Posėdžio stenograma

Antradienis, 2007 m. rugsėjo 4 d. - Strasbūras

16. Bendras Europos dangus (diskusijos)

  Pirmininkas . – Kitas darbotvarkės klausimas – Paolo Costa Transporto ir turizmo komiteto vardu žodžiu teikiamas klausimas Komisijai dėl bendro Europos dangaus suformavimo iš funkcinių oro erdvės blokų (COM(2007)0101 galutinis) (O-0035/2007 - B6-0135/2007).

  Gilles Savary (PSE), autorius. – (FR) Pone pirmininke, pirmiausia privalau grąžinti tai, kas SESARO, SESARUI arba kitam italui, Paolo Costa, kuris yra tikrasis šio raštu teikiamo klausimo autorius ir kuris paprašė manęs išstoti vietoje jo ir pateikti šį klausimą, jam nedalyvaujant.

Tai žodžiu teikiamas klausimas Komisijai, po kurio seks diskusijos, dėl funkcinių oro erdvės blokų sukūrimo bendram Europos dangui suformuoti, kitaip tariant, dėl Komisijos ketinimų, susijusių su įgyvendinimu arba iki šiol padaryta pažanga įgyvendinant tekstų rinkinį, kurie buvo aptarti taikinimo posėdyje 2003 m. gruodį, „Bendro dangaus pasiūlymų rinkinio“.

Viename iš tekstų numatytas funkcinių oro erdvės blokų, kitaip tariant oro linijų maršrutų įvairiuose oro erdvės lygmenyse, sukūrimas, siekiant optimizuoti vartojimą, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir, jei įmanoma, sumažinti užimčiausių oro uostų perkrovas, neužmirštant galimybės sumažinti oro transporto išlaidas. Tai ypač jautrus klausimas su išlygomis valstybių narių, kurios visada patvirtindavo savo oro erdvės suverenumą, atžvilgiu. Tai ypač taikoma valstybėms narėms, viena jų man labai brangi, tai mano gimtoji šalis, kurios turi dideles karines pajėgas ir karinius oro erdvės blokus, iš esmės veikiančius savarankiškai.

P. Costa nerimą kelia tai, kad, kaip galbūt ir bijojome, kiek jis mato, šio teksto dėl oro erdvės blokų sukūrimo, vieno iš keturių bendrame danguje, nepadaryta jokia pažanga ir kad jis susilaukė didelio valstybių narių pasipriešinimo. Dėlto P. Costa užduoda Komisijai šį klausimą. Komisija ką tik parengė komunikatą, kuriame aiškiai išdėstė, kad funkcinių oro erdvės blokų bendram Europos dangui suformuoti nebuvimas kainuoja apie 1 mlrd. EUR. P. Costa iškėlė pirmą klausimą: ar ši situacija tenkina Komisiją ir ar ji mano, kad Reglamento (EB) Nr. 551/2004 dėl oro erdvės organizavimo įvedimas vyksta patenkinamai? Ką Komisija mano apie tai, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas nepradėjo veikti nei vienas naujas funkcinis oro erdvės blokas?

Reglamento 10 straipsnyje numatomas oro erdvės organizavimo išplėtimas iki žemesnės oro erdvės ir reikalaujama, kad Komisija numatytų kitus veiksmus, kurių gali prireikti „atsižvelgiant į padarytą pažangą“. Atsižvelgiant į tai, kokie pakeitimai, Komisijos nuomone, turėtų būti atlikti esamiems teisės aktams? Galiausiai, ar Komisija sutinka, kad ji neturėtų laukti 2008 m. pabaigos prieš pateikdama pasiūlymą šiuo klausimu?

Galų gale, (žodžiu teikiamą klausimą sudaro daugiau negu vienas klausimas) P. Costa klausia, ar Komisija sutinka, kad „stambinimo“ principas, kai iniciatyva kurti funkcinius oro erdvės blokus paliekama valstybėms narėms, nepavyko ir kad šiuo metu reikia iniciatyvesnio požiūrio iš Europos Sąjungos pusės?

Manau ir tikiuosi, kad išlaikiau klausimo dvasią, ir kad tokį klausimą Komisijai nori užduoti P. Costa.

  Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − (FR) G. Savary, dėkoju jums, o per jus P. Costa, nes manau, kad klausimas labai gerai suformuluotas, o iškelta problema tikrai egzistuoja.

2004 m. kovo reforma ketinta organizuoti oro eismą taip, kad jis atitiktų veiklos reikalavimus, o ne nacionalines sienas. Tai būdas sutrumpinti skrydžius ir išvengti bereikalingo skraidymo. Atsakysiu į visus klausimus.

Pirmasis susijęs su oro eismo valdymu ir pasekmėmis bendrajam dangui. Jūs ir P. Costa ką tik minėjote pagrindinį skaičių 1 mlrd. EUR, jei bendrais dangus nebus įgyvendintas, galiu pridurti, kad, anot „Eurocontrol“ agentūros, galima sutaupyti dar daugiau, 3 mlrd. EUR. Be avialinijų išlaidų sumažinimo, būtų galima sutaupyti dar du milijardus, jei aviacijos paslaugos būtų efektyvesnės.

Tiesa, kaip G. Savary sako, kad bendro Europos dangaus suformavimas stumiasi į priekį per lėtai, turint omenyje tikslų svarbą: konkurencingumą, tvarią plėtrą, kovą su klimato kaita ir oro erdvės saugumą. Ar dėl to turėtume sėdėti sudėję rankas ir nieko nedaryti? Ne. Pirmą kartą, pagrindinių taisyklių dėl bendro dangaus patvirtinimas suteikė Bendrijai realią galią šioje srityje. 2004 m. reforma įgyvendinta: paslaugų reguliavimas atskirtas nuo jų teikimo, laikantis Europos taisyklių paslaugų teikėjams išduodami pažymėjimai, įvestos skrydžių vadovų licencijos ir daugybė techninių priemonių, kurios patvirtintos komitetų procedūra. Galiausiai, buvo pradėtas SESAR pramoninis projektas, tikrai papildantis bendrą dangų.

Tačiau reikia žengti sparčiau. Komisija privalo atsiskaityti už tai, kas buvo atlikta. 2006 m. gruodžio mėnesį konsultavausi su grupe aukšto lygio specialistų, o šį liepos mėnesį jie man pateikė pranešimą dėl būtinų reformų. Šį rudenį Komisija pateiks šia informacija grindžiamą komunikatą.

Antras klausimas susijęs su funkciniais oro erdvės blokais. Tiesa, kad įgyvendindama 2004 reformą Taryba pasirinko stambinimo principą, pagal kurį iš pradžių veiksmų dėl blokų kūrimo turi imtis nacionalinės vyriausybės. Būsiu nuoširdus, tai nebuvo visiškai geras pasirinkimas, nes juo apribotos Komisijos ir Bendrijos institucijų galimybės užtikrinti, kad blokai būtų iš tikrųjų sukurti ir kad darbas vietiniame lygmenyje neįklimptų. Kita problemos pusė – nepakankamai pabrėžta teikiamos paslaugos ekonominio efektyvumo didinimo svarba. Iki 2008 m. vidurio ketiname pabandyti įvesti rezultatais grindžiamą principą. Taip paslaugos teikėjams bus iškelti konkretūs veiklos tikslai, numatytos skatinančios priemonės ir intervenciniai mechanizmai, jų nepasiekus. Manau, jog rezultatais grindžiamas principas paspartins funkcinių blokų kūrimą, nes tik juos sukūrus bus galima įgyvendinti veiklos tikslus. Vis dar svarstome sumanymą įsteigti veiklos rezultatų peržiūros instituciją ir patvirtinti už spartesnę projektų plėtrą atsakingo koordinatoriaus pareigybę. Asmeniškai manau, jog koordinatorius pareigybė, kurią turime transeuropinių tinklų srityje, būtų labai naudinga, siekiant paspartinti mums reikalingų funkcinių blokų kūrimą.

Be abejo, nelauksime 2009 m., kad galėtume paspartinti funkcinių blokų kūrimą ir pagerinti jų efektyvumą. Tikiuosi pateikti jums pasiūlymą iki 2008 m. vidurio. Prieita bendro susitarimo, kad blokai gali būti veiksmingi tik, jei aukštesnės ir žemesnės oro erdvės yra nedalijamos.

Galiausiai, ketvirtas klausimas, susijęs su valstybėse narėse taikomu stambinimo principu, kuris, reikia pripažinti, tam tikrais atžvilgiais nepavyko. Tokiu atveju, ar reikėtų griebtis visiškai priešingo principo? Nesu tikras. Manau, turėsime pamėginti kuo geriausiai išnaudoti stambinimo principą, tačiau norint suformuoti bendrą dangų, reikia pereiti į antrą etapą, grindžiamą veikla ir mechanizmais. Turime aktyviai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad būtų skatinamas politinis įsipareigojimas ir daromas spaudimas iš viršaus kurti funkcinius oro erdvės blokus.

Štai kodėl džiaugiamės gavę šį klausimą. Man buvo suteikta proga paaiškinti pagrindines iniciatyvas, kurių imsimės ir kurios yra susijusios su kaip tik vietoje ir laiku išsakytais G. Savary komentarais.

  Georg Jarzembowski, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, pone Komisijos pirmininko pavaduotojau, mus visiškai tenkina jūsų pasiekimai oro erdvės efektyvumo gerinimo srityje, bet jūsų atsakymas buvo gana aiškus. Atsakymas susijęs su tuo, kad valstybės narės neatliko savo namų darbų. Valstybės narės neįvykdė savo įsipareigojimo, kuri prisiėmė 2004 m., greitai sukurti funkcinius oro erdvės blokus. Viena vertus taip 3 mlrd. EUR sumažinamos išlaidos, apie kurias jūs kalbėjote, o kita vertus, padidinama aplinkos tarša.

Šiuo metu aptarinėjame prekybos taršos leidimais įvedimą oro transportui, kalba eina apie 3 % nuo oro transporto išmetimų. Jei turėtume pažangų, greitą ir efektyvų oro transporto valdymą, galėtume sumažinti kuro suvartojimą 12 %, o tai gerokai sumažintų CO2 išmetimą. P. Pirmininko Pavaduotojau, esate išauklėtas žmogus, tačiau eikime prie esmės: valstybės narės neatlieka savo namų darbų. Todėl privalome, jūs Komisijos vardu, o mes Parlamento vardu valstybėms narėms pasakyti: liekate po pamokų! Tiek daug atsilikusios, turite greitai pasivyti. Tačiau to gali nepakakti.

Taip pat privalome joms pagrasinti, kad pakeisime stambinimo principą smulkinimo principu. Jei valstybės narės nepajėgs judėti į priekį gyvybiškai svarbiose oro saugumo, oro efektyvumo, oro transporto poveikio klimatui srityse, galime tikėtis, kad 2008 m. Komisija ne tik pateiks ataskaitą, teigiančią, kad valstybės narės daro pažangą oro erdvės blokų kūrimo atžvilgiu, bet ir joms pagrasins. Galite pasikliauti mūsų pagalba. Tada teks pakeisti sistemą ir kurti oro erdvės blokus Europos lygmenyje. Tai rimbas, kuris padės greitai įkalbėti valstybes nares kurti efektyvius ir funkcinius oro erdvės blokus. Žinau, kaip tai sunku, tačiau švelnūs žodžiai čia nepadės. Privalome pradėti lėtai mosuoti rimbu.

  Brian Simpson, PSE frakcijos vardu. –Pone pirmininke, šiame Parlamente esu jau taip ilgai, kad prisimenu kaip Komisijos narys L. de Palacio pirmą kartą pasiūlė bendrą Europos dangų ir ES žodyne atsirado terminas „funkcinis oro erdvės blokas“. Po sunkios pradžios 2004 m. buvo padaryta pažanga dėl reglamento, kuris įtvirtino šiuos oro erdvės blokus, bet turiu pasakyti, kad nuo tada pažanga buvo skausmingai lėta, ypač dėl tų oro erdvės blokų plėtimo ir, ypač, dėl žemesnės erdvės.

Komisijos nary, vertinu, kad darbas su valstybėmis narėmis buvo Komisijos iniciatyva ir be jokios abejonės kai kurios valstybės narės įrodė, kad nelabai nori siekti šios politikos tokiu greičiu, kokio mes norėtume, arba, iš tiesų, kokį buvome numatę, bet tikrai, dabar pats laikas rasti akseleratoriaus pedalą ir Komisijai kuo greičiau pasiūlyti direktyvą.

Nuo 2004 m. nebuvo sukurta jokių naujų oro erdvės blokų ir, kaip girdėjome iš anksčiau kalbėjusiųjų, mūsų negebėjimas sukurti bendrą Europos dangų jau kainavo 1 mlrd. EUR. Be to, reikia atnaujinti esamus teisės aktus, nes keliautojai dėl pasenusio valstybių narių požiūrio ir, dėl to, ką būtų galima pavadinti Komisijos neveiklumu, kasdien susiduria su oro eismo vėlavimais.

Kantrybė jau senka ir reikia skubiai imtis veiksmų. Nieko neveikimas ne išeitis, todėl mano frakcija parems Parlamento nario P. Costa Transporto ir turizmo komiteto vardu žodžiu pateiktą klausimą. Komisijos nary, mes visi senstame ir norėtume, kad mūsų karta pamatytų bendrą Europos dangų.

  Seán Ó Neachtain, UEN frakcijos vardu. – (GA) Pone pirmininke, norėčiau paklausti, ar galima manyti, jog aviacijos liberalizavimo politika duoda kokios nors naudos tam tikriems regionams ir regioniniams oro uostams. Pažvelkime, pavyzdžiui, į tai, kas atsitiko Šenon (angl. Shannon) oro uoste mano apygardoje vakarų Airijoje. „Aer Lingus“ aviakompanijos sprendimas nutraukti skrydžius į Londoną nepalankiai paveikė regioną, ypač jo ekonomiką. Tai visiškai prieštarauja Airijos vyriausybės politikai. Mano manymu, Europos regionams aviacijos reikaluose suteikta laisvė prisidės prie stiprių sričių pažangos, tačiau silpnins ne tokios stiprias sritis. Todėl norėčiau Komisijos paprašyti remiantis, tarkim, Šenon oro uosto pavyzdžiu, apsvarstyti, kaip ši politika gali būti įgyvendinta kartu su tokių sričių regioninės plėtros politika.

  Vladimir Remek, GUE/NGL frakcijos vardu. – (CS) Pone pirmininke, ponios ir ponai, iniciatyva „bendras Europos dangus“ patvirtina mano, kaip privataus piloto patirtį, jog aviacija – vadovėlinis pavyzdys srities, kuriai būtinas viršvalstybinis bendradarbiavimas be valstybinių sienų.

Dėl šios priežasties ir siekiant, kad oro eismo sauga ir veiksmingumas būtų maksimalūs, o atidedamų skrydžių skaičius – minimalus, palaikome funkcinių blokų kūrimą ir, vadinasi, bendro Europos dangaus suformavimą. Vis dėlto nepamirškime, kad skilimas – brangu, tačiau sujungimas taip pat kainuoja. Kadangi ši sistema sudėtinga, nuoseklumo sumetimais palaikau laipsnišką bendros operacijų valdymo sistemos bendroje oro erdvėje įvedimą.

Be to, suvienijus Europos dangų, kuriame šiuo metu veikia 27 nacionalinės veiklos sistemos, kils pavojus skrydžių vadovų ir kitų šios srities specialistų darbo vietoms. Kiek žinau, šiuo klausimu vyksta gana sėkmingas ilgalaikis socialinis dialogas ir mano manymu, būtina suderinti iš pažiūros nesuderinamas procedūras. Norime, kad skrydžiai būtų saugesni ir veiksmingesni, kad minimaliai skrydžių būtų atidėta ir maksimaliai pašalintas neįprastų oro eismo įvykių pavojus. Ant kortos žmonių gyvybės: gyvybės tų, kurie skrenda, ir likimai tų, kurie valdo oro eismą.

  Kathy Sinnott, IND/DEM frakcijos vardu. – Pone pirmininke, esu sutrikusi dėl pasiūlymo, kad būtų greitinamas atviro dangaus kūrimo procesas. Regis niekas nenori pripažinti problemų, kurios dėl atviro dangaus buvo regioniniuose oro uostuose Europoje, net parengiamajame etape. Kuriant bendrą Europos dangų pamatysime, kaip atsiras du didžiausi transporto mazgai – tikrai Heathrow ir arba Frankfurto, arba Šarlio de Golio oro uostas – kurie bus apsupti mažesnių mazgų tinklo.

Oro uostų konkurencija atviro dangaus hierarchijoje gali būti pirmojo arba antrojo lygio, o mano šalyje ji bus žvėriška. Shannon oro uostas – teisėtai laikomas mazgu – ir regioniniai oro uostai, pvz., Cork neturi reisų, o Dublino oro uostas nuolat perkrautas. Mano vyriausybė tik iš šalies žiūri ir nieko nedaro, nes atviro dangaus logika yra leisti nuspręsti rinkai, o rinka, priešingai nei socialinė atsakomybė ar sveikas protas, regioninės ar kaimo plėtros klausimus sprendžia taip, kad padidėtų pelnas, bet nebūtinai būtų tarnaujama žmonėms.

Užuot skubinę atvirą dangų, leiskite mums, kad ir taip vėlai, užtrukti tiek, kiek reikia atliekant rimtą šios politikos poveikio vertinimą. Po to leiskite mums imtis reikalingų priemonių ir užtikrinti, kad atviras dangus neatskirtų ištisų Europos vietovių, pvz., Airijos vakarinės ir pietinės dalies nuo gyvybingos ekonominės ateities.

PIRMININKAVO: DIANA WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, pasidalinsime tuo, kas kelia mums susirūpinimą, Europos transporto politikoje. Siekiame padidinti visų transporto rūšių, ypač oro transporto, efektyvumą, tuo pat metu nepadidinant taršos. Jei įmanoma, net norime skraidydami išlaikyti geresnę aplinkos pusiausvyrą.

Šia Europai aktualia tema mums kilo daug minčių tokių, kaip prekyba taršos leidimais. Tikimės pasiekti savo tikslų, pavyzdžiui, galbūt apmokestinant orlaivių degalus ir panašiai. Šis požiūris negali būti neteisingas, tačiau mūsų tikslo pasiekimas, kas kita. Kaip ir kelių transporto atveju, turėtume siekti pažangių sprendimų. Atviro Europos dangaus ir bendro Europos dangaus idėja – teisingas požiūris, nors, žinoma, jį reikia įgyvendinti. SESAR – žingsnelis pirmyn, tačiau būtina padaryti dar daugiau.

Jums leidus, aptarsiu paskutinį dalyką, nes šią savaitę balsuosime šiuo klausimu. Spūstys egzistuoja ne tik danguje, bet ir ant žemės, ypač oro uostuose. Todėl, oro uostuose panaikinkime beprasmes biurokratines taisykles dėl skysčių. Taip sutaupysime daug pinigų ir išvengsime gerokai daugiau problemų.

  Ulrich Stockmann (PSE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, manome, jog bendras Europos dangus – oro transporto ateitį nulemsiantis projektas. Kai Komisijai vadovavo jūsų pirmtakas, šio klausimo svarba buvo nuolat pabrėžiama, manau, kad taip pat yra ir dabar. 2004 m. patvirtinome taisyklių paketą. Mūsų dangus tebėra tarsi skaitinys, kurį sudaro 58 nacionaliniai oro erdvės blokai, nors žinome, kad realiai mums užtektų vieno arba, būsiu dosnus, nuo trijų iki šešių.

Žinome, jog šitas kratinys, skaičiai buvo pateikti anksčiau, nepalankiai veikia saugą ir, žinoma, ekonomiką bei vartotojus. Žinome apie spūstis ir grūstis danguje, tačiau šiandien gerokai labiau pabrėžiame išmetimą. Supratome, kad šioje srityje galime žengti didelį žingsnį į priekį.

Komisija pažangos ataskaitoje parodė, kaip lėtai valstybės narės juda į priekį, net jei ir kyla kelios iniciatyvos, ir pasiūlė kelis būdus, kaip joms padaryti spaudimą. Nesakau, kad tai beprasmiška, taip pat nesakau „o juk aš jums sakiau“, tačiau jau 2003 m. sakėme, kad iš stambinimo principo nieko neišeis, nes jau tuomet įtarėme, kad valstybės narės įsivels į diskusijas apie suverenumą paslaugų teikimo srityje ir kad tokius esminius klausimus būtina reguliuoti iš viršaus nuleistais teisės aktais.

Tuomet manėme, kad galbūt „Eurocontrol“ agentūra galėtų pasiūlyti taisykles ir tiesiog pateikti konkretų funkcionalų pasiūlymą, dėl kurio valstybės narės galės vėliau ginčytis, o ne laukti, kol pačios sukurs dar vieną skiautinį, taikant stambinimo principą. Dabar labai svarbu pasvarstyti, ar nereikėtų mums peržiūrėti teisės aktų. Tai būtų vienintelis būdas padaryti realų spaudimą ir sukelti būtinus pokyčius.

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN). – (PL) Pone pirmininke, Komisijos nary, 2004 m. pavasarį, kai Europos Sąjunga tvirtino susijusius teisės aktus, buvo kalbėta apie naudą, kurią civilinė aviacija gautų pertvarkius oro eismo taisykles, taip pat karinio bendradarbiavimo su civiliniu sektoriumi teikiamą naudą. Europos sistema tuo metu buvo labai suskilusi, dėl to oro erdvės koridoriai buvo siauri.

Todėl pablogėjo skrydžių sauga, o apie 20 % skrydžių buvo atidedami, suvartojama daugiau degalų, o tai darė neigiamą poveikį aplinkai. Ar šiandien situacija geresnė, Komisijos nary? Kodėl neprivertus vadinamųjų „funkcinių oro erdvės blokų“ pradėti funkcionuoti? Ar tai tik atskirų valstybių narių kaltė? Ar galbūt mūsų teisės aktai neatitiko tikrųjų reikalavimų? Būtų gerai greitai gauti atsakymą į šiuos klausimus ir imtis taisomųjų veiksmų, o ne laukti 2008 m. pabaigos.

Oro eismo augimas – fenomenalus. Todėl reikalingi tinkami teisės aktai, bet teisės aktai, kurie neliktų tuščiais žodžiais. Taip pat reikalingi tinkami personalo mokymai. Ir, galiausiai, kaip žiūrite į šį reikalą ES kaimynių kontekste, Komisijos nary?

  Saïd El Khadraoui (PSE). – (NL) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, sutinku su tuo, ką jau pasakė kiti kalbėjusieji, ir norėčiau pridurti, kad bendrą Europos dangų reikia suformuoti kuo skubiau. Aišku, kad delikatus Reglamento Nr. 551/2004 priėjimas, kuriuo siekta paskatinti valstybes nares maksimaliai išnaudoti šių funkcionalesnių oro erdvės blokų teikiama naudą, nepavyko. Taip pat suprantu, kad taip atsitiko didžia dalimi dėl to, kad daug valstybių narių nieko nedarė, jos mieliau į tai nesipainiojo, pabrėžė savo suverenumą ir panašiai, tačiau negalime leisti joms išsisukti. Aviacija toks sektorius, kurio kiekviena smulkmena turi būti nagrinėjama Europos lygmenyje, siekiant naudos pramonei, vartotojams, saugai ir aplinkai. Šiuo metu politinėje darbotvarkėje vyksta tokios didžiulės permainos, Komisijos nary, jog negalime leisti, kad orlaiviai bereikalingai skraidytų pirmyn ir atgal, iššvaistydami milžiniškus kiekius aviacinio kuro.

Tiesiog turime stumtis į priekį, rengdami šį dokumentą, taip pat ir kitas priemones tokias, kaip SESAR, prekyba taršos leidimais ir panašiai. Negalime ir toliau leisti, kad dėl to, kad mūsų oro erdvę neefektyviai valdo bereikalingi oro eismo kontrolės centrai, būtų švaistoma dešimtys milijonų eurų. Čia dar daug ką galima patvarkyti ir apkarpyti, ir to mes norime. Be to, tikėtina, kad dėl sparčios sektoriaus plėtros tuoj pasieksime pajėgumų ribą. Dabartiniai dvišaliai ryšiais, skirtais funkciniams oro erdvės blokams suformuoti, beveik nieko nepasiekta, taigi mums tikrai reikia pradėti dirbti. Atrodytų, kad koordinatoriaus paskyrimas ir veiklos peržiūros institucijos įsteigimas būtų žingsnis reikiama linkme, tačiau, Komisijos nary, taip pat baiminuosi, kad šio stambinimo principo nepakaks; jį taikydami eiti toliau nebegalime, dabar reikia imtis naujų teisinių iniciatyvų.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Pone pirmininke, 2006 m. pigių skrydžių bendrovės atvėrė 225 naujus avialinijų maršrutus Europoje, tai reiškia 1 800 naujų skrydžių per savaitę. Oro erdvės skilimas nacionaliniame lygmenyje, įvedant specialias veiklos taisykles ir procedūras, gali daryti neigiamą poveikį transporto pajėgumų saugai, naujų technologijų įdiegimui ir išlaidoms.

Pereinant iš vienos oro erdvės į kitą, pilotai pakeičia dažnį ir susisiekia su kitu skrydžių vadovu. Oro eismo kontrolė tapo esminiu aspektu. Svarbu, kad po konsultacijų su atitinkamomis šalimis nauji funkciniai blokai būtų suformuoti, o valstybės narės imtųsi tinkamų veiksmų, kad būtų sukurta integruota jų valdymo sistema.

Tuo tarpu, reikėtų investuoti į efektyvesnę orlaivių ir oro uostų infrastruktūrą. Rumunijai ir Bulgarijai įstojus į ES, Bendrijos erdvėje atsirado nauji funkciniai blokai, kurie labai svarbūs Juodosios jūros regionui ir bendradarbiaujant su Balkanų valstybėmis.

  Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − (FR) Pone pirmininke, suprantu Parlamento nekantrumą, nes ir pats taip jaučiuosi. Pateiksiu labai tikslų ir labai glaustą atsakymą. Ponios ir ponai, 2007 m. spalio mėnesį gausite pranešimą, o iki 2008 m. vidurio – antrą teisės aktų rinkinį, taigi, be jokios abejonės, negalima teigti, jog nieko nedarome! Todėl kartu ketiname išsamiai į šį klausimą atsakyti.

Antras dalykas: Tikriausiai kalbėjau su jumis apie koordinatorių, aukštą politinę figūrą, kuris skatins šių veiklos blokų tarp valstybių narių formavimą. Turiu pasakyti, kad transeuropinių tinklų srityje pasiekti rezultatai rodo, kad tai būtų naudinga, siekiant paspartinti mūsų veiksmus šiuo klausimu.

Atsakydamas į trečią klausimą, kalbėsiu apie Sesar, nes Sesar egzistuoja, tai jau jungtinė iniciatyva, kuria sutelkiami visi jos dalyviai. Manau, kad Sesar padės mums atsikratyti blogų įpročių, dėl kurių laikomės įsitvėrę nacionalinių sienų, kai taip daryti toliau neprotinga. Todėl pakalbėjęs su G. Savary ir išklausęs Parlamento nuomonę į P. Costa klausimą atsakau labai pozityviai. Esu pasirengęs padaryti viską, kas mano galioje, kad būtų sureaguota.

  Pirmininkas. − Diskusija jau baigta.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

  Zuzana Roithová (PPE-DE), raštu. – (CS) Valstybės narės susitarė sukurti bendrus oro erdvės blokus, kurie kontroliuos bendrą oro erdvę, nepriklausomai nuo nacionalinių sienų. Prieš tai virš Vokietijos susidūrė du lėktuvai ir 71 žmogus žuvo. Argumentai, kuriais palaikoma bendra oro erdvė nuolat stiprėja: turime 57 kontrolės punktus, kuriuose kontroliuojami 28 000 skrydžių per dieną; JAV jų yra du. Praėjus trejiems metams nepadarėme jokios pažangos. Nuo 2004 m. ES neįgyvendino visų taisyklių. Taisyklės turėjo integruoti oro erdvę į vidaus paslaugų rinką ir sudaryti pagrindą veiksmingai veiklos sistemai, kurioje daugiausia dėmesio skiriama saugai, aplinkai ir didesniam skrydžių pajėgumui. Šiuo metu turime 65 radarų centrus su 31 sistema, naudojančia 22 kompiuterinius tinklus, ir prognozuojame, kad po 10 metų skrydžių virš Europos skaičius bus dvigubai didesnis.

Ar piliečiai žino, kad jų vyriausybės ir parlamentai ignoruoja naudą, kurią jiems galėtų suteikti bendra Europa? Kodėl bendrai veikiančios oro erdvės virš suvienytos Europos sukūrimo tiek civiliniams, tiek kariniams skrydžiams procesas trunka taip ilgai? Ar todėl, kad siekiama patenkinti vietinius ekonominius interesus? Ar transporto saugos sąskaita ir mokant aukštas kainas siekiama apsaugoti nacionalinį suverenumą? Šiandien norime išsiaiškinti, kaip ir kada ketiname sujungti aukštesnę oro erdvę ir kaip ateityje ketiname naudoti žemesnę oro erdvę. Ar galima aiškiai nustatyti funkcinių blokų sukūrimui virš Europos teritorijos kylančias kliūtis? Ar įmanoma valstybėms narėms paaiškinti jų politinę valią vykdyti prisiimtus įsipareigojimus? Taip pat mums nerimą kelia stambinimo principo nesėkmė, nes per trejus metus valstybės narės nesukūrė efektyviai oro erdvės kontrolei reikalingų funkcinių blokų.