Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B9-0499/2023Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B9-0499/2023
Europos Parlamentas

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl FRONTEX reakcijos į LIBE komiteto FRONTEX patikros darbo grupės faktų nustatymo tyrimą

7.11.2023 - (2023/2729(RSP))

Europos Parlamento rezoliucija
pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį

Juan Fernando López Aguilar
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu B9‑0499/2023


Procedūra : 2023/2729(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B9-0499/2023
Pateikti tekstai :
B9-0499/2023
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

Europos Parlamento rezoliucija dėl FRONTEX reakcijos į LIBE komiteto FRONTEX patikros darbo grupės faktų nustatymo tyrimą

(2023/2729(RSP))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

– atsižvelgdamas į 1951 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokolą,

– atsižvelgdamas į Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) V skyriaus 33 taisyklę „Avarinės situacijos. Įsipareigojimai ir procedūros“,

– atsižvelgdamas į Tarptautinės jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijos (SAR konvencija) 4 ir 5 skyrius dėl operacijų vykdymo tvarkos,

– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 straipsnį, 2 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnį, 6 straipsnį, 18 straipsnį, 19 straipsnį ir 24 straipsnio 2 dalį,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 straipsnio 1 dalį ir 77 straipsnio 1 ir 2 dalis,

– atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 656/2014, kuriuo nustatomos išorės jūrų sienų stebėjimo vykdant Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros koordinuojamą operatyvų bendradarbiavimą taisyklės[1],

– atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624[2],

– atsižvelgdamas į 2023 m. kovo 14 d. Komisijos komunikatą, kuriuo nustatoma daugiametė Europos integruoto sienų valdymo strateginė politika (COM(2023)0146),

– atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 08/2021,

– atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 31 d. Europos kovos su sukčiavimu tarnybos galutinę ataskaitą dėl rimto netinkamo elgesio FRONTEX agentūroje ir joje pateiktas išvadas,

– atsižvelgdamas į Europos ombudsmenės sprendimą byloje OI/4/2021/MHZ dėl to, kaip Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX) vykdo savo įsipareigojimus pagrindinių teisių srityje ir užtikrina atskaitomybę, susijusią su padidėjusia atsakomybe,

– atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių apsaugos ir ES išorės migracijos politikos[3],

– atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 14 d. Komisijos komunikatą dėl 2021–2025 m. ES kovos su prekyba žmonėmis strategijos (COM(2021)0171),

– atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 29 d. Komisijos komunikatą „Atnaujintas ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planas (2021–2025 m.)“ (COM(2021)0591),

– atsižvelgdamas į savo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą (ES, Euratomas) 2021/1613 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) 2019 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo[4], kuriuo atidedamas sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimas,

– atsižvelgdamas į savo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą (ES) 2022/1808 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) 2020 finansinių metų sąskaitų uždarymo[5], kuriuo atidedamas sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimas,

– atsižvelgdamas į savo 2022 m. spalio 18 d. sprendimą dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) 2020 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo[6], kuriuo atsisakoma FRONTEX vykdomajai direktorei patvirtinti, kad biudžetas įvykdytas,

– atsižvelgdamas į savo 2023 m. gegužės 10 d. sprendimą dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo[7],

– atsižvelgdamas į 2023 m. kovo 27 d. JT nepriklausomos faktų nustatymo misijos Libijoje ataskaitą (A/HRC/52/83),

– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komiteto FRONTEX patikros darbo grupės 2021 m. liepos 14 d. darbo dokumentą pavadinimu „Pranešimas dėl FRONTEX faktų nustatymo tyrimo, susijusio su įtariamais pagrindinių teisių pažeidimais“ ir į jame pateiktas rekomendacijas,

– atsižvelgdamas į 2023 m. rugsėjo 6 d. Bendrojo Teismo sprendimą WS ir kt. / Frontex, T-600/21[8],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2021 m. LIBE buvo sudaryta FRONTEX patikros darbo grupė, kurios tikslas – stebėti visus FRONTEX veiklos aspektus, įskaitant jos sustiprintą vaidmenį ir išteklius integruotam sienų valdymui, tinkamą ES acquis taikymą ir reglamentų 2019/1896 ir 656/2014 vykdymą;

B . kadangi FRONTEX patikros darbo grupė buvo įgaliota atlikti faktų nustatymo tyrimą, surinkti visą svarbią informaciją ir įrodymus apie įtariamus pagrindinių teisių pažeidimus, kuriuose Agentūra dalyvavo, apie kuriuos žinojo ir (arba) dėl kurių nesiėmė veiksmų, Agentūros vidaus valdymą, įskaitant pranešimų teikimo ir skundų nagrinėjimo procedūras; taip pat Agentūros skaidrumą bei atskaitomybę Europos Parlamentui; kadangi 2021 m. liepos mėn. FRONTEX patikros darbo grupė priėmė savo ataskaitą, kurioje buvo pateiktos 42 konkrečios rekomendacijos Agentūrai, Valdančiajai tarybai, Komisijai, valstybėms narėms ir Tarybai;

C. kadangi reaguodami į FRONTEX patikros darbo grupės ataskaitą Agentūra ir jos Valdančioji taryba stengėsi įgyvendinti FRONTEX patikros darbo grupės rekomendacijas ir pranešė, kad iki šiol įgyvendino 36 FRONTEX patikros darbo grupės rekomendacijas; kadangi vis dar neišnagrinėtos kai kurios rekomendacijos, įskaitant rekomendacijas, susijusias su FRONTEX operacijomis Graikijoje ir Vengrijoje, geresne pranešėjų apsauga, išskirtinėmis ataskaitomis pagal pranešimų apie rimtus incidentus mechanizmą, bendravimu su nacionalinėmis vyriausybėmis, tinkamu valstybių narių įtarimų dėl pagrindinių teisių pažeidimų nagrinėjimų;

D. kadangi 2022 m. vasario 15 d. OLAF ataskaitoje dėl FRONTEX tyrimų atskleisti trijų Agentūroje dirbančių asmenų, įskaitant buvusį vykdomąjį direktorių, rimti nusižengimai ir kiti pažeidimai, taip pat trys kitos svarbios problemos, t. y. tai, kad pagrindinių teisių pareigūnas negalėjo gauti veiklos informacijos, tai, kad pagrindinių teisių pareigūnas nebuvo paskirtas bylų, susijusių su pranešimais apie rimtus incidentus, kurių metu tariamai buvo pažeistos pagrindinės teisės, tvarkytoju, ir tai, kad apie rimtus incidentus aukštesnei valdžiai pranešę darbuotojai buvo ignoruojami OLAF tiriamų asmenų; kadangi Parlamento nariai ir pagrindinių teisių pareigūnas ilgai delsė susipažinti su OLAF ataskaita; kadangi sprendimas nesuteikti Parlamentui skubios galimybės susipažinti su OLAF ataskaita dėl FRONTEX veiklos paveikė Agentūros atsakomybės už pagrindinių teisių pažeidimus demokratinės kontrolės įgaliojimus; kadangi, nepaisant daugkartinių prašymų, remiantis teisinėmis abejonėmis dėl suinteresuotųjų asmenų procesinių teisių, ataskaita nebuvo paskelbta iki 2022 m. spalio 31 d. kadangi tikimasi, kad šiais metais bus pateiktos dar dvi OLAF ataskaitos, susijusios su FRONTEX;

E. kadangi dėl rimtų problemų, turinčių įtakos FRONTEX vidaus priežiūros mechanizmams, ir didelių agentūros trūkumų, susijusių su prieglobsčio prašytojų ir migrantų pagrindinių teisių apsauga, skaidrumu, duomenų apsauga, įtariamu seksualiniu priekabiavimu ir netinkamu administravimu FRONTEX, Europos Parlamentas atsisakė patvirtinti Agentūros 2020 m. biudžeto įvykdymą;

F. kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) nusprendė, kad Vengrijos valdžios institucijų priimti sprendimai grąžinti yra nesuderinami su Direktyva 2008/115/EB ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (toliau – Chartija) ir Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvą 2013/32/ES ir Direktyvą 2013/33/ES[1]; kadangi FRONTEX atliko patikrinimus ir padarė išvadą, kad Agentūra niekada nedalyvavo grąžinimuose, susijusiuose su Vengrijos teisės aktais, kuriuos ESTT pripažino nesuderinamais su ES teise (2007 m. HU nacionalinis įstatymas LXXXIX ir 2020 m. įstatymas LVIII); kadangi Agentūra reikalauja, kad Vengrija prisiimtų konkrečius įsipareigojimus, susijusius su procedūromis, kurių laikomasi prašant FRONTEX paramos; kadangi FRONTEX taip pat oficialiai paprašė Vengrijos sistemingai dalytis visomis turimomis ataskaitomis, kurias parengė Vengrijos prokuratūra, atsakinga už trečiųjų šalių piliečių sulaikymo ir priverstinio grąžinimo stebėseną; [1] 2020 m. gruodžio 17 d. ESTT byla Komisija / Vengrija, C-808/18;

G. kadangi nacionalinės žmogaus teisių institucijos, Europos Tarybos organai, UNHCR, žiniasklaida ir nevyriausybinės organizacijos paskelbė daugiau pranešimų apie tariamą pasipriešinimą ir kitus rimtus pagrindinių teisių pažeidimus, įskaitant smurtą prieš migrantus prie ES išorinių sausumos ir jūros sienų, taip pat vykdant bendras sienų stebėjimo operacijas, kuriose dalyvavo FRONTEX; kadangi ES Bendrajame Teisme buvo pateikti keturi ieškiniai prieš FRONTEX dėl tariamo priverstinio apgręžimo, iš kurių vienas buvo pripažintas netinkamu, o trys dar nagrinėjami;

H. kadangi, atsižvelgdamas į pagrindinių teisių pareigūno nuomones ir rekomendacijas dėl padėties Graikijoje vertinimo, įskaitant 2022 m. rugsėjo 1 d. nuomonę, kurioje jis teigė, kad „pagrįsti įtarimai dėl pagrindinių teisių pažeidimų Graikijoje pasiekė tokį lygį, kad tenkinamos EBCG reglamento 46 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos“ buvęs laikinasis vykdomasis direktorius sudarė darbo grupę ir kartu su Graikijos valdžios institucijomis įsitraukė į Graikijoje vykdomos operatyvinės veiklos procesą; kadangi po šių diskusijų Graikijos valdžios institucijos parengė pagrindinių teisių apsaugos priemonių įgyvendinimo planą; kadangi 2023 m. kovo mėn. 36-ojoje ataskaitoje Valdančiajai tarybai pagrindinių teisių pareigūnas pripažino, kad Graikijos valdžios institucijos dėjo pastangas, o Agentūra patvirtino veiksmus, kurių turi būti imtasi siekiant spręsti su pagrindinėmis teisėmis susijusias problemas, tačiau, nepaisant veiksmų plano, vis dar pasigirsta įtarimų, kad migrantai apgręžiami atgal ir su jais netinkamai elgiamasi; kadangi 2023 m; birželio mėn. vykusiame Valdančiosios tarybos posėdyje pagrindinių teisių pareigūnas pakartojo, kad 46 straipsnio taikymo sąlygos yra visiškai įvykdytos, ir pasisakė už veiklos sustabdymą, o veikla turėtų būti atnaujinta tik atkūrus pasitikėjimu grįstus santykius su Graikijos valdžios institucijomis, o iki to laiko FRONTEX turėtų toliau veikti šalyje;

I. kadangi 2022 m. birželio 30 d. sprendime ESTT konstatavo, kad Lietuvos teisės aktai, kuriais leidžiama atsisakyti suteikti tarptautinę apsaugą ir automatiškai sulaikyti prašytojus vien dėl to, kad jie neteisėtai kirto sieną, yra nesuderinami su Sąjungos teise; kadangi nuo 2022 m. liepos mėn. FRONTEX nebedalyvauja ir neremia Lietuvos sienų stebėjimo srityje; kadangi net ir po ESTT sprendimo Agentūra toliau vykdė jungtinę operaciją „Terra“ Lietuvoje, o jos agentai dirbo pasienio patikrų ir grąžinimo srityje;

J. kadangi 2023 m. nuomonėje dėl Agentūros 2021 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo LIBE išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų, kuriuose atskleista, kad įgyvendinant Asmens duomenų tvarkymo rizikos analizės tikslais programą (PEDRA) FRONTEX įkyriai rinko migrantų ir pabėgėlių asmens duomenis, kurie buvo įtraukti į Europolo nusikalstamų veikų duomenų bazes; kadangi Agentūra teigė, kad projektas buvo įgyvendintas 2015–2017 m.; kadangi gavęs Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) nuomones dėl Agentūros valdančiosios tarybos sprendimų 56/2021, 68/2021 ir 69/2021, Agentūros duomenų apsaugos pareigūnas parengė EDAPP rekomendacijų įgyvendinimo veiksmų planą; kadangi Valdančiosios tarybos sprendimas 56/2021 buvo peržiūrėtas 2023 m. kovo mėn.;

K. kadangi 36-ojoje ataskaitoje Valdančiajai tarybai pagrindinių teisių pareigūnas atkreipė dėmesį į didėjantį susirūpinimą dėl Bulgarijos, įskaitant įtarimus dėl neteisėto grąžinimo (toliau – priverstinių apgręžimų), kai nacionalinės valdžios institucijos sulaikymo metu netinkamai elgėsi su migrantais, ir pabrėžė, kad nacionalinės valdžios institucijos turi atlikti veiksmingus ir nešališkus tyrimus;

L. kadangi Agentūroje vyko ir vyksta pereinamasis procesas: 2021 m. birželio mėn. pradėjo veikti naujoji FRONTEX Pagrindinių teisių tarnyba; 2021 m. pabaigoje ir 2022 m. pradžioje pirmą kartą Agentūros istorijoje pareigas pradėjo eiti trys vykdomojo direktoriaus pavaduotojai; 2022 m. balandžio mėn. pareigas pradėjo eiti naujas Valdančiosios tarybos pirmininkas; Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) atlikus tyrimą dėl netinkamo Agentūros valdymo, 2022 m. balandžio mėn. atsistatydino vykdomasis direktorius, po to FRONTEX valdyba išrinko vieną iš vykdomojo direktoriaus pavaduotojų laikinai vadovauti Agentūrai kaip vykdomąjį direktorių; 2022 m. gruodžio mėn. paskirtas naujas vykdomasis direktorius, kuris pareigas pradėjo eiti 2023 m. kovo mėn.;

M. kadangi savo rezoliucijoje[9] dėl Agentūros 2021 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo Parlamentas atkreipė dėmesį į Agentūros veiksmus, kurių ji ėmėsi siekdama pagerinti valdymo kultūrą ir skatinti darbuotojų gerovę, įskaitant sprendimų priėmimo decentralizavimą siekiant paskirstyti įsipareigojimus ir atsakomybę už sprendimus, atviro dialogo skatinimą per Agentūros vadovybės posėdžius, išsamios vidaus komunikacijos strategijos parengimą, vidaus komunikacijos grupės stiprinimą ir konfidencialių patarėjų tinklo plėtrą;

N. kadangi išaugo FRONTEX vaidmuo praktinio ir operatyvinio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, įskaitant Vakarų Balkanų šalis, Moldovą ir Maroką, srityje, įskaitant tokius klausimus, kaip grąžinimas ir readmisija, kova su prekyba žmonėmis, mokymų rengimas, operatyvinė ir techninė pagalba trečiųjų šalių institucijoms sienų valdymo ir sienų kontrolės tikslais, operacijų arba jungtinių operacijų prie ES išorės sienų arba trečiųjų šalių teritorijose vykdymas ir ryšių palaikymo pareigūnų dislokavimas trečiosiose šalyse;

O. kadangi Komisija šiuo metu derasi dėl esminio Agentūros įgaliojimų išplėtimo ES kaimyninėse šalyse sudarant naujus arba atnaujintus susitarimus dėl statuso su Šiaurės Makedonija, Albanija, Juodkalnija, Serbija, Bosnija ir Hercegovina bei Moldova;

P. kadangi Komisija veda derybas su Senegalo ir Mauritanijos vyriausybėmis dėl susitarimų dėl statuso su šiomis šalimis sudarymo; kadangi tokie susitarimai dėl statuso būtų pirmieji su trečiosiomis šalimis už Europos ribų;

Q. kadangi 2023 m. kovo 20 d. Taryba nusprendė iki 2025 m. kovo mėn. pratęsti ES BSGP operacijos EUNAVFOR MED IRINI, kurios užduotis, be kita ko, remti Libijos pakrančių apsaugos ir karinių jūrų pajėgų gebėjimų stiprinimą ir mokymą, įgaliojimus; kadangi FRONTEX palaiko darbo santykius su šia operacija; kadangi FRONTEX ištekliais Libijos jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui perduodama informacija apie jūroje nelaimės ištiktus žmones (iš dalies: 24 Verts/ALE / Kairieji – GUE/NGL; 120 Verts/ALE / Kairieji – GUE/NGL) kadangi JT nepriklausoma faktų nustatymo misija Libijoje savo ataskaitoje A/HRC/52/83 išreiškė rimtą susirūpinimą dėl Libijos veikėjų dalyvavimo vykdant nusikaltimus žmoniškumui ir šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus prieš migrantus;

R. kadangi pagal SAR konvenciją bet kuri paieškos ir gelbėjimo organizacijos institucija ar elementas, turintis pagrindo manyti, kad laivas yra avarinės būklės, turėtų kuo greičiau pateikti visą turimą informaciją atitinkamam gelbėjimo koordinavimo centrui ar gelbėjimo subcentrui;

S. kadangi Komisija privalo iki 2023 m. gruodžio 5 d. atlikti Europos sienų ir pakrančių apsaugos reglamento vertinimą ir nustatyti, ar taisyklės veikia taip, kaip numatyta; kadangi Komisija privalo iki 2023 m. gruodžio 31 d. peržiūrėti FRONTEX nuolatinį korpusą ir įvertinti bendrą nuolatinio korpuso darbuotojų skaičių ir sudėtį;

1. pabrėžia, kad reikia efektyvios ir gerai veikiančios Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros, kuri galėtų padėti valstybėms narėms veiksmingai valdyti bendras Europos Sąjungos išorės sienas ir užtikrinti integruotą sienų valdymą visapusiškai laikantis pagrindinių teisių;

2. pabrėžia, kad Agentūros biudžetas eksponentiškai išaugo nuo maždaug 114 mln. EUR 2015 m. iki maždaug 750 mln. EUR 2022 m.; taip pat priduria, kad 2016 m. ir 2019 m. peržiūrėti Agentūros įgaliojimai atitiko gerokai padidėjusią Agentūros atsakomybę ir kompetenciją, įskaitant personalo ir techninės įrangos srityse; pabrėžia, kad kartu su tokiu Agentūros atsakomybės ir biudžeto didinimu turi būti atitinkamai padidinta atskaitomybė ir skaidrumas ir sustiprinta kontrolė, ar Agentūra laikosi Sąjungos teisės;

Agentūros vadovybės pokyčiai

3. pažymi, kad per pastaruosius dvejus metus Agentūroje įvyko dideli vadovybės pokyčiai, įskaitant naują pagrindinių teisių pareigūną, naują Valdančiosios tarybos pirmininką, tris naujus vykdomojo direktoriaus pavaduotojus ir naują vykdomąjį direktorių; tikisi, kad pasikeitusi vadovybė įgyvendins būtinus kultūros pokyčius, susijusius su Sąjungos principų ir vertybių laikymusi, visų pirma pagrindinių teisių srityje, taip pat su vidaus procedūrų skaidrumu ir efektyvumu bei didesne atskaitomybe Parlamentui ir Tarybai pagal taikomą teisinę sistemą; mano, kad tai galėtų dar labiau sustiprinti Agentūros gebėjimą vykdyti savo įgaliojimus; palankiai vertina jau įgyvendintas priemones, kuriomis siekiama pagerinti vadovavimo kultūrą ir sustiprinti sąžiningumą bei atskaitomybę Agentūroje; ragina naująją vadovybę imtis reikiamų esminių reformų ir ragina Valdančiąją tarybą įvertinti, kaip ji galėtų aktyviau dalyvauti Agentūros veikloje ir ją tikrinti;

4. mano, kad antrasis Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) vykdomas Agentūros valdymo praktikos tyrimas, kuris atliekamas praėjus vos devyniems mėnesiams po pirmojo OLAF tyrimo užbaigimo, rodo, kad reikia keisti Agentūroje vyraujančią kultūrą;

Vykdomojo direktoriaus skyrimo tvarka

5. reiškia nusivylimą dėl to, kad per skyrimo procedūrą ir Parlamento nariams nežinant vienas iš kandidatų, pasiūlytų eiti Agentūros vykdomojo direktoriaus pareigas, buvo tiriamas asmuo antrajame vykdomame OLAF tyrime;

6. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija, Valdančioji taryba ir OLAF nepasidalijo šia informacija su Parlamentu, nepaisant to, kad FRONTEX patikros darbo grupė pabrėžė, kaip su konfidencialumu susiję argumentai trukdė Parlamento vykdomai demokratinei kontrolei, ir nepaisant konkretaus FRONTEX patikros darbo grupės prašymo, kad Komisija reguliariai informuotų ją apie bet kokią veiklą ar iniciatyvas, kurios gali daryti poveikį pagrindinėms teisėms; mano, kad taip pažeidžiamas lojalaus abipusio bendradarbiavimo principas, kuriuo reglamentuojami Sąjungos institucijų, agentūrų, įstaigų ir organų santykiai;

FRONTEX patikros darbo grupės rekomendacijų įgyvendinimas

7. pripažįsta Agentūros pastangas įgyvendinti 36 iš 42 FRONTEX patikros darbo grupės rekomendacijų ir apčiuopiamą pažangą šiuo atžvilgiu; remdamasis FRONTEX patikros darbo grupės rekomendacijomis, rekomenduoja imtis šių konkrečių veiksmų:

– Agentūra turėtų užtikrinti, kad rengiant operacijų planus būtų anksčiau konsultuojamasi su pagrindinių teisių pareigūnu, kad jam būtų suteikta pakankamai laiko pateikti savo nuomonę ir kad jis turėtų nustatytus metodus ir kanalus, kuriais galėtų naudotis, jei į jo nuomonę neatsižvelgiama;

– į kiekvieną operacijos planą, į kurį priimančioji valstybė narė įtraukia operacijos vykdymo teritorijoje naudojamą turtą, neatsižvelgiant į tai, kaip jis finansuojamas, turėtų būti įtrauktas skaidrus ataskaitų teikimo mechanizmas; operacijų planais taip pat turėtų būti užtikrinama, kad FRONTEX būriai turėtų prieigą prie visų bendrose operacijose naudojamų išteklių, susijusios informacijos ir vietovių operacijų vykdymo teritorijoje; pripažįsta, kad Agentūra negali pasiekti šių rezultatų viena, nes tam reikalingas atitinkamų valstybių narių sutikimas;

– turėtų būti nustatytos oficialios garantijos, kuriomis būtų užtikrinama, kad deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams, stažuotojams, laikiniesiems darbuotojams ir vietos darbuotojams būtų taikomos pranešėjų apsaugos taisyklės ir priemonės;

– Agentūra turėtų toliau visiškai įgyvendinti likusias rekomendacijas, kurias šiuo metu pati Agentūra laiko neįgyvendintomis;

Skaidrumas ir priežiūra

8. atkreipia dėmesį į pastarojo meto naujojo vykdomojo direktoriaus pastangas pateikti Parlamentui ir Tarybai naujausią FRONTEX veiklos apžvalgą naudojant naują ataskaitų teikimo priemonę, vadinamą suvestine;

9. pripažįsta, kad galioja bendra prezumpcija, pagal kurią viešai neatskleidžiami su OLAF atliekamais tyrimais susiję dokumentai[10]; vis dėl to pakartoja savo raginimą viešai skelbti OLAF ataskaitas apie Agentūrą tais atvejais, kai esama viršesnio viešojo intereso atskleisti informaciją, ir visais atvejais leisti atitinkamiems Parlamento nariams per pagrįstą laikotarpį susipažinti su tokiomis ataskaitomis, kad jie galėtų veiksmingai vykdyti demokratinę priežiūrą ir priversti Agentūrą atsiskaityti už savo veiksmus; mano, kad dabartinės taisyklės turi būti peržiūrėtos siekiant užtikrinti, kad Parlamentas gautų visą informaciją pagal savo kaip politikos formuotojo ir vienos iš teisėkūros institucijų vaidmenį, ypač biudžetinių įgaliojimų srityje;

10. pritaria ombudsmenės rekomendacijai[11], kad, siekdama užtikrinti didesnę atskaitomybę už savo operacijas, FRONTEX turėtų laikytis proaktyvesnio požiūrio į skaidrumą; pritaria naujausioms ombudsmenės rekomendacijoms, susijusioms su Agentūros praktika tvarkant prašymus leisti susipažinti su dokumentais, kai ji mano, kad šie prašymai yra netikslūs arba susiję su dideliu dokumentų skaičiumi ar dideliais dokumentais[12];

11. ragina Valdančiosios tarybos pirmininkus toliau kviesti Parlamento stebėtojus į savo posėdžius ir apsvarstyti galimybę juos kviesti į visų darbotvarkės klausimų svarstymus, įskaitant uždaruose posėdžiuose svarstomus punktus, ir toliau be išimčių ir, jei manoma, kad būtina, konfidencialiai teikti visus patvirtinamuosius dokumentus;

Susirūpinimą tebekeliantys klausimai dėl pagrindinių teisių

12. pripažįsta, kad Agentūra galiausiai turi 46 pagrindinių teisių stebėtojus, nepaisant to, kad stipriai vėluojama laikytis atnaujintų įgaliojimų reikalavimų; pažymi, kad 31 pagrindinių teisių stebėtojas priimtas administratoriaus (AD) pareigų grupės lygmeniu; ir toliau pabrėžia, kad tie pagrindinių teisių stebėtojai, kurie buvo įdarbinti žemesniu asistento (AST) lygmeniu, turėtų taikant atitinkamas procedūras būti kuo greičiau paaukštinti iki aukštesnio AD lygmens; atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis atnaujintais Agentūros įgaliojimais, didėjant nuolatiniam korpusui pagrindinių teisių stebėtojų skaičius turėtų ir toliau augti; atsižvelgdamas į tai, tikisi gauti išsamią informaciją apie Agentūros planus padidinti pagrindinių teisių stebėtojų skaičių ir pagrindinių teisių pareigūno vertinimą, susijusį su reikalingo pagrindinių teisių stebėtojų skaičiaus apskaičiavimu;

13. reiškia didelį susirūpinimą dėl rimtų ir nuolatinių kaltinimų Graikijos valdžios institucijoms dėl migrantų apgręžimo ir smurto prieš juos; yra įsitikinęs, kad pagarba Sąjungos principams ir vertybėms turi būti sine qua non sąlyga tam, kad FRONTEX įsipareigotų vykdyti bendrą operaciją su valstybe nare; taip pat yra įsitikinęs, kad tuo atveju, jei valstybė narė negali laikytis šių principų ir vertybių, Agentūra, atsižvelgdama į savo įgaliojimų 46 straipsnį, turėtų sumažinti savo operacijų mastą ir perorganizuoti jas į stebėsenos veiklą, kartu išlaikydama savo dalyvavimą vietoje, kad nepaliktų vakuumo; apgailestauja dėl to, kad Agentūra iki šiol nesumažino savo operacijų masto Graikijoje ir nepakeitė jų paskirties;

14. atkreipia dėmesį į ES ombudsmeno iniciatyva pradėtą tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti FRONTEX vaidmenį vykdant paieškos ir gelbėjimo operacijas Viduržemio jūroje po to, kai birželio 14 d. prie Graikijos krantų nuskendo šimtai žmonių; atkreipia dėmesį į tai, kad po laivo katastrofos Agentūra išplatino pareiškimą, kuriame pateikė savo įvykių seką ir versiją; tikisi, kad Agentūra užtikrins visapusišką bendradarbiavimą tyrimo metu, įskaitant galimybę susipažinti su savo ištekliais, jei to prašoma;

15. palankiai vertina Agentūros sprendimą 2022 m. liepos mėn. sumažinti savo veiklos mastą Lietuvoje, atsižvelgiant į 2022 m. birželio 30 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimą dėl Lietuvos įstatymo ir dekretų dėl prieglobsčio ir migracijos[13]; pažymi, kad Agentūra vis dar turi pareigūnų vietoje, kurie padeda nacionalinėms valdžios institucijoms atlikti patikrinimus kertant sieną tam tikruose sienos perėjimo punktuose ir padeda vykdyti su grąžinimu susijusią veiklą Lietuvoje; rekomenduoja Agentūrai taikyti proaktyvesnį požiūrį į Sąjungos principų ir vertybių apsaugą atsižvelgiant į ESTT sprendimus;

16. primena, kad, nors 2021 m. sausio mėn. Agentūra pasitraukė iš operacijų Vengrijoje po to, kai 2020 m. gruodžio mėn. buvo priimtas aiškus ESTT sprendimas[14], ji ir toliau padeda Vengrijos valdžios institucijoms vykdyti grąžinimą; pakartoja FRONTEX patikros darbo grupės raginimą vykdomajam direktoriui nedelsiant sustabdyti paramą su grąžinimu iš Vengrijos susijusioms operacijoms;

Paieška ir gelbėjimas

17. atkreipia dėmesį į Agentūros įgaliojimus užtikrinti geresnį informuotumą apie padėtį jūrų srityje ir perduoti šią su paieškos ir gelbėjimo operacijomis susijusią informaciją atitinkamoms valdžios institucijoms; atkreipia dėmesį į Parlamento poziciją, kad visi Viduržemio jūros regiono subjektai turėtų aktyviai perduoti informaciją ir prireikus perduoti pranešimus apie nelaimės jūroje ištiktus asmenis valdžios institucijoms, atsakingoms už paieškos ir gelbėjimo operacijas, ir, kai tinkama, visiems netoliese esantiems laivams, kurie galėtų netrukus įsitraukti į paiešką ir gelbėjimą[15]; pakartoja, kad pagal tarptautinę jūrų teisę privaloma teikti pagalbą nelaimės jūroje ištiktiems asmenims ir juos nugabenti į artimiausią saugų uostą; pažymi, kad Reglamente (ES) Nr. 656/2014, kuriuo nustatomos išorės jūrų sienų stebėjimo vykdant FRONTEX koordinuojamą operatyvų bendradarbiavimą taisyklės, nustatytos Agentūros dalyvavimo paieškos ir gelbėjimo operacijose taisyklės; pabrėžia, kad Agentūra galėtų dėti daugiau pastangų, kad padidintų ES ir valstybių narių pajėgumus vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijas, visų pirma investuodama į tokioms operacijoms tinkamą turtą;

18. pažymi, kad Parlamentas anksčiau laikėsi nuomonės, jog, norint užkirsti kelią migrantų, kurie žūva mėgindami perplaukti Viduržemio jūrą, skaičiaus didėjimui, Sąjunga turi nuolat energingai ir veiksmingai reaguoti vykdydama paieškos ir gelbėjimo operacijas[16]; tebėra įsitikinęs, kad Agentūrai galėtų tekti esminis vaidmuo siekiant proaktyvesnės ES ir valstybių narių reakcijos į paiešką ir gelbėjimą, ypač Viduržemio jūroje, ir į kovą su nusikalstamu neteisėtu žmonių gabenimu per valstybės sieną užsiimančiais asmenimis ir prekiautojais žmonėmis;

19. mano, kad dėl to, kad nėra ES lygmens paieškos ir gelbėjimo misijos ir trūksta valstybių narių teikiamų paieškos ir gelbėjimo pajėgumų, kitos pilietinės visuomenės ir nevyriausybinės organizacijos ėmėsi iniciatyvos užpildyti spragas teikiant tokius pajėgumus; yra susirūpinęs dėl to, kad daugėja bandymų kriminalizuoti tokius veiksmus, taip dar labiau apribojant galimybes išgelbėti nelaimės jūroje ištiktus asmenis;

20. atkreipia dėmesį į pagrindinių teisių pareigūno išvadas, kad Libija negali būti laikoma saugiu uostu, ir į JT nepriklausomos faktų nustatymo misijos Libijoje išvadas;

Išorės aspektas

21. primygtinai ragina Komisiją prieš užbaigiant derybas dėl susitarimo dėl statuso su trečiąja šalimi atlikti poveikio pagrindinėms teisėms vertinimus atitinkamose srityse, kurioms taikomas susitarimas, kad būtų galima visapusiškai atsižvelgti į bendradarbiavimo su ta valstybe poveikį pagrindinėms teisėms; ragina Agentūrą dalytis periodiniais bendrų operacijų trečiosiose šalyse vertinimais ir nuolat vertinti aktyvių operacijų poveikį ir apimtį, be kita ko, pagrindinių teisių srityje;

Rusijos invazija į Ukrainą ir Agentūros vaidmuo

22. palankiai vertina teigiamą Agentūros vaidmenį padedant valstybėms narėms susidoroti su dideliu Sąjungos išorės sienas kirtusių žmonių skaičiumi ankstyvaisiais Rusijos invazijos į Ukrainą etapais nuo 2022 m. vasario 24 d.;

23. palankiai vertina tai, kad Agentūra prie rytinės ES sienos nuo Suomijos iki Rumunijos dislokavo apie 500 nuolatinio korpuso pareigūnų, įskaitant daugiau kaip 350 pareigūnų prie ES ir Ukrainos sienų; taip pat palankiai vertina tai, kad FRONTEX ir Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba pasirašė 12 mln. EUR vertės dotacijos susitarimą, skirtą padėti Ukrainos sienos apsaugos pareigūnams vykdyti savo pareigas;

24. ypač pabrėžia Agentūros vaidmenį Moldovoje po to, kai 2022 m. pradžioje buvo priimtas susitarimas dėl statuso, pagal kurį daugiau kaip 50 nuolatinio korpuso pareigūnų buvo dislokuoti siekiant padėti Moldovos valdžios institucijoms spręsti tokius sienų valdymo klausimus kaip prekyba žmonėmis, narkotikai, pavogtų transporto priemonių aptikimas, dokumentų klastojimas ir terorizmas;

°

° °

25. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai, Komisijai ir Tarybai.

 

 

Atnaujinta: 2023 m. gruodžio 11 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika