Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2007 m. rugsėjo 26 d. - Strasbūras

7. Paaiškinimai dėl balsavimo

- Pranešimas: Reino Paasilinna (A6-0293/2007)

  Jaroslav Zvěřina (PPE-DE). – (CS) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, aš nepalaikau pasiūlymo įsteigti Europos technologijos institutą. Žinoma, noriu, kaip ir daugelis jūsų, kad Europos Sąjunga pritaikytų ir sukurtų daugiau išradimų bei patentų.

Tačiau pasiklausęs diskusijų dėl šio pasiūlymo netikiu, kad kitos institucijos įsteigimas yra žingsnis reikiama kryptimi. Mūsų universitetai ir mokslinių tyrimų institutai negaus papildomų lėšų; jie nieko negaus, jie turės kitą instituciją, su kuria turės konkuruoti dėl dotacijų moksliniams tyrimams. Mūsų garbinga institucija, įsteigusi naują supermokslininkų instituciją, taip pat neturės balso. Institutui vadovaus mokslininkai, kurie paliks universitetus, kuriuose dirba dabar. Todėl manau, kad būtų geriau, jeigu nukreiptume turimas lėšas, jeigu galime jų surasti, į turimas aukščiausio lygio mokslines grupes skirdami dotacijas moksliniams tyrimams.

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (SK) Jeigu iš tikrųjų norime pasivyti JAV, Japoniją ir kitus pasaulio lyderius mokslo ir technologijos srityse ir, jeigu norime, kad Europa duotų toną, reikia sukurti būtinas prielaidas.

Kompetencijos centrai turi turėti visas sąlygas ir prielaidas vietoje. Europos technologijos institutas – žingsnis reikiama kryptimi. Gėda, kad šis sprendimas buvo taip ilgai vilkinamas, ir manau, kad pakankamo ETI finansavimo problemos bus išspręstos patenkinamai.

Be to, palaikau bendro finansavimo idėją pagal viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės principą, kaip pvz., Jungtinių Valstijų mokslinių tyrimų centrų atveju. Norėčiau, kad mokslininkai ir mokslo darbuotojai iš naujųjų šalių taip pat būtų atrenkami ir įtraukiami į mokslines grupes, o valdybą kontroliuotų Europos Parlamentas. Mokslinių tyrimų tikslai turėtų atspindėti mokslui ir moksliniams tyrimams skirtą Septintąją pagrindų programą ir tik embrioninių kamieninių ląstelių tyrimai neturėtų būti finansuojami tų šalių mokesčių mokėtojų sąskaita, kuriose tokie tyrimai yra neteisėti.

  Tomáš Zatloukal (PPE-DE). – (CS) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, leiskite man pateikti pastabą, susijusią su balsavimu dėl Europos technologijos instituto įsteigimo. Aš balsavau už pasiūlymą, nes tai yra pirmas atvejis, kai turime sistemą, jungiančią mokslinių tyrimų, švietimo ir verslo sektorius.

Tai – esminis projektas Europos naujovių diegimo srityje ir, kaip ir kitus panašius projektus, jį lydi problemos, ir šiuo atveju konkrečiai – finansinės problemos. Pasiūlymas įsteigi institutą ir suteikti jam pakankamai erdvės, kad būtų galima pateisinti jo būsimą egzistavimą, nusipelno mūsų paramos.

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Gerb. Pirmininke, norėčiau tarti keletą žodžių apie Europos technologijos institutą. Pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui Reino Paasilinnai. Jis padarė puikų darbą. Žinau, kad jis yra švietimo, mokslinių tyrimų ir kitų tokių sričių ekspertas.

Tai – labai ambicingas projektas, bet aš norėčiau vis tiek atkreipti dėmesį, kad, jeigu mes Europos Sąjungoje steigiame naujas institucijas, turėtų būti labai svarbu, jog prieš steigdami užtikrintume, kad esamos institucijos galėtų gauti atitinkamą finansavimą. Dėl to turėtume užtikrinti, kad dabar egzistuojantis universitetų tinklas galėtų gauti atitinkamą paramą ir taip tęsti naujus tyrimus.

Per balsavimą balsavau pagal Reino Paasilinnos rekomendaciją, bet norėčiau paprašyti Parlamento atsižvelgti, kad esamos mokslinių tyrimų bendruomenės turėtų gauti savo finansavimą ir, kad ši nauja institucija nepasiglemžtų lėšų, atidėtų joms. Prašau, kad priimant sprendimus tai būtų užfiksuota ir į tai būtų atsižvelgta.

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Balsavau už Reino Paasilinnos pranešimą dėl Europos technologijos instituto, nes manau, kad juo bus įneštas lemiamas įnašas į Europos ekonomikos konkurencingumo didinimą, stiprinant sinergiją tarp naujovių, mokslinių tyrimų ir švietimo.

Todėl palaikau pranešėjo pateiktus pasiūlymus, kuriais siekiama aiškiai nustatyti būsimojo Europos technologijos instituto finansavimo šaltinius, kad jis galėtų pradėti dirbti kiek įmanoma greičiau ir galėtų sėkmingai įvykdyti savo misiją nepaisydamas pagal Lisabonos strategiją nustatytų tikslų.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mūsų požiūris į Europos technologijos instituto įsteigimą yra labai kritiškas dėl įvairių mokslinių tyrimų organizacijų pasirinktos pozicijos. Pvz., pernai Europos mokslinių tyrimų universitetų lyga pateikė studiją, kurioje daroma išvada, kad Europos technologijos instituto planas yra „netinkamai sumanytas ir pasmerktas žlugti“. Euroscience, Europos mokslininkų ir politikos ekspertų organizacija, pavadino jį „politiškai motyvuota idėja, pradedant nuo klaidingų prielaidų“. Jungtinės Karalystės mokslo patarėjas Robert May pasakė, kad „jo pagrindas yra netinkamas supratimas“ apie naujoves.

Institutas bus virtualus, sudarytas iš mokslininkų, įsikūrusių ES universitetuose, mokslinių tyrimų laboratorijose ir įmonėse. Jis nesuteikinės kvalifikacijų, kaip buvo siūloma iš pradžių. Esant spaudimui iš įvairių šalių, kurios norėjo priimti institutą, jis tapo virtualiais, tam tikro tipo mokslinių bendruomenių konsultavimo įvairiose srityse vartais. Europos Parlamentas priėmė kelis Komisijos pasiūlymo pakeitimus, bet mūsų nuomone jų nepakanka, kad būtų galima ištiesinti tą, kas gimė kreivas.

O dėl finansavimo, vienas iš variantų yra Bendrijos biudžetas, įskaitant moksliniams tyrimams skiriamus asignavimus, kurie gali nebebūti vien tik kitu paramos besivystančioms šalims būdu taip padidant nelygybę.

  Janusz Lewandowski (PPE-DE), raštu. − (PL) Gerb. Pirmininke, Europos technologijos instituto koncepcija pasikeitė vykstant gyvoms diskusijoms, kaip skatinti naujoves Europos Sąjungoje. Iš pradžių institutas turėjo būti Masačiusetso technologijos universiteto europietišku atitikmeniu Lisabonos darbotvarkės sistemoje. Kitaip tariant, jis yra mūsų strategijos, kaip konkuruoti su Jungtinėmis Valstijomis, dalis. Vietoj to dabartinėje greitai kintančioje globalinėje aplinkoje mes laikomės centrinės institucijos koordinuojamų žinių ir naujovių centrų, vadinamųjų Žinių ir naujovių bendrijų, nuomonės. Tai atsispindėjo išskiriant dvi biudžeto eilutes pakeitimuose, kuriuos Europos Parlamentas pateikė dėl 2008 m. biudžeto projekto (atskiras finansavimas tinklui ir koordinavimo institucijai). Atrodo, kad esame priartėję prie sprendimo, kaip finansuoti šią įmonę, suradimo, nes Europos Komisija pasiūlė persvarstyti 2007–2013 m. finansinę perspektyvą, konkrečiai – 1A išlaidų kategorijos ribą, sumažinant kitas išlaidų kategorijas. Tai dar kartą patvirtina, kad Parlamentas neklydo, kai pabrėžė pernelyg žemą Lisabonos strategijos tikslams skirto biudžeto lėšų lygį.

Be to, noriu palaikyti Wrocławo siūlymąsi priimti Europos technologijos instituto centrinę buveinę. Tačiau turiu atkreipti dėmesį, kad geresnio MTTP finansavimo ir naujo instituto sukūrimo nepakanka norint užtikrinti, kad Europa taptų konkurencinga ir naujoviška. Tai nulems verslo kultūros plėtra, pasiryžimas rizikuoti ir praktiniai mokslinių tyrimų bei plėtros grupių ir privačios partnerystės ryšiai.

  Erika Mann (PSE), raštu. − (DE) Mano požiūriu sprendimas laikytis ETI idėjos – klaida. Nei vienas pateiktas argumentas neįtikina, nes jie pradedami teikti nuo klaidingų prielaidų.

1. Net Komisijos pirmininko J. M. Barroso iškelta idėja įsteigti ETI kaip Europos atsaką į Amerikos MTI neatsižvelgiama į tikrovę, o šiandien balsavimui pateiktas pasiūlymas dar pablogina pradinę koncepciją. MTI plėtojamas panaudojus daugybę lėšų ir įvairiapusę paramą, Europoje daug „mažų MTI“ jau atlieka pasaulinės klasės mokslinius tyrimus. Europos dilema yra nepakankama finansinė ir moralinė parama naujovėms ir aukščiausios klasės moksliniams tyrimams.

2. Siūlomam 309 mln. eurų finansavimui iš rezervinių biudžetinių šaltinių kliudo kitos parlamentinės iniciatyvos, pvz., strategiškai svarbaus Galileo projekto iniciatyva. Finansavimo pasiūlymas siekia tik aštuntadalį apskaičiuoto biudžeto ir dėl to neteikia jokių paskatų rimtoms papildomoms privačioms iniciatyvoms. BP investavo 500 mln. JAV dolerių į biodegalų sektorių vien tik Berkeley, esančiame Jungtinėse Valstijose.

3. Su savaisiais finansavimo šaltiniais ir dotacijomis prisidėdamas prie jau egzistuojančių aukščiausios klasės Europos institutų, ETI galėtų pasisekti. Pvz., ES galėtų pasekti Kanados modeliu ir sukurti naujovių fondą, finansuojamą iš lėšų, likusių ES biudžete metų pabaigoje.

4. Planuojama tinklinė infrastruktūra yra virtuali viršvalstybinė institucija, neturinti realios reikšmės Europos ir tarptautinių mokslinių tyrimų klimatui. Tai – nevykęs bei biurokratinis kompromisas.

Todėl balsavau prieš pasiūlymą.

  David Martin (PSE), raštu. − Iš esmės pritariu Europos technologijos instituto idėjai. Tačiau susilaikiau dėl rezoliucijos, nes nemanau, kad pakankamai išsiaiškinome instituto tikslus, valdymą ir finansus.

  Pierre Pribetich (PSE), raštu. – (FR) Rugsėjo 25 d., antradienį, palaikiau savo kolegą Reino Paasilinną balsuodamas už Europos technologijos instituto (ETI) įsteigimą.

Šis pranešimas atspindi tikrą troškimą priartėti prie žinių visuomenės. Pasiruošimas, kad priemonėms būtų rasta savo vieta Europos Sąjungoje, siekiant skatinti naujovių, mokslinių tyrimų ir švietimo integraciją, galų gale padėtų stimuliuoti Europos ekonomikos konkurencingumą.

ETI veiklą valdytų mokslininkų valdyba ir administracijos personalas. Valdyba skirs Žinių ir naujovių bendruomenes (ŽNB), kurios bus atsakingos už strateginių ETI prioritetų įgyvendinimą.

Tačiau tenka apgailestauti, kad šiam projektui skirti finansiniai ištekliai šiek tiek per maži. Dėl to ateityje šis daug žadantis projektas gali žlugti.

Visi turime suprasti, kad būtina aprūpinti Europos Sąjungą Bendrijos projektais, kurie užtikrintų jos plėtrą Lisabonos strategijos kontekste.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Dabar Europos Sąjunga yra tikroje kryžkelėje, kalbant apie jos konkurencinį pajėgumą likusios pasaulio dalies atžvilgiu. Nepaisant daugelio džiuginančių istorinių, kultūrinių, ekonominių bei susijusių su turizmu patrauklių veiksnių, negalime išvengti pasaulinės konkurencijos su nauja sparčiai augančia Azijos ekonomika. Kyla abejonių dėl mūsų gebėjimo tapti patrauklia aplinka žinioms ir naujovėms.

Manau, kad balsavimas dėl Europos technologijos instituto reiškia svarbų žingsnį kuriant Europos veiksmų sistemą, siekiant padėti mūsų ekonomikos augimui ir plėtrai, remiantis naujovių, mokslinių tyrimų ir švietimo trikampiu. Manau, kad ne žemi atlyginimai arba pigi darbo jėga turėtų padaryti ES patrauklią investicijoms ir mūsų įmonių vystymuisi. Ateitis yra įmonės, kurios suvokia, kad joms reikia investuoti keliant gyventojų kvalifikaciją ir padedant visuomenei palaikyti ryšius su pramone ir įmonėmis, kad būtų galima suformuoti aukštos kokybės ir labai naujovišką atsaką į dinamiškus bei reiklius rinkų poreikius.

  Dominique Vlasto (PPE-DE), raštu. – (FR) Kai Europos Komisija pasiūlė įsteigti Europos technologijos institutą (ETI), buvo ketinama sukurti naują aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir naujovių kompetencijos centrą. Dabar šiai ambicijai trukdo sunkus finansavimo klausimas ir dar nėra surastas patenkinamas atsakymas, kaip spręsti šią problemą. Tai kelia nerimą, nes mažina ETI tikėtinumą, dar prieš jo įsteigimą.

ETI idėja išleisti ETI ženklą galėtų padėti spręsti matomumo problemą, dėl kurios kenčia Europos moksliniai tyrimai, taip būtų užtikrintas pripažinimas tų projektų, kurių tobulumas ir kokybė nusipelno tokios etiketės. Man atrodo, kad lanksti sistema, prisitaikanti prie Europoje esančios įvairovės, stimuliuotų sveiką konkurenciją tarp universitetų ir tarp mokslinių tyrimų projektų.

Manau, kad taip pat būtina įtraukti privatų sektorių į ETI projektą. Valdžios institucijų vaidinamas vaidmuo turėtų apsiriboti įvairių reikalingų priemonių rėmimu ir sisteminimu. Visa kita turėtų ateiti iš privataus sektoriaus, būtent ETI finansavimas, organizavimas ir valdymas. Svarbiausia, aš nenoriu matyti, kaip ETI tampa tik kita institucija ilgame ES agentūrų sąraše.

Tačiau nepaisant šių abejonių aš palaikau pranešimą siekdamas, kad ETI pasiektų tikslą.

  Glenis Willmott (PSE), raštu. − Europos Parlamento Darbo partija apsisprendė susilaikyti balsuodama tiek dėl pakeisto pasiūlymo, tiek ir dėl teisėkūros rezoliucijos dėl pranešimo „Europos technologijos institutas“. Nepaisant palankumo bendriems pasiūlymo tikslams ir jame sutelkiamo dėmesio į naujoves, ES ir valstybių narių pinigai geriau būtų išleidžiami esamiems universitetams ir ES mokslinių tyrimų bendrosioms programoms. Manome, kad ETI administracinė struktūra turėtų būti kiek įmanoma mažiau biurokratiška ir dėl to mažesnė, negu ta, kurią pasiūlė 21 paskirtas narys. Be to, vis dar didelį nerimą kelia ETI privatus ir valstybinis finansavimas. Turint omenyje, kad Komisijos pasiūlyme finansuoti ETI siūloma atnaujinti finansines perspektyvas, mes negalime palaikyti pranešimo.

- Pranešimas: Andrew Duff (A6-0267/2007)

  Frank Vanhecke (ITS). – (NL) Gerb. Pirmininke, norėčiau pasinaudoti proga, kad galėčiau paaiškinti, kodėl balsavau prieš Andrew Duffo pranešimą, nors Andrew Duffo pranešimas, kaip toks, nėra prieštaringas. Taip yra dėl to, kad aš priešinuosi Europos federalinei filosofijai, kuria paremtas pranešimas.

Aš nepritariu Europos federalinei valstybei ir dėl to taip pat nepritariu ES pilietybei, o ši teisė balsuoti ir teisė kandidatuoti valstybėse narėse vykstančiuose rinkimuose kitiems ES piliečiams, o ne saviems, yra neatskiriama to dalis. Manau, kad Sąjunga turi likti nacionalinių demokratijų bendruomene. Jose teisė balsuoti ir teisė kandidatuoti rinkimuose, kokie jie bebūtų, turi būti paliekama tų valstybių piliečiams. Iš tikrųjų Europos Sąjungos evoliucijos ženklas yra tai, kad ES pilietybė yra sistemingai patvirtinama ir išplečiama, įskaitant dabartinį momentą, kai Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija tampa privaloma.

  Bogusław Rogalski (UEN). – (PL) Gerb. Pirmininke, mes šiandien balsavome ir priėmėme Andrew Duffo pranešimą dėl teisės Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus.

Negaliu pritarti šiam pranešimui, nes priešingai pranešėjų ketinimams, mano požiūriu, šis balsavimo ir kandidatavimo rinkimuose į Europos Parlamentą būdas neskatins gerų kaimyniškų santykių tarp šalių, ypač, jeigu jos turi bendrą sieną. Per daugelį metų nemažai nacionalinių mažumų turinčios šalys sukūrė standartus, padedančius išvengti nacionalinio pobūdžio konfliktų.

Priimtas balsavimo metodas gali iš naujo sukelti tokius konfliktus, kurie kils prieštaraujant taikaus Europos tautų sambūvio dvasiai. Taip bus dėl to, kad asmenys galės būti kandidatais per rinkimus ir pasinaudoti balsavimo teise nebūdami konkrečios valstybės piliečiais. Tau siejama su galimybe piktnaudžiauti sistema, pvz., pateikiant išgalvotą nuolatinę gyvenamąją vietą siekiant susilpninti konkrečios šalies nuomonę ir daryti įtaką rinkimų rezultatams. Atitinkamos informacijos tikrinimas sudėtingas ir brangus.

Be to, šis balsavimo būdas sustiprins separatistinius judėjimus, kurie tikrai nėra tai, ko mes norime dabartinei Europai. Apgailestauju dėl to, kad šiuo atžvilgiu dėl iš dalies neaiškių priežasčių mes primetame savo valią valstybėms narėms iš viršaus, taip kišdamiesi į šalių rinkimų procedūras.

  Daniel Hannan (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, iš visų Europos Konstitucijos rėmėjų pateiktų tvirtinimų galbūt kvailiausias yra tas, kad ES pilietybė neapriboja šalies pilietybės. Viena po kitos buvo griaunamos kadaise pilietybės suteiktos teisės: teisė dėl gyvenamosios vietos, teisė rinkti savo atstovus; vis dažniau ir teisė į socialinį aprūpinimą.

Be kuris neutralus stebėtojas turėtų padaryti išvadą, kad ES pilietybė tampa pirminiu , o šalies pilietybė – antriniu mūsų rinkėjų teisiniu statusu, t. y. beveik folklorine kategorija.

Sutinku, kad tai kelias, kuriuo nori eiti šis Parlamentas, bet, dėl Dievo meilės, būkite sąžiningi tuo atžvilgiu! Leiskite mums daugiau nebesiklausyti nesąmonių apie neliečiamą mano rinkėjų, kaip Britanijos subjektų, statusą.

  Ignasi Guardans Cambó (ALDE), raštu. − (ES) Manau, kad šio pranešimo priėmimas yra didelė klaida ir neatsakingumas, dėl to balsuoju prieš jį.

Pirmiausia turime nepamiršti, kad nėra Europos rinkimų sistemos. Būtų visai kitas reikalas, jeigu ji būtų buvusi tam tikru metu sukurta (aš palaikyčiau ją). Dabar Europos rinkimai turi būti suderinti su visų valstybių narių rinkimų sistemomis. Andrew Duffo pranešime siūloma atsisakyti dvigubų arba daugybinių kandidatūrų Europos Parlamento rinkimuose. Tas pats kandidatas galėtų kandidatuoti ne vienoje valstybėje ir po rinkimų galėtų pasirinkti, kurią iš vietų jis arba ji norėtų išlaikyti.

Be aiškiai sudėtingų organizacinių priemonių, kurių tam prireiktų, akivaizdu, kad tai rinkėjų apgaudinėjimas, niekuo neprisidedantis prie Parlamento garbingumo, kurį mes norime suformuoti.

Be to, šiandien balsavimui pateiktame pasiūlyme atmetamas privalomas teisinių sprendimų (ir civilinių, ir kriminalinių) pripažinimas galimybės būti kandidatu atžvilgiu, sudarant sąlygas kiekvienam, kuriam teismas yra uždraudęs kandidatuoti valstybėje ir kurios pilietis (-ė) jis arba ji yra, kandidatuoti kitoje valstybėje. Tai prieštarauja Europos teisingumo ir vidaus reikalų praktikai, ir galime lengvai įsivaizduoti, kokias gėdingas situacijas tai galėtų sukurti.

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE), raštu. − (RO) Dėl didžiulės informacijos mainų tarp valstybių narių sistemos praktiškai labai mažai piliečių žino, kaip pasinaudoti pagal sutartį turima savo teise balsuoti Europos Parlamento rinkimuose, jeigu jie yra kitos Europos šalies gyventojai. Turi būti išgirsta šių žmonių nuomonė ir jiems turi būti palengvinta galimybė dalyvauti šalies, kurioje gyvena, politiniame gyvenime; todėl palaikau dabartinės sistemos pakeitimą su reikalavimu užpildyti priesaikos pareiškimą.

Gyventojams, norintiems būti kandidatais Europos Parlamento rinkimuose, įpareigojimas gauti šalies atestaciją yra neproporcingas bendram EB direktyvos 93/109 tikslui. Praktiškai tokios atestacijos gavimas iš pilietybės šalies institucijų yra labai sunkus ir reikalauja daug laiko. Formaliu įpareigojimu faktiškai panaikinama EB sutartimi suteikta teisė.

Būsimajame Europos Komisijos pasiūlyme taip pat turėtų būti sprendžiamas ne šalies piliečių politinių partijų įkūrimo klausimas. Valstybių narių rinkimų įstatymai neturėtų skirtingai traktuoti iš piliečių suformuotų aptariamos šalies nacionalinių partijų ir kitų partijas. Politinis atstovavimas Europos Parlamento rinkimuose – labai svarbus šalims, kurių didelė gyventojų dalis gyvena kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, pvz., Rumunijai.

  Carl Lang (ITS), raštu. – (FR) Jeigu daug Europos žmonių nebalsuos šalyje, kurioje gyvena, ir, jeigu dalyvavimo Europos Parlamento rinkimuose lygis neatitiks Europos biurokratų troškimų, taip atsitiks ne dėl to, kad balsavimo teisių taikymą ir tinkamumo Europos Parlamento rinkimams reikalavimus sukomplikuos būtinybė keisti informacija tarp valstybių narių.

Taip paprasčiausiai atsitiks dėl to, kad jūsų biurokratizmas ir politika geriausiu atveju jiems atrodo beprasmiška ir nesuprantama, o blogiausius atveju žalinga, ir dėl to, kad daug savo kilmės šalyje negyvenančių piliečių labiau nori dalyvauti Parlamento rinkimuose, rengiamuose jų gimtojoje šalyje.

Pranešime naudojamas šis pseudo supaprastinimas mėginant leisti daugybines kandidatūras, kitaip tariant to paties kandidato pasirodymą keliose šalyse, o tai kažkas tokio, kas suteiktų pernelyg didelį pranašumą pagal bendrą įstatymą tik užsienio piliečiams, jame bandoma apeiti valstybių narių įstatymus, kai tai susiję su teisės kandidatuoti neturėjimu. Tai visiškai nepriimtina.

Manome, kad pilietybė yra tvirtai susieta su tautiškumu ir teisėmis, ypač rinkiminėmis teisėmis, ir tai, ką jos formuoja, gali būti įgyvendinama tik tautinėje aplinkoje. Jeigu Europos piliečiai nori dalyvauti savo priimančios šalies demokratiniame gyvenime, tuomet pasirinkimas visada yra toks – natūralizacija.

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu šiam pranešimui, kuris turėtų sumažinti rinkimų institucijoms ir asmenims tenkančią naštą dėl teisės balsuoti per Europos Parlamento rinkimus. Palaikau dabartinės keitimosi informacija sistemos atsisakymą, tuo pačiu išsaugant asmeninę deklaraciją, kad nebūtų balsuojama arba kandidatuojama du kartus.

- Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento. Atidėta žemė 2008 m.

  Agnes Schierhuber (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, žemės atidėjimo užbaigimas – visiškai teisinga užsibrėžtų veiksmų kryptis. Maisto ir pašarų bei atsinaujinančių žaliavų paklausa nuolat didėja, dėl to būtina, kad šiuose regionuose būtų gaminama. Atidėta žemė buvo priemonė, kurios ūkininkai niekada nenorėjo, bet su kuria jie turėjo sutikti, nes tai buvo būtina. Ūkininkai nori gaminti. Manau, kad atidėtos žemės atidėjimo panaikinimas bus taikomas ne tik vienus ar dvejus metus, bet pastoviai. Be to, jis leidžia žemės ūkio sektoriui prisidėti prie ambicingų ES tikslų sumažinti išmetamą CO2 kiekį.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mes ne tik sutinkame, kad turėtų būti leidžiamas 2008 m. atidėtos žemės įdirbimas žemės ūkio tikslais. Iš tikrųjų manome, kad suvaržymai neturėtų būti ilgiau taikomi. Todėl mes pateikėme pasiūlymą dėl 2009 ir 2010 m. ir buvo susitarta, kad pasiūlymas bus įtrauktas 2009 m. Dėl to, susidarius nepaprastai aukštų kainų grūdų rinkoje situacijai, ūkininkai galės geriau planuoti,.

Tačiau ši priemonė neišsprendžia svarbiausios problemos – būtinybės didinti gamybą ir gerinti visų valstybių narių aprūpinimą bei didinti užimtumą kaimo regionuose.

Taip pat turime atkreipti dėmesį į grūdų trūkumą Europos rinkoje ir neigiamus spekuliavimo biodegalais padarinius, kaip nusprendė Taryba pasiūlos ir kainos požiūriu.

Dar kartą kartojame, kad reikia nuodugniai peržiūrėti BŽŪP (Bendrąją žemės ūkio politiką) atsižvelgiant į kiekvienos šalies dirvos ir biologinės įvairovės charakteristikas, pritaikyti sėjomainą ir garantuoti ūkininkams pakankamas pajamas nekeliant grėsmės vartotojų interesams sveiko ir aukštos kokybės maisto požiūriu.

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (FR) Ar jūs manote, kad po daugelio metų, kai bendroji žemės ūkio politika buvo kaltinama dėl įvairios netinkamos veiklos, dėl per didelių išlaidų jai ir ypač dėl pieno ežerų ir grūdų kalnų, kurių negalima parduoti rinkoje, gamybos, dabar turėtume atrasti , kad turime nutraukti gamybos pajėgumų mažinimą šiose srityse?

Man malonu matyti greitą Komisijos reakciją stebint kylančias kainas, kurios neabejotinai buvo naudingos mūsų ūkininkams: užbaigti žemės atidėjimą skatinant mūsų ūkininkus ir augintojus auginti daugiau grūdų siekiant atlaikyti rinkos spaudimą.

Be to, Komisija taip pat greitai turėtų reaguoti ir padidinti pieno kvotas bei panaikinti papildomas rinkliavas už kvotų viršijimą šalies lygmeniu. Be to, manau, kad tai pasitarnaus kaip pamoka Komisijai, kuri taip pat mėgino sumažinti vyno gamybą 200 000 hektarais nė kiek neatsižvelgdama į galimybes, kurias Europos vyno gamintojai turėtų eksportuodami į greitai augančias rinkas, pvz., Kinijos ir Indijos.

  David Martin (PSE), raštu. − Kintančiomis rinkos sąlygomis suprantu Komisijos pasiūlymą dėl nulinės žemės ūkio paskirties atidėtos žemės 2008 m. ir palaikau jį. Tikimasi, kad žemės atidėjimo nutraukimas turi padidinti gamybos apimtį bent jau 10 mln. tonų grūdų. Tai turėtų sumažinti spaudimą dėl kylančių grūdų kainų.

  Jean-Claude Martinez (ITS), raštu. – (FR) Nuo 1992 m. Komisija pasakojo mums Briuselyje, kad yra grūdų kalnai, jau nekalbant apie pieno okeanus bei kitus nuo pilnumo plyštančius aruodus. Dėl to turėjo būti atidėtos žemės ūkio naudmenos ir sumažintas gamybos lygis. Pietų pusrutulio šalys ir JAV kreipėsi į PPO dėl kviečių ir aliejinių augalų sėklų monopolijos.

Atsiminkime, kad iš dalies dėl Urugvajaus raundo, taip pat ir 1992 m. Blero kabineto susitarimo, Europos Komisija sutiko apriboti mūsų aliejinių augalų auginimo plotus 5 mln. hektarų.

Atsitiko tai, apie ką buvo galvota, kad gali atsitikti. Žemės ūkis priklauso nuo klimato užgaidų. Biblijoje Juozapas kaip tik tai paaiškino faraonui. Sausra Australijoje, gamybos sumažėjimas Ukrainoje ir nuolat didėjanti paklausa Kinijoje, Indijoje ir Afrikoje – visi šie veiksniai valdo grūdų ir kukurūzų kainas.

Nuo 1993 m. mokėjusi mūsų ūkininkams, kad negamintų, net nutraukusi pagalbą gamybai ir atidėjusi milijonus hektarų dirbamos žemės dabar Komisija Briuselyje atranda, kad trūksta grūdų ir atsargos išseko. Taigi, ji grįžta prie savo sprendimo dėl atidėtos žemės.

Tas pats bus su vynu. Jau taip atsitiko su sviestu ir mėsa. Netvarka ir maltizmas skatina šį pasirodymą.

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Viena iš didžiausių mįslių Europos Sąjungos gyventojams – kaip mes galėjome sugalvoti sistemą, kuri moka ūkininkams už tai, kad jie palieka nedirbamą žemę. Dabar, nors ir suprantu, kad kai kurios garbingos organizacijos, pvz. JK esanti RSPB, naudojasi šia sistema savo puikiam darbui finansuoti, vis tiek negali būti teisinga, kad mes paliekame derlią žemą nedirbamą ir mokame ūkininkams už tai, kad jie ją tokią laiko.

Todėl palaikau 0 proc. atidėtos žemės. Tačiau mes taip pat turime kartu užtikrinti, kad mūsų ūkininkai ir kiti būtų skatinami rūpintis žeme ir padaryti ją produktyvią, jiems padedant iš kitų šaltinių.

Jeigu rimtai galvojame apie esminę BŽŪP reformą, atidėtos žemės išmokų nutraukimas turi būti bet kokios reformos procedūros centre. Todėl palaikysiu Komisijos pasiūlymus.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0351/2007)

  Kathy Sinnott (IND/DEM). – Gerb. Pirmininke, norėčiau, kad nariai atkreiptų truputį dėmesio į tai, kaip balsavau.

Apatinė riba yra sąlyga, kad turime apsaugoti ir apsaugosime vaikus. Turėtume būti nepalenkiami dėl chemikalų ir teršalų, kurie kaip nors galėtų paveikti jų organizmo veiklą ir vystymąsi. Įmonės privalo atsižvelgti į tai.

Tačiau negalime sustoti šioje vietoje. Turime rimtai pasižiūrėti, kokį spaudimą patiria įmonės. Kinijoje veikiančios įmonės patiria spaudimą iš Kinijos vyriausybės. Žaidimo taisyklės Kinijoje labai skiriasi nuo likusio pasaulio žaidimo taisyklių. Jeigu įmonė ketina veikti čia, daugumą savo sprendimų priėmimo ir veiklos procedūrų turi perleisti vyriausybei.

Kinija taiko paskatas, kuriomis valdomos vertikalios gamybos operacijos. Dėl to 21 mln. žaislų gamybai naudojami įrankiai yra kinų gamybos ir priklauso kinams. Formos, kurios naudojamos plastikui formuoti ir dėti į stakles, kad būtų galima išštampuoti visus šiuos žaislus, priklauso Kinijai. Dėl šios priežasties ir dėl to, kad Kinija subsidijuoja įmonių dalis, jeigu jos lieka Kinijoje, ir bandymas nutraukti ryšius su šia sistema, padidina jų savikainą 20 proc.

Todėl matome, kad Kinija kontroliuoja įmones daug labiau, negu galbūt mes suvokiame, ir mums reikia iš to pasimokyti žaislų saugumo srityje. Ilgiau nebegalime toleruoti to, kaip ir neturime toleruoti Kinijos praktikos žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos srityse.

  Proinsias De Rossa (PSE), raštu. − Dar kartą kreipiausi į Europos Komisiją, bandydamas ją paskubinti dirbant su teisės aktais, kuriuose būtų reikalaujama, kad visi importuoti produktai turėtų kilmės šalies etiketę. Tai nepaprastai svarbu, nes buvo nustatyta, kad 2006 m. 17 proc. visų nustatytų nesaugių produktų, įskaitant žaislus, buvo nenustatytos kilmės, o 58 proc. jų buvo trečiųjų šalių kilmės.

Nors ir 48 proc. nustatytų nesaugių produktų yra Kinijos kilmės, nereikėtų manyti, kad kaltė tenka tik Kinijos gamintojų kokybės kontrolės trūkumams. Pvz., buvo parodyta, kad iš 21 mln. per paskutinius 3 mėn. JAV Mattel bendrovės (kuri taip pat reklamuoja savo produktus Europoje pagal Fisher-Price firmos ženklą) atšauktų žaislų 18 mln. buvo dėl Mattel projektavimo klaidų, o ne dėl netobulos gamybos.

Jau kurį laiką buvo aišku, kad tiek gamintojams, tiek ir importuotojams reikia griežtesnių nuobaudų siekiant užtikrinti, kad jie rimtai prisiimtų atsakomybę klientų atžvilgiu; šiuo atveju negalinčių apsiginti vaikų atžvilgiu. Tačiau kai kurios valstybės narės toliau priešinasi pokyčiams importuotojų ir perkančių gamybos paslaugas įmonių prašymu.

  Brigitte Douay (PSE), raštu. – (FR) Prekybos globalizacija ir skaidrumo bei informacijos apie įvairių visoje Europoje reklamuojamų produktų kilmę stoka reiškia padidėjusią riziką įsigyti pavojingas, turinčias defektų arba suklastotas prekes.

Bendrą rezoliuciją dėl produktų, ypač žaislų, saugumo, už kurią balsavau trečiadienį, priėmė beveik visos frakcijos. Tai yra kitas Europos Sąjungos, ir ypač Europos Parlamento, pademonstruoto pasišventimo vartotojų apsaugai pavyzdys.

Raginimas, kad būtų įvesti reikalavimai produktų saugumo, CE ženklo sąžiningumo ir šios rezoliucijos atsekamumo įvedimo atžvilgiu, užtikrins efektyvesnę vartotojų, ypač vaikų, apsaugą.

Tačiau negali būti leidžiama, kad raginimas glaudžiau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis mestų šešėlį atsakomybei, kuri tenka įmonėms, pateikiančioms užsakymus, nes jos privalo užtikrint, kad jų produktų specifikacijos atitiktų šiuos sveikatos ir saugos reikalavimus.

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl „Kinijoje pagamintų pavojingų žaislų“, nes manau, jog būtina imtis visų reikalingų teisėkūros ir administracinių veiksmų siekiant užtikrinti, kad ES reklamuojamos plataus vartojimo prekės ne tik besąlygiškai atitiktų galiojančius ES standartus, bet ir nekeltų pavojaus vartotojų sveikatai bei saugumui. Todėl manau, kad kiek įmanoma greičiau turėtų būti persvarstyta direktyva 88/378/EB dėl žaislų saugumo ir, kad į ją būtų įtraukti veiksmingi ir efektyvūs produktų saugumo reikalavimai.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Produktų saugumo, ypač žaislų saugumo, užtikrinimas yra prioritetas visuomenės sveikatos ir ypač vaikų sveikatos apsaugos srityse.

Privalomas produktų tikrinimas ir jų kokybės kontrolė –pagrindinis mechanizmas siekiant šio tikslo. Įmonės ir kompetentingos valdžios institucijos turėtų vykdyti šią kontrolę ir sertifikavimą kaip prevencinę priemonę.

Kadangi visos saugos taisyklės, kurias paprastai turi atitikti produktai, nustatomos teisės aktuose, atsakomybę turi prisiimti įmonė arba įmonės, projektuojančios, gaminančios ir pardavinėjančios šiuos produktus.

Pradinė reakcija į iš trečiųjų šalių importuojamus nesaugius produktus arba sveikatai pavojingus produktus yra bandymas suversti kaltę ir kaltės suvertimas kitiems iki tokio lygio, kad, kaip pastebėjo Financial Times, Mattel bendrovė turėjo oficialiai atsiprašyti Kinijos vyriausybės ir žmonių. Reikėtų pabrėžti, kad daug importuojamų produktų gaminama trečiosiose šalyse, bet jų savininkai – didelės ES tarptautinės bendrovės, kurios trokšdamos pelno persiunčia savo gaminius bet kur.

Be to, diskusijoje sutelkiant dėmesį į prastą importuojamų produktų kokybę maskuojamas faktas, kad daug ES gaminamų produktų taip pat neatitinka galiojančių standartų.

  Malcolm Harbour, Andreas Schwab, Marianne Thyssen ir Corien Wortmann-Kool (PPE-DE), raštu. − Šiandien didele balsų dauguma patvirtintoje Parlamento rezoliucijoje teisingai sutelkiamas dėmesys į neatidėliotinus produktų saugumo užtikrinimo pagal galiojančias ES direktyvas klausimus.

EPP-ED frakcija reikalavo, kad rezoliucijoje būtų koncentruojamasi į praktinius pasiūlymus, kurie nedelsiant padidintų vartotojų saugumą.

Be siūlomo Europos vartotojų saugos etiketės vertinimo, jas savanoriškai turi pradėti taikyti vartojimo prekių gamintojai. Esame patenkinti, kad Parlamentas pritarė šiam pasiūlymui.

Intensyviai domėsimės būsimąja Žaislų direktyva ir nešališkai išnagrinėsime Komisijos siūlomas reformas. Mūsų požiūriu buvo visiškai nebūtina bandyti įvesti labai išsamius ir konkrečius reikalavimus šiai būsimajai direktyvai, nurodytai šioje rezoliucijoje. Todėl balsavome prieš šiuos siūlomus papildymus, bet tai jokiu nesumažina mūsų susidomėjimo ir rūpinimosi siekiant parengti efektyvią ir veiksmingą direktyvą, kai 2008 m. gausime Komisijos pasiūlymą.

  Carl Lang (ITS), raštu. – (FR) Parlamento rezoliucijoje yra tik keli pasiūlymai dėl pavojingų produktų, iš kurių pusė atkeliauja iš Kinijos, importo nutraukimo. Joje sutelkiamas dėmesys į žaislus, bet neminimi drabužiai su nuodingais dažais, pavojingi vaistai, maisto produktai su netinkamomis žmonėms vartoti sudedamosiomis dalimis, užsidegančios elektros prekės, iš antifrizo gaminama dantų pasta: sąrašas tuo nesibaigia. Be to, joje apsieinama su menkomis priemonėmis, kurios grindžiamos bendradarbiavimu ir sertifikavimu ir, kuriose nurodoma greičiau valstybių narių, nei Kinijos, ir greičiau Europos bendrovių, nei kitų bendrovių, atsakomybė.

Šiuo konkrečiu atveju to tiesiog nepakanka. Laikas pradėti pamokomas poveikio priemones bet kuriai šaliai, kuri, tapusi PPO nare, toliau užsiima abejotina komercine praktika ir nesvarbu, ar tai būtų dempingas, ar klastojimas, ar priverstinis darbas. Tiesa, kad kelios Europos Sąjungai prieinamos priemonės priklauso Peterio Mandelsono kompetencijai. Jis visiškai teisingai buvo minimas dėl pasyvumo šioje srityje.

Jeigu viską apsvarstę mes po to norėsime patvirtinti šį dokumentą, taip bus dėl to, kad nepaisant visko, geriau turėti kai kurias nevykusias priemones negu iš viso neturėti nei vienos. Bent tai yra tam tikra reakcijos forma.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš sveikinu balsavimą už šią rezoliuciją didžiąja balsų dauguma. Pasiuntėme aiškią žinią žaislų gamintojams ir Kinijai, kad aukščiausių vaikiškų žaislų saugumo standartų neužtikrinimas nebus toleruojamas. Kinija yra įspėta, kad privalo patobulinti savo prekių priežiūros ir nustatymo metodus, kad ryškiai sumažintų nesaugių prekių srautą į Europos rinką.

  Jean-Claude Martinez (ITS), raštu. – (FR) Vietname, Afrikoje ir kur nors kitur gyvenantys vaikai stovi ant sausumos minų. Europoje mūsų pačių vaikai dusinami ir nuodijami bei įgyja alergiją dėl lėlių Barbių ir žaislų.

Kine jau skambėjo pavojaus skambučiai, susiję su filmu „Le père noël est une ordure“. Dabar yra mūsų, Parlamento narių, reikalas reaguoti ir taip pat pasielgti su saugumo principais, taip pat išsaugoti mūsų žemyno demografinę ateitį. Jį jau kamuoja žaidimai, kuriuos daugiausia žaidžia suaugusieji.

Atėjo laikas tą padaryti. Net vakar nebuvo per anksti. Kiek veidų, kurių oda tokia lygi, kaip Constantino Brancusi skulptūros, sužalojo celiulioido lėlės, kurios virsta liepsna nuo mažiausio degtuko prisilietimo? Žaislai žudo ir Darfūro vaikai nežino, kokie jie laimingi, kad negali žaisti valgydami.

  Tokia Saïfi (PPE-DE), raštu. – (FR) Po JAV gamintojo Mattel atlikto plataus masto Kinijoje pagamintų žaislų atšaukimo dėl saugumo, dabar Europos Komisija kruopščiai apžiūrinėja produktų saugos teisės aktus, ypač susijusius su importuojamais žaislais. Europos reguliavimo sistema šioje srityje pakankamai solidi, turėdama RAPEX ir CE ženklą, bet ją reikia stiprinti.

Todėl Europos Parlamentas žengiau daug toliau ir, kaip dalį savo rezoliucijos dėl žaislų saugumo, nori pamatyti priimtą bendrą produktų pardavimo ir rinkų priežiūros reglamentavimo sistemą. Man vartotojų pasitikėjimo susigrąžinimas ir mūsų vaikų saugojimas yra būtina sąlyga. Todėl toliau rengia REACH reglamentus, kuriais įvedamos griežtos chemikalų naudojimo mūsų vartotojų prekėse kontrolės priemonės, šiandien balsavau už bet kokių toksinių medžiagų naudojimo žaislų gamyboje besąlyginį uždraudimą.

Be to, palaikydamas 8 ir 6 pakeitimą, esu už visišką pavojingų ftalatų naudojimo žaisluose, kuriuos galima įsikišti į burną, uždraudimą. Žaislų cheminis saugumas ne vien tik reglamentavimo klausimas. Tai taip pat higienos klausimas, nepaprastai svarbus mūsų vaikų saugumui.

  Karin Scheele (PSE), raštu. − (DE) Šiandieninėje rezoliucijoje pabrėžiama, kad skubiai reikia peržiūrėti Žaislų direktyvą. CMR – kitaip tariant, medžiagos, klasifikuojamos kaip kancerogenai, mutagenai arba reprodukcijai kenksmingos medžiagos – turi būti uždraustos pagal naująją Žaislų direktyvą. Vakarykštėse diskusijose Komisijos narys Günter Verheugen pritarė šiam reikalavimui. Taip pat reikės padaryti galą painiavai dėl CE ženklinimo. Europos vartotojai mano, kad šis ženklas turėtų būti arba produkto kilmės patvirtinimas arba kokybės antspaudas, bet CE ženklas nereiškia nei vieno iš jų.

- Pranešimas: Saryusz-Wolski (A6-0312/2007)

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (SK) Energetikos saugumas ir energija formuoja ašį, aplink kurią sukasi kiekvienos sąjungos vidaus bei užsienio politika, ir yra svarbus faktorius palaikant gerovę bei, esant kritiškai nepakankamam aprūpinimui, turi reikšmės išgyvenimui.

Mums reikia imtis skubių veiksmų, kad galėtume išsilaisvinti nuo savo žaliavų priklausomybės nuo Rusijos, kuri vėliau gali tapti politine priklausomybe. Man kelia nerimą, kad leidžiame naudoti energiją kaip priemonę politiniam spaudimui tranzito ir paskirties šalių atžvilgiu. Palaikau Juodosios jūros aspekto plėtojimą, bendradarbiavimą su Pietų Kaukazo šalimis ir mūsų ryšių stiprinimą su Norvegija, Magrebo ir Mašreko šalimis bei Europos ir Viduržemio jūros šalių partnerystę. Energijos rinkos numatymo galimybė turi būti užtikrinama sudarius sutartis su Kinija, Indija ir Brazilija. Be to, turėtų būti sudarytas partnerystės susitarimas su JAV vyriausybe.

Juodo ir balto kategorijomis mąstantys gamtosaugos šalininkai turėtų vieną kartą ir visiems laikams suprasti, kad intensyvus ekologiško kuro ir biomasės deginimas didina CO2 kiekį atmosferoje ir kad branduolinė energija turi sudaryti gana didelę ir reikšmingą dalį. Fanatiškų žaliųjų įtaka yra tragikomiško masto. Jiems net pavyko pasiekti, kad branduolinės energijos draudimas būtų įtrauktas į valstybės narės Konstituciją, t. y pasiekti tai, kas tikrai nedaro poveikio jos, taip pat jos kaimynių, ekonomikai.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE). – (FI) Gerb. Pirmininke, energetikos saugumas apskritai yra vienas iš lemiamų veiksnių Europos saugumo srityje. Jaceko Emilio Saryuszo-Wolski pranešime reaguojama į šį Europos ateičiai metamą iššūkį.

ES problema ta, kad jos energetinio nepriklausomumo lygis smunka. Jau dabar ES importuoja iš išorės pusę sau reikalingos energijos, o 2025 m. priklausomybė nuo importo pagal paskaičiavimus turės viršyti 70 proc. Kad galėtume susidoroti su šia problema, mums reikia tvirtos bendros nuomonės, naujo tipo energetinės diplomatijos ir, kad galėtume užsiimti ja, ES Vyriausiojo įgaliotinio išorės energetikos politikai.

Tačiau išorės energetikos politikos padarymas labiau Sąjungos įgaliojimais negali reikšti valstybių narių suverenumo mažinimo pasirenkant savo energijos gamybos priemones ir struktūrą. Už tai labai norėčiau padėkoti pranešėjui. Šiuo pranešimu valstybėms narėms leidžiama nepriklausomai priimti sprendimus dėl savo energijos tiekimo struktūrų.

  Lena Ek (ALDE), raštu. − Skaidrumas, tarpusavio sąveika ir teisinė valstybė yra Europos energetikos politikos, o dėl to ir mūsų užsienio politikos, kertiniai akmenys. Tačiau netinkamas laikas kurti naujas institucijas ir dėl to esu prieš naujos aukštojo pareigūno užsienio energetikos politikai pareigybės sukūrimą. Ji taip pat kelia grėsmę Europos Parlamento įtakai, jam užsiimant užsienio energetikos politika.

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už šį pranešimą, kurio tikslas nurodyti bendrosios užsienio politikos energetikos srityje vietą.

Taikomi sprendimai turi būti tarptautinio masto ir Europos Sąjunga turi imtis vadovaujančio vaidmens šioje srityje. Aišku, kad energija tampa realiu ginklu dabartinėse derybose.

Visgi nuo 2006 m. sausio mėn. Rusijos ir Ukrainos dujų krizės Europos Sąjunga pradėjo suprasti savo pažeidžiamumą dėl energijos tiekimo. Siekiant plėtoti užsienio politiką energetikos srityje pranešime iš esmės siūloma paskirti aukštąjį pareigūną užsienio energetikos politikai, kuris būtų atsakingas už ES veiklos koordinavimą šioje srityje. Šis vyriausiasis pareigūnas užsienio energetikos politikai turėtų atlikti dvi funkcijas. Kaip minėtas veikiantysis asmuo, jis būtų pavaldus naujajam Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai (BUSP) ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojui.

Sveikinu šį teigiamą įvykį, kuris labai padės skatinti gamintojo šalių – Europos ir Viduržemio jūros šalių partnerystės liudininkių – ir vartotojų dialogą. Tai leis ES ginti savo interesus energetinio saugumo srityje derantis su išorės tiekėjais.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiuo metu energetika yra svarbiausias strateginis klausimas.

Įvairios ES šalys dėl didelės energetinės priklausomybės, trokšta dominuoti esamų energijos išteklių eksploatavimo srityje. Dėl to siūloma suformuoti energetikos dalį bendrojoje užsienio ir saugumo politikoje. Jeigu pasiūlymas būtų priimtas, būtų sukurtas būdas tarp pagrindinių jėgų egzistuojantiems prieštaravimams įveikti.

Norėdama padaryti tai, ES apie savo rinką, jos konkurenciją ir savo plėtrą į kitas šalis turėtų skelbti sistemoje, kurią sudaro vadinamosios energijos bendrijos, Energetikos chartijos sutartis – užtikrinant investicijų saugumą ir garantuojant teisę į kompensaciją turto nusavinimo ir (arba) nacionalizacijos atveju – arba energetinio saugumo sąlygos įtraukimas į komercines sutartis. Galima kontroliuoti visas šias sritis, vadinasi, ir baimę, kad gali būti sukurta panaši į OPEC organizacija dujų sektoriui.

Parlamento dauguma taip pat gina Energetinio saugumo partnerystės su Jungtinėms Amerikos Valstijomis sukūrimą ir, žinome, kritišką ir konstruktyvų dialogą su Pietų Kaukazo, Kaspijos ir Centrinės Azijos regionų šalimis, nes taip išlaikoma pusiausvyra tarp ES siekio diversifikuoti naftos ir dujų tiekimą ir tikslo siekti politinių reformų šiose šalyse. Ką dar reikėtų paminėti? Iraką, Afganistaną, Afriką ..?

  Janusz Lewandowski (PPE-DE), raštu. − (PL) Gerb. Pirmininke, Europos Sąjunga – pagrindinė energijos vartotoja, priklausoma nuo išorinių energijos šaltinių. Jie nepastovūs ir nestabilūs. Konkrečiu Rusijos ir turtingų gamtos išteklių NVS šalių atveju papildomas veiksnys, prisidedantis prie nepastovumo, yra polinkis naudoti energiją kaip ginklą politiniams tikslams pasiekti, kaip mums jau teko matyti. Tai turėtų paskatinti Europos Sąjungą suglausti savo gretas ir stovėti petys į petį krizinėse situacijose. Tačiau formuojama tokia reakcija buvo labai lėta dėl skirtingų interesų tų šalių, kurios vargu ar gali būti energetinio šantažo aukomis, kaip pokomunistinės šalys.

Jaceko Emilio Saryuszo-Wolski pranešimas – žingsnis reikiama kryptimi. Jame pateikiamas raginimas ES ir Rusijos tarpusavio santykiuose remtis tarpusavio pasitikėjimo ir Energetikos chartijoje išdėstytų principų gerbimo pagrindu.

Dabartinių diskusijų turinį apibrėžia Europos Komisijos, siekiančios liberalizuoti Sąjungos energetikos rinką, ir antrajame plane esančio Gazpromo lygiagrečios pastangos. Tai veda prie stipresnio spaudimo, kad būtų įgyvendintas gamybos ir paskirstymo atskyrimo principas. Šalys, nenorinčios tapti liberaliomis, yra linkusios griebtis dvišalių energetikos sutarčių su Rusija ir bendradarbiauti su Rusijos valstybinėmis įmonėmis kapitalo atžvilgiu. Neatsitiktinai tai susiję su žemyninėje Europoje išlikusiomis valstybinėmis energetikos monopolijomis. Tikslas yra atidėlioti trokštamą laisvą energijos tiekėjų pasirinkimą ir Bendrijos politikos, grindžiamos solidarumu šio strateginio sektoriaus srityje, plėtojimą.

  David Martin (PSE), raštu. − Europos Sąjungai neabejotinai reikia daug geriau nei šiuo metu koordinuoti savo požiūrį į išorės energijos šaltinius. Tačiau negaliu įžiūrėti kokios nors naudos pasiūlyme dėl aukštojo pareigūno užsienio energetikos politikai, manydamas, kad tai tik sukeltų painiavą šiuo metu Javiero Solanos atliekamos funkcijos atžvilgiu, ir dėl to balsavau prieš šį pasiūlymą. Tačiau balsavau už paminėtą energijos gamybos ir energijos perdavimo bei paskirstymo atskyrimą.

  Tobias Pflüger (GUE/NGL), raštu. − Pranešime ginama bendroji užsienio politika energetikos srityje. Nors iki šiol netgi nėra teisinio pagrindo tokiai politikai, jame siekiama pasistūmėti su ja į priekį anksčiau, nei ji gali būti įtraukta į naują Reformų sutartį. Užuot sprendus brangios ir teršiančios energijos problemą, pranešime norima pavaizduoti ES, kaip vadovaujančią pasaulinę veikėją. Toks ekspansyvus ES geopolitinis požiūris sukeltų didesnę įtampą ir daugiau konfliktų visame pasaulyje. Stipri antirusiška srovė matoma tekste kaip raudona gija. Buvo įtrauktos beveik visos idėjos, kurios galėtų kliudyti normaliai Rusijos ir ES valstybių narių santykių plėtrai. Todėl kritikai kalba apie šaltojo karo šešėlį. Įtraukdama vadinamąją energetinio saugumo sąlygą į visas sutartis su gamintojo ir tranzito šalimis ES apibrėš savo interesus gerokai toliau už savo sienų. Mums rūpi ES užsienio energetikos politikos fondas, kuris būtų įkurtas esant geopolitiniam spaudimui, esančiam karinės grėsmes prielaida. Pranešime raginama glaudžiai bendradarbiauti su JAV energetikos saugumo srityje, žinant, kad JAV kariauja Irake siekdama užsitikrinti pigios energijos išteklius.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Žinant didėjančią energijos svarbą šiuolaikinėje visuomenėje taip pat didėjančią tarptautinę tarpusavio priklausomybę, kuri dabar yra bendra savybė, neįmanoma atskirti energetikos politikos nuo ES politikos išorės aspekto tiek valstybės narės lygmeniu, tiek bendrosios užsienio politikos požiūriu.

Todėl sutinku su rezoliucija, kurioje teigiama, kad valstybės narės turi išlaikyti savo suverenumo teisę priimti strateginius sprendimus dėl energijos mišinio, eksploatuoti savo energijos išteklius ir nuspręsti dėl tiekimo struktūros. Būtina skatinti bendrą požiūrį ir nebūtinai skatinti bendrąją politiką, apimti tiekimo, tranzito ir investicijų saugumo, energijos vartojimo efektyvumo ir energijos taupymo, taip pat švarių ir atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimo klausimus, ypač turint omenyje šalis, kuriose sparčiai auga energijos vartojimas. Tačiau, kalbant apie aukščiausiojo pareigūno užsienio energetikos politikai idėją, šis aspektas turi būti įtrauktas į vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai darbo apimtį, nes nemanau, kad konkretesnis nei šis požiūris turi kokią nors prasmę.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Balsavau už Jaceko Emilio Saryuszo-Wolski pranešimo dėl bendrosios Europos užsienio politikos energetikos srityje priėmimą.

Vykdydami 2007 m. kovo mėn. Tarybos priimtą energetikos politikos veiksmų planą turime padaryti viską, kad sukurtume Europos Sąjungai skirtą bendrąją Europos užsienio politiką energetikos srityje, kuri būtų aprūpinta priemonėmis, kurių reikia efektyviai veiklai užtikrinti. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad reikia valstybių narių solidarumo ir bendradarbiavimo, energijos šaltinių diversifikacijos ir tebevykstančios plėtros bei tinkamesnio bendradarbiavimo šioje srityje.

Sutinku, kad reikia priimti sprendimą dėl išsamaus plano, kuriame būtų išdėstyti įvairūs tokios politikos įgyvendinimo etapai. Komisija turėtų kuo skubiau pateikti pasiūlymus šiuo atžvilgiu. Be to, svarbu, kad valstybės narės pasitartų tarpusavyje ir su Europos Komisija dėl klausimų, susijusių su strateginiais sprendimais dėl sutarčių su trečiosiomis šalimis šioje srityje. Pasiūlymas paskirti aukštąjį pareigūną užsienio energetikos politikai yra labai tinkamas ir nusipelno papildomo aptarimo. Šis asmuo būtų atsakingas už visų politikos sričių, susijusių su visais energetinio saugumo aspektais, koordinavimą. Tokia pareigybė turėtų padėti pagerinti ES valstybių narių interesų gynimą vykstant deryboms su užsienio partneriais.

  Charles Tannock (PPE-DE), raštu. − Britanijos konservatoriai pripažįsta, kad 27 valstybėms narėms reikia pademonstruoti daugiau solidarumo išorės energetikos politikos požiūriu, nes visos valstybės narės bėgant metams tampa vis labiau priklausomos nuo importuojamos naftos ir dujų iš trečiųjų šalių, kurios kitaip galėtų pasirinkti labiau priklausomas ir pažeidžiamas valstybes, pakenkdamos visai Sąjungai.

Tai nereiškia, kad pritariame bendrajai energetikos politikai, ypač dėl to, kad ES, pvz., gali nustatyti atskiros valstybės narės energijos rūšių derinį, pvz., iškastinio kuro dalį lyginant su atsinaujinančiais energijos ištekliais.

Apskritai kalbant, konservatoriai pritaria šio pranešimo tikslams, nors mes nepritarėme, kad reikia vienos stiprios figūros tam, jog būtų galima kalbėti šiuo klausimu. Taip pat nematome reikalo šio klausimo sprendimui sutartimis sukurti naują teisinę bazę.

Bandymai pridėti naujų ES kompetencijų užuot tinkamai išnaudojus turimos kompetencijos, nereikalingi. Be to, konservatoriai tiki į rinką orientuotu požiūriu, o ne tolesniu ES institucionalizavimu.

  Glenis Willmott (PSE), raštu. − Europos parlamentinė darbo partija palaiko didžiąją dalį rezoliucijos, ypač prioritetus, kurie suteikiami atsinaujinančių energijos šaltinių rėmimui, energijos, kaip vieno iš Europos kaimynystės politikos kertinių akmenų, skatinimui ir sustiprintų apsaugos nuo taršos priemonių reikalavimui.

Susilaikėme 12 nurodomosios dalies atžvilgiu dėl Sutarties dėl Konstitucijos atsisakymo, nes dėl to siūloma nurodomoji dalis tampa nereikalinga. Susilaikėme dėl 2 pakeitimo ir dėl 13 dalies, nes manome, kad naujo aukštojo pareigūno energetikos politikai pareigybė galėtų įnešti nereikalingą sumaištį.

Balsavome už 62 dalį, palaikydami rekomendaciją atskirti energijos gamybą, nes norime būti nuoseklūs anksčiau išdėstytos pozicijos atžvilgiu. Pagal ją manoma, kad perdavimo tinklų nuosavybės teisės atskyrimas būtų efektyviausia priemonė, leidžianti skatinti investicijas, galimybę sąžiningai pasinaudoti energetine sistema ir skaidrumą rinkoje.

- Pranešimas: Lilli Gruber (A6-0322/2007)

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (SK) Balsavau už Lilli Gruber pranešimą.

Pritariu bendrosios pagrindų direktyvos ir direktyvos dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų atvykimo sąlygų, direktyvos dėl sezoninių darbuotojų atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų ir direktyvos dėl apmokamų stažuotojų atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų parengimui.

Visiškai akivaizdu, kad Europos Sąjunga privalo nustatyti aiškias taisykles ir aktyviai reguliuoti, kam bus leidžiama dirbti ES. Visi žinome, kad Europa jau susiduria su demografiniu sąstingiu ir jai skubiai reikalinga darbo jėga iš nesančių narėmis šalių. Tačiau neabejotinai gyvybiškai svarbu, kad įsileistume tik kvalifikuotą darbo jėgą ir aš siūlau, kad rinktumėmės profesijas, kurių trūksta Europos darbo rinkoje. Šiuo atžvilgiu turime būti nuoseklūs. Priešingu atveju, t. y. jeigu mes noriai ir neapgalvotai užtvindysime Europos Sąjungą nekvalifikuota darbo jėga, susidursime su problemomis, kylančiomis dėl bedarbių imigrantų stiliumi, kurie vėliau daro nusikaltimus ir užsiima už įstatymo ribų esančia nelegalia prekyba ir pilkąja ekonomika bei dažnai įsivelia į prekybą narkotikais ir žmonėmis. Jie sukuria getus ir dažnai baigia savo veiklą kaip teroristinių grupuočių nariai.

  Hubert Pirker (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, balsavau už pranešimą, nes jis išsklaidė abejones Parlamente, ar valstybių narių reikalas bus nuspręsti, kurie darbo migrantai bus priimami ir kiek jų bus įleista į jų suverenią teritoriją. Jeigu įvedama mėlynoji kortelė, svarbu užtikrinti, kad ji būtų naudojama kaip ES gyvenančių aukštos kvalifikacijos darbuotojų kontrolės priemonė, suteikianti laikiną – ne pastovų – leidimą gyventi visoje Europos Sąjungoje.

Norėčiau pateikti pasiūlymą Komisijos nariui Franco Frattini – kuris, deja, nebedalyvauja – Europos liaudies partijos vardu: kad mėlynoji kortelė būtų žymima papildomu nacionaliniu simboliu, pvz., vėliava, jog būtų aišku, kuri valstybė narė išdavė leidimą dirbti ir gyventi.

  Antonio Masip Hidalgo (PSE). – (EN) Gerb. Pirmininke, norėčiau pasveikinti savo kolegas Lilli Gruber ir Javierą Moreno Sánchezą. Kaip bet kuris, kuris laikinai yra neįgalus, turėjau pasinaudoti pagalbine imigrantams skirta sutartimi ir geriau supratau, jei tą įmanoma suprasti, ką Manuel Lobo Antunes norėjo šiandien pasakyti apie solidarumo ir humaniškumo reikalingumą, nors taip pat supratau Franco Frattini paaiškinimą dėl besąlygiškos pagarbos teisinei valstybei.

Būdamas vienas dažnai pagalvodavau, kad Don Kichotas, gerai žinomas personažas ir didžiausia visų laikų literatūros figūra, nebūtų egzistavęs be Sančo. Šiandien Sančas, be abejo, būtų emigrantas, ateinantis jam į pagalbą.

Todėl visas laikais turi būti gerbiama teisinė valstybė ir žmonės.

  Frank Vanhecke (ITS). – (NL) Gerb. Pirmininke, tikrai nepritariu Lilli Gruber pranešimui dėl teisėtos migracijos politikos plano dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma nemanau, kad protinga skatinti protų nutekėjimą iš vargingesnių šalių į Europą dar didesniu mastu, negu jis jau vyksta dabar daugeliu atvejų. Nemanau, kad kam nors tai būtų naudinga, o ypač nebūtų naudinga vargingesnėms šalims.

Antra mane tebestebina naivumas, su kuriuo į imigraciją žvelgiama šiame Parlamente, kai ji vertinama kaip tam tikras Europos nepaneigiamos demografinės problemos sprendimas. Bet kuriuo atveju nė vieno žodžio nebuvo pasakyta nei apie didžiules priimančiųjų šalių imigracijos išlaidas, nei apie tikrovę, kad labiau nei bet kada anksčiau turime būti budrūs, siekdami išsaugoti Europos kultūrą, vertybes ir standartus, kurių atžvilgiu patiriamas vis didesnis spaudimas dėl daugybės imigrantų iš kitų kultūrų. Be visų kitų problemų, taip pat patiriamos ekonominės išlaidos. Šiandien Europos sostinėje Briuselyje apytikriai 53 proc. gyventojų yra gyventojai, kuriuos galėtumėte pavadinti ne belgų kilmės gyventojais. Kyla grėsmė, kad 2050 m. jie gali sudaryti 75 proc. Mums reikia ne naujos masinės imigracijos, o visiškai priešingo dalyko.

  Philip Claeys (ITS). – (NL) Gerb. Pirmininke, Lilli Gruber pranešime Parlamentas laikosi labai vienpusiško kiekybinio ekonominio požiūrio į imigracijos problemą. Aš kategoriškai atmetu tvirtinimą, kad tik nauja imigracijos banga gali garantuoti Europos ekonominę ateitį, ir noriu atkreipti dėmesį į tai, kad imigracija yra kur kas daugiau, negu tik skaičiai ir lentelės. Šiame pranešime pateikti pasiūlymai tik pagilins jau turimas rimtas integracijos problemas. Jūs turite perskaityti apie tai, kad galėtumėte tuo patikėti. Nors tam tikra gyventojų imigrantų dalis nenori dirbti ir persikvalifikuoti, kai kurie žmonės nori steigti Migracijos informacijos ir valdymo agentūrą Malyje. Šiuo atveju neabejotinai atsitiks taip, kad daug vadinamųjų laikinų darbuotojų įsimaišys į nelegalių darbuotojų gretas, kai baigsis jų darbo leidimai, kaip atsitinka dabar. Patirtis, pvz., sukaupta Šveicarijoje, aiškiai rodo, sezoninių darbininkų šeimos nariai toliau įvažiuoja nelegaliai.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus faktas yra tas, kad didesnė labai išsilavinusių asmenų teisėta imigracija ves prie tolesnio protų nutekėjimo iš besivystančių šalių su visais iš to kylančiais padariniais.

  Alfredo Antoniozzi (PPE-DE). – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, balsavau už Lilli Gruber pranešimą, nes į jį įtraukta tiek daug PPE-DE frakcijos ir mano iškeltų klausimų. Tačiau, nors suprantu, kad integracija svarbi, manau, jog ji turi vykti gavus mūsų piliečių sutikimą. Todėl reikia ne tik integracijos, bet ir aiškaus bei griežto įstatymų vykdymo. Pvz., valstybės narės turi įgyvendinti taisyklę, keliančią sąlygą, kad, jeigu imigrantai negali įrodyti galį išlaikyti savo šeimą, jie turi būti išsiunčiami atgal į tėvynę po trijų mėnesių. Kai kuriose šalyse to nėra ir, jei to nėra, dėl piliečių jaučiamo nepasitenkinimo bet kokia Europos iniciatyva dėl integracijos pasidarys bereikšmė.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nepaisant, kad pranešime yra svarbių punktų migracijos klausimais, kuriuos ilgą laiką mes gynėme, jame ne tik neginamos dabartinės gairės bei politikos kryptys – kurios yra nusikalstamos ir represinės migrantų atžvilgiu – bet ir faktiškai formuojami kiti jų aspektai.

Konkrečiai kalbant, pranešime priimama kaip sava skirtingų migrantų kategorijų egzistavimo koncepcija – pvz., labiausiai kvalifikuotų, sezoninių ir kitų – ir jų valdymas pagal darbo jėgos reikalingumą įvairiose ES šalyse, ypač sukuriant mėlynąją kortelę: tai nužmoginantis požiūris į migraciją ir migrantus.

Be to, pranešime propaguojama, kad reikia sukurti bendrąją migracijos politiką, kuri, mūsų manymu, būtų nepakankama ir nereali, atsižvelgiant tiek į kitų bendrųjų politikų rezultatus, tiek ir į skirtingas situacijas, susiklosčiusias valstybėse narėse. Kartojame, kad migracijos politika yra kiekvienos šalies ir jos demokratinių institucijų atsakomybė.

Kaip sakėme, bendroji politika nėra būtina. Tačiau yra kita politika, priklausanti valstybių narių bendradarbiavimo sistemai, kuri rems migrantų teises, ypač ratifikuojant Jungtinių Tautų Tarptautinę darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos konvenciją.

  Carl Lang (ITS), raštu. – (FR) Turint omenyje, kad „būsima padėtis ES darbo rinkose gali būti bendrąja prasme apibūdinama kaip padėtis, kai būtina įgyvendinti [...] teisėtos imigracijos politiką“, Lilli Gruber, kaip ir Nicola Sarkozy Prancūzijoje, siekia pateisinti imigracijos politiką, taikomą įvairiose valstybėse narėse, ekonominiu požiūriu. Tačiau darbo jėga atvyksta iš tų šalių, kurios lėtai vystosi, daugiausia yra blogai apsirūpinusios darbu, kurį mūsų ekonomikoms reikia padaryti. Be to, reikia nepamiršti, kad legali imigracija iš esmės yra ne darbuotojų, o žmonių imigracija.

Ši politika, kuris kiekvienais metais atveda mums beveik du milijonus papildomų imigrantų, faktiškai virsta į Europos kolonizaciją. Nuo šių iki 2050 m. ne Europos gyventojų skaičius, kuris jau yra apytikriai 40 mln. žmonių, patrigubės. Priėmus Turkiją, Briuselio sugalvota Europa turės 220 mln. azijiečių ir afrikiečių, kurių daugelis bus iš musulmonų pasaulio.

Ši gyventojų kolonizacija kelia mirtiną grėsmę mūsų civilizacijos krikščioniškosioms ir humanistinėms vertybėms. Jeigu norime apsaugoti teisėtas Europos žmonių teises patiems apsispręsti ir likti pačiais savimi, turime atkurti savo sienas, pakeisti migrantų srauto kryptį ir įvesti pagrindines politikos kryptis, kurios būtų už šeimą ir už gyvenimą. Mums reikia naujos Europos, europietiškos suverenių tautų Europos dėl to, kad ji – vienintelis dalykas, kuris gali garantuoti mūsų teisę ginti savo kultūrą ir istoriją.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Tikrovė, kad apytikriai 18,5 mln. trečiųjų šalių piliečių gyvena ES, aiškiai rodo, kad Europai reikia bendrosios imigracijos politikos. Galime sumažinti savo piliečių nerimą ir baimę dėl imigracijos ir parodyti jiems, kad reguliuojama ir protinga imigracija kai kuriais atvejais yra visiškai neišvengiama. Tačiau nepritariu nuomonei, kuri buvo aiškiai pateikta kaip konservatorių tikėjimo punktas, kad demografinių pokyčių klausimas turi būti siejamas su Europos socialinio modelio išlaikymo klausimu. Vietoj to reikia pradėti diskusijas apie apimtį, kuria žymiai padidėjo turto kūrimas per visą Europos ekonomiką ir kuri turi būti nagrinėjama atskirai nuo demografinių pokyčių, ir tai turėtų įnešti solidarumu grindžiamą įnašą į Europos socialinį modelį.

  Kartika Tamara Liotard (GUE/NGL), raštu. – (NL) Susilaikiau balsuodama dėl 8 pakeitimo, nes pripažįstu, kad protų nutekėjimo iš besivystančių šalių į Europą problema labai rimta. Netikiu ITS frakcijos motyvacija pateikiant šį pakeitimą. Mes turime stengtis ir neleisti labai išsilavinusiems žmonėms didžiulėmis grupėmis palikti savo šalis, taip darant žalą ekonomikai. Tačiau neturėtume priešintis imigracijai į Europą iš esmės.

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu šiam pranešimui, kuriuo siekiama palengvinti teisėtų migrantų gyvenimą. Nepaisant teisėtų migrantų padėties, jie yra dažnai tyčia ir netyčia diskriminuojami. Pranešėja ragina imtis daugelio priemonių teisėtų migrantų atžvilgiu, įskaitant didesnes teises įsidarbinti, teisių į pensiją ir socialinį aprūpinimą parkėlimą, kvalifikacijų pripažinimą, ilgalaikes ir daugkartines įvažiavimo vizas, ir jas visas aš palaikau.

  Mary Lou McDonald, Søren Bo Søndergaard ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Mūsų balsavimas šiandien atspindi mūsų troškimą matyti efektyvų, humanišką ir teisėmis grindžiamą požiūrį į imigraciją Europoje. Į visų tipų imigrantus turi būti žiūrima vienodai ir vadovaujantis aukščiausiais žmogaus teisių standartais bei padorumu.

Be to, valstybės narės turėtų priimti imigrantus atsižvelgdamos į imigrantų reikalingumą ir Europos šalių ekonomikų poreikius. Imigracijos politika visoje Europoje neturi prisidėti prie nepaprastai svarbių įgūdžių praradimo, protų nutekėjimo besivystančiose šalyse. Valstybės narės ir ES Komisija neturi vykdyti politikos, kenkiančios plėtrai.

  Erik Meijer ir Esko Seppänen (GUE/NGL), raštu. − Balsavome už 8 pakeitimą. Apskritai mūsų požiūriai labai skiriasi nuo jį pateikusios frakcijos požiūrio ir ypač pabėgėlių, imigrantų bei etninių arba religinių mažumų atveju. ITS bando blokuoti pavojuje esančių pabėgėlių priėmimą ir priešingai, mes bandome padėti toms priespaudos, katastrofų ir skurdo aukoms. Taip, labai gerai suprantame, kad mūsų frakcijoje esanti dauguma nenori palaikyti ITS pakeitimų dėl migracijos. Skirtingai nuo pabėgėlių ir tradicinių formų imigracijos atvejo, siūlomo labai kvalifikuotų darbuotojų pritraukimo atveju valstybės narės sukuria problemą jų kilmės šalims. Žmonės, kurie įgijo kvalifikaciją tokiose šalyse kaip Indija, Pietų Afrika ar Brazilija, ten labai reikalingi būtinai plėtrai. Dabar matome, kad tokios pat problemos kyla netgi naujausiose valstybėse narėse, būtent Rumunijoje ir Bulgarijoje, kurios labai sparčiai praranda savo medicinos ir techninius darbuotojus, išvykstančius į turtingesnes šalis. Privilegijuotos šalys ir įmonės vagia šių žmonių protus. Kadangi nenorime palaikyti šio protų nutekėjimo, balsavome už šį pakeitimą.

  Tobias Pflüger (GUE/NGL), raštu. − (DE )Kai kuriose Lilli Gruber pranešimo dalyse į imigraciją žiūrimą vien tik imigruojančių darbuotojų, kaip kapitalo, naudingumo požiūriu. Pvz., pranešime pabrėžiama, kad „svarbu kurti tvirtus ir teisėtus įmonių ir darbuotojų darbo santykius, siekiant didinti ekonomikos našumą ir ES konkurencingumą“ ir „dėl to ragina Komisiją nagrinėti, kokie galėtų būti apykaitinės migracijos padariniai šioje srityje“.

Atsižvelgiant į tai, kad represinės priemonės prieš migrantus ir prieglobsčio prašytojus nesusiduria su pasipriešinimu, turi būti pritariama „visoms priemonėms, kurias įgyvendinus didėtų ES patrauklumas aukščiausios kvalifikacijos darbuotojams, ir kuriomis siekiama patenkinti ES darbo rinkos poreikius, kad būtų užtikrinta Europos gerovė, ir kurios derinamos su Lisabonos strategijos tikslais“.

Nors ir ketinama išvengti „protų nutekėjimo“ rizikos, „grąžinimas“ yra numatomas migrantams, kurie gali patekti į Europos tvirtovę tik nelegaliai. Dėl pritarimo teisėtos migracijos politikos planui, pagrindinis dėmesys skiriamas priėmimo procedūroms, „naudojantis kuriomis būtų nedelsiant reaguojama į darbo jėgos paklausos svyravimus darbo rinkoje“.

Imigracijos negalime reglamentuoti pagal jos naudingumo, kaip ES kapitalo, kriterijų. Vietoj imigracijos Europos įmonių labui, prioritetas turiu būti teikiamas migrantų ir prieglobsčių prašytojų pagrindinėms bei žmogaus teisėms. Aš atmetu bet kokį žmonių skirstymą į kategorijas pagal naudingumo kriterijų.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Diskusijoje apie migraciją pernelyg dažnai dėmesys sutelkiamas į nelegalių srautų klausimus ir dėl to dažnai užmirštama teisėta migracija, labai prisidedanti prie mūsų ekonomikos ir kultūros turtinimo.

Šiomis aplinkybėmis sutinkame su dviem pagrindinėmis koncepcijomis: vienas iš atsakymų į klausimą, kaip galima išspręsti nelegalios imigracijos problemą, yra aiški ir efektyvi teisėtos migracijos politika bei būtinas kilniaširdiškas priėmimas pagal bendruosius principus, remiančius tų atvykstančiųjų integraciją ir adaptaciją. Tačiau taip pat reikia pripažinti, kad migracijos srautai, migrantų bendruomenės ir priimančiosios šalys turi skirtingas tradicijas, papročius bei atsiminimus ir, kad šių skirtumų reikia paisyti.

Kitas šių diskusijų klausimas yra kvalifikuota migracija. Mėlynosios kortelės idėja, palengvinanti įvažiavimą ir judėjimą galėtų pasirodyti įdomi, nors ji greičiau atrodo pernelyg sudėtinga. Bet kuriuo atveju svarbiausias klausimas turi būti traukos veiksnys, ypač akademiniame lygmenyje. Todėl būtina informuoti švietimo institucijas apie poreikį pritraukti studentus iš kitų pasaulio dalių. Aš, be abejo, palaikau šį tikslą.

  Carl Schlyter (Žalieji/ALE), raštu. − (SV) Švedijos žaliųjų partija palaiko liberalią imigracijos politiką ir nori jos. Pranešime yra daug gerų dalykų, kuriais siekiama šio tikslo. Tačiau manau, kad pagrindų direktyva šioje srityje sumažins galimybes žmonėms migruoti, o ne atvirkščiai. Be to, pasiūlymas kelia pavojų, kad gali suintensyvinti protų nutekėjimą, kuris kelia nerimą besivystančioms šalims ir, kurį ES ciniškai išnaudoja savo plėtrai. Todėl susilaikiau galutinio balsavimo metu.

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. − Yra klaidingas įsitikinimas, kad mūsų vidaus gyventojų skaičiaus demografiniam pokyčiui reikalinga plataus masto žmonių imigracija iš kitų dažnai nedraugiškų kultūrų bei visuomenių su visais padariniais mūsų nacionalinei sanglaudai ir identiškumui bei visiškai pas mus apsigyvenusių gyventojų imigrantų integracijai, ir poveikiu mūsų visuomeninėms paslaugoms, taip pat visuomenės sveikatai, saugumui bei apsaugai.

Visiškai nepritariu valdžios arba atsakomybės perdavimui iš šalių valdžios institucijų į ES mūsų šalių sienų kontrolės priemonių ir imigracijos bei pabėgėlių politikos srityje. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

- Pranešimas: Javier Moreno Sánchez (A6-0323/2007)

  Hubert Pirker (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, balsavau už šį pranešimą, nes Europos Parlamentas pritarė visapusiškai kovos su prekyba žmonėmis ir nelegalia imigracija strategijai. Europos Parlamento vardu turime pasiųsti aiškų signalą, kad „nelegalus“ reiškia tą patį kaip ir „ne legalus“ ir, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas atitinkamai. Manau, kad labai svarbu išaiškinti, kad nebus kvotomis pagrįsto imigrantų paskirstymo po visas valstybes nares ir nebebus leidžiamas tokio tipo masinis legalizavimas, kokį mes matėme paskutiniaisiais metais. Tai užtikrins, kad nebus „traukos efekto“ ir leis tiesiogiai susidoroti su prekyba žmonėmis.

  Frank Vanhecke (ITS). – (NL) Gerb. Pirmininke, ką tik mūsų patvirtintas pranešimas dėl politikos prioritetų kovojant su nelegalia trečiųjų šalių piliečių imigracija iš tikrųjų nėra blogiausias pranešimas, kuris kada nors buvo praleistas čia, jame yra daug labai įdomių rekomendacijų, bet vis dar galvoju, kad pranešime nepavyko aiškiai išdėstyti visą reikalą ir dėl to jam nepritariau.

Kyla grėsmė, kad imigracijos problema Europoje gali būti ateinančio šimtmečio problema – ji jau šiandien gali būti ateinančio šimtmečio problema – ir nelegali imigracija – svarbi to dalis. Todėl galėtume reikalauti laikytis daug griežtesnio požiūrio ypač priešinantis sėkmingoms legalizavimo bangoms įvairiose Europos šalyse. Tai turės žmonių įtraukimo poveikį, kurio banga galiausia nuriedės per visą Europą ir per visas valstybes nares.

Tai tikrai paprasta ir mes turėtume drąsos tai išdėstyti žodžiais. Nelegalios imigracijos negalima toleruoti. Nelegali imigrantai turi būti susekami ir turime būti ryžtingi siųsdami juos atgal į savo kilmės šalis humanišku būdu. Tie, kurie nedrįsta pasakyti apie tai ir tikrai nedrįs taip pasielgti, sukurs didžiulių problemų, kurios galiausiai brangiai kainuos mūsų gerovei ir mūsų civilizacijai.

  Koenraad Dillen (ITS). – (NL) Gerb. Pirmininke, nuodugniai apsvarsčius Javiero Moreno Sánchezo pranešimą automatiškai man primena olandų posakį „zachte heelmeesters maken stinkende wonden“, kuris reiškia, kad beviltiškais laikais reikalingos drastiškos priemonės. Kaip jau sakė mano kolega Frank Vanhecke, nors keli pranešime pateikti pasiūlymai reiškia žingsnį teisinga kryptimi, apskritai Parlamentas vis dar laikosi neryžtingo požiūrio, kuris nieko gero nežada efektyviai ir ryžtingai Europos kovos su nelegalia imigracija politikai. Pvz., Parlamentas neišaiškino, kad legalizavimo priemonės, kurios buvo įgyvendintos daugelyje Europos šalių, iš tikrųjų yra viena iš svarbiausių, jeigu ne pati svarbiausia, nelegalios imigracijos priežasčių dėl „traukos efekto“, kurį jos sukuria imigrantų kilmės šalyse.

Nelegalūs imigrantai turėtų būti ne legalizuojami, o turėtų būti aktyviai susekami ir deportuojami ryžtingai, bet humaniškai. Priešingai nei teigia Parlamentas, aiškus šio politinio pranešimo paskelbimas neturi nieko bendro su vadinamąja ksenofobija. Be griežtos deportacijos politikos, griežtos sienos kontrolės priemonės ir susitarimai su valstybėmis priimti atgal savo piliečius bei pabėgėlių centrai kilmės šalyse suteiktų tam tikrą paramą, bet Parlamentas tai taip pat atmetė. Dėl to balsavau prieš šį pranešimą.

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh ir Inger Segelström (PSE), raštu. − (SV) Mes, socialdemokratai, norime humaniškos ES imigracijos ir pabėgėlių politikos, kurios pagrindas būtų solidarumas ir, kuria būtų atsakingai siekiama padidinti judėjimą per sienas ir, kuri garantuotų apsaugą visiems tiems, kuriems jos reikia. Tačiau nenorime turėti pastovių ES finansuojamų sienos kontrolės pajėgų. Valstybės narės atsakingos už savo sienų saugojimą. Bendrijos dislokacijos atvejai turėtų būti reikalingumo tema ir būti grindžiami užklausomis. Todėl susilaikėme balsuodami dėl 37 dalies.

Dėl 18 dalies – dėl Dublino II reglamento pagrindinio principo peržiūros, manome, kad principo aptarimas pagrįstas, bet jis turėtų būtų aptariamas plačiau, kaip dalis diskusijos apie bendrąją imigracijos ir pabėgėlių politiką.

  Gérard Deprez (ALDE), raštu. – (FR) Visiškai palaikau šį puikų pranešimą ir norėčiau pateikti tris savo pastabas šiuo klausimu.

Pirma turime atsikratyti iliuzijos, kad aktyvi politika legalios imigracijos srityje sustabdys nelegalų migrantų srautą į mūsų šalis. Pagal apibrėžimą aktyvią politiką legalios imigracijos srityje nustatys mūsų poreikiai, o nelegali imigracija atitiks poreikius tų – iš šiuo metu yra dešimtys milijonų tokių žmonių, daugiausia Afrikoje – kurie nori persikelti čia, kad išvengtų karo, persekiojimo, skurdo arba, visiškai paprastai tariant, nesant ateities perspektyvų jiems ir jų vaikams.

Antra ES išorinių sienų kontrolė ir kova su nelegalių imigrantų kontrabandininkų tinklais, deja, liks politiniu prioritetu daug metų, nes prekybos žmogaus bėdomis tikrovė yra kriminalinių gaujų rankose. Todėl kova su nelegalia imigracija nėra nukreipta prieš nelegalius imigrantus, kaip tokius: tai dalis kovos su organizuotu nusikalstamumu, kurį turime nugalėti kartu.

Trečia palaikome mūsų nenuilstamas pastangas kovojant su skurdu, o tą galima padaryti per bendrai vykdomą plėtrą Afrikoje.

  Patrick Gaubert (PPE-DE), raštu. – (FR) Sveikinu su šio pranešimo priėmimu. Jis parodo subalansuotą ir tikrovišką požiūrį į imigracijos klausimą ir sulaukė plataus sutarimo, kaip ir tikėjosi pranešėjas.

Pranešimas pasirodė tinkamu laiku, kai jūs žvelgiate į naujausius įvykius ir matote, kaip valstybės narės viena po kitos bando priimti savo teisės aktus, norėdamos geriausiu būdu susidoroti su migrantų antplūdžiu.

Iš tikrųjų visi žinome, kad migracijos reiškinio mastas viršija susijusių šalių gebėjimus kontroliuoti šiuos įvykius atskirai ir dėl to reikia visuotinio ir nuoseklaus požiūrio Europos lygmeniu, kaip teisingai tvirtinama pranešime.

Tekste nustatomas tam tikras skaičius prioritetų: kova su prekyba žmonėmis, pagarba Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, taikant priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią nelegaliai imigracijai, bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis stiprinimas, griežtų veiksmų, kurių reikia norint įveikti nelegalų darbą, ėmimasis, ir pagaliau, atsakingos grąžinimo politikos reikalingumas.

Dėl to palaikiau šio pranešimo priėmimą vykstant balsavimui plenariniame posėdyje.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nors pranešime ir yra tam tikrų punktų, su kuriais sutinkame, jame taip pat laikomasi į saugumą orientuoto požiūrio į „nelegalią imigraciją“.

Nors ir mažiau tam tikrų aspektų atžvilgiu, jame propaguojamas dabartinių ES gairių ir sprendimų dėl imigracijos pagrindinių krypčių plėtojimas, įskaitant tokias, kaip: „Europos grąžinimo politiką“ arba, kitaip sakant, repatriaciją; Frontex veiklą patruliavimo prie sienų ir jų kontrolės požiūriu; vadinamuosius „laikinuosius nelegalių migrantų priėmimo centrus“; biometrinių priemonių arba vadinamųjų „readmisijos susitarimų“ sukūrimą. Be to, pranešime siūloma įkurti „Europos patrulius“, įrengti „Europos kontrolės sistemą“ prie jūrų sienų ir net sistemą, „automatizuotai registruojančią atvykimą į Sąjungos teritoriją ir išvykimą iš jos“.

Kitaip sakant, pranešimu siekiama stiprinti ES į saugumą orientuotą „nelegalios imigracijos“ laikymo kriminaliniu nusikaltimu politiką, pakeičiant ją į bendrąją Europos politiką – represinę, apimančią grėsmingas informavimo sistemas ir turinčią priemonių bei infrastruktūrą imigrantams sulaikyti ir išsiųsti. Mes iš visos širdies atmetame tai.

Tokio pobūdžio represinės politikos taikymo atvejis buvo leidimas valstybės narės institucijoms patraukti baudžiamojon atsakomybėn septynis Tuniso žvejus, išgelbėjusius 44 žmones jūroje, nors ir šie veiksmai atitinka tarptautinę jūrų teisę.

  Carl Lang (ITS), raštu. – (FR) Oficialūs skaičiai įrodo, kad Europą užplūsta nelegalūs imigrantai. Ji įrodė esanti visiškai nepajėgi kontroliuoti savo išorinių sienų. Metinė ataskaita, supažindinanti su 2006 m. Eurodac veikla, kuri yra biometrinė priemonė, Europos naudojama prašančiųjų prieglobsčio kontrolei, rodo, kad nuo 2005 m. nelegaliai kirtusių vieną iš ES sienų asmenų skaičius padidėjo 64 proc.

Javiero Moreno Sánchezo pranešime pateikiama daug požiūrių, kurie, kaip manoma, turėtų padaryti galą šiam greitai plintančiam reiškiniui. Mano manymu visi jie niekam tikę, kaip ir bet kurie kiti, jau nekalbant apie tai, kad jie duoda priešingus rezultatus.

Pvz., kaip galime džiaugtis idėja skatinti legalią imigraciją ir tai daryti naudojant Europos mėlynąją kortelę, kuri iš esmės būtų Europos darbo leidimu imigrantams, ir kaip tada ketiname sumažinti nelegalią imigraciją? Tai kvaila. Jei atveriate duris kai kuriems, atveriate jas kiekvienam.

Kokia prasmė kurti biometrinių duomenų bazę siekiant kovoti su nelegalia imigracija? Kam planuoti skirti daugiau darbo jėgos ir išteklių Europos sienų kontrolės agentūrai Frontex, kai svarstomų sienų, vidinių ir išorinių, vis dar tinkamai nesaugo valstybės narės?

Dar kartą Europos valdžios institucijoms pasisekė nustatyti problemą, bet jos įrodė, kad nesugeba išspręsti jos, laikydamosi ideologijos, kurios pagrindas –„imigracionizmas“ ir internacionalizmas.

  Janusz Lewandowski (PPE-DE), raštu. − (PL) Gerb. Pirmininke, imigracija, tiek legali, tiek nelegali, buvo pripažinta vienu ir pagrindinių iššūkių, su kuriuo susiduria Europos Sąjunga. Gana nuošalėje nuo procedūrinių ir teisinių klausimų esantis šio reiškinio žmogiškasis aspektas darosi vis akivaizdesnis. Aš lankiausi Maltoje esančiuose Afrikos pabėgėliams skirtuose centruose ir aptariau reikalus su Viduržemio jūroje patruliuojančiomis tarnybomis bei atsakingais pareigūnais. Buvau čia, kai pasirodė naujienos apie tragediją, kuri ištiko čečėnų šeimą Bieszczady rajone, patvirtindama visuotinį šio reiškinio pobūdį. Atvykusiesiems, kaip ir man, iš šalies, kuri šimtmečiais buvo politinės ir ekonominės emigracijos šaltiniu, sunku likti abejingiems tragedijai, ištikusiai pabėgėliams, kuriems Sąjunga yra išsvajotasis kraštas.

Taip yra žiūrint iš perspektyvos, kuria, mano manymu, grindžiamos diskusijos Europos Parlamente dėl dviejų pranešimų. Šiuose dokumentuose pateikiama imigracijos problemos masto apžvalga ir Bendrijos politikos dabartinė padėtis šiuo atžvilgiu. Aš sutinku su prielaida, kad dėl Europos demografinės situacijos jai reikia valdomų imigracijos kanalų, kuriais būtų galima kompensuoti darbo jėgos trūkumą ir sumažinti pogrindinės ekonomikos apimtį bei su ja susijusias problemas.

Visas šias problemas pripažįsta Sąjungos specialistų agentūra Frontex. Siūlomi sprendimai, būtent vadinamasis „atsakomybės pasidalinimas“ vertas rimtų pasvarstymų.

Bendrijos imigracijos politikos su turiningu teisiniu ir finansiniu pagrindu pasirodymas smarkiai pavėlavo. Geriau vėliau, negu niekada.

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už pranešimą dėl politinių prioritetų kovojant su nelegalia trečiųjų šalių piliečių imigracija ir noriu pabrėžti, kad migrantų antplūdžio į Europą, ypač iš trečiųjų šalių, kontrolė yra vienas didžiausių išbandymų, laukiančių Europos politikos formuotojų.

Šiame dvidešimt pirmajame amžiuje prekyba žmonėmis visiškai nepriimtina ir privalome rasti būdą, kaip išrauti su šaknimis šią pasibaisėtiną veiklą ir užbaigti ją lydinčias tragedijas. Norint tą padaryti, būtina susidoroti su nelegalios imigracijos problema Europos mastu, nes, jeigu viena valstybė narė yra atvira nelegaliai imigracijai, ji sukelia sunkumų visoms kitoms valstybėms narėms.

Legalios migracijos politikos plano įgyvendinimas turi apimti kovą su nelegalia imigracija, nes šie du klausimai yra glaudžiai susiję.

Šiame pranešime trūksta konkrečių pasiūlymų, kurie leistų mums parengti sprendimą, kuris padarytų galą nelegaliai imigracijai ir atbaidytų prekiautojus žmonėmis. Pvz., Italijoje ekonominės migracijos kvotų įvedimas nesumažino nelegalios imigracijos į šią šalį lygio. Priešingai, metinių kvotų paskelbimas paskatino nelegalių imigrantų, pasirengusių rizikuoti savo gyvybėmis, kad patektų į Europos Sąjungos teritoriją, skaičiaus didėjimą.

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu šiam pranešimui, kuriame iš esmės reikalaujama imtis griežtos kovos su nelegalia imigracija politikos, kurios pagrindas būtų valstybių narių solidarumas ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis besąlygiškai gerbiant pagrindines asmens teises.

  Andreas Mölzer (ITS), raštu. − (DE) Nepaisydamos milijonų eurų pagalbos kilmės šalys nenori bendradarbiauti. Nelegalių imigrantų priėmimas atgal turi tapti pareiga. Tačiau ES taip pat veikia nepaprastai aplaidžiai, neskirdama pakankamai išteklių savo išorinių sienų apsaugai arba sulaikytų nelegalių imigrantų apgyvendinimui priėmimo stovyklose siekiant užtikrinti, kad jie nepasitrauktų į pogrindį, kol juos bus galima grąžinti į gimtąsias šalis, jau nekalbant apie sienų apsaugos agentūrą, kuri užsidaro pagrindinio migracijos sezono metu.

Briuselis taip pat pramiegojo islamo imigrantų keliamą galimą grėsmę. Jeigu ES greitai neatsibus ir nepadarys galo radikaliųjų musulmonų antplūdžiui bei piliečių iš islamo šalių imigracijai ir natūralizacijai, mes ne tik būsime priversti gyventi nuolat bijodami teroristų atakų, bet greitai būsime pašaliniais savoje šalyje.

Dabartiniame pranešime pernelyg mažai dėmesio skiriama šiems klausimams. Todėl aš, nepaisydamas jame esančių pagrįstų požiūrių, vis dėlto buvau priverstas jį atmesti.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Efektyvus politinis kišimasis į nelegalios imigracijos sritį turi veikti dvi problemos vietas – tiek kilmės, tiek paskirties: kitaip sakant, kaip teigiama priimtoje rezoliucijoje, esminius elementus sudaro „kilmės šalių institucijos, taip pat baudžiamosios teisės sistemos kovai su prekeivių gaujomis bei kovai su nelegaliu darbu ir prekyba žmonėmis stiprinimas“. Be griežtumo šiose srityse reakcija bus nepakankama, net jei ši reakcija apima kitus aspektus, pvz., bendradarbiavimą plėtros srityje ir veiksmus legalios migracijos srityje.

Be to, kaip tvirtinama pranešime dėl Europos strategijos, bet kokioje imigracijos politikoje, kurios tikslas – būti efektyviai visoje Europos Sąjungoje, reikalaujama, kaip tvirtinama šioje rezoliucijoje, kad „valstybės narės privalo laikytis tokių principų: solidarumo, atsakomybės dalijimosi, savitarpio pasitikėjimo ir skaidrumo“. Šiuo atžvilgiu mes visiškai sutinkame.

  Carl Schlyter (Žalieji/ALE), raštu. − SV) Balsuoju prieš pranešimą per galutinį balsavimą, nes nesutinku su Frontex ir ES sienų politika, kurių atskaitomybę būtų sunku užtikrinti. Pranešime rodomas didelis susidomėjimas brangiais ir neefektyviais biometriniais duomenimis pasuose ir vizose, kurie kelia grėsmę asmeniniam principingumui. ES ciniškai naudojasi sunkia pabėgėlių padėtimi siekdama daryti įtaką mūsų sienoms.

- Pranešimai: Lilli Gruber (A6-0322/2007), Javier Moreno Sánchez (A6-0323/2007)

  Philip Bradbourn (PPE-DE), raštu. − Britanijos konservatoriai balsavo prieš pranešimą dėl migracijos, nes migracijos klausimas yra tik valstybių narių ir tarpvyriausybinio bendradarbiavimo klausimas. Rėmimasis Reformų sutarties projektu ir kvalifikuotos balsų daugumos išplėtimas yra netinkamas būdas spręsti problemoms, su kuriomis susiduria ES. Vienodų sąlygų taikymo visiems požiūris neveiksmingas imigracijos atžvilgiu.

  Proinsias De Rossa (PSE), raštu. − Primygtinai reikalaudama, kad ES piliečių ne ES piliečiai sutuoktiniai gyventų kitoje ES valstybėje narėje, kol jiems bus suteikta teisė gyventi Airijoje, vyriausybė, mano manymu, pažeidžia 2004 m. direktyvą. Be to, pažeidžia ją ir ne airių kilmės ES piliečių sutuoktinių išskyrimu, nes deportacijos įsakymų išleidimas prieštarauja ES teisės aktams, kurie draudžia diskriminaciją nacionaliniu pagrindu.

Norėčiau priminti Komisijai, kad 2006 m. ji informavo Europos Parlamentą, kad 2004 m. direktyvą dėl gyvenamosios vietos valstybės narės turėtų aiškinti pagal Europos Teisingumo Teismo sprendimą, priimtą 2002 m. liepos mėn. (byla Nr. C/459/99 (MRAX)) ir vėl priimtą 2005 m. balandžio mėn. (byla Nr. C/157/03). Šiais sprendimais nustatoma, kad teisė įvažiuoti ir gyventi Bendrijoje trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra ES piliečių šeimų nariai išplaukia iš giminystės ir nepriklauso nei nuo jų ankstesnės gyvenamosios vietos Bendrijoje legalumo, nei nuo leidimo gyventi arba kito leidimo, išduoto kitos valstybės narės, pateikimo. Airija aiškiai nesilaiko šių teismo sprendimų. Todėl Komisija priversta pagal sutartis imtis veiksmų prieš Airijos vyriausybę.