Posėdžio stenograma

Antradienis, 2007 m. rugsėjo 25 d. - Strasbūras

11. Derybos dėl tarpregioninio asociacijos susitarimo su MERCOSUR šalimis ir naujosios dvišalės strateginės partnerystės su Brazilija (diskusijos)

  Pirmininkė. − Kitas klausimas yra Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl derybų dėl tarpregioninio asociacijos susitarimo su MERCOSUR šalimis ir naujosios dvišalės strateginės partnerystės su Brazilija.

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos pirmininkas. – (PT) Mes suprantame, kad Europos Sąjungos ir MERCOSUR šalių asociacijos susitarimas turi būti visapusiškas visais savo aspektais, tai yra bendravimo ir bendradarbiavimo aspektais siekiant ne tik skatinti prekybą ir investavimą, bet ir ryžtingai stiprinti strateginius Europos Sąjungos ir šio regiono santykius. Šis susitarimas sukurs didžiausią laisvosios prekybos zoną tarp dviejų regioninių blokų su beveik 700 mln. gyventojų, plečiant ekonominę ir socialinę integraciją, palengvinant investavimą ir užtikrinant nemažą ekonomikos augimą abiems regionams.

Tiesa, kad derybų dėl Dohos plėtros darbotvarkės rezultatai darė įtaką derybų procesui. Tačiau mes negalime žiūrėti į asociacijos susitarimą vien tik iš ekonominės perspektyvos. Būtina pabrėžti susitarimo politinio aspekto svarbą.

Siekiant padaryti kokybinį šuolį, kurį mes norime matyti Europos Sąjungos ir MERCOSUR šalių santykiuose, nepaprastai svarbu atsižvelgti į politinio ir ekonominio komponento pusiausvyrą. Tačiau mes turime pripažinti, kad po septynerių derybų metų mes esame aklavietėje. Ta aklavietė susidarė dėl pateiktų pasiūlymų prieštaringumo arba skirtumo.

Viena vertus, Europos Sąjungos pateiktas pasiūlymas aprėpė visus sektorius, o, kita vertus, į MERCOSUR šalių pasiūlymą neįtraukti sektoriai, kurie yra labai svarbūs Europos Sąjungai. Pirmininkaujanti Portugalija laukia, kol MERCOSUR šalys pasižadės priimti pataisyto pasiūlymo formą, kad Komisija galėtų atnaujinti derybas siekiant greitos susitarimo, kuris būtų sąžiningas ir subalansuotas abiejų pusių atžvilgiu, baigties.

Europos Sąjungos ir Brazilijos strateginė partnerystė, sukurta liepos 4 d. Lisabonos aukščiausio lygio susitikime, turi būti laikoma ne tik kaip santykių su Brazilija stiprinimo priemonė, bet ir kaip būdas gerinti strateginius dvišalius Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos santykius, ir ypač derybose su MERCOSUR šalimis.

Po aukščiausio lygio susitikimo su Brazilija paskelbtas bendras pareiškimas neabejotinai rodo pasižadėjimą užbaigti derybas ES ir MERCOSUR asociacijos susitarimu.

Konkrečiai dėl Brazilijos ir turint omenyje didėjančią tos šalies strateginę reikšmę tarptautinėje arenoje, pirmininkaujančios Portugalijos darbo apimtyje sukurta partnerystė sudaro sąlygas naujų Europos Sąjungos ir Brazilijos santykių, panašių į tuos, kuriuos turime su Rusija, Indija ir Kinija, pradžiai. Partnerystė bus vystoma veiksmų plano pagrindu, į kurį bus įtrauktas dialogo ir bendradarbiavimo stiprinimas abi šalis dominčiose srityse ir kuris buvo pateiktas Komisijos komunikate Tarybai dėl ES ir Brazilijos strateginės partnerystės, kuri, savaime suprantama, apima MERCOSUR darbotvarkę.

  Jįn Fige¾, Komisijos narys. − Ponia pirmininke, aš esu labai dėkingas už galimybę diskutuoti šiuo labai svarbiu klausimu. Kaip buvo teisingai nurodyta, sprendimas sukurti strateginę partnerystę su Brazilija sugrąžina mus prie pirmojo Komisijos komunikato dėl Brazilijos, kuriame mes pasiūlėme kryptį pirmyn mūsų santykiuose su Brazilija. Pirmasis ES ir Brazilijos aukščiausio lygio susitikimas Lisabonoje patvirtino ir sutvirtino šiuos naujus santykius.

Kodėl reikia glaudesnių santykių su Brazilija? ES ir Brazilijos strateginė partnerystė yra savaime suprantama reakcija į geopolitinę tikrovę. Šiandien Brazilija tampa tarptautine veikėja, turinčia didelį svorį svarbiais visuotiniais klausimais, pavyzdžiui, klimato kaitos, kovos su skurdu, taikos, saugumo ir daugiašalių santykių principo. Jos nuomonė yra gerbiama besivystančiame pasaulyje, kaip rodo jos pirmininkavimas G20 PPO viduje arba jos buvimas aktyvia Pietų šalių dialogo rėmėja.

Ji sudarė naujas partnerystes su visomis pagrindinėmis veikėjomis: Kinija, Rusija ir Jungtinėmis Valstijomis. Europos Sąjunga turi daug ką laimėti iš partnerystės su Brazilija, kad būtų galima siekti pažangos visiems rūpimais globaliais klausimais.

Strateginė partnerystė suteikia tinkamą pagrindą, kaip parodė patirtis su visomis kitomis BRICS grupės narėmis. Kokį poveikį ši partnerystė turės Lotynų Amerikai ir, konkrečiau, MERCOSUR regionui? Regioninės integracijos skatinimas yra partnerystės vienas iš kertinių akmenų. Tai yra aiškiai išdėstyta Komisijos komunikate ir tai taip pat rodo, kaip Brazilija suvokia ją. Prezidentas Luiz Inįcio Lula da Silva labai tvirtai išdėstė šią nuomonę liepos mėn. ES ir Brazilijos aukščiausio lygio susitikime.

Aš negaliu pakankamai išryškinti Pietų kūgio šalių svarbą Europos Sąjungai. Be kultūrinių ir politinių vertybių mainų, pavyzdžiui, demokratijos, žmogaus teisių ir socialinio teisingumo, reikia ištirti didžiulį potencialą tarp dviejų ekonomiškai vienas kitą papildančių regionų. ES yra MERCOSUR šalių prekybos ir investicijų partnerė numeris vienas. Mūsų turimos 50 mlrd. EUR vertos prekės ir paslaugos kasmet kerta vandenyną. Be to, 2005 m. ES investicijų MERCOSUR šalyse bendra suma sudarė 100 mlrd. EUR.

Be to, ir visų svarbiausia, kad mes nuoširdžiai tikime ekonomiškai ir politiškai integruotų MERCOSUR šalių galimybe. Nesenas struktūrinio suartėjimo fondo ir MERCOSUR šalių parlamento sukūrimas yra labiausiai teikiantis vilčių signalas. ES yra tvirta šio integracijos proceso rėmėja ne tik žodžiais, bet ir darbais.

Europos Sąjunga buvo ir bus beveik išskirtinė MERCOSUR šalių integracijos donorė. Per pastaruosius penkerius metus buvo skirta 50 mln. EUR suma ir tokia pati suma paruošta dabartinei finansinei perspektyvai (207–2013 m.) siekiant padėti kurti MERCOSUR šalių institucijas, stiprinti pilietinę visuomenę ir pastūmėti ekonominę integraciją pirmyn.

ES ir MERCOSUR šalių asociacijos susitarimo sudarymas būtų milžiniškas žingsnis pirmyn regiono integracijos procese. Būtent dėl to Europos Sąjunga lieka tvirtai įsipareigojusi užbaigti derybas ir trokšta padaryti pažangą derybose, kai tik bus daugiau aiškumo Dohos plėtros raunde.

Strateginė partnerystė su Brazilija yra tiek Brazilijai, tiek ir MERCOSUR šalims naudingas sprendimas. Du santykių lygiai – nacionalinis ir regioninis – vienas kitą papildys ir palaikys. Partnerystė jokiu būdu nepakeis dvišalių ES ir MERCOSUR šalių derybų.

Mes visiškai sutariame su Brazilija, kad MERCOSUR yra ir liks vienintelė platforma mūsų dvišaliams ekonominiams ir prekybiniams santykiams. Aš esu įsitikinęs, kad susivieniję su Brazilija, didžiausia MERCOSUR nare, mes galime suteikti tikrą pridėtinę vertę regioninės integracijos procesui. Bendroje su ES darbotvarkėje pasidalinta patirtis paskatins Braziliją tvirčiau remti MERCOSUR pastangas siekiant sukurti bendrą rinką ir politinę sąjungą.

PIRMININKAVO: GÉRARD ONESTA
Pirmininko pavaduotojas

  Daniel Varela Suanzes-Carpegna, PPE-DE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, Tarybos pirmininke, ponios ir ponai, aš pirma norėčiau padėkoti pirmininkaujančiai Portugalijai ir Komisijos nariui už jų būtinas ir tinkamas pastabas atsižvelgiant į Tarptautinės prekybos komiteto pateikto aiškaus klausimo tekstą.

Brazilija, kaip mes visi žinome, yra didžiulė ir žavinga šalis, turinti milžinišką potencialą, kuris yra lemiamame politinio ir ekonominio vystymosi taške. Mūsų savitarpio santykiai yra tvirti ir mes galime bei turėtume stiprinti juos toliau. Be to, visi žino, pripažįsta ir gerbia ypatingas Brazilijos sąsajas su Portugalija bei Portugalijos sąsajas su Brazilija.

(PT) Mes puikiai suprantame savo gerų ir gerbiamų draugų portugalų poziciją, jų interesus ir jų rūpesčius, kadangi mes pritariame jiems.

(ES) Tačiau Europos Sąjunga, Komisija ir Parlamentas visada reiškė paramą MERCOSUR regioninės integracijos konsolidacijai, derantis su bloku ir, kiek tai yra įmanoma, palaikant regioninę konsolidaciją.

Kaip jau čia buvo pasakyta, Brazilija neabejotinai šiuo klausimu turi svarbiausią vaidmenį. Jeigu Komisijos komunikatas ir Brazilijos siūlomi strateginiai santykiai bus nukreipti šia kryptimi, tai kuo toliau, tuo bus geriau. Tai vis dar palaikytų Europos Parlamentas, kuris pareiškė savo nuomonę čia vykstančiose diskusijose ir vykstant balsavimui dėl pranešimo, kurio pranešėja turėjau garbės būti ES derybose su MERCOSUR, kuris buvo priimtas prieš metus ir kuriuo aš remiuosi.

Todėl turint omenyje sumaištį, kuri kilo dėl šio komunikato, Parlamentui reikia užtikrinti, kad šis klausimas būtų išaiškintas ir mes būtume informuojami.

Mes taip pat žinome, kad laukimas, jog bus sudarytas ambicingas Europos Sąjungos ir MERCOSUR šalių susitarimas, negali tęstis amžinai, o jeigu pati MERCOSUR nepadarys pažangos savo integracijos srityje ir Europos Sąjungos derybos su MERCOSUR liks inertiškos su ar be Dohos susitarimo, dėl jų turėtų būti priimtas sprendimas ir eilinį kartą svarbiausias dalykas būtų efektyvumas – dvišalis susitarimas su Brazilija.

Bet kol tai įvyks, pone pirmininke, ponios ir ponai, tikslas yra pasiekti susitarimą su MERCOSUR. Trumpai tariant, taip sakome Brazilijai, bet nedarydami žalos deryboms su visa MERCOSUR.

  Erika Mann, PSE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, Tarybos pirmininke, mes INTA komitete pareikalavome šios diskusijos, kadangi esame labai susirūpinę matydami, kad sudarinėjame vis daugiau ir daugiau įvairių rūšių susitarimų, kurie turi poveikį visam mūsų darbui išorės ekonominiame sektoriuje ir kurie, savaime suprantama, visada turi užsienio politikos komponentą. Mes turime dvišalius laisvosios prekybos susitarimus, regioninius laisvosios prekybos susitarimus, partnerystės susitarimus ir strateginius susitarimus ir mes jaudinamės, kaip juos galima sutelkti, kad turėtume nuoseklų Europos požiūrį reaguojant į globalizacijos iššūkius užsienio politikos ir išorės ekonominiame sektoriuje.

Komisijos nary, jūs teisingai pasakėte, kad Brazilija yra mums svarbi šalis. Aš taip pat esu labai dėkinga, kad dalyvauja Tarybos pirmininkas, ir mes visi, žinome, palaikome jo nuomonę. Ji nėra tik svarbi šalis – daugeliu atžvilgių ji taip pat yra nuostabi šalis. Klausimas yra paprastas: kaip mes galime išmintingai tuo pačiu metu suderinti šį strateginį susitarimą su regioninio susitarimo su MERCOSUR sudarymo idėja, kuri yra atsidūrusi į didelį susirūpinimą keliančią padėtį? Paprasčiausiai yra netiesa, kad mums puikiai sekasi derybose. Jos yra labai komplikuotos.

Vienu metu su tuo mes norime sudaryti daugiašalį susitarimą Dohos raunde. Visiškai neatrodo panašu, kad mes galėsime užbaigti šį susitarimą, jeigu iš viso galėsime jį užbaigti. Taigi, kaip jūs galite norėti sujungti visa tai tuo pačiu metu? Toks yra mūsų klausimas.

Žinoma, taip pat yra strateginis susitarimas. Koks yra strateginio susitarimo pobūdis? Jeigu pažvelgtume į jį, pamatytume, kad jame yra puikus sandėris. Yra daugybė politinių deklaracijų apie ketinimus Brazilijos atžvilgiu ir visos jos yra labi jautrios. Dar kartą – savo frakcijoje mes esame labai patenkinti, kad jie taip pat įtraukė, bet kaip jūs ketinate susieti tai su kitomis narėmis, pavyzdžiui, Lotynų Amerika, su kuriomis mes turime laisvosios prekybos susitarimus? Arba, kaip jūs norite vėl susigrąžinti tai, kad mūsų prekybos politiką įkvėptų vienoda Europos politika ir kad visi mūsų partneriai taip pat galėtų tai suprasti?

  Ignasi Guardans Cambó, ALDE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, Tarybos pirmininke, Komisijos nary, MERCOSUR yra realybė, kuri už daug ką turi būti dėkinga Europos Sąjungai. Be abejo, MERCOSUR tikrai yra laisvo ir suverenaus jos narių sprendimo vaisius – nėra abejonių, jos keturių visateisių narių, greitai penkių, jei, kaip mes tikimės, nebus kliūčių ratifikuoti sprendimą dėl Venesuelos prašymo dėl narystės.

Akivaizdu, kad dėl to tai yra jos narių vaisius. Tačiau taip pat akivaizdu, kad nuo jos ištakų su 1985 m. Foz de Iguazś deklaracija ir 1991 m. Asunción sutartimi Europos Sąjunga buvo labai arti to, kas po to buvo jos ankstyvoji stadija ir dabar yra tikrovė. Ji buvo labai arti, remdama, palaikydama ir gindama patį MERCOSUR egzistavimą ir tai, ką MERCOSUR siekė daryti, kadangi mes žinojome, kad regioniniai santykiai, būtent regioninės sistemos su regionine sistema, yra naudingi jiems ir taip pat mums.

Dėl šios priežasties Europos Parlamentas visada skatino suteikti maksimalų impulsą Europos Sąjungos ir MERCOSUR susitarimui. Tai yra susitarimas, kuris gali pasiteisinti, kuris yra ambicingas ir puikiai subalansuotas. Tai susitarimas, kuriame, be prekybinio aspekto, būtent tik, be prekybinio aspekto, taip pat yra politinis ir institucinis skyrius, taip pat skyrius, kuriuo siekiama skatinti tvarią ekonominę ir socialinę plėtrą.

Tai yra vertybės, kurias Europos Sąjunga gynė visu santykių su MERCOSUR laikotarpiu. Būtent dėl to šio Parlamento nariai, kurie yra paskirti išorinės prekybos reikalams Tarptautinės prekybos komitete, yra nustebę, kaip atsispindi įvairiuose pasisakymuose, dėl pareiškimo apie strateginį dvišalį susitarimą su Brazilija.

Mes visi visada jautėme, kad regioninė sistema yra veiksmingiausias būdas siekti šių tikslų ir yra realus ramstis, kuriuo reikėtų paremti mūsų santykius. Aišku, kad didėjantis Brazilijos vaidmuo nusipelno ne tik pagarbos, bet ir tikrų sveikinimų. Prezidentas Luiz Inįcio Lula da Silva ir jo vyriausybė įtvirtina lyderės vaidmenį šaliai, kuri daug prisideda prie stabilumo regione ir milijonų žmonių pažangos. Kiekvienas žino, jei pasižiūrėtume į skaičius, kokia svarbi Brazilijos įtaka mūsų prekybiniuose santykiuose su šia miela pasaulio dalimi ir kaip ji darysis vis svarbesnė.

Tačiau konkretūs strateginiai Europos Sąjungos ir Brazilijos santykiai, apie kuriuos buvo paskelbta gegužės 30 d., kelia pavojų, kad gali sugadinti regioninius Europos Sąjungos ir MERCOSUR santykius.

Mes klausėmės valstybės sekretoriaus ir Komisijos nario, mėginančių nuraminti mus šiuo atžvilgiu, ir priėmėme šiuos paaiškinimus. Tačiau mes prašome, kad apie šias derybas Parlamentas toliau turėtų būti informuojamas, kadangi visi suprantame, kad teoriškai konkretus strateginis susitarimas su Brazilija yra įmanomas, bet mes nenorėtume ir nepalaikytume nieko, kas susilpnintų regioninius santykius.

  Liam Aylward, UEN frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Brazilijos jautienos klausimas toliau vyrauja antraštėse, kadangi tai yra problema, kuri liečia Europos ūkininkus bei vartotojus. Kaip Airijos vyriausybei atstovaujanti Europos Parlamento narė aš susitikau su Brazilijos ambasadoriumi Europos Sąjungoje šių metų gegužės mėn. ir dar kartą rugpjūčio mėn. pabaigoje siekdama pabrėžti savo susirūpinimą dėl Brazilijos jautienos eksporto į ES. Susirūpinimą kelia neteisėtas etikečių nuėmimas, galvijų gabenimas per sieną kontrabanda iš snukio ir nagų ligos paveiktų regionų bei tinkamą galvijų tikrinimą.

ES teisėtai priėmė regionalizacijos politiką, pagal kurią, jeigu šalyje būtų snukio ir nagų ligos protrūkis, tik paveikta sritis būtų pašalinta iš jautienos eksporto. Ši politika tinkamai veikė 2001 m. Airijoje ir šią vasarą JK, kai nedelsiant buvo įvesta atsekamumo politika. Tokio atsekamumo lygio nėra Brazilijoje ir tai yra nepriimtina ES požiūriu. ES jautieną tiekiantys ūkininkai turi laikytis Komisijos įvestų griežtų standartų. Aš norėčiau paraginti Komisiją užtikrinti, kad tokie patys standartai ir reglamentai būtų taikomi Brazilijoje, kokie šiuo metu egzistuoja Europoje, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems. Aš džiaugiuosi, kad Komisijos narė Fischer Boel kitą mėnesį lankysis Brazilijoje, ir tikiuosi, kad po savo vizito ji galės reaguoti į pateisinamą Europos ūkininkų ir vartotojų susirūpinimą.

  Alain Lipietz, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, Tarybos pirmininke, Komisijos nary, aš manau, kad mes neturėtume kalbėti užuolankomis. Problema yra ne pagarba, kurią mes jaučiame šiai puikiai šaliai Brazilijai. Problema yra permainos, kurios šiuo metu vyksta tarptautiniuose santykiuose.

Peter Mandelson ir, atrodo, Prekybos generalinis direktoratas apleido daugiašalių santykių idealą ir naudojasi Jungtinių Valstijų dvišalių santykių požiūriu. Europos pozicijos skiriamuoju ženklu tarptautinės prekybos srityje būdavo tai, kad mes bent jau norėjome dviejų regionų santykių. Kitaip tariant – reikalus aptarinėti principu regionas su regionu. Ką gi, mums buvo pasakyta, kad mes deramės su Brazilija ir deramės su Indija: tartum mums reikėtų tam tikra prasme kompensuoti Britanijos imperializmą atsimenant Portugalijos arba Ispanijos imperializmą! Indija yra du kartus didesnė už Europą, įskaitant Turkiją. Indija yra tris kartus didesnė už Lotynų Ameriką.

Mūsų tikslas yra padėti sukurti daugiapolį pasaulį. Tai reiškia, kad visų pirma mes turime padėti suvienyti MERCOSUR ir Andų bendriją, o po to suvienyti visą Pietų Amerikos tautų bendriją.

Šiuo atžvilgiu mes neturime nieko prieš diskusijas tiek su Bolivija, tiek ir Brazilija, bet turime nepamiršti, kad turėtume siekti vienyti, o ne skirti. Savo prioritetų sąraše mes turime MERCOSUR įrašyti prieš Braziliją ir, mums derantis su Brazilija, mes turime apgalvoti pasekmes, kurias tai galėtų turėti, įskaitant mūsų diskusijas su ASEAN dėl cukraus.

  Helmuth Markov, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Tarybos pirmininke, Komisijos nary, net jei derybos su MERCOSUR lėtai juda į priekį, ES turėtų parodyti aiškų ženklą Brazilijos vyriausybei ir kitiems mūsų partneriams, kad ji nesudarinės jokių dvišalių susitarimų su atskiromis vyriausybėmis, kurios priešinasi integracijos procesui atitinkamuose regionuose: nei su Brazilija, kuri yra MERCOSUR narė ir galimai būsima UNASUR narė, nei su Kolumbija arba Peru, kurios yra Andų bendrijos narės ir taip pat galimos UNASUR narės.

Sunkumai derybose su MERCOSUR nėra juokingas dalykas. Ūkininkavimo ateitis, o ne tik žemės ūkio verslo ir paslaugų sektoriaus ateitis, industrializacija, technologijų perdavimas, gydymo galimybių suteikimas - tai yra visi tie klausimai, į kuriuos mes turime rasti atsakymus kartu su savo Lotynų Amerikos partneriais, jeigu mes norime tikro bendradarbiavimo su šiuo regionu. Mūsų tikslas turėtų būti bendradarbiavimo procesas, kuriame piliečių interesai būtų pirmoje vietoje. Bendradarbiavimas neturėtų apsiriboti paprasčiausiu pasidalijimu rinkos dalimis ir galimybėmis pasinaudoti energija bei vandeniu arba skirstant patentų intelektinės nuosavybės srityje skirstymu.

Mano frakcija šiltai priėmė faktą, kad Brazilija, kaip ir Tailandas, daro nemažus žygius, nepaisydamos farmacijos pramonės prieštaravimų, kad pagerintų priėjimo prie medikamentų sąlygas. Šiuos veiksmus turėtų remti Komisija ir Taryba. Mes taip pat džiaugiamės tuo, kad Brazilija jau skelbiasi norinti aptarti Amazonės drėgnų atogrąžų miškų naikinimo problemą, kadangi ji yra nepaprastai svarbi klimato stabilizavimui.

Net jei per pastaruosius dvejus metus naikinimas sulėtėjo, jis nesiliovė. Europos Sąjungos ir JAV bei kitų veikėjų spaudimas siekiant įeiti į biodegalų ir ypač etanolio rinką, o ne kontroliuoti savo vartotojų elgseną, yra kitas pavojus drėgniems atogrąžų miškams ir maisto produktų saugumui.

Gana dažnai mes girdime iš Brazilijos valdžios, kad šalis turi plėsti savo žemės ūkio pramonę, kad pagerintų savo finansinę situaciją, esant užsienio skolos problemai. Kaip jūs žinote, naujos regiono vyriausybės mėgina laikytis kitų krypčių, kad išspręstų šią problemą. Bolivija, Ekvadoras, Nikaragva, Venesuela, Paragvajus ir Argentina suvienijo savo pajėgas siekdamos sukurti Pietų banką ir tokiu būdu tapti nepriklausomomis nuo Pasaulio banko ir Tarptautinio pinigų fondo. Tai taip pat geros naujienos, net jei mes, kaip Europos Sąjunga, esame dalininkai kituose bankuose ir dėl to nukenčiame netekdami kreditų skyrimo. Tačiau tada mes turime atsisakyti savo tam tikrų paskolų suteikimo sąlygų.

Šioje vietoje Europos Sąjunga turėtų ne žiūrėti pasyviai, bet būti iniciatyvi ir vystyti bei plėsti šiuos požiūrius, kurie visiškai atitinka mūsų pačių bendradarbiavimo ir aplinkos apsaugos tikslus.

  Bastiaan Belder , IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, daug ką pasako tai, kad prie naujosios dvišalės partnerystės su Brazilija atvedė pirmininkaujanti Portugalija. Aš vertinu tai, kad kiekvienai valstybei suteikta erdvė palikti savo pėdsaką ES politikoje pirmininkavimo laikotarpyje. Tačiau norėčiau pridurti, kad valstybės narės turėtų naudotis šia erdve tik atsižvelgdamos į dabartinės ES politikos darbotvarkės tęstinumą.

Būtent dėl to aš pritariu susirūpinimui, kurį jaučiu mūsų diskutuojamame klausime. Jau kuris laikas Europos Sąjunga turi tikslą sudaryti tarpregioninį asociacijos susitarimą su MERCOSUR. Šiam tikslui kliudo dvišalė strateginė partnerystė su Brazilija.

Pirma, kitos MERCOSUR šalys mano, kad Europos Sąjunga jas apgaudinėja. Vietoj tarpregioninio susitarimo Sąjunga akivaizdžiai teikia pirmenybę dvišaliam susitarimui. Todėl aš norėčiau paklausti Komisijos, kokių iniciatyvų imamasi siekiant išsklaidyti tokių šalių kaip Argentina, Urugvajus ir Paragvajus nerimą. Prekybiniai santykiai su šiomis šalimis yra vienodai svarbūs Sąjungai.

Kita mano nerimo MERCOSUR atžvilgiu priežastis glūdi šio kolaboravimo stabilume ir politiniame kurse. Per pastaruosius kelerius metus buvo aišku, kad pasauliniu lygmeniu Brazilija nori vaizduoti save daug įtaigiau kaip tikrą žemyno lyderę. Ji tai akivaizdžiai rodo ne tik atkakliu vaidmeniu PPO, bet ir, pavyzdžiui, troškimu gauti vietą Saugumo Taryboje.

Dėl to Braziliją mažiau domina vaidmuo žemyne. Pagaliau MERCOSUR suvartoja tik 10 % Brazilijos eksporto. Todėl šalis, matyti, yra mažiau pasiruošusi investuoti į kitas MERCOSUR šalis. Įėjusi į pasaulinę areną Brazilija rodo, kad ji jaučiasi peraugusi savo vaidmenį regione.

Kita šio klausimo pusė – Brazilijos politika yra grėsmė MERCOSUR stabilumui ir politiniam kursui. Po Brazilijos pasitraukimo Venesuela siekia prisiimti vadovaujamą vaidmenį MERCOSUR ir dėl šios priežasties – visame žemyne. Hugo Rafael Chįvez Frķas bando padidinti savo vaidmenį regione pagalba naftos ištekliais ir antivakarietiška retorika. Venesueloje funkcionuoja protekcionistinė ir į vidų orientuota politika, kurioje svarbiausiems ekonomikos sektoriams kyla pakartotinos nacionalizacijos grėsmė. Kartu čia nebėra vietos laisvai prekybai ir naujų rinkų atvėrimui. Aš manau, kad Taryba ir Komisija supranta, kad šie įvykiai ne tik turi poveikį Pietų Amerikos šalims, bet ir Sąjungos ekonominiams ir prekybiniams interesams šiame regione.

Aš raginu Tarybą ir Komisiją pasinaudoti tuo, kad yra dvišalė partnerystė su Brazilija, kad būtų galima pakeisti mano ką tik apibūdintos tendencijos kryptį. Sąjunga turi raginti Braziliją pasinaudoti dvišalės partnerystės su ES suteiktu nauju politiniu svoriu siekiant pademonstruoti naują politinės lyderės vaidmenį MERCOSUR ir žemyne. Tai turėtų padėti išvengti tokių šalių kaip Venesuela ir Bolivija izoliacionizmo politikos tolimesnio plitimo visame žemyne.

Pagaliau, pone pirmininke, aš norėčiau pakomentuoti partnerystės turinį. Aš laikausi nuomonės, kad ES partnerystės su Brazilija turinys turi būti sukoncentruotas ne vien tik į tokias temas, kaip etanolis, bet ne mažiau ir į Dohos raundo išjudinimą iš mirties taško. Pagaliau Brazilijos vaidmuo iki šiol buvo daugiausia atskirų sėkmės atvejų, susijusių su žemės ūkiu, pasiekimas. Tuo tarpu šalis nėra tikrai pasirengusi eiti į kompromisą NAM ir paslaugų atžvilgiu.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, pagal mano įsitikinimą mūsų ateinančių mėnesių darbe Europos Sąjungos ir MERCOSUR deryboms turėtų būti teikiama pirmenybė. Nepaisant daugelio problemų, su kuriomis mes šiuo metu susiduriame, daugiašalis bendradarbiavimas šio regiono sąlygomis yra daug naudingesnis, kadangi tai sudaro galimybes palaikyti ir tuo pačiu metu plėsti bendradarbiavimą visų su MERCOSUR susijusių valstybių sistemoje, nepaisant jų ekonominės padėties regione.

Sėkmingas Europos Sąjungos ir MERCOSUR derybų užbaigimas gali atvesti prie didžiausios laisvos prekybos zonos pasaulyje sukūrimo ir tai transformuotųsi į abiejų partnerių – Europos Sąjungos ir MERCOSUR – prekybos apimties padidėjimą ir abiejų partnerių padėties sustiprėjimą pasaulio ekonomikoje. Akivaizdu, kad didžiausios naudos iš šio susitarimo gavėjos bus mažos ir vidutinės įmonės tiek ES, tiek ir Lotynų Amerikoje ir mes visi esame įsitikinę, kad įgyjančios jėgą mažos ir vidutinės įmonės reiškia naujas darbo vietas, geresnę paslaugų kokybę ir socialinę gerovę.

Aš manau, kad partnerystė su Brazilija, kaip mūsų didžiausia partnere regione, yra labai svarbi ir mes turėtume vystyti ją, bet bendradarbiavimo su MERCOSUR priedangoje. Tai reiškia, kad pirma mes turime sudaryti asociacijos susitarimą MERCOSUR sistemoje ir tik jo pagrindu turėtume kurti kokį nors dvišalį bendradarbiavimą su atskiromis Lotynų Amerikos šalimis. Bendradarbiavimo kūrimas tik su viena regiono šalimi gali pakenkti supratimui, prie kurio buvo prieita anksčiau, ir tapti veiksniu, kuris užlaikys asociacijos susitarimo sudarymą su MERCOSUR.

Būtent dėl to aš manau ir norėčiau pabrėžti tai dar kartą, kad ambicingų planų su MERCOSUR, kurie yra naudingi visoms – ES ir į MERCOSUR įsijungusioms Lotynų Amerikos valstybėms – užbaigimas turėtų būti mūsų prioritetu, o Brazilija, kaip stipriausia šio regiono šalis, turėtų būti šio derybų proceso varikliu.

  Edite Estrela (PSE). – (PT) Pone pirmininke, valstybės sekretoriau, Komisijos nary, ponios ir ponai, ES ir Brazilijos strateginė partnerystė nėra nei grėsmė regiono pusiausvyrai, nei ES ekonominiams ir prekybiniams santykiams su kitomis Lotynų Amerikos partnerėmis. Priešingai – ji yra palanki tiems santykiams, kaip buvo paminėta bendrame pranešime, gautame iš liepos 4 d. ES ir Brazilijos aukščiausio lygio susitikimo.

Šiandienos klausimas buvo naudingas tuo, kad sukėlė diskusijas dėl ES ir Lotynų Amerikos bei ES ir Brazilijos santykių, kurie yra nepaprastai svarbūs. Kaip jau čia buvo minėta, aš matau, kad ES ir Brazilijos partnerystė užpildo tarpą. Būtų nepriimtina, kad Europos Sąjungos strateginės partnerystės su BRIC šalimis turėtų praleisti Brazilijai skirtą B raidę. Vadinasi, pirmininkaujanti Portugalija buvo teisi siekdama skatinti ES ir Brazilijos aukščiausio lygio susitikimą, lygiai taip pat, kaip ji darė 2000 m., kai surengė pirmą ES ir Indijos aukščiausio lygio susitikimą, kuris nepablogino santykių su kitomis to regiono šalimis.

Todėl dabar yra geresnės sąlygos Europai duoti naują impulsą santykiams su MERCOSUR ir Dohos deryboms. ES ir Brazilijos dialogo stiprinimas turi gilią prasmę, kadangi jis sudaro galimybes gerinti bendradarbiavimą svarbiausiose srityse, pavyzdžiui, energetinio saugumo ir tvariosios plėtros, biologinės įvairovės, klimato kaitos, kovos su skurdu ir atskirtimi, demokratijos ir žmogaus teisių propagavimo bei kt. Brazilijos demografinė reikšmė, ekonominė plėtra ir politinis stabilumas daro ją svarbia veikėja tarptautinėje arenoje.

Europa gali tik laimėti laikydama Braziliją strategine partnere. Kaip valstybės sekretorius jau čia sakė, Europos Sąjungos ir Brazilijos santykių negalima analizuoti vien tik ekonominiame kontekste. Tai yra per siauras požiūris, pagal kurį nepastebima istorinių ryšių, kultūrinio ir kalbinio bendrumo, universitetų bendradarbiavimo ir daug bendrų interesų įvairiose srityse.

  Johan Van Hecke (ALDE). – (NL) Pone pirmininke, ponios ir ponai, ar Pietų Amerikos atstovai vis dar tiki ES ir MERCOSUR tarpregioniniu susitarimu? Tai, mano manymu, yra klausimas, kurį turime užduoti patys sau. MERCOSUR šalių prekybos strategija vykdoma dviem skirtingomis kryptimis – viena vertus, leidžiant MERCOSUR vystytis toliau, o kita vertus, kaip ir Brazilijos atveju, sudarant kiek įmanoma daugiau dvišalių prekybos susitarimų siekiant išsaugoti atskiros šalies rinkos padėtį ir, jei reikia, kitų MERCOSUR narių sąskaita. Tai kartais būna panašu į Argentinos tango ir Brazilijos sambos derinį. Nepaisant to ir turint omenyje, kad tiek ES, tiek ir MERCOSUR toliau tiki plataus dviejų žemynų bendradarbiavimo reikšme, viltis išlieka, nepaisant JAV prezidento G. W. Busho spaudimo siekiant sukurti Amerikos laisvosios prekybos zoną. Buvimas su 34 šalimis MERCOSUR nariams nekelia didžiulio susižavėjimo. Juos nuvylė nesenos sunkios ekonominės krizės metu Jungtinių Valstijų pasiūlytos paramos stoka. Jau dabar Europa yra svarbiausia MERCOSUR prekybos partnerė. Tačiau vis dar yra didžiulis potencialas prekybai augti tarp abiejų prekybos blokų. Todėl, jeigu mes galėtume ką nors padaryti siekiant išspręsti MERCOSUR šalių nesutarimus, pavyzdžiui, bendradarbiaujant daugiašalėse prekybos derybose, pavyzdžiui, PPO, kurioje ES ir MERCOSUR dažnai turi bendrų interesų, galbūt mes galėtume dar kartą priartėti prie tarpregioninio susitarimo sudarymo tikslo.

  Seán Ó Neachtain (UEN). – (GA) Pone pirmininke, yra vienas punktas, kurį norėčiau išreikšti apie Europos ir Brazilijos prekybą. Ir tai yra su mėsos gamyba susiję standartai, kurių mes laikomės Europoje, bei griežtos taisyklės, kurias mes nustatėme prekybai mėsa. Nepaisydami to, mes priimame importuotą iš Brazilijos mėsą – vietos, kurioje tokios taisyklės netaikomos. Aš manau, kad Komisijai laikas užsiimti šiuo reikalu ir pačiai sau užduoti klausimus. Kodėl yra didžiulis skirtumas tarp griežčiausių standartų, kurių laikomės Europoje, ir Brazilijoje leidžiamų standartų, susijusių su mėsos atsekamumu, galvijų žymomis ir snukio bei nagų liga? Komisijai laikas iškelti šiuos klausimus, kadangi didelis skirtumas standartų požiūriu labai neramina vartotojus. Prekyba yra vienas dalykas, o sveikata – visiškai kitas.

  José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra (PPE-DE). – (ES) Pone pirmininke, Tarybos pirmininke, Komisijos nary, aš manau, kad yra aišku, jog Brazilija dėl savo dydžio, gyventojų skaičiaus, gamtinių išteklių ir, visų svarbiausia, savo vaidmens tarptautinėje arenoje – aš galvoju apie vaidmenį, kurį ji vaidina Jungtinių Tautų reformoje ir kurį vaidina visos klimato kaitos temos ir energijos išteklių atžvilgiu – visiškai pateisina Komisijos pateiktą komunikatą tuo požiūriu, kad Europos Sąjungos ir tokios puikios šalies kaip Brazilija strateginė partnerystė gali duoti naudos.

Ir ši partnerystė, mano nuomone, turi vykti trimis lygmenimis: žiūrint iš globaliosios, regioninės ir dvišalės perspektyvos.

Tačiau vienas dalykas yra pelnytai traktuoti Braziliją kaip didžią šalį, kokia ji yra, ir kitas – Europos Sąjungai netęsti savo įsipareigojimo veiklos atžvilgiu, kurį ji vykdo siekdama sudaryti Europos Sąjungos ir MERCOSUR susitarimą. Aš nemanau, kad toks buvo Komisijos ketinimas komunikate. Aš manau, kad iš šio komunikato mes galime aiškiai suprasti, kad dvi hipotezės yra puikiai suderinamos: viena vertus, su Brazilija susijęs strateginis aspektas, kita vertus, ryžtinga parama integracijos procesams, kurių atžvilgiu Europos Sąjunga yra labiausiai išbaigtas ir akivaizdus pavyzdys.

Kitas dalykas mūsų visų norimais terminais nesudarytas Europos Sąjungos ir MERCOSUR asociacijos susitarimas. Būtent šis susitarimas buvo pernelyg ilgai atidėliojamas. Kyla toks pagrįstas klausimas: kiek laiko Europos Sąjunga ketina laukti, kol bus sudaryta ši sutartis?

Aš manau, kad mes privalome remti integracijos procesus – ir tik iš šios perspektyvos, tik šiuo aspektu – kad mes suprastume sąjungos ir integracijos privalumus.

  David Martin (PSE). – Pone pirmininke, šio Parlamento prioritetai prekybos derybose yra aiškūs. Pirmiausia, mes norime sėkmingo daugiašalių derybų raundo. Antra, mes norime sėkmingų dviejų regionų susitarimų ir kaip atsitraukimo atveju – bet tik kaip atsitraukimo – mes žiūrime, kaip pagerinti dvišalius susitarimus.

Aš turiu prisipažinti, kad, kai pirmą kartą išgirdau apie prioritetą, teikiamą Brazilijos strateginės partnerystės susitarimui, aš pajutau, kad mes apdovanojame šalį, kuri buvo viena blogiausių mūsų partnerių daugiašalėse derybose Dohos raunde. Be to, aš pajutau, kad tai pakenktų MERCOSUR, nes be Brazilijos nėra MERCOSUR. Tačiau šį rytą pasiklausęs Tarybos ir pasikalbėjęs su savo Portugalijos kolegomis aš įsitikinau, kad yra tikimybė, jog sėkmingas strateginis partnerystės susitarimas su Brazilija galėtų padėti Dohos raunde, jeigu mes formuotume bendrą mūsų ir pagrindinių Dohos veikėjų supratimą.

Tai galėtų padėti lengviau pasiekti MERCOSUR susitarimą, jeigu mes rastume sprendimus kai kuriems mūsų sudėtingesniems ekonominiams iššūkiams ir, savaime suprantama, geras susitarimas su Brazilija signalizuotų joms, kad mes remiame jų vidaus prioritetą - kovoti su socialine atskirtimi ir skurdu. Taigi, aš nesu visiškai įsitikinęs, bet esu daugiau įsitikinęs, kad ES ir Brazilijos susitarimas dabar yra labiau pageidaujamas tikslas nei buvo prieš kelias savaites.

  Nathalie Griesbeck (ALDE). – (FR) Pone pirmininke, komisijos nary, ponios ir ponai, tokiomis kintančiomis visuotinėmis geopolitinėmis sąlygomis mūsų parlamentas keliais atvejais išreiškė tvirtą nusistatymą stiprinti dviejų mūsų žemynų partnerystę.

Mano supratimu, šis naujas subjektas turi būti MERCOSUR. Tai gali padėti mums surasti ambicingus, pasvertus ir politinius sprendimus energijos tiekimo, šiltnamio efekto ribojimo ar net mūsų žemės ūkio produktų kokybės klausimams.

Regioninės Pietų Amerikos integracijos negalima palaikyti ir ji negali būti veiksminga, jeigu verčiau pasirenkame derėtis su viena iš MERCOSUR narių, nei dirbame partnerystės srityje su nauju subjektu kaip visuma.

Iš savo pusės aš agituoju už regioninę integraciją, kurią suvokiu kaip priemonę siekti šios pasaulio dalies ir mūsų stabilumo ir klestėjimo. Ji turėtų būti remiama ir kontroliuojama. Be to, aš manau, kad būtų apmaudu, jei MERCOSUR šalys pasitrauktų iš savo svarbiausio projekto dėl politinių ambicijų stokos ir tokiu būdu nepasinaudotų šia abiem žemynams – Lotynų Amerikos ir Europos – palankia galimybe.

Tai aiškiai pastatytų mus atokiai nuo JAV politikos siekiant sukurti milžinišką laisvosios prekybos zoną visam Amerikos žemynui.

  Luís Queiró (PPE-DE). – (PT) Kai mes klausiame, kuo Europos Sąjungos ir Brazilijos strateginė partnerystė gali prisidėti prie ES ir MERCOSUR santykių vystymosi siekiant, be kitų dalykų, labai trokštamo ir ilgai atidėliojamo susitarimo, manau, čia galimas tik vienas atsakymas: tas indėlis turėtų milžinišką reikšmę.

Tuo pačiu metu reikia pasakyti, kad ES ir Brazilijos strateginė partnerystė visada pasiteisintų ir kad šis reikalas turi vienintelį trūkumą – laiką, kuris jau yra prarastas. Iš keturių BRIC šalių – Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos – Brazilija buvo vienintelė, kuriai ES nebuvo surengusi nė vieno aukščiausio lygio susitikimo iki liepos 4 d. aukščiausio lygio susitikimo. Tai yra daugiau nei nenormalu turint omenyje, kad Brazilija yra svarbiausia regioninė jėga Pietų Amerikoje. Ji yra demokratinė valstybė su naujoms demokratinėms valstybėms būdingais trūkumais, kuri priima mūsų vertybių sistemą. Ji yra tradicinis ir patikimas sąjungininkas ir ekonominis partneris, nepaprastai svarbus tiek regioniniu, tiek ir pasaulio ekonomikos požiūriu.

Dėl visų šių priežasčių strateginė partnerystė su Brazilija yra pateisinama, kadangi ši šalis yra Europos Sąjungos strateginė partnerė savo noru. Tačiau yra kitų priežasčių, kodėl reikia stiprinti santykius ir vystyti strateginę partnerystę su Brazilija. Kaip tvirtinama Komisijos komunikate, šie santykiai gali ir turi būti varomoji jėga plėtojant dialogą su MERCOSUR. Dvi partnerystės neprieštarauja viena kitai – jos viena kitą papildo. Santykiai gali, o, be to, ir turi būti veiksnys, palankus ieškoti sprendimų Pasaulinės prekybos organizacijos kontekste. Pagaliau kaip ir santykiai gali bei turi būti ženklas, kad Europos Sąjunga pripažįsta ypatingą šios šalies svarbą tarptautiniuose santykiuose ir ketina atsižvelgti į tą faktą diskusijų dėl JT reformos kontekste.

Pone pirmininke, Europos Sąjungai vis labiau būtina veikti kaip pasaulinio masto ekonominei partnerei ir strateginė partnerystė su Brazilija yra ženklas, kad mes norime laikytis šios krypties. Būtent tos krypties mes turime laikytis, jei norime sudaryti susitarimą su MERCOSUR. Pašalinti Braziliją iš privilegijuotų dvišalių santykių būtų nesąžininga ir, visų svarbiausia, būtų rimta politinė klaida.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Pone pirmininke, aš norėčiau akcentuoti šio dokumento reikšmę ir, kaip ES ir MERCOSUR delegacijos narė, norėčiau akcentuoti regiono reikšmę. Tai yra didžiulis regionas, kuriame gyvena daug gyventojų, kuris yra daug žadantis ir kuriam reikia pagalbos siekiant ekonomikos augimo.

Tai yra regionas, turintis daug gamtinių išteklių, o Europos Sąjunga faktiškai priima 25 % MERCOSUR regiono eksporto. Labai svarbu padėti šiam regionui ekonominės plėtros ir pramonės plėtros srityje. Jo vaidmuo klimato kaitos srityje bus nepaprastai svarbus ir dėl to mes turime remti regioninę integraciją.

2007–2013 m. strategijos atžvilgiu viena penktoji santykiams su MERCOSUR skirto biudžeto finansuos švietimą ir informacinės visuomenės plėtojimą. Tai yra nepaprastai svarbu atsižvelgiant į tai, kad Brazilijoje neraštingumo lygis apytikriai yra 90 %. Be to, aš manau, kad Brazilija vaidina svarbų vaidmenį dėl to, kad beveik pusė MERCOSUR regiono gyventojų yra šioje šalyje. Aš kartoju – klimato kaita yra nepaprastai svarbi ir šis regionas vaidina svarbų vaidmenį.

  Georgios Papastamkos (PPE-DE). – (EL) Pone pirmininke, nėra abejonių, kad Brazilija vaidina svarbų komercinį vaidmenį pasaulio arenoje. Todėl pageidautinas tolesnis ES ir Brazilijos ekonominių ryšių stiprinimas.

ES yra Brazilijos pagrindinė prekybos partnerė, o Brazilija pagal klasifikaciją yra tik dvylikta tarp svarbiausių ES prekybos partnerių. Mano nuomone, ES ir Brazilijos partnerystė neturėtų paskatinti MERCOSUR regiono en bloc požiūrio išsiskyrimo.

Nepaisant to, šie santykiai gali suvaidinti papildomą vaidmenį dviejose sferose: Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) vykstančiose tarptautinėse derybose ir ES bei MERCOSUR laisvos prekybos zonos. Ši zona bus didžiausia tarpregioninio bendradarbiavimo zona. Ji išryškins pažangos aptariamose daugiašalėse derybose ir tarpregioninėse derybose stoką. Pažanga abiejose derybų srityse yra didele dalimi tarpusavyje susieta.

ES ir MERCOSUR laisvos prekybos zona, kaip ir Dohos raundas PPO, įsivėlė į prekybos žemės ūkio produktais problemas. Šioje vietoje yra nepaprastai svarbus Brazilijos vaidmuo: turint omenyje jos įtaką ekonominiam stabilumui ir integracijai platesniame regione, Brazilija privalėtų kūrybingai prisidėti, kad būtų sudarytas pasvertas ir ambicingas ES ir MERCOSUR susitarimas.

PPO lygmeniu Brazilija negali tikėtis tik besivystančių valstybių narių rinkų žemės ūkio prekėms platesnio atvėrimo. Gerbiamas Komisijos nary, Tarybos pirmininke, kaip ir kitos kylančios ekonomikos, Brazilija turi prisiimti savo atsakomybės dalį dabartinėse Dohos raundo derybose per nuoširdžius pažadus atverti ypač protekcionistines rinkas ir laikytis PPO taisyklių bei disciplinos.

  Józef Pinior (PSE). – (PL) Pone pirmininke, Komisijos nary, ministre, kad pradėčiau, aš norėčiau išreikšti savo įsitikinimą, kad pirmininkaujanti Portugalija laikosi teisingos strategijos, kalbant apie Europos Sąjungos ir Brazilijos strateginės partnerystės siekimą. Aš manau, kad Europos Sąjungą turėtų inicijuoti ir užbaigti šią partnerystės sutartį kuo greičiau. Brazilijos vaidmuo moderniame globalizuotame pasaulyje yra aiškus, ekonominis ir kultūrinis, kaip ir jos vaidmuo Jungtinėse Tautose.

Europos Sąjungos ir Brazilijos strateginė partnerystė suteiks galimybę suaktyvinti tarpusavio santykius ir puikiai pasitarnaus šiandieninei politinei, kultūrinei ir ekonominei tvarkai pasauliniu mastu. Aš kartoju – tai pasitarnaus politinės harmonijos didinimui pasaulinėje sferoje.

Aš nemanau, kad strateginė partnerystė pasirodys esanti tam tikra kliūtimi strateginės partnerystės su MERCOSUR plėtojimui. Partnerystei su MERCOSUR reikalinga strateginė partnerystė su Brazilija.

  Vasco Graça Moura (PPE-DE). – (PT) Iš pat pradžių į pirmininkaujančios Portugalijos programą buvo įtrauktas aukščiausio lygio susitikimo su Brazilija rengimas. Tapo aišku, kad šalys siūlytų dėti pagrindus strateginės partnerystės sukūrimui. Todėl dabar nėra daug prasmės reikšti nusistebėjimą arba susirūpinimą dėl MERCOSUR nepaisymo ir netinkamo arba pirmalaikio palankumo rodymo Brazilijai.

Neturėtų būti nepakankamai vertinamas Brazilijos prekybos rinkos Europos eksportuotojams mastas. Europos Sąjunga neturėtų praleisti galimybę sudaryti strateginės partnerystės sutartį su Brazilija. Faktai rodo, kad Europos Sąjungos santykiai su MERCOSUR ir atitinkamai su Brazilija jau yra pamerkti judėti skirtingais greičiais. Tai nėra idealus atvejis, bet nėra požymių, kad vieniems judant greičiau būtų daroma žala kitiems. Priešingai – tai gali netgi būti stipri paskata paspartinti reikalus.

Šiandien Brazilija yra kylanti pasaulio jėga, vienintelė tarp MERCOSUR valstybių narių, kurios rinka sudaro 85 % MERCOSUR rinkos. Ji yra tipiška demokratinė valstybė. Ji yra viena iš Europos Sąjungos pagrindinių prekybos partnerių ir šalis, kurios 200 mln. gyventojų kalba viena iš pasaulyje plačiausiai paplitusių Europos kalbų – portugalų – ir kurios civilizacijos ir kultūros vertybės yra glaudžiai susijusios su šiomis Europos vertybėmis. Be išankstinio nusistatymo privalumų atžvilgiu, kurį reikštų tikra pažanga santykiuose su MERCOSUR, nemanau, kad yra ar net buvo koks nors svarus argumentas už mūsų santykių su Brazilija vystymo ir gerinimo vilkinimą. Ir ne Europos Sąjungai priklauso prižiūrėti MERCOSUR narių vidinius santykių pakilimus ir nuopuolius.

Aš galvoju kitaip: neribotam laikui atidėlioti labai svarbių Sąjungos tikslų įgyvendinimą yra leisti sau malonumą apgaudinėti save – tai yra nesuderinama su šiandienine situacija – veikiant taip, tartum mūsų planai ir norai yra tapę tikrove, kai iš tikrųjų jie neišsipildo ir mes nežinome, kada jie išsipildys.

  Sérgio Sousa Pinto (PSE). – (PT) MERCOSUR regioninės integracijos eksperimentas iš tikrųjų buvo sėkmingas tiek ekonominiu, tiek ir politiniu lygmeniu. MERCOSUR indėlis į regiono demokratinę konsolidaciją ir prekybos apimties didėjimą bloke yra neginčytini faktai.

Tiesa, kad šiuo metu ES ir MERCOSUR derybos yra aklavietėje laukiant, kol iš Dohos raundo paaiškės įsipareigojimai ir susitarimai, kurie galėtų pasitarnauti kaip naujas pradžios taškas mūsų dvišalėms prekybos deryboms. Nors aš nenoriu pasirodyti pesimistas, mes rizikuojame, kad Dohos raundas baigsis mūsų prarastu brangiu laiku. ES turėtų prisidėti prie Pietų Amerikos regioninės integracijos sėkmės dėdama visas savo pastangas į dviejų blokų derybų sėkmę.

Mūsų santykiai turėtų būti daug platesni nei vien tik laisvosios prekybos susitarimas. Čia aptarinėjamas visuotinis susitarimas, kuris reiškia daug daugiau nei numatytų parduoti prekių skaičiai ir kiekiai. Asociacijos susitarimas apima bendradarbiavimą ir politinį dialogą, o tai yra pagrindiniai mūsų būsimų santykių ramsčiai.

Niekas šiais laikais neabejoja, kad Europos Sąjungai reikia Lotynų Amerikos ir jos puikios priemonės MERCOSUR, kad galėtų pasiekti savo tikslus – sukurti labiau subalansuotą daugiašalę tarptautinę tvarką.

Bendras Europos Komisijos pirmininko ir einančiojo MERCOSUR pirmininko pareigas Urugvajaus Prezidento Tabaré Vįsquezo pareiškimas po rugsėjo 19 d. susitikimo, kuriame metų pabaigoje žadamas bendras viešas dviejų blokų pareiškimas dėl aplinkos apsaugos ir klimato kaitos, yra svarbus to politinio bendradarbiavimo pavyzdys. MERCOSUR siūlo puikią perspektyvą dėl ekonominės integracijos ir Pietų Amerikos tapimo politiškai stipresne tarptautinėje arenoje. Tačiau tai nereiškia, kad mes galime nepastebėti arba apsimesti nepastebį, kas yra prieš mus – neginčijamas Brazilijos, kaip vadovaujančios Pietų Amerikos jėgos, politinės įtakos turėjimas, pripažįstant vien tik faktus. Brazilija yra MERCOSUR siela ir varomoji jėga. Turėdama 190 mln. gyventojų ir ekonomiką, atstovaujančią apytikriai 75 % MERCOSUR BVP, Brazilija yra vienintelė RRIC šalis, su kuria iki šiol Sąjunga nebuvo surengusi aukščiausio lygio susitikimo.

Ponios ir ponai, absurdiška galvoti, kad Europos Sąjunga gali mokyti Braziliją ko nors apie MERCOSUR svarbą arba paskirti save MERCOSUR šalininke prieš Braziliją. Tai yra visiškai absurdiška. Taip pat Brazilija yra vienintelė MERCOSUR valstybė narė, trokštanti vietos JT Saugumo Taryboje, kurios ji nusipelno ir kuri suteiktų visai Lotynų Amerikai balsą šioje svarbioje institucijoje.

  Charles Tannock (PPE-DE). – Pone pirmininke, praeityje aš buvau ES valdomos Lotynų Amerikos regioninės integracijos, teikiant pirmenybę paramai regioniniams daugiašaliams blokams, pavyzdžiui, MERCOSUR, šalininkas. Bet, deja, nepaisant ją sudarančių šalių (Argentinos, Brazilijos, Paragvajaus ir Urugvajaus) kultūrinio artumo MERCOSUR lieka politiškai per silpna lyginant su nacionaliniais interesais ir dėl to kliudo kurtis ES tipo bendrai rinkai regione – nors tai, žinoma, turėtų būti mūsų ilgalaikis tikslas.

MERCOSUR funkcionavimą blogina paskutinis Venesuelos sprendimas prisijungti, turint omenyje Hugo Rafaelio Chįvezo Frķaso prieš laisvą rinką nukreiptą retoriką, vedančią netgi prie didesnio protekcionizmo MERCOSUR, kurios pokalbiai su ES dabar jau kuris laikas yra nutrūkę. Todėl aš pritariu faktui, kad vietoj to ES gina strateginę dvišalę partnerystę – kaip buvo sutarta liepos mėn. – su Brazilija, kuri yra ekonominis milžinas, kurio dalis pasaulinėje prekyboje vis dėlto vis dar yra maža lyginant su kitomis besivystančiomis šalimis, kadangi Brazilija nepasirašė naudingų dvišalių laisvosios prekybos susitarimų, per daug pasitikėdama MERCOSUR.

Priešingai nei Meksika, kuri jau turi reikalų su ES, ir šiandien yra kita dominuojanti Lotynų Amerikos veikėja, Hugo Rafaelio Chįvezo Frķaso naftos dolerių dosnumas Argentinai privertė Brazilijos Prezidentą Luizą Inįcio Lulą da Silvą ignoruoti MERCOSUR klausimus ir leido Argentinos Prezidentui Néstorui Carlosui Kirchneriui Ostoićiui palaikyti savo protekcionistinę poziciją.

Populistinis Ekvadoras dabar taip pat kelia triukšmą prisijungdamas prie MERCOSUR, nepaisydamas prisijungimo prie Venesuelos vadovaujamos prekybos iniciatyvos, nukreiptos prieš JAV, Bolivaro alternatyvos Amerikai (ALBA).

Vienas nesenas Argentinos ir Urugvajaus ginčas aiškiai pademonstravo MERCOSUR veiksmingumo stoką sprendžiant savo partnerių nesutarimus dėl medienos masės gamyklos, kurį stato ES Suomijos įmonė „Botnia“ ant Urugvajaus upės krantų. Prezidentas Néstor Carlos Kirchner Ostoić nesustabdė projekto ir kartu sukėlė savo kaimyninės šalies ir MERCOSUR partnerės Urugvajaus priešiškas nuotaikas, atsisakydamas leisti MERCOSUR viršvalstybinėms institucijoms spręsti ginčą. Ką jis darė vietoj to? Jis ginčui spręsti pasikvietė Ispanijos Karalių.

  David Casa (PPE-DE). – (MT) Pone pirmininke, šiandien mes turime pateiktą mums susitarimą, kuris dar kartą patvirtina ir konsoliduoja svarbų Europos Sąjungos vaidmenį pasaulinėje politinėje sferoje – vaidmenį, kuriam mes turime teikti didelę reikšmę, kadangi jis yra šios valstybių sąjungos sėkmės dalis. Šis susitarimas akcentuoja santykių stiprinimą ne tik su mūsų kaimyninėmis šalimis, bet ir su šalimis iš kitų žemynų, ypač šalimis, kurios yra šimtų milijonų Europos kilmės žmonių namai, pavyzdžiui, Lotynų Amerikos ir Centrinės Amerikos šalimis. Abiem pusėms naudinga, kad šie santykiai būtų tęsiami ir stiprinami dialogu bei idėjų mainais. Tačiau mes turime užtikrinti, kad demokratija šalyse, kurios turi naudos iš bet kokios mūsų pagalbos, būtų apsaugotos. Be to, mes turėtume užtikrinti, kad visa pagalba, tiek tiesioginė, tiek ir netiesioginė, būtų nukreipta į skurdo mažinimą, lygybės didinimą ir, paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – į dviejų pasaulio regionų disbalanso mažinimą. Ją visada turėtų riboti skaidrumas ir atskaitingumas. Žodžio laisvės ir pagrindinių teisių apsauga taip pat turėtų būti prioritetu visose derybose. Nors ir Europos Sąjunga turėtų suteikti pagalbą kiekvienai šaliai tam tikrais laikotarpiais, bet kai reikia specialios pagalbos, mes turime užtikrinti, kad tai būtų daroma struktūriškai apibrėžtoje sistemoje, kad nė vienas nebūtų užmirštas ir turtas būtų paskirstytas sąžiningai. Būdami šio Parlamento nariai mes turime kiek įmanoma propaguoti Europos Sąjungos ir MERCOSUR santykius bei nustatyti, kaip būtų galima sustiprinti visas silpnas vietas, kad šiuose santykiuose galėtume užtikrinti kuo didesnį veiksmingumą ir sėkmingumą. Naujiems iššūkiams, pavyzdžiui, klimato kaitai teikiant vis didesnę reikšmę mūsų darbotvarkėje, mes turėtume vertinti šiuos santykius kaip prasidedančią strateginę partnerystę, kuri veda prie aplinkos apsaugos aspekto ir tvaraus vystymosi, kuris kuria abipusį turtą.

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos pirmininkas. – (PT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, labai ačiū jums už jūsų pagalbą.

Aš jau ir anksčiau turėjau galimybę informuoti Europos Parlamentą apie pirmą ES ir Brazilijos aukščiausio lygio susitikimą, jo rezultatus ir tikslus bei paaiškinti ir pateisinti juos. Be to, šios strateginės partnerystės su Brazilija svarbą šiandien čia plačiai nušvietė daugelis narių ir aš negaliu nesidžiaugti tuo, kad tie nariai, kurie iš pradžių atrodė esą abejojantys arba svyruojantys Portugalijos iniciatyvos ketinimų atžvilgiu, dabar iš esmės yra nusiteikę palankiau strateginiam pasirinkimui, kurį ne tik Portugalija, kaip pirmininkaujanti valstybė, bet ir visa Europos Sąjunga padarė Brazilijos atžvilgiu.

Žinoma, čia mes kalbame ir kalbėjome apie Brazilijos reikšmę politiniu bei ekonominiu požiūriu ir apie aplinkos apsaugą bei energetiką, kurios yra svarbiausia tikrovė šiuolaikiniame pasaulyje ir kurių mes negalime nepaisyti. Būtų keista, kaip buvo nurodyta čia, jei Europos Sąjunga siektų turėti strateginius santykius ir strategines partnerystes su Rusija, Indija, ir Kinija, bet ne su Brazilija. Mes manome, kad užpildėme šią spragą, ir taip pat manome, kad kelių metų laikotarpiu visi neabejotinai plos šiai pirmininkaujančios Portugalijos iniciatyvai. Tačiau mes visada leidome aiškiai suprasti, kad ši strateginė partnerystė, kurią, mūsų įsitikinimu, Europos Sąjunga turėtų sudaryti su Brazilija, jokiu būdu neturėtų atmesti arba apriboti kitus santykius, kuriuos mes taip pat norime plėsti ekonominiu ir politiniu lygmeniu su MERCOSUR.

Aš turiu pasakyti, ponios ir ponai, kad esu visiškai dėl to ramus, kadangi Portugalija visada buvo tarp tų ES šalių, kurios visada kovojo už glaudžius ir tvirtus solidarumo su MERCOSUR šalimis santykius visais tų santykių aspektais. Todėl mes nesvyruojame ir čia nenorime leisti susidaryti įspūdį, kad partnerystės su Brazilija pašalina arba galėtų pašalinti glaudžios partnerystės su MERCOSUR šalimis galimybę.

Tokia vizija, kuri užuot buvusi papildomumo principo vizija, galėtų būti atskirties vizija, neatrodo, jog būtų naudinga mums ir, visų svarbiausia, neatrodo, jog atitiktų realybę – visiškai priešingai. Be to, kaip čia buvo nurodyta, tai yra paskutiniame paties ES ir Brazilijos aukščiausio lygio susitikimo pareiškime, kuriame aiškiai ir visiškai nedviprasmiškai teigiama, kad Europos Sąjunga ir Brazilija dirbs kartu, kad ES ir MERCOSUR asociacijos susitarimas pagaliau galėtų tapti realybe.

Mes visi žinome apie pakilimus ir nuopuolius, kuriuos praėjo ES ir MERCOSUR asociacijos susitarimas. Mes iš tikrųjų esame aklavietėje didžiąja dalimi, kaip jūs žinote, dėl Europos Sąjungos ir MERCOSUR prekybos klausimų. Tuo tarpu prasidėjo Dohos raundas ir tai, kas atsitiko ten, aišku, turėjo įtakos ES ir MERCOSUR derybų prekybos aspektui.

Tačiau aš noriu išsamiai paaiškinti jums, kad jei jau pirmininkaujanti Portugalija mano, kad yra sukurtos minimalios sąlygos, kurios sudaro galimybes vėl pradėti tas diskusijas ir tuos santykius, mes neturime svyruoti. Be to, mes patikiname jus, kad jei tai nepavyktų padaryti Portugalijos pirmininkavimo metu, tai Portugalija kaip valstybė narė – kaip ji visada darė ir kaip visada tai buvo jos tikslas – neužmirš atkreipti savo partnerių dėmesį į realią būtinybę vėl pradėti derybas dėl asociacijos susitarimo su MERCOSUR visais jo aspektais.

Užbaigdamas aš privalau pasakyti jums, kad mes manome surengti, jeigu vis dar bus įmanoma Portugalijos pirmininkavimo metu, aukščiausio lygio „troikos“ susitikimą su MERCOSUR šalimis. Mes tiriame tokią galimybę ir, kaip sakau, kaip pirmininkaujančios Portugalijos darbotvarkės galimybę, o darbotvarkė, kaip jūs visi žinote, yra užpildyta ir labai sudėtinga. Tačiau mes turime padaryti viską, ką galime, kad būtų sudaryta galimybė vėl pradėti – taip pat ir politiniu lygmeniu – šią diskusiją su MERCOSUR šalimis.

  Jįn Fige¾, Komisijos narys. − Pone pirmininke, aš taip pat esu labai dėkingas už atmosferą, diskusijas ir tikrą atvirumą šiuo klausimu. Aš manau, kad mes turime būti jautrūs šio laikmečio tikrovei ir, laimei, dabar mes turime daug daugiau svarbių partnerių daugiašaliam bendradarbiavimui negu galbūt prieš 10 ar 20 metų. Tikrovė yra tai, kad Brazilija yra vienintelė trūkstama iš BRICS grupės šalis, viena iš penkių šalių, kurios yra reguliariai kviečiamos G8 į savo aukščiausio lygio susitikimus, ir šalis, kuri charakterizuojama ES investicijomis, sulyginamomis su investicijomis iš ES šalių Rusijoje, Kinijoje ir Indijoje bendrai paėmus. Taigi, ji yra tikrai svarbi partnerė.

Netgi yra daug svarbiau pridurti, kad strateginė partnerystė yra visuotinių platesnių prioritetų, įskaitant bendradarbiavimą su Lotynų Amerika ir su MERCOSUR, papildymas: pačioje partnerystėje vienas iš strateginių bendrų klausimų yra regioninės integracijos bei ES ir MERCOSUR asociacijos susitarimo propagavimas.

Daug buvo pasakyta apie turinį ir buvo paviešintas tam tikras susirūpinimas. Mes atkreipėme dėmesį į juos. Pavyzdžiui, pirmame šių metų pusmetyje maisto saugos srityje buvo atlikti intensyvūs programos patikrinimai, ypač liečiantys jautieną, žuvies produktus ir paukštieną. Mes matėme stiprų pagerėjimą maisto saugos srityje ir daug trūkumų didžia dalimi buvo pašalinti. Tačiau, savaime suprantama, darbas tęsis, kaip kai kurie pasakė, net politiniu lygmeniu. Kitą mėnesį Komisijos narys lankysis Brazilijoje, kad aptartų šią sritį, o tai yra labai svarbi glaudesnio bendradarbiavimo sritis.

Mūsų bendras reikalas ir bendras interesas, kad būtų sėkmingai užbaigtas Dohos plėtros raundas. Šiuo atžvilgiu mes darome viską, ką galime, su visomis pusėmis siekdami užbaigti tai, jei pasiseks, šių metų pabaigoje.

Aš turiu pateikti mažą pastabą apie tai, ką būtų galima padaryti propaguojant bendradarbiavimą su kitomis šalimis. Pavyzdžiui, yra viena sritis, kurią aš noriu parodyti kaip gerą pavyzdį. Brazilija yra pirmoji šalis iš Lotynų Amerikos, su kuria ketinama bendradarbiauti mūsų mokslinių tyrimų programoje, o per šią patirtį ir šį tiltą, mano manymu, mes galime palaipsniui nuveikti daugiau kitose šalyse. Taigi, tai nėra nukreipta prieš kitas šalis. Ji yra viena iš pagrindinių ekonomikų ir partnerių regione ir apskritai – bendradarbiavimas plečiasi. Tai labai papildo mūsų ambicijas siekiant atnešti daugiau integracijos į Lotynų Amerikos žemyną.

Komisija deramai informuos jus apie procesą, kaip pageidavote. Dabar mes laukiame politinės reakcijos į komunikatą iš Brazilijos pusės. Šio atsakymo pagrindu mes bendrai pabandysime parengti pasiūlymo dėl veiksmų plano projektą ir po to, jei pavyks, susitarti dėl šio plano ir jį įgyvendinti.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus punktas – aš noriu išreikšti savo dėkingumą pirmininkaujančiai valstybei už jos pažadus ir labai pozityvų indėlį ne tik dėl pirmojo istorinio aukščiausio lygio susitikimo, bet ir ES bei Brazilijos, ES ir MERCOSUR, kaip platesnio regiono, bendradarbiavimo vystymo.

  Pirmininkas. – Labai ačiū jums, Komisijos nary.

Diskusijos baigtos.