PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS Praėjus 90 metų po Holodomoro: masines žudynes marinant badu pripažinti genocidu
12.12.2022 - (2022/3001(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį
Anna Fotyga, Angel Dzhambazki, Charlie Weimers, Zbigniew Kuźmiuk, Hermann Tertsch, Roberts Zīle, Bogdan Rzońca, Elżbieta Rafalska, Ryszard Czarnecki, Witold Jan Waszczykowski, Alexandr Vondra, Veronika Vrecionová, Jacek Saryusz‑Wolski, Beata Mazurek, Andżelika Anna Możdżanowska, Joachim Stanisław Brudziński, Jadwiga Wiśniewska, Valdemar Tomaševski, Anna Zalewska, Dominik Tarczyński, Carlo Fidanza, Elżbieta Kruk, Ladislav Ilčić
ECR frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0559/2022
B9‑0566/2022
Europos Parlamento rezoliucija „Praėjus 90 metų po Holodomoro: masines žudynes marinant badu pripažinti genocidu
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,
– atsižvelgdamas į JT konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį,
– atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 28 d. Ukrainos priimtą įstatymą dėl 1932–1933 m. Holodomoro Ukrainoje,
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas JT žmogaus teisių srities sutartis ir priemones,
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl Holodomoro, Ukrainoje dirbtinai sukelto badmečio (1932–1933 m.), minėjimo[1],
– atsižvelgdamas į 1988 m. balandžio 19 d. Jungtinių Valstijų komisijos pranešimą dėl 1932–1933 m. Ukrainos bado Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresui,
– atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 1 d. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) priimtą rezoliuciją dėl 1932–1933 m. Ukrainos Holodomoro aukų atminimo,
– atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 22 d. Komisijos ataskaitą „Totalitarinių režimų nusikaltimų Europoje atminimas“ (COM(2010)0783),
– atsižvelgdamas į savo 2019 m. rugsėjo 19 d. rezoliuciją dėl Europos atminimo svarbos Europos ateičiai[2],
– atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Konvencijoje dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį kriminalizuojami tam tikri veiksmai, kuriais siekiama visiškai arba iš dalies sunaikinti nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę: tos grupės narių žudymas; rimtų kūno ar psichikos sužalojimų darymas tos grupės nariams; tyčia sudarytos gyvenimo sąlygos, kuriomis apgalvotai siekiama fiziškai sunaikinti grupę ar jos dalį; priemonių, kuriomis siekiama riboti tai grupei priklausančių žmonių gimstamumą, taikymas ir priverstinis vienos grupės vaikų perdavimas kitai; kadangi genocidas gali vykti ir karo, ir taikos metu;
B. kadangi Didysis badas, arba Holodomoras, buvo tyčiniai, suplanuoti ir nuoseklūs veiksmai, kurių ėmėsi despotiškas Sovietų Sąjungą valdęs bolševikų režimas, siekdamas nuslopinti Ukrainos gyventojų pasipriešinimą ir priversti juos paklusti represinei valstybei; kadangi Holodomoras pareikalavo milijonų gyvybių ir yra atvira žaizda šiuolaikinėje Ukrainos istorijoje;
C. kadangi 1932–1933 m. Holodomoras, per kurį nuo bado mirė milijonai ukrainiečių, buvo vykdomas pagal cinišką ir žiaurų Stalino komunistinio režimo planą siekiant prievarta įgyvendinti Sovietų Sąjungos žemės ūkio kolektyvizacijos politiką nepaisant Ukrainos kaimo gyventojų valios;
D. kadangi sovietų valdžios institucijos daugelį dešimtmečių oficialiai neigė 1932–1933 m. Holodomoro tragediją Ukrainoje, o V. Putino režimas ją vis dar neigia arba neteisingai aiškina; kadangi tai, kad Maskva toliau atsisako pripažinti praeities nusikaltimus ir šiuo metu taiko panašias politikos priemones, yra aiškus ideologinio šių režimų panašumo ir jų nesuderinamumo su visuotiniais principais bei žmogaus teisių ir žmoniškumo standartais įrodymas;
E. kadangi vis daugiau šalių, tokių kaip Australija, Kanada, Kolumbija, Čekija, Ekvadoras, Estija, Sakartvelas, Vengrija, Airija, Latvija, Lietuva, Meksika, Paragvajus, Peru, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Ukraina, JAV ir Šventasis Sostas Holodomorą pripažino genocidu, o Vokietijos parlamentas neseniai priėmė rezoliuciją tuo pačiu klausimu;
F. kadangi 1932–1933 m. Holodomoras buvo vienas iš labiausiai slėptų Rusijos įvykdytų veiksmų prieš tautas, kurias ji pavergė Europoje ir Azijoje; kadangi, vis dėlto, tai yra vienas iš besikartojančių nusikaltimų, kuriuos carinis, sovietų ir Putino režimas vykdo prieš rusų pavergtas tautas, čiabuvius ir etnines bei religines grupes. Baisiausi iš šių nusikaltimų įvykdyti čerkesų ir Krymo totorių atžvilgiu;
G. kadangi nusikaltimų žmoniškumui minėjimas Europos istorijoje turėtų padėti užkirsti kelią panašiems nusikaltimams ateityje, o tragiškos Europos praeities prisiminimai turi būti gyvi atmintyje, siekiant pagerbti aukas ir pasmerkti kaltininkus;
H. kadangi Rusijos Federacija badą naudoja kaip ginklą ir stabdo Ukrainos grūdų eksportą per Juodąją jūrą, o tai labai svarbu siekiant užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą daugelyje pasaulio vietų; kadangi, be to, Rusija kaltina demokratines visuomenes už veiksmus, dėl kurių visame pasaulyje vis labiau trūksta maisto;
I. kadangi Rusijos Federacija vykdo agresyvią propagandos kampaniją daugelyje pasaulio vietų, įskaitant Afriką, Artimuosius Rytus ir Aziją. Ji kaltina Vakarus dėl karo Ukrainoje ir jo padarinių bei neigia, kad karinės operacijos Ukrainoje daro poveikį apsirūpinimo maistu saugumui pasaulyje;
1. pripažįsta Holodomorą (1932–1933 m. dirbtinai sukeltą badą Ukrainoje) kaip Ukrainos žmonių genocidą, kuriuo buvo siekiama sunaikinti Ukrainos tautos socialinius pagrindus, jos tradicijas, kultūrą ir tautinę tapatybę;
2. ragina skleisti informaciją apie 1932–1933 m. Holodomorą, siekiant didinti informuotumą apie šią sunkiai įsivaizduojamą žmogiškąją tragediją, dėl kurios žuvo nekaltos aukos;
3. kuo griežčiausiai smerkia šį veiksmą ir SSRS totalitarinio režimo nusikaltimus organizuojant Holodomorą, per kurį žuvo milijonai ukrainiečių ir kurie labai pakenkė Ukrainos visuomenės socialiniams pagrindams, jų ilgaamžėms tradicijoms, dvasinei kultūrai ir tautinei tapatybei;
4. primena, kad prieš Holodomorą buvo vykdomi kiti genocido veiksmai, nukreipti prieš čerkesus ir kitus čiabuvius bei etnines ir religines grupes, gyvenančias didelėse Rusijos teritorijose. Vėliau buvo vykdomas Krymo totorių genocidas: 1944 m. totalitarinis komunistinis sovietų režimas ištrėmė Krymo totorius, Krymo vietos gyventojus, ir šimtai tūkstančių vyrų, moterų ir vaikų buvo priverstinai ir žiauriai deportuoti į SSRS Sibiro ir Centrinės Azijos regionus; be to, primena, kad beveik pusė jų žuvo pirmaisiais tremties metais ir kad Sovietų režimas uždraudė Krymo totoriams grįžti į Krymą beveik 50 metų;
5. reiškia gilią užuojautą šios tragedijos metu nukentėjusiems Ukrainos žmonėms ir pagarbą nuo dirbtinai sukelto 1932–1933 m. bado mirusių asmenų atminimui; pabrėžia, kad praėjus 90 metų po šių tragiškų įvykių Ukrainos žmonės vėl yra masiškai žudomi, priverstinai deportuojami, kankinami ir bauginami Rusijos Federacijos, o tai prilygsta genocidui ir buvo aiškiai matoma Mariupolyje, Bučoje, Irpine ir kitur;
6. yra įsitikinęs, kad, nepaisant Rusijos Federacijos vykdomos dezinformacijos kampanijos, žiaurūs karo nusikaltimai toliau bus atskleidžiami ir nuodugniai tiriami, o nusikaltėliai, įskaitant Vladimirą Putiną ir kitus už karą atsakingus asmenis įvairiais lygmenimis, bus nubausti;
7. smerkia prieš Ukrainos miestus įvykdytus raketų išpuolius, kuriais visų pirma siekiama sunaikinti energetikos infrastruktūrą; pabrėžia, kad reikia aprūpinti Ukrainą tinkamomis moderniomis oro gynybos sistemomis, kurios užkirstų Rusijos Federacijai kelią vykdyti tokius išpuolius; atkreipia dėmesį į tai, kad jau atskleisti karo nusikaltimų įrodymai dar kartą patvirtina barbarišką Rusijos agresiją;
8. ragina visas šalis, kurios dar nepripažino Holodomoro Ukrainos žmonių genocidu, nedelsiant tai padaryti;
9. pakartoja, kad svarbu didinti visuomenės informuotumą ir prisiminti per šį genocidą įgytą patirtį tam, kad panaši katastrofa nepasikartotų ateityje, bei ragina atlikti istorinį ir teisinį Holodomoro vertinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad pastebimi panašumai tarp šiuolaikinės Rusijos Federacijos politikos per karą Ukrainoje ir per prieš 90 metų vykusius įvykius;
10. ragina ES valstybes nares ir trečiąsias šalis sudaryti galimybę naudotis savo archyvuose laikomais su 1932–1933 m. įvykiais susijusiais dokumentais, kad būtų atskleista visa tiesa apie šią tragediją;
11. ragina visas ES valstybes nares ir trečiąsias šalis 90-ųjų 1932–1933 m. Holodomoro Ukrainoje metinių proga dalyvauti gedulingo ir iškilmingo aukų atminimo pagerbimo renginiuose;
12. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui, JT generaliniam sekretoriui, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos generaliniam sekretoriui ir Europos Tarybos generaliniam sekretoriui.