PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl socialinės Europos veiksmų plano: praėjus dvejiems metams nuo Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo
5.5.2023 - (2023/2586(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį
Margarita de la Pisa Carrión
ECR frakcijos vardu
Guido Reil
ID frakcijos vardu
B9‑0236/2023
Europos Parlamento rezoliucija dėl socialinės Europos veiksmų plano: praėjus dvejiems metams nuo Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos iškilmingai paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį,
– atsižvelgdamas į prieš Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimą Austrijos, Bulgarijos, Danijos, Estijos, Estijos, Suomijos, Airijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Nyderlandų ir Švedijos parengtą neoficialųjį dokumentą[1],
– atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 8 d. Europos Vadovų Tarybos Porto deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 2022 m. liepos 5 d. alternatyvų pasiūlymą dėl Europos Parlamento rezoliucijos „Bendri Europos veiksmai priežiūros srityje“,
– atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 24–25 d. BUSINESSEUROPE pirmininkų tarybos Stokholmo deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 28/2022
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi darnus vystymasis yra vienas iš pagrindinių ES tikslų; kadangi trys darnaus vystymosi ramsčiai – tai ekonominis, socialinis ir aplinkos ramsčiai; kadangi darnus vystymasis grindžiamas, be kita ko, visišku užimtumu, socialine pažanga ir teisingumu; kadangi tai yra vienas iš pagrindinių ES tikslų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 straipsnio 3 dalyje;
B. kadangi Europos socialinių teisių ramstis buvo paskelbtas 2017 m. Geteborge ir jame išdėstyta 20 principų; kadangi 2021 m. gegužės mėn. vykusiame Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime Taryba įsipareigojo iki 2030 m. pasiekti tris pagrindinius tikslus, susijusius su užimtumu, mokymu ir skurdu; kadangi reikia pasiekti, kad iki 2030 m. bent 78 proc. 20–64 metų amžiaus gyventojų turėtų darbą; kadangi bent 60 proc. visų suaugusiųjų kasmet turėtų dalyvauti mokymuose; kadangi asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičius turėtų būti ne vėliau kaip 2030 m. sumažintas bent 15 mln.;
C. kadangi Komisijos nustatytus pagrindinius tikslus valstybės narės įgyvendina metus; kadangi penkios valstybės narės pasiekė savo nacionalinius užimtumo tikslus, o pusė valstybių narių viršijo 78 proc. užimtumo tikslą; kadangi siekiant perorientuoti 2021 m. nustatytus tikslus, kad būtų sumažintas spaudimas valstybėms narėms juos pasiekti iki 2030 m., reikėtų atsižvelgti į vykstančias krizes, darančias vis didesnį poveikį Europos konkurencingumui[2];
D. kadangi 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 28/2022 teigiama, kad, nepaisant požymių, jog Paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE) sistema padėjo išsaugoti tūkstančius darbo vietų, jos indėlis mažinant nedarbą negali būti visapusiškai įvertintas, nes nėra pakankamai patikimų duomenų;
E. kadangi dėl infliacijos ES lygmeniu vidutines pajamas gaunančių namų ūkių pragyvenimo išlaidos padidėjo maždaug 10 proc., materialinio ir socialinio nepritekliaus lygis – apie 2 proc., o energijos nepritekliaus ir absoliutaus finansinio skurdo lygis – apie 5 proc.; kadangi manoma, kad tam tikrose valstybėse narėse ir pažeidžiamose grupėse atitinkamas poveikis gerovei yra kelis kartus didesnis; kadangi tikėtina, kad dėl to padidės esami skurdo ir socialinės atskirties skirtumai visoje ES[3]; kadangi atsižvelgiant į JAV infliacijos mažinimo aktą, taip pat į kitus panašius kitų trečiųjų šalių investicijų planus, Europai reikia naujos vizijos, kad iki 2050 m. ji taptų novatoriška pramonės lokacija, o ne apsunkinti bendroves ir piliečius gairėmis, draudimais ir reglamentais;
F. kadangi būtų klaidinga socialinę politiką ir sąžiningas darbuotojų teises paversti socializaciją skatinančiu ar socialistiniu modeliu; kadangi visuomenės klesti dėl mažėjančios viešųjų mokesčių naštos;
1. pakartoja, kokios svarbios yra 2021 m. Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo išvados, kurios išryškina, kad vis dar gyvename precedento neturinčiais laikais; pažymi, kad dėl COVID-19 ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą prie pat ES sienų sustiprėjo pragyvenimo išlaidų ir energetikos krizės, kurios labiausiai paveikė pažeidžiamiausias mūsų visuomenės grupes ir dėl to didėja nelygybė;
2. ragina valstybes nares imtis būtinų darbo reformų siekiant skatinti darbo vietų stabilumą ir sumažinti nedarbo lygį; todėl ragina Komisiją, valstybes nares ir ES socialinius partnerius siekti didesnės kolektyvinių derybų aprėpties, siekiant pagerinti gyvenimo ir darbo sąlygas ES, taip prisidedant prie aukštynkryptės socialinės konvergencijos ir mažinant dirbančiųjų skurdą, socialinę atskirtį ir nelygias galimybes;
3. palankiai vertina neseniai paskelbtą Komisijos pranešimą apie tai, kad ji pateiks konkrečius pasiūlymus, kaip iki šių metų rudens 25 proc. sumažinti administracinę reglamentavimo naštą, o tai turės teigiamą socialinį ir ekonominį poveikį ir atneš naudos įmonėms bei piliečiams (besimokančiam jaunimui, steigėjams ir novatoriams, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, savarankiškai dirbantiems asmenims ir darbuotojams);
4. Ragina Komisiją įvertinti SURE, kaip laikinos kovos su krize priemonės, veiksmingumą;
5. ragina Komisiją paisyti subsidiarumo principo, atsižvelgiant į nacionalinių socialinės apsaugos sistemų ypatumus ir valstybių narių kompetenciją; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą iki 2023 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl ES neįgaliojo kortelės, kuri būtų pripažįstama visose valstybėse narėse, sukūrimo; palankiai vertina vykstančias socialinių partnerių derybas dėl teisės atsijungti; ragina Komisiją išanalizuoti, ar būtų naudinga sukurti Europos socialinės apsaugos pasą, kad nacionalinėms valdžios institucijoms, pvz., darbo ir socialinės apsaugos inspekcijoms, ir socialiniams partneriams, dalyvaujantiems darbo ir socialinės apsaugos patikrinimuose, būtų suteikta tikralaikė priemonė siekiant veiksmingai užtikrinti nacionalinės ir ES teisės vykdymą;
6. palankiai vertina Europos įgūdžių metus pabrėžia, kad svarbu užtikrinti darbuotojų galimybes mokytis ir persikvalifikuoti, ir pabrėžia socialinių partnerių vaidmenį įgūdžių strategijose, siekiant užtikrinti, kad toks mokymas vyktų nemažinant darbo užmokesčio, taip pat teikti išsamią informaciją apie reikalingus įgūdžius;
7. pabrėžia, kokia svarbi demografinė strategija, kuria remiamas gimstamumas, kaip būtinas socialinio tvarumo ir socialinės pažangos pagrindas;
8. pabrėžia, kokia svarbi šeima, kaip socialinės pažangos ir bet kokios tvarios socialinės politikos pagrindas;
9. yra labai susirūpinęs dėl bendro vidutines pajamas gaunančių grupių padėties blogėjimo ES dėl ekonomikos politikos ir neigiamų darbo rinkos pokyčių; ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į šiuos pokyčius, parengti suderintus veiksmų planus, kuriais būtų siekiama padidinti vidutines pajamas gaunančias grupes ir jas konsoliduoti;
10. palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą užtikrinti darbuotojų sveikatą ir saugą darbo vietoje;
11. primena, kad pagal Europos socialinių teisių ramsčio 11 principą dėl vaikų priežiūros ir paramos vaikams reikia gerbti jų šeimas; ragina valstybes nares pirmenybės tvarka spręsti vaikų skurdo mažinimo klausimą; primena Komisijai ir valstybėms narėms stebėti, kaip įgyvendinama Europos vaiko garantijų sistema;
12. įspėja, kad, laikantis Europos socialinių teisių ramsčio 12 principo, klimato politika ir mūsų visuomenės prisitaikymas prie poveikio aplinkai neutralumo turi gerbti socialinės apsaugos principus;
13. pabrėžia, kad pagal Europos socialinių teisių ramsčio 15 principą kiekvienas senatvėje turi teisę į išteklius, užtikrinančius orų gyvenimą, o į pensiją išėję darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys turi teisę į pensiją, proporcingą jų įmokoms, ir kuri užtikrina pakankamas pajamas; mano, kad tuo pat metu valstybės narės turėtų užtikrinti ilgalaikį pajamų saugumą ir kad minimalios pensijos būtų pakankamai didelės; pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms imtis priemonių siekiant sustiprinti nacionalines socialinės apsaugos sistemas, kad būtų užtikrintas orus gyvenimas visiems, kartu išsaugant šių sistemų tvarumą;
14. pabrėžia, kad pagal Europos socialinių teisių ramsčio 19-ą principą turėtų būti suteikta galimybė gauti kokybišką socialinį būstą arba paramą būstui asmenims, kuriems jo reikia; mano, kad įgyvendinant kovos su benamyste politiką reikia statyti socialinį būstą ir įperkamus butus ir imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad benamiai galėtų gauti tokių rūšių būstą; be to, ragina valstybes nares parengti prevencijos politiką ir numatyti išankstinio perspėjimo priemones, kad žmonės netaptų benamiais; mano, kad neteisėta migracija iš trečiųjų šalių yra labai svarbus struktūrinis benamystės veiksnys; ragina valstybes nares vykdyti griežtą ir tvirtą migracijos ir prieglobsčio politiką; mano , kad kovojant su benamyste taip pat reikalinga gera darbo rinkos politika ir skurdo mažinimo priemonės; ragina valstybes nares įrengti apgyvendinimo centrus, kurie būtų specialiai pritaikyti prie benamių moterų poreikių; mano, kad Suomijos pavyzdys parodė, jog politika ir strategija „pirmiausia – būstas“ yra tinkamiausia priemonė, padedanti reintegruoti ilgalaikius benamius, išgyvenančius sudėtingas asmenines situacijas, turinčius alkoholio ar narkotikų vartojimo problemų arba sergančius psichikos ligomis;
15. reiškia susirūpinimą dėl nepakankamų galimybių naudotis esminėmis paslaugomis (Europos socialinių teisių ramsčio 20 principas), nes joms iškilo papildomų sunkumų;
16. pakartoja, kad svarbu užtikrinti gerą ir veiksmingą Europos darbo institucijos veikimą ir laukia jos vertinimo, kuris turi būti atliktas iki 2024 m. rugpjūčio 1 d.;
17. pakartoja teisę į žmogaus įsikišimą, taip pat teisę į tai, kad nebūtų taikomas sprendimas, pagrįstas tik automatizuotu duomenų tvarkymu, kaip nurodyta Bendrajame duomenų apsaugos reglamente[4]; pabrėžia, kad ES reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant įtraukti žmogaus kontrolės principą į darbo pasaulį;
18. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
- [1] https://www.permanentrepresentations.nl/documents/publications/2021/04/23/social-summit-non-paper.
- [2] Europos Komisija, „Komisija palankiai vertina valstybių narių tikslus iki 2030 m. sukurti socialiai atsakingesnę Europą“, 2022 m. birželio 16 d.
- [3] Menyhert, B., „The effect of rising energy and consumer prices on household finances, poverty and social exclusion in the EU“ (Augančių energijos ir vartotojų kainų poveikis namų ūkių finansams, skurdui ir socialinei atskirčiai ES), Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2022 m.
- [4] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). OL L 119, 2016 5 4, p. 1.