Posėdžio stenograma

Antradienis, 2007 m. rugsėjo 25 d. - Strasbūras

5. Kinijoje pagaminti pavojingi žaislai (diskusijos)

  Pirmininkė. − Kitas klausimas – Komisijos pranešimas dėl Kinijoje pagamintų pavojingų žaislų.

Kalbės du Komisijos nariai.

  Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai. Žaislai skiriasi nuo kitų produktų. Žaislai yra skirti pačiai pažeidžiamiausiai vartotojų grupei, todėl visiškai aišku, kad turėdami omenyje vaikų saugumą žaislams privalome nustatyti pačius aukščiausius standartus. Pastaruoju metu kilo nemažai rimtų klausimų ryšium su paskutinėmis Amerikos gamintojo prekių atšaukimo iš rinkos kampanijomis, kai minėtas gamintojas savo iniciatyva iš rinkos atšaukė produktus su defektu.

Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad abiem čia minimais atvejais kalbama apie produktus, kurie neturi leidimų Europos rinkai pagal Europos teisę. Be abejo, skirtingai nei Amerikoje, žaislai su dažais su švinu Europoje yra uždrausti jau seniai. Taip pat jau seniai Europoje uždrausti žaislai, turintys magnetinių ar kitokių pavojingų detalių, kurios gali atsilaisvinti. Taigi šiuo atveju kalbame ne apie taikomos teisės problemą (nors vėliau kalbėsiu ir apie taikomą teisę – sritį, kurioje yra būtini pakeitimai), o apie taikomos teisės įgyvendinimo ir laikymosi problemą.

Kiekvieną dieną mūsų naudojami daiktai negali būti saugūs šimtu procentų. Geriausi pasaulyje teisės aktai negali užtikrinti, kad gamyboje neatsiras defektų. Geriausias pasaulyje teisės aktų leidėjas negali užtikrinti, kad šiuo metu pasauliniu lygiu organizuojamos tiekimo grandinės kažkuriam taške nesusidurs su problema. Joks teisės aktų leidėjas negali apsaugoti nuo nusikalstamos ar sukčiaujančios prekybos.

Norėčiau priminti jums atvejį, kai naudodami garinį lygintuvą su defektais Graikijoje mirė trys žmonės. Tas lygintuvas turėjo ne tik Europos CE ženklinimą, tačiau buvo pažymėtas ir specialiu Vokietijos saugos simboliu. Nepaisant to, prietaisas buvo nesaugus, greičiausiai todėl, kad tai buvo klastotė. Joks teisės aktų leidėjas pasaulyje negali to sustabdyti. Tai yra gamintojo atsakomybė ir atsakomybė tų, kurie privalo užtikrinti, kad gamintojas laikosi veikiančių taisyklių. Tai yra valstybių narių rinkos priežiūros institucijos. Europos rinkos priežiūros sistemos nėra. Už rinkos priežiūrą yra išskirtinai atsakingos valstybės narės.

Norėčiau pabrėžti, kad iš tikrųjų mes turime spręsti problemą, kuri yra labai artimai susijusi su ekonomikos globalizacija. Šiandien tai reiškia, kad turime spręsti su pasaulinėmis tiekimo grandinėmis susijusius klausimus. Turime spręsti klausimus, susijusius su spaudimą dėl išlaidų patiriančiomis bendrovėmis, o tai reiškia, kad jos nuolat spaudžia savo tiekėjus dėl išlaidų mažinimo ir taip pačios nuolat mažina kainas. Todėl atsiranda rizika, kad kažkuriuo metu visa tai bus daroma saugumo sąskaita.

Būtent todėl mes nuolat kartojame, kad kuo tiekimo grandinė yra labiau tarptautinė ir labiau išplėsta, tuo bendrovėms tenka didesnė atsakomybė užtikrinti, kad kiekviename atskirame tiekimo grandinės etape būtų laikomasi veikiančių taisyklių. Taip neatsitiko minėtu atveju, kai Amerikos gamintojas žaislams naudojo dažus su švinu. Tiekėjas iš Kinijos tiekė tokius dažus, kokie neturėjo būti tiekiami. Tokia yra minėto atvejo tiesa.

Pirmiausia yra įmonės atsakomybė. Bendrovės yra atsakingos už savo produktų atitiktį dabartinėms Europos taisyklėms. Tuomet eina valstybių narių atsakomybė. Jos privalo užtikrinti, kad rinkos priežiūra veikia. Ir galiausiai atsakomybė tenka mums, Europos teisės aktų leidėjams. Privalome užtikrinti, kad mūsų teisės aktai būtų nuolat atnaujinami, laiku nustatoma galima rizika ir į ją atsižvelgiama teisės aktuose.

Būtent todėl prieš dvejus metus Komisija pradėjo išsamų veikiančios Žaislų saugos direktyvos persvarstymą. Žaislų saugos direktyva yra viena seniausių direktyvų, atsiradusių dėl „naujo metodo“. Aišku, kad žaislų rinka per pastaruosius 20 metų pasikeitė iš esmės, todėl naujoje direktyvoje bus atsižvelgiama į įvairią neseniai pripažintą riziką ir pavojus ir bus siekiama užtikrinti – pavyzdžiui, nustatant labai griežtas taisykles dėl cheminių medžiagų naudojimo žaisluose – kad pavojų bus išvengta. Direktyva bus pateikta teisės aktų leidėjui iki šių metų pabaigos.

Šių metų pradžioje jums jau pateikėme visą rinkos priežiūros stiprinimo priemonių paketą, skirtą pagerinti CE ženklinimo apsaugą. Leiskite čia tarti keletą žodžių dėl CE ženklinimo. CE ženklinimas reiškia, kad gamintojas (tiek Europos gamintojas, tiek ne Europos gamintojas, norintis pardavinėti Europoje) visiškai garantuoja, kad jo produktas visiškai atitinka Europoje galiojančias taisykles. Gamintojas tai užtikrina uždėdamas CE ženklinimą. Štai ką reiškia CE ženklinimas.

Daugeliu atvejų gamintojui neleidžiama naudoti CE simbolio remiantis jo paties deklaracija ar jo paties įrodymais ir reikalaujamas trečiosios įstaigos sertifikatas, ypač kai gali kilti pavojus vartotojams dėl netinkamai veikiančio produkto. Visais tokiais atvejais būtinas trečiosios įstaigos sertifikavimas. Šių įstaigų, kurias mes vadiname atitikties įvertinimo tarnybomis, veikla galėtų būti iš esmės pagerinta. Pateikėme atitinkamus pasiūlymus jums, Europos teisės aktų leidėjams.

Kalbant apie žaislus, Komisijai ir jums, įstatymų leidėjui, dabar reikia priimti labai svarbų sprendimą: ar norime, kad kiekvienas atskiras žaislas prieš patekdamas į rinką gautų trečiosios įstaigos sertifikatą, ar norime palikti dabartinę tvarką, pagal kurią patys gamintojai naudodami CE ženklinimą užtikrina saugą ir prisiima atsakomybę ir – dar turiu pridurti – gamintojai privalo galėti bet kuriuo metu įrodyti, kad jie naudoja CE ženklinimui teisėtai ir tai išsamiai pagrįsti dokumentais? Ar norime pasirinkti trečią kelią ir naujoje Žaislų saugos direktyvoje nustatyti tam tikrus žaislų tipus, kuriems bus reikalingas trečiosios įstaigos sertifikatas?

Nenoriu slėpti, kad asmeniškai aš remiu pastarąjį sprendimą. Norėčiau pateikti jums pavyzdį: ką darome su visais procesoriaus lustą turinčiais žaislais? Patekę į vaiko burną, procesoriaus lustai yra pavojingi. Todėl būtina užtikrinti, kad šios žaislų dalys, jokiomis aplinkybėmis nekeltų pavojaus vaikams. Jei nenorime iš vaikų atimti žaidimų kompiuterių „Game Boys“ – netikiu, kad kas nors ketintų tą padaryti, – tuomet vienintelė galimybė būtų nustatyti privalomą sertifikato gavimą iš trečiosios įstaigos. Komisijos nuomonė atitinka mano išsakytąją ir taip pat tikiuosi išgirsti nuomonių parlamentui diskutuojant šiuo klausimu.

Paskutinis dalykas, kurį norėčiau pažymėti, yra prašymas gamintojams ir vartotojų organizacijoms. Gamintojai turi žinoti, kad spaudimas dėl išlaidų mažinimo, kuris šiuo metu yra labai didelis, negali atleisti jų nuo atsakomybės visapusiškai ištirti visas atskiras jų gamybos proceso ir tiekimo grandinės dalis. Kuo gamyba ir tiekimo grandinė tampa labiau tarptautinė, tuo didesnė atsakomybė tenka rinkoje veikiančioms bendrovėms.

Be to, vartotojų organizacijos atliktų tikrą žygdarbį, jei jos informuotų, kad pigus ne visuomet reiškia geras. Tai yra ne vien tik saugos, bet ir kokybės klausimas, nes turbūt pakankamai dažnai matėte – netgi vaikams žaidžiant su po Kalėdų eglute rastais žaislais – kaip vaikui užtenka pažaisti nauju žaislu vieną kartą ir jis sulūžta. Galbūt tai buvo pigus žaislas, tačiau jis nebuvo geras! Pigus ne visuomet reiškia geras, bei pigus ne visuomet reiškia saugus. Todėl vartotojai privalo atkreipti dėmesį, kad produkto kaina turi tiesioginį ryšį su produkto kokybe ir saugumu. Kartu su kai kuriose valstybėse narėse plintančia mažos kainos ideologija, visa tai man kelia vis didesnį susirūpinimą.

Baigdamas galiu pasakyti, kad Europos teisė šiuo metu yra bet kokiu atveju geresnė nei kitose pasaulio dalyse, tačiau ją galima tobulinti ir ji yra tobulinama, o žaislų atžvilgiu yra ir turi būti taikomi patys griežčiausi standartai.

  Meglena Kuneva, Komisijos narė. − Ponia pirmininke, iš tikrųjų didelė garbė ir malonumas kartu su pirmininko pavaduotoju G. Verheugenu būti čia ir kreiptis į Parlamentą dėl svarbaus pavojingų produktų ir produktų saugos klausimo. Kaip matote, Komisija sprendžia šį klausimą vieningai ir džiaugiasi galėdama jums pateikti savo poziciją pagal du vienas kitą papildančius požiūrius.

Mūsų atvira visuomenė ir mūsų atvira ekonomika piliečiams siūlo tokias galimybes, kokios dar prieš keletą dešimtmečių atrodė neįkandamos ir (arba) neįsivaizduojamos. Tai yra esminė pažanga, tačiau tai kartu apima ir iššūkius, kaip tai matėme pastaraisiais mėnesiais. Kalbu, be abejo, apie susirūpinimą dėl produktų, ypač vaikų žaislų, saugos. Piliečiai privalo žinoti, kad tvirtos taisyklės, veiksmingos ir tvirtos valdžios institucijos ir atsakingas verslas užtikrina piliečių saugą.

Pradėsiu nuo trumpos teisės ir jos laikymosi apžvalgos, nes tai yra labai svarbu. Manau, kad dabartinis vartojimo saugos teisinis pagrindas ES yra tvirtas ir jį dar labiau sustiprins Komisijos pasiūlymas dėl naujo metodo direktyvų. Ypač noriu atkreipti dėmesį į Bendrosios produktų saugos direktyvą su sistema RAPEX, nustatančia visapusiškai tvirtus pagrindus. Jau turime teisinį pagrindą tvarkytis su Kinijoje ar kur nors kitur pagamintais pavojingais produktais. Užtikrinant saugių prekių vidaus rinką pirmiausia būtina veiksmingai įgyvendinti dabartinę teisinę bazę ir, jei įsigilintume į direktyvą, šis įgyvendinimas yra valstybių narių kompetencija. Valstybių narių rinkos priežiūros įstaigoms ir muitinėms tenka pareiga užtikrinti, kad į rinką nepatektų pavojingi produktai arba tokie produktai būtų pašalinti ar atšaukti. Valstybės narės privalo turėti veiksmingas proporcingas ir atgrasančias bausmes už pažeidimus, o Bendrosios produktų saugos direktyvos 7 straipsnyje yra parašyta, kad visa tai yra valstybių narių atsakomybė.

Be abejo, kaip neseniai minėjo Komisijos narys G. Verheugen, svarbiausia, kad verslas laikytųsi savo teisinių ir moralinių įsipareigojimų, o valdžios institucijų vykdomas teisės aktų įgyvendinimas tai tik papildo. Būtent gamintojai, importuotojai ir platintojai yra atsakingi už saugių produktų teikimą į rinką, ir būtent jie privalo imtis būtinų priemonių, kai sužino apie pavojų vartotojų saugai.

Keletas žodžių apie nesenus produktų atšaukimus, nes tai, be jokios abejonės, kelia didelį susirūpinimą. Kalbant apie šių neseniai vykusių pavojingų produktų atšaukimų klausimą, Komisija būtų labiau susirūpinusi tyla, o ne veikla, nes skaidrumas kuria pasitikėjimą. Todėl galiu tik paskatinti nacionalines valdžios institucijas stiprinti savo priežiūrą ir informuoti Komisiją apie pavojingus produktus, o ne tylėti dėl vienos ar kitos priežasties, pvz., dėl nenoro jaudinti žmonių prieš Kalėdas ar tiesiog stengiantis išspręsti problemą tyliai.

Be abejonės, lieka neatsakytų klausimų. Ar operatoriai pakankamai greitai informuoja apie problemas, ar jų vidaus auditas yra tinkamo lygio? Kaip galime užtikrinti ankstesnę ir veiksmingesnę rinkos priežiūros institucijų intervenciją ir geresnę produktų atšaukimo priežiūrą? Nepaisant to, paskutiniai atšaukimai parodė, kad galima ir reikia tobulinti visą produktų tiekimo grandinę, įskaitant produktų dizainą, rangovų tiekėjų valdymą, gamybos proceso kontrolę ir pagamintų produktų testavimą.

Norėčiau trumpai apžvelgti santykius su Kinija ir Jungtinėmis Valstijomis. Komisija taip pat kelia klausimą, ar Kinija daro pakankamai. Mano paskutinio vizito į Kiniją metu pranešiau, kad Europa nesutinka ir nesutiks su jokiais kompromisais vartotojų saugos atžvilgiu. Aš tai pabrėžiau ir Kinijos valdžia man įsipareigojo dėl tam tikrų pažangos tikslų. Rinka, kuri konkuruoja keldama pavojų produktų saugai ir žmonių saugai, negali turėti jokių argumentų. Esu pasirengusi juos kritikuoti, jei jie nesugebės įvykdyti savo įsipareigojimų. Tikiuosi spalio mėn. gauti pranešimą iš Kinijos valdžios atstovų ir iš tiesų darau visa, ką galiu, kad juos įtikinčiau, jog nedelsdama imsiuosi priemonių, jei jie nesugebės įvykdyti savo įsipareigojimų.

Konstruktyvus bendradarbiavimas su Kinija jau davė teigiamų rezultatų – buvo panaikinti tam tikrų nestandartinių produktų eksporto leidimai. Galiu pasakyti, kad Kinijoje praleidau keturias dienas ir per šį laiką buvo atšaukti dviejų didžiausių gamintojų žaislai. Tai leidžia Europai pirmauti palyginti su kitomis išsivysčiusiomis valstybėmis, susiduriančiomis su panašiomis problemomis. Kaip žinote, rugsėjo 16 d. JAV Prezidento sudaryta darbo grupė pateikė pranešimą, kuriame buvo siūlomos labai panašios priemonės į Europoje jau taikomas prekių saugos užtikrinimo priemones. Mes taip pat bendradarbiaujame su JAV vartotojų saugos tarnybomis ir politikos kūrėjais, siekdami bendrai padidinti savo svorį kalbantis su Kinijos valdžia. Jau kalbėjau su Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos (IMCO) pirmininke A. McCarthy apie jos vizito į Jungtines Valstijas rezultatus. Kai kitą savaitę lankysiuosi JAV, išsiaiškinsiu, kaip mes galime bendradarbiauti. Bus siekiama nusiųsti kuo aiškesnę žinią Kinijai. Tinkamos saugos garantijos nebus derybų elementu, derantis dėl viena ar kito ekonominio bloko – jos bus būtina sąlyga deryboms.

Norėčiau užbaigti nurodydama kitus mūsų numatytus veiksmus. Komisija yra pasiryžusi dėti visas pastangas, kad būtų užtikrinta, jog dėl Kalėdų laiku parduodamų žaislų nekils jokių nemalonių netikėtumų, ir šis pasiryžimas yra labai aiškus. Galbūt mums reikia su gamintojais, importuotojais, visomis institucijomis, kurios turėtų užtikrinti griežtą įgyvendinimą valstybėse narėse, ir vartotojų organizacijomis sudaryti kažką panašaus į Kalėdų paktą. Komisija pateiks Parlamentui duomenis apie pažangą, t. y. pateiks vartojimo produktų saugos mechanizmo stipriąsias ir silpnąsias puses, padėsiančios nustatyti apžvalgos išvadas, kurios turėtų būti pateiktos lapkričio mėn. viduryje, bei pateiks naujausią informaciją po lapkričio pabaigoje vyksiančio ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikimo. Kito mėnesio trečią dieną Briuselyje vyks nacionalinių institucijų susirinkimas, kur mes keisimės nuomonėmis apie tai, kaip visur įgyvendinamos direktyvos dėl saugos. Jau išsamiai diskutavome su visais žaislų gamintojais, įskaitant bendrovę „Mattel“, ir keitėmės praktikos pavyzdžiais. Kaip neseniai informavau IMCO komitetą, nėra laiko laukti reakcijos. Kartu su pirmininko pavaduotoju G. Verheugenu ir kitais kolegomis Komisijos nariais mes užtikrinsime, kad kilusioms problemoms dėl visuomenės pasitikėjimo valdant pasaulinių produktų saugą bus surasti būtini, proporcingai ir tinkamai sprendimai.

Nors Komisijos nario G. Verheugeno apžvalga iš tiesų buvo labai išsami, leiskite man pasakyti, kad kalbant apie vadinamojo naujojo metodo paketo persvarstymą, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas Europos piliečių sveikatai ir saugai, būtina išsaugoti specialią sėkmingą sistemą, kuri sukurta Bendrosios produktų saugos direktyvoje. Iki šių metų pabaigos pateiksime pirmuosius pranešimus, kuriuos pagal direktyvą mes turime teikti kas treji metai, ir pamatysite, kad ši priemonė yra iš tiesų veiksminga, grindžiama bendrija, solidarumu ir proporcingumu. Taip pat mane įtikino jūsų nuomonė bei prašymas atnaujinti saugumo sąvoką taikant „vienas dydis tinka visiems“ metodą ir teigiamai apsvarstyti Komisijos pasiūlytą reglamento projektą.

Taip pat reikia nepamiršti, kad tai vyksta ne pirmą kartą. Jei palyginsime, kaip mes susitvarkėme su visais nemaloniais įvykiais rinkoje dėl maisto saugos, pamatysime, kad mes iš tiesų galime pagerinti savo institucinį darbą ir dėti kuo daugiau pastangų užtikrinant produktų saugą, nes šiame globaliame pasaulyje negalime likti izoliuoti. Mums reikia vykdyti kontrolę ir užtikrinti Europos piliečius, kad Bendrijos valdžia viskam skiria vienodą dėmesį ir prisideda prie valstybių narių pastangų.

  Malcolm Harbour, PPE-DE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, japonų patarlė (pabrėžiu, „japonų“, o ne „kinų“) sako: „problema yra vertybių šaltinis“.

Manau, kad bendrovės „Mattel“ problema iš tikrųjų atkreipė dėmesį į svarbų darbą, kurį dirbame šiame Parlamente, ypač mano kolegos iš Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, produktų reguliavimo, rinkos priežiūros ir atitikties įvertinimo klausimais, t. y. tais klausimais, kurie paprastai vertinami kaip „sausi“ dalykai. Taigi visuomenė pagaliau suvokė, kodėl šis darbas yra svarbus, ir tikiuosi, kad dėmesys šiam klausimui ir toliau bus išlaikytas.

Noriu padėkoti dviem Komisijos nariams, kurie čia šiandien atvyko, tačiau norėčiau jiems priminti pirmiausia, kad buvo pateiktas klausimas žodžiu, kurio jie tikriausiai laukė, ir jau pateikė atsakymus į daugelį mūsų klausimų, tačiau taip pat manau, kad mes esame šiek tiek priekyje. Rytoj pamatysite rezoliuciją, dėl kurios balsuosime, kurioje išsamiai apžvelgiama produktų, ypač žaislų, sauga pasaulyje.

Abu Komisijos nariai atkreipė dėmesį į daugelį aspektų. Džiaugiuosi, kad Komisijos narys G. Verheugen mums patvirtino, kad Žaislų direktyva bus čia pateikta iki metų pabaigos, nes to mes prašėme. Džiaugiuosi, kad jis mums pateikė svarstymų, tačiau kviečiame pasidalyti su mumis išsamesniais samprotavimais. Nepakankamai aišku, kuria kryptimi jis ketina eiti. Greičiausiai jis kalba apie tam tikrų sričių skirtingus standartus. Tik norėčiau jį dėl to įspėti. Pavyzdžiui, nesu visiškai tikras, kad mikroprocesoriaus lustą turintis žaislas yra pavojingesnis už dviratį, tačiau noriu leisti jam tai rimtai apsvarstyti.

Norėčiau pabrėžti kai kuriuos aspektus, į kuriuos norime atkreipti dėmesį. Pirmiausia labai apmaudu, kad šį rytą pas mus nėra jokių Tarybos atstovų. Nes, kaip žinome, būtent Tarybai tenka itin svarbus vaidmuo užtikrinant produktų atitiktį ir įvertinimą.

Antra, pritariu abiejų Komisijos narių teiginiui, kad didžiausia atsakomybė už tiekimo grandinės valdymą tenka gamintojams, kurie atlieka kokybės patikrinimus ir užtikrina, kad jie visuomet laikosi aukštų produktų gamybos standartų.

Galiausiai manau, kad vartotojai turi teisę būti geriau ir išsamiau informuojami. Negaliu suprasti, kodėl mes taip nenorime vartotojui pasakyti, kur pagaminti produktai. Taryba šiuo metu yra gavusi pasiūlymą dėl atskirų sričių. Manau, kad žaislų pramonė turi iš tikrųjų rimtai pažvelgti į tinkamą žaislų saugumo ženklą, kurį sukurtų ir valdytų pati pramonė, kad vartotojai būtų užtikrinti, jog per šias Kalėdas jie pirks saugius ir geros kokybės žaislus.

  Evelyne Gebhardt, PSE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, manau, kad mes Europos Sąjungoje visomis prasmėmis pasiekėme labai aukštų produktų saugos standartų. Pritariu ponui G. Verheugenui, kad mes negalime pasiekti 100 % saugos, tačiau mūsų tikslas Europoje turi būti aukščiausias galimas saugos lygis ir mes šio tikslo dar nepasiekėme. Vis dar turime nemažai nuveikti, kad šis tikslas taptų tikrove. Šios atšaukimo kampanijos (ne tik bendrovės „Mattel“ – pastaraisiais mėnesiais buvo ir kitų) parodė, kad Europoje reikia būtinai imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas kuo aukštesnis saugos lygis.

Likus trims mėnesiams iki Kalėdų, be jokios abejonės, atidžiai stebime žaislus, kurie turi būti ypač saugūs. Mūsų vaikai yra mūsų ateitis, todėl jų saugumui turime skirti ypatingą dėmesį. Todėl mes esame jau pasipiktinę, kad Komisija taip ilgai svarsto Žaislų direktyvą. Tikiuosi, kad ši direktyva iš tiesų bus persvarstyta iki šių metų pabaigos ar gal net anksčiau, ir mes galėsime direktyvą iš tiesų visiškai atnaujinti. Tai pat labai nekantrauju pamatyti pasiūlymus, nes iki šiol jie buvo labai neaiškūs.

Yra dar vienas svarbus aspektas – šio įstatymo įgyvendinimas. Komisijos nariai kalbėjo apie tai ir teigė, kad tai yra problema. Pirmadienį turėjau galimybę nuvykti į sertifikavimo institutą ir pamatyti problemas bei jomis pasidomėti. Viena labai aiški problema yra tai, kad CE ženklinimas nereiškia to, ką jis iš tikrųjų žada. Turime toliau dirbti šiuo klausimu ir todėl reikalaujame, kad būtų įvestas papildomas saugos ženklinimas, ypač žaislams, kad galėtų būti užtikrintas saugumas.

Nepakanka vykdyti patikrinimus, kai produktai jau pasiekia parduotuves – patikrinimai turi būti atliekami iš anksto. Patikrinimai turi būti atliekami anksčiau ir jie turi būti privalomi, kai tik to reikia, ir tai ypač pasakytina apie žaislus.

Trečias ir paskutinis aspektas: RAPEX sistema turi būti pagerinta. Kai žiūrime į skaičius, matome, kad veikla šioje srityje skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi. Manau, kad turime kreiptis į valstybes nares, kad jos pagerintų ir paskatintų šią sistemą, kad mes iš tiesų galėtume atšaukti ar uždrausti produktus, kai to reikia.

  Toine Manders, ALDE frakcijos vardu. – (NL) Ponia pirmininke, džiaugiuosi, kad čia dalyvauja du Komisijos nariai. Tai įrodo, kad skubiai sprendžiama naujausia problema, susijusi su bendrove „Mattel“. Be abejonės, ši problema yra dvilypė, nes dabar įrodyta, kad jos Kinijos aspektas nėra toks svarbus, o bendrovė „Mattel“ taip pat padarė klaidą. Kaip minėjau, ši problema yra dvilypė. Visų pirma, manau, – čia norėčiau pakartoti B. Clintono žodžius, – politikai pirmiausia turi pagalvoti ir tik tuomet veikti. Šiuos žodžius Prezidentas B. Clinton pasakė praėjusiais metais susitikime su rinkėjais ir jis dar pasakė, kad mes negalime iškart susirūpinti, kai tik paspaudžiamas mygtukas – kaip kad žaislų atveju. Aš irgi esu kaltas šiuo atveju. Kai kas nors nutinka, mes, politikai, susirūpiname ir iškart norime griežtesnių priemonių ar griežtesnių taisyklių. Esu įsitikinęs, kad prieš imdamiesi veiksmų pirmiausia turime pagalvoti. Laimei, mes taip ir padarėme prieš rengdami mūsų rezoliuciją.

Dabar norėčiau pereiti prie antro klausimo ir aptarti, kodėl bendrovės „Mattel“ problema davė ir teigiamų padarinių; ypatingai ketiname aiškiai apsvarstyti CE ženklinimo, t. y. kokybės ženklo, įrodančio saugą, svarbą ir aptarti šio ženklo patobulinimo būdus.

Visiškai pritariu Komisijos nariui G. Verheugenui, kad niekuomet negalima pasiekti 100 % saugos ir saugumo; tačiau – tęsiant E. Gebhardto mintį – mes vis tiek privalome siekti užtikrinti 100 % saugą. Jei produktas yra paženklintas CE ženklu, kyla 100 % atsakomybės klausimas, kuris, be jokios abejonės, vartotojui yra labai svarbus. Jei yra CE ženklas, vartotojas žino, kad jei kas nors atsitiks produktui, kurį jis nusipirko, vartotojas visuomet galės kreiptis į gamintoją ar importuotoją.

Ponia pirmininke, rezoliucija dėl kurios rytoj balsuosime, yra ypač susijusi su šiuo klausimu. Manau, kad parengėme puikią rezoliuciją; priežiūrą galima gerinti ir čia aš visiškai sutinku su Komisijos nare M. Kuneva, kuri teigia, kad mums reikia ne daugiau teisės aktų, o veiksmingiau ir našiau sutvarkyti esamus teisės aktus. Negalime tam tikroms valstybėms palikti kontrolės vykdymą trečiosiose valstybėse. Manau, kad norint to pasiekti, būtinas bendras Europos metodas bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir tikiuosi, kad Komisija dės pastangas siekdama tai sukurti.

Be to, ponia pirmininke, vartotojams turi būti aišku, kokių ženklai iš viso esama. Mes turime CE ženklinimą, o rezoliucijoje taip pat raginame įdiegti žaislų saugumo ženklinimą, kuris bent jau pakeistų visus esančius nacionalinius ženklinimus. Nesiekiame sukurti ženklinimo pasirinkimo, nes tokiu atveju vartotojas per medžius nematytų miško ir neturėtų sąlygų aiškiai pasirinkti, nes, manau, taip padarę perlenktume lazdą. Viskas turi tapti paprasčiau, naudojant mažiau, bet geresnių reglamentų. Manau, kad tai yra itin svarbu. Be to, manau, galime įvesti tokį ženklinimą savanorišku pagrindu, nes galiausiai naudoti ženklinimą privers rinka. Jei norime sukurti įpareigojimus, mes, kaip institucija, turime vykdyti priežiūrą ir aš manau, kad rinka ir vartotojas pirmiausia pasirinks saugą ir aiškų ženklinimą. Jei taip nutiks, mano frakcija ir aš būsime visiškai patenkinti šiuo sprendimu. Laukiame Žaislų direktyvos persvarstymo, kurį jūs minėjote.

  Hiltrud Breyer, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, patikrinimai ir naujų simbolių miškas visiškai neišsprendžia problemos! Patikrinimai yra gerai, o teisės aktai yra dar geriau! Mums nereikia daugiau pseudo saugos ar daugiau pseudo politinių veiksmų vien tam, kad būtų kas nors daroma – mums reikia geresnių įstatymų ir geresnių standartų. Iš vaikų žaislų vis dar nepašalintos CMR medžiagos, t. y., kancerogeninės, mutageninės arba toksiškos reprodukcijai medžiagos. Žaislai neturi tapti toksiniais spąstais vaikams. Nuodams, netgi mažiausioms jų dalelėms, ne vieta ant vaikų rankų.

Pone G. Verheugenai, manau, yra netoleruotina, kaip jūs sau atleidžiate savo nepasisekimą bardamas gamintojus ir vartotojus. Žinome, kad teisinėje bazėje – Žaislų direktyvoje – jau daug metų nenumatyta vaikų apsauga nuo toksinių žaislų. Komisija tai žino. Iš savo 2004 m. ataskaitos galite matyti, kad gavote skambų antausį. Ataskaitoje juodu ant balto parašyta, kad žaislų direktyva nesėkminga. Nuo 2001 m. mes siuntinėjame priminimus dėl direktyvos persvarstymo ir tie priminimai yra nuolat atidedami. Neteisinga sakyti, kad žaisluose švinas yra uždraustas. Švinas per se visai nėra draudžiamas pagal Žaislų direktyvą! O gal Komisija gali mums paaiškinti, kodėl ji nepradėjo jokios teisinės produkto atšaukimo kampanijos ir kodėl tai buvo savanoriška žaislų gamintojų produkto atšaukimo kampanija?

Neturėtumėme versti vartotojus tikėti, kad mes kontroliuojame šią problemą. Mums reikalinga geresnė apsauga. Tai turėtų labai aiškiai reikšti, kad mes turime pakeisti pagrindus ir pakeisti trūkstamus standartus geresniais įstatymais ir draudimais. Visiškas absurdas, kad kancerogeninėms medžiagoms leidžiama pakliūti vaikams į rankas. Geresnis kontroliavimas šiuo atveju mums nė kiek nepadės. Pirmiausia turime sugriežtinti įstatymus ir tuomet vykdyti geresnę kontrolę. Negalime leisti nuodyti mūsų vaikų, kai jie žaidžia!

  Eva-Britt Svensson, GUE/NGL frakcijos vardu. – (SV) Ponia pirmininke, diskusijose dėl minėtų žaislų atšaukimo buvo dažnai sakoma, kad atsakomybė už pavojingų žaislų patekimą į rinką tenka šaliai gamintojai, šiuo atveju Kinijai. Apgailestauju, kad diskusijų metu nepakankamai dėmesio skiriama gamybą į kitas valstybes, kaip antai Kiniją, perkeliančių bendrovių – šiuo atveju bendrovės „Mattel“ – atsakomybei. Nenoriu kritikuoti vien tik šios bendrovės, nes daug bendrovių perkelia gamybą. Jos taip daro norėdamos kuo labiau sumažinti išlaidas. Jos nori padidinti pelną.

Tačiau daugiau dėmesio diskusijose turime skirti tokioms bendrovėms tenkančiai atsakomybei. Jos siekia kuo labiau sumažinti išlaidas ir kartu neprisiima jokios atsakomybės nei už vartotojų saugą, nei už darbuotojus, kurie dirba su šiais pavojingais produktais. Privalome daryti spaudimą tokioms bendrovėms, kad jos suprastų, kad mes, vartotojai, reikalaujame saugių produktų, kuriais galėtume pasitikėti. Taip pat reikalaujame, kad produktai būtų gaminami tinkamomis darbo sąlygomis, nerizikuojant darbuotojų sveikata ir sauga.

Be jokios abejonės, yra labai blogai, kad pavojingi produktai kenkia ir vaikams. Akivaizdu, kad turime bendrai užtikrinti, kad tam bus užkirstas kelias.

  Bastiaan Belder, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Ponia pirmininke, Europos Sąjunga ir Kinija yra pagrindinės prekybos partnerės. Tai reiškia, kad Kinija gali būti paraginta atsakyti už tiekiamų produktų kokybę. Europos Sąjunga negali pasmerkti savęs nesaugiems drabužiams ar nesaugiems žaislams. Sąjunga niekuomet neturėtų leisti, kad jos ekonominiai interesai Kinijoje būtų svarbesni už Europos vartotojų interesus. Ši diskusija dar kartą rodo, Europos vartotojui reikia ne tik mažų kainų, bet ir kokybės bei saugos, kaip teigė ir Komisijos narys G. Verheugen. Tai dar akivaizdžiau, kai kalbame apie vaikų saugą.

Šioje diskusijoje noriu atkreipti dėmesį ne tik į importuotojus, bet ir į Kinijos gamintojus. Sauga netampa problema vien todėl, kad produktai pasiekia Europą. Saugos aspektas turi būti pagrindinis principas nuo pat primojo gamybos grandinės etapo. Galiausiai juk sauga nėra prabanga ar papildomas priedas nei čia, nei Kinijoje. Raginu Tarybą ir Komisiją aiškiai ir svariai perduoti šią žinią mūsų Kinijos prekybos partneriams, o Komisijos narės M. Kunevos žodžiai man kelia pasitikėjimą, kad taip ir bus padaryta. Linkiu jai ištvermės vykdant šią sudėtingą užduotį.

  Luca Romagnoli, ITS frakcijos vardu. – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, Kinija žinojo ir dabar žino apie daugelio jos produktų, ne tik žaislų, keliamus pavojus. Kinija daug kartų mus užtikrino, kad didžioji dauguma jos eksporto atitinka Europos standartus, tačiau vartotojams Kinijos produktai nekelia pasitikėjimo.

2006 m. Komisijos ataskaitoje dėl pavojingų produktų pabrėžiama, kad padaugėjo pavojingų pažeidimų žaislų, plaukų džiovintuvų ir žiebtuvėlių gaminiuose. Žaislams tenka didžiausias neatitikimų skaičius, o Kinija yra šalis gamintoja, kuriai tenka didžiausias pažeidimų skaičius. Komisijos narė M. Kuneva įspėjo, kad jei Kinija nepaisys ES reikalavimų, kitas žingsnis gali būti kai kurių Kinijos produktų importo uždraudimas.

Manau, privalome stiprinti muitinių reikalavimus, nes ES turėtų saugoti ne tik vartotojus, ne tik savo pramonę ir turėtų ne tik remti laisvą konkurenciją naudojant vienodas patekimo į rinką priemones, bet ES turėtų taip pat imtis veiksmų socialiniais ir aplinkosaugos pagrindais dėl labai rizikingos Kinijos pramonės gamybos apimties.

Turime kontroliuoti ne tik galutinę produkto kokybę, bet ir aiškiai žymėti produktų kilmės šalį, tikrinti Kinijos produktų saugos standartus ir gamybos sąlygas kilmės šalyje prieš leidžiant produktus platinti vidaus rinkoje; kitu atveju institucijos ir toliau prisidės prie gamtos nelaimių, socialinio išnaudojimo ir Kinijos pramonės nesąžiningos konkurencijos.

  Jim Allister (NI). – Ponia pirmininke, nediskutuotina, kad bendrovė „Mattel“ turėjo atšaukti tuos pavojingus žaislus. Bet kyla nemažai susijusių problemų.

Pirmiausia visų mūsų vartotojų apsaugos įstatymai – pavojų pastebėjo ne ES ar kokia nors ES agentūra, o gamintojo pirminė JAV bendrovė. Ar tai mums nieko nesako apie mūsų pačių apsaugos veiksmingumą ir patikimumą?

Antra, mūsų vietinei visų sričių pramonei taikome griežtus standartus ir reikalavimus nuo sveikatos ir saugos iki CO2 išmetimo. Ir atveriame duris Kinijos prekėms, kurios yra apgailėtinų gamybos sąlygų produktai, toli gražu neatitinkantys tų reikalavimų, kurių privalo laikytis mūsų gamyklos, ir gaminami fabrikuose, kurie į aplinką meta milžiniškus kiekius teršalų, tarytum rytojus nė neegzistuotų. Nenuostabu, kad mes tiek daug gamybos perkėlėme į Tolimuosius Rytus! Tačiau noriu paklausti, kokia pasaulinė to kaina? Laikas būti sąžiningiems Europos darbuotojų ir vartotojų atžvilgiu ir mūsų metodui suteikti daugiau sveiko proto ir tvarkos. Jei nubūtume sunaikinę savo gamybos pramonės baudžiamuoju reglamentavimu, tuomet galbūt nebūtumėm tokie priklausomi nuo Kinijos ir jos prastų prekių.

  Marianne Thyssen (PPE-DE). – (NL) Ponia pirmininke, Komisijos nariai, pastaroji žaislų gamintojo produktų atšaukimo kampanija buvo įspėjamasis signalas – ir jis buvo gautas pačiu laiku. Dabar mūsų eilė protingai ir išmintingai sutvarkyti šią problemą. Jei ir praėjus daugeliui metų nuo to laiko, kai mes siekiame užtikrinti aukšto lygio vartotojų saugą, vis dar susiduriame su atvejais, kai gaminami, importuojami ir į rinką patenka reikalavimų neatitinkantys produktai, tai reiškia kad padėtis nėra gera. Galbūt ir neįmanoma visiškai nuo to apsisaugoti. Tačiau Europos piliečiai ir Europos vartotojai gali tikėtis, kad mes dėsime kiek galėdami daugiau pastangų, kad tai būtų sustabdyta.

Tiesiogine šių diskusijų priežastis yra žaislai iš Kinijos. Nepaisant to, norėčiau, kad neapsiribotumėme vien tik Kinija, nes nesaugios prekės patenka į rinką ir iš kitų valstybių. Kai kuriais atvejais tokias prekes gaminame mes. Geriau siekti veiksmingų susitarimų, o ne pradėti protekcionistines kampanijas. Taip pat negalime apsiriboti vien tik žaislais, nors vienas iš keturių produktų, turinčių defektą, yra žaislas. Turime užtikrinti, kad produktų sauga būtų garantuojama visuotiniu lygiu. Nereikia kurti naujo metodo, geriau tiesiog užpildykime esančios sistemos spragas. To siekiama pasiūlymuose dėl Vidaus rinkos paketo prekėms. Norėčiau visiems aiškiai pasakyti, kad šie pasiūlymai buvo parengti siekiant sudaryti sąlygas vidaus rinkai veikti efektyviau. Visuomet į pasiūlymų tikslus įtraukiame aukšto lygio vartotojų apsaugą – taip buvo ir šį kartą. Taigi vidaus rinka ir vartotojų apsauga yra ne priešingos, o viena kitą atitinkančios sąvokos ir būtent šiuo keliu privalome eiti toliau.

Ponia pirmininke, Komisijai turiu tik vieną klausimą: mūsų bendroje rezoliucijoje raginame atlikti įvertinimą, kad būtų nustatyta, ar galimas savanoriškas saugos ženklinimas papildomai prie CE ženklinimo. Norėčiau paklausti Komisijos narių, koks yra jų atsakymas į šį klausimą.

  Erika Mann (PSE). – (DE) Ponia pirmininke, Komisijos nariai, ponios ir ponai, bandžiau į paieškos sistemą „Google“ įvesti žodžius „žaislai“ ir „Kinija“. Siūlyčiau ir jums pabadyti. Gausite ištisus tiekėjų, Kinijos tiekimo pramonės ir gamintojų sąrašus ir pamatysite, ką jūs ten galite pirkti. 80 % žaislų iš Kinijos yra Komisijos tinklalapyje ir atvirkščiai. Europos rinka importuoja 80 % visų savo žaislų iš Kinijos. Jei pažiūrėsite į šiuos du skaičius kartu, bus nesunku suprasti, apie kokias apimtis čia kalbame.

Be abejo, reikia atsižvelgti ir į tai, kad mes tokioje tarptautinėje padėtyje, kur pasaulio ekonomika tampa vis labiau susijusi, ir natūralu, kad Europos pramonė ir darbai yra priklausomi nuo tiekimo iš Kinijos. Kita vertus, būtina pastebėti, kad toks pasaulinis pramonės tinklas veikia tik tuomet, kai yra pasitikėjimas. Toks pasitikėjimas grindžiamas tam tikrais aspektais, kurie taip pat turi būti išlaikyti.

Pasitikėjimas auga esant sąžiningai konkurencijai. Sąžininga konkurencija pasiekiama, kai kinai, gamintojai ir tiekimo pramonė užtikrina, kad jie iš tiesų gali atlikti visus būtinus savo eksportuojamų į Europą produktų patikrinimus pagal Europos rinkos kriterijus ir tam turi tokiam atlikimui reikalingą praktinę patirtį.

Be to, pasitikėjimas auga ir sąžininga konkurencija vyksta tik tuomet, jei gamintojai ir, šiuo atveju ypač Kinijos vyriausybė, užtikrina, kad Kinijoje taip pat palaipsniui yra diegiami mūsų turimi aplinkosaugos, socialiniai ir darbuotojų standartai, nes kitu atveju turėsime nesąžiningos konkurencijos sąlygas.

Nesąžininga konkurencija visuomet darė poveikį šios šalies galimybei atlikti patikrinimus. Taip galima manyti, nes visi duomenys rodo, kad dauguma mūsų turimų problemų su žaislais iš Kinijos, kyla nebūtinai iš didžiausių prekinių ženklų gamintojų, bet ir iš tų, kurie dalyvauja nesaugiose tiekimo grandinėse. Todėl kinai privalo iš esmės sukurti priežiūros procesą.

Garbingieji Komisijos nariai, mes taip pat privalome susitvarkyti savo namuose ir aš manau, kad daug problemų kyla dėl netvarkos Europoje. Nenorėčiau kartoti to, ką anksčiau jau kalbėjo mano kolegos parlamento nariai, bet norėčiau pažymėti kelis aspektus, susijusius su Tarptautinės prekybos komitetu ir su Europos importuotojų atsakomybe įvesti patikrinimus pasienyje bei poreikį pradėti teisines produktų atšaukimo kampanijas ir klausimą, kada ir kokiomis sąlygomis imtis bendro importo draudimo ir apribojimų. Greitai turėsime sunkumų – bent jau tam tikruose sektoriuose, pvz., tekstilės – nes šiuo metu mūsų turimi saugikliai nebegalios. Tuomet bent jau tame sektoriuje turėsime papildomų problemų.

  Frédérique Ries (ALDE). – (FR) Ponia pirmininke, ko galėtume pasimokti iš bendrovės „Mattel“ atvejo? Privalau šiek tiek nukrypti ir padaryti pradinę apžvalgą, nes, kaip jau buvo minėta, tai yra labai svarbu. Jei ši prekybos istorija ir turėjo laimingą pabaigą, tai taip iš dalies nutiko dėl minėtos bendrovės direktorių atsakomybės jausmo, kurie priėmė teisingą sprendimą – masinis atšaukimas ir veiksmingas informavimas.

Antra, norėčiau pasveikinti Komisijos narę M. Kunevą, kuri pateisino mūsų lūkesčius ragindama veiksmingai panaudoti sistemą RAPEX, kurią, be jokios abejonės, dar galima tobulinti, ir siųsdama tvirtą žinią Kinijos valdžiai.

Trečia, norėčiau pareikšti savo nusivylimą. Faktiškai bendrovės „Mattel“ atvejis yra beveik nuspėjamos nesėkmės istorija, t. y. CE ženklu paženklintų produktų, šiuo atveju žaislų – nors tai liečia ir kitus produktus – priežiūros Europos Sąjungoje istorija. 2004 m. diskusijose dėl direktyvos dėl ekologinio produktų projektavimo, aš ir kiti čia šiandien esantys – matau Karin Scheele, Peter Liese, Claude Turmes – kritikavome tai, kad Europos rinkoje yra kitų pavojingų produktų, paženklintų CE ženklu.

Be abejo, mūsų bendroje rezoliucijoje yra įdomių galimybių: esančių direktyvų svarstymas, sustiprintas bendradarbiavimas – šiuo atveju su Kinija – didesnių išteklių skyrimas muitinių institucijoms ir nacionalinėms priežiūros institucijoms. Šiandien čia esantys du Komisijos nariai pabrėžė šį esminį punktą. Norėčiau, kad čia kas nors būtų ir iš Tarybos – reikia, kad jie čia būtų.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad jei Europa nori saugoti vartotojų sveikatą ir užtikrinti jų saugą, turi būti surasti ir kaip pridera nubausti pažeidėjai bei turi būti uždrausta į rinką patekti vartojimo prekėms, turinčioms pavojingų medžiagų, pvz., CMR medžiagų ar endokrinų skaidiklių.

PIRMININKAVO A. BIELAN
Pirmininko pavaduotojas

  Heide Rühle (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, džiaugiuosi, kad Komisija šiam klausimui šiandien skiria didelę svarbą. Tai, kad šiandien kalbėjo net du Komisijos nariai, rodo, kad galiausiai netgi Komisija supranta, kad šioje srityje privalome pradėti veikti. Tačiau po pranešimų lieka abejonių, nes pirmiausia nuoroda daroma į valstybių narių ir gamintojų atsakomybę. Be abejo, valstybėms narėms tenka didelė atsakomybė ir pastaraisiais metais daugelyje valstybių narių rinkos priežiūra suprastėjo. Tai netinkama reakcija į globalizacijos iššūkius. Be to, vien to nepakanka.

Skubiai reikia persvarstyti Žaislų saugos direktyvą. Kai pripažįstame, kad ši atšaukimo kampanija nuo 2006 m. lapkričio mėn. jau ketvirtoji, kyla įvairių klausimų: kas iš tiesų seka šias atšaukimo kampanijas? Ko pasiekta valstybėse narėse taikomomis sankcijomis ir įstatymais dėl importuotojų ir gamintojų atsakomybės? Mums reikia skubiai persvarstyti Žaislų saugos direktyvą, kuri iš tiesų yra teisinga naujų iššūkių atžvilgiu. Ši direktyva kol kas nėra tinkamas atsakymas į šiuos naujus iššūkius.

Privalome atkreipti dėmesį ir į tokius klausimus, kaip įstatymas dėl kolektyvinės atsakomybės. Pone G. Verheugenai, jūs teisingai sakėte, jog turime išaiškinti vartotojams, kad kokybė yra irgi svarbu ir kad kainos ir kokybė turi tai atspindėti. Bet tuomet man kyla klausimas, kodėl vartotojai neturi galimybės savo valia, pvz., vadovaudamiesi Europos įstatymu dėl kolektyvinių veiksmų, reikalauti, kad kas nors būtų čia pakeista ryšium su išlaidomis?

Norėčiau pasigilinti į CE ženklinimo klausimą. Šiuo klausimu diskutavome išsamiai ir esame susipažinę su šio CE ženklinimo trūkumais ir apribojimais. Manau, kad nėra gerai, jog vartotojams sakoma, kad CE ženklas yra aiškus signalas, kad produktas yra saugus. CE ženklinimas pirmiausia reiškia, kad šis gaminys atitinka Europos direktyvas. Ženklas gali būti taikomas tik tam tikroms produkto dalims ar visam produktui, tačiau jis nieko nesako apie produkto saugą. Tai yra trūkumas, kurį kuo skubiau būtina pašalinti iš naujosios Žaislų saugos direktyvos.

  Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL). – (EL) Pone pirmininke, 65 % į Europos Sąjungą importuojamų žaislų yra pagaminta Kinijoje. Rugpjūčio mėn. viena JAV bendrovė atšaukė apie 18 mln. žaislų visame pasaulyje, kurie buvo pagaminti Kinijoje.

Problema yra tai, kad šių žaislų dažuose yra labai daug švino. Tai kelia rimtą klausimą dėl to, kokios ateities mes norime savo vaikams. Desperatiškai bandydamos sumažinti gamybos išlaidas, tarptautinės bendrovės nepaiso kainos, kurią tenka mokėti visuomenės sveikata.

Komisijos narė M. Kuneva sakė, kad ji ketina persvarstyti teisės aktus dėl žaislų. Sveikinu ją dėl šios iniciatyvos, tačiau tuo pat metu apgailestauju, kad Komisija ir vėl tik uždarys duris arkliui jau ištrūkus į laisvę, užuot iš anksto užkirtusi kelią tokioms nelaimėms.

  Andreas Mölzer (ITS). – (DE) Pone pirmininke, kai girdime apie toksines medžiagas kūdikių seilinukuose, vaikų drabužiuose ir žaisluose ir netgi apie savaime užsidegančias baterijas, akivaizdu, kad mūsų kontrolės sistema veikia netinkamai. Beveik visų Europos gamintojų bent dalis produktų yra gaminama Kinijoje arba kitose mažų išlaidų valstybėse, kur naudojami pigesni produktai, siekiant daugiau pelno, nors žaliavų kainos ir atlyginimai didėja. Be abejonės, atitiktį teisiniams reikalavimams turi užtikrinti importuotojai ir toks užtikrinimas priklauso nuo reikalavimų standartų ir kontrolės.

Neteisingai galvojame, kai keliais žodžiais perkeliame problemą gamintojams, o pastarieji yra linkę mokėti baudas, o ne pradėti atšaukimo kampanijas. Manau, kad būtent nuo šios srities ES ir turėtų pradėti, galbūt padidinti baudas tiek, kad jos būtų svaresnės, jei iškart nepateikiama informacija ir neatšaukiami produktai. Be to, CE ženklinimą, mano nuomone, turi reguliuoti ne vien tik pati pramonė.

  Robert Sturdy (PPE-DE). – Pone pirmininke, gyvename ir dirbame pasaulinės rinkos ekonomikoje ir negalime tikėtis priimti teisės aktų, kurie tam prieštarautų. Komisijos nare M. Kuneva, neturiu jokių pastabų jūsų išsakytoms mintims. Visiškai sutinku su viskuo, ką pasakėte – sveikinu ir tiesiog pasistenkite užtikrinti, kad visa tai bus įgyvendinta.

Dėl Komisijos nario G. Verheugeno apgailestaudamas turiu pasakyti, kad atsakomybė turi kažkam atitekti ir Komisijai labai lengva atsakomybę ir toliau krauti valstybėms narėms ar kam nors kitam, bet iš tiesų, jūs turite įgyvendinti teisės aktus, kuriuos pateikia šis Parlamentas. Todėl manau, kad jūsų departamentas yra atsakingas už tai, jog į Europos Sąjungą patenkantys produktai būtų bent jau ne mažiau saugūs nei produktai, kuriuos gaminame Europos Sąjungoje. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narei H. Breyer sakau: nėra jokio tikslo tvirtinti teisės aktus Europos Sąjungoje, jei mes importuojame produktus, kurie neatitinka tų pačių standartų, kuriuos diegiame Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, mes patvirtinome teisės aktą dėl barometrų. Kiek vaikų valgo barometrus? Bet mes vis tiek sustabdėme barometrų gamybą. Prieš 10 minučių sustabdėm cukraus gamybą Europos Sąjungoje ir sakome, kad turime remti bendrovę „Tate & Lyle“, kuri cukrų importuoja. Į Europos Sąjunga patenka netgi tokie dalykai kaip snukio ir nagų ar mėlynojo liežuvio ligos, nes mes gyvename pasaulinės rinkos sąlygomis, o mes vis tiek importo uostuose neįgyvendiname teisės aktų, kad būtų užtikrinta produktų sauga.

Mes gyvename pasaulinės rinkos sąlygomis ir labiausiai nenorėčiau matyti teisės aktų, saugančių prekybą. Turime priimti tai, kad produktai atkeliaus pas mus iš viso likusio pasaulio, tačiau tiems produktams turi būti taikomi tokie pat standartai. Noriu užtikrinti savo rinkėjų – vaikų, už mane balsavusių žmonių anūkų – saugą, kai jie pirks savo Kalėdinius žaislus, ir užtikrinti, kad jie nemirs nuo švino turinčių dažų.

Baigdamas noriu pasakyti štai ką. Būdamas ūkininku mačiau dažų su švinu poveikį gyvuliams, kurie tuos ilgai buvusius dažus nulaižė – gyvuliai nuo tų dažų krito lėtu ir žiauriu būdu. Komisijos nary, užtikrinkite ir garantuokite mano ir mano rinkėjų vaikų ir anūkų saugumą.

  Anna Hedh (PSE). – (SV) Pone pirmininke, būdama mažų vaikų mama, manau, kad šis klausimas yra labai svarbus. Jei atvirai, pirkdama žaislus savo vaikams, ne visuomet galvoju, kokių cheminių medžiagų yra žaisle ar kokius saugos standartus tas žaislas atitinka. Man atrodo savaime suprantama, kad žaislai, kuriuos perku Švedijoje, Briuselyje ar Strasbūre, yra saugūs. Galbūt galvojate, kad esu naivi, tačiau ne viena aš tokia. Prieš tris savaites tikrinau savo dukters žaislų dėžę ir ištraukusi kelis daiktus paklausiau kaimynų, ką jie galvoja pirkdami žaislus. Jie visi atsakė, kad jei žaislai parduodami žaislų parduotuvėje ir yra paženklinti CE ženklu, jie žaislais visiškai pasitiki.

Taigi mūsų vartotojai yra užliūliuoti netikro saugumo jausmo. Todėl mūsų pareiga užtikrinti, kad tas saugumo jausmas nebebūtų netikras. Todėl kreipiuosi į Komisiją, kad ji kuo skubiau persvarstytų Žaislų saugos direktyvą. Kas gali būti svarbiau už mūsų vaikus? Be kita ko, turime užtikrinti, kad žaisluose nebūtų kancerogenų. Privalome uždrausti visas kancerogenines ir kitas toksines medžiagas. Daug tokių medžiagų kaupiasi organizme. Turėję kontaktą su tokiomis medžiagomis, vaikai turės jas savo kūnuose visą gyvenimą. Negalime šios atsakomybės palikti tėvams. Mes negalime atlikti ekspertizės. Kas pirktų žaislą, žinodamas, kad jame yra kancerogenų?

Privalome pakeisti ir sustiprinti CE ženklinimo sistemą. Šiandien žmonės mano, kad CE ženklas reiškia, kad produktas yra saugus, bet kad taip būtų, turime sukurti tinkamą rinkos priežiūros sistemą ir bendrą testavimo sistemą. Taip pat turime užtikrinti, kad mažmenininkai ir nesaugių produktų tiekėjai būtų priversti prisiimti visą jiems tenkančią atsakomybę. Taip pat džiaugiuosi dėl sistemos RAPEX persvarstymo. Po pokalbio su Švedijos vartotojų patarėjais suprantu, kad tai yra labai svarbi priemonė ir kad ji yra naudojama nuolat. Tačiau ši sistema bus neužbaigta, kol visos ES valstybės ja nesinaudos ir išsamiai prie jos neprisidės.

Galiausiai noriu dar kartą pabrėžti, kad mūsų vartotojams turi būti suteikta pirmenybė, nes be apsaugotų ir saugių vartotojų neturėsime klestinčios vidaus rinkos.

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Pirmininke, ponios ir ponai, ES, kurdama vidaus rinką, pirmiausia ir geriausiai įgyvendina laisvą prekių judėjimą. Siekdama apsaugoti vartotoją, ES įgyvendina naujo požiūrio direktyvas, kurioms priklauso ir Žaislų saugos direktyva. ES gamintojas atsako už savo pagamintos prekės saugumą. Ar atsako už prekės saugumą importuotojas?

Padėtis Europos ir pasaulio žaislų rinkose yra priešinga. Vien šių metų rugpjūčio mėn. JAV žaislų gamintoja „Mattel“ atšaukė iš rinkos beveik 19 mln. Kinijoje pagamintų žaislų. „Mattel“ žaislais prekiaujama ir ES. 2006 m. pusė ES parduodamų produktų, sveikatai pavojingų produktų buvo pagaminta Kinijoje.

Vienodų saugos reikalavimų turi laikytis ne tik ES gamintojai, bet ir trečiųjų šalių eksportuotojai, norintys parduoti savo prekes ES vidaus rinkoje. Manau, kad tam įtakos turi ir atsakomybę privalo prisiimti iš ES į Kiniją savo gamybą iškėlę gamintojai. Jie neturėtų tik naudotis pigia Kinijos darbo jėga, bet ir sąžiningai elgtis su produkcijos vartotojais – savo šalių piliečiais.

Kviečiu Komisiją paspartinti Žaislų saugos direktyvos persvarstymą, įvesti aiškius žaislų saugumo kriterijus, CE žymėjimo kontrolę bei apsaugoti mūsų vaikus nuo pavojingų žaislų patekimo į ES rinką.

Sertifikavimo trečiojoje institucijoje klausimu manau, kad toks turi būti privalomas gamintojams ir importuotojams, jei jų prekės buvo pripažintos rinkoje nesaugiomis, t. y. praradus pasitikėjimą.

  Carl Schlyter (Verts/ALE). – (SV) Pone pirmininke, žaislus vaikams perkame tam, kad jiems būtų smagu ir kad paskatintume jų vystymąsi. Be jokių išimčių tėvai tikisi, kad visuomenė apsaugos vaikus, tačiau dabartiniai tesiės aktai leidžia mūsų vaikams į rankas įduoti toksines bombas. G. Verheugen sako, kad švinas žaisluose yra uždraustas, bet iš tiesų įstatymai leidžia per dieną gauti 0,7 mikrogramo švino. Tačiau įstatyme numatyta, kad pramonė nustato standartus, kaip pasiekti apsaugą, ir būtent šioje vietoje baigiasi mūsų vaikų apsauga.

Standarte nurodyta, kad pakanka 1985 m. toksiškumo duomenų. Komisijos ekspertai norėtų naujesnių duomenų. Standarte teigiama, kad visa leidžiama dienos norma gali būti dedama į žaislus. Ekspertai mano, kad turėtų būti leidžiama tik 10 % dienos normos – tai reiškia reikalavimas turėtų būti 10 kartų griežtesnis. Standarte teigiama, kad joks vaikas nenuris daugiau nei 8 miligramų nuo žaislo. Ekspertai mano, kad tai nesąmonė. Standarte nustatytas reikalavimas testuoti tik vieną vienos kategorijos žaislą. Ekspertai mano, kad tai nesąmonė.

Pačios Komisijos ekspertai mano, kad apsauga yra nevykusi, tačiau tai tik pradžia. Trisdešimt keturi aromatai, kurie yra uždrausti kosmetikoje, yra leidžiami naudoti žaisluose. Kancerogenai, mutagenai, toksiškos reprodukcijai medžiagos, uždraustos kosmetikoje, yra leidžiami žaisluose. Komisija apie šia problemą žino jau dešimt metų. Dabar mes norime teisės akto, kuris apsaugotų mūsų vaikus ir popieriuje, ir tikrovėje. Kodėl žaislų pramonė ir vyriausybės gauna dokumentus, o Parlamentas ne?

  Françoise Grossetête (PPE-DE). – (FR) Pone pirmininke, 65 % Europoje platinamų ir parduodamų žaislų yra pagaminti Kinijoje, o tai, kad pas mus lankosi du Komisijos nariai, tik patvirtina, kad ši problema yra labai svarbi. Tai ne tik saugos klausimas, bet ir sveikatos problema, liečianti specialią vartotojų grupę, t. y. mūsų vaikus. Kai problema liečia mažus vaikus – ji tampa dar rimtesnė.

Negalime rizikuoti sauga, ypač jei kalbame apie mažiems vaikams skirus produktus. Man ypač neramu dėl to, kad valstybės narės nesugebėjo vykdyti būtinos kontrolės.

Žinome, kad daug Kinijoje pagamintų produktų yra pavojingi ir tai liečia ne tik žaislus, bet ir tekstilę bei automobilius. Todėl tai yra didelė problema, ir Komisija privalo tinkamai ją spręsti.

Štai kodėl pasisakau už saugos standartų – įžymaus CE saugos ženklo – griežtinimą, kad galėtume sumažinti iš Kinijos gaunamuose produktuose pavojingų medžiagų buvimo riziką. Turiu omenyje chemines medžiagas, apie kurias jau buvo nemažai kalbėta.

Tai yra bendros atsakomybės klausimas, nors bendrovės „Mattel“ atveju, bendrovė prisiėmė atsakomybę. Valstybių narių atsakomybė yra dar svarbesnė: ji yra dar svarbesnė, nes esu labai susirūpinęs dėl to, kas bus su pardavimais internetu. Kaip galime būti tikri, kad bendrovės „Mattel“ atšaukti produktai nebus pardavinėjami Europos vartotojams internetu? Kokią kontrolę turime?

Vartotojų informavimas yra labai svarbus: vartotojai turi žinoti apie šių produktų pirkimo riziką ir privalo suvokti, kad mažos kainos ir pigios prekės neina koja kojon su sveikata ir sauga.

Taip pat labai svarbu, kad mes įdiegtume kontrolę – gamybos vietų kontrolę, kuri būtų vykdoma nepriklausomai ir autonomiškai – ir kad užkirstume kelią tam, kad tokios prekės su defektais užplūstų rinką ir pridarytų dar daugiau žalos.

  Karin Scheele (PSE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos narys G. Verheugen teigė, kad mūsų šios dienos tema pirmiausia yra problema dėl nesugebėjimo laikytis veikiančių teisės aktų. Tai teisinga iš dalies. Mes, Europos Parlamentas, turėtumėme aiškiai pranešti valstybėms narėms, kad negalime reikalauti vis griežtesnių Europos įstatymų, o tada namuose neskirti pakankamai pinigų, kad būtų užtikrintas tų įstatymų įgyvendinimas.

Tačiau taip pat buvo pasakyta, kad žaislų sektoriuje turėtumėm taikyti pačius griežčiausius standartus. Būtent dėl to reikia persvarstyti Žaislų saugos direktyvą, kuri galioja jau ilgą laiką. Persvarsčius šią direktyvą, tikiuosi, bus aiškiai nustatyta pozicija, kad taikomi patys griežčiausi standartai, cheminės medžiagos, kurios klasifikuojamos kaip kancerogeninės, mutageninės ir toksinės, bus uždraustos. Tikiuosi, kad mes Europos Parlamente priimdami sprendimus laikysimės šios pozicijos.

Kad CE ženklinimas yra klaidinantis, rodo ne tik diskusija apie žaislus, bet ir daugelis diskusijų su mūsų piliečiais namuose. Manau, kad mes tikimės arba kilmės nurodymo, arba bent tam tikro lygio kokybės. Manau, kad atlikdami persvarstymą, turėtume dar kartą apsvarstyti, kaip mums savo piliečius klaidinti mažiau.

Norėčiau tiesiai pasakyti, kad ne visai suprantu savanorišką saugos žymėjimą. Europoje ir Europos Sąjungoje turėtume geriau viską susiderinti, tačiau nėra jokios prasmės kurti specialų žymėjimą, kuris būtų kaip apdovanojimas už tai, kad mes jau ilgą laiką laikomės veikiančių įstatymų. Esu labai skeptiškai nusiteikęs šiuo atžvilgiu ir manau, kad yra daug svarbiau sutelkti dėmesį į griežtų taisyklių įgyvendinimo priežiūrą.

  Dirk Sterckx (ALDE). – (NL) Pone pirmininke, Komisijos nariai, kaip delegacijos santykiams su Kinijos Liaudies Respublika pirmininkas norėčiau pasakyti, kad, be jokios abejonės, Europos Komisijos ir Kinijos bendradarbiavimas yra labai svarbus ir kad mes labai atidžiai sekame Komisijos veiksmus šioje srityje. Tačiau aš norėčiau panagrinėti mūsų Kinijos kolegų veiksmus Kinijoje. Galiu jums pasakyti, kad taip sutapo, kad šią savaitę čia yra atvykusi Kinijos delegacija, nes rytoj ir poryt vyks mūsų tarpparlamentinis posėdis, kurio vienas iš darbotvarkės punktų yra tinkama produktų sauga ir būdai, kuriais galėtume veiksmingiau bendradarbiauti šioje srityje. Jei Komisijos narys turi kokių nors papildomų pasiūlymų dėl darbotvarkės klausimų, – tarp kitko, mes jau gavome su tuo susijusį Komisijos memorandumą, – be jokios abejonės, prašytume pateikti tuos pasiūlymus, nes akivaizdu, jog Kinijos ir Europos bendradarbiavimas yra labai svarbus. Norėčiau pabrėžti, kad Komisijos narys šioje srityje jau dėjo pastangų, o spalio mėnesį tikimasi šį darbą pratęsti. Kalbant apie bendradarbiavimą mūsų sistemoje RAPEX, kurioje mes keičiamės duomenimis su kinais ir Kinijos AQSIQ valdžios institucijomis, reikia pasakyti, kad reikalai turi būti tvarkomi kuo sklandžiau. Nepaisant to, negalima pasiekti padėties, kai mes, t. y. valdžios atstovai, vyriausybė, taptumėme atsakingi už produktus. Jei mes kontroliuosime kiekvieną produktą, gamintojai turėtų turėti galimybę pasakyti: „leiskite jiems tai daryti – mes galime matyti, ką teikiame rinkai“. Atsakomybė turi tekti gamintojui. Tai tapo visiškai aišku „Mattel“ atveju. Naudodami mokslinius tyrimus ir patikrinimus gamintojai privalo užtikrinti, kad jų produktai yra saugūs. Be to, privalome užtikrinti, kad tie patikrinimai kuo veiksmingiau bus vykdomi visoje Europoje ir Kinijoje bei privalome užtikrinti galimybę nustatyti, kas vyksta patikros vietoje metu.

  Andreas Schwab (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, pirmininko pavaduotojau, Komisijos nare, ponios ir ponai, iš tiesų šįryt vyksta labai rami diskusija. Dėl to labai džiaugiuosi, nors ši tema yra labai sudėtinga. Iš viso yra trys su vartojimo produktais, ir ypač su žaislais, susijusios problemos, kurios jau buvo pakankami išnagrinėtos. Pirmiausia rinkos priežiūra, jūs, Komisijos nary G. Verheugenai, iš tiesų atkreipėte dėmesį į tai, kad Europos vidaus rinkoje lygintuvui buvo neteisingai suteikti du skirtingi saugos ženklai. Tai yra blogai, tačiau dar blogiau yra tai, kad valstybė narė aptikusi tokį lygintuvą neinformavo kitų valstybių narių dar beveik metus. Šioje vietoje yra būtini pokyčiai, ypač Taryboje.

Antra, apie importuotojų atsakomybę irgi buvo kalbėta. Galiu tik pritarti tam, kas čia buvo pasakyta.

Tačiau manau, kad didžiausia problema – tai ir yra trečiasis aspektas, kurį noriu pabrėžti, – yra tai, kad Europos lygmeniu mes taikome skirtingus metodus. Viena vertus, mes turime Bendrosios produktų saugos direktyvą (BPSD), kuri taikoma visoms vartojimo prekėms, tačiau mes turime ir naująjį metodą. Šis skirtingas metodas vartojimo prekėms dar nėra visapusiškai tvirtas. Taigi esu įsitikinęs, kad mums reikia CE ženklinimo, kuris būtų taikomas naujajame metode kaip saugos ir vidaus rinką teikiamų produktų pagrindas, taip pat mums reikia papildomo sertifikavimo visiems Europos vidaus rinkoje ir už jos ribų veikiantiems gamintojams, kuris būtų savanoriškas ir kuris sudarytų Europos gamintojams galimybę bendrai padidinti standartus konkuruojant pasaulyje, nes Europos vidaus rinka yra didžiausia pasaulyje vidaus vartojimo rinka, didesnė už JAV ir visas kitas šiame sektoriuje. Toks sprendimas – savanoriškas sertifikavimas pagal Europos lygmeniu reglamentu reguliuojamus teisinius pagrindus – apsaugotų vartotojus, nes jie žinotų, kas produktui yra priskirta sertifikatu. Taigi turėtume vidaus rinkai palankų sprendimą, kuris taip pat prisidėtų prie globalizacijos klausimo sprendimo.

Dar vienas aspektas dėl žaislų. Yra daug įvairių žaislų tipų. Man visiškai aišku, kad pliušinis meškiukas, kurį vaikai įsideda į savo burną, turi atitikti kitokias sąlygas, nei kompiuterio klaviatūra, todėl įgyvendindami teisės aktus, turėtume atkreipti dėmesį į šiuos skirtumus. Todėl kreipiuosi į Parlamento narius: padarykime CE ženklinimą pagrindiniu visų į vidaus rinką patenkančių prekių žymėjimu ir įdiekime papildomą savanorišką sertifikavimą vartojimo prekėms.

  Béatrice Patrie (PSE). – (FR) Komisijos nariai, ponios ir ponai, JAV žaislų gamintojos „Mattel“ kelių milijonų Kinijoje pagamintų žaislų atšaukimas yra svarbus dėl trijų priežasčių. Pirmiausia šis faktas patvirtina, kad būtina persvarstyti 1988 m. žaislų direktyvą. Antra, šis atvejis rodo, kad būtina geresnės kontrolės ir rinkos priežiūra, CE ženklinimas turi tapti privalomas ir reikia užtikrinti, kad jis bus iš tiesų patikimas. Galiausiai turime teisę įvertinti dabartinio prekybos globalizacijos modelio trūkumus ir užduoti sau klausimą, kaip pasaulio didžiausias žaislų gamintojas negalėjo dirbti su patikimais subrangovais.

Europos Sąjunga turi būti labai akyla sveikatos ir saugos, TDO pagrindinių darbo standartų laikymosi visose valstybėse, su kuriomis ES pasirašė partnerystės, bendradarbiavimo ar laisvo prekybos susitarimus, atžvilgiais.

  Jorgo Chatzimarkakis (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, pirmiausia dėkoju pirmininko pavaduotojui G. Verheugenui ir Komisijos narei M. Kunevai, kad jie yra čia ir sustiprina diskusiją.

Mūsų vaikų sauga – labai svarbus prekybos ir ekonomikos politikos uždavinys. Vaikų žaislai vis labiau pigo per pastaruosius dešimtmečius, o kuo pigesnis žaislas, tuo didesnė tikimybė, kad jis pagamintas ne ES. Kaip liberalas netgi turiu pasakyti, kad yra pagrįstų abejonių, ar pirkdami žaislus tėvai visuomet gerai žino, kas yra gerai jų vaikams. Įvairovė yra didelė ir neįsivaizduojama. Europoje pagaminti produktai, pvz., „Lego“, „Playmobil“, „Märklin“, „Brio“ mediniai traukiniai ar „Wader“ plastikiniai žaislai yra palyginti brangūs.

Konkurencijai reikia žmonių, kurie gali ir nori imtis atsakomybės. Bet kas perkantis savo vaikams pigiausius netestuotus žaislus – šlamštą – nenori tokios atsakomybės! Taip pat turėtume apsvarstyti, ar Komisijai nereikėtų pradėti informacinės kampanijos, nukreiptos į tokius tėvus. Taip, aš už laisvą prekybą, tačiau ne bet kokia kaina! Mes, europiečiai, turime tam tikrus standartus – tai čia jau buvo daug kartų pakartota – ir turime juos įgyvendinti aiškesniu būdu.

Čia norėčiau dar kartą pabrėžti „Pagaminta ...“ kampaniją. Po dabartinių įvykių galbūt atėjo laikas įvesti privalomą kilmės žymėjimą, bent jau ant žaislų. Žinau apie Komisijos narės M. Kunevos pastangas šioje srityje ir galiu ją tik paskatinti. Žymėjimas ant produkto turi būti pakankamai didelis. Nors mes ir negalime pakeisti gamybos sąlygų Kinijoje, tai leistų bent jau informuoti žmones apie jas iki pakankamo lygio.

  Nickolay Mladenov (PPE-DE). – (BG) Pone pirmininke, Komisijos nare M. Kuneva, Komisijos nary G. Verheugenai, kolegos, norėčiau pradėti nuo to, apie ką baigdamas kalbėjo prieš mane buvęs pranešėjas.

Manau, kad kiekvienas esantis šiame Parlamente sutiks, kad geriausiai apsaugotas vartotojas yra informuotas vartotojas. Jei į rinką teikiamų produktų saugumo klausimui norime suteikti pirmenybę, tai vaikų žaislų saugumas yra dvigubai svarbesnis, nes vaikai yra pažeidžiamiausia vartotojų grupė.

Visi norėtumėme matyti tik saugius vaikų žaislus rinkoje, todėl dažnai pasitikime CE ženklinimu. Dauguma už Europos Sąjungos ribų esančių gamintojų suprato, kad Europos importuotojai daugiau nerizikuos siūlydami rinkai produktus, neatitinkančius šio ženklinimo. Be to, mūsų piliečiai tvirtai tiki, kad tai yra kokybės ir ypač saugumo garantija.

Pone pirmininke, todėl tikslaus CE ženklinimo pripažinimas visiems mums yra labai svarbus. Daug tyrimų rodo, kad, deja, daug vartotojų, ypač naujosiose valstybėse narėse, nežino, ką iš tiesų reiškia šis ženklinimas. Todėl noriu paraginti Komisiją:

organizuoti visuomenės informavimo kampaniją, nes Europos Parlamentas priėmė sprendimą dėl naujo metodo, informuoti Europos piliečius apie tikrąją CE ženklinimo reikšmę, nes vienas geriausių būdų apsaugoti 500 mln. vartotojų teises Europos rinkoje yra padidinti jų sąmoningumą, be to, tik informuotas vartotojas yra geriausiai apsaugotas vartotojas.

  Joan Calabuig Rull (PSE). – (ES) Pone pirmininke, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais įvykęs pavojingų žaislų atšaukimas tapo pavojaus ženklu visuomenei. Tačiau nemanau, kad mes turime dar labiau didinti ši signalą, nes apskritai Europoje parduodami žaislai yra saugiausi pasaulyje. Tačiau tikrovė rodo, kad privalome pagerinti Europos saugos standartus, ypač tų produktų, su kuriais vartotojai turi tiesioginį kontaktą, pvz., žaislų ar tekstilės produktų.

Dėl susidariusios padėties turėtų padidėti rinkos priežiūra, pavojingų produktų patikrinimas, uždraudimas ir pašalinimas iš rinkos. Tačiau, kartais vienintelis prioritetas yra pelno didinimas ir dėl to auga vis didesnis spaudimas verslui bei didėja rizika. Turime reikalauti, kad Kinija padidintų saugumą ir yra būtina su jais bendradarbiauti norint pasiekti šių tikslų.

Prieš Kalėdų laikotarpį, kai Europoje nuperkama milijonai žaislų, visos susijusios institucijos – nuo Komisijos iki vietinės valdžios institucijų – ir gaminančios, ir pardavinėjančios žaislus bendrovės turi veikti atsakingai, kuo atsargiau ir įsipareigoti užtikrinti žaislų saugumą. Taip pat esame labai suinteresuoti Europos vartotojams pasiūlyti skaidrumą, saugą ir pasitikėjimą.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Komisijos nare, privalome tėvams grąžinti jų tikėjimą Europos rinka. Kadangi kalbame apie vaikų sveikatą, norime veikti greitai ir dabar diskutuojame, kaip tai padaryti.

Ponios ir ponai, nemanau, kad mums reikia naujo įstatymo ar net naujo ženklinimo vien tik kilus šiai problemai. Pirmiausia turėtume įtikinti valstybes patikrinti savo produktų saugos priemones. Antra, privalome derėtis su trečiosiomis šalimis, kad įsitikintume, kad ir jos įdiegs saugos standartus produktams, kuriuos jos eksportuoja į mūsų Sąjungą.

Komisijos analizėje, kurią netrukus gausime, bus parodytos silpnos produktų saugos kontrolės vietos valstybėse narėse. Tuomet gal galėsime sužinoti, kodėl, pavyzdžiui, Danija ir Austrija leidžia pavojingesnius produktus nei Vokietija, nors įstatymai yra vienodi.

Komisijos nare, džiaugiuosi, kad pradėjote tokias nekompromisines derybas su Kinijos vyriausybe. Tai pagaliau yra teisinga kryptis ir tikiuosi, kad šiuo pavyzdžiu paseks ir kiti Komisijos nariai.

Dabar grįšiu prie Europos. Paraginčiau Komisiją sutelkti dėmesį ties tuo, kaip apsisaugotume nuo netinkamo ženklinimo, kuris teigia piliečiams, kad jie perka nekenksmingą produktą. Naujas ženklinimas neišspręs šios problemos. Mums tiesiog reikia pakankamų sankcijų už netinkamą esančio CE ženklinimo naudojimą. Tokiu būdu nereikėtų papildomų išlaidų ir gamintojai pagerintų savo vidaus kokybės kontrolę, o ir kiti pavojingi rinkoje esantys produktai, ne tik žaislai, būtų greitai pašalinti. Pavyzdžiui, Slovakijos teisės aktuose nustatytos didelės baudos dėl žaislų, tačiau taip nėra Čekijoje. Bet kuriuo atveju tikimasi, kad valstybės, pagal savo bendrus teisės aktus taikys baudas už klaidingos informacijos teikimą apie žaislus, avalynę ir kitus produktus.

Todėl prašau Komisijos užtikrinti, kad valstybės narės prisiimtų savo atsakomybę visiems laikams.

  Elisa Ferreira (PSE). – (PT) Šios dienos diskusijos tema darbotvarkėje yra nuo to laiko, kai JAV bendrovė milžinė „Mattel“ atšaukė 21 mln. žaislų, nes jie buvo pavojingi. Šiandien norėčiau pasveikinti Komisijos narę už jos pažadą imtis tvirtų veiksmų. Tikiuosi, kad ji suspės imtis efektyvių veiksmų iki tol, kol dėl stipraus euro ir Kalėdų laikotarpio Europos rinką užplūs pavojingi importuoti žaislai.

Tačiau mums vis dar reikia aiškių atsakymų į du klausimus. Pirma, jei nebūtų buvę bendrovės „Mattel“ atvejo, ar gali Komisija mus užtikrinti, kad Europos vartotojų saugumui būtų skirta tiek dėmesio? Kokias išvadas Komisija padarė iš šio atvejo dėl CE ženklinimo reikšmės, gamintojams ir importuotojams tenkančios atsakomybės ir bendrai dėl Europos rinkoje veikiančių priemonių veiksmingumo ir įgyvendinimo?

Antra, tai nėra trumpalaikė problema. Su tekstile ir daugeliu kitų produktų vyksta tas pats kaip ir su žaislais. Aukštus Europos Sąjungos veikiančius aplinkosaugos, sveikatos ir kokybės standartus nuolat laužo importuojami produktai, subrangovai ir Europos verslo perkėlimas. Kaip Komisija ketina įveikti esminius prieštaravimus šiandieninėje pasaulinėje rinkoje? Ačiū.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Žaislai yra labai jautri prekė, kuri daro poveikį žmonių sveikatai nuo ankstyvo amžiaus.

Man, kaip stipriai vartotojų teisių gynėjai, sukėlė susirūpinimą žinia, kad Amerikos žaislų gamintoja „Mattel“ iš rinkos atšaukia tris milijonus Kinijos žaislų dėl didelio švino kiekio ir mažų magnetų nepritvirtinimo, ir šis faktas paskatino mane inicijuoti teisės aktą. Europos Parlamente turi būti nedelsiant iškeltas mažų magnetų klausimas, kuris, turiu paminėti, kelia naują grėsmę saugai, dėl kurios nedelsiant turi būti padarytas sprendimas direktyvoje dėl žaislų saugos.

Būtina sistema „Rapex“ paaiškinti jos tikslus, kad juos suprastų visos valstybės narės. Turi būti aiškiai nurodyta, ar svarbiausias sistemos „Rapex“ tikslas yra pranešti apie tam tikro pavojingo produkto keliamą grėsmę, ar pranešti apie nustatytus kanalus, kuriais pavojingi produktai pasiekia bendrą Europos rinką, nors pastarajam veiksmui reikia labai daug laiko. Patirtis rodo, kad CE atitikties ženklinimas nesuteikia pakankamai pasitikėjimo, kad taip paženklintas produktas yra iš tiesų saugus. Žaislų atveju padėtį dar labiau apsunkina tai, kad gamintojas neprivalo pateikti atitikties deklaracijos. Priežiūros institucijai CE ženklinimas yra vienintelis ženklas, rodantis ar atitikimas, t. y. sauga de facto, buvo įvertintas.

Diskusijoje dėl CE ženklinimo tolesnio naudojimo ar jo atsisakymo aš palaikau nuomonę, kad reikia šį ženklinimą išlaikyti, su sąlyga, kad jo suteikimą ir naudojimą stebės valstybių narių priežiūros institucijos. Norėčiau priminti, kad vartotojai pradeda manyti, kad šis ženklas yra techninis pasas visiems produktams, patenkantiems į bendrąją Europos rinką. Rengiant teisės aktų paketą dėl naujo metodo direktyvų persvarstymo, vadinamąjį „Prekių paketą“, – šiame procese aš aktyviai dalyvauju, būdama viena iš PPE-DE frakcijos oponuojančių pranešėjų – būtina išsamiai aptarti, ar reikia prekes žymėti papildomais ženklinimais, pavyzdžiui, kaip jau naudojamas „K-markt“ kokybės ženklas, ar ženklais, kurie įmonėms, ypač smulkiajam ir vidutiniam verslui, užkrautų papildomą naštą ir kuriuos galutiniams vartotojams gali būti sudėtingiau suvokti. Tikiu, kad kartu mums pasiseks sukurti veiksmingas priemones, kurios užtikrins, kad šiemet per Kalėdas vaikai dovanų gaus tik saugius žaislus.

  Daciana Octavia Sârbu (PSE). – (RO) Pone pirmininke, paskutinis savanoriškas Kinijoje pagamintų pavojingų produktų atšaukimas kelia rimtus klausimus, susijusius su Europos teisės aktų dėl vartotojų apsaugos teisingu įgyvendinimu.

Šie produktai turi CE ženklą, kuris Kinijos gamintojams palengvina žaislų eksportą į Europos rinką. Daugelis vartotojų neteisingai suprantą šį ženklą ir mano, kad jis užtikrina, kad produktai buvo pagaminti Europoje. Nepaisant to, CE ženklo atsisakymas nėra gera išeitis, nes šis ženklas Europos gamintojams tarptautinėje prekyboje duoda naudos. Reikia nustatyti papildomą ženklą ir įdiegti privalomus patikrinimus bei dideles baudas tiems, kas daro su CE susijusius pažeidimus.

Norint apsisaugoti nuo bet kokių galbūt pavojingų produktų patekimo į rinką ateityje, reikia, kad nacionalinės vartotojų apsaugos institucijos pagerintų savo priežiūros dėl atitikties ES teisės aktams nustatymo priemones. Be to, nacionalinės institucijos privalo užtikrinti vartotojams, kad jie turi teisę atgauti pinigus už nusipirktus nesaugius produktus.

  Bogusław Sonik (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, dauguma atvejų, kai buvo atšaukiami Kinijos žaislai, buvo susiję su pernelyg dideliais švino kiekiais. Trumpalaikis problemos sprendimas – visas keliančias susirūpinamą medžiagas post factum išimti iš rinkos. Bet toks trumpam laikui veiksmingas sprendimas turi daug neigiamų pasekmių, pvz., vienos iš bendrovės žaislų gamintojos vadovo savižudybė.

Daug geresnis ir daugiau vilčių teikiantis sprendimas yra nustatyti saugią leidžiamo švino ribą žaislų ir kitų medžiagų gamyboje. Ankstesni susitarimai buvo grindžiami rekomendacinėmis formulėmis, kurios darė nedidelį poveikį, nes įvairiose valstybėse narėse leistini švino kiekiai skyrėsi labai stipriai. Turime įdiegti iš tiesų privalomus apribojimus, kurie būtų taikomi visose ES valstybėse.

Be to, kad ir kaip remiu sistemą RAPEX, manau, kad svarbiausias su importuojamų žaislų saugumu susijęs dalykas yra dėmesio sutelkimas ties veiksmų derinimu visos Bendrijos lygmeniu.

Beje, norėčiau pabrėžti, kad ES turėtų atidžiai prižiūrėti visus iš Kinijos importuojamus produktus. Žaislai yra tik vienas platesnės probleminės srities elementas.

Norėčiau pasinaudoti šia diskusija ir atkreipti dėmesį į aspektą, kuris, atrodo, yra pamirštas. Negirdėjau kalbant apie vaikų saugą Kinijoje. Šios valstybės vaikai dažnai yra išnaudojami darbui nežmoniškomis sąlygomis. Įprasta, kad dažnai dešimties metų neturintys vaikai jau dirba, pavyzdžiui, plytų gamyklose. Tai yra aktualus klausimas, ypač atsižvelgiant į ateinančias Olimpines žaidynes. Remiantis Tarptautinės darbo sąjungų konfederacijos pranešimu, šioms Olimpinėms žaidynėms įrangą gaminančiose gamyklose yra darbo teisės pažeidimų, įskatinat mažų vaikų kaip vergų išnaudojimą. Nors tarptautinės organizacijos, pvz., Garbingo žaidimo aljansas, skiria dėmesį kitų metų Olimpinių žaidynių suvenyrų gamybos sąlygoms, manau, kad Europos Parlamentas turėtų pasisakyti šiuo klausimu.

  Christel Schaldemose (PSE). – (DA) Pone pirmininke, norėčiau pasakyti dviem Komisijos nariams, jog sutinku su jų nuomone, kad turime problemą dėl rinkos priežiūros. Tai yra dabartinės vidaus rinkos silpna vieta. Valstybių narių iniciatyvos, susijusios su rinkos priežiūra, yra nepakankamai geros. Pavyzdžiui, mano šalyje, Danijoje, buvo sumažintos lėšos, skiriamos bendrai produktų saugos priežiūrai. Primygtinai prašau, kad jūs panaudotumėte visas jūsų turimas priemones ir spaustumėte valstybes nares daugiau nuveikti rinkos priežiūros srityje. Visiškai būtina, kad mes tai užtikrintume ir sustiprintume.

Tačiau vien tik rinkos priežiūros nepakanka. Mums taip pat reikia geresnių taisyklių iš šiuo klausimu mes kaip tik dabar dirbame; tai apima „prekių paketą“ vidaus rinkai ir Žaislų direktyvą. Mums reikia kuo mažiau taisyklių rinkos priežiūrai. Turime nustatyti griežtesnius reikalavimus gamintojams ir importuotojams bei turime sugriežtinti pasekmes už rinkai taikomų taisyklių nesilaikymą. Tačiau mes dirbame šia kryptimi ir tikimės, kad tai bus tuoj įgyvendinta.

  Corien Wortmann-Kool (PPE-DE). – (NL) Pone pirmininke, gerai, kad mes, Parlamentas, pasisakome diskusijoje, kuri taip pat vyksta ir žiniasklaidoje, nes produktų sauga daro tiesioginį poveikį mūsų piliečiams ir mūsų vaikams.

Pone pirmininke, esu nusitekusi teigiamai, nes tarptautinė prekyba prisideda prie didesnės gerovės čia ir kitose pasaulio vietose. Kinija yra svarbi prekybos partnerė. Dėl to mes privalome investuoti į tvirtus ryšius ir sąžiningus prekybinius santykius, kurie duotų naudos Kinijai ir mūsų piliečiams Europoje. Todėl negalime toleruoti mūsų prekybos partnerių produktų neatitikties saugos standartams, kuriuos nustatėme savo teisės aktuose. Maždaug pusė visų įspėjimų dėl pavojingų importuotų produktų yra susiję su produktais iš Kinijos ir ne tik su žaislais, bet ir su dantų pasta, kūno losjonu, lovomis, plaukų dažais, šunų ir kačių ėdalu ir netgi širdies stimuliatoriais.

Pone pirmininke, mes Europoje privalome pagerinti savo reguliavimo ir patikrinimų tvarką ir dėti tinkamas pastangas, kad Kinijoje ir trečiosiose valstybėse būtų gaminami saugūs produktai. Be abejo, atsakomybė tenka ir patiems gamintojams, kurie privalo ne tik siekti mažiausios kainos, ir Komisijos nariui prekybai P. Mandelsonui. Manau, kad yra pagirtina, jog čia yra du Komisijos nariai, tačiau ar galėtumėte užtikrinti, kad ir Komisijos narys P. Mandelson produktų saugos klausimui skirs daug aukštesnę vietą prekybos konferencijų darbotvarkėse, nes būtent ten mes galime reikalauti priemonių ir privalome pradėti kovą. Be abejo, privalome pasiūlyti techninę pagalbą, tačiau produktų sauga turi būti svarbus prekybos susitarimų, pavyzdžiui, su Kinija, elementas. Jei reikia, kitu atveju, mes turime imtis paskatinimų, t. y. sankcijų.

Todėl, Komisijos nare M. Kuneva, ir toliau laikykitės tvirtos pozicijos mūsų prekybos santykiuose su Kinija; įtraukite Komisijos narį P. Mandelsoną, nes kol kas, deja, jis nepaknakamai vertina šią temą.

  David Martin (PSE). – Pone pirmininke, prieš 23 metus viena pirmųjų mano šiame Parlamente sakytų kalbų buvo dėl tuometinio pasiūlymo dėl Žaislų saugos direktyvos. Džiaugiuosi dėl planų sustiprinti šią direktyvą. Tačiau leiskite pasakyti aiškiai – „Mattel“ problema greičiausiai būtų kilusi nepaisant to, ar būtume turėję stipresnę Žaislų saugos direktyvą, ar ne.

Manau, kad mums reikia trijų rūšių veiksmų, apie kuriuos šį rytą kalbėjo kiti kolegos. Pirmiausia turime spausti gamintojus labiau domėtis tiekimo grandine ir, jei reikia, taikyti baudas tiems, kas tokio susidomėjimo nerodo. Antra, reikia, kad Komisija sutelktų visas valstybes nares, kad jos užtikrintų atidesnius patikrinimus Europoje, kad būtų užtikrinta tinkama muitinių kontrolė ir veikiančių Europos Sąjungos įstatymų taikymas.

Kinijos klausimu žinome, kad ji nereaguoja į susirūpinimą dėl sveikatos ir saugos, tačiau ji reaguoja į ekonominius grasinimus. Turėtume apsvarstyti galimybę uždrausti naudoti CE ženklinimą ant visų Kinijos produktų, kol Kinija sukurs aiškiai nepriklausomą, aukštos kokybės akreditacijos ir testavimo centrą ar centrus Kinijoje. Tik tuomet galėsime pasitikėti iš Kinijos atkeliaujančiomis prekėmis ir į tokius veiksmus Kinija sureaguos.

  Bernadette Vergnaud (PSE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nariai, ponios ir ponai, vasarą bendrovė „Mattel“ atšaukė 20 mln. žaislų iš Kinijos, ir taip atsinaujino diskusijos dėl CE ženklinimo vertės ir sankcijų prieš operatorius, kurie neatitinka Europos standartų. Kas turi nutikti, kad ES sureaguotų? Brazilija jau uždraudė importą. Jungtinės Valstijos ir Kanada pradeda tyrimą. O mes – diskutuojame.

Komisija privalo imtis veiksmų. Tai reiškia: iki Kalėdų persvarstyti teisės aktus dėl žaislų, primygtinai reikalaujant kuo didesnio suderinimo lygio; užtikrinti gamintojų atitiktį saugos standartams bei socialiniams ir aplinkos standartams – kodėl neįdiegus naujo Europos ženklo, kuris sustiprintų CE ženklinimą?; persvarstyti kontrolės veiksmingumą ir, jei reikia, nubausti gamintojus; išaiškinti gamintojų ir importuotojų atsakomybę; vykdyti rinkos priežiūrą taikant tikrą valstybių narių muitinių bendradarbiavimą.

Vartotojų akyse susvyravo ES atsakomybė ir patikimumas. Kaip galime skatinti vartotojus susidaryti teigiamą nuomonę apie Europą, jei negalime grąžinti jų pasitikėjimo?

  Anne Ferreira (PSE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nariai, ponios ir ponai, pasaulyje veikia labai daug nesąžiningų gamintojų ir bendrovių direktorių, kurie prekiauja PPO ribose. Jie nesirūpina nei aplinka, nei savo darbuotojų ar vartotojų, kurie gali būti ir vaikai, sveikata.

Jiems svarbiausia – bet kokia kaina gauti pelną. Kalbu ne tik apie Kinijos bendroves ir ne tik apie žaislų gamintojus. Tokios bendrovės privalo susidurti su institucijomis ir teisės aktais, kurie sudarytų sąlygas nutraukti jų apgavikišką, netgi nusikalstamą, veiklą.

Turime pripažinti savo kontrolės sistemos trūkumus ir kelti klausimą dėl į Europos rinką tiekiamų produktų žymėjimo CE ženklu reikšmės. Toks ženklinimas turėtų reikšti, kad produktai atitinka Europos teisės aktus, o ne kad jie gali tuos aktus atitikti, nes tai klaidina vartotojus. CE ženklinimas yra beprasmis, jei jis nėra pagrįstas tikra produkto sauga. Būtent to ir reikalauja Europos vartotojai, kartu reikalaudami, kad jų sveikata būtų svarbesnė už rinkos interesus. Šiuo klausimu Europos Sąjunga turi užimti tvirtesnę poziciją savo derybose su PPO.

  Genowefa Grabowska (PSE). – (PL) Pone pirmininke, šiandien mes reaguojame į kritišką padėtį, nes bijome dėl savo vaikų gyvybių ir sveikatos. Siūlomoje rezoliucijoje mes daugiausia dėmesio skiriame produktų, ypač žaislų, saugai. Siekiame, kad šis produktas būtų pagamintas pagal Europos standartus. Norime geresnės kontrolės, norime saugaus produkto, nes ir dideli, ir maži Europos vartotojai privalo jaustis saugiai. Tačiau tokia reakcija yra ne vienintelė galima.

Kolegos, žaislas yra ne tik rinkos produktas ir nepakanka jį vertinti vien tik saugumo ir kainos aspektu. Žaislas nėra eilinis produktas, nes žaislas formuoja vaiko mintis, prisideda prie vaiko vystymosi, daro poveikį jo mokymuisi. Todėl raginu Komisiją, kad ji turėtų tai omenyje, kai persvarstys Žaislų saugos direktyvą.

Komisijos nare, mes naudojame šią apžvalgą norėdami savo vaikams duoti daugiau nei kinišką produktą, atspindintį Amerikos popkultūrą. Mūsų vaikai turi gauti didesnį žaislų pasirinkimą, įskaitant Europos dvasią turinčius žaislus. Vaikai to nusipelno.

  Mia De Vits (PSE). – (NL) Pone pirmininke, Komisijos nariai, ponios ir ponai, iš Kinijos importuota žaislų partija pasirodė esanti nesaugi. Dėl to būtina bendradarbiauti su Kinijos valdžia. Kai taip atsitinka, reikia pradėti dirbti nuo produkto grandinės pradžios. Tarptautinės bendrovės nėra nekaltos. Jos investuoja į valstybę dėl pigios darbo jėgos. Tikiuosi, kad Komisija patvirtins išsamią, kokybišką ir saugią produktų politiką, kuri bus pagrįsta šiomis priemonėmis. Pritariu kolegų pasisakymams dėl su CE ženklinimu susijusių teisės aktų kruopštaus persvarstymo, dėl importuotojų atsakomybės reguliavimo ir dėl priemonių, sudarančių sąlygas taikyti sankcijas nesilaikantiems reguliavimo. Bendrovė „Mattel“ paskelbė, kad ji padarė klaidą, todėl tikiuosi, kad Komisija šiai bendrovei pareikš rimtą papeikimą. PPO rėmuose reikia sudaryti susitarimą dėl kovos su nesaugiais produktais iš Kinijos ar kitur, netgi tais produktais, kurie skirti eksportuoti toliau. Rinkos priežiūros institucijos ir muitinės turi labiau bendradarbiauti tarptautiniu lygiu. Tam reikia politinės valios ir finansinių išteklių. Išteklių jau yra skirta saugai darbo vietoje, maisto saugai, tai kodėl jų neskyrus ir produktų saugai?

  Roberto Musacchio (GUE/NGL). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pastaraisiais metais požiūris į „laisvą“ prekybą buvo visiškai ideologinis, t. y. viena globalizacijos, į kurią nesikiša valstybė, dogma. Dabar turime spręsti įvairias problemas, pvz., pavojingi produktai ir ypač neramina tai, kad tarp tokių produktų yra ir žaislai.

Ar turi Kinija problemą? Taip! Problema susijusi su garantijų taisyklėmis, kurių turi būti laikomasi. Dar mes galvojame apie veiksmingą garantinį ženklą, kuris būtų naudojamas papildomai su CE ženklu, o ant produktų ne iš Europos netgi galvojame nurodyti atpažinimo ženklą, t. y. ženklą „pagaminta ...“.

Taip pat problemą turi vakarų gamintojai, gaminantys produktus Kinijoje ar kur nors kitur, nes tiems gamintojams tenka didžiausia atsakomybė už produktų, įskaitant ir žaislų, saugą ir kontrolę; taip pat yra problema, kad produktai, kurie, skelbiama, kad pagaminti Europoje, iš tiesų turi būti pagaminti Europoje. Negalime prašyti Kinijos laikytis darbo teisių ir aplinkos standartų, kaip jai privaloma, kai mes nuslepiame, kad mūsų tarptautinės bendrovės taip pat yra atsakingos už tokius pat pažeidimus.

  Meglena Kuneva, Komisijos narė. − Pone pirmininke, tai buvo iš tiesų labai įdomi ir labai gili diskusija ir visiems už tai dėkoju. Diskusijoje buvo pateikta daug abejonių, pasiūlyta konkrečių priemonių, kurių iš dalies Komisija jau laukė. Džiaugiuosi tai sakydama, nes galime patvirtinti, kad šios priemonės sukurtos kartu su Parlamentu.

Manau, kad galime rodyti įvairius signalus – kaip jūsų rezoliucija, Komisijos pasiūlymai – arba stengtis įsikišti pagal Komisijos gaires ir palyginti, kaip įvairios valstybės narės dirba šiuo klausimu, tačiau mums pasiseks tik tuomet, jei turėsime bendrą ateities viziją, kuri bus paremta atvira visuomene ir laisva rinka ir pirmiausia, kalbėdami apie vartotojus, negalime aukoti vartotojų saugumo.

Galiausiai norėčiau dar kartą pakartoti, kad man šis klausimas yra nepaprastai svarbus, ir dėl šio klausimo nedarysiu jokių nuolaidų.

Keletas iš jūsų kabėjote apie sistemą RAPEX. RAPEX veikia 24 valandas per dieną, 7 dienas per savaitę, tai reiškia, kad nėra jokio vėlavimo teikiant pranešimą per sistemą RAPEX. Norėčiau, kad pakalbėtumėte su savo vietinėmis bendruomenėmis ir pareklamuotumėte RAPEX, nes dėl mūsų gautų pranešimų daugeliu atvejų buvo užkirstas kelias patekti į rinką pavojingoms prekėms. Labai svarbu pakartoti, kad atšaukdami prekes ekonominiai operatoriai laikosi įpareigojimų pagal Europos teisę. Tai nėra geros valios ženklas – taip vyksta todėl, kad Europos teisėje yra nuostatos dėl bendrosios produktų saugos. Dažai su švinu „Mattel“ atveju buvo aptikti pirmiausia atliekant testus Europos platintojo vardu. Todėl mes neturėtume nevertinti mūsų sistemos RAPEX veiksmingumo. Taip siekiame išplėsti sistemą į Kiniją, t. y. kuriame RAPEX – Kinija, nes tai yra labai svarbu.

Prieš baigdama norėčiau jus informuoti, kad klausiau „Mattel“, ką jie padarė su atšauktais žaislais. Turėjau omenyje internetą ir galvojau apie tai, kad tos prekės gali būti pasiekiamo internetu. Norėčiau jums pasakyti, kad visi žaislai buvo sunaikinti, ir tai patvirtino „Mattel“.

Manau, kad visi turėtume įvertinti savo atsakomybę, nes tik tokiu būdu Komisija gali toliau tęsti darbus.

  Günter Verheugen, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau pateikti du faktinius paaiškinimus. Pirma, Europos taisyklės dėl produktų kokybės ir produktų saugos taikomos visiems produktams, nesvarbu, kur jie pagaminti. Nepaisant to, ar produktas pagamintas Kinijoje, ar Europoje, jei tik produktas patenka į Europos rinką – tie patys reglamentai taikomi 100 % visiems produktams be išimties. Tai yra savaime suprantama.

Antra, pakartosiu dar kartą – net senojoje veikiančioje Žaislų saugos direktyvoje aiškiai draudžiamas pavojingų žaislų importas. Žaislai, kuriuos atšaukė „Mattel“, neatitiko Europos taisyklių ir negalėjo patekti į Europos rinką.

Dabar noriu pakalbėti apie du pagrindinius sudėtingus klausimus, kurie šioje diskusijoje vaidino svarbiausią vaidmenį. Pirmiausia – Žaislų saugos direktyva. Komisija, kuriai aš irgi atstovauju, paskelbė apie direktyvos persvarstymą 2005 m. pradžioje. 2005 m. pradžioje! Nuo tada ši direktyva yra Komisijos teisėkūros darbo programos dalis. Ta teisėkūros programa buvo aptarta šiame Parlamente. Negirdėjau nė vieno Parlamento nario, reikalaujančio naujos Žaislų saugos direktyvos anksčiau. Be to, tai ir neįmanoma. Tai yra tokia sudėtinga ir neįprastai didelė rinka, kad negalima jos taip paprastai persvarstyti.

Užtikrinu dar kartą – naujoji Žaislų saugos direktyva bus parengta iki šių metų pabaigos. Politikoje yra tokie nurodymai pareigūnams, kurie dirba su šia direktyva: kuo griežtesnis reguliavimas, susijęs su žaislų sauga, „kuo griežtesnis“. Tai taip pat reiškia, – nes keletas kalbėjusiųjų apie tai užsiminė, – kad aš daviau nurodymus jau gerokai anksčiau, ne tik dabar, kad kancerogeninės, mutageninės arba toksiškos reprodukcijai medžiagos nebūtų naudojamo žaisluose. Jų dar yra daugiau nei 900. Visa tai jau yra nuspręsta.

Dar yra rinkos priežiūros ir CE ženklinimo klausimas. Noriu pasakyti, pone R. Sturdy, kad iš tiesų neteisinga kaltinti Komisiją, kad mes laikomės teisiškai nustatyto darbo atskyrimo tarp Europos lygmens ir valstybių narių. Už rinkos priežiūrą atsakingos valstybės narės. Mes galime stiprinti ir gerinti bendradarbiavimą, – mes tą ir darome, – bet mes negalime prisiimti atsakomybės.

Čia buvo pateikta nemažai pasiūlymų, kaip pagerinti sistemą. Labai džiaugiuosi dėl šių pasiūlymų, nes jie visiškai atitinka tai, ką Komisija pateikė jums šių metų pradžioje dėl vidaus rinkos reformos. Buvo reikalaujama, kad valstybės narės būtų įpareigotos vykdyti rinkos priežiūrą šalies viduje ir prie išorės sienų – būtent tai ir nurodyta mūsų pasiūlyme. Valstybės narės turėtų būti priverstos paskirti tinkamus išteklius – tai irgi nurodyta mūsų pasiūlyme. Galiausiai buvo siūloma taikyti griežtas baudas ir sankcijas nesilaikantiems taisyklių – tai irgi įtraukta į mūsų pasiūlymą.

Todėl kreipiuosi į jus, Europos Parlamentą, ir į Tarybą, kurios čia nėra, prašydamas skubiai aptarti Komisijos metų pradžioje pateiktus pasiūlymus ir juos patvirtinti. Tuomet didelė dalis čia teisingai išsakytų reikalavimų bus įgyvendinta.

(Plojimai)

  Pirmininkas. − Gavau šešis pasiūlymus dėl rezoliucijų⁽¹⁾, pateiktus pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2007 m. rugsėjo 26 d., trečiadienį.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. – (PL) Pone pirmininke, prekių judėjimas yra sistema, kurioje vyksta savireguliavimas. Kinijoje pagaminti pavojingi žaislai yra visų mūsų problema. Daug milijonų tokių žaislų atkeliavo iš Azijos ir pateko į Europą ir JAV. Kas už tai atsakingas? Gamintojas? Subrangovas? Importuotojas? Ar niekas?

Dabartinėje spartėjančios globalizacijos eroje negali nieko būti blogiau, kaip galvoti, kad kitų problemos neturi poveikio mums.

ES stengiasi spręsti šiuos iššūkius ir dėl to pasiūlė reglamentą dėl prekių teikimo į rinką. Iki šių metų pabaigos turėtų būti pasiūlytas Žaislų saugos direktyvos persvarstymas.

Mano nuomone, produktų teikimo į rinką problema yra susijusi su keletu kitų klausimų, kuriuos reikia pabrėžti:

- informacija vartotojui apie jam siūlomas prekes; geras informavimas yra geriausia vartotojų apsauga,

- valstybių narių vykdoma rinkos priežiūra,

- stipresnis bendradarbiavimas tarp valstybių,

- naujas požiūris į CE ženklinimą, kurs simbolizuoja saugų produktą, atitinkantį ES reikalavimus.

Tai tik keli pasiūlymai iš daugelio, skirti pagerinti dabartinę padėtį produktų teikimo į rinką ir vartotojų apsaugos srityje. Mes kol kas esame ilgo kelio į tokią rinką rinkoje pradžioje, kurioje nėra nekontroliuojamų ir pavojingų prekių. Dar laukia daug darbo, bet ES teisės aktai yra tinkamas kelias pirmyn. Jie teikia mums viltį, kad ateityje nebus kasdieniniuose daiktuose slypinčių pavojų ir kad jie nekels pavojaus nei mums, nei mūsų vaikams.

  Gábor Harangozó (PSE), raštu. – Vartotojų saugumas kelia rimtą susirūpinimą tarp mūsų piliečių, kai nustatoma, kad pavojus kyla ir patiems pažeidžiamiausiems, t. y. mūsų vaikams. Todėl privalome skubiai ir aiškiai išsklaidyti šiuos nuogąstavimus, nes negalima daryti jokių nuolaidų, kai pavojus kyla vartotojų saugumui. Europos Sąjunga turėtų iš tiesų užtikrinti, kad bus laikomasi jos aukštų standartų, kai prekės importuojamos iš mažesnius standartus turinčių valstybių, pvz., Kinijos. Todėl skubaus keitimosi informacija apie pavojingus ne maisto gaminius (įskaitant pavojingus žaislus) sistemos RAPEX vaidmuo yra labai svarbus, nes iš tokių valstybių kaip Kinija importuojami milžiniškai kiekiai prekių. Taigi mums reikia išsamių ir nuolatinių pranešimų bei turime partneriams teikti informaciją apie būtinus vartotojų saugos reikalavimus, kad partneriai galėtų veiksmingai surasti potencialiai pavojingus produktus. Vartotojų pasitikėjimas yra labai svarbus, todėl turime skirti daugiau dėmesio prevencijai, skubaus reagavimo priemonėms ir veiksmingam Sąjungos standartų reikalavimų įgyvendinimui

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Nesenai įvykęs JAV žaislų gamintojos bendrovės „Mattel“ milijonų žaislų atšaukimas dėl jų nesaugumo dėl švino sukėlė susirūpinimą visame pasaulyje. Šis klausimas rūpi visiems, nes kalbama apie visuomenės sveikatą ir saugą. Atnaujinta direktyva yra labai svarbi, siekiant apsaugoti mūsų vietinius interesus ir vaikų sveikatą.

Raginu Komisiją imtis veiksmų sprendžiant šią pavojingų produktų problemą ir apsvarstyti alternatyvų reguliavimo metodą. Kinijos valdžia turi imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų pagerinti gamybos standartai, bet tiek pat svarbi yra žaislų bendrovių, kurios siekdamos sumažinti išlaidas produktus užsako iš Tolimųjų Rytų, pareiga užtikrinti, kad yra laikomasi saugumo standartų. Produktų sauga yra visuomenės sveikatos klausimas, kuriam būtina nedelsiant skirti dėmesio.

PIRMININKAVO: HANS-GERT PÖTTERING
Pirmininkas

(1) Žr. protokolus.