Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2007 m. rugsėjo 3 d. - Strasbūras

18. 2004–2005 m. EURES veiklos ataskaita: Europos bendrosios darbo rinkos kūrimas (diskusijos)

  Pirmininkas . − Kitas punktas yra klausimas žodžiu (http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=OQ&reference=O-2007-0038&language=PL" - B6-0136/2007) Komisijai, kurį Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu pateiks J. Andersson dėl Užimtumo ir socialinių reikalų ir dėl 2005-2005 m. EURES veiklos ataskaitos: Europos bendros darbo rinkos kūrimas.

  Jan Andersson (PSE), autorius – (SV) Pone pirmininke, anksčiau kalbėjome apie mobilumo ir užimtumo didėjimo Europoje svarbą. Po to kalbėjome apie mobilumą darbuotojų, kurie toliau mokosi, ieško naujų darbų savo šalyje, keičia profesijas po tęstinio mokymosi ir kalbėjome apie geografinį mobilumą šalyse bei apie tarptautinį geografinį mobilumą. Jei pasižvalgysime po Europą, pamatysime, kad augimui tai svarbu. Kai kurios šalys, kuriose mobilumas didžiausias, taip pat labiausiai auga ir turi didžiausią užimtumą Europoje. Tai svarbu.

Kokia padėtis Europoje? Padėtis skirtingose šalyse labai skiriasi, bet vis tiek matome pagerėjimą. Pastaraisiais metais padėtis gerėja. Aš esu kilęs iš pasienio regiono, kuris yra tarp dviejų Skandinavijos valstybių, kuriose iš pradžių mobilumas nebuvo didelis, bet pastaraisiais metais labai padidėjo. Tai svarbu augimui ir užimtumui, kad žmonės iš vienos sienos pusės gali keliauti į kitą sienos pusę. Gal iš karto kitoje sienos pusėje darbo negaus, bet susiras ką dirbti. Tai didina augimą visame regione, ir ilgalaike prasme yra teigiamas dalykas.

Mes taip pat patiriame daug kliūčių. Esu tai šiame darbe patyręs. Yra sunkumų įvairiose socialinės apsaugos sistemose, dėl mokesčių ir kitų dalykų, bei todėl, kad trūksta informacijos. Dėl informacijos šia tema bendradarbiaujame užimtumo paslaugų srityje, tai EURES bendradarbiavimas. EURES bendradarbiavimas pastaraisiais metais vystėsi. Iš dalies su konkrečiais apribojimais, bet, visų svarbiausia, kad prie portalo gali prisijungti piliečiai ir ieškoti informacijos apie esamas darbo vietas ir apie socialinės apsaugos padėtį. Kokia padėtis dėl mokesčių? Ką turiu padaryti, jei ketinu vykti į užsienį?

Rengiant paskutinį biudžetą Europos Parlamentą raginome padidinti EURES bendradarbiavimui skirtas lėšas 2 mln. eurų. Todėl pateikiame klausimą žodžiu ir rezoliuciją. Vis didėjant mobilumui matome daug poreikių. Savo klausime žodžiu, susitelkiame į trečiųjų šalių piliečius. Tai susiję su ateitimi. Žinome, kad Europai reikia daugiau darbuotojų ypač trečiųjų šalių piliečių. Jų jau yra, todėl turime padidinti bendradarbiavimą – ypač su kaimyninėmis šalimis, su kuriomis vykdome kaimyninį bendradarbiavimą – ir sukurti didesnes galimybes jiems, kad galėtų gauti susijusią informaciją apie užimtumo padėtį, socialinės apsaugos sistemas ir mokesčius.

Antroji dalis susijusi su sezoniniais darbuotojais. Sezoniniai darbuotojai dirbo Sąjungoj gana ilgai ir jiems reikia geresnės informacijos apie padėtį, socialines išmokas bei taikomas taisykles. Tai galima rasti EURES portale.

Galiausiai taip pat norėčiau paklausti, ar Komisija turi idėjų, kaip pagerinti mobilumą kitais aspektais? Labai diskutavome apie pereinamąsias taisykles ir mobilumą naujosiose valstybėse narėse ir senosiose valstybėse narėse. ES vis dar yra daug valstybių, kurios taiko tradicines taisykles. Tikiuosi, kad šis laikotarpis bus kuo trumpesnis, ir kad greitai galėsime visiškai taikyti laisvą mobilumą, ir išnyks visos pereinamojo laikotarpio nuostatos. Mums taip pat svarbu pasistengti apsižvalgyti aplinkui ir pamatyti, kokia bus padėtis jei padidės mobilumas tose šalyse, kurios netaikė jokių pereinamojo laikotarpio taisyklių, nes mobilumas nebuvo labai didelis. Jis nedidelis ir, turbūt, yra priežasčių kurios apskritai leistų pagerinti informavimą. Jei, tikėtina, pereinamojo laikotarpio nuostatos dabar išnyktų, taip pat turėtume pagerinti atskiriems darbuotojams teikiamą informaciją apie laisvas darbo vietas, apie tai, ko reikia, ką reikia pateikti kalbant apie socialinę apsaugą, mokesčius ir taip toliau.

Štai klausimai kuriuos norime užduoti Komisijai. Žinau, kad Komisija turi tokius pačius tikslus kaip Europos Parlamentas, bet ką Komisija planuoja daryti?

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. – (CS) Pone pirmininke, ponios ir ponai, prieš atsakydamas į kiekvieną jūsų užduotą klausimą, norėčiau jums priminti, kas yra EURES sistema.

Tai unikali sistema, kurios didelis privalumas yra sudėtinis tinklas su daugiau kaip 800 kvalifikuotų patarėjų ir veiksmingu portalu, kuris leidžia lengvai prieiti prie duomenų ir interaktyviai jais keistis.

Nuo 2006 m. EURES portalas siūlė lengvą prieigą prie visų darbo pasiūlymų Europos Sąjungoje bei prie Europos ekonominės erdvės nacionalinių valstybinių užimtumo tarnybų 25 Europos kalbomis. Vidutiniškai portalas siūlo prieigą prie daugiau kaip 1 200 000 pasiūlymų. Tuo pačiu EURES patarėjai pasirengę padėti darbuotojams ir jų šeimoms, kurie planuoja pasinaudoti mobilumo siūlomomis galimybėmis.

Dabar norėčiau atsakyti į jūsų klausimus, atskirai į kiekvieną.

Pradėsiu nuo pirmojo klausimo dėl galimo EURES išplėtimo trečiųjų šalių piliečiams.

Kaip žinote, EURES buvo sukurtas, kad juo galėtų naudotis Europos ekonominės erdvės piliečiai ir, kad jis padėtų susirasti darbą kitoje šalyje tokiu būdu didinant mobilumą. Šiuo metu Komisija planuoja prieigą prie EURES sistemos ir kitų valstybių piliečiams. Tai ne tik patenkins jų lūkesčius, bet bus naudinga ir Sąjungai. Atsižvelgiant į gyventojų senėjimą ir demografinį mažėjimą Europoje, artimiausioje ateityje turime būti pasirengę darbo jėgos trūkumui, kuris paveiks svarbiausius mūsų ekonomikos sektorius ir mūsų gyvenimo būdą. Be to, EURES sistema taip pat gali prisidėti prie globalesnio migracijos iš trečiųjų šalių problemų sprendimo.

Dėl to laikotarpiui nuo 2007 m iki 2010 m. prie bendrųjų EURES principų buvo pridėta nauja kryptis, kuri suteikia galimybę išplėsti per EURES tinklą siūlomos informacijos apimtį, kad būtų patenkinti darbuotojų iš trečiųjų šalių poreikiai.

Po Komisijos veiksmų plano dėl legalios migracijos dabar norime detaliai analizuoti EURES sistemos plėtimo galimybes šia kryptimi. Pradiniame etape galvotume papildyti esamas dalis ir pateikti informacijos apie „Gyvenimo ir darbo sąlygas“, kuri būtų pritaikyta trečiųjų šalių piliečių, pageidaujančių įeiti į Europos rinką, poreikiams ir pateikti informaciją tų šalių kalbomis.

Jūsų antrasis klausimas susijęs su sezoninių ir trumpalaikių laikinų darbų pasiūlymais EURES sistemoje. Tiesa, kad pradiniai mūsų atlikti EURES sistemos tyrimai neparodė noro ir poreikio lygio dėl trumpalaikių darbų užsienyje. Mūsų turima statistika aprėpia tik minimalų vienerių metų laikotarpį, o į poreikį sezoniniam darbui arba darbo patirtį bei skyrimus studijuoti atsižvelgta nebuvo.

Tačiau po Europos Parlamento rekomendacijų dėl biudžeto EURES padidinimo 2007 m., buvo atliktas tyrimas siekiant sistemoje nustatyti poreikį ir tokios paslaugos įvedimo galimybes. Daugelio šalių reakcija buvo labai teigiama. Kai kurie partneriai jau turi patirties su tokiomis paslaugomis turizmo, statybos ir žemės ūkio srityse. Ateityje, kai bus planuojama toliau vystyti EURES sistemą iš karto bus svarstoma galimybė išplėsti šią paslaugą.

Dėl jūsų trečio klausimo Komisija taip pat mano, kad ir profesinis, ir geografinis mobilumas gali atlikti teigiamą vaidmenį gerinant Europos darbo rinkos veikimą, todėl svarbu tą mobilumą remti ir stiprinti.

Tuo tikslu Komisija rengia veiksmų planą, kuris remiasi Europos darbuotojų mobilumo metų (2006 m.), kuriais siekiama padidinti mobilumą Europos darbo rinkoje ir pašalinti jos tolesnio vystymosi pagrindines kliūtis, rezultatais.

Šis veiksmų planas rekomenduos stiprinti EURES vaidmenį, kad jis taptų pagrindine priemone, remiančia darbuotojų mobilumą visoje Europos Sąjungoje ir didinančia supratimą apie ją. Bus trys pagrindiniai tikslai:

1. strateginės EURES dimensijos stiprinimas stiprinant jos analitinį potencialą dėl mobilumo srautų ir Europos darbo rinkos pokyčių;

2. paslaugų kokybės gerinimas mobiliems darbuotojams ir jų šeimoms siūlant išsamesnes paslaugas;

3. veikimo aprėpties didinimas stiprinant ryšius su kitais panašių paslaugų teikėjais – arba su privačiu sektoriumi – ir palaipsnis jo veiklos atvėrimas darbuotojams iš kitų pasaulio dalių, kaip jau aiškinau atsakydamas į pirmąjį klausimą.

Jūsų ketvirtas ir paskutinis klausimas susijęs su EURES tarptautiniais projektais ir jų vaidmeniu padedant valstybėms narėms panaikinti laikinas priemones.

Tvarkantis su konkrečiomis problemomis, kurios atsiranda tarptautiniuose santykiuose, visada buvo svarbus EURES prioritetas. Dabar turime daugiau kaip 20 tarptautinių bendradarbiavimo projektų, iš kurių paskutinis projektas yra su Čekijos Respublika, Vokietija, Slovakija ir Vengrija. Be to, šiuo metu atliekama 14 galimybių studijų siekiant nustatyti naujus projektus ir paslaugas ar jie būtų tarp „naujų“ valstybių narių, ar tarp „senų“ ir „naujų“ valstybių narių.

Tačiau, ponios ir ponai, tikiu, kad atėjo laikas atsikratyti „senų“ ir „naujų“ valstybių: kai kuria prasme Ispanija yra neabejotinai nauja valstybė narė, taip pat ir Graikija ir galėčiau tęsti. Galvoju, kiek dar naudosime šią klasifikaciją lygioms Europos Sąjungos valstybėms narėms.

Šiaip ar taip 14 galimybių studijų atliekama siekiant nustatyti naujus projektus. Visais šiais projektais siekiama palengvinti piliečiams – darbdaviams ir užsienio darbuotojams – jų kasdienį gyvenimą. Partnerystės gali būti sudaromos su profesinėmis sąjungomis, darbdavių organizacijomis, valstybinėmis užimtumo tarnybomis ar bet kokiais kitais dalyviais, kurie dirba vietos ar regioniniu lygiu. Vykdydami šiuos projektus tikimės palengvinti keitimąsi darbuotojais tarp valstybių partnerių ir paskatinti jas imtis reikalingų žingsnių dėl laikinų priemonių.

Ponios ir ponai, norėčiau baigti nurodydamas dar vieną svarbų EURES darbo aspektą, tai yra socialinio dempingo galimybių apribojimus. Akivaizdu, kad žmonės, kurie gerai informuoti kai atvyksta į kitą valstybę yra daug geresnėje padėtyje nei tie, kuriems trūksta informacijos. Šiuo atžvilgiu, taip pat EURES yra unikali ir labai veiksminga priemonė.

  Philip Bushill-Matthews, PPE-DE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, norėčiau pradėti teiginiu, kad labai pritariu savo kolegos J. Adersson iš priešingos Parlamento salės pusės, komentarams, bet norėčiau paprašyti, kad ateityje tai nebūtų laikoma precedentu. Vertėtų užrašyti, kad komitete ši rezoliucija buvo labai palaikoma. Mes, kaip grupė, neteikiame jokių šios rezoliucijos pakeitimų ir tikiu, kad visų politinių partijų ir tautybių kolegos parems tai, ką verta remti, kas atspindi principą, kad ES – tai žmonių sąjunga, kuri siekia, kad kuo daugiau žmonių gautų kuo didesnes galimybes, o EURES atlieka ypatingą vaidmenį įgyvendinant šią koncepciją.

Tačiau turiu du papildomus klausimus, į kuriuos Komisijos narys galėtų atsakyti ir vėliau pateikdamas pastabas arba laišku. Tai du maži dalykai, bet, tikėtina, svarbūs.

Vienas susijęs su faktiniu portalo naudojimu. Jei įvestumėte „darbo mobilumas Europoje“ patektumėte tiesiai į EURES portalą, kuris labai geras ir kuriame lengva orientuotis. Tačiau norėdami ten patekti privalote įvesti žodžius „darbo mobilumas“. Jei paprasčiausiai įrašysite „darbai Europoje“, bus pasiūlyta daug kitų portalų, pvz. „Eurojobs“, „Jobpilot“, „Topjobs“, „Careers in Europe“ ir t.t. Jie gali būti labai naudingi, bet svarbiausia, kad būtų galima prisijungti prie EURES. Todėl norėčiau paklausti: Ar galima dar ką nors padaryti siekiant užtikrinti, kad EURES portalas būtų labiau prieinamas tiems, kurie nebūtinai į jį patenka iš darbo centrų, bet nori prisijungti savarankiškai.

Antras klausimas: matau, kad vienas iš EURES aspektų – kuriam taip pat pritariu – yra pagalbinis portalas apie mokymąsi visą gyvenimą, o jame portalas, kuris vadinasi PLOTEUS. Buvau suintriguotas, kai sužinojau apie PLOTEUS, nes jis gali būti naudingas kolegoms, kurie, kaip ir aš, gal iki šiol nežinojo, kad tai portalas apie mokymosi galimybes visoje erdvėje. Oho, tai iš tiesų milžiniškos pastangos, ne vien Europoje, bet visoje erdvėje! Žiūrėjau į jį, nors daug su mobilumu susijusių klausimų susiję su galimybių teikimu draugams ir kolegoms Rytų ir Centrinėje Europoje, kad jie galėtų judėti į vakarus, taip pat esu įsitikinęs, kad daugiau dėmesio turi būti skiriama galimybėms iš vakarų judėti į rytus ir į Centrinę Europą. Viena iš kliūčių – o aš kalbu taip aiškiai kaip anglai moka – kalbos mokymasis ir prisitaikymas prie kalbų bei viskas, ką PLOTEUS projektas gali pasiūlyti, kad paskatintų kalbų mokymąsi; manau, Komisijos narys sutiks, kad tai labai svarbi darbo mobilumo sudedamoji dalis.

Kalbėdamas apie PLOTEUS ir prieigą prie interneto noriu paraginti būtinai pagalvoti apie galimybes erdvėje, bet nuleisti šį portalą ant žemės, kad jis būtų dažniau prieinamas paprastiems žmonėms.

  Stephen Hughes, PSE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, EURES turi be galo didelį potencialą, bet dar daug to potencialo turi būti išnaudota. Vis dar yra daug apribojimų. Mes savo klausimu norime pasakyti, kad portalas turi tapti vienu darbuotojų geografinio ir profesinio mobilumo langeliu, bet turime sąžiningai pripažinti, kad jam dar daug trūksta, kad toks taptų. Tačiau šiame elektroninės pažangos amžiuje turi būti įmanoma sukurti tokį vieną langelį.

Darbuotojams, kurie planuoja judėti ES ir ieškoti darbo, reikia suteikti prieigą prie konkrečių ir lokalizuotų žinių, suteikti jiems pasitikėjimo, kad galėtų judėti su savo šeimomis – reikia pateikti konkrečios informacijos, tiek detalios, kaip pvz. kokias mokyklas galima rasti toje vietovėje, kaip tos mokyklos dirba, kiek jose mokosi mokinių ir kiek laisvų vietų. Tas pats pasakytina apie sveikatos apsaugą, būstą ir daugybę kitų klausimų.

Portale pateikiama informacija pagal šiuos pavadinimus, bet ji labai bendro pobūdžio ir suteikia tik galimybę trumpai žvilgtelėti į tą šalį. Pateikti portale daug konkrečios ir lokalizuotos informacijos gali atrodyti kaip labai didelė užduotis, bet nebūtinai taip yra. Daug šios konkrečios informacijos jau yra vietinės valdžios institucijų, sveikatos įstaigų, vietinio švietimo įstaigų ir vyriausybės departamentų interneto svetainėse. Portale galima įtraukti saitus į šias interneto svetaines, kad vartotojai, kuriems reikia konkrečios informacijos, galėtų į ją rasti.

Vis dažniau vietos lygiu prieinama informacija pateikiama keliomis kalbomis. Pavyzdžiui, mano apskrityje, pateikiama informacija pradedant nuo registravimosi balsuoti iki teikiamų apgyvendinimo paslaugų ir lenkų, ir įvairiomis kitomis kalbomis.

Galiausiai, ta informacija dažnai pateikiama trečiųjų šalių kalbomis, kurios susijusios su Komisijos nario iškeltu klausimu. Įvežamoji migracija iš trečiųjų šalių negali išspręsti sunkumų, kuriuos Europos Sąjungai kelia demografiniai pokyčiai, bet padėti gali. Todėl man malonu girdėti apie jo planus aprūpinti EURES, kad portalas atliktų svarbų vaidmenį šiame procese.

  Danutė Budreikaitė, ALDE frakcijos vardu. – Laisvas asmenų darbo jėgos judėjimas yra viena iš keturių ES bendrosios rinkos egzistavimo ir sėkmingos veiklos sąlygų. Bendroji darbo rinka, kuri iki šiol nėra sukurta, leistų darbo ieškantiems žmonėms įgyti naujų įgūdžių bei patirties, suteiktų galimybę pasirinkti darbą ir realizuoti savo gebėjimus, o darbdaviams – didesnį darbuotojų pasirinkimą, apsirūpinimą trūkstamais specialistais. EURES yra instrumentas, Europos užimtumo tarnybų tinklas, kurio uždavinys kurti bendrąją darbo rinką palengvinant darbuotojų judėjimą ES, Europos ekonominės erdvės šalyse ir Šveicarijoje, čia nekalbėsiu apie trečiąsias šalis. Tinkle bendradarbiauja valstybinės užimtumo tarnybos, profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos, bei regioninės ir vietinės valdžios institucijos. Veiklą koordinuoja Europos Komisija. EURES tinklas informuoja, konsultuoja, pataria potencialiai mobiliems darbuotojams apie įsidarbinimo galimybes užsienyje, gyvenimo, darbo ir mokymosi sąlygas Europos ekonominės erdvės šalyse, padeda darbdaviams, norintiems įdarbinti kitų valstybių darbuotojus.

2006 m. atidarytas EURES portalas, kuriame siūlomas vienas milijonas laisvų darbo vietų visoje Europoje. Šiuo metu jame užsiregistravę 8 000 darbdavių ir 184 000 darbo ieškotojų. Nors teisė laisvai judėti siekiant gyventi ir dirbti užsienyje yra viena pagrindinių Europos piliečių teisių, įtvirtinta Romos sutartyje, daugelis senųjų valstybių narių vis dar taiko pereinamuosius laikotarpius 2004-aisiais ir 2007-aisiais metais įstojusioms šalims. Vokietija planuoja pereinamąjį darbo rinkos atvėrimo laikotarpį pratęsti iki 2011-ųjų metų motyvuodama dideliu nedarbu šalyje. Iš vienų šaltinių girdime apie darbo jėgos trūkumą ES, iš kitų – apie didelį nedarbą. EURES portale vienas milijonas darbo vietų ir tuo pačiu metu ribojamas darbo jėgos judėjimas. Koks EURES veiklos efektyvumas ? Paminėsiu savo šalies Lietuvos pavyzdį. Per ketverius metus iš Lietuvos pagal oficialią statistiką išvyko 34 000 darbuotojų, o per du su puse metų pagal EURES paslaugas tik 405 žmonės. Žiniasklaida pastoviai paviešina šiurpios informacijos apie migrantų vergovę Italijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, į kurias atvyksta darbuotojai iš naujų valstybių ir patenka į nežmoniškas darbo ir gyvenimo sąlygas. Ar tai ne EURES sistemos trūkumas? Žmonės neturi pakankamai informacijos apie darbo ir gyvenimo sąlygas, nežino kur kreiptis iškilus įvairioms problemoms. 2006 m. veikla parodė, kad atsirado naujos kliūtys laisvam darbo jėgos judėjimui – tai praktinės problemos, būstas, kalba, partnerio ar sutuoktinio darbas ir psichologiniai sunkumai prisitaikant šalyje ir numatant grįžimo namo galimybes. Džiugu, kad Komisija 2007 m. pradės įgyvendinti judumo veiksmų planą, kuris padės išspręsti iškilusias problemas. Prie to taip pat prisidėtų vieno langelio principu veikianti informacijos apie geografinį ir profesinį mobilumą sistema.

  Ryszard Czarnecki, UEN frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, nekalbėsiu kaip pirmesnis kalbėjusysis P. Bushill-Matthews apie kibernetinę erdvę bei galimybes, kurios panaršius gali atsiverti Centrinės ir Rytų Europos piliečiams.

Rezoliucijos projektas pilnas pagyrų EURES, Europos užimtumo tarnybai. Turime žinoti, kad kai kuriems stebėtojams EURES yra užaugusios Europos biurokratijos pavyzdys. Kaip ką tik nurodė mano kolega Parlamento narys iš Lietuvos, vos 8 proc. į užsienį dirbti išvykusių Lietuvių naudojosi EURES siūlomomis priemonėmis. Tai iš tiesų mažai.

Gal tai ne užaugusios biurokratijos pavyzdys, bet daug tiesmukesnis reikalas, ar Europos darbo rinka buvo visiškai liberalizuota. Tuomet europiečiai galėtų ieškotis darbo įprastu būdu ir jiems nereikės EURES.

Žinoma, reikia remti visus būdus, įskaitant oficialią informaciją apie laisvas darbo vietas sezoniniams ar laikiniems darbuotojams. Tai, visų pirma, turi liesti valstybių narių piliečius. Trečiųjų šalių piliečiai, įskaitant tų šalių piliečius, kurie Sąjungoje dirba pagal Europos kaimynystės politikos sistemą, turi būti antrieji.

Prieš dvejus metus ir du mėnesius, kai tvirtinome Užimtumo politikos gaires valstybėse narėse, pabrėžėme poreikį panaikinti visas laisvo darbuotojų judėjimo kliūtis Europoje, kaip numatyta sutartyse. Deja, Vokietija, Austrija ir dar kai kurios valstybės narės nereagavo į prašymą ir vis dar yra išsaugoję kliūtis į darbo rinką. Tai prieštarauja pagrindinėms laisvėms, kuriomis remiasi Europos Sąjunga, kaip nurodė mano kolega Parlamento narys. Galiausiai turėsime laisvą prieigą, bet tuo tarpu būsime iššvaistę daug laiko. Turime aptarti bendro pobūdžio sprendimus čia ir dabar (Lot. hic et nunc), o ne kompromisines priemones.

  Elisabeth Schroedter, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, kolegos Parlamento nariai visiškai teisingai sako, kad EURES kuria Europos sėkmės istoriją. Be EURES tinklo geografinis ir profesinis mobilumas Europoje nebūtų įmanomas tiek, kiek šiandien jo turime ir nebūtų prieinamas darbuotojams, kurie žino savo teises ir todėl gali jomis naudotis. Jei nebūtų EURES, Europos Sąjungos ketvirtoji laisvė egzistuotų tik popieriuje.

Todėl nesuprantu, Komisijos nary, kodėl neparodote daugiau pasišventimo, kad EURES būtų pagerintas, kitaip tariant, kad sukurtume daugiau centrų ir pagerintume kokybę, pvz. didesniuose regionuose su geriausios praktikos medeliais. Iš tiesų, jie turėtų dygti kaip grybai po lietaus, kad būtų siekiami jūsų tikslai per Europos darbuotojų mobilumo metus ir padidintas geografinis mobilumas Europoje. Šioje srityje tikrai reikia daugiau pasiryžimo. Jei mobilumas Europoje būtų palengvintas, tuo ypač pasinaudotų regionai, paveikti dėl kvalifikuotų darbuotojų stokos. Tačiau, žinoma, visų pirma procesą stabdo valstybės narės – o šioje srityje ir vėl akivaizdu, kad Taryba nieko nedaro.

Vis dar daug reikia, kad būtų abipusiai pripažintos socialinės apsaugos sistemos, kol bus pasiektas lygis, leidžiantis darbuotojams imtis darbo kitoje valstybėje narėje neatsisakant dalies savo socialinio saugumo. Darbuotojams iš valstybių narių – tokių kaip mano šalis – kurios vis dar reikalauja riboti mobilumą pereinamuoju laikotarpiu, dar sunkiau. Šiose šalyse mobilumas vyksta nelegaliai silpnomis darbo sąlygomis; atlygį ir apsaugą nustato juodoji rinka. Tačiau mūšis su socialiniu dempingu gali vykti tik remiantis teisėtu mobilumu.

Dėl šios priežasties esu sugluminta, kodėl tokios vyriausybės kaip Vokietijos, viena vertus, kvalifikuotų darbuotojų stokos temą padaro labai aktualia, o, kita vertus, pristinga drąsos leisti žmonėms iš Rytų Europos naudotis savo judėjimo laisve tuo taip pat kartais sušvelninant absurdišką padėtį pasienyje. Taip pat kreipiuosi į socialinius partnerius, kad jie nuveiktų daugiau dėl mobilumo įvairiose šalyse ir įvestų valstybės kontrolę, kad į šviesą būtų išvilkti tamsūs darbai ir sustabdytas pelnymasis iš socialinio dempingo.

  Derek Roland Clark, IND/DEM frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Europos geografija, teritorija ir klimatas labai įvairūs, todėl yra ir didelė gyvenimo būdo bei ūkio įvairovė. Tai ypač pasakytina apie visada egzistavusią didelę darbo praktikos įvairovę, o darbo įstatymai taip pat vystėsi skirtingai. Skirtingi žmonės dirba skirtingai. Įvairovė yra gyvenimo druska. Jūs kišatės į tai savo rizika, nes tai yra visiško užimtumo ir darbo įstatymų esmė.

Užimtumo reikalų komitetas, kurio pilnas pavadinimas Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas, tikrai teikia didžiausią socialinę naudą ir asmenims, ir visuomenei, nes siekia, kad žmonės turėtų darbą. 2005 m. balandžio mėn. Vokietijoje nedarbas siekė 10 proc., o JK šis skaičius buvo 4,5 proc., bet JK perėmė mažiau ES darbo įstatymų. Daugelyje Rytų Europos valstybių yra didelis nedarbas. Jos padarė pažangą, jos kažką pagerino, bet tikrai nenori, kad nerenkamų komisarų valdytą sovietinę komandinę ekonomiką pakeistų nerenkamų ES komisijos narių pateikiami centralizuoti sprendimai.

Europai nereikia ES, kad visiems primestų bendrus darbo įstatymus. Tokie suvaržymai gali tik padidinti nedarbą ir privesti prie tokių socialinių neramumų, kokius esame patyrę ir anksčiau. Tikiuosi, nė vienas iš mūsų nenori to daugiau pamatyti.

  Csaba Őry (PPE-DE). – (HU) Buvo daug kalbama apie geografinio ir profesinio mobilumo augimą Europos Sąjungoje, kaip svarbiausią nedarbo mažinimo ir ekonominio konkurencingumo didinimo veiksnį.

27 valstybių Europos Sąjunga dar turi labai didelį darbo jėgos rezervą; dėl netolygaus regioninio esamų darbų pasiskirstymo ji negali suteikti įsidarbinimo galimybių didelei daliai pradedančiųjų savo karjerą ir vyresniems nei 50 metų darbuotojams, todėl įvežamosios migracijos spartėjimas, kai į keliolika valstybių narių atvyksta darbuotojai iš trečiųjų šalių, net jei yra tinkamos ir kvalifikuotos darbo jėgos Europos Sąjungoje, yra skubiai spręstinas klausimas.

EURES tinklas atlieka ženklų vaidmenį pasiūlos ir paklausos santykiuose, bet gaila, kad jis dar tinkamai nėra remiamas iš vystymosi tikslams skirtų ES išteklių. Labai aišku: girdėjau, kad yra 700 EURES patarėjų, o V. Špidla minėjo 800 – jei šį skaičių palyginsime su 20 mln. piliečių, kurie 27 valstybėse narėse negali rasti darbo, tai akivaizdu, kad šis skaičius bus nereikšmingas. Tik 25-26 patarėjai kiekvienai valstybei yra tik lašas jūroje ir jų tikrai šiam darbui nepakanka.

Kitas, mano nuomone, problemiškas klausimas: nors informacija apie ieškančiuosius darbo portale prieinama, daug mažiau informacijos pateikiama apie įmones, kuriose yra įsidarbinimo galimybių. Remiantis paskutiniais duomenimis EURES atstovauja viso 11 000 įmonių. Reikalinga daug didesnė informacijos kampanija, jei norime, kad ekonominiai operatoriai būtų aktyvesni, nei šiuo metu yra. Manau, kad EURES tinklo ir portalo plėtra bei stimulas yra bendras Europos interesas, todėl raginu pasiūlymus patvirtinti.

  Proinsias De Rossa (PSE). Pone pirmininke, nėra abejonių, kad EURES programa labai svarbi ir gerai veikia, bet ją reikia gerinti.

Norėčiau panagrinėti konkretų klausimą, susijusį su mobilumu, kuris, visi sutariame, Europai būtinas ir geras. Problema, kurią konkrečiai noriu paminėti, yra susijusi su ES piliečiais, kurie atvyksta į Airiją su ne ES kilmės sutuoktiniu.

Paskutinėmis savaitėmis Airijos vyriausybė išleido deportavimo potvarkius 120 tokių sutuoktinių. Žinau, kad dar daugiau jų Airijos vyriausybė informavo, kad jų prašymas dėl leidimo gyventi šalyje buvo atidėtas laukiant teismo sprendimo, kuris vargu ar bus priimtas iki 2009 m. Tai tikrai yra mobilumo kliūtis Europoje Europos Sąjungos piliečiams, kurie nori persikelti į Airiją ir imtis ten esančio darbo ir kurie sužino, kad yra ribojami todėl, kad yra susituokę ne su ES piliečiais.

Man atrodo, kad tai neteisinga tų atžvilgiu, kurie gali norėti persikelti, bet dvigubai neteisinga tų atžvilgiu, kurie jau persikėlė ir gyvena – kai kurie gana ilgai – Airijoje su savo sutuoktiniais, kurie dabar deportuojami. Raginčiau Komisijos narį skubos tvarka susisiekti su Airijos ministru ir paraginti jį panaikinti deportavimo įsakymus bei šios padėties paveiktoms šeimoms suteikti laikiną leidimą gyventi bei pabaigti netikrumą dėl ateities, kurį jie dabar patiria.

Jei esame rintai nusiteikę dėl mobilumo Europoje, tai tokie sunkumai neturėtų kilti. Esu įsitikinęs, kad dabartinis Airijos įstatymas, kuriuo šiuo atveju remiamasi, pažeidžia 2004 m. Europos Sąjungos direktyvą dėl mobilumo ir gyvenimo bei taip pat pažeidžia Europos Sąjungos nediskriminacinius įstatymus, nes jie taikomi tik ne airių ES piliečių sutuoktiniams. Šie du klausimai yra rimti ir raginčiau Komisijos narį nedelsiant, skubos tvarka Airijos valstybinės valdžios institucijoms, konkrečiai Ministrui Brian Lenihan pareikšti nusiskundimą, kad šis klausimas būtų nedelsiant išspręstas.

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). – (PL) Pone pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį į du klausimus šios diskusijos tema. Pirma, būtina visiškai įgyvendinti vieną iš esminių laisvių, kuri remia Europos bendrąją rinką, būtent, laisvą darbo jėgos judėjimą. Darbuotojų iš naujų valstybių narių atžvilgiu ši laisvė yra labai apribota, pvz. ją riboja Vokietija ir Austrija. Aišku, kad tokia padėtis darbuotojų mobilumui yra pražūtinga visoje Europos Sąjungos teritorijoje.

Antra, reikalinga stipri parama, ypač naujoms valstybėms narėms, kad šiose valstybėse padidėtų užimtumas. Pvz., mano šalyje, Lenkijoje, dirba 51 proc. vyrų ir vos 46 proc. moterų. Palyginus, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Skandinavijoje šie rodikliai jau viršija 70 proc.

  Gunnar Hökmark (PPE-DE) Pone pirmininke, manau, kad vis labiau suprantama didėjančio mobilumo svarba, o visa patirtis, susijusi su darbininkais ir mokslininkais, yra be galo gera – pažvelkite bet kur. Sėkmė tikrai lydi mobilumą ir Europos bendradarbiavimą ir žinome, kad jis svarbus užimtumo kokybei, darbo rinkų efektyvumui, žinome, kad tai tikrai europinė idėja ir taip pat žinome, kad tai be galo svarbu asmens galimybėms. Tačiau vis dar susiduriame su daugeliu kliūčių.

Svarbu palaikyti EURES ir užtikrinti, kad jis gerai veiktų. Bet tuo pačiu privalome užtikrinti, kad kliūtys, pavyzdžiui, perėjimo taisyklės, būtų kuo greičiau pašalintos, nes tikras paradoksas, kai viena šalis stengiasi padidinti mobilumą, o kita susitaiko su tuo, kad mobilumui kliudoma.

Kitas dalykas, kurį, mano nuomone, šiuo atžvilgiu svarbu pasakyti, tai, kad net tuomet, kai pašalinsime kliūtis, mobilumo vis tiek bus per mažai. Tai pasakytina apie mūsų vidaus bei užsienio rinkas. Manau, kad EURES galėtų būti naudojimas ne tik informavimui ir saugumo gerinimui tų, kurie norėtų persikelti į kitą šalį ir į kitą darbo rinką, kaip anksčiau šiandien nurodė K. Andersson, bet jis taip pat galėtų būti naudojamas siekiant informuoti visas sprendimus priimančias institucijas apie likusias kliūtis, kurios dar yra Europos darbo rinkoje nes, viena vertus, atotrūkis tarp vizijos ir teorijos ir, kita vertus, tarp tikrovės yra labai didelis. Ir manau, kad EURES galėtų atlikti informavimo vaidmenį dviem būdais: Tiems, kurie stengiasi persikelti į kitas darbo rinkas, bet taip pat visiems mums ir valstybėms narėms, kad iš tiesų būtų daug lengviau persikelti. Tai iššūkis, kurį šįvakar galėsime dar aptarti.

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. – (CS) Ponios ir ponai, manau, kad diskusija aiškiai parodė, kad EURES yra gera priemonė, kurios funkcija naudinga: jis paprastai prisideda prie laisvo darbo jėgos judėjimo, padeda mobilumui, padeda žmonėms sužinoti apie darbo rinką visoje Europos Sąjungoje ir savo teises.

Kita vertus, ir tai buvo pabrėžta diskusijoje, dar nepasiekėme jokios idealios ar geriausios padėties ir būtina toliau vystyti EURES.

Diskusijoje buvo iškelti klausimai, kurių kol kas atskirai nekomentuosiu, nes jie labai specifinio ir organizacinio pobūdžio; tikiu, kad kiekvienas iš jų vertas eksperto vertinimo.

Iš diskusijos tampa aišku, kad Komisija apskritai norėtų plėsti šį portalą, o Europos Parlamento bendroji vizija dėl šio portalo tikslo ir plėtojimo daugiau ar mažiau sutampa; tai suteikia mums tikrai veiksmingo ir naudingo ilgalaikio bendradarbiavimo galimybę bei abipusį įkvėpimą.

Taip pat norėčiau pažymėti, kad buvo išsakyta daug minčių, kurios netilpo į šio parlamentinio klausimo apimtį, pvz. nacionalinių teisės aktų klausimas, bet aš tikrai šiuos klausimus pasižymėjau ir skirsiu jiems dėmesio vėliau.