Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2007 m. rugsėjo 5 d. - Strasbūras

13. Komisijos klausimų laikas

  Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės punktas – klausimų laikas (B6-0138/2007).

Tarybai buvo pateikti šie klausimai:

Manuel Medina Ortega (H-0517/07) klausimas Nr. 1.

Tema: Visuotinis požiūris į imigraciją

Atsižvelgiant į Liuksemburge 2007 m. birželio 17 ir 18 d. surengtos Bendrųjų reikalų tarybos priimtas išvadas dėl visuotinio požiūrio į imigraciją ir kitas problemas, kilusias dėl ilgalaikių tarpvyriausybinių bendradarbiavimo priemonių įgyvendinimo šioje srityje, išplėtimo ir sustiprinimo, kokias priemones atsižvelgdama į kuriamą efektyvesnę Sąjungos politiką, ypač įskaitant tikrąsias sprendimų priėmimo galias Komisijai ar Frontex tokiuose reikaluose, pvz., kuriant bandomuosius bendravimo projektus, numato Taryba?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) ES institucijos, bendradarbiaudamos su valstybėmis narėmis, o kai reikia ir su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, įgyvendina daugybę priemonių, numatytų 2007 m. birželio 18 d. Tarybos išvadose, esančių pagal Sutartį joms suteiktos jų kompetencijos ribose.

Atsakomybė už išorinių sienų kontrolę ir stebėjimą tenka valstybėms narėms. Tačiau visų Šengeno sutarčiai priklausančių valstybių narių, ne tik tų, kurios turi išorines sienas, interesas užtikrinti efektyvią išorės sienų kontrolę, todėl buvo imtasi tam tikrų priemonių siekiant skatinti solidarumą ir bendradarbiavimą tarp valstybių narių šioje srityje.

Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros, paprastai žinomos Frontex vardu, sukūrimas Reglamentu (EB) Nr. 2007/2004 buvo svarbus solidarumą skatinantis žingsnis.

Taip pat Frontex agentūros kompetencija buvo toliau stiprinama šių metų birželio 12 d. priimant pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio skubios pasienio pagalbos būrių kūrimo mechanizmą, o 2007 m. įsteigiant centralizuotą turimos techninės įrangos registrą, vadinamą priemonių komplektu, saugomą valstybių narių, kuris gali būti prieinamas kitoms valstybėms narėms.

Bendros operacijos ir bandomieji projektai pradedami sutarus suinteresuotoms valstybėms narėms. Skubios pasienio pagalbos būriai kuriami reaguojant į vienos ar daugiau valstybių narių pateiktą prašymą. Frontex koordinuoja šią veiklą.

Šiuo metu nėra planų išplėsti Komisijos ar Frontex sprendimų priėmimo kompetenciją šiame kontekste. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos Sprendimo Nr. 574/2007/EB dėl išorės sienų fondo 2007 - 2013 m. laikotarpiui priėmimas, kaip Bendrosios programos „Migracijos srautų solidarumas ir valdymas“ dalies, yra dar vienas svarbus žingsnis skatinat solidarumą, taip pat sukurs naujas finansinės paramos teikimo valstybėms narėms, kurioms taikomos Šengeno sutarties prie jų išorės sienų nuostatos. priemones.

  Manuel Medina Ortega (PSE). – (ES) Pone Pirmininke, labai dėkoju jums už suteiktą informaciją. Žinau apie konstitucinius šių bendradarbiavimo priemonių vystymo apribojimus bei daugelio valstybių narių nenorą imtis didesnių įsipareigojimų, tačiau mes visuomet rizikuojame, kad Europos Sąjungos žodžiai nebus patvirtinti veiksmais, būtent kalbant apie Frontex mechanizmo veikimą. Dėl griežtai tarpvyriausybinio ir savanoriško bendradarbiavimo pobūdžio Europos Sąjungos žodžiai dažnai lieka tik žodžiais, kitaip sakant, programa pradeda veikti ir yra nutraukiama, nes vyriausybės nepateikė materialinių išteklių arba pasiūlę juos, vėliau atsiima, o tai reiškia, kad galiausiai kartojame pareiškimus, kurie tikrai nuvilia visuomenę, skelbdami apie finansavimo nutraukimą veiklai prasidėjus arba po labai riboto arba labai trumpo laiko.

Tikiuosi, kad pirmininkaujanti valstybė paskatins sistemos stiprinimą, užtikrinsiantį tokių operacijų ilgalaikiškumą.

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Suprantu jūsų susirūpinimą. Bet kuriuo atveju manau, reikėtų žvelgti pozityviai į pasiektą pažangą. Jei prisiminsime, kur pradėjome ir ką pasiekėme, mano nuomone, Frontex agentūros steigimas jau yra pasiekimas ir žingsnis bendradarbiavimo dėl išorės sienų valdymo Europos Sąjungoje link.

Galime sakyti ir kaip jūs sakote, gerinti Frontex gebėjimus ir kompetenciją, jei valstybės narės to nori. Tačiau manau, kad šiuo atveju taip pat pasakytina, kad tai nėra tik tarpvyriausybiniai žodžiai, o esminiai žodžiai, kuriais yra pagrįsta Sąjunga ir tie žodžiai reiškia solidarumą.

Taip turime pasikliauti tuo solidarumu, solidarumu su valstybėmis narėmis, kurioms vienu ar kitu metu jo gali prireikti. Tai žodis, kuriam nėra pakaitalų, tai tarpvyriausybinę padėtį, o tiksliau sąjungą, apibūdinantis žodis.

  Hubert Pirker (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, norėčiau kalbėti konkrečiau. Mintis dėl Frontex yra puiki, tačiau jos įgyvendinimas menkas. Viena priežastis, ta, kad valstybės narės neteikia nei darbuotojų nei įrangos, kurią yra pažadėjusios. Ponas Frattini išsiaiškino, kad buvo pateikta tik 10 proc. išteklių. Norėčiau, kad man ir Parlamentui pasakytumėte konkrečiai, kiek darbuotojų ir kokia pažadėta techninė įranga ir iš kokių valstybių narių buvo iki šiol pristatyta, ko dar trūksta, kokių veiksmų planuojate imtis, kad užtikrintumėte, kad visos valstybės narės galiausiai pristatytų, ką pažadėjusios, norint, kad Frontex veiktų ištisus metus.

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas – (PT) Aš taip pat suprantu gerbiamo nario klausimą. Privalome prisiminti Frontex srityje prisiimtus įsipareigojimus dėl įrangos ar darbuotojų ir privalome jų laikytis ir norėčiau pabrėžti, kad pirmininkaujanti valstybė nepraleido progos atkreipti dėmesį į tuos aspektus.

Jei mums nepavyksta laikytis prisiimtų įsipareigojimų, tuomet turime tai padaryti skubos dalyku. Tai vienintelis būdas įgalinti efektyvų Frontex agentūros funkcijų ir kompetencijos vykdymą.

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Man būtų įdomu išgirsti ar buvo apsvarstyta smulkių ir vidutinių įmonių dalyvavimo galimybė, juk jos ženkliai prisideda prie užimtumo Europoje. Taip pat norėčiau sužinoti, kokios su moterų užimtumu susijusios priemonės, kurias matėme Jungtinėse Valstijose, buvo įtrauktos į Lisabonos darbotvarkę. Ar Taryba ėmėsi reikiamų atsargumo priemonių atitinkamai integruojant darbuotojus?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Norėčiau pasakyti, kad pagrindiniai su Frontex agentūra ir bendresne imigracijos problema susiję Portugalijos pirmininkavimo tikslai yra efektyvesnė kova su nelegalia imigracija ir tarp mūsų dirbančių ir teisėtai prie mūsų ekonominės ir socialinės plėtros prisidedančių žmonių adaptacijos, integracijos ir gyvenimo kokybės pagerinimas.

Pirmininkaujanti Portugalija turi įvairių su šiuo aspektu susijusių iniciatyvų. Turėsime galvoje priemones, kurios yra pagrindinės ir esminės šioje srityje dėl mūsų santykių su trečiosiomis šalimis. Imigracija visuomet bus pirmininkaujančių valstybių ir Tarybos darbotvarkėse jų dialoguose su trečiosiomis šalimis.

  Pirmininkas. Marie Panayotopoulos-Cassiotou (H-0520/07) klausimas Nr. 2.

Tema: Darbo teisės aktų dėl lyčių lygybės atnaujinimas

Kokius skirtumus tarp elgesio su vyrais ir moterimis dirbančiais mokamą darbą nustatė Taryba?

Koks tokių skirtumų geografinis pasiskirstymas valstybėse narėse?

Kaip Taryba prisidės diskusijų dėl darbo teisės aktų atnaujinimo kontekste kovojant, kad vyrai ir moterys turėtų galimybę dirbti kokybiškus darbus, garantuojančius lankstumą ir saugumą?

Ar galima susitarti dėl apsauginių nuostatų dėl motinystės apsaugos ir darbo derinimo su šeiminiu gyvenimu privačiajame sektoriuje?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Dėl elgesio skirtumų tarp mokamą darbą dirbančių vyrų ir moterų, pagrindiniai teisės aktai yra priimti, įskaitant tam tikras direktyvas, kurios numato vienodą elgesį dėl atlygio, galimybių dirbti, profesinio mokymo, paaukštinimo ir darbo sąlygų.

Be to, Komisija ir Eurostat yra atsakingi už padėties šiame sektoriuje įvairiose Europos Sąjungos dalyse stebėjimą. Aišku, kad norint formuoti politiką reikia kokybiškų visą Europos Sąjungą apimančių duomenų. Šioje vietoje man labai malonu prisiminti neseniai Tarybos ir Parlamento pasiektą susitarimą dėl Europos lyčių lygybės instituto kūrimo, kuris veiks būtent tame regione.

Taryba gali imtis veiksmų dėl darbo teisės aktų atnaujinimo tik gavusi teisės aktų leidimo pasiūlymą iš Komisijos. Nepaisant to, pagal Europos užimtumo strategiją Taryba taiko atviresnius koordinavimo metodus. Mūsų dėmesys dabar yra sutelktas ties Komisijos komunikatu dėl lankstumo ir užimtumo garantijų šioje politikos srityje, komunikate minima lyčių lygybė, kaip vienas galimų bendrų principų, dėl kurių būtų susitarta Europos Sąjungos lygiu.

Taip pat džiaugiamės, kad 2007 m. pavasarį Europos Vadovų Taryba nutarė įkurti šeimos aljansą, kuris bus naudojamas kaip platforma keistis nuomonėms bei žinioms apie geros praktikos pavyzdžius ir šeimos politiką.

O dėl apsauginių nuostatų dėl motinystės apsaugos ir darbo derinimo su šeiminiu gyvenimu privačiajame sektoriuje įvedimo klausimo, man malonu paminėti, kad svarbios direktyvos dėl motinystės atostogų, motinystės ir naujagimių apsaugos darbo vietoje jau yra priimtos.

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). – (EL) Pone Pirmininke, norėčiau padėkoti Tarybos Pirmininkui, kad pakartojo priemones, kurių, kaip žinome, buvo imtasi skatinant lygybę. Klausiu apie teigiamą diskriminaciją kai kurių valstybių narių teisės aktuose. Pvz., mažesnė pensinio amžiaus riba moterims, ar šiandien Europos Komisija, kuri paduoda tas valstybes nares į Europos teismą, tai pasmerks? Ar taryba priims tokiai teigiamai diskriminacijai palankų sprendimą?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Išsamiai paskaičius Vokietijos, Slovėnijos ir Portugalijos pirmininkavimo programas matyti, kad socialiniai dalykai, ypač susiję su lyčių lygybe ir šeimos apsauga, yra mums rūpimų klausimų sąrašo pradžioje.

Bendradarbiaudami su Komisija ir kiekvienas atskirai dirbdami savo atsakomybės srityje mes žinoma pristatysime priemones, kurios gali būti palankesnės ir iš tiesų gali atspindėti mūsų interesus socialinėje srityje. Tie interesai yra esminiai modernioje visuomenėje, tokioje kaip yra ES, atsižvelgiant į atitinkamą ES ir valstybių narių kompetenciją.

Leiskite, gerbiamoji nare, patikinti jus, kad socialiniai klausimai, ypač susiję su šeimos apsauga, yra visų trijų pirmininkaujančių valstybių, o šiuo konkrečiu atveju Portugalijos, prioritetas. Tikiuosi, kad iki gruodžio mėn. šioje srityje jos nenuvilsime.

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Dar 1975 m. Europos Sąjunga priėmė teisės aktus draudžiančius diskriminaciją mokant atlyginimus ir reikalaujančius, kad moterims ir vyrams už vienodą darbą būtų mokamas vienodas atlygis. Jau praėjo 30 metų, tačiau šie teisės aktai dar nėra įgyvendinti. Norėčiau paprašyti Tarybą pareikšti savo nuomonę. Ar valstybės narės gali pačios pasirinkti kuriuos teisės aktus jos įgyvendins, o kurių ne? Kokia yra padėtis Portugalijoje?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Norėčiau dar kartą pabrėžti tai, kas patenka į ES kompetenciją, būtent politika ir teisės aktų leidyba, ir kokia yra valstybių narių atsakomybė, į tai reikia atsižvelgti ir turėčiau pasakyti, kad lyčių lygybė yra pagrindė Portugalijos problema.

Taip pat turiu pasakyti, kad šiuo konkrečiu Reformų sutarties atveju ES, kaip jau parodyta Konstitucinėje sutartyje, lygybė mums yra pagrindinis Europos integracijos klausimas ir yra esminių (teisyno) acquis principų, kurie žinoma visada bus mūsų interesų centre, dalis.

  Pirmininkas. Chris Davies (H-0523/07) klausimas Nr. 3.

Tema: Palestina

Kokia yra dabartinė Tarybos pozicija dėl tiesioginio bendravimo su Palestinos žmonių išrinktais atstovais, dirbančiais Gazos administracijoje?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Norėčiau priminti posėdžio dalyviams, kad Taryba savo 2007 m. liepos 23 - 24 d. išvadose pakartojo visiškai remianti Prezidentą Abbas ir Minstro Pirmininko Fayyad vadovaujamą vyriausybę.

Taryba taip pat dar kartą patvirtino savo poziciją dėl įvykių Gazoje: vienintelis būdas pasiekti Palestinos valstybės tikslus taikiomis ir demokratiškomis priemonėmis yra susitaikymas ir nacionalinė vienybė, pagrįsta Prezidento Abbas sukurta taikos programa.

Taryba taip pat pareiškė, kad ES prieštarauja bet kokiam Palestinos teritorijų padalijimui ir patvirtino, kad ES yra pasirengusi bendradarbiauti su Palestinos partijomis, kurių politika ir veiksmai atspindi Kvarteto principus.

ES atnaujino santykius su Palestinos valdžios institucijomis. Pradėjome tiekti tiesioginę finansinę ir techninę pagalbą Palestinos vyriausybei. Taryba 2007 m. liepos 23 - 24 d. išvadose dar kartą patvirtino savo įsipareigojimus padėti sukurti būsimos Palestinos valstybės institucijas bei ekonomiką ir pabrėžė visaverčio ekonominio vystymosi palestiniečių okupuotose teritorijose poreikį, įskaitant bendradarbiavimo su Palestinos privačiu sektoriumi skatinimą.

Taryba patvirtino savo paramą Palestinos civilių policijai iš naujo mobilizuodama EUPOL COPPS misiją. Komisija taip pat paragino Izraelį sudaryti tokiai misijai reikalingas sąlygas.

  Chris Davies (ALDE). – Europos Sąjungos politikos strategija dar nuo rinkimų Palestinoje buvo atsisakymas kalbėti su išrinktaisiais atstovais, susijusiais su „Hamas“. Kiekvieną kartą, kai „Hamas“ žengdavo nedidelį žingsnį mūsų kryptimi, mes prieš juos užtrenkdavome duris.

Iš pokalbių su kai kurias Pirmininko kolegomis Lisabonoje sužinojau, jog kai kurie šios Vyriausybės nariai mano, kad tokia politika yra pražūtinga nesėkmė. Tačiau šiuo atveju, jo pareiga yra kalbėti Tarybos vardu ir ginti nepateisinamą dalyką. Ar jis gali paaiškinti Parlamentui, kodėl Taryba mano, kad jos politika yra sėkminga?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Aš norėčiau pažymėti, kad Lisabonoje neseniai vyko Artimųjų Rytų taikos ketverto susitikimas. Esame tikri ir manome, kad sugebėsime surasti priemonių ketverto veikloje ir Europos Sąjungos sistemoje, kurios galėtų padėti daryti pažangą Artimųjų Rytų taikos procese. Padėtis tame regione nekinta jau daugelį metų ir mes žinome, kad tai yra komplikuota ir sudėtinga padėtis, kurios neįmanoma greitai išspręsti.

Tačiau manome, kad esant dabartinėms politinėms sąlygoms, galime padaryti teigiamą pažangą. Pirmininkaujančioji valstybė narė Portugalija, taip pat ir Europos Sąjungos Taryba yra pasirengusios dirbti šiuo klausimu.

Turime reikiamą akimirką čiupti pasitaikiusią galimybę. Privalome pasinaudoti politiniu kontekstu ir gauti kuo daugiau naudos iš būtinumo nedelsiant spręsti šią problemą. Manau, kad visi jaučiame, jog dabar iškilusi problema atsirado dėl Artimųjų Rytų taikos proceso. Privalome būti realistiški, bet tikėti ir negalvoti apie pasidavimą.

  David Martin (PSE). – Leiskite perfrazuoti labai gerą pono Davies klausimą. Ar Taryba mano, kad padarysime pažangą Artimuosiuose Rytuose neatsižvelgdami į „Hamas“? Jeigu „Hamas“ nedalyvaus diskusijose, Ketvertas gali šaukti begalę susirinkimų, tačiau sprendimo neras. Ar Taryba sutinka, kad vieną dieną jai teks akis į akį susitikti su „Hamas“, kad išspręstų šią situaciją?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) kaip žinote, Taryba sutiko su principais ir politine strategija dėl Artimųjų Rytų taikos proceso, kurių ketina laikytis. Ji tiki šiais principais ir politine strategija, kurie formuoja jos politinę veiklą ir ketina jų laikytis.

  Pirmininkas. − Kadangi autoriaus nėra, klausimas Nr. 4 yra praleidžiamas.

Klausimas Nr.5, David Martin (H-0526/07)

Tema: Dėl pagalbos prekybai

Sveikinu pirmininkaujančiųjų valstybių Suomijos ir Vokietijos iniciatyvą suteikti pirmenybę klausimui dėl pagalbos prekybai.

Kokiais būdais pirmininkaujančioji valstybė narė Portugalija užtikrins, kad Komisijos, o ypač valstybių narių išlaidos pagalbai dėl prekybos ir toliau bus tinkamai skirstomos siekiant įgyvendinti 1 milijardo eurų per metus planą iki 2010 metų? Ar tikrai pirmininkaujančioji valstybė narė išsiaiškino ar sieks išsiaiškinti atskirų valstybių finansinius įsipareigojimus siekiant įgyvendinti 1 milijardo eurų planą?

Kokiais būdais pirmininkaujančioji valstybė narė Portugalija užtikrins, kad valstybės narės ir Komisija skirs pakankamai pastangų 2006 m. PPO pagalbos prekybai darbo grupių nustatytoms sritims, tokioms kaip su rinka susijusios korekcijos ir su prekyba susijusi infrastruktūra, kurioms netaikomas su prekyba susijusios pagalbos apibrėžimas, taigi, netaikomas ir 2 milijardų eurų planas?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Pirmininkaujančioji valstybė narė Portugalija yra tvirtai pasiryžusi tęsti darbą, kurio sėkmingai ėmėsi pirmininkaujančiosios valstybės Suomija ir Vokietija, ir įgyvendinti 2007 m. gegužės 15 d. Tarybos patvirtintas išvadas dėl pagalbos prekybai, ypač dėl baigimo laiku rengti ES pagalbos prekybai strategiją tam, siekiant, kad ji būtų įtraukta į PPO pagalbos prekybai įvertinimą pasauliniu mastu, vyksiantį 2007 m. lapkričio mėn.

Viena iš pirmininkaujančiosios valstybės užduočių yra susitarti dėl ES pagalbos prekybai strategijos spalio mėn. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryboje, įskaitant ir tikslių veiksmų planą siekiant 2 milijardų eurų su prekyba susijusiai pagalbai iki 2010 m., ypač 1 milijardo eurų iš valstybių narių, besivystančių šalių nustatytiems poreikiams patenkinti.

Pirmininkas yra įsitikinęs, kad šis tikslas bus pasiektas. Strategija taip pat siekiama įnešti indėlį į platesnę pagalbos prekybai programą ir apibrėžti įgyvendinamas priemones.

Todėl 2007 m. liepos 5 d. pirmininkaujančioji valstybė narė Portugalija pateikė ES pagalbos prekybai strategijos projektą, kuris yra aptariamas atitinkamose Tarybos sudėtyse. Strategijos planas turėtų būti svarstomas atsižvelgiant į 2006 m. pasiūlytas PPO pagalbos prekybos darbo grupių rekomendacijas.

  David Martin (PSE). – Mane labai padrąsino Pirmininko atsakymas ir aš linkiu jam sėkmės spalio mėn. susitikimo metu. Tikiuosi, jis gaus sėkmingą siūlymų paketą.

Jei taip įvyks, ar jis apsvarstys galimybę šių metų pabaigoje paskelbti duomenis apie kiekvienos šalies įnašą dėl pagalbos prekybai? Aiškiai matome iš kur gaunamas Komisijos skiriamas 1 milijardas eurų ir labai akivaizdu kaip jis leidžiamas. Nėra labai aišku, iš kur turėtų būti gaunamas valstybių narių skiriamas 1 milijardas eurų, ar tai jau vyksta ir kas jį skiria. Ar Taryba apsvarstys galimybę skelbti šią informaciją lapkričio ar gruodžio mėnesiais?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Dėkoju gerbiamam nariui už jo padrąsinančius ir žodžius ir pasitikėjimą. Pirmininkaujančioji valstybė narė ir Taryba imsis atitinkamų veiksmų pagal taikomą tvarką, sąlygas ir įstatymų nuostatas.

  Pirmininkas. –

Klausimas Nr.6, Esko Seppänen (H-0527/07)

Tema: Dėl Šiaurės dimensijos politikos

Pirmininkaujančioji valstybė narė Portugalija teigė sieksianti skatinti ES bendradarbiavimą su Viduržemio jūros regiono valstybėmis. Kadangi ES taip pat turi Šiaurės dimensiją, kaip pirmininkaujančiajai valstybei narei vienu metu pavyks skatinti ES Šiaurės dimensijos politiką ir jos įgyvendinimą?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Šiaurės dimensijos politiką pradėjome įgyvendinti šių metų pradžioje remdamiesi dviem dokumentais, patvirtintais Šiaurės dimensijos viršūnių susitikime, kuris vyko 2006 m. lapkričio mėn. Helsinkyje.

Politikos strategijos dokumentas ir politinis pareiškimas patvirtinti Helsinkyje atspindi esminius Šiaurės dimensijos pokyčius tiek, kiek šie dokumentai paverčia šią politiką bendra politika visiems Šiaurės dimensijos partneriams, tai yra, ES, Rusijai, Norvegijai ir Islandijai. Bendras naujosios politikos priėmimas yra pagrindinis tikslas apimantis visapusišką Rusijos dalyvavimą visose Šiaurės dimensijos struktūrose ir veikloje.

Kiti pagrindiniai Šiaurės dimensijos dalyviai, ypač keturios Šiaurės jūros regioninės tarybos ir tarptautinės finansų institucijos, taip pat dalyvaus procese. Dabar Šiaurės dimensija simbolizuoja nuolatinę platformą diskusijoms Šiaurės regiono klausimais.

Pirmininkaujančioji valstybė narė Portugalija neabejotinai dirbs šioje srityje. Iniciatyvinės grupės susitikimą numatyta surengti rugsėjo mėn. pabaigoje arba spalio mėn. pradžioje Reikjavike. Iniciatyvinės grupės tikslas yra užtikrinti tęstinumą tarp ministrų susitikimų ir vyresniųjų pareigūnų susitikimų. Vyresniųjų pareigūnų susitikimą numatyta surengti Portugalijos pirmininkavimo metu lapkričio 21 d. Rusijoje.

Portugalija, kaip Viduržemio jūros regiono valstybė, norėtų intensyvesnių ir platesnių politinių diskusijų su mūsų partneriais iš pietinių Viduržemio jūros regiono valstybių Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių (Euromed) kontekste. ES ir Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybės turi bendrų interesų ir susiduria su panašiomis problemomis.

Mūsų pačių interesas yra plėsti ES bendradarbiavimą su šiomis šalimis, ypač atsižvelgiant į migracijos srautų valdymą ir socialinę plėtrą. Be to, mes tęsime darbą, susijusį su naujosios Šiaurės dimensijos politikos įgyvendinimu. Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių atveju, daug galima būtų pasiekti bendradarbiaujant kaimynystės, lygios partnerystės, bendros atsakomybės ir skaidrumo principu.

  Esko Seppänen (GUE/NGL). – (FI) Pone Pirmininke, Tarybos Pirmininke, Rusijos vaidmuo Šiaurės dimensijos politikoje yra lemiamas. Europos Sąjungos santykiai su Rusija šiuo atžvilgiu yra svarbūs. Ar pirmininkaujančioji valstybė narė šių metų rudenį ketina skatinti derybas su Rusija dėl partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Kaip žinote, savo kadencijos metu pirmininkaujančioji valstybė narė Portugalija organizuoja viršūnių susitikimą su Rusija, kuris bus rengiamas Mafroje, mieste, esančiame netoli mūsų sostinės – Lisabonos. Tikimės šio viršūnių susitikimo metu aptarti visus klausimus, susijusius su bendradarbiavimu bei ES ir Rusijos santykiais, ekonomikos, mokslo ir kultūros srityse, bei tose srityse, kurios yra tiesiogiai susijusios su laisvu asmenų judėjimu Europos erdvėje.

Manome, kad abiems pusėms palankių ir naudingų santykių su Rusija sukūrimas bendrų principų ir vertybių pagrindu yra reikšmingas ir strategiškai svarbus.

  Pirmininkas. −

Klausimas Nr.7, Bernd Posselt (H-0530/07)

Tema: Dėl Frontex

Kokia buvo Tarybos patirtis dirbant su FRONTEX paskutinius kelis mėnesius ir kokia yra jos nuomonė dėl ketinimo FRONTEX paversti realia Europos pasienio kontrolės tarnyba Vokietijos pasienio policijos pajėgų pagrindu?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra, žinoma kaip FRONTEX, įsteigta Reglamentu (EB) Nr. 2007/2004, kurį minėjau anksčiau, yra skirta pagerinti integruotą išorės sienų valdymą.

FRONTEX agentūros vaidmuo ir funkcijos yra išdėstytos Reglamente, kuriame atsižvelgiama į tai, kad valstybės narės lieka atsakingos už išorės sienų kontrolę ir priežiūrą. FRONTEX agentūros įgaliojimai buvo neseniai sustiprinti 2007 m. birželio 12 d. patvirtinus pasiūlymą priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą nustatantį greitojo reagavimo pasienio intervencinių komandų steigimo mechanizmą.

Europos Vadovų Taryba 2007 m. birželį savo išvadose pritarė susitarimui dėl greitojo reagavimo pasienio intervencinių komandų ir Europos patrulių tinklo steigimo bei centralizuotos techninės įrangos visumos priemonių, kuriomis galėtų naudotis valstybės narės, sukūrimo.

Šiuo metu nėra jokių kitų pasiūlymų keisti FRONTEX Reglamentą. Hagos programoje, kuria stiprinama laisvė, saugumas ir teisingumas, Komisija raginama Tarybai pateikti agentūros vertinimą iki 2007 m. pabaigos. Šis vertinimas turėtų nagrinėti agentūros funkcijas ir nurodyti ar agentūra turėtų prisiimti kitas atsakomybes, susijusias su sienų valdymo aspektais.

  Bernd Posselt (PPE-DE). − (DE) Man labiau rūpėjo vizija, nei reglamentas. 1998 m. šiame Parlamente pateikiau ataskaitą dėl plėtros ir vidaus saugumo, kurioje pateikiau pasiūlymą dėl Europos pasienio paslaugų tarnybos. Tamperės viršūnių susitikimo metu buvo svarstoma ši ir Europos policijos kolegijos idėjos. FRONTEX agentūros steigimas buvo pirmas žingsnis ta kryptimi. Ar pirmininkaujančioji valstybė narė mano, kad FRONTEX agentūra ir kovos grupės gali tapti realia Europos pasienio paslaugų tarnyba bendrai mūsų išorės sienų apsaugai?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Manau, kad FRONTEX agentūra išplės savo atsakomybes atsižvelgiant į valstybių narių poreikius ir, žinoma, jų valią.

  Pirmininkas. – Klausimas Nr 8 Sarah Ludford (H-0533/07)

Tema: Dėl policijos bendradarbiavimo gerinimo

Kokie yra pirmininkaujančiosios valstybės narės Portugalijos ketinimai dėl dviejų svarbių Komisijos pasiūlymų, skirtų ES piliečių saugumui kovojant su tokiomis grėsmėmis, kaip terorizmas ir nusikalstamumas sustiprinti, būtent KOM/2005/0317 galutinis dėl Europos Sąjungos valstybių narių policijos bendradarbiavimo gerinimo, ypač prie vidaus sienų ir KOM/2005/0490 galutinis dėl keitimosi informacija pagal prieinamumo principą, eigos?

Ne visi šių dviejų pasiūlymų elementai buvo įtraukti į Priumo sprendimą, todėl ar pirmininkaujančioji valstybė narė sutinka, kad valstybių narių nesusitarimas dėl šių elementų parodo, kad valstybės narės nepakankamai greitai skiria tarptautinės teisėsaugos problemas ?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Pirmininkaujančioji valstybė narė sutinka, kad tarptautinio bendradarbiavimo teisėsaugos tikslais gerinimas yra ne tik svarbus ir neatidėliotinas klausimas, bet ir problema.

Tarybos sprendimo projektas dėl tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimo, ypač kovojant su terorizmu ir tarptautiniu nusikalstamumu, – gerai žinomas Priumo sprendimas, – dėl kurio Taryba pasiekė susitarimą 2007 m. birželį, rodo didelę prieinamumo principo įgyvendinimo ir tarptautinio policijos bendradarbiavimo gerinimo pažangą, pasiektą bendrų operacijų ir pagalbos teikimo masiniuose renginiuose, nelaimių ir sunkių nelaimingų atsitikimų atvejais priemonėmis.

Pirmininkaujančioji valstybė narė laikosi nuomonės, jog tam, kad būtų galima pasiekti realių rezultatų, Priumo sprendimas turėtų būti įgyvendintas nedelsiant. Taigi, pirmininkaujančioji valstybė narė ketina sutelkti pastangas į tai, kad per ateinančius kelis mėnesius būtų siekiama pažangos dėl Tarybos sprendimo projekto, kuriuo įgyvendinamas Priumo sprendimas.

Pirmininkaujančioji valstybė narė pritaria gerbiamam nariui dėl to, kad ne visi dviejų Komisijos pasiūlymų dėl policijos bendradarbiavimo gerinimo ir prieinamumo principo punktai yra įtraukti į Priumo sprendimą. Tačiau Priumo sprendimas apima didelę Komisijos pasiūlymo dėl policijos bendradarbiavimo dalį ir Pirmininkaujančioji valstybė narė neturi priežasties galvoti, kad diskusijų dėl kitų dalių atnaujinimas atneštų kitokių rezultatų nei tie, kurių buvo pasiekta 2006 m. balandį.

Kadangi Komisijos pasiūlyme dėl prieinamumo principo išdėstyti pagrindiniai principai ir šeši duomenų tipai, Priumo sprendimas nagrinėja tik DNR duomenis, pirštų antspaudus ir transporto priemonės registracijos duomenimis. Pirmininkaujančioji valstybė narė mano, kad prieinamumo principo įgyvendinimas etapais yra labiausiai tikėtinas ir praktiškiausias būdas greičiausiai pasiekti praktinių rezultatų dėl kasdienio policijos bendradarbiavimo ir ES piliečių saugumo gerinimo.

Pirmininkaujančioji valstybė narė mano, kad tokie praktiniai rezultatai taptų stipriu ženklu, rodančiu tarptautinio bendradarbiavimo svarbą ir skubumą ir parodytų, kad praktinis bendradarbiavimas yra įmanomas ir įgyvendinamas, net jei ir iš dalies. Tai nereiškia, kad mums nereikia ir toliau dėti pastangų siekiant glaudesnio bendradarbiavimo teisėsaugos srityje, ypač naudojantis tais elementais, kurie yra įtraukti į komisijos pasiūlymus.

Tačiau yra tikimasi, kad to galima būtų pasiekti iki šiol gautų rezultatų pagrindu bei tų, kurie bus gauti įgyvendinus Priumo sprendimą.

  Sarah Ludford (ALDE). – Pone Pirmininke, taigi, ar Taryba gali patvirtinti, kad Tarybos diskusijos dėl prieinamumo principo ir policijos bendradarbiavimo priemonių yra laikinai sustabdytos? Pripažinote, kad Priumo sutartis yra mažiau ambicinga nei pasiūlymai, taigi, ar jūs jas laikinai sustabdėte? Kodėl Taryba gali leisti įstatymus dėl dalykų, pažeidžiančių žmonių privatumą, bet negali išspręsti policijos bendradarbiavimo klausimo? Viena iš kliūčių, žinoma, yra bendros duomenų saugos struktūros trūkumas. Pirmininkaujančioji valstybė narė Vokietija mums pažadėjo, kad tokia priemonė bus patvirtinta šiais metais. Ar pirmininkaujančioji valstybė narė Portugalija aktyviai dirba šiuo klausimu ir kokios yra kliūtys? Taryba ir valstybės narės turi pradėti praktinį policijos bendradarbiavimą griežtoje duomenų saugos struktūroje.

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Pirmininkaujančioji valstybė narė Portugalija dirba šioje srityje ambicingai, bet suvokiant realias galimybes. Kalbant apie priemones, kurių buvo imtasi arba kurių mes siūlome imtis, visada atsižvelgiame į pradžios tašką ir mūsų numatytą tikslą, bei, policijos bendradarbiavimo atveju, manau, nuo pradžios taško padarėme didelę pažangą. Galbūt ši pažanga nėra tokia didelė, kokios daugelis tikėjosi, tačiau kažkas buvo padaryta ir yra daroma, jei to pageidauja valstybės narės.

Taigi, pirmininkaujančioji valstybė narė Portugalija parems, kurs ir įgyvendins priemones, dėl kurių buvo susitarta ir kurios mūsų nuomone rodo teigiamą pažangą policijos bendradarbiavimo srityje ankstesnės situacijos atžvilgiu.

  Pirmininkas. –

Klausimas Nr.9, Dimitrios Papadimoulis (H-0536/07)

Tema: Dėl Konstantinopolio ekumeninio patriarchato

Daugelis įvykių rodo Turkijos valdžios institucijų abejones dėl Konstantinopolio ekumeninio patriarchato. Pavyzdžiui, užsienio reikalų ministras užkirto kelią Turkijos valdžios institucijoms pripažinti Konstantinopolio ekumeninį patriarchatą. Be to, Turkijos pareigūnams buvo uždrausta dalyvauti priėmime, kurį surengė Konstantinopolio patriarchatas, kadangi kvietime patriarchas yra vadinamas ekumeniniu. Taip pat naujojoje Turkijos nacionalinio saugumo politikoje teigiama, kad „turi būti slopinamas bet koks bandymas pakeisti esamą Patriarchato statusą“ Galiausiai, 2007 m. birželio 26 d. Turkijos Teisingumo Teismas nusprendė, kad Konstantinopolio patriarchatas nėra ekumeninis ir patriarchas yra graikų ortodoksų bendruomenės Stambule vadovas.

Tarybos nuomone, ar Turkijos valdžios institucijų pozicija Konstantinopolio patriarchato atžvilgiu atitinka Kopenhagos politinius kriterijus ir Turkijos pasirengimo stojimui įsipareigojimus? Kokias pastabas ji pateiks Turkijos institucijoms?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Taryba ne kartą pabrėžė religijos laisvės Turkijoje klausimo svarbą. Religinės mažumos ir bendruomenės vis dar susiduria su sunkumais susijusiais su juridinio asmens statusu, nuosavybės teisėmis, mokyklomis, vidaus vadyba ir mokymu, leidimais gyventi ir leidimais dirbti Turkijos dvasininkams bei su galimybe užsieniečiams dvasininkams būti išrinktiems jų religinių bendruomenių vadovais.

Konkrečios ortodoksų patriarchato problemos, ypač bažnytinio titulo „ekumeninis patriarchas“ naudojimas, taip pat turi būti nagrinėjamos šiame kontekste. Ši situacija neturėtų daryti įtakos teisėms, kurias garantuoja Europos žmogaus teisių konvencija. Religijos laisvė yra pagrindinė sritis, kurioje reikia nedelsiant daryti realią pažangą, taip pat ši sritis reikalauja konkrečių veiksmų atitinkamiems teisės aktams patvirtinti ir įgyvendinti pagal Europos žmogaus teisių konvenciją ir Europos žmogaus teisių teismo teismų praktiką.

Tiksliau, vienas iš artimiausios perspektyvos prioritetų Europos Sąjungos ir Turkijos santykiuose yra teisės aktų, kurie atitinka Europos standartus ir numato visų sunkumų, su kuriais susiduria mažumos ir ne musulmonų tikėjimo bendruomenės, sprendimą, priėmimas. Taip pat reikia kurti socialinę toleranciją.

Šiame kontekste, galiu užtikrinti, kad religijos laisvės aspektas ir toliau bus įdėmiai stebimas kaip derybų dėl stojimo dalis pagal 23 skyrių, Teismų sistema ir pagrindinės teisės, ir kaip reformų proceso Turkijoje dalis, ir bus sprendžiamas visais lygmenimis pagal poreikį. Šis klausimas buvo sprendžiamas paskutiniojo Europos Sąjungos ir Turkijos Ministrų trejeto susitikimo, vykusio Ankaroje birželio 4 d. metu.

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL). – (EL) Pone Pirmininke, Tarybos Pirmininke, per dvi su puse minutes kol kalbėjote, patvirtinote problemą, kurią iškėliau savo klausimu, tačiau neišsakėte aiškios pozicijos.

Rugpjūčio 22 d. Komisaras Rehn, kalbėdamas Komisijos vardu, teigė, kad patriarchas ir patriarchatas privalo turėti teisę naudoti bažnytinį titulą „ekumeninis“ ir pridūrė, kad Turkija privalo užtikrinti, kad ne musulmonų tikėjimo bendruomenės galėtų įgyti juridinį statusą.

Ar Taryba laikosi tos pačios nedviprasmiškos Komisijos patvirtintos pozicijos? Jei taip, kodėl to aiškiai nepasakote? Jei ne, kokia yra to priežastis? Kas privertė jus nutylėti?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Pone Papadimoulis, manau, kad dėl žmogaus teisių klausimų mūsų santykiuose su Turkija, pirmininkaujančioji valstybė narė ir Taryba aiškiai išdėstė savo reiklią ir tvirtą poziciją, dabar ir praeityje bei taip pat aiškiai ją išdėstys ir ateityje. Todėl manau, kad galbūt šiuo klausimu netinka reikšti abejones ar skeptišką nusiteikimą.

Diskusijose su Turkija išlaikysime aktyvią poziciją, ypač derybose dėl Turkijos stojimo į ES.

  Bernd Posselt (PPE-DE). − (DE) Tai buvo daug kartų aptarta anksčiau klausimų valandos metu, ir aš norėčiau paklausti kada bus priimtas Turkijos įstatymas dėl religijos. Prieš metus buvome užtikrinti, kad tai bus padaryta, bet nieko neįvyko. Tai labai svarbu ne tik deryboms dėl valstybės stojimo, bet ir jos atitikimui politiniams Kopenhagos kriterijams. Valstybė neturi teisės kištis į bažnyčios vidaus reikalus ir subjektyviai neleisti jai įgyti juridinio statuso.

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Kaip žino gerbiamas narys, egzistuoja tam tikra metinė Turkijos stojimo į ES proceso peržiūra. Ši proceso peržiūra, arba apžvalga vyksta antrojoje kiekvienų metų pusėje ir remiantis Komisijos ataskaitomis joje yra nagrinėjami ir aptariami visi šie klausimai.

Tokia apžvalga vėl vyks šiemet, Portugalijos pirmininkavimo metu, ir be to, tai suteiks tinkamą galimybę Tarybai aptarti šiuos klausimus.

  Pirmininkas. – Kadangi autoriaus nėra, Klausimas Nr. 10 yra praleidžiamas.

Klausimas Nr.11, Mairead McGuinness (H-0540/07)

Tema: Dėl ES ir Brazilijos viršūnių susitikimo rezultatų

Ar Taryba galėtų pateikti ES ir Brazilijos viršūnių susitikimo, vykusio 2007 m. liepos 4 d., rezultatų vertinimą, ypač ekonomikos ir prekybos santykių dimensijoje?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) kaip žinote, ES ir Brazilijos viršūnių susitikimas vyko liepos 4 d. Lisabonoje siekiant pradėti dvišalę strateginę partnerystę stiprinant dviejų šalių bendradarbiavimą daugelyje visuotinės svarbos sričių.

Buvo patvirtinta jungtinė deklaracija, apimanti įvairias sritis, kuriose turėtų būt stiprinami mūsų dvišaliai santykiai, ir buvo nutarta, kad ši partnerystė su Brazilija turėtų būti veiksminga ir pažangi. ES ir Brazilija kartu sudarė veiksmų planą, apimantį praktinius, jungtinius ir koordinuotus pasiūlymus dėl klausimų, kurie padės sudaryti bendrą darbotvarkę.

Įdomios diskusijos metu buvo aptarti dvišaliai santykiai tarp Europos Sąjungos ir Brazilijos, regioninės svarbos klausimai, ypač pokyčiai Europoje ir Lotynų Amerikoje, o taip pat ir pasaulinės svarbos klausimai, tokie kaip Dohos plėtros darbotvarkė, veiksmingas daugiašališkumas, klimato kaita, skurdas ir socialinė atskirtis bei klausimai susiję su energetika.

Kalbant apie prekybos ryšius, nors Lisabonos viršūnių susitikimas nebuvo tinkamas forumas techninėms deryboms, jo metu buvo pasikeista įdomiomis nuomonėmis. Prekybos komisaras Peter Mandelson kartojo, kad teigiamų rezultatų siekimas Dohos raundo derybose išlieka ES prioritetu.

Nepaisant nuvylusių neseniai vykusio „Ketverto grupės“ susitikimo Potsdame rezultatų, diskusijos tęsiamos Ženevoje ir niekas nenorėjo praleisti galimybės pasiekti ambicingo, subalansuoto ir išsamaus susitarimo.

Brazilija laikėsi nuomonės, kad dvi derybinės pozicijos nėra tokios skirtingos. Tęsiant derybas ir glaudžiau jas koordinuojant, būtų įmanoma pasiekti susitarimo. Abi šalys sutiko, kad susitarimas Dohoje padėtų sudaryti susitarimą tarp ES ir Mercosul.

Dėl klimato kaitos ir energetikos abi šalys nurodė tarptautinę konferenciją dėl biokuro, kuri vyko liepos 5-6 d. Briuselyje, kaip žingsnį teisinga linkme siekiant sumažinti kritiką, kad biokuro naudojimas yra tariamai kenksmingas.

Šiame kontekste Komisijos Pirmininkas, ponas José Manuel Barroso, minėjo tris esmines sritis: bendri techniniai standartai tvariai tarptautinei biokuro rinkai, biokuras – kaip priemonė sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir maisto tiekimo saugos siekimas.

Prezidentas Lula savo ruožtu diskusiją dėl klimato kaitos susiejo su taršos mažinimu teigdamas, kad bendros energijos metodas naudotas Brazilijoje per paskutinius 20 metų daro mažesnį poveikį aplinkai ir mažiau jai kenkia, nei ES aukštosios technologijos. Be to, jis paneigė įtarimus dėl grėsmės Amazonės miškams ir maisto tiekim saugai.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Dėkoju už išsamią aptartų interesų apžvalgą. Neabejotinai, žemės ūkis taip pat yra vienas iš jų, bet ar galėčiau paklausti ar buvo iškeltas prieštaringas klausimas dėl jautienos eksporto iš Brazilijos į Europos Sąjungą ir su juo susijusių standartų, ir ar pavyko abiems šalims susitarti dėl PPO ir Dohos raundo? Ar diskusijų metu buvo iškeltas klausimas dėl dvigubų standartų – aukštesnių standartų Europos Sąjungos šalims palyginus su šalimis, kurios nėra Europos Sąjungos narės, būtent šiuo atveju, Brazilija?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Viršūnių susitikimas, kaip jau minėta, buvo surengtas pirmininkaujančiosios valstybės narės Portugalijos iniciatyva. Tai buvo pirmasis aukščiausio lygio susitikimas su Brazilija ir mes tikimės, kad jis padės kurti strateginius santykius su šia šalimi.

Tai buvo pirmoji iniciatyva. Ji buvo skirta nustatyti sritis ir sektorius, kuriuose turėtume sukurti glaudesnius santykius su Brazilija. Buvo sprendžiami ekonominiai klausimai, tačiau suprasite, kad jie buvo sprendžiami bendresniame ir strateginiame kontekste, ypač atkreipiant dėmesį į darbotvarkėje esančius klausimus, kuriuos apima Dohos derybų proceso diskusijos.

Neabejotinai, konkretesni klausimai turės būti sprendžiami labiau techniniu ir atitinkamu lygmeniu. Šiuo metu bendri prekybos klausimai ir ES bei Brazilijos susirūpinimas dėl šių klausimų buvo sprendžiami atvirai, kiekvienai šaliai pareiškiant savo nuomonę ir viltis, kad Dohos derybų procesas baigsis sėkmingai.

  Jim Allister (NI). – Suprantu šį atsakymą į ponios McGuinness klausimą kaip neigiamą, kad jūs neparaginote Brazilijos valdžios institucijų kovoti su apverktinais sveikatos reikalavimais, susijusiais su jautienos eksportu ir su stebėjimo trūkumu gyvulių bandų atžvilgiu.

Nuvilsite žemės ūkio ir vartotojų interesus visoje Europoje, kad, kai turėjote galimybę, neparaginote spręsti šių svarbių problemų.

Kada Taryba susirūpins dėl poveikio Europos piliečių sveikatai ir paskatins Braziliją siekti realaus gyvulių stebėjimo?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Manau, kad, pirmininkaujančiajai valstybei narei Portugalijai pradėjus šią iniciatyvą, yra sudarytos visos sąlygos atviroms diskusijoms su Brazilija dėl visų klausimų, kurie galėtų pakenkti mūsų dvišaliams santykiams, bet taip pat ir dėl tų, kurie šiuos santykius galėtų sukurti ir sustiprinti.

Taip pat manau, kad kalbant apie tuos klausimus, dėl kurių Brazilijos ir ES nuomonės skiriasi, viršūnių susitikimas bei pirmininkaujančiosios valstybės narės iniciatyva yra labai naudinga priemonė pradėti ir išplėsti atvirą diskusiją, reikalingą aptarti klausimus, dėl kurių abiejų šalių pozicijos galbūt ne visiškai sutampa.

  Pirmininkas. – Klausimas Nr 12 Marianne Mikko (H-0542/07)

Tema: Dėl ES paramos Estijai dėl žuvininkystės susitarimų su Rusija Peipsi ežere

Taryba be jokios abejonės žino, kad 126 kilometrai ES ir Rusijos sienos ribojasi su ežeru Peipsi. Dvišaliai Estijos ir Rusijos susitarimai koordinuoja jautrios Peipsi ežero ekosistemos ir žuvų atsargų apsaugą. Tačiau dėl tam tikrų dvišalio susitarimo pažeidimų iš Rusijos pusės, pavojus žuvų atsargoms vis didėja.

Ypač dėl to, kad Rusija naudojo danišką velkamąjį tinklą beveik visus metus, o ne ribotą laiką kaip susitarta. Rusijos rinka pateikia patikimus duomenis, kad oficialios Rusijos priemonės yra netinkamos kelių rūšių smulkių Peipsi ežero žuvų apsaugai.

Rusija įvairiais pretekstais užvilkino derybas iki 2007m. rudens.

Kaip Taryba ketina paremti ES narę Estiją visų pirma derybose tarp ES ir Rusijos dėl kvotų ir jų valdymo ateityje?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. − (PT) Atsakant į gerbiamo nario klausimą dėl ES ir Rusijos derybų dėl kvotų ir jų valdymo ateityje, Taryba norėtų pabrėžti, kad nors bendroji žuvininkystės politika apima gyvųjų vandens išteklių išsaugojimą, valdymą bei naudojimą, 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką „gyvieji vandens ištekliai“ yra apibrėžiami kaip „esamos ir pasiekiamos jūrų vandens gyvūnų rūšys, įskaitant anadromines ir katadromines rūšis jų gyvenimo jūroje metu“;

Be to, 2006m. liepos 28 d. Europos Bendrija ir Rusijos Federacijos Vyriausybė parafavo dvišalį susitarimą dėl bendradarbiavimo žuvininkystės sektoriuje ir gyvųjų išteklių išsaugojimo Baltijos jūroje. Šis susitarimas bus greitai pasirašytas ir įsigalios Rusijos Federacijai užbaigus vidaus procedūras susitarimui pasirašyti.

Šis susitarimas apima visus Baltijos jūros vandenis ir sąsiaurius, išskyrus vidaus vandenis. Nepaisant geografinės srities, kuriai taikomas šis susitarimas, 13 straipsnis numato, kad šalys gali susitarti išplėsti bendradarbiavimą dėl anadrominių ir katadrominių rūšių, išskyrus rūšis, kurios visa jų gyvenimą gyvena vidaus vandenyse.

Todėl, pagal dabar galiojančią Bendrijos teisę, Taryba gali gerbiamai narei rekomenduoti pateikti savo klausimą Europos Komisijai, tokiu būdu šį klausimą iškeliant dvišalio susitarimo tarp Europos Bendrijos ir Rusijos Federacijos Vyriausybės kontekste kai tik šis susitarimas įsigalios.

  Marianne Mikko (PSE). – (ET) Tačiau manęs netenkina atsakymas dėl Peipsi ežero: tai yra trečias pagal dydį ežeras Europos Sąjungoje ir vienintelis, kuriame veikia profesionali žuvininkystės pramonė. Tai nėra Estijos vidaus vandenų telkinys, dalis jo priklauso trečiajai šaliai, būtent Rusijai. Kalbant apie apdairų žuvų atsargų naudojimą, Estija, Europos Sąjungos valstybė narė, daro viską, kad užtikrintų žuvų atsargų išsaugojimą ežere Peipsi. Tačiau to negalima pasakyti apie Rusiją.

Taigi aš norėčiau, kad ponas Pirmininkas pasakytų kokiomis priemonėmis Taryba siūlo daryti įtaką Rusijai dėl žuvų atsargų ežere Peipsi išsaugojimo Estijos pavyzdžiu? Kokią konkrečią atsakomybę galite šiandien pasiūlyti kaip Europos Sąjungos Pirmininkas? Minėjote Komisiją, tačiau jūsų duotas atsakymas buvo labiau susijęs su jūromis. Peipsi yra pasienio ežeras, kurio situacija yra labai specifinė, nes tai nėra vidaus vandenų telkinys.

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Gerbiama narė pageidauja laikytis savo klausimo, o aš, deja, kartoju, kad mano atsakymas išlieka toks pats. Rekomenduočiau, kaip minėjau paskutinės kalbos pabaigoje, gerbiamai narei pateikti savo klausimą Europos Komisijai.

  Pirmininkas. –

Klausimas Nr.13, Brian Crowley (H-0547/07)

Tema: Dėl ES ir Bosnijos santykių

Ar Taryba galėtų pateikti naujausią dabartinių ES ir Bosnijos politinių santykių vertinimą?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Politinė situacija Bosnijoje ir Hercegovinoje yra sudėtinga.

Vasario mėn. pabaigos Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimas, priimtas Bosnijos ir Hercegovinos pradėtoje byloje prieš Serbiją ir Juodkalniją dėl Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį taikymo, iškėlė į paviršių priešiškumą, kuris buvo šiek tiek sumažėjęs po Ministrų Tarybos įsteigimo vasario 9 d..

ES Bosnijos valdžios institucijoms teigė, kad yra baiminamasi, kad politinio klimato šalyje pablogėjimas, nacionalistinės retorikos sugrįžimas ir politinės valios siekti susitarimo trūkumas kelia pavojų reformų procesui. Bosnija ir Hercegovina turi efektyviai veikti kaip viena ekonominė ir administracinė erdvė siekiant užtikrinti pažangą piliečiams ir siekiant narystės ES.

Kalbant apie santykius su ES ir stabilizavimo ir asociacijos procesą, techninės diskusijos dėl Stabilizacijos ir asociacijos sutarties buvo baigtos gruodžio mėn., visoms valstybėms narėms pareiškus visišką pritarimą techninių diskusijų dėl šios sutarties rezultatams gegužės 3 d. Diskusijų dėl Stabilizacijos ir asociacijos sutarties baigimas yra uždelstas dėl realios pažangos dėl policijos reformos nebuvimo.

Neseniai paskirtas vyriausiasis įgaliotinis / ES specialusis įgaliotinis Miroslav Lajčak, kuris pradėjo eiti pareigas liepos mėn. pradžioje, remiantis Taikos įgyvendinimo tarybos vykdančiosios valdybos ir Tarybos susirūpinimu, nustatė pagrindinius ir neatidėliotinus prioritetus – sukurti konstruktyvų politinį klimatą ir restruktūrizuoti policijos pajėgas. Atsižvelgiant į tai, vyriausiasis įgaliotinis / ES specialusis įgaliotinis yra tikras, kad iki šio mėnesio pabaigos galima padaryti pažangą.

  Brian Crowley (UEN). – Norėčiau padėkoti Pirmininkui už jo atsakymą. Nenagrinėdamas kiekvieno klausimo, daugiausia dėmesio skirsiu policijos reformos klausimui, nes šiuo metu tai yra labiausiai neatidėliotinas klausimas. Ar Taryba turi pasiūlymų dėl tarpininkų komandos sudarymo, siekiant Bosnijos ir Hercegovinos susitarimo dėl bendro standarto arba bendro kodekso, nustatančio policijos pajėgų darbo pobūdį? Toks standartas jau egzistuoja sienų apsaugos, bet ne policijos srityje.

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Dėkoju už jūsų klausimą, pasiūlymą bei nuomonę. Mes nekantriai laukiame naujojo specialiojo įgaliotinio pasiūlymų dėl policijos reformos Bosnijoje ir Hercegovinoje pagal policijos bendradarbiavimo skirsnį. Jei specialusis įgaliotinis iškeltų tokį klausimą Tarybai, arba vyriausiasis įgaliotinis, tiesiogiai dirbantis klausimu, kuris, kaip jūs teisingai pažymėjote, yra svarbiausias Bosnijos ir Hercegovinos stabilumui, pateiktų tokį sprendimą arba pasiūlymą mums, Taryba, žinoma, jį svarstytų.

Manome, kad reikia atsižvelgti į visus pasiūlymus, priemones ir siūlymus, kurie gali padėti siekti galutinio ir svarbiausio tikslo – stabilumo ir pažangos Bosnijoje ir Hercegovinoje.

  Pirmininkas. − Klausimai Nr. 14, 15 ir 16 buvo panaikinti.

  Pirmininkas. − Kadangi autoriaus nėra, klausimas Nr. 17 yra praleidžiamas.

Klausimas Nr.18, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (H-0559/07)

Tema: Dėl Europos Audito Rūmų

1992 m. pasirašyta Mastrichto sutartis smarkiai pakeitė ES institucinę struktūrą, kuri šia sutartimi buvo papildyta Europos Audito Rūmais (7 sutarties straipsnis). Audito Rūmus paversdama viena pagrindinių institucijų, Sąjunga parodė skaidrumo ir poreikio gerinti savo veiklą svarbą.

Sutartis dėl Konstitucijos Europai⁽¹⁾ taip pat pakeitė institucinę struktūrą, panaikindama Audito Rūmus, kurie vėliau minimi kaip „kitos institucijos ir patariamieji organai“ sutarties IV antraštinės dalies, 2 skyriuje.

Su nauja sutartimi atliekamas darbas nenumato „institucinės struktūros“ pakeitimų, kurie daro neigiamą poveikį Europos institucijų išorės auditoriaus statusui. Atsižvelgiant į tai, kad Sąjunga turėtų gerinti atskaitomybę piliečiams, ar Taryba galėtų paaiškinti savo sprendimą sumažinti Audito Rūmų statusą?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Tikriausiai į šį klausimą bus atsakyta greičiausiai šios sesijos metu, kadangi iš tiesų Taryba negali komentuoti Tarpvyriausybinės konferencijos dėl sutarčių reformos darbo, kuri, kaip žinome, prasidėjo 2007 m. liepos 23 d.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). – (PL) Pone Pirmininke, man tikrai atrodo, kad šis klausimas yra skirtas Tarybai, ypač kai dabar kalbame apie naująją sutartį, kurios paskirtis yra iš esmės pakeisti naująją Europos Sąjungą, o Audito Rūmų pateikimas skirsnyje „kitos institucijos ir patariamieji organai“ yra aiškus šios institucijos supaprastinimas piliečių požiūrio atžvilgiu.

Audito Rūmų kontrolės funkcija remiasi ne tik išlaidų stebėjimu bei tikrinimu ar mūsų bendrieji fondai, Europos Sąjungos viešieji fondai, yra skirstomi tinkamai. Audito Rūmai yra visos Europos Sąjungos, įskaitant Tarybą, Parlamentą ir Europos Komisiją, biudžetinės drausmės priežiūros institucija. Šios institucijos rekomendacijos ir sprendimai mums visiems padeda darbe. Stipri Audito Rūmų pozicija turi būti aiški ir akivaizdi visiems ES piliečiams, nes ši institucija taip pat patvirtina piliečių pasitikėjimą ES apskritai.

Jei nemanote, kad tai yra Tarybos rūpestis, tuomet norėčiau sužinoti, kieno tai yra rūpestis, nes Tarybos tikslas, ir viso dabar atliekamo darbo tikslas, taip pat apima klausimą dėl tinkamo Audito Rūmų priskyrimo atitinkamai vietai, o mano nuomone tinkama vieta yra ta vieta, kur yra visos svarbiausios ES institucijos (kalbu apie naująją šiuo metu rengiamą sutartį).

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Žinoma, atkreipiau dėmesį į jūsų rūpestį ir komentarus, tačiau čia atstovauju Tarybai. Tarybai nėra suteikti įgaliojimai aptarinėti Tarpvyriausybinę konferenciją, kurios metu valstybės narės sėda prie apvaliojo stalo aptarti pateiktus klausimus tiksliai jų kaip valstybių narių įgaliojimų srityje, t.y. nepriklausomos suverenios valstybės narės veikia nepriklausomai kaip valstybės narės. Todėl Taryba nėra kompetentinga pasisakyti šiuo klausimu. Tačiau Tarpvyriausybinė konferencija turi savo organus, struktūras ir pirmininkaujančiąją valstybę narę, ir žinoma, jei taip pageidaujate, visi pasiūlymai, kritika ir patarimai, kuriuos norite pateikti Tarpvyriausybinės konferencijos darbui paspartinti bus deramai pažymėti. Tačiau Taryba nėra, kaip minėjau, įgaliota teikti pastabas dėl Tarpvyriausybinės konferencijos darbo atsižvelgiant į teisinį šios konferencijos pobūdį.

  Pirmininkas. – Kadangi autorių nėra, Klausimai Nr. 19 ir 20 yra praleidžiami.

Klausimas Nr.21, Marian Harkin (H-0566/07)

Tema: Dėl demarkacijos tarp valstybių narių Šengeno erdvėje ir valstybių narių, kurios nepatenka į Šengeno erdvę

Atsižvelgiant į Airijos ministro pirmininko (air. Taoiseach) Bertie Ahern ir Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Gordon Brown, kurie teigė, kad abi valstybės turi panaikinti demarkaciją tarp valstybių narių Šengeno erdvėje ir valstybių narių, kurios nepatenka į Šengeno erdvę, pareiškimus, bei atsižvelgiant į pirmininkaujančiosios valstybės narės Portugalijos prioritetus dėl Šengeno erdvės, ar Taryba galėtų paaiškinti kaip ji ketina pradėti tolimesnę sienų kontrolę ir bendradarbiavimą tarp valstybių narių Šengeno erdvėje ir valstybių narių, kurios nepatenka į Šengeno erdvę prieš pirmininkavimo pabaigą?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) 2007 m. birželio 12-13 d. susitikimo metu Taryba paprašė pirmininkaujančiosios valstybės narės Portugalijos laikytis Šengeno informacinės sistemos įvertinimo vizitų grafiko, kad iki 2007 m. lapkričio mėn. būtų priimti 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti sprendimai dėl tų valstybių narių, kurios įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. ir kurioms buvo leista panaikinti sienų kontrolę prie vidaus sausumos sienų ir jūrų sienų iki 2007 m. gruodžio mėn. pabaigos ir oro sienų kontrolę vėliausiai iki 2008 m. kovo mėn., įvykdžius visas sąlygas. Atsižvelgiant į Airiją ir Jungtinę Karalystę, Amsterdamo sutarties 2 protokolo 4 straipsnyje dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą teigiama, kad Airija ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, kurioms neprivalomas Šengeno acquis, turi teisę bet kada reikalauti dalyvavimo įgyvendinant tam tikras arba visas šio acquis nuostatas. Šios valstybės narės iki šiol nepaprašė taikyti Šengeno acquis nuostatų dėl asmenų kontrolės prie vidaus sienų panaikinimo. Kadangi Airija ir Jungtinė Karalystė nepateikė tokio prašymo, Tarybai pirmininkaujančioji valstybė narė šiuo klausimu negali nieko padaryti.

  Marian Harkin (ALDE). – Dėkoju už jūsų atsakymą. Airijos ministras pirmininkas Bertie Ahern ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordon Brown teigė, kad abi valstybės turi panaikinti demarkaciją tarp valstybių narių Šengeno erdvėje ir valstybių narių, kurios nepatenka į Šengeno erdvę. Tačiau atsakydamas teigiate, kad nei viena iš šių valstybių nepateikė oficialaus prašymo. Ar šiuo klausimu buvo pateiktas neoficialus prašymas ar pasiūlytas metodas iš Jungtinės Karalystės ar Airijos pusės ir gal galėtumėte man paaiškinti, jei įmanoma, kaip galima taikyti ne visą, o tik dalį Šengeno acquis?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Neturiu kuo papildyti savo pradinio atsakymo į šį klausimą. Žinoma, Šengeno sutartyje yra savos nuostatos ir straipsniai dėl jos taikymo ir sutarties taikymo srities ir mes privalome šių straipsnių ir nuostatų laikytis.

  Pirmininkas. –

Klausimas Nr.22, Proinsias De Rossa (H-0568/07)

Tema: Dėl ES ir Izraelio Žmogaus teisių pakomitečio steigimo

2005 m. lapkričio mėn. ES ir Izraelio Politinio dialogo ir bendradarbiavimo pakomitetis įsteigė ES ir Izraelio žmogaus teisių darbo grupę.

Ar Taryba svarstys ES ir Izraelio žmogaus teisių darbo grupės išplėtimą iki Žmogaus teisių pakomitečio, kurio susitikimai būtų rengiami reguliariau nei darbo grupės (kuri iki 2007 m. vasario mėn. susitiko tik du kartus) ir kuris vykdytų reguliarias ir sistemingas konsultacijas su Izraelio pilietine visuomene, okupuotomis Palestinos teritorijomis ir ES, siekiant įvertinti žmogaus teisių padėtį Izraelyje ir okupuotose Palestinos teritorijose?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas (PT). – ES ir Izraelio žmogaus teisių darbo grupė, įsteigta 2005 m. lapkričio 21 d. ES ir Izraelio Politinio dialogo ir bendradarbiavimo pakomitečio susitikimo metu, sukuria platformą reguliariai, sistemingai ir išsamiai analizei bei abiejų šalių diskusijoms žmogaus teisių klausimais kaip pageidauja gerbiamas narys bei Taryba.

Be to, žmogaus teisės yra nuolat diskutuojama tema visais dabartinių politinių ES ir Izraelio ryšių lygmenimis. Pilietinės visuomenės organizacijos, kaip minėta gerbiamo nario klausime, jau prisideda prie tokių pasikeitimų.

  Proinsias De Rossa (PSE). – Nuoširdžiai pasakius, tai ne atsakymas. Mano klausimas skambėjo taip: ar darbo grupė, kuri nuo 2005 m. surengė tik du susitikimus, bus išplėsta iki Žmogaus teisių pakomitečio?

Po 40 Palestinos teritorijų okupacijos metų Palestinoje išliko žmogaus teisių pažeidimų, atsiradusių dėl to, kad Izraelis okupavo Palestinos teritorijas.

Prašau Tarybos išsakyti savo požiūrį į žmogaus teisių darbo grupės išplėtimą iki pakomitečio, kuris rengtų reguliarius susitikimus ir spaustų Izraelio valdžios institucijas laikytis žmogaus teisių normų, kurių laikytis tikimasi iš visų civilizuotų visuomenių ir demokratijų.

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Norėčiau gerbiamam nariui pasakyti, kad, kaip minėjau, pagarba žmogaus teisėms ir žmogaus teisių apsauga yra nuolatinė ES ir trečiųjų valstybių dialogo tema.

Tai yra vienas iš Tarybos rūpesčių ir dabartinis bei nuolatinis įvairių Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių, įskaitant pirmininkaujančiąją valstybę narę Portugaliją, rūpestis. Portugalija ypatingai daug dėmesio skiria žmogaus teisėms dėl istorinių priežasčių. Dar vakar turėjau galimybę pažymėti kai kuriems gerbiamiems Europos Parlamento nariams, kad kadangi pati Portugalija iki 1974 m. buvo diktatūra, ypač jautriai reaguojame į viską, kas susiję su demokratija, teisine valstybe ir žmogaus teisėmis. Šios temos mums yra ypač artimos ir todėl nuolat aptariamos dialogo su trečiomis valstybėmis, įskaitant Izraelį, metu. Mes visada šiuos klausimus įtrauksime į reguliarų dialogą su Izraelio valdžios institucijomis.

  Pirmininkas. –

Klausimas Nr.23, Johan Van Hecke (H-0572/07)

Tema: Dėl padėties Zimbabvėje

Pranešama, kad politinė ir ekonominė padėtis Zimbabvėje įgavo „grėsmę gyvybei keliantį mastą“. Policija areštavo daugiau nei 1300 mažmenininkų ir vadovų, kurie atsisakė per pusę sumažinti jų produktų kainą, kaip buvo nurodyta Prezidento Mugabe vyriausybės. Kainų mažinimas per pusę lėmė panišką pirkimą didelių parduotuvių tinklų parduotuvėse. Būtiniausius produktus, tokius kaip cukrus, kepimo aliejus ir duona, dabar galima įsigyti tik juodojoje rinkoje. Degalinės yra tuščios. Pasak įvykių liudininkų, dauguma parduotuvių buvo apiplėštos Vyriausybės partijos rėmėjų. Didžiausią pasaulyje infliaciją lėmė nesibaigiantis pinigų, kuriuos Vyriausybė išmoka valstybės tarnautojams, policijos pareigūnams ir kariams, spausdinimas. Pasak opozicinės Demokratinių permainų partijos (MDC), Vyriausybė, likus devyniems mėnesiams iki prezidento rinkimų, bando užsitikrinti skurstančiųjų balsus. Pranešama, kad valdančiosios partijos ZANU (PF) atstovai atmetė Pietų Afrikos Prezidento Mbeki prašymą vykti į Pretoriją.

Kokia yra Tarybos pozicija? Ar ji paskatins Vyriausybę prisiimti didesnę atsakomybės dėl krizės dalį?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Taryba atidžiai stebi kritišką politinę ir ekonominę padėtį Zimbabvėje. Taryba aptarė šį klausimą 2007 m. balandžio 23 d. susitikimo metu ir sukaupė daugiau informacijos apie problemą liepos 22 d. susitikimo metu, taigi, visai neseniai.

Tarybos strategija buvo viešai atskleista nuo tada, kai pirmą kartą buvo imtasi ribojančių priemonių. 2002 m. Taryba nusprendė imtis ribojančių priemonių Zimbabvės lyderiams pareikšdama, kad kol bus pažeidžiamos žmogaus teisės, reikalingos ribojančios priemonės Zimbabvės Vyriausybei ir asmenims, kurie yra atsakingi už tokius pažeidimus ir pasikėsinimus į nuomonės, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę. Be to, Taryba teigė, kad tokios priemonės bus atšauktos tik esant sąlygoms, kurios garantuoja pagarbą žmogaus teisėms, demokratijos principams ir teisinei valstybei.

Dėl neseniai vykusių smurtinių nusikaltimų ir žmogaus teisių pažeidimų, balandžio 23 d. taryba nusprendė išplėsti vizų uždraudimo sąrašą. Po to kai buvo imtasi ribojančių priemonių, taryba bandė įtraukti Afrikos daugiašales institucijas. Taryba sistemingai įtraukė Zimbabvės klausimą į visų ministrų susitikimų su Pietų Afrikos plėtros bendrija (SADC) darbotvarkes nuo priemonių įgyvendinimo pradžios. ES taip pat iškėlė klausimą dėl Zimbabvės Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisijoje.

Taryba ypatingai gyrė Pietų Afrikos plėtros bendrijos iniciatyvą ir Prezidentui Mbeki suteiktą įgaliojimą palengvinti dialogą tarp opozicijos ir Vyriausybės, bei pono Kikwete paskyrimą Pietų Afrikos plėtros bendrijos pirmininku. Taryba laukia šių Afrikos iniciatyvų rezultatų ir, jei tinkama, atitinkamai peržvelgs savo.

  Johan Van Hecke (ALDE). – (NL) Pone Pirmininke, padėtis Zimbabvėje, švelniai tariant, palaipsniui tampa beviltiška. Deja, tarptautinė bendruomenė, įskaitant ES, bejėgiškai stebi šią padėtį.

Norėčiau pateikti trumpą papildomą klausimą Tarybai, kadangi pirmininkaujančioji valstybė narė Portugalija gruodžio 8-9 d. rengia ES ir Afrikos viršūnių susitikimą Lisabonoje. Tai nebuvo įmanoma paskutiniais metais, kadangi nebuvo susitarta, ar kviesti Prezidentą Mugabe. Mano klausimas yra labai konkretus ir tikiuosi tokio pat konkretaus atsakymo: ar pirmininkaujančioji valstybė narė ketina kviesti Prezidentą Mugabe į Lisaboną gruodžio mėn.? Antra, kokiu būdu Taryba tikisi iškelti Zimbabvės padėtį viršūnių susitikimo metu?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Kaip minėjau, ES atidžiai stebi padėtį Zimbabvėje ir dėl jos ėmėsi atitinkamų priemonių. Europos Taryba, savo ruožtu, savo susitikimų išvadose visada pabrėždavo, kad ES yra strategiškai svarbu tęsti pasaulinį, išsamų ir detalų dialogą su Afrika apskritai.

Tai yra tie Europos Tarybos mums suteikti įgaliojimai, kurie atspindi susidomėjimą ir įsipareigojimą vykdyti šį pasaulinį dialogą, kurį privalome tęsti su Afrikos valstybėmis, kadangi yra daug klausimų, dėl kurių turime ne tik diskutuoti su Afrika, bet ir bendradarbiauti. Turėdama šį tikslą ir ketinimą, pirmininkaujančioji valstybė narė Portugalija yra pasiryžusi gruodžio mėn. rengti antrąjį ES ir Afrikos viršūnių susitikimą Lisabonoje. Esame įsitikinę, kad šis viršūnių susitikimas yra mūsų ir kitų valstybių narių, ES ir Afrikos interesas.

Turime su Afrika aptarti imigracijos, ekonomikos, prekybos, energetikos, klimato ir, žinoma, žmogaus teisių ir gero valdymo klausimus, apie kuriuos jau diskutavome ir apie kuriuos taip pat buvo diskutuota pirmojo viršūnių susitikimo, vykusio 2000 m. Kaire, ankstesnio Portugalijos pirmininkavimo metu.

Tai yra tikslas, kurį mes nustatėme pirmininkaujančiajai valstybei narei Portugalijai, ir kurio ketiname siekti glaudžiai bendradarbiaudami su mūsų partneriais tiek ES, tiek Afrikoje.

  Pirmininkas. –

Klausimas Nr.24, Danutė Budreikaitė (H-0575/07)

Tema: Dėl Šiaurės Europos dujotiekio

Vokietijos pirmininkavimo ES metu, šios šalies atstovas teigė, kad „Nord Stream“ projektas apima privačias įmones, kurioms ES įtakos neturi.

2007 m. liepos 15 d. interviu Lietuvos televizijai metu, Vokietijos užsienio reikalų ministras, Frank-Walter Steinmeier, teigė, kad „Nord Stream yra ne Vokietijos ir Rusijos, o transeuropinis projektas. ES pasipriešintų šiam projektui Lietuvos energetikos ir ekologijos interesų pažeidimo atveju.

Kokia šiuo klausimu yra pirmininkaujančiosios valstybės narės Portugalijos nuomonė? „Nord Stream“ yra privatus projektas ar ES projektas? Kokią vietą ateityje šis projektas užims bendrojoje ES energetikos politikoje?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Atsižvelgiant į gerbiamos narės iškeltus klausimus ir į pirmąjį klausimą, Taryba norėtų pabrėžti, kad ji neteikia pastabų dėl pranešimų žiniasklaidoje.

Antra, atsakant į antrąjį klausimą, Taryba norėtų priminti gerbiamai narei, kad „Nord Stream“ projektas yra privatus projektas, kurį vykdo bendra įmonė „Nord Stream AG“. Be to, kaip Taryba minėjo atsakydama į žodinį klausimą H-0121/07 dėl dujotiekio iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūroje, kurį uždavė Nils Lundgren, dujotiekio tiesimo tarp Rusijos ir Vokietijos per Baltijos jūrą projektui Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1364/2006/EB buvo suteiktas europinės svarbos projekto statusas. Atsakydama į šį klausimą, Taryba gerbiamai narei rekomenduoja detaliau panagrinėti deklaraciją.

Atsakydama į trečiąjį klausimą, Taryba norėtų pabrėžti, kad naujo dujotiekio tiesimas parinktu maršrutu Šiaurės Europoje yra vykdomas siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos energetikos politikos tikslą Bendrijos tiekimo saugumui gerinti. 2007 m. kovo mėn. Europos Tarybos Bendrijos veiksmų plane buvo minimas veiksmingas energijos šaltinių ir tiekimo maršrutų įvairinimas kaip viena iš priemonių tiekimo saugumui gerinti. Bendrijos acquis, ypač įskaitant Bendrijos teisės aktus dėl aplinkos, visada yra pagal poreikį taikomas visas toms dujotiekio dalims, kurios yra nutiestos ES valstybių narių teritorijoje.

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Man sunku suprasti, ar šis projektas yra privatus ar ES projektas. Dujotiekis yra nutiestas per Baltijos jūrą, o su ja ribojasi ne dvi, o daugiau valstybių. Kyla didelis pavojus, kad ginklai palaidoti jūros dugne bus iškelti. Projektas dar nėra pradėtas vykdyti, o Rusija ir Vokietija jau pakeitė maršrutą.

Norėčiau pasakyti, kad šiuo metu sunku suprasti, kieno tai projektas. Tai privatus, ar ES projektas? Dujotiekis yra nutiestas per Baltijos jūrą, o su ja ribojasi ne dvi, o daugiau valstybių. Kyla didelis pavojus, kad ginklai palaidoti jūros dugne bus iškelti. Projektas dar nėra pradėtas vykdyti, o Rusija ir Vokietija jau pakeitė maršrutą, nes buvo atrastos didžiulės nuo Antrojo Pasaulinio karo išlikusios ginklų sankaupos prie Danijos, Suomijos, Estijos ir Švedijos. Ar tai gali būti privatus projektas, jei dėl jo iškyla ne tik energijos tiekimo problemų, t.y., dujų tiekimo problemų, šalia esančioms valstybėms, bet ir ekologinių problemų Baltijos jūroje?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Šiuo klausimu, neturiu kuo papildyti savo ankstesnio atsakymo, nebent pakartoti pažadą, kad Bendrijos acquis yra taikomas visas pagal poreikį ir visada yra taikomas kalbant apie aplinkos klausimus. Todėl tikiuosi, kad šis pareiškimas pateikia atsakymą į gerbiamos narės išreikštą susirūpinimą.

  Pirmininkas. –

Klausimas Nr.25, Luisa Morgantini (H-0576/07)

Tema: Dėl Mordechai Vanunu nuteisimo kalėti šešis mėnesius

2007 m. liepos 2 d. Mordechai Vanunu, buvęs branduolinės energetikos technikas ir daugiau nei 20 metų pacifistas, Jerusalem Magistrates’ Court sprendimu buvo nuteistas kalėti 6 mėnesius (pasak Izraeli valdžios institucijų) už administracinio įsakymo, apribojančio jo žodžio ir judėjimo laisvę, sąlygų nevykdymą.

Vanunu buvo pagrobtas Romoje ir nugabentas į Izraelį, kur buvo įkalintas ir apkaltintas valstybės išdavimu dėl to, kad „Sunday Times“ pasakojo apie Izraelio branduolinių ginklų programą. Jis buvo tardomas uždarame teismo posėdyje ir nuteistas kalėti 18 metų, iš kurių 11 turėjo praleisti kalėdamas vienutėje. 2004 m. paleidus jį iš kalėjimo, buvo nustatyti tam tikri laisvės apribojimai (pagal pirmiau minėtą įsakymą), jam buvo uždrausta bendrauti su žmonėmis iš kitų valstybių, išskyrus Izraelį, kreiptis į ambasadas bei konsulatus, turėti mobilų telefoną, prieigą prie interneto ar išvykti iš Izraelio.

Kokių veiksmų Taryba ketina imtis prieš Izraelio valdžios institucijas atsakant į šiuos pagrindinių laisvių dėl žodžio ir judėjimo laisvės pažeidimus?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Kaip buvo galima suprasti iš mūsų atsakymų į klausimus H-0577/04, H-0302/05, P-1687/05 ir E-3413/05, Taryba susidomėjusi stebi Mordechai Vanunu bylos procesą, ypač gerbiamos narės klausime minėtą padėtį po paleidimo iš kalėjimo 2004 m.

  Pirmininkas. –

Klausimas Nr.26, Richard Howitt (H-0578/07)

Tema: Dėl direktyvos dėl laikinai per agentūras įdarbintų darbuotojų pažangos

Kokie yra pirminių pirmininkaujančiosios valstybės narės Portugalijos vykdomų konsultacijų siekiant pasiekti susitarimo dėl direktyvos (KOM/2002/0701) dėl laikinai per agentūras įdarbintų darbuotojų projekto rezultatai?

Ar Pirmininkas tikisi iš dalies pakeistą pasiūlymą priimti direktyvą pateikti balsavimui Taryboje šio pirmininkavimo metu, ir koks yra su šiuo klausimu susijusių oficialių ir neoficialių derybų nustatytas grafikas?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Norėčiau jums pasakyti, kad po išankstinių konsultacijų su valstybėmis narėmis pirmininkaujančioji valstybė narė Portugalija nusprendė atnaujinti diskusijas dėl pasiūlymo priimti direktyvą dėl laikinai per agentūras įdarbintų darbuotojų, kurią laiko svarbia diskusijų dėl lankstumo ir užimtumo garantijų dalimi.

Kadangi Taryba nenagrinėjo dosjė nuo 2004 m., svarbu išnagrinėti pasiektą etapą ir apsvarstyti galimų veiksmų planą. Pirmininkaujančioji valstybė narė šiuo klausimu netrukus imsis priemonių.

  Richard Howitt (PSE). – Norėčiau padėkoti ponui Pirmininkui už jo šiltus žodžius. Iš tiesų lankstumo ir užimtumo garantijos yra geras principas, kaip sakome šiame Parlamente ir Europos institucijose. Tačiau daugelis žmonių sako, kad lankstumas ir užimtumas yra matomi visur, bet kur garantija? Direktyva dėl laikinai per agentūras įdarbintų darbuotojų tebėra išbandymas dėl garantijų aspekto. Įdomu, kokia yra pono Pirmininko nuomonė dėl Europos Ministrų Taryboje šiuo metu atsiradusių pažangą stabdančių kliūčių. Nepaisant gero pirmininkaujančiosios valstybės narės darbo, ar Pirmininkas yra įsitikinęs, kad Taryba iš tiesų sugebės pasiekti susitarimo mūsų portugalų kolegų kadencijos metu?

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos Pirmininkas. – (PT) Dėkoju gerbiamam nariui už klausimą. Kaip jau minėjau, pirmininkaujančioji valstybė Portugalija ketina nagrinėti šį dosjė ir imtis iniciatyvos šiuo klausimu. Visada teigėme, kad pirmininkaujančiosios valstybės narės sėkmė visų pirma priklauso nuo pačios pirmininkaujančiosios valstybės narės, tačiau ji taip pat turi remtis visų valstybių narių įsipareigojimu, bendradarbiavimu ir noru judėti į priekį. Tai yra atvejis, kurio sprendimas nebūtų sėkmingas be visų valstybių narių pagalbos.

Turėtume būti patenkinti Portugalijos pirmininkavimo metu bent jau padarę pažangą, net jei nepavyktų pasiekti visiško susitarimo. Dirbsime šiuo klausimu vildamiesi, kad, kaip minėjau, mūsų partneriai galėtų priimti mūsų pasiūlymus taip pat taikant realų metodą šiam klausimui spręsti, nes žinome, kad tai yra sudėtinga diskusija ir problema kaip rodo šios direktyvos istorija.

Kalbant apie lankstumo ir užimtumo garantijas, galiu pasakyti, kad Portugalijai ir Portugalijai kaip pirmininkaujančiajai valstybei narei lankstumo ir užimtumo garantijos reiškia ne tik lankstumą ir užimtumą, bet ir garantijas, mums šios sąvokos yra neatskiriamos. Dėkoju.

  Pirmininkas. – Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr.priedą).

Klausimų valanda skelbiama baigta.

(Posėdis sustabdytas 19h ir atnaujintas 21h)

PIRMININKAUJANČIOJI: PONIA ROTHE
Vicepirmininkė

(1) OJ C 310, 16.12.2004, p. 1.