Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Posėdžio stenograma
Antradienis, 2007 m. rugsėjo 25 d. - Strasbūras Tekstas OL

16. Atidėta žemė 2008 m. (diskusijos)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Kitas klausimas yra pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kurį išnagrinėjo Žemės ūkio ir kaimo plėtras komitetas taikydamas išlygas Reglamentui (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiam bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiam tam tikras paramos schemas ūkininkams už atidėtą žemę 2008 m. (COM(2007)0523 - C6-0302/2007 - 2007/0194(CNS)).

 
  
MPphoto
 
 

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Ponia pirmininke, galiu pasakyti, kad grūdų rinkos perspektyvos yra mūsų dėmesio centre, nes esame situacijoje, kai per pastaruosius mėnesius neregėtai išaugo kainos. Tokia padėtis ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje.

Kai kuriose Europos dalyse pernelyg gausiai lijo, o kitose buvo sausros, todėl klimato sąlygos grūdinėms kultūroms šiais metais mūsų regione nebuvo palankios. Apytikriai gauta 258 mln. tonų ir 2007 m. derlius yra mažesnis negu vidutinis. Šiuo metu privalomi 10 % žemės atidėjimai senosiose valstybėse narėse, ES-15 šalyse, neatitinka dabartinės rinkos padėties. Šiomis aplinkybėmis Komisija pasiūlė neatidėti žemės 2007 m. rudens derliui ir 2008 m pavasario sėjai. Pagal mūsų apskaičiavimus, taip padarius Europos Sąjungoje bus papildomai užauginta nuo 10 iki 17 mln. tonų ir tai, manau, turės teigiamą įtaką sektoriui bei tikimasi, kad taip pat prisidės prie grūdų sektoriaus stabilizavimo.

Būtinai reikia priimti greitą sprendimą šiuo klausimu, kad ūkininkai galėtų nuspręsti dėl kitų metų gamybos planų, ir esant tokioms aplinkybėms esu labai dėkinga, kad Parlamentas, matyt, supratęs klausimo skubumą, sutiko taikyti pagreitintą procedūrą. Iš tikrųjų esu labai dėkinga.

Galiausiai mūsų įstatymo siūlymas bus kaip įmanoma trumpesnis ir paprastesnis bei nepadidins administracinės naštos.

Žvelgiant į priekį būtina vertinant būklę gerai išnagrinėti, ar atidėjimai yra vis dar tinkama priemonė esant dabartinėms ir numatomoms ateityje rinkos sąlygoms. Taip pat reikia apsvarstyti, kaip taikant atidėjimų sistemą išlaikyti aplinkai teikiamą naudą, kalbame apie daugiamečių pievų priežiūrą, pakrančių apsaugos juostas ir priemones susijusias su klimato kaita.

Taigi dėkoju, kad greitai sureagavote. Malonu matyti, kad Parlamentas iš tiesų gali imtis priemonių, kai to labai reikia.

 
  
MPphoto
 
 

  Neil Parish (PPE-DE), AGRI komiteto pirmininkas. – Ponia pirmininke, Komisijos nare, taip, Parlamentas gali labai greitai imtis priemonių. Be abejo, mintis, kad Parlamentas galėtų būti apkaltintas dėl to, jog ūkininkai nežinotų, ką sodinti savo žemėje šiais metais, labai sukaupė mūsų mintis ir mums buvo malonu su jumis dirbti, kad galėtume priimti šį tvirtą sprendimą. Taip pat dėkoju savo vadovaujamam komitetui, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui, dėl vienbalsiai priimto sprendimo.

Iš tikrųjų norėčiau panagrinėti, kokie dideli pokyčiai įvyko per vienus metus! Prieš dvylika mėnesių mes kalbėjome, kad kviečių kaina yra 90 EUR už toną. Dabar kalbame apie 270–290 EUR, taigi kalbame apie trigubai didesnę kainą. Todėl dabar laikas rimtai apsvarstyti, ar nereikėtų atidėjimų sumažinti iki 0 % Norėčiau grįžti dar anksčiau. Kai pagalvoji, daugiau nei 20 metų kalbėjome Europoje apie maisto perteklių, manėme, kad iš tiesų ūkininkų nebereikia, kad turime pakeisti žemę į kažką kitą ir kad maisto saugos klausimas yra visiškai nesvarbus. Staiga maisto saugos klausimas pasidaro svarbus.

Manau, kad kalbant šiuo klausimu egzistuoja ir moralinis aspektas. Jei pasaulis perpildytas maisto, tada Europai galbūt iš viso nereikia gaminti savo dalies, bet kai pasauliui trūksta maisto ir kainos kyla aukštyn, tada Europa moraliai įpareigota gaminti maistą. Europa niekada nebadaus, kad ir kokia būtų maisto kaina, nes mes iš esmės turime pinigų sumokėti už jį, bet daugelyje pasaulio vietų bus badas. Staiga atsiduriame kitokiame pasaulyje ir turime su tuo susitaikyti. Kaip minėjau, Komisija siūlo panaikinti žemės atidėjimą 2008 m. ir 2008 prekybos metų pradžioje, nes rinkos kainos yra nepaprastai didelės.

Komisijos narė sakė, kad kai kuriose Europos vietose buvo sausros, o kitose – liūtys. Matome, kad padėtis grūdų klausimu keičiasi visame pasaulyje, nes Australijoje didėja druskingos žemės plotai ir tampa ypač sunku auginti. Taip pat stebime, kad Kinija ir Indija suvartoja neregėtai daug maisto, nes kyla jų ekonomika ir žmonės nori daugiau valgyti. Visos šios priežastys daro įtaką kviečių ir kitų grūdinių kultūrų auginimui pasaulyje. Šiuo metu tikriausiai turime tik apie pusę atsargų kokias turėjome ir ištekliai senka, taigi pats laikas juos papildyti.

Komisijos nare, tikiu ir esu įsitikinęs, kad jūs taip pat tikite, kad jei vykdome bendrą žemės ūkio politiką, kuri atsieta nuo produkcijos lygio, iš tikrųjų negalime atidėti žemės daugeliu atžvilgių; jei kada buvo vykdoma politika susijusi su gamyba, tada reikalingas atidėjimas, taigi šiuo metu pats laikas panaikinti jį.

Panaikinę atidėjimus turime atsiminti, kad aplinkosaugos prasme jie atneša tam tikros naudos, taip pat turime atminti, kad dabar ūkininkai turės pasirinkimą atidėtą žemę arti arba nearti. Jei pasirinktų nearti jie galėtų ir toliau gauti išmokas pagal vieno ūkio išmokų sistemą, bet ekonominė nauda gaunama iš tikrųjų auginant javus reikš, kad daugelis žemdirbių suars žemę. Vis dėlto mes galime išlaikyti šešių metrų juostas aplink laukus ir gyvatvores dėl aplinkosauginių tikslų ir, manau, kad tai taip pat geras sprendimas.

Tai nėra problema, kurią turėtume šiandien išspręsti, bet galvoju, kad vertinant būklę reiktų aptarti klausimą apie biodegalus ir, be jokios abejonės, turėtume pereiti prie antros kartos degalų, o nenaudoti jų gamybai kviečių ir aliejinių augalų sėklų. Antra vertus, prieš metus, kai kainos buvo nedidelės, aš palankiai tai vertinau, bet šiuo metu išaugus kainoms mes tik aštrintume situaciją.

Rekomenduoju Parlamentui šį klausimą greitai išspręsti. Dėkoju visoms grupėms už paramą ir esu labai dėkingas Komisijos narei už greitą atsakymą. Manau, jog kartu dirbdami galime rasti teisingą sprendimą. Yra keletas pakeitimų pateiktų Socialistų frakcijos ir Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso vardu, kurių daugelį galėsime remti. Tačiau vieno pakeitimo, būtent dėl mokesčio grūdų eksportui, negaliu priimti, nes praeityje žemdirbiai kentėjo dėl mažų kainų. Prašau neapmokestinti vos tik pakilus kainoms, nes, mano nuomone, tai nebūtų gerai. Jei ketiname turėti reikalų su rinkos jėgomis, tai ketiname susidurti su gyvenimo realybe.

 
  
MPphoto
 
 

  Esther de Lange, PPE-DE frakcijos vardu. – (NL) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti Komisijos narei, kad ji dalyvavo ryte ir dabar dalyvauja diskusijose, kurios buvo įtrauktos į darbotvarkę paskutiniu momentu. Tačiau labiausiai norėčiau padėkoti, kad ji pasiūlė panaikinti privalomus atidėjimus kitą sezoną. Ji pasveikino greitai atlikus darbą, bet Komisija taip pat parodė, kad sugeba palyginti greitai reaguoti į pasikeitimus rinkoje, kur šiuo metu užsitęsė sumažėjęs grūdų tiekimas į ES. Prognozuojama, kad šio sezono pabaigoje taip pat bus mažiausios pasaulinės atsargos per visą laiką.

Todėl priemonės kontroliuoti tiekimą, pvz., privalomi atidėjimai įvesti 1992 m. daugiau neturi jokios prasmės. Dėl tos priežasties logiška, kad Komisija siūlo, šią prievolę dabar panaikinti. Taip pat logiška, kad Komisija išlaiko atidėjimų sistemą, tik sumažina privalomų atidėjimų dydį nuo 10 % iki 0 % Diskusijos vyks ir toliau. Galų gale atėjus laikui vertinti būklę bus tinkamas momentas aptarti, kaip reikėtų keisti esamas taisykles ir struktūras.

Be to, suprantu, kad jei pritartume šiam siūlymui ir Taryba greitai priimtų sprendimą, ko gero, pasiektume greičio rekordą leisdami įstatymą. Tai būtų ženklas piliečiams ir ypač žemdirbiams, kad jei būtina, ES gali greitai priimti sprendimus.

Ponia pirmininke, norėčiau paklausti dar vieno dalyko ne kaip Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) atstovas, bet kaip CDA narys, Europos Parlamente atstovaujantis Nyderlandams. Ir kituose sektoriuose atsižvelgiant į dabartinį rinkos vystymąsi būtų tinkama pademonstruoti tam tikrą lankstumą. Pavyzdžiui, pieno pramonės sektoriuje paklausa staigiai auga ir, ko gero, Europa neatskleidžia viso savo potencialo. Viena išeitis būtų leisti ne iki galo kai kuriose valstybėse narėse išnaudotas kvotas parduoti kitoms šalims arba dar keliais procentais padidinti kvotas 2008 m. balandžio 1 d.

Ponia pirmininke, taigi baigdama norėčiau asmeniškai kreiptis į Europos Komisiją, kad ši iškilus būtinybei tokį patį veržlumą spręsdama problemas parodytų ir kituose sektoriuose, kaip pademonstravo grūdų sektoriuje.

 
  
MPphoto
 
 

  Luis Manuel Capoulas Santos, PSE frakcijos vardu. (PT) Man taip pat labai malonu matyti čia Komisijos narę ir norėčiau pasakyti, kad dabartinės sąlygos grūdų rinkoje įpareigoja mus apgalvoti, bet visų pirma veikti, ir noriu pasveikinti Komisiją užėmus aktyvią poziciją.

Socialistų frakcija Europos Parlamente pritaria Komisijos narės atliktai dabartinės padėties analizei ir sutinka, kad vertinant būklę turėsime galimybę giliau išnagrinėti šį klausimą ir priimti labiau pagrįstus galutinius sprendimus dėl ateities. Taip pat visiškai suprantame, kad mums iškilusi problema negali būti išspręsta paprasčiausiai panaikinus atidėjimus, nors kaip pereinamąją priemonę ruošiamės tą daryti, bet sutinkame, kad tokie veiksmai galėtų ženkliai padėti atkuriant pusiausvyrą rinkoje ateinančiais metais.

Mes pritariame nuomonei, kad vertinant pagal pesimistinį scenarijų dėl tokios priemonės taikymo mažiausiai pusė iš dabar atidėtų 3,89 mln. hektarų žemės vėl būtų išarta ir per metus esant normalioms klimato sąlygoms galėtų būti pagaminta mažiausiai nuo 5 iki 10 mln. tonų, nors dalis žemės nėra labai derlinga, todėl suprantama, kodėl žemdirbiai ją atidėjo.

Tačiau manome, kad norint pasiekti šį tikslą reikėtų, jog Komisija truputį pailgintų laiką, t. y. pailgintų priemonės taikymo laikotarpį nuo vienų iki dvejų metų; suprantama, jog priemonės taikymas turėtų būti ilgesnis, nes akivaizdu, kad žemės ūkiui trūksta planavimo ir kad kito rudens žiemos sezono pradžioje mes vis dar nebūsime priėmę galutinio sprendimo dėl diskusijos, kuri vyks vertinant būklę, rezultatų. Todėl raginu Komisiją atsižvelgti į pakeitimą, kurį mes teiksime dėl šių padarinių ir kuris, esu tikras, gaus daug balsų rytdienos plenarinėje sesijoje.

Antra vertus, mes suprantame, kad pradėjus vėl dirbti šią žemę išryškės neigiamos pasekmės anglies dvideginio išskyrimo ir biologinės įvairovės aspektu. Šiandien visi pripažįsta, kad vykdant žemės atidėjimą atsiranda pridėtinė vertė aplinkos apsaugos požiūriu. Todėl manome, kad būtų gerai, jei Komisija kaip galima greičiau atliktų poveikio aplinkai studiją, kad galėtume sužinoti visas svarbias aplinkybes būtinas priimant sprendimą šiuo klausimu ir kurį būsime įpareigoti priimti per metus.

 
  
MPphoto
 
 

  Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf (Verts/ALE). (DE) Ponia pirmininke, Komisijos nare, taip, mes dirbome greitai, bet Komisija vėlavo teikdama savo siūlymus. Šis klausimas jau seniai buvo aptartas ir augintojų nekantrumas beveik buvo kurstomas keliant klausimą, kada visa tai pagaliau baigsis. Tiesa tokia, kad mes nieko nevilkinome, nei norėjome taip daryti.

Jūs teisinatės, kad kainos labai didelės, ir būtina vykdyti jų stabilizavimą, tikiuosi, abu esame patenkinti – ypač jūsų vyras ir jo įmonė – kad pinigai pagaliau pasieks įmones. Tai padaryta labai pavėluotai ir turėtume būti atsargūs čia sakydami, jog privalome kažką daryti, kad sumažintume kainas. Dar daugiau, tai šiek tiek prieštarauja šį rytą jūsų išsakytam teiginiui dėl cukraus. Prisiminkite, ką sakėte: esant tokioms grūdų kainoms visai įmanoma, kad žmonės dabar vartos daugiau grūdų nei cukraus. Jei dabar vėl sumažinsite grūdų kainas, bus pakenkta jūsų logikai ir jūsų ketinimams.

Jūs atkreipiate dėmesį į faktą, kad priežastis yra sėjomaina. Taip, tai tiesa. Iš pradžių tai buvo priemonė susijusi su sėjomaina, nes sėjomainai taip pat reikalinga vegetacijai. Tai reiškia, kad turime pasidomėti gamtos apsaugos aspektu, net jei pastaraisiais metais jo buvo labai nepaisoma, tiesiog leidžiant vykdyti nuolatinius atidėjimus dėl ko didelė dalis bus paimta energetikos produktų gamybai.

Mes prašome, kad pakeitime atsispindėtų ne tik tai, ką turėjote mintyje kalbėdama apie 2008 m., bet taip pat pasakykite Parlamente dirbantiems, kaip turėtų būti vykdoma sėjomaina atsižvelgiant į aplinkos apsaugos aspektą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vincenzo Aita, GUE/NGL frakcijos vardu. – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, tikiu, kad Parlamentas turėtų įvertinti tai kaip naują veiksnį, nuo kurio prasidės naujas apmąstymų periodas ir naujos diskusijos apie žemės ūkio gamybą Europoje. Klausimas ne tik apie tai, kad patyrėme klimato pokyčius ir kai kuriose kaimo vietovėse susidūrėme su gamybos sunkumais. Problema ta, kad keičiasi žemės ūkio gamybos sistema šioje srityje – apie tai buvo kelis kartus minėta ankstesnėje diskusijoje – nes šiandien, kaip girdėjome, daugelis javų gaminama naudojant skirtingas sistemas.

Esmė ta, kad dabar mes turėtume išnagrinėti, kokią politiką žemės ūkio gamyboje pastaraisiais metais įgyvendino Europos bendrija. Svarstome ne tiktai grūdų problemą, kelių mėnesių laikotarpyje turėsime taip pat imtis mėsos ir pieno gamybos problemos, nes jau pastebimi pokyčiai gamyboje šioje srityje ir gamybos sumažėjimas. Dėl šios priežasties manau, kad Komisijos narė ir Komisija privalėtų atidžiai apsvarstyti klausimą ir suteikti Parlamentui galimybę galutinai išspręsti šias problemas siekiant išvengti dabartinės situacijos: maisto kainų kilimo, keliančio problemas daugeliui šeimų Europoje ir kitur pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Jim Allister (NI). – Ponia pirmininke, tuo metu kai pašarų kainos laipsniškai ir nepakeliamai kyla, atnešdamos nuostolius mūsų intensyvios gamybos sektoriui, būtų nusikalstama neįdirbti derlingos žemės, nes ją apdirbus sumažėtų mūsų priklausomybė nuo užsienio eksporto. Taigi atidėjimus reikia panaikinti ir panaikinti dabar.

Bet reikia daryti dar daugiau, taip pat sukurti veiksmų planą, skirtą įveikti grėsmingą mūsų intensyvių sektorių krizę. Manyčiau, kad veiksmų plane turėtų būti numatytas tiesioginis spaudimas tarptautiniams prekybos centrų tinklams, kad jie atsisakytų kainų nustatymo strategijos, smukdančios žemės ūkio gamintojų produkcijos kainą. Jei taip nebus padaryta, didžioji mūsų intensyvaus sektoriaus dalis sužlugs. Tai būtų didžiausia šiandienos žemės ūkio politikos nesėkmė ir šią problemą, Komisijos nare, turėtumėte skubiai spręsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Esther Herranz García (PPE-DE). – (ES) Ponia pirmininke, pradėsiu nuo to, kad pritariu skubos tvarka priimtam Europos Parlamento sprendimui nedelsiant panaikinti privalomus atidėjimus.

Galvoju, kad dėl didelio žemės ūkio žaliavos kainų kilimo labiausiai nukentėjo Europos vartotojai ir ūkininkai. Manau, kad dabartinė padėtis turėtų paskatinti mus visapusiškai apsvarstyti šiuo metu bendroje žemės ūkio politikoje vykstančius pokyčius, ir turėtume užtikrinti, kad šioje srityje priimti sprendimai atitiktų pasaulinį kontekstą, kuriame stulbinančiai didėja trečiųjų šalių poreikiai, ypač dėl vartojimo didėjimo tokiose šalyse kaip Indija ir Kinija, kurioms tenka lemiamas vaidmuo pasaulinėje ekonomikoje.

Jei tokia deficito padėtis tęsis, manau, kad Europos Sąjunga turėtų galvoti apie naujų priemonių sukūrimą, kurios padėtų išvengti nesulaikomo maisto produktų kainų kilimo.

Ilgus metus girdėjome, kad bendra žemės ūkio politika pernelyg brangiai kainuoja Europos mokesčių mokėtojams, bet dabar norėčiau, kad vyriausybės paaiškintų piliečiams, kodėl jie turi mokėti daugiau už duoną ir pieną. Taip pat norėčiau, kad vyriausybės išaiškintų, kokias priemones jos pasirengusios priimti, kad užtikrintų teisingas kainas vartotojams ir apsaugotų, kad pernelyg didelė naštą nebūtų užkrauta ant gamintojų pečių, nes dėl to kiltų pavojus daugelio firmų rentabilumui.

Pasauliui reikia vis daugiau maisto ir eksponentiškai didėjančio vartojimo problemos neišspręs žemės ūkio politika, kuri tampa vis labiau nedora ir ribota Europos gamintojų atžvilgiu. Manau, kad Europos vadovai turėtų du kartus pagalvoti prieš pastatydami gamintojus į padėtį be išeities.

Galvoju, kad Europos Sąjunga vertindama bendrosios žemės ūkio politikos būklę turėtų įvesti mechanizmus, kurie padėtų išvengti rimtos deficito padėties ateityje, jei nenorime, kad kiti pasauliniai gamintojai monopolizuotų tarptautines rinkas.

 
  
MPphoto
 
 

  Rosa Miguélez Ramos (PSE). – (ES) Ponia pirmininke, teisybė, kad grūdų atsargos pastaraisiais metais sumažėjo, ir jau girdėjome keletą priežasčių, susijusių su dabartine padėtimi didėjantis vartojimas besivystančiose šalyse, nepalankios klimatinės sąlygos šalyse gamintojose ar eksportuojančiose šalyse vidaus vartojimui rezervuota produkcija. Taip pat negalime pamiršti, kokį poveikį turėjo tam tikri spekuliaciniai veiksmai, pavyzdžiui, Paryžiaus ar Čikagos rinkose. Visi šie veiksniai turėjo įtakos tam, kad kainos pasiekė nematytas aukštumas.

Tačiau, pagal Tarptautinės grūdų tarnybos duomenis, be tiekimo problemos egzistuoja atsargų problema: 17 % mažesnės pasaulinės atsargos negu pagal Maisto ir žemės ūkio organizaciją turėtų būti, kad garantuotų maisto saugą, ir Bendrijos atsargos, kurios praktiškai išbaigtos parduodant rinkoje brangiau nei pasaulinė kaina.

Komisijos nare, manau, kad artėjant būklės vertinimui turėtume pagalvoti, kokį vaidmenį šioje krizėje turėjo tam, kad išnyko Bendrijos rinkos reguliavimo priemonės.

Europos Sąjunga pernelyg rūpinasi dėl atsargų tvarkymo išlaidų ir Pasaulinės prekybos organizacijos daromo spaudimo; pertvarkydama savo žemės ūkio politiką, labiau rūpinosi gamyba bei rinkų liberalizavimu ir atgręžė nugarą gamintojams bei vartotojams, nepaisydama pagrindinio BŽŪP principo užtikrinti ekonominę nepriklausomybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernadette Bourzai (PSE). (FR) Ponia pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau išreikšti savo paramą tam, kad laikantis savanoriškumo principo vėl bus dirbama šiuo metu atidėta žemė, kad padidėtų grūdų ir aliejinių augalų auginimas Europoje, kad būtų papildytos atsargos ir taip būtų užtikrinta ekonominė nepriklausomybė.

Vis dėlto, ko gero, prireiks dvejų gamybos ir prekybos metų, kad ūkininkai prisitaikytų prie šių pakeitimų. Taip pat svarbu, kad grūdų eksportui taikome kvotas, taip visų pirma rūpindamiesi Europos poreikiais.

Priešingai, esu atsargesnė dėl siūlymo uždrausti apmokestinti gyvulių pašarą. Puikiai žinau, kad ūkininkai patiria didelių sunkumų dėl maisto produktų kainų pakilimo, bet nenorėčiau, kad ši priemonė atvertų kelią genetiškai modifikuotų sojų ir kukurūzų importui. Tačiau pritariu, kad reikėtų remti ir skatinti gyvulių pašarų be GMO pramonės vystymą Europoje; tokia pramonė labiau užgarantuotų ir maisto saugos sistemą, ir mūsų ekonominę nepriklausomybę.

Taip pat norėčiau pažymėti, kad nors žemės atidėjimas daugiau nėra pagrįstas ekonominiu požiūriu, tačiau labai svarbus biologinės įvairovės išsaugojimo bei dirvožemio ir upių apsaugos aspektu; tai reikėtų pripažinti bei išlaikyti. Todėl Socialistų frakcija prašo Komisijos atlikti poveikio aplinkai vertinimą dėl žemės atidėjimų programos atsisakymo. Svarbiausia galvoju apie pasekmes, kurias atidėjimų panaikinimas turėtų taip reikalingai žiedadulkių šaltinių įvairovei ir bičių nektarui tuo metu, kai šis sektorius išgyvena rimtą krizę.

Galiausiai atidėjimų panaikinimas dabar nepadės išspręsti visų problemų nagrinėjant BŽŪP 2008 ir 2009 m.

 
  
MPphoto
 
 

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Ponia pirmininke, dėkoju jums ir turėčiau labai padėkoti nariams už visas teigiamas pastabas, visas pastangas stabilizuoti mūsų grūdų rinką. Dabar jaučiuosi pakankamai gerai pasiruošusi tolesnei diskusijai Taryboje su valstybėmis narėmis ir tikiuosi, kad greitu laiku galės bus paskelbtas teisinis aktas. Esu beveik įsitikinusi, kad ūkininkai stebi mus norėdami sužinoti, koks sprendimas bus priimtas čia, Parlamente, ir koks priimtas rytoj Taryboje.

Tiesiog trumpai pakalbėsiu apie keturias skirtingas pakeitimų grupes. Dėl minties pratęsti vienerių metų 0 % žemės atidėjimų laikotarpį iki dvejų metų. Turiu pasakyti, kad turėsime galimybę šį klausimą aptarti žiemą, o teisinius siūlymus kitą pavasarį ir vasarą, kai taps aišku kokia kryptimi klostosi įvykiai. Taigi negalėsiu paremti minties pratęsti vienų metų laikotarpį, bet prie šio klausimo grįšime vėliau.

Kalbant apie atidėjimų naudą aplinkai akivaizdu, kaip esu minėjusi pirmo pasisakymo metu, kad mums reikės šį klausimą nagrinėti vertinant būklę, jog suprastume ar galime rasti sprendimus, kurių laikydamiesi išsaugotume atidėjimų naudą teikiamą aplinkos biologinei įvairovei.

Kalbant apie grūdų rinkos monitoringą aišku, kad darysime viską įmanomą, jog palaikytume glaudų dialogą su valstybėmis narėmis, tarpininkais ir plačiąja visuomene, kad suprastume kuria kryptimi vystosi rinka.

Kalbant apie 8 pakeitimą dėl eksporto apribojimų ir galimo eksporto mokesčių įvedimo turiu pasakyti, kad nenorėtume eiti šituo keliu. Tokiu būdu rinkai būtų pasiųsti visai kitokie ir neteisingi signalai. Atsirastume panašioje padėtyje kaip Rusija ir Ukraina, kurias kaltiname šią priemonę naudojančias kaip įrankį pasilikti produkciją sau, todėl šiuo keliu nenorėtume eiti.

Kalbant apie kitą jūsų minėtą idėją dėl importo mes apsvarstysime – tiesą sakant jau pradėjome tai daryti – klausimą dėl grūdų importo muitų panaikinimo. Tokie muitai neatitinka dabartinės padėties. Manau, kad vykdant būklės vertinimą reikėtų aptarti tokius klausimus kaip visos politikos keitimas, atsargų politika, jei norime rasti sprendimus, kurie atitiktų ūkininkų ir grūdų tarpininkų, viso grūdų sektoriaus, reikalavimus.

Dar kartą labai jums dėkoju. Tikrai vertinu užsidegimą, kurį šiuo atveju parodė Parlamentas ir Žemės ūkio bei kaimo plėtros komitetas.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks trečiadienį.

Rašytiniai pareiškimai ( 142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  James Nicholson (PPE-DE), raštu. – Susidarė rimta padėtis keliant grūdų kainas Europos Sąjungoje; įtakos tam turėjo aukštos pasaulinės kainos. Mums būtina užtikrinti maisto produktų tiekimo saugumą kuris daugiau nėra užtikrintas. Grūdų kaina kyla toliau ir vienintelė išeitis didinti kainas vartotojams. Praėjusią savaitę Australijos vyriausybė pareiškė, kad šiais metais Australijoje produkcija sumažės 30 % Mums reikia, kad į rinką patektų grūdų pakaitalų produktai iš Jungtinių Valstijų arba jautienos, avienos ir vištienos mėsos tiekimas taps sunkesnis. Kreipiuosi į Žemės ūkio tarybą ir ES ekspertus, kad šie greičiau patvirtintų naują grūdų pirkimą taip užtikrinant tiekimo saugumą.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika