Posėdžio stenograma

Antradienis, 2007 m. rugsėjo 4 d. - Strasbūras

21. Žmonėms vartoti skirtas konservuotas pienas (Direktyvos Nr. 2001/114/EB dalinis pakeitimas) – Bendras pieno ir pieno produktų rinkos organizavimas (Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 dalinis pakeitimas) – Papildomos taisyklės dėl bendro geriamam pienui skirto pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (Reglamento (EB) Nr. 2597/97 dalinis pakeitimas) (diskusijos)

  Pirmininkas . − Kitas klausimas yra bendra diskusija dėl

- Elisabeth Jeggle pranešimo, pateikto Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu, dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios direktyvą 2001/114/EB dėl žmonėms vartoti skirto tam tikro iš dalies arba visiškai dehidratuoto konservuoto pieno (COM(2007)0058 - C6-0083/2007 - 2007/0025(CNS)) (A6-0282/2007),

- Elisabeth Jeggle pranešimo, pateikto Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1255/1999 dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (COM(2007)0058 - C6-0084/2007 - 2007/0026(CNS)) (A6-0283/2007), ir

- Elisabeth Jeggle pranešimo, pateikto Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 2597/97, nustatantį papildomas taisykles, dėl bendro geriamam pienui skirto pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (COM(2007)0058 - C6-0085/2007 - 2007/0027(CNS)) (A6-0284/2007).

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Pone pirmininke, norėčiau pradėti nuo padėkos Parlamentui, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui, o ypač pranešėjai E. Jeggle už šį konstruktyvų pranešimą dėl pateikto mažo pieno paketo.

Šis paketas pateikia medžiagos trijų teisės aktų pakeitimui. Pirmasis susijęs su Direktyva dėl konservuoto pieno, kurioje dabar leidome baltymų kiekio standartizavimą, visiškai atitinkantį Maisto kodekso komisijos (Codex) standartus. Tai patenkina užsitęsusį mūsų pieno pramonės ir pieno miltelių eksportuotojų prašymą ir tai, kad jų padėtis, lyginant su trečiųjų šalių konkurentais, tikrai pagerės.

Ne tik pramonės ir prekybos atstovai, bet ir pieno tiekėjai – mūsų ūkininkai – gaus naudos, nes šis baltymų standartizavimas gali leisti didesnį pieno kainų reguliavimą valstybinėmis priemonėmis. Be to, planuojamas didelis baltymų poreikis lengvai sunaudos padidėjusius baltymų kiekius. Džiaugčiausi visiška jūsų parama dėl šio pasiūlymo.

Antras pasiūlymas susijęs su bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimu. Šioje srityje siūlome daug suderinimų, dėl kurių Europos Parlamentas išreiškė visišką paramą. Į juos įeina pasiūlymas sumažinti intervencines kainas nugriebto pieno milteliams dėl standartizacijos numatyto mažesnio baltymų kiekio matematinio rezultato. Dėl to sviesto intervencinėje sistemoje kiekvienai valstybei narei panaikinama ribinės kainos sistema. Dėl to taip pat panaikinamas nacionalinis sviesto kiekis, kaip nustatytas leistinas kriterijus pagalbai gauti, panaikinama pasenusi pagalba karinėms pajėgoms ir panaikinamas privalomas naudojimasis importo licencijomis.

Jūsų pakeitimas dėl grietinėlės ir nugriebto pieno miltelių privataus saugojimo šiek tiek nustebino, nes praktiškai šiomis sistemomis niekada nebuvo naudojamasi ir jos gali būti laikomos visiškai pasenusiomis. Be to, privatus sviesto saugojimas išlieka, todėl nėra jokio reikalo išlaikyti sistemą grietinėlės saugojimui.

Dėl jūsų pakeitimų, susijusių su mokyklų aprūpinimo pienu sistema, mes manome taip pat. Kaip siūlėme, sistema bus supaprastinta įvedus vieningą pagalbos dydį. Komisijos Žemės ūkio ir kaimo vystymosi GD jau tiria įvairias galimybes dėl mokyklų aprūpinimo pienu sistemos peržiūrėjimo ir kvietė valstybes nares teikti pasiūlymus, kaip pagerinti šią sistemą bei kaip į ją įtraukti papildomus produktus. Sistemoje atlikti pakeitimai netrukus bus pateikti Pieno valdymo komitetui. Tikiuosi, kad bus pasiektas Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimas dėl iki 18,15 EUR 100 kg. padidėjusios pagalbos mokyklų aprūpinimui pienu.

Dėl jūsų pakeitimo, kuris įvestų pieno fondą, iš kurio būtų finansuojama restruktūrizavimo programa, norėčiau pabrėžti, kad pasiūlymai, įtraukti į mažą pieno paketą yra visai ne restruktūrizavimo pobūdžio. Todėl man labai sunku susieti šias pagrindines technines ir supaprastinimo priemones su pastebimu poreikiu nustatyti „pieno fondo“ biudžeto eilutę. Diskusijos dėl atitinkamų priemonių poreikio pieno sektoriui turi vykti atsižvelgiant į artėjančią diskusiją dėl būklės patikros ir įvairias būsimas diskusijas dėl bendrosios žemės ūkio politikos.

Trečiasis dalykas yra susijęs su geriamo pieno rinkos liberalizavimu ir šiuo klausimu taip pat norėčiau pasakyti, kad manau taip pat. Pasiūlymas panaikinti 0,2 % paklaidą riebumui atrodo priimtinas. Taip pat siūlote daryti nuorodą į Direktyvą 2000/13/EB. Norėjau pranešti, kad ši direktyva taikoma automatiškai.

Taigi apskritai su malonumu teigiu, kad mūsų nuomonės sutampa. Ačiū už visą jūsų darbą. Laukiu šiandien vyksiančio mūsų diskusijos tęsinio.

  Elisabeth Jeggle (PPE-DE), pranešėja. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, šiuo metu visi kalba apie gerą ir stabilią pieno ir pieno produktų rinkos padėtį ir dėl to didėjančias pieno kainas. Pieno kainų padidėjimas, kurio skubiai reikėjo ūkininkams, iš naujo įplieskia klausimą apie kvotas, dėl kurio buvo daug diskutuota.

Šiandien noriu aptarti mažą pieno paketą ir, pradėdama norėčiau pasinaudoti proga ir padėkoti Komisijos narei bei jos kolegoms už gerą bendradarbiavimą. Jie pateikė tris gerus ir puikiai apgalvotus pasiūlymus, o Parlamentas nepateikė jokių pakeitimų. Tikrai tikiu, kad mūsų pakeitimų projektai duoda peno mintims ir tikiu, kad Komisija ir Taryba rems juos taip, kaip Žemės ūkio komitetas.

Pirmame Komisijos pateiktame pranešime yra Tarybos direktyvos pakeitimų dėl iš dalies arba visiškai dehidratuoto konservuoto pieno, skirto žmonių vartojimui. Šiame pranešime Komisija siūlo standartizuoti baltymų kiekį iki mažiausiai 34 %, išreikštų sausu pavidalu be riebalų. Dėl standartizacijos Europos gamintojai galės konkuruoti su trečiųjų šalių gamintojais tomis pačiomis sąlygomis. Šis tarptautinės prekybos supaprastinimas sveikintinas ir yra viena priežastis, kodėl Žemės ūkio komitetas patvirtino šį pranešimą be pakeitimų ir tik vienu balsu prieš.

Toks standartizavimas taupo pinigus, todėl antrame pranešime siūliau pieno fondo programą, kuri užtikrintų, kad pieno sektorius išlaikytų bet kokias sutaupytas lėšas. Komisijos pasiūlyme, iš dalies keičiančiame reglamentą dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo pateikiami keli svarbūs techniniai pakeitimai, kurie tikrai prisidės prie tobulinimo.

Pirma, jie vidutiniškai 2,8 % sumažins nugriebto pieno miltelių intervencinę kainą. Pašalinę intervencijos priežastį sviestui, panaikinę nacionalines sviesto kokybės klases, įvedę standartinį kokybės apibrėžimą, pašalinę realizavimo pagalbą karinėms pajėgoms ir panaikinę privalomas importo licencijas, sumažinsime biurokratiją.

Tačiau esu ryžtingai nusiteikusi prieš privataus grietinėlės ir nugriebto pieno miltelių saugojimo panaikinimą. Tai yra saugumo priemonė ir, manau, turime ją aptarti kalbėdami apie būklės patikrą, o ne apie mažą pieno paketą. Be to, pasiūlymas įvesti vieningą pagalbos dydį mokyklų aprūpinimui pienu yra be abejonės teisingas. Turint galvoje maistinę pieno vertę, kai mokyklos bus aprūpinamos pienu, pagalba į šį reglamentą įtrauktiems produktams turi būti ženkliai padidinta nuo 16,11 EUR už 100 kg iki 18,15 EUR už 100 kg. Taip pat skubiai būtina išplėsti produktų asortimentą.

Dabar galima įsigyti fantastiškų naujų pieno, varškės ir jogurto produktų, kurie patenkins kiekvieno skonį ir pomėgius, o jei įvestume naujas programas mokyklose, sužadintume vaikų smalsumą dėl šių produktų ir taip pat prisidėtume prie mitybos. Galimas 117,3 mln. EUR sutaupymas dėl baltymų standartizavimo 2008–2013 m. laikotarpiui ar galimi dar didesni sutaupymai pieno rinkos organizavimo srityje turi būti naudojami pieno sektoriaus reformos paramai ir palaikymui. Būčiau visiškai pasirengusi aptarti ir šią temą diskusijose apie būklės patikrą.

Šia priemone siekiama palengvinti mūsų pasiūlytą pieno fondo programą. Ištekliai gali būti naudojami skatinant pardavimą pieno sektoriuje, teikiant geresnę informaciją apie maistinę vertę ir taip pat imantis būsimų lydinčių priemonių, pvz., pieno gamybos modernizavimo sunkesnėmis sąlygomis ir kalnuotuose regionuose. Komitetas patvirtino šį antrąjį pranešimą visais balsais.

Trečiasis pranešimas susijęs su geriamuoju pienu. Jame siūlomas didesnis geriamojo pieno apibrėžties lankstumas. Dabartiniame reglamente išskiriamos trys grupės geriamojo pieno, kuris gali būti gaminamas ir pardavinėjamas Bendrijoje. Tai – nugriebtas pienas (daugiausia 0,5 % riebumo), pusiau nugriebtas pienas (1,5–1,8 % riebumo) ir nenugriebtas pienas (mažiausiai 3,5 % riebumo).

Komisija siūlo leisti gaminti bei parduoti geriamą pieną, kurio negalima priskirti vienai iš trijų nustatytų kategorijų, jeigu etiketėje aiškiai ir įskaitomai nurodomas riebalų kiekis. Ši liberalizavimo priemonė ne tik reiškia, kad gali būti pašalinti pereinamojo laikotarpio nukrypimai, bet taip pat išplės vartotojo pasirinkimo galimybes, kurios tikrai padės atgaivinti prekybą Bendrijos viduje.

Siekiant išvengti bet kokio netikrumo, ant pakuotės turi būti aiškiai matomas riebalų kiekis ir jis turi būti tiesiogiai susietas su produkto apibūdinimu. Tačiau manau, kad nebūtina nustatyti 0,2 % paklaidą nurodant riebalų kiekį, kadangi tai nepagerins aiškumo, o gali trukdyti įgyvendinimui.

Šie du pakeitimų projektai, kaip ir trečiasis pranešimas, taip pat buvo vienbalsiai patvirtinti komitete. Kai Žemės ūkio komiteto pozicija tokia aiški, esu įsitikinusi, kad rytoj plenarinėje sesijoje vyksiančiuose balsavimuose didelė dauguma parems visą mažą pieno paketą.

Tačiau, deja, negaliu priimti ALDE frakcijos trijų projektų pakeitimų. Jie iš esmės pranešimo nepagerina. Trečiasis pakeitimo projektas susijęs mokyklų aprūpinimu pienu, kuris turės priešingą poveikį nei mūsų norimas, būtent prieš tiekiamo asortimento pagerinimą. Todėl, deja, turiu atmesti ir šį pakeitimo projektą.

Nuoširdus ačiū visiems Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir frakcijos kolegoms. Dėkoju už jų pasitikėjimą ir už gerus darbinius santykius.

  Struan Stevenson, PPE-DE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, norėčiau pradėti nuo sveikinimų E. Jeggle už jos tris parengtus pranešimus – mažąjį pieno paketą. Nuo pat pradžių buvo labai aišku, kad apskritai pritariame jos pranešimams ir tai išreiškė Komisijos narė. Nariai paprašė šios diskusijos norėdami aptarti platesnius klausimus, kurie daro poveikį Europos pieno pramonei, ir aš ne išimtis.

Dar visai neseniai pieno ūkiai buvo JK pramonės sektorių pelenės. Dėka miglotos ekonominės praktikos, kuri leido prekybos centrams pieno kainą numušti iki 17 JK pensų už litrą, kai visuomenei pieną pardavinėjo už 50 pensų už litrą, dauguma pieną tiekiančių ūkininkų ėmė bankrutuoti. Verta prisiminti, kad net parduodant po 50 JK pensų už litrą, pienas vis tiek kainuoja perpus mažiau, nei mūsų prekybos centruose vanduo buteliuose, o buteliui vandens nereikia nei veršiavimosi, nei veterinaro priežiūros.

Dar visai neseniai iš 27 valstybių narių tik Slovakijoje, Estijoje, Vengrijoje ir Lietuvoje pieno kainos buvo mažesnės nei JK, o dėl to per paskutinius penkerius metus mano rinkimų apylinkėje Škotijoje netekome maždaug 500 ūkininkų, kurie tiekė pieną. Dabar apytiksliais apskaičiavimais Škotijoje liko 1 400 pieno ūkių – ir tai viskas. Apskaičiuota, kad visoje JK kiekvieną dieną iš šios pramonės šakos pasitraukia vienas pieną tiekiantis ūkininkas.

Tik dabar, kai beveik dvigubai išaugo pasaulio grūdų kainos – ypač kviečių – tuo padidindamos pašarų kainas ir, kadangi didėja spaudimas dėl dirbamosios žemės naudojimo biodegalų ir kitokių ne maistui skirtų pasėlių auginimo, kai kurie prekybos centrai pagaliau pradėjo kelti paniką dėl numatomo pieno trūkumo ir todėl pradėjo šiek tiek daugiau mokėti pieną teikiantiems ūkininkams. Pagaliau pieną tiekiantys ūkininkai tunelio gale ėmė matyti šviesą ir gauna bent jau daugiau nei savikainą.

  Rosa Miguélez Ramos, PSE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, taip pat norėčiau padėkoti pranešėjai už jos puikų darbą, kuris mums visada leidžia pasitikėti jos pasiūlymais. Ypač norėčiau jai padėkoti, kad leido man pateikti pakeitimą žodžiu dėl mokyklų aprūpinimo pienu sistemos.

O dabar norėčiau pakartoti savo kritiką dėl šios mažos reformos pateikimo, kai kitais metais laukiama didelės COM reformos, o lapkričio mėnesį bus atliekama BŽŪP būklės patikra, o kol kas, Komisijos nare, nežinome, ar sektoriui tai turės pasekmių.

Bet šiandien, Komisijos nare, tikrovė, o tai S. Stevenson paaiškino, veda mus skirtingomis kryptimis. Žemės ūkio produktų kainų krizė atgaivino diskusiją dėl žemės ūkio produkcijos gamybos Europoje.

Mano vertinimu pieno krizė skiriasi nuo jūsų. Mano nuomone, pagrindinė pieno kainų didėjimo priežastis yra ne padidėjęs vartojimas Azijoje, o maža Bendrijos produkcijos gamyba. Iš tiesų praėjusio sezono rezultatai buvo mažiausias per 15 metų.

Kai kurios organizacijos sako, kad Europai gali prireikti papildomai maždaug tūkstančio milijonų litrų per metus, kad patenkintų savo poreikius. Žinoma, šiandien vartotojai priblokšti dėl pagrindinių maisto produktų kainų didėjimo, o ūkininkai savo ruožtu priblokšti dėl pašarų gyvuliams kainų.

Nors aš, kaip ir jūs, laikausi nuomonės, kad biodegalų gamyba nei didžiausia, nei pagrindinė kainų didėjimo priežastis, nereikia apsigauti, yra ir kitų priežasčių. Stabilizuoti kainoms nepakaks nei atidėtos žemės, nei pūdymo.

Komisija turi būti labai dėmesinga kitokioms spekuliacijos rūšims, pvz., spekuliacijai akcijų biržose. Didelės grupės galės lengvai žaliavų kainų padidėjimą užkrauti vartotojui, iš tiesų jie tai jau ir daro, bet vietiniams gamintojams tai padaryti daug sunkiau, todėl padidėjimas labiausiai nuskriaus silpnesnes MVĮ.

Iš tiesų, kaip ką tik pasakė S. Stevenson, padidėjimas neatsispindi kainoje, kurią turi mokėti ūkininkai; jie kaltina atotrūkį tarp jiems mokamos kainos ir kainos, kurią moka vartotojas pagal Bendrąją žemės ūkio politiką remiant atidėjimą.

Tokiu atveju, Komisijos nare, patarčiau jums neiti čia ir nesakyti mums, kad kvotų panaikinimas buvo įgyvendinamas palaipsniui.

Prastos ūkininkų nuotaikos, nes nesijaučia saugiai dėl ateities, kurią anksčiau laikė sava, savo kapitalu, būtent kvotas, apie kurių pašalinimą buvo pranešta, yra viena iš pieno gamybos Europoje naujo pradėjimo kliūčių; tą patį buvo galima pasakyti kai stipriai nukrito pieno kainos, o dėl to daug gamintojų perėjo prie pelningesnių ir mažiau darbo sąnaudų reikalaujančių pasėlių; tie gamintojai jau negalės pasinaudoti kainos padidėjimu.

Sunkų pienininkyste besiverčiančio ūkininko darbą dar apsunkina kvotos gavimo problemos, gyvulių įsigijimo sunkumai… Ar žinojote, Komisijos nare, kad dabar pienininkyste besiverčiantys Europos ūkininkai turi vykti į tokias valstybes kaip Kanada ar Jungtinės Amerikos Valstijos pirkti pienininių karvių, nes Bendrijos rinkoje neranda pirkti gyvulių?

Atsižvelgiant į tai, Komisijos nare, prašyčiau Jūsų reaguoti į šias naujas aplinkybes, ir, esu įsitikinusi, kad taip ir padarysite, aplinkybes, kurias dar prieš dvylika mėnesių buvo sunku įsivaizduoti ir apie kurių pasekmes žemės ūkio maisto gamybos sektoriuje turime pradėti diskutuoti.

Mano nuomone, neturime vien tikėtis, kaip skaičiau jūsų tinklaraštyje, kad Europos ūkininkų konkurencingumas pasaulio rinkose nebus labai paveiktas, bet turime reaguoti greitai, kad išvengtume tokios padėties.

  Kyösti Virrankoski, ALDE frakcijos vardu. – (FI) Pone pirmininke, pirmiausiai norėčiau padėkoti pranešėjai E. Jeggle už puikius pranešimus. Pienas yra viena iš svarbiausių žemės ūkio gamybos sričių. Tai dar svarbiau, kai įvertini, kad jautienos gamyba labai priklauso nuo veršiukų, kuriuos veisia pieninės gyvulininkystės ūkiai. Pieno gamyba itin tinka toms vietovėms, kuriose gamtos sąlygos yra prasčiausios. Pavyzdžiui, pieno ūkiai šiaurės Europoje gali veiksmingai išnaudoti faktą, kad dirbamoji žemė yra puikiausias rupaus pašaro šaltinis, o dėl šios priežasties gamyba tampa atspari lietui, šalčiui ir kitoms nepalankioms gamtos sąlygoms.

Mums pateikti pasiūlymai supaprastins ES pieno pramonės įstatymus. Kokybiška sviesto klasių sistema bus supaprastinta, griežta riebalų kiekio klasifikacija bus panaikinta, pagalba mokyklų aprūpinimui pienu padaryta labiau nepriklausoma nuo riebalų kiekio, o intervencijos sistema bus paaiškinta. Šios priemonės atrodo teigiamos ir norėčiau padėkoti Komisijos narei Fischer Boel už šias reformas.

Didelis klausimas yra visa pieno sektoriaus reforma, kuri turi vykti artimoje ateityje siejant ją su būklės patikra, o vidutiniu laikotarpiu su – vidutinio laikotarpio BŽŪP peržiūra. Svarbiausia susitelkti į pieno kvotas.

Dabartinė pieno gamybos pusiausvyra buvo pasiekta dėl pieno kvotų. Tai dėl jų ištirpo tas 1 300 mln. kg. sviesto kalnas, kurį vis dar turėjome devintojo dešimtmečio pabaigoje ir kartu tapo įmanoma užtikrinti vartotojus dėl pastovaus tiekimo ir įvairaus žemės ūkio produktų asortimento. Taip pat buvo nustatyta prognozuojama sistema, kurioje pieno gamintojai galėjo kurti savo produkciją.

Mano nuomone, ir ateityje ES pareiga yra užtikrinti tokias prognozuojamas sistemas pieno gamybai. Tai svarbu, nes jau atliktos būtinos investicijos, kurios aprėpia dešimtmečius, o šeimų ūkiams tai yra milžiniškos sumos. Be to, gamybos reglamentavimas yra lėtas procesas, nes užtrunka maždaug dvejus metus, kol karvės tinkamos gamybai. Todėl pieno kvotų tęsimas būtų naudingas ir vartotojui, ir gamintojui. Kvotų panaikinimas reikštų, kad ūkininkų investicijos į kvotų pirkimą ir į gamybos sąlygų stabilizavimą buvo nereikalingos. Su tokiais pastebėjimais norėtume remti pateiktus pranešimus.

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk, UEN frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, Komisijos nare, gavęs žodį šioje diskusijoje norėčiau atkreipti dėmesį į šiuos klausimus: visų pirma, norėčiau palaikyti pranešėjos pasiūlymą, kad dėl šios reformos sutaupytos lėšos, t. y. 117 mln. EUR, galėtų būti panaudotos pieno fondo kūrimui.

Antra, šis fondas bus skiriamas pirmiausiai tiems pieno gamintojams ir perdirbėjams, kurie dėl padidėjusio rinkos liberalizavimo turi restruktūrizuoti savo ūkius arba įmones ir taip pat skiriamas pieno ir pieno produktų skatinimui, ypač didinant finansinę paramą mokyklų aprūpinimu pienu ir pieno produktais.

Trečia, Komisijos pasiūlymas dėl šių pieno kategorijų, kurios iki šiol buvo pardavinėjamos, t. y. dėl nugriebto, pusiau nugriebto ir nenugriebto pieno, panaikinimo taip pat vertas paramos. Dėl šių pakeitimų bus galima pardavinėti pieną su bet kokiu riebalų kiekiu jei jis bus tinkamai ant įpakavimo pažymėtas.

Remdamas šiuose pranešimuose pateiktus sprendimus, kuriuos parengė E. Jeggle, norėčiau priminti Komisijos narei Fischer Boel, kad reikia rimtos diskusijos dėl Europos Sąjungoje galiojančių kiekių ir pieno gamybos kvotų ateities, kadangi jos akivaizdžiai neteisingos, ypač naujosioms valstybėms narėms. Komisijos nare, žadėjote mums šią diskusiją, kai atsakėte į mano klausimą dėl šio reikalo, kuris Komisijai buvo pateiktas 2006 m. spalio mėn.

Tokia šalis kaip Lenkija su 38 mln. gyventojų turi maždaug 9 mln. tonų kvotą, o tai yra 0,23 tonų gyventojui, kai šis kiekis Vokietijoje yra 0,33 tonos, Prancūzijoje 0,39 tonos, o Nyderlanduose 0,67 tonos. Lenkija, kuri net dabar, po įstojimo į ES praėjus trejiems metams, turi puikias galimybes pieno gamybos vystymui, jau labai arti prie maksimalios ribos ir daugiau vystyti jos negali. Tai turi labai neigiamą poveikį pieno ūkių pelningumui, kurie specializuojasi šioje srityje.

  Alyn Smith, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, aš ne išimtis šioje diskusijoje perteikianti savo frakcijos padėką pranešėjai už puikų darbą, kuris buvo taip sumaniai parengtas, kad beveik visi yra juo patenkinti. Taip pat norėjau pagirti Komisiją, kad ėmėsi šiuo klausimu veiksmų pirmiau už būklės patikrą, nes tai puikus darbas, kuris jau seniai turėjo būti atliktas.

Apibendrinsiu mūsų požiūrį, remdamasis pirminiais komentarais, išsakytais čia, per trumpą Škotijos nacionalinės ūkininkų sąjungos pasitarimą. Pasiūlyti pakeitimai nebūtinai turi turėti tiesioginį poveikį ūkininkams, bet jie sudarys sąlygas tolesnės grandies supaprastinimui, išlaidų taupymui ir efektyvumui, o visa tai pagerins pieno sektoriaus konkurencingumą; dėl to netiesiogiai, per rinką, naudos turėtų gauti ūkininkai.

Mano nuomone, mokyklų aprūpinimo pieno režimo supaprastinimas yra ypač sveikintinas. Koks dar gali būti geresnis būdas įvykdyti tiek daug žemės ūkio, ekonominių ir sveikatos tikslų nei skatinant Europos vaikus gerti pieną ir valgyti pieno produktus? Atvirai kalbant, jau seniai reikėjo padaryti šią sistemą logiškesnę.

Girdamas paketą privalau sutikti su savo Škotijos – bet ne politiniu – kolega S. Stevenson, kad pasakė tai, kas visiems žinoma ir matoma, t. y. mažos kainos, kurias ūkininkai vis dar turi ištverti, nes tiekimo grandinė jau seniai turėjo nutrūkti ir per daug rinkos dalyvių tokia padėtimi negarbingai naudojasi. Mes, Komisijoje ir Parlamente šiandien atlikome savo darbą supaprastinę sistemą. Taip pat galėtume paklausti, kodėl ji iš pat pradžių buvo tokia sudėtinga, tačiau šiandien savo darbą atlikome. Dabar nacionalinės ir ES konkurencijos institucijos privalo stipriai įsikišti ūkininkų vardu, kurie dėl faktinio, ypač prekybos centrų, išnaudojimo dėl jų dominuojančios padėties rinkoje, ir toliau už savo kokybiškus produktus gauna grašius. Anot Komisijos narės, būklės patikra yra gera proga, nes kol ES nesiims veiksmų spręsti šią visiems matomą problemą, visos geros pastangos, tokios kaip šios, toliau bus užgožiamos ir prapuls bendroje sumaištyje.

  Ilda Figueiredo, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Apskritai, pritariame K. Jeggle trijuose pranešimuose pateiktiems pasiūlymams, būtent pasiūlymui sutaupytas lėšas atidėti restruktūrizacijos programai, kuri galėtų būti naudojama rinkodaros paramai ir informavimui dėl maistinės vertės, susijusios su pieno kiekiu ir pieno produktais.

Panašiai manome, kad svarbu stiprinti mokyklų aprūpinimo pienu sistemos apimtį ir kokybę plečiant produktų asortimentą, kurį būtų galima įtraukti į šią sistemą, kuri veiktų kaip tikra programa, skatinanti pieno ir pieno produktų vartojimą, kad šie produktai labiau atitiktų vaikų ir jaunimo skonį kreipiant reikiamą dėmesį į maistinę vertę ir subalansuotą mitybą.

Taip pat pritariame labai aiškių taisyklių įvedimui dėl pieno ženklinimo, nes mums visai teisingai atrodo, kad riebalų kiekis turi būti įtrauktas į vadinamąjį „produkto apibūdinimą“.

Galiausiai, dėl mūsų išgyvenamų laikų, kai pieno gamyba neatitinka dabartinio poreikio, nes reikia remti prasčiau besiverčiančius ūkininkus bei pieno gamintojus ir didinti subsidijas pienui labiausiai jų reikalingose vietovėse, būtent Portugalijoje, turint galvoje, kad, pvz., Azorų salų autonominiame regione pieno gamybą būtų galima padidinti neplečiant gyvulių tankumo, o tai yra labai atokus regionas, kuriame pieno gamybos sąlygos yra puikios.

  Peter Baco (NI). – (SK) Kalbant apie mažąją pieno pramonės reformą norėčiau ypač pabrėžti poreikį šiame posėdyje patvirtinti Reglamento 5 ir 7 pakeitimus dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo. Pakeitimas 5 numato vieno dydžio pagalbos įvedimą, kuri būtų 18,15 EUR už 100 kg bet kokios rūšies pienui mokyklų aprūpinimo pienu sistemoje. Nėra jokios abejonės, kad didindami pagalbą ir supaprastindami režimą padėsime pasiekti sveikų valgymo įpročių ir kovos su jaunų žmonių nutukimu tikslų.

Pakeitimas 7 numato pieno fondo restruktūrizacijos programos pagrindinius tikslus. Šios programos uždaviniai, pvz., mitybos sąmoningumą stiprinančios priemonės ir pieno vartojimo didinimas bei pieno gamybos modernizavimas, pvz., kalnuotose vietovėse, yra geras paskatinimas būtent naujoms valstybėms narėms. Juk pastaraisiais metais daugelyje naujų valstybių narių labai sumažėjo pieno gamyba, o galvijų skaičius sumažėjo daugiau kaip 50 %.

Deja, dėl to sumažėjo pieno suvartojimas iki mažesnio nei gydytojų rekomenduojamo kiekio, ypač kalbant apie mažus vaikus. Patvirtindamas šiuos tris tekstus Europos Parlamentas gali padėti pasiekti pusiausvyrą tarp pieno vartojimo ir gamybos visose Europos Sąjungos šalyse.

  Agnes Schierhuber (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, norėčiau prisijungti prie padėkos pranešėjai, nes manau, kad neįtikėtinas komiteto palaikymas pakankamai rodo, kaip puikiai šis darbas buvo atliktas.

Šis mažas pieno paketas yra svarbus žingsnis ne tik dėl Europos ūkininkų ir pieno sektoriaus, bet visų pirma, dėl pieno vartojimo skatinimo, nes jis maistingas.

Subalansuota mityba ypač svarbi vaikams, o pienas ir pieno produktai šioje srityje atlieka svarbų vaidmenį. Sveikas mūsų vaikų vystymasis priklauso nuo sveiko maisto, pvz., vietinių pieno produktų, tiekimo. Štai kodėl svarbu skatinti pieno ir visų pieno produktų nuo jogurto iki gėrimų bei liesų produktų vartojimą, kurie taip patinka vaikams ir moksleiviams.

Viena priežastis, kodėl taip svarbu skatinti pieno ir pieno produktų pardavimą yra aiškėjimas, kad nesveika mityba yra daugelio ir Europiečių sveikatos problemų priežastis. Mažame pieno pakete numatytos reklamos lėšos padidins žmonių sąmoningumą, kuris, savo ruožtu, bus visiems naudingas.

Gyvybiškai būtina užtikrinti, kad dėl reformos atsiradę sutaupymai liktų pieno sektoriuje. Pabaigai norėčiau pasakyti, kad galiausiai didėja tiesioginės gamybos kainos ūkininkams, nors tai tikrai ne dėl to, kad dabar gaminame bioenergiją, bet daugiausia dėl aplinkos katastrofų ir geresnių ES bei užsienio t. y. trečiųjų šalių, rinkų.

  Bernadette Bourzai (PSE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, pirmiausiai norėčiau pasveikinti E. Jeggle už šį puikų darbą. Ypač remiu jos prieštaravimus dėl privataus grietinėlės ir nugriebto pieno miltelių saugojimo ir norą įvesti vieno dydžio pagalbą mokyklose platinamam pienui.

Tačiau, kartu su kai kuriais savo kolegomis, ypač norėčiau paminėti dabartinį pieno saugojimą, kuris be abejonės prisidėjo ne tik prie pasaulinės paklausos, bet ir prie pasiūlos sumažėjimo, kurios buvo galima tikėtis, nes, mano nuomone, ją buvo galima numatyti. Dėl BŽŪP reformos ir pieno gamintojams mokamos kainos sumažėjimo, kai kurie ūkininkai, pvz., Prancūzijoje, atsisakė kai kurių savo pieninių karvių ir labiau susitelkė į jautienos ir veršienos gamybą, arba, pvz., Vokietijoje, apskritai atsisakė auginti galvijus ir augina grūdines kultūras. Dėl to Prancūzija turi 100 000 mažiau pieninių karvių nei reikia įvykdyti kvotai, o Europos Sąjungai reikia vieno milijardo litrų pieno, kad patenkintų Europos poreikius. Šis trūkumas jau turi ir turės rimtą poveikį pieno kainoms ir pieno produktams, bei įvairių maisto produktų kainoms. Be šio didėjimo, kitų pagrindinių maisto produktų, pvz., kruopų ir mėsos, kainos didės dėl gyvulių pašaro kainų didėjimo. Akivaizdu, kad dėl to papildomų sunkumų turės vartotojai.

Todėl, man atrodo, būtina įvesti kainų stabilizavimo priemones. Ypač yra poreikis kuo greičiau sukaupti daugiau atsargų, kad rinka taptų saugesne; padidinti pieno gamintojams mokamą kainą už pieną, kad jie būtų paskatinti toliau dirbti ir padidintų gamybą, kuri jiems padėtų įveikti didėjančias gyvulių pašaro kainas; labiau remti rinkodaros ir platinimo kanalus; kuo greičiau padidinti Europos pieno gamybos kvotas; ir įvertinti pieno rinkos organizavimo priemones 2008 m. BŽŪP peržiūroje atsižvelgiant į dabartinį trūkumą prieš svarstant kvotų pienui atsisakymą 2015 m.

Galiausiai, norėčiau atkreipti dėmesį į dar sunkesnę pieno gamintojų padėtį kalnuotose vietovėse, nes aš atstovauju tiems gamintojams. Jų gamybos išlaidos didesnės ir sunkiau gauti tiekiamas prekes. Be to, kai kuriose valstybėse, pvz., Prancūzijoje, susiduriama su pagalbos gavimo mažėjimu, kuris atsveria dalį papildomų pagalbos rinkimo išlaidų kalnuotose vietovėse. Pieno gamyba yra vienas iš sektorių, kuris labiausiai prisideda prie žemės išsaugojimo ir žemės naudojimo planavimo, ypač problemiškose vietovėse. Todėl tikiuosi, kad būsimose diskusijose dėl BŽŪP peržiūros ir naujos BŽŪP konkrečioms kalnų regiono problemoms bus skirtas reikiamas dėmesys.

  Jorgo Chatzimarkakis (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, „Pienas sveika“, ir šiandien visi apie tai kalba. Pienas yra seniausias energetinis gėrimas pasaulyje, tai ypač svarbus produktas, ir puiku, kad dabar apie tai diskutuojame. Vadinamasis mažas pieno paketas susideda iš trijų dokumentų, ir tai yra tik viena, bet labai svarbi būsimos ES teisėkūros žemės ūkio srityje supaprastinimo sudedamoji dalis, o iš esmės su tuo susijusi Komisijos reforma ir supaprastinimo priemonės yra labai sveikintinos.

Kaip žinome, Bendros žemės ūkio politikos reformavimas yra ilgalaikis nuolatinis procesas, o pasiūlytas mažas pieno paketas yra žingsnis teigiama reformos linkme. Deja, Roma nebuvo pastatyta per vieną dieną. Komisijai tai žinoma geriau nei bet kam kitam.

Norėčiau paminėti vieną svarbų politinį aspektą, dėl kurio kai kurie kolegos jau diskutavo: pienas mokykloms. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas paragino jį didinti nuo 16,11 iki 18,11 EUR už 100 kg. Tai protingas pakeitimas ir buvome teisūs jo prašydami. Gal dabar galėtume rimtai apsvarstyti vaisių tiekimo į mokyklas programą, dėl kurios turbūt taip pat bus patenkintas Komisijos narės kolega M. Kyprianou.

Taip pat palaikau pieno ir pieno produktų gamybos baltymų kiekio standartizaciją, nes tai Europos gamintojams leidžia sąžiningai konkuruoti su trečiųjų šalių konkurentais, atsižvelgiant į tai, kad konkurencija yra pagrindinis liberalus rūpestis. Šiuo metu pieno gamintojams ir pieninėms yra teisinga, svarbu ir skubiai būtina dar labiau sutekti savo išteklius, kad būtų lengviau pareikšti apie savo interesus rinkoje. Šioje srityje dar taip pat reikia atlikti daug darbo.

Norėčiau pateikti idėją iš vartotojo pozicijų ir žiūrėdamas į ateitį. Visame pasaulyje padidėjo pieno paklausa. Ypač aišku, kad gyvenimo ir valgymo įpročiai keičiasi visoje Azijoje t. y. paklausa didėja ir kainos didėja. Gaila, kad aukštesnės kainos visų pirma aiškinamos prekybos ypatumais. Tačiau turime būti savo piliečiams sąžiningi. Didesnės kainos kai kuria prasme byloja aplinkos apsaugos tiesas. Pvz., nesuvokiama, kad litras pieno dabar kainuoja mažiau nei litras vandens. Sviestas dabar pigesnis nei buvo prieš 20 metų. Tikrai privalome piliečiams pasakyti, kad žinoma, yra ir pagerėjimo. Pinigai turi likti sektoriuje, tačiau neturi būti skirti prekybai.

Žodis apie kvotas. Akivaizdu, kad kurį laiką dar turėsime kvotas. Apie tai čia buvo diskutuojama ir buvo pateiktos priežastys dėl kvotų išlaikymo. Tačiau dabartinės kvotos pienui turi baigtis 2015 m. kovo mėn., ir ne tik Vokietijos ūkininkams, kurie galės pelnytis iš didėjančios pasaulinės pieno ir pieno produktų paklausos. Kai Komisijos narė garsiai galvodama sakė norinti padidinti kvotą, turbūt reikia suprasti, kad norėjo pasakyti, jog ją reikia panaikinti. Mes galime būti sąžiningi ir paprašyti, kad ji būtų panaikinta.

Manau, kad apskritai E. Jeggle pranešimas buvo labai geras. Linkiu Komisijos narei viso ko geriausio vykdant tolesnes žemės ūkio politikos reformas.

  Andrzej Tomasz Zapałowski (UEN). – (PL) Pone pirmininke, pasiūlyti pieno rinkos pakeitimai ir pieno fondo sukūrimas turi remti ir ūkininkus, ir vartotojus, o ne griauti esamą padėtį. Be jokių abejonių reikia įvesti nuostatą išskirtinėms aplinkybėms ir užtikrintam teisiniam pagrindui dėl pieno produktų saugojimo įvairiomis sąlygomis.

Ypač svarbi kovos už sveiką maistą dalis yra teikti paramą žemės ūkio produktams kalnuotose vietovėse. Ten gaminamas pienas yra geros kokybės dėl palyginti mažo užterštumo.

Vienodai svarbu tiksliai informuoti visuomenę apie produktus, t. y. apie pieną, bei apie šalį ir apie už gamybą atsakingą gamintoją. Į tai turi būti įtraukta informacija, kad genetiškai modifikuoti augalai buvo arba nebuvo naudojami šios gamybos procese. Tai ypač svarbu žinoti duodant pieną vaikams.

Galiausiai, norėčiau pasveikinti E. Jeggle už puikų pranešimą.

  Jim Allister (NI). – Pone pirmininke, šiame pranešime yra trys dalykai dėl bendros pieno rinkos organizavimo, kuriuos labai remiu. Pirma: privatus grietinėlės ir nugriebto pieno miltelių saugojimas neturi būti panaikintas, bet išlaikytas kaip saugumo priemonė besikeičiančiame pieno gamybos pasaulyje. Antra: mokyklų aprūpinimo pienu sistema yra kritiškai svarbi, ypač kovojant su nutukimu ir ji turi būti išplėsta įtraukus naujus ir sveikus pieno produktus. Trečia: pieno fondo restruktūrizavimo programa turi būti sukurta su tikslu pieno sektoriui sutaupyti; santaupos turi atsirasti įgyvendinant mažą pieno paketą, o toks fondas turi būti naudojamas remti rinkodarai ir su mityba susijusiam sąmoningumui.

Nors dabar su pienu susijusios prognozės yra optimistiškesnės, turime įsitikinti, kad nebūtų imtasi jokių žingsnių, kurie panaikintų dabartines saugumo priemones arba sutrukdytų plėsti įsivaizduojamą pieno viziją. Sukauptų santaupų nereikėtų prarasti dėl pramonės šakos ir jos skatinimo.

  Esther de Lange (PPE-DE). – (NL) Pone pirmininke, taip vėlai, kai su mumis liko tik atkakli pranešėja žemės ūkio klausimais ir už žemės ūkio reikalus atsakinga Komisijos narė – už tai labai dėkojame – pienas ko gero neatrodys labiausiai gaivinamas gėrimas, kurio dabar norėtųsi, ypač po prieš tai buvusios diskusijos. Tačiau neturime pamiršti, kad čia kalbame apie vieną iš Europos žemės ūkio produkcijos gigantų. Kiekviena ES valstybė narė yra pieno gamintoja, o pienas sudaro ne mažiau kaip 14 % Europos žemės ūkio produkcijos. Tačiau, derėtų pasakyti, kad tai labai kukli ūkio biudžeto dalis. Pieno sektorius taip pat leidžia rinktis kokybiškus produktus ir ypatingą regionui būdingą maistą. Generolas De Golis šią didelę maisto įvairovę siejo su savo šalies valdymu. „Kaip gali valdyti šalį, kurioje yra 246 rūšys sūrio?“ retoriškai klausė jis. Ką ši prancūziška pastaba gali reikšti iš 27 valstybių susidedančiai Europos Sąjungai su, be abejonės, tūkstančiais rūšių sūrių, tačiau šįvakar to nenagrinėsime.

Reikėtų nepamiršti pienininkystės ūkininkų indėlio savo šalyje. Tai sektorius, kuriuo anksčiau buvo galima didžiuotis, bet kuris pastaruoju metu išgyvena ne pačius lengviausius laikus. Šiais sunkiais metais ir esant dabartinėms rinkos vystymosi tendencijoms kyla noras galvoti apie klausimus, kurie yra už šios diskusijos ribų. Būsiu ne toks kaip visi ir to nedarysiu, nors dauguma Parlamento narių šiai pagundai pasidavė. Tik pakartosiu, ką sakė Struan Stevenson, kuris visai tinkamai paklausė, kokia kainos padidėjimo dalis iš tiesų atitenka ūkininkams.

Grįšiu prie mūsų diskusijos temos: puikių K. Jeggle pranešimų. Ypač noriu paminėti raginimą išplėsti mokyklų aprūpinimo pienu sistemą. Teisingai buvo panaikintas ryšys tarp riebalų procento ir paramos, todėl man yra prasmė išplėsti sistemą, visų pirma galvojant apie naujus ir sveikus produktus, ypač atsižvelgiant į Europoje didėjančią nutukimo problemą. Komisijos narė jau pasakė, kad šiuo klausimu kalbasi su valstybėmis narėmis, bet gal ji galėtų pasakyti, kada galime tikėtis konkrečių pasiūlymų šia tema, ir iš to seka, kada šis paketas gali būtų išplėstas.

Galiausiai, sutinku su pranešėja, kad dar per anksti visai atsisakyti esamų apsaugos priemonių, net jei jos dabar nenaudojamos, bet ir tai yra būklės patikros klausimas. Taigi „Laukite tęsinio“.

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE). – (HU) Nuoširdus pagyrimas K. Jeggle už jos puikų darbą; taip pat norėčiau pasidžiaugti Komisijos mažu pieno paketu. Naujose valstybėse narėse kol kas buvo įmanoma nukrypti nuo ES teisės aktų, reglamentuojančių riebalų kiekį dėl sunkiai išsikovotų nukrypimų, bet gerai, kad po 2009 m. vis dar galėsime vartoti pieno produktus, prie kurių esame įpratę.

Laukiant intensyvėjančios prekybos tarp valstybių narių po liberalizavimo turime būti dar budresni dėl maisto saugos. Norėčiau atkreipti Komisijos narės dėmesį į faktą, kad maisto saugumo klausimas kelia dar didesnių problemų visoje Europoje ir tokių, kurios ypač liečia naujas valstybes nares.

Remiu Žemės ūkio komiteto patvirtintą pasiūlymą, kad dėl standartizacijos atsiradę sutaupytos lėšos liktų pieno sektoriuje. Šie pinigai turi būti skirti dviem tikslams. Vienas yra paramos pienui reorganizavimas, o kitas yra pieno tiekimo mokykloms programa, kuri yra puiki Komisijos iniciatyva. Ši programa yra viena iš esminių sudedamųjų sveikos mitybos dalių kovojant su nutukimu ir svorio padidėjimu. Reikia didinti paramą šiai programai.

Norėčiau pasakyti J. Chatzimarkakiui, kad jis beldžiasi į atviras duris, nes prieš aštuoniolika mėnesių siūliau vaisių tiekimo programą mokykloms, kurią Fischer Boel patvirtino tiek, kad dabar ji įtraukta į jau užbaigtą vaisių ir daržovių reformą. Pieno tiekimo mokykloms programa ir vaisių tiekimo mokykloms programa labai gerai viena kitą papildo.

Daug kas minėjo kvotų sistemą. Ir akivaizdu, ir reikia saugotis, kad Komisija gali jos nepatvirtinti, bet vis tiek prašyčiau, kad neatsitiktų taip, kaip nutiko su kukurūzų intervencija. Tegul būna „minkštas nusileidimas“, tegul pieno gamintojams būna paruošiamasis laikotarpis. Bijau, kad nacionalinės kvotos padidėjimas ir baudų panaikinimas ateityje ves prie kvotų nuvertėjimo.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN). – (PL) Pone pirmininke, bendras pieno ir pieno produktų rinkos organizavimas yra svarbus klausimas ir kiekvienai valstybei narei atskirai, ir visai Europos Sąjungai. Visi sutariame, kad jis reikalauja kai kurių pakeitimų, bet jie turi būti pagrįsti išsamių mokslinių tyrimų rezultatais, o ne pramonės šakos ar verslo lobizmu. Privalome prisiminti, kad mūsų tikslas visada turi būti naudingas žmonijai, o šiuo atveju, vartotojams, kurie turi teisę tikėtis, kad ginsime jų interesus.

Šiame kontekste Europos Komisijos pasiūlymas panaikinti plius minus 0,2 % paklaidą dėl riebalų kiekio žmonių vartojimui skirtame piene lyginant su ant pakuotės nurodytu skaičiumi, yra nepriimtinas. Pieno rinkos organizavimo tobulinimas turi prasidėti nuo pieno kvotų peržiūros, o po to jos turi būti paskirstytos remiantis vartojimu. Negali būti tokia padėtis, kai, pvz., 80 mln. gyventojų turinti Vokietija gautų 28 600 000 tonų viršijančią kvotą, o Lenkija su 38 mln. gyventojų turėtų mažesnę nei 9 mln. tonų kvotą.

Bendroji žemės ūkio politika, tame tarpe pieno politika, taip pat turi neatsakytų klausimų: kokį žemės ūkio modelį remiame – ar šeimų valdomas žemės ūkio valdas, ar ūkininkus su dešimtimis tūkstančių hektarų? Jei galvoju apie šeimų valdomas žemės ūkio valdas, tai nėra reikalo finansuoti privataus saugojimo ūkiuose. Šios lėšos būtų geriau panaudotos pasiūlytam pieno fondui, kuris be kitų dalykų, pasitarnautų informacijos sklaidai dėl pieno ir pieno produktų maistingumo, kad būtų remiama pieno tiekimo mokykloms sistema ir būtų teikiama parama regioninių produktų gamybai bei pieno pramonės restruktūrizavimui.

  Mairead McGuinness (PPE-DE) . – Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti E. Jeggle už jos profesionalumą rengiant šiuos pranešimus. Šiame etape protinga būtų viską supaprastinti, bet nereikėtų daryti radikalių pokyčių.

Regis, šis pasaulis labai juokingas, nes dar visai neseniai pieno sektoriuje buvo visiška neviltis ir tamsa, todėl neįtikėtina, kaip ūkininkai geba išlikti ir susigrąžinti dvasines jėgas kai šią vasarą, pirmą kartą per tiek laiko pamačiau jų veiduose šypsenas, nes atsigauna pieno kainos. Vartotojai pastebi – o „Tesco“ iš tiesų sako – kad ilgalaikė mažėjančių išlaidų maistui tendencija sustojo. „Tesco“ generalinis direktorius Seras Terry Leahy neseniai pasakė, kad iš esmės pasikeitė vartotojų prioritetai renkantis maistą ir, manau, kad tai tiesa ir yra sveikintina; tikiuosi, kad tai reiškia atitolimą nuo prekybos centrų „rimbo“ politikos maisto atžvilgiu. Akivaizdu, kad stengiamės apie pieną kalbėti konkrečiai. Visi norime žinoti apie planus dėl pieno kvotų, turint galvoje tokią rinkos padėtį, kokia yra. Ir norėtume apie tai išgirsti.

Taip pat skaičiau apie Kinijos norą, kad vaikai gertų pieno ir, keista, kad, turint tai galvoje, mūsų vaikai Europoje, regis, jo geria vis mažiau. Tačiau dėl mokyklų aprūpinimo pienu sistemos, kuri gyvybiškai svarbi, norėčiau pateikti jums Áinės – ji viena iš mano vaikų, jai dešimt metų – požiūrį. Ji ką tik nutarė nedalyvauti mokyklos pieno sistemoje ir, manau, kad dėl labai įdomių priežasčių – jai patinka pienas, bet ji mieliau žaistų lauke su draugais, nei sėdėtų ir gertų pieną, o mokykloje ji verčiama tai daryti. Taigi, yra daug priežasčių, kodėl reikėtų dar paanalizuoti tą sistemą ir mums reikia padirbėti su mokyklomis, nes Airijoje vidutinis pieno suvartojimas yra žemas, o mes nerimaujame dėl to kovodami su nutukimu.

Kaip jau minėjau, laukiu ateities ir būklės patikros. Mano pačios sveikata šiuo metu ne kokia ir manau, kad šilto pieno puodelis tiems iš mūsų, kurie čia sulaukėme vėlumos, būtų labai puikus dalykas.

  Wiesław Stefan Kuc (UEN). – (PL) Pone pirmininke, E. Jeggle pranešimai pradeda pieno ir pieno produktų rinkos reformą. Gerai, kad pasiūlymas dėl pieno fondo sukūrimo pateiktas prieš konkrečius veiksmus, siekiant reformuoti pieno gamintojų ir pieno perdirbėjų sektorių. Taip pat gerai, kad įvesta šiek tiek lankstumo, sumažinant reglamentų dėl ES pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo skaičių.

Negerai, kad šis lankstumas nebuvo taikomas toliau, ir kad nebuvo panaikintos pieno kvotos, t. y. praktinė gamybos kiekio kontrolė. Taip pat negerai, kad liko standartizacija baltymų ir riebalų kiekio konsolidavimo forma, kadangi priešingai nei su mėsos gamybos padėtimi, ji atskiria produkto kokybę nuo gamintojo.

Galiausiai, gamintojų, perdirbėjų ir visų mūsų vardu tikiu, kad su šia reforma bus pasiekta daugiau nustatytų tikslų nei su praėjusiąja.

  Carmen Fraga Estévez (PPE-DE). – (ES) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti E. Joggle už jos pranešimus, kurie konkrečiai buvo įtraukti į Komisijos pasiūlymus ir juos patobulino, ir tikiuosi, kad specialiajame žemės ūkio komitete pasiektas techninis susitarimas nesutrukdys Tarybai apsvarstyti Parlamento patvirtintus pakeitimus, pvz., pakeitimą dėl pagalbos privačiam saugojimui nepanaikinimo.

Be to, norėčiau pabrėžti, kad šis pasiūlymų paketas susideda iš svarbių sudedamųjų dalių, kurios skelbia apie vidurinio etapo pradžią, vedančią prie kvotų sistemos panaikinimo iš esmės iki 2015 m. Kaip pavyzdį norėčiau nurodyti intervencinės kainos nugriebto pieno milteliams sumažinimą.

Pranešimas, kad neliks pieno kvotų savaime gamintojams sukūrė netikrumo padėtį, kaip supranta ir Komisijos narė, dėl to buvo pažeista kvotų rinka, kuri ženkliai sulėtino sektoriui reikalingą restruktūrizaciją, bet jau Ispanijoje.

Tuo remdamiesi prašome Komisijos neuždelsti su pasiūlymų pateikimu dėl sektoriaus ateities, kurie atsakytų į tokius klausimus, kaip pvz., palaipsnis kvotų didėjimas arba galima kompensacija dėl gamybos teisių netekimo, arba tiesioginės pagalbos lygis po naujo intervencinių kainų sumažėjimo; šie klausimai be kitų, reikalauja skubaus atsakymo, kad sektorius galėtų išbristi iš šios nežinomybės.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, Komisijos nare, aptariame mažą reformų paketą dėl pieno ir pieno produktų rinkos reformų. Mažas paketas yra geras pasiūlytų pakeitimų apibūdinimas. Pilnos ir tinkamos šios rinks reformos dar laukiame.

Mažame pakete pateikti pasiūlymai yra protingi ir verti paramos. Jie susiję su pieno fondo kūrimu, kuris rems sektoriaus veiklos reformavimą, pvz., pieno vartojimo skatinimą, įskaitant vartojimą mokyklose arba paramą pieno gamybai kalnuotose vietovėse. Taip pat reikia išlaikyti paramą privačiam pieno produktų saugojimui.

Bet yra svarbus klausimas: kaip dėl esminių pieno rinkos reformų? Šiuo metu matome kaip pieno produktų kainos didėja, o tai skatina infliaciją visoje Europos Sąjungoje. Didėja reikalavimas eksportuoti pieno produktus iš ES.

Kokia padėtis ES? Gamybos kvotos ir milžiniškos baudos už jų viršijimą. Ką reikėtų daryti? Veikti sistemiškai, bet kontroliuojamai; turime pradėti didinti pieno kvotas nuo 2 iki 5 % per metus, priklausomai nuo padėties konkrečioje šalyje. Grįskime kelią kvotų panaikinimui iki 2015 m. – būtent to ir laukia ūkininkai. Komisijos narė apie tai ne kartą kalbėjo. Ar galime sau leisti laukti būklės patikros? Nemanau. Esu įsitikinęs, kad šiandien galime pradėti nuo palaipsnio pieno kvotų didinimo proceso. Kartoju: lėtai, palaipsniui ir atliekant pilną stebėseną.

  Albert Deß (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, K. Jeggle atliko puikų darbą parengdama tris pranešimus apie pieną ir už tai jai nuoširdžiai dėkoju. Taip pat dėkoju Komisijos narei už pasiūlymus, kurie šiandien suformavo mūsų diskusijos pagrindą. Trys pranešimai yra gana techninio pobūdžio. Esminė diskusija dėl pieno įvyks kartu su būklės patikra.

Norėčiau panagrinėti kelis klausimus. Džiaugiuosi, kad pirmasis pranešimas susijęs su pieno miltelių baltymų kiekio standartizacija, kuri veda prie rinkos suderinimo. Antrame pranešime man priimtina, kad bus panaikintos 27 nacionalinės sviesto kokybės grupės ir bus pakeistos vieningu visos Europos kokybės apibrėžimu. Taip pat džiaugiuosi, kad daugiau dėmesio kreipiama į mokyklų aprūpinimą pienu. Geriau gaminti skanų pieną ir pieno produktus savo vaikams nei aptarinėti jaunuolių piktnaudžiavimą alkoholiu, kaip darėme šiandien.

Trečiame pranešime nurodoma, kad geriamasis pienas galėtų būti pardavinėjamas lanksčiau. Čia primygtinai Komisijos narei teigčiau, kad 0,2 % paklaida yra gerokai per didelė. Pieno gamintojai skaičiuoja riebalų kiekį iš ūkininkų superkamame piene 0,01 % tikslumu, todėl privalo ir vartotojams tiksliai nurodyti geriamo pieno riebalų kiekį.

Pienas yra vertingas ir sveikas maistas. Pienas ir pieno produktai yra sveikos mitybos dalis; tikiu, kad mūsų pienininkyste besiverčiančių ūkininkų padėtis ir toliau gerės, o rinka augs. Skubiai būtina užtikrinti, kad mūsų pienininkyste besiverčiantiems ūkininkams būtų geriau atlyginta už darbą 365 dienas per metus. Šauksmas dėl pieno kainų didėjimo nepagrįstas. Vidutinis suvartojimas Europoje siekia 260 kg. Jei vartotojas turės sumokėti 10 centų daugiau, tai susidarys 50 centų per savaitę, o tikrai turėtume manyti, kad tiek pieno gamyba Europoje verta.

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE). – (RO) Pone pirmininke, ponai ir ponios kolegos, bendrosios pieno rinkos supaprastinimo priemonė, valstybių narių nuomone yra puiki iniciatyva, kuri Europos rinką priartina prie tikroviškų ūkininkų poreikių. Tai įmanoma būtent liberalizavus gamybą ir pieno rinkodarą. Tai gera naujiena ypač toms valstybėms, kurių ūkininkai turėtų per daug investuoti, kad pagamintų tik vieną iš trijų pieno rūšių, kurios iki šiol buvo leistinos.

Nemanau, kad remiantis dabartinėmis rinkos sąlygomis ūkininkai būtų galėję pritaikyti savo gamybą iki 2009 m. kai baigsis pereinamasis laikotarpis. Be to, Europos Sąjunga neturi diktuoti pieno produktų turinio, jei jis atitinka fitosanitarijos standartus. Todėl visiškai sutinku su šia liberalizavimo priemone.

Antra, remiu vienodos pagalbos įvedimą mokyklų aprūpinimo pienu sistemai. Tai svarbi priemonė, kuri prisidės prie Europos socialinės sanglaudos, kadangi sąlygos bus palankesnės neturtingesniems rajonams ir bus kovojama su jaunų žmonių nutukimu. Remiantis Komisijos pasiūlymu, pagalba turi būti didesnė, nes mokyklos ir darželiai neturi būti verčiami dalyvauti finansuodami dalį išlaidų. Be to, ši suma bus naudinga ypač toms šalims, kurių mokyklose jau veikia pagalbos sistema. Europos lėšos gali prisidėti prie mokiniams skirtų programų ir produktų kokybės ir pareikalaus didelių valstybių narių biudžetinių išteklių, kurie galėtų būti panaudoti su jaunais žmonėmis susijusioms politikos sritims remti.

Taip pat remiu Europos pieno rinkos restruktūrizavimo fondo sukūrimą. Dėl kokybės gerinimo į tai taip pat turėtų būti įtraukta finansavimo linija, pagal kurią daug ūkininkų naujose valstybės narėse po 2009 m. negalės parduoti savo produkcijos.

Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas, kad turime matyti bendros rinkos organizavimo pokyčius platesniame bendrosios žemės ūkio politikos būklės patikros kontekste. Manau, kad tai tinkamas laikas restruktūrizuoti bendrąją pieno rinką su tikslu panaikinti pieno kvotų sistemą.

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Pone pirmininke, norėčiau pradėti nuo padėkos tiems, kurie vis dar dalyvauja šioje konstruktyvioje diskusijoje. Kadangi, regis, nėra didelių nuomonių skirtumų dėl mažo pieno paketo, norėčiau pasinaudoti proga ir pasakyti savo paskutinius komentarus dėl to, kas visiems matoma ir žinoma.

Per paskutines kelias savaites įvairūs suinteresuoti asmenys bei žiniasklaida per vasarą ypač susitelkė į pieno kainų vystymą Bendrijoje. labai džiaugiuosi, kad šiandien turiu galimybę viską išsakyti ir išvengti galimų nesusipratimų. Faktas, kad nuo praėjusių metų pradžios pieno produktų kainos ženkliai padidėjo ypač dėl rinkos reakcijos ir, kaip teisingai buvo paminėta, ne dėl padidėjusios bioenergijos gamybos.

Žinoma, galima paaiškinti, kodėl padidėjo pieno kainos, ir prie to norėčiau grįžti šiek tiek vėliau, bet iš pradžių apskritai pakalbėsiu apie ateitį.

Visi žinome, kad pajamų dalis, kurią maistui išleidžia Europos namų ūkiai kiekvienais metais palaipsniui mažėja. Šiandien Bendrija išleidžia tik apie 12 % pajamų maistui ir nealkoholiniams gėrimams – labai didelis išlaidų sumažėjimas, kaip matote. Įdomu, kad Vokietijos laikraštis atliko labai greitą tyrimą, kuris leido padaryti išvadą, kad norėdamas nusipirkti butelį pieno 1960 m. vienas žmogus turėjo dirbti 11 minučių, o 2006 m. 3 minutes. Nors vidutinė sviesto kaina šiandien yra 4,10 EUR, 1982 m. ji buvo 4,50 EUR. Tai nominalios kainos, kai neatsižvelgiama į infliaciją. Dabartinės kainos yra dėl istoriškai žemo kainų lygio, kuris buvo nustatytas po 2003 m. reformos, pramonei suteikusios konkurencingesnį pagrindą, o pieną tiekiantiems ūkininkams kompensavusios už potencialiai žemas kainas.

Dabar norėčiau grįžti prie esminių dalykų kalbant apie dabartinę rinkos padėtį. Pirma, jau kurį laiką nemokama dauguma subsidijų, tik daugiausia vykdomi grąžinimai dėl eksporto, intervencinio pirkimo ir įvairios skirtingos realizavimo pagalbos.

Antra, šiandien esame tokioje padėtyje, kai intervencijos atsargų nėra – visi kiekiai parduoti vidaus rinkoje.

Trečia, sviesto tiekimas buvo sumažintas dėl mažesnės produkcijos ir intervencinių atsargų nebuvimo. Dar visai neseno pieno riebalai buvo pirmenybės tvarka naudojami sūrio gamybai, kai pagerėjusios sviesto kainos leido pramonei vėl išplėsti sviesto gamybą.

Ketvirta, nors šiais metais karvių primilžis šiek tiek didesnis nei pernai, jis ne visiškai patenkina padidėjusią paklausą.

Galėčiau ir toliau vardyti kitus esminius dalykus, bet iš esmės šiandien matome rinkos jėgų žaidimą remiantis pasiūla ir paklausa. Prieš reformas buvęs požiūris į rinką dingo, o intervencijos lygis diktavo kainas. Dabar pramonė priima tikrus komercinius sprendimus siekdama maksimalios grąžos būsimoms investicijoms, bet taip pat leidžia mokėti didesnes kainas pieno tiekėjams – ūkininkams.

Tokiu atveju man malonu matyti teigiamas žaliavinio pieno kainų tendencijas per paskutinius mėnesius: Kai kuriose valstybėse narėse jos siekė 15-20 %. Tačiau visi žinome, kad gamybos savikaina didėja, o pieno gamyba ir toliau plėsis, jei bus galima išlaikyti ar net padidinti pelno maržą.

Todėl norėčiau pasinaudoti šia proga ir padaryti teigiamas išvadas. Istorinėje perspektyvoje dabartinės didmeninės ir mažmeninės kainos nėra labai aukštos. Rinkos grąža pieno pramonei ir ūkininkams yra žadanti, o viešosios rinkos paramos išlaidos šiame sektoriuje daugiau ar mažiau sumažėjo iki šiek tiek socialinio atspalvio turinčių veiksmų.

Neturime leisti, kad mūsų politinius sprendimus diktuotų trumpalaikiai pieno sektoriaus pokyčiai, o per kitus 12 mėnesių turėsime puikią progą aptarti galimybes ir priemones, kaip priversti pieno sektorių tvariai judėti pirmyn.

Visi žinome, kad pieno kvotų sistema turi baigtis iki 2015 m. kovo 31 d. kaip jau minėjau, lapkričio mėnesį pradėsiu diskusiją dėl būklės patikros ir kitas diskusijas – įskaitant ir čia, Parlamente – 2008 m pavasario pabaigoje pateiksime visus teisinius pasiūlymus, kad tikėtina, galėtume susitarti ir 2009 m. patvirtinti teisės aktus. Tokiomis aplinkybėmis pasinaudosime proga plačiau aptarti visus klausimus pieno sektoriuje.

Ištirsiu, kokios priemonės būtų tinkamos stengiantis rasti švelnią išeitį, kai 2015 m. baigs galioti kvotų sistema. Švelni išeitis gali būti, kaip jau buvo minėta, kvotų padidinimas prieš arba įpusėjus terminui iki 2015 m. Esu įsitikinusi, kad per kitus 12 mėnesių turėsime daug galimybių labai įdomiai padiskutuoti, tame tarpe ir dėl pieno sektoriaus platesniu mastu.

  Pirmininkas . − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks rytoj.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

  Bogdan Golik (PSE), raštu. – (SL) Pone pirmininke, Europos Komisijos pasiūlymas dėl mažo pieno paketo tikrai padės supaprastinti BŽŪP ir sumažinti administracinę naštą. Verta remti daugumą šio paketų dalių, ypač dėl pieno žmonių vartojimui gamybos ir rinkodaros leidimo Bendrijoje su didesne riebalų gradacija nei buvo leidžiama anksčiau ir dėl vienodos subsidijų sumos mokyklų aprūpinimo pienu sistemai įvedimo.

Tačiau subsidijų panaikinimas nugriebto pieno miltelių ir grietinėlės saugojimui kelia klausimų. Europos Komisijos nuomone ES operatoriai nenaudojo šių paramos priemonių pieno rinkai ir dėl šios priežasties jos turi būti laikomos pasenusiomis ir nereikalingomis. Šiuo metu sunku tiksliai numatyti ilgalaikę pieno ir pieno produktų rinkos ateitį, ypač dėl to, kad keičiama bendroji žemės ūkio politika, ir dėl šios priežasties pirmiau paminėtų paramos priemonių panaikinimas, net jei jos šiuo metu nenaudojamos, būtų skubotas.

  Hélène Goudin (IND/DEM), raštu. – (SV) Praėjusį birželio mėnesį daug kartų šiuose Parlamento rūmuose buvo reiškiami stiprūs politiniai prieštaravimai Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pateiktiems pranešimams. Pranešimas dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (A6-0283/2007) – tai dar viena šio komiteto pateiktas pranešimas, kuris ir toliau atkakliai gina dideles subsidijas visoms skirtingoms žemės ūkio sektoriaus grupėms ir toliau tęsia prieš išorinį pasaulį nukreiptą protekcionizmą.