PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Teisinės valstybės padėtis Europos Sąjungoje
22.3.2023 - (2022/2898(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį
Jaak Madison, Nicolaus Fest, Jean‑Paul Garraud
ID frakcijos vardu
B9‑0190/2023
Europos Parlamento rezoliucija „2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Teisinės valstybės padėtis Europos Sąjungoje“
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2, 4, 5 ir 7 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2022 m. liepos 13 d. Komisijos komunikatą „2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Teisinės valstybės padėtis Europos Sąjungoje“ (COM(2022)0500),
– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (Sąlygų reglamentas)[1],
– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 1/2018 dėl 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų[2],
– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 10 ir 11 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Sąjunga grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis; kadangi ji taip pat turi paisyti valstybių narių lygybės principo pagal Sutartis ir jų nacionalinės tapatybės bei jų teisinių, konstitucinių ir kultūrinių tradicijų;
B. kadangi Sutartimis Sąjungai nepriskirta kompetencija priklauso valstybėms narėms;
C. kadangi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyti kompetencijos suteikimo, subsidiarumo ir proporcingumo principus, kuriais ribojami ES įgaliojimai;
D. kadangi valstybės narės turi bendrą, bet ne unitarinę viziją, ir kadangi jų bendradarbiavimas visų pirma grindžiamas subsidiarumo principu ir tarpusavio pasitikėjimu ir apima skirtingus nacionalinius ypatumus;
E. kadangi ES mastu nėra teisinės valstybės sąvokos apibrėžties; kadangi Komisija, viena vertus, siekia įpareigoti valstybes nares laikytis ES teisės, kad Sąjunga būtų hierarchiškai viršesnė už valstybes nares, ir, kita vertus, siekia pakeisti tradicinį teisinės valstybės principo turinį kurdama subjektyvias vertybes ir principus; kadangi praeityje ES naudojosi galimais teisinės valstybės principo pažeidimais politiniais tikslais;
F. kadangi Komisija veikia politizuotu būdu; kadangi Sutartimis Komisijai priskirta Sutarčių sergėtojos funkcija; kadangi negalima kliautis, kad politizuota Komisija taikys teisę vienodai;
1. reiškia susirūpinimą dėl Komisijos noro nustatyti vieną bendrą teisinės valstybės sąvokos apibrėžtį, neatsižvelgiant į skirtingas valstybių narių konstitucines tradicijas; mano, jog šis noras rodo, kad teisinės valstybės principas naudojamas kaip politinė priemonė siekiant pakenkti demokratiškai išrinktoms vyriausybėms ir primesti gyvenimo būdo standartizaciją ES pasitelkiant teisę;
2. primena, kad Komisija turi gerbti svarbų suvereniteto principą valstybių narių atžvilgiu ir jų teisę kurti ir palaikyti savo teismų sistemas;
3. mano, kad, siekiant stiprinti demokratiją, teisinės valstybės principo laikymąsi ir pagrindines teises ES, ypač svarbu, kad valstybės narės tarpusavyje bendradarbiautų; primygtinai ragina Komisiją laikytis savo pačios taisyklių skaidrumo kovos su korupcija ir teisingumo srityse;
4. reiškia susirūpinimą dėl to, kad Komisija taiko savo teisinės valstybės principo aiškinimą be aiškios apibrėžties, dėl kurios susitarė valstybės narės;
5. pabrėžia, kad ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje numatyta procedūra yra vienintelė teisėta procedūra siekiant šalinti įtarimus dėl teisinės valstybės principo pažeidimo;
6. pakartoja, kad valstybės narės yra Sutarčių šeimininkės ir turėtų jomis likti; laikosi nuomonės, kad Komisija neteisingai aiškina vaidmenį, kuris jai paskirtas Sutartimis, ir neteisingai jį atlieka;
7. ragina Komisiją teisinės valstybės ir pagrindinių teisių apsaugos nenaudoti kaip preteksto daryti politinį spaudimą kai kurioms valstybėms narėms, kad jos pakeistų politiką srityse, kurios priklauso valstybių narių kompetencijai;
8. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.