PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS Kopenhagos kriterijų 30-metis – tolesnio postūmio ES plėtros politikai suteikimas
8.12.2023 - (2023/2987(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį
Pedro Marques, Tonino Picula
S&D frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0500/2023
B9‑0502/2023
Europos Parlamento rezoliucija „Kopenhagos kriterijų 30-metis – tolesnio postūmio ES plėtros politikai suteikimas“
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 1993 m. birželio 21–22 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas (Kopenhagos kriterijai),
– atsižvelgdamas į Ukrainos, Moldovos Respublikos, Bosnijos ir Hercegovinos bei Sakartvelo paraiškas dėl narystės ES ir į tai, kad 2022 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba suteikė šalies kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovai, o 2022 m. gruodžio mėn. – Bosnijai ir Hercegovinai,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl ES plėtros, Vakarų Balkanų šalių, Turkijos, Sakartvelo, Moldovos ir Ukrainos,
– atsižvelgdamas į 2023 m. lapkričio 8 d. Komisijos patvirtintą plėtros dokumentų paketą,
– atsižvelgdamas į savo 2022 m. lapkričio 23 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl naujos ES plėtros strategijos[1],
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį) ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
– atsižvelgdamas į 1997 m. balandžio 29–30 d. vykusio Bendrųjų reikalų tarybos posėdžio išvadas dėl sąlygų taikymo siekiant parengti nuoseklią ES santykių su Vakarų Balkanų regiono šalimis strategiją,
– atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 21 d. Salonikuose surengtame ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime paskelbtą deklaraciją dėl Vakarų Balkanų šalių stojimo į ES perspektyvos,
– atsižvelgdamas į 2016 m. Visuotinę ES strategiją, kurioje nurodoma, kad patikima plėtros politika – tai strateginė investicija į Europos saugumą ir klestėjimą, ir ja jau labai prisidėta prie taikos regionuose, kuriuos anksčiau draskė karai,
– atsižvelgdamas į ES sutarties 2 straipsnį, kuriame išdėstomi pamatiniai Europos Sąjungos principai, įskaitant įsipareigojimą užtikrinti demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi plėtra pasirodė esanti sėkmingiausia ES užsienio politikos priemonė; kadangi ji buvo labai veiksminga priemonė, skatinanti būtinas reformas tiek ES, tiek šalyse kandidatėse ir padedanti remti demokratinius pokyčius; kadangi plėtra – tai strateginė, į ateitį orientuota geopolitinė investicija į taiką, saugumą, stabilumą ir gerovę Europos žemyne;
B. kadangi prieš 30 metų, 1993 m. birželio 21–22 d., ES valstybių ir vyriausybių vadovai susitiko Kopenhagoje ir patvirtino narystės ES kriterijus, įskaitant demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių, pagarbos mažumoms ir jų apsaugos, veikiančios rinkos ekonomikos ir gebėjimo veiksmingai įgyvendinti ES acquis kriterijus;
C. kadangi aštuonios iš dešimties šalių, kurios šiuo metu siekia narystės ES, turi šalies kandidatės statusą kadangi kai kurioms iš jų šis statusas suteiktas prieš daugelį metų; kadangi šios šalys kandidatės yra įvairiuose stojimo proceso ir derybų etapuose;
D. kadangi 2023 m. lapkričio 8 d. Komisija rekomendavo pradėti stojimo derybas su Ukraina, Moldova ir taikant tam tikras sąlygas – su Bosnija ir Hercegovina; kadangi ji rekomendavo Sakartvelui suteikti šalies kandidatės statusą; kadangi Europos Vadovų Taryba sprendimą dėl šios rekomendacijos turėtų priimti 2023 m. gruodžio 14–15 d.;
E. kadangi Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą labai pakeitė geopolitines aplinkybes ir suteikė naują geostrateginę reikšmę Europos Sąjungos plėtrai, dėl to dar labiau išaugo ES plėtros politikos svarba;
F. kadangi plėtra yra abiem pusėms naudingas procesas, nes ja veiksmingai skatinamos visapusiškos reformos ir demokratiniai pokyčiai šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse; kadangi ankstesniais plėtros etapais buvo sėkmingai sustiprinta bendroji rinka, paskatintas ekonomikos augimas ir padidinta ES įtaka pasaulyje;
G. kadangi ES per ankstesnius plėtros etapus įgijo svarbios patirties, t. y. kad reikia nustatyti griežtesnes sąlygas, griežtai įgyvendinti reformas ir taikyti veiksmingus stebėsenos mechanizmus;
H. kadangi lygiagrečiai vykstančioms stojimo deryboms turi būti svarstoma ir patvirtinta ES sutarčių reforma, t. y. supaprastintos sprendimų priėmimo procedūros ir naujos kompetencijos sritys, kad ES būtų suteikta daugiau pajėgumų veikti; kadangi mechanizmas, kuriuo užtikrinama, kad būtų laikomasi ES pagrindinių principų, vertybių ir acquis communautaire, taip pat turi būti stiprinamas kitos plėtros proceso metu; kadangi reformuota ir geriau veikianti ES yra naudinga tiek dabartinėms, tiek būsimoms valstybėms narėms;
I. kadangi ES plėtros politikos patikimumas ir veiksmingumas priklauso nuo ES gebėjimo užtikrinti sąžiningą, griežtai įgyvendinamą ir skaidrų stojimo procesą, kartu pripažįstant unikalias kiekvienos šalies kandidatės aplinkybes ir individualią pažangą; kadangi, be to, per šį procesą daug dėmesio turėtų būti skiriama pagrindiniams klausimams, t. y. teisinei valstybei, demokratiniams standartams, pagrindinėms teisėms ir laisvėms bei ekonominėms reformoms, laipsniškai įtraukiant šalis kandidates į įvairius ES sektorius, kad būtų išlaikytas reformų tempas ir piliečiai galėtų anksti pamatyti plėtros naudą;
J. kadangi šalys kandidatės taip pat turi įrodyti, kad laikosi pagrindinių ES vertybių, prisiderindamos prie bendros užsienio ir saugumo politikos;
K. kadangi ES turėtų gerokai padidinti savo sąlyginę techninę ir finansinę paramą narystės siekiančių šalių esminėms reformoms, dvišalių ginčų sprendimui ir regioninei ekonominei integracijai;
L. kadangi plėtra yra ir didelis iššūkis ES finansiniam tvarumui, ypač sanglaudos ir žemės ūkio politikos srityse; kadangi dabartinės ir kitų daugiamečių finansinių programų lėšų sumos turėtų būti gerokai padidintos, kad būtų sudarytos sąlygos ES plėtrai;
M. kadangi Europos Parlamento vaidmuo turėtų būti stiprinamas viso plėtros proceso metu;
1. teigiamai vertina Komisijos 2023 m. plėtros dokumentų paketą ir jos teigiamą rekomendaciją pradėti stojimo derybas su Ukraina, Moldova bei Bosnija ir Hercegovina ir suteikti Sakartvelui šalies kandidatės statusą;
2. ragina Europos Vadovų Tarybą sekti šiuo pavyzdžiu ir 2023 m. gruodžio mėn. aukščiausiojo lygio susitikime priimti sprendimą pradėti stojimo derybas su šiomis trimis šalimis bei suteikti šalies kandidatės statusą Sakartvelui; pripažįsta, kad ES, siekdama vykdyti savo įsipareigojimus Vakarų Balkanų šalims ir Ukrainai, Moldovos Respublikai bei Sakartvelui, susiduria su istoriniu iššūkiu;
3. labai apgailestauja dėl Vengrijos ministro pirmininko pareiškimų dėl stojimo derybų su Ukraina pradžios ir šalies politikos Kosovo atžvilgiu pokyčių; primena Tarybai apie galimas neigiamas pasekmes, jei 2024 m. liepos mėn. Vengrija perims pirmininkavimą ES;
4. ragina Europos Vadovų Tarybą, vertinant atskirų šalių kandidačių pasiektą stojimo į ES pažangą ir priimant sprendimą dėl tolesnių veiksmų, atsižvelgti į tebevykstančio Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą aplinkybes, kurios daro reikšmingą poveikį Ukrainos artimiausioms kaimyninėms šalims ir viso Europos žemyno stabilumui, saugumui ir gerovei, todėl reikia ilgalaikės politinės vizijos ir drąsių sprendimų, kurie atspindėtų strateginę Europos vienybės, taigi, ir ES plėtros, svarbą;
5. mano, kad plėtra turi itin didelę strateginę svarbą ES, juo labiau Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje; pabrėžia, kad sustiprinta plėtros politika tapo svariausia ES turima geopolitine priemone;
6. palankiai vertina šalių kandidačių valdžios institucijų pastangas daryti pažangą įgyvendinant reformų darbotvarkę ir ragina jas dėti dar daugiau pastangų siekiant narystės ES, vadovaujantis Komisijos pateiktomis rekomendacijomis; tikisi, kad pasitelkiant ES tarpininkaujamą Belgrado ir Prištinos dialogą artimiausiu laikotarpiu bus padaryta konkreti pažanga, taip pat tikisi, kad susijusios šalys vykdys savo įsipareigojimus;
7. reiškia tvirtą įsipareigojimą vykdyti plėtros politiką, nes ji yra pagrindinė priemonė taikai, stabilumui ir bendroms vertybėms Europoje skatinti, taip pat laikytis Kopenhagos kriterijų, kurie yra pagrindinis narystės ES kriterijų rinkinys; ragina Komisiją užtikrinti nuolatinį stojimo proceso veiksmingumą, sąžiningumą ir skaidrumą, be kita ko, vertinant kandidatų pažangą siekiant atitikti Kopenhagos kriterijus;
8. pabrėžia, kad stojimas į ES visada turi būti nuopelnais grindžiama procedūra, pagal kurią kiekviena šalis kandidatė vertinama atsižvelgiant į jos nuopelnus siekiant atitikti Kopenhagos kriterijus, ypač visapusiškos pagarbos žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei užtikrinimo kriterijus; pabrėžia absoliutų prioritetą visose šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse stiprinti teisinę valstybę – tai tebėra viena iš svarbiausių narystės ES sąlygų, siekiant užtikrinti, kad ES plėtra stiprintų, o ne silpnintų ES ir jos bendrąją rinką;
9. ragina nustatyti patikimą šalių kandidačių atliktų reformų ir pažangos paisant visų politinių kriterijų stebėsenos mechanizmą; atsižvelgiant į stojimo procedūras, ypač ragina sukurti specialų ir veiksmingą Sąjungos pagrindinių vertybių ir finansinių interesų apsaugos stebėsenos mechanizmą; atsižvelgdamas į tai, pakartoja savo raginimus įtraukti šalis kandidates į ES teisinės valstybės mechanizmą ir kasmetinę atskaitomybės procedūrą, nes tai galėtų būti paskata laikytis visų politinių kriterijų; ragina iki kitos plėtros sustiprinti teisinės valstybės ir pagrindinių ES principų bei vertybių apsaugos mechanizmą, taip pat stebėsenos pajėgumus, kad būtų užtikrintas reikalavimų laikymasis; pabrėžia, kad reikia sukurti platesnį teisinės valstybės sąlygų mechanizmą, apimantį visą Sąjungos biudžetą ir visas pagrindines Sąjungos vertybes, kaip apibrėžta ES sutarties 2 straipsnyje;
10. palankiai vertina tai, kad tiek daug šalių parodė interesą ir politinę valią įstoti į ES, ir pripažįsta dideles šalių kandidačių pastangas įvykdyti narystės reikalavimus; dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą siekti šalių kandidačių narystės ES ateityje; pabrėžia, kad reikia nustatyti aiškius derybų su narystės siekiančiomis šalimis užbaigimo terminus, ir kad jie neturėtų peržengti šio dešimtmečio pabaigos; pabrėžia, kad narystės procedūra neturėtų būti spartinama; akcentuoja, kad neturi būti nuolaidų pagrindinių vertybių klausimu;
11. pakartoja savo raginimą surengti konventą dėl ES sutarčių peržiūros, siekiant sustiprinti ES gebėjimą veikti, reformuojant sprendimų priėmimą ir numatant balsavimą kvalifikuota balsų dauguma, be kita ko, dėl užsienio ir saugumo politikos sprendimų bei su stojimo procesu susijusiose srityse; ragina visų pirma panaikinti vieningo balsavimo reikalavimą priimant sprendimą dėl derybų proceso pradžios, taip pat dėl atskirų derybų grupių bei skyrių atidarymo ir uždarymo, tačiau pabrėžia, kad galutinis sprendimas dėl kiekvienos šalies kandidatės stojimo turėtų toliau būti priimamas vieningai;
12. primena, kad pažangą atsisakant vieningo balsavimo galima būtų daryti ir visapusiškai pasinaudojant Lisabonos sutartyje numatytomis galimybėmis; pabrėžia, kad reformomis būtų užtikrintas veiksmingas visos išsiplėtusios Sąjungos veikimas, lygiagrečiai vykdant stojimo derybas su šalimis kandidatėmis, o tai padėtų ES pasirengti per pagrįstą laikotarpį priimti naujas nares;
13. pabrėžia, kad Europos institucinės ir finansinės reformos turėtų padidinti ES gebėjimą veikti ir skatinti gerą valdymą, funkcionalumą bei tvarumą; pažymi, kad reformų reikia siekiant sustiprinti ES ir jos institucijų gebėjimą priimti naujas nares ir skatinti jų sėkmingą integraciją;
14. ragina ES ir jos valstybes nares paspartinti šalių, kurios rodo strateginę kryptį ir tvirtą įsipareigojimą vykdyti su ES susijusias reformas, įtvirtinti demokratiją, laikytis pagrindinių vertybių ir suderinti užsienio politiką, integraciją; pakartoja, kad šalis gali įstoti į ES tik tuomet, kai ji prisijungia prie ES sankcijų, taikomų dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą;
15. ragina narystės siekiančioms šalims nustatyti sąlygas, kurios turėtų teigiamą poveikį joms darant pažangą, pvz., būtų suteikta prieiga prie ES politikos, ir neigiamą poveikį regreso arba nuolatinio pažangos trūkumo atveju, t. y. būtų sustabdytos stojimo derybos ir pasirengimo narystei finansavimas; ragina visų pirma numatyti griežtesnę ir geriau užtikrinamą atskaitomybę, kiek tai susiję su tokių lėšų panaudojimu;
16. ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai dalyvauti sprendžiant konfliktus ir skatinant gerus kaimyninius santykius narystės siekiančiose šalyse; apgailestauja dėl to, kad neišspręstais dvišaliais ir regioniniais ginčais naudojamasi siekiant sustabdyti arba gerokai uždelsti šalių kandidačių stojimo į ES procesą, ir ragina patvirtinti oficialų šių ginčų sprendimo ir arbitražo mechanizmą, siekiant padėti juos spręsti atskirai nuo stojimo į ES proceso;
17. ragina ES ir jos valstybes nares kartu su narystės siekiančių šalių valdžios institucijomis gerokai padidinti visuomenės dalyvavimo mastą ir stiprinti strateginės komunikacijos pastangas, siekiant įtraukti tiek ES valstybių narių, tiek šalių kandidačių piliečius ir juos informuoti apie plėtros politikos naudą ir iššūkius;
18. ragina ES ir jos valstybes nares toliau remti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, žiniasklaidos nepriklausomumą ir pilietinę visuomenę šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse, kad būtų stiprinamos demokratinės institucijos ir vertybės; pabrėžia, kad svarbu į plėtros procesą struktūriškai įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas;
19. mano, kad reikia griežtesnės parlamentinės ES plėtros politikos priežiūros; primygtinai ragina stiprinti Parlamento vaidmenį viso stojimo proceso metu, be kita ko, leisti jam visapusiškai tikrinti šalių kandidačių visose politikos srityse padarytą pažangą; ragina apsvarstyti galimybę paskirti ES vyriausiąjį derybininką, kuris būtų atskaitingas Europos Parlamentui ir vykdytų derybas vadovaudamasis plačiais kiekvienai šaliai nustatytais įgaliojimais;
20. pakartoja savo raginimą išplėtoti novatorišką, papildomąją ir lanksčią esamų susitarimų, pvz., asociacijos susitarimų, įgyvendinimo ir stojimo derybų proceso sąveiką, kad šalys kandidatės galėtų laipsniškai integruotis į ES bendrąją rinką, – visa tai turi būti grindžiama prioritetinių veiksmų planu ir atitinkamomis sektorinėmis programomis bei sąlygų naudotis reikiamais ES fondais sudarymu, kad šalių kandidačių piliečiai jau proceso metu, o ne tik jam pasibaigus, galėtų naudotis stojimo į ES teikiamais privalumais;
21. pabrėžia, kad Politinis ir saugumo komitetas atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį rengiant sprendimus, susijusius su bendra užsienio ir saugumo politika, įskaitant sprendimus dėl ribojamųjų priemonių, ir taip pat pabrėžia, kad ES narystės siekiančios šalys kandidatės sistemingai raginamos prisijungti taikant ES ribojamąsias priemones;
22. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir narystės siekiančių šalių vyriausybėms ir parlamentams.
- [1] OL C 167, 2023 5 11, p. 105.