Posėdžio stenograma

Antradienis, 2007 m. rugsėjo 25 d. - Strasbūras

12. Žalioji knyga dėl miesto transporto (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas yra Komisijos komunikatas dėl miesto transporto.

  Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – (FR) Pone pirmininke, anksčiau aš pateikiau šiuos pasiūlymus dėl mobilumo miestuose Komisijos narių kolegijai ir dabar esu patenkintas galėdamas pateikti pirmą jų patyrimą Europos Parlamentui.

Jungtinės Tautos ruošiasi tarptautinei konferencijai dėl klimato kaitos, kuri vyks gruodžio mėn. Balyje. Vakar Niujorke vyko parengiamasis valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas, kurio metu Europos Sąjunga atskleidė savo ambicingą pasiūlymą: iki 2050 m. perpus sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Miesto transportas yra viena iš sričių, kurioje reikia įdėti pastangų. Tarša iš privataus ir viešojo keleivinio bei krovininio transporto sudaro 40 % CO2 ir 70 % kitų teršalų kiekio, kurie patenka į aplinką nuo mūsų kelių.

Žalioji knyga, kurią šiandien aš pristatau jums, yra pradinių intensyvių konsultacijų, kurios prasidėjo sausio mėn. ir buvo tęsiamos iki birželio mėn., rezultatas: buvo konsultuojamasi su institucijomis, miestų atstovais, suinteresuotosiomis šalimis ir piliečiais. Iš tų konsultacijų mes pasiėmėme būtent stiprų norą iš suinteresuotųjų šalių pusės įtraukti mobilumo miestuose klausimą į Europos darbotvarkę. Vietos valdžia ir mažieji bei didieji Europos miestai neturėtų būti paliekami tvarkytis su šia sunkia sudėtinga situacija vieni patys.

Aš neketinu siūlyti svarbiausių sprendimų, blogai pritaikytų vietos sąlygoms. Sąjungos vaidmuo greičiau yra toks: dalyvaujant visoms šalims nustatyti kliūtis mobilumui miestuose ir rasti būdus, kaip jas pašalinti. Europos Sąjunga turi didinti šio klausimo supratimą ir, jei reikia, užimti vadovaujamą vaidmenį.

Kokiomis sąlygomis mes turime pergalvoti mobilumo miestuose klausimą? Asmeniškai aš manau, kad čia turėtų būti penki pagrindiniai tikslai. Visų pirma, pone pirmininke, ponios ir ponai, laisvai pravažiuojami mažieji ir didieji miestai. Visoje Europoje didėjantis eismas mažuosiuose ir didžiuosiuos miestuose sukelia nuolatines transporto grūstis. Miestų eismo grūsčių ekonominės pasekmės skaičiuojamos 1 % ES bendrojo vidaus produkto. Patirtis rodo, kad nėra vienintelio sprendimo grūstims sumažinti. Tokios alternatyvos kaip viešasis transportas, ėjimas pėsčiomis ir važiavimas dviračiu pasirinkimas turi padaryti miestus saugesnius ir patrauklesnius. Automobilių sutelkimas ir automobilių paskirstymas bei efektyvesnių krovinių transporto sistemų įvedimas galėtų padėti padaryti miestus ir didmiesčius laisviau pravažiuojamais.

Antra, mažiau užteršti miestai dėl padidinto energijos vartojimo efektyvumo ir alternatyvių degalų naudojimo. Eismo apribojimai miestų ir didmiesčių centruose, žaliųjų zonų sukūrimas ir miestų apmokestinimas galėtų sudaryti dalį sprendimo. Tačiau viešojo transporto infrastruktūra turi būti vystoma ir gerinama.

Miestai ir didmiesčiai taip pat turėtų būti intelektualūs. Europos miestai ir didmiesčiai šiuo metu susiduria su nuolat didėjančia paklausa krovininiam ir keleiviniam transportui. Intelektualios transporto sistemos ir eismo kontrolės sistemos bei palydovinė navigacija siūlo daugybę galimybių, kaip pagerinti mobilumą, jei tik pasinaudotume jų privalumais. Pristatymo racionalizavimą miestuose ir didmiesčiuose galima būtų pagerinti naudojant palydovinę navigacinę informaciją. Šiuo metu tai yra GPS, bet ateityje bus „Galileo“.

Ketvirta, miestai ir didmiesčiai turi būti lengviau pasiekiami. Visų pirma pasiekiami neįgaliems žmonėms, žmonėms su judėjimo negalia ir šeimoms su mažais vaikais. Kiekvienas turi turėti galimybę pasiekti mūsų miestus ir didmiesčius. Nepaprastai svarbu, kad miestų planavimas būtų veiksmingas ir kruopščiai apgalvotas. Žinoma, priemiesčiuose gyvenantiems gyventojams taip pat reikalinga susisiekimo galimybė, ir tai reiškia veiksmingų susisiekimo linijų turėjimą tarp miestų ir priemiesčių transporto. Mums reikia propaguoti aukštos kokybės viešąjį transportą – netgi keleivių teisių chartiją.

Pagaliau, penkta, mums reikia saugesnių miestų ir didmiesčių. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad du trečdaliai nelaimingų atsitikimų keliuose įvyksta miestų teritorijose. Vienas trečdalis mirtinų atvejų – vienas mirtinas atvejis iš trijų – būna miestų teritorijose. Jeigu mes norime išsaugoti gyvybes, mums reikia imtis priemonių, kad padarytume saugesnę elgseną, transporto priemones ir infrastruktūrą. Mums reikia turėti omenyje būtinybę propaguoti važiavimo ekologinį aspektą, kai mokomi būsimi vairuotojai. Apskritai mums reikia užtikrinti, kad Europoje būtų griežčiau laikomasi eismo taisyklių.

Pone pirmininke, ponios ir ponai, ši Žalioji knyga sudarys galimybes mums pradėti plačias konsultacijas su vyriausybėmis, verslu bei piliečiais iki 2008 m. kovo 15 d. Į šį dokumentą bus įtraukti 25 aiškiai užduoti ir atviri klausimai.

2008 m rudenį sudalyvavęs diskusijose aš ketinu pateikti veiksmų planą, kuriame bus siūlomos konkrečios priemonės, pateikiama aiški uždavinių ir atsakomybės vizija, atsižvelgiant į subsidiarumo principą. Be to, aš sudarysiu veiksmų grafiką.

Šio konsultacijų proceso metu pagrindinį vaidmenį, savaime suprantama, turi vaidinti Europos Parlamentas bei Transporto ir turizmo komitetas. Apskritai aš manau, kad mes visi gerai žinome, kad šios plačios diskusijos dėl mobilumo miestuose tikrai liečia mūsų piliečių kasdienį gyvenimą ir kad, jei Europos pilietybė kažką reiškia, mes turime pereiti prie saugesnio miestų eismo, kuris labiau atitiktų aplinkos apsaugos standartus.

Pone pirmininke, ponios ir ponai, iš anksto ačiū jums už jūsų vertingą pagalbą. Dabar kviečiu jus pakomentuoti šį tekstą. Pristatymas buvo gana trumpas, bet, mano manymu, pakankamai aiškus. Aš norėčiau paaiškinti, kad dokumentas bus prieinamas visiems Parlamento nariams. Jis buvo tam tikra prasme priimtas Komisijos narių kolegijoje. Aš ėmiausi visų reikalingų priemonių siekdamas užtikrinti, kad jūs galėtumėte sužinoti tai kuo greičiau.

  Pirmininkas. – Labai ačiū jums, Komisijos nary.

Ne visada diskusijos buvo tokios aktualios, iki jums ateinant iš posėdžio. Ačiū jums, kad taip greitai pristatėte Žaliosios knygos kopiją.

Jūs žinote taisyklę, ponios ir ponai: mes panaudosime sistemą „prašau žodžio“.

  Georg Jarzembowski (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, pirmininko pavaduotojau, ponios ir ponai, labai ačiū mūsų frakcijos vardu! Tai yra nuostabi idėja – remti mobilumą tuo pačiu metu imantis priemonių, kad būtų išvengta katastrofų ir aplinkos taršos. Tačiau jūs ką tik pabrėžėte, kad norite laikytis subsidiarumo principo. Perskaitę tekstą mes pamatėme, kad jūs pateikėte labai praktiškus pasiūlymus, pavyzdžiui, miesto rinkliavas ir kitus dalykus. Kokiu būdu jūs norite užtikrinti, kad jūsų puikūs pasiūlymai ir mūsų visų lauktos bei visus metus vestos diskusijos nepaskatintų mūsų papasakoti didiesiems miestas ir regionams, ką daryti, o tik pateikti paskatą faktiškai priimti geriausią patirtį? Mes sutikome, kad turime kažką padaryti miestams ir panaudoti geriausią patirtį. Mes esame susipažinę su nelaimingų atsitikimų statistika. Daugelyje didmiesčių ir miestų yra aukštas nelaimingų atsitikimų lygis, bet ne visuose. Tai priklauso nuo to, kaip reikalai tvarkomi vietoje.

Tuomet, kaip jūs ketinate susidoroti su kolektyvinių idėjų vystymu, kad miestai ir regionai nesijaustų globojami Europos?

  Saïd El Khadraoui (PSE). – (NL) Pone pirmininke, Komisijos nary, mes žinome, kad esame viso proceso pradžioje, ir dėl to džiaugiamės suinteresuotųjų šalių atsakymais ir konkrečiais veiksmais, kuriuos jūs planuojate kitiems metams. Tačiau aš jaučiu, kad yra labai svarbu, jog jūs tai įtrauktumėte į politinę darbotvarkę siekiant parodyti, kad tai yra Komisijos ir visos Europos Sąjungos prioritetas, ir siekiant įgyvendinti tvarų mobilumą ir mūsų susitarimus dėl klimato kontrolės. Aš manau, kad vienas iš svarbiausių dalykų yra sukurti priemonę, kuria būtų galima apsikeisti jau daugelyje miestų turimais gerais pavyzdžiais taip, kad būtų galima iš jų pasimokyti. Kiekvienas miestas yra kitoks ir kiekviena problema yra kitokia, bet aš tikiu, kad visa tai eina link veiksmingo mechanizmo sukūrimo, ir noriu sužinoti, kokia yra mūsų nuomonė šiuo klausimu. Kaip mes galime apsikeisti visomis geromis idėjomis, kurios formuoja mažų ir didelių miestų asociacijų pagrindą, kad mes galėtume pasimokyti iš jų?

  Jean Marie Beaupuy (ALDE). – (FR) Pone pirmininke, aš esu patenkinta jūsų, Komisijos nary, ką tik apibrėžtais penkiais tikslais, nors, kaip jūs minėjote po to, po konsultacijų, kurios baigsis kovo mėn., bus numatytos konkrečios priemonės.

Jeigu jūs, Komisijos nary, leisite man, aš norėčiau pakartoti, ką nurodė tarpfrakcinės grupės miestų ir apgyvendinimo klausimais nariai: būtent būtinybę priimti kompleksinį požiūrį ne tik miestams, bet ir, kaip jūs sakėte anksčiau, priemiesčiams.

Kaip šio integruoto požiūrio dalį turint omenyje, kad Europos Sąjunga investuoja regioninius fondus, – ERPF, ESF ir EŽŪFKP, o pastarasis apima tiek kaimo, tiek ir priemiesčių regionus, – mūsų manymu, jūs ir jūsų kolegos Komisijos nariai turėtumėte atsižvelgti į šiuos įvairius aspektus, kad miestai ir savivaldos galėtų iš tikrųjų įgyvendinti šį integruotą požiūrį. Todėl šiandien aš dar kartą raginu pasinaudoti integruotu požiūriu sprendžiant šį miestų transporto klausimą.

  Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – (FR) Georgai Jarzembowski, tai yra pasiūlymai. Jie yra neužbaigti. Būdami neapibrėžtoje padėtyje, kiekvienos klausimų grupės pabaigoje, mes pateikėme klausimą, koks turėtų būti Europos Sąjungos vaidmuo. Todėl aš neketinu spėlioti, kokie bus diskusijos rezultatai. Klausimas yra atviras ir iš esmės jis turi pademonstruoti, kad šioje vietoje yra reali Europos pridėtinė vertė. Mes neketiname reikalauti vykdyti kokią nors Europos miestų ir didmiesčių priežiūrą.

Saļd El Khadraoui, aš manau, kad jūs nepataikėte į tašką: mes norime padaryti tai politiniu prioritetu. Aš manau, kad jūs išreiškėte mano paties mintis šiuo klausimu. Aš norėčiau, kad renkami pareigūnai, palaikydami vienas kitą ir pasinaudodami gera praktika bei geriausia patirtimi, siektų kažkaip įtikinti savo tėvynainius dalyvauti šioje drąsesnėje ir aplinkai palankesnėje miestų politikoje.

Jean Marie Beaupuy apibendrino tai, ką jūs pasakėte, nurodydamas, kad mes galime tikrai pasiekti tikslą pasinaudodami integruotu požiūriu, kuris iš esmės reiškia, kad miestų projektuotojai taip pat turi projektuoti miestus ir didmiesčius tam tikru būdu, atsižvelgiant į būsimus mobilumo reikalavimus, ir ypač projektuojant priemiesčių zonų statybą: čia neturi būti atsitiktinumo. Aš norėčiau padėkoti konkrečiai Jeanui Marie Beaupuy, taip pat ir mobilumo miestuose grupei, kuri, mano manymu, įneš vertingą indėlį.

  Jan Olbrycht (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, visų pirma aš norėčiau išreikšti savo dėkingumą už susidomėjimą miesto transporto tema. Tai yra nepaprastai rimtas ir sudėtingas klausimas, ypač kai ES rūpinasi miestų politika.

Pats su miestais susijusio klausimo iškėlimas Europos Komisijos lygmeniu rodo, kad čia mes turime reikalų su nepaprastai įdomia subsidiarumo principo interpretacija. Aš labai palankiai žiūriu į Komisijos veiksmus šioje sferoje. Palaikydamas Komisijos veiksmus šioje sferoje aš norėčiau paklausti Komisijos nario, nors galbūt šis klausimas yra šiek tiek per anksti, bet vis dėlto – kaip mes turime suprasti pasirengimą? Kokiu būdu Komisija įgyvendins partnerystės principą šioje srityje arba, kitaip tariant, kokios galimos partnerystės priemonės? Ar mes kalbame apie keitimąsi patirtimi? Ar mes kalbame apie partnerį, kuris tam tikra prasme veikia daugiau nei tik siūlo – iš tikrųjų reikalauja?

Remdamasis tuo, ką pasakė Georg Jarzembowski, aš taip pat norėčiau paprašyti paramos Regioninės plėtros komitetui, glaudžiai bendradarbiaujančiam su Transporto ir turizmo komitetu šiuo klausimu.

  Ulrich Stockmann (PSE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, labai ačiū už jūsų pasisakymą ir Žaliąją knygą, su kurios smulkmenomis mes vis dar nesame gerai susipažinę. Tiesa, kad vis daugiau ir daugiau žmonių gyvena miestuose ir aglomeracijose, bet, žinoma, taip pat yra savitų problemų, susijusių su mažėjančiais miestais, kurių negalima visiškai nepaisyti. Mano pirmas klausimas yra toks: ar jie taip pat yra mūsų matymo lauke? Mes turime pajėgumų perkrovą senamiesčiuose, pirmiausia susijusią su asmeniniu transportu ir sukeliančią labai didelius išmetamųjų teršalų kiekius, kietąsias daleles, triukšmą ir taip pat saugumo problemas.

Antra, jei dabar mes norime padidinti viešąjį transportą ir jo tinklą, tai intelektualiai vaidina esminį vaidmenį priimat sprendimą. Tuomet, žinoma, iškyla klausimas, ar mes apskritai turėsime galimybę panaudoti lėšas iš struktūrinių fondų šiam tikslui.

Trečia, dėl daugybės pasiūlymų krovinių transporto logistikos ir kt.: ar mes taip pat turime forumą keistis geriausios praktikos modeliais, kuriame šis keitimasis galėtų vykti organizuotu būdu?

  Michael Cramer (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ačiū jums už pranešimą. Jūs rašote jame, kad norite skatinti alternatyvas automobiliams, būtent keliavimą autobusais, geležinkeliu, dviračiu ir pėsčiomis. Tačiau jūs žinote, kad 95 % ES bendrojo finansavimo, kurio prašo miestai, atitenka vien tik kelių transportui. Todėl jūs svarstote, ar turėtumėte pasakyti, kad ateityje mažiausiai 50 % turi būti skiriama šioms alternatyvoms, kadangi mano gimtasis miestas Berlynas, pavyzdžiui, įrodinėja, kad ES lėšos neturėtų būti leidžiamos vietiniam viešajam transportui. Aš galvoju, tai kvaila! Jeigu jūs nekeisite finansavimo tvarkos, jums niekad nesiseks. Todėl, kaip jūs ketinate užtikrinti, kad į ES alternatyvas galima būtų atsižvelgti ateityje?

  Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – (FR) Jan Olbrycht, partnerystė gali būti išreikšta per geros praktikos mainus, o pageidaujant miestams gausybe gairių, susijusių, pavyzdžiui, su miestų infrastruktūros naudojimu, arba labiau suderinta informacija: kartais yra ženklų, kurie rodo greitkelį viena spalva viename valstybės narės mieste, bet kita spalva kitame mieste arba valstybėje narėje. Mes turėtume apgalvoti informacijos suderinimo būdus. Todėl aišku, kad aš manau, kad šioje partnerystėje bus visiškai atsižvelgiama į regionų ketinimus ir kad mes gausime sinergiją siekdami formuoti išteklius.

Ulrichai Stockmannai, struktūriniai fondai yra numatyti kai kurioms bandomosioms iniciatyvoms. Mano transeuropinių tinklų biudžete ir apskritai Energetikos ir transporto generaliniame direktorate turime lėšų kontrolės bandomosioms programoms, ypač per CIVITAS, su kuria jūs esate gerai susipažinę. Reikia pripažinti, kad mums taip pat reikia toliau aiškinti struktūrinių fondų panaudojimą, o tai verčia mane pasakyti, kad Michaelio Cramerio pastaba yra pateisinama ir kad kai kuriais atvejais mums reikia būti atsargesniems kalbant apie tai, kaip naudojami struktūriniai fondai.

Reikia pripažinti, kad Europos Sąjunga nenurodė procentinių dydžių fondų naudojimui: jie priklauso nuo miestų, didmiesčių ir regionų sprendimo. Todėl aš manau, kad mūsų užduotis bus šia Žaliąja knyga ir diskusijomis įtikinti miestus, didmiesčius ir regionus, kad geriau pasinaudotų fondais. Aš manau, kad jūsų pateiktas pavyzdys yra labai įdomus.

  Jörg Leichtfried (PSE). – (DE) Pone pirmininke, pirmininko pavaduotojau, aš labai pritariu kai kuriems jūsų minėtiems dalykams. Jūs akcentavote viešojo transporto pagerinimą, didesnį kelių saugumą ir aplinkos apsaugos aspektus mokant vairuotojus bei palydovinę navigaciją. Visa tai yra susiję su tam tikromis problemomis – tai kainuoja daugybę pinigų. Michael Cramer jau pademonstravo vieną suderintų veiksmų formą. Aš norėčiau iškelti antrą klausimą, kuris dar nebuvo minėtas. Mes savo rankose turime stebuklingą vaistą. Mes prieš save turime išorės išlaidų internalizavimą. Mes girdime, kad šis skaičiavimo metodas yra paruoštas, ir miesto transporto kryptys, kurias negalima kitaip apmokėti, galėtų būti subsidijuojamos ir apmokamos pagal visapusišką išorinių išlaidų internalizavimo metodą.

Šiuo aspektu yra du klausimai: kada mes galime realiai tikėtis preliminaraus modelio, kurį vėliau galėtume plėsti, pristatymo? Gal jūs galite numatyti šių pinigų panaudojimą panašiems projektams?

  Gilles Savary (PSE). – (FR) Pone pirmininke, aš taip pat kaip ir Georg Jarzembowski trokštu, kad vietos valdžios institucijos galėtų laisvai valdyti, ir nemanau, kad mes galime įvesti kokią nors transporto politiką nepriklausomai nuo vietos valdžios, išrinktos pagal visuotinę rinkimų teisę. Mes klystume bandydami padaryti tai.

Ir vis dėlto man atrodo, kad Bendrijos pridėtinė vertė yra neginčijama, kadangi mes bandome susidoroti su šiltnamio efektu. Mes užsiiminėjame būtent teršalų išmetimu, ypač regioniniu lygmeniu, kurį išmeta transportas, kuris, kaip mes žinome, yra pagrindinis teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis. Todėl aš nemanau, kad Europos Sąjungai būtų per sunku įsitraukti dėl šių, taip pat ir aplinkos išsaugojimo priežasčių.

Kita vertus, aš manau, kad čia negali būti kokios nors priverstinės politikos. Komisijos nary, čia galėtų būti naudojama skatinamoji politika. Man kartais patinka galvoti, kad būtų labai puiku, jei būtų, pavyzdžiui, transportui skirta Bendrijos programa URBAN, kitaip tariant, programa, kuri skatintų vietos valdžią užsiimti tvaraus mobilumo sritimi vadovaujantis tvaraus mobilumo rekomendacijų rinkiniu. Aš nežinau, ar jūs galite numatyti tai.

  Inés Ayala Sender (PSE). – (ES) Pone pirmininke, aš norėčiau pasveikinti Komisijos narį už jo politinę drąsą sprendžiant šį klausimą ir manant, kad subsidiarumas yra galimybė. Peticijų komitete mes nuolat matome vietinio lygmens piliečių peticijas. Jie pageidauja Europos Sąjungos pagalbos ir apsaugos būtent siekiant išspręsti problemas, kurių nebegalima išspręsti vietoje, kadangi tai yra problemos, kurios turi būti sprendžiamos globaliai – pavyzdžiui, aplinkos apsaugos ir saugos klausimai bei kt.

Aš norėčiau paklausti Komisijos nario, ar atsižvelgta į piliečių informavimo apie intelektualias sistemas temą – tai labai sumažintų įtampą dėl dezinformacijos. Be to, ar bus atsižvelgta į kelių saugumo kasdien važinėjant į darbą problemas, kadangi tai yra viena iš sričių, kurioje mes turime daugiausia problemų. Be to, kokių būtų idėjų dėl prekių paskirstymo, kuris dažnai sukelia šias grūsčių problemas, racionalizavimo.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Pone pirmininke, Komisijos nary, Europos Sąjungos plėtros pagrindas yra asmenų ir prekių mobilumas bei laisvas judėjimas. 80 % Europos piliečių gyvena miestuose ir 40 % gyvena didmiesčiuose. 60 % iš jų mano, kad miestuose daug kamščių ir taršos, o virš 70 % iš jų laukia Europos veiksmų. Aš manau, kad Žalioji knyga dėl viešojo transporto taip pat spręs ir turi spręsti tų 40 % piliečių, kurie neturi automobilio ir gyvena miestuose, problemą ir ypač neįgalių žmonių integracijos į ekonominį ir socialinį gyvenimą problemą.

Miestų projektavimas yra nepaprastai svarbus ir aš irgi prašau naudoti tam tikrus fondus – struktūrinius fondus, JESSICA ir regioninius fondus – miesto transporto plėtrai. Aš palaikau projekto naudojimą ir CIVITAS projekto bei CIVITAS+ išplėtimą ir ypač naujų valstybių narių skatinimą ir palaikymą, kad šie fondai duotų naudos miesto transporto vystymui.

  Brigitte Douay (PSE). – (FR) Komisijos nary, jūs imatės ambicingo projekto, kuris rūpi mums visiems.

Aš nuoširdžiai tikiu, kad šiose diskusijose transporto klausimu mes nepamiršime svarbaus vaidmens, kurį transportas vaidina teritorinės sanglaudos srityje. Jūs kalbėjote apie galimybę pasiekti miestus ir didmiesčius miesto transportu. Aš nuoširdžiai viliuosi, kad šiose puikiose diskusijose mes nepamiršime pakalbėti apie kaimo vietoves ir, kaip jūs sakėte, paskatas vietinėms valdžios institucijoms kaimo transporto, kuris dažnai pražiūrimas, požiūriu.

  Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – (FR) Pone pirmininke, visų pirma aš norėčiau padėkoti tiems Parlamento nariams, kurie išreiškė savo pirminę reakciją. Buvo nepaprastai įdomu išgirsti, ką jie turi pasakyti.

Jörgai Leichtfriedai, mes iš esmės turime problemą dėl regioninių žiedų schemos arba Eurovinjetės, kuri yra tiriama kaip dalis 2008 m. suplanuoto tyrimo dėl Eurovinjetės direktyvos. Data yra nustatyta Direktyvoje ir darbas jau vyksta. Aš manau, kad mums reikia apsvarstyti miestų apmokestinimą, taip pat ir kaip naudojamos gautos įplaukos. Aš manau, kad tai yra labai svarbus klausimas, kadangi jis galėtų, jeigu mes turėtume teisinę sistemą, padėti merams pasinaudoti šia priemone kai kuriais atvejais, kartu kontroliuojant gautų pajamų paskirstymą.

Tam tikru laipsniu galutinis mūsų klausimyno klausimas pateikia atsakymą į tai, ką pasakė Gilles Savary. Aš cituoju: „Kokią pridėtinę vertę galima gauti iš nukreiptos Europos paramos švaraus ir energetiniu požiūriu veiksmingo transporto finansavimui ilgesniu laikotarpiu?“ Klausimas beveik atkartoja tai, ką pasakė Gilles Savary: būtent, ar ilgainiui galėtų būti Bendrijos programa. Pernelyg anksti apie tai kalbėti, bet yra puiku, kad mes keliame klausimą. Aš norėčiau padėkoti Gilles Savary už pasakymą, kad bus tam tikra dalis Bendrijos pridėtinės vertės tokioje svarbioje ateities politikoje.

Inés Ayala Sender, žinoma, viešoji informacija yra labai svarbus veiksnys intelektinio mobilumo srityje ir mes žinome, kad šiuo atžvilgiu palydovinė navigacija, suderinta su naujomis informacijos bei ryšių technologijomis, turi užtikrinti, kad autobusų stotelė, sakykim, galėtų būti ir keleivių informavimo punktas. Šioje vietoje yra ką veikti ir yra būtina, kad miestams ir didmiesčiams būtų sudarytos sąlygos pasinaudoti veiksmingiausiomis technologijomis. Jūs taip pat minėjote prekių racionalizavimą ir paskirstymą miestų bei didmiesčių centruose: čia taip pat reikia nuveikti nepaprastai daug.

Silvia-Adriana Žicću, ačiū jums, kad iškėlėte galimybės pasiekti suteikimo neįgaliesiems ir apskritai žmonėms su judėjimo negalia problemą. Aš manau, kad tai yra kitas labai svarbus šio klausimo aspektas. Mes turime suteikti Europos pilietybės turinį ir aš galiu matyti tik privalumus, jei turėtume tikrą chartiją dėl keleivių teisių ir pareigų, kuri taip pat būtų naudinga šiems piliečiams.

Brigitte Douay buvo teisi primindama mums, kad, žinoma, mobilumas turi būti svarstomas kaip visuma. Yra žmonių, kurie gyvena miestuose ir didmiesčiuose, yra žmonių, kurie vyksta į miestus ir didmiesčius dirbti ir čia irgi turi būti labiau integruotas požiūris. Tačiau aš baigsiu pasakydamas tiek jums Brigitte Douay, tiek ir visiems Parlamento nariams: mes parengėme gana apytikrius metmenis, jei jums tai patinka, kadangi šiame etape mes nenorėjome apsiriboti atsakymais tam tikrų griežtų taisyklių ribose. Klausimai yra sąmoningai atviri. Ir vis dėlto aš pasveriu visas pastangas, kurių reikia norint sukurti nuoseklų ir veiksmingą veiksmų planą. Priešingu atveju čia nebus Europos pridėtinės vertės.

Ačiū jums, pone pirmininke, ponios ir ponai, aš nuoširdžiai lauksiu šių jaudinančių diskusijų dėl mobilumo miestuose tęsinio ateinančius kelis mėnesius.

PIRMININKAVO: Diana WALLIS
Pirmininko pavaduotoja