Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Diskusijos
Trečiadienis, 2007 m. rugsėjo 26 d. - Strasbūras Tekstas OL

13. Klausimų Tarybai valanda
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas yra klausimų valanda (B6-0013/2007).

Nurodyti klausimai pateikti Tarybai.

Klausimas Nr. 1 nepriimamas (Darbo tvarkos taisyklių II priedo A dalies 2 punktas).

Silvia-Adriana Ţicău klausimas Nr. 2 (H-0106/08)

Tema: Dalykas: Programos Galileo ateitis

Galileo – nepaprastai Europos Sąjungai svarbus projektas, su kosmosu susijusių mokslinių tyrimų ir valstybių narių bendradarbiavimo rezultatas ir gali būti taikomas daugelyje sričių, įskaitant transporto.

Esant dabartinei aklavietei dėl šio projekto finansavimo, norėčiau paklausti Europos Sąjungos Tarybos, kurių priemonių ji ketina imtis, ieškodama išeities iš šios situacijos ir apie kokį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, pvz., Indija galvoja Europos Sąjunga dėl šio projekto?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos pirmininkas. − (PT) Kaip gerbiamieji nariai žino, per savo 2007 m. birželio 6 d. posėdį Taryba išsamiai išanalizavo Galileo projekto padėtį ir priėmė rezoliuciją. Šioje rezoliucijoje Taryba pakvietė Komisiją pateikti pasiūlymus įvairiais Galileo projekto aspektais. Nuo tada Komisija priėmė šiuos pasiūlymus (lapkričio 19 d.) ir dabar tikimės, kad kompetentingos Tarybos institucijos iki šių metų pabaigos išanalizuos juos atsižvelgdama į jungtinį sprendimą dėl Galileo projekto įgyvendinimo, įskaitant viešąjį finansavimą ir viešojo dalyvavimo būdus.

Dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis reikėtų atsiminti, kad Taryba bendradarbiavimą su šalimis, kurios nepriklauso Europos Sąjungai, priskiria prie labai svarbių klausimų. Kaip žinote, nuo 2001 m. buvo pasirašyti įvairūs bendradarbiavimo susitarimai dėl Galileo su ne ES šalimis, pvz., Kinija, Izraeliu ir Ukraina. Šios šalys įneša savo indėlius į Galileo programą sistemos apibrėžimo, mokslinių tyrimų ir pramoninio bendradarbiavimo požiūriu.

Konkrečiu Indijos atveju bendradarbiavimo susitarimą Komisija ir Indijos derybininkai pasirašė Naujajame Delyje 2005 m. rugsėjo 7 d. Tačiau Komisija nusprendė tęsti konsultacijas su Indijos valdžia siekdama suvienodinti tą susitarimą su standartiniais EB bendradarbiavimo susitarimas dėl Galileo ir atsižvelgti į naujausias aplinkybes šio projekto srityje. Taikomų taisyklių požiūriu prieš priimdama sprendimą šiuo klausimu Taryba turi laukti Komisijos pasiūlymo.

Siekdama geriau apibrėžti trečiųjų šalių poziciją, šių metų kovo 22 d. Taryba priėmė sprendimą, įgaliodama Komisiją derėtis su ne ES šalimis siekiant pasirašyti susitarimus dėl jų asocijuotosios narystės dėl dalyvavimo Europos GNSS (pasaulinės palydovinės navigacinės sistemos) priežiūros institucijoje (GSA).

Pagrindinis šio sprendimo tikslas yra pateikti suderintą požiūrį, susijusį su visomis ne ES šalimis, aiškiai nustatant jų dalyvavimo GSA būdus.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti valstybės sekretoriui už pateiktą informaciją. Tačiau norėčiau sugrįžti atgal prie savo klausimo pirmosios dalies, būtent Galileo projekto finansavimo. Norėčiau, kad valstybės sekretorius papasakotų mums daugiau apie faktinį šio projekto finansavimo metodą ir tai, kaip buvo ištirtas Komisijos pasiūlymas, bei koks bus faktinis Tarybos sprendimas kitame laikotarpyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Negaliu nuspėti, koks bus Tarybos sprendimas dėl pateikto klausimo, ypač finansavimo atžvilgiu. Žinoma, šį klausimą turi aptarti Taryba kartu su kitais klausimais, išdėstytais naujausiuose Komisijos pasiūlymuose. Galiu užtikrinti gerbiamąjį narį dėl dviejų dalykų: pirma kad pirmininkaujančioji valstybė supranta, jog Galileo projektas yra Europos Sąjungos strateginis projektas ir dėl to ji imsis šio klausimo kaip Europos Sąjungos strateginio intereso projekto; antra kad pirmininkaujančioji valstybė padarys viską, kas įmanoma, kad pirmininkaujant Portugalijai būtų baigtas darbas pagrindiniais Galileo projekto aspektais.

 
  
MPphoto
 
 

  Josu Ortuondo Larrea (ALDE). – (ES) Gerb. Pirmininke, Tarybos pirmininke, sutinku, kad Galileo – neatidėliotinas prioritetinis ES projektas, bet ūkininkai labai susirūpinę, nes Komisija pasiūlė perteklinių BŽŪP fondų panaudojimo Galileo projekto finansavimui idėją. Nuo 2007 m. sukuriamas perteklius ir jie nerimauja dėl savo ateities.

Mano klausimas Tarybai: ar visos vyriausybės, būtent 27 ES vyriausybės sutinka, kad tai turi būti prioritetinis projektas ir finansavimas turėtų būti taikomas pagal ypatingos svarbos pagalbos priemones arba naudojant lėšas, kiekvienais metais liekančias nuo Bendrijos biudžeto?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Ačiū, Gerb. Pirmininke. Manau, kad jau atsakiau į šį klausimą savo pirmajame atsakyme. Finansavimo klausimas vis dar svarstomas. Taryba turi tai aptarti, nes šiuo klausimu dar nėra priimta jokio sprendimo. Žinoma, manoma, kad valstybės narės taip pat turės skirtingus požiūrius į šį klausimą. Tačiau manau, kad sutariame dėl strateginio šio projekto pobūdžio.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas.

Berndo Posselto klausimas Nr. 3 (H-0599/07)

Tema: Konstitucinė reforma Bosnijoje ir Hercegovinoje

Kokia Tarybos nuomonė dėl dabartinės reformų būklės, ypač konstitucinės reformos bei Deitono susitarimo reformos, Bosnijoje ir Hercegovinoje ir kokių veiksmų ji numato imtis dėl tolesnio šios šalies atkūrimo ir integravimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos pirmininkas. − (PT) Gerbiamieji Parlamento nariai, Europos Sąjunga įvertins dabartinį reformų procesą Bosnijoje ir Hercegovinoje metiniame pranešime dėl padarytos pažangos, kuris suplanuotas lapkričio mėn., kaip paprastai.

Taryba ne kartą kartojo, kad svarbu greitai įgyvendinti keturias pagrindines sąlygas, jog būtų galima užbaigti derybas dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo, kaip yra nustatyta 2005 m. gruodžio 12 d. Tarybos išvadose, ir ypač įgyvendinti politinę reformą. Tačiau, kaip žinote, paskutiniaisias mėnesiais poltinė padėtis išlieka įtempta dėl pagrindinių Bosnijos politinių lyderių užimamų pozicijų radikalėjimo. Šiuo metu atrodo, kad būtų labai sunku pasiekti sutarimą dėl reformos darbotvarkės, ypač policijos pajėgų reorganizavimo atžvilgiu.

Rugsėjo 10 d. vyriausiasis įgaliotinis Javier Solana susitiko su ES specialiuoju įgaliotiniu Bosnijoje ir Hercegovinoje Miroslavu Lajčáku. Per susitikimą, kuris vyko Briuselyje, Javier Solana išreiškė savo paramą ES specialiojo įgaliotinio darbui ir jo pastangoms siekiant rasti kompromisą dėl politinės reformos su Bosnijos ir Hercegovinos politiniais lyderiais.

Generalinis sekretorius ir vyriausiasis įgaliotinis Javier Solana paragino Bosnijos lyderius konstruktyviai dalyvauti naujausioje specialiojo įgaliotinio pateiktoje iniciatyvoje, kad būtų galima pašalinti paskutines kliūtis, neleidžiančias Bosnijai ir Hercegovinai sudaryti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo su Europos Sąjunga. Be to, jis paragino tos šalies valdžią veikti atsakingai, kad galų gale jį pateiktų Bosnijos ir Hercegovinos žmonėms.

Taryba taip pat išreiškė savo paramą pastangoms, kurias įdėjo Bosnija ir Hercegovina dėl konstitucinės reformos, siekdama sukurti veiksmingesnes valstybės struktūras, kurios būtų pajėgesnės siekti Europos standartų. Reikia papildomų pastangų siekiant toliau gerinti vykdomąsias ir teisės aktų leidybos institucijas, be to, turime stiprinti valstybės ir jos institucijų administravimo ir koordinavimo gebėjimus.

Pasirengimo narystei pagalbos priemonės požiūriu Europos Sąjunga paliko 1 mln. eurų konstitucinei reformai Bosnijoje ir Hercegovinoje. Kaip žinote, 2007 m. vasario 7 d. Taryba taip pat priėmė bendruosius veiksmus, iš dalies keičiančius ir pratęsiančius ES specialiojo įgaliotinio Bosnijoje ir Hercegovinoje įgaliojimus. Pagal šiuos iš dalies pakeistus įgaliojimus ES specialusis įgaliotinis teiks politinius patarimus ir siūlys savo paslaugas vykstant konstitucinei reformai.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Bosnija ir Hercegovina turės ateitį tik tada, jeigu bus pertvarkyta į federaciją, į kurią įeitų visos trys tautos lygiais pagrindais ir ne tik Hercegovinos tautiečiai bet ir centrinės Bosnijos kroatai. Mano klausimas gana specifinis: ką galima padaryti, kai toks subjektas kaip Republika Srpska blokuoja politinę reformą ir pabėgėlių grąžinimą viduje, o ES imasi palaikyti išorinį spaudimą tik visai valstybei? Ar jūs taip pat kalbate su atskirais subjektais ir darote spaudimą jiems, ar tai galite daryti tik per centrinę valstybę? Jeigu taip, tai daryti tampa sunku.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Labai gerai, Pirmininke, gerbiamasis nary, viskas, ką galiu pasakyti šiuo klausimu, yra tai, kad Europos Sąjunga padarys viską, kas įmanoma, turimomis diplomatinėmis priemonėmis ir ypač savo specialiojo įgaliotinio veiksmais, siekdama užtikrinti, kad dabartinę aklavietę konstitucinių reformų ir ypač policijos reformos srityje būtų galima sėkmingai įveikti ir užtikrinti, jog būtų galima pašalinti atsiradusias kliūtis. Tai – mūsų įsipareigojimas.

Taryba, savaime suprantama, atsižvelgs į pasiūlymus ir patarimus, kuriuos gali pateikti specialusis įgaliotinis, kaip savo buvimo vietoje rezultatą. Kai gerbiamasis narys gali įsivaizduoti, Taryba žino apie situacijos sudėtingumą ir ypač neatidėliotiną būtinybę įveikti aklavietę, su kuria dabar susiduriame.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Seeber (PPE-DE). – (DE) Kaip valstybės sekretorius žino, galima ES narystė yra galinga politinės ir ekonominės reformos varomoji jėga visose Balkanų šalyse. Pagaliau vyksta labai intensyvios derybos su Kroatija. Ar gali Taryba pateikti tikslios derybų su Kroatija padėties bendrą supratimą ir svarbiausia, kaip įgyvendinami asociacijos susitarimai su kitomis šalimis ir ar jie veikia tinkamai?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Richardai Seeberai, kaip žinote, Taryba ne kartą ir sistemingai išsakė savo požiūrį ir nuomonę į priėmimo stojimo procesus bei įvairių šalių, ypač Balkanų, Europos perspektyvas. Taryba aiškiai pareiškė, kad Europa turi ateities planų Balkanų atžvilgiu. Dėl Kroatijos stojimo į Europos Sąjungą mes jau deramės.

Kaip jau sakiau lapkričio mėn., kaip įprasta, Komisija pateiks komunikatą Tarybai, informuodama apie derybų su Kroatija padėtį, ir parengs savo pasiūlymus.

Tai bus tinkamas laikas mums išsamiai peržiūrėti naujausią stojimo derybų padėtį. Tačiau, nors čia gali būti tam tikrų sunkumų, problemų arba uždelsimo atvejų, man atrodo, mano asmeniniu derybos padėties vertinimu, kad derybos juda į priekį tinkamu greičiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas.

Marie Panayotopoulos-Cassiotou klausimas Nr. 4 (H-0604/07)

Tema: Priemonės naujovėms plėtoti

Kokius konkrečius pasiūlymus ketina pateikti pirmininkaujančioji Portugalija, kad pasiektų 3 proc. investicijų naujovių srityje?

Kaip MVĮ, ypač veikiančios kalnuotuose, salų ir labai atokiuose regionuose, dalyvaus veikloje, kuri bus finansuojama siekiant skatinti naujoves ir mokslinius tyrimus?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos pirmininkas. − (PT) Kaip gerbiamoji narė žino, Europos Sąjunga šiuo metu nėra sutarusi dėl kokio nors išreikšto skaičiais investicijų naujovių srityje tikslo. Tokio tikslo neįmanoma nustatyti ir įgyvendinti, nes naujovės apima labai daug veiklos sričių, kurias yra labai sunku nustatyti ir išmatuoti.

Todėl 2002 m. Europos Sąjunga apsisprendė priimti orientacinį kiekybinį tikslą dėl išlaidų moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, žinomai kaip MTTP. Tai gerai žinomas 3 proc. Barselonos tikslas. Buvo įmanoma nustatyti šį tikslą, nes MTTP veiklą, apibrėžtą EBPO Frascati vadove, yra lengviau išmatuoti ir išreikšti skaičiais.

Reikėtų paminėti, kad šis tikslas neseniai buvo naudojamas kaip prioritetinis kontrolinis rodiklis, atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais buvo susiduriama paskutiniaisiais metais didinant privataus MTTP pastangas reikšminguose verslo sektoriaus segmentuose.

Tačiau naujovių ir mokslinių tyrimų skatinimas yra labai svarbus Europos Sąjungos politikos prioritetas. Skatinama įvairiomis priemonėmis, pvz., per pagrindų programą ir CIP, dar žinomą kaip konkurencingumo ir naujovių pagrindų programą, bei naudojantis struktūriniais fondais.

Septintoji pagrindų programa (FP7) ir CIP buvo sugalvotos atsižvelgiant į MVĮ, kurios yra pagrindinės naudos iš CIP gavėjos, poreikius. Septintojoje pagrindų programoje buvo įvesta 15 proc. minimali kvota už mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimą mokslinių tyrimų veikloje, kurią apima teminiai prioritetai, nustatyti specifinėje programoje dėl Specialiosios programos „Bendradarbiavimas“.

Reikėtų pažymėti, kad Septintojoje pagrindų programoje numatyta parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms gali padidinti jų konkurencingumą ir naujovių diegimo potencialą. Kalnuoti, salų ir labai atokūs regionai gauna parama iš struktūrinių fondų. Jie taip pat remiami per atitinkamus FP7 Specialiosios programos „Bendradarbiavimas“ teminius prioritetus, konkrečiai atsižvelgiant į jų transporto, informacijos, ryšių ir energijos tiekimo situaciją.

Pagal specialiąją programą „Pajėgumai“ turi būti išlaisvintas ES konvergencijos ir atokiausių regionų mokslinių tyrimų potencialas. Be dabartinių programų ir paskatų, naujovės taip pat bus skatinamos naudojant daug iniciatyvų, dėl kurių dabar deramasi Europos Parlamente ir Taryboje. Jos apima pasiūlymą įsteigti Europos naujovių ir technologijų institutą, EUROSTARS iniciatyvą, kurioje aktyviai dalyvaus novatoriškos mažosios ir vidutinės įmonės, kitos iniciatyvos pagal EB sutarties 169 straipsnį ir bendrosios technologinės iniciatyvos, pateiktos EB sutarties 171 straipsnyje.

Reikėtų pridurti, kad Komisija šiuo metu rengia pasiūlymą dėl SET arba strateginių energetikos technologijų strateginio veiklos plano, remdamasi plataus masto viešomis konsultacijomis. Ji siekia pateikti šį pasiūlymą iki 2007 m. pabaigos. Nenukrypdamas taip pat norėčiau pabrėžti naują požiūrį į pramonės politiką, kuris tvariosios plėtros sąlygomis koncentruojamas į klimato kaitą, o keičiantis klimatui naujovės ir mažųjų bei vidutinių įmonių vaidmuo Europos Sąjungos ekonomikoje yra pagrindiniai aspektai.

Visose šiose iniciatyvose mažosios ir vidutinės įmonės atliks labai svarbią funkciją. Kai kurios iš šių iniciatyvų taip pat bus orientuotos į konkrečius interesus regionuose, kuriuos minėjo gerbiamasis narys, pvz., „premijinė“ iniciatyva, kuri jau suplanuota ir per kurią bus koordinuojami jūrų moksliniai tyrimai Baltijos jūroje.

Pirmininkaujančioji Portugalija turėjo omenyje 3 proc. MTTP išlaidų tikslo siekimą ir turi akcentuoti diskusijas, liepos mėn. Lisabonoje pravestas neoficialioje Konkurencingumo taryboje, kuriose buvo išanalizuotas viešųjų ir privačiųjų investicijų į MTTP vaidmuo bei viešosios politikos priemonės, galinčios padėti pasiekti šį tikslą.

Neformali taryba, kuria remiuosi, apsvarstė mažųjų ir vidutinių įmonių politiką, darančią tam tikrą poveikį naujovėms ir finansavimui, internacionalizacijai ir energijos vartojimo efektyvumui.

Be to, pabrėždama būtinybę imtis ypatingų priemonių mokslo ir technologijų žmogiškųjų išteklių srityje ir stiprinti priemones informacinių technologijų srityje, pirmininkaujančioji Portugalija taip pat tikisi palaikyti palankias sąlygas didesnėms mokslinių tyrimų, plėtros ir naujovių pastangoms visoje Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Panayotopoulou-Kassiotou (PPE-DE). – (EL) Gerb. Pirmininke, norėčiau paklausti Tarybos atstovo, kuriam esu dėkinga už jo atsakymą, ar valstybių narių infrastruktūra ir pasirengimo geram valdymui būklė leis plėtoti šią ambicingą naujovių programą. Ar valstybės narės imasi kontrolės priemonių, įgyvendindamos bet kokį paramos projektą, priklausantį naujovių programai?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Tikiuosi, kad teisingai supratau gerbiamosios narės klausimą. Jeigu ne, mane reikėtų pataisyti arba informuoti apie tikslią jos klausimo esmę.

Norėčiau pasakyti tai: kaip gerbiamoji narė žino, visi šie klausimai yra labai tiesiogiai susiję su Lisabonos strategija ir ypač su Lisabonos strategija jos ekonominiu aspektu.

Šiuo metu mes aišku vertiname įvairius aspektus naujo Lisabonos strategijos ciklo atžvilgiu. Vienas iš klausimų, kuriuos privalome įvertinti ir aptarti yra būtent valstybių narių vaidmuo siekiant planinių rodiklių arba tikslų, pasiūlytų šioje srityje. Tai ypač susiję su priemonėmis, susijusiomis su naujovėmis ir technologijų plėtra mažosiose bei vidutinėse įmonėse, taip pat, savaime suprantama, skyriuje dėl jų valdymo nurodytu būdu, kuriuo jos gali pasiekti šiuos tikslus.

Mes manome, kad šioje srityje svarbiausią vaidmenį turi vaidinti valstybės narės, o be to, savaime suprantama, Komisijai būtų naudinga kontroliuoti, kaip valstybės narės kuria ir priima savo politiką, siekdamos pasiekti nustatytus tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (PSE). – Tarybos pirmininke, atsakydamas į šį klausimą jūs minėjote energijos vartojimo efektyvumą ir, mano manymu, tai teisingas požiūris. Vakar Komisijos narys Janez Potočnik taip pat pabrėžė, kad svarbiausias prioritetas yra energijos vartojimo efektyvumas ir kova su klimato kaita. Norėčiau paklausti jūsų, kokių papildomų priemonių gali imtis Taryba siekdama sutelkti visus savo išteklius ir dėmesį į šios gyvybiškai svarbios efektyvumo ir klimato kaitos problemos sprendimą?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Kaip gerbiamasis narys žino, kovo mėn. Taryba priėmė programą, kuri laikoma pažangiausia pasaulyje tiek energetikos, tiek ir klimato kaitos klausimais. Norėčiau pasakyti, kad mes, kurie gyvename Europos Sąjungoje, turėsime beveik istorinę atsakomybę Balio konferencijoje, kurioje, kaip tikimasi, bus nustatyti nauji išmetamo CO2 kiekio tikslai 2012 m., pasibaigus Kioto laikotarpiui. Europos Sąjunga turės remti ir (arba) skatinti tarptautinę bendruomenę pačiai nusistatyti tokius ambicingus tikslus, kokius mes pasiūlėme sau.

Todėl mes jau turime, Justai Vincai Palecki, labai ambicingą programą, kurią reikia įgyvendinti visoje Europos Sąjungoje. Tarp kitų specifinių energetikos klausimų energijos taupymo klausimas yra darbotvarkėje tiek ES lygmeniu, tiek ir kiekvienoje valstybėje narėje. Galiu jums pasakyti, kad Portugalijoje – turiu tiesioginės patirties šioje srityje – tai labai svarbus klausimas, kuriam skyrėme labai daug pastangų. Tačiau taip pat reikėtų paminėti investicijų į naujas energetikos technologijas ir mokslą, susijusį su alternatyviais energijos šaltiniais, klausimą.

Turime daug ką padaryti. Manome, kad turime daryti tai, ką galima padaryti greitai ir gerai. Dabar, žinoma, turime sutelkti dėmesį į ambicingą energetikos ir klimato kaitos programą, kuriai mes pritarėme.

 
  
MPphoto
 
 

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Šiandien mes Europos Parlamente balsavome dėl ETI ir pritarėme de facto, kad jis turi turėti neginčytiną prioritetą. Kada jūsų manymu pirmininkaujančioji Portugalija galės pateikti finansavimo pasiūlymą, kuris po to bus įgyvendintas kartu su Parlamentu kiek įmanoma greičiau? Ar jūs manote, kad ETI taip pat suvaidins savo vaidmenį tarpinėje peržiūroje ir tikrinant būklę?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Paulai Rübigai, turiu pasakyti jums – jums leidus, Pirmininke – , kad Europos technologijos institutas, efektyvus jo įsteigimas ir efektyvus jo veiklos pradėjimas yra pirmininkaujančiosios Portugalijos prioritetas. Todėl stengiamės užtikrinti, kad šis institutas būtų įsteigtas iki Portugalijos pirmininkavimo pabaigos.

Žinoma, kol pirmininkaujančioji valstybė imasi veiksmų ir rengia pasiūlymus, ES institucijos turi priimti pirmininkaujančiosios valstybės pasiūlymus šiuo atžvilgiu. Galiu užtikrinti, kad pirmininkaujančioji valstybė pabandys veikti kiek įmanoma greičiau. Tačiau yra kitų dalykų ir kitų klausimų, kurie yra visos Tarybos ir institucijų pareiga, ir mes negalime nepaisyti šio fakto.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas.

Dimitrios Papadimoulis klausimas Nr. 5 (H-0605/07)

Tema: Padėties Kosove raida

2007 m. liepos 10 d. Generalinis sekretorius Javier Solana per susitikimą su JT Generaliniu Sekretoriumi pasakė Kosovo atžvilgiu: „… bet koks tolesnis šio klausimo atidėliojimas nebus naudingas.“ Be to, Prancūzijos naujienų agentūra, remdamasi diplomatiniais šaltiniais, pranešė, kad Briuselis svarsto labai rimtą galimybę pripažinti Kosovą, bet „kiek įmanoma labiausiai organizuotu būdu“.

Kokie būtų Tarybos komentarai apie šias aplinkybes? Ar ji gali paneigti vienašališko pripažinimo galimybę, ypač, jeigu jis prieštarauja JT procedūroms?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos pirmininkas. − (PT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, kaip žinote, 2007 m. birželio 18 d. Taryba pakartojo savo poziciją, kad pirmininko Martti Ahtissari, JT specialiojo pasiuntinio, parengtas pasiūlymas suteikia pagrindą Kosovo klausimui sureguliuoti pagal naująją Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją. Europos Taryba išreiškė savo paramą didinamoms pastangoms siekiant užtikrinti, kad JT Saugumo Taryba galėtų laiku priimti tokią rezoliuciją.

Kaip žinote, JT Saugumo Tarybos konsultacijos dėl naujos rezoliucijos šiuo metu yra sustabdytos, bet JT Saugumo Taryba yra visiškai pasirengusi šiam reikalui. Savo rugpjūčio mėn. pareiškime Jungtinių Tautų Generalinis sekretorius Ban Ki-moon pabrėžė kontaktinės grupės iniciatyvą dėl naujų Prištinos ir Belgrado derybų, kuriai vadovautų „troika“, į kurią įeitų Europos Sąjungos, Rusijos Federacijos ir Jungtinių Valstijų atstovai. JT generalinis sekretorius paprašė kontaktinės grupės gruodžio 10 d pateikti jam ataskaitą. Už šio naujo derybų laikotarpio slypi noras, kad „troika“ vaidintų palengvinantį vaidmenį, jos šalims esant atsakingoms už naujų idėjų siūlymą.

Kaip žinote, 2007 m. liepos 29 d. Generalinis sekretorius ir vyriausiasis įgaliotinis Javier Solana paskyrė ambasadorių Wolfgangą Ischingerį ES atstovu „troikoje“. Iki šiol „troika“ susitiko atskirai su kiekviena šalimi rugpjūčio 10 ir 11 d. Belgrade ir Prištinoje, rugpjūčio 30 d. Vienoje ir rugsėjo 18 ir 19 d. Londone. Ministrų lygio kontaktinės grupės susitikime, kuris vyks rugsėjo 27 d. Niujorke vienu metu su JT Generaline Asamblėja, ministrai aptars derybų situaciją ir turi paskelbti pareiškimą, kuriuo bus siekiama duoti reikšmingą impulsą šiam procesui. Rugsėjo 28 d., taip pat Niujorke, bus rengiami kiti atskiri „troikos“ ir šalių susitikimai, po kurių, galbūt, tą pačią dieną bus surengtas tiesioginis šalių susitikimas.

Kaip pabrėžė Javier Solana, dabar būtina, kad šalys konstruktyviai bendradarbiautų šiame procese ir pravestų realias derybas. Pasibaigus „troikos“ procesui, JT generalinis sekretorius turi pateikti pranešimą JT Saugumo Tarybai šiuo klausimu. Turite suprasti, kad šiame etape yra per anksti spėlioti apie šių procesų rezultatus.

 
  
MPphoto
 
 

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL). – (EL) Gerb. Pirmininke, tik vakar Condoleezza Rice pasakė, kad Kosovas taps nepriklausomu. JAV scenarijus yra aiškus: vienašališkas nepriklausomybės paskelbimas gruodžio mėn. ir neatidėliojamas JAV pripažinimas.

Kokią poziciją užima Taryba šio veikimo metodo atžvilgiu? Ar jums kelia nerimą Albanijos nacionalizmo didinama platesnio regiono destabilizacija? Ar Taryba pagaliau ketina veikti vieningai, įžvalgiai ir vienodai?

Perskaičiau New York Times, kad Europos diplomatai siekia aplenkti Tarybos poziciją, kuri nuolankiai seks Jungtinių Valstijų poziciją. Kodėl jūs mums nepasakojate, ką sako diplomatai Taryboje? Mes norėtume aiškaus atsakymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Aš neskaičiau ir negirdėjau Karino Riiso-Jørgenseno pareiškimų ir dėl to nenorėčiau komentuoti jų tiesiogiai. Tačiau norėčiau pasakyti tai: Dabar turime laikytis proceso, t. y. proceso, kuriam vadovauja „troika“ ir į kurią įeina Europos Sąjungos, Rusijos Federacijos bei Jungtinių Valstijų atstovai.

Mes turėtume išeiti iš „troikos“, kad galėtume atlikti jos darbą, kuris turėtų tinkamai būti padarytas ramybės ir konfidencialumo atmosferoje. Europos Sąjunga visiškai palaiko „troikos“ darbą. Be to, ši „troika“ yra įgaliota gruodžio mėn. pateikti pranešimą, kuriuo bus suformuota išvada ir kuriame bus išvados ir tikriausiai rekomendacijos, kaip jos darbo kelis artimiausius mėnesius rezultatas. Todėl tikimės, kaip sakiau, kad šis darbas bus baigtas, pranešimas paskelbtas ir apie bet kokias „troikos“ parengtas rekomendacijas taip pat būsime informuojami mes.

Europos Sąjungai labai svarbu, kad nepriklausomai nuo galimų išvadų ir rekomendacijų ir Kosovo ateities perspektyvų, kaip nurodyta „troikos“ pareiškime, bet kokiuose sprendimuose, kurie gali būti priimti, Europos Sąjunga išliktų vieninga ir darni. Tai buvo pastovus pirmininkaujančiosios Portugalijos raginimas ir esame įsitikinę, kad šis raginimas bus išgirtas.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Tarybos pirmininke, ar jūs žinote, kad čia Dmitrios Papadimoulis yra visiškai izoliuotas? Ar esate susipažinęs su šio Parlamento priimta rezoliucija, kurioje 75 proc. narių dauguma pasakė, kad mes esame už Ahtisaari-Rohano planą ir esame už suverenitetą vykstant tarptautinei kontrolei? Ar žinote, kad mes nedviprasmiškai atmetėme Kosovo padalijimo variantą? Taip pat norėčiau paklausti, ką jūs galvojate apie šią sumaištį ir kalbas apie Kosovo padalijimą, kurį iš tikrųjų atmetė tiek kontaktinė grupė, tiek ir šis Parlamentas.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Kosovo padalijimo arba suskaidymo klausimo jokiu būdu nėra darbotvarkėje, ir jis nesudaro „troikos“ darbo dalies.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas.

Philipo Claeyso klausimas Nr. 6 (H-0611/07)

Tema: Kazachstano kandidatūra pirmininkauti ESBO

Pranešta, kad Kazachstanas kelia save kandidatu pirmininkauti ESBO 2009 m. Pirmininkaujančiosios šalies užsienio reikalų ministras atstovauja ESBO organizacijai ir koordinuoja visą jos veiklą.

Kazachstanas gerai žinomas kaip šalis, kuri niekada nerengė rinkimų, atitinkančių tarptautinius standartus, ir kurioje žmogaus teisės yra labai blogoje situacijoje.

ES valstybės narės labai dažnai veikia ESBO kartu, kaip blokas. Vienbalsiškumo ypač tikimasi tokiu esminiu kaip šis klausimu, kai nedemokratinė šalis nori tapti ESBO pirmininke. Šis sudėtingas sprendimas turi būti priimtas lapkričio mėn.

Ar Bendrųjų reikalų taryboje yra sutarimas, kad Kazachstano kandidatūra nepriimtina? Ar valstybės narės sudarys vieningą frontą?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos pirmininkas. − (PT) Ačiū, gerb. Pirmininke, gerbiamasis nary. Europos Sąjunga dar nepriėmė jokio sprendimo dėl Kazachstano kandidatūros į ESBO pirmininkes 2009 m. ES įsivaizdavimu teikiant šią kandidatūrą bus akcentuojama, kad Kazachstanas privalo siekti reformų ir gerbti ESBO taisykles ir įsipareigojimus visais jų aspektais. Taryba ne kartą patvirtino, kad bet kuri šalis, pirmininkaujančioji ESBO, turi rodyti tos organizacijos principų laikymosi pavyzdį.

Susitikimuose su Kazachstano politinėmis valdžios institucijomis Europos Sąjunga, Taryba ir Komisija pabrėžė, kad Kazachstanas turi parodyti, kad jis pasirengęs ir gali įsipareigoti visiškai atitikti ESBO taisykles ir įsipareigojimus visais jų aspektais, būtent žmogiškuoju aspektu, politiniu ir kariniu aspektais bei ekonominiu ir aplinkos apsaugos aspektais.

 
  
MPphoto
 
 

  Koenraad Dillen (ITS), pavaduoja autorių. – (NL) Ačiū už atsakymą, ministre. Ar galiu manyti, kad jūs norite pasakyti, jog šiuo metu Kazachstanas neatitinka šių sąlygų?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Aš privalau pakomentuoti, nes gerbiamasis narys padarė išvadą iš kažko, ką pasakiau, ir tai nebuvo tiksliai tai, ką aš pasakiau. Aš pasakiau, kad joks sprendimas nėra priimtas dėl Kazachstano kandidatūros ir, kad priimant sprendimą dėl Kazachstano kandidatūros atitinkamu laiku bus atsižvelgta į Kazachstano atitikimą sąlygoms, kurias minėjau. Ši analizė ir diskusijos įvyks atitinkamu laiku ir atitinkamoje vietoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kadangi klausimo teikėjas posėdyje nedalyvauja, klausimas Nr. 7 nepateikiamas.

Roberto Navarro klausimas Nr. 8 (H-0616/07)

Tema: Paprastojo tuno žvejyba Viduržemio jūroje.

2007 m. birželio 11  d. Taryba priėmė reglamentą (EB) Nr. 643/2007(1) iš dalies keičiantį reglamentą (EB) Nr. 41/2006 dėl paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano, kurį rekomendavo Tarptautinė komisija dėl Atlanto tuno apsaugos. Tačiau tekste nesilaikoma Europos Sąjungos paprastųjų tunų žvejų vienodo vertinimo principo. Taisyklės, lemiančios sugautų žuvų minimalų svorį ir žvejybos laikotarpius, skiriasi priklausomai nuo geografinių žvejojimo vietų.

Kodėl taip skiriasi Viduržemio jūros ir Rytų Atlanto žvejų vertinimas?

Prancūzijos paprastųjų tunų žvejams įvesti apribojimai žvejojant Viduržemio jūroje galėtų rimtai pažeisti sektoriaus socialinę ir ekonominę pusiausvyrą. Pagal naująjį reglamentą įvedus ribą virš 30 kg, tunus sunku parduoti. Žvejybos sezono sutrumpinimas dviem savaitėmis reiškia žymų žvejų apyvartos sumažėjimą. Šios priemonės tiesiogiai paveikė apytiksliai vieną tūkstantį žvejų ir jų šeimų.

Kodėl paprastojo tuno žvejojimas žalingesnis Viduržemio jūroje, negu Rytų Atlante?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos pirmininkas. − (PT) Ačiū, Gerb. Pirmininke, Robertai Navarro. Tarybos vardu norėčiau padėkoti gerbiamajam nariui už jo klausimą apie paprastojo tuno išteklių atkūrimo planą. Šis planas buvo parengtas vadovaujantis iš ICCAT (Tarptautinė komisija dėl Atlanto tunų apsaugos) mokslininkų gauta nuomone, kurioje rekomenduojama imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant išvengti dabartinio paprastųjų tunų populiacijos mažėjimo Viduržemio jūroje ir Rytų Atlante. ICCAT 2006 m. Dubrovnike surengtame metiniame susitikime priėmė rekomendaciją, kuria siekiama įgyvendinti 15 m. atkūrimo planą. Todėl Europos Bendrija, būdama ICCAT narė, priėmė tarptautinį įpareigojimą perkelti minėtą atkūrimo planą į Bendrijos teisę.

Komerciniu požiūriu, visiško šio įpareigojimo nepaisymo padariniai padarytų rimtos žalos Bendrijos pozicijai Azijos rinkose. Su šiuo 2007 m. įpareigojimu buvo sutikta priėmus Tarybos reglamentą (EB) Nr. 643/2007 iš dalies keičiantį reglamentą dėl BLK (bendrų leistinų kiekių) ir kvotų. Remdamasi Komisijos pasiūlymu šiuo metu Taryba vertina reglamentus, kurių reikia, kad planas būtų nuolat naudojamas kitiems 14 m. nuo 2008 m. sausio 1 d. Skirtingos taisyklės taikomos skirtingoms sritims siekiant atspindėti atitinkamus žvejojimo tipų, aktyvumo lygių ir populiacijos grupių situacijos skirtumus. Reikėtų prisiminti, kad šių žvejybos būdų diapazonas yra nuo aukštų technologijų pramoninės žvejybos iki nepramoninės tradicinės žvejybos.

ICCAT grupės priėmė sprendimą dėl plano vadovaudamosi moksliniais patarimais, kuriuose nurodomi tam tikri Viduržemio jūros ir Rytų Atlanto skirtumai. Todėl Taryba laikosi nuomonės, kad ICCAT bando vadovautis šiuo moksliniu patarimu skirstydama atkūrimo plano elementus siekdama sušvelninti jo socialinius ir ekonominius padarinius.

Taryba gerai supranta, kad šis svarbus atkūrimo planas turi socialinių ir ekonominių padarinių minėtoms žvejų bendruomenėms. Šie padariniai taip pat būtų jaučiami, jeigu paprastųjų tunų populiacija vėl imtų mažėti. Derybose siekdamos priimti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 643/2007, Taryba ir Komisija sutiko įtraukti nuostatą, užtikrinančią, kad atkūrimo planą pripažintų Europos žuvininkystės fondas. Tai leis valstybėms narėms panaudoti dalį savo išteklių iš šio fondo ekonominiams padariniams žvejų bendruomenėms sušvelninti. Planuojama, kad ši nuostata galios iki 2014 m. gruodžio 31 d.

 
  
MPphoto
 
 

  Josu Ortuondo Larrea (ALDE), pavaduoja autorių. – (ES) Gerb. Pirmininke, dabar noriu pasisakyti Roberto Navarro vardu ir po to užduoti savo klausimą arba, tikriau sakant, pakartoti klausimą.

Mano klausimas Roberto Navarro vardu yra toks: Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002, 23 straipsnio 4 dalis, kuri pateikiama paprastojo tuno išteklių atkūrimo planui nustatyti, leidžia bet kokį valstybės narės sukurtą perviršį metinės kvotos atžvilgiu atimti iš būsimų žvejybos galimybių. Noriu paklausti Tarybos, kas atsitinka su tais, kurie pagauna mažiau, negu leidžia jų kvota šiais metais, nes praėjusią savaitę Komisija uždarė žvejybos rajonus?

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − . Tačiau suteiksiu jums papildomai 15 sek., jeigu norite užduoti savo klausimą tuoj pat, nes pagal Darbo tvarkos taisykles negaliu leisti užduoti tris papildomus klausimus. Todėl kaip išimtį ir visiems dalyvaujantiems neprieštaraujant leidžiu jums tęsti papildomas 15 sek.

 
  
MPphoto
 
 

  Josu Ortuondo Larrea (ALDE). – (ES) Gerb. Pirmininke, noriu paprašyti jūsų malonės, kad leistumėte paklausti Tarybai pirmininkaujančios valstybės, kaip galima taikyti reglamentą (EB) Nr. 2371/2002, jeigu valstybės narės netinkamai bendradarbiavo su Komisija neatsiųsdamos jai privalomos dokumentacijos apie per šiuos žvejybos metus sukauptus kiekiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Gerbiamasis narys uždavė konkrečius klausimus man, iš kurių vienas yra labai specifinis ir išsamus. Aš pabandysiu atsakyti kuo geriau, bet labai nuoširdžiai manau, kad pirmasis klausimas yra tiesiogiai susijęs su Komisija ir būtų geriau jį užduoti jai. Jaučiu, kad Komisija jums galėtų geriau paaiškinti nei Taryba.

Kalbant apie antrąjį klausimą dėl tariamo nepakankamo valstybių narių bendradarbiavimo su Komisija, savaime suprantama, jeigu tai tiesa, kad Komisija pati turi išanalizuoti situaciją ir rasti geriausią būdą, sakykime, priversti valstybes nares laikyti to, ką jos pačios nustatė. Būtent todėl manau, kad klausimą būtų geriau pateikti Komisijai nei Tarybai.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Seeber (PPE-DE). – (DE) Norėčiau paklausti pirmininkaujančiosios valstybės, kaip ji tvarkosi su klimato kaitos reiškiniu žvejybos kvotų atžvilgiu. Visi žinome, kad šiuo metu klimato kaitą sušvelnina tai, kad 80 proc. šilumos energijos sugeria vandenynai. Tačiau reikia suprasti, kad ateityje masiškai atšils jūrų aplinka. Kaip pirmininkaujančioji valstybė užtikrina, kad būtų atitinkamai atsižvelgiama į šias naujas mokslines išvadas ir kokia reikšmė teikiama vandens aplinkai nustatant žvejybos kvotas?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT)Manau, kad tai dar vienas klausimas, kurį būtų geriau pateikti Komisijai nei Tarybai, nes Komisija paprastai vaidina vadovaujantį ir pagrindinį vaidmenį šiuo atžvilgiu. Galiu pasakyti gerbiamajam nariui, kaip jau sakiau, kad aplinkos apsaugos klausimai, ypač susiję su klimato kaita, yra pirmininkaujančiosios valstybės ir Tarybos darbotvarkėje prioritetiniai klausimai. Po šių metų pabaigoje vyksiančios Balio konferencijos susidursime su nemažais išbandymais ir laikydamiesi šio viso proceso 2009 m. tikimės sugebėti priimti sprendimą dėl naujų tikslų išmetamam CO2 kiekio atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Rosa Miguélez Ramos (PSE). – (ES) Gerb. Pirmininke, Tarybos pirmininke, aš taip pat noriu pateikti kai kurias pastabas paprastojo tuno klausimu, o kalbant konkrečiau – dėl žvejybos rajonų uždarymo, dėl kurio neseniai Taryba išleido dekretą, nes buvo viršytos Europos Sąjungai skirtos kvotos.

Iš Komisijos mums pateiktos informacijos galima padaryti išvadą, kad uždarius žvejybos rajonus kai kurios valstybės narės, įskaitant Ispaniją ir Portugaliją, dar nebuvo sugavusios savo kvotų, nors kitos, pvz., Prancūzija ir Italija viršijo jas faktiškai dvigubai, taip pastatydamos Europos Sąjungą į mažų mažiausiai nesmagią situaciją, nes buvo pažeistos tarptautinės taisyklės.

Mano klausimas Tarybai toks: kokių priemonių gali imtis Taryba, kad kompensuotų valstybėms, kurios neišnaudojo savo sugautų kiekių atimant juos iš tų, kurie pasinaudojo daugiau, negu leido jų kvotos? Ar gali Taryba tai padaryti?

Be to, turiu kitą klausimą: ką keltina daryti Taryba? Kokių priemonių ji ketina imtis, kad tokia situacija nebepasikartotų?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Gerb. Pirmininke, Rosa Miguélezai Ramosai, dar kartą privalau pasakyti, kad turite pateikti šiuos klausimus Komisijai. Būtent Komisija gali atsakyti į klausimus, kuriuos jūs ką tik man uždavėte.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas.

Chriso Davieso klausimas Nr. 9 (H-0617/07)

Tema: Europos teisės aktų rengimas viešai

Ar Taryba žino apie kokius nors neigiamus padarinius, išplaukiančius iš jos 2006 m. birželio mėn. sprendimo perduoti į Tarybos tinklavietę savo posėdžių, kuriuose teisės aktus aptaria ministrai, eigą?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos pirmininkas. − (PT) Atsakydama į gerbiamojo nario klausimą pirmininkaujančioji valstybė turėtų nurodyti jums pranešimą dėl bendrosios skaidrumo politikos įgyvendinimo, kurį 2006 m. gruodžio 11 d. anksčiau pirmininkavusi Suomija pateikė Tarybai. Pranešime yra naujausia Tarybos apžvalga apie naujų skaidrumo didinimo priemonių poveikį Tarybos darbo efektyvumui. Pagal preliminarias šio pranešimo išvadas, pranešimas taip pat yra preliminarus, iki 2007 m. pabaigos turėtų būti atliktas detalesnis naujų su skaidrumu susijusių priemonių rezultatų vertinimas, įgijus daugiau praktinės jų įgyvendinimo patirties, ir poveikis Tarybos darbui.

Galiu jums pasakyti, kad pirmoje 2006 m. pusėje iš viso 98 svarstymai ir diskusijos buvo pateiktos viešai, vadovaujantis 2006 m. birželio 15–16 d. Europos Tarybos išvadomis ir Tarybos darbo tvarkos taisyklių 8 straipsniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Chris Davies (ALDE). – Pritariu Tarybos pirmininko atsakymui ir esu labai patenkintas, kad Taryba priėmė sprendimą suorganizuoti šių procedūrų perdavimą prieš priimdama kokias nors nuostatas, kurias galima rasti Reformų sutartyje.

Remiuosi Tarybos pirmininko atsakymu, kad iki 2007 m. pabaigos bus pradėta ir paskelbta apžvalga, kurioje, tikiuosi, bus parodyta, kaip galima praplėsti atvirumo ir skaidrumo principus šioje srityje. Ar Tarybos pirmininkas patvirtinti, kad iki jo pirmininkavimo pabaigos iš tikrųjų bus paskelbta tokia apžvalga?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Galiu patvirtinti ir galiu jus užtikrinti, kad ši tema miela pirmininkaujančiajai Portugalijai ir mes padarysime viską, kas įmanoma, kad pastūmėtume šį procesą į priekį. Šią akimirką negaliu duoti garantijos dėl konkrečių šios apžvalgos paskelbimo datų, bet galiu garantuoti, kad pirmininkaujančioji Portugalija labai trokšta pastūmėti į priekį šį klausimą ir įsipareigojusi tai padaryti.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas.

Ryszardo Czarnecki klausimas Nr. 10 (H-0620/07)

Tema: Padėtis Afganistane

Kokį vaidmenį Taryba mato ES stabilizuojant situaciją Afganistane, kuriame yra dislokuotis karinės pajėgos iš ne vienos ES valstybės narės?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos pirmininkas. − (PT) Europos Sąjungos požiūris iš esmės yra grindžiamas griežta koordinacija. Viduje ypatingas dėmesys buvo skiriamas tam, kad būtų užtikrinta, jog Europos Bendrijos, Tarybos ir valstybių narių veiksmai papildytų ir sustiprintų vienas kitą. Išorėje Europos Sąjunga yra viena iš 2006 m. pagal Afganistano susitarimą įkurtos Jungtinės koordinavimo ir stebėsenos valdybos narių.

2007 m. vasario 12 d. Tarybos sprendimas siekiant pasistūmėti su ESGP (saugumo ir gynybos politikos) misija į Afganistaną turi būti suprantamas šios platesnės strategijos kontekste. ES policijos misija (EUPOL) šiuo metu yra planuojama. Per šią misiją Europos Sąjunga parodo, kad ketina aktyviau dalyvauti palaikydama teisėtvarką ir teisinės valstybės principą. Ši misija, savaime aišku, bus suderinama su Komisijos įsipareigojimu reformuoti teisingumo sektorių. Visomis šiomis pastangomis siekiama stiprinti Afganistano institucijų suverenumą.

Nuo 2001 m. Afganistanas padarė labai didelę pažangą atstovaujančiųjų politinių institucijų sukūrimo, spaudos išlaisvinimo, institucijų sukūrimo saugumo sektoriuje, patobulinimų sveikatos priežiūros ir švietimo bei žmogaus teisių ir moterų padėties srityje, funkcionalaus Aukščiausiojo Tesimo paskyrimo ir vyresniųjų pareigūnų skyrimo konsultacinės komisijos sudarymo požiūriu. Europos Sąjunga vaidino svarbiausią vaidmenį šiame procese ir nuo 2002 m. jau skyrė 3,7 mln. eurų. Europos Sąjunga toliau intensyviai stengiasi užtikrinti, kad pagalba pasiektų afganus visose šalies dalyse.

Dabar labiau pabrėžiamas valdymas, o teisinės valstybės principu ketinama sustiprinti veiksmus kitose srityse. Komisija rengė kaimo plėtros, sveikatos priežiūros ir valdymo programas. Ji finansiškai rems bet kokią civilinę veiklą, vykdomą valstybių per provincines atkūrimo grupes. Europos Sąjunga tvirtai tiki, kad, kaip 2006 m. gruodžio 14 d. konstatavo Europos Taryba, Afganistano saugumas ir plėtra yra neatsiejami dalykai. Todėl Europos Sąjunga ilgą laiką yra įsipareigojusi Afganistanui, naudodama stiprią ir subalansuotą strategiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Ryszard Czarnecki (UEN). – (PL) Labai jums dėkoju, Manueli Lobosai Antunesai už šį paaiškinimą. Aš paprasčiausiai norėjau atkreipti dėmesį į vieną svarbų klausimą, kuris taip pat susijęs su Afganistane dirbančių Europos Komisijos atstovų pareiškimais, kalbėdamas Parlamento Užsienio reikalų komitete.

Norėjau pasiteirauti, ar Komisija ketina padidinti humanitarinę pagalbą Afganistanui ir suintensyvinti pastangas siekdama atkurti pilietinę visuomenę jame. Manau, Afganistane reikia daug daugiau, negu karinių pajėgų dalyvavimas. Vis dėlto mano šalis įsipareigojo Afganistano žemės atžvilgiu ir tai parodo tam tikrą troškimą pasiekti stabilumą tame regione.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Sutinku su gerbiamuoju nariu: saugumo ir stabilumo rėmimas kariniu požiūriu yra labai svarbus; bet tai yra tik viena dalis to, ką mes turime padaryti toje šalyje. Mes taip pat turime stiprinti demokratines institucijas Afganistane ir sutelkti dėmesį į Afganistano pilietinę visuomenę. Turime investuoti į sveikatos, švietimo ir mokymo sritis. Taip pat turime tęsti Afganistano žmonių širdžių užkariavimą.

Būtent dėl to turime strategiją su dviem aspektais šalies atžvilgiu, iš kurių vienas yra karinis aspektas, apimantis saugumą ir stabilumą teritorijoje. Be saugumo ir be stabilumo šalyje negali būti taikos ir ekonominės bei socialinės plėtros. Todėl mums reikia garantuoti šį aspektą ir dirbti dėl Afganistano pilietinės visuomenės ir Afganistano demokratinių institucijų bei investuoti į jas, tai mes vadiname Afganistano valstybės administracinių gebėjimų atkūrimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Ekonomikos stabilumas Afganistane yra svarbiausia prielaida demokratijai ir taikai šioje šalyje. Europos Sąjungoje mes turime MVĮ skirtą verslumo ugdymo Oslo darbotvarkę, kuria siekiama skatinti įmonių kūrimą, ugdyti verslininko mąstymą ir remti eksportą bei importą. Ar galite įsivaizduoti šią Oslo darbotvarkę tai pat įgyvendintą Afganistane?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Paulai Rübigai, aš tikiu, kad turime investuoti į visas Afganistano visuomenės sritis, kaip ką tik minėjau. Akivaizdu, kad tokioje kaip Afganistanas šalyje su savo dabartiniais saugumo ir ekonominiais sunkumais bei jos ypatinga socialine struktūra, mano manymu, labai svarbų vaidmenį gali suvaidinti mažosios ir vidutinės įmonės.

Todėl man atrodo, kad tai tikrai yra sektorius, į kurį, besiformuojančios Afganistano ekonominės ir socialinės struktūros požiūriu, mes galime ir turime investuoti. Žinoma, galime diskutuoti, kaip konkrečiai naudoti finansinę priemonę, bet neabejotinai nei vienas šiuo metu nesitiki, bent jau ne šiuo metu, kad Afganistane įsikurs didelės bendrovės. Tam dar ne laikas.

Norint atgaivinti Afganistano ekonominę struktūrą, mano manymu, turime sutelkti savo pastangas į kvalifikaciją, mokymą ir mažąsias bei vidutines įmones.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas.

Eoino Ryano klausimas Nr. 11 (H-0625/07)

Tema: Europos Sąjungos iniciatyvos, kuriomis siekiama kovoti su organizuotu nusikalstamumu Europoje

Ar gali Europos Taryba parengti pareiškimą dėl organizuoto nusikalstamumo lygio Europos teritorijoje šiuo metu ir kokios koordinuojamos iniciatyvos įgyvendintos ES lygmenyje siekiant kovoti su didėjančia organizuoto nusikalstamumo veiklos grėsme?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos pirmininkas. − (PT) Taryba atkreipia gerbiamojo nario dėmesį į organizuoto nusikalstamumo įvertinimą (OCTA), kurį kasmet parengia Europolas Tarybos dėmesiui ir kurio versija yra kasmet publikuojama bei pateikiama Europos Parlamentui.

Šių metų birželio 13 d. savo išvadose dėl 2007 m. OCTA Taryba vėl pareiškė savo įsitikinimą, kad kova su organizuotu nusikalstamumu turėtų būti nukreipta į jo keliamos grėsmės bei daromos žalos mažinimą ir ypač tokių problemų sprendimą, kaip: kliūtys, trukdančios išardyti organizuoto nusikalstamumo grupes, atsirandančios dėl tarptautinio masto arba įtakos, organizuoto nusikalstamumo įsiskverbimo į visuomenę ir ekonomiką lygio, ir ypač dėl organizuoto nusikalstamumo grupių piktnaudžiavimo teisėtomis verslo struktūromis ir konkrečiai transporto sektoriumi, ir pagaliau dėl piktnaudžiavimo technologijomis.

Be to, Taryba pabrėžė, kad Europos Sąjungos 2007 m. prioritetais turėtų būti šios kriminalinės rinkos: prekyba narkotikais, ypač sintetiniais narkotikais; kontrabanda ir prekyba žmonėmis, ypač susijusi su nelegalia imigracija; sukčiavimas, ypač daug apmokestinamų prekių ir pridėtinės vertės mokesčių grobimo srityje; eurų klastojimas, prekių klastojimas ir intelektinės nuosavybės vogimas bei pinigų plovimas.

Kaip buvo 2006 m. OCTA atveju, šiose išvadose buvo akcentuojama daugiadisciplininio žvalgybine informacija pagrįsto metodo būtinybė, kad būtų galima ne tik sužlugdyti kriminalinę veiklą, bet ir išardyti kriminalines organizacijas, perduoti pažeidėjus teismui ir neleisti jiems gauti pajamų iš nusikalstamo veiklos.

Tai reiškia skirtinių (specializuotų) išteklių pritraukimą ir struktūrų organizavimą siekiant panaudoti visą informaciją, prieinamą teisėsaugai, ir taip nustatyti labiausiai keliančias grėsmę kriminalines grupuotes ir susidoroti su jomis.

Savo išvadose Taryba taip pat ragina toliau plėtoti naują, žvalgybos informacija pagrįstą kontrolės strategiją, apimančią visą šalies – ir galbūt ES – teritoriją, papildant išorinės sienos kontrolės priemones tikrinimais, atliekamais pakelyje arba paskirties vietose, stebint finansines operacijas ir plečiant ES teisėsaugos agentūrų analitinius sugebėjimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Eoin Ryan (UEN). – Mano klausimą sudaro dvi dalys. Į pirmąją dalį jūs atsakėte ta prasme, kad pateikėte man iniciatyvas, kurios buvo įgyvendintos, bet neatsakėte į dalį apie organizuoto nusikalstamumo lygį. Daug žmonių turėtų jausti, kad nusikalstamumo lygis nėra pakankamai įvertintas ir organizuotos kriminalinės gaujos įsiskverbia į daugelį Europos Sąjungos šalių, jeigu ne į visas. Ši problema neišnyksta ir daug žmonių jaučia, kad ja reikia užsiimti kur kas labiau koordinuotai, negu tai daroma dabar. Manau, kad klausiu būtent apie organizuoto nusikalstamumo lygius Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Eoinai Ryanai, kaip jau minėjau, manau, kad būtų naudinga ir iš esmės būtina peržiūrėti organizuoto nusikalstamumo grėsmės įvertinimą arba pasiieškoti informacijos jame. Aš nesiginčiju, ar čia yra daugiau arba mažiau nusikalstamumo, ar ne, nes šiuo metu neturiu jokios informacijos, kurią galėčiau jums pateikti šiuo klausimu. Dažnai pasitaiko, kad būna psichologinis nusikalstamumo didėjimo suvokimas, kai faktai iš tikrųjų to nepatvirtina.

Tačiau dėl vieno dalyko negalima ginčytis: mums reikalingos labiau suderintos valstybių narių pastangos, ypač Europos institucijų ir valstybių narių bendradarbiavimas, siekiant pašalinti organizuoto nusikalstamumo keliamus pavojus, kurie yra plataus masto ir kinta. Kaip nurodžiau, dėl naujų technologijų, kurios yra prieinamos, organizuoto nusikalstamumo grupuotės turi labai modernias veikimo priemones, su kuriomis labai sunku kovoti. Manau, visos mūsų valstybės narės žino apie nusikaltėliams šių tecnloginių naujovių teikiamas naujas technologijas ir galimybes, ir tai neabejotinai kelia savitų problemų kovojant su organizuotu nusikalstamumu.

Žinoma, pirmininkaujančioji Portugalija, kaip ir turėtų, apsvarstys visus institucijų pateiktus pasiūlymus ir patarimus siekdama efektyviau kovoti su pavojais, keliamais šių kriminalinių grupuočių, kurios dėl vykdomų nusikaltimų tipo daro didžiulį poveikio mūsų visuomenėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Jim Allister (NI). – Manau, kad Tarybos pirmininką išgąsdintų bet kokios organizuoto nusikalstamumo sąsajos su bet kuria vyriausybe, priklausančia ES. Tačiau, deja, kaip tik tokia situacija yra Šiaurės Airijoje, kurioje Sinn Féin, valdančioji partija vyriausybėje, yra neatskiriamai susijusi su IRA, kurios nelegali Armijos taryba kontroliuoja šimtų milijonų eurų paketą, sukauptą iš organizuoto nusikalstamumo veiklos. Tai viena iš priežasčių, kodėl Armijos taryba nebuvo išformuota. Ar Taryba įsijungs į šio cinizmo pasmerkimą ir paragins IRA (Sinn Féin) nedelsiant išformuoti jos nelegalią Armijos tarybą?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Mano atsakymas į klausimą apie kovą su organizuotu nusikalstamumu ir Tarybos vertinimą bei reakciją yra mano įžanginiame pasisakyme. Neturiu nieko daugiau pridurti šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas.

Seáno Ó Neachtaino klausimas Nr. 12 (H-0627/07)

Tema: Saugumas keliuose

Ar gali Europos Taryba nusakyti bendrais bruožais, kokias priemones ji naudoja, kad Europos Sąjungos teritorijose būtų saugesnis kelių eismas?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos pirmininkas. − (PT) Gerb. Pirmininke, Seánai Ó Neachtainai, kaip gerbiamasis narys neabejotinai žino, po Komisijos tarpinės ataskaitos dėl Europos kelių saugos veiksmų programos 2006 m. kovo mėn. pristatymo Taryba priėmė išvadas 2006 m. birželio 8–9  d. posėdyje. Šiose išvadose Europos Sąjungos transporto ministrai ir Europos Komisija sutarė dėl būtinybės stiprinti kelių saugos priemones ir iniciatyvas Bendrijos arba valstybės narės lygmeniu.

Dėl to 2006 m. spalio mėn. Europos Komisija priėmė du pasiūlymus dėl teisės aktų saugumo keliuose didinimo klausimu ir dėl puikaus Europos Parlamento ir Tarybos bendradarbiavimo, du teisės aktų leidėjai bendraautoriai greitai sutarė dėl direktyvos pasiūlymo dėl veidrodžių įrengimo sunkių prekių transporto priemonėms. Ji įsigaliojo 2007 m. rugpjūčio mėn. ir bus įgyvendinta 2009 m. kovo 31  d.

Komisija skaičiuoja, kad ši naujoji teisinė priemonė galėtų išsaugoti 1 200 gyvybių Bendrijos keliuose nuo dabar iki 2020 m. Šiuo metu Taryba vertina pasiūlymą dėl direktyvos dėl kelių infrastruktūros saugos valdymo, dėl kurio, laukdama Europos Parlamento nuomonės, ji tikisi priimti bendrą požiūrį spalio 1–2 d. Tarybos posėdyje. Komisija skaičiuoja, kad įgyvendinus šiame teisinės priemonės projekte siūlomas priemones kiekvienais metais galima būtų išvengti apytiksliai 7 000 sužeidimų ir išsaugoti 600 gyvybių.

Taip pat turiu pasakyti gerbiamajam nariui, kad jis gali būti tikras dėl Tarybos noro palankiai vertinti visas Komisijos siūlomas kelių saugos priemones ir iniciatyvas jos dabartinių pastangų siekiant sumažinti mirties ir sužeidimų atvejų skaičių Bendrijos keliuose sąlygomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Seán Ó Neachtain (UEN). – Dėkoju jums už atsakymą. Tačiau noriu paklausti, ar, jūsų nuomone, dabar reikalingas labiau suderintas požiūris daugelio valstybių narių piliečių atžvilgiu, kurie keliauja iš vienos šalies į kitą, ypač mano šalyje Airijoje, į kurią daug žmonių iš Rytų Europos atvyksta ir atsiveža savo automobilius. Nemanau, kad Taryba arba iš tikrųjų Komisija šiuo metu atitinkamai pasirūpino tokio tipo kelionėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Būdamas portugalietis aš taip pat pastebėjau labai dramatišką raidą savo šalyje kelių saugos požiūriu. Portugalija turi arba turėjo šioje srityje problemų šioje srityje ir dėl to mes labai stengėmės. Pastaraisiais metais pavyko sumažinti mirtinų atvejų Portugalijos keliuose, ypač avarijose,skaičių. Tai pavyko sistemingai ir atkakliai veikant vyriausybei.

Tai – problema, apie kurią gerai žinome, kuri susijusi su mumis labai tiesiogiai bei kurios atžvilgiu esame budrūs ir labai jautrūs. Savo pasisakymo pabaigoje pasakiau, kad Taryba, šiuo atveju pirmininkaujančioji Portugalija, kreips didelį dėmesį ir bus visiškai pasirengusi įvertinti bei priimti bet kokį pasiūlymą, kurį Komisija gali parengti Tarybai, kuriuo būtų siekiama toliau didinti dabartines pastangas sumažinti mirtinų atvejų ir sužeidimų skaičių Bendrijos keliuose. Kaip sakiau, pirmininkė, kitaip sakant, pirmininkaujančioji valstybė narė, labai jautri šiam klausimui, nes ji taip pat turi spręsti šią problemą Portugalijoje. Būtent dėl to, kaip jau sakiau, kreipsime dėmesį į bet kokius pasiūlymus, kuriuos Komisijos parengia Tarybai šiuo atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas.

Briano Crowley klausimas Nr. 13 (H-0629/07)

Tema: Kroatijos stojimas į Europos Sąjungą

Ar gali Europos Taryba parengti išsamų pareiškimą, kuriame būtų nusakyta bendrais bruožais, kaip vyksta Kroatijos bandymas stoti į Europos Sąjungą šiuo metu?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos pirmininkas. − (PT) Gerb. Pirmininke, Brianai Crowley, šiandien čia jau turėjau galimybę trumpai paminėti Kroatijos priėmimo procesą. Dabar pakalbėsiu šiek tiek išsamiau ir kiek įmanoma trumpiau, turėdamas omenyje laiko apribojimus.

Galiu jums pasakyti, Brianai Crowley, kad derybos dėl priėmimo su Kroatija vyksta sklandžiai ir per šiuos metus pasiekta nemaža pažanga. Iš viso mes atidarėme ir preliminariai uždarėme du skyrius: 25 skyrių „Mokslas ir tyrimai“ ir 26 skyrių „Švietimas ir kultūra“. Šiuo metu yra atidaryti kiti 10 skyrių. Tai yra: 3 skyrius „Laisvė teikti paslaugas“; 6 skyrius „Bendrovių įstatymas“; 7 skyrius „Intelektinės nuosavybės įstatymas“; 9 skyrius „Finansinės paslaugos“; 10 skyrius „Informacinė visuomenė ir žiniasklaida“; 17 skyrius „Ekonominė ir pinigų politika“; 18 skyrius „Statistika“; 20 skyrius „Įmonių ir pramonės politika“; 29 skyrius „Muitų sąjunga“ ir pagaliau 32 skyrius „Finansų kontrolė“.

Be to, spalio 15 d. Taryba ketina surengti Priėmimo konferencijos penktąjį posėdį su Kroatija ministrų lygmeniu, kad būtų atidarytas 28 skyrius „Vartotojų ir sveikatos apsauga“. Kiti skyriai bus atidaryti metų pabaigoje. Vis dar yra daug darbų, kuriuos reikia padaryti, ypač kritinėse bet kurios šalies kandidatės plėtrai srityse, pvz., teismų sistemos ir viešojo administravimo reformos, kovos su korupcija ir ekonominių reformų srityse. Taryba taip pat toliau ragina Kroatiją gerinti savo administracinius gebėjimus ir efektyviai perkelti bei įgyvendinti acquis, kad galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus dėl narystės tinkamu laiku. Siekiant palaikyti šią dinamiką ir užtikrinti kokybišką procesą turime atkreipti dėmesį į tai, kad reikia papildomų pastangų siekiant atitikti derybų programos reikalavimus, įskaitant Kroatijos įsipareigojimus Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo bei Priėmimo partnerystės įgyvendinimo atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Crowley (UEN). – Gal galėčiau tiesiog pasakyti prieš užduodamas klausimą, kad manau, jog puiku, kad šiandien Tarybos pirmininkas praleido tiek daug laiko Parlamente ir taip puikiai dalyvavo daugelyje diskusijų. Ačiū jums Parlamento vardu.

Dėl Kroatijai skirto laikotarpio, mes žinome sunkumus, kurie buvo tariantis su Kroatijos vyriausybe ne dėl vieno skyriaus. Tačiau, gal galėtų Tarybos pirmininkas nurodyti laikotarpį, kada, jo manymu, šios derybos bus baigtos? Ar kalbame apie dvejų metų, ar trejų metų laikotarpį? Ar yra tikslus laikotarpis, kurį galima skirti, atsižvelgdami į galimus sunkumus?

Antra dėl sričių, kurias vis dar reikia atidaryti – visos teismų savarankiškumo ir policijos paslaugų sferos Kroatijoje – kokių konkrečių veiksmų buvo imamasi šiose srityse?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Brianai Crowley, labai ačiū už malonius žodžius. Turiu jums pasakyti, esu labai patenkintas ir man buvo garbė šiandien būti čia su jumis, diskutuoti ir svarstyti, kad ir ne visada sutinkant tokiais Europos darbotvarkei ir Europos Sąjungai svarbiais klausimais.

Tačiau gerbiamasis narys prašo mane padaryti tai, kas yra neįmanoma: pateikti jam Kroatijos priėmimo datą. Aš negaliu to padaryti, nes šis priėmimas arba ši data, labiausiai tikėtina, priklausys daugiau nuo Kroatijos, negu nuo pačios Europos Sąjungos. Iš tiesų Kroatija tikriausiai turėtų būti geresnėje nei Europos Sąjunga padėtyje, kuri leidžia nustatyti datą dėl paprastos priežasties – todėl, kad, kaip jūs tikrai žinote, tapimas Sąjungos dalimi ir stojimas į Sąjungą priklauso nuo padarytos pažangos siekiant atitikti kriterijus ir sąlygas. Galiu neabejotinai pasakyti tik tai, kad Kroatija turi rimtą perspektyvą dėl Europos bei rimtą perspektyvą įstoti į Europos Sąjungą ir, kad pirmininkaujančioji Portugalija yra įsipareigojusi pastūmėti šį procesą į priekį savo pirmininkavimo metu ir, žinoma, taip pat yra įsipareigojusi kartu su Komisija įveikti bet kokias galimas kliūtis.

Lapkričio mėn., kaip ką tik sakiau atsakydamas į kitą klausimą, bus derybų su Kroatija būklės apžvalga. Šią apžvalgą ir pasiūlymą pateiks mums Komisija. Šie dokumentai, kaip, mano įsitikinimu, jūs suprasite, vaidins nepaprastai svarbų vaidmenį informuojant apie atliktą darbą ir kontroliuojant jį. Jie bus parengti pagal kompetenciją ir su išsamia informacija, kurios tikimasi iš Komisijos, ir ką Komisija pasakys bei ką pasiūlys ir rekomenduos savo apžvalgoje bus labai svarbu tuo požiūriu, ką Komisija nuspręs dėl ateities ir tebesitęsiančio derybų proceso su Kroatija.

Tiesa, kad labai dažnai tai yra administracinės ir teismų problemos, kurias daug sunkiau išspręsti. Iš esmės šie klausimai susiję su savita valstybių narių vidaus struktūra. Tai – tos sritys, į kurias valstybės narės savo savitos struktūros požiūriu turi daugiau investuoti ir galbūt taip pat turi vykdyti didesnes ir skausmingesnes bei sudėtingesnes reformas. Esame įsitikinę, kad Kroatija sugebės įveikti bet kokius tokio pobūdžio sunkumus ir, kad pagal jos pačios ir Europos Sąjungos lūkesčius pakankamai greitai taps mūsų Sąjungos nare.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas.

Liamo Aylwardo klausimas Nr. 14 (H-0631/07)

Tema: Klimato kaita

Ar gali Europos Taryba parengti išsamų pareiškimą, kuriame bendrais bruožais būtų nusakoma, kokios struktūros yra pasitelktos ES lygmeniu, kad būtų pasiektas aukštesnis Europos ir Amerikos koordinacijos lygis stengiantis užtikrinti, kad 2020 m. būtų galima 20 proc. sumažinti išmetamą CO2 kiekį.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos pirmininkas. − (PT) Gerb. Pirmininke, Liamai Aylwardai, negali būti jokių abejonių, kad klimato kaita yra iššūkis visam pasauliui, reikalaujantis pasaulinio lygio sprendimų. Europos lyderiai apsisprendė aiškiai parodyti tarptautinei bendruomenei, kad yra apsisprendę kovoti su klimato kaita, priimdami šiuos įsipareigojimus siekdami pradėti derybas dėl bendro susitarimo nuo 2012 m. Kol bus pasiektas toks susitarimas, Europos Sąjunga prisiima savarankišką ir tvirtą įsipareigojimą iki 2020 m. mažiausiai 20 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginant su 1990 m. lygiu. Antra Sąjunga ketina prisiimti net iki 30 proc. sumažinimo įsipareigojimą, jeigu kitos išsivysčiusios šalys pasieks panašius sumažinimo lygius ir, jeigu besivystančios šalys, kurios yra labiau ekonomiškai pažangios, įneš atitinkamą indėlį.

Europos Sąjunga mano, kad laikas įvertinti veiksmus, kurių reikia imtis nuo 2012 m., ir sukurti naują požiūrį, apimantį daugybės šalių dalyvavimą. Bus nepaprastai svarbu siekti pastovesnio dialogo su Jungtinėmis Valstijomis ruošiantis deryboms dėl laikotarpio nuo 2012 m., kurios turi prasidėti klimato konferencijoje, kuri turi būti surengta Balyje šių metų pabaigoje, ir, kurias jau minėjau savo atsakyme į ankstesnį klausimą.

Įgyvendinant šią programą prieš konferenciją planuojami du susitikimai, kurių rezultatai neabejotinai labai palankiai prididės prie Balio derybų. Pirmasis susitikimas yra Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikimas dėl klimato kaitos, kuris iš tikrųjų vyks rugsėjo 24 d. Niujorke. Antrasis susitikimas yra rugsėjo 27–28 d. Vašingtone vyksiantis pagrindinių ekonomikų susitikimas, kuriame Europos Sąjunga tikisi daug prisidėti skatindama tarptautinį procesą Jungtinėse Tautose. Be to, 2006 m. birželio mėn. Vienos aukščiausiojo lygio susitikime Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos sutiko pradėti aukšto lygio dialogą dėl klimato kaitos, švarios energijos ir tvarios plėtros. Tikslas yra pasistūmėti į priekį remiantis galiojančiomis dvišalėmis ir daugiašalėmis iniciatyvomis ir siekti įgyvendinti Vienos aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimą ir Gleneagles veiksmų planą, skirtą klimato kaitai, švariai energijai ir darniam vystymuisi, kurį priėmė G8 lyderiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Crowley (UEN), pavaduoja autorių. – Norėčiau padėkoti Tarybos pirmininkui už atsakymą.

Tačiau klausimo tikslas buvo parodyti, kad JAV administracijos ir Europos Sąjungos požiūrių skirtumas ieškant sprendimų ir kuriant partnerystes visame pasaulyje tapo didesnis. Dviejų požiūrių skirtumas tapo didesnis per paskutiniuosius kelerius metus. Aišku, nesvarbu, kokie geri mes esame Europos Sąjungoje. Mums reikia, kad ir kiti žmonės darytų tą patį, ką darome mes. Ypač dabar galime pastebėti, kad Amerika gali atsilikti ir tai kelia ir Kinijos ir Indijos bei kitų šalių susirūpinimą.

Vadinasi, mes siekiame konkrečių veiksmų Europos Sąjungos vardu – paskatinti savo giminaičius, gyvenančius už vandenyno Amerikoje, prisijungti prie mūsų, kad galėtume atsilaikyti prie Indijos ir Kinijos įtaką šiose derybose.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Brianai Crowley, visiškai sutinku su jumis. Turime įtikinti savo giminaičius ir, kadangi jie – mūsų giminaičiai, tikimės juos įtikinti arba bent jau būtų pasirengę būti įtikinėjamais. Turiu pasakyti, kad kelias į Balį ir kelias iš Balio bus sudėtingas bei kupinas pavojų. Nei vienas negali suabejoti tuo, bet tikiuosi, kad atkakliais ir suderintais veiksmais galime pasiekti tikslą. Bet kokiu atveju manau, kad dėl pastovaus dialogo, kuris buvo užmegztas konkrečiai su mūsų giminaičiais, gyvenančiais kitoje Atlanto pusėje, ir nepaisant visko, galima įveikti bet kokius skirtumus ir bet kokius požiūrių į šį klimato klausimą skirtumus.

Manau, kad išvados klimato kaitos klausimu, pasiektos Vokietijoje vykusiame G8 susitikime, ir čia sukurtos galimybės arba čia pasiektas susitarimas dėl pagrindinio Jungtinių Tautų vaidmens klimato kaitos klausimo srityje buvo palankus įrodymas, kad yra galimybė būsimai pažangai ir būsimiems susitarimams šiuo klimato kaitos klausimu. Kaip jau sakiau, nepaprastai svarbu, kad Europos Sąjunga išlaikytų savo kaip lyderės ir kaip pradininkės vaidmenį grindžiant kelią kitiems, kad būtų išsaugota aplinka ir mūsų planeta.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Gerbiamieji Parlamento nariai, jūs turite pastebėti, kad visi kiti trys klausimai susiję su Pakistanu. Deja, negaliu pasinaudoti Darbo tvarkos taisyklėmis, kad paprašyčiau Tarybos atsakyti į visus klausimus iš karto, nes Taryba susistemino savo darbą kitaip. Turiu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Parlamentui reikia reformos ir ypač į tai, ko jums, gerbiamieji Parlamento nariai, reikia klausimų valandos esminės reformos atžvilgiu, dėl kurios, mano manymu, visi esame vieningi. Tačiau, deja, negalime taikyti lankstesnių taisyklių, nes turime Darbo tvarkos taisykles, kurių turime tvirtai laikytis. Todėl aš išdėsčiau šiuos klausimus po vieną, o tai gali reikšti, kad galbūt jie bus ne visi atsakyti. Priklausimai nuo to, kaip vyks mūsų darbas, matysime, ar buvome daugiau, ar mažiau produktyvūs.

Pradėsiu klausimu Nr. 15 dėl Pakistano armijos turtėjimo. Šis klausimas yra Leopoldo Józefo Rutowiczo, ir aš raginu Tarybą atsakyti į šį klausimą tiesiogiai.

Józefo Rutowiczo klausimas Nr. 15 (H-0637/07)

Tema: Pakistano armijos turtėjimas

Plačiai žinoma, kad Pakistano armija dominuoja šalies ekonomikoje ir administracijoje. Ar Taryba ketina parengti analizę, kuria būtų siekiama įvertinti bendrą turtą, sukauptą per su armija susijusį verslą, kai Pakistano visuomenė kenčia skurdą?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos pirmininkas. − (PT) Europos Sąjungos ir Pakistano dialogo apie šią šalį ir joje ginkluotųjų pajėgų vaidinamą vaidmenį daugkartiniai atvejai sudaro išsamios analizės dalį, kuria grindžiama Tarybos politika Pakistano atžvilgiu.

Bendra Pakistano ekonomikos padėtis ir jo išsivystymo lygis yra kitos dvi tos pačios analizės dalys. Žinoma, nustatant mūsų politiką Pakistano atžvilgiu atsižvelgiama į abi dalis ir taip bus daroma ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Leopold Józef Rutowicz (UEN). – (PL) Norėčiau padėkoti pirmininkui ir Manueliui Lobo Antunesui už šį atsakymą. Kiek supratau, šio klausimo tikslas buvo iš esmės paklausti, ar bus pasiūlyta kokia nors humanitarinė parama vargingiems Pakistano žmonėms. Būčiau dėkingas, jeigu Manuel Lobo Antunes pateiktų šiek tiek informacijos apie tai.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Leopoldai Józefai Rutowiczai, kaip žinote, humanitarinės pagalbos, bendradarbiavimo pagalbos ir plėtros pagalbos klausimai yra prioritetiniai Europos Sąjungos klausimai. Visur, kur tik žmonės kenčia arba skursta, Europos Sąjunga, Taryba ir taip pat šis Parlamentas daro viską, kas priklauso nuo jų, mėgindami išspręsti ir padėdami spręsti šias situacijas. Europos Sąjunga yra viena iš didžiausių, jei ne didžiausia, tarptautinės pagalbos teikėja ir šio fakto negalima pamiršti.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kadangi klausimo teikėjai posėdyje nedalyvauja, klausimai Nr. 16 ir Nr. 17 nepateikiami.

Mairead McGuinness klausimas Nr. 18 (H-0639/07)

Tema: Europos Sąjungos solidarumo fondas

Ar galėtų Taryba parengti oficialią ataskaitą apie Europos Sąjungos solidarumo fondo efektyvumą?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos pirmininkas. − (PT) Gerb. Pirmininke, Mairead McGuinness, kaip gerbiamoji narė žino, Komisija atsakinga už reglamento dėl solidarumo fondo taikymą, o šio reglamento efektyvumas turi būti vertinamas jame išdėstytų kriterijų požiūriu.

Kiek Tarybai yra žinoma, nelaimių atvejais, numatytais pagal reglamentą, jo taikymas buvo veiksmingas. Europos Komisija nuolat rengia ataskaitas, kuriose išsamiai išdėstomas solidarumo fondo panaudojimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Ačiū jums už trumpą atsakymą. Darau prielaidą, kad Taryba turi nuomonę, nes valstybės narės turėtų turėti nuomonę apie tai, kaip tai paveiktų jas pačias. Ar jūs manote, kad vieno milijardo eurų biudžetas yra pakankamas ir fondas reaguoja pakankamai greitai į įvairias krizes, su kuriomis turi tvarkytis?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Mairead McGuinness, kaip sakiau, Tarybos vertinimu šio reglamento taikymas, kitaip tariant solidarumo fondo panaudojimas, buvo veiksmingas. Pasiūlymas sukurti fondą siekiant padėti valstybėms narėms susidoroti su bet kokiomis gamtinėmis arba kitokiomis nelaimėmis iš tikrųjų buvo puikus, nes tai buvo kažkas tokio, ko anksčiau nebuvo. Šis fondas tikrai naudingas, nes dėl tokių nelaimių valstybės narės atsiduria labai konkrečioje sunkumų ir nepriteklių situacijoje.

Visada būtų idealu, jei būtų galima prašyti ir duoti daugiau. Mes, žinoma, turime žiūrėti į šį klausimą realiai, bet kartu ir ambicingai. Esu įsitikinęs, kad Taryba atitinkamu laiku ir, jei pasiūlys Komisija, neatsisakys įvertinti šios galimybės. Tačiau dabar turime tokią teisės aktų sistemą, kad turime ir, naudodamiesi ja, galime dirbti realiai, džiaugdamiesi šio fondo sukūrimu ir jo vaidinamu efektyviu vaidmeniu, o tai iš esmės įrodo, kad ši iniciatyva pasitvirtina.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas.

Billo Newtono Dunno klausimas Nr. 19 (H-0064/07)

Tema: Taikos užtikrinimas Artimuosiuose Rytuose

Ar Taryba pakankamai pasinaudoja Britanijos generalinio konsulo Jeruzalėje Richardo Makepeace pavardę atitinkančiais talentais?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos pirmininkas. − (PT) Aš atsakysiu į klausimą žodžiu, nors esu tikras, kad jį anksčiau uždavė Newton Dunn. Norėčiau pasakyti, kad labai gerai, jog valstybių narių diplomatinės ir konsulinės misijos ir Komisijos delegacijos trečiosiose šalyse bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi Tarybos priimtų bendrų pozicijų ir bendrų veiksmų ir siekiama juos įgyvendinti bendros užsienio ir saugumo politikos kontekste, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutartyje. Tai, savaime suprantama, taip pat susiję su Britanijos generaliniu konsulu Jeruzalėje, kurį gerbiamasis narys nurodo klausdamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Bill Newton Dunn (ALDE). – Savo kolegos labui, kuris nori užduoti klausimą Nr. 20, atsisakau savo teisės į papildomą klausimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas.

Gay Mitchello klausimas Nr. 20 (H-0644/07)

Tema: Parlamento narių vietų paskirstymas pagal valstybę narę Europos Parlamente

Ar Taryba siūlys Europos Parlamento vietų paskirstymo kiekvienai valstybei narei pakeitimus?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, Tarybos pirmininkas. − (PT) Gerb. Pirmininke, Gay Mitchellai, džiaugiuosi galėdamas atsakyti į jūsų klausimą, tuo labiau, kad su Reformų sutartimi susiję klausimai, mano nuomone, prieš daug metų pradėti klausimu apie naująją Sąjungos sutartį, yra labai įdomūs ir svarbūs. Todėl džiaugiuosi turėdamas galimybę pamėginti atsakyti į jūsų klausimą. Norėčiau priminti, kad pagal 2007 m. birželio 22 d. tarpvyriausybinei konferencijai suteiktus įgaliojimus, šio klausimo nuostatos, kurios turi būti įtrauktos į Reformų sutartį, leidžia Europos Tarybai priimti sprendimą, nustatantį Europos Parlamento sudėtį, remiantis Europos Parlamento iniciatyva ir pritarimu.

Kaip gerbiamasis narys neabejotinai žino ir, kad negaištume laiko, primenu, kad birželio mėn. Europos Taryba paprašė Europos Parlamento 2007 m. spalio mėn. pateikti šios iniciatyvos projektą. Manau, kad pranešimą dėl būsimos Europos Parlamento sudėties ketinama pateikti per spalio mėn. mėnesinę sesiją, t. y. šių metų spalio 10 d. Jo pranešėjos yra Alain Lamassoure ir Adrian Severin.

 
  
MPphoto
 
 

  Gay Mitchell (PPE-DE). – Norėčiau padėkoti savo kolegai už savo papildomo klausimo atsisakymą ir Tarybos pirmininkui, kad priėmė klausimą.

Priežastis, kodėl keliu šį klausimą yra ta, kad Airijos vietų skaičius jau sumažėjo nuo 15 iki 13. Tai – sala už vakarinio Europos kranto. Tai yra tolimiausias taškas prieš jums išvykstant į Jungtines Valstijas. Dabar siūloma toliau mažinti mūsų skaičių nuo 13 iki 12, kai tuo tarpu mūsų gyventojų skaičius padidėjo 12 proc. ir laukiama, kad jis toliau dramatiškai didės.

Viskas, ką norėčiau pasakyti Tarybos pirmininkui, yra tai: kadangi ketinama paskirstyti 16 papildomų vietų, gal galėtumėte atsižvelgti į Airijos atvejį, kad būtų išsaugota 13 vietų? Manau, kad jeigu jūs pasižiūrėtumėte į skaičius, pamatytumėte, kad mūsų padėtis nėra labai gera, ir norėčiau paprašyti, kad į tai būtų atsižvelgta.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Gerb. Pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad tolimiausias vakarinis Europos taškas yra Portugalijoje prie Cabo da Roca arba Cape Roca. Galbūt dėl šio teiginio aš suabejosiu gerbiamojo nario pareiškimu dėl jo šalies geografinės padėties. Tačiau iš tiesų tolimiausias vakarinis Europos taškas yra mano šalyje.

Dėl iškelto klausimo ir ypač antrosios jo dalies, gerbiamasis narys, savaime suprantama, pirmiausia gaus atsakymą į šį klausimą iš Europos Parlamento ir savo kolegų narių. Tačiau aš, žinoma, pasižymėsiu jo punktą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr.priedą).

Klausimas Nr. 31 nepriimamas (Darbo tvarkos taisyklių II priedo A dalies 2 punktas).

Tuo baigiama klausimų valanda.

(Posėdis buvo nutrauktas 19.35 val. ir pratęstas 21.00 val.)

 
  
  

PIRMININKAUJA Edward McMILLAN-SCOTT
Pirmininko pavaduotojas

 
  

(1)OL L 151, 2007 6 13, p. 1.

Teisinė informacija - Privatumo politika