Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2007 m. rugsėjo 6 d. - Strasbūras

6. Paaiškinimai dėl balsavimo

Segelström pranešimas (A6-0308/2007)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Džiaugiuosi, kad Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas vienbalsiai pritarė bendrai Tarybos pozicijai dėl specialiosios programos „Narkotikų prevencija ir informacija apie juos“, kuri yra Bendrosios pagrindinių teisių ir teisingumo programos dalis, kaip rekomendavo mano kolegė Inger Segelström.

Apgailestauju, kad Taryba pritardama Parlamento pozicijoms vis dėlto atmetė pataisas, kurių tikslas buvo suteikti Parlamentui galimybę blokuoti Komisijos sprendimus dėl programos įgyvendinimo visų pirma renkantis metų prioritetus. Taip pat apgailestauju, kad savo pareiškime plenariniame posėdyje Europos Komisija manė esą tinkama pareikšti, kad jos įsipareigojimas perduoti Europos Parlamentui būtiną informaciją dėl metinių darbo programų projekto yra išskirtinė priemonė. Šią programą reikia pradėti skubiai, ir laimei, komitetas pritarė bendrajai pozicijai.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Sprendžiant narkotikų vartojimo problemą reikia priimti bendrą politiką, kuri, be kita ko, aprėptų prevenciją, gydymą ir reintegraciją, kovą su prekyba narkotikais, organizuotu nusikalstamumu ir pinigų plovimu.

Šios viešosios politikos rūšys yra svarbiausios, nes narkotikų vartojimas turi svarbių žmogiškųjų ir socialinių pasekmių, ypač jaunosiose kartose.

Kartu su jomis reikia sukurti kitą viešąją politiką, kurios tikslas būtų gerinti žmonių gyvenimo sąlygas užtikrinant prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų, maisto, būsto, švietimo, gero mokymosi ir stabilaus užimtumo ir ginant teises gauti teisingą darbo užmokestį, naudotis kūrybos laisve ir kultūra bei sportu.

Atsižvelgiant į jos uždavinius ir veiksmus, ES lygiu sukurta specialioji programa „Narkotikų prevencija ir informacija apie juos“ gali padėti praplėsti žinias, pagerinti keitimąsi informacija ir užkirsti kelią narkotikų vartojimui remiant ir papildant kiekvienos valstybės narės įgyvendinamas priemones. (Nepakankama) 21 mln. EUR suma, skiriama 27 valstybėms narėms 2007–2013 m., taip pat bus visiškai panaudota praktikoje.

Ouzký pranešimas (A6-0263/2007)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už puikų nuostabaus kolegos iš Čekijos Miroslav Ouzký parengtą pranešimą dėl Tarptautinių sveikatos priežiūros nuostatų, kuriuos 2005 m. persvarstė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Generalinė asamblėja. Šių nuostatų tikslas – užkirsti kelią ligų plitimui ir apsaugoti piliečius nuo šių ligų vengiant nereikalingo ir brangiai kainuojančio kišimosi į tarptautinę prekybą. Šį tarptautinį sveikatos priežiūros mechanizmą Europos Bendrijoje reikia įgyvendinti sparčiai ir koordinuotai, nes infekcinės ligos, kaip nurodo mano nuostabi kolegė iš Prancūzijos Françoise Grossetête, sukelia grėsmę ir meta iššūkį visoms šalims.

Dėl tokių sveikatos priežiūros klausimų dar kartą kyla kontrolės priemonių prie mūsų išorinių sienų kokybės klausimas, kalbant tiek apie asmenis, tiek apie prekes. Svarbu remti 2004 m. įsteigto Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) plėtrą ir Europos ankstyvojo perspėjimo ir reagavimo sistemą visuomenės sveikatos grėsmių srityje, kuri turi padėti greitai ir nuosekliai taikyti Tarptautinius sveikatos priežiūros nuostatus (IHR) ES valstybėse narėse.

  Irena Belohorská (NI), raštu. − (SK) Kadangi nediskutavome mūsų kolegos pono Ouzký parengto pranešimo dėl Tarptautinių sveikatos priežiūros nuostatų, norėčiau išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu bent jau taip.

Dėl tarptautinės prekybos plėtros ir didesnio judumo ES padidėja pavojus, kad ES gali patirti tarptautinius užkrečiamų ligų protrūkius arba kad jos gali plisti Europoje iš tolimesnių žemynų. Reagavimas į tokias epidemijas naudojant apsaugos metodus turi būti integruotas ir koordinuotas, jei norima, kad jis būtų veiksmingas. Šiandien Europos Sąjungoje yra Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC): kova su masinėmis epidemijomis irgi yra jo pareiga. Kartu valstybės narės yra narės Pasaulio sveikatos organizacijos, kuri parengė Tarptautinius sveikatos priežiūros nuostatus: jie taip pat skirti kovai su ligomis, kurios gali plisti iš vienos šalies į kitą.

Priimtas Komisijos sprendimas dėl ankstyvojo perspėjimo ir reagavimo sistemos siekiant užkirsti kelią užkrečiamoms ligoms ir jas kontroliuoti. ES taip pat turi kelias finansines priemones, pavyzdžiui, Europos Sąjungos Solidarumo fondą ir visuomenės sveikatos veiksmų programą kaip naują ankstyvojo perspėjimo ir reagavimo priemonę esant didelio pavojaus kritinėms padėtims. Kartu, pagal subsidiarumo principą valstybės narės pačios kontroliuoja savo sveikatos priežiūros paslaugas.

Atsižvelgiant į sudėtingą daugelio teisės aktų sistemą keliais lygmenimis, bus sunku greitai ir vienbalsiai reaguoti kilus epidemijos rizikai. ES ir valstybių narių sistemos turi būti glaudžiau susijusios, kad neatsidurtume padėtyje, kurioje Europos teisės aktai neatitiks valstybių narių pasirengimo greitai reaguoti.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos) patvirtinti Tarptautiniai sveikatos priežiūros nuostatai yra nauja priemonė, kurios tikslas yra apsaugoti sveikatą visame pasaulyje. Jais pakeičiami buvę po karo patvirtinti nuostatai, kuriuose ypač daug dėmesio skirta sienų kontrolei, būtent laivų ir jų įgulų sveikatos kontrolei, ir kuriuose buvo numatytas tarptautinis skiepijimas nuo geltonosios karštligės, prie kurio vėliau buvo pridedami ir kiti skiepai. Dėl kylančių visuomenės sveikatos klausimų, tokių kaip tuberkuliozė ir maliarija, ir netgi naujųjų klausimų, tokių kaip paukščių gripas ir gripo pandemijos rizika, tarptautinis bendradarbiavimas ir informavimas apie visuomenės sveikatą tampa dar svarbesniais.

Neseniai vykusios epidemijos ir kilusios pandemijos grėsmės parodė, kad jokia šalis ar regionas nėra apsaugotas nuo sveikatos priežiūros problemų, ir to negalima garantuoti. Šiais naujaisiais Nuostatais siekiama paskatinti keitimąsi informacija ir paraginti šalies koordinuoti jų reagavimo į pasaulio masto grėsmes veiksmus pripažįstant, kad visos šalys yra svarbios ir kad būtina abipusė pagalba.

Portugalijoje vis mažiau dėmesio skiriama sienų apsaugai, tarptautiniam skiepijimui ir patarimams keliautojams, ypač dėl to, kad dabartinė vyriausybė uždaro regioninius visuomenės sveikatos centrus. Nesant tinkamos nacionalinės stebėsenos sistemos, dėmesys šioms sritims ir toliau bus menkas.

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už šį pranešimą. Prieš dvidešimt metų užkrečiamos ligos nebuvo laikomos didele grėsme. Šiandien jos kelia riziką ir meta iššūkį visoms šalims. Tokios grėsmės kaip gripo pandemija, maliarija ir tuberkuliozė sukelia riziką sveikatai dėl virusų mutacijos, didėjančio atsparumo antibiotikams ir prastų sveikatos priežiūros sistemų.

Naujos rizikos sveikatai rūšys taip pat aprėpia su maistu plintančias ligas, chemines, biologines ar branduolines avarijas ar išpuolius, pramoninę taršą ir klimato kaitą. Šios grėsmės galėtų būti pavojingos milijonų žmonių gyvybei keliose šalyse.

Globalizacijos plitimas ir didėjantys tarptautiniai srautai ir prekyba dar apsunkina padėtį. Todėl itin svarbus tarptautinis bendradarbiavimas kontroliuojant užkrečiamas ligas. Tam labai svarbu vengti bet kokio nereikalingo kišimosi į tarptautinį judėjimą ir prekybą.

Šiame pranešime valstybės narės taip pat raginamos kurti tolesnius jungtinius veiksmus remiantis keitimusi gerąja praktika. Taip pat būtina įvesti ankstyvojo perspėjimo sistemas kilus rimtai pandemijai kaimyninėse valstybėse ir trečiosiose šalyse.

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE), raštu. − (SK) Norėčiau pakomentuoti mano kolegos pono Ouzký pranešimą dėl Tarptautinių sveikatos priežiūros nuostatų, kuriam pritariau balsuodamas.

Šios teisinės priemonės reikia tam, kad būtų labai gerai užtikrinta prevencija, apsauga ir ypač kontrolė, kai liga plinta. Kartu ši priemonė užtikrina, kad visuomenės sveikatos sektoriaus atsakas atitiktų susidariusią riziką.

Šis standartas, kurį parengė Pasaulio sveikatos organizacijos valstybės narės (1951 m.), po to buvo keturis kartus keičiamas. Jo dabartinio teksto įgyvendinimas prasidėjo 2007 m. birželio mėn.

Šiame tekste pateiktas aiškiai apibrėžtas ES pozicijos aiškinimas ir paaiškintas ES vaidmuo įgyvendinant Tarptautinius sveikatos priežiūros nuostatus. Taip pat nagrinėjamas Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ir Ankstyvojo perspėjimo ir reagavimo sistemos kilus grėsmėms visuomenės sveikatai (EWRS) buvimas ir vaidmuo.

Tai irgi prisidės prie mūsų piliečių sveikatos apsaugos ir todėl sveikinu šio pranešimo priėmimą.

Konvencija dėl kovos su dykumėjimu (B6-0329/2007)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už pasiūlymą dėl nutarimo, kurį pateikė kelios politinės frakcijos, įskaitant Europos liaudies (krikščionių demokratų) partijos ir Europos demokratų (PPE-DE) grupę, dėl ES uždavinių rengiant 8-ąjį partijų konferencijos susitikimą dėl Jungtinių Tautų Konvencijos dėl kovos su dykumėjimu, kuris vyks Madride 2007 m. rugsėjo 3–14 d. Viena svarbi šiuo metu vykstančio visuotinio atšilimo pasekmė yra tai, kad garuodami džiūsta šaltiniai ir sumažėja upių bei požeminių vandens telkinių vandens lygis, sunaikinama dirvos paviršiaus struktūra. Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos (UNEP) duomenimis, dykumėjimo šiuo metu paveikta maždaug 25–30 proc. pasaulio žemės paviršiaus sukeliant riziką 1,2–2 mlrd. žmonių mažiausiai 100 valstybių. Pasaulio mastu dykumėjimas didėja, dėl jo atsiranda skurdas, priverstinė migracija ir konfliktai. Mano nuomone, Europos Sąjunga turi skubiai įgyvendinti Europos vandens politiką ne tik kokybės, bet ir kiekio požiūriu.

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Remiu šią bendrą rezoliuciją dėl JT konvencijos dėl kovos su dykumėjimu ir Madride tebevykstančią konferenciją. Kaip žinome, dykumėjimas yra paveikęs 20-30 proc. pasaulio sausumos teritorijos ir daugiau kaip 100 valstybių iš 1,2–2 mlrd. žmonių dauguma patiria baisų skurdą.

Dėl klimato kaitos ir žmogaus kišimosi kertant miškus ir per daug intensyviai dirbant žemę, vis daugiau pasaulio virsta dykuma. Todėl didėja skurdas, vyksta priverstinė migracija ir konfliktai. Vienas iš vaizdingiausių pavyzdžių yra Darfūras, kur dykumėjimas sukėlė sudėtingą konfliktą tarp klajoklių ir ūkininkų, nes ūkininkai buvo stumiami į rytus, į pastarųjų žemes, o dėl to atsirado šimtai tūkstančiai pabėgėlių, žaginimų, sąmyšio ir žudynių. Tik stiprūs ir skubūs tarptautiniai veiksmai gali padėti Darfūrui netapti pirmuoju iš dar daugiau panašių konfliktų, kurių pagrindinė priežastis yra dykumėjimas.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Nepaisant mokslininkų nesutarimo aplinkosaugos klausimais, nėra abejonių, kaip nurodyta nutarime, kad kraštutiniai klimato įvykiai, tokie kaip potvyniai ir sausros dėl klimato kaitos, tampa vis dažnesniais ir turi vis sunkesnių pasekmių, ir dėl to dar didėja dykumėjimo rizika ir jo neigiamos ekonominės ir socialinės pasekmės.

Taip pat nėra abejonių, kad šias neigiamas pasekmes jaučia ir tiesioginį poveikį patiriančios šalys ir jų kaimynės. Bent jau dėl šios priežasties, atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjunga turėtų atsiminti, kad ji turi bendrų sienų su regionais, kuriuose vyksta dykumėjimo procesas, kito ES ir Afrikos viršūnių susitikimo metu reikia apsvarstyti šį klausimą sąmoningai ir nuosekliai.

Be to, kitu lygmeniu, kurį irgi verta paminėti, dykumėjimo klausimas taip pat aktualus pačiai Europos Sąjungai. Todėl vykdant būtiną BŽŪP (bendrosios žemės ūkio politikos) reformą reikia atsižvelgti į poreikį kovoti su dykumėjimu sukuriant itin svarbią politiką, kurios tikslas yra paskatinti žmones apsigyventi kaimo regionuose.

Reikėtų tikėtis, kad ir politika, ir politikai laikysis ilgalaikio požiūrio, kad problemas, su kuriomis susiduriama, būtų išspręstos laiku. Taip yra su dykumėjimu: istorijos vadovėliuose gausu pamokų, kurias turime išmokti laiku.

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Dykumėjimas yra rimta problema, kuri daro poveikį daugeliui pasaulio šalių ir svarbu, kad problema būtų sprendžiama globaliai.

Nieko nedarymas daugeliui žmonių sukels rimtas problemas, ypač besivystančiose šalyse, būtent todėl teisinga, kad, mūsų padedamos, Jungtinės Tautos imtis veiksmų.

Balsuosiu už bendrą rezoliuciją, bet tikiu, kad tai šios problemos sprendimo proceso pradžia, ir kad ateityje nesigailėsime dėl to, kad per mažai veikėme, kai mums buvo suteikta galimybė tai daryti.

Dykumėjimas yra nelaimė, kurios turime vengti, o ši rezoliucija yra pirmas žingsnis. Mes, kaip Europos Sąjunga, privalome imtis iniciatyvos, kad įvykius pakreiptume kita linkme.

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Rėmiau rezoliuciją, kad padaryčiau spaudimą dėl būsimų veiksmų, sprendžiant šią didėjančią problemą. Ypač, bijau, kad dauguma išsivysčiusiose šalyse šios problemos nemato, nes poveikį dažniausiai patiria „neišsivysčiusios“ šalys. Darfuras yra pavyzdys, kurio konfliktų priežastis atsirado dėl dykumėjimo.

Martínez-Orozco pranešimas (A6-0302/2007)

  Koenraad Dillen (ITS). – (NL) Pone pirmininke, Parlamentas gali labai teigiamai vertinti oficialiosios Europos žmogaus teisių politiką, bet tikrovėje nuostatos dėl žmogaus teisių susitarimuose su daugeliu arabų ir Afrikos šalių dažnai nėra įgyvendinamos ir nėra aktyvios ir nuoseklios žmogaus teisių politikos.

Be to, kaip dėl politikos dėl Kinijos, kurioje visiems aišku, kad Sąjungos ir jos valstybių narių prekybos ir ekonominiai interesai yra svarbesni už žmogaus teises?

Tačiau pirmauja, žinoma, politika dėl Turkijos. Nors pranešime nuolat kalbama apie moterų teises, Europa plačiai atveria duris šiai islamo šaliai, kurioje moterų teisių padėtis vis blogėja į valdžią atėjus AKP. Bet kuriuo atveju mūsų grupė ir Vlaams Belang partija nebedalyvaus šioje veidmainystėje.

  Frank Vanhecke (ITS). – (NL) Pone pirmininke, mano kolega ponas Dillen ką tik visiškai teisingai pastebėjo didžiulį skirtumą tarp oficialių Europos pareiškimų ir konkrečios Europos Sąjungos žmogaus teisių politikos.

Norėčiau prie to dar kai ką pridurti. Europai propaguojant atviros vakarų visuomenės vertybes ir, visų pirma, žodžio laisvę visame pasaulyje per dialogą dėl žmogaus teisių, kuriam čia taip plojama, bet neatsiduodama, mūsų nuomone, vis dar yra taip, kad mūsų oficialioje Europos sostinėje, Briuselyje, tos pačios Europos žodžio laisvės vertybės gynėjai verčiami patylėti. Manau, kad Parlamentas ir jo Pirmininkas turėtų priešintis Parti Socialiste Briuselio mero, pono Thielemans, diktatui, kuriuo draudžiamos demonstracijos prieš netolerantiško islamo plitimą mūsų Europos sostinėje ir visose mūsų Europos šalyse. Bet kuriuo atveju dalyvausiu kartu su kitais demonstracijoje už žodžio laisvę ir prieš islamo plitimą kitą antradienį , rugsėjo 11 d., šalia Europos Parlamento.

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už mano kolegės iš Ispanijos Elena Valenciano Martínez-Orozco pranešimą dėl dialogų ir konsultacijų žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis veiksmingumo. Žmogaus teisės yra viena svarbiausių Europos Sąjungos vertybių, ir labai svarbu užtikrinti, kad jos savaime būtų ES politinio dialogo su trečiosiomis šalimis dalis. Taryba turi sistemingai taikyti nuostatą dėl žmogaus teisių ir demokratijos visuose ES susitarimuose santykiuose su trečiosiomis šalimis.

Todėl pritariu idėjai, kad reikia didinti tarpinstitucinį suderinimą ir ieškoti būdų gerinti įvairių ES institucijų (Tarybos, Komisijos ir Parlamento) veiklos koordinavimą sukuriant tarpinstitucinį trialogą politinio dialogo bei dialogų ir konsultacijų žmogaus teisių klausimais pagrindu. Kai planetoje nyksta vertybės, padėtis tampa vis sudėtingesne, ES turi užtikrinti, kad su žmogaus teisėmis ir demokratija susijusių vertybių būtų paisoma visuose projektuose ir programose, ypač susijusiose su parama plėtrai ir bendradarbiavimu techniniais, prekybos ir finansų klausimais.

  Patrick Gaubert (PPE-DE), raštu. – (FR) Didžioji dauguma ką tik pritarė Elena Valenciano pranešimui dėl dialogų ir konsultacijų žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis veiksmingumo. Sveikinu pranešėją atlikus kruopštų darbą.

Pranešime teisingai nurodyta, kad žmogaus teisių klausimus reikia spręsti vykdant bendrą politinį dialogą su trečiosiomis šalimis. Iš tikrųjų, žmogaus teisių skatinimas yra pagrindinė ES išorinės ir plėtros politikos dalis.

Taip pat džiaugiuosi, kad pranešime Taryba ir Komisija raginamos supaprastinti dialogų ir konsultacijų procedūrą. Didesnis tarpinstitucinis suderinimas ir bendradarbiavimas suteiktų ES žmogaus teisių politikai didesnį patikimumą tarptautinėje arenoje. Taip pat reikia objektyvaus vertinimo ir stebėsenos.

Galiausiai pranešime pabrėžiama, kaip svarbu užtikrinti šių dialogų skaidrumą ES lygmeniu ir sustiprinti Europos Parlamento vaidmenį šioje srityje. Dėl visų šių priežasčių galutinio balsavimo metu plenariniame posėdyje parėmiau šio pranešimo priėmimą.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Be abejo, itin svarbu skatinti žmogaus teisių universalumą ir neatskiriamumą „turint omenyje ne tik pilietines ir politines teises, bet ir socialines, aplinkosaugos, ekonomines ir kultūrines teises“.

Tačiau pranešime yra prieštaravimų: pavyzdžiui, nors nurodoma, kad dialogas su trečiąja šalimi žmogaus teisių klausimais bus kuriamas turint pastarosios sutikimą, kartu grasinama, kad pastarajai atsisakius šio dialogo ES turi apsvarstyti specialiuosius veiksmus toje šalyje tuo tikslu panaudojant „finansinę priemonę demokratijai ir žmogaus teisėms skatinti visame pasaulyje“.

Ar valstybės narės sutiks taikyti šią priemonę abipusiškai? Akivaizdu, kad ne, nes „dialogas“ žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis yra skirtas žmogaus teisėms aptarti ne ES, o tose šalyse.

Šis pavyzdys parodo tikrą tikslą, kuris yra pamėginti panaudoti žmogaus teises kaip spaudimo ir kišimosi priemonę didžiųjų Europos galių patogumui ir interesais. Pranešime, kuriame tokia galimybė įžvelgiama, nors ir nepalaikoma, pabrėžiamas „nuoseklumo“ ir „patikimumo“ iš ES pusės poreikis. Neteisėtų CŽV skrydžių nutylėjimas pats už save kalba.

  David Martin (PSE), raštu. − Parėmiau šį pranešimą, kuriuo Komisija ir Taryba raginamos užtikrinti didesnį nuoseklumą vedant ES dialogą žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis. Pirmiausia pritariu raginimui daugiau įtraukti Parlamentą į vykstančių dialogų turinio planavimą bei taikyti griežtesnius kriterijus ir stebėsenos mechanizmus.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Balsavau už pranešimą dėl dialogų ir konsultacijų žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis veiksmingumo.

Pranešime iškeltas labai svarbus tinkamo Europos Parlamento atstovavimo klausimas Europos Sąjungai vedant dialogus ir konsultacijas su trečiosiomis šalimis. Žmogaus teisių klausimai turi būti būtinai įtraukti į Europos Sąjungos darbo programą. Be to, turime užtikrinti, kad Europos Parlamentas būtų pakankamai įtrauktas į visus su žmogaus teisėmis susijusius reikalus.

Fraga Estévez pranešimas (A6-0298/2007)

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh ir Inger Segelström (PSE), raštu. − (SV) Nusprendėme neremti pranešimo, nes juo siekiama sužlugdyti kai kuriuos geruosius Komisijos ketinimus siekiant užtikrinti tvaresnę žvejybą.

Žvejyba ES turi tapti tvaresne aplinkosaugos požiūriu, kad būtų apsaugota jūrų aplinka ir užtikrintas ilgalaikis žvejybos pramonės gyvybingumas.

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už mano nuostabios kolegės iš Ispanijos Carmen Fraga Estévez parengtą labai gerą jos pačios iniciatyva sukurtą pranešimą atsakant į Komisijos komunikatą dėl tvariosios žvejybos įgyvendinimo ES remiantis didžiausiu ilgalaikiu sugaunamu kiekiu (MSY).

Kaip ponia Fraga Estévez, džiaugiuosi, kad Komisija pripažįsta, jog galiojanti žvejybos valdymo politika yra nevykusi. Pritariu pasiūlymui sukurti naują valdymo modelį užtikrinant galimybę atstatyti žuvų išteklius, suderinti žvejybos veiklą su tikrosiomis žvejybos aplinkybėmis ir padidinti žvejybos laivyno patikimumą ir stabilumą.

Vis dėlto svarbu laikytis atsargaus požiūrio ir nagrinėti mūsų žvejybos pajėgumus pagal vartojimo poreikį Europoje ir pasaulyje bei būtinybę prižiūrėti išteklius. Be to, bet kokiais Sąjungos žvejybos politikos pakeitimais turi būti įtraukiami tinkami ir finansiškai priimtini kompensavimo mechanizmai, kuriems reikės įvertinti galutinio pasiūlymo teisinį, socialinį ir ekonominį poveikį.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Žvejybos išteklių tvarumas yra itin svarbus garantuojant žvejybos veiklą ir ilgalaikį žvejybos pramonės gyvybingumą.

Išlaikant išteklių tvarumą ir įgyvendinant ilgalaikius planus ir trumpalaikes priemones, be abejo, reikia įvertinti jų socialines ir ekonomines pasekmes bei finansinių išteklių naudojimą užtikrinant tęstinę laivų naudojimą, užimtumą ir pajamas pramonėje ir žvejams. Mūsų nuomone, tai santykiai, kuriais geriausiai išreiškiamas ir turi būti grindžiamas didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio principo taikymas.

Kitaip tariant, „didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio“ nereikėtų naudoti kaip priemonės laivų nurašymui ir darbo vietų panaikinimui skatinti (dar labiau).

Išteklių tvarumo užtikrinimo planai ir priemonės turi būti pagrįstos moksliniais tyrimas žvejybos srityje, nepaliekant nuošalyje kitų priemonių, kuriomis atsižvelgiama į gamtos veiksnių ir žmogaus veiklos pasekmes bei poveikį jūrų ekosistemoms. Todėl pasiūlėme į pranešimą įtraukti poreikį didinti asignavimus moksliniams tyrimams žvejybos srityje pagal Septintąją pagrindų programą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje.

Galiausiai turime pabrėžti, kad žvejų dalyvavimas kuriant visą tokią politiką yra būtinas.

Patrie pranešimas (A6-0281/2007)

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Pone pirmininke, pritariau Europos Parlamento kompromisinei pozicijai Sąjungos vartotojų acquis persvarstymo atžvilgiu.

Pranešime siūlomi pagerinimai pusei milijardo piliečių jiems naudojantis savo teisėmis atsisakyti sutarties, prekių pristatymo, teisės aktuose numatytomis garantijomis, atsisakymo laikotarpio apskaičiavimo priemonėmis, esant nesąžiningoms sutarties sąlygoms, sudarant sutartis dėl skaitmeninio turinio ir dalyvaujant aukcionuose internetu.

Išreiškusi savo paramą, aš vis dėlto manau, kad atsižvelgiant į tai, kad Komisija rengia labai išsamų vartotojų acquis persvarstymą, Parlamentas galėtų apsvarstyti modernesnius, naujoviškus ir toli siekiančius pakeitimus, ypač šiose penkiose prioritetinėse srityse:

− aukštesnis vartotojų apsaugos lygis elektroninėje prekyboje;

− tarptautinių sandorių supaprastinimas vartotojams ir verslininkams;

− Europos taisyklių tinkamo taikymo skatinimas ir užtikrinimas, kad valstybės narės jų paisytų;

− geresnis vartotojų informuotumas; ir

− sėkmingas vartotojų teisių panaudojimas tarptautinėje aplinkoje.

Tikiu, kad Komisijos pasiūlymas bus drąsesnis. Žinau, kad Komisarė Kuneva yra pasiryžusi susitvarkyti su tokia sudėtinga užduotimi.

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už mano kolegės Béatrice Patrie savo iniciatyva parengtą pranešimą dėl Žaliosios knygos dėl vartotojų acquis persvarstymo, visų pirma, atsižvelgdamas į jame nustatytą tikslą modernizuoti, supaprastinti ir patobulinti reglamentavimą dėl profesionalų ir privačių asmenų, tokiu būdu palengvinant tarptautinę prekybą ir didinant vartotojų pasitikėjimą. Vertėtų nuolat savęs klausti, ypač plėtojantis elektroninei prekybai, ar sklandžiai veikiant vidaus rinkai išlaikoma tinkama aukšto vartotojų apsaugos lygio ir verslo įmonių konkurencingumo pusiausvyra kartu griežtai laikantis subsidiarumo principo. Šiame pranešime išdėstytos kelios įdomios idėjos dėl bendro teisėkūros požiūrio, nesąžiningų sąlygų ribojimo, teisės aktų derinimo, atsisakymo teisės, plataus vartojimo prekių pardavimo ir galiausiai veiksmingo vartotojų teisių apsaugos teisės aktų taikymo.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Apgailestaujame, kad dauguma Europos Parlamento narių atmetė pateiktus pasiūlymus. Tai reiškia, kad vartotojų teisių apsaugos teisės aktus supaprastinti nebus lengva. Mums gali tekti susidurti su bandymu sumažinti ir apriboti šias teises, ypač šalyse, kur jos yra geriausios.

Apgailestaujame, kad mano frakcijos pateikti pasiūlymai atmesti, ypač tie, kurie yra susiję su riboto visoms vertikalioms vartotojų apsaugos priemonėms bendrų taisyklių skaičiaus nustatymu: taip būtų užtikrintas aukštas vartotojų apsaugos lygis ir patvirtintu būdu minimaliai suderinti teisės aktai kartu įvedant paskirties valstybės principą ir nepažeidžiant galiojančių nacionalinių teisės aktų.

Kaip minėjome, būtų nepriimtina, jei vartotojų teisių apsaugos direktyvoje vėl būtų grįžtama prie bendrosios kilmės valstybės principo taisyklės, kaip buvo mėginama pradinėje direktyvos dėl paslaugų liberalizavimo versijoje.

Atsižvelgiant į tai, kad pranešime vis dar yra prieštaravimų ir neigiamų aspektų, balsavome prieš jį ir įdėmiai stebėsime, kaip keisis situacija.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − Jei vartotojų teisių apsaugos politika būtų nors kiek nuosekli, pavyzdžiui, būtų fiksuotas mažiausias vartotojų apsaugos lygis, tai galėtų paskatinti vartotojų norą pirkti prekes ir paslaugas kitoje ES valstybėje narėje ir taip skatinti sklandžiai veikiančios vidaus rinkos plėtrą. Vis dėlto norime pabrėžti, kad vartotojai taip pat perka daug prekių ne ES šalyse ir regionuose, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose ir Azijoje. ES institucijų vaidmuo šiuo požiūriu neturi būti perdedamas.

Itin svarbu, kad ES priemonės, kurių imamasi, būtų proporcingos ir kad bet kokiomis aplinkybėmis būtų griežtai laikomasi subsidiarumo principo. Todėl priešinamės kai kuriems pasiūlymams, kurie buvo anksčiau pateikti Europos Parlamente, tokiems kaip ES inicijuojamos informavimo kampanijos vartotojams, vartotojų informavimas ES lygmeniu (kurį galima vykdyti nacionaliniu lygmeniu arba savanoriškai bendradarbiaujant valstybių narių institucijoms) ir ES finansuojami valdžios organai ir institucijos.

Tačiau šis Europos Parlamento pranešimas ir Komisijos Žalioji knyga dėl vartotojų acquis persvarstymo, iš esmės, gerai subalansuoti ir sukuria paprastesnę ir labiau prognozuojamą reglamentavimo struktūrą. Todėl nusprendėme balsuoti už pranešimą galutinio balsavimo metu.

  Anna Hedh (PSE), raštu. − (SV) Sveikiname vartotojų acquis persvarstymą ir manome, kad tai teigiamas žingsnis, kad dabar siūlome ištirti skirtumus, atotrūkius ir iš dalies sutampančias direktyvas. Nematome jokios didelės problemos suderinimo srityje supaprastinant teisės aktus ir suteikiant naudos Europos vartotojams ir profesionalams, jei tai nereikštų, kad mums reikia dar mažinti mūsų vartotojų apsaugos lygius, kylančius iš gilių Švedijos tradicijų vartotojų apsaugos srityje. Todėl norėjome turėti vartotojų apsaugos garantiją ir apgailestaujame, kad Parlamentas nepritarė mūsų pozicijai.

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (FR) Negalėjau balsuoti už Patrie pranešimą dėl 2 dalies formuluotės, kurioje rekomenduojama persvarstyti Direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės prekybos. Mano nuomone, galiojanti direktyva, kurioje be kita ko yra nustatyta, kad PVM norma yra taikoma pagal bendrovės kilmės šalį, labai sėkmingai naudojama praktikoje.

Kodėl turėtume keisti šią puikią direktyvą, kad įvestume sistemą, pagal kurią vartotojai turi mokėti PVM už šias paslaugas paskirties valstybėje? Dėl to kiltų visiškas chaosas: ir mokesčių įstaigoms, kurioms reikės tvarkyti PVM sumas iš 27 skirtingų šalių, ir bendrovėms, kurioms reikės taikyti iki 27 skirtingų PVM režimų.

Tokia padėtis būtų nepriimtina ir trikdytų laisvą prekių judėjimą, taip sukurdama beveik neįveikiamą kliūtį bendrai elektroninių paslaugų rinkai.

  Marcin Libicki (UEN). – (PL) Pone pirmininke, tiesiog norėjau pareikšti, kad elektroninio balsavimo metu dėl Patrie pranešimo du kartus bandžiau balsuoti už pakeitimą, bet, deja, mano prietaisas neveikė. Norėčiau, kad tai būtų įsidėmėta.

  Pirmininkas . − Dėkoju, pone Libicki. Tai bus pažymėta protokole.