PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Teisinės valstybės padėtis Europos Sąjungoje
22.3.2023 - (2022/2898(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį
Patryk Jaki
ECR frakcijos vardu
B9‑0191/2023
Europos Parlamento rezoliucija „2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Teisinės valstybės padėtis Europos Sąjungoje“
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 5 ir 7 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 27 d. Tarybos Teisės tarnybos nuomonę „Komisijos komunikatas dėl naujų ES priemonių teisinei valstybei stiprinti: suderinamumas su sutartimis“,
– atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Sąjunga grindžiama ES sutarties 2 straipsnyje išdėstytomis vertybėmis; kadangi pagal ES sutarties 2 straipsnį Sąjungai nesuteikiama jokia materialioji kompetencija ir šiame straipsnyje tik išvardijamos tam tikros vertybės, kurių Sąjungos ir jos valstybių narių institucijos turi paisyti veikdamos neviršijant joms Sutartimis suteiktų įgaliojimų ir nedarant jiems poveikio; kadangi ES sutarties 2 straipsnis taikomas ne tik valstybėms narėms, bet visų pirma Europos Sąjungai; kadangi teisinės valstybės principas pirmiausia turėtų apimti ES institucijas;
B. kadangi Sąjungos kompetencijos ribos yra apibrėžtos vadovaujantis kompetencijos suteikimo principu, kuris reiškia, kad Sutartimis Sąjungai nesuteikta kompetencija priklauso valstybių narių kompetencijai;
C. kadangi tik ES sutarties 7 straipsnyje nustatyta Sąjungos kompetencija prižiūrėti, kaip taikomas teisinės valstybės principas, kaip Sąjungos vertybė; kadangi ES sutarties 7 straipsnyje nėra numatytos priemonės, kuriomis remiantis būtų galima toliau plėtoti ar iš dalies keisti šiame straipsnyje aprašytą procedūrą;
D. kadangi dėl to, kad nėra visoms valstybėms narėms vienodai taikomos sutartos teisinės valstybės apibrėžties ir bendros sistemos, pagal kurią būtų vertinamas teisinės valstybės principo laikymasis ES lygmeniu, tai reiškia, kad teisinės valstybės sąvoka įvairiose valstybėse narėse aiškinama skirtingai;
E. kadangi 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje pateiktos rekomendacijos kiekvienai valstybei narei, nors Komisija neturi atitinkamos kompetencijos; kadangi rekomendacijos dėl teisinės valstybės gali būti teikiamos tik pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą;
1. atkreipia dėmesį į Komisijos trečiąją metinę teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą; mano, kad Komisija neturi kompetencijos rengti tokią ataskaitą;
2. pažymi, kad į Komisijos metinę padėties, susijusios su teisinės valstybės principo taikymu valstybėse narėse, apžvalgą įtrauktos ir teisingumo sistemos, ir kovos su korupcija sistema, ir žiniasklaidos pliuralizmas, ir tam tikri su stabdžių ir atsvarų sistema susiję instituciniai klausimai, įskaitant pilietinę erdvę; pažymi, kad Komisija neturi kompetencijos nustatyti, ar padėtis kiekvienoje valstybėje narėje rodo teigiamą, ar neigiamą tendenciją, kuri galėtų būti naudojama kaip sektinas pavyzdys kitoms valstybėms narėms;
3. atkreipia dėmesį į tai, kad, palyginti su ankstesnėmis metinėmis ataskaitomis, neatlikti jokie patobulinimai; pažymi, kad Komisijai vis dar nepavyksta apibrėžti, kas yra teisinė valstybė, nes jos ataskaitoje dėl teisinės valstybės aprašoma daug įvairių vertybių, išvardytų ES sutarties 2 straipsnyje;
4. pažymi, kad Komisija stebi valstybių narių teisingumo sistemų nepriklausomumą, kokybę ir efektyvumą; laikosi nuomonės, kad valstybės institucijų, visų pirma teisminių institucijų, tvarka ir veikimas yra viena iš sričių, kuriose valstybės narės neperdavė jokios kompetencijos ES, tačiau pažymi, kad nepaisant to, Komisija vis tiek atlieka jų vertinimą; apgailestauja dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) kompetencijos išplėtimo, nes tai kenkia pasitikėjimui ES ir proporcingumo bei lojalumo principams, kylantiems tiesiogiai iš Sutarčių; smerkia ESTT sprendimus ultra vires;
5. susirūpinęs pažymi, kad ataskaitoje ne tik nurodomi (objektyvūs) faktai, bet ir pateikiami vertinimo (subjektyvūs) teiginiai ir jie nėra aiškiai atskirti; pakartoja, kad vertindama panašius skirtingose valstybėse narėse galiojančius teisės aktus Komisija dažnai kai kurių valstybių narių sprendimus vertina kitaip nei kitose valstybėse narėse jau taikomus identiškus sprendimus; smerkia Komisiją už nevienodą požiūrį į jos ataskaitose aprašytas valstybes nares;
6. ragina parengti teisinės valstybės principo taikymo Sąjungos institucijose ataskaitą ir į ją įtraukti piktnaudžiavimo ES kompetencija, lobizmo, favoritizmo pasirinktų šalių ar įmonių atžvilgiu ir nepriimtino ideologinio šališkumo atvejus; smerkia tai, kad ESTT vis labiau viršija Sutartyje nustatytas savo kompetencijas ir priima sprendimus ultra vires; remia didėjantį kai kurių valstybių narių priešinimąsi laikytis ESTT sprendimų, motyvuojant suverenitetu arba tuo, kad tokiais sprendimais prieštaraujama konstitucijai; mano, kad šie ESTT pokyčiai kelia sisteminę grėsmę Sąjungos egzistavimui; todėl laikosi nuomonės, kad būsimose metinėse ataskaitose, atliekant jų vertinimus, ESTT keliami iššūkiai Sąjungos teisinei struktūrai ir principams, turėtų būti laikomi rimtais pažeidimais;
7. pabrėžia, kad valstybių narių dalyvavimas Komisijos metiniame dialoge teisinės valstybės klausimais nėra privalomas; supranta tas valstybes nares, kurios nusprendė sustabdyti bendradarbiavimą su Komisija, visų pirma dėl jos metodinių klaidų rengiant ataskaitas ir nevienodo požiūrio į skirtingas valstybes nares;
8. ragina Komisiją liautis teisinės valstybės ir pagrindinių teisių apsaugą naudoti kaip pretekstu politiniam spaudimui kai kurioms valstybėms narėms daryti, kad šios pakeistų demokratiškai patvirtintas priemones, kurios priklauso valstybių narių kompetencijai;
9. pabrėžia, kad vienintelė galimybė Sąjungai įsikišti sprendžiant klausimus, susijusius su valstybių narių pagarba Sąjungos vertybėms, yra ES sutarties 7 straipsnis; pabrėžia, kad ES sutarties 7 straipsnis yra baigtinis ir išsamus; atkreipia dėmesį į tai, kad Taryba pradėtose ES sutarties 7 straipsnio procedūrose atlieka vadovaujamą vaidmenį;
10. pabrėžia, jog iki šiol nenustatyta, kad kuri nors valstybė narė būtų pažeidusi ES sutarties 2 straipsnyje išvardytas vertybes, ir nė vienai valstybei narei net nebuvo nustatyta, kad kilo rimtas pavojus jas pažeisti; apgailestauja dėl to, kad Taryba vengia balsuoti pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalies procedūrą; pabrėžia, kad ši procedūra neturėtų būti be reikalo pratęsta; primygtinai ragina Tarybą numatyti balsavimą ir taip užbaigti procedūrą;
11. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai.