Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2000(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0312/2007

Pateikti tekstai :

A6-0312/2007

Debatai :

PV 25/09/2007 - 15
CRE 25/09/2007 - 15

Balsavimas :

PV 26/09/2007 - 6.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0413

Diskusijos
Antradienis, 2007 m. rugsėjo 25 d. - Strasbūras Tekstas OL

15. Bendra užsienio politika energetikos srityje (diskusijos)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Kitas punktas yra Jaceko Saryuszo-Wolskio pranešimas Užsienio reikalų komiteto vardu dėl bendros Europos užsienio politikos energetikos srityje (2007/2000(INI) (A6-0312/2007).

 
  
MPphoto
 
 

  Jacek Saryusz-Wolski (PPE-DE), pranešėjas. – Ponia pirmininke, pristatau jums pranešimą savo iniciatyva, kurį rekomendavo didžioji Užsienio reikalų komiteto dauguma. Mūsų pranešimu remiama bendra ES užsienio politika energetikos srityje siekiant susidurti su energetikos saugumo iššūkiais. Ji suteiks būtinąją ir esminę pridėtinę vertę nacionaliniu lygiu dedamoms pastangoms pagal subsidiarumo principą ir leis geriau apsaugoti Europos energijos interesus.

Kaip ši politika turėtų atrodyti? Ji turi būti grindžiama šiais keturiais principais: diversifikacija; vienybe ginant ES interesus ir ES, kuri vieningai reiškia nuomonę; solidarumu krizės atvejais; ir sustiprintu bendradarbiavimu su partneriais.

Turime kurti iniciatyvią įvairiapusišką energetikos diplomatiją, skirtą sustiprinti mūsų bendradarbiavimą su visais pagrindiniais gamintojais, tranzito šalimis ir šalimis vartotojomis, ir sukurti energetikos rinką, grindžiamą abipusiškumo principu.

Pranešime teigiamai vertinami trečiojo energetikos paketo pasiūlymai, kaip Komisijos priimti praėjusią savaitę, kuriuose nagrinėjami šie nerimą keliantys klausimai ir kurie atitinka pranešimą. ES turi būti aktyvi, apsisprendusi ir vieninga. Geopolitinė energetikos saugumo dimensija iki šiol buvo ignoruojama ir jau seniai laikas užpildyti spragą. Pagaliau, nauja Sutartis suteiks ES energetikos solidarumui teisinį pagrindą, taip suteikiant galimybes ES institucinei kompetencijai susitarti dėl energetikos saugumo pagrindų su trečiosiomis šalimis. Pranešime, įskaitant mūsų susitarimus su gamintojais ir tranzito šalimis, rekomenduojama taip vadinama energetikos saugumo išlyga, kuri reglamentuoja elgesio kodeksą ir aiškiai bendrais bruožais nurodo priemones, kurių būtina imtis tiekimo nutraukomo atveju.

Turime pakeisti dabartinė ES valstybių narių pirmenybę energetikos vienašališkumui nauja bendra energetikos solidarumo politika, grindžiama daugiašaliu metodu. Yra būtinybė įtvirtinti gerą konsultavimosi tarp valstybių narių praktiką dėl strateginių sprendimų, kurie gali daryti poveikį ES arba vienai iš jos narių.

Nauja bendra užsienio politika energetikos srityje turi būti suderinta su visa Europos Sąjungos politika, turėti išorinį aspektą, pvz., vidaus rinkos, konkurencijos, transporto, prekybos, aplinkos, vartotojų apsaugos, biudžeto ir kitų sričių aspektus. Niekas negali sukurti naujos bendros politikos per naktį. Todėl siūlome priimti laipsnišką metodą ir, be to, kad būtume efektyvūs, ši nauja politika turi būti aprūpinta atitinkamomis priemonėmis.

Siūlome įkurti naujas specialaus atstovo užsienio energetikos politikai pareigas po to, kai nauja Sutartis – tikiuosi – įsigalios. Ši tarnyba suteiktų galimybes koordinuoti visas minėtas Sąjungos sektoriaus politikos kryptis ir ypač aspektus, susijusius su išorės energetikos saugumu, būdama pavaldi Vyriausiajam įgaliotiniui, atsakingam už bendrą užsienio ir saugumo politiką, kuris taip pat bus ateityje Europos Komisijos Pirmininko pavaduotoju. Tai sustiprintų bendrąją veiklą Sąjungoje.

Todėl ši institucinė naujovė reiškia svarbų naujo metodo įtvirtinimą. Mes taip pat siūlome išsamiai pateikti tikslų planą nurodant trumpalaikius, vidurio laikotarpio ir ilgalaikius tikslus su specialiu laikotarpiu jų įgyvendinimui ir aišku atsižvelgiant į Europos Parlamento persvarstymą.

Kad pasisektų, turime įtraukti ES vidaus energingumą ir gauti būtinąjį viešą palaikymą. Gyventojų interesas yra saugi ir prieinama energetika. Šis mūsų gyventojų interesas turi būti projekto pagrindu, taip sudarydamas vieną iš mūsų „rezultatų Europos“ metodo tikslų.

Todėl bendri grasinimai Europos saugiai energetikai turi sukelti bendrą atsaką.Bet taip pat galime pasiekti daugiau: nauja bendra politika gali tapti priežastimi tolesnei Europos integracijai, suteikiant naują impulsą ir naują jėgą ES kaip pasaulinei veikėjai. Reiklus ir drąsus metodas turi būti Europos Parlamento ambicija.

Šiandieninė Europos Sąjunga labai seniai pradėjo vystytis nuo energetikos. Tada, buvo anglys, davusios pradinį postūmį mūsų rekonstrukcijai. Neturime praleisti galimybės, kad taip įvyktų dar kartą. Mums reikia energetikos Europai, iš tikrųjų, tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.

 
  
MPphoto
 
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Ponia pirmininke, labai teigiamai vertinu Užsienio reikalų komiteto ir ypač pirmininko Jaceko Saryuszo-Wolskio iniciatyvą pasiūlyti pranešimą dėl bendrosios Europos užsienio politikos energetikos srityje. Naujausi pasiekimai patvirtino, kad tai yra labai savalaikė iniciatyva. Pranešimas pabrėžia didėjančią energetikos klausimų svarbą Bendrijos kontekste, ypač išorės aspektų ir Europos Sąjungos svarbą, vieningai reiškiančią nuomonę išorės energetikos klausimais.

Vertinu, kad pranešime aiškiai pabrėžiama ta esminė pažanga, kurią Europos Sąjunga ir jos institucijos padarė per praėjusius metus siekdamos tikslo vieningai reikšti nuomonę. Tai apima energetinio saugumo korespondentų tinklo (NESCO) įkūrimą papildomai jau veikiančiai dujų koordinavimo grupei ir naftos tiekimo grupei. NESCO aktyviai veikė nuo vasaros pradžios, kuri leido valstybėms narėms labai naudingai ir iš anksto keistis energetikos informacija.

Tačiau išankstiniai informacijos mainai apie tam tikrų valstybių narių suplanuotas iniciatyvas vis dar būtų labai laukiami. Todėl, kaip pranešime pabrėžiama, daug vis dar lieka padaryti.

Reikalavimas tinkamo Sutarties pagrindo energetikai ir energetikos saugumui yra ypač svarbus ir laiku pateiktas, kaip ir reikalavimas konkrečių nuostatų Sutartyse, kuriomis remiantis bus sukurta bendra Europos užsienio politika energetikos srityje. Labai teigiamai vertinu šį metodą, įskaitant Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pasiūlymą, kad bendros energetikos politikos principai būti įtraukti į EB sutartį būsimoje tarpvyriausybinėje konferencijoje, taip kad būtų stiprus pagrindas bendriems veiksmams trečiųjų šalių atžvilgiu energetikos srityje.

Taip pat pažymiu, kad Komitetas toliau svarstė pasiūlymą, kaip tvirčiau įtvirtinti išorės energetikos politikos kryptis Komisijoje ir Taryboje. Turėsime toliau svarstyti šią svarbią temą.

Pripažindamas svarbą stiprinti mūsų energetikos ryšius ne tik su mūsų rytiniais kaimynais, bet taip pat ir su mūsų Viduržemio jūros, Artimųjų Rytų, Azijos ir kitais partneriais, manau, kad ši pranešimo versija yra taip pat suderinta geografiškai.

Aš jau džiaugiuosi tikra energetikos partneryste su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, bet aš tikrai manau, kad galime pasiekti daugiau šioje srityje. Taip pat manau, kad turime tęsti darbą su panašiai mąstančiais energetikos partneriais, pvz., Norvegija, Kanada ir Australija, kad sustiprintume sutarimą dėl atvirų, skaidrių ir konkurencingų tarptautinių energetikos rinkų vertės.

Pripažindamas Energetikos chartijos sutarties vertę, pritariu Komitetui, kad Rusijos ratifikavimas būtų labai svarbi. Tačiau, tuo pačiu metu tvirtai tikiu, kad Chartijos principai taip pat turi būti įtraukti į tvirtą energetikos susitarimą remiantis Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu su Rusija.

Man kelia nerimą praktinis rūpestis dėl pranešimų skaičiaus, kurį siūloma Komisija pristatyti. Žinau, kad kiekvienas iš jų yra svarbus, bet manau, kad dauguma iškeltų klausimų bus svarstomi remiantis įprasta Energetikos veiksmų plano persvarstymas arba jau yra apsvarstyti Komisijos metinėse ataskaitose dėl konkurencijos teisės taikymo.

Tačiau, tikrai pritariu, kad daugiau dalyvautų Parlamentas, ir aš nagrinėsiu pasiūlytus pasiūlymus mano kolegoms kolegijoje, kad nustatyčiau ką praktiškai Komisija gali padaryti, kad atsižvelgtų į susirūpinimą keliančius klausimus.

Galiausiai dėl esmės Komisija ketina dirbti toliau darbą, į kurį esame įsitraukę nuo praėjusių metų pradžios ir kuris atspindi daugumą pranešime nustatytų prioritetų, ypač, dėl galimybių studijos, kad išnagrinėtume galiojančias teisines priemones ES, jeigu jos kaimynų energetikos sektoriai yra nepakankami, ir kaip sustiprinti juos.

Taip pat svarbu pateikti konkrečius pasiūlymus dėl abipusiškumo, ir aš teigiamai vertinu, kad jūsų pranešime pripažįstama abipusiškumo priemonių, skirtų apsaugoti mūsų vidaus energetikos rinką, svarba.

Iš esmės tai yra labai laiku pasirodęs pranešimas ir taip pat politine prasme. Komisija aktyviai dirbo per praėjusius pusantrų metų, kad sustiprintų ES užsienio politiką energetikos srityje ir, kaip pranešime pripažįstama, daug buvo reikšmingų pasiekimų.

Tačiau tikrai turime judėti toliau ir todėl visiškai palaikau reikalavimą šiame pranešime konkrečių nuostatų Sutartyse, kuriomis remiantis bus sukurta bendroji Europos užsienio politika energetikos srityje.

Kalbėdami apie energetikos saugumą, kalbame apie mūsų ekonomikos krypčių ir mūsų gyvenimo būdo saugumą. Kadangi ES tampa vis labiau ir labiau priklausanti nuo energetikos importo, svarbu, kad turėtume nuoseklų ir sutelktą atsaką iššūkiams, kuriuos ji sukelia ne tik mūsų santykiuose su mūsų pagrindiniais išorės energetikos tiekėjais. Tai jau atsispindėjo paskutiniame Komisijos pakete dėl vidaus elektros ir dujų rinkų ir aš labai vertinu jūsų pasiūlymo įvertinimą.

Galiu taip pat paskelbti, kad Komisija vykdys greitą ir nuodugnią ES užsienio politikos apžvalgą energetikoje platesniais aspektais ir kad mes neabejotinai padarysime to darbo rezultatus matomais.

Norėčiau padėkoti Užsienio reikalų komitetui ir ypač pirmininkui Jacekui Saryuszui-Wolskiui, kad ėmėsi šios iniciatyvos ir kad suteikė Parlamentui galimybę svarstyti šį nepaprastai svarbų klausimą Europai, ir tikiuosi tęsti mūsų bendradarbiavimą ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), Tarptautinės prekybos komiteto nuomonės referentas. – (FR) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, savo pirmaisiais žodžiais sveikinu savo kolegą ir draugą Jaceką Saryuszą Wolskį už jo puikų pranešimą.

Dabar atėjo laikas Europai vieningai reikšti nuomonę apie energetiką, nes susiduriame su dideliais pavojais tiekimo, tranzito ir investicijų saugumui.

Tačiau gėda, kad pranešimo 62 dalis yra per daug kategoriška dėl visiško energetikos gamybos, perdavimo ir platinimo nuosavybės teisės atskyrimo, nes yra kitų sprendimų, kad suderintume Europos energetikos rinkos su būtinu politiniu saugumu kūrimą, kurį turime išlaikyti mūsų tinklais.

Tarptautinės prekybos kontekste turime reikalauti įtraukti skyrius dėl energetikos bet kokiame naujame prekybos susitarime. Sąžininga konkurencija turi būti įtvirtinta tarptautiniu lygmeniu, ypač prižiūrint Pasaulio prekybos organizacijai.

Galiausiai turime palaikyti tarptautines mokslines iniciatyvas, pvz., ITER tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus programą, kuri, išskyrus Europos Sąjungą, apima taip pat daug kitų valstybių partnerių visame pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Umberto Guidoni (GUE/NGL), Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonės referentas. (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, dėl iškastinio kuro išeikvojimo ir pasikeitimų geopolitinėje situacijoje energetikos saugumas tapo svarbiausiu klausimu Europos Sąjungos politinėje darbotvarkėje.

Europos Sąjungos didėjanti priklausomybė nuo išorės energetikos tiekimo daugiausia iš nestabilių šalių kelia susirūpinimą dėl valstybių narių ekonominių ir politinių interesų ir taip pat dėl viso ES saugumo. Tačiau, nemanau, kad galime atsakyti į šiuos iššūkius ir problemas tik didindami gamybą ir tiekimą iš užsienio, bet greičiau turėtume ieškoti atsako į energetikos poreikį Europoje.

Todėl Aplinkos, sveikatos apsaugos ir maisto saugos komitetas primygtinai reikalavo per kitą dešimtmetį susitelkti ties energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančia energija, kaip ties pagrindiniu būdu sumažinti priklausomybę nuo naftos ir dujų. Kadangi energijos gamyba ir vartojimas yra svarbiausi šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos šaltiniai, integruotas požiūris į aplinką ir energetiką privalo pasiekti atsinaujinančios energijos politikos tikslus.

Todėl kova su klimato kaita neturi likti aplinkosaugos politikos krypčių veiklos sritimi, bet turi būti Europos Sąjungos vidaus ir komercinės politikos krypčių pagrindu. Pavyzdžiui, kalbant apie biodegalus labai svarbu Europos Sąjungai užtikrinti, kad jie nekels grėsmės maisto atsargų saugumui visame pasaulyje ir nekurs spaudimo pasaulinei Pietų ekonomikai, kad išplėstų monokultūrą ir miško kirtimo veiklą.

Parama vystymuisi ir atsinaujinančios energijos naudojimas gali užtikrinti sąžiningą technologijų perdavimą į ne ES valstybes ir atnešti naudą, kalbant apie Europos vadovavimą vystant tarptautines rinkas. Todėl pasiūlymas dėl energetikos partnerystės su Afrika yra svarbus ir mes turėtume pridėti panašią partnerystę su Kinija ir Indija atsižvelgiant į šių valstybių augimą. Besivystančių šalių tūkstantmečio tikslų pasiekimas yra prioritetas.

 
  
MPphoto
 
 

  Lena Ek (ALDE), Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentas. – Ponia pirmininke, Europos Sąjungos energetikos politikos kertiniai akmenys yra skaidrumas, abipusiškumas ir teisinės valstybės principas. Ir, kaip teko mums patirti per praėjusius dvejus metus, tai yra taip pat gyvybiškai svarbus klausimas, kai pradedama kalbėti apie energetiką ir tarptautinius santykius.

Jau turime problemų Europoje dėl tiekimo saugumo, vartotojų teisių ir aplinkosaugos klausimų, ir turime kažką daryti dėl šiltnamio efekto.

Taip pat yra sunkiai sutrikdyta rinka, kaip Neelie Kroes pranešime buvo mums labai aiškiai parodoma ir pabrėžiama būtinybė atskirti priemones, kurios yra taip pat tarptautinių santykių sritis. Tai yra labai svarbus šio klausimo aspektas. Tokiu būdu turime iš naujo atkurti savo energetikos sistemą Europoje dėl gamybos, platinimo ir vartojimo.

Norėčiau padėkoti pranešėjui Jaceko Saryuszui-Wolskiui už labai gerą bendradarbiavimą. Jis atsižvelgė į visus Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto tekstus. Nelabai esu patenkintas dėl to, ką jis pridėjo dėl naujos Javiero Solanos funkcijos, kad būtų galima vieningai reikšti nuomonę už Europos Sąjungą. Dėl šios naujos institucijos, kaip ją suprantu, kils neaiškumas dėl vaidmenų, „padalinti ir užkariauti“ situacijos ir įtvirtinamas visai priešingas požiūris į mūsų kertinius akmenis energetikos politikoje. Negalime patikrinti abipusiškumo tokia institucija, skaidrumas yra atmestas, o Parlamento įgaliojimai yra sumažinti, kas yra taip pat visiškai priešinga tam, ko norime visose kitose srityse. Todėl rytoj pageidavome balsavimo dalimis dėl šios temos.

Galiausiai noriu pritarti Komisijos nariui, kad ypač svarbu įtraukti energetikos klausimą į naują Sutartį.

 
  
MPphoto
 
 

  Christopher Beazley, PPE-DE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, šis pranešimas yra rimtas, nuodugnus ir įkvėpiantis darbas. Pranešėjas sutelkė palaikymą visame Užsienio reikalų komitete, bet taip pat ir kituose keturiuose komitetuose, kurių atstovus tik ką girdėjome. Mano nuomone, tai atitiks plačiai vyraujantį, įskaitant mano paties ir, man džiugu teigti, mano britų kolegų, palaikymą rytoj.

Komisijos nary Andri Piebalgsai, jūs nuėjote labai ilgą kelią, kad pats susipažintumėte ir palaikytumėte iniciatyvą, kurioje Komiteto pirmininkas Jacek Saryusz-Wolski parodė, kaip aš sakau, daug naujovių ir įgūdžių, nes daugumai tai buvo iššūkiai.

Turiu du specialius klausimus, į kuriuos galbūt jūs galėtumėte atsakyti. Jūs teigėte, kalbant apie vieną iš mūsų pagrindinių tiekėjų Rusiją, kad nekantriai laukiate naujo susitarimo pagal veiksmų planą. Kuo netinkamas senas susitarimas, kurį Rusija iš tikrųjų pasirašė, Energetikos chartija, įskaitant tranzito protokolą? Kadangi, jeigu mūsų kaimynai ir tiekėjai, su kuriais turime abipusę priklausomybę, nuolat nesilaiko įsipareigojimų pagal susitarimus, kaip galime pasitikėti ateityje? Mes ieškome harmoningų santykių, bet turime ginti savo nuosavą kiemą, o ne paprasčiausiai susitarti su tais, kas yra tiekėjai.

Nesutinku dėl Lenos Ek susilaikymo – galbūt ji galėtų išklausyti – dėl specialaus atstovo. Man atrodo, kad Jacek Saryusz-Wolski yra visiškai teisus, kad turime turėti institucinį atstovą, ar tai būtų mūsų pačių, ar tai būtų, kaip numatome, Komisijos ir Tarybos – dvejopa atsakomybė. Visiškai nesutinku su Lena Ek. Tai didina skaidrumą, nes Parlamentas turėtų tiesioginį ryšį su Komisijos Pirmininko pavaduotoju jam atliekant šio specialaus atstovo vaidmenį.

Ar galėtumėte daugiau apsistoti savo atsakyme ties instituciniu klausimu, kuris man atrodo yra nepaprastai svarbus ir kurį Parlamentas ketina labai smarkiai pabrėžti?

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis, PSE frakcijos vardu. (LT) Ponia pirmininke, norėčiau pasveikinti pranešėją ir išreikšti savo dėkingumą už gerą bendradarbiavimą derinant pakeitimus pranešime šiuo nauju, drąsiu klausimu.

Europos Sąjunga neramiai įgyvendina savo bendrą užsienio ir saugumo politiką ir tik pradeda kurti savo energetikos politiką. Siūloma jos taikymo sritis plati, t. y. sukurti bendrą Europos užsienio politiką energetikos srityje. Manau, kad tai yra teisingas žingsnis, nes tampa akivaizdu, jog užsienio ir energetikos politika susipina ir turime pasirūpinti ateitimi.

Šalys, kurios valdo energetikos šaltinius, gali susigundyti valdyti visą pasaulį arba bent jau daryti ypatingą poveikį tam tikriems regionams. Šiuo pranešimu pristatomi būdai, kaip to išvengti naudojant pagrįstą ES priemonę – solidarumą. Esu tikras, kad Aukšto Atstovo užsienio energetikos politikai pareigų įsteigimas su dvigubu pavaldumu yra labai svarbus. Primenant Henry Kissinger žinomą posakį, šalių, kurios tiekia išteklius, tranzito šalių pareigūnai ir didelių įmonių atstovai kviestų jį, o ji nesugebėtų sustabdyti kvietimų iš ES valstybių narių sostinių.

Europos Parlamento nariai tikėtųsi gauti ataskaitas iš Europos Komisijos dėl pasiūlytos politikos įgyvendinimo ir vertinimo, kaip trečiosios šalys laikosi skaidrumo ir abipusiškumo principų. Jeigu ši politika yra priimtina Europos Sąjungai, mes išvengsime bet kokio suklupimo, kai dvišaliai susitarimai bus sudaryti, apeinant jų kaimynus Europos Sąjungoje.

ES ir Rusija priklauso viena nuo kitos energetikos importo ir eksporto srityse. Abi ieško galimybių diversifikuoti ir jos nesiliaus tai daryti. Tačiau, jos vis dar išliks natūraliomis partnerėmis, papildančiomis viena kitą gana ilgą laiką. Labai svarbu, kad susitarimai tarp ES ir Rusijos būtų grindžiami tarptautine teise ir būtų skaidriai ir aiškiai stebimi. Būdas, kaip tai pasiekti, yra taip pat pristatytas šiame pranešime.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  István Szent-Iványi, ALDE frakcijos vardu. (HU) Ponia pirmininke, Komisijos nary, visų pirma norėčiau pasveikinti Jaceką Saryuszą-Wolskį, kuris parašė puikų pranešimą labai svarbiu ir aktualiu klausimu, ir norėčiau padėkoti jums, kad dirbote kartu, už jūsų bendradarbiavimą ir jūsų norą pasiekti kompromisą.

Neabejotina, kad energetikos saugumo klausimas yra vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria Europos Sąjunga. Dabar pirmiausiai tai nėra techninis klausimas ar ekonominis klausimas, arba net energetikos sektoriaus valdymo klausimas. Iš esmės, tai yra strateginis klausimas.

Visa Europos Sąjunga šiuo metu patenkina 50 % savo energetikos poreikių iš ES išorės. Pagal ekspertų apytikrius apskaičiavimus iki 2030 m. ji patenkins savo poreikius importuodama 70 % savo energetikos. Tai reiškia, kad jos energetikos priklausomybė yra labai didelė. Net dabar daugelis valstybių narių pakankamai dideliu mastu ir keletas naujų valstybių narių priklauso nuo energetikos tiekimo iš užsienio, nuo vieno išorės tiekėjo. Be to, šis tiekėjas vis daugiau ir daugiau eksploatuoja energiją kaip priemonę įtvirtinti savo politinius interesus. Kartais jis pasiryžęs bausti valstybes nares, kitais kartais – išskirti jas. Ponios ir ponai, aš kalbu Rusiją.

Bendra energetikos politika, energetikos politika, grindžiama vienybe ir solidarumu, tiksliai kaip Jacek Saryusz-Wolski tik ką išdėstė, yra neatidėliotinai būtina. Gyvybiškai svarbu, kad mes diversifikuotume mūsų šaltinius ir mūsų transporto koridorius, kadangi pasaulio regionai, su kuriais mes bendradarbiaujame, abiem atvejais yra nestabilūs, arba didžia dalimi nestabilūs, o tai taip pat kelia grėsmę mūsų tiekimo saugumui.

Pranešime siūloma skirti specialų atstovą užsienio energetikos politikai, bet ALDE frakcija to nepalaiko. Mes susirūpinę, kad tai galėtų sukelti konfliktą dėl kompetencijos; mes susirūpinę, kad Europos Parlamento persvarstymo įgaliojimai bus sumažinti, ir mes bijome, kad jis nerodys tikros pridėtinės vertės.

Tačiau, tuo pačiu metu manome, kad labai svarbus aspektas, jog pranešime pabrėžiama energetikos projektų, ypač „Nabuko“, kaip pagrindinio bendro Europos Sąjungos energetikos įsipareigojimo, reikšmė, kurie galėtų reikšti pirmą žingsnį link tikros bendros užsienio politikos energetikos srityje.

Pranešimas ir Jacek Saryusz-Wolski nusipelnė ypatingo gero vardo, kad atkreipė dėmesį į problemas, susijusias su dujotiekiu „Nord Stream“. Šios problemos iš dalies apima aplinkosaugą, bet jos yra taip pat ir politinės problemos, o šis dujotiekis tik gali būti pastatytas, jeigu rasime patenkinamus sprendimus ir patenkinamus atsakymus į visus šiuos klausimus. Energetikos chartijos sutartis yra ypač svarbi, nes ji yra Europos bendradarbiavimo energetikos klausimais pagrindas, ir Rusija turi ją taip pat ratifikuoti. Dėkoju.

 
  
MPphoto
 
 

  Konrad Szymański, UEN frakcijos vardu. (PL) Turime gerą galimybę pasiekti bendrą energetikos politiką. Naujausias Komisijos komunikatas rodo, kad esame teisingame kelyje. Jaceko Saryuszo-Wolskio pranešimas yra taip pat svarbus žingsnis šia kryptimi.

Pirmiausia turime čia atitinkamą energetikos prekybos problemų vaizdą užsienio politikos kontekste. Europos Sąjunga ilgą laiką vengė jų. Rusija priešiškai piktnaudžiavo energetika, kad priverstų mus suprasti, jog prekyba energetika tapo beveik politine priemone. Pranešime energetikos saugumas priskiriamas ES saugumo prioritetams.

Mes randame čia gerai apibrėžtą solidarumo principą ir reikalavimą diversifikuoti tiekėjus ir transporto koridorius. Kyla labai pagrįstos abejonės dėl dujotiekio „Nord Stream“, Rusijos reikalavimo laikytis Energetikos chartijos principų, PPO dalyvavimo ir mūsų energetikos politikos išplėtimo už Europos Sąjungos valstybių nariu ribų.

Dėl visų šių priežasčių mūsų politinė frakcija yra laiminga palaikydama šį pranešimą. Sveikinu pranešėją.

 
  
MPphoto
 
 

  Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, pritariu pranešėjo Jaceko Saryuszo-Wolskio vertinimui, susijusiam su priklausomybės nuo importo problemomis ir didėjančia priklausomybe nuo energetikos kuro importo, ir šiek tiek nesutinku su tuo – pranešime tai labai gerai apibūdinta. Taigi, nesutinku su sprendimais, kurie pateikti šiame pranešime, ir manau, kad svarbūs vidaus, Europos energetikos politikos strateginiai tikslai turėjo būti apsvarstyti šiame pranešime.

Mano nuomone, svarbiausia priemonė sumažinti šią didėjančią priklausomybę nuo importo yra energetikos vartojimo sumažinimas visose srityse ir taip pat manau, kad energijos vartojimo efektyvumo padidinimas 20 %, kurį Europa įsipareigojo pasiekti iki 2020 m., turi būti tikslu, kuris turi palikti savo žymę strateginės užsienio energetikos politikoje. Kai suprantame, kad Rusijoje vien tik statybos sektoriuje yra be reikalo suvartojama tiek dujų, kiek eksportuojama iš Rusijos į Europos Sąjungą, tuomet aišku, kiek galime pasiekti, jeigu įgyvendinsime savo efektyvumo strategijas namuose, o paskui taip pat pakeisime į išorę nukreiptą Europos Sąjungos energetikos strategiją gyvybingu metodu Rusijai. Todėl, pavyzdžiui, tai taip pat įtakos Rusijos vidaus energetikos politiką.

Kalbant naftos tema – priklausomybė nuo OPEK visada yra nuostolinga atsižvelgiant į karštas diskusijas apie Rusiją – sakyčiau: jeigu Europa sugebės sukurti ekonomiškus, efektyvius automobilius pagal bandomąjį modelį ir įgyvendinti aviacinių degalų mokestį aviacijos benzinui, tuomet pasiektume daugiau negu su karštomis diskusijomis su OPEK dėl rinkų ir eksporto galimybių.

Mes palaikome kai kurias dalis, Jacekai Saryuszai-Wolski, bet ne kitas dalis!

 
  
MPphoto
 
 

  Tobias Pflüger, GUE/NGL frakcijos vardu. (DE) Ponia pirmininke, kai kuriais atžvilgiais tai yra labai sąžiningas pranešimas. Formuluotė yra aiški. Iki šiol nėra pagrindo Sutartyje šiai energetikos politikai. Teisingai! Tada man kyla klausimas: kodėl imamasi šios iniciatyvos?

Iniciatyva yra įgyvendinama – dabar tai aiškiau išgirdome pasisakymuose, negu galėjo būti išskaityta pačiame pranešime – dėl Rusijos energetikos politikos. Būtent ši pagrindinė linija yra gija, kuri atsikartoja visame pranešime. Tai yra prieš Rusiją nukreiptas pranešimas – aiškiai įvairiais būdais įvardinant įvairiuose klausimuose – ir tai yra pranešimas, kuriame aiškiai išdėstoma, kad Europos Sąjunga nori būti pasauline veikėja, o užsienio politika energetikos srityje yra faktiškai priemonė pasiekti tą tikslą. Taip pat tai yra sąžininga tam tikrais atžvilgiais ir kažkas, kas gali būti arba negali būti politiškai pageidaujama. Mes to nenorime!

Aiškūs reikalavimai yra pateikiami tam tikrų projektų atžvilgiu. Lobizmo politiką dėl dujotiekio projekto „Nabuko“, kurį taip pat siekiama įgyvendinti šiame Parlamente, taip pat galima rasti šiame pranešime. Su šalimis reikalai sprendžiami bendrai: Turkija yra vertinama beveik išimtinai kaip tranzito centras energijos tiekimui. Tačiau, Turkija yra didesnis interesas, negu tik tranzito centras. Su JAV susijusi formuluotė yra ypač gera. Nurodoma: „pabrėžia intensyvesnio dialogo energetikos srityje su JAV ir kitais svarbiais energetikos partneriais, kurie pritaria ES vertybėms, svarbą“. Aš tik priminčiau jums, kad JAV kariauja Irake su sąjungininkų grupe taip pat iš dalies dėl energetikos klausimų. Jeigu jos yra tos pačios vertybės, turime būti labai aiškūs sakydami „ne“ šiam įvykiui!

Formuluotė yra aiški, kad G8 dalyvaujančios įvairios valstybės narės palaikys interesus energetikos sektoriuje, ir tai bus siejama su kariniais elementais. Kaip sakiau: tam tikrais atžvilgiais pranešimas yra labai sąžiningas. Mano kolega tai apibūdino taip: šis pranešimas dvelkia Šaltuoju karu. Aš manau, kad tai teisinga, ir todėl mano frakcija atmes šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bastiaan Belder, IND/DEM frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, laikas reikalauja konkrečių žingsnių, kurių būtina imtis dėl Europos išorės energetikos politikos. Jaceko Saryuszo-Wolskio pranešime nedaromas spaudimas dėl projekto „Nabuko“, ypač be rimtos priežasties. Mūsų už energetiką atsakingas Komisijos narys Andris Piebalgs iškalbingai praminė šį dujotiekį „bendros Europos energetikos politikos egzistavimo įkūnijimu“. Tikrai, žodžius turi įgyvendinti veiksmai ir todėl taip pat labai teigiamai vertiname, kad buvo paskirtas Jozias van Aartsen į ES projekto „Nabuko“ koordinatoriaus pareigas.

Naujausios britų ir austrų misijos dėl potencialių dujų tiekėjų „Nabuko“, Turkmėnijai ir Azerbaidžanui taip pat yra Europos ryžtingumo įrodymas. Bet kuriuo atveju, teigiami atsakymai iš Ašchabado ir Baku teikia perspektyvą. Du klausimai yra iš esmės svarbūs efektyviam projekto „Nabuko“ tęsiniui, kurio išlaidos siekia milijardus eurų. Visų pirma turi būti pusiausvyra tarp dabartinių grupės savininkų. Trumpai tariant, Austrijos projekto valdytojas OMV turi nedelsiant nutraukti užsispyrusias pastangas priešiškai perimti grupės partnerio Vengrijos naftos ir dujų įmonės MOL valdymą. Aiškiai skubi užduotis ES vardu naujam „Nabuko“ koordinatoriui Joziasui Van Aartsenui bus taip pat būti pasirengusiam tolesnėms Rusijos pastangoms įtraukti šį įdomų energetikos diversifikavimo projektą.

Ponia pirmininke, jeigu projektas „Nabuko“ ir panašūs Europos planai bus nesėkmingi, bus nepakankamas energetikos diversifikavimas naujoms ES valstybėms narėms. Tai pasireikš Europos energetikos rinkos skilimu, o, deja, tada diplomatinė užuolaida nukris ant Europos išorės energetikos politikos. Europos institucijos niekada negali leisti, kad taip įvyktų.

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (NI). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, taip pat kartu su pranešėju manau, kad būtina ir svarbu derinti užsienio politiką su energetikos politika.

Tikiuosi, kad nėra būtina išsamiai išdėstyti, kaip tinkama darna tarp dviejų politikos krypčių, kurios abi bus sustiprintos bendra strategija, lems ekonominį augimą ir Europos gyventojų klestėjimą ir taip pat didesnį politinį stabilumą visame pasaulyje, ir galimą domino efektą mūsų pagrindiniams Europos partneriams.

Tačiau, prioritetas neturi būti išimtinai susijęs su tiekimo saugumu, bet turime tuo pačiu metu susitelkti ties atsinaujinančios, efektyvios energetikos politika, kuri daro Europą vis labiau ir labiau savarankišką energetikos prasme ir taip nepriklausomą nuo išorės spaudimo, kuris gali daryti įtaką, o kartais stiprią, ES įsipareigojimui skatinti demokratiją, žmogaus teises ir taiką.

Efektyvi bendra politika turi būti grindžiama padidintais ištekliais atsinaujinančios energijos moksliniams tyrimams ir taip pat investicijomis į atomines jėgaines, ir todėl turime susitelkti ties tuo, ką turime: įgūdžius, profesionalizmą ir technologijas. Jeigu taip pat pridėtume politinės valios, galime paversti Europos energetinę krizę unikalia galimybe: pasiekiant visišką technologinį pranašumą, kad, kai kils neišvengiama pasaulio energetinė krizė, nugalėtume savo pagrindinius konkurentus susidurdami su ekonominiu iššūkiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE-DE). – Ponia pirmininke, šiandieninė diskusija galėtų būti vadinama „Kas turės lemiamą balsą vykdant ES užsienio politiką: ar didelės bendrovės ir trečiosios šalys, ar ES institucijos?“

Kurdama bendrą politiką energetikos srityje, kaip siūlo Jacek Saryusz-Wolski, ES taps daug stipresne dalyve, geriau įsitvirtinusi ginti visus savo narių interesus, pasaulinėje arenoje. Bendra energetikos politika turi tapti mūsų bendrosios saugumo politikos esmine dalimi.

Jau 2006 m. sausio mėn. ES valstybės pradėjo suprasti, kad Rusija energetiką naudojo ir naudos kaip centrinę savo užsienio politikos priemonę. Prezidentas Vladimir Putin atvirai apibrėžė valstybės valdomą įmonę „Gazprom“ tokiame vaidmenyje. Mano valstybei Estijai tai nėra naujiena: Estija patyrė visapusiško masto energetikos blokadą prieš 16 metų, kai Rusija nubaudė savo ankstesnę koloniją už bandymą tapti tikrai nepriklausoma.

Šis pranešimas rodo, kad jau seniai laikas laikytis suvienyto požiūrio. Per dažnai dvišaliai susitarimai iš tikrųjų lėmė demokratinių standartų nepaisymą ir sukėlė tikrą žalą ES vieningumui ir patikimumui. Pavyzdžiui, Baltijos jūros dujotiekio projektas visų pirma turi būti vertinamas kaip politinė priemonė, kuri suteiks galimybes Vladimiro Putino Rusijai toliau skaidyti ES, nuteikdama tam tikras valstybes prieš kitas.

Todėl, stipriai palaikau dvi pagrindines mintis šiame pranešime: sukurti specialaus ES atstovo pareigybę koordinuoti užsienio energetikos politikos kryptis ir įtraukti energetikos solidarumo išlygą į būsimas Sutartis. Bet mane ypač skatina Komisijos nario Andriso Piebalgso giliai profesionalus, konstruktyvus ir būsimas metodas ir aš nekantriai laukiu mūsų gero bendradarbiavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Hannes Swoboda (PSE). (DE) Ponia pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti pranešėjui Jacekui Saryuszui-Wolskiui už galimybę gerai dirbti su juo ir sugebėjimą pasiekti kompromisą. Vienas iš šių kompromisų buvo tik paminėtas ir liečia atsakingus už užsienio politiką energetikos srityje asmenis. Žinau, kad tai yra sudėtinga poleminė sritis, ir Komisijos narys vis dar turės daug daugiau nuveikti šioje srityje. Jeigu tai bus įgyvendinta, ne tik užsienio reikalų politikai, bet taip pat ir Komisijos energetikos politikai turės dalyvauti.

Vienas svarbus tikslas mūsų užsienio politikos energetikos srityje yra diversifikavimas. Tai nereiškia, kad norime imtis veiksmų prieš tas valstybes, iš kurių gauname žaliavinę naftą arba gamtines dujas, bet tikrai norime panaudoti kitus šaltinius. Net Rusija bando gauti prieigą prie šaltinių, kad tiektų žaliavinę naftą arba gamtines dujas į Europą. Mūsų teisėta teisė yra bandyti taip pat gauti tokio pobūdžio prieigą. Be to, abipusiškumo klausimas yra svarbus su Rusija susijęs aspektas. Mūsų frakcijai tai nesukuria politikos vis-à-vis Rusiją, bet lygių teisių politiką. Jeigu Rusija atidaro savo rinkas, mes taip pat taip darysime. Bet mūsų negalima prašyti viską atidaryti tuo metu, kai Rusija viską uždaro. Mums tai neturi jokios prasmės.

Paskutinis pastebėjimas, kurį norėčiau paminėti, yra labai sudėtingas klausimas, taip pat įtrauktas į pakeitimą, ir tai yra santykis tarp energetikos politikos ir žmogaus teisių politikos. Kai su mano kolegomis trumpai lankiausi Azerbaidžane, mes aptarėme tai. Deja, dauguma mūsų tiekimo šaltinių yra valstybėse, kuriose žmogaus teisių klausimui nėra teikiamas didžiausias prioritetas. Dėl to negalime sakyti, kad negausime daugiau energijos iš šių valstybių. Bet tai turi reikšti – jeigu norime likti patikimi – kad atliksime abu veiksmus: kursime energetikos politiką, bet taip pat ir žmogaus teisių politiką, ir gerinsime žmogaus teisių padėtį šiose valstybėse. Neturi reikšmės, kai sakome, kad „gauname energiją; niekas kita mūsų nedomina“. Turime pasiūlyti lygiagrečią strategiją. Tai yra vienintelis patikimas veiksmas, kurį turime atlikti.

 
  
MPphoto
 
 

  Samuli Pohjamo (ALDE). (FI) Ponia pirmininke, taip pat noriu pasveikinti Jaceką Saryuszą-Wolską už puikų pranešimą labai svarbiu klausimu. Pranešimas rodo, kad Sąjunga vis dar turi daug padaryti, kad įtvirtintų bendrą politiką energetikos srityje.

Kaip būdo pagerinti savarankiškumą energetikos srityje, diversifikuoti energetikos šaltinius ir kontroliuoti klimato kaitą norėčiau pabrėžti atsinaujinančios energijos svarbą. Vis dar turime gerokai investuoti į mokslinius tyrimus ir gamybos vystymą, jeigu norime padidinti atsinaujinančios energijos dalį.

Valstybės narės turi sugebėti išlaikyti savo teisę priimti sprendimus dėl energetikos ir eksploatuoti savo energetikos šaltinius, bet tuo pačiu metu mums reikia bendradarbiavimo, geriausios praktikos mainų ir taip pat bendrų taisyklių ir reglamentų, kad skatintume bendros energetikos politikos kūrimą.

Taip pat svarbu įgyvendinti bendrus projektus dėl atsinaujinančios energijos bendradarbiaujant su Sąjungos kaimyninėmis šalimis, kad visos Europos atsinaujinančios energijos ištekliai galėtų būti panaudoti veiksmingiau, efektyviai ir tvariai.

 
  
MPphoto
 
 

  Inese Vaidere (UEN). – (LV) Ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui Jacekui Saryuszui-Wolskiui už jo labai išsamų ir nepaprastai aktualų pranešimą. Energetika yra sritis, kurioje ES dalijasi kompetencija su valstybėmis narėmis. Aišku, kad šiomis aplinkybėmis dirbti link bendros užsienio politikos energetikos srityje nėra lengva užduotis. Tačiau, kaip įmanoma greičiau spręsdami situaciją tampame priklausomi nuo mūsų energetikos tiekimo iš nestabilių valstybių su abejotinais demokratiniais mandatais. Energetikos tiekimo saugumas yra svarbus bendro saugumo elementas. Dabartinė patirtis parodė, kad energetika gali būti labai efektyvia politinio spaudimo priemone. Vienintelė atsakomoji priemonė yra bendra politika ir solidarumas. Vienas iš didžiausių Europos Sąjungos tiekėjų yra Rusija, su kuria nauja partnerystė ir bendradarbiavimo susitarimas šiuo metu yra ruošiamas. Energetikos chartijos principai turi būti įtraukti į šį susitarimą, ir, žinoma, Rusija turi ratifikuoti chartiją. Dėl ne ES valstybių, kuriose galima atsižvelgti į didėjantį energetikos poreikį, Europos Sąjunga turi užtikrinti, kad technologija, susijusi su atsinaujinančios energijos šaltiniais, yra tiekiama joms lengvatinėmis sąlygomis. Ateityje tai neabejotinai bus vertinga daugelyje atveju. Praėjusią savaitę Komisija paskelbė pasiūlymą dėl tolesnio rinkos liberalizavimo. Deja, tai nedelsiant susidūrė su opozicija iš tam tikrų valstybių narių ir iš Rusijos. Tai simptomiška, kad opozicija yra iš tų valstybių, kuriose neseniai įmonės bandė pasinaudoti ypatingų dvišalių santykių kūrimu, ignoruodama kitų valstybių narių teises ir interesus, kaip, pavyzdžiui, dėl šiaurės Europos dujotiekio projekto. Norėčiau tikėti, kad mes vis dėlto sugebėsime susitarti ir kad taip pat tai padarys mus stipresniais tarptautiniuose santykiuose. Dėkoju.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie Anne Isler Béguin (Verts/ALE). (FR) Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti mūsų pranešėjui. Energetika tapo geostrateginiu klausimu dar kartą. Tai yra taip pat Europos Sąjungos Achilo kulnas. Kadangi ji viena negali patenkinti savo energetikos poreikių, ES siekia diversifikuoti savo tiekimo šaltinius pagal prekybos susitarimus, pasirašytus su valstybėmis Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir Eurazijoje.

Naujausias nesutarimas tarp Europos Sąjungos ir Rusijos dėl Energetikos chartijos yra ženklas, kad energetikos saugumas perėjo į naują amžių. Susiduriama su nykstančiomis naftos atsargomis, vyraujančiu branduoliniu pavojumi ir kylančiomis energetikos jėgomis, pvz., Rusija ir Brazilija, todėl taip pat labai svarbu iš naujo suformuoti ES tvarią vystymosi politiką. Šiuo atžvilgiu, nuosekli užsienio politika atspindės Pavasario Europos Vadovų Tarybos nustatytus atsinaujinančios energijos tikslus. Taip pat energijos vartojimo efektyvumas taps mūsų išorės santykių prielaida. Nepakanka reikalauti nepertraukiamo tiekimo iš kitų valstybių, ypač kaimyninių valstybių, garantijos. Mes taip pat turime užtikrinti, kad yra vykdomas realus koordinavimas tarp 27 valstybių narių.

Iš tikrųjų energetikos saugumas reiškia suvereniteto Europos sektoriuje praradimą, kuris dabar tapo strateginis. Spaudimas, kurį energetikos tiekimas daro vyriausybėms, neturi mūsų priversti skubiai priimti šių sprendimų arba ignoruoti principus, kuriuos kartu kūrėme. Kaip ankstesnis Europos Parlamento Pirmininkas minėjo, Prezidente Vladimirai Putinai, derėtis dėl žmogaus teisių mainais už mūsų energetikos poreikius negalima. Priešingai mūsų tiekimas turi priklausyti nuo pagarbos žmogaus teisėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Miguel Portas (GUE/NGL). (PT) Šis pranešimas pradedamas realia problema – Sąjungos energetikos priklausomybe – bet baigiamas neteisinga išvada. Priešas nėra Rusija, nepriklausomai nuo mūsų nuomonės apie Vladimirą Putiną, nei Alžyras, nepriklausomai nuo to, ar pritariame jų ginkluotosioms pajėgoms. Klimato kaita, iškastinio kuro našta ir gyvenimo būdas, kuris apima didelį energijos vartojimą, tai yra mūsų – vidaus ir išorės – priešininkai. Mes nesusidorosime su jais, susitelkdami ties saugumo klausimais, priklausančiais Šaltojo karo amžiui.

Saugumo manija pažeidžia bendradarbiavimą ir lemia vidaus politiką „bet kas vyksta“: nuo branduolinio lydinio iki pasikliovimo biodegalais. Tik vakar laikraštis Le Monde atskleidė Paulo Crutzeno išvadas: ekvivalentiškai iškastinio kuro kiekiui agrodegalų litras gali prisidėti dvigubai daugiau prie šiltnamio efekto.

Baigdamas norėčiau perfrazuoti José Sócrates žodžius: Galbūt būtų gera mintis dar kartą pradėti klausyti mokslininkų ir ekonomistų, nei formuoti geostrategus.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Wise (IND/DEM). – (IT) Ponia pirmininke, kai ES kalba apie bendrą užsienio politiką energetikos srityje, turite labai tiksliai žinoti, su kuo siūlote turėti reikalų. Prezidentas Vladimir Putin oficialiai teigia „Komisija neturi turėti jokių iliuzijų. Jeigu ji nori pirkti rusiškas dujas, ji turi turėti reikalų su Rusijos valstybe“.

Įmonė „Gazprom“ nėra privati įmonė. Tai yra valstybės priemonė, kuria kontroliuojama Rusijos užsienio politika. Be to, ji yra Prezidento Vladimiro Putino politinių pakalikų ir, tariamai, organizuoto nusikalstamumo rankose. Pavyzdžiui, Alisherio Usmanovo. Šis džentelmenas, komunistinio aparato sūnus, yra įmonės „Gazprom Invest Holdings“, grupės, kuri tvarko įmonės „Gazprom“ verslo veiklą už Rusijos ribų, pirmininkas. Jis yra žmogus, su kuriuo mes turime reikalų. Jis yra žmogus, kuris nutraukia dujų tiekimą, jeigu klientės valstybės drįsta abejoti įmonės „Gazprom“ reikalavimais. Tariamai kaip gangsteris ir reketininkas jis atliko šešerių metų kalėjimo bausmę Tarybų Sąjungoje 1980 m., jis galimai buvo atleistas nuo bausmės Uzbekijos mafijos vadovo ir heroino valdovo Gafuro Rakhimovo, apibūdinamo kaip Alishero Usmanovo patarėjo, reikalavimu.

Alisher Usmanov nupirko laikraštį Kommersant. Po trijų mėnesių žurnalistas Ivan Safronov, Vladimiro Putino režimo kritikas, kurį tik prieš kelias savaites energingai apklausė FSB, kaip dabar KGB yra vadinama, paslaptingai iškrito pro savo buto langą ir mirtinai užsimušė, vis dar spausdamas rankose neseniai nupirktą apsipirkimo krepšį..

Pagal Craig Murray, ankstesnį Didžiosios Britanijos ambasadorių Uzbekijoje, būtent Alisher Usmanov įsakė anksčiau šiais metais nutraukti tiekimą Gruzijai. Prašom atkreipti dėmesį, ponia pirmininke, Kremlius dabar atsisakė suteikti leidimą dujotiekio į Europos Sąjungą per Gruzijos teritoriją statybai. Tai žmonės, su kuriais norite turėti reikalų. Tai yra žmonės, aplink kuriuos norite suformuoti savo užsienio politiką energetikos srityje. Komisijos nary, sėkmės! Jums jos prireiks.

 
  
MPphoto
 
 

  Godelieve Quisthoudt-Rowohl (PPE-DE). – (DE) Ponia pirmininke, visų pirma norėčiau pagirti pranešėją Jaceką Saryuszą-Wolskį. Iš dalyvavimo gausos tokiu vėlyvu laiku galite matyti, koks yra svarbus pranešimas, ir galite taip pat pajausti, kaip emocionaliai įkrauta atmosfera, kai klausome įvairių pasisakymų iš skirtingų tautų ir frakcijų atstovų. Todėl, galima pagirti, kad dokumentas buvo iš tikrųjų parašytas ir patvirtintas.

Kaip prekybos ir ekonominių santykių tarp ES ir Rusijos pranešėja norėčiau išryškinti du aspektus, o paskui pateikti bendrą pastabą.

Pirmas aspektas susijęs su dvišaliais energetikos susitarimais. Jeigu perskaičiau teisingai, Jaceko Saryuszo-Wolskio pranešimas yra „bendros Europos užsienio energetikos politikos kūrimas“. Kitaip tariant, ši bendra užsienio politika energetikos srityje dar neegzistuoja. Kol ji vis dar neegzistuoja, turi būti įmanoma rasti kitus būdus kalbėti apie energetiką. Valstybės narės sugeba efektyviai susitarti tarpusavyje – tai labai pageidautina, tai nėra nemalonus darbas. Negalima paskelbti veto dvišaliams susitarimams. Pagarba pranešėjo realizmui – nes žinau, kad jis norėjo kažko kita – kad jis parašė tai savo pranešime tokiu būdu.

Mano antrasis pastebėjimas: energetikos chartijos sujungimas su Rusijos PPO naryste. Energetikos chartijos ratifikavimo sujungimas su prisijungimu prie PPO yra žingsnis atgal. Jeigu Rusija yra PPO narė, tai taip pat palanku ES. Be to, patys nesugebame priimti sprendimo šiuo klausimu.

Pranešėjo pranešimas, palaikantis bendrą energetikos politiką, krypsta link Rusijos, bet tai tiesiog atitinka situaciją šiandien.

 
  
MPphoto
 
 

  Libor Rouček (PSE). – (CS) Ponios ir ponai, Europos Sąjunga vis daugiau ir daugiau priklauso nuo tradicinių energetikos, ypač naftos ir gamtinių dujų, šaltinių. Būtina imtis daug svarbių priemonių, kad apribotume ir sumažintume priklausomybę. Pavyzdžiui, reikia iš esmės taupyti energetiką ir padidinti mokslinius tyrimus šioje srityje. Reikia pradėti labiau išnaudoti alternatyvų kurą, pvz., nuo vėjo, vandens ir biomasės iki branduolinių reaktorių. Reikia užtikrinti tiekimo teritorinį diversifikavimą esant didesnei valstybių ir maršrutų įvairovei.

Visų šių iššūkių ir užduočių negalima išspręsti vieniems nacionaliniu lygiu. Tai tampa aišku – ir net politikai daugumoje euroskeptiškų valstybių pradeda suprasti tai – kad turime kartu surasti sprendimą, pasinaudodami savo bendra Europos politika. Tai taip pat taikoma bendrai Europos užsienio politikai energetikos srityje.

Todėl kaip būtiną žingsnį ir gyvybiškai svarbų elementą diskusijoje pristatant šią politiką teigiamai vertinu Jaceko Saryuszo-Wolskio pranešimą. Pranešime pateikti svarbūs principai ir rekomendacijos: Europos Sąjunga turi laikytis jų, kad ji galėtų ginti visų savo narių interesus, kad ji galėtų vieningai reikšti savo nuomonę, įskaitant tuos, kurie yra už Sąjungos ribų. Tarp šių doktrinų ir svarbių principų yra labai svarbus solidarumo, solidarumo krizės atvejais, principas. Galima palaikyti visas šias doktrinas ir principus. Tačiau, kad suprastume juos, mums taip pat reikia naujo, stipresnio teisinio pagrindo, kitaip tariant mums reikia Reformų sutarties. Mano nuomone, turime turėti omenyje šį aspektą, svarstydami mūsų bendros užsienio politikos energetikos srityje sukūrimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Henrik Lax (ALDE). (SV) Ponia pirmininke, dėkoju pranešėjui, kad siekė padaryti Rusijos – Vokietijos projektą „Nord Stream“ bendra ES problema. Iš tikrųjų būtent taip yra iš tikrųjų. ES reikia dujų, o Rusijai reikia pajamų iš jos eksporto. Tuo pačiu metu projektas kelia baimę ir susirūpinimą gyventojų Baltijos regione tarpe ir yra suprantamas kaip grėsmė. Mums reikia pasitikėjimą ugdančių priemonių, kad išsklaidytume šį nepasitikėjimą. Rusija negali toliau kurstyti antagonizmo tarp savęs ir tautų, kurios supa jos svarbiausią eksporto maršrutą, aistrų. Bet tik suvienyta ES gali pakeisti tai, kas dabar suprantama kaip grėsmė, galimybe ir žingsniu į priekį palaikant santykius su Rusija.

Kad projektui suteiktume „žalią šviesą“, ES turi pareikalauti: patikimo jos pasekmių aplinkai vertinimo, kompensacijos garantijos, jeigu dujotiekis sukels nelaimingus atsitikimus, ir visapusiško kontroliuojančios institucijos su atstovais iš valstybių aplink Baltijos jūrą operacijų tikrinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). – (PL) Ponia pirmininke, Komisijos nary, norėčiau pastebėti, kad atskirų šalių ir visuomenių atžvilgiu yra trys saugumo tipai, kurie yra svarbiausi: energetikos saugumas, maisto saugumas ir asmeninis saugumas. Todėl dėkoju pranešimo dėl Europos užsienio politikos energetikos srityje autoriui Jacekui Saryuszui-Wolskiui, kad jis sudarė šį sudėtingą idėjų rinkinį Europos Sąjungos energetikos saugumo tema. Ar galiu tuo pačiu metu išreikšti viltį, kad bendra energetikos politika bus įrašyta į Europos Sąjungos reformų sutartį.

Lenkija, kuriai aš atstovauju, patiria interesų išsiskyrimo padarinius energetikos politikoje tarp atskirų valstybių narių. Ryškus pavyzdys yra kelias, kuriame Rusija ir Vokietija įgyvendina savo Baltijos jūros dujotiekio investicijas, darydamos žalą Lenkijos ir kitų Baltijos valstybių interesams.

Prieš dvejus metus, ES Tarybos susitikime Lenkija paskelbė pasiūlymą dėl bendros energetikos politikos, kuri galėjo būti apibūdinta šūkiu „vienas už visus ir visi už vieną“. Gerai, kad šiandien aptariamame pranešime judama ta kryptimi, siūlant bendrus sprendimus, kurie padėtų anksčiau minėtam principui įsigalioti. Galiausiai negali būti abejonės, kad be vienybės saugant Europos Sąjungos energetikos interesus, be solidarumo krizės atvejais principo laikymosi Europos Sąjunga nebus vertinama kaip viena institucija.

 
  
MPphoto
 
 

  Jana Hybášková (PPE-DE). – Ponia pirmininke, Komisijos nary, norėčiau padėkoti ir pasveikinti jus bei J. Saryusz-Wolskį dėl vykdomo darbo ir pasiektų rezultatų.

Leiskite man šiandien pradėti svarstyti naują pasiūlymą, ne dėl aukšto Komisijos nario posto, bet visiškai naujo klausimo. Sukurkime Europos alternatyvių energijos šaltinių fondą. Galbūt nustebsite, kodėl šneku dėl šio klausimo. Ar kada nors esate girdėję apie nepaprastą naktį šalčio apimtose JAV 1965 m., po kurios sekė staigus gimstamumo padidėjimas? Tikriausiai atsimenate 1986 m. gegužės pradžią – Černobylį – ir po jo sekusias valandas, dienas ir mėnesius. Bet, Komisijos nary, jūs tikriausiai neturėjote galimybės atvykti ir pasilikti Kuveite 1991 m., kai ten degė 300 naftos telkinių.

Visais šiais atvejais energetikos saugumas buvo nepakankamas. Kodėl yra šis nepakankamas energetikos saugumas? Todėl, kad nėra pasirinkimo laisvės; esame labai priklausomi.. Kaip ČEZ įkūrėjo anūkė žinau, kad galime sakyti, jog Česká republika ilgiau nebėra ‘Česká’, bet ‘ČEZká’!

Kai jūs paprašėte, kad 2020 m. 20 % energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių ministras pirmininkas M. Topolánek atėjo ir pasakė mums, kad jis galėtų pasirašyti, nes tai visiška nesąmonė. Laikydamiesi tokio požiūrio mes liksime nesaugūs, nes neturėsime pasirinkimo laisvės. Kaip ją pasiekti? Savaime suprantama, ne tiktai išorinės diversifikacijos būdu – mes, europiečiai, turime rasti savo vidinių šaltinių. Taigi, Europos alternatyvių energijos šaltinių fondo sukūrimas panaudojant energijos tarifus padėtų ne kitos Lisabonos strategijos 2020 m. kūrimui, bet darant realią įtaką tokiems žmonėms kaip M. Topolánek, o mes turėtume naujų energijos šaltinių, todėl būtume ne tokie priklausomi.

 
  
MPphoto
 
 

  Ana Maria Gomes (PSE). (PT) Šioje rezoliucijoje atsiskleidžia ryškūs Europos energetikos politikos neatitikimai. Iš tikrųjų Europos Sąjunga šiuo atžvilgiu nėra svarbus veikėjas pasauliniu mastu. Asmenys, kurie kaip ir aš tiki, kad Europos Sąjunga turėtų užsigarantuoti minimalią strateginę autonomiją, gali tik apimti siaubo matyti, kokie šiuo aspektu esame pažeidžiami. Tai nėra utopinės ekonominės nepriklausomybės klausimas, bet greičiau pripažinimas, jog reikia geriau derinti nacionalines politikas, užtikrinant solidarumą tarp valstybių narių ir stiprinant savitarpio santykius su pasauliniais partneriais; šie santykiai nėra tokie vienodi, bet numatomi ir grindžiami europiniu požiūriu. Pavyzdžiui, tik mes, europiečiai, galime prieštarauti „skaldyk ir valdyk“ politikos vykdymui, kuri tokia ryški santykiuose su Rusija.

Šiame pranešime pabrėžiamos Europos energetikos rinkos politinis aspektas. Kol valstybės narės laikosi požiūrio taikomo Europos apginklavimo gynybos tikslams rinkoje ir toliau reikalauja remti suverenumą ir anachronistinį protekcionizmą šalies viduje, o už jos ribų liberalizmą, kuris nėra Adamo Smitho, o tik turintis Adamo Smitho bruožų, tol Europa nežengs koja kojon su pasauliu, kuriame pagrindiniai veikiantys asmenys laiko energetiką ypač politizuotu ir strateginės svarbos klausimu. Taigi pranėšėjo siūlymas įsteigti Aukščiausiojo vadovo postą yra naudingas ir turėtume kaip įmanoma greičiau šį klausimą spręsti.

Tačiau šioje srityje ES susiduria ne tik su strategine būtinybe užtikrinti tiekimo saugumą. Reikia skubiai keisti susidariusią padėtį, susijusią su Europos energetikos politikos nuoseklumu dabartiniu laikotarpiu ir mūsų energetikos šaltinių nedidelio diversifikavimo nulemtais ekologiniais aspektais. Todėl Europa negali toliau remti korumpuotų ir despotiškų režimų naftą išgaunančiose šalyse. ES išorės energetikos politikoj turi būti numatyta būtinybė laikytis žmogaus teisių, tinkamai valdyti ir palaikyti ekologinę pusiausvyrą.

Pabaigoje priminsiu, kad užteršimas ir įvykių seka pasirašius Kioto protokolą, naftos kainos, moralė ir žmogaus teisių imperatyvai, politinis ir ekonominis nestabilumas susijęs su priklausomybe nuo angliavandenilių, naujų ekologiškai nekenksmingų technologijų potencialas galintis sukelti naują industrinę revoliuciją Europoje ir visame pasaulyje – visos šios priežastys rodo, kad ES privalo vykdyti įvairiapusę, tačiau nuoseklią išorės politiką.

Ponia pirmininke, galiausiai norėčiau pasveikinti pranešėją J. Saryuszą-Wolskį.

 
  
MPphoto
 
 

  Šarūnas Birutis (ALDE). – (LT) Ponios ir ponai, norėčiau padėkoti pranešėjui už puikų pranešimą. Dar kartą pakartosiu savo mintį, kad jis tikrai būtinas ir laiku paruoštas, nors gal ir per vėlai. Jau keletą kartų pabrėžiau, kokie svarbūs bendros energetikos politikos ir energijos tiekimo saugumo klausimai, nes šių problemų sprendimas gyvybiškai svarbus Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims.

Prisiminkime A. Laperrouze pranešimą dėl transeuropinių tinklų gairių svarstytą prieš dvejus metus. Deja, Parlamente supratimas buvo visiškai kitoks ir kai kuriose šalyse toks išliko, pavyzdžiui, dėl Šiaurės atšakos projekto. Gyvenimas parodys, kas buvo teisus.

Šiandien kelia pasitenkinimą tai, kad padėtis keičiasi ir Europos Komisija ėmėsi drąsių iniciatyvų. Rugsėjo 19 d. pranešimas ir susiję ir pagaliau atitiko mūsų lūkesčius.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Ibrisagic (PPE-DE). (SV) Ponia pirmininke, pirmiausia leiskite pasveikinti pranešėją ne tik paruošusį ypač gerą pranešimą, bet ir padariusį tai pačiu laiku. J. Saryusz-Wolski atliko labai svarbų darbą nuo energetikos naudingumo aspekto perkeldamas dėmesio centrą į energetikos geopolitinę svarbą. Būtent geopolitinis ir saugumo aspektai svarbiausi tiems iš mūsų, kurie yra gimę už geležinės uždangos; šių aspektų Vakarų Europa ilgai nepaisė. Galbūt dėl šios priežasties būtent tai yra svarbiausias klausimas, apie kurį diskutuoja pranešėjas.

Mums reikia vykdyti bendrą politiką, siekiant kaip galima geriau apsaugoti mūsų bendrus interesus šiame ypač strategiškai svarbiame regione. Esu dėkinga J. Saryuszui-Wolskiui, išdrįsusiam paruošti šį pranešimą, kuriame pateikta svarbių ir pažangių minčių. Mes privalome turėti omenyje, kad saugus energijos tiekimas gyvybiškai svarbus šimtams milijonų Europos piliečių.

Galiausiai J. Saryusz-Wolski yra visiškai teisus teigdamas, kad turime kalbėti vienu balsu šiuo klausimu, ypač dėl to, kad energetikos klausimas yra visiškai aiškiai taip pat ir saugumo klausimas. Visa mūsų užsienio ir saugumo politikos patirtis rodo, kad jei mums nepavykdavo kalbėti vienu balsu, patirdavome nesėkmę ir mūsų piliečiai dėl to kentėdavo. Taigi aš tik galiu paraginti, kad mes visi pritartume J. Saryuszo-Wolskio pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Adrian Severin (PSE). – Ponia pirmininke, J. Saryuszo-Wolskio pranešimas svarbus ir pačiu laiku. Europos Sąjungai energetika šiandien strateginis klausimas kaip prieš dešimtmečius buvo anglis ir plienas. Taip, Europos Sąjungai būtina bendra Europos užsienio politika energetikos srityje. Pradėdamas šiuo teiginiu manau, kad reikia pagrįsti atsakymus į du klausimus.

Pirma, kaip būtų galima vykdyti bendrą energetikos išorės politiką nevykdant bendros energetikos vidaus politikos? Mums reikia bendros institucijos, kuri vykdytų technologinę plėtrą šioje srityje; reikia, kad Europos biudžetas būtų finansuojamas tinkamu būdu iš tinkamų šaltinių; reikia laikytis nuoseklios energijos gaminimo strategijos; reikia integruoto energijos transportavimo tinklo, suderintų paskirstymo sistemų ir Europos Sąjungos politikos, kurioje būtų pusiausvyra tarp vartojimo ir gamybos. Mums reikia iš tikrųjų laisvos energijos vidaus rinkos.

Antra, kaip būtų galima vykdyti bendrą energetikos užsienio politiką nevykdant visuotinės bendros užsienio politikos? Pati svarbiausia Rusijos problema. Deja, Rusijai atrodo, kad bet kokia bendra Europos energetikos strategija yra nukreipta prieš jos interesus. Kokią galėtume įsivaizduoti įtikinamą, abiems pusėms naudingą strategiją energetikos srityje esant tokiems santykiams su Rusija? Šiandien Rusijos elgesys nepriimtinas. Tačiau mes turime teisę ne tik pasakyti Rusijai kaip elgtis, bet turėtume motyvuoti ją šitaip elgtis. Taigi manau, kad reikia pritarti J. Saryuszo-Wolskio pranešimui, bet reikėtų suprasti, kad tai tik vienas, būtinas, svarbus žingsnis ilgame kelyje siekiant bendro tikslo.

 
  
MPphoto
 
 

  Alejo Vidal-Quadras (PPE-DE). – (ES) Ponia pirmininke, reikėtų pasveikinti J. Saryuszą-Wolskį, nes jo pranešime aiškiai įvardyti pagrindiniai klausimai, į kuriuos Sąjunga turėtų atsižvelgti, kad vykdytų tikrai bendrą užsienio politiką energetikos srityje: tarpusavio sąveika su eksportuojančiomis šalimis, būtinybė geriau koordinuoti diplomatiją Europos lygiu energetikos klausimu ir integruotos bei konkurencingos rinkos sukūrimo svarba.

Energetikos išorės politikos srityje būtina atsiminti, kad verslas kontroliuojantis savo rinkas nuo gamybos iki galutinio pardavimo kaip yra elektros energijos atveju yra kitoks palyginus su verslu, kurio gamyba priklauso nuo beveik jam nepavaldžių aplinkybių kaip yra dujų atveju.

Be to, neturėtume painioti protekcionizmo, kurį smerkiame, su apsauga, kuri yra atsargumo priemonė. Mums reikia vėl sutelkti dėmesį į šią problemą laikantis tarpusavio priklausomybės požiūrio, nes Europos Sąjungoje gyvena apie 500 mln. vartotojų, kurie turi stiprią įtaką pasaulinei rinkai.

Tačiau kartojame tą pačią klaidą, nesuderindami diplomatinių pastangų nacionaliniu ir europiniu lygiu; tai mus silpnina ekonominiu ir geopolitiniu požiūriu. Reikia užtikrinti, kad dvišaliai susitarimai tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių nekeltų grėsmės europiniu lygiu dedamoms pastangoms. Daugelyje valstybių narių daugiau kaip 90 % jų suvartojamos energijos importuojama, todėl turime palaikyti gerai veikiančius ir pastovius ryšius su šalimis gamintojomis.

Tačiau būna atvejų, kai ryšiai susilpnėja dėl nenumatytų įvykių, kurie turi neigiamos įtakos prekybai tarp regionų; dėl to šiuo metu kenčia Ispanija, o visai nesenai tokią padėtį stebėjome Lenkijoje ir kitose valstybėse narėse.

Ponia pirmininke, padarysiu išvadą, kad tik vykdant dorą Europos energetikos išorės politiką išvengsime panašių situacijų ateityje ir todėl bet kokį naują teisinį pagrindą ir bet kokias naujas institucines priemones, padedančias to siekti reikia...

(Pirmininkė nutraukė kalbantįjį)

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE). – (RO) Ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau pasveikinti pranešėją, atlikus daug pastangų reikalaujantį darbą ir pademonstravus tiesumą, nagrinėjant daugybę Europos bendros politikos energetikos srityje aspektų.

Vienas iš aspektų, kuriuos norėčiau paminėti savo kalboje, yra Juodosios jūros regiono svarba įgyvendinant anksčiau minėtą ateities politiką. Pastaraisiais metais matėme keletą energetikos krizių, kurios turėjo įtakos taip pat ir Europos Sąjungai. Pastovaus energijos tiekimo užtikrinimo siekimas ir taip pat skaidri rinka neabejotinai tapo Europos Sąjungos prioritetu.

Šiame kontekste Juodosios jūros regionas labai svarbus siekiant užtikrinti Europos energetikos sektoriaus saugumą, diversifikuojant energijos išteklius ir perdavimo tinklus; taip pat reikšminga Europos iniciatyva sustiprinti Juodosios jūros regioninį bendradarbiavimą, kuriant sinergiją, kurią reikėtų maksimaliai išnaudoti siekiant šio tikslo. Ypač pabrėžiu projektų „Nabuko“ ir „Constatnta-Trieste“ strateginę svarbą.

Taigi pritariu dėmesiui, kurį J. Sarvusz-Wolski skyrė savo pranešime šiems projektams, ir taip pat sveikinu neseniai paskirtą projekto „Nabuko“ koordinatorių Europoje. Ne mažiau svarbus siekis stiprinti energijos koordinatorių tinklą bei įgyvendinti Energetikos bendrijos sutartį. Tikiuosi, kad po šių iniciatyvų seks dar ryžtingesni veiksmai įgyvendinant bendrą energetikos politiką, veiksmai, kurie padės gerą pagrindą Juodosios jūros regionui, nuo kurių prasidės dialogas su išorės partneriais, besiremiantis abipusiškumu ir tarpusavio pasitikėjimu, bendromis vertybėmis ir, suprantama, laikantis tarptautinių įsipareigojimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogdan Klich (PPE-DE). – (PL) Ponia pirmininke, šis puikus Jaceko Saryuszo-Wolskio pranešimas parodo, kad svarbiausi ES energetikos politikos aspektai šiuo metu yra saugumas ir tiekimas. Mes jau esame pusiau priklausomi nuo užsienio tiekėjų: dujų atveju priklausomi 57 % ir naftos atveju 82 % Tai reiškia, kad krizė, kilusi tarp tiekėjo ir Europos Sąjungos arba tiekėjo ir tranzitinės šalies, galėtų turėti pragaištingą įtaką mūsų ekonomikai ir mūsų piliečiams. Todėl tampa dar svarbiau mūsų teisinėje sistemoje ir taip pat reformų sutartyje įtvirtinti solidarumo principą tarp valstybių narių ištikus krizei.

Tačiau norint, kad šis principas būtų taikomas praktikoje, būtina sukurti strateginių atsargų sistemą, didinti transporto tinklų linijų skaičių, o, trumpai sakant, sukurti veiksmingą atsako sistemą, kuri tiektų techninę pagalbą šalims labiausiai nukentėjusioms nuo krizės. Taip pat valstybių narių solidarumas turi būti akivaizdžiai matomas bendroje užsienio politikoje energetikos klausimu ir puiku, kad Komisija patikina mus, jog ketina įgyvendinti tokią politiką, kaip mums tvirtino Komisijos narys A. Piebalgs. Valstybėms narėms vis dar reikia įsitikinti tuo, kad galėtų liautis rūpintis tik savo interesais, o laikytųsi bendro požiūrio ir rūpintųsi bendra gerove.

Svarbu, kad ši politika remtųsi diversifikacijos principu, pirmiausiai kalbant apie energijos šaltinius ir tiekėjus, ir toliau apie kelius ir energijos perdavimo būdus. Būtina užtikrinti politinę ir finansinę paramą naujos infrastruktūros projektams, pavyzdžiui, naftotiekiui Odesa-Brody-Plockas arba dujotiekiui „Nabuko“, tačiau mes taip pat priversti prieštarauti nesantaiką sėjantiems projektams, pavyzdžiui, Baltijos jūros dujotiekiui. Galiausiai Europos Sąjungos planų su kaimynais, ypač artimiausiais, pastovus elementas, kaip Europos kaimynystės politikos dalis, visuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis turėtų būti įtrauktas straipsnis skirtas energetikai, kaip buvo įtraukti straipsniai skirti kovai su terorizmu; šito mes Europos Parlamente reikalaujame.

 
  
MPphoto
 
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Ponia pirmininke, pradėsiu padėkodamas pranešėjui.

Manau suprantate, koks sudėtingas šis klausimas ir kaip sunku atsižvelgti į visas klausimo puses, tačiau reikia stengtis kreipti dėmesį į visą problemos sudėtingumą. Dirbdamas neįsivaizduoju, kad esu „Ponas Energetikas“. Išorės energetikos santykiai remiasi trimis ramsčiais: pirmasis yra tiekimo tranzitas (šiuo klausimu dirbu su kolegomis Benita Ferrero-Waldner ir Peteriu Mandelsonu); antrasis ramstis yra ekologiškai švari energija ir energetikos efektyvumas įgyvendinant pasaulinę energetikos efektyvumo platformą (šiuo klausimu dirbu su Stavrosu Dimas ir Janezu Potočniku); ir trečiasis ramstis susijęs su energijos resursų neturėjimu (dirbu su Louisu Micheliu).

Tai rodo, kaip viskas sudėtinga, o viršuje šios piramidės yra valstybės narės. Sutartyje ir taip pat reformų sutartyje įrašyta labai svarbi mintis: kiekviena valstybė narė atsako už energijos rūšių derinimą šalyje. Būtent todėl, manau, pranešime raginama kalbėti vienu balsu. Galvoju, kad tai svarbiausia mintis perteikta pranešime. Tai padaryti toli gražu nėra paprasta ir mums dar reikia daug įdėti pastangų. Tikiu, kad šis pranešimas suteikia puikią galimybę visai Europos Sąjungai pajudėti šia kryptimi.

Dabar aptarkime C. Beazley klausimą, nes, manau, jame atsispindi viso proceso esmė. Kodėl energetikos klausimai turėtų būti nagrinėjami partnerystės ar bendradarbiavimo susitarimuose, vėliau pasirašytoje sutartyje su Rusija, jeigu yra Energetikos chartija?

Energetikos chartija yra daugialypis dokumentas. Kalbant apie Rusiją mūsų santykiai energetikos srityje yra neabejotinai žymiai platesni. Mes investuojame Rusijoje. Rusija investuoja čia. Rusijos branduolinis reaktorius greičiausiai bus pastatytas Baltarusijoje. Tai reiškia, kad mums reikia stiprinti abipusį pasitikėjimą, o pasitikėjimas galėtų būti stiprinamas, jei būtų labai aiškūs teisiniai reikalavimai, nusakantys abiejų pusių pareigas ir teises.

Jei jie būtų išdėstyti, tada galėtume daryti išvadą, jog yra sričių kur mums reikėtų Išorės energetikos atstovo. Girdžiu raginimą iš kitų partnerių, jog reikia Aukščiausiojo vadovo. Sutartyje išdėstytos nuostatos, nusakančios Sąjungos vystymosi sąlygas, taigi turėtume sutikti suteikti mandatą – sakydamas mandatą turiu omenyje mandatą išorės prekybos politikai, panašiai kaip 133 straipsnio komiteto atveju – tada remdamasis šiuo mandatu įgaliotas asmuo galėtų tartis su išorės tiekėjais, tranzito šalimis ar kitais energetikos rinkos dalyviais.

Jei mes tvarkysime šiuos reikalus atskirai, turėsime žymai mažiau galios. Turėtume vertinti tai kaip simbiozę, nes tai susiję su kalbėjimu vienu balsu. Jei nekalbate vienu balsu, tada jums nereikia pasiuntinio. Jei kalbate vienu balsu, tada jums būtinai reikia pasiuntinio.

Taigi aš palaikysiu šią poziciją. Norėčiau jums padėkoti už puikią diskusiją. Buvo labai įdomu. Kai Komisija paruoš dokumentą dėl energetikos išorės santykių, manau, kad Parlamentas grįš prie šios problemos, nes jos išspręsti negalite paruošę tik vieną pranešimą. Tai būtų per daug optimistiška. Dar kartą norėčiau padėkoti pranešėjui už gerai atliktą darbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks trečiadienį.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. Šiandien ekonominės jėgos smarkiau negu bet kada grumiasi dėl energijos išteklių. Kinija teikia besivystančioms šalims didžiulę pagalbą nekeldama sąlygų ir taip atlygindama už energijos tiekimą. Rusija naudoja savo dujas ir naftą daryti spaudimą, kad ir vėl taptų pasauliniu žaidėju. Jungtinės Valstijos numato, kad ateityje bus daugiau priklausoma nuo branduolinių technologijų. Kokioje padėtyje yra Europos Sąjunga?

Kalbant apie energetikos tiekimą ir saugumą tapo būtina palaikyti vieniems kitus. ES šalys, kurios potencialiai gali tapti energijos tiekėjomis, pavyzdžiui, Malta, susiduria su problemomis, kurias turėtų spręsti Europos Sąjunga bendrai. Kaip ir nelegalios imigracijos atveju, iškilus energetikos problemoms, turėtų įsikišti ES. Bendra užsienio politika energetikos srityje neturėtų apsiriboti tiekimu ir saugumu, bet taip pat spręsti du esminius klausimus: šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir antrasis klausimas dėl alternatyvių energijos šaltinių. Šiame platesniame kontekste tik bendra užsienio politika energetikos srityje gali būti prasminga; ją galima palyginti su trikampiu, kurio viršūnėje tiekimas ir saugumas, o pagrindą sudaro klimato kaita ir alternatyvūs energijos šaltiniai.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. – Dėdami pastangas spręsti klimato kaitos problemas neturėtume statyti į pavojų pastangas apsaugoti biologinę įvairovę, ekosistemas ir Europos maisto saugos sistemą. Kovo 8–9 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose nurodyta, kad planinė užduotis gaminti 10 % biodegalų yra tinkamas rodiklis tuo atveju, jei kalbama apie gamybą išlaikant ekologinę pusiausvyrą. Pirmos kartos biodegalų poveikis gali būti didesnis nei galvota iš pradžių, pavyzdžiui, JAV noras naudoti bioetanolį atvedė prie to, kad biodegalų gamybai daugiausiai naudojami grūdai. Ši paklausa turi neigiamą įtaką grūdų tiekimui į Europą ir galima prognozuoti, kad sumažėjus Amerikos grūdų pertekliui tiekimas taps daug blogesnis. EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) ir MŽŪO (Maisto ir žemės ūkio organizacija) numato, kad biodegalų gamyba turės didelę įtaką žemės ūkio produktų kainai, o tai gali turėti sunkių padarinių maisto produktus importuojančioms šalims. Todėl reikalinga visapusė tarptautinė biodegalų sertifikavimo sistema – kaip nurodyta J. Saryusz-Wolskio ir B. Thomsen pranešimuose – kurios laikantis ir eksportuojamos, ir importuojamos prekės į ES būtų sertifikuojamos. Sertifikavimo kriterijų pagalba turėtų būti užtikrinta, kad naudojant biodegalus išmetama žymai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų per visą eksploatavimo laiką ir kad dėl jų gamybos nemažėja bioįvairovė ar nekyla rimtų socialinių-ekonominių problemų, pavyzdžiui, neiššaukiama didelė maisto produktų kainų infliacija.

 
  
MPphoto
 
 

  András Gyürk (PPE-DE), raštu. (HU) Pranešime „Bendros Europos energetikos užsienio politikos link“ išreikšta svarbi mintis, kad energijos tiekimas Europai vis labiau priklauso nuo nestabilių ir nedemokratinių šalių. Šią vis aiškiau matomą priklausomybę stiprina tai, kad energijos sunaudojama vis daugiau ir vis dažniau ji naudojama kaip politinio spaudimo priemonė.

Tokie procesai skatina kaip galima skubiau įgyvendinti bendrą Europos energetikos politiką paremtą solidarumo principais.

Didelio masto energijos valdymo projektai Europoje gali būti būdas įgyvendinti bendrą politiką praktikoje, todėl reikia džiaugtis, kad neseniai Europos Sąjunga paskyrė koordinatorių vadovauti svarbiausiam iš šių projektų projektui „Nabuko“. Tai ir kartu faktas, kad iki šiol abejojanti Vengrijos vyriausybė nusprendė paremti naftotiekio statybą galėtų reikšti, kad dujotiekis jungiantis Europos vartotojus su Kaspijos jūros regionu dabar galėtų tapti sėkmingos bendros energetikos politikos simboliu, o ne būti svyravimo simboliu. Per keletą metų naftotiekis „Nabuko“, diversifikuojantis ir išteklius, ir transporto koridorius, galėtų parodyti, kad bendrų veiksmų rezultatas yra didėjantis tiekimo saugumas ir vartotojams prieinamos kainos. Tai atitinka visų valstybių narių interesus, bet ypač svarbu Vengrijai, kuri šiuo metu priklauso vien tik nuo Rusijos dujų.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE), raštu. – (RO) Europos energetikos politikos tikslas yra sukurti, stabilizuoti ir reguliuoti vidaus rinką; tokią tendenciją taip pat matome paskutiniame Europos Komisijos energetikos pakete.

Buvo tikima, kad vidaus rinkos liberalizavimo rezultate ES taps svarbiu žaidėju tarptautiniame energetikos žaidime, tačiau pasirodė, kad iš tikrųjų Sąjungos energetikos politikai trūksta išorės aspekto ir vienodumo.

Nauja realybė, kurioje konkurencija ir liberalizacija yra susijusios su klimato kaita ir išteklių saugumu, kelia ne tiktai išorės iššūkius (baimė energetiniu požiūriu priklausyti nuo vienintelio tiekėjo, kuris savo padėtį naudoja kaip politinį ginklą), bet taip pat svarbius vidaus iššūkius, kurie parodo valstybių narių gebėjimą savo nacionalinius interesus statyti į antrą vietą, kad būtų sukurtos prielaidos vystyti bendrą nuoseklią energetikos politiką.

Kitas žingsnis – išteklių diversifikavimas stiprinant bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis, ypač Rytų Europos ir Centrinės Azijos. Tokiu būdu užtikrinamas valstybių narių ir jų kaimynių vystymasis įgyjant panašių bruožų ir skatinamas tarpregioninis bendradarbiavimas, o tai būtina, kad Europos energetikos išorės politika būtų veiksmingesnė.

Europos energetikos bendrijos plėtimasis rytų kryptimi skatintų energetikos liberalizavimo užbaigimą, paruošdamas palankias aplinkybes galimam Europos Sąjungos plėtimuisi ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Gay Mitchell (PPE-DE), raštu. – Gyvybiškai svarbu užtikrinti, kad ES vystymosi politikos principų ir tikslų būtų paisoma ir jais remiamasi įgyvendinant energetikos ir užsienio politikos numatytas priemones. Galimybė prieiti prie energijos šaltinių yra būtina aplinkybė sudaranti sąlygas augti ekonomikai ir užtikrinanti elementarias gyvenimo sąlygas visiems žmonėms.

ES valstybės narės ir Europos energetikos bendrovės plačiai bendradarbiauja su besivystančiomis šalimis energetikos srityje, nors ne visada aišku, kokią naudą patiria šių šalių piliečiai iš tikrųjų. Dėl šios priežasties remiu visus veiksmus, kurių tikslas skatinti skaidrumo didėjimą, remti teisinę valstybę ir gerinti valdymą energetikos sektoriuje.

Ekonomikos vystymas nereiškia, kad reikia pakartoti industrinių šalių praktiką ir teršti aplinką. Daugelis besivystančių šalių yra labai priklausomos nuo energijos šaltinių, kurie išskiria daug anglies dioksido. Joms reikia pagalbos, kad galėtų diversifikuoti savo energijos šaltinius ir derinti energijos rūšis išlaikant ekologinę pusiausvyrą. Apgailestauju, kad Kinijoje paplitusios akmens anglimi kūrenamos elektrinės. Turėtume visais prieinamais būdais skatinti pereiti prie aplinką neteršiančių technologijų, statant aplinką neteršiančias jėgaines ir lengvinant švarių technologijų perdavimą.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika