Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2007 m. rugsėjo 26 d. - Strasbūras

2. Imigracija. Legali migracija. Politikos prioritetai kovojant su nelegalia trečiųjų šalių piliečių imigracija (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas yra bendra diskusija tokiais klausimais:

- Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl imigracijos,

- Lilli Gruber pranešimas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu dėl politikos plano dėl teisėtos migracijos [2006/2251(INI)] (A6-0322/2007) ir

- Javiero Moreno Sánchezo pranešimas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu dėl politikos prioritetų kovojant su nelegalia trečiųjų šalių piliečių imigracija [2006/2250(INI)] (A6-0322/2007)

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos pirmininkas. − (PT) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, Europos Sąjungos vis dar laukia dideli iššūkiai reaguojant į besikeičiančią migracijos situaciją.

Bendruoju požiūriu į migraciją, kurį 2008 m. gruodžio mėn. patvirtino Europos Vadovų Taryba, vis dar formuojama reakcijos į šiuos iššūkius nustatymo bazinė struktūra. Patvirtindama bendrą požiūrį Europos Taryba pabrėžė, kad reikia subalansuoto, visuotinio ir aiškaus požiūrio, apimančio kovos su nelegalia imigracija politiką ir, bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, pasinaudoti teisėtos migracijos teikiamais privalumais. Bendrojo požiūrio įgyvendinimas buvo svarbiausias vėliau pirmininkavusiųjų valstybių prioritetas.

Bendrasis požiūris į migraciją buvo Europos Tarybos patobulintas bei išvystytas įvykių ir jį įgyvendinant pasiektos pažangos sąlygomis. Dabar jis integruotas į visapusišką Europos Sąjungos migracijos politiką.

Savo birželio 21 ir 22 d. posėdžiuose Europos Vadovų Taryba patvirtino išvadas dėl Bendrojo požiūrio į migraciją išplėtimo ir sustiprinimo. Šios išvados konkrečiai numatytos Bendrojo požiūrio taikymui kaimyniniams regionams į rytus ir pietryčius nuo ES bei Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių partnerystės plėtojimui apykaitinės migracijos ir mobilumo požiūriu.

Kaip svarbu įgyvendinti Bendrąjį požiūrį išryškėjo po vasaros įvykių ir ypač tų įvykių, kurie vyko prie ES pietinių jūrų sienų. Kadangi mes toliau taikome Bendrąjį požiūrį, priimamos priemonės turi apimti tiek kovą su nelegalia imigracija, tiek ir galimybes didinti teisėtą migraciją.

Taryba bandė padaryti pažangą šių dviejų neatskiriamų tikslų srityje. Savo birželio mėn. posėdyje ji aptarė situaciją prie pietinių Viduržemio jūros sienų. Ji pakartotinai patvirtino vaidmens, kurį turi vaidinti Frontex, svarbą ir nusprendė atlikti naują darbą atsižvelgdama į Maltos pateiktus pasiūlymus. Šis darbas buvo atliktas ir jo rezultatas buvo išvadų dėl ES pietinių jūrų sienų valdymo stiprinimo priėmimas rugsėjo 18 d. Tarybos posėdyje. Kai kuriose iš šių išvadų raginama imtis skubių veiksmų stiprinant dabartines priemones ir dabartinius susitarimus. Valstybės narės skatinamos teikti dvišalę paramą toms valstybėms narėms, kurios patiria išskirtinį spaudimą nelegalios imigracijos požiūriu dėl savo geografinės padėties ir bendradarbiavimo su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis lygio. Šis bendradarbiavimas apims, pvz., prieglobsčio prašytojams, pabėgėliams ir nepilnamečiams skirtas atsakomąsias priemones, priėmimo sąlygas, atsakomybę.

Be to, išvadose pabrėžiama, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą šioje srityje su trečiosiomis kilmės ir tranzito šalimis, ypač savų sienų valdymo požiūriu, atsižvelgiant į jų atsakomybę už paieškos ir gelbėjimo operacijas, kovojant su prekyba žmonėmis ir kontrabanda bei kuriant efektyvią sistemą neteisėtiems imigrantams grąžinti.

Buvo pabrėžta, kad reikia glaudžiai bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, pvz., JTPRVK (Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biuru) ir TMO (Tarptautine migracijos organizacija). Kitas esminis elementas – bandymas sustiprinti Frontex veiklą, ypač organizuojant ilgalaikes jungtines operacijas ir plečiant veiklą Europos pakrančių patrulių tinkle.

Siekdama ilgalaikių priemonių Taryba paprašė Komisijos pateikti pranešimą apie galimas papildomas priemones bei išsamią tam tikrų Maltos pateiktų pasiūlymų analizę, atitinkamų jūrų laivininkystės teisės dalių tyrimą ir įsipareigojimą, per vykstančias derybas dėl Komisijos žaliosios knygos dėl Bendrosios Europos prieglobsčio sistemos sukurti specialistų prieglobsčio komandas.

Frontex vaidmuo užtikrinant efektyvią valstybių narių vykdomą ES išorės sienų kontrolę tampa vis svarbesnis. Kaip žinote, Frontex pradėjo veikti tik 2005 m. spalio mėn., bet per labai trumpą laiką išvystė savo operatyvinį pajėgumą ir ėmėsi svarbių veiksmų, stiprindamas Europos Sąjungos išorės sienų saugumą sutelkdamas dėmesį į kovą su nelegalia imigracija. Atlanto vandenyne ir Viduržemio jūroje buvo užbaigtos, o kai kurios tebevyksta, įvairios Frontex koordinuojamos jungtinės operacijos. Labai svarbus momentas buvo šių metų gegužės mėn. pradėjęs veikti Europos pakrančių patrulių tinklas, kuris ilgainiui integruosis į būsimąją Europos kontrolės sistemą.

Kitas svarbus įvykis buvo Tarybos atliktas reglamento, nustatančio Skubios pasienio pagalbos būrių, žinomų kaip RABIT, sukūrimo mechanizmo patvirtinimas šių metų liepos mėn. ir įsigaliojimas rugpjūčio 20 d. Reglamentu nustatomas mechanizmas, pagal kurį ribotam laikui teikiama greita operatyvinė pagalba prašančiajai valstybei narei, atsidūrusiai išskirtinėje ir būtino reikalo situacijoje, ypač kai daug trečiųjų šalių piliečių atvyksta prie išorės sienos punktų ir bando neteisėtai patekti į Europos Sąjungą.

Šiuo metu Frontex įgyvendina šį reglamentą. Tačiau, kad Frontex koordinuojamos operacijos būtų efektyvios, nepaprastai svarbu, kad būtų atitinkama įranga. Pagal Frontex reglamentą Frontex nustato centralizuotą turimos techninės įrangos registrą, žinomą kaip CRATE. Šiame sąraše jau yra platus sraigtasparnių, lėktuvų, laivų ir kitos įrangos, kurią panaudoti Frontex koordinuojamoms operacijoms jau suteikė galimybę valstybės narės, sąrašas.

Teisinių priemonių, nukreiptų į neteisėtą imigraciją, požiūriu kompetentingos Tarybos institucijos jau pradėjo analizuoti pasiūlymus šio Parlamento ir Tarybos direktyvai, kuria nustatomos sankcijos trečiųjų šalių piliečių, esančių neteisėtoje padėtyje, darbdaviams. Komisija pateikė šį pasiūlymą, nukreiptą į kovą su neteisėtu įdarbinimu, kaip neteisėtą imigraciją pritraukiančiu faktoriumi, 2007 m. gegužės mėn.

Taryba, naudodamasi bendrų sprendimų priėmimo procedūra, kad būtų galima greičiau pasiekti susitarimą, taip pat suteikė aukštą prioritetą pasiūlymui dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse. Šiuo metu jį analizuoja kompetentingos Tarybos institucijos.

Kalbant apie readmisijos politiką, reikėtų paminėti, kad po birželio mėn. įsigaliojusio readmisijos susitarimo su Rusija buvo priimtas sprendimas pasirašyti readmisijos susitarimą su Ukraina ir buvo pasirašyta daug susitarimų su Vakarų Balkanų šalimis bei Moldova. Visi šie susitarimai bus užbaigti, kai tik Europos Parlamentas pateiks savo nuomonę.

Norėčiau tarti keletą žodžių apie politikos dėl teisėtos migracijos planą. Kaip jums žinoma, Taryba ir pirmininkaujančioji Portugalija taip pat teikia pirmenybę teisėtos migracijos rėmimui. Pirmininkaujančioji valstybė rugsėjo 13 ir 14 d. Lisabonoje organizavo aukšto lygio konferenciją teisėtos migracijos klausimu. Joje susitiko ministrai, vyresnieji pareigūnai ir įžymūs akademikai, taip pat šio Parlamento bei Komisijos atstovai. Šioje konferencijoje buvo nagrinėjami teisėtos migracijos klausimai, pvz., teisėtos migracijos kanalai ir migracijos srautų valdymas, integracija ir Lisabonos darbotvarkė bei migracija ir plėtra. Šios konferencijos rezultatai bus labai svarbūs mūsų darbui kitus kelis mėnesius.

Taryba netrukus pradės nagrinėti pasiūlymus dėl pagrindų direktyvos dėl valstybėse narėse darbo tikslu teisėtai gyvenančių migrantų teisių ir vieningo leidimo gyventi, ir dėl direktyvos dėl labai kvalifikuotų darbuotojų atvykimo bei apsigyvenimo, kurias, mes tikimės, Komisija pateiks per kelias artimiausias savaites. Šie du pasiūlymai, kartu su kitais pasiūlymais, kurie bus pateikti per kelerius artimiausius metus, taps kitais politikos plano dėl teisėtos migracijos, kurį Komisija pateikė 2006 m. sausio mėn, etapais.

Taryba jau pradėjo analizuoti Tarybos siūlomą direktyvą, iš dalies keičiančią direktyvą 2003/109/EB, kad būtų galima praplėsti jos apimtį iki tarptautinės apsaugos gavėjų. Šio pasiūlymo tikslas – padidinti tarptautinės apsaugos gavėjams galimybę įgyti ilgalaikio gyventojo statusą. Taryba laukia Parlamento nuomonės, kad galėtų greitai priimti šios priemonės projektą.

Kalbėdamas apie išorės santykius migracijos srityje, turiu jus informuoti, kad Taryba aktyviai siekė įgyvendinti Bendrąjį požiūrį į migraciją, kaip Europos Taryba nusakė savo 2005 ir 2006 m. gruodžio mėn. išvadose. Taip pat atkreipiu jūsų dėmesį į birželio mėn. Tarybos patvirtintas išvadas dėl Bendrojo požiūrio į migraciją išplėtimo ir sustiprinimo. 2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos: parengti pasiūlymus, kaip taikyti Bendrąjį požiūrį Europos Sąjungos kaimynystėje esantiems rytiniams ir pietrytiniams regionams; pasiūlyti būdus, kaip integruoti teisėtos migracijos galimybes į ES išorės politiką, kad būtų galima kurti subalansuotą partnerystę su trečiosiomis šalimis, pritaikytą specifiniams valstybių narių darbo rinkos poreikiams; pasiūlyti būdus ir priemones, kaip palengvinti laikiną apykaitinę migraciją; ir pateikti išsamius pasiūlymus, kaip geriau organizuoti ir teikti informaciją apie įvairias teisėto judėjimo tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių formas.

Reaguodama į šiuos prašymus Komisija pateikė du komunikatus ir po šių Komisijos komunikatų priėmimo pirmininkaujančioji valstybė pateikė išvadų projektą Tarybai, kuriuo siekiama inicijuoti darbą, paremtą Komisijos nustatytais veiksmais.

Lapkričio mėn bus surengta Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių ministrų konferencija dėl migracijos. Šios konferencijos tikslas – plėtoti su migracija susijusių klausimų įgyvendinimo iniciatyvas ir veiksmus. Be to, specialus dėmesys taip pat bus skiriamas Afrikai, tęsiant ir intensyvinant dialogą su migracija susijusiais klausimais, kuris su Afrikos šalimis prasidėjo 2005 m. Be to, prioritetas buvo teikiamas Ministrų konferencijai dėl migracijos ir plėtros, surengtos Rabate 2006 m. liepos mėn., o Tripolyje – 2006 m. lapkričio mėn. Šiose Ministrų konferencijose, kurių pirmoji buvo regioninė, o antroji kontinentinė, buvo nustatytos sritys, kuriose gali būti stiprinamas kilmės, tranzito ir priimančiųjų šalių bendradarbiavimas.

Taryba aktyviai dirba šioje srityje siekdama paversti bendrąsias programas, dėl kurių susitarta Rabate ir Tripolyje, į konkrečias priemones.

  Franco Frattini, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, esu labai dėkingas Tarybos atstovui už pateiktą mūsų bendrų veiksmų bendrų bruožų apibūdinimą ir ypač norėčiau padėkoti dviem pranešėjams – Lilli Gruber ir Javierui Moreno Sánchezui – už du pranešimus, kuriuos šiandien aptariame ir komentuojame.

Žinoma, vienas iš pirmiausiai pastebimų dalykų yra faktas, kad Europa toli pažengė per tokį trumpą laiką, kitaip tariant – optimistinis požymis. Mes visi atsimename, kad iki 2005 m. spalio mėn. Hampton Court aukščiausiojo lygio susitikimo net nebuvo abejonių, kad Europa galėtų turėti bendrą strategiją dėl imigracijos. Šiandien tai yra ne tik visų mūsų šūkis, bet ir faktas, kad mes jau įgyvendiname tam tikras iniciatyvas, dėl kurių buvo nuspręsta ir, kurios jau pradėjo duoti tikrus vaisius.

Tai rodo, kad Europa turi atlikti savo vaidmenį valdant visuotinį, nesustabdomą migracijos fenomeną; jau nebepakanka tik valstybių narių veiksmų. Be to, tai rodo, kad Europos veiksmai yra naudingi pačiai Europai, valstybėms narėms ir visiems mūsų partneriams, būtent ne tik tiems, kurie yra pietuose – daugiausia Afrikos šalims – bet ir mūsų rytiniams kaimynams, nes, kaip mums buvo priminta, Komisija pasiūlė praplėsti bendrą požiūrį rytų kryptimi, t. y. iki migracijos srautų, ateinančių iš rytų. Taryba visiškai sutiko.

Nuolat kalbame apie bendrą požiūrį. Dabar visi sutinkame, kad tai reiškia visiškai neatskiriamos išorės ir vidaus migracijos politikos sąsajos sukūrimą. Negalime apsiriboti imigracijos valdymu vien tik mūsų teritorijoje; turime užsiimti esminėmis imigracijos priežastimis, kurias net šiandien daugiausia sukuria beviltiškas bėgančių žmonių, kurie neturi pasirinkimo, ar palikti savo šalį, ar likti joje, persekiojimas, skurdas arba karas. Jie turi palikti tėvynę, kad išliktų gyvi.

Todėl aišku, kad esminių imigracijos priežasčių negalima pašalinti tik vadovaudamiesi saugumu grindžiamu požiūriu; visiems, kurie patruliuoja Viduržemio jūroje, buvo ir bus svarbu apsaugoti zoną aplink Kanarų salas. Tai negali būti vien tik mūsų strategija ir mes neabejotinai privalome atkreipti dėmesį į ES valstybių narių reikalavimą: valdyti teisėtą migraciją. Tai – vienas iš geriausių būdų kovoti su neteisėta imigracija.

Kuo geriau sugebame valdyti ekonominę migraciją, o tai mes privalome daryti, tuo labiau turime sumažinti tą tamsų ir neaiškų neteisėtos imigracijos sluoksnį. Todėl noriu pradėti pasisakydamas apie teisėtą migraciją, kurią mes aptarėme svarbiame posėdyje, prieš kelias dienas vykusiame Lisabonoje. Mes kalbame apie ateities perspektyvas ir aš susidariau įspūdį – kurį, tikiuosi, Parlamentas patvirtins – kad dabar patogus politinis momentas pažvelgti į ekonominę migraciją ne ideologiniu būdu.

Visiškai atvirai kalbant, turime tai padaryti žinodami, kad mums reikia ne Bendrijos darbuotojų, ir žinodami, kad neturime kelti panikos bardamiesi dėl didžiulių skaičių, kurie galėtų sudaryti klaidingą įspūdį. Kai kurie apžvalgininkai ir net kai kurie pagrindinių laikraščių straipsniai sako: „mes esame pasirengę priimti 20 mln. nuolatinių migrantų“. Tokie skaičiai, atvirai kalbant, pavojingi. Vienas dalykas parodo aiškią demografinę tendenciją: Europa senėja ir Europos darbuotojų skaičius mažės dėl demografinio nuosmukio; kitas dalykas įsivaizduoti, pvz., nuo dabar, skaičius, kurie galėtų būti teisingi 50 m.

Todėl darykime įtaką visiems šio fenomeno aspektams, pradėdami nuo demografinio nuosmukio Europoje. Tačiau antrasis aspektas – siekimas įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus dėl Europos ekonominio konkurencingumo ir patrauklumo. Kad galėtume tai padaryti, mums reikia darbo jėgos visuose sektoriuose, kuriuos, kaip kas nors galėtų pasakyti, iš dalies paliko daug mūsų Europos bendrapiliečių. Trečiasis faktorius yra faktas, kad imigracija negali būti vienintelė demografinio nuosmukio klausimo sprendimo priemonė.

Mes neturime pamiršti, pvz., kad kalbėdami apie imigraciją iš ne Bendrijos šalių, vis dar kliudome laisvam Bendrijos darbuotojų judėjimui. Kai kurie mūsų Europos bendrapiliečiai neturi visiškos laisvės dirbti visose kitose ES šalyse. Techniniu žargonu tas faktas vadinamas „Bendrijos pirmumu“, bet jis turi būti išaiškintas politiniais veiksmais, o ne biurokratine kalba. Tai reiškia, kad Europa džiaugsis mobilia darbo jėga, kai tik bus pašalintos kliūtys mūsų Europos bendradarbiams, kalbu apie bendradarbius iš naujųjų valstybių narių. Į juos turi būti atsižvelgta.

Ketvirtasis aspektas reiškia atsisakymą atsižvelgti į demografinį nuosmukį, kaip kažką tokio, kam mes turime pasiduoti, kalbant „nekreipkite dėmesio, darbuotojai atvyksta iš Afrikos“. Mūsų demografinis nuosmukis, kaip ir mūsų ateitis, turėtų kelti nerimą. Todėl, pvz., šeimoms padėti skirtos priemonės ir gimstamumas tarp europiečių šiomis sąlygomis lygiai tiek pat svarbu, kaip ir imigracijos iš Europos išorės fenomeno valdymas.

Žinoma, mes priimame iniciatyvas, leidžiančias visa tai pasiekti, ir kai kurios imigracijos srities iniciatyvos jau priimtos. Galiu jums pasakyti, kad pradedame skelbti Europos imigracijos portalo konkursus. Tikiuosi, kad biurokratinių kliūčių nebus, konkursų skelbimas bus baigtas per kelis mėnesius ir tai leis mums turėti pirmąjį vieningą Imigracijos portalą Europoje. Portalas leis pasinaudoti įsidarbinimo galimybėmis, pasiūlymais, paieškomis ir sektoriais, kuriuose yra darbo jėgos paklausa, ir t. t. Tai labai padidins Europos pajėgumą šioje srityje.

Pagaliau Europos integracijos fondas yra tikrovė. Diskutavome šiuo klausimu kitais atvejais ir jūs išreiškėte savo paramą. Turiu pasakyti, kad Taryba šiek tiek apkarpė finansinį paketą, kurį iš pradžių siūliau, bet jis baigtas ir veikia. Šio labai svarbaus mūsų migracijos strategijos komponento klausimo sprendimui turime beveik 1 mlrd. eurų. Negali būti imigracijos be integracijos. Europos fondas egzistuoja. Finansuojame kalbų ir profesinį mokymą kilmės šalyse. Kita ekonominės migracijos suvaldymo prielaida: jeigu tie, kurie atvyksta čia, nėra praėję profesinio mokymo, kurio mums reikia šiame sektoriuje, arba nekalba šalių, kuriose dirba, kalbomis, jie pasmerkiami socialinei izoliacijai, o mes to nenorime. Europos Sąjunga jau finansuoja šios srities iniciatyvas.

Kaip tikriausiai žinote, Komisija priims dvi teisės aktų leidybos iniciatyvas pagal mano pasiūlymą per kelias artimiausias dienas. Tarybos atstovas minėjo jas. Jos abi bus direktyvomis ir gana naujoviškomis direktyvomis, kurių pirmoji susijusi su aukštos kvalifikacijos darbuotojais. Ji tikrai nebus skirta skaičių žaidimui: kiek inžinierių reikia Italijoje arba, kiek gydytojų reikia Belgijoje. Šiais klausimais bendrai priims sprendimus susijusių šalių vyriausybės ir darbo rinkos. Kokia nauda mums sukurti Europą patrauklesnę, negu konkurentų šalys, pvz., Jungtinės Valstijos, Kanada ir Australija, kurios pritraukia 95 proc. aukštos kvalifikacijos ne Europos darbuotojų – būtent iš Afrikos ir Azijos šalių – kai Europa iš viso pajėgia pritraukti tik 5 proc. Tai tiek mažai!

Europos „mėlynosios kortelės“ darbo leidimo idėja tokia: aukštos kvalifikacijos darbuotojas, kurio reikia tam tikroje šalyje, po tam tikro laiko įgyja teisę persikelti į kitą Europos Sąjungos šalį – kurioje jis turi darbą, žinoma – be bet kokių sudėtingų formalumų arba procedūrų. Tas asmuo turi teisę grįžti į savo šalį, jeigu to nori, ir po to vėl sugrįžti atgal į Europą praėjus kitam laikotarpiui, jeigu to nori. Be to, tokia apykaitinė migracija gali apsaugoti nuo pastovaus protų nutekėjimo iš kilmės šalių.

Antroji direktyva dėl bendrųjų ekonominių migrantų teisių, savaime suprantama, bus tokia pat svarbi, nes pirmą kartą turėsime darbo leidimus ir leidimus gyventi viename dokumente. Asmuo atvyksta į Europą dirbti. Žinoma, nekalbu apie prieglobsčio prašytojus arba šeimos susijungimą; kalbu apie žmones, kurie atvyksta į Europą dirbti – ekonominius migrantus. Iš principo neturėtų būti atskiriamas gyvenimas ir darbas, o šio tipo dokumentas turi būti skaidrus.

Neabejotinai dėl to reikės suderinti teises. Kai kurios valstybėse narėse teisė į medicininę priežiūrą nėra visapusiškai garantuojama, o kitose yra. Pasiūlymas, kurį Komisija pateiks Tarybai ir Parlamentui, žinoma, paliks valstybėms narėms teisę peržengti esamą lygį, jeigu, pvz., kai kurios šalies sistemos jau yra palankesnės. Nereikalaujame, kad dorybingesnė šalis sumažintų savo teisių lygį, bet sakome, kad ne tokios dorybingos šalys pakeltų savo teisių į socialines, švietimo, medicinines ir kitas paslaugas lygį.

2008 m. pateiksiu pasiūlymus, susijusius su kitomis darbuotojų migrantų kategorijomis: sezoniniais darbuotojais, kurie lanko mokamus mokymo kursus, ir migrantais, susijusiais su vadinamaisiais perkėlimais bendrovės viduje. Pvz., jeigu firma turi biurus įvairiuose Europos miestuose, idėja būtų palengvinti judėjimą tos pačios firmos viduje, nepradedant procedūrų nuo pat pradžių kiekvienoje šalyje. Tada, savaime aišku, ateis eilė nekvalifikuotiems darbuotojams: didžiausiai grupei, kuriai vis dar reikia nemažai tiriamojo darbo. Man labiau patinka teikti variantus arba negalutinius pasiūlymus – tai darysiu kitų metų pradžioje – siekiant surinkti pastabas ir pasiūlymus prieš formuluojant geriausią galimą pasiūlymą, o ne formuluoti pasiūlymą dėl teisės akto kaip dabar. Šiuo atveju mes kalbame ne apie ribotas grupes, o apie daugelį tų, kurie atvyko į Europą be jokio profesinio apmokymo. Dėl to reikėtų atkreipti dėmesį į daug aspektų.

Esminis aspektas – cituoju Lilli Gruber pranešimą –bendradarbiavimas su kilmės šalimis, siekiant išvengti protų nutekėjimo. Man labai rūpi šis aspektas. Kaip jau sakiau, apykaitinės migracijos idėja skirta kaip tik šiam tikslui: kad būtų galima išvengti nuolatinio energijos sekimo. Bendradarbiavimas su tam tikromis Afrikos į pietus nuo Sacharos šalimis jau prasidėjo, pvz., konkrečiai siekiant nustatyti, kaip geriausia traktuoti aukščiausios kvalifikacijos darbuotojus, kurie dirba Europoje, o po grįžta atgal namo, kur jie gali būti įdarbinti, paskirstyti ir teikti kilmės šaliai naudą.

Tai – atviras dialogas, kurį planuoju energingai vesti per kitus kelis mėnesius iš dalies dėl stiprios paramos, kurios sulaukiu iš dabartinės pirmininkaujančiosios Portugalijos, kaip sulaukdavau ir iš anksčiau pirmininkavusiųjų valstybių. Turime puikią progą. Mes turime artėjančius du aukščiausiojo lygio ministrų susitikimus: jau minėtą Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių aukščiausiojo lygio susitikimą ir ES bei Afrikos šalių lyderių aukščiausiojo lygio susitikimą. Tikiuosi ir manau, kad šis aukščiausiojo lygio susitikimas leis mums siekti pažangos, nes tikiuosi, kad Europos ir Afrikos šalių aukščiausiojo lygio susitikime vyriausybių vadovai priims nuoširdžią deklaraciją dėl Europos ir Afrikos partnerystės imigracijos, judėjimo ir užimtumo srityse.

Jeigu tai įvyks, manau, žengsime svarbų žingsnį į priekį, iš dalies dėl to, kad, kaip buvo sutarta su pirmininkaujančiąja Portugalija, pasiūlymas, kurį mes aptarėme vadovaujant pirmininkaujančiajai Vokietijai su Federacinės Respublikos užimtumo ministru ir vidaus reikalų ministru, keliaus toliau į pirmą jungtinę vidaus ir užimtumo ministrų tarybą. Gruodžio mėn. pradžioje pirmą kartą bus imtasi realių politinių veiksmų siekiant apjungti įvairius mūsų migracijos strategijos elementus: ne tik saugumo, bet ir ekonominį bei užimtumo elementus, kurie yra labai svarbūs dėl mano nurodytų priežasčių.

Bendradarbiavimo susitarimai su kilmės šalimis – kitas klausimas. Šioje srityje Komisija jau pradėjo veikti kartu su tam tikromis šalimis eksperimentiniu pagrindu. Kalbant trumpai, sudarėme šalių profilius. Kiekviena šalis skiriasi nuo kitos šalies ir negalime daryti įtakos migracijos srautui iš Malio tokiais pat metodais, kaip srautui iš Senegalo. Kiekviena šalis turi savo profilį ir turi būti laikoma individualia.

Tai padarę siūlome partnerysčių galimybes, kaip dalį bendro susitarimo. Mes paprasčiausiai vadiname jas „bendradarbiavimo platformomis“. Tai – susitarimai, dėl kurių klausimų platformos turi būti susitarta: bendrai kovoti su prekyba žmonėmis, nes prekyba žmonėmis prasideda kilmės šalyje; taip likviduoti korupciją, kuri saugo šią prekybą žmonėmis, taip pat valdyti galimybes įsidarbinti bei teikti informaciją ir siūlyti profesinį bei kalbų mokymą. Atidarėme pirmąją darbo biržą Malio sostinėje Bamako, kurią finansuoja Europa. Mes taip pat pasakėme, kad šiame centre teiksime informaciją apie Europos įstatymus, įsidarbinimo galimybes ir mokymo kursus. Iš tikrųjų mes tą darome. Malis – pirmoji susidomėjusi šalis, mes suorganizavome šią iniciatyvą kartu su ja. Norime tą patį daryti su kitomis šalimis, kai jos kreipsis į mus.

Dėl integracijos leiskite man labai trumpai pasakyti, kad integracija – nepaprastai svarbi migracijos politikos dalis, ir akivaizdu, kad fondas bus naudojamas visoms politikos sritims, susijusioms su socialine įtrauktimi tų, kurie laikosi mūsų taisyklių. Neteisėta imigracija taip pat formuoja mūsų politinės strategijos dalį. Žinau ir esu patenkintas, kad Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas patvirtino H. Weberio pranešimą dėl Europos repatriacijos politikos. Apie tai diskutuosime ateityje, bet tai taip pat svarbu.

Kova su neteisėta imigracija reiškia nuslėpto užimtumo, traukiančio neteisėtą darbo jėgą, neskatinimą. Kaip žinote, vis didesnis Europoje esančių imigrantų procentas praranda darbo vietas. Tai labai svarbi priežastis, kelianti susirūpinimą. Iš pradžių buvo darbo daugeliui žmonių (sezoninis darbas, žemės ūkio, turizmo ir viešieji darbai), o dabar čia – kelianti gailestį didžiulė nedarbo banga. Ką daryti su šiais žmonėmis, prarandusiais darbo vietas?

Todėl, neskatinkime neteisėto užimtumo: bauskime darbdavius, kurie pelnosi iš neteisėtų imigrantų; garantuokime repatriacijos politiką, kuri ne tik gerbia pagrindines žmogaus teises, bet ir yra labai aiški ir tvirta mūsų tikslų atžvilgiu. Negalime toleruoti neteisėtumo ir pasikartojančių neteisėto elgesio atvejų.

Europos agentūra Frontex padėjo sustabdyti tūkstančius neteisėtų imigrantų. Vien tik šią vasarą jo išgelbėjo daugiau nei 1 200 žmonių, kurie būtų pražuvę, kaip atsitiko daugeliui kitų, ir turime jaustis dėkingi laivų, lėktuvų ir sraigtasparnių komandoms, dalyvaujančioms Frontex misijose. Frontex sugebėjo sumažinti neteisėtų imigrantų srautą savo patruliuojamose zonose. Ji buvo, yra ir bus pagrindinė priemonė šio bendrojo požiūrio srityje.

Gerb. Pirmininke, baigdamas pasakysiu, kad imigracija bus mūsų darbo dalis kelis ateinančius dešimtmečius, o ne kelis ateinančius mėnesius. Todėl gerai, kad Europa supranta, kad ji turi puikią progą būti pasaulio arenos veikėja šioje sferoje, kaip ir kitose sferose.

  Lilli Gruber, pranešėja. – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, imigracija nėra nei skubus atvejis, nei praeinąs reiškinys. 2006 m. ES27 buvo 18,5 mln. migrantų. Kaip žinote, yra daug priežasčių: karai, skurdas, gamtos katastrofos ir negailestingos diktatūros daugelyje pasaulio regionų. Europos Sąjunga yra viena iš svarbiausių pasaulio veikėjų, todėl ji turi liautis atidėlioti ir sukurti struktūrinę politiką, kad būtų galima priimti šį iššūkį, susijusį su mumis visus. Vieni mes niekur nenueisime!

Daug buvo padaryta kovojant su neteisėta imigracija, bet to nepakanka. Pagrindinis būdas, kuriuo galima kovoti su neteisėta imigracija, yra atverti teisėtus kanalus, kuriais galima atvykti į Europos Sąjungą. Yra dvi to paties medalio pusės ir dėl to Javier Moreno Sánchez ir aš nusprendėme pateikti pranešimus kartu.

Mūsų ekonomika nebegali funkcionuoti be darbuotojų migrantų, be jų indėlio į socialinę apsaugą mūsų gerovės sistema būtų paralyžuota, kai jai grėsmę kelia mažėjantis gimstamumas. Eurostat skaičiai yra visiškai paprasti: 2050 m. trečdalis iš 490 mln. europiečių bus virš 65 m. amžiaus. 2005 m. Komisijos veiksmų planas buvo svarbus žingsnis į priekį, nes jame išdėstyti praktiniai pasiūlymai, kaip vienodu būdu atverti teisėtos migracijos kanalus ES lygmeniu. Akivaizdu, kad atskiros valstybės narės yra atsakingos už įvažiavimo kvotų nustatymą.

Iš penkių direktyvų, kurias jūs ketinate pateikti per ateinančius mėnesius, Komisijos nary Franco Frattini, mes pirmumą teikiame vienai, garantuojančiai bendrą migrantams suteikiamų teisių sistemą. Linkiu jums visko, kp geriausio, nes visi žinome, kad Taryboje vyksiančios derybos tikrai nebus paprastos, bet Parlamentas bus teisus palaikydamas jus. Tai viena iš priežasčių, kodėl mums reikia pereiti prie bendrų sprendimų priėmimo ir panaikinti veto teisę Taryboje.

Mano pranešimas buvo vienbalsiai priimtas LIBE komitete, išskyrus vieną balsą prieš, ir aš esu nepaprastai dėkinga savo kolegoms iš kitų frakcijų už jų tvirtą paramą. Pranešime mes prašome, kad būtų sudarytos galimybės pasinaudoti nuosekliais ir patikimais statistiniais duomenimis ES lygmeniu. Niekas negali leisti įstatymo nežinodamas jo tikrojo užmojo; be nepaneigiamų skaičių jis lengvai gali tapti propagandos įrankiu.

Šio fenomeno reikėtų imtis be demagogijos, populizmo ir tabu. Todėl manau, kad politikams ir žurnalistams labai svarbu parodyti didesnį atsakomybės jausmą turint reikalų su tokia jautria tema. Abi grupės, kaip jūs žinote, vaidina svarbų vaidmenį integracijos procese.

Integracija – dvikryptis abiejų šalių teisių ir pareigų procesas, o aktyvus imigrantų dalyvavimas ekonominiame socialiniame ir politiniame priimančiosios šalies gyvenime yra gyvybiškai svarbus. Aš sutinku su jumis, Franco Frattini, kai jūs minite vienodo vertinimo principą, susijusį su socialinėmis ir ekonominėmis teisėmis, nes pagrindinės teisės apima ne tik vienodą apmokėjimą ir saugą darbe, bet ir kvalifikacijos pripažinimą, teisių į pensiją perkėlimo galimybę, šeimų susijungimą ir teisinio statuso garantavimą moterims, kuris nepriklausytų nuo jų sutuoktinių.

Kalbant apie direktyvą dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų, vadinamoji mėlynoji kortelė galėtų gerokai pasitarnauti kaip puiki profesionalų, kurių labai reikia Europai, pritraukimo priemonė. Bet kuriuo atveju norėtume šiek tiek daugiau sužinoti apie šią mėlynąją kortelę, turint omenyje, kad šiandien – kaip šiandien priminėte – tik 5 proc. migrantų yra labai kvalifikuoti, lyginant su 95 proc. nekvalifikuotų.

Direktyva dėl sezoninių darbuotojų turėtų kompensuoti trūkumus, pasitaikančius šios darbuotojų grupės teisių srityje, ir manau, kad sezoniniams darbuotojams, kurie laikosi taisyklių, turėtų būti pasiūlyta galimybė pirmumo tvarka pasinaudoti kitų formų laikina ir pastovia migracija. Tačiau, Franco Frattini, negalutiniai pasiūlymai ar variantai, kaip jūs juos vadinate, dėl mažai kvalifikuotų ir nekvalifikuotų migrantų visi labai geri, bet kiek mums teks laukti, kol mes turėsime direktyvą šioje srityje? Mano klausimas pirmiausia skirtas Tarybai.

Gerbiamieji Parlamento nariai, man skirtas laikas baigėsi. Mes norėtume paraginti vyriausybes ir Tarybą būti praktiškesnėmis ir drąsesnėmis. Reikalinga atsakinga politika, kad būtų galima atremti mūsų vis labiau susirūpinusių visuomenių nuogąstavimus ir abejones. Nėra uždarų sienų, bet mūsų neužplūdo imigrantai. Imigracija yra būtinybė ir, jeigu su ja protingai tvarkomasi, ji gali būti vertinga pilietinei visuomenei, gerbiančiai skirtumus.

(Plojimai)

  Javier Moreno Sánchez, pranešėjas. – (ES) Gerb. Pirmininke, Komisijos pirmininko pavaduotojau, Tarybos pirmininke, Lilly Gruber, gerbiamieji Parlamento nariai, Europos ateities ir mūsų visuomenių įsivaizdavimas be imigracijos globalizacijos amžiuje yra atitrūkęs nuo tikrovės. Imigracija būtina ir palanki ES demografiniam stabilumui, ekonominiam augimui ir kultūrinei įvairovei.

Tai, ko mums reikia, yra teisėti darbuotojai imigrantai, turintys teises ir pareigas, o ne vergai. Teisėtos imigracijos politikos plėtra ir sėkmė didele dalimi priklauso nuo pastovios kovos su kita medalio puse – neteisėta imigracija.

Šių neteisėtų migracinių srautų valdymas ir kontroliavimas pranoksta valstybių narių atskirų veiksmų pajėgumą ir be jokios abejonės, tai –subtiliausias įprastinės bendrosios imigracijos politikos, kurią turi sukurti Europos Sąjunga, aspektas.

Dabartinis socialinės ir ekonominės pusiausvyros nebuvimas, tarptautiniai konfliktai ir klimato kaita didins neteisėtus srautus į ES. Srautai juda greičiau, negu mūsų politinė reakcija, ir jie nesustos savo noru. Turime imtis veiksmų dabar.

Priimame ir palaikome Komisijos požiūrį. Tai yra būtina skaidresnės ir efektyvesnės valstybių narių politikos, grindžiamos visiška pagarba žmogaus orumui ir pagrindinėms teisėms, plėtojimui solidarumo, bendros atsakomybės, skaidrumo ir tarpusavio pasitikėjimo dvasia.

Pirma turime turėti saugomas sausumos, oro ir jūrų sienas, naudojant sekimą bei kontrolę, ir šioje vietoje Frontex ir RABIT yra kelias, kuriuo mes turime eiti: kelias link bendros atsakomybės ir solidarumo.

Gerbiamieji Parlamento nariai, Frontex veikia. Ten, kur buvo atliktos operacijos, buvo išsaugotos gyvybės ir žymiai sumažinta neteisėta imigracija. Neteisėti imigrantai turėjo ieškoti kitų maršrutų, kaip neseniai buvo pastebėta Ispanijoje ir Italijoje.

Tačiau Frontex yra naujai gimęs kūdikis, ES vaikas, kuris gali augti ir atlikti savo funkciją tik gaudamas paramą iš savo tėvų, būtent valstybių narių, kurių mes norėtume paprašyti dorai vykdyti savo pažadus tiekiant reikalingus žmogiškuosius ir logistikos išteklius.

Be to, būtina sukurti, kaip atgrasymo priemonę, Europos grąžinimo politiką, gerbiant žmogaus teises, ir dirbti readmisijos susitarimų su trečiosiomis šalimis sudarymo klausimu. Norėtume sulaukti Portugalijai pirmininkaujant priimtos grąžinimo direktyvos.

Gerbiamieji Parlamento nariai, mums reikia politinės drąsos ir noro susidoroti su didžiausia neteisėtos imigracijos trauka: neteisėtu darbu. Turime laimėti kovą su mafija ir nesąžiningais verslininkais, išnaudojančiais nelegalius imigrantus. Tai verslas, į kurį įtrauktas daug slaptų interesų ir pinigų, ir tam reikia tvirto ir energingo atsako.

Turime, kaip jūs, pirmininko pavaduotojau, pasakėte, parodyti visišką nepakantumą neteisėtam nedarbui, kad būtų galima sumažinti pogrindinę ekonomiką, kuri formuoja „kvietimo efektą“. Psichologinis aspektas aiškus. Jeigu nėra galimybės neteisėtai dirbti ES, yra mažai paskatų emigruoti į ją.

Be to, norime paprašyti valstybių narių imtis ryžtingų veiksmų ir panaudoti atitinkamus finansinius išteklius, kad būtų galima kovoti su prekyba žmonėmis bendradarbiaujant teismams ir policijai, atkreipiant dėmesį į labiausiai pažeidžiamus asmenis – moteris ir vaikus – ir užtikrinant, kad jie turėtų galėtų naudotis sveikatos priežiūra ir švietimu.

Išorės veiksmams būtinas dialogas ir glaudus bendradarbiavimas su kilmės ir tranzito šalimis. Turime toliau žengti keliu, kuris buvo nurodytas Rabate ir Tripolyje surengtose Ministrų konferencijose ir Briuselio pasauliniame forume, pabrėžiant imigracijos ir plėtros sąsają.

Turime padaryti imigraciją plėtros kilmės šalyse ir priimančiose šalyse faktoriumi, ir užtikrinti, kad mes panaudosime bendrą plėtrą siekdami bendromis jėgomis šalinti gilesnes neteisėtos imigracijos priežastis.

Be to, turime maksimizuoti teigiamą lėšų, kurias siunčia atgal imigrantai, poveikį, kalbant apie plėtrą jų atitinkamose šalyse, ir ištirti mikrokreditų potencialą.

Taip pat turime turėti nuoseklią išorės politiką, kad būtų galima užtikrinti verslo tikslų ir plėtros pagalbos suderinamumą, kad mažiau išsivysčiusios šalys galėtų eksportuoti savo produktus, o ne turėtų eksportuoti savo piliečius.

Gerbiamieji Parlamento nariai, nenorėčiau baigti savo kalbos nepadėkojusi visiems pranešėjams, su kuriais buvo malonu glaudžiai ir pozityviai bendradarbiauti, tai atsispindi plačiame sutarime, pasiektame Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete.

Nedarykime klaidų, gerbiamieji Parlamento nariai; mes turime kovoti su neteisėta imigracija ir susitvarkyti su jos priežastimis bei kanalais, bet neturime kovoti su nelegaliais imigrantais, nes jie nėra nusikaltėliai: emigracija nėra nusikaltimas. Turime padaryti galą populistinėms ksenofobinėms kalboms, kuriose imigracija siejama su nesaugumu, nusikaltimais, terorizmu arba nedarbu. Nei vienas neemigruoja dėl užgaidos: tai visada daroma iš būtinybės. Veikime taip, kad galėtume pašalinti šią būtinybę ir pakeisti ją į asmeninį pasirinkimą.

(Plojimai)

  Manolis Mavrommatis (PPE-DE), Plėtros komiteto nuomonės referentas. – (EL) Gerb. Pirmininke, visų pirma aš norėčiau pasveikinti Lilli Gruber ir Javierą Moreno Sánchezą už puikiai atliktą darbą ir bendradarbiavimą, kuriuo mes džiaugėmės kartu rengdami du pranešimus.

Nusistovėjusi ES Komisijos pozicija yra tokia: bendrąją imigracijos politiką turi priimti 27 valstybės narės. Imigracija tvirtai susijusi su plėtra ir dabar teisėta imigracija, užuot buvusi tik dar viena problema, yra daugelio Europos problemų sprendimo dalis.

Galimybė paskelbti nuomonę leido mums, dirbantiems Plėtros komitete ir esantiems Europos Parlamento nariams, užtikrinti vienodas teises abiejų lyčių atstovams, apsaugoti labiausiai pažeidžiamas grupes, pvz., moteris ir vaikus imigrantus, taip pat informuoti ir mokyti naujai atvykusius imigrantus.

Be to, buvo atsižvelgta į protų nutekėjimą iš tokių pasaulio regionų kaip Afrika, kurioje labai trūksta žmogiškųjų išteklių sveikatos sektoriuje. Šie rajonai nukenčia kaskart, kai gydytojas palieka savo šalį, ieškodamas geresnės ateities ES.

Dėl to pritariame Komisijos pasiūlymui stiprinti apykaitinę migraciją. Taip imigrantai galės sugrįžti į gimtąją šalį prabėgus vieniems metams bei grąžinti atgal savo šaliai žinias ir patirtį, kurias įgijo ES valstybėse narėse.

Be to, Komisijai nepaprastai svarbu teikti daugiau informacijos apie teisinę sistemą, kuri apims „apykaitinės migracijos“ terminą. Norėčiau padėkoti komisarui Franco Frattini už jautrumą, kurį jis parodė imigracijos klausimu per pastaruosius dvejus metus ir už jo nuolatines pastangas siekiant priversti 27 valstybes nares susitarti dėl bendrosios imigracijos politikos.

(Plojimai)

  Maria Badia i Cutchet, Kultūros ir švietimo komiteto nuomonės referentė. – (ES) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, aš kaip Kultūros ir švietimo komiteto referentė turiu pabrėžti, kaip svarbu atsižvelgti į socialinius, švietimo ir kultūrinius aspektus imigracijos atžvilgiu. Šie veiksniai labai daug prisideda prie ekonominio augimo ir socialinės sanglaudos. Be to, svarbu palengvinti šių žmonių integraciją priimančiose šalyse, taip sumažinant tarpusavio nepasitikėjimą.

Švietimo atžvilgiu pasiūliau įvesti politiką, kuri leistų imigrantams naudotis švietimo sistema ir integruotis į ją, pripažįstant akademinę ir profesinę kvalifikaciją, įgytą trečiosiose šalyse.

Siekdami užkirsti kelią protų nutekėjimui sutelkėme dėmesį į Komisijos pasiūlymą remti etninių darbininkų samdymą šalyse, kuriose kvalifikuotų specialistų emigracija galėtų destabilizuoti socialinę ir ekonominę situaciją.

Taip pat noriu atkreipti dėmesį į žiniasklaidos svarbą ir atsakomybę transliuojant informaciją tiek kilmės šalyse, tiek ir priimančioje šalyse, siekiant išvengti šališko požiūrio į migracijos fenomeną.

  Maria Panayotopoulou-Kassiotou (PPE-DE), Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonės referentė. – (EL) Gerb. Pirmininke, Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas apgailestauja, kad tiek komunikate dėl strategijos projekto dėl teisėtos migracijos, tiek ir tekste, dėl kurio mūsų prašoma, kad balsuotume šiandien, labai mažai minima moterų lygybės problema.

Todėl raginame Komisija, valstybes nares ir įvairias Tarybos grupes, atsakingas už šią sritį, labiau pasistengti. Teisėtos migracijos koordinavimas turi užtikrinti, kad speciali apsauga būtų skiriama moterų migrančių, kurios kenčia nuo dvejopos diskriminacijos, teisėms. Būtina priešintis neteisėtai imigracijai, nes ji prisideda prie įvairių pažeidžiamų vyrų, moterų ir vaikų išnaudojimo formų tinklų.

Pabrėžiame bendro požiūrio į teisėtos migracijos politiką svarbą. Turi būti įtrauktos dvikryptės integracijos priemonės, kad būtų galima sustiprinti tiek priimančiųjų visuomenių sutikimą dėl integracijos, tiek ir vyrų bei moterų imigrančių pasirengimą integruotis.

Moterys ir jų šeimos labai prisideda prie to: šeimos sujungimą reikėtų palengvinti nepriklausomo statuso priemonėmis. Mums reikia stengtis įveikti diskriminaciją, išsiskyrimus, priverstines vedybas, poligamiją, garbės nusikaltimus ir bet kokio tipo smurtą kilmės visuomenėje bei paremti moterų įgūdžių teisėtą tobulinimą.

  Joseph Daul, PPE-DE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary Franco Frattini, Tarybos pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, imigracijos klausimas yra ypatingos reikšmės politinis klausimas, nes jis dažnai siejasi su žmogaus drama. Europos liaudies partijos bei Europos demokratų frakcija žino apie rimtą šių diskusijų pobūdį ir mūsų mintys sukasi apie šimtus prarastų gyvybių, nes aukos svajojo apie gyvenimą Europoje. Pagarba žmogaus gyvybei turi būti dėmesio centre rengiant imigracijos politikos projektą.

Norėčiau pasveikinti pranešėjus už jų darbą bei Komisijos narį Franco Frattini už norą ir politinį ryžtingumą, kuri jis parodė. Mūsų pareiga – padaryti viską, ką galime, kad galėtume kontroliuoti migrantų antplūdį. Mūsų visuomenės sanglauda, mūsų pajėgumas priimti imigrantus ir mūsų apsisprendimas kovoti su rasizmu, nepakantumu ir ksenofobija pastatyta ant kortos. Kad būtų galima valdyti imigraciją, labai svarbu pagarba žmogaus orumui, realizmas ir tvirta teisinė sistema.

Gerbiamieji Parlamento nariai, kai diskutuojame imigracijos klausimu, svarbu atskirti prieglobsčio prašytojus, laikinuosius pabėgėlius ir ekonominius migrantus, nes pastarųjų yra nepalyginamai daugiau. Be to, pastarojoje kategorijoje mes turime skirti neteisėtą imigraciją, už kurią atsakinga Europos Sąjunga, ir teisėtą imigraciją, kuri priklauso valstybių narių kompetencijai.

Pritariame griežtoms priemonėms, kai kalbama apie neteisėtą imigraciją. Europa turi būti pasirengusi prisiimti atsakomybę ir kovoti su mafijos gaujomis, kurios naudojasi žmonių bėdomis. Pripažįstame, kad buvo pasiekta tam tikra pažanga, pvz., Frontex agentūros, Europos išorinių sienų fondo ir skubios pasienio pagalbos būrių sukūrimas pasienio zonoms saugoti. Tačiau viso to per maža, nes vis dar nepakanka skiriamų darbo jėgos, materialinių ir finansinių išteklių. Dabar turime aprūpinti šias priemones papildomais ištekliais, kurių joms reikia. Vis dėlto jeigu norime būti efektyvesni, valstybės narės, saugančios mūsų išorines sienas, turėtų laikytis bendrųjų standartų. Nepaprastai svarbu, kad sukurtume realų Bendrijos protokolą išorinių sienų apsaugai kartu su kontrolės sistema.

Ne visos valstybės narės susiduria su tokiomis pačiomis problemomis, kai kalbama apie migracijos srautus. Reikia būti atsargiems, kai norime atskirti tas valstybes, kurios saugo mūsų sienas, ir likusias. Valstybių narių, kurios yra į pietus ir į rytus nuo Sąjungos, laukia milžiniški uždaviniai. Turėtume susivienyti siekdami padidinti poveikį ir panaudoti technines, logistines ir finansines priemonės, užtikrindami paramą pasienio valstybėms narėms, susiduriančioms su masine neteisėta imigracija. Kovojant su neteisėta imigracija taip pat reikia panaudoti priemones prie išorinių sienų ir mobilizuoti pastangas pačioje Europos Sąjungoje. Dabar mūsų teritorijoje neteisėtai gyvena 10–15 mln. žmonių.

Jeigu mūsų demokratijos pagrindinis principas yra lygybė prieš įstatymą, būtina, kad laikytumės politikos, kuri užtikrintų, kad žmonės, atvykę į ES nelegaliai, būtų grąžinami į savo kilmės šalį. Europos Sąjunga turi organizuoti neteisėtų imigrantų grąžinimą griežtai laikydamasi žmogaus teisių ir žmogaus orumo principų. Norime, kad Europa liktų prieglobsčiu tiems, kurie bėga nuo persekiojimo, ir dėl to priešinamės masiniam nelegalių imigrantų reguliavimui. Tai anaiptol ne sprendimas ir tai tik sudarytų iliuziją neteisėtiems migrantams bei tiems, kurie siekia įvažiuoti į ES, kad anksčiau ar vėliau jiems bus suteiktas teisinis statusas. Tokios amnestijos tik išsaugotų amžiams kriminalinių gaujų, užsiimančių neteisėta imigracija ir prekyba žmonėmis, veiklą. Labai pritariame Komisijos pasiūlymui bausti darbdavius, samdančius neteisėtus migrantus.

Dėl dabartinės teisėtos imigracijos situacijos mūsų frakcija mano, kad kilmės šalies demonstruojamas įsipareigojimas kontroliuoti neteisėtą imigraciją turėtų sudaryti sąlygas deryboms su trečiosiomis šalimis. Žinoma, teisinis imigracijos reguliavimas yra valstybių narių, o ne Europos Sąjungos, pareiga. Vis dėlto jeigu mes norime padidinti šios srities efektyvumą ir darnumą, turime efektyviau koordinuoti savo pastangas ES-27 lygmeniu. Be to, reikia ištirti galimybes, kaip įvesti bendrą priėmimo procesą, kuris leistų labai kvalifikuotiems darbuotojams ir tam tikrus specifinius įgūdžius turintiems darbuotojams patekti į Europos darbo rinką. Pasiūlymas dėl Europos mėlynosios kortelės turėtų būti toliau tobulinamas ir aptarinėjamas kartu su apykaitinės imigracijos projekto dėl nekvalifikuotų darbuotojų idėja.

Gerbiamieji Parlamento nariai, imigracija priklauso nuo teisingos pusiausvyros išlaikymo tarp darnios visuomenės, stiprios ir atviros kitiems, ir pagarbos teisinei valstybei. Anaiptol ne uždarydami duris norime užtikrinti, kad būsimi imigrantai būtų priimami ir tinkamai įtraukiami į mūsų visuomenę, kaip vyksta kituose pasaulio regionuose.

  Claudio Fava, PSE frakcijos vardu. – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, leiskite padėkoti abiem pranešėjams už vertingą ir aktualų darbą..

Norėčiau pradėti nuo vaizdo, kuris kelis mėnesius buvo visų mūsų mintyse: po laivo sudužimo išlikusių gyvų 40 žmonių, kurie dvi dienas ir dvi naktis laikėsi įsitvėrę į tunų tinklą Viduržemio jūros viduryje, nuotrauka. Tuo momentu žuvų gelbėjimas atrodė daug svarbesnis, negu šių ignoruojančių pavojų žmonių gyvybių gelbėjimas: Jų nepriėmė į žvejybinį lavą, kuris praplaukė pro juos. Kalbu apie tai, nes Komisijos narys priminė mums, kad reikalingas bendras, bet diferencijuotas požiūris į imigraciją. Tai turi būti požiūris, suderinantis pusiausvyrą, solidarumą ir – kaip priminė Lilli Gruber – tabu nebuvimą.

Imigracija negali būti laikoma vien tik saugumo klausimu. Ji – būtinas iššūkis Europai; ji – integracijos ir socialinės plėtros aspektas, su kuriuo turime susidurti. Komisijos narys Franco Frattini pasakė, kad Europa turi suvaidinti savo vaidmenį; mes sutinkame. Europa turi suvaidinti savo vaidmenį, jeigu tik ji gali susidoroti su visu klausimo painumu.

Per kelias man likusias sekundes norėčiau išryškinti tris pagrindinius principus, įtrauktus į šiuos du pranešimus. Pats efektyviausias būdas, kuriuo galima sulaikyti neteisėtą imigraciją, yra teisėtų migracijos kanalų atvėrimas, jeigu tik migrantai ir priimančios juos šalys turi abipuses teises ir pareigas.

Dėl neteisėtos imigracijos norėčiau pasakyti, kad tarp valstybių narių turi būti pripažįstamas solidarumo principas, su sąlyga, kad jį pripažintų visos valstybės narės, o ne tik tos, kurios ribojasi su Viduržemio jūra. Taip pat, kaip jau sakė daug mano kolegų narių, turime kovoti su nelegalia imigracija kilmės šalyse sukurdami sąlygas, kurios sumažintų gilaus nusivylimo priežastis, dėl kurių šie žmonės bėga – užslėptas priežastis, kurias minėjo Franco Frattini.

Gerb. Pirmininke, pagarba žmogaus teisėms lieka būtinu mūsų politikos orientyru. Europinės integracijos procesas bus tvirtas ir prasmingas tik tada, jei galėsime sukliudyti Europai uždaryti duris imigrantams.

PIRMININKAUJA GÉRARD ONESTA
Pirmininko pavaduotojas

  Graham Watson, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, kas galėtų geriau iliustruoti bendrosios Europos imigracijos būtinybę, jei ne Tuniso žvejų atvejis? Visi, susiję su tuo tragišku įvykiu – nuo migrantų, gumine valtimi plaukiančių didelėmis jūromis, iki žmonių kontrabandininkų, kurie juos ten susodino, ir valdžios institucijų, įkalinusių jų gelbėtojus, yra Europos požiūrio į migraciją nesėkmės testamentas .

Su kiekviena žmogiškąja tragedija desperatišką nieko nedarymo dešimtmetį liberalai ir demokratai užduodavo vieną paprastą klausimą: kiek žmonių turi žūti, kol vyriausybės supras, kad Europos tvirtovės pakeliamo tilto pakėlimas netarnauja niekieno labui? Migracijos valdymu esame suinteresuoti ne tik mes, bet ir tie, kurie nori pasiekti mūsų krantus arba yra pasiruošę mirti bandydami juos pasiekti. Kol populizmas varo baimės žaizdre kalamą politiką, pripažinkime faktus.

Pirmasis faktas: per artimiausius 20 m. Europa neteks 20 mln. darbuotojų – darbuotojų, aprūpinančių mūsų paslaugų pramonės šakas, iš kurių mokesčių finansuojami mūsų piliečiai.

Antrasis faktas: šalių vyriausybės atbaido žmones, kurių Europai reikia, jeigu ketiname konkuruoti – iš tikrųjų, išgyventi – smaugiančioje pasaulinėje rinkoje. Aštuoniasdešimt penki procentai geriausių protų keliauja į Ameriką ir Australiją, atbaidyti mūsų biurokratijos, žiaurumo ir kliūčių laisvam judėjimui.

Trečiasis faktas: iš tų migrantų, kurie pasiekia Europą, tik 3 iš 20 yra kvalifikuoti; dauguma jų yra nekvalifikuoti, beviltiški ir atmesti. Komisijos nario Franco Frattini pasiūlymuose atkreipiamas dėmesys tik į vieną problemos pusę, vadovaujantis Jeanine Hennis-Plasschaert idėjomis dėl Europos žaliosios kortelės, kad būtų galima užpildyti įgūdžių spragas. Bet jo mėlynosios kortelės planas turi savų spragų: pvz., neužsimenama apie darbuotojus, kurių mums reikia viešojo maitinimo, sveikatos priežiūros arba turizmo sektoriuose. Jame galėtų būti imamasi ekonominių ir demografinių iššūkių, jeigu jis būtų lydimas laisvo darbuotojų judėjimo iš naujų ES valstybių narių, bet mažai daroma siekiant atremti iššūkius, kuriuos kelia neteisėti imigrantai išilgai mūsų pietinių sienų.

Nedarykime klaidos: Komisijos patogus paskaičiavimas, kad galime paimti tai, kas geriausio ir palikti tai, kas liko, neveiks. Varomi skurdo, alkio, vargo ir karo žmonės toliau kirs Viduržemio jūrą nepriklausomai nuo to, ar jie atitiks mūsų kriterijus, ar ne. Kodėl? Todėl, kad mūsų žemės ūkio ir žvejybos politika per daug įkainoja savo produktus bei plėšia savo gamtinius išteklius.

Žinoma, turime patruliuoti prie Europos sienų. Javier Moreno Sánchez savo pranešime teisus reikalaudamas, kad Frontex būtų skiriamas jų darbui atlikti reikalingas biudžetas, darbuotojai ir įranga – nors Frontex atitraukimas iš Gibraltaro tolygus skylės palikimui tvoroje, atvirai kalbant, gudruoliai tuo tiki. Ilgesnis terminas, bet tik visapusiška ES politika, kuria baudžiami žmonių kontrabandininkai, užtikrinami teisėti keliai į ES ir suteikiama viltis ten, kur yra nusivylimas, galima priešintis vyraujančioms tendencijoms.

Tiesa ta, kad turime tik vieną pasirinkimą turėdami reikalų su besivystančiomis šalimis: imame jų prekes arba imame jų žmones. Jeigu mes norime įleisti jų mažiau, turime jiems daugiau padėti tėvynėje, kaip teisingai sakoma Lilli Gruber pranešime. Todėl pirmininkaujančioji Portugalija turi pasistengti sumažinti Europos fermų tarifus ir sėkmingai pabaigti Dohos derybas ir todėl Komisija turi parengti kilniaširdišką darbotvarkę Afrikai, susiedama pinigus ir rinkos atvėrimą su pagarba žmogaus teisėms bei teisinės valstybės principams, kad būtų galima suteikti žmonėms geresnio gyvenimo tėvynėje viltį.

Manueli Lobo Antunesai, Franco Frattini, surenkite savo kitą Tarybos posėdį imigracijos salėje – Niujorko Ellis saloje. Pasimokykite iš mūsų keliavimo vakarų kryptimi istorijos, kaip planuojate daryti gruodžio mėn. vyksiančio ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime. Migracija neišnyks: ją varo svaiginantis nusivylimo ir vilties kokteilis; ji vyksta pagal pasiūlos ir paklausos dėsnį, bet ji turi gebėjimą, jeigu yra tinkamai valdoma, praturtinti Europą ir suteikti jai energijos.

(Plojimai)

  Cristiana Muscardini, UEN frakcijos vardu. – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, jau yra įvairių direktyvų dėl teisėtos migracijos ir kitų, kurias reikia pasiūlyti, bet tikroji problema lieka neišspręsta, kaip sukliudyti neteisėtą ir nekontroliuojamą imigraciją, taip pat, kaip apibrėžti ir užtikrinti pagarbą ES šalyse galiojantiems įstatymams ir taisyklėms: tai labai svarbi prielaida pilietiniam sambūviui.

Esu labai dėkingas Komisijos nariui Franco Frattini už pasiūlymus, kuriuos jis pateikė mums. Tačiau situacija išlieka sudėtinga dėl to, kad yra žemiausiosios instancijos teismų nutartys – kalbu apie Vokietijoje ir Italijoje nagrinėtas bylas – kuriose nustatoma, kad neišleidžiantys iš namų mergaičių tėvai negali būti persekiojami baudžiamąja tvarka arba, kad ne kartą savo vyrų mušamų moterų skyrybų prašymai negali būti nagrinėjami, nes pagal šiuos žemiausiosios instancijos teismus, toks elgesys atitinka imigrantų kilmės šalių papročius ir praktiką. Visa tai taip pat yra labai rimta Reformų sutarties sąlygomis: tai sudaro sąlygas bendrajai imigracijos politikai, bet iki to praeis daug laiko, o siekiant sustabdyti neteisėtą imigraciją, mums skubiai reikia bendrosios politikos.

2004 m. vasario mėn. buvau Užsienio reikalų komiteto nuomonės referentas dėl Frontex, kuri atsirado 2004 m. ir veikė nuo 2005 m., bet vis dar stokoja išteklių. Daugeliu atveju ji neturi lėšų kontroliuoti ne tik oficialias sienas, bet ir mūsų sienas, nes tai yra mūsų šalių sienos, kurias reikia labiau kontroliuoti. Norint sukurti teisingą visuomenę, be atvirų arba slaptų konfliktų, kurių keliami pavojai yra akivaizdūs – įskaitant mūsų pačių ir kitų žmonių asmenybių iškraipymo pavojų – mums reikia griežtos politikos, kad būtų galima kovoti su neįstatymišku elgesiu. Raginame Komisiją ir Tarybą ne tik sustiprinti ES sienos kontrolę, bet ir įgyvendinti suderintus teisės aktus siekiant greitai bei ryžtingai nubausti prekiautojus žmonėmis, ir remti geresnius susitarimus su imigrantų kilmės šalimis.

Žmogaus teisių ir asmeninio orumo saugojimas visiškai nesiderina su silpna politika, skatinančia terorizmo ir socialinių negalių grėsmę. Tai – viena iš priežasčių, kodėl mes turėtume atkreipti dėmesį į tai, kad bendrų taisyklių dėl teisės į prieglobstį trūkumas apsunkina situaciją, bet mes nematome aktyviai šią problemą sprendžiančių politinių frakcijų.

  Jean Lambert, Žaliųjų/ALE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijai, Tarybai ir dviem pranešėjams, kad galų gale pripažino klausimo sudėtingumą ir nuoseklaus požiūrio būtinybę. Žinome, kad migracija – gyvenimo tikrovė, mes žinome, kad ji – plėtros jėga ir žinome, kad daug ES piliečių taip pat eina keliu, pagal kurį jie nori užsitarnauti, išmokti arba siekti kažko geresnio, visiškai to paties, ko nori atvykstantieji iš Afrikos į pietus nuo Sacharos.

Pritariame judėjimui dėl vienodų teisių visoms migrantų grupėms, nes nerimavome, kad žiūrėjimas į tai sektoriniu požiūriu gali privesti prie dar didesnio painumo dėl skirtingų teisių skirtingiems darbuotojams.

Nerimaujame, nes suprantame padėtį tų, kurie šiuo metu negali grįžti į savo kilmės šalis dėl konflikto ir dėl to dažnai paliekami skursti mūsų gatvėse.

Be to, pritariame raginimui būti valstybėms narėms sąžiningesnėms kalbant apie migrantų darbuotojų poreikį mūsų dabartinei ekonomikai. Globalizacija pagreitino migraciją ir norėčiau visiškai sutikti su tais nariais, kurie kalbėjo, kad būtina keisti mūsų verslo taisykles. Kaip mums buvo sakoma, jeigu jūs imate mūsų žuvį, taip pat imkite mūsų žvejį. Norėčiau paraginti tuos narius nelieti krokodilo ašarų dėl tam tikrų migrantų padėties – ir nebalsuoti už žvejybos susitarimus šiame parlamente bei nebalsuoti už verslo taisykles, kurios kur nors niokoja ūkius.

Be to, esame teisūs bandydami pažvelgti šioje diskusijoje į užimtumą vienodų teisių, vienodo apmokėjimo ir tinkamo inspektavimo požiūriu, nes tai palanku visiems darbuotojams, kuriems reikia žinoti savo teises. Jeigu mums rūpi protų nutekėjimas, mums taip pat reikia galvoti, kaip išsaugoti mūsų pačių kvalifikuotus darbuotojus. Mums reikia panaudoti ir tobulinti pas mus atvykstančių migrantų darbuotojų įgūdžius ir EQUAL pateikė keletą nuostabių pavyzdžių, kurių neturime prarasti.

Jeigu ketiname pritraukti labai kvalifikuotus darbuotojus, tai nėra tik laisvo judėjimo klausimas; tai taip pat yra susitvarkymo su rasizmu ir ksenofobija, sulaikančiais daug aukštos kvalifikacijos žmonių nuo atvykimo į Europos Sąjungą, klausimas.

(Plojimai)

  Giusto Catania, GUE/NGL frakcijos vardu. – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, šiandien Komisijos narys Franco Frattini pirmą kartą kalbėjo mums apie teisėtą migraciją ir vėliau – apie neteisėtą imigraciją. Jeigu Europos Sąjungos politika laikytųsi jo žodžių logikos, aš galėčiau sutikti su juo, bet deja, tai ne tas atvejis.

Pastaraisiais metais ES politikoje pirmiausia ir labiausiai naudojami posakiai, pvz., buvo neįleidimas į šalį, migrantų nusikalstamumas, represija, antplūdžio šmėkla; dabar pagaliau mes pradedame kalbėti apie įvažiavimo politiką. Todėl visi galime pritarti, kad teisėtos migracijos politika yra nepaprastai svarbi kovojant su neteisėta imigracija, užkertant kelią prekybai žmonėmis, siekiant išvengti, kad jūrą kirstų kupini vilčių žmonės, ir nebeleisti, kad Viduržemio jūra vis dažniau taptų kapais atvirame ore. Tačiau taip pat turėtume būti logiški. Dėl to prieš siūlydami politiką dėl neįleidimo į šalį, turėtume aptarti ir praplėsti teisėtus įvažiavimo kanalus bei susidoroti su demografiniais iššūkiais.

Aš iš tiesų nesuprantu, apie ką šiandien kalbėjo Franco Frattini, gal jis kalbėjo, kaip suvaržyti plyšius. Faktiniais duomenimis, prognozę padarė pati Europos Komisija savo žaliojoje knygoje, kurioje paaiškino, kad demografinė krizė Europos Sąjungoje yra tokia, kad 2030 m. mums reikės 20 mln. imigrantų. Tačiau 20 mln. imigrantų nereiškia 20 mln. kvalifikuotų imigrantų. Mes pradedame nuo kito galo: pirmiausiai įgyvendiname neįleidimo į šalį politiką, po to sprendžiame, kaip pakvieti kvalifikuotus imigrantus ir pagaliau sprendžiame problemą, ką daryti su visais kitais.

Manau, kad turėtume atidžiau pažvelgti į politikos sritis, įgyvendintas pastaraisiais metais, ir išanalizuoti jas. Be to, mums reikia nustatyti, kokios mums reikia politikos dėl neįleidimo į šalį. Pats 18 mėn. administracinis sulaikymas, mano manymu, yra nusikaltimas ir sistemingas žmogaus teisių pažeidimas.

Be to, turėtume ištirti, ką Frontex daro. Šiais metais išleidome 45 mln. eurų; Frontex turi 90 darbuotojų ir šią vasarą jūroje atliko keturias misijas. Nemanau, kad galime būti patenkinti Frontex vykdoma politika. Jos politikoje pirmumas suteikiamas neįleidimui į šalį, o ne gyvybių gelbėjimui.

Norėčiau baigti šiuo punktu: gyvybės gelbėjimas turi būti svarbiausias dalykas. Mūsų frakcijos pirmininko ir kitų reikalavimu šiandien Komisija turėjo pranešti mums istoriją apie septynis Tuniso žvejus, kurie yra Italijos kalėjime už tai, kad išgelbėjo 44 migrantus. Tikiuosi, kad komisijos narys Franco Frattini sugebės papasakoti mums apie šį reikalą, kuris derinasi su imigracijos laikymo nusikaltimu logika.

  Roger Knapman, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, vargšas Franco Frattini vis dar klaidžioja Hampton teismo labirintuose, kai mes matome tolstančią nuo demokratijos ES. Sugretinkime mūsų poziciją – ir ne pirmą kartą – su Šveicarijos. |

Šveicarija supranta, kad vietinės žinios yra raktas į imigracijos politiką. ES siekia centralizuoti imigracijos kontrolę viršnacionaliniu vyriausybių lygmeniu. Šveicarai daro priešingai – kur tik įmanoma, perduoda ją žemyn į kantonų lygmenį. Šveicarijoje metinę imigrantų kvotą iš dalies nustato federalinė vyriausybė ir iš dalies – kantonai. Čia buvo atmesti pasiūlymai dėl federalinės migracijos agentūros.

Šveicarijos kantonai ir jų ilgalaikės tiesioginės demokratijos tradicijos buvo imigracijos politikos istorinėmis varomosiomis jėgomis, kurios veikia šalies ekonomikos labui ir užtikrina, kad imigrantai būtų tinkamai integruoti į Šveicarijos visuomenę, Kaip Ženevos universiteto profesorius Uli Windisch pasakojo Prancūzijos politinių naujovių fondo 2006 m. balandžio mėn. informaciniame biuletenyje, Šveicarijos tiesioginė demokratija turėjo – atvirai ir tikrai anksti – spręsti problemas, siejamas su imigracija – geriau net neturėti tokios minties – naudodamasi referendumais ir populiariomis iniciatyvomis. Jis tęsė: „Skirtingai nuo nepaprastai centralizuotos šalies, pvz., Prancūzijos, bus diskutuojama tiek federaliniu lygmeniu, tiek kantonų mastu, reikalaujant bendruomene grindžiamų atsakymų, ir apėmė tokias iniciatyvas, kaip integracijos biuro įkūrimą kiekviename kantone ir naujų atvykusiųjų geografinį paskirstymą.“

Pamoka tiems iš mūsų, kurie skirtingai nei šveicarai neturėjo progos likti ES išorėje, yra tokia: Šveicarijoje imigracijos politika veikia, todėl, kad ji nustatyta ir pagal vietinius, ir pagal šalies poreikius, ir todėl, kad vietinės bendruomenės, o ne beveidė centralizuota biurokratija, yra atsakingos už migrantų integraciją pagal jų poreikius. JK patiriama, nors tai laikina ES narystės požiūriu, kad imigracijos politikoje visada nukrypstama nuo vietinio žinojimo šaltinio ir mes, priklausantys JK nepriklausomybės partijai, suskubome atkreipti dėmesį į to požiūrio trūkumus.

  Alessandro Battilocchio (NI). – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau padėkoti abiems pranešėjams už puikų darbą. Teisėtos migracijos skatinimas ir reguliavimas yra vienintelis galimas sprendimas, norint ne tik kovoti su kriminaline elgsena, siejama su migracijos srautais, bet ir apsaugoti bei garantuoti žmogaus teises. Kaip ir visi kiti piliečiai, imigrantai turi būti integruojami ir įtraukiami į atitinkamas bendruomenes bei turi turėti visas dalyvaujančiojo teises ir pareigas.

Prieš metus buvau Plėtros komiteto referentas rengiant pranešimą apie išorinių sienų kirtimą. Dabar norėčiau pabrėžti, kaip dariau ir tada, kad Europai reikia skirti pakankamus išteklius, jog būtų galima aprūpinti priėmimo centrus, užtikrinti mūsų personalo mokymą, leisti užsienio piliečiams naudotis informacija apie savo teises ir pareigas bei griežtas bausmes visiems, kurie naudojasi nelegalia imigracija, ir visų pirmą, užtikrinti visapusišką valstybių narių bendradarbiavimą.

Dabar tam, kad Frontex pradėtų veikti, ji turi būti kiek įmanoma aktyviau aprūpinama atitinkamais ištekliais ir turi apimti kitas kaimynines šalis, kurios susiduria su migracijos srautais.

  Mikel Irujo Amezaga (Žalieji/ALE). – (ES) Taip, gerb. Pirmininke. Apgailestauju, turėjau problemų dėl vertimo žodžiu ir be to, jei suteiksite man keletą sekundžių, paprasčiausiai noriu pasakyti, kad ...

(Kalbėjusysis kalbėjo baskų kalba)

Atsiprašau. Aš tiktai norėjau pridurti keletą žodžių euskera kalba Europos kalbų dienos proga, nes, kaip jau buvo minėta šioje diskusijoje, mes nesame nusikaltėliai; mes tik norime kalbėti savo kalba.

  Alfredo Antoniozzi (PPE-DE). – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, turiu pagerbti pirmininko pavaduotoją Franco Frattini ir padėkoti jam už tai, kad pateikė veiksmų planą, kuriuo pagaliau mums suteikiamas tvirtas pagrindas, pagal kurį ateityje bus galima diskutuoti apie teisėtą migraciją ir imtis jos.

Kalbant apie pranešimą, galvoju, kad tai suderintas tekstas, kuris yra įvairių politinių frakcijų rezultatyvių derybų ir svarbių kompromisinių pakeitimų rezultatas, galime palaikyti šį tekstą ir Parlamento vardu palaikyti būsimą Europos Komisijos darbą šiuo klausimu. Norėčiau pabrėžti, kad rengiant šio pranešimo projektą PPE-DE frakcijos pozicija labai padėjo pasiekti reikalingą pusiausvyrą ir esmę.

Mūsų frakcijos šio imigracijos reiškinio klausimu priimami svarbiausi punktai, visada buvo patvirtinami. Be konkrečių punktų norėčiau priminti mūsų įsipareigojimą imtis griežtų ir ryžtingų priemonių kovojant su nelegalia imigracija, palaikant glaudesnį legalios ir nelegalios imigracijos ryšį, daugiau bendraujant su imigrantais ir ieškant jų integravimo priemonių.

Šį pranešimą be abejonės galima vadinti Europos pranešimu, o ne tik retoriniu turiniu; pranešime žiūrima į imigracijos reiškinį kaip į kažką tokio, ko turi imtis bendrai, tiek teigiamu, tiek ir neigiamu aspektu, visi Europos partneriai. Visi privalo susivienyti ir kovoti su problemomis su tokiu pat atidumu bei pasiryžimu, net jei jos daro didesnį poveikį vienoms šalims, negu kitoms. Ar laivas, kuriuo plaukia nelegalūs imigrantai, sudūžta už Sicilijos arba Kanarų salų, ar kitur, tai turi būti laikoma bendra problema.

Švelniai tariant, imigracijos reiškiniui koordinuoti būtina Europos lygmens politika. Šis pranešimas orientuoja mus teisinga kryptimi, kad būtų galima patvirtinti šį įsitikinimą, taip pat jame aiškiai išreiškiama pagarba šalių kompetencijai kiekybinių aspektų ir migrantų srautų atžvilgiu.

  Bárbara Dührkop Dührkop (PSE). – (ES) Gerb. Pirmininke, kaip ir visi kiti, pirmiausia noriu pasveikinti pranešėjus su gana puikiu darbu.

Kaip visi žinome, imigracija nėra naujas reiškinys. Tačiau nauja tai, kad ji nepaprastai auga pastaraisiais metais, ir taip yra dėl didėjančio skurdo lygio ir dėl to, kad vis daugiau šalių apima skurdas.

Taigi, jaučiu, kad dabar pagrindinis iššūkis yra migracinių srautų kontroliavimas, jų sisteminimas pagal realius poreikius ir šių žmonių, gyvenančių priimančiose šalyse, aukštesnio integracijos lygio užtikrinimas, taip pat ir mūsų sienų sekimo pagerinimas, naudojant politiką, kuri užtikrina repatriaciją į kilmės šalis.

Svarbiausia turime užsiimti žmonėmis prekiaujančia mafija. Todėl būtina rasti atsakymą ir padaryti galą žmonių tragedijoms, susijusioms su nelegalia imigracija: mes sutariame šiuo klausimu.

Tačiau sienų kontrolė privalo būti bendra visoms valstybėms narėms. Turėtų būti derinama bendra atsakomybė ir solidarumas.

Norėčiau tarti keletą žodžių apie Frontex, kuri atliko tam tikrą gerą darbą, sakau tai Tarybai, kuri tik rodo mums ilgą laivų ir sraigtasparnių sąrašą. Būtent dabar mane stebina: kur jie? Nėra labai gerai, kad jie paprasčiausiai yra sąraše. Be to, manau, kad Taryba veikia nenuosekliai, reikalaudama teikti daugiau pagalbos Frontex ir tuo pačiu metu 2.5 proc. mažindama biudžetą jau išnaudotų 2007 m. skirtų kreditų fone.

Tačiau nepaisant to, kad veikia Frontex, manome, kad imigracijos antplūdis toliau vyks, kad ir kaip mes norėtume visiškai jį kontroliuoti. Tai mūsų noras, o ne teisės aktai, kurių mums reikia, nes Komisija ir Taryba nepalankiai nusprendė dėl vienintelės direktyvos dėl legalių sąlygų įvažiuoti į ES.

Taip yra, nors ir tai, ko mes tikėjomės Tamperėje ir ką gynė mūsų socialistų frakcija, paprasčiausiai išnyko kaip dūmas.

  Jeanine Hennis-Plasschaert (ALDE). – (NL) Gerb. Pirmininke, pasaulyje, kuriame susiduriame su vis daugiau regioninių konfliktų, kuriame yra milžiniški turtiniai skirtumai ir, kuriame didėja mobilumas, migracijos srautų kontrolė taps vis svarbesnė ir tuo pačiu bus sudėtinga. Ar Sąjunga pasirengusi prisiimti atsakomybę ir parengti visapusišką dokumentų paketą, kai atsakomybė siejama su legalia ir nelegalia migracija? Jau kurį laiką kalbame apie tokius dalykus, kaip: varomosios jėgos, kurios verčia žmones judėti, traukos jėgos, kurios verčia žmones išvykti, palengvėjimo regione svarba, dažnai nežmoniškos sąlygos, kuriose atsiduria žmonės, numatyta valstybių narių pasidalinama našta, neteisėtų migrantų grįžimas, teisėtos migracijos galimybių stoka, protų nutekėjimo pavojus, taip pat ir demografiniai pokyčiai, su kuriais susiduriame Sąjungoje. Visais šiais aspektais tam tikru mastu buvo užsiimama arba bus netrukus užsiimta priimant direktyvas, veiksmų planus ir kitomis priemonėmis. Norėčiau padėkoti Komisijos nariui F. Frattini. Praėjusį ketvirtadienį jūs dar kartą labai entuziastingai nusistatėte tikslus Migracijos strategijų formavimo konferencijoje, kurią organizavau su kolegomis.

Tarybos pirmininke, žaviuosi ministro José Socrateso teiginiais. Europos Sąjungos šalys prisiima istorinę atsakomybę už tuos, kurie eina priešinga kryptimi. Jūs, kaip Tarybos pirmininkas, pademonstravote didelius norus, o realybė vis dar rodo mums, kad ES dar turi nueiti ilgą kelią, kol sugebės prisiimti visuotinę atsakomybę. Daugelyje valstybių narių vykstančios diskusijos rodo priešingus dalykus. Neskiriami prašantys prieglobsčio ir ekonominiai migrantai. Pastarieji dažnai yra nelegalūs. Diskusijose dominuoja integracijos problemos. Laikomasi nuomonės, kad socialinės apsaugos sistemoms grės pavojus ir, jeigu nepasisaugosime, vidutinis imigrantas bus prilygintas teroristui. Atviros ir skaidrios diskusijos pernelyg dažnai yra beveik neįmanomos. Deja, tai atsispindi nepakenčiamai lėtose Tarybos sprendimų priėmimo procedūrose, kai Tarybos nusprendžia pereiti prie suderinimo, bet baigia žemiausiais įmanomais minimaliais standartais. Kai priimamas sprendimas dėl konkrečių priemonių, tai visada daroma mažiausio bendrojo vardiklio pagrindu. Taip, iš prigimties esu nekantrus asmuo ir galvojau, kad turėčiau tai paminėti.

Tačiau tikrovėje daugeliui valstybių narių trūksta ambicijų. Solidarumo trūkumas kelia pasipiktinimą ir aš įvardinu Frontex, bet yra daug pavyzdžių. Būtent kai valstybės narės ketina parodyti, kad laikosi ilgalaikio požiūrio, kad jų daugiau nebevaldo baimė ir, kad jos nebeleidžia, jog joms darytų įtaką kritinis straipsnis pirmame laikraščio puslapyje arba kiti rinkimai. To nepadarysime vien tik su puikiomis Tarybos išvadomis. Todėl mano klausimas, Tarybos pirmininke, toks: kaip jūs ketinate užtikrinti, kad ši situacija pasikeistų? Ar Tarybos pirmininkas nori suteikti Parlamentui bendrų sprendimų priėmimo galias naujos direktyvos dėl teisėtos migracijos, pvz., mėlynosios kortelės, atžvilgiu, laukiant naujos sutarties. Tai, Tarybos pirmininke, būtų tinkamas ženklas.

  Mario Borghezio (UEN). – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, pirmininkas Avril Doyle įspėja mus dėl pavojaus priimti pernelyg supaprastintus sprendimus. Frontex, kuri turi būti daug geriau aprūpinama ištekliais, pasiekimai rodo, kad kažkas pradeda vykti ir yra siekiama rezultatų. Prancūzijos politika orientuojama teisinga kryptimi ir galėtų pasitarnauti kaip pavyzdys. Tą patį galima pasakyti apie kai kuriuos teisminės sistemos priimtus sprendimus, pvz., Italijoje, kurioje pradedame areštuoti nelegaliems imigrantams nuomojamus namus. Tokias praktines priemones reikėtų įgyvendinti Europos mastu.

Tačiau kokius apgaulingus samprotavimus girdime iš geranoriškų ir nešališkų kairiųjų! Apgailestauju, Lilli Gruber, bet stebiuosi klausydamasis tokio protingo žmogaus kaip jūs, kai sakote, kad skatinti teisėtą migraciją ir kovoti su nelegalia imigracija galima atveriant duris legaliems migrantams. Tiesa yra kaip tik priešinga! Tai vyksta naikinant neteisėtumo rykštę, kad mes galėtume atidaryti duris tam, kas priimtina ir toleruotina, įskaitant skaitmeninę išraišką, kitaip tariant darniai, dorai ir skaidriai imigracijai. Ar jūs kada nors girdėjote apie mafiją? Pakankamai teisinga, kad šio žodžio jūsų pranešime nėra; tam yra žodis terorizmas, bet mafija ir terorizmas maitinasi bei turtėja iš prekybos žmonėmis ir nelegalių migrantų mirčių. Net jūs turėtumėte tai suprasti; tai nėra sunku.

  Kathalijne Maria Buitenweg (Žalieji/ALE). – (NL) Gerb. Pirmininke, norėčiau paskaityti jums iš mokslinių tyrimų ataskaitos, kurią finansavo Parlamentas. Joje teigiama:

„kas nors gali pagrįstai padaryti išvadą, kad prie Europos sienų žuvusių žmonių skaičius žymiai padidėjo nuo to laiko, kai 1995 m. kontrolės priemonės buvo išplėstos iki išorinių sienų.“

(NL) Gerb. Pirmininke, iš tikrųjų rasti kelią į Europą siekiančių žmonių skaičius nepadidėjo, bet sienos saugomos daug geriau ir dėl to žmonės pasirenka daug sunkesnius bei daug pavojingesnius maršrutus. Šioje ataskaitoje teigiama, kad:

„Europos Tarybos pasiūlymai tikriausiai padidins žmogiškąsias išlaidas dėl stiprinamo saugumo ir sekimo orientavimo.“

(NL) Gerb. Pirmininke, labai norėčiau išgirsti atsakymą į šį klausimą iš Komisijos ir Tarybos. Manau, kad turėtume ne pasikliauti tokiais moksliniais tyrimais, o rinkti duomenis apie mirtinus sienų kirtimo atvejus. Ar jūs su tuo sutinkate ir kas tada turėtų rinkti šiuos duomenis?

Gerb. Pirmininke, ne įrodinėju, kad iš viso neturėtų būti sienų kontrolės priemonių, bet teigiu, kad turėtų būti daugiau galimybių teisėtai migracijai. Todėl atsižvelgdama į tai norėčiau pasidžiaugti Komisijos pasiūlymu dėl mėlynosios kortelės. Mėlynosios kortelės pavadinimas reiškia Europos vėliavoje esančią mėlyną spalvą, bet turbūt ji turėtų būti daugiausia susijusi su žvaigždėmis. Ją reikia papildyti. Aš patenkinta, kad Komisija pasakė, jog ketina dirbti šiuo klausimu. Nekantriai lauksiu jos pasiūlymų, nes manau, kad tai yra iki šiol pateiktų pasiūlymų būtinas papildymas.

  Nils Lundgren (IND/DEM). – (SV) Gerb. Pirmininke, migracija egzistavo per visą žmonijos istoriją. Ji buvo viena iš svarbiausių tos istorijos varomųjų jėgų. Dėl to kalbėdami apie migraciją tarp šalių mes atkreipiame dėmesį į gana pamatinius klausimus – į žmogaus laisvės egzistencinius klausimus. Ar žmonės neturi teisės pasirinkti, kurioje pasaulio vietoje nori gyventi? Iš tikrųjų nei vienas iš šių klausimų nėra čia aptariamas. Moderni gerovės valstybė nesuderinama su laisva imigracija ir apskritai sunku taikstytis su didesne migracija dėl skirtingų gyvenimo standartų.

Imigracija, kaip mūsų gyventojų populiacijos pagyvinimo priemonė, praktiškai yra neprieinama moksliniams tyrimams. Šeimos narių imigracija daro labai mažą poveikį demografinei sandarai. Reikėtų, kad imigrantai sudarytų 50–70 proc. visų šalies žmonių, jeigu mes ketiname atnaujinti tokios šalies kaip Japonija gyventojų populiaciją.

Protų nutekėjimas – labai svarbi daugelio besivystančių šalių problema. Čia efektyviai siūloma, kad mes turėtume iš kitų šalių grobti jų išsilavinusius gyventojus. Reikia naujo požiūrio.

  Marine Le Pen (NI). – (FR) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, naujausi metinėje ataskaitoje pateikiami skaičiai apie 2006 m. Eurodac veiklą, kuri yra biometrinė priemonė, Europos naudojama prašančiųjų prieglobsčio kontrolei, rodo, kad nuo 2005 m. nelegaliai kirtusių vieną iš ES sienų asmenų skaičius padidėjo 64 proc. Nerimą kelianti raida tik įrodo, jei reikia įrodymų, kad Europa nepajėgia kontroliuoti savo išorines sienas, ir turi nelegalios imigracijos, ypač iš Afrikos, eksponentinę augimo kreivę.

Pranešime vienintelis paguodos trupinėlis yra tai, kad Parlamentas atrodo galų gale suvokė tai, jog imigrantų, nelegaliai atvykusių į Europos Sąjungos teritoriją, masinis legalizavimas pats savaime nėra sprendimas ir neišspręs problemos. Vis dėlto Ispanija, Belgija, Prancūzija, Italija ir Nyderlandai pirmiausia turėjo griebtis šios pavojingos legalizavimo politikos, kuri neišvengiamai sukėlė vadinamąjį aspiravimo reiškinį, taip darė poveikį migraciniams srautams iš kaimyninių Europos šalių, kol šalys pagaliau tai suvokė.

Tačiau pasitikėkime savimi. Privalome bent jau pradėti. Jeigu norime efektyviai kovoti su imigracija, reikia skubos tvarka atkurti Europos Sąjungos išorinių sienų kontrolės priemones. Gudri priemonė – Frontex – yra tuščias kevalas, ji turi nepakankamai žmonių ar įrangos, jos net neremia kai kurios Europos valstybės, nerimaujančios, nes nori išsaugoti savo suverenitetą imigracijos valdymo atžvilgiu, ji niekada neapsaugos Europos nuo šios pragaro spiralės.

Reikia kaltinti pačią Europą už tai, kad pasirašiusi kriminalinius Šengeno susitarimus ji tęsia ir eksponentiškai didina imigracijos problemas. Ji turi skubiai panaikinti šiuos susitarimus.

  Irena Belohorská (NI). – (SK) Europos Sąjunga turi per daug teisės aktų migracijos politikos klausimu. Turime Ženevos konvencijas, Dublino konvenciją, keletą reglamentų ir daugybę direktyvų.

Tačiau yra labai didelių problemų juos įgyvendinant ir dėl didelio teisės aktų skaičiaus sistema pasidaro nesuprantama. Be to, valstybių narių teisės aktai dažnai neteisingai taikomi, o pabėgėlių ir prašančių prieglobsčio asmenų statusas dažnai sutapatinamas.

Kadangi laikas yra ribotas, nenukrypsiu nuo problemos tų vaikų, kurių nelydi tėvai ir, kurie palieka savo gimtąją šalį ieškodami prieglobsčio kitoje šalyje. 5 proc. visų prieglobsčio prašytojų sudaro vaikai. Mes turime statistinius duomenis, kiek šių vaikų kreipiasi dėl prieglobsčio, bet mes nežinome, kiek jų kerta sieną ir nesikreipia dėl prieglobsčio. Žinome, kokiam jų skaičiui suteiktas prieglobstis, net neturime informacijos apie tuos, kurių prašymai atmesti.

Be to, atvykusiems į šalį vaikams turi būti skiriamas teisinis atstovas, kuris gintų jų geriausius interesus, bet mes tiksliai nežinome, koks geriausių vaiko interesų apibrėžimas. Vaiko teisinis atstovas neturėtų būti nepatyręs savanoris, studentas arba juridinis asmuo, turintis interesų konfliktą.

  Patrick Gaubert (PPE-DE). – (FR) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, esu patenkintas, kad turėjau galimybę nesenai perskaityti apie Europos Parlamento socialistų frakciją, raginančią, kad šio ryto diskusijos nebūtų paverstos rinkimų kampanijos treniruote. Dar daugiau, šį rytą klausydamasis jūsų supratau, kad jūsų pozicijos darosi pavojingai artimos mano frakcijos pozicijoms.

Sutinku su Lilli Gruber, kad valstybės narės nebegali valdyti imigracijos, nepriklausomai veikdamos savajame Europos kampelyje. Be to, sutinku su Javieru Moreno Sánchezu, kad mes norime padėti šalims, kuriose aukštas emigracijos lygis, vystytis taip, kad jų piliečiai labiau norėtų likti namuose. Taip pat sutinku su Claudio Fava, kai jis sako, kad Europa turėtų užimti tvirtą poziciją tų darbdavių atžvilgiu, kurie nesąžiningai išnaudoja savo darbuotojus.

Yra tokių, kurie sieja imigraciją su smurtu ir tvirtina, kad imigrantai yra visų nelaimių, darančių poveikį jų šaliai, priežastis. Šie žmonės nesidalina pagrindinėmis Europos Sąjungos vertybėmis.

Laimė, kad taip pat yra tokių, kurie humaniškai kovoja prieš nelegalią imigraciją, kuri tik sukuria šių dienų vergus ir, kurie palaiko legalią imigraciją, kuri mums visiems suteikia ekonomines, kultūrines ir intelektualines galimybes.

Mes, esantys šiame Parlamente, žinome vieną dalyką: šios problemos negalima išspręsti tik veikiant šalies lygmeniu. Vienintelis būdas slypi suderintoje Europos politikoje. Mes kūrėme Frontex ne nuskendusiems žmonėms iš Pietų Europos jūrų žvejoti arba nuo alkio ir troškulio mirusiems vaikams rinkti pietinėse teritorijose. Frontex nėra nepraeinama siena. Tai – priemonės, neleidžiančios atvažiuoti per dideliam skaičiui imigrantų, kuriems neturime pakankamai pašalpų ir materialinių išteklių.

Mūsų sienų kontroliavimas – ne techninė ir ne karinė problema. Tai – politinė problema. Kaip ir jūs, aš ieškau praktiškiausio ir humaniškiausio sprendimo. Kaip visi žinome, sprendimas turi būti randamas už apvalaus Europos stalo, dėl jo turime susitarti tarpusavyje ir su tais, kurie valdo šalis, kurios yra pagrindiniai imigracijos šaltiniai. Mūsų reikalas yra inicijuoti naują ir efektyvesnę bendros plėtros formą, kuri užtikrintų protingą migracijos srautų reguliavimą ir taikų imigrantų atvykimą į Europos Sąjungą.

Kolegos nariai, migrantai dažnai neturi jokio pasirinkimo dėl to, kas vyksta su jais, bet ir mes neturime pasirinkimo – galime rinktis, ar priimti juos suinteresuotai, oriai ir supratingai. Mūsų reikalas – pasiekti tikslą ten, kur kitiems taip ilgai nesisekė.

(Plojimai)

  Martine Roure (PSE). – (FR) Gerb. Pirmininke, mes iš tikrųjų pritarėme šioms bendroms diskusijoms, nes šiandien neįmanoma turėti tikrai efektyvią ir nuoseklią Europos imigracijos politiką nesprendžiant šių dviejų problemų kartu ir nesprendžiant jų Bendrijos lygmeniu.

Daug metų atitinkamos mūsų šalys renkasi ribojančią politiką imigracijos atžvilgiu. Tačiau ši politika nesustabdė migrantų. Priešingai, jie toliau vyksta į Europą labai rizikuodami, norėdami rasti geresnes gyvenimo sąlygas ir daugeliui iš jų tai – išgyvenimo klausimas. Dabar pasaulis yra pasaulinis kaimas ir mes niekada negalėsime sustabdyti tų, kurie bėga iš vargo ir nevilties. Kai kurie žmonės kuria iliuzijas, kad galime uždaryti savo sienas, jie yra visiškai neatsakingi.

Esmė – moralė ir solidarumas, ir tik nuo mūsų priklauso, ar padėti toms šalims, kurios skursta. Todėl noriu matyti platesnes diskusijas, apimančias daugiau nei Frontex. Žinoma, Europos Taryba paaiškino, kodėl rugpjūčio mėn. viduryje Frontex buvo priversta nutraukti savo operacijas Viduržemio jūroje dėl veiklos išteklių stokos. Tačiau iš tikrųjų klausimas turėtų būti orientuojamas į tai: kaip mes sudarysime sąlygas tiems, kurie nori atvažiuoti į Europą, kad jie galėtų tai padaryti tinkamai reglamentuotu būdu?

Žinoma, mes turėtume išsiaiškinti galimybę įvesti Europos mėlynąją kortelę: ji leistų migrantams laisvai judėti tarp Europos ir jų kilmės šalių bei tai daryti skaidriai ir saugiai. Taip pat svarbu, kad Komisija pirma pateiktų pasiūlymą, nustatantį bendrą migrantų teisių pagrindą. Yra labai daug žmonių, gėdingai išnaudojamų įvairiose mūsų šalyse. Mums reikia pagaliau suprasti, kad šiandieniniame besikeičiančiame pasaulyje dabar yra skubu, kad toms šalims, kuriose žmonės gyvena skurde, būtų suteikiama galimybė vystytis darniai. Tai – mūsų pareiga. Kiekvienas asmuo turėtų turėti teisę pasilikti ir gyventi savo gimtojoje šalyje. Šio metu aplinkybės yra susiklostę taip, kad jie neturi šio pasirinkimo.

Tikiuosi, kad valstybės atsižvelgia į tarpvyriausybinėje konferencijoje joms suteiktą mandatą, suteikiantį teisę pateikti legalios imigracijos klausimą kvalifikuotos daugumos balsavimui ir bendrų sprendimų priėmimo procedūrai. Aš tik norėčiau pakartoti, kad be jokios abejonės tai būtina, jeigu norime priimti nuoseklią politiką šioje srityje.

  Jean-Marie Cavada (ALDE). – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, Tarybos pirmininke, pagaliau galime kartu aptarti nelegalios imigracijos ir imigracijos, kuri vadinama legalia, klausimus. Jie yra dvi to paties medalio pusės, be kurių jokia šalis šiandien tikrai negali pretenduoti į sėkmingą imigraciją. Iš tiesų dauguma šalių pasiekė tikslą kurdamos rinkimų disbalansą, kuris tik apsunkino problemų sprendimą, o to tikrai nereikia, kai problemas reikia spręsti efektyviai.

Šio metu nei viena valstybė narė nenori valdyti imigracijos politikos viena ir šios Europos Sąjungos tragizmas yra tas, kad daugelis jos valstybių narių istoriškai per du šimtmečius arba daugiau sužinojo viską apie imigraciją, nes buvo imigracijos aukomis. Šiandien čia bus šiek tiek politiškai pozuojama, bet manau, kad dabar atėjo laikas pakelti lygį srities, kurioje galima judėjimo laisvė, pvz., mūsų, vienos valstybės narės priimti sprendimai darys tiesioginį poveikį kaimyninėms šalims. Tuo labiau, kad, kai nuo šiol išorinės sienos bus bendros visoms Sąjungos šalims, negalime reikalauti iš valstybių narių, esančių ES pietuose ir rytuose, kad jos vienos ir bejėgės susidurtų su tokiu masiniu migrantų antplūdžiu, kokio liudininkais tapome Maltoje, Kanarų salose bei Lampudesoje, rytinėse Sąjungos dalyse ir net šiaurės vakaruose.

Su solidarumu, kurio čia buvo aiškiai reikalaujama, mums reikia panaudoti kažką panašaus į politinę valią, kurios, mano manymu, valstybės narės nėra pasirengusios parodyti. Negalime sukurti tinkamos Europos imigracijos politikos nepadarydami galo disbalansui dabartinėse sutartyse. Kovą su nelegalia imigracija reikia padaryti tinkamos Bendrijos sistemos dalimi ir nebegalima toleruoti dabartinio įvairiapusio sąstingio, veikiančio mūsų legalios imigracijos politiką.

Todėl norėčiau dar kartą pabrėžti, kad legalios imigracijos ir integracijos politikai, kurią nustato tarpvyriausybinės konferencijos suteiktas mandatas, turime taikyti kvalifikuotos daugumos balsavimo ir bendrų su Europos Parlamentu sprendimų priėmimo procedūros principus. Tai vienintelis būdas, kuriuo mes galime efektyviai ir demokratiškai spręsti didžiausius iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria Europos Sąjunga.

  Roberts Zīle (UEN). – (LV) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, esu labai patenkintas, kad Parlamentas, stiprindamas Bendrijos požiūrį, taip pat bando išspręsti mano šalyje Latvijoje esančias legalios imigracijos problemas, susijusias su užimtumo trūkumu įvairiose srityse, pvz., statyboje ir viešojo maitinimo paslaugų srityje. Daug žmonių išvyko iš Latvijos, kad galėtų legaliai dirbti šiuose sektoriuose, esančiuose įvairiose ES šalyse, ir piliečiai ne iš ES šalių tiek legaliai, tiek nelegaliai užpildo šias mūsų šalyje esančias darbo vietas. Tačiau tiems, kurie labai trokšta padidinti Europos Parlamento ir sumažinti valstybių narių, ypač mažų valstybių, vaidmenį imigracijos srityje, norėčiau akcentuoti kitą problemą. Turėtume padaryti viską, ką galime, kad įtinkintume valstybes nares, jog reikia nustoti riboti patekimą į darbo rinką valstybėms narėms, kurios įstojo į ES 2004 m., neminint nusistatymo 2007 m. įstojusių valstybių narių atžvilgiu, kurios skatina net ES piliečių nelegalų darbą. Būkite nuoseklūs, gerbiamieji Parlamento nariai! Dėkoju jums.

  Hélène Flautre (Verts/ALE). – (FR) Gerb. Pirmininke, siūlydami sukurti teisėtus imigracijos kanalus, būtent idėją, kurią iš esmės skatina Europos ekonominiai poreikiai, ir kurioje neatsižvelgiama į realius poreikius gyvenančiųjų pietinėse Sąjungos dalyse, jūs iš esmės priimate sprendimus ne tiek dėl į Europą atvykstančių imigrantų, kiek dėl tų, kurie gali atvykti į mūsų teritoriją legaliai. Tačiau ką jūs manote apie kitus?

Jiems lieka tik košmariškos kelionės. Draudimas palikti gimtąją šalį, sulaikymas jūroje, areštavimas, gelbėjimas arba skendimas – norėčiau išgirsti jus sakant ir sakant dar kartą, kad žmonių gelbėjimas jūroje yra visuotinė ir pagrindinė pareiga, tai liudiija septynių Tuniso žvejų atvejis, ir, kad tai yra mažiausia, ko turėtume tikėtis – ir vėliau galima priverstinė repatriacija, begalinis klajojimas priešiškose tranzito šalyse, rimti žmogaus teisių pažeidimai bei kt.

Kaip Komisijos nariui. atsakingam už teisingumą, laisvę ir saugumą, jūsų svarbiausias rūpestis – kaip ir mūsų rūpestis – turi būti žmogaus teisių gerbimo užtikrinimas, ir jūsų galios šioje srityje tikrai labai didelės.

Kai Čečėnijos piliečiams atsisakoma suteikti prieglobstį Slovakijoje ir jie išsiunčiami atgal į Rusiją per Ukrainą, kaip jūs galite garantuoti, kad jie netaps blogo elgesio aukomis? Kokia yra pradinių susitarimų dėl readmisijos, kuriuos ES sudarė šioje srityje, baigtis? Kaip mes galime garantuoti, kad nebus represijų, kai mes be jokių ceremonijų taip grąžinsime žmones?

Kai Frontex patruliai jūroje sulaiko pilnas migrantų valtis, kaip jūs užtikrinsite, kad tiems, kurie yra valtyse, būtų suteikiama galimybė veiksmingai paprašyti prieglobsčio ir, kad minimi patruliai elgtųsi su mažumomis tinkamai ir su geriausiais ketinimais mintyse, kaip reikalaujama pagal tarptautinę teisę?

Ar baigdama galėčiau tiesiog paprašyti jūsų paaiškinti, kodėl neturite iniciatyvios politikos, reikalaujančios iš valstybių narių ratifikuoti tarptautinę konvenciją dėl darbuotojų migrantų ir jų šeimų teisių?

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL). – (PT) Vienos minutės kalboje mes galime tik pabrėžti, kad turi būti padarytas galas prievartinei į saugumą orientuotai politikai, pagal kurią migrantai, tiek vyrai, tiek moterys, kurie trokšta darbo ir oraus gyvenimo, laikomi nusikaltėliais. Turi būti uždaryti migrantų sulaikymo centrai ir baigta nežmoniška repatriacijos politika. Turi būti kovojama su ksenofobija ir rasizmu bei visomis jį skatinančiomis politikos sritimis ir korupcija. Darbuotojų migrantų padėtis turi būti įteisinama užtikrinant jų teisę į darbą ir socialines teises, ir tai yra būtina sąlyga siekiant padaryti galą nepriimtinoms išnaudojimo sąlygoms. Čia turi būti efektyvi integracijos politika, kuri konkrečiai apimtų šeimos susijungimą.

Manome, kad bendrosios migracijos politikos kūrimas nėra pakankamas atsakymas į šiuos klausimus ir problemas, kaip rodo kitų bendrų politikų rezultatai. Migracijos situacija skirtinga visose šalyse, sudarančiose Europos Sąjungą. Šios politikos priimamuose sprendimuose turi būti atsižvelgiama į kiekvienos valstybės suverenitetą, kuris, žinoma, nekliudo bendradarbiauti šioje –srityje ES lygiu. Labiau nei bendrosios politikos mums reikia kitokios politikos ir kitokių priemonių, kuriomis būtų veiksmingai ginamos migrantų teisės ir kovojama su rimtomis migracijos priežastimis.

  Patrick Louis (IND/DEM). – (FR) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, gana visų tų politinių veidmainysčių. Teisė į prieglobstį ir imigraciją, kai ji susijusi su panašiais civilizacijos tipais, nėra problema. Iš esmės klausimas apie imigraciją iš kitos civilizacijos. Ji nenaudinga nei vienam.

Imigracija yra dvejopai neteisinga ieškantiesiems darbo: ja apiplėšiama įgūdžių kilmės šalis, kuri už juos sumokėjo, o priimančioje šalyje ji traukia darbo rinką žemyn ir atima galimybę įsidarbinti vietiniams bedarbiams.

Ieškantiesiems darbo naudinga imigracija klaidinga dviem atžvilgiais: ja atimamos kilmės šaknys iš neturtingų žmonių, kuriuos užburia Vakarų pasaulio vilionės, o priimančioje šalyje ji destabilizuoja socialinius biudžetus, kurie buvo sukurti ir gali gyvuoti tik ribojančiajomis ir ginančiomis tautą aplinkybėmis.

Tai reiškia, kad nepaisant to, kas prieš mėnesį buvo rašoma ant Briuselyje esančio narių restorano sienų, Europos Sąjungai nereikia imigracijos. Iš esmės yra visiškai priešingai: Europai reikia tinkamos šeimos ir demografinės politikos, suverenaus bendradarbiavimo tarp tautų ir pasienio valstybių, o ne Frontex. Pasaulis turi suprasti, kad taika ateina ne per imigraciją, bet per savarankišką plėtrą ir kad tikra proletarizacija įsigali tada, kai žmonės praranda savo kultūrines šaknis.

  Jim Allister (NI). – Gerb. Pirmininke, valstybės gebėjimas kontroliuoti savo sienas ir, kai reikia, keisti savo imigracijos politiką yra akivaizdus suvereniteto parodymas.

Tai, kad Jungtinė Karalystė dabar nebegali atitaisyti didelių skaičiavimo klaidų, kurias padarė 2004 m. užsiimdama atvirų durų politika Rytų Europos atžvilgiu, yra ryškus požymis, kiek daug suvereniteto mes, gyvenantieji Jungtinėje Karalystėje, perleidome, kad galėtume priklausyti šiam klubui. Sakau „didelių skaičiavimo klaidų“, nes vietoj numatytų 13 000 darbuotojų imigrantų, mes turėjome 750 000, taip pat masinį mūsų rūpybos sistemos eikvojimą milijonais per metus vaikų pašalpoms ir mokesčių nuolaidoms tiems vaikams, kurie net negyvena Jungtinėje Karalystėje, bet įgyja teisę jas gauti, nes jų tėvai dirba čia. Dėl šių ES taisyklių mes esame bejėgiai ką nors padaryti šioje srityje ir vis dėlto kai kurie norėtų, kad mes perduotume dar daugiau galių Briuseliui. Būtume kvaili, jei taip pasielgtume.

  József Szájer (PPE-DE). – (HU) Gerbiamieji Parlamento nariai, Europos imigracijos politikos trūkumai ir patirti sunkumai, iki šiol gaubiantys bendrus veiksmus, sėkmingai sumažino visuomenėje turėtą palankumą bendrosioms vertybėms, pvz., laisvam piliečių judėjimui Europos Sąjungos teritorijoje.

Mes atvėrėme išorines sienas, bet vis dar neturime bendrosios imigracijos politikos. Tai absurdiška. Europos piliečiai mano, kad atvirų sienų turėjimas ES veda prie nesulaikomos imigracijos. Jeigu norime išsaugoti taiką mūsų visuomenėse ir visuomenės paramą laisvam judėjimui, imigracijos klausimams spręsti mums reikia stiprios Europos, stipresnės, negu ji yra šiuo metu. Turėtume nepamiršti, kad naujų valstybių narių piliečiai vis dar susiduria su labai dideliais suvaržymais imigracijos politikos požiūriu, nepaisant to, kad jie yra Europos piliečiai.

Europos liaudies partija laikosi nuomonės, kad tinkamai ir skaidriai Europos imigracijos politikai būtini toliau išvardyti dalykai. Pirma valstybių narių solidarumas, neleidžiantis priimti vienašališkų sprendimų, kurie dėl atvirų sienų pakenktų visiems, kaip Ispanijos vyriausybės sprendimo atveju. Antra pagrindinis principas turi būti žmogaus orumas.

Trečia turime imtis ryžtingų veiksmų prieš nelegalią imigraciją. Kolega narys iš socialistų frakcijos neseniai pasakė, kad imigracija nėra nusikaltimas. Tačiau, gerbiamieji Parlamento nariai, bet kuris asmuo, kuris pažeidžia Europos bei valstybių narių taisykles, iš tikrųjų padaro kriminalinį nusikaltimą ir dėl to mes tai vadiname nelegalia imigracija. Imantis veiksmų prieš nelegalią imigraciją, mums reikia stipresnės, nei turime šiandien, išorinių sienų apsaugos bei įstatymų nuostatų dėl imigrantų grąžinimo į jų šalis.

Ketvirta reikia stiprinti ir padaryti skaidresnes nelegalios imigracijos taisykles – apgailestauju, norėjau pasakyti legalios imigracijos taisykles – labiau atsižvelgdamas į mūsų šalims reikalingos darbo jėgos rūšis.

Penkta imigracijos politika neturi prasidėti nuo mūsų sienų. Pribloškia tai, kad, nors Europos Sąjunga yra viena iš didžiausių pagalbą teikiančių organizacijų pasaulyje, mes nenustatėme daug sąlygų, susijusių su korupcija, pagarba žmogaus teisėms ir demokratijai priimančiose šalyse. Tam turi padarytas galas ir priimančiose šalyse turi būti įvestos tokios sąlygos. Baigdamas manau, kad Europai reikalinga ryžtingesnė imigracijos politika.

  Stavros Lambrinidis (PSE). – (EL) Gerb. Pirmininke, prieš kelis dešimtmečius milijonai mūsų Europos bendrapiliečių emigravo į Ameriką, Australiją, Pietų Afriką ir kitas Europos šalis. Ne dėl to, kad buvo turtuoliai, o dėl to, kad gelbėjosi nuo skurdo.

Reikalavome, kad jie būtų priimami ir jiems būtų suteikiamos teisės. Jų siunčiami į namus pinigai palaikė mūsų ūkius. Mūsų valstybių festivalių dienomis tose šalyse plevėsuoja tūkstančiai Italijos, Graikijos ir Airijos vėliavų. Jie myli šalis, į kurias atvyko, bet jiems taip pat leidžiama mylėti savo gimtąsias šalis; niekas nemano, kad kam nors keltų grėsmę ši dviguba meilė. Jie kėlė ir skatino priimančiųjų valstybių ekonomikas ir didino kultūrinius bei demokratinius turtus.

Dėl to imigracija tikriausiai neturėtų būti laikoma pirmiausiai policiniu reiškiniu, jau nekalbant apie ją kaip tikėtiną terorizmo šaltinį, kaip apie ją baigiama diskutuoti Europoje.

Imigracijos politika turi būti visapusiška ir turėtų apimti tokius aspektus, kaip:

– teisėtų migracijos kanalų tobulinimą;

– kovą su slapta imigracija, ypač nežmoniškomis prekybos imigrantais grandimis, ir pagarbos žmogaus teisėms išsaugojimas sulaikymo centruose. Vienintelis šių žmonių padarytas nusikaltimas yra tas, kad jie gimė vargingose arba karo nusiaubtose šalyse;

– imigrantų antplūdžio priežastis: karus, skurdą, nepakankamą šalies išsivystymo lygį, diktatūras; Europa turi stengtis susidoroti su šiuo reiškiniu savo užsienio ir ekonomikos politikoje;

- turėtume paklausti, kodėl Europa tokia patraukli imigrantams. Taip pat turime stengtis įveikti nelegalų darbą;

- Europos Sąjungos demografinius, mokslinių tyrimų, švietimo ir ekonominiai poreikius; mes turime pritraukti labai reikalingą darbo jėgą;

- pagarbą pagrindinėms teisėms;

- Europos tiltų nutiesimą tarp žmonių ir kultūrų, taip stiprinant mūsų užsienio politiką.

Labai mažai kuriems iš išvardytų aspektų reikia policinių veiksmų. Kita vertus, jiems reikia įžvalgumu ir drąsa pasižyminčių politikų. Aš patenkintas, kad po savo pradinio policinio požiūrio akcentavimo dabar Komisija žengia į priekį su daug geresniu bendruoju požiūriu. Sveikinu Franco Frattini!

  Mogens Camre (UEN). – (DA) Gerb. Pirmininke problemų, kuriomis mes rūpinamės čia, esmė yra demografinės pusiausvyros nebuvimas pasaulyje. Nelegalios imigracijos legalizavimas neišspręs jokių problemų: imigracijos valdymas pagal vienodų taisyklių rinkinį tuo labiau. Padės tik su plėtra ir demokratija susijusi pagalba. ES šalys yra tokios skirtingos, kad neįmanoma turėti vienodų taisyklių, kad būtų galima tvarkytis. Danijoje daugiau kaip pusė visų imigrantų iš ne vakarų valstybių negali pasinaudoti darbo rinka, o tie, kurie yra darbo rinkoje, susiduria su aukštu nedarbo lygiu. Taip yra dėl to, kad šalyje yra aukštas minimalių atlyginimų ir socialinių išmokų lygis – faktiškai toks aukštas, kad nedaug šiame Parlamente esančių žmonių gali suvokti, kad paprasčiausiai negalima priimti žmonių be kvalifikacijos į darbo rinką, nepriklausomai nuo jų tautybės ir milžiniškos finansinės paramos iniciatyvų.

Visose valstybėse narėse esančio pasipriešinimo didėjančiai imigracijai iš užsienio kultūrų turėtų pakakti Europos Parlamentui įtikinti, kad reikia daugiau klausytis savo rinkėjų.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE). – (ES) Gerb. Pirmininke, bet kokios diskusijos imigracijos klausimais turėtų būti pagrįstos bent jau keturiais faktais. Žmonės toliau rizikuos savo gyvybėmis vykdami čia, kad ir kiek mes išdėstytume sienų, kalėjimų grotų arba laivų. Žmonės nevažiuoja į Ispanija, Maltą arba Italiją. Jie važiuoja į Europą. Visuose tyrimuose nurodoma, kad imigrantų populiacija reikalinga ES, kad būtų galima užtikrinti dabartinį gerovės lygį. Tačiau vis dar tebėra nerimą keliantis aukštas nesąžiningų verslininkų piktnaudžiavimo daugeliu šių žmonių lygis. Jie naudojasi šių žmonių pažeidžiama padėtimi, kad galėtų juos išnaudoti.

Jeigu taip yra – ir norėčiau jums priminti, kad tai jau buvo parodyta ir, kad tai nėra išankstinio nusistatymo ar įtarinėjimų rezultatas – jeigu taip yra, tai, ką mums reikia padaryti dabar – tai sukurti pagrįstą ir protingą Europos politiką prieigos prie mūsų sienų atžvilgiu: jas kertančių žmonių sulaikymas nepadeda kontroliuoti proceso; jis tik sukuria dar dramatiškesnę situaciją.

Taip pat turime atsakingai žiūrėti į priėmimo procesą, garantuodami prieglobstį ir pabėgėlio statusą imigrantams, kiekvieno asmens individualų traktavimą ir realius sprendimus.

  Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL). – (EL) Gerb. Pirmininke, turime atidžiai perskaityti mūsų dviejų gerbiamų kolegų narių pranešimus. Juose nėra pasiūlymų, kurie labai skirtųsi nuo Tarybos ir Komisijos siūlomų priemonių ir politikos krypčių.

Frontex, kuriai buvo reikalaujama skirti daugiau lėšų, yra ne tik mūsų sienų saugojimo mechanizmas; ji taip pat gali būti naudojama kaip platforma ne ES šalių sienų, besiribojančių su ES, kontrolei. Sprendimas kovos su nelegalia imigracija atžvilgiu nėra represijų ir kišimosi mechanizmų sukūrimas. Mes neturėtume kurti sulaikymo centrų, rinkti biometrinių duomenų į centrines duomenų bazes arba laikyti visuos tuos, kurie bando kirsti mūsų sienas, teroristais arba nusikaltėliais, gyvenančiais anapus sienos.

Be to, ir reikalavimų legaliai imigracijai sistemos sukūrimas nėra būdas kovoti su nelegalia imigracija. Mes neturėtume toliau naudoti šios sistemos kaip dingsties propaguoti priemones, kurios tarnaus Europos Sąjungai kaip visumai neatsižvelgiant į pačių imigrantų teises.

Atitinkamoje aiškinamojoje dalyje nekritikuojamas biometrinių duomenų naudojimas; joje neskiriama imigracijos kontrolės priemonės ir valdymas, ir joje neturimi omenyje tie imigrantai, kurie nepatenka į naudingų intelektinių įgūdžių arba nepaprastai svarbaus rankų darbo kategorijas, siekiant tarnauti tarptautinių bendrovių kategorijoms.

Imigracija yra dvipusis pasiūlos ir dialogo, mainų ir abipusės įtakos, bendradarbiavimo ir pagarbos žmonėms bei individams, vienodų galimybių supratimo ir garantijos santykis. Todėl mūsų pareiga yra skatinti politikos kryptis, kuriose remiamasi būtent šiuo požiūriu.

PIRMININKAUJA MARIO MAURO
Pirmininko pavaduotojas

  Manfred Weber (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, šiandien nemažai kalbame apie migrantus. Norėčiau atkreipti dėmesį į momentą, apie kurį mūsų piliečiai klausinėja mus. Klausimas, kurį piliečiai užduoda mums yra toks: kodėl Europos Sąjungoje turėdami milijonus bedarbių vis dar kalbame apie aukštos kvalifikacijos darbuotojų imigraciją. Kaip politikai, mes turėsime skirti daug energijos aiškindami mūsų piliečiams, kad, kalbant apie kvalifikuotus darbuotojus, mums reikia geriausių pasaulio protų.

Piliečiai taip pat mums užduoda kitą klausimą: „Ar jūs rimtai žiūrite į mūsų susirūpinimą šiuo klausimu?“. Mes kalbame apie apykaitinę migraciją. Pastaraisiais dešimtmečiai priėmėme Turkijos piliečius į mūsų šalį ir papildėme jais darbo jėgą. Čekijos Respublikoje turime vietnamiečių. Apykaitinė migracija – kitaip tariant, šie darbuotojai svečiai grįžta namo – iki šiol neveikė šiose šalyse. Mūsų piliečiai klausia: kaip jūs ketinate spręsti šią problemą? Kaip visą tai suderinti?

Be to, turėsime paaiškinti piliečiams, kad mes manome, jog migrantai turi pareigą integruotis, kaip sakė Stavros Lambrinidis. Tai reiškia kalbos mokymąsi ir pastangų dėjimą siekiant integruotis. Suformuosime piliečių supratimą Europos migracijos politikos atžvilgiu, būtent legalios imigracijos, tik su sąlyga, jeigu paaiškinsime, kad, kai bus pereita prie neteisėtos migracijos klausimo, neteisėti migrantai turės palikti Europą. Tai vienintelis būdas gauti piliečių pritarimą legaliai imigracijai.

Mano požiūriu, svarbiausias šio pranešimo elementas yra aiškus pasižadėjimas Europos piliečiams, kad paliksime nustatyti kvotas – kitaip tariant užduotį nustatyti, kiek žmonių galima įleisti į darbo rinką – valstybėms narėms, kaip ir anksčiau. Tai yra ten, kur yra daug didesnis piliečių pasitikėjimas.

Norėčiau padėkoti abiem pranešėjams už gerą pranešimą. Leiskite man pasakyti PPE-DE frakcijos vardu, kad esame patenkinti, jog mūsų kolegos nariai iš kairiojo šio parlamento sparno partijų taip pat pasistūmėjo link mūsų pozicijos daugelyje sričių, ypač tvirtos grąžinimo politikos, kvotų palikimo šalių sprendimų priėmimui ir efektyvių sienų kontrolės priemonių sukūrimo klausimais. Man nepaprastai malonu, kad mes, kaip PPE-DE frakcija, galėjome pareikšti savo poziciją čia.

  Magda Kósáné Kovács (PSE). – (HU) Ačiū, Gerb. Pirmininke. Europai reikalinga bendroji imigracijos politika. Nuo Tamperės iki Hagos, nuo Claude Moraes ir Patricko Gauberto iki dabartinių dviejų puikių pranešimų ir tarp visų Komisijos komunikatų – tai buvo įvairios sustojimo vietos kelyje, kuriame mes jau sugebėjome nustatyti, kad griežtumas imigracijos politikoje nėra vertingas dalykas.

Mūsų uždavinys yra koordinuoti ir diferencijuoti. Mums reikia koordinuoti sudėtingą reiškinį, t. y. migracijos veiksnius, įskaitant žmonių migraciją tik dėl ekonominių priežasčių, taip pat žmonių, kertančių sieną neteisėtai, migraciją. Nuo jų mums reikia atskirti prieglobsčio prašytojus, tuos, kurie įsiskverbia dėl kriminalinės veiklos, ir tuos, kuriuos, galimas dalykas, galėjo pastūmėti į nelegalią veiklą pačios valdžios institucijos.

Iki šiol mes, naujosios valstybės narės, buvome tranzito šalimis, bet dabar taip pat būsime šalimis, į kurias vykstama, ir mūsų atsakomybė padidės, nes mums taip pat reikia naujų darbo jėgos išteklių. Mums reikia ne papildomos raumenų jėgos arba pilkos masės, kurią galima išnaudoti, o naujos darbo jėgos mūsų darbo rinkai. Todėl pritariu reglamentams, kuriuose nurodoma imigrantų vieta mūsų darbo rinkos situacijoje. Taip pat džiaugsmingai pritariu bendrų teisės aktų planui ir jame siūlomoms priemonėms.

Norėčiau pabrėžti, kad bendradarbiavimas su kilmės šalimis simbolizuoja tikrąją ateitį su žmogiškąja puse, kurioje legali ir nelegali imigracija nėra sprendimas, darantis poveikį visam gyvenimui, ir nereiškia bėgimo iš kažkokios šalies bei kažkokių namų; greičiau tai –laikinas laikotarpis, kuriame grįžimo sąlygos turi būti sukuriamos per supratimą ir integraciją. Ačiū jums, Gerb. Pirmininke.

  Simon Busuttil (PPE-DE). – (MT) Ačiū, Gerb. Pirmininke, Komisijos nary. Frontex labai stengiasi, bet turiu pasakyti, kad mes vis dar nepasiekėme reikiamų rezultatų. Dėl liepos mėn. Frontex misijos į Viduržemio jūrą į mano šalį Maltą atvykstančių imigrantų skaičius sumažėjo per pusę lyginant su praėjusių metų liepos mėn. Netikėtai, nepaisant šio fakto, liepos mėn. pabaigoje misija buvo nutraukta ir matome, kad rugpjūčio mėn. atvykusiųjų skaičius padvigubėjo, lyginant su pernai. Šį mėnesį Frontex misija tęsiama, bet mes vis dar matome padidėjimą, lyginant su praėjusių metų rugsėjo mėn. Ką visa tai reiškia, gerb. Pirmininke? Tai reiškia pirmiausia,, kad mes toliau turime stiprinti Frontex ir dėl to šis Parlamentas yra pasižadėjęs padidinti Frontex biudžetą, o ne mažinti jį, kaip Komisija bando daryti. Tai reiškia, kad valstybės narės, kurios pažadėjo Frontex tiek daug laivų, sraigtasparnių ir lėktuvų, negerbia savo duoto pažado, ir tikiuosi, kad tiek Frontex, tiek ir Komisija dirbs kartu su šiuo Parlamentu, kad priverstų valstybes nares gerbti savo įsipareigojimus. Be to, tai reiškia, kad reikia padaryti daugiau, kad trečiosios šalys, pvz., Libija bendradarbiautų su mumis imigracijos sektoriuje. Tačiau tai taip pat reiškia, kad Europos imigracijos politikoje vis dar galima pastebėti veidmainiavimą. Visi sutinka, kad pirmaeilis prioritetas turėtų būti skęstančių Viduržemio jūroje žmonių gyvybių gelbėjimas. Puiku, taip ir turėtų būti. Tačiau, kai mes klausiame, kaip ir Malta, kas priims žmones, kurie buvo išgelbėti jiems skęstant, visi tyli.

  Wolfgang Kreissl-Dörfler (PSE). – (DE) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, gerai, kad pagaliau buvo pripažinta, jog kalba eina ne vien tik apie bendras pastangas kovojant su neteisėta migracija, bet ir, kad taip pat reikia visapusiškų strategijų, jog būtų galima valdyti ir koordinuoti teisėtą migraciją bendru pagrindu, ypač Europoje be sienų. Tačiau tai negali būti tik vidaus reikalų ministrų uždavinys – jie greitai susitartų dėl priemonių, kaip susitvarkyti su neteisėtais migrantais; tai taip pat yra užimtumo ir socialinių reikalų ministrų uždavinys.

Todėl su džiaugsmu pritariu Tarybos ir Komisijos iniciatyvai įtraukti atitinkamas specializuotas ministerijas, įskaitant, pvz., mūsų kanclerio pavaduotoją Franzą Münteferingą. Tiesa, kad teisėta migracija visada reiškia imigraciją į darbo rinką ir dėl to – taip pat ir į socialines apsaugos sistemas.

Tačiau mes taip pat turime intensyviau kovoti su migracijos motyvais ir priežastimis, skatinančiomis tiek daug žmonių ieškoti priemonių savo situacijai pagerinti bėgant iš savo šalių. Mes turime sukurti legalaus darbo galimybes. Mėlynoji kortelė ir apykaitinė migracija yra pirmasis žingsnis teisinga kryptimi.

Taip pat turiu vieną pastabą dėl Frontex: tai, ką daro kai kurios valstybės narės, yra skandalinga. Solidarios turi būti visos ES valstybės, o ne tik kelias, ir mano požiūriu pabėgėliai turi būti paskirstomi po visas valstybes nares pagal formulę, dėl kurios dar nėra nuspręsta. Tai negali būti tik Maltos, Kanarų salų arba Graikijos reikalas. Pagaliau Frontex gali būti tik tokios geros kokybės, kokią valstybės narės leidžia.

Norėčiau pasakyti dar vieną pastabą dėl Frontex. Frontex visada savo operacijų pavadinimus ima iš Graikijos mitologijos; Nautilijus yra vienas iš pavyzdžių. Tačiau viena būsima operacija yra vadinama Hidra. Tai man atrodo neskoninga. Mano požiūriu operacijos pavadinimą reikėtų pakeisti, nes visi, kurie kiek nors žino apie Graikijos mitologiją, žino, ką reiškia Hidra.

(Plojimai)

  Agustín Díaz de Mera García Consuegra (PPE-DE). – (ES) Gerb. Pirmininke, noriu pateikti kelias pastabas ir pabrėžti tik kelis statistinius duomenis. Pagal Eurostat duomenis 45 proc. užsieniečių, atvykstančių į Europos žemyną, paslieka Ispanijoje. Tarp rugsėjo 21 d. ir ankstyvo rugsėjo 24 d. ryto 595 Afrikos į pietus nuo Sacharos piliečių atvyko į Ispanijos paplūdimius. Nuo metų pradžios vien tik Kanarų salas pasiekė 11 000 imigrantų ir 9 000 iš jų nuo Heros misijos realizavimo balandžio 23 d.

Nepaisant Frontex, Heros, Hermio, Nautilijaus, Poseidono ir Maltos operacijų, skaičiai rodo, kad mafijos prekyba žmonėmis turi reikalingas priemones, kurios leidžia išvengti mūsų kontrolės mechanizmų ir atidaryti naujus jūrų maršrutus. Vienas tokių pavyzdžių yra didelis skaičius imigrantų, pasiekiančių rytinės Ispanijos krantą, arba daugiau nei 4 000 imigrantų iš Šri Lankos ir Pakistano, laukiančių, kol juos paims į Europą iš Gvinėjos Konakrio paplūdimių.

Todėl prioritetas turi būti teikiamas misijoms, kuriomis siekiama nustatyti ir suimti mafijos narius bei pakelti policijos ir tarptautinio bendradarbiavimo lygį kuriant bendras tyrimo komandas. Frontex turi pastoviai vykdyti savo misijas krizės regionuose. Būtina, kad Taryba pagreitintų Europos sienų patrulių tinklo įgyvendinimą, siekdama pagerinti kontrolės ir sekimo darbą.

Visa ES turi palaikyti ir skatinti bendradarbiavimo susitarimus ir informavimo kampanijas ne tik kalbiniu ir profesiniu pagrindu; kilmės ir tranzito šalys taip pat turi žinoti apie imigrantų prisiimamą riziką ir apie jų mirtis.

Pagaliau turi būti imigracijos politikos koordinacija Europos lygmenyje, kad būtų galima išvengti liberalių įstatymų ir sureguliavimo procesų, kurie pasižymi „kvietimo efektu“. Be to, mes turime remti kilniaširdišką ir humanišką prieglobsčio politiką bei būtiną tarptautinę apsaugą.

Baigdamas, gerb. Pirmininke, norėčiau pasakyti: nei vienas negali kalbėti Tarybai apie 20 proc. solidarumą. Frontex pateikia 80 proc. lėšų nuomojamiems laivams, lėktuvams, degalams, būtent viskam, išskyrus priemonių amortizaciją. Todėl Taryba turi remti 20 proc. solidarumą ir susilaikyti nuo dviprasmybių naudojimo politikoje, kuri skirta visai Europos Sąjungai.

  Inger Segelström (PSE). – (SV) Gerb. Pirmininke, leiskite man iš pradžių padėkoti pranešėjams už labai gerą darbą. Esu patenkinta planais apsunkinti gyvenimą darbdaviams ir privatiems asmenims, samdantiems žmones neteisėtai. Nelegalus darbas, pvz., namų darbai ir vaikų priežiūra, daugiausia susijęs su imigrantėmis moteris. Tai dažnai susiję ne tik su susijusiais asmenimis, bet ir socialinio draudimo bei finansų sistemomis ir konkurencija svarstomose šalyse. Taip pat esu patenkinta, kad galima tolesnė parama kovojant su prekyba žmonėmis, ypač paplitusia moterų ir vaikų prekyba. Esu dėkinga už suteiktą paramą, kuri per dešimt metų sumažino aukų skaičių perpus, siekiant praktiškai visiškai pašalinti jų buvimo galimybę.

Kita vertus, nusivyliau negavusi paramos iš Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto konservatyviosios grupės padedant moterims ir vaikams išsilaisvinti ir rasti naują gyvenimą. Balsavimas dėl 29 pakeitimo suteikia naują progą palaikyti moteris ir vaikus, kad jie galėtų likti ES, arba padėti jiems sugrįžti. Padarykite tai, kad moterys galėtų normaliai gyventi po prekybos žmonėmis atvejų.

Taip pat esu patenkinta, kad toliau sakome „ne“ pabėgėlių stovykloms ne ES teritorijoje. Tačiau norėčiau įspėti dėl ekonominių migrantų darbo jėgos, kurią gausime, jeigu neleisime šeimoms, partneriams ir vaikams jų lydėti. Tuomet tai bus daugiausia jauni vyrai, kurie nėra geras dalykas bet kuriai ES visuomenei.

Mes kalbame apie ES sienas. Svarbu, kad asmenys, kurie užsiima prekyba žmonėmis, nusikaltimais, narkotikais, ginklų prekyba ir pinigų plovimu, būtų laikomi išorėje, o tuo tarpu žmonės, kuriems reikia apsaugos, būtų priimami į humanišką ES. Jie yra ES atrama ir negali būti pašalinti iš ES bendros ateities. Migracija bus svarbi ne vien tik mums, kurie čia gyvena dabar, bet ir ateities kartoms, ir turime siekti tiek visuotinės, tiek asmeninės gerovės.

  Carlos Coelho (PPE-DE). – (PT) Tarybos pirmininke, Komisijos pirmininko pavaduotojau, gerbiamieji Parlamento nariai, šiandienių diskusijų pagrindas yra du pranešimai, kuriuose aiškiai pristatomi du vienas kitą papildantys požiūriai: teisėtos migracijos ir prioritetų kovojant su nelegalia imigracija politikos planas. Teikti pirmenybę vienam ir užmiršti kitą būtų didžiulė klaida. Jie yra dvi to paties medalio pusės. Mūsų laikais migracija – labai paplitęs reiškinys. Apskaičiuota, kad šiuo metu Europos Sąjungoje tiek legaliai, tiek ir nelegaliai yra apytikriai 26 mln. migrantų. Migracija yra Europos masto reiškinys ne tik todėl, kad kiekviena valstybė narė viena pati negali jo valdyti efektyviai, bet ir todėl, kad bet koks vienos valstybės narės migracijos politikos pasikeitimas gali i paveikti kitų valstybių narių migracijos srautus ir jų raidą.

Gerb. Komisijos pirmininko pavaduotojau, aš aišku palaikau mėlynosios kortelės, taip pat ir Europos imigracijos portalo sukūrimo idėją. Jame būtų teikiama informacija apie Europos Sąjungos teisėtos migracijos didelį mastą, sąlygas ir pasirenkamus variantus. Sveikinu su strategija, kurioje atsisakoma vienintelės direktyvos idėjos praėjus daug padėties be išeities metų Taryboje, ir progresyvaus metodo priėmimu; jis apima keturių sektorių direktyvų pateikimą per artimiausius trejus metus. Norėčiau pabrėžti, kad reikia plėtros pagalbos politikos, kuri apimtų susitarimų su trečiosiomis šalimis pasirašymą, kad būtų galima efektyviai valdyti migraciją. Būtinas bendradarbiavimas su kilmės šalimis kovojant su prekyba žmonėmis ir nelegaliu darbu.

Gerb. Pirmininke, turime užtikrinti sienos kontrolę ir turimų išteklių, pvz., Frontex ir RABIT (skubios pasienio pagalbos būrių) naudojimą; jie turi turėti galimybę pasinaudoti savo darbui reikalingais ištekliais.

  Genowefa Grabowska (PSE). – (PL) Migracija nėra tik pietinės Europos problema. Ji taip pat visos Sąjungos problema, įskaitant mano šalį Lenkiją, kuri yra žemyno šiaurės rytuose.

Lenkijos rytinė siena – ilgiausia Sąjungos sausumos siena ir mes esame atsakingi už jos saugumą. Be to, Frontex, iš kurios tiek daug tikimasi, bazuojasi Varšuvoje. Mes skyrėme Frontex tam tikras pareigas ir atsakomybę ir dėl to taip pat turėtume užtikrinti, kad ji turėtų būtinų priemonių ir išteklių bei galėtų efektyviai imtis veiksmų ir saugoti mūsų sienas.

Pastaraisiais metais beveik trys milijonai mano tėvynainių išvyko iš Lenkijos. Jie iškeliavo į kitas Sąjungos valstybes nares, naudodamiesi bendros rinkos teikiamais pranašumais. Tačiau mes taip pat priėmėme tūkstančius asmenų iš Tolimųjų Rytų, pvz., iš Korėjos ir Vietnamo. Savaime aišku, taip pat atvyko žmonės iš Ukrainos ir Baltarusijos. Mums reikia šių naujų atvykėlių. Jie padeda kurti Lenkiją.

Todėl pritariu Lilli Grüber ir Javiero Moreno Sánchezo pranešimams, ypač pranešimui dėl imigracijos politikos, nes jame pateikiama civilizuotos imigracijos kuriant legalios imigracijos kanalus idėja. Du pranešimai labai gerai papildo vienas kitą. Kartu su pasiūlymais dėl direktyvos, numatančios baudžiamąsias sankcijas nelegalių imigrantų darbdaviams ir su kuria šiuo metu dirba Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas, jie sudaro tvirtą teisinį Sąjungos imigracijos politikos pagrindą. Esu patenkinta, kad šiuo atžvilgiu Parlamentas vaidina tokį svarbų vaidmenį.

Norėčiau pasakyti paskutinę pastabą. Imigracija neturėtų būti suvokiama kaip problema. Turėtume ją suvokti kaip galimybę senstančiai Europai. Turėtume pasinaudoti pas mus legaliai atvykusių žmonių energijos ir entuziazmo teikiamas privalumais bei įtraukti juos į naujų tautų ir mūsų bendros Europos kūrimą!

  Barbara Kudrycka (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, verta apgalvoti, kuri pranešimo dėl nelegalios imigracijos vieta akcentuojama. Pranešime daugiausia dėmesio skiriama Viduržemio jūros regionui. Be to, jame reiškiamas per didelis pasitikėjimas Bendrijos veiksmų priemonėmis.

Visi žinome, kad atsakomybė už sienų kontrolės priemones priklauso valstybėms narėms. Tačiau šiuo atžvilgiu vis dar daug kas priklauso nuo susijusios valstybės narės specialiųjų tarnybų parengties, nepaisant nuorodų į subsidiarumo principą ir Frontex egzistavimo.

Situacija prie pietrytinės sausumos sienos taip pat reikalauja dėmesio, finansinių išteklių ir bendrų veiksmų, net jei šiuo metu ten nėra svarbiausias nelegalios imigracijos maršrutas.

Be to, Šengeno erdvės išsiplėtimas gali paaštrinti su imigracija susijusias problemas. Todėl Sąjungos legalios migracijos politika yra toks svarbus klausimas. Tačiau, kad galėtume valdyti teisėtą ekonominę migraciją, pirmiausia turime užsiimti darbo jėgos potencialo ir mobilumo panaudojimu Sąjungoje.

Darbo rinkų atvėrimo naujųjų valstybių narių piliečiams pereinamųjų laikotarpių buvimas ir atrankinis šių priemonių naikinimas, atveriant darbo rinkas tik aukštos kvalifikacijos darbuotojams, žlugdo visus veiksmus link Bendrijos migracijos politikos trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu.

Su legalia migracija susiję kultūriniai ir geografiniai veiksniai taip pat labai svarbūs. Valstybės narės labiau linkusios priimti migracijos politiką konkrečių trečiųjų šalių atžvilgiu pagal geografinės vietos, kultūrinius ir kalbinius panašumus. Kalbu apie tas šalis, kurių piliečiams pavyksta lengviausiai apsiprasti su Europos kultūra ir vertybėmis dėl artumo ir pažinimo, jei kalbama tik apie kalbą. Todėl tokio tipo legali migracija padvigubina pridėtinę vertę.

  Josep Borrell Fontelles (PSE). – (ES) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, Viduržemio jūros regiono pakraštys yra nelygiausias pasaulyje. Ekonominiu ir pajamų požiūriu tarp dviejų pusių esantis didžiulis skirtumas sukelia žmonių srautą, kurio negali kontroliuoti vien tik policijos pajėgos.

2006 m. vasarą turėjau progą pasveikinti Komisijos narį Franco Frattini, nes jis ir keli Ispanijos žvejai apgynė Europos garbę išgelbėdami jūroje dreifuojančių žmonių grupę, bet mes po to tapome gėdingų derybų liudininkais dėl to, ką turėtume su jais daryti. Komisijos nary, ar praėjus metams esame geresnėje padėtyje spręsdami šią problemą?

Judame į priekį labai lėtai ir mūsų pažangos sparta nesuderinama su mums iškilusios problemos sunkumu. Tai problema, kurios neišspręsime be tolesnės kilmės šalių plėtros. Turime įsikalti tai į galvas. Mes negalėsime išspręsti problemos be plėtros kilmės šalyse, nes, nors mums reikia daug imigrantų, negalime susidoroti su visu Afrikos į pietus nuo Sacharos demografiniu pertekliumi.

Be to, tai, kas vyksta čia, yra baisus alkio ir televizijos parabolinių antenų derinys. Tuščias dubuo virtuvėje ir lūkesčiais apkrauta parabolinė antena sudaro geriausią galimą nelegalios imigracijos skatinimo pagrindą; mes ją galime kontroliuoti tik prisidėdami prie kilmės šalių plėtros ir saugodamiesi tikrojo „kvietimo efekto“ – nelegalaus darbo.

(Plojimai)

  Philip Bradbourn (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, šiandien mūsų aptariamas klausimas, be abejo, yra vienas iš svarbiausių Europai ir vienas iš tų, kurį spręsdama kiekviena valstybė narė susiduria su skirtingais iššūkiais. Dėl to, ar užsiiminėtume nelegalia ar legalia migracija, neturime eiti vienodų sąlygų požiūrio keliu. Migracijos klausimai turi likti suverenia kiekvienos valstybės teise.

Tačiau palankiai žiūriu į glaudesnį valstybių bendradarbiavimą, kai galima nustatyti bendrą pagrindą ir dirbti visų naudai. Ir, kaip ir kiti klausytojai, aš ypač norėčiau atkreipti parlamento dėmesį į Frontex sistemą, kuriai mes nesenai išleidome šiai organizacijai skirtus papildomus 12 mln. eurų.

Pradžioje sistema kentėjo dėl valstybių narių, kurios pasižadėjo skirti išteklių, bet nevykdė savo pažadų. Jeigu norime, kad šis projektas būtų sėkmingas, turime užtikrinti, kad, jei reikia ir kai reikia, prižadėti ištekliai būtų skiriami veiklai.

Tačiau tai – tik viena kovos priemonė, kuria galima sustabdyti nelegalią imigraciją. Turime pasižvalgyti naujų ir pažangių sprendimų ten, kur migrantai pradeda savo kelionę. Mums reikia suorganizuoti kryptingas kampanijas kilmės šalyse ir paaiškinti, kad Europa nėra atviros durys. Taip pat mums reikia nusitaikyti į prekiautojus žmonėmis.

Kita to paties medalio pusė reiškia, kad mūsų valstybės narės turi efektyvią repatriacijos politiką, leidžiančią sulaikyti ne tik tuos, kurie siekia nelegalios imigracijos, bet ir tuos, kurie ją organizuoja.

Apibendrindamas sakau, kad reikia, valstybių narių bendradarbiavimo, o ne reglamentavimo. Vienodų sąlygų požiūris negali išspręsti imigracijos problemų ir neturime patekti į mąstymo pinkles, kad „daugiau Europos“ yra sprendimas.

  Louis Grech (PSE). – (MT) Gerb. Pirmininke, tiesa, kad pastaraisiais mėnesiais Komisijos nario Franco Frattini nuolat duodami pažadai bei pirmininkaujančiosios Portugalijos suteikiami prioritetai duoda tam tikrų rezultatų, nepaisant didžiulės biurokratijos ir akivaizdaus solidarumo kai kuriais aspektais trūkumo, kuris sumažino daugelio iniciatyvų veiksmingumą. Tačiau šis tragiškas klausimas nusipelno bendrosios Europos politikos, pagal kurią būtų skubiai imamasi „pagrindinių“ klausimų, įskaitant tokius, kaip: visų valstybių narių atsakomybės pasidalinimo politikos priėmimas, Dublino II reglamento peržiūrėjimas, kaip siūloma Javiero Moreno Sánchezo pranešimo 18 dalyje, atitinkama finansinė arba kitokios rūšis parama, įskaitant lėšų skyrimą infrastruktūros projektams, taip pat įgyvendinamumo įvertinimas, arba kitaip tariant, centrų, pvz., darbo biržų kūrimas kilmės ir tranzito šalyse, realistinės grįžimo politikos kūrimas, savalaikės imigracijos politikos įgyvendinimas ir kova su organizuotu nusikalstamumu, apimančiu prekybą žmonėmis, ksenofobiją bei rasizmą. Deja, Viduržemio jūros regione mes neturime Europos agentūros, kuri kurtų bendrąją politiką imigracijos ir prieglobsčio klausimais. Frontex gali niekada neatlikti savo vaidmens, jeigu žymiai nepasikeis paramos sąlygos. Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti dviem pranešėjams, kurie pademonstravo konkrečiais posakiais, kokia atsilikusi yra Sąjunga šiuo požiūriu. Jie atkreipė dėmesį į imigrantų, kurie dažnai yra politinių represijų, skurdo ir organizuoto nusikalstamumo aukos, teises ir orumą, taip pat ir sunkumus, su kuriais susiduria mažos valstybės narės, pvz., Malta, kuriai tenka neproporcinga našta, dažnai be jokio tikro solidarumo.

  Libor Rouček (PSE). – (CS) Gerbiamieji Parlamento nariai, Europa susiduria su dviem iššūkiais. Pirmiausia mes matome senėjimą ir demografinį nuosmukį. Antra šimtai tūkstančių ar net milijonai žmonių iš besivystančių šalių, trokštantys įvažiuoti legaliai arba nelegaliai, beldžiasi į pietinius ir rytinius Sąjungos vartus. Europos Sąjungoje turi būti imamasi bendrų pastangų. Nei viena šalis, kokia didelė ji bebūtų, negali viena susitvarkyti su jais.

Todėl pritariu Komisijos pastangoms ieškoti bendrų sprendimų ir siūlyti juos, pvz., nelegalios migracijos keliui užkirsti panaudoti Frontex. Kitas pavyzdys yra legalios migracijos valdymas naudojant mėlynosios kortelės sistemą arba bendradarbiavimo susitarimus su kilmės šalimis. Be to, pritariu šiandien pakartotam Komisijos nario Franco Frattini prašymui toms Europos Sąjungos šalims, kurios dar neatvėrė savo darbo rinkų savo bendrapiliečiams iš naujųjų valstybių narių, kad jos kiek įmanoma greičiau tai padarytų.

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos pirmininkas. − (PT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, kalbėsiu trumpai. Tai buvo neabejotinai viena iš išsamiausių ir viską apimančių diskusijų, kurioms aš turėjau garbę pirmininkauti, būti jose ir dalyvauti, kai jos vyko Taryboje ir šiame Parlamente. Tai buvo diskusijos, kuriose užsirašinėjau ir iš kurių, savaime suprantama, pasiėmiau įvairių prielaidų, patarimų ir pasiūlymų, kurie, mano nuomone, yra nepaprastai svarbūs darbui, kurį turėsime padaryti ateityje.

Dėl to manau, kad galiu teisėtai daryti išvadą, jog Europos Sąjunga turi nuoseklią ir visapusišką strategiją, kaip spręsti migracijos klausimus, ir kad ji yra teisingame kelyje įgyvendinandama politikos kryptis, kurios suteiks šiai strategijai fizinę ir praktinę formą. Žinoma, bus kažkiek svyravimo, tikrai bus kai kurių abejonių ir, žinoma, taip pat reikės būti ambicingesniems, bet, turiu pabrėžti kad, viskas bus apsvarstyta sąlygomis, kuriose gyvename, ir pagal sunkumus, su kuriais susiduriame. Manau, kad esame teisingame kelyje ir galime bei privalome judėti pirmyn, pasiryžę įgyvendinti iš tikrųjų visuotinį požiūrį į migraciją.

Mano nuomone, šios politikos pagrindą sudaro du esminiai žodžiai – humanizmas ir solidarumas: humanizmas dėl to, kad šios politikos pagrindas yra žmonės ir ji yra orientuota į žmones. Pirmininkaujančiosios valstybės niekada negali pamiršti ir niekada nepamiršta humanizmo klausimo. Kaip buvo pasakyta, kalbame apie žmones, kurie, siekdami patekti į mūsų visuomenes, teisėtai stengiasi dėl geresnio savo ir savo šeimų gyvenimo. Tai žmonių troškimas ir noras, kuriuos mes turime besąlygiškai gerbti. Kitas svarbus žodis yra solidarumas, nes, kaip buvo pasakyta, tai nėra klausimas ar problema, kurią gali išspręsti tik viena valstybė narė arba net dvi arba trys valstybės narės. Tai problema, aktuali kiekvienai, į kurią bendrai reaguojama ir turi būti bendrai reaguojama. Laimei, manome, kad vis labiau įsitikinama, kad nustatant ir įgyvendinant Europos migracijos politiką reikia apjungti šias dvi koncepcijas – humanizmą ir solidarumą.

Jau sukūrėme bendrą priemonę kovai su nelegalia imigracija – agentūrą, žinomą kaip Frontex, kuri egzistuoja dvejus metus. Per šį laikotarpį ji žengė pirmuosius žingsnius ir, mano nuomone, nepaisant kai kurių sunkumų, gerai pasiteisino. Aišku, kad turime labiau pasistengti, siekdami ją aprūpinti reikalingomis priemonėmis, kad ji galėtų pasiekti savo tikslus, kuriems ji buvo kuriama efektyviau, greičiau ir kruopščiau. Tačiau manome, kad ši kolektyvinė priemonė ligi šiol davė gerą ženklą, kad jos sukūrimas buvo būtinas ir teisingas.

Dėl legalios migracijos šiandien čia buvo labai teisingai užsiminta, kad reikia intensyvinti mūsų dialogą su trečiosiomis šalimis ir ypač tomis šalimis, kurios yra migracijos srautų šaltiniai. Šis dialogas yra be jokių abejonių svarbiausias ir, kaip buvo pasakyta, aš visiškai sutinku, kad be priežasčių, kurios šiose kilmės šalyse yra šių migracijos srautų priežastys, svarstymo, analizės ir kai kuriais požiūriais puolimo prieš jas, mes niekada negalėsime rasti ilgalaikio šios problemos sprendimo.

Paspartinome dialogą šioje srityje su Afrika ir tikimės, kad kitame Europos ir Afrikos viršūnių susitikime gali būti pasiekta labai svarbių rezultatų ir pagaliau gali būti susitarta dėl legalios migracijos, būtent migracijos ir dialogo dėl migracijos su kilmės šalimis. Pirmininkaujančioji Portugalija savo šešių mėnesių darbotvarkėje skyrė legaliai migracijai aukštą vietą tarp veiklos prioritetų. Komisija taip pat buvo aktyvi šioje srityje ir pateikė pasiūlymų, kurie buvo labai vertingi. Dėl jų bus diskutuojama mūsų pirmininkavimo metu, kai mūsų įsitikinimu, kaip sakiau, turime sugebėti padaryti didelę pažangą.

Apibendrinant – nepaisant sunkumų ir sunkiai įveikiamų problemų, su kuriomis susiduriame, manome, kad esame teisingame kelyje. Galbūt, vienur kitur turime būti šiek tiek ambicingesni. Gal būt vienur kitur turime būti šiek tiek greitesni, bet manau, kad nei vienas sąžiningas žmogus negalėtų paneigti, kad pastaraisiais metais buvo nuveiktas didelis darbas.

Žinoma, Taryba sveikina ir remia šias diskusijas su Europos Parlamentu. Šiandien čia buvo iškeltas bendrų sprendimų priėmimo procedūros ir Reformų sutarties klausimas. Kaip jūs žinote, Reformų sutarties pagrindas yra įgaliojimas, kurį patvirtino Europos Taryba ir dėl to visos valstybės narės. Žinoma, tokius sprendimus turi priimti visos valstybės narės, o ne tik pirmininkaujančioji valstybė. Bet kuriuo atveju manau, kad Reformų sutartyje, kaip ir Sutartyje dėl Konstitucijos imamasi nepaprastai svarbių veiksmų siekiant bendrų sprendimų priėmimo proceso daugeliu ES teisės aktų leidybos iniciatyvų atžvilgiu.

  Franco Frattini, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, aš taip pat labai dėkingas visiems, kurie kalbėjo šioje nepaprastai svarbioje diskusijoje. Manau, kad Europa turi turėti vieningą požiūrį į šį visuotinį reiškinį, susijusį su milijonais vaikų, moterų ir vyrų bei visais žemynais.

Visų pirma buvo pasakyta – ir aš su tuo sutinku – kad turime kovoti su neteisėtu elgesiu imdamiesi veiksmų prieš prekiautojus žmonėmis ir tuos, kurie išnaudoja nelegalius imigrantus bei naudodamiesi repatriacijos politika, kuri yra patikima ir neabejotinai garbinga asmeninių laisvių ir visų žmonių orumo atžvilgiu. Europos Sąjunga jau ėmėsi kai kurių repatriacijos veiksmų ir gali taip toliau elgtis. pagarbos žmogaus teisėms atžvilgiu.

Manau, kad Europos politika turi susieti pagalbą, pagarbą žmogaus teisėms, prekybos su Afrika politiką ir imigraciją. Labai sutinku su Grahamo Watsono protingais žodžiais apie šias šalis: „arba imame jų prekes, arba imame jų žmones.“ Turime apgalvoti tai, ypač, todėl, kad strategija turi būti visuotinė ir negali neapimti prekybos santykių arba mūsų plėtros pagalbos Afrikai politikai.

Išorinės sienos kontrolės priemonės taip pat nepaprastai svarbios. Kai kurie iš jūsų minėjo jas; kai kurie išreiškė abejones. Manau, kad Frontex nusipelno paramos. Ji nusipelno paramos todėl, kad, kaip atsitiko šią vasarą, Frontex pareigūnai ne tik išsaugojo žmonių gyvybes, kurios kitaip būtų buvę prarastos, bet ir suėmė daug žmonių: 400 žmonių, prekybos žmonėmis organizacijų narių, buvo pagauta ir perduota valdžios institucijoms. Tai – didelis skaičius, nes jis susijęs tik su praėjusia vasara.

Todėl tikiuosi, kad šis Parlamentas pripažins, jog Frontex reikia skirti papildomai lėšų 2008 m. biudžete Žinau, kad pateiktas pakeitimas, kuriuo siekiama užšaldyti 30 proc. Frontex veiklos išlaidų laukiant tiesioginių padarinių. Tikiuosi, kad šis pasiūlymas bus persvarstytas ir biudžetas bus padidintas, laikantis kontrolės ir tikrai atsakingo požiūrio į išlaidas.

Žinoma, čia buvo daug kartų paminėta ekonominė migracija. Išsamus pasiūlymas, kurį parengsiu apie Europos darbo leidimus, tikrai nereiškia, kad mes nuspręsime Briuselyje, kiek imigrantų reikia kiekvienoje šalyje. Tai liks kiekvienos šalies vyriausybės ir rinkos pareiga. Todėl noriu dar kartą nuraminti visus tuos, kurie turi klausimų arba dėl to nerimauja. Kitaip tariant, kiekviena valstybė narė galės laisvai nuspręsti, kiek kiekvienos kategorijos ne Bendrijos darbuotojų jai reikia. Tačiau, gerbiamieji Parlamento nariai, valstybės narės negalės daryti vieno dalyko – sakyti, kad „mums visai nieko nereikia“ ir toliau toleruoti nelegalią imigraciją ir naudoti nedeklaruotą darbą. Tai bus neįmanoma, nes bus nustatytos Europos taisyklės.

Imigracija, suprantama, veda mus prie visuotinių vertybių, iš kurių keletą jūs paminėjote, pvz., žmonių judrumo. Manau, yra ne tik galimybių, bet ir teisių. Visada teises lydi pareigos. Politika, susijusi su teisėmis, bet ne su pareigomis, būtų neįmanoma. Mes negalime ir neturėtume norėti primesti savo Europos įstatymus arba finansuoti ką nors, kol mūsų kitos šalies kolegos nesutinka. Tai yra kažkas tokio, ką mes turime iki galo suprasti: mūsų idėja ir mūsų politika yra partnerystė. Tai – didelio masto paktas su šalimis, iš kurių imigrantai atvyksta ir per kurias jie pervažiuoja.

Tokiame pakte turėtų būti numatyta – ir tai esminis komponentas – visiška pagarba mūsų teritorijai, mūsų įstatymams, pagrindinėms teisėms ir mūsų labiausiai neabejotinoms bei visuotinėms vertybėms: gyvenimui, kiekvienos moters ir kiekvieno vyro orumui bei pagarba asmenybei. Tai veda mane prie integracijos klausimo.

Imigrantų integravimas reiškia pagarbos rodymą jų kilmei ir religijai, nes jie yra ne tik kiekvieno mūsų praturtinimo šaltinis, bet ir patys reiškia pagarbą mūsų tradicijoms, kilmei, kultūrai ir religijai.Todėl, manau, integracija reiškia dalyvavimą.

Gana atvirai kalbant, mes negalime integruoti įstatymais tų, kurie nenori integruotis, tų, kurie yra nepasiruošę eiti pirmyn, tų, kurie galvoja, kad Europa vis dar gali toleruoti priverstines vedybas arba poligamiją. Tokie dalykai yra nepriimtini, nes mes turime savo įstatymus ir visuotines vertybes.

Tada tai reiškia švietimą, tai reiškia kalbos mokymąsi, tai reiškia profesinį mokymą ir tai reiškia nuolatinį darbą bei atsisakymą visko, kas neteisėta. Tai reiškia tvirtos pozicijos užėmimą neteisėtumo atžvilgiu. Kažkas pasakė mintį, su kuria labai sutinku: imigrantai, darantys nusikaltimus, yra blogiausi priešai sąžiningiems imigrantams, kurie paprastai dirba ir užsidirba pragyvenimui.

Turime išaiškinti šią politiką labai susirūpinusiems mūsų piliečiams, kad jie turėtų bijoti ne imigracijos kaip tokios, bet tų, kurie daro nusikaltimus. Mūsų pareiga yra užtikrinti, kad žmonės, darantys nusikaltimus, būtų nubausti, nes kitaip mes neparodytume skirtumo savo piliečiams ir mums nepavyktų imtis šios baimės ir šio susirūpinimo, kuris po to virsta rasizmu ir tampa ksenofobija – bauginančiu, bet Europos Sąjungoje plintančiu reiškiniu.

Norėdami užbaigti, gerb. Pirmininke, politikai turi pasirinkti. Manau, kad mūsų pasirinkimas turi būti visuotinio teisų ir pareigų pakto tarp lygiųjų, tarp susitariančių šalių sudarymas. Čia neturėtų būti vienos pusės, diktuojančios sąlygas, ir kitos, priimančios jas; ir neturėtų būti nieko, kas būtų primetama mums ir ką mes laikome nepriimtinu. Tai yra tai, ko mums reikia, nes kalbame apie žmonių orumą ir teises. Nekalbame nei apie ekonomikos išgydymą, nei apie gydymą nuo biurokratijos.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj 12.00 val.

(Posėdis sustabdytas 11.45 val. ir atnaujintas 12.00 val.)

Pareiškimai raštu (142 straipsnis)

  Filip Kaczmarek (PPE-DE), raštu. – (PL) Nelegali imigracija – šiek tiek paradoksali sąvoka. Užaugau politinėje sistemoje, kurioje tam tikri terminai buvo iš anksto laikomi pozityviais arba negatyviais tų, kurie buvo valdžioje, ir jų propagandos. Pvz., žodis internacionalinis buvo priskiriamas teigiamiems, o kosmopolitinis – neigiamiems. Turime saugotis, kad nepatektume į panašius kalbinius spąstus. Kadangi ksenofobija yra blogas dalykas, vargu ar kas nors gali manyti, kad šaliai arba Europos Sąjungai labai tiktų gintis nuo nelegalios imigracijos. Tai yra tikrai didesnė iš neišvengiamų blogybių.

Aš mačiau šūkį „Nei vienas nėra nelegalus“, nupieštą ant savo gimtojo Poznanės miesto sienos. Tai kažkas tokio, dėl ko verta stabtelti, kad būtų galima pamąstyti, ar iš tikrųjų žmogus gali būti nelegalus. Atlanto vandenynas ir Viduržemio jūra nėra vienintelės vietos, kuriose žmonės rizikuoja savo gyvybėmis bandydami kirsti Sąjungos sienas. Praėjusią savaitė čečėnė moteris ir jos trys jaunos dukterys žuvo prie Ukrainos ir Lenkijos sienos. Jos bėgo nuo tragedijos, kuri atsitiko jų tėvynėje. Beveik nestebina, kad žmonės bando ištrūkti iš Čečėnijos ir net pasirengę rizikuoti savo gyvybėmis bandydami tai padaryti.

Kelių milijonų imigrantų, atvykusių į Sąjungą nelegaliai, buvimas Europoje – labai tikroviška problema. Nors mes siekiame ją išspręsti, vis dėlto turime nepamiršti visuotinių vertybių, palaikančių Europos integraciją. Be to, turime nepamiršti, kad pati imigracija nėra neigiamas reiškinys, dėl labai paprastos priežasties – dėl to, kad žmogus nėra neigiamas reiškinys.

  Katalin Lévai (PSE), raštu. – (HU) Gerbiamieji Parlamento nariai, gerb. Pirmininke, 85 proc. nekvalifikuotų imigrantų iš besivystančio pasaulio gyvena Europos Sąjungoje ir tik 5 proc. vyksta į JAV, taip pat tik 5 proc. aukštos kvalifikacijos imigrantų atvyksta į senojo žemyno šalis ir daugiau nei pusę jų pagriebia JAV ekonomika. Esu patenkinta, kad Lilli Gruber pranešimu siekiama sustabdyti šį procesą ir pakeisti jo kryptį.

Manau, kad turime rasti būdą, kaip pritraukti aukštos kvalifikacijos darbo jėgą, bet taip pat turime užkirsti kelią „protų nutekėjimui“ iš besivystančių šalių. Todėl Europos Sąjungoje turėtų būti apibrėžtas terminas „aukštos kvalifikacijos darbo jėga“ ir turėtų būti standartizuoti bei nustatyti bendri mokymo kriterijai.

Šį kartą nepalaikau Komisijos, jai taikant principą „kuo daugiau žmonių, tuo linksmiau“, ir sutinku, kad reikėtų sujungti penkias direktyvas. Mažiau biurokratijos taip pat atrodys patraukliau kvalifikuotiems darbuotojams.

Prieš pradedant rengti direktyvos (-ų) projektą siūlau atlikti pirminį poveikio vertinimą, kuriame taip pat būtų atsižvelgta į socialinius veiksnius. Šis vertinimas galėtų padėti užtikrinti, kad atstovaujant tikriesiems piliečių interesams, skelbiamais teisės aktais būtų išsaugomi mln. eurų Europos Sąjungos lėšų.

Franco Frattini pasiūlymas, susijęs su legalaus įvažiavimo kvotų paketų įvedimu, mano manymu, galėtu padėti sumažinti nelegalią imigraciją Europos Sąjungoje, ir jis taip pat galėtų padėti sukurti daug efektyvesnę nelegalios imigracijos kontrolę trečiosiose šalyse.

Vietoj pranešime siūlomos ES žaliosios kortelės, mano manymu, nauja mėlynosios kortelės tvarka tikriausiai būtų sėkmingesnė siekiant to, ko mes laukiame iš legalios imigracijos.

PIRMININKAUJA ALEJO VIDAL-QUADRAS ROCA
Pirmininko pavaduotojas