PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS Kopenhagos kriterijų 30-metis – tolesnio postūmio ES plėtros politikai suteikimas
8.12.2023 - (2023/2987(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį
Anna Fotyga
ECR frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0500/2023
B9‑0505/2023
Europos Parlamento rezoliucija „Kopenhagos kriterijų 30-metis – tolesnio postūmio ES plėtros politikai suteikimas“
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 49 straipsnį,
– atsižvelgdamas į savo 2022 m. lapkričio 23 d. rekomendaciją dėl naujos ES plėtros strategijos[1],
– atsižvelgdamas į 2023 m. lapkričio 8 d. Komisijos komunikatą „2023 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2023)0690),
– atsižvelgdamas į 1993 m. birželio 21–22 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas (Kopenhagos kriterijai),
– atsižvelgdamas į Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo ir Vakarų Balkanų šalių pateiktas paraiškas dėl narystės ES ir į susijusias palankias Komisijos nuomones bei Europos Vadovų Tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2023 metais minimas Kopenhagos kriterijų, kurie yra esminės sąlygos, kurias turi atitikti visos šalys kandidatės, kad taptų ES valstybėmis narėmis, 30-metis;
B. kadangi plėtros politika yra veiksminga ES užsienio politikos priemonė, tebėra strateginė, į ateitį orientuota geopolitinė investicija į taiką, saugumą, stabilumą ir gerovę Europos žemyne ir vienija Europą;
C. kadangi tvirtesnė plėtros politika išlieka viena svariausių ES turimų geopolitinių priemonių; kadangi plėtros politika turi būti lankstesnė, dinamiškesnė ir naudingesnė, atsižvelgiant tiek į politines realijas, tiek į naujas geopolitines aplinkybes, susidariusias dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, sykiu toliau vykdant nuopelnais grindžiamą stojimo procesą;
D. kadangi kiekviena plėtros šalis turėtų būti vertinama pagal savo nuopelnus, o pažanga siekiant narystės ES turėtų priklausyti nuo tvarios ir negrįžtamos pažangos, daromos įgyvendinant būtinas su ES susijusias reformas;
E. kadangi stojimas į ES turi vykti pagal ES sutarties 49 straipsnį, laikantis atitinkamų procedūrų ir atsižvelgiant į tai, ar tenkinami nustatyti kriterijai; kadangi teisinė valstybė, ekonomika, demokratinių institucijų veikimas, viešojo administravimo reforma ir užsienio politikos suderinimas ir toliau išlieka ES plėtros politikos pagrindas;
F. kadangi 2022 m. birželio mėn., Europos Vadovų Tarybai pritarus Komisijos rekomendacijoms ir pripažinus Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo europinę perspektyvą bei suteikus Ukrainai ir Moldovai šalies kandidatės statusą, plėtros darbotvarkė įgavo naują pagreitį;
G. kadangi savo 2023 m. komunikate dėl ES plėtros politikos Komisija pažymi, kad dabar plėtros šalys turi istorinę galimybę tvirtai susieti savo ateitį su Europos Sąjunga ir tam, kad galėtų visapusiškai pasinaudoti nauju postūmiu, jos turės ryžtingiau vykdyti būtinas reformas ir daryti apčiuopiamą ir negrįžtamą pažangą pagrindinių principų srityje;
H. kadangi Komisija palankiai vertina dideles pastangas vykdyti reformas, kurias Ukraina ir Moldova deda nuo 2022 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo, ir mano, kad Ukraina ir Moldova padarė didelę pažangą įgyvendindamos jos 2022 m. birželio mėn. nuomonėje nustatytus veiksmus ir ėmėsi papildomų priemonių šiems pasiekimams papildyti ir išlaikyti; kadangi Komisija rekomenduoja Tarybai pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova ir priimti atitinkamas derybų programas, kai tik Ukraina ir Moldova bus įgyvendinusios kitas reformas;
I. kadangi Komisija palankiai vertina Sakartvelo dedamas pastangas vykdyti reformas ir rekomenduoja Tarybai suteikti Sakartvelui šalies kandidatės statusą, nustatant tam tikras sąlygas;
J. kadangi 2022 m. liepos mėn. įvyko pirmosios tarpvyriausybinės konferencijos su Albanija ir Šiaurės Makedonija dėl stojimo derybų; kadangi 2022 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba suteikė Bosnijai ir Hercegovinai ES šalies kandidatės statusą su sąlyga, kad šalis įgyvendins Komisijos nurodytus 14 veiksmų; kadangi 2022 m. gruodžio mėn. paraišką dėl narystės ES pateikė Kosovas, o 2023 m. pavasarį ES susitarė dėl vizų režimo liberalizavimo Kosovui, kuris įsigalios 2024 m. sausio 1 d.;
K. kadangi 2023 m. lapkričio mėn. Komisija pasiūlė Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planą, kuriuo siekiama didinti integraciją į ES bendrąją rinką, atverti rinkas visoms Vakarų Balkanų kaimyninėms šalims ir sukurti bendrą regioninę rinką; kadangi planu siekiama paspartinti ekonomines reformas Vakarų Balkanų šalyse mainais į didesnę finansinę paramą šioms įgyvendinus reformas;
L. kadangi ES plėtros klausimą Europos Vadovų Taryba aptars 2023 m. gruodžio 14–15 d. susitikime;
1. pakartoja, jog yra svarbu daryti pažangą ir suteikti naują postūmį ES plėtros politikai, kuri yra veiksminga taikos, gerovės, demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos pagrindinėms teisėms užtikrinimo Europos žemyne priemonė, taip pat kartu užtikrinti jos tęstinumą, nuoseklumą, patikimumą ir poveikį, pasiekti apčiuopiamų rezultatų plėtros procese dalyvaujančiose šalyse įgyvendinant konkrečias reformas ir užtikrinti, kad būtų tenkinami naujosios plėtros metodikos kriterijai;
2. dar kartą patvirtina Kopenhagos kriterijus ir ES integracijos pajėgumų svarbą;
3. pabrėžia, kad kiekvienos šalies pažanga siekiant narystės yra vertinama pagal jos nuopelnus ir tai, kokiu mastu ji priėmė ir įgyvendino esmines reformas ir ES acquis;
4. ragina visas narystės ES siekiančias šalis dėti daugiau pastangų vykdyti reformas, atsižvelgiant į nuopelnais grindžiamą stojimo proceso pobūdį ir pasinaudojant ES pagalba;
5. palankiai vertina didelę pažangą, kurią nuo 2022 m. birželio mėn. yra padarę Ukraina, Moldova ir Sakartvelas;
6. palankiai vertina pastovią Vakarų Balkanų šalių pažangą siekiant narystės ES; vis dėlto pabrėžia, kad pagrindiniai prioritetai tebėra rimtas politinis įsipareigojimas ir apčiuopiami būtinų reformų įgyvendinimo rezultatai; išreiškia viltį, kad naujuoju Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planu bus skatinamos tolesnės ekonominės reformos;
7. ragina Ukrainos vyriausybę neatidėliojant įgyvendinti papildomas reformas kovos su korupcija, deoligarchizacijos ir tautinių mažumų apsaugos srityse, kaip yra nurodžiusi Komisija;
8. ragina Moldovos vyriausybę neatidėliojant įgyvendinti papildomas reformas kovos su korupcija, deoligarchizacijos ir teisminių institucijų tikrinimo srityse, kaip yra nurodžiusi Komisija; be to, ragina Moldovos vyriausybę atitaisyti visoms konfesijoms sovietų okupacijos priespaudos padarytą skriaudą;
9. ragina Sakartvelo vyriausybę parodyti ryžtą siekiant narystės ES ir neatidėliojant įgyvendinti būtinas reformas bei įvykdyti Komisijos išdėstytas sąlygas, visų pirma susijusias su deoligarchizacija ir užsienio politikos suderinimu, įskaitant prisijungimą prie ES sankcijų agresorei Rusijai;
10. ragina Europos Vadovų Tarybą 2023 m. gruodžio 14–15 d. susitikime pritarti Komisijos rekomendacijoms pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova, įsipareigoti priimti atitinkamas derybų programas, kai tik Ukraina ir Moldova bus įgyvendinusios kitas Komisijos nurodytas reformas, ir suteikti Sakartvelui šalies kandidatės statusą, nustatant jai Komisijos išdėstytas sąlygas;
11. reiškia didelį susirūpinimą dėl augančios Rusijos grėsmės taikai ir stabilumui Europoje; ragina nedelsiant išvesti Rusijos karines pajėgas ir išvežti karinę įrangą bei šaudmenis iš okupuotų Moldovos (Padniestrės), Gruzijos (Abchazijos ir Pietų Osetijos) ir Ukrainos teritorijų;
12. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir susipažinti – narystės siekiančių šalių vyriausybėms ir parlamentams.
- [1] OL C 167, 2023 5 11, p. 105.