PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Libane
5.7.2023 - (2023/2742(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį
Mounir Satouri, Tineke Strik, Nicolae Ştefănuță, Erik Marquardt, Francisco Guerreiro, Margrete Auken, Hannah Neumann, Ignazio Corrao, Jakop G. Dalunde
Verts/ALE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0323/2023
B9‑0325/2023
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Libane
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Libano,
– atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, steigiantį Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Libano Respublikos asociaciją[1],
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos Libane 2022 m. galutinę ataskaitą,
– atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 1 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojo Josepo Borrellio pareiškimą dėl politinės padėties Libane,
– atsižvelgdamas į 2022 m. liepos 26 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą pratęsti ES tikslinių sankcijų sistemos taikymą vieniems metams,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A kadangi Libanui gresia pražūtinga ekonomikos, finansų, socialinė ir politinė krizė, per kurią jo žmonės patirs didelių nuostolių; kadangi nuo 2018 m. BVP sumažėjo beveik 40 proc., o tai niekais pavertė ankstesnių metų ekonomikos augimą; kadangi nuo 2019 m. pabaigos Libano svaras prarado net 98 proc. savo vertės; kadangi dauguma Libano gyventojų dabar gyvena skurde ir valdžios institucijos neužtikrina kiekvieno asmens teisės į tinkamą gyvenimo lygį, įskaitant teisę į maistą;
B. kadangi Libanas turi energingą pilietinę visuomenę, įskaitant daugybę aktyvistų, bendruomenių lyderių, akademikų, menininkų ir jaunimo grupių, telkiančių visuomenę permainoms ir reformoms visoje šalyje;
C. kadangi prezidento M. Aouno kadencija baigėsi 2022 m. spalio 31 d.; kadangi 2023 m. birželio mėn. Najib Mikati buvo dar kartą paskirtas laikinosios vyriausybės ministru pirmininku, kol bus suformuota nauja vyriausybė; kadangi po 12 nesėkmingų balsavimo turų parlamente Libano prezidento postas lieka neužimtas, o tai trukdo formuoti naują vyriausybę ir dar labiau gilina politinę aklavietę; kadangi Libano parlamente veikiantis „Hezbollah“ aljansas ne kartą blokavo balsavimo baigtį, palikdamas parlamentą po pirmojo turo ir blokuodamas kelią antrajam turui nesant reikiamo kvorumo;
D. kadangi savivaldybių rinkimai, kurie turėjo įvykti iki 2023 m. gegužės 31 d., buvo atidėti jau antrus metus iš eilės;
E. kadangi Libano centrinio banko valdytojo Riado Salameh atžvilgiu buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai šalies viduje ir užsienyje, įskaitant šešias Europos šalis, dėl įtarimų sukčiavimu, pinigų plovimu ir neteisėtu praturtėjimu; kadangi 2023 m. gegužės mėn. Prancūzija ir Vokietija išdavė tarptautinius Libano centrinio banko valdytojo Riado Salameh arešto orderius; kadangi 2023 m. sausio mėn. teisminė delegacija, sudaryta iš Prancūzijos, Vokietijos ir Liuksemburgo atstovų, pradėjo Libano centrinio banko ir jo valdytojo veiklos tyrimą; kadangi 2022 m. kovo 28 d. Eurojustas patvirtino, kad Prancūzijos, Vokietijos ir Liuksemburgo valdžios institucijos konfiskavo ir įšaldė 120 mln. EUR vertės R. Salameh nuosavybę ir turtą; kadangi R. Salameh neigia pažeidimus ir atsisako atsistatydinti; kadangi R. Salameh kadencija baigiasi 2023 m. liepos mėn.;
F. kadangi praėjus beveik trejiems metams po 2020 m. rugpjūčio mėn. Beiruto uoste įvykusio sprogimo nebuvo jokių svarbesnių atsakingų asmenų suėmimų, dialogo su aukų šeimomis, jų atsiprašymo ir kompensacijų, o politiniai veikėjai ir Libano teisminės institucijos aktyviai trukdė dviejų iš eilės atsakingų tyrėjų atliekamiems tyrimams vietoje; kadangi tyrimą atliekantis teisėjas Tarek Bitar įteikė šaukimą daug aukšto rango pareigūnų, įskaitant saugumo tarnybų generolus, teisėjus ir buvusius ministrus, kurių daugelis atvirai atsisakė bendradarbiauti; kadangi 2023 m. sausio 25 d. Libano generalinis prokuroras nurodė paleisti visus įtariamuosius, sulaikytus po katastrofiško sprogimo, taip išvengiant tyrimo;
G. kadangi per 2020 m. rugpjūčio mėn. Beiruto uoste įvykusį pražūtingą sprogimą 200 žmonių žuvo, dar 6 000 buvo sužeisti ir maždaug 300 000 žmonių neteko namų; kadangi 2020 m. sprogimo priežastis – korupcijos ir aplaidumo derinys, dėl kurio uoste buvo neteisėtai saugomos 2750 tonų amonio nitrato;
H. kadangi 2023 m. kovo 7 d. 38 JT Žmogaus teisių tarybos šalys paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pasmerkė trukdymą atlikti 2020 m. rugpjūčio mėn. Beiruto uoste įvykusio sprogimo vidaus tyrimą ir paragino Libaną imtis būtinų priemonių siekiant apsaugoti teisminių institucijų nepriklausomumą ir nešališkumą ir užtikrinti skaidrų ir nešališką tyrimą;
I. kadangi 2023 m. sausio mėn. Londono Aukštasis teismas byloje, kurią Beiruto advokatų asociacija iškėlė sprogimo aukų vardu, nusprendė, kad cheminių medžiagų prekybos bendrovė „Savarto Ltd.“ yra atsakinga už mirtį, kūno sužalojimą ir turtinę žalą, o tai yra pirmasis su sprogimu susijęs teismo sprendimas;
J. kadangi 2022 m. gegužės 15 d. Libane įvyko rinkimai, kuriuose dalyvavo 49,2 proc. rinkėjų; kadangi po rinkimų į parlamentą pateko 13 naujų reformas palaikančių narių;
K. kadangi Europos Parlamento rinkimų stebėjimo misijos ataskaitoje dėl 2022 m. gegužės 15 d. Libano parlamento rinkimų padaryta išvada, kad balsų pirkimas ir klientelizmas iškraipė vienodas sąlygas, kad kampaniją temdė bauginimo atvejai ir nevienodas nušvietimas žiniasklaidoje ir kad daugelis Libano institucijų buvo finansiškai nepasirengusios vykdyti savo įgaliojimus rinkimų metu; kadangi ataskaitoje pabrėžiama, kad į parlamentą išrinktos tik aštuonios iš 118 į sąrašus įtrauktų moterų ir kad reikia reformų siekiant stiprinti moterų ir vyrų lygybę ir atstovavimą moterims, laikantis Libano tarptautinių įsipareigojimų;
L. kadangi 2022 m. liepos 26 d. Europos Vadovų Taryba pratęsė tikslinių sankcijų sistemos taikymą padėčiai Libane spręsti iki 2023 m. liepos 31 d.; kadangi šioje sistemoje numatyta galimybė taikyti sankcijas asmenims ir subjektams, atsakingiems už kenkimą demokratijai ar teisinei valstybei Libane; kadangi Europos Vadovų Taryba jokių sankcijų asmenims ar subjektams pagal šią sistemą dar netaikė;
M. kadangi, remiantis vyriausybės skaičiavimais, Libane yra apie 1,5 mln. pabėgėlių; kadangi tikrasis pabėgėlių skaičius neaiškus, nes Libano vyriausybė 2015 m. vienašališkai sustabdė visas naujas registracijas; kadangi 2021 m. spalio mėn. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) užsiregistravo 882 532 pabėgėlius, iš kurių 851 717 buvo Sirijos piliečiai;
N. kadangi nuo 2023 m. balandžio 5 d. Libano ginkluotosios pajėgos visoje šalyje vykdo diskriminacinius reidus prieš Sirijos pabėgėlius; kadangi dauguma pabėgėlių buvo sulaikyti ir deportuoti prie Sirijos ir Libano sienos ir perduoti Sirijos valdžios institucijoms be teismo išduoto orderio, nesuteikus jiems galimybės pasikalbėti su advokatu ar UNHCR ir be teisės ginčyti jų deportavimą; kadangi daugelis deportuotų asmenų buvo registruoti arba žinomi UNHCR;
O. kadangi, remiantis Sirijos žmogaus teisių tinklo (SNHR) duomenimis, Sirijos režimas savavališkai sulaikė 2 504 pabėgėlius, kurie nuo 2014 m. grįžo į Siriją, iš kurių „987 asmenys tebėra sulaikyti, įskaitant 764 asmenis, kurie dabar klasifikuojami kaip priverstinai dingę“; kadangi Sirijos režimas gerai žinomas dėl žmogaus teisių pažeidimų, pvz., sistemingo kankinimo, seksualinio smurto ir priverstinio dingimo; kadangi Sirija tebėra nesaugi grąžinimui, kaip pabrėžė JT Nepriklausoma tarptautinė tyrimų Sirijos Arabų Respublikoje komisija; kadangi ES ir toliau laikosi vieningos pozicijos, kad pabėgėlių grąžinimas į Siriją gali būti skatinamas arba palengvinamas tik tuo atveju, jei jis yra „saugus, savanoriškas ir orus“;
1. reiškia didelį susirūpinimą dėl Libane tebesitęsiančios politinės, ekonominės, finansų ir socialinės krizės, dėl kurios ir toliau kenčia gyventojai; reiškia visapusišką paramą visiems nuo dabartinės krizės nukentėjusiems žmonėms, įskaitant visas 2020 m. rugpjūčio mėn. sprogimo aukas ir jų šeimas;
2. smerkia didelę ankstesnių ir dabartinių lyderių atsakomybę už krizės vilkinimą ir gilinimą ir kuo griežčiausiai smerkia nusikalstamą aplaidumą, lėmusį negandas, kurias tenka patirti Libano žmonėms; ragina Libano parlamentą, politines partijas ir kitus veikėjus teikti pirmenybę politinio paralyžiaus šalyje panaikinimui, užbaigti prezidento rinkimus ir liautis trikdyti rinkimų procesą; ragina šalies politinius veikėjus pradėti prasmingą dialogą, kad būtų galima nedelsiant inicijuoti svarbias reformas, kuriomis būtų užtikrintos kovos su korupcija priemonės, makroekonominė politika, nepriklausomos teisminės institucijos ir įtraukesnės sveikatos priežiūros ir švietimo sistemos;
3. kuo griežčiausiai smerkia tai, kad praėjus beveik trejiems metams po sprogimo Beiruto uoste politiniai veikėjai Libane ir toliau vengia atskaitomybės ir aktyviai trukdo tyrimą atliekančio teisėjo Tareko Bitaro darbui, teikdami ieškinius ir grasindami fiziniu susidorojimu, taip pat įvairiais vilkinimo būdais; primygtinai ragina Libano politikus ir aukšto rango teisminių institucijų narius, visų pirma generalinį prokurorą Ghassaną Oueidatą, nuo šiol nebetrukdyti tyrimą atliekančio teisėjo darbui, nutraukti prieš jį nukreiptą šmeižto kampaniją ir konstruktyviai bendradarbiauti atliekant tyrimą;
4. apgailestauja dėl vietos savivaldos rinkimų, kurie turėjo būti surengti iki 2023 m. gegužės 31 d., atidėjimo; primygtinai ragina Vidaus reikalų ministeriją ir savivaldybes įsipareigoti per ateinančius šešis mėnesius surengti savivaldos rinkimus ir atitinkamai tęsti parengiamuosius darbus; tvirtai pabrėžia, kad vyriausybė yra atsakinga už vietos savivaldos rinkimų organizavimui reikalingą biudžetą, tačiau ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti specialų finansavimą rinkimams;
5. reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Libano politinės partijos ir ministrai eskaluoja prieš pabėgėlius nukreiptą retoriką, panaudodami pabėgėlius kaip atpirkimo ožius savo pačių sukeltai ekonominei krizei gilinti;
6. primygtinai ragina Libaną nedelsiant nutraukti skubias deportacijas į Siriją, kuriais pažeidžiamas negrąžinimo principas, ir susilaikyti nuo diskriminacinių priemonių taikymo ir neapykantos Sirijos pabėgėliams kurstymo;
7. ragina Europos Vadovų Tarybą ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) nedelsiant nustatyti sankcijas atskiriems Libano politinio elito nariams, kurie aktyviai trukdo formuoti vyriausybę, trukdo vykdyti esmines reformas arba yra susiję su neteisėtu praturtėjimu, taip pat asmenims ir subjektams, atsakingiems už šiurkščius tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimus, susijusius su sprogimu Beirute, įskaitant aktyvų trukdymą vykdyti teisingumą;
8. pakartoja savo skubų raginimą Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms, visų pirma toms, kurios palaiko glaudžius ryšius su Libanu, imtis skubių iniciatyvų JT žmogaus teisių taryboje, siekiant užtikrinti, kad būtų priimta rezoliucija dėl nepriklausomos tarptautinės Beiruto sprogimo tyrimo misijos sudarymo, kuriai būtų suteikti įgaliojimai atlikti išsamų žmogaus teisių pažeidimų ir piktnaudžiavimo, susijusio su sprogimu, tyrimą ir vidaus teisminį tyrimą, ir suformuluotos rekomendacijos dėl priemonių, kurios yra būtinos siekiant garantuoti, kad už šiuos pažeidimus ir piktnaudžiavimo atvejus atsakingi žmonės būtų patraukti atsakomybėn, taip pat pašalinti pagrindines sistemines klaidas, dėl kurių įvyko sprogimas ir nebuvo atliktas vidaus tyrimas;
9. ragina ES valstybes nares padėti Beiruto uosto sprogimo aukų šeimoms išnagrinėti galimybes pateikti ieškinius kitų valstybių nacionaliniuose teismuose, taip pat išnagrinėti galimybes žiaurumais kaltinamus politikus patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal universaliąją jurisdikciją;
10. palankiai vertina Europos teisminės delegacijos atliktus Libano centrinio banko valdytojo veiklos tyrimus ir ragina ES valstybes nares paspartinti tyrimus dėl savo teritorijoje sutelkto Libano pareigūnų turto;
11. dar kartą ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, EIVT ir valstybes nares toliau daryti didelį spaudimą Libano politiniams atstovams siekiant atskaitomybės ir reformų, pvz., nustatant, kad didelio masto struktūrinė parama priklausytų nuo realių pokyčių įgyvendinimo, įskaitant kovos su korupcija priemones, skaidrius ir taisyklėmis grindžiamus viešuosius pirkimus, makroekonominę politiką, nepriklausomas teismines institucijas ir įtraukesnes sveikatos priežiūros ir švietimo sistemas;
12. ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti humanitarinę pagalbą Libanui, daugiausia dėmesio skiriant pagrindinėms viešosioms paslaugoms, pvz., sveikatos priežiūrai, švietimui ir paramai neturtingoms bendruomenėms, įskaitant pabėgėlius;
13. ragina ES ir jos valstybes nares remti Libano vietos aktyvistus ir pilietinės visuomenės veikėjus, kurie remia principu „iš apačios į viršų“ grindžiamas humanitarines ir stabilizavimo pastangas ir gali įgyvendinti reformas; giria vietos bendruomenių ir pilietinės visuomenės iniciatyvas sukurti vietos mechanizmus, kuriais būtų teikiama pagalba, gerinamos paslaugos ir iš naujo apibrėžiamos piliečių ir valdžios institucijų teisės ir pareigos;
14. mano, kad, nors nuolatinė ES finansinė parama pabėgėliams ir priimančiosioms bendruomenėms yra gyvybiškai svarbi, reikia daug tvirtesnio ES valstybių narių įsipareigojimo dalytis atsakomybe, pvz., pasitelkiant perkėlimą į ES, humanitarinio priėmimo programas, supaprastintą šeimos susijungimą ir lankstesnes vizų taisykles, kad pabėgėliai taip pat galėtų siekti apsaugos už artimiausio kaimyninio regiono ribų;
15. reiškia susirūpinimą dėl daugybės netinkamo valdymo ir sukčiavimo atvejų, susijusių su ES finansuojamais projektais dėl skaidrumo ir kontrolės stokos, prastų atrankos ir konkursų kriterijų ir registrų trūkumo, kaip antai ES paramos kietųjų atliekų tvarkymui Libane atveju; pakartoja savo raginimą Komisijai stiprinti ES finansuojamų projektų Libane atskaitomybę ir stebėseną, be kita ko, suteikiant visuomenei galimybę susipažinti su projektų stebėsena ir vertinimu, taip pat skaidriai informuojant apie atsakomybę projektų vėlavimo ar nesėkmių atveju; ragina Europos Audito Rūmus ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybą atidžiai patikrinti ir ištirti visus netinkamo valdymo atvejus; ragina ištirti ir prižiūrėti galimą ES įsisteigusių tarpininkų bendradarbiavimą vykdant neteisėtus finansinius srautus iš Libano į ES;
16. atkreipia dėmesį į labai prastas Palestinos pabėgėlių Libane sąlygas, skurdą ir marginalizaciją, nes jie visų pirma yra priklausomi nuo Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) užtikrinant jų pagrindinius poreikius ir paslaugas; reiškia susirūpinimą dėl galimo UNRWA negebėjimo išlaikyti paramą pažeidžiamiausiems asmenims, atsižvelgiant į didelį finansavimo trūkumą jos 2023 m. skubios pagalbos prašyme;
17. ragina Europos Komisiją padidinti Libane savo investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, ypač saulės energiją, nes tai gali padėti įveikti vyriausybės sukeltą elektros energijos krizę ir kartu sumažinti didelį išmetamą CO2 kiekį ir dyzelinių generatorių keliamą oro taršą;
18. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT generaliniam sekretoriui, Arabų Valstybių Lygos generaliniam sekretoriui, Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinės asamblėjos pirmininkui ir Libano vyriausybei bei parlamentui.
- [1] OL L 143, 2006 5 30, p. 2.