PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS Praėjus 90 metų po Holodomoro: masines žudynes marinant badu pripažinti genocidu
12.12.2022 - (2022/3001(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį
Viola von Cramon‑Taubadel, Francisco Guerreiro, Ignazio Corrao, Rosa D’Amato, Hannah Neumann, Sergey Lagodinsky, Reinhard Bütikofer
Verts/ALE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0559/2022
B9‑0561/2022
Europos Parlamento rezoliucija „Praėjus 90 metų po Holodomoro: masines žudynes marinant badu pripažinti genocidu“
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Ukrainos ir Rusijos, ypač į savo 2008 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl Holodomoro, Ukrainoje dirbtinai sukelto badmečio (1932–1933 m.), minėjimo[1],
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,
– atsižvelgdamas į JT konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį nuostatas,
– atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą,
– atsižvelgdamas į 2003 m. Ukrainos Rados rezoliuciją, kurioje tyčia sukeltas badas įvardijamas kaip genocidas,
– atsižvelgdamas į 2003 m. Jungtinių Tautų bendrą pareiškimą dėl 1932–1933 m. Didžiojo bado Ukrainoje (Holodomoro),
– atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi JT konvencijoje dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį kriminalizuojami tam tikri veiksmai, kuriais siekiama visiškai arba iš dalies sunaikinti nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę; kadangi šie veiksmai apima grupės narių žudymą, sunkų grupės narių kūno ar psichinį žalojimą, tyčinį grupės gyvenimo sąlygų bloginimą siekiant visiškai arba iš dalies fiziškai ją sunaikinti, priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią gimdymui grupėje, nustatymą ir priverstinį grupės vaikų perkėlimą į kitą grupę;
B. kadangi 1932–1933 m. Holodomorą, per kurį nuo bado mirė milijonai ukrainiečių, ciniškai ir žiauriai suplanavo Stalino režimas, siekdamas prieš Ukrainos kaimo gyventojų valią įgyvendinti Sovietų Sąjungos žemės ūkio kolektyvizacijos politiką ir, tikėtina, sužlugdyti Ukrainos nepriklausomybės judėjimą; kadangi masinės žudynės marinant badu buvo vykdomos kaip priemonė Ukrainos nacionalinei tapatybei nuslopinti ir „ukrainizacijos“ procesui sustabdyti;
C. kadangi panašius žiaurius metodus Stalino režimas taikė ir kitose Sovietų Sąjungos dalyse, ypač Kazachstane, Baltarusijoje, Šiaurės Kaukaze ir kitur; kadangi sistemingas ukrainiečių, daugiausia kaimo gyventojų, žudymas dažnai būdavo vykdomas pasitelkiant agitacinę propagandinę politiką: valstiečiai būdavo vaizduojami kaip bado kaltininkai;
D. kadangi minint į Europos istoriją įėjusius nusikaltimus žmonijai siekiama užkirsti kelią panašiems nusikaltimams ateityje; kadangi Rusijos autoritarinis režimas, kuriam vadovauja Vladimiras Putinas, vykdo ideologizuotą istorinę politiką, kuria užkertamas kelias iš naujo įvertinti stalinizmo nusikaltimus, įskaitant Holodomorą; kadangi tai, kad 2021 m. pabaigoje teismo sprendimu uždaryta žmogaus ir pilietinių teisių organizacija „Memorial International“, kuri, be kita ko, siekia iš naujo įvertinti Sovietų Sąjungos įvykdytus nusikaltimus, įrodo revizionistinę Rusijos istorinės politikos ideologiją;
E. kadangi Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir Ukrainos energetikos ir žemės ūkio infrastruktūros naikinimas, įskaitant Ukrainos grūdų eksporto stabdymą ir tai, kad pavogti keli milijonai tonų grūdų, vėl sukėlė baimę dėl didelio masto dirbtinai sukelto bado Ukrainoje ir globaliuosiuose Pietuose, kurie priklauso nuo įperkamų Ukrainos grūdų;
1. pagerbia visų Holodomoro aukų atminimą ir reiškia solidarumą su Ukrainos žmonėmis, kurie nukentėjo per šią tragediją, visų pirma su Holodomorą išgyvenusiais asmenimis ir aukų šeimomis bei giminaičiais; reiškia pagarbą tiems, kurie mirė dėl šių totalitarinio režimo įvykdytų nežmoniškų nusikaltimų;
2. griežtai smerkia Holodomorą kaip nusikaltimą žmoniškumui, kuris galėtų būti pripažintas genocidu pagal JT konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį;
3. ragina šalis, atsikūrusias žlugus Sovietų Sąjungai, sudaryti sąlygas visapusiškai analizuoti savo archyvuose laikomus dokumentus, susijusius su 1932–1933 m. Holodomoru Ukrainoje, siekiant, kad visos jo priežastys ir padariniai būtų nustatyti ir nuodugniai ištirti;
4. viliasi, kad Holodomoro paminėjimas ir didesnis informuotumas apie praeities totalitarinius nusikaltimus gali padėti užkirsti kelią panašių nusikaltimų pasikartojimui dabar ir ateityje ir ryžtingai su jais kovoti, ypač atsižvelgiant į tebesitęsiantį Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą;
5. smerkia Rusijos režimo piktnaudžiavimą ir manipuliavimą istorine atmintimi politinės ideologijos tikslais ir ragina daryti Rusijos Federacijai, kuri yra Sovietų Sąjungos teisių perėmėja, tarptautinį spaudimą, kad ji nustotų neigti Holodomorą ir oficialiai dėl jo atsiprašytų;
6. ragina visas ES institucijas ir valstybes nares remti akademinę bendruomenę ir pilietinę visuomenę dokumentuojant, tiriant ir skleidžiant informaciją apie politines represijas ir totalitarinio režimo nusikaltimus Sovietų Sąjungoje, taip pat aktyviai pasmerkti ir atmesti visus bandymus iškreipti istorinius faktus arba manipuliuoti viešąja nuomone Europoje naudojantis melagingais ir suklastotais istoriniais naratyvais, platinamais siekiant paremti ideologiją ir nusikalstamų režimų išlikimą;
7. pakartoja, kad dabartinis Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą rodo, kad reikia atlikti išsamų istorinį ir teisinį sovietinio režimo nusikaltimų vertinimą ir surengti skaidrias viešas diskusijas apie šiuos nusikaltimus, svarbiausia, pačioje Rusijoje, siekiant padidinti visuomenės informuotumą, formuoti atsparumą dezinformacijai ir iškreiptiems istoriniams naratyvams ir užtikrinti, kad panašūs nusikaltimai nepasikartotų;
8. ragina ES, jos valstybes nares ir jos tarptautinius partnerius toliau teikti visą būtiną politinę, finansinę, humanitarinę ir karinę paramą Ukrainai neteisėto, nepagrįsto ir neišprovokuoto Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje;
9. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Europos Tarybai, Jungtinėms Tautoms ir Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir Aukščiausiajai Radai.
- [1] OL C 15E, 2010 1 21, p. 78.