PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS Praėjus 90 metų po Holodomoro: masines žudynes marinant badu pripažinti genocidu
12.12.2022 - (2022/3001(RSP))
pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį
Pedro Marques, Tonino Picula, Włodzimierz Cimoszewicz
S&D frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0559/2022
B9‑0560/2022
Europos Parlamento rezoliucija „Praėjus 90 metų po Holodomoro: masines žudynes marinant badu pripažinti genocidu“
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Ukrainos, ypač į savo 2008 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl Holodomoro, Ukrainoje dirbtinai sukelto badmečio (1932-1933 m.), minėjimo[1],
– atsižvelgdamas į JT konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį,
– atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą,
– atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Holodomoras – dirbtinis badas, kurį Sovietų režimas sukėlė XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje ir dėl kurio milijonai žmonių Ukrainoje mirė iš bado, visų pirma, 1932–1933 m. žiemą, ir dar milijonai žmonių žuvo kitose Sovietų Sąjungos dalyse, pvz., Kazachstane arba regionuose, esančiuose palei Volgos ir Dono upes;
B. kadangi masinės žudynės marinant badu Ukrainoje buvo naudojamos kaip priemonė siekiant nubausti tuos, kurie protestavo arba buvo įtariami priešinantis priverstiniam ūkių ir žemės ūkio paskirties žemės kolektyvizavimui, ir kaip priemonė Ukrainos nacionalinei tapatybei nuslopinti;
1. reiškia pagarbą visų Holodomoro, vieno tamsiausių XX amžiaus bendros Europos istorijos skyrių, aukų atminimui, tuo laikotarpiu totalitariniai režimai įvykdė daugiausia nežmoniškų nusikaltimų, dėl kurių milijonai europiečių neteko gyvybės, šeimos narių, asmeninio saugumo ir gerovės arba prarado viltis dėl geresnės ateities;
2. pripažįsta Holodomorą nusikaltimu žmoniškumui, kurį taip pat galima apibūdinti kaip genocidą, nes jis buvo vykdytas turint tikslą sunaikinti žmonių grupę ir tyčia sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kuriomis apgalvotai siekiama fiziškai ją sunaikinti;
3. viliasi, kad Holodomoro paminėjimas ir didesnis informuotumas apie praeities totalitarinius nusikaltimus galės padėti užkirsti kelią panašių nusikaltimų pasikartojimui dabar ar ateityje ir ryžtingai su jais kovoti;
4. palankiai vertina Ukrainos akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės pastangas išsaugoti Holodomoro atminimą ir taip prisidėti prie žmonių ir visuomenės susitaikymo su praeitimi proceso;
5. smerkia dabartinio Rusijos režimo piktnaudžiavimą ir manipuliavimą istorine atmintimi politinės ideologijos tikslais siekiant tik paremti režimo išlikimą; pakartoja, kad smerkia priverstinį tarptautinės bendrijos „Memorial“ ir žmogaus teisių centro „Memorial“, nustatančių tarptautinius standartus, susijusius su politinių represijų ir totalitarinių nusikaltimų Sovietų Sąjungoje dokumentavimu, moksliniais tyrimais ir švietimu apie juos, ir tapusius darbo žmogaus teisių srityje pavyzdžiu daugelyje pasaulio šalių, išformavimą;
6. ragina ES ir jos valstybes nares, viešąsias ir privačiąsias institucijas, pilietinę visuomenę ir asmenis aktyviai pasmerkti ir atmesti visus bandymus iškreipti istorinius faktus arba manipuliuoti viešąja nuomone Europoje naudojantis melagingais ir suklastotais istoriniais naratyvais, platinamais siekiant paremti ideologiją ir baudžiamųjų režimų išlikimą;
7. atkreipia dėmesį į stulbinamus panašumus tarp Sovietų režimo, kuris sistemingai neigė Holodomorą ir ukrainiečių tautos egzistavimą, diskreditavo Holodomoro atminimą ir kriminalizavo vien jo paminėjimą, ir dabartinio Rusijos režimo, kuris neigia agresijos karą prieš Ukrainą, vėl neigia ukrainiečių tautos egzistavimą, nepripažįsta Ukrainos nacionalinės tapatybės ir kriminalizuoja nepriklausomus pranešimus apie karą;
8. pabrėžia, kad dabartinis Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą rodo, kad reikia atlikti išsamų istorinį sovietinio režimo nusikaltimų vertinimą ir surengti skaidrias viešas diskusijas apie šiuos nusikaltimus, svarbiausia, pačioje Rusijoje, siekiant padidinti visuomenės informuotumą, formuoti atsparumą dezinformacijai ir iškreiptiems istoriniams naratyvams ir užkirsti kelią tam, kad panašūs nusikaltimai nepasikartotų;
9. nepritaria tam, kad istoriniu atminimu politiniais tikslais naudojamasi kaip priemone, nes tai nesuderinama su pagarba istorinių tragedijų ir nusikaltimų aukų orumui;
10. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.
- [1] OL C 15E, 2010 1 21, p. 78.