Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B9-0462/2023Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B9-0462/2023
Europos Parlamentas

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS Svarbiausia – vaikai. Sustiprinti Vaiko garantijų sistemą praėjus dvejiems metams nuo jos nustatymo

16.11.2023 - (2023/2811(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį

Dragoş Pîslaru
Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu
 


Procedūra : 2023/2811(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B9-0462/2023
Pateikti tekstai :
B9-0462/2023
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

B9‑0462/2023

Europos Parlamento rezoliucija „Svarbiausia – vaikai. Sustiprinti Vaiko garantijų sistemą praėjus dvejiems metams nuo jos nustatymo“

(2023/2811(RSP))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Niujorke priimtą JT vaiko teisių konvenciją,

– atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendaciją 2013/112/ES „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“[1],

– atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl nelygybės mažinimo ypatingą dėmesį skiriant vaikų skurdui[2], kurioje Komisija ir valstybės narės raginamos nustatyti vaiko garantijų sistemą, ypatingą dėmesį skiriant skurstantiems vaikams ir jų galimybėms naudotis paslaugomis,

– atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 1, 3, 11, 16 ir 19 principus,

– atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų[3],

– atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 24 d. Komisijos komunikatą „ES vaiko teisių strategija“ (COM(2021)0142),

– atsižvelgdamas į savo 2021 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl Europos vaiko garantijų sistemos[4],

– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendaciją (ES) 2021/1004, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema[5],

– atsižvelgdamas į XXX rezoliuciją dėl nelygybės mažinimo ir vaikų bei jų šeimų socialinės įtraukties skatinimo krizės metu,

– atsižvelgdamas į Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimą ir socialinį tikslą iki 2030 m. sumažinti asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičių bent 15 mln., įskaitant bent 5 mln. vaikų;

– atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 19 d. Komisijos pareiškimą Pasaulinės vaikų dienos proga, skirtą 1959 m. lapkričio 20 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtai Vaiko teisių deklaracijai atminti,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi vaikų ir jų šeimų socialinė ir ekonominė padėtis Europoje dėl COVID-19 pandemijos pablogėjo, vertinant poveikį sveikatai ir ilgalaikį socialinį poveikį vaikų gerovei, ir dėl to išaugo nelygybė ir socialinė atskirtis ir dar labiau padidėjo esami iššūkiai, ypač pažeidžiamoje padėtyje atsidūrusiems vaikams ir šeimoms; kadangi dėl izoliavimo priemonių, kurių imtasi siekiant suvaldyti ekstremaliąją situaciją, sutriko kasdienio gyvenimo tvarka ir socialiniai ryšiai, uždarytos mokyklos, sumažėjo sistemų pajėgumas užtikrinti apsaugos priemones nuo smurto šeimoje, prievartos ir nepriežiūros, sutriko pagrindinės socialinės paslaugos, nebuvo prieigos prie švietimo internetu, nes trūko reikiamos įrangos, interneto ar net elektros energijos, o tai lėmė, kad COVID-19 pandemija prisidėjo prie didesnių psichikos sveikatos problemų, švietimo spragų ir išaugusio mokymosi nebaigusių asmenų skaičiaus, taip pat padidėjusio smurto ir prievartos prieš vaikus; kadangi vaikų ir jų šeimų socialinė ir ekonominė padėtis dar labiau suprastėjo prasidėjus karui, kurį sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą, kuri turėjo pražūtingą poveikį ne tik milijonams pabėgėlių vaikų ir šeimų, bėgančių nuo karo, bet ir visiems ES gyventojams, atsižvelgiant į sparčiai didėjančias pragyvenimo išlaidas, energijos kainas, infliaciją, didėjančią nelygybę, galimybes naudotis pagrindinėmis paslaugomis ir sveiko maisto bei vaistų įperkamumą, ir dėl to dar daugiau vaikų ir jaunuolių patyrė skurdą;

B. kadangi galimybė veiksmingai naudotis pagrindinėmis ir kokybiškomis paslaugomis to stokojantiems vaikams ir jų šeimoms, įskaitant veiksmingą ir nemokamą aukštos kokybės ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, sveikatos priežiūrą, taip pat švietimo ir mokyklinę veiklą, kasdien bent vieną kartą gaunamą sveiką maistą mokykloje, tinkamą būstą ir sveiką mitybą, atlieka svarbų vaidmenį nutraukiant iš kartos į kartą perduodamos nepalankios padėties ciklą ir išvaduojant vaikus ir šeimas iš skurdo bei socialinės atskirties; kadangi tai būtina kovojant su sudėtingo ir daugialypio pobūdžio skurdu ir pažeidžiamumu;

C. kadangi investicijos į ikimokyklinio amžiaus vaikus yra labai svarbios kovojant su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi; kadangi sveiko augimo, vystymosi ir gerovės priežiūros užtikrinimas sudaro tvirtą pagrindą nuo mažens, naudingą asmenims ir visuomenei; kadangi investicijomis į jauniausią kartą prisidedama prie visos visuomenės gerovės, o investicijų grąža gali būti bent keturis kartus didesnė nei pradinė investicija[6]; kadangi kelios šalys skyrė daugiau nei 5 proc. „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) lėšų ir 23 valstybės narės iki šiol suprogramavo 8,9 mlrd. EUR ESF+ paramą vaikų skurdo problemai spręsti; kadangi kai kurios valstybės narės vaikų skurdo problemai spręsti neskyrė jokių ESF+ išteklių, o kitos skyrė mažiau nei 5 proc. ESF+ programų lėšų; kadangi vėluojama įgyvendinti ESF+ planus, dėl kurių buvo atidėtos iš ESF+ finansuojamos vaiko garantijų sistemos nacionalinių veiksmų planų reformos; kadangi vien ESF+ išteklių jokiu būdu nepakanka vaikų skurdo problemai ES spręsti, todėl labai svarbu gerokai padidinti Europos vaiko garantijų sistemos finansavimą; kadangi vaikų skurdas yra Europos problema, kuri daro poveikį visoms valstybėms narėms ir turėtų būti sprendžiama visose valstybėse narėse taikant plataus užmojo Europos ir nacionalines priemones; kadangi priemonė „NextGenerationEU“, visų pirma valstybių narių pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę priimtų nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų politikos priemonės, suteikia unikalią galimybę vykdyti dideles investicijas ir reformas, kuriomis siekiama gerinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybę ir įtraukumą; kadangi turėtų būti atidžiai stebima, kaip valstybės narės įgyvendina šias priemones, ir jos turėtų būti kuriamos ir įgyvendinamos užtikrinant sinergiją su jau esamomis nacionalinėmis ir Europos programomis šioje srityje, visų pirma su Europos vaiko garantijų sistema, ESF+ ir kitais Europos struktūriniais ir investicijų fondais;

D. kadangi 2021 m. ES alternatyvioji globa buvo skirta 758 018 vaikų; kadangi vaikai, kuriems teikiama alternatyvi globa, ypač nukentėjo pandemijos metu, kai kelių šalių vyriausybės reagavo į COVID-19 krizę sumažindamos arba nutraukdamos stacionariosios globos paslaugas, o tai reiškė skubotą ir dažnai prastai paruoštą grįžimą į gyvenimą biologinėse šeimose, dažnai neatitinkantį pagrindinių jų ankstesnio apgyvendinimo globos įstaigose sąlygų; kadangi skurdą patiriančios šeimos gali atsidurti tokioje padėtyje, kai tėvai nebegalės tinkamai išlaikyti vaikų, ir dėl tos priežasties vaikai gali būti atskirti nuo šeimos ir patekti į alternatyvią globą; kadangi COVID-19 pandemijos metu taikytos izoliavimo priemonės dar labiau prisidėjo prie veiksnių, lemiančių vaikų nuo šeimos atskyrimą ir dažnai sukeliančių skurdą, prievartą, nepriežiūrą, ligas ir mirtį; kadangi tikėtina, kad dėl dabartinių krizių ilgalaikio socialinio ir ekonominio poveikio šeimų gebėjimui teikti priežiūrą padidės tėvų globos netekusių arba galinčių netekti vaikų skaičius; kadangi vaiko garantijų sistema galėtų padėti visiems vaikams pereiti nuo institucinės prie šeimos ir bendruomeninės globos, nes ja šalinami tarpusavyje susiję veiksniai, lemiantys vaikų apgyvendinimą globos įstaigose, o vaikams, kuriems skirta alternatyvi globa, kaip tikslinei grupei teikiama pirmenybė;

E. kadangi vaikų skurdas ir socialinė atskirtis tebėra esminė problema visoje ES, atsižvelgiant į tai, kad beveik vienam iš keturių vaikų vis dar gresia skurdas ar socialinė atskirtis ir ši proporcija svyruoja nuo daugiau kaip 40 proc. kai kuriose šalyse iki 11 proc. kitose[7] ar net kitų valstybių narių regionuose[8], be to, tendencijos daugelyje šalių blogėja dėl įvairių krizių visoje ES ir visame pasaulyje;

F. kadangi daug vaikų atsiduria pažeidžiamoje padėtyje, ne tik patiriančių skurdą ir socialinę atskirtį, bet ir neįgalių vaikų, psichikos sveikatos problemų turinčių vaikų, rasinėms ar etninėms mažumoms priklausančių vaikų, vaikų iš nepilnų šeimų, globos įstaigose gyvenančių vaikų, be tėvų priežiūros likusių vaikų, migrantų ir pabėgėlių vaikų, benamių vaikų ir labai prastomis sąlygomis gyvenančių vaikų ir kt.; kadangi vaikų psichikos sveikatos problemos tampa vis svarbesne problema, o nerimas ir depresija yra dažniausiai pasitaikančios sutrikimų rūšys; kadangi norint pagerinti vaikų gyvenimą trumpuoju laikotarpiu ir nustatyti sėkmingas gyvenimo kryptis ilguoju laikotarpiu, reikia struktūrinių pokyčių ir novatoriškų politikos įgyvendinimo sprendimų, taip pat tarpsektorinio požiūrio ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis;

G. kadangi Europos vaiko garantijų sistema yra kokybiška ir novatoriška politikos priemonė, kurią taikant galima įvairiais aspektais gerokai pagerinti milijonų vaikų kasdienę tikrovę ES; kadangi reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiektas visapusiškesnis tarpsektorinis požiūris į vaikų pažeidžiamumo rizikos mažinimą ir užtikrintas realus įgyvendinimas pašalinant strategines, politines, administracines ir finansines kliūtis;

 

H. kadangi Europos vaiko garantijų sistema yra kokybiška ir novatoriška politikos priemonė, kurią taikant galima įvairiais aspektais gerokai pagerinti milijonų vaikų kasdienę tikrovę ES; kadangi šios sistemos tikslas – užkirsti kelią skurdui ir socialinei atskirčiai ir su jais kovoti, užtikrinant pažeidžiamiems vaikams galimybę naudotis pagrindinių paslaugų rinkiniu; kadangi ES ir valstybės narės turėtų dėti visas turimas pastangas, kad Europos vaiko garantijų sistema taptų realybe, visapusiškai įgyvendindamos Tarybos rekomendaciją, nacionalinius veiksmų planus ir visas kitas Europos ir nacionalines programas, kuriomis prisidedama prie šios sistemos pagrindinių paslaugų teikimo; kadangi reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiektas visapusiškesnis ir labiau tarpsektorinis požiūris į vaikų skurdo ir socialinės atskirties rizikos mažinimą ir užtikrintas realus ir veiksmingas vaiko garantijų sistemos įgyvendinimas pašalinant visas strategines, politines, administracines ir finansines kliūtis bei atliekant nacionalinių veiksmų planų stebėseną ir vertinimą;

I. kadangi praėjus 20 mėnesių nuo pradinio termino, t. y. 2022 m. kovo mėn., tik 25 valstybės narės priėmė savo vaiko garantijų sistemos nacionalinius veiksmų planus, daugiausia dėmesio skirdamos pagrindinėms sritims, nustatytoms susijusioje Tarybos rekomendacijoje; kadangi pateikti planai labai skiriasi priklausomai nuo jų valdymo metodų, nepalankiausioje padėtyje esančių grupių informavimo ir tikslinių strategijų, pažangos stebėsenos sistemų, siūlomų priemonių įgyvendinimo tvarkaraščių ir biudžeto, numatyto tokioms priemonėms veiksmingai įgyvendinti; kadangi keletas planų, panašu, tėra bendro pobūdžio ir paviršutiniški dokumentai, kuriuose politikos formuotojai tik išvardijo jau taikomas arba planuojamas priemones; kadangi apskritai nacionaliniuose veiksmų planuose nepakankamai dėmesio skiriama ypač pažeidžiamoms šeimoms, pvz., nepilnoms šeimoms, mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir didelėms šeimoms, kurios susiduria su papildomais sunkumais;

J. kadangi kai kuriose šalyse kartu su nacionaliniais veiksmų planais buvo peržiūrėti galiojantys įstatymai keliose srityse, pvz., deinstitucionalizavimo arba galimybės naudotis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis; kadangi ne visuose nacionaliniuose veiksmų planuose numatytos naujos kovos su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi priemonės ar nustatytas aiškus biudžetas, tvarkaraštis ar stebėsenos mechanizmas;

K. kadangi nacionaliniai veiksmų planai yra dinamiški dokumentai ir turėtų būti reguliariai peržiūrimi ir atnaujinami, kartu užtikrinant, kad juose būtų laikomasi integruoto, daugialypio požiūrio ir kad jie būtų glaudžiai susiję su jų nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos aplinkybėmis;

L. kadangi vaikų skurdas turi stiprų teritorinį aspektą ir bendradarbiavimas su regionų ir vietos valdžios institucijomis, taip pat su vaikams ir šeimoms padedančiomis pilietinės visuomenės organizacijomis, padeda pasiekti veiksmingesnių ir tvaresnių rezultatų vaikams ir jų šeimoms; kadangi daugiau dėmesio reikėtų skirti miesto ir kaimo atotrūkiui ir rinkti duomenis subnacionaliniu lygmeniu[9];

M. kadangi kai kurios šalys, konsultuodamosi ir rengdamos savo nacionalinius veiksmų planus, stokoja skaidrumo ir į savo planus neįtraukė vaikų ir šeimų, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros darbuotojų bei paslaugų teikėjų ir jiems atstovaujančių organizacijų, taip pat pilietinės visuomenės organizacijų; kadangi techninę pagalbą gavusios šalys, bendradarbiaudamos su suinteresuotaisiais subjektais, parengė kokybiškesnius nacionalinius veiksmų planus ir tikslines priemones, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingą kai kurių nepalankiausioje padėtyje atsidūrusių vaikų grupių prieigą prie pagrindinių paslaugų;

N. kadangi nuoseklus institucinis įsipareigojimas, pakankami žmogiškieji ištekliai ir įvairių ministerijų ir agentūrų bei žemesnio nei nacionalinio lygmens valdžios institucijų dalyvavimas kelia sunkumų daugelyje šalių; kadangi nacionaliniai koordinatoriai yra atsakingi už įgyvendinimo procesą ir įvairių atsakingų ministerijų darbo koordinavimą;

O. kadangi vis dar trūksta išsamių ir suskirstytų duomenų apie vaikų skurdą ir socialinę atskirtį; kadangi kai kurioms šalims nesiseka parengti ir įgyvendinti savo nacionalinių veiksmų planų stebėsenos sistemos ir numatyti pažangos vertinimo rodiklių rinkinio ir paramos gavėjų rezultatų, taip pat nesiseka parengti ir įgyvendinti biudžete numatyto veiksmų plano, kad būtų nuolat gerinamas duomenų, reikalingų įgyvendinimo pažangos ataskaitoms teikti ir ataskaitoms apie galimybę gauti pagrindines paslaugas nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmeniu teikti, prieinamumas, kokybė, palyginamumas ir valdymas; kadangi tai, kad nėra standartizuotų duomenų rinkimo gairių, trukdo veiksmingai stebėti, kaip įgyvendinama Europos vaiko garantijų sistema; kadangi nepakankama galimybė regionų ir vietos lygmens organizacijoms gauti informaciją ir toliau trukdo darniai įgyvendinti Europos vaiko garantijų sistemą;

Europos vaiko garantijų sistemos ir nacionalinių veiksmų planų įgyvendinimo stebėsena ir vertinimas

1. ragina likusias valstybes nares (Austriją ir Latviją) skubiai priimti savo nacionalinius vaiko garantijų sistemos veiksmų planus;

2. ragina valstybes nares užtikrinti visapusišką savo nacionalinių veiksmų planų įgyvendinimą ir juos peržiūrint atsižvelgti į dabartinę raidą ir konkrečią padėtį nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis; ragina valstybes nares nustatyti dar platesnio užmojo kovos su vaikų skurdu tikslus, nustatant konkrečias tikslines priemones, kuriomis visiems vaikams, ypač tiems vaikams, kuriems labiausiai reikia pagalbos, pvz., dėl karo Ukrainoje perkeltiems vaikams, benamiams ar labai prastomis būsto sąlygomis gyvenantiems vaikams, neįgaliems ar psichikos sveikatos problemų turintiems vaikams, migrantų ar etninių mažumų kilmės vaikai, ypač iš romų bendruomenių, būtų užtikrinta galimybė naudotis pagrindinėmis paslaugomis nuo pat mažumės; pabrėžia, kad priimti nacionaliniai veiksmų planai tarpusavyje labai skiriasi, o tai gali pakenkti bendram vaiko garantijų sistemos tikslui pasiekti didesnę socialinę konvergenciją ES; ypač apgailestauja dėl to, kad į kai kuriuos nacionalinius veiksmų planus neįtraukti išmatuojami tikslai ar konkretūs uždaviniai, o tai kelia didelį susirūpinimą dėl veiksmingai įgyvendinamų priemonių kokybės;

3. ragina valstybes nares sukurti nacionalinę duomenų rinkimo, stebėsenos ir vertinimo sistemą, kuri būtų taikoma rengiant nacionalinius veiksmų planus ir apimtų dalyvaujamuosius mokslinių tyrimų metodus ir suskirstytų duomenų rinkimą nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis, kad būtų galima kurti įrodymais grindžiamą politiką, stebėti kiekybinę ir realią kokybinę pažangą vietoje, geriau nustatyti gerąją patirtį ir galimus nacionalinių veiksmų planų trūkumus ir geriau nustatyti galimus ikimokyklinio ugdymo ir jaunimo politikos skirtumus, taip pat nustatyti bendrus kokybės rodiklius kiekvienai Europos vaiko garantijų sistemoje nurodytai tikslinei grupei, įskaitant vaikus iki trejų metų;

4. pabrėžia, kad reikia išsamių ir suskirstytų duomenų apie vaikų skurdą ir galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis iš valstybių narių; pabrėžia, kad Komisijos Socialinės apsaugos komiteto rodiklių pogrupio atrinkti vaikų skurdo stebėsenos rodikliai turi sudaryti sąlygas glaudžiau susieti Europos vaiko garantijų sistemą ir socialinių rodiklių suvestinę; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su EUROFOUND ir atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, parengti bendras duomenų apie valstybių narių visų tikslinių grupių vaikus rinkimo ir teikimo gaires; prašo valstybes nares keistis geriausia patirtimi, susijusia su duomenų rinkimo metodais ir stebėsenos politika, sukurti vaikų skurdo observatorijas siekiant nacionaliniu lygmeniu rinkti kokybiškus, į tikslines grupes suskirstytus ir tarptautiniu mastu palyginamus duomenis, kad būtų galima geriau nustatyti politikos spragas ir tinkamai atsižvelgti į daugialypes vaikų skurdo, socialinės atskirties ir tarpsektorinės diskriminacijos problemas; pabrėžia, kad reikia geriau rinkti duomenis apie globos įstaigose gyvenančius vaikus, kartu per nustatytą laiką užsibrėžiant tikslus, susijusius su vaikų perkėlimu iš institucijų į šeimos aplinką bendruomenėje;

5. atkreipia dėmesį į 2022 m. balandžio mėn. įsteigtos kelias politikos sritis apimančios Parlamento vaiko garantijų sistemos darbo grupės raginimą Komisijai ir nacionalinėms valdžios institucijoms stebėti, kaip įgyvendinami nacionaliniai veiksmų planai, ir sukurti tvirtą visa apimančią ES lygmens stebėsenos ir vertinimo sistemą kartu su vertinimo metodika ir užtikrinti faktinį visų susijusių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant regionų ir vietos valdžios institucijas, dalyvavimą rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant nacionalinius veiksmų planus; ragina esamas platformas, pvz., nacionaliniu lygmeniu pagal Reglamentą (ES) 2021/1060[10], kuriuo nustatomos bendros nuostatos, įsteigtus stebėsenos komitetus, užtikrinti prasmingą visų partnerių, įskaitant pažeidžiamiems vaikams padedančias pilietinės visuomenės organizacijas, dalyvavimą įgyvendinant ir vertinant programas;

6. pakartoja savo raginimą Komisijai sukurti skaidrią ir viešai prieinamą ES masto stebėsenos priemonę; primygtinai ragina Komisiją bendradarbiauti su EUROFOUND ir atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis ir remtis jų darbu kuriant tokią priemonę, kuri padėtų aiškiai nustatyti pageidaujamus rezultatus, kad būtų padidintas garantijos skaidrumas, matomumas ir atskaitomybė, sudarant sąlygas pamatyti padėtį kiekvienoje šalyje ir visoje ES;

7. pažymi, kad turi būti stebimi tolesni kiekvieno nacionalinio veiksmų plano biudžeto ir ekonominiai aspektai, visų pirma susiję su nacionalinio ir ES finansavimo dydžiu ir poveikiu, taip pat ir tai, kaip finansavimas pasiekia paramos gavėjus ir kokie sunkumai kyla organizacijoms ir potencialiems paramos gavėjams gauti tokį finansavimą; pabrėžia, kad Europos vaiko garantijų sistemos „pridėtinės vertės“ klausimas turėtų būti laikomas itin svarbiu, nes visi priemonėms skirti ištekliai turėtų ne tik pakeisti jau esamas nacionalines ar Europos priemones, bet ir jas papildyti; pabrėžia, kad nacionaliniai veiksmų planai neturėtų būti jau esamų programų ar priemonių perženklinimas ar perpakavimas, nes tai keltų susirūpinimą dėl bendro ES sanglaudos politikos papildomumo principo; ragina Komisiją pasinaudoti laikotarpio vidurio peržiūra, kuri turi būti pateikta iki 2023 m. gruodžio mėn., siekiant paremti nacionalinių veiksmų planų peržiūrą; ragina valstybes nares racionalizuoti savo nacionalinius veiksmų planus ir sukurti jų sąveiką su nacionaline politika ir strategijomis, visų pirma nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais, kurie turėtų būti rengiami ir įgyvendinami sinergiškai numatant specialius Europos vaiko garantijų sistemos išteklius, siekiant užtikrinti, kad priemonės būtų nuoseklios tarpusavyje ir viena kitą papildančios;

8. pabrėžia politinės paramos svarbą ir ragina valstybes nares padidinti savo užmojus įgyvendinant Europos vaiko garantijų sistemą; ragina Tarybą ir Tarybai pirmininkaujančias valstybes nares ES socialinėje darbotvarkėje daugiausia dėmesio skirti šeimoms ir vaikams, kartu pabrėžiant ilgalaikį teigiamą investicijų į jaunesnę kartą, poveikį;

Nacionalinių veiksmų planų kokybė

9. pažymi, kad mažas pajamas gaunančios šeimos ir vaikai, gyvenantys sunkumų turinčiose šeimose, mažiau naudojasi ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis; ragina valstybes nares gerokai daugiau dėmesio skirti kokybiškesnėms ir įperkamesnėms vaikų priežiūros įstaigoms, siekiant pagerinti jų kokybę ir geriau pritaikyti jas prie tėvų poreikių; ragina valstybes nares remti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų darbuotojų profesinį mokymą, be kita ko, didinant jų skaičių; prašo valstybių narių užtikrinti, kad būtų įgyvendintos penkios ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybės sistemos, numatytos Tarybos rekomendacijoje dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų, sudedamosios dalies ir kad jų laikytųsi ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros darbuotojai, nes jos turi įtakos paslaugų kokybei, prieinamumui ir įtraukumui[11]; ragina Komisiją ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su socialiniais partneriais siekiant užtikrinti, kad darbuotojai, kurių reikia norint sukurti arba atnaujinti paslaugas, kad būtų pasiekti Europos vaiko garantijų sistemos tikslai, turėtų deramas darbo sąlygas; ragina valstybes nares užtikrinti įtraukų švietimą ir vengti segreguotų klasių mokyklose, kad vaikai galėtų vienodai pradėti gyvenimą, nutraukti skurdo ciklą nuo ankstyvos vaikystės;

10. ragina valstybes nares ir Komisiją skirti papildomų išteklių neįgaliems vaikams, su vystymusi susijusių vėlavimų ir (arba) specialiųjų poreikių turintiems vaikams remti; pažymi, kad šiais ištekliais turėtų būti dar labiau prisidedama prie ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų, be kita ko, racionalizuojant vaikų poreikius, kai teikiamos pagrindinės paslaugos, anksti nustatant riziką ir suteikiant galimybę naudotis ankstyvosios vaikystės intervencijos paslaugomis; pabrėžia, kad mokymosi nebaigusių asmenų skaičius yra glaudžiai susijęs su nepalankioje padėtyje esančiais ir nepriteklių patiriančiais vaikais; ragina aiškiai identifikuoti tokius vaikus remiantis ankstyvu rizikos veiksnių nustatymu, kuris padėtų juos atpažinti, ir ragina parengti specialiai pritaikytus vaiko ugdymo planus, įskaitant neformalųjį švietimą ir popamokinę meninę bei sportinę veiklą; rekomenduoja mokytojams, pedagogams ir kitiems atsakingiems asmenims bendradarbiauti su įstaigomis, susijusiomis su švietimo įstaigomis, pvz., integruotų paslaugų kūrimo priežiūros organizacijomis, siekiant lygiagrečiai teikti paramą šeimoms ir vaikams, nukentėjusiems nuo su mokykla nesusijusių aplinkybių; ragina valstybes nares pritaikyti ikimokyklinio ugdymo, priežiūros ir mokyklų infrastruktūrą bei mokomąją medžiagą prie neįgalių vaikų poreikių, taikant įtraukius metodus;

11. ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad visiems to stokojantiems vaikams kasdien bent vieną kartą būtų skiriamas nemokamas, sveikas ir šiltas maistas, ir skatina valstybes nares suteikti tinkamą alternatyvą vaikams nesant mokykloje, ir kartu išnagrinėti esamą gerąją patirtį; ragina valstybes nares užtikrinti prieigą prie mokyklų valgyklų ir patvirtina principą, kad nė vienam ES vaikui, kuriam reikalinga pagalba, niekada neturėtų būti atimta galimybė gauti maistą mokykloje; pažymi, kad vaikų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis ir kurie negali kas antrą dieną gauti maistingo maisto, dalis sumažėjo nuo 25,82 proc. 2008 m. iki 16,04 proc. 2021 m. ir kad daugelyje šalių pastaraisiais krizės metais paslaugų teikimas suprastėjo;

12. pabrėžia, kad 2022 m. 5 proc. mažas pajamas gaunančių namų ūkių su vaikais turėjo nepatenkintų medicininių poreikių ES ir kad nacionaliniuose veiksmų planuose nustatyta, kad esama kelių nepatenkintų sveikatos priežiūros sektoriaus poreikių; ragina valstybes nares kurti, stiprinti ir pritaikyti savo sveikatos priežiūros sistemas, kad būtų panaikinta visų formų diskriminacija ir visiems poreikių turintiems vaikams būtų užtikrintos vienodos galimybės naudotis ankstyvosios vaikystės intervencijos ir kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant odontologijos, akių specialisto ir psichologines paslaugas; ragina valstybes nares į savo nacionalinius veiksmų planus įtraukti galimybę naudotis motinos, naujagimio ir vaiko sveikatos priežiūros paslaugomis;

13. pabrėžia, kad prastas būstas tebėra viena iš vaikų skurdo priežasčių ir pasekmių, nes jis susijęs su energijos nepritekliumi ir nesaugiomis gyvenimo sąlygomis; pabrėžia, kad 2022 m. 21,6 proc. vaikų ES grėsė skurdas ar socialinė atskirtis[12], nes jiems tenka pernelyg didelė našta būstui; yra susirūpinęs dėl to, kad pernelyg daug vaikų, ypač labiausiai pažeidžiamų ir marginalizuotų vaikų, pagrindinės vandens, sanitarinės ir higienos priemonės vis dar nepasiekiamos; ragina valstybes nares užtikrinti, kad šiomis priemonėmis būtų galima naudotis tiek namuose, tiek mokykloje; pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms užtikrinti, kad būstas taptų vienu iš Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano kertinių akmenų; ragina Komisiją skubiai parengti integruotą ES lygmens strategiją, į kurią būtų įtraukti viešieji sprendimai dėl socialinio, nesegregacinio ir įperkamo būsto, sukuriant nacionalinėms, regioninėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms palankią aplinką, kad visiems būtų užtikrintas saugus, sveikas, prieinamas ir įperkamas kokybiškas būstas; todėl ragina valstybes nares sukurti, įvertinti ir persvarstyti savo socialinio būsto politiką ir išmokų būstui sistemas, kad būtų geriau atsižvelgiama į pažeidžiamų šeimų ir vaikų poreikius, įskaitant neįgalių vaikų poreikius, ir skiriant socialinį būstą bei planuojant energetikos politiką pirmenybę teikti toms šeimoms ir vaikams;

14. ragina valstybes nares sumažinti praktines ir administracines kliūtis, trukdančias naudotis pagrindinėmis paslaugomis, užtikrinant, kad procedūros būtų paprastos ir prieinamos tiek internetu, tiek ir realiame gyvenime, bei priimant priesaikos deklaracijas, kai negalima įsigyti reikiamų dokumentų;

15. ragina valstybes nares skatinti informavimo veiklą ir proaktyviai didinti informuotumą apie Europos vaiko garantijų sistemą ir pagrindines paslaugas, kuriomis gali naudotis vaikai ir šeimos; ragina remti vietos ir regionų valdžios institucijas, kad jos esamose struktūrose įsteigtų vieno langelio principu veikiančius centrus, kad vaikai ir šeimos gautų tikslingą prieigą prie informacijos apie ankstyvą aptikimą ir ankstyvąją vaiko intervenciją, taip pat tikslingą paramą siekiant gauti socialinę apsaugą ir pagalbą ir rekomendacijas, kaip pasinaudoti konkrečiomis vietos socialinės įtraukties priemonėmis;

16. ragina valstybes nares imtis papildomų priemonių siekiant užtikrinti, kad viešasis transportas būtų prieinamas visiems vaikams, kuriems reikalinga pagalba, įskaitant neįgalius vaikus, kaimo vietovėse gyvenančius vaikus ir visus migrantų kilmės vaikus;

17. pabrėžia, kad siekiant laikytis koordinuoto požiūrio į vaikų skurdo mažinimą itin svarbu integruoti paslaugas, skirtas stokojantiems vaikams, t. y. nemokamą vaikų priežiūrą, sveikatos priežiūrą, švietimą ir tinkamą būstą; pažymi, kad integruotos ir visapusiškos paslaugos turėtų būti įtraukios ir prieinamos visiems vaikams nuo ankstyvos vaikystės, taip pat turėtų būti taikomas valdymo metodas, skirtas specialiai pritaikytoms intervencinėms priemonėms; atkreipia dėmesį į tai, kad šios priemonės yra labai svarbios visų vaikų ir jų šeimų individualiems poreikiams patenkinti, siekiant, kad jie išbristų iš skurdo ir būtų skatinama jų įtrauktis į visuomenę, be kita ko, atsižvelgiant į tėvų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, jų dalyvavimą darbo rinkoje ir paramą tėvams;

18. pabrėžia, kad valstybės narės turi investuoti į socialinės apsaugos sistemas ir politiką, pvz., tinkamų minimalių pajamų sistemas ir minimalųjį darbo užmokestį, kaip priemonę pažeidžiamiausiems namų ūkiams ES palaikyti; ragina visas valstybes nares skubiai priimti ir įgyvendinti 2023 m. sausio 30 d. Tarybos rekomendaciją dėl pakankamų minimalių pajamų, kuriomis užtikrinama aktyvi įtrauktis[13], ir Direktyvą (ES) 2022/2041 dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio siekiant kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi ES[14]; pakartoja, kad labai svarbu, jog pajamų rėmimas ir minimalios pajamos neprisidėtų prie socialinės priklausomybės ir kad jos turėtų būti derinamos su paskatomis ir skatinamosiomis, įgalinančiomis ir aktyviomis darbo rinkos priemonėmis, kad būtų galima (vėl) integruoti tuos, kurie gali dirbti, siekiant įveikti užburtą skurdo ratą ir priklausomybę nuo valstybės paramos asmenims ir jų šeimoms; yra susirūpinęs dėl neseniai priimto Italijos vyriausybės sprendimo drastiškai apriboti jos minimalių pajamų sistemą, pagal kurią buvo remiama apie 3,6 mln. žmonių, ypač dėl jos poveikio vaikams, o tai prieštarauja bendrai ES tendencijai kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi;

19. pakartoja raginimą parengti išsamią ir integruotą kovos su skurdu strategiją, kurioje būtų nustatytas konkretus skurdo, įskaitant vaikų skurdą, mažinimo tikslas; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos vaikų teisės į tinkamą būstą, įskaitant atitinkamos paramos tėvams, kurie susiduria su būsto išlaikymo ar įsigijimo sunkumais, teikimą, kad jie galėtų likti su savo vaikais, ir ypatingą dėmesį skirti vaikų priežiūros institucijas paliekantiems jaunuoliams; ragina valstybes nares patvirtinti specialią vaikų būsto politiką, grindžiamą su vaiku susijusiais duomenimis apie vaikų benamystę ir atskirtį dėl būsto; pabrėžia, kad būtina sudaryti palankesnes sąlygas gauti socialinį būstą racionalizuojant ir supaprastinant procedūras nacionaliniu ir vietos lygmenimis, gerokai padidinant viešąsias išlaidas būstui, kurios tebėra labai suskaidytos visoje ES, ir didinant finansinius įnašus ir subsidijas šeimoms, kurioms reikia, kad nuoma taptų įperkamesnė; ragina valstybes nares patvirtinti priemones, kuriomis pažeidžiami vaikų turintys namų ūkiai būtų apsaugoti nuo iškeldinimo, ir stiprinti socialinių paslaugų teikimą vietovėse, kuriose kyla didesnė socialinės atskirties rizika, ir marginalizuotose bendruomenėse;

20. pabrėžia, kad Europos vaiko garantijų sistema, kaip ir Jaunimo garantijų iniciatyva, gali paskatinti teigiamus struktūrinius pokyčius, susijusius su valstybių narių gebėjimu planuoti ir teikti pagrindines paslaugas; ragina valstybes nares užtikrinti Europos vaiko garantijų sistemos, kaip kovos su skurdu strategijos, ir sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos, kaip aktyvios darbo rinkos politikos, suderinamumą ir sinergiją, kad būtų apimtas visas amžiaus tarpsnis nuo pat gimimo iki pilnametystės, ypač kalbant apie integracijos į darbo rinką priemonių vaidmenį ir nustatant tikslines grupes, turimas paslaugas ir įgūdžių poreikius; pabrėžia, kad ateinančiais metais turėtų būti renkami ir analizuojami duomenys siekiant nustatyti, kad būtų galima įvertinti, kaip vaiko garantijų sistema ir sustiprinta Jaunimo garantija veikia kartu ir ar reikia tobulinti abi programas; ragina valstybes sutelkti įvairių lygmenų institucinių subjektų partnerystes ir partnerystes su pilietinės visuomenės organizacijomis bei socialiniais partneriais;

21. ragina valstybes nares išnaudoti Europos vaiko garantijų sistemos potencialą siekiant užtikrinti šeimos ir bendruomeninę aplinką visiems vaikams ES, įgyvendinant vaikų priežiūros ir apsaugos sistemų reformą ir stiprinant nacionalines socialinės apsaugos sistemas;

Europos vaiko garantijų sistemos finansavimas

22. pakartoja savo raginimą skubiai padidinti Europos vaiko garantijų sistemos finansavimą 2021–2027 m. laikotarpiu skiriant specialų 20 mlrd. EUR biudžetą, kuris turi būti įtrauktas į patikslintą daugiametę finansinę programą ir sustiprintą ESF+; labai apgailestauja dėl to, kad Komisijos pasiūlymas dėl daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio tikslinimo neatspindi ilgalaikio Parlamento reikalavimo skubiai padidinti Europos vaiko garantijų sistemos finansavimą; pabrėžia, kad vaikų skurdas yra Europos problema, daranti poveikį visoms ES šalims; ragina visas valstybes nares, ne tik tas, kurių skurdo ir socialinės atskirties rizikos lygis yra didesnis už ES vidurkį, apsvarstant galimybę perprogramuoti savo ESF+ nacionalines veiksmų programas ir skiriant joms pakankamai išteklių, padidinti savo finansines pastangas, viršijančias ESF+ nurodytą 5 proc. paramos telkimą pagal temas, ir parodyti didesnį užmojį daugiau investuoti į vaikus, atsižvelgiant į tai, kad tai vertinga socialinė investicija; pabrėžia, kad, atliekant kitą ESF+ peržiūrą, būtina nustatyti privalomą paramos telkimą pagal temas visoms valstybėms narėms; ragina Komisiją į Europos semestrą įtraukti valstybių narių įsipareigojimų ir struktūrinių reformų pagrindinėse srityse, kurioms skirta vaiko garantijų sistema, vertinimą ir įtraukti aiškią sąsają su šiems tikslams skirtais ištekliais pagal ESF+ ir kitas finansines priemones;

23. ragina Komisiją įvertinti išlaidų vaikams kokybę, visų pirma įvertinti veiksmingą ir nuoseklų 8,9 mlrd. EUR, pagal ESF+ skirtų Europos vaiko garantijų sistemai, panaudojimą; prašo Komisijos, atliekant vaiko garantijų sistemos laikotarpio vidurio peržiūrą, pasiūlyti būdų, kaip būtų galima užtikrinti sinergiją ir derinti įvairius finansavimo šaltinius, pavyzdžiui, Europos regioninės plėtros fondą, „InvestEU“, „NextGenerationEU“ ir EGADP, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą ir REACT-EU, taip pat programą „ES – sveikatos labui“ ir programą „Erasmus+"; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant vaiko garantijų sistemą atsižvelgti į didėjančių pragyvenimo išlaidų poveikį, kad dėl infliacijos nesumažėtų programos gebėjimas pasiekti tikslą panaikinti vaikų skurdą; pabrėžia, kad būtina atidžiai stebėti investicijų ir reformų įgyvendinimą pagal valstybių narių priimtų nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų naujos kartos ramsčio politiką, siekiant atidžiai įvertinti priemonių, kuriomis siekiama gerinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų įperkamumą, kokybę ir įtraukumą, tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimą; pabrėžia, kad apskritai dėl EGADP ataskaitų teikimo prievolių atsirado galimybė gauti išsamesnius ir išmatuojamus tikslus ir duomenis apie išlaidas šioje politikos srityje; tačiau apgailestauja, kad kai kuriais atvejais valstybių narių valdžios institucijos nepateikė pakankamai aiškių duomenų apie suplanuotus tikslus ir veiksmingai įgyvendintas priemones, pvz., kiek tai susiję su naujų vietų lopšeliuose skaičiumi ir didesne ikimokyklinio ugdymo paslaugų aprėptimi; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina finansiškai ir struktūriškai užtikrinti išplėstus ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų pajėgumus ir aprėptį po to, kai bus išnaudotos ypatingos investicijos pagal nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus; pabrėžia, kad būtina koordinuoti šios srities nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus su vaiko garantijų sistemos tikslais ir ištekliais, jau skirtais pagal ESF+ ir kitus Europos struktūrinius fondus, siekiant skatinti sinergiją, išvengti finansavimo dubliavimosi ir užtikrinti ilgalaikį siūlomų priemonių tvarumą;

24. ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų kuo geriau panaudotos turimos ES ir nacionalinės lėšos, ir ragina jas išnagrinėti novatoriškas finansavimo schemas, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes; ragina valstybes nares bendradarbiauti su Europos investicijų banku ir investuoti į vaikams ir šeimoms skirtą socialinę infrastruktūrą; prašo valstybių narių skirti papildomų nacionalinių lėšų veiksmams, nustatytiems vaiko garantijų sistemos veiksmų planuose, papildyti;

25. ragina Komisiją toliau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis teikiant specialiai pritaikytas technines ekspertines žinias pagal techninės paramos priemonę, didinti techninius Europos vaiko garantijų sistemos įgyvendinimo pajėgumus, įgyvendinant su vaikų politika susijusias reformas ir plėtojant reformas, kuriomis būtų didinama pažeidžiamoje padėtyje atsidūrusiems vaikams skirtų paslaugų įtrauktis ir kokybė; pažymi, kad teikiant paramą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama nacionalinių programų ir subdotacijų schemų rengimui, kad būtų galima pasiekti nustatytas tikslines vaikų grupes, sukurti nacionalines stebėsenos sistemas pagal Europos standartus ir parengti gaires, kurios padėtų gerinti nacionalinių rodiklių stebėsenos ir vertinimo kokybę;

26. ragina Komisiją pašalinti administracines kliūtis, siekiant užtikrinti tiesioginį, tinkamą ir lengvai prieinamą finansavimą regionų ir vietos lygmenimis, kad būtų skatinamos investicijos į socialinę infrastruktūrą ir didinami regionų ir vietos tarnybų pajėgumai išbandyti naujus vaikų skurdo mažinimo modelius ir novatoriškus sprendimus; pabrėžia, kad būtina teikti vietos ir regionų valdžios institucijoms ir savivaldybėms tinkamą paramą planuose numatytoms priemonėms įgyvendinti, ypač daugumoje kaimo vietovių; ragina Komisiją užtikrinti, kad kvietimai teikti pasiūlymus ir finansavimo galimybės pasiektų visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant su vaikų skurdu kovojančias pilietinės visuomenės organizacijas; palankiai vertina lanksčios pagalbos teritorijoms modelį (FAST-CARE), pagal kurį teikiamas finansavimas regionų ir vietos valdžios institucijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms;

27. ragina Komisiją ir valstybes nares toliau investuoti į šeimos ir bendruomeninės priežiūros paslaugas, kad būtų užtikrintas veiksmingas perėjimas nuo institucinės globos;

Suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas visais lygmenimis

28. ragina valstybes nares į savo nacionalinių veiksmų planų peržiūrą ir įgyvendinimą įtraukti visus susijusius suinteresuotuosius subjektus visais lygmenimis, siekiant sukurti tvirtas partnerystes, kurios galėtų sustiprinti ir išplėsti atsakomybę ir įsipareigojimus; pabrėžia, kad svarbu įtraukti pilietinę visuomenę, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros darbuotojus bei paslaugų teikėjus ir pažeidžiamas grupes ir sudaryti palankesnes sąlygas prasmingam, įtraukiam ir saugiam vaikų ir jų šeimų, taip pat vaikus ir jų globėjus atstovaujančių pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimui kuriant ir įgyvendinant stebėsenos ir vertinimo sistemą; šiuo atžvilgiu pabrėžia svarbų Europos kovos su benamyste platformos vaidmenį dalijantis patirtimi ir politikos rekomendacijomis kovojant su benamyste;

29. ragina valstybes nares remti vaikams skirtas vietos partnerystes tarp savivaldybių vadovaujamų tarnybų ir kitų paslaugų teikėjų, vietos bendruomenių, tėvų ir vaikų, mokyklų, labdaros organizacijų, socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų ir privačiojo sektoriaus subjektų, siekiant kuo labiau padidinti išteklius ir efektyviai juos panaudoti įgyvendinant Europos vaiko garantijų sistemą; pažymi, kad vietos partnerystės turėtų užtikrinti dalyvavimu grindžiamą požiūrį į vietos vaiko garantijų sistemos plėtojimą, įgyvendinimą ir stebėseną ir turėtų užtikrinti, kad atsakomybė už tai būtų pasidalijama; siūlo sukurti techninės pagalbos priemonę, skirtą vietos ir regionų valdžios institucijoms ir savivaldybėms, siekiant padidinti jų gebėjimus planuoti ir teikti su vaiko garantijų sistema susijusias paslaugas ir kuo labiau padidinti ES lėšų šioje srityje potencialą;

Europos vaiko garantijų sistemos valdymas

30. ragina Komisiją ir valstybes nares parengti tvirtą valdymo sistemą ES ir nacionaliniu lygmeniu, prisiimant aiškią politinę atsakomybę bei lyderystę ir užtikrinant sėkmingą ir integruotą vaiko garantijų sistemos, nacionalinių sistemų ir strategijų bei ES socialinės ir lygybės darbotvarkės, įskaitant Europos semestrą, sąveiką; pabrėžia, kad, siekiant užkirsti kelią vaikų skurdui ir jį sumažinti, reikalingas daugiapakopis valdymas, apimantis bendrą atsakomybę ir suderintas vietos, regionų, nacionalinio ir ES lygmens strategijas, įskaitant esamų atitinkamų strategijų peržiūrą;

31. pabrėžia, kad nacionaliniai koordinatoriai turi įgyti pakankamai įtakos ir finansinių bei žmogiškųjų išteklių ir jiems reikalingi pakankami įgaliojimai tam, kad galėtų veiksmingai ir efektyviai koordinuoti nacionalinių veiksmų planų įgyvendinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės nacionaliniais koordinatoriais paskyrė labai skirtingus profilius; pabrėžia, kad toks nevienalytiškumas neturėtų lemti nevienodų rezultatų įgyvendinant Europos vaiko garantijų sistemą; pabrėžia esminį nacionalinių koordinatorių vaidmenį valdant Europos vaiko garantijų sistemą, visų pirma jų funkciją ir atsakomybę koordinuoti vietos, regionų, nacionalinio ir ES lygmens strategijas; ragina koordinatorius kas dvejus metus tinkamai pranešti apie pažangą, padarytą visais vaiko garantijų sistemos aspektais, ir reguliariai keistis geriausios praktikos pavyzdžiais su savo nacionaliniais kolegomis; ragina Komisiją užtikrinti sustiprintą institucinį koordinavimą;

 32. dar kartą primena savo 2021 m. balandžio 29 d. rezoliucijoje dėl Europos vaiko garantijų sistemos pateiktą raginimą išnagrinėti galimybę įsteigti Europos vaikų instituciją; ragina Komisiją atlikti poveikio vertinimą dėl Europos vaikų institucijos įsteigimo, suteikiant įgaliojimus sukurti nuolatinę Komisijos, valstybių narių, nacionalinių koordinatorių ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant vaikų ombudsmenus ar kitas nacionalines vaiko teisių apsaugos institucijas, ES agentūras, institucijas ir pilietinės visuomenės organizacijas, stebėsenos, paramos ir bendradarbiavimo sistemą; pažymi, kad atliekant poveikio vertinimą, be kita ko, turėtų būti išnagrinėta, kaip ši institucija:

 

– stebėtų vaiko garantijų sistemos nacionalinių veiksmų planų rengimą ir atitinkamas tendencijas ES lygmeniu;

– dirbtų kartu su Eurostatu ir Europos statistikos sistema, įskaitant nacionalines statistikos tarnybas, bei plėtotų darnaus kiekybinių ir kokybinių duomenų visose srityse, susijusiose su Europos vaiko garantijų sistemos tikslų ir kitų susijusių politikos sričių vaikų srityje įgyvendinimu, rengimo ir rinkimo sistemą;

– skatintų valstybes nares ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus keistis patirtimi, įskaitant dalyvavimą bendrose iniciatyvose, kuriomis skatinamos valstybių narių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų partnerystės;

– padėtų valstybėms narėms imtis tolesnių veiksmų, susijusių su atitinkamomis konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, parengtomis įgyvendinant Europos semestrą;

– apsvarstytų atnaujintas Tarybos rekomendacijoje dėl Europos vaiko garantijų sistemos nustatytas gaires, kad būtų užtikrintas visapusiškas ir veiksmingas įgyvendinimas;

– glaudžiai bendradarbiautų su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, mokslo ekspertais ir specialistais ir reguliariai konsultuotųsi su vaikų forumais;

– skatintų informuotumo didinimo ir panašias kampanijas;

– remtų Europos vaiko garantijų sistemos diegimą ir narystės siekiančiose šalyse bei skatintų jas ją įgyvendinti;

– didintų informuotumą apie techninės paramos priemonę ir ESF+ bei kitų ES fondų lėšų sutelkimą siekiant įgyvendinti vaiko garantijų sistemą;

°

° °

33. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

 

Atnaujinta: 2023 m. lapkričio 20 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika