Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B9-0069/2023Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B9-0069/2023

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą steigimo

16.1.2023 - (2022/3017(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį

Pedro Marques, Tonino Picula, Juozas Olekas, Raphaël Glucksmann
S&D frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0063/2023

Procedūra : 2022/3017(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B9-0069/2023
Pateikti tekstai :
B9-0069/2023
Debatai :
Priimti tekstai :

B9‑0069/2023

Europos Parlamento rezoliucija dėl tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą steigimo

(2022/3017(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Ukrainos ir Rusijos, visų pirma į 2022 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl kovos su nebaudžiamumu už karo nusikaltimus Ukrainoje[1],

 atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

 atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą,

 atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 14 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Pritarimas kompensacijai ir reparacijai už agresiją prieš Ukrainą“,

 atsižvelgdamas į 1950 m. lapkričio 3 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 377 (V) „Vienybė taikos labui“,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi, vadovaujantis JT Chartija ir tarptautinės teisės principais, visos valstybės yra vienodai suverenios ir, palaikydamos tarptautinius santykius, turi susilaikyti nuo grasinimų arba jėgos naudojimo prieš bet kurios valstybės teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę;

B. kadangi JT Generalinė Asamblėja savo 2022 m. kovo 2 d. rezoliucijoje Rusijos karą prieš Ukrainą kvalifikavo kaip agresijos aktą, kuriuo pažeidžiama JT Chartijos 2 straipsnio 4 dalis, ir savo 2022 m. kovo 24 d. rezoliucijoje pareikalavo, kad Rusijos Federacija nedelsiant nutrauktų karo veiksmus prieš Ukrainą;

C. kadangi 2022 m. kovo 16 d. Tarptautinis Teisingumo Teismas nurodė Rusijos Federacijai nedelsiant sustabdyti savo karines operacijas Ukrainos teritorijoje;

D. kadangi Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdyti žiaurumai (apie kuriuos buvo pranešta) Bučoje, Irpinėje ir daugelyje kitų Ukrainos miestų Rusijos okupacijos metu atskleidžia Rusijos Federacijos agresijos karo prieš Ukrainą brutalumą ir parodo, kad svarbu imtis koordinuotų tarptautinių veiksmų siekiant nustatyti atsakomybę už agresijos karą ir visus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus;

E. kadangi, atsižvelgiant į Ukrainos pateiktus du ad hoc pareiškimus, TBT priklauso karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido nusikaltimo, vykdytų Ukrainos teritorijoje nuo 2013 m. lapkričio mėn., jurisdikcija, tačiau šiuo atveju jam nepriklauso agresijos nusikaltimo jurisdikcija, kuri apibrėžta Romos statuto 8a straipsnyje, kadangi nei Ukraina, nei Rusijos Federacija neratifikavo Romos statuto ir jo pakeitimų, susijusių su agresijos nusikaltimu; kadangi TBT prokuroras nuo 2022 m. kovo 2 d. atlieka padėties Ukrainoje tyrimą; kadangi specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo įsteigimas neturės įtakos TBT jurisdikcijai kitų nusikaltimų atžvilgiu, o tik ją papildys;

F. kadangi 2022 m. lapkričio 30 d. Komisija pateikė alternatyvias galimybes, kaip nustatyti atsakomybę, t. y. pasitelkiant specialųjį nepriklausomą tarptautinį tribunolą, veikiantį daugiašalės sutarties pagrindu, arba specializuotą teismą, integruotą į nacionalinę teisingumo sistemą, kuriame dirbtų tarptautiniai teisėjai (abiem atvejais reikėtų tvirtos JT paramos);

G. kadangi 2022 m. gruodžio 15 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino toliau dėti pastangas siekiant nustatyti visišką atsakomybę už karo nusikaltimus ir užtikrinti atsakomybę už agresijos nusikaltimą ir pakvietė Komisiją, Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis) ir Tarybą tęsti šį darbą laikantis ES ir tarptautinės teisės, pabrėždama, kad baudžiamasis persekiojimas už agresijos nusikaltimą kelia susirūpinimą visai tarptautinei bendruomenei;

1. pakartoja kuo griežčiausiai smerkiąs Rusijos vykdomą agresijos karą prieš Ukrainą, tvirtai remiąs Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą paisant tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų ir reikalaująs atsakomybės už visus karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir agresijos nusikaltimus;

2. reikalauja, kad Rusija nedelsdama nutrauktų visus karinius veiksmus Ukrainoje ir besąlygiškai išvestų visas karines pajėgas bei atitrauktų karinę įrangą iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos;

3. pabrėžia, kad Rusijos agresijos nusikaltimas prieš Ukrainą yra aiškus ir neginčijamas JT Chartijos pažeidimas, į kurį tarptautinė bendruomenė negali neatsakyti, siekiant užtikrinti visuotinį saugumą ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką;

4. reiškia visapusišką paramą TBT prokuroro atliekamam tyrimui dėl padėties Ukrainoje, įskaitant įtariamus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui;

5. primygtinai ragina Ukrainą ir Rusijos Federaciją ratifikuoti TBT Romos statutą bei jo pakeitimus ir oficialiai tapti TBT narėmis, kad būtų remiamos tarptautinės pastangos nustatyti atsakomybę už sunkius tarptautinius nusikaltimus; ragina ES toliau dėti diplomatines pastangas skatinant, kad visame pasaulyje būtų ratifikuotas Romos statutas ir visi jo pakeitimai;

6. pakartoja savo raginimą įsteigti specialųjį tarptautinį tribunolą, kuris tirtų Rusijos Federacijos politinės ir karinės vadovybės įvykdytą agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą ir patrauktų baudžiamojon atsakomybėn jo vykdytojus; ragina Komisiją, Tarybą ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) vadovauti steigiant specialųjį tribunolą ir teikti visą jo įsteigimui reikiamą politinę, finansinę ir praktinę pagalbą, įskaitant laikinosios prokuratūros įsteigimą Hagoje, kuris būtų pirmasis praktinis žingsnis siekiant tarptautinio agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą tyrimo ir būsimo baudžiamojo persekiojimo;

7. ragina ES institucijas, ypač Komisiją, Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį bei EIVT, siekti didesnės tarptautinių partnerių ir organizacijų, visų pirma JT organizacijų, paramos kuriant veiksmingą teisinį mechanizmą, skirtą agresijos nusikaltimo klausimui spręsti, ir gaunant JT Generalinės Asamblėjos pritarimą;

8. pažymi, kad JT Generalinė Asamblėja savo 2022 m. lapkričio 14 d. rezoliucijoje pripažino, jog Rusijos Federacija turi atsakyti ne tik už bet kokius tarptautinės teisės pažeidimus, įvykdytus Ukrainoje ar prieš ją, bet ir už agresiją, kurią ji vykdo pažeisdama JT Chartiją;

9. ragina Komisiją, Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį bei EIVT kartu su Ukrainos valdžios institucijomis naudotis JT Generalinės Asamblėjos parama ir išnagrinėti tolesnes JT iniciatyvos dėl specialiojo tribunolo galimybes;

10. pabrėžia, kad nors tiksli specialiojo tribunolo sudėtis ir veiklos metodai dar neapibrėžti, jie privalės atitikti aukščiausius skaidrumo ir nešališkumo kriterijus; be to, mano, kad specialusis tarptautinis tribunolas turi turėti jurisdikciją tirti ne tik Rusijos Federacijos politinės ir karinės vadovybės, bet ir Baltarusijos valstybės, iš kurios teritorijos ir su kurios teikiama logistine parama Rusijos Federacija vykdo agresijos karą prieš Ukrainą, politinės ir karinės vadovybės veiksmus;

11. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, taip pat Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

 

Atnaujinta: 2023 m. sausio 18 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika