Doslovný záznam ze zasedání

Středa, 15. listopadu 2006 - Štrasburk

15. Strategie pro region Baltského moře v rámci Severní dimenze (rozprava)

  Presidente. L'ordine del giorno reca in discussione la relazione presentata dall'on. Alexander Stubb, a nome della commissione per gli affari esteri, su una strategia per la dimensione settentrionale incentrata sull'area del Mar Baltico (2006/2171(INI)) (A6-0367/2006)

  Alexander Stubb (PPE-DE), rapporteur. – Mr President, thank you for those kind words. I will try to be like a talkative Finn and use a maximum of five minutes of your time.

I would like to set three questions. First of all, what is this report all about? Secondly, why are we tabling this report? And thirdly, what do we actually want?

On the first question of what this report is about, it is about a Baltic Sea Strategy for the Northern Dimension. I will stress that again, especially for the Finns sitting across the table. It is a Baltic Sea Strategy for the Northern Dimension, so the aim is to strengthen that concept.

Our thinking in this report is that the Northern Dimension is based on three wonderful pillars. One of them is what we call the Paavo Väyrynen pillar, in other words the Arctic. The second is what we might call the Mr Paasilinna pillar, which is Russia, and the third is what we would call the Mr Beazley pillar, which is the Baltic and the Baltic Sea Strategy. This report focuses on the Baltic Sea Strategy only.

The report has three aims. One: to support the Northern Dimension. Two: to make the Baltic Sea a priority of the Northern Dimension – we firmly believe that should be the key area of the Northern Dimension itself. Three: we want to raise awareness of the Baltic Sea as a brand, as a concept.

Why are we tabling this report and why are we tabling it now? The first reason is general, and it is that after enlargement in 2004 the Baltic Sea became an inner sea, a mare nostrum. We have eight EU States around the sea, one of them is non-EU, that is Russia and then of course there is Kaliningrad. But basically it is an EU sea.

We have a wonderful window of opportunity for two reasons. The first is that we have the Finnish Presidency, which gives us an opportunity to push this issue forward, and the second is that we have an EU-Russia summit on 24 November. That is why we wanted to push this through as fast as possible.

For those who have not visited the Baltic Sea, I remember from when I was a child that in many places you could actually see the bottom of the Baltic Sea. The average depth is 58 metres. Standing on the pier you could see to the bottom. It was clear. You could see the seaweed. It was a wonderful place to swim in. For those who have been there lately, it is green gunk nowadays. Green gunk! It is really nasty. It is in really bad shape. Oxygen levels are very low. You can see virtually nothing at all. It is time to react.

58 metres average depth! It takes 30 years for a drop of water to go in, and then out of the Baltic Sea, so the circulation is very slow. People from the Mediterranean may have a completely different understanding of water. They see the Mediterranean – clear, blue and wonderful. We see green and nasty. Something needs to be done.

This report also deals with the economy. It deals with culture and security.

The third and final point: what do we want? One could summarise the report in religious terms, saying that we want the Ten Commandments of the Baltic Sea. The First Commandment goes to Mrs Wallström and her team. It is that we want the Commission to take an initiative on the Baltic Sea Strategy. It would be wonderful if the Commission could do that in one form or another.

The Second is for a summit meeting before every European Council, where the Heads of State and Governments of the Baltic Sea region, including Germany, get together and discuss their positions.

Third – and this has been an issue that has had overwhelming support among the people around the region, although there are one or two who disagree – we want a separate budget line. We may think the world revolves around money. But if you want to have a true Baltic Sea Strategy, you need policies, and for those policies you need money. It is as simple as that. We are not saying this should be the only source. As in the case of the Northern Dimension, support could come, for instance, from the ENP.

The Fourth Commandment is environmental protection, for instance the idea of protected areas.

The Fifth is a rather topical issue, and that is an energy market and an energy policy for this area. Of course I will not mention the pipeline between Russia and Germany in this instance.

The Sixth Commandment is infrastructure. We need to work on infrastructure. That means water, air, rail and roads, to get the infrastructure to work well.

Seventh, we would like to see the application of all four free movements in the area, that is, the free movement of money, the free movement of people, the free movement of goods and the free movement of services.

Eighth, we would like to have good exchange among centres of excellence. We would like to have good student exchanges.

Ninth, and this is a pet subject of Mr Lax, we would like to have fluid border crossings. Finns know the problems with that.

Tenth, we need the increased presence of Europol.

All in all, I ask for three practical things. One: a Commission initiative. Two: for the Finnish Presidency to bring up this issue as part of the Northern Dimension package at the EU-Russia summit. Four amendments have been tabled. As rapporteur, I will put a plus sign in my voting list on two of those, and that is the amendment by the Greens and the amendment by Mrs Jäättenmäki of the ALDE. On the third one, which has to do with the Arctic region, I suggest a split vote. On one part, I will certainly put a minus, on the other one I will put a plus. On the final amendment, by Mr Väyrynen, which suggests that there should be no separate budget line, I will put a minus and would ask most of my colleagues to do the same.

That is what the Baltic Sea Strategy is about, why we have it, and what we want.

(Applause)

  Presidente. Questa Presidenza prende anche atto del suo disperato desiderio di una vacanza nel Mediterraneo. Chiederemo alla delegazione italiana di invitarLa.

  Paula Lehtomäki, neuvoston puheenjohtaja. Arvoisa puhemies, hyvät parlamentin jäsenet, Euroopan parlamentin täysistunto käsittelee tällä viikolla useita merellisiä aiheita, kuten nyt Itämeri-strategiaa. Puheenjohtajavaltio on ilahtunut siitä, että alueellisia kysymyksiä käsitellään osana laajempaa kokonaisuutta. Maanantaina käsittelitte EU:n meriympäristöstrategiaa ja -direktiiviä, jotka taas ovat osa parhaillaan valmisteilla olevaa EU:n meripolitiikkaa. Ensi kevääksi suunniteltu pohjoisen ulottuvuuden parlamentaarinen konferenssi on puolestaan tervetullut esimerkki parlamentin kiinnostuksesta pohjoisia asioita kohtaan.

Itämeren kysymykset koskettavat erityisen läheisesti kahdeksaa sen äärellä sijaitsevaa unionin jäsenvaltiota sekä Venäjää. Myös Norja ja Islanti kytkeytyvät Itämeren yhteistyöhön Itämeren valtioiden neuvoston jäsenmaina. Tärkeänä kuljetusväylänä Itämerellä on merkitystä kaikille EU-maille.

Laajaa, horisontaalista yhteistyötä tarvitaan näin ollen sekä unionin sisällä että EU:n ja Venäjän sekä muiden kumppaneiden välillä mm. ympäristöön, energiaan, liikenteeseen, koulutukseen, oikeus- ja sisäasioihin ja terveyskysymyksiin liittyvissä asioissa. Unionin parhaillaan valmistelema yhteinen meripolitiikka tulee myös osaltaan vahvistamaan tätä yhteistoimintaa. Konkreettisten tulosten aikaansaamiseksi myös unionin sisäisten rahoitusohjelmien ja ulkosuhdevälineiden käyttöä on tehostettava entisestään. Lisäksi on luotava mahdollisuuksia rajat ylittävälle yhteistyölle, jota myös uusi naapuruuspolitiikan väline tukee.

Esittelijänkin puheenvuorossaan mainitsema pohjoinen ulottuvuus, jonka osaksi Itämeri-strategiaa ehdotetaan, on osa EU:n ulkosuhdepolitiikkaa. Se kattaa EU:n ja Venäjän neljän yhteisen alueen toimintasektorit sekä ympäristön ja sosiaali- ja terveyskysymykset. Itämeri on yksi pohjoisen ulottuvuuden kohdealueista Luoteis-Venäjän, Kaliningradin ja arktisten alueiden ohella.

Yksi Suomen puheenjohtajakauden tavoitteista on pohjoisen ulottuvuuden politiikan uudistaminen viime vuoden marraskuussa pidetyn pohjoisen ulottuvuuden ministerikokouksen päätösten pohjalta. Uusi pohjoisen ulottuvuuden puiteasiakirja on kuluvan vuoden aikana neuvoteltu EU:n, Venäjän, Norjan ja Islannin kesken. Puiteasiakirja ja siihen liittyvä poliittinen julistus on määrä hyväksyä Helsingissä ensi viikon perjantaina. Uskomme, että uusi yhteisesti sovittu politiikka on omiaan vahvistamaan kumppaneiden sitoutumista pohjoiseen ulottuvuuteen ja antaa vankan pohjan käytännön yhteistyölle Itämeren alueella. Toivomme myös, että vahvistettu pohjoinen ulottuvuus auttaa selkeyttämään Itämeren ja arktisen alueen moninaisen yhteistyöverkoston toimintaa ja työnjakoa.

Itämeren ekologinen tilanne on huolestuttava ja vaatii kiireellisiä, kestävän kehityksen periaatteiden mukaisia toimia. Euroopan unioni, yksittäiset maat ja kansainväliset rahoituslaitokset ovat yhdistäneet voimansa pohjoisen ulottuvuuden ympäristökumppanuuden puitteissa. Useat hallitukset, järjestöt, erityisesti Itämeren suojelukomissio HELCOM ja muut toimijat työskentelevät Itämeren meriympäristön pelastamiseksi. Pohjoisen ulottuvuuden ympäristökumppanuuden hankkeet kohdistuvat etupäässä Luoteis-Venäjään, mutta niiden vaikutukset hyödyttävät kaikkia alueen maita. Sitä kautta Itämeri onneksi on keskeinen pohjoisen ulottuvuuden alue jo nyt.

Euroopan kaikkien merien – myös Itämeren – tilan parantamisen kannalta keskeinen väline tulevaisuudessa on EU:n meriympäristöstrategiadirektiivi. Tavoitteeksi on asetettu "ympäristön hyvän tilan" saavuttaminen vuoteen 2021 mennessä. Tämä on haastava tavoite, ja ponnistelut sen saavuttamiseksi on aloitettava välittömästi. Suomi pyrkii puheenjohtajavaltiona siihen, että neuvosto saavuttaisi poliittisen yhteisymmärryksen direktiivistä joulukuussa.

Pohjoisen ulottuvuuden puitteissa toimii myös sosiaali- ja terveyskumppanuus, joka tähtää tarttuvien tautien ja elintapasairauksien torjuntaan sekä sosiaalisten ongelmien vähentämiseen. Uutena elementtinä pohjoiseen ulottuvuuteen valmistellaan myös liikenne- ja logistiikkakumppanuutta. Toimivien liikenneyhteyksien ja tehokkaan logistiikan merkitys talouskasvulle ja kilpailukyvylle korostuvat entisestään, kun taloutemme nivoutuvat yhteen.

Euroopan komissio valmistelee parhaillaan uutta laaja-alaista Euroopan meripolitiikkaa, jossa otetaan huomioon Euroopan meriin ja rannikkoalueisiin liittyvät taloudelliset, poliittiset ja ympäristöarvot. Itämeri on yksi tärkeä Euroopan merialue, jonka erityiskysymyksiin on syytä kiinnittää huomiota myös EU:n meripolitiikkaa kehitettäessä. Sitä tarkoitusta tämäniltainen keskustelu varmasti palvelee.

EU:n meripolitiikka antaa hyvät valmiudet jäsenvaltioiden keskinäiseen yhteistyöhön. Tätä tarvitaan, kun pohjoisten ja arktisten alueiden erityispiirteet ja alueen mahdollisuuksien hyödyntäminen vaativat EU:n jäsenvaltioiden yhteistä tutkimusta ja teknologian kehittämistä. Alueelle ominaisessa yhteistyössä kolmansien maiden kanssa hyödynnetään jo olemassa olevia kansainvälisiä sopimuksia ja järjestöjä. Itämeren alueen lukuisat haasteet, kuten merensuojelu, meriturvallisuus, kalastus ja rannikoiden kestävä käyttö sekä alueen merisektorin kehittäminen, vaativat kaikki tehokasta horisontaalista yhteistyötä. Itämeren alue tarjoaa oivan mahdollisuuden testata ja kehittää EU:n valmisteilla olevaa meripolitiikkaa koko unionin eduksi.

Itämeren asia on tärkeä, ja on myönteistä, että siihen kiinnitetään Euroopan unionissa ja täällä parlamentissa vakavaa huomiota. On todettava, että osa esittelijän ajatuksista, näistä kymmenestä käskystä, on todellisuutta jo nyt. Itämeren asialle on eduksi ja välttämätöntäkin, että yhteistyössä ovat mukana kaikki alueen valtiot ja että ne ovat aidosti sitoutuneita yhteisten haasteiden ratkaisemiseen. Tähän yhteiseen sitoutumiseen meidän tulee pyrkiä kaikessa Itämerta koskevassa yhteistyössä.

  Margot Wallström, Vice-President of the Commission. Mr President, the Commission is most grateful to Mr Stubb for his report, and welcomes the opportunity for a debate. There is no mistaking his commitment and determination. The Baltic Sea is a very important sea for the European Union, since eight of the nine countries with a Baltic shoreline are EU Member States. It is a meeting point for the European Union and Russia. With this in mind, the new Northern Dimension Policy Framework Document, to be adopted later this month, will have as its priority areas the Baltic and Barents Seas, Kaliningrad and the Arctic.

The new Northern Dimension policy will be the regional expression, in the North, of the EU-Russia Common Spaces, with the full involvement of Norway and Iceland. The Northern Dimension will also have its own priorities: health and social wellbeing and the protection of indigenous peoples in the High North, as well as particular emphasis on the environment and culture.

A common new Northern Dimension policy implies that all the partners will be bound by the same goal: its success. Accordingly, cofinancing will be the rule, particularly in a context of an increasingly wealthy Russian Federation.

The Northern Dimension should not only be project-oriented, it should ensure a continuous policy dialogue on the various challenges and opportunities. The four Northern Regional Councils the Baltic, Barents, Nordic and Arctic Councils are important actors in this dialogue.

The Commission is grateful for the attention Parliament has paid to this policy, and particularly for its resolution of 16 November 2005 ahead of the Northern Dimension ministerial meeting. The Commission also commends the Parliament’s initiative to call for the first conference of a Northern Dimension Parliamentary Forum early next year.

As for a Baltic Strategy within the Northern Dimension that we are discussing today, the Commission will bear this report by Parliament in mind during the discussions at the Northern Dimension event at which the new policy is to be adopted and which will be held back to back with the forthcoming EU-Russia Summit in Helsinki in the presence of the Prime Ministers of Norway and Iceland.

The Northern Dimension is an EU external policy, but it is clearly important to improve the inter-relationship between EU internal policies and the Northern Dimension. That is why the Commission gives such priority to cross-border cooperation, which is one of the main value-added elements of the Northern Dimension. This is indeed a field where internal and external policies necessarily meld together.

The Baltic Sea is now a Northern Dimension priority because we are concerned about its fragile environment and the increasing traffic through its waters, as is correctly highlighted in the report. There are other less tangible threats to the citizens of the Baltic Sea region, including the fight against organised crime, human trafficking, transmissible diseases and unhealthy lifestyles. All of these require our close cooperation with Russia, as well as with Norway and Iceland. Furthermore, we see great potential for economic cooperation across the Baltic Sea with Russia. These are all important objectives to which the Northern Dimension can make a great contribution and which will be elaborated upon in the future. EU internal policies, with their own tasks and their own instruments, will of course also make a major contribution to meeting these challenges in EU Member States in the Baltic Sea region, and these should be debated in the appropriate contexts.

The Commission looks forward to using the new Northern Dimension policy to provide added value in a forum embracing Russia, Norway and Iceland in order to meet the many challenges facing the northern part of our continent. In this context, the Commission welcomes the report by Parliament and will certainly convey the importance of the Baltic Sea region. I will try to integrate relevant elements of this report into the implementation of the new common Northern Dimension policy.

  Giles Chichester (PPE-DE), Draftsman of the opinion of the Committee on Industry, Research and Energy. – Mr President, I would like to focus on three of the issues raised in my committee’s opinion.

First, I would like to stress our view of the importance of further exploitation of offshore wind energy in the Baltic and the demonstration of different types of wave energy concepts.

Secondly, I would like to emphasise the importance of developing further cooperation with Russia. We want to cooperate on energy matters that ensure respect for the principles of reciprocity and transparency and we want to encourage Russia to ratify the Energy Charter Treaty and the Energy Charter Protocol on transit. We have a concern about the supply of gas from Russia to Europe.

Thirdly, we invite Northern Dimension member countries to be aware of the importance of two EU programmes in our committee’s area of responsibility: Galileo and SESAR, because we believe that the commitment of northern dimension parties to both of these would reinforce sustainable growth and competitiveness in the region.

  Christopher Beazley, on behalf of the PPE-DE Group. – My prepared speech has been brilliantly summarised by Mr Stubb, the rapporteur, so I should simply like to put two questions.

First of all to the Minister, Mrs Lehtomäki, would she accept that, as the debate has already underlined, circumstances have completely changed since Finland first devised the Northern Dimension? In other words, there are now eight EU Member States, not four, around the Baltic Sea, not all of which see the Northern Dimension in the same light. The reason, for example, that the EU-Russia embellishment process has been stalled, as we know, is that Poland has a reserve over Russia’s refusal to ratify the Energy Charter. So would she accept that it would be very helpful at the Council of Ministers, at the preparatory phase of the Northern Dimension discussions and negotiations, first to have an internal EU discussion involving the eight EU Baltic States?

Secondly, I am very grateful to Commissioner Wallström for her comments and for agreeing to incorporate much of the report into the Commission’s thinking about evolving and developing the Northern Dimension into the future. But she did, I think, neglect to refer to the budget. It seems to me that this is not a question of Parliament coming cap in hand, begging for support. We are, after all, an arm of the EU’s budgetary authority; it therefore seems to me logical and coherent that, if this is going to be an important element, there would be mechanisms and systems whereby, just as in other parts of the EU – EuroMed for example – we have a dedicated budget. We should give serious consideration to this and not brush it under the carpet.

My final point is addressed again to Commissioner Wallström, and concerns communication, which is her brief. It seems that this is an exercise which can bring a real message of accomplishment and achievement to the citizens of the EU, to show that a region dislocated completely by the Cold War can now have harmony, prosperity and stability restored. So I think this debate should be taken out into the field, to the public, to show a real success story for the EU.

(Applause)

  Justas Vincas Paleckis, PSE frakcijos vardu. – Baltijos jūros strategija Šiaurės dimensijai – tikrai reikšmingas dokumentas. Tai puikiai padirbėjusio pranešėjo Alexanderio Stubbo ir kartu visos „Baltijos Europos“ intergrupės nuopelnas.

Šaltojo karo audros griovė Baltijos pakrantes daugiau, negu bet kurios kitos jūros – ir politiškai, ir ekonomiškai, ir ekologiškai. Tai jaučiame net dabar, kai Baltijos jūra tampa vidine ES jūra. Įsiterpianti į ją Rusijos pakrantė suteikia gerą galimybę bendradarbiauti su šia šalimi.

85 milijonus gyventojų apimantis regionas ekonomiškai ir socialiai yra vienas stipriausių ES, čia daug kur įgyvendintas gerovės valstybės modelis. Tačiau gyvenimo lygio skirtumai tarp šalių šokiruojantys, kai kur grėsmingai didėja socialinė atskirtis. Ši strategija turėtų padėti įveikti tokias tendencijas.

Ypatingas dėmesys skiriamas aplinkosaugai, ekonomikai ir transportui. Visa ši triada labai priklauso nuo energetikos ir energetinio saugumo, kuris pažeidžiamas kuriai nors vienai šaliai turint per daug galimybių ir ambicijų. Regiono valstybėms reikalinga bendra energetikos rinka. Dar didesnis dėmesys skirtinas energijos panaudojimo efektyvumui ir atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Neišvengiamos diskusijos ir konkretūs žingsniai dėl branduolinės energijos. Gruodžio pradžioje elektros tiltas sujungs Estiją su Suomija, jis turi būti sutvirtintas panašiais Lietuvos – Švedijos ir Lietuvos – Lenkijos tiltais. Strategija ragina greičiau ir tvirčiau jungti Šiaurės Europos ir Vidurio Europos greitkelius, geležinkelius, taip pat ir jūros kelius. Centrinėje kryžkelėje atsiduria Lenkija. Jei Varšuva neskirs didesnio dėmesio šiems projektams, jie ilgam liks popieriuje.

Baltijos jūra sekli, ekologiškai itin pažeidžiama. Kasmet joje daugiau nei 60 tanklaivių patenka į avarijas, užfiksuojama 400 neleistinų naftos išpylimų į jūrą. Ji sugeria beveik milijono žmonių, gyvenančių pajūryje, nevalytas nuotėkas. Būtina kurti ir plėsti pajūrio apsaugos zonas, taikyti griežtesnes aplinkosaugos normas negu tai numato ES direktyvos.

Europos Sąjunga nori turėti ne tik gerą, bet ir patikimą, nuspėjamą kaimyną Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje. Srities gubernatorius Georgijus Boosas kalba apie Kaliningradą kaip Rusijos langą į Europą ir ES – į Rusiją. Pageidautume, kad tas langas būtų platus ir atviras gaiviems bendradarbiavimo vėjams. Šios srities didesnis atsivėrimas arba atvirkštinis procesas liudytų visos Rusijos judėjimo kryptį.

Pasiūlymas išskirti atskirą biudžeto eilutę šios strategijos finansavimui parodytų Baltijos regiono bendrumą ir novatoriškumą. Esu įsitikinęs, kad jis to vertas, kadangi gali ir turi tapti savotiška laboratorija naujoms idėjoms, projektams ir inovacijoms, reikšmingoms ir platesniu mastu.

(Plojimai)

  Paavo Väyrynen, ALDE-ryhmän puolesta. – Arvoisa puhemies, pohjoinen ulottuvuus on ilahduttavalla tavalla vahvistumassa. Täällä Euroopan parlamentissa olemme tehneet jo viime vuonna aloitteen ja nyt erityisen mietinnön pohjoisen ulottuvuuden puitteissa toteuttavasta Itämeri-strategiasta. Se koostuu yhtäältä EU:n ja sen jäsenvaltioiden keskinäisestä yhteistyöstä ja toisaalta yhteistyöstä Venäjän kanssa. Komissio ja neuvosto ovat puolestaan neuvotelleet Venäjän, Norjan ja Islannin kanssa sopimuksista, joilla unionin ulkosuhdepolitiikan pohjoisesta ulottuvuudesta tulee näiden maiden ja unionin yhteistä politiikkaa. Nämä sopimukset on tarkoitus allekirjoittaa marraskuun lopulla Helsingissä.

Komission tulee laatia mahdollisimman pian parlamentin pyytämä ehdotus Itämeri-strategiaksi. Strategian tulee kattaa kaikki politiikan osa-alueet sekä sisä- että ulkopolitiikan. Sen laatimisessa ja toteuttamisessa tarvitaan kaikkien komission pääosastojen panosta, ja sitä tulee rahoittaa kaikilta relevanteilta budjettilinjoilta.

Liberaaliryhmä ei pidä viisaana ajatusta erillisestä budjettilinjasta Itämeri-strategiaa varten. Olemme juuri kokoamassa lähialueille suuntautuvan budjettirahoituksen uudeksi naapuruus- ja kumppanuusinstrumentiksi. Sen pilkkominen useiksi budjettilinjoiksi ei ole tarkoituksenmukaista eikä se lisäisi Itämeren alueelle suuntautuvaa rahoitusta, pikemminkin päinvastoin. Se on tietysti mediaseksikäs ajatus, josta jäsen Stubb on usein puhunut, mutta meidän pitää ajatella asioista substanssin kannalta eikä imagon kannalta.

Seuraava askel voisi olla se, että Euroopan parlamentti laatisi pohjoisesta ulottuvuudesta uuden kokonaisvaltaisen mietinnön, jossa otettaisiin huomioon yhtäältä nyt käsiteltävänä oleva Itämeri-raportti ja toisaalta naapurimaittemme Venäjän, Norjan ja Islannin kanssa solmittavat sopimukset. Kiitän vielä jäsen Stubbia hyvästä yhteistyöstä mietinnön laatimisessa.

IN THE CHAIR: EDWARD McMILLAN-SCOTT
Vice-President

  Inese Vaidere, UEN grupas vārdā. – Godātie kolēģi! Vispirms es vēlētos apsveikt Aleksandru Stuba kungu ar lielisko ziņojumu. Eiropas Savienības paplašināšanās, ietverot arī Baltijas valstis, objektīvi radīja nepieciešamību pēc atjaunināta Ziemeļu dimensijas instrumenta. Jauno dalībvalstu iestāšanās paver nebijušas iespējas. Baltijas jūras reģions var kļūt par visdinamiskāko un konkurētspējīgāko reģionu pasaulē, un tas būs milzīgs ieguvums visai Eiropas Savienības ekonomikai Lisabonas stratēģijas iedzīvināšanas virzienā. Ziemeļu dimensijai jāpārvēršas par pastāvīgu instrumentu, atzīstot Baltijas jūras reģionu par prioritāti. Ļoti svarīgi ir pastiprināt tās iekšējo pīlāru. Reģiona valstīm izveidojot kopēju enerģētikas tirgu, veicinot atjaunīgo enerģijas avotu izmantošanu, kā arī energoefektivitātes projektus, iespējams mazināt enerģētisko atkarību no Krievijas. Ļoti svarīgi jaunu enerģētikas projektu veidošanā ir iesaistīt visas ieinteresētās Eiropas Savienības dalībvalstis un veikt starptautisku ietekmes uz vidi novērtējumu, lai mēs vēlreiz nenonāktu situācijā, kāda pašreiz izveidojusies ar Ziemeļeiropas gāzes vada potenciālo izbūvi. Sadarbības veidošana ar Krieviju ir būtisks Ziemeļu dimensijas uzdevums. Baltijas valstīm ir ievērojama attiecību vēsture ar Krieviju un uzkrāta pieredze, kas var dot labus rezultātus. Pašlaik Krievija — resursu ziņā viena no bagātākajām valstīm pasaulē — dīvainā kārtā joprojām saņem palīdzību no dažādām Eiropas Savienības programmām. Šādas pieejas vietā liekams paritātes un sadarbības princips. Lai Ziemeļu dimensija varētu realizēt savus uzdevumus, tai nepieciešams stabils finansiālais nodrošinājums. Un šajā gadījumā mēs domājam savādāk nekā iepriekšējais runātājs, mēs domājam, ka ir nepieciešama atsevišķa budžeta pozīcija, papildinot jau esošos dažādu avotu līdzekļus. Tas ļautu attīstīt ļoti nepieciešamos infrastruktūras projektus, tādus kā Rail Baltica, Baltijas automaģistrāle un citus.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE). – Baltijos jūra, kaip jau šiandien buvo minėta, yra Europos Sąjungos vidaus jūra, su ja ribojasi devynios valstybės: aštuonios jų yra Europos Sąjungos valstybės narės, devintoji – Rusija, jos Kaliningrado ir Sankt Peterburgo sritys. Šiose aštuoniose Europos Sąjungos valstybėse gyvena trečdalis ES gyventojų, sukuriama viena trečioji ES bendrojo vidaus produkto. Šiaurės dimensija iki šiol daugiausia buvo nukreipta į Rusijos regionus, todėl jos papildymas Baltijos jūros strategija tik praturtintų pačią Šiaurės dimensiją, suteiktų jai papildomą, konkretų turinį.

Baltijos jūros regionas pagal konkurencingumo indeksą pirmauja palyginus su kitais trimis ES regionais: Vidurio Europos regionu, Britų salomis ir Iberijos pusiasaliu. Pastaraisiais metais Baltijos jūros regionas tokiais rodikliais kaip gerovės, produktyvumo augimas, mokslinės inovacijos pralenkė kitus Europos regionus. Pagrindinės šio regiono stipriosios vietos – gera fizinė infrastruktūra, kvalifikuota darbo jėga, žemas korupcijos lygis, stiprus mokslinių tyrimų sektorius. Tačiau būtina pažymėti ir tai, kad konkurencinis regiono potencialas ne visiškai realizuotas. Ir kadangi nė viena šio regiono valstybė neturi pakankamai didelės rinkos, kad galėtų skatinti reikalingą konkurencinį spaudimą, problemos sprendimas aiškus – tai regiono integracijos didinimas.

Europos Parlamentas turėtų pritarti mūsų rezoliucijos straipsniui, kuriuo siūloma (cituoju): „siekiant skaidrumo ir nuoseklumo (...) Baltijos jūros strategijai skirti atskirą biudžeto eilutę, greičiausiai pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę, kurioje šalia dabartinio Šiaurės dimensijos finansavimo būtų numatyta papildomai lėšų“ (citatos pabaiga).

Nuogąstavimai, kad Europos Komisija šiai idėjai nepritars, yra nepagrįsti. Daug svarbiau yra įtikinti ES valstybes nares, ypač tas, kurios nepriklauso šiam regionui, kad paremtų šią strategiją. Nes būtent šio regiono gilesnė integracija ne tik sudarytų galimybes visai ES tapti labiau dinamiška ir konkurencinga, bet padėtų išspręsti ir kitas ES problemas, tokias kaip energetikos saugumas, bendra energetikos politika, geresni santykiai su Rusija.

  Józef Pinior (PSE). – Panie Przewodniczący! Rezolucja Parlamentu Europejskiego wspiera politykę wymiaru północnego oraz definiuje region Morza Północnego jako obszar priorytetowy. Od czasu rozszerzenia w 2004 roku Morze Bałtyckie stało się niemalże wewnętrznym akwenem, "Mare Nostrum" Unii Europejskiej.

Region ten może stać się przykładem najbardziej dynamicznego regionu gospodarczego w Unii, będącego dowodem rozwoju gospodarki europejskiej opartej na najnowszych technologiach, nowoczesnej, konkurencyjnej w skali całego świata. Należy w związku z tym podkreślić konieczność ochrony ekosystemu Morza Bałtyckiego, które jest wysoce podatne na zagrożenia, ponieważ morze jest płytkie, jego wody wymieniają się powoli, a zanieczyszczenie jest wysokie.

Specjalną uwagę należy zwrócić na sprzyjanie innowacjom w zakresie badań oraz podjęcie kwestii kultury i społeczeństwa obywatelskiego.

Morze Bałtyckie, które łączy Unię Europejską, Rosję, Norwegię i Islandię, powinno stać się przykładem przestrzeni opartej na pokoju i bezpieczeństwie.

Pragnę szczególnie podkreślić wspólne przeanalizowanie przez Unię Europejską i Rosję możliwości przekształcenia obwodu kaliningradzkiego w region pilotażowy z lepszym dostępem do rynku wewnętrznego.

Współpraca w regionie Morza Bałtyckiego może pokazać przyszłość tej części naszego kontynentu, współpracy z Rosją oraz z innymi krajami.

  Diana Wallis (ALDE). – Mr President, of course we congratulate the rapporteur on his report and the points of interest it has raised, but I would not be fulfilling my role as President of this Parliament’s Delegation for Relations with Iceland and Norway if I did not express some regret at the absence of a report or a resolution that expressed the full sweep of the Northern Dimension policy. I regret that fact because I feel that we are, therefore, neglecting the big geopolitical issues that face us in the High North that find their focus in climate change, in energy supply, in marine resources. Of course those issues concern the Baltic hugely, but they also concern the Arctic and the High North. And if we want to bring our partner countries, Norway and Iceland, with us, then we have to reach out and not be inward-looking.

We have previously striven, as a Parliament, when we have talked about this issue, to bring the Northern Dimension away from just a ministerial level of policy. We have striven to bring it back to parliamentarians, into the ownership of parliamentarians across the region. I hope we will be able to do that in the meeting we seek to host at the beginning of next year.

But let me emphasise again: the Northern Dimension should not be just about us. This year the Commission concluded a very important agreement with Greenland. It may be a small thing, but it shows that the Arctic window is open and should remain open, and that there should be activity beyond our borders. Next year is International Polar Year. I hope that we will raise both our vision and our eyes to the High North and give it the focus and the attention it deserves next year within the Northern Dimension policy.

  Hanna Foltyn-Kubicka (UEN). – Panie Przewodniczący! Chciałabym pogratulować sprawozdawcy przygotowania dobrego sprawozdania dotyczącego przyszłości Morza Bałtyckiego. Mówiąc o specyfice regionu, nie można jednak zapomnieć o istotnych czynnikach kształtujących jego charakter. Jednym z nich są zaszłości historyczne, w wyniku których na dnie Bałtyku wciąż zalegają składy broni chemicznej pochodzące z II wojny światowej.

Łączy się z tym kwestia wrażliwego ekosystemu, zagrożonego dodatkowo natężonym transportem morskim i planowanymi inwestycjami, takimi jak budowa gazociągu północnego, co może doprowadzić do katastrofy ekologicznej. Przy podejmowaniu takich przedsięwzięć niezbędne jest dokładne zbadanie ich potencjalnego wpływu na środowisko naturalne, konsultacje z zainteresowanymi stronami i ewentualne odstąpienie od planowanych prac, gdyby się okazało, że mogą one negatywnie wpłynąć na ekosystem Bałtyku.

Kwestie ekologiczne oraz interesy państw regionu muszą też zostać wzięte pod uwagę przy tworzeniu planowanej autostrady morskiej. Należy zapewnić równy dostęp bałtyckich portów do korzyści z niej płynących. Istotną sprawą jest zapewnienie ścisłej współpracy państw członkowskich przy budowie sieci energetycznych, a także solidarna postawa państw Unii w relacjach z Rosją. Obecnie Polska blokuje porozumienie z Rosją, dopóki nie otworzy się ona na nasze produkty mięsne i rolne. Unia zareagowała, mówiąc, że Zachód nie będzie marzł za polską kiełbasę. Kiedyś już było hasło "nie chcemy umierać za Gdańsk" i wiadomo, jak to się wówczas skończyło.

(oklaski)

  Vytautas Landsbergis (PPE-DE). – Pone Pirmininke, pranešimas, kurį svarstome, yra reikšmingas žingsnis visai Europos Sąjungai. Įtvirtinamas tas Naujojo amžiaus politinio mąstymo pokytis, kurį nusakytų sąvoka „Baltijos atradimas“.

Baltijos jūrą, kaip ir kitas, sudaro vanduo, krantai ir dugnas. Baltijos vanduo negilus ir labiausiai užterštas tarp visų Europos atlantinių jūrų. Baltijos dugnas daugelyje vietų jau dabar miręs, ir nuo mūsų priklausys, ar Europoje formuosis nauja Negyvoji jūra. Tą procesą gali labai pagreitinti nuo II Pasaulinio karo pabaigos paskandinta daugybė vokiškų cheminių ginklų. Tai bombos ir patrankų sviediniai su dioksinu, ipritu ir kitomis dovanomis, kurios jau atsiveria po 60 metų metalo rūdijimo. Tai milžiniškos katastrofos grėsmė ir vandeniui, ir krantams. Krantai ypatingai patrauklūs, su balto smėlio paplūdimiais ir pušynais; Kuršių Nerija yra UNESCO įtraukta į Pasaulio kultūros paveldo registrą. Jos grožį sukūrė gamta ir žmogus, ir dabar žmogus gali ją sunaikinti, o abstraktus „pasaulis“ neapgins. Jūros rytiniuose krantuose gyvena senos tautos, kurios tikrai nenorėtų bėgti dėl ekologinių katastrofų, jeigu jų sukeltų naujasis laukinis posovietinis kapitalizmas.

Šiandien aš noriu pabrėžti ne vien „Gazpromo“, bet ir Vokietijos Vyriausybės atsakomybę už Rusijos – Vokietijos sandėrio dėl vadinamojo Šiaurės dujotakio pasekmes, jeigu jį statant būtų paliesti mirtinų nuodų sandėliai Baltijos dugne.

Europos Sąjunga, kuri palaimino dujotakio finansavimą be jokių tyrimų ir garantijų, turi prisiimti ne mažesnę atsakomybę už visokeriopas šio tariamai „gryno verslo“ pasekmes. Tai reiškia – ir už ekonomines diskriminacines, ir už politines Europos dezintegracijos ir už visas ekologines demografines galimų nelaimių pasekmes.

Gerai, kad mes priimsime šį pradinį Europos Baltijos strategijos dokumentą, kad pradedame suvokti atsakomybę.

  Andres Tarand (PSE). – 1990. aasta jaanuaris korraldas Soome peaminister Kalevi Sorsa suure Läänemere konverentsi eesmärgiga töötada välja regiooni koostöö uued sihid uues poliitilises olukorras. Kahjuks olid Balti riikide esindajad sunnitud konverentsi ära rikkuma, kuna meile oli juba selge Venemaa mitte-heatahtlik käitumine, mis Vilniuse teletorni ründamisega mõni päev hiljem teostuski. Kasutasime siis tribüüni maailma tähelepanu juhtimiseks sellele ohule ja muud eesmärgid jäid tahaplaanile.

Siiski esitasime roheliste poolt ühe strateegilise kava, mida nüüd üle lugedes märkasin, et hoolimata drastilistest poliitilistest muutustest, ei ole Läänemere enda keskkonnakaitse nimetamisväärselt paranenud. Meie üks ettepanekutest oli lõpetada täielikult naftavedu Läänemerel. Naftaveo maht tõusis viimase viie aastaga hoopis kolmekordseks.

Eile avaldas Vene ajaleht Независимая газета (Independent Newspaper) artikli Läänemere gaasijuhtmest. Artikkel väidab, et nüüd esitatakse Läänemere riikidele ettepanek vajalikeks ökoloogilisteks uurimisteks. See on suurepärane, aga kahjuks ikka pahupidi järjekorras. Esiteks poliitilised, siis majanduslikud ja alles siis ökoloogilised tingimused n-ö dekoratiivselt. Tähelepanuväärne on ka artikli lõpp – gaasitoru vaenlased nimelt plaanivad nurjata teise maailmasõja ajal uputatud lahingumoonaga kogu ürituse. Niisamuti olevat põhja lastud kunagine Urengoi kuues gaasijuhe, mis olevatki olnud Nõukogude Liidu hukkumise ainus põhjus.

Juhin teie tähelepanu asjaolule, et ökoloogilise ekspertiisi õigeaegseks organiseerimiseks olid Läänemerel olemas kõik tingimused, keskkonnakaitseorganisatsioon HELCOM ning kaheksakümmend aastat kestnud teadlaste koostöö.

Lõpuks: meie delegatsioonile Alexander Stubbi lähenemine meeldib, selle eest talle suur tänu. Me arvame ühtlasi, et Läänemere strateegias vastavalt Stubbi kolmele sambale puudub vajadus käsitleda Arktikat. Ja meie arvates oleks plaanikindlaks tööks Läänemere keskkonnaga ning paljuks muuks õige avada Euroopa Liidu eelarves sellele ainulaadsele merele maailmas oma rida.

  Henrik Lax (ALDE). – Herr talman! Som en av initiativtagarna och grundarna av nätverket Baltic Europe Intergroup har jag i två års tid haft glädjen att medverka i det arbete som nu lett fram till detta betänkande.

Tack vare att unionen fick tio nya medlemsländer blev det möjligt att återförena folken kring Östersjön. Nu kan regionens hjärta ge den nordliga dimensionen full livskraft. Unionen måste ta tillvara den stora potential som Östersjöregionen har. Ju snabbare de nya medlemsländerna kan öka sin välfärd, desto starkare blir unionen i förhållande till sina grannar. För detta behövs aktiva åtgärder från unionens sida. Därför behöver vi ett konkret program av kommissionen där alla dess förvaltningsområden tar sitt ansvar.

En stark Östersjöregion behövs för att frågor som är viktiga för hela unionen skall få en lösning. Vi måste genom direkta kontakter mellan människor bryta ned de mentala barriärer som finns mellan väst och öst. Vi behöver en modern visumpolitik och ett bättre ekonomiskt samarbete med Ryssland. Vi måste lösa gränstvisterna i Baltikum. Vi måste återställa den ekologiska balansen i Östersjön. Vi måste få slut på den ryska bojkotten av polska livsmedel. Vi måste avskaffa de upp till fem mil långa lastbilsköerna vid gränsstationerna i östra Finland. Unionen finns till för att lösa gemensamma problem. Det får inte bli så, att veto är det enda sättet att rikta uppmärksamheten på viktiga frågor. En gemensam EU-strategi är därför nödvändig. Det är viktigt att kommissionen skyndar på med att ta upp frågan till behandling, och Alexander Stubbs betänkande är en utmärkt grund för detta.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN). – Panie Przewodniczący! Morze Bałtyckie, które jest dziś niemalże wewnętrznym morzem Unii, ma priorytetowe znaczenie zarówno dla gospodarki regionu, jak i całej Unii Europejskiej.

Niestety Bałtyk jest najbardziej zanieczyszczonym obszarem morskim na świecie. Potrzebuje więc pomocy, inaczej mówiąc wspólnej strategii oraz konsekwentnego współdziałania państw Unii Europejskiej i Rosji na rzecz jej realizacji.

Dobrze stało się więc, że porozumienie w sprawie nowej, politycznej deklaracji dotyczącej wymiaru północnego i ramowego dokumentu strategicznego będzie przedmiotem obrad na szczycie Unia Europejska – Rosja w dniu 24 listopada br. w Helsinkach.

Podejmując problem Morza Bałtyckiego, musimy pamiętać, że w jego zlewisku żyje około 85 milionów ludności, że kryje ono w sobie ogromne bogactwo przyrody, w tym wiele zagrożonych już gatunków. Morze to żywiło przez wieki miliony ludzi i dawało oparcie nie tylko rodzinom rybackim, ale również wykonującym inne zawody. Ludzie morza stworzyli także własną kulturę, którą powinniśmy chronić nie mniej pieczołowicie, jak środowisko naturalne, wartości krajobrazowe i materialne.

Dlatego z niepokojem patrzymy na planowany gazociąg północny oraz związane z nim niebezpieczeństwa skażenia chemicznego i militaryzacji. Morze Bałtyckie jest skarbem, który przejęliśmy od naszych przodków wraz z obowiązkiem przekazania go i jego walorów następnym pokoleniom.

  Charles Tannock (PPE-DE). – Mr President, first of all let me congratulate the rapporteur, my friend Alexander Stubb, and my colleague Christopher Beazley for his good work as Chairman of the Baltic Intergroup.

I totally endorse Diana Wallis’s remarks about raising the EU’s profile in northern Europe. The Northern Dimension is a wide-ranging EU policy which governs EU relations with the north-west Russian areas, including Kaliningrad, the Baltic and the Arctic Sea regions. The Northern Dimension is implemented within the framework of the partnership and cooperation agreement with Russia. It is conceived as a way of working with the countries of Europe’s northern regions to increase prosperity, strengthen security and resolutely combat dangers such as the environmental pollution of the Baltic Sea, nuclear risks such as those posed by the Russian submarine fleet in the Kola Peninsula, cross-border crime and the management of marine resources, amongst others.

Eight EU Member States – Denmark, Germany, Poland, Lithuania, Latvia, Estonia, Finland and Sweden – surround the Baltic Sea, and the EU’s shared border with Russia has lengthened significantly following enlargement. Nevertheless, EU-Russia relations cannot be dictated only by relations between the Baltic states and Russia. Our strategic partnership and our collective EU needs for energy security, as well as cooperation in the fight against terrorism and the need to carry Russia in areas like preventing nuclear proliferation from countries like Iran and North Korea, transcend regional issues such as those addressed by the Northern Dimension.

There is currently financial support from Tacis and Interreg, but shortly Russia will be part of the European Neighbourhood and Partnership Instrument, and the EU should have a proper budget line for the region. Climate change is making the Arctic more accessible to human activities now, such as exploitation of natural resources and increased shipping, but the Arctic also has an important role to play as an early-warning sign for potentially catastrophic global climate change.

Russia’s energy exports can also be a political weapon, we have now discovered, as we saw last year in Ukraine and this year with Georgia. Now rumours abound that Russia wishes to set up an OPEC-style gas cartel, which we must resist at all costs. I call upon President Putin to get around to ratifying the EU Energy Charter, which would give all EU companies more access to Russian oil and gas. The EU must also invest more in renewables and low-carbon energy, while encouraging as much diversity in supply as possible.

  Katrin Saks (PSE). – Austatud president, head kolleegid, kuigi tegemist on meie ühise merega, tõsi küll me oleme talle erinevad nimed andnud, tuleb tunnistada, et tegelikult ei ole me seda siiani tajunud ühise ruumina ega kasutanud kõiki sellest tulenevaid võimalusi. Seetõttu tervitan väga Alexander Stubbi ning president Toomas Hendrik Ilvese pingutusi selle strateegia loomisel.

Põhjadimensiooni hõlma all võiks meie ühine järvestrateegia tulevikus kasvada millekski veelgi suuremaks. Arvan, et üleilmastuvas maailmas ning multikultuurses üha laienevas Euroopas otsime me kõik ka uusi identiteete ja siin võiks Läänemeri suurt rolli mängida, saada omamoodi sümboliks. Läbi aegade on olnud merd ümbritsevate riikide vahel sidemed, aga regiooni kui terviku arengule suunatud koostöö viiks need suhted uuele tasemele ja sellest võidaksid kõik. Ühist tegutsemist nõuab ka meri ise, mis täna on üks kõige saastatumaid veekogusid.

Miks ikkagi seda strateegiat vaja on? Ühine Läänemereruum ei sünni iseenesest ega üksikutest projektidest, vaja on koordineeritud tegevust...

(Asepresident katkestas sõnavõtu)

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). – Arvoisa puhemies, hyvät kollegat, haluan onnitella Alexander Stubbia erinomaisesta mietinnöstä ja kiittää hyvästä yhteistyöstä. Otan esille vain yhden asian: Diana Wallisin kanssa yhdessä tekemäni tarkistuksen alueellisen toimiston perustamisesta Itämeren alueelle.

Tällä hetkellä Euroopan investointipankki toimii yhdessätoista EU:n jäsenvaltiossa ja kuudessa EU:n ulkopuolisessa maassa Välimeren ja Afrikan alueella. Ainoastaan yksi toimisto, Puolan toimisto, sijaitsee Itämeren alueella ja uudessa jäsenvaltiossa. Sen sijaan Etelä-Euroopassa ja Välimeren alueella toimistoja on yhteensä kahdeksan. Viime keväänä perustettiin investointipankin Wienin haarakonttori, jonka tarkoitus on vastata itäisen Keski-Euroopan ja Balkanin alueen projekteista. Mutta minkään toimiston tehtävänä ei ole vastata Itämeren alueen uusien jäsenvaltioiden, Pohjoismaiden ja Baltian maiden alueen projekteista.

Mielestäni olisi tärkeää, että perustettaisiin tällainen konttori, jonka tehtävänä olisi valvoa rahoitusoperaatioita tuolla alueella ja tehdä Itämeri-strategiasta todellisuutta. Läsnäolollaan tällainen haarakonttori voisi myös tukea EU:n rakenne- ja koheesiorahaston seuraavien kausien laajoja rahoitushankkeita ja tällä tavoin edistää Itämeren alueen yhteistyötä ja Itämeren alueen tärkeitä projekteja.

  Bogdan Klich (PPE-DE). – Panie Przewodniczący! Wymiar północny polityki zewnętrznej Unii to nie tylko priorytet prezydencji fińskiej, to także niezwykle ważny kierunek polskiej polityki zagranicznej i polityki zagranicznej siedmiu państw członkowskich Unii Europejskiej leżących nad Bałtykiem. Bałtyk od kilkunastu lat stał się obszarem pokojowej współpracy z Rosją. Aby tak było dalej, niezbędne jest wyeliminowanie tych zagrożeń, które dziś pojawiły się na horyzoncie. Mam na myśli przede wszystkim: po pierwsze wzrastające uzależnienie państw regionu od rosyjskich dostaw surowców energetycznych i po drugie pakiet nierozwiązanych problemów w obwodzie kaliningradzkim.

Wyzwania te przekraczają możliwości każdego kraju z osobna, przekraczają też zdolności całej naszej ósemki, niezbędne jest zatem, aby stały się priorytetem całej Unii Europejskiej. Dziś aż 24% dostaw gazu pochodzi z Rosji. W przyszłości ten odsetek będzie wzrastać. Wspomniana przez Charlesa Tannocka przed chwilą możliwość powołania kartelu gazowego przez stronę rosyjską budzi dodatkowy niepokój. Inwestycje takie, jak gazociąg bałtycki, zwiększają uzależnienie całej Unii Europejskiej od wschodniego sąsiada. Co więcej, wywołują niebezpieczne napięcia polityczne między partnerami w samej Unii.

Obwód kaliningradzki natomiast jest dziś tykającą bombą zegarową. Niepokoi nie tylko stopień jego militaryzacji, chodzi także o sytuację społeczną w Kaliningradzie: o duży odsetek mieszkańców zarażonych AIDS, o dewastację środowiska naturalnego oraz o powszechnienie przestępczości zorganizowanej.

Zatem bez wspólnego zainteresowania tymi problemami ze strony całej Unii, zaznaczam, nie będzie wspólnej polityki ani energetycznej, ani wobec Kaliningradu. A bez wspólnej polityki stracimy wszyscy, wszyscy poniesiemy porażkę.

  Janusz Onyszkiewicz (ALDE). – Panie Przewodniczący! Chciałbym jeszcze ten wątek Kaliningradu poszerzyć, dlatego że Kaliningrad to wielkie wyzwanie. Mieliśmy wszyscy nadzieję, że Kaliningrad będzie dla Rosji tym, czym Hongkong był dla Chin, ale są obawy, że może być tym, czym stało się Puerto Rico dla Stanów Zjednoczonych.

Poza tymi zagrożeniami, o których mówił przedmówca, pan Klich, chciałbym zwrócić uwagę na jeszcze jeden nierozwiązany problem, a mianowicie w Kaliningradzie 15 lat po upadku muru berlińskiego i zakończeniu zimnej wojny znajduje się ogromna ilość uzbrojenia, które po prostu nie wiadomo, co tam robi. Liczby są dostępne, dlatego że Rosja jako sygnatariusz traktatu o ograniczeniu zbrojeń klasycznych musi te liczby podawać do publicznej wiadomości. W Kaliningradzie jest więcej czołgów niż w armii brytyjskiej, francuskiej razem wziętych. Właściwie po co one tam są? Już jest 15 lat, powtarzam, po zakończeniu zimnej wojny.

W związku z tym ten cały pakiet problemów trzeba oczywiście próbować z Rosją razem rozwiązać, bo cały region Morza Bałtyckiego, jego przyszłość, w dużej mierze zależeć będzie od tego, jaka będzie przyszłość regionu kaliningradzkiego. A jest to już dzisiaj chyba najbardziej dynamiczny region, a jego szanse na dalszą dynamizacje są kolosalne.

  Tunne Kelam (PPE-DE). – Mr President, this is a joint initiative by members of the new Baltic Intergroup, successfully chaired by Christopher Beazley, on the basis of which Alexander Stubb has drawn up a very efficient report. I would draw your attention to its underlying ethos, which is not to create a separate region, but to open the Baltic Sea area up to Europe as a whole in the interests of all the EU Member States. The Northern Dimension will therefore retain its present foreign policy aspect of cooperation with Russia, Iceland and Norway. However, a very important new internal EU cooperation aspect will be added as a priority, which one might call the ‘Beazley pillar’. This is because we need to make full use of the cooperation potential of the eight Member States around the Baltic Sea.

Various studies show that the competitiveness index in this region is one of the highest of any European region in terms of growth in prosperity and productivity, scientific innovation, physical infrastructure, a skilled labour force and even a low level of corruption. We therefore need to coordinate our efforts to fully harness the four basic freedoms with regard to this region and so achieve a new brand for it as one of the most attractive and rapidly developing in the EU. We therefore also need a special budget line, and this would be our contribution to the development of the Lisbon Strategy.

Finally, I would like to remind the Commission of the first commandment, which is that the Commission should now take the initiative on the basis of this report.

  Margarita Starkevičiūtė (ALDE). – Pirmininke, aš buvau paruošusi kitą kalbą, bet mane sužavėjo gerbiamos komisarės mintis, kad Baltijos regione mes turėtume skirti daugiau dėmesio nesveiko gyvenimo būdo problemoms spręsti.

Geopolitinę regiono reikšmę daug metų, daug amžių buvo bandoma sumenkinti. Todėl, kad mūsų Baltijos regionas veikia kaip modernizavimo variklis. Ir dėka šio regiono galima Šiaurės, Arktikos plėtra. Dėka šio regiono buvo galima ir Rusijos modernizacija (jeigu kas žino istoriją). Dėka šio regiono sustiprėjo ir Suomija. (Aš apgailestauju, kad Suomijos ministrė tokioje svarbioje diskusijoje nedalyvauja.) Todėl visada bandoma tą regioną sumenkinti. Aš manau, kad ši studija, šitas pranešimas yra proga ir padėkoti Alexanderiui Stubbui, kad jis bando suteikti pagreitį Baltijos regionui, kuris iš tiesų yra varomoji modernizacijos proceso Šiaurės Europoje jėga, o šiuo atveju gali būti ir modernizacijos proceso visoje Europos Sąjungoje varomoji jėga.

Aš taip pat noriu palaikyti pono Beazley mintį, kad šis projektas, šitas pranešimas atitinka pagrindinę mūsų Parlamento veiklos idėją – priartina prie žmonių sprendimų priėmimą. Tikiuosi, kad Komisija šito irgi nepamirš.

  Bogusław Sonik (PPE-DE). – Panie Przewodniczący! Wierzę, że dzisiaj obszar Morza Bałtyckiego w coraz większym stopniu będzie łączył, a nie dzielił kraje tego regionu poprzez realizację i zacieśnianie interesów gospodarczych z poszanowaniem ich praw politycznych i z zachowaniem dziedzictwa środowiska naturalnego. Jednak nie będzie to możliwe, jeśli zacieśnianie interesów ekonomicznych odbywać się będzie jedynie w obliczu forsowania partykularyzmów, bez poszanowania zasad dobrosąsiedzkiej współpracy, solidarności i współodpowiedzialności, jak to się dzieje chociażby z budową gazociągu północnego, wielokrotnie tutaj przywoływanego, inwestycji realizowanej bez porozumienia z partnerami znad Morza Bałtyckiego.

Musimy odpowiedzieć sobie dzisiaj na pytanie, w jakim celu chcemy pogłębiać współpracę w gronie ośmiu krajów nadbałtyckich, jakie są priorytety. Z jednej strony głosimy konieczność ochrony ekosystemu Morza Bałtyckiego, z drugiej boimy się przeprowadzić otwartą i uczciwą debatę o ekologicznych aspektach budowy wspominanego gazociągu.

Przypomnę, że w zeszłym roku 60 członków tej izby podpisało się pod wnioskiem o debatę w sprawie aspektów środowiskowych w kontekście budowy gazociągu. Debata ta nigdy się nie odbyła, nie została przez przewodniczących wpisana do porządku dziennego.

Pragnę również poinformować przedstawicieli Rady i Komisji, iż Rosja blokuje swobodę żeglugi na Bałtyku, nie zezwalając na przepływanie statków cieśniną położoną pomiędzy Zalewem Wiślanym a Kaliningradem. Tym samym umiera świeżo odremontowany za pieniądze europejskie polski port w Elblągu, który traci w ten sposób dostęp do otwartego morza.

Górę biorą jednostronne interesy Rosji, która nad tą cieśniną ma ulokowaną swoją bazę wojskową.

Strategia bałtycka dostrzega te zagrożenia, dlatego dziękuję Alexandrowi Stubbowi za to sprawozdanie, może liczyć na nasze poparcie w celach, które chce realizować, i słowa uznania kieruję również do wszystkich członków intergrupy bałtyckiej oraz jej szefa Christophera Beazleya dziękując mu za zaangażowanie.

  Margot Wallström, Vice-President of the Commission. Mr President, I have my own personal Northern Dimension, being born in the north of Sweden, so I am sure that my colleague Mrs Ferrero Waldner would have had an easier time keeping a cool head in this debate!

I have very much enjoyed listening to this discussion on the Baltic Sea Strategy and to whole debate on the Northern Dimension as a whole. Part of challenge is to ensure that the Baltic Sea Strategy is one that embraces all the important elements, and not just those connected to the Northern Dimension.

I am confident that the new Northern Dimension policy, with its future shared ownership by the European Union, Russia, Norway and Iceland, will substantially benefit the Baltic Sea region because none of the challenges faced by the Baltic Sea can be tackled without genuine Russian involvement, just as none of the challenges faced by the Barents Sea can be dealt with without Russia and Norway.

Let me comment on just a few specific issues that have been raised. Firstly, regarding the Baltic Sea, investment decisions must of course be taken by investors, but the Commission’s viewpoint has been that it is very important that proper environmental impact assessments are made for the implementation of the project, and we have not favoured one route over the other.

On the Kaliningrad oblast, this has of course been a priority sector for the Northern Dimension policy and will remain so. It is also an area of particular attention in our bilateral relations with Russia. The transit regime has now been successfully implemented and has been notably facilitated through very substantial EU assistance, on which the Commission expects to present its report by the end of the year. Also, although the transit regime is an important issue, we should not forget that the key to success in Kaliningrad will be strong economic development in the oblast, supported by the EU in a harmonious manner with the Russian programmes for this territory. Improved economic growth in Kaliningrad to reduce the gap with its immediate EU neighbours would help eliminate the long queues at the border. At the same time, EU investments in border crossing infrastructure will continue. That is how we are engaging with this very important issue.

As demonstrated by the very important opening of the St Petersburg south-west waste water treatment plant last year, with its tangible beneficial effects in water quality in the Gulf of Finland, cooperation and cofinancing with the Russian Federation is possible and it pays dividends both to their citizens and to ours. The forthcoming large Northern Dimension environmental partnership projects in the Kaliningrad oblast combine with Tacis projects in the water sector in this same oblast to confirm these premises. Furthermore, membership of the Northern Dimension as regards our EEA partners, Norway and Iceland, also provides a northern pan-European character to this policy, which we should welcome.

Finally, I would like to add to what Diana Wallis said. Canadian and US involvement also gives the Northern Dimension a transatlantic and circumpolar value that we should maintain.

Let me also comment on the budget. In the Commission’s view, the proposal in the report to set up a separate budget line for the Baltic Sea Strategy actually entails some risks. It would go against the logic of simplifying the EU’s external financial instruments. The European neighbourhood and partnership instrument would be the natural tool with which to accompany implementation of the Northern Dimension policy, but other financial instruments will also have a contribution to make. We cannot afford to neglect any of the Northern Dimension components and we should use all its potential and synergies in full. The European neighbourhood and partnership instrument will provide new opportunities, particularly in the field of cross-border cooperation which, together with a larger contribution from a more prosperous Russia, and a notably larger availability of European Investment Bank funding for this area, will provide the right incentives and improve the well-being of the citizens of the whole of Northern Europe.

  President. Thank you, Commissioner. I should also like to thank the rapporteur, Mr Beazley and all the speakers.

The debate is closed.

The vote will take place tomorrow.

Written statement (Rule 142)

  Marianne Mikko (PSE). – 10 aastat ilma ülevaatuse ja ümberhindamiseta on isegi pikaajalise strateegia jaoks liiga kaua. Põhjadimensiooni initsiatiiv sai oma hoo ja suuna Soome eelmisel eesistumisajal. Nüüd on Soome taas eesistuja.

Vahepeal on Läänemere regioon tundmatuseni muutunud. Venemaa on nüüd piisavat rikas, et osta kokku energia infrastruktuuri kogu Euroopas. Kreml on taas enesekindel, isegi agressiivne. Balti riigid on nüüd Euroopa Liidu liikmed, Läänemeri on meie sisemeri.

Läänemere regioon on praegu maailma kõige konkurentsivõimelisem piirkond, eeskätt tänu Põhjamaade edule. Positsiooni säilitamiseks on hädavajalik, et regioon toimiks tervikuna ka oma laienenud kujul.

Kolleeg Alexander Stubbi raport rõhutab vajadust Läänemere konkreetse strateegia järele. Strateegia elluviimine eeldab rahastamist, seepärast on möödapääsmatu eraldi eelarverida Läänemere strateegiale. Ilma eelarvereata jääb kogu strateegia õõnsaks sõnakõlksuks.

Põhjadimensiooni rahaline külg seisnes ainult Venemaa abistamises. Euroopa Liidu raha suutis oluliselt vähenendada Venemaalt lähtuva tuuma- ja tavareostuse ohtu. Nüüd on aeg minna edasi, keskenduda Balti riikide ning Põhjamaade arengutasemete ühtlustamisele.

Põhjamaade tasemele on vaja viia siseturvalisus, looduskaitse, transport, infrastruktuur. Liikmesriikide küllaltki väikesed turud tuleb sulatada üheks. Tööd on palju ja mida varem me alustame, seda tublimaid tulemusi saame näha.