Posėdžio stenograma

Antradienis, 2007 m. rugsėjo 25 d. - Strasbūras

7. Paaiškinimai dėl balsavimo

− Pranešimas: A. Niebler (A6-0316/2007)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už savo kolegės iš Vokietijos A. Niebler pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Izraelio Valstybės susitarimo dėl mokslinio ir techninio bendradarbiavimo sudarymo. Nuoširdžiai sveikinu Europos Komisiją, kuri susiderėjo dėl šio susitarimo, remdamasi abipusės naudos, abipusio galimybių dalyvauti viena kitos šalių programose ir veiklose, kurias apima susitarimas, nediskriminavimo, veiksmingos intelektinės nuosavybės apsaugos ir lygaus intelektinių nuosavybės teisių dalinimosi principais.

– Pranešimas: G. Galeote (A6-0318/2007)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už savo kolegos iš Ispanijos G. Galeote‘o pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, leidžiančio Prancūzijai taikyti lengvatinį akcizo tarifą „tradiciniam“ romui, gaminam užjūrio departamentuose ir panaikinančiam 2002 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą.

Siūlomame sprendime nustatyta galimybė Prancūzijai nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. taikyti lengvatinį akcizo tarifą „tradiciniam“ romui, gaminam užjūrio departamentuose. Sprendimu didinama šiuo metu tradiciniam romui taikomų mokestinių susitarimų apimtis ir trukmė, nes per pastaruosius keletą metų padėtis pablogėjo. Tai yra puiki žinia cukranendrių, cukraus ir romo sektoriui, kuris yra pats svarbiausias tų teritorijų ekonominei ir socialinei pusiausvyrai.

Džiaugiuosi, kad šis balsavimas pirmojo svarstymo metu be pakeitimų atvėrė kelią sklandžiam šio teksto patvirtinimui ir pripažįstu, kad mano kolegė iš Prancūzijos M. Sudre nuveikė svarbų darbą, gindama šį klausimą Regioninės plėtros komitete.

  Margie Sudre (PPE-DE), raštu. – (FR) Naujais mokestiniais susitarimais atsižvelgiama į tai, kad užjūrio departamentų tradicinio romo konkurencingumas nuo 2001 m. gerokai sumažėjo, o parama cukranendrių, cukraus ir romo sektoriui yra labai svarbi tų regionų ekonominei ir socialinei pusiausvyrai.

Priemonė yra proporcinga papildomoms išlaidoms, kurių reikia sektoriui dėl trūkumų, kurie susiję su itin nutolusio regiono statusu, ypač su atstumu, maža rinka ir sudėtinga topografija, dėl kurios cukranendrių kaina yra aukšta.

Komisija pačiu laiku atsižvelgė į tai, jog 40 000 darbo vietų yra tiesiogiai ar netiesiogiai priklausomos nuo cukranendrių auginimo ir perdirbimo 5 500 ūkių. Nauja mokestinė sistema taip pat turėtų prisidėti prie dešimties spirito varyklų Gvadelupoje, devynių – Martinikoje, trijų – Reunjone ir vienos – Gajanoje bei 22 000 tiesiogiai su romo gamyba susijusių darbo vietų išlaikymo.

Europos pagalba padės užtikrinti romo iš užjūrio departamentų prekybos rinkos išlaikymą, padės atsilaikyti prieš AKR valstybių gamintojų konkurenciją ir teiks naudą vietos gamintojams, kurie laukė teigiamo ženklo, žinodami, kad per ateinančius kelerius metus turės susidurti su ypač dideliais sunkumais, ypač po to, kai praėjusį mėnesį Antilų salose daug nuostolių padarė ciklonas Deanas.

  Lars Wohlin (PPE-DE), raštu. − (SV) Šiandien balsavau prieš Gerardo Galeotės pranešimą (A6-0318/2007). Prancūzijai neturi būti leidžiama suteikti pranašumo romo gamintojams jo užjūrio departamentuose, sumažinant taikomus mokesčius. Geriausias būdas padėti žemės ūkiui mažiausiai išsivysčiusiose valstybėse yra taikyti tarifus žemės ūkio produktams iš visų pasaulio valstybių ir atsisakyti bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP). Be to, muito tarifais alkoholiui stengiamasi sumažinti alkoholio vartojimą. Žalingas alkoholio poveikis yra visiškai toks pat, kai alkoholis gaminamas Gvadelupoje ar Martinikoje ir kai gaminamas kur nors kitur.

- Pranešimas: Hans-Peter Mayer (A6-0331/2007)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už savo kolegos iš Vokietijos H.P. Mayerio pranešimą dėl pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl dviračių motorinių transporto priemonių ranktūrių keleiviams (kodifikuota redakcija).

Naudojuosi šia paaiškinimo dėl balsavimo teikiama galimybe pareikšti kritiką dėl vėlavimo kodifikuoti Europos teisę. Šis klausimas buvo pradėtas 2003 m. kovo 27 d., kai Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos kodifikuojančios Tarybos direktyvą 93/32/EEB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl dviračių motorinių transporto priemonių ranktūrių keleiviams. Savo 2003 m. birželio 26 d. nuomonėje teisinių paslaugų konsultacinė darbo grupė, sudaryta pagal 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl spartesnio darbo metodo, skirto oficialiai kodifikuoti teisės tekstus, pareiškė, kad šis pasiūlymas iš tiesų turi būti tiesiogiai kodifikuotas be jokių esminių pakeitimų teisės aktuose, kuriuos jis apima. O mes dėl šio kodifikavimo balsuojame tik 2007 m. rugsėjo mėn. Tai nėra gerai. Raginu Europos Komisiją paspartinti Europos teisės kodifikavimą.

- Pranešimas: Hans-Peter Mayer (A6-0332/2007)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už savo kolegos iš Vokietijos H. P. Mayerio pranešimą dėl pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl dviračių motorinių transporto priemonių stovų (kodifikuota redakcija).

Naudojuosi šia paaiškinimo dėl balsavimo teikiama galimybe pareikšti kritiką dėl vėlavimo kodifikuoti Europos teisę. Šis klausimas buvo pradėtas 2003 m. kovo 28 d., kai Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kodifikuojančios Tarybos direktyvą 93/31/EEB dviračių motorinių transporto priemonių stovų. Savo 2003 m. birželio 26 d. nuomonėje teisinių paslaugų konsultacinė darbo grupė, sudaryta pagal 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl spartesnio darbo metodo, skirto oficialiai kodifikuoti teisės tekstus, pareiškė, kad šis pasiūlymas iš tiesų turi būti tiesiogiai kodifikuotas be jokių esminių pakeitimų teisės aktuose, kuriuos jis apima. O mes dėl šio kodifikavimo balsuojame tik 2007 m. rugsėjo mėn. Tai nėra gerai. Raginu Europos Komisiją paspartinti Europos teisės kodifikavimą.

- Pranešimas: Hans-Peter Mayer (A6-0329/2007)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už savo kolegos iš Vokietijos H.P. Mayerio pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl dviračių arba triračių motorinių transporto priemonių galinio registracinio numerio ženklo tvirtinimo vietos (kodifikuota redakcija).

Naudojuosi šia paaiškinimo dėl balsavimo teikiama galimybe pareikšti kritiką dėl vėlavimo kodifikuoti Europos teisę. Šis klausimas buvo pradėtas 2006 m. rugsėjo 5 d., kai Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl 1993 m. spalio 29 d. Tarybos direktyvos 93/94/EEB dėl dviračių arba triračių motorinių transporto priemonių galinio registracinio numerio ženklo tvirtinimo vietos kodifikavimo. Nežinau, ar šį klausimą nagrinėjo teisinių paslaugų konsultacinė darbo grupė, sudaryta pagal 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl spartesnio darbo metodo, skirto oficialiai kodifikuoti teisės tekstus. Bet kuriuo atveju mes dėl šio kodifikavimo balsuojame tik 2007 m. rugsėjo mėn. Tai nėra gerai. Raginu Europos Komisiją paspartinti Europos teisės kodifikavimą.

– Pranešimas: N. Sifunakis (A6-0307/2007)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Žinome, kad bendrijos švietimo ir mokymo statistika buvo sukurta praeitame dešimtmetyje, remiantis neoficialiu susitarimu tarp valstybių narių, reaguojant į 1994 m. gruodžio 5 d. Tarybos rezoliuciją dėl švietimo ir mokymo statistikos skatinimo Europos Sąjungoje.

Komisija (Eurostatas), remdamasi savanoriškumo principu ir vykdydama bendrą veiklą su EBPO (angl. – OECD) ir UNESCO statistikos institutu, kasmet surenka su švietimu susijusius duomenis iš valstybių narių – tai paprastai vadinama „UOE duomenų rinkimu“. Be to, Komisija (Eurostatas) renka su švietimu, mokymu ir visą gyvenimą trunkančiu mokymusi susijusius statistikos duomenis iš kitų šaltinių bei renka duomenis apie profesinį mokymą iš įmonių.

Dabar siekiama sudaryti naujus teisinius pagrindus, skirtus reguliuoti ir formalizuoti Bendrijos statistikos rengimą, kad būtų sukurta gyvybinga statistikos rinkimo ir kaupimo sistema šiuose sektoriuose, tačiau buvo tam tikrų trūkumų bei neaiškumų, kuriuos būtina išaiškinti Parlamento diskusijų metu. Todėl galutiniu tekstu siekiama užtikrinti didesnį skaidrumą; taip pat tikimasi, kad įgyvendinimas neužkraus nereikalingos administracinės ar finansinės naštos.

  Milan Gaľa (PPE-DE), raštu. – (SK) Sveikinu Nikolaos Sifunakisą su jo puikiai parengtu pranešimu. Neabejotinai balsavau už pateiktą dokumentą. Kaip kultūros ir švietimo komiteto pranešėjas dėl pasiūlymo sukurti Europos kvalifikacijų pagrindus visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi, džiaugsiuosi dėl šios Komisijos teisėkūros iniciatyvos.

Manau, kad yra labai svarbu, kad dėdami pastangas pabrėžti švietimą, profesinį mokymą ir visą gyvenimą trunkantį mokymą Lisabonos strategijos kontekste, užtikrintume, jog toms pastangoms būtų teikiamas atgalinis ryšys ir imamasi konkrečių žingsnių Europos Sąjungos švietimo srityje.

Lyginamoji statistika leis sukurti gyvybingą sistemą, skirtą lyginti statistinius švietimo ir mokymosi visą gyvenimą duomenis. Turėsime pačią reikšmingiausią statistinę informaciją, kuri mums padės sutelkti dėmesį ties trūkumais ar netinkamai nustatytais tikslais, įgyvendinant bendrijos švietimo politiką.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Birželio sąrašo partija pritaria Komisijos pasiūlymams ir Europos Parlamento pakeitimams, su sąlyga, kad ES institucijos laikysis principo, kad švietimo politika yra nacionalinis reikalas.

Tačiau Europos Parlamento Švietimo ir kultūros komiteto 7 pakeitime teigiama siūloma įtraukti nuostatą, kad būtų atsižvelgiama į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Tokio dalyko nėra. Nuoroda į šį dokumentą buvo padaryta Sutarties dėl Konstitucijos projekte, kuri demokratinio proceso metu buvo atmesta 2005 m. vasarą. Kita vertus, visos ES valstybės narės pasirašė Europos Tarybos Europos žmogaus teisių konvenciją. Tai reiškia, kad visi ES piliečiai gali ginti savo pagrindines laisves ir teises Europos žmogaus teisių teisme.

ES chartijoje nustatyti kitokie nei „lieknesnės, bet energingesnės“ ES principai, kuri dažnai minima oficialiose kalbose apie subsidiarumą. ES turėtų dėmesį sutelkti ties tarptautiniais reikalais ir nesikišti į tuos reikalus, kuriuose valstybės narės gali priimti sprendimus pačios arba kurie jau yra reguliuojami pagal kitas tarptautines sutartis.

Todėl pasiūlymas dėl ES pagrindinių teisių chartijos turi būti atmestas, kartu su „nauja“ sutartimi dėl ES.

  Andreas Mölzer (ITS), raštu. − (DE) Statistika rodo, ką mes visi žinome: geras švietimas žada didesnes pajamas ir apsaugą nuo nedarbo. Dėl to ES elgiasi neatsakingai nuolat įsileisdama didelį nekvalifikuotų migrantų skaičių, kurie yra pasmerkti būti bedarbiai ir kurie pradeda dirbti nelegaliai ir dėl to nedidelių atlyginimų sektorius patiria dar didesnį spaudimą, taip pat kurie pasuka nusikalstamu keliu arba „tik“ padidina spaudimą valstybės gerovei.

Ir jei iš tiesų trūksta kvalifikuotų darbuotojų, turėtume mokyti savo žmones, o ne vilioti pigius pakaitinius iš užsienio su Žaliosiomis ar Mėlynosiomis kortelėmis ir taip mažinti atlyginimus. Dėl to labai svarbu turėti statistinius duomenis, kad būtų galima reaguoti į nepageidautinas tendencijas.

– Pranešimas: G. Jarzembowski (A6-0314/2007)

  Andreas Mölzer (ITS). – (DE) Pone pirmininke, susilaikiau nuo balsavimo dėl G. Jarzembowskio pranešimo, kadangi Europoje pastaraisiais metais padaugėjo greitkelių maršrutų, ypač tarp didžiųjų miestų, o trumpesniais maršrutais naudojamasi vis mažiau, nors 90 % kelionių sudaro kelionės trumpesniais maršrutais. Kita vertus, Briuselis reikalauja, kad žmonės taptų judesni ir nori pakeisti transportą iš kelių transporto į geležinkelių transportą, tačiau, kita vertus, Briuselis, naudodamas stebuklingą privatizavimo formulę, stengiasi sukurti vystymąsi visiškai priešinga kryptimi.

ES privalo užtikrinti, kad bendri standartai ir sistemos palengvins tarptautines keliones geležinkeliu bei bus skatinami svarbūs pagrindinių kelių projektai. Galiausiai reikia suvokti, kad privatūs investuotojai negalvoja apie šalies ir jos žmonių gerovę, o galvoja tik apie savo pelną ir investicijų grąžą.

  Carlo Fatuzzo (PPE-DE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už Georgo Jarzembowskio, pranešimą iš dalies dėl to, kad tikiuosi, jog mūsų puikus pranešėjas išgirs pensininkus Romoje, kurie man išvykstant į Strasbūrą žinodami, kad bus balsuojama dėl šio pranešimo, pasakė: „Bet, pone C. Fatuzzo, jūs taip seniai jau neteikėte paaiškinimo dėl savo balsavimo! Norėtumėme, kad jūs Europos Parlamentui pasakytumėte, – netgi jei jums kalbant žmonės vaikščios, bus užsiėmę savo reikalais, plepės, – norėtumėme, kad pasakytumėte pirmininkui, kuris jūsų atidžiai klausosi, kad turėtų būti padaryti leidimai laisvai keliauti po Europą pensininkams, kurie nori savo akimis pamatyti Europą, kuriai pastatyti dirbdami skyrė tiek daug savo laiko.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) EP ir Tarybos derybų dėl eufemistiškai vadinamo „Bendrijos geležinkelio vystymo“ proceso užbaigimas reiškia tarptautinių keleivių paslaugų liberalizavimo pradžią nuo 2010 m. sausio 1 d.

Norėtume pabrėžti, kad ankstesniuose EP svarstymuose teikėme pasiūlymus dėl šios Europos Komisijos iniciatyvos atmetimo. Tačiau EP dauguma balsavo už keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų liberalizavimo (ir privatizavimo) paspartinimą ir bandė nuo 2017 m. į tai įtraukti nacionalines keleivių vežimo geležinkeliais paslaugas. Tačiau šis bandymas nebuvo sėkmingas ir negavo patvirtinimui reikalingos daugumos pritarimo.

Geležinkelių transporto liberalizavimo metu siekiama (pelningiausias) linijas perduoti į privačias rankas, privatizuojant tų linijų veikimą (ypač koncesijos būdu) ir skatinant monopolių kūrimąsi viešųjų lėšų sąskaita.

Geležinkelių transportas yra strateginis šalies vystymosi sektorius, nes jis yra labai svarbus prekių judėjimui ir darbuotojų, taip pat gyventojų apskirtai, judumui, jis teikia milžinišką naudą aplinkai, socialinei ir teritorinei sanglaudai. Reikia ne privatizuoti geležinkelius, o skatinti ir vystyti viešas geležinkelių transporto sistemas.

Todėl mes balsavome prieš šiuos dalykus.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Aš balsuoju už tarptautinio transporto liberalizavimą nuo 2010 m.

Ne vėliau nei po dvejų metų įsigaliojus įstatymui, Europos Komisija ištirs direktyvos poveikį ir bus surengta diskusija dėl tolesnio rinkos atvėrimo.

Iki tam tikros ribos bus leidžiama konkurencija, taigi nacionaliniams tiekėjams pavojaus nekils.

Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas nepritarė automatiniam nacionalinio geležinkelių transporto liberalizavimui nuo 2017 m.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) balsuoju už Georgo Jarzembowskio pranešimą dėl Taikinimo komiteto patvirtinto Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo ir mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo, bendro teksto.

Trečiasis geležinkelių paketas sudaro labai svarbų transporto reguliavimo elementą. Reikia atverti tarptautinius keleivių transporto tinklus, o Europos Komisija turėtų išnagrinėti padėtį tarptautinio keleivių transporto rinkoje ir priimti sprendimą dėl tolesnio liberalizavimo, kuris taip pat apima ir nacionalinį transportą.

  Lars Wohlin (PPE-DE), raštu. − (SV) Džiaugiuosi dėl tarptautinio traukinių eismo galimybės, tačiau norint, kad rinka veiktų tinkamai, konkurencija turi vykti lygiomis sąlygomis. Todėl negerai, kad ES leidžia teisės aktą, pagal kurį valstybėms, kuriose dar nepanaikintas geležinkelių transporto reguliavimas, bus suteikta teisė teikiant tarptautines traukinių paslaugas konkuruoti su operatoriais rinkoje su panaikintu reguliavimu. Iš esmės šis pasiūlymas suteikia valstybės pagalbą gaunančioms geležinkelių bendrovėms galimybę konkuruoti rinkose, kuriose veikia laisva konkurencija, ir dėl to ilguoju laikotarpiu kyla pavojus, kad nusilps rinkos priemonės. Todėl pasirinkau balsuoti prieš šį pranešimą. Valstybės pagalbą gaunančioms bendrovėms neturėtų būti leidžiama konkuruoti rinkose, kuriose veikia laisva konkurencija.

– Pranešimas: G. Savary (A6-0315/2007)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pasiūlymas dėl direktyvos dėl traukinių mašinistų, valdančių lokomotyvus ir traukinius geležinkelių sistemoje Bendrijos teritorijoje, sertifikavimo yra „Trečiojo geležinkelių paketo“ dalis, kuriuo siekiama iš esmės paskatinti tarptautinių keleivių pervežimo geležinkeliais paslaugų liberalizavimą.

Čia taip pat pirmiausia turi būti pabrėžta, kad pirmasis šios direktyvos tikslas bus, taikant suderinimą, panaikinti bet kokias tarptautinio keleivių pervežimo geležinkeliais paslaugų liberalizavimo kliūtis, kurios gali kilti dėl skirtingų kiekvienos valstybės profesinių reikalavimų taisyklių. Priemone taip pat teikiama nauda darbuotojų judumui sektoriuje.

Be svarbių klausimų, kurie nagrinėjami šioje direktyvoje, būtina pabrėžti, kad Bendrijos lygiu suderintų taisyklių dėl visų valstybių geležinkelių sektoriaus darbuotojų sertifikavimo patvirtinimas negali kelti pavojaus pažangesnėms teisėms ar standartams, kurie jau yra nustatyti valstybės narės lygiu ar užkirsti sąlygas valstybėms narėms nustatyti tokias teises ar standartus.

Be to, tikrovė rodo, kad darbuotojų teisėms pavojų kelia ir geležinkelių sektoriaus darbuotojų mažėjimo priežastimi yra geležinkelių paslaugų liberalizavimas ir privatizavimas, ir tai turi rimtas pasekmes teikiamų paslaugų lygiui.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Balsuoju už standartines vairuotojo teises traukinių mašinistams.

Mašinistų mokymų suderinimas užtikrins didesnę saugą geležinkeliuose ateityje. Šiuo metu norint dirbti traukinio mašinistu tarptautiniame geležinkelių transporte, asmuo turi būti vyresnis nei 20 metų, turėti atitinkamą mokyklinį išsilavinimą ir kalbinį mokymą. Mokymo standartizavimas yra raktas į Europos geležinkelių transporto tinklą. Ateityje vienoje valstybėje narėje išduotas mašinisto teises pripažins visos kitos valstybės narės.

– Pranešimas: D. Sterckx (A6-0313/2007)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) „Trečiajame geležinkelių pakete“, kuriuo siekiama iš esmės paskatinti tarptautinių keleivių pervežimo geležinkeliais paslaugų liberalizavimą, yra reglamentas dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų.

Pirmiausia galima teigti, kad šio reglamento tikslas yra panaikinti bet kokias tarptautinio keleivių pervežimo geležinkeliais paslaugų liberalizavimo kliūtis, kurios gali kilti dėl įvairiose valstybėse taikomų skirtingų geležinkelio keleivių teisių ir pareigų taisyklių.

Pabrėždami pirmą punktą – kuris yra pagrindinis klausimas – mes taip pat manome, kad yra labai svarbu užtikrinti keleivių teises, pradedant nuo teisės į viešas geležinkelių transporto paslaugas, kurias teikia viešosios įmonės kiekvienoje valstybėje.

Tikrovė rodo, kad keleivių teisėms pavojų kelia geležinkelių paslaugų liberalizavimas ir privatizavimas: dėl to pablogėjo visuomenei siūlomos paslaugos ir keleivių judumo sąlygos bei padidėjo bilietų kainos; tai reiškia šimtus geležinkelio kilometrų praradimą, stočių uždarymus, darbuotojų skaičiaus sumažėjimą geležinkelių sektoriuje ir pavojų darbuotojų užmokesčiui ir darbo teisėms.

Tai yra žalinga politika, kuriai nepritaria darbuotojai ir visuomenė.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš pritariau šiam pranešimui dėl Taikinimo komiteto patvirtinto reglamento dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų. Iš pradžių buvo ketinta šį dokumentą taikyti tik tarptautinių maršrutų keleiviams, tačiau džiaugiuosi, kad buvo atsižvelgta į mūsų nuomones, ir dabar dokumentas apima ir keleivius vietiniais maršrutais.

Nuo 2009 m. bus taikomas tinkamas pagrindinių teisių rinkinys, įskaitant prieigos teisę prie transporto apriboto judumo žmonėms. Be to, džiaugiuosi, kad bus įdiegta kompensacijų už vėlavimus schema.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Balsuoju už naują keleivių reglamentą, galiosiantį nuo 2009 m.

Be kitų dalykų, reglamente reguliuojamos kompensacijos už didelius vėlavimus, bendrovių atsakomybė dėl keleivių ir jų bagažo, asmenų su negalia vežimas ir geležinkelių bendrovių teikiama informacija. Praktiškai tai reiškia, kad ateityje, jei tarptautiniame maršrute vėluojama 60–119 minučių, vartotojai atgaus 25 % bilieto kainos. Kompensacija siekia 50 %, jei vėlavimas viršija dvi valandas.

Tai reiškia, kad bus daugiau teisinių ieškinių, tačiau taip geležinkelių keleiviai gauna didesnį aiškumą.

Dabar valstybės narės turėtų pradėti taikyti šias taisykles savo nacionaliniuose transporto tinkluose, ir reikia tai padaryti kuo greičiau, o ne po 15 metų.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Šį pranešimą dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų reikėtų pasveikinti.

  Lars Wohlin (PPE-DE), raštu. − (SV) Nors paskutiniame pasiūlyme ir nebėra tokių griežtų reikalavimų traukinių mašinistams kaip ankstesniuose, tačiau pranešime vis dar yra pernelyg smulkių nuostatų dėl įvairiausių dalykų – pradedant bilietų pirkimo būdais (telefonu, internetu ir bilietų automatais) ir baigiant traukinių mašinistų atsakomybe už žalą keleivių bagažui. Nustatytas išsamus įvairių formų kompensacijų už vėlavimus reguliavimas (kompensacijų lygiai, teisė į maitinimą ir t. t.) bei nustatyti minimalūs reikalavimai informavimui, apie visų vėlavimų priežastis.

Pasirinkau balsuoti prieš pasiūlymą, nes operatoriams reikia leisti patiems vystyti paslaugas pagal tokią keleivių apsaugą, kokios nori patys keleiviai (ir yra pasiruošę už ją daugiau sumokėti). Be to, platus reguliavimas yra neproporcingas pridėtinei vertei, kuri bus sukurta pakeitus jau esantį reguliavimą valstybių narių lygmeniu tose valstybėse, kurios pasirinko nacionalinį reguliavimą.

– Pranešimai: G. Jarzembowski (A6-0314/2007), G. Savary (A6-0315/2007) ir D. Sterckx (A6-0313/2007)

  Mathieu Grosch (PPE-DE), raštu. − (DE) Geležinkelių liberalizavimas nėra tikslas pats savaime; tai turi pasitarnauti vartotojams ir padidinti veiksmingumą. Tarptautinio transporto liberalizavimas yra natūralus dalykas, nes jokia valstybė neturėtų atsiriboti nuo kitų valstybių. Nacionalinio transporto sistemoje negali būti tikslo ir prasmės pelningas linijas atverti konkurencijai liberalizavimo metu, paliekant nepelningas linijas viešajam sektoriui be jokių kompensacijų. Turėdamas tai omenyje, nekantriai laukiu, kol bus pradėtas taikyti neseniai patvirtintas reglamentas dėl viešojo keleivių transporto.

Parlamentas sugebėjo pasipriešinti valstybėms narėms ir geležinkelių bendrovėms ir apgynė keleivių teises – tai yra didelė sėkmė ES piliečiams. Ypač tranzito valstybėse, pavyzdžiui, Belgijoje, atskirti tarptautinius ir nacionalinius keleivius būtų neprasminga ir nesąžininga.

Dėl to trečiasis geležinkelių paketas yra žingsnis tinkama kryptimi, nors akivaizdu, kad šis žingsnis yra ne paskutinis.

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Balsuosiu už susitarimą, kurį pasiekė pranešėjai ir Ministrų Taryba, nes tikiu, kad tai yra žingsnis į priekį geležinkelių pramonėje visoje Europos Sąjungoje, ir geriausias pasiūlymas, kurį šiuo metu turi Europos Parlamentas.

Tačiau lėtas geležinkelių pramonės tempas ne tik yra labai nuviliantis, bet ir labai veiksmingai stabdo radikalius veiksmus, kurių būtinai reikia imtis norint pažadinti geležinkelius daugelyje valstybių narių.

Didelė praraja yra tarp, tarkim, Prancūzijos ir Vokietijos bei Bulgarijos ir Rumunijos geležinkelių. Jei tikrai norime išvystyti visą Europą apimančią geležinkelių sistemą, privalome sumažinti šią prarają.

Galiausiai, nors aš ir džiaugiuosi dėl susitarimo, kad visi geležinkeliai turi būti visiškai pasiekiami per ateinančius 15 metų, tačiau ar neliūdina mūsų faktas ir ar nėra kalta geležinkelių pramonė, kad 21-ajame amžiuje daug apriboto judumo žmonių negali pasiekti savo geležinkelio? Geležinkelių pramonė veikiau vadovaujasi „negaliu padaryti“, o ne „galiu padaryti“ filosofija.

Tikiuosi, kad šis priemonių paketas bent sudarys sąlygas pakilti virš negatyvizmo lygio ir pradėti teigiamą epochą mūsų geležinkeliuose.

(Paaiškinimas dėl balsavimo sutrumpintas pagal 163 straipsnį)

– Pranešimai: K. Batzeli (A6-0309/2007) ir (A6-0310/2007)

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pateikėme savo nuomonę dėl ankstesnės ES cukraus rinkos reformos pakeitimų. Reforma buvo pradėta 2005 m. ir buvo tikimasi atkurti pusiausvyrą rinkoje.

Deja, susidaro įspūdis, kad visi šie pasiūlymai smarkiai riboja cukrinių runkelių auginimą, kad būtų sukurtos palankesnės sąlygos cukranendrėms. Aš prieštarauju tam iš esmės. Negalime leisti, kad tradicinis cukrinių runkelių auginimas ir cukraus gamyba Europos Sąjungoje būtų panaikinti.

Manau, kad 2007 m. gegužės mėn. pateiktas naujas Europos Komisijos pasiūlymas, kuriuo siekiama paskatinti iš ES rinkos išimti beveik 3,8 mln. tonų cukraus ir vėl neduos laukiamų rezultatų. Jei bus prieita iki gresiančio privalomo kvotų sumažinimo 2010 m., tai mažinant kvotas nebus atsižvelgta į anksčiau savanoriškai ir už restruktūrizavimo fondo išmokas atsisakytų kvotų dydį, nes pagal reformos tikslus gamybos apribojimai vyko mažiau konkurencinguose regionuose, gavus tinkamą finansinę kompensaciją.

  Jan Březina (PPE-DE). – (CS) Pone pirmininke, deja, siūloma cukraus reforma negali duoti teigiamų rezultatų. Taip yra todėl, kad nors atrodytų, kad cukraus reforma grindžiama ekonominiais faktoriais, kai suinteresuotosios šalys nusprendžia pasitraukti iš rinkos, jos yra linkusios atsižvelgti į kitus faktorius.

Nors Čekija pelningai gamina cukrų, mes vis tiek atsisakėme 22 % cukraus – ši kvota yra Vakarų Europos rankose. Deja, siūlomos priemonės gali turėti neigiamos įtakos Čekijai. Cukraus gamybą mūsų šalyje pelninga darantys ir pranašumą mums suteikiantys faktoriai – pavyzdžiui, atskirų cukrinių runkelių augintojų valdos yra didesnės už vidutines – gali dėl šių pasiūlymų virsti kliūtimis, jei ūkininkai turės teisę pasitraukti iš rinkos. Vargu ar reikia tokios padėties, kai iš rinkos pasitraukia tie, kuriems nereikia jokių subsidijų, kad galėtų išgyventi. Todėl reforma juda neteisinga kryptimi.

Todėl balsavau prieš abu pranešėjos K. Batzeli pranešimus.

  Hynek Fajmon (PPE-DE). – (CS) Ponios ir ponai, šiandien balsavimo metu aš kartu su savo kolegomis iš Čekijos pilietinės demokratinės partijos balsavome prieš pranešėjos K. Batzeli pranešimus dėl cukraus režimo. Jau iki dabar ši reforma padarė daug žalos Čekijai: buvo uždaryta daug cukraus fabrikų, o įranga ir technologijos prarado savo vertę. Ištisus šimtmečius mano valstybė garsėjo cukraus gamybos ir eksporto tradicijomis. Dabar dėl Europos Sąjungos politikos tapome cukraus importuotojais – tai yra nekompetentingų sprendimų priėmimo Briuselyje rezultatas. Čekija jau sumažino savo cukraus gamybą daugiau nei 20 % Tą patį turėtų dabar padaryti ir kitos valstybės narės, ypač tos, kurios kol kas nė kiek nesumažino savo gamybos. Dėl šių priežasčių balsavau prieš reformą.

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Ponai, cukraus pramonės restruktūrizavimas, cukraus rinkos sektoriaus organizavimo pokyčiai yra būtini. Tačiau Komisijos pasiūlymas gali ne spręsti, o sukelti problemų kai kurių šalių cukraus rinkoje.

Jei šalis negalės pati nustatyti augintojų paraiškų priėmimo eilės prioritetinių kriterijų, įvertindama ūkių derlingumo rodiklius ir gamybos apimtis, gali susiklostyti situacija, kad iš cukrinių runkelių gamybos pasitrauks ne tik mažiausiai efektyvūs ūkiai, bet ir konkurencingi augintojai. Lietuvos atveju gali pritrūkti žaliavos veikiantiems cukraus fabrikams, tai sukels neigiamų ekonominių ir socialinių pasekmių.

Be to, Komisija neatsižvelgė į Lietuvos siūlymą mažinti kvotą iki 2010 m., atsižvelgiant ne tik į tai, ar šalis narė savanoriškai sumažino gamybos kvotą, bet ir į tai, ar ji buvo išsipirkusi papildomą gamybos kvotą.

Kviečiu Komisiją atsižvelgti į minėtas pastabas. O dėl šio projekto aš balsuodama susilaikiau.

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh ir Inger Segelström (PSE), raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai balsavome prieš Parlamento pranešimą dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (A6-0310/2007).

Iš esmės esame teigiamai nusiteikę Bendrijos cukraus sektoriaus reformos atžvilgiu, tačiau nemanome, kad Parlamento siūlomi pakeitimai Komisijos pasiūlymui duoda kokios nors naudos. Manome, kad Parlamento pasiūlymai kelia pavojų dėl žemės ūkio sektoriaus išlaidų, kurios ir taip per didelės, padidėjimo – o to mes, Švedijos socialdemokratai, niekada neremsime.

Be to, manome, kad eksporto subsidijos už cukrų ilguoju laikotarpiu turi būti visiškai panaikintos. Žemės ūkiui vis tebemokamos subsidijos turi būti pakeistos ir teikiamos tiesiogiai ir visiškai atskirtu nuo gamybos būdu.

  Marie-Arlette Carlotti (PSE), raštu. – (FR) Reformuodama bendrą cukraus rinkos organizavimą Europos Sąjunga norėjo padėti rafinavimo fabrikams prisitaikyti prie Europos cukraus pramonės restruktūrizavimo ir šiuo tikslu suteikti 150 mln. EUR „pereinamojo laikotarpio pagalbą“.

Džiaugiausi dėl šios iniciatyvos, nes, be kita ko, tai leistų Marselyje esančiam Saint-Louis Sucre rafinavimo fabrikui atitikti naujas sąlygas nesiimant darbo vietų mažinimo.

Tačiau taip pat įspėjau kompetentingas Prancūzijos ir Europos institucijas dėl to, kad trūksta skaidrumo nustatant kriterijus šios pagalbos skyrimui, o tai yra valstybių narių atsakomybė.

Šiuo metu ši pagalba neskiriama siekiant išlaikyti rafinavimo pramonę ar išsaugoti darbo vietas. Be to, nėra jokių garantijų, kad ši pagalba nebus naudojama kaip „persikėlimo iniciatyva“, perkeliant gamybą į ne ES valstybes.

Naujoji reforma turėjo tapti galimybe paaiškinti šį punktą.

Deja, taip neįvyko.

Klausimas dabar yra Tarybos rankose. Raginu Tarybą, ypač Prancūzijos valdžią, būti akylesniems, kad šis mūsų piliečių darbo vietoms poveikį darantis klausimas pagaliau būtų išaiškintas.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Birželio sąrašo partija remia radikalią ES cukraus rinkų reformą, siekiant tas rinkas kuo greičiau liberalizuoti ir sudaryti sąlygas cukrų gaminančioms valstybėms ne ES narėms konkuruoti vienodomis sąlygomis.

Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalų komiteto siūlomi šio pasiūlymo pakeitimai yra ne kas kita, kaip dar vienas bandymas kuo daugiau sutrukdyti reformai, kad būtų galima tęsti protekcionistinę prekybos politiką. Pakeitimai taip pat reiškia reformoje dalyvaujančių veikiančių rafinavimo fabrikų pramoninio restruktūrizavimo išlaidų padidinimą bei daug dosnesnių kompensacijų mokėjimą cukraus rinkos dalyviams.

Birželio sąrašo partija niekuomet nepritars pranešimui, kuriame nesilaikoma ES cukraus rinkos reformos tikslų ir kuris neišvengiamai susilpnintų šias reformas bei keltų pavojų jų užbaigimui. Mes prieštaraujame baisiems bandymams sulaužyti mažiau išsivysčiusioms šalims duotą žodį.

Dėl šių priežasčių mes balsuojame prieš šį pranešimą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Tikrovė parodė, kad šiame ir kituose sektoriuose mažų augintojų įtikinėjimas atsisakyti kvotų ir nutraukti gamybą – kaip tai siūloma cukrinių runkelių ir cukraus gamybos atveju – siekiant paskatinti konkurenciją, turi neigiamą poveikį. Tai paryškintų vystymosi skirtumus ir padidintų skurdą bei išsikėlimą iš kaimo. Todėl prieštaraujame Europos Komisijos pasiūlymams ir pabrėžiame, kad yra būtina persvarstyti šią politiką atsižvelgiant į valstybių narių specifines aplinkybes ir gamybos poreikius.

Todėl remiame nepriklausomumą nuo maisto tiekimo ir manome, kad yra nepriimtina, kad tokiai valstybei kaip Portugalija, kurios cukraus gamyba yra labai ribota ir pakankama tik vos pusės šalies vartojimo poreikio patenkinimui, turi būti nustatytas įpareigojimas sumažinti cukraus gamybos iš cukrinių runkelių kvotą. Manome, kad yra labai svarbu pakeisti vienoje po kitos sekančių BŽŪP reformų liberalizavimo tendencijas ir imtis priemonių, padedančių išlaikyti nacionalinę cukrinių runkelių gamybą ir remiančių žemės ūkį, kur pagrindinis dėmesys skiriamas maisto gamybai, ir taip sudaryti sąlygas išsaugoti dviejų fabrikų gamybą ir darbo vietas.

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL), raštu. − (CS) Europos Sąjunga dažnai pagrįstai kritikuojama dėl kišimosi į įvairius pramonės sektorius. Ypač prieštaringai yra vertinamas jos kišimasis į maisto gamybos pramonę. Tiesa, kad kai kurios valstybės narės sukuria sau problemų. Klasikinis pavyzdys – daugelio Centro ir Rytų Europos valstybių siekis žūtbūt panaikinti kooperatines bendroves, nors jos dirba pelningai.

Čekijoje pakeitus keletą įstatymų, reguliuojančių kooperatinį ūkininkavimą, buvo siekiama kaip tik to. Daugelis kooperatinių ūkių iširo, kai kurie pakeitė teisinį statusą. Dėl to gamyba sumažėjo daugelyje pramonės šakų, pavyzdžiui, cukrinių runkelių auginimo sektoriuje. Be to, perdirbimas dėl privatizavimo, deja, tapo atskirtas nuo gamybos. Daugumą cukraus fabrikų įsigijo užsienio bendrovės. Dėl to Čekijoje cukraus pramonėje susidarė pražūtinga padėtis: pelnas nusėda užsieniečių kišenėse, o nuostoliai tenka Čekijos žmonėms. Jau 150 metų eksportuojančioje cukrų šalyje, cukraus gamyba sumažėjo daugiau nei 20 % Dabar šalis privalo pradėti importuoti cukrų ir ieškoti naujų veiklos galimybių tiems ūkiams, kurie iki šiol augino cukrinius runkelius. Ši netinkama padėtis nesprendžiama Katerinos Batzeli pranešimuose; tačiau mes balsavome už juos, nes šie pranešimai bent jau atkreipia dėmesį į nepatenkinamą padėtį. Norėčiau įspėti tuos, kas mano, jog šiandieniniai tekstai gali išspręsti problemą. Taip pat tikiu, kad mes dar sugrįšime prie cukraus klausimo ir kitą kartą sugebėsime sėkmingiau patenkinti ūkininkų poreikius.

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu pranešimui dėl cukraus sektoriaus reformos, nors kai kurie pranešimo aspektai kelia susirūpinimą. Nepritariu pranešimo tekstui, dėl ketinimo į cukraus pertekliaus sumažinimo procesą įtraukti cukranendrių perdirbėjus. Tai prieštarauja Komisijos pasiūlymui į atsisakymo procesą neįtraukti cukranendrių perdirbimo. Kadangi perdirbėjai tiesiogiai nėra restruktūrizavimo schemos dalis, perdirbėjų tradicinių teikimo poreikių (TTP) sumažinimas atsisakymo pagalba neprisidėtų prie cukraus pertekliaus sumažinimo ES rinkoje, nes ES vis tiek turėtų laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų importuoti nustatytus žalio cukraus kiekius iš AKR valstybių. Pakeitimas susilpnintų priemonės, kuria rinkelių augintojai skatinami išmontuoti savo įrangą, poveikį.

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Aš balsuosiu už K. Batzeli parengtą pranešimą, nes akivaizdu, kad yra būtina restruktūrizuoti cukraus pramonę.

Vienintelis mano nuogąstavimas yra susijęs su 31 pakeitimu, kurį patvirtinus Europos Komisija turėtų išlaikyti veikiantį fondą iki 2011 m. ir tai būtų neigiamas restruktūrizavimo proceso aspektas.

Nors šis pranešimas ir nėra tobulas, vis dėlto juo pasiekiama pusiausvyra tarp gamintojų poreikių ir akivaizdaus šios sektoriaus reformos poreikio. Mano vienintelis nuogąstavimas yra susijęs su poveikiu, kurį bet koks restruktūrizavimas gali padaryti cukranendrių augintojams besivystančiose šalyse. Visomis išgalėmis privalome išvengti tokio restruktūrizavimo, kuris teiktų naudą cukrinių runkelių augintojams cukranendrių augintojų sąskaita, ir tikiuosi, kad Komisija užtikrins, kad taip neįvyks, ir bus sąžininga mūsų pačių ūkininkams.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Balsuodami už tokius pranešimus dėl žemės ūkio, kaip šis pranešimas dėl cukraus, finansinių interesų turintys Parlamento nariai turėtų apie tai paskelbti arba atsisakyti balsavimo.

– Pranešimas: B. Thomsen (A6-0287/2007)

  Bernadette Bourzai (PSE), raštu. – (FR) Turėtume pritarti ES įsipareigojimui pasiekti ambicingą tikslą, t. y. kad iki 2020 m. 20 % visos ES sunaudojamos energijos būtų gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Energija iš atsinaujinančių šaltinių duoda daug naudos Europai: mažesni CO2 išmetimo kiekiai, mažesnis Europos priklausomumas ir indėlis į darbo vietų kūrimą augimą.

Tačiau privalome stebėti visos atsinaujinančios energijos vystymąsi atsižvelgiant į tvarumą, valstybių narių galimybes ir energijos taupymą mažinant vartojimą ir didinat energetinį efektyvumą.

Apgailestauju, kad direktyvoje dėl elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių nenustatytas privalomas reikalavimas dėl termofikacijos, ir todėl bus statomos didelės biomase kūrenamos jėgainės be termofikacijos, ir tokios jėgainės nebus efektyvios ir destabilizuos pramonei ir energijos gamybai naudojamos medienos rinką. Tokios veiklos pavyzdžių yra mano regione Limuzene.

Todėl džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas prašo, kad pasiūlymas dėl šildymo ir vėdinimo sektorių taptų pagrindiniu būsimoje pagrindų direktyvoje dėl atsinaujinančios energijos ir todėl balsavau už B. Thomsen pranešimą.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Balsavau už B. Thomsen pranešimą (A6-0287/2007) dėl atsinaujinančios energijos Europoje plano, nes manau, jog norint sumažinti Europos Sąjungos išorinį energetinį priklausomumą, sumažinti CO2 išmetimą ir taip prisidėti prie kovos su klimato kaita būtina padidinti investicijas į atsinaujinančią energiją.

Šiame pranešime pabrėžiama tvaraus biodegalų naudojimo transporto sektoriuje svarba, siekiant sumažinti priklausomumą nuo naftos ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir taip sušvelninti poveikį aplinkai.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Tai yra labai nesubalansuotas pranešimas, nepaisant kai kurių teigiamų pakeitimų lyginant su ankstesniais pranešimais, ypač tuo, kad jame pripažįstama, jog artimiausioje ateityje iškastinio kuro energijos šaltiniai neišvengiamai pasibaigs – nors jame neužsimenama apie aukštas naftos kainas – ir tuo būdu pripažįstama žala aplinkai ir socialinė žala, susijusi su pastaruoju metu dievinamais agrodegalais.

Tačiau jame taip pat užmirštama, kad reikia kitokio energetinės politikos prioritetų rinkinio, tarnaujančio vartotojų išlaidų mažinimui, vartojimo racionalizavimui siekiant sumažinti jį (ir ne vien tik per energijos ekonomiją), mažiau teršiančiam viešajam transportui ir viešajai politikai, kuri skirta tikrai žmonių labui.

Bendros Europos energetikos sukūrimo idėja yra bandymas rasti būdus, kaip teikti didesnę paramą sektoriaus privačioms finansinėms grupėms, nepaisant kiekvienos valstybės narės suverenios teisės kurti savo energetinę politiką.

Be to, į jį neįtraukta dujinių biodegalų analizė. Jame neakcentuojama būtinybė skatinti mokslinius tyrimus biodujas ir biodujų sektoriaus vystymą bei neminima 2020 m. tikslo programa. Taip yra dėl to, kad pagrindinis pranešimo tikslas – visada garantuoti didesnį pelną, ypač pasinaudojant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekyba.

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už šį pranešimą, kuris skatina valstybes nares imtis reikalingų priemonių siekiant padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių dalį savo energijos rūšių derinyje.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai turi tapti tramplynu siekiant dvejopo tikslo – didesnio energijos tiekimo saugumo ir mažesnio šiltnamio efektą sukuriančių išmetamų dujų kiekio.

Energijos vartojimo efektyvumo tikslas turėtų būti suprantamas ne kaip prielaida 20 % atsinaujinančios energijos šaltinių tikslui pasiekti iki 2020 m., bet kaip savarankiška sąlyga.

Tai kurs naujas darbo vietas ir paskatins mokslinius tyrimus ir naujovių diegimą energetikos sektoriuje. Pavyzdžiui, aš galvoju apie mokslinius tyrimus, sudarančius sąlygas lengviau pasinaudoti ekologiškai svariomis statybinėmis medžiagomis.

Atsinaujinanti energija yra vienas iš geriausių būdų apsaugoti vartotojus ir pramonę nuo dvejopo didėjančio energijos importo ir didėjančių degalų kainų poveikio.

Pagaliau aš esu patenkintas dėl laisvės rinktis tinkamiausius atsinaujinančios energijos šaltinius sutinkant, kad galimybės plėtoti tam tikras atsinaujinančios energijos rūšis skiriasi dėl konkrečių geologinių, hidrologinių ir klimatinių sąlygų kiekvienoje valstybėje narėje.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu − Aš palaikiau Brittos Thomsen pranešimą ir nuoširdžiai tikiu, kad daugiau pastangų turėtų būti skiriama atsinaujinančios energijos rėmimui. Mano šalis, Škotija, turi didžiulį potencialą atsinaujinančios energijos srityje ir Škotijos vyriausybė neseniai pranešė apie ketinimą remti kuo įvairesnio spektro atsinaujinančios energijos technologijas. Aš manau, kad Škotijos pastangos turi suvaidinti nepaprastai svarbų vaidmenį siekiant ES atsinaujinančios energijos technologijų tikslų.

Aš balsavau prieš 10 % tikslo kuro rūšims iš augalų, bet už raginimą atlikti išsamų poveikio vertinimą prieš svarstant bet kokį galimą biodegalų tikslą.

Biodegalų gamyba gali pagreitinti visuotinį atšilimą, pagreitindama miškų, durpynų, sveiko dirvožemio ir kitų ekosistemų, kurios sugeria anglis dvideginį ir padeda reguliuoti klimatą, naikinimą.

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL), raštu. − (CS) Aš nepaprastai mėgstu diletanto darbą. Nelabai svarbu, kokį dalyką diletantas nušviečia apakintas savo ideologijos – rezultatas visada yra toks pats. Tikrovė apibūdinama juodai ir baltai. Transo būklėje padarytos išvados skiriasi nuo faktais paremto gyvenimo. Be to, praktinio įgyvendinimo eigoje kartais būna didelės išlaidos ir „nenumatytos problemos“.

Ypač žavi kai kurių mano kolegų narių pasisakymai tokiomis patraukliomis temomis kaip biomasė ir biodegalai, kurie sunaudoja labai daug energijos žaliavų transportavimo, gamybos ir produktų paskirstymo metu. Kaip rodo patirtis, tai yra pagrindinis faktas.

Norėdami sumažinti išlaidas, turėtume statyti mažus gamybos vienetus, alternatyviomis kuro rūšimis aprūpinančius vietinius kaimynus. Aš privalau pabrėžti, kad šie šaltiniai negali būti mūsų energijos tiekimo situacijos sprendimu. Jie gali pasiūlyti tik santykinai nedidelį dabartinės situacijos pagerėjimą.

Tas pat galioja lietaus vandens surinkimo sistemoms, kurios tampa labai populiarios, ir daugybei kitų atsinaujinančios energijos šaltinių.

Kitus 10 metų dideli miestai ir pramonė labai priklausys nuo didelio masto energijos gamybos ir gamtinių dujų. Jeigu mes norime įvykdyti Kioto protokolo įsipareigojimus, šalys, kuriose greitai auga bendras vidaus produktas, taip pat turės statyti dideles elektrines. Tai gali reikšti tik vieną – daugiau atominių elektrinių. Kitaip Europos Sąjunga greitai taps labai priklausoma nuo energijos importo. Romantiškų diletantų svajonės nepakeis šio fakto.

  Romano Maria La Russa (UEN), raštu. − (IT) Aš palaikiau Brittos Thomsen pranešimą, kuriame patvirtinama būtinybė 2020 m. iš atsinaujinančios energijos šaltinių gauti 20 % energijos. Tai bus labai svarbus iššūkis visoms valstybėms narėms ir mes nebeturime toliau siekti išvengti iššūkio arba reikalauti, kad jį priimtų tik doriausios ir įžvalgiausios valstybės narės.

Aš manau, kad diferencijuojami nacionaliniai tikslai, kuriuos reikia nustatyti, turi būti nustatomi sąžiningai, atsižvelgiant į atsinaujinančios energijos rūšių esamus lygius, energijos rūšių derinį ir skirtingus plėtros potencialus, kurie priklauso nuo klimatinių, geologinių ir teritorinių sąlygų kiekvienoje valstybėje narėje. Atsinaujinančios energijos šaltiniai simbolizuoja ateitį. Turės būti milžiniškos investicijos į naujoves ir technologijas, kad Europa galėtų išspręsti energetinio priklausomumo problemą per prieinamą laikotarpį, garantuojant prieinamas kainas vartotojams.

Tačiau aš manau, kad mes turime būti praktiški ir nepasiduoti veidmainystei. Įsivaizdavimas, kad atsinaujinančios energijos gamyba pati savaime leis mums įvykdyti tokius ambicingus tikslus, yra nerealus, nors tam tikro kairiojo sparno ir žaliųjų politikų išankstinė nuomonė, o dažnai ir ideologinės idėjos, gali įtikinėti mus priešingai.

Būtent energijos rūšių derinys gali išgelbėti Europą vidutinės trukmės laikotarpiu. Jam taip pat priskiriami energijos šaltiniai, kurie nėra visiškai atsinaujinantys, pavyzdžiui, atominės energijos, kuri, patinka ar nepatinka, sudaro vieną trečdalį visos Europos elektros gamybos.

(Paaiškinimai dėl balsavimo sutrumpinti pagal Darbo tvarkos taisyklių 163 straipsnį)

  Kartika Tamara Liotard (GUE/NGL), raštu. − (NL) Įvertindami, kad mūsų Olandų socialistų partija skiria didelį dėmesį atsinaujinančios energijos šaltiniams ir mano, kad šiuo atžvilgiu reikia imtis veiksmų daug platesniu mastu, mes nebalsavome prieš šį pranešimą. Tačiau jame yra keletas labai negatyvių klausimų. Mes griežtai atsisakome atominės energijos, kaip tvaraus atsinaujinančios energijos šaltinio. Be to, mes priešinamės idėjai, kad energetikos rinkos turi būti liberalizuotos Europos lygmeniu. Pagaliau me laikomės nuomonės, kad saulės energija, vėjo energija ir vandens energija yra geresnės alternatyvos nei biokuras.

  Diamanto Manolakou (GUE/NGL), raštu. – (EL) Komisijos pasiūlymas siekiant nustatyti 20 % gamybos nuo bendro energijos kiekio iš atsinaujinančios energijos šaltinių tikslą, kurį privalo pasiekti visos valstybės narės ir kuris turi būti įtrauktas į nacionalinius veiksmų planus, būtų priimtinas tose vietose, kuriose siekiama tenkinti žmonių poreikius, sumažinti energetinę priklausomybę, taupyti energiją, saugoti aplinką ir patvirtinti, kad energetiniai produktai yra visuomenės turtas, o ne prekė.

Tačiau ES gairės yra nukreiptos į investuotojų pelningumą ir atsinaujinančios energijos naudojimą siekiant nutiesti kelią privačiam kapitalui, kartu garantuojant atsinaujinančios energijos pelningumą. Nors atsinaujinančios energijos šaltiniai yra gamtiniai ir neišsenkantys ir padeda mažinti teršalų naudojimą, aplinka toliau niokojama pelno vardu. Pavyzdžiu, yra nekontroliuojamas vėjo jėgainių propagavimas siekiant privataus pelno netgi pagal NATURA saugomose srityse.

Dėl to aplinkos apsauga yra veidmainiška dingstis maskuojant energetikos sektoriaus liberalizavimą ir jo įtaką žmonių interesams. Su energija elgiamasi greičiau kaip su preke nei su bendru turtu.

Dėl biodegalų, tai naudoti maisto produktus energijai, o ne maitinti alkstančiuosius, kai milijonai žmonių miršta nuo bado, yra provokacija.

  Andreas Mölzer (ITS), raštu. − (DE) Net jeigu atsinaujinančios energijos propagavimas yra svarbus, jis neturi būti pretekstu (kalbant apie ES konstrukciją) dar daugiau mažinti valstybių narių suverenias teises užkulisinėmis intrigomis. Kadangi šiam klausimui, deja, neatsirado vietos dabartiniame pranešime ir nebuvo paaiškinta, aš turiu nepritarti dabartiniam pranešimui.

Susitelkimas į brangias atomines elektrines pernelyg ilgai trukdė kitų energetikos technologijų vystymuisi. Branduolinių tyrimų biudžetas tebėra nuo septynių iki aštuonių kartų didesnis lyginant su lėšomis, skiriamomis atsinaujinančios energijos šaltiniams ir energijos vartojimo efektyvumui. Jeigu ES tikrai rimtai galvoja apie atsinaujinančios energijos šaltinius savo planuose, ji turėtų užtikrinti sąžiningesnį subsidijų paskirstymą šioje srityje. Tačiau apie tai neužsimenama pranešime, dėl kurio mes taip pat balsuojame.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Vartojimo didėjimas yra bendro gyvenimo sąlygų pagerėjimo (nors ir ne visada subalansuoto) ženklas. Todėl kovai su neigiamais didėjančio vartojimo padariniais skirtose priemonėse turėtų būti atsižvelgiama, kad negalima keisti vieno iš lygybės veiksnių – būtent augimo. Tai, antra vertus, palieka galimybę veikti dvi sritis: Vartojimo racionalizavimą ir to, ką mes gaminame, efektyvumo (ypač energijos vartojimo efektyvumo) didinimą. Tai reiškia didžioji dalis to, ką mes turime pabandyti pasiekti, priklauso nuo mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo.

Patvirtintoje rezoliucijoje visiškai teisingai pabrėžiama, kad „atsinaujinančios energijos šaltiniai yra pagrindinis tvaraus energijos rūšių derinio elementas, prisidedantis prie mažesnės priklausomybės nuo importo ir kuro rūšių diversifikacijos, mažesnio išmetamo CO2 ir kitų teršalų kiekio, naujų inovacinių technologijų kūrimo ir užimtumo bei regioninės plėtros galimybių“. Viena iš padarytų išvadų – reikėtų geriau pasinaudoti ES mokslinių tyrimų ir technologijų programomis siekiant paskatinti atsinaujinančios energijos technologijų vystymąsi.

Apibendrinant: aš sutinku su pasirinktu požiūriu ir esu už investicijų didinimą tuo tikslu. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl balsavau už pranešimą.

  Lydia Schenardi (ITS), raštu. – (FR) Mes visiškai remiame atsinaujinančios energijos propagavimą nepriklausomai tuo to, ar tai būtų daroma transporto, šildymo, ar elektros energijos gamybos srityje. Kaip ir visi mūsų kolegos nariai, mes žiūrime į tai ne tik kaip į aplinkos apsaugos, bet ir mūsų energetinės priklausomybės mažinimo būdą.

Tačiau mes negalime palaikyti Brittos Thomsen pranešimo. Visų pirma jos tikslas yra ne ekologinis ar netgi ne ekonominis – jis yra dogmatiškas: kaip nurodyta aiškinamojoje dalyje, tikslas yra įvesti bendrą Europos energetikos politiką ir tam turi būti teikiama pirmenybė prieš visa kita. Tačiau energetikos politika, kaip suvereniteto ir nepriklausomybės klausimas, turėtų priklausyti išimtinai nacionalinei kompetencijai. Tai jokiu būdu nekliudo bendradarbiavimui ir solidarumui.

Be to, neatrodo, kad pranešime pateikti pasiūlymai būtų pakankami, jog būtų galima garantuoti, kad bus tinkamai atsižvelgta į nacionalines aplinkybes: ne tik į geografines charakteristikas, bet ir savitus ekonominius apribojimus. Dokumente taip pat neužsimenama, kaip būtų galima padėti šalims, kurios yra per mažai pažengusios šioje srityje, kad galėtų pasiekti privalomą visuotinį tikslą.

Aš pritariu atsinaujinančios energijos šaltiniams, bet ne kaip pretekstui plėsti Europos Sąjungos įgaliojimus.

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Atsinaujinanti energija Europoje yra svarbus klausimas, kuris, mano nuomone, nesulaukia tikrai pelnyto pripažinimo. Šiuo energetinės krizės, visuotinio atšilimo ir mažėjančių labiausiai tradicinio iškastinio kuro ištekliams laikotarpiu būtų teisinga, jei Parlamentas išnagrinėtų geresnį atsinaujinančios energijos panaudojimą. Tačiau aš norėčiau nurodyti, kad mes vis dar turime didelius anglies išteklius visoje ES. Vystantis švariai anglių technologijai, aš užduodu klausimą, buvo ar nebuvo anglies, kaip energijos šaltinio, atsisakymas per ankstyvas?

Aš pritariu šiam pranešimui. Tačiau aš manau, kad mes turime būti realistai, atsižvelgiant į tai, ką galima pasiekti naudojant vėjo arba bangų energiją, ypač kai ją lyginame su nuolatos didėjančiu ES energijos poreikiu. Manau, būtų teisinga paprašyti Komisijos parengti veiksmų planus, į kuriuos būtų įtraukta atsinaujinanti energija, įskaitant vėjo, bangų ir saulės energijos gamybą, bei būtų plėtojama biodegalų strategija. Nors šiuo atžvilgiu turime užtikrinti, kad negelbėsime planetos aplinkos apsaugos požiūriu tik tam, jog pamatytume nuo bado mirštančius gyventojus. Būtent dėl to komiteto reikalavimas palaikyti sąžiningą maisto produktų ir energijos gamybos santykį yra tinkama pozicija, kurią reikia užimti.

  Kathy Sinnott (IND/DEM), raštu. − Mano šalyje Airijoje gyventojų sektoriaus energija sudaro 25 % bendro galutinio energijos suvartojimo. Didelė šios apskaičiuotos energijos dalis yra susijusi su energijos suvartojimu šildymui. Energijos suvartojimas buities sektoriuje yra didesnis, nei reikia, kadangi neefektyviuose būstuose gyvenantys žmonės turi suvartoti daugiau energijos savo namų šildymui.

Dažnai pagerinti namų ūkių energijos vartojimo efektyvumą galima imantis kai kurių santykinai paprastų ir nebrangių veiksmų, pavyzdžiui, įmontuojant termostatinius vožtuvus į radiatorius arba naudojant energijos vartojimo požiūriu efektyvesnius buitinius įrenginius. Kitoms priemonėms priskiriamas visiškai centralizuotų šildymo sistemų įrengimas arba pasirūpinimas sienų arba lubų ertmių izoliacija. Pastarieji variantai gali būti labiau problemiški trumpu laikotarpiu, bet jų poveikis yra ilgalaikis.

Norėčiau paraginti vyriausybes propaguoti namų izoliavimą ir kitas mano minėtas priemones. Propaguodamas šias priemones kiekvienas gali sutaupyti energijos išlaidų, kartu padėdamas aplinkai. Vyriausybės turėtų remti PVM sumažinimą renovacijai. Geresnė izoliacija turėtų sumažinti gyventojų sektoriaus energijos suvartojimą iki 5 %.

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Aš galiu balsuoti už šį pranešimą ir manau, kad jo bendrieji tikslai subalansuoti su nuolatinio nerimo dėl energetinio saugumo fonu. Atsinaujinantys energijos šaltiniai yra svarbus mūsų būsimos elektros energijos gamybos aspektas. Tačiau mums reikia užsiimti dabartine energijos gamyba. Jeigu ES gali akcentuoti technologijas, kurios gali nuvesti ją į 21-ąjį amžių, ją taip pat turėtų džiuginti konkurencinis pranašumas šiame sektoriuje artimiausiais metais.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. − (NL) Pranešimas dėl atsinaujinančios energijos planų yra protingas darbas. Jame aiškiai teigiama, kad artimiausi metai yra lemtingi ir kad reikalinga teisės aktų sistema bendrų sprendimų priėmimo procedūros palaikymui siekiant iki 2020 m. padidinti dabartinę 7 % atsinaujinančios energijos dalį energijos rūšių derinyje iki 7 %.

Pranešime teisingai pabrėžiamas milžiniškas pakrantės vėjo energijos potencialas: galimas 15 % indėlis skaičiuojant nuo bendro ES energijos poreikio 2020 m., kuris galėtų paskatinti sukurti 368000 darbo vietų. Viskas, kas reikalinga, buvo išaiškinta dėl biodegalų plėtros ir ypač dėl tvarios gamybos metodų bei protingo maisto produktų ir energijos vartojimo santykio būtinybės. Žaliųjų frakcija (Europos laisvasis aljansas) norėtų, kad tai būtų išdėstyta šiek tiek aštriau, ir dėl to jie reikalauja, kad būtų atlikta visapusiška analizė, kaip biodegalai veikia klimatą, aplinką, socialinę struktūrą ir maisto tiekimo saugumą.

Gaila, kad pranešime 10 % biodegalų tikslas lieka nepakeistas. Kitas pranešimo neigiamas punktas yra E konstatuojamoji dalis, kurioje atominės energijos lobistai siūlo naudoti atominę energiją kaip tarpinę technologiją. Žalieji nesutinka su tuo ir dėl to pateikė 2 pakeitimą. Apskritai tai yra visapusiškas pranešimas, kuris nusipelno mūsų palaikymo.