Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2065(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0290/2007

Pateikti tekstai :

A6-0290/2007

Debatai :

PV 27/09/2007 - 4
CRE 27/09/2007 - 4

Balsavimas :

PV 27/09/2007 - 9.8
CRE 27/09/2007 - 9.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0423

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2007 m. rugsėjo 27 d. - Strasbūras Tekstas OL

4. Moterų ir vyrų lygybė Europos Sąjungoje (diskusijos)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas yra Piia-Noora Kauppi pranešimas Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vardu dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje − 2007 (2007/2065(INI)) (A6-0290/2007).

 
  
MPphoto
 
 

  Piia-Noora Kauppi (PPE-DE), pranešėja. – Pone pirmininke, pirmiausia aš norėčiau padėkoti Komisijai už labai svarbų pranešimą. Moterų ir vyrų lygybė tebėra klausimas, kuriam mes skiriame labai didelį dėmesį. Nors pastaraisiais dešimtmečiais daug pasiekta, mūsų laukia dideli iššūkiai.

Didžiausias dėmesys Komisijos pranešime skiriamas užimtumo klausimams. Pavyzdžiui, užmokesčio skirtumai, darbo rinkos apsauga ir profesinio ir šeimos gyvenimo derinimas yra klausimai, kuriuos kasdien sprendžia milijonai moterų. Jie taip pat yra susiję su demografiniais iššūkiais Europoje. Kaip nurodoma Komisijos pranešime, šešios iš aštuonių milijonų naujų darbo vietų, sukurtų nuo 2000 metų ES, skirta moterims. Daugiausia iš šių šešių milijonų naujų darbo vietų moterims buvo paslaugų sektoriuje. 11,7 milijono naujų darbo vietų paslaugų sektoriuje dirba moterys. Būtent todėl paslaugų sektorius, jo augimas ir vidaus rinka Europoje daugeliui moterų yra toks svarbus klausimas.

Vis dėlto daugiausia naujų darbo vietų, kuriose dirba moterys – tai darbas ne visą darbo dieną, neapsaugotas, nenuolatinis ir mažai apmokamas darbas. Terminuotosios darbo sutartys daugeliui Europos moterų, kurios taip pat norėtų didesnio tvarumo ir stabilumo šeimos gyvenime, yra taip pat didelė problema. Komisijos skaičiai rodo, kad net 32 proc. moterų ES ir tik 7 proc. vyrų dirba ne visą darbo dieną, todėl darbo rinkoje lyčių aspektas yra itin ryškus.

Darbo užmokesčio skirtumas, dėl kurio Komisija priėmė iniciatyvą liepos mėn., ES vidutiniškai yra 15 proc., o kai kuriose Europos valstybėse – iki 30 proc. Darbo užmokesčio skirtumas nesumažėjo, nors direktyvos principas dėl vienodo darbo užmokesčio vyrams ir moterims galioja jau daugiau kaip 30 metų, todėl Komisija laiku ėmėsi spręsti šį klausimą. Kita vertus, mes žinome, kad valstybėse narėse, kurios patvirtino politikos priemones, leidžiančias derinti profesinį ir šeimos gyvenimą moterims ir vyrams, yra aukštesnis gimstamumo lygis, didesnis moterų, dalyvaujančių darbo rinkoje, procentas ir didesnis užimtumas.

Aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą ES taip pat daugiausia dirba moterys. Šią savaitę buvo paskelbtas suomių tyrimas apie moteris, vadovaujančias verslui. Tyrime, kuriame dalyvavo per 14 000 suomių įmonių, nustatyta, kad moterų vadovaujamų įmonių metinis pelnas buvo 1 proc. didesnis už įmonių, kurioms vadovauja vyrai. Net neatsižvelgiant į kitus klausimus, moterų vadovavimas verslui visuomet turi privalumų, todėl Komisija ateityje ketina į tai taip pat atsižvelgti.

Lemiamą vaidmenį moterų užimtumui Suomijoje ir kitose valstybėse turi švietimas. Aukštesni švietimo standartai užtikrina didesnį moterų užimtumą. Kaip teigiama Komisijos tyrime, pavyzdžiui, Suomijoje aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą dirba 32,7 proc. moterų ir 24,3 proc. vyrų. Todėl švietimo ir visą gyvenimą trunkančio mokymo iniciatyvos, kurias pateikė Komisija, ir dėmesys lyčių politikos priemonėms švietimo srityje yra labai svarbūs.

Mano pranešime raginama taikyti konkrečias priemones įveikti nelygybę dėl užimtumo pertraukų, susijusių su motinystės atostogomis arba ligonių priežiūra. Šis pranešimas leido Komisijai išanalizuoti pensijų reformos poveikį lyčių aspektu siekiant individualizuoti pensijų teises ir socialinės apsaugos bei mokesčių sistemą. Mano nuomone, itin svarbu, kad valstybės narės pranešime raginamos sulyginti motinystės atostogų išmokų sąnaudas tam, kad moterys darbo rinkoje nebūtų brangesnė darbo jėga nei vyrai. Norėčiau tikėti, kad mano atstovaujama valstybė narė, kurios vyriausybėje yra daugiausia pasaulyje moterų ministrių – 60 proc. – įvertins šį klausimą ir sulygins tėvystės (motinystės) atostogų išmokų sąnaudas.

Šiame pranešime taip pat pabrėžiamas poreikis spręsti demokratijos trūkumo klausimą. Mes norime išnagrinėti padėtį, kai įvairiuose lygmenyse ribojamas moterų dalyvavimas politikoje ir visuomenės administravime ir, jei galima, siekti pakeisti šią padėtį. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama moterų, priklausančių etninėms mažumoms ir moterų imigrančių padėčiai, nes jų atskirtį stiprina įvairiopa diskriminacija jų pačių bendruomenėse ir už bendruomenės ribų. Aš raginu Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis renkant duomenis ir įgyvendinant atitinkamas priemones, kuriomis būtų siekiama išvengti prekybos žmonėmis seksualiniam išnaudojimui ir priverstiniam darbui.

Aš manau, kad mes galime užbaigti teigiama ir padrąsinančia gaida. Moterys šiandien turi galimybių, apie kurias niekada nesvajojo jų motinos ir senelės. Moterys, kurios naudojasi naujojo pasaulio teikiamomis galimybėmis, gali laisvai reikšti savo nuomonę, ir aš manau, kad labai svarbu, kad Komisija ėmėsi iniciatyvos parengti šį pranešimą. Mes ir toliau sieksime visiškos abiejų lyčių lygybės Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Pone pirmininke, Piia-Noora Kauppi, Parlamento nariai, Komisija, be abejonės, pritaria šiam pranešimui ir pasiūlymui dėl rezoliucijos dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje. Priimtame pranešime pabrėžiamas Parlamento pasiryžimas spręsti lyčių lygybės klausimus. Aš norėčiau padėkoti pranešėjai Piia-Noora Kauppi už tai, kad pranešime reiškiama parama Europos Komisijos požiūriui, ir priemonėms, kurių ji imasi skatinant vyrų ir moterų lygybę.

Visų pirma lyčių lygybė yra viena pagrindinių Europos Sąjungos vertybių. Tai taip pat yra ta sritis, kur Europos Sąjunga pirmauja, daugeliu atvejų nulemdama visuomenės pokyčius. Pastaraisiais metais buvo vykdoma daug svarbių ir drąsių iniciatyvų. Moterų ir vyrų lygių galimybių gairėse pabrėžiamas Komisijos įsipareigojimas ryžtingai veikti visose srityse siekiant veiksmingos moterų ir vyrų lygybės.

Komisija džiaugiasi tuo, kad Parlamento rezoliucijoje išryškinami tam tikri klausimai, kurie nurodomi gairėse, kaip prioritetinės veiklos sritys, ypač dėl moterų ir vyrų ekonominės lygybės, darbo ir privataus gyvenimo derinimo, lyčių atstovavimo pusiausvyros sprendimus priimančiuose postuose ir kovojant su stereotipais.

Nors, siekiant moterų ir vyrų lygybės, pasiekta neabejotinos pažangos, lieka didelių iššūkių. Komisija pritaria pranešėjai dėl to, kad mes ir toliau turime tęsti veiklą ir konsoliduoti savo pasiekimus. Šiuo požiūriu Komisija pripažįsta veiksmingo acquis communautaire taikymo reikšmę ir ryžtingai įgyvendina savo vaidmenį kaip Sutarčių sergėtoja. Ji nedvejodama pradės pažeidimų procedūrą, jei, jos nuomone, Europos direktyva nėra tinkamai perkelta į nacionalinę teisę. Šiuo metu pradėta keletas pažeidimų procedūrų dėl moterų ir vyrų lygybės, šiuo metu esančių įvairiuose etapuose.

Norėdama geriau įgyvendinti Bendrijos įstatymus, Komisija įsteigė vadinamąjį Už lygybės įgyvendinimą atsakingų institucijų tinklą, kuris jungia nacionalines organizacijas, atsakingas už moterų ir vyrų lygybės skatinimą. Komisija mano, kad atitinkama valstybių narių patirtis ir glaudesnis bendradarbiavimas su Komisija gali veiksmingiau didinti už lygybės įgyvendinimą atsakingų institucijų vaidmenį skatinant lyčių lygybę ir užtikrinant, kad už įstatymų interpretavimą atsakingos nacionalinės agentūros tai darytų labiau vienodai.

Pranešime taip pat pabrėžiama darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo, siekiant realios vyrų ir moterų lygybės, reikšmė. Tai atspindi pačios Komisijos mąstymą. Mes esame įsitikinę, kad dauguma namų ūkių, šeimos ir buitinių darbų atlieka moterys. Todėl moterys dažniau negu vyrai pertraukia arba net visiškai meta mokslą arba darbą, ir tai neabejotinai lemia nevienodą jų padėtį darbo rinkoje ir mažina produktyvų moterų potencialą. Prieinamos vaikų priežiūros paslaugos – itin svarbi priemonė skatinti moterų užimtumą – tai nurodyta, kaip vienas Barselonos tikslų. 2008 m. Komisija pateiks ataskaitą apie pažangą įgyvendinant šiuos tikslus.

Komisija pradėjo konsultacijas su socialiniais partneriais dėl geresnio darbo ir privataus gyvenimo suderinimo, kurių antrasis etapas prasidėjo liepos mėnesio pabaigoje. Komisijos požiūriu – tai yra sudėtingas klausimas, kurį būtina spręsti naudojant įvairiausiomis priemonėmis. Vis dėlto esami Bendrijos įstatymai turėtų būti iš dalies pakeisti labiau atsižvelgiant į tuos iššūkius, su kuriais susiduriama Europoje. Šiuo metu Komisija studijuoja konsultacijų metu gautus socialinių partnerių atsakymus ir ketina juos panaudoti kaip priemonę būtiniems veiksmams. Mes taip pat remsime geriausios patirties mainus šioje srityje, kaip tai matyti iš rezoliucijos projekto.

Čia aš norėčiau dar kartą pakartoti, kad visų moterų ir visų vyrų lygybės principo įgyvendinimas yra viena svarbiausių Europos Sąjungos vertybių. Todėl suderintas moterų ir vyrų dalyvavimas yra absoliučiai būtinas. Ir tai yra vienas iš moterų ir vyrų lygių galimybių gairių, kurias praėjusiais metais priėmė Komisija, prioritetų.

Aš norėčiau užbaigti, pabrėždamas, kaip svarbu kovoti su stereotipais – tai klausimas, kuris buvo keletą kartų minimas pranešime. Stereotipai tikriausiai yra pati didžiausia kliūtis siekiant moterų ir vyrų lygybės, ir kova su jais reikalauja pastangų, išeinančių už įstatymų ir finansinių priemonių ribų: kalbama apie elgesio, požiūrio ir vertybių pokyčius, kurie lemia vyrų ir moterų vaidmenį visuomenėje ir jų karjeros pasirinkimą. Lygybės politika visuomet buvo ir bus siekiama keisti elgesį ir mąstymą. Komisija pritaria Parlamento paramai šio pasiūlymo dėl rezoliucijos forma.

 
  
  

PIRMININKAVO: Jean-Claude MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonės referentė. (PT) Kaip nuomonės referentė, atstovaujanti Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui, aš norėjau atkreipti dėmesį, kaip svarbu pabrėžti kai kuriuos pasiūlymus, esančius jūsų nuomonėje, kurie nebuvo įraukti į Piia-Noora Kauppi pranešimą, ir paprašyti jūsų šiame plenariniame posėdyje jiems pritarti atsižvelgiant į jų reikšmę milijonams moterų ūkininkių ir kaimo darbuotojų, kurių veiklai turėtų būti skiriama daugiau dėmesio, įtraukiant šias moteris į statistiką kaip žemės ūkio darbuotojas, o ne namų šeimininkes.

Svarbu, kad būtų pripažinta moterų, dirbančių žemės ūkyje, teisinė padėtis, tam, kad įsigaliotų vienodos teisės ir galimybės, tarp jų ir socialinės apsaugos srityje. Būtina veiksmingai apsaugoti motinystę ir užtikrinti geresnę sveikatos apsaugos, švietimo, visą gyvenimą trunkančio mokymo, vaikų ir šeimų įstaigų, ypač vaikų darželių, vietos kultūros centrų ir rinkų prieigą, kuri reikalauja daugiau investicijų ir geresnių viešųjų paslaugų kaimo vietovėse. Tai yra vienintelis būdas kovoti su dideliu skurdu ir izoliacija, kurią patiria moterys kaimo vietovėse, ir siekti didesnės socialinės sanglaudos.

 
  
MPphoto
 
 

  Karin Resetarits (ALDE), Kultūros ir švietimo komiteto nuomonės referentė. (DE) Pone pirmininke, dabar daugiau moterų dirba, tačiau neproporcingai daug jų dirba darbą, kuris nėra pakankamai apsaugotas. Tai reiškia, kad moterys darbo vietoje turi būti lanksčios, tačiau jų darbas yra mažai apmokamas. Moterys dažniausiai dirba valytojomis, slaugytojomis ir kasininkėmis prekybos centruose. O moterų gyvenime patys svarbiausi yra trys aspektai: pinigai – vienodas mokestis už vienodą darbą, vadovaujančios pareigos – vis daugiau moterų gauna išsilavinimą ir gali įveikti „stiklo lubas“ ir pagaliau motinystė – mes, moterys, privalome derinti darbą, karjerą ir motinystę ir tam reikalinga gerokai didesnė politinė parama.

Mums nereikia daugiau vaikų priežiūros įstaigų, kaip numatyta Barselonos tiksluose. Ne, mums reikalinga aukščiausia vaikų priežiūros kokybė. Motinoms ir tėvams turi būti sudarytos galimybės naudotis vaikų priežiūros įstaigų paslaugomis, ir Bendrija turėtų tai finansuoti. Nuo pat ankstyvo amžiaus maksimalią paramą turėtų gauti ne tik pasiturinčių tėvų vaikai. Mums reikalingos ne tik vienodos vyrų ir moterų teisės, bet ir vienodos visų vaikų teisės. Švietimas ir mokymas prasideda ne mokykloje, bet gerokai anksčiau. Čia mes turime keisti savo mąstymą.

Daug dalykų aptariama šiame puikiame Piia-Noora Kauppi pranešime. Mes jam pritariame. Dėkojame pranešėjai.

 
  
MPphoto
 
 

  Amalia Sartori, PPE-DE frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, aš taip pat norėčiau pasveikinti Piia-Noora Kauppi ir padėkoti už pranešimą, kuriame tinkamai apibūdinama dabartinė padėtis Europos darbo rinkoje. Nors mes ne kartą turėjome galimybę svarstyti šį klausimą Moterų teisių ir lyčių lygybės komitete, Piia-Noora Kauppi pranešimas leido išryškinti ir nušviesti kitą klausimą – tai, kad Europoje moterų darbo užmokestis ir toliau išlieka mažesnis, t. y. skiriasi užmokestis už vienodą darbą, ir to negalima toleruoti.

Mokyklą baigiančių moterų skaičius yra didelis – 59 proc., ir moterų dalyvavimas darbo rinkoje labai išaugo ir moterų vieklos rezultatai yra labai geri. Vis dėlto aš manau, kad dar svarbiau yra tai, kad pranešime pabrėžiamos kai kurios ypatybės, kurios ir toliau apsunkina moterų dalyvavimą darbo rinkoje, ir tai vyksta praktiškai be jokio pagrindimo – ir prieštarauja europiniams įstatymams ir valstybių narių įstatymams, kurie draudžia skirtingus atlyginimus. Tai vyksta ne tik, kaip paprastai sakoma, Europos pietuose, bet ir visoje Europoje, net šiaurės valstybėse, net ten, kur tradiciškai pripažįstamas moterų dalyvavimas rinkoje ir institucijos šiandien yra labiau konsoliduotos ir turi didesnę įtaką.

Todėl atsižvelgiant į tuos klausimus, kuriuos kelia Piia-Noora Kauppi, ar tai būtų motinystės ir tėvystės išmokos, ar tėvystės atostogos visose valstybėse narėse, reikia tikėtis, kad tos išlaidos, nors jas iš dalies dengia įmonės, skatins darbdavius priimti į darbą mažiau moterų, ir tai savo ruožtu turėtų įtakos jų karjerai.

 
  
MPphoto
 
 

  Teresa Riera Madurell, PSE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, Komisijos nary, dėkodama pranešėjai už jos puikų pranešimą, aš norėčiau pirmiausia pabrėžti, kad 2007 m. Europos lyčių lygybės institucijų veiklai buvo būdinga suderinta veikla. Mūsų institucijų įsipareigojimai lyčių lygybei, kaip rodoma Europos Tarybos priimtame Lyčių lygybės pakte ir Moterų ir vyrų lygių galimybių gairėse, galiojančiose iki 2010 m., yra labai pagirtini.

Galima apgailestauti ir kritikuoti dėl rodiklių, kurie pateikiami pranešime ir, atsižvelgiant į praėjusių metų pranešimą, dėl to, kad nebuvo pasiekta pažangos vienodo mokesčio už tą patį darbą, apie kurį ką tik minėjo Amalia Sartori srityje. Darbo užmokesčio skirtumas Europos Sąjungoje ir toliau yra 15 proc.; ir tam, kad jis sumažėtų, ateityje turėtų būti dedama daugiau pastangų.

Teigiama informacija pranešime yra tai, kad šeši iš aštuonių milijonų darbo vietų, kurios buvo sukurtos Europos Sąjungoje nuo 2000 m. yra skirtos moterims, nors esama trūkumų dėl labai didelių amžiaus skirtumų, kurie taip pat turi būti taisomi.

Esminis pranešimo klausimas yra lygybės politikos priemonių, susijusių su demografiniais pokyčiais Europoje, reikšmė. Įrodyta, kad tose valstybėse narėse, kurios taiko politikos priemones, derinant privatų ir asmeninį moterų ir vyrų gyvenimą, yra aukštesnis gimstamumo lygis, didesnis moterų procentas darbo rinkoje ir didesnis užimtumas.

Susirūpinimą kelia ir tai, kad vyresnės moterys ir moterys, esančios vienos šeimoje, ir toliau išlieka asmenų, kurių socialinės atskirties rizika yra didžiausia, grupėje.

Pagaliau aš norėčiau nurodyti, kad, be pranešimo, būtų labai įdomu ir naudinga, jei į metines ataskaitas dėl moterų ir vyrų lygybės būtų įtraukti šalių kandidačių statistiniai duomenys, kurie būtų naudojami jų stojimo derybų metu.

 
  
MPphoto
 
 

  Anneli Jäätteenmäki, ALDE frakcijos vardu. – (FI) Pone pirmininke, ponios ir ponai, sveikinu Piia-Noora Kauppi parengus svarbų pranešimą.

Lyčių lygybė yra vienas pagrindinių ES principų, kaip teigia Komisijos narys Louis Michel, tačiau tai yra vienas pagrindinių kausimų „pasirodyti“ tokiose kalbose ir deklaracijose kaip šios. Realiai ES nėra labai suinteresuota moterų ir vyrų lygybe. Tai buvo akivaizdu ir Komisijos nario kalboje. Jis teigė, kad ES darys viską, kas įmanoma. Tai labai nekonkretu. Ką gali padaryti ES siekiant užtikrinti, kad direktyvos, kurias ji priėmė, dėl vienodo darbo užmokesčio ir daugelio kitų klausimų būtų įgyvendintos praktiškai?

Mano nuomone, ES turėtų suvokti, kad vyrų ir moterų padėtis Europoje turėtų būti vienoda. ES kalbama daug, tačiau daroma mažai, ir valstybės narės taip pat kalba daug, o daro mažai. Faktiškai šis klausimas niekaip neskatina žmonių, bent ES vadovų, veikti. Aš manau, kad tai yra taip pat teisinga darbo rinkos organizacijoms priimant sprendimus valstybėse narėse. Yra ir kitų svarbių dalykų. Į akis krenta ir tai, kad užmokesčio skirtumas valstybėse narėse vis dar yra 15 proc., ir mano atstovaujamoje valstybėje, pirmaujančioje lygybės srityje, deja, šis skirtumas yra 20 proc.

Aš manau, kad Komisijos narys ir pati Komisija pagaliau suvoks, kaip tai svarbu, ir kažką nuveiks siekiant įgyvendinti ES moterų ir vyrų lygybės principą. Šiandien tai lieka tiesiog tušti žodžiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda, Verts/ALE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, sveikinu pranešėją parengus gerą pranešimą. Jame esama daug klausimų, kuriuos aš norėčiau pažymėti, vis dėlto daugiausia dėmesio norėčiau skirti dviem, kurie man atrodo patys svarbiausi.

Pirmiausia aš pritariu tam, kad 2007 m. Komisijos ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama užimtumo klausimams, pavyzdžiui, dėl darbo užmokesčio skirtumo, taikinimo ir direktyvų dėl lyčių lygybės, turint omenyje tai, kad moterų ekonominė nepriklausomybė yra vienas iš moterų ir vyrų lygybių galimybių gairių prioritetų.

Visiška tiesa – kaip teigiama Komisijos pranešime – kad šešiose iš aštuonių milijonų darbo vietų, kurios buvo sukurtos Europos Sąjungoje, dirba moterys. Tai būtų teigiamas reiškinys, jei ne tai, kad dauguma naujų darbo vietų, kuriose dirba moterys, – tai darbas ne visą darbo dieną; neapsaugotos ir blogai apmokamos darbo vietos, kur atlyginimas nedidėja.

Pranešime taip pat nurodoma, kad pasiekta didelė pažanga mažinant atlyginimų atotrūkį: susirūpinimą turėtų kelti tai, kad vidutinis moterų darbo užmokestis yra 15 proc., o kai kuriose valstybėse ir 30 proc. mažesnis negu vyrų.

Kitas klausimas, kurį aš norėčiau pabrėžti, yra susijęs su moterimis, kurios dirba žemės ūkyje. Būtina gerinti šių moterų teisinę padėtį užtikrinant joms geresnę socialinę apsaugą ir didinant jų vaidmenį, propaguojant bendrą šeimos ūkio nuosavybę, užtikrinant galimybes gauti kreditą ir paveldėjimo teises.

Abiem šiems klausimams Komisija turėtų skirti ypatingą dėmesį. Konkrečiai ji turėtų skirti dvigubai daugiau jėgų tam, kad pasiektų didesnės moterų ir vyrų lygybės vienodų jų teisių ir galimybių požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Eva-Britt Svensson, GUE/NGL frakcijos vardu. – (SV) Pone pirmininke, leiskite padėkoti pranešėjai Piia-Noora Kauppi ir visiems kitiems, kurie padėjo rengti šį pranešimą. Didžiausia problema, kurią aš norėčiau pabrėžti, yra tai, kad pernelyg daug žmonių šiandien yra įsitikinę, kad mes turime vienodas galimybes. Kartais teoriškai tai yra tiesa, tačiau praktiškai galimybės yra nevienodos. Ši rezoliucija atkreipia dėmesį į tai ir pateikia gerų pasiūlymų, kas turi būti padaryta ir ką būtina padaryti dabar.

Šiame Parlamente aš taip pat ne kartą reikalavau ir pabrėžiau, kad visose srityse statistiniai duomenys turėtų būti suskirstyti pagal lytį. Tik tuomet, kai žinome faktus, galime reikalauti pokyčių. Jei mes negalime pagrįsti didelių skirtumų tarp lyčių, remdamiesi faktais, į juos nebus kreipiama dėmesio. Be to, žmonės nežino, kokie dideli šie skirtumai. Todėl aš norėčiau dar kartą pakartoti reikalavimą pateikiant statistinius duomenis skirstyti juos pagal lytį.

Aš taip pat aš norėčiau pagrįsti savo paties ir mano atstovaujamos politinės frakcijos susirūpinimą dėl moterų ir vyrų užimtumo skirtumų, kalbant apie mokamą darbą; mes visi žinome, kad darbą, už kurį nėra mokama, taip pat dirba moterys. Tuo pat metu mes matome, kad daugėja neužimtų darbo vietų moterims, mes taip pat matome, koks tai užimtumas. Dauguma naujų darbo vietų moterims yra nenuolatinis, mažai apmokamas darbas ne visą darbo dieną. Šią padėtį būtina baigti.

 
  
MPphoto
 
 

  Urszula Krupa, IND/DEM frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, pranešimas dėl moterų ir vyrų lygybės yra dar vienas įrodymas, koks svarbus yra vienodų teisių politikos priemonių vaidmuo. Moterys ir vyrai turi vienodas teises aktyviai dalyvauti visose viešojo gyvenimo srityse ir teisę įtvirtinti tai įstatymuose. Tačiau, deja, orumas užtikrinamas ne tik teisės aktuose, bet ir atitinkamu materialios, dvasinės ir emocinės paramos lygiu, ypač kuriant sveiką šeimos struktūrą.

Deja, šiuolaikinė propaganda nuvertina vedybų, šeimos ir motinos vaidmenį ir kelia kaltės jausmą toms mergaitėms ir moterims, kurios norėtų likti namie ir prižiūrėti vaikus. Vietoje to, kad būtų teikiama parama, teisinė apsauga, vietoje žmonos ir motinos, auginančios vaikus, vaidmens įvertinimo, į moteris vis dažniau žiūrima, kaip į objektą, formuojami nepagrįsti jų lūkesčiai, ir tai dar labiau sustiprina plačiai propaguojamas požiūris į kontracepciją, abortus, kraštutinis individualizmas, konfliktas tarp tėvų ir vaikų ir net pensinio amžiaus prailginimas, kuris sukelia protinį ir fizinį išsekimą.

Svarbu nuolat priminti žmonėms, kad lygybė, vienodos moterų ir vyrų teisės nereiškia, kad moterys yra tokios pačios kaip ir vyrai. Visos moterų maskulinizacijos formos, kai moterys konkuruoja su vyrais kiekviename lygmenyje, nuskurdina ne tik moteris, bet ir visą visuomenę ir iškreipia moteriškumo ir vyriškumo turtingumą ir vidinę prasmę.

Šiandien reikalingas ypatingas jautrumas tam, kad išvengtume veiksmų, kurie skiriasi nuo realių žmonių poreikių ir siekių ir įveikti individualizmą bei moralinį reliatyvizmą. Tai yra gyvybiškai svarbu, ypač kai nėra pagrindinės infrastruktūros ekonominiam augimui, kuris leistų kovoti su diskriminacija daugelyje gyvenimo sričių. Dėl šios priežasties vietoje indoktrinavimo ir suvienodinimo, kurie kuria konfliktą, socialinės organizacijos ir įstatymai turėtų mums padėti vykdyti mūsų pareigas. Dėl to aš prašau gerbti kiekvieno žmogaus orumą ir ne tik dėl vienodo užmokesčio, bet ir pagarbos tradicijoms, kultūrai, religijoms ir vertybėms, kurios yra svarbios nacionalinei ir kultūrinei tapatybei, praturtinančiai šiuolaikinę Europą, požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Lydia Schenardi, ITS frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, kolegos, pranešime, kurį mes svarstome šiandien, konstatuojami daugiausia akivaizdūs faktai. Jame mes randame tuos pačius statistinius duomenis apie užimtumą, darbo užmokesčio ir darbo pobūdžio skirtumus. Mes taip pat randame nesibaigiančius stereotipų apibūdinimus, kai kalbama apie diskriminaciją, kurią atspindi moterų nedalyvavimas tam tikruose darbo rinkos sektoriuose. Čia aš kalbu apie pažangias technologijas, mokslinius tyrimus ir inžineriją.

Vis dėlto pranešime esama akivaizdaus prieštaravimo. Kaip galima 17 dalyje džiaugtis globalizacija – jos teigiama įtaka moterų švietimui, rūpybai, sveikatai ir užimtumui, darbui namuose, pagal subrangos sutartis arba labai mažose įmonėse – ir kartu 18 straipsnyje pabrėžti neigiamą globalizacijos poveikį skurdo feminizacijai? Kurią pastraipą reikėtų rimtai vertinti?

Kitur pranešime rekomenduojamos europinės priemonės didinant informavimą netoleruoti seksistinių įžeidimų. Tačiau kas yra seksistinis įžeidimas? Ar Ségolène Royal, kuri dalyvavo paskutiniuosiuose Prancūzijos ministro pirmininko rinkimuose, buvo seksistinio įžeidimo auka, kai vienas iš socialistų partijos narių pasakė, kad ji nėra tinkamiausia kandidatė aukščiausiajam šalies postui? Ar tai buvo tiesiog kritika, o gal paprasčiausiai nuomonė?

Pavojinga grįsti įstatymus tokiomis sąvokomis kaip ši, kurių teisinis apibrėžimas yra negalimas. Be to, mes čia kalbame apie tai, kas yra iš esmės subjektyvu ir neracionalu.

 
  
MPphoto
 
 

  Jana Bobošíková (NI). – (CS) Ponios ir ponai, dar kartą mes nervinamės dėl statistinių duomenų, rodančių, kad nors moterys pasiekia geresnių rezultatų, jų darbo užmokestis yra maždaug 15 proc. mažesnis. Taip, egzistuoja stiklo lubos, ir vyrai, o ne moterys dažniausiai užima vadovaujančius postus. Stereotipai egzistuoja ir moterys pačios dažnai tampa jų aukomis. Mes norime tai pakeisti. Tačiau mano nuomonė yra tokia, kad jei mes norime ką nors pakeisti, turime pradėti čia.

Europos Parlamento ir Komisijos statistiniai užimtumo duomenys aiškiai rodo, kad vyrai yra didžioji dauguma, kai kalbame apie pareigas, kurios yra geriausiai mokamos. Labai aukštai kvalifikuotos moterys kalbininkės, turinčios trečiojo lygio universitetinį išsilavinimą, už savo darbą gauna sekretorės atlyginimą. Jų geriau apmokami vadovai daugiausia turi dviejų rūšių kvalifikaciją: jie yra vyrai ir jie čia yra jau ilgą laiką.

Ponios ir ponai, aš laikausi nuomonės, kad Europos institucijų rekomendacijos lyčių klausimais gali būti svarstomos rimtai tik tuo atveju, kai mes atliksime išsamią santykio tarp darbo užmokesčio sistemų ir asmens išsilavinimo bei efektyvumo analizę ir kai bus peržiūrėtos žmogiškųjų išteklių valdymo ir apmokėjimo sistemos. Kol to nebus, piliečiai į mus žiūrės kaip į žmones, kalbančius apie vandenį, ir geriančius vyną.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Panayotopoulou-Kassiotou (PPE-DE). – (EL) Pone pirmininke, mes pažymime 50-ąsias Suvienytos Europos steigimo sutarties metines ir 50 metų pažangos užtikrinant vyrų ir moterų lygybę. Jos kulminacija yra susijusi su šio požiūrio įgyvendinimu visose Europos Komisijos veiklos ir pilietinės visuomenės dialogo srityse.

ES valstybių narių politikos priemonėse ir veikloje ir toliau išlieka paslėpta vyrų ir moterų nelygybė. Mums reikalinga neigiamų aplinkybių, kurios sukelia šią nelygybę, analizė ir vertinimas. Mano kolegos Piia-Noora Kauppi pranešime nurodomi veiksmai kovojant su daline moterų diskriminacija.

Aš ypač norėčiau pabrėžti priemones skatinant vienodą vyrų ir moterų dalyvavimą ir remiant šeimą, kaip pagrindinį ekonominės plėtros, gerovės ir sanglaudos ES veiksnį. Lyčių lygybė turėtų būti naudinga toms moterims, kurios savanoriškai norėtų likti namuose ilgą ar trumpą laiką ir auginti vaikus, slaugyti senelius ir globos reikalaujančius asmenis. Dėl to, kad šios moterys nedirba, jos neturėtų būti diskriminuojamos pensijų ir socialinės rūpybos srityje.

Komisijos nary, aš esu labai nusivylusi Graikijos moterų padėtimi. Anot spaudos pranešimų, jūs turėjote pradėti pažeidimų procedūrą prieš mano valstybę dėl lanksčių amžiaus sąlygų, kurios taikomos moterims. Kodėl mes negalime anksčiau suteikti teisės į pensiją dukterims ir moterims mainais į tai, ką jos suteikė savo šeimoms?

Lygybei – taip, Komisijos nary, bet ne pusiausvyrai. Valstybės narės, ES ir socialiniai partneriai gali pasinaudoti naujai sukurtu Europos šeimų aljansu: skatinti geriausią patirtį ir pažangų požiūrį į šeimą. Šitaip bus atsižvelgiama į nacionalines politikos priemones ir skatinama lyčių lygybė.

ES demografinė padėtis reikalauja, kad vyrams ir moterims būtų suteiktos vienodos galimybės. Dėl tėvystės atostogų turėtų būti persvarstyta atitinkama direktyva, dėl kurios susitarė Komisija ir socialiniai partneriai, ir jūs, Komisijos nary, pažadėjote, kad šis persvarstymas įvyks 2008 m.

Tačiau reikalingi ir privataus sektoriaus įsipareigojimai priimant į darbą jaunas moteris ir atleidžiant iš darbo jaunas motinas. ES produktyvumas ir plėtra, Komisijos nary, reikalauja sukurti mechanizmą šios rūšies diskriminacijai stebėti. Mes manome, kad jūs nedelsiant imsitės veiksmų.

 
  
MPphoto
 
 

  Lissy Gröner (PSE). (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, aš galiu užtikrinti, kad mūsų socialistų frakcija pritaria Piia-Noora Kauppi visais klausimais, kurie nurodomi jos pranešime. Pranešimas dėl lyčių lygybės buvo priimtas vienodų galimybių visiems metais, be to, mes taip pat pažymime lygybės politikos Europos Sąjungoje penkiasdešimtmetį. Jei nebus daroma tam tikro spaudimo ir reikalai nesikeis moterys nebepasitikės Europos Sąjunga.

Taip pat buvo paskelbta, kad 2007 m. bus steigiamas Europos lyčių lygybės institutas. Kokia yra padėtis formuojant tarybą? Čia priimant sprendimus turi teisę pasisakyti ir mūsų Parlamentas. Ar vyksta pasirengimas ir institutas Vilniuje pradės veiklą iki metų pabaigos?

ES neišnaudojo savo kompetencijos vienodo darbo užmokesčio srityje – tai idėja, kurią kelia daugelis mano moterų kolegių. Aš manau, kad padėtis, kai moterys už darbą gauna 15 proc. mažesnį atlyginimą negu vyrai, yra skandalinga. Švedija yra vienintelė valstybė, kurioje padėtis yra geresnė, ir šis rodiklis tėra 10 proc. Mano atstovaujamoje Vokietijoje jis yra 26 proc., ir aš manau, kad mes toliau negalime to toleruoti. Šiuo atveju Komisija turėtų rasti drąsos daryti spaudimą valstybėms narėms.

Profesinio ir šeimos gyvenimo derinimas: Vladimiras Špidla ėmėsi priemonių šioje srityje. Aš džiaugiuosi. Mes pritariame tam, kad tėvams taip pat turėtų tekti tam tikras krūvis. Čia didesnė atsakomybė turėtų tekti įmonėms. Būtent todėl mūsų frakcija pradėjo europinę paramos kampaniją.

Mes norime, kad būtų atliekamas kokybinis ir kiekybinis priemonių, kurios vykdomos, pavyzdžiui, naudojant struktūrinių fondų lėšas, vertinimas. Įvykę klausymai Regioninės plėtros komitete parodė, kad iki šiol visiškai neatsižvelgiama į tai, kad moterys ES lėšomis naudojasi gerokai mažiau negu vyrai. Todėl kitas pagrindinis mūsų reikalavimas yra lyčių lygių galimybių biudžetas.

Komisija pranešė apie priemones dviejose srityse: teisinių priemonių įgyvendinimą kovojant su daugialype diskriminacija ir kovą su smurtu prieš moteris. Mes šiandien vos palietėme šį klausimą, tačiau tai labai svarbus klausimas, kurį ateityje būtina spręsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Siiri Oviir (ALDE). – (ET) Aš norėčiau padėkoti pranešėjai už tai, kad ji dar kartą iškėlė svarbų klausimą. Aš nemanau, kad šiuo pranešimu mes veržiamės pro atviras duris. Galbūt durys ir atviros, tačiau jei virš mūsų yra stiklo lubos, šį klausimą ateityje mes turėsime spręsti dar daug kartų.

Savo kalboje aš norėčiau atkreipti dėmesį į du klausimus. Ypač, atsižvelgiant į tai, kad abiejų lyčių vienodų galimybių politika yra svarbi ekonominės plėtros priemonė.

Nepaisant vienodų teisių de jure visose Europos Sąjungos valstybėse, egzistuoja galios ir ekonominių, socialinių ir kultūrinių išteklių vyrų ir moterų nelygybė de facto. Tai yra vyraujančių papročių ir jų įtakos nevienodam šeimos atsakomybės pasidalijimui tąsa ir sudaro sunkumų daugeliui moterų derinant darbą ir šeimos gyvenimą. Tenka pasakyti, deja, kad tai yra demokratijos trūkumo europiniu lygiu įrodymas.

Vienodas abiejų lyčių dalyvavimas priimant sprendimus yra pagrindinė demokratijos sąlyga, todėl dabar aš pasakysiu porą pastabų dėl sprendimų priėmimo visose gyvenimo srityse. Liberalai teigia, kad sėkmę lemia žmonių teisė patiems priimti sprendimus. Vis dėlto laisvė rinktis galima tik jei moterys ir vyrai turi vienodas galimybes rinktis. Tam, kad vyrai ir moterys, aš kartoju, vyrai ir moterys galėtų tinkamai derinti darbą ir šeimą, mums reikalingos geros kokybės vaikų priežiūros įstaigos, palanki šeimai darbo aplinka, ir paramą užtikrinanti teisės sistema.

Be to, svarbu tobulinti teisinę ir neteisinę bazę ir didinti visuomenės informavimo lygį. Tai tinka ir pasenusiam mąstymui, kitaip tariant, moterys turi keistis ir pačios priimti sprendimus; tik tuomet galėsime kalbėti apie tokią visuomenę, kurioje atstovaujama ir atsižvelgiama į abiejų lyčių interesus, t. y. tikrai demokratinę visuomenę.

 
  
MPphoto
 
 

  Hiltrud Breyer (Verts/ALE). (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, Piia-Noora Kauppi, ponios ir ponai, šiais metais mes šventėme 50-ąsias ES steigimo metines ir galime apžvelgti 50 metų gaires siekiant moterų ir vyrų lygybės. Vis dėlto 2007 m. Komisijos ataskaita dėl lyčių lygybės yra karti piliulė. Ji rodo, kad daugelyje sričių tik kalbama apie lyčių lygybę, tačiau ji nėra įgyvendinama tikrovėje.

Šiandien mes girdėjome cituojamus statistinius duomenis, iš kurių matyti, kad esama didelių užimtumo skirtumų tarp vyrų ir moterų, ir daugelyje valstybių narių, išskyrus keletą, moterų nedarbas yra didesnis. Beveik viena iš trijų moterų dirba ne visą darbo dieną. Mes žinome, kad moterys vis dar nepakankamai atstovaujamos galios ir vadovaujančiuose postuose. Padėtis, kai vidutinis darbo užmokesčio skirtumas yra 15 proc., o Vokietijoje – iki 27 proc., yra tiesiog skandalinga

Aš taip pat džiaugiuosi, kad Komisija sprendžia privalomų tėvystės atostogų tėvams klausimą. Akivaizdu, kad šeimos ir darbo derinimas yra vienas Komisijos darbotvarkės klausimų. Tačiau kitose ES lygybės politikos srityse Komisija laikosi neutralios pozicijos. Aš taip sakau, nes iš Komisijos mes neišgirdome apie jokias politines iniciatyvas išskyrus dėl anksčiau minėtų tėvystės atostogų tėvams.

Buvo minimas Lyčių lygybės instituto ir smurto prieš moteris klausimai. Ką daro Komisija sprendžiant darbo užmokesčio klausimą? Aš girdžiu tik retoriką. Mes privalome veikti kur kas aktyviau, skiriant biudžeto lėšas lyčių klausimams spręsti, tarp jų formuojant lyčių lygių galimybių biudžetą, apie kurį kalbama metų metais, tačiau kur rodikliai? Todėl aš norėčiau prašyti Komisiją siūlyti drąsius įstatymus tam, kad ES ir vėl pirmautų lyčių lygybės srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Kartika Tamara Liotard (GUE/NGL). – (NL) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti ir pagirti Piia-Noora Kauppi už jos pranešimą, tačiau ir išsakyti pora pastabų Komisijai. Komisija nuolat, kaip, pavyzdžiui, šiandien kalba apie lyčių lygybę, tačiau iki šiol jai nepavyko gerų norų paversti konkrečiais veiksmais. Vietoje to, kad būtų mažinama lyčių nelygybė, kovojama su moterų skurdu ir padedama spręsti kasdienius moterų klausimus jų padėtis Komisijos politikos priemonėmis dažnai tik bloginama.

Geras pavyzdys čia yra „lankstumo ir užimtumo saugumas (angl. – „flexicurity“) – priemonės, kurios nustato lankstesnius įstatymus netekus darbo. Jei Komisijos žaliojoje knygoje pateikti pasiūlymai būtų įgyvendinti, nukentėtų būtent moterys, kurios pernelyg dažnai dirba pagal trumpalaikes sutartis, kaip laikini darbuotojai ir ne itin gerai apmokamą darbą. Būtent moterys patiria sunkumų dėl pensijų, sveikatos išlaidų ir šeimos priežiūros ir mokamo darbo derinimo. O ką daro Komisija? Vietoje to, kad užtikrintų apibrėžtumą, kuris nors šiek tiek palengvintų moterų, kurių dauguma yra darbuotojos, būklę, Komisija siūlo dar didesnį neapibrėžtumą.

Šis pranešimas dėl moterų ir vyrų lygybės rodo, kad pagrindiniai skirtumai išlieka 2007 m. Tam turėtų būti teikiamas gerokai didesnis prioritetas – žodžiais ir darbais. Lyčių lygybė turėtų būti tiesiogiai integruojama į visas Komisijos politikos priemones. Aš manau, kad apgailėtina, kad mes turime nuolat Komisijai tai priminti.

 
  
MPphoto
 
 

  John Whittaker (IND/DEM). – Pone pirmininke, iš šio pranešimo aš matau, kad šioje programoje numatoma leisti mūsų pinigus skatinant informavimą apie lyčių lygybę, kištis į verslo sprendimus priimant į darbą ir versti įmones siūlyti lankstesnes darbo sąlygas ir dosnias atostogas, tačiau niekur nematau jokio šalutinių poveikių vertinimo. Nenorima suprasti, kad šis socialinis eksperimentas yra pasmerktas nesėkmei.

Paprasčiausia logika yra ta, kad jei moterys darbe kainuos brangiau, tuomet į darbą bus priimama mažiau moterų, nepaisant taisyklių, kurios draudžia darbdaviams priimant į darbą nurodyti lytį. Visi įstatymai, skirti išvengti moterų arba pagyvenusių asmenų arba mažumų diskriminacijos, turi nepageidaujamą poveikį ir sumenkina tuos, kurie to būtų pasiekę ir be įstatymų pagalbos.

Visos mūsų darbo vietos moterims ar vyrams priklauso nuo gerovės, kurią užtikrina ekonomika. Dauguma darbo vietų sukuriama smulkiajame versle. Skirtingai negu šiame Parlamente, realiame smulkiajame versle dirba moterys ir vyrai, kurie teikia produkciją ir paslaugas, už kurias žmonės pasiryžę mokėti. Ši lyčių lygybės manija yra tik vienas būdų kištis į smulkųjį verslą. Jei mes ir toliau didinsime verslo išlaidas ir apribojimus į darbą bus priimama mažiau žmonių ir mažiau jiems mokama. Galiausiai mes būsime lygesni, tačiau visi būsime mažiau turtingi – ir moterys, ir vyrai.

 
  
MPphoto
 
 

  Jerzy Buzek (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, aš norėčiau pasveikinti Piia-Noora Kauppi. Mes visi norime padidinti gimstamumą Europoje ir pagerinti demografinę padėtį. Jei tai pavyktų, ir tai turi pavykti, tai reikštų, kad daugybė moterų, ypač jaunų moterų bent jau kuriam laikui paliktų darbo rinką. Tai yra problema, nes daugelyje Europos vietų jau dabar trūksta darbuotojų.

Pavyzdžiui, Europoje trūksta maždaug 700 000 mokslininkų. Nepaisant to, Europoje vos vienas iš keturių gydytojų ir tik viena iš dešimties profesorių yra moteris. Taip yra Europoje, kur daugiau moterų negu vyrų turi aukštąjį išsilavinimą. Tai reiškia, kad jos yra gerai pasirengusios akademiniam darbui, tačiau pertraukia šį darbą ir daugiau į jį nebegrįžta.

Kiekviename sektoriuje lengvatos ir galimybės darbe, siūlomos moterims, turi būti skirtingos. Pavyzdžiui, švietimo srityje galima pritaikyti paprastus veiksmus. Pirmiausia galimybė dirbti akademinį darbą namuose. Antra, labai patogios ir prieinamos vaikų priežiūros įstaigos pačiuose institutuose ir universitetuose. Trečia, vyrų ir moterų vaikų priežiūra. Ketvirta, galimybė gauti akademinį laipsnį motinystės atostogų metu. Pagaliau penkta, užtikrinti, kad vyrai ir moterys gautų tą patį atlyginimą už tą patį darbą.

Europa negali sau leisti, kad išsilavinusios ir kvalifikuotos moterys prarastų akademinius metus tik todėl, kad jos turi gimdyti vaikus. Laimei, šioje srityje kai kas jau daroma.

UNESCO, kartu su L’Oréal keletą metų vykdė projektą moterims akademiniame sektoriuje. Mes matysime rezultatus, labai gerus šio projekto rezultatus, parodoje, kuri veiks nuo kito pirmadienio, spalio 1 d., Europos Parlamente Briuselyje, pirmame aukšte priešais KBC banką. Aš norėčiau visus pakviesti joje apsilankyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE). – (PT) 2005 m. savo pranešime dėl Lisabonos strategijos lyčių perspektyvos aš nurodžiau įvairias Europos moterų diskriminacijos formas.

Po daugelio diskusijų ir konferencijų, trukusių dvejus metus, daugelio pranešimų ir studijų, ar kas nors pasikeitė? Kokios pažangos buvo pasiekta dėl darbo užmokesčio tarp vyrų ir moterų skirtumo, moterų dalyvavimo sprendimų priėmimo procese arba dėl vyrų ir moterų darbo, šeimos ir privataus gyvenimo derinimo? Nors kai kuriose valstybėse narėse buvo pasiekta pažangos, deja, europiniu lygiu mažai kas pasikeitė.

Darbo užmokesčio skirtumas ir toliau yra maždaug 15 proc. ir moterų dalyvavimas sprendimų priėmimo procese padidėjo tik maždaug 1 proc. Moterys ir toliau skiria tris kartus daugiau laiko šeimos reikalams negu vyrai. Vis dėlto dabar daugiau moterų studijuoja universitetuose. Moterys vis labiau įsitvirtina, tačiau vis dar esama daugelio diskriminacijos formų, ypač joms tapus motinomis ir daugiausia būtent dėl šios priežasties. Galbūt todėl gimstamumo lygis yra toks žemas. Moterys migrantės ir pabėgėlės, moterys, priklausančios etninėms mažumoms, pagyvenusios moterys, moterys su negalia – visos šios moterų grupės susiduria su dviguba diskriminacija.

Mums reikalingi geresni įstatymai, pavyzdžiui, tokie, kurie buvo patvirtinti Ispanijoje ir Portugalijoje, tačiau būtina laikytis ir jau esamų įstatymų, ypač reklamos srityje, ir nutraukti moterų žeminimą reklamoje ir masinės informacijos priemonėse. Norint keisti įstatymus, būtina keisti požiūrį. Turi būti mažiau žodžių ir daugiau darbų.

 
  
MPphoto
 
 

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, vienodų galimybių moterims ir vyrams klausimas vis dar svarbus ES. 2006 m. mažai kas pasikeitė. Moterų darbo užmokestis ES išlieka 15 proc. mažesnis negu vyrų. Moterys, grįžtančios į darbo rinką arba darančios karjerą, vis dar patiria didelių sunkumų.

1975 m. Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų, skirtų vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo taikymui, suderinimo nėra įgyvendinta. Valstybės narės nerodo politinės valios spręsti lyčių lygybės ir integravimo darbo vietoje klausimus. Todėl aš sutinku su pranešimo pasiūlymu, kad Komisija turėtų atlikti studiją, kaip valstybės narės įgyvendina Bendrijos įstatymus lygybės srityje, ir imtis tinkamų veiksmų tuo atveju, jei jie nėra įgyvendinami.

Kalbėdama apie integraciją darbo vietoje aš norėčiau pabrėžti tinkamos patirties ir jos sklaidos reikšmę, ypač didinant moterų galimybes dalyvauti politikoje ir politinių sprendimų priėmimo procese. Lietuva, kuriai aš atstovauju, čia turi patirties. Komisija ir veiksmingas Europos socialinio fondo naudojimas gali prisidėti prie šios patirties sklaidos.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Aš neatstovauju radikaliam feminizmui, tačiau nemanau, kad demokratijos sąlygomis neturėtų būti atsižvelgiama į žmogaus lytį, todėl aš džiaugiuosi šiuo Piia-Noora Kauppi pranešimu savo iniciatyva ir jį palaikau.

Profesinės karjeros ir šeimos atsakomybės pusiausvyros klausimas yra labai svarbūs ir taip pat apima motinystės, vaikų priežiūros ir tėvystės atostogas. Atsižvelgdami į pasikeitusias sąlygas globaliame pasaulyje mes turėtume labiau, taip pat ir Europos Parlamento lygiu, skatinti valstybes nares modernizuoti šias sistemas. Dėl jaunų šeimų iniciatyvos – valstybėms narėms galbūt būtų naudinga svarstyti klausimą dėl išmokų motinystės atostogoms bent 12 mėnesių mokant 100 proc. atlyginimo ir tėvystės atostogoms bent 24 mėnesius mažiausiai 50 proc. atlyginimo, kai moterys arba vyrai nuolat prižiūri savo vaikus.

Motinystės arba tėvystės laikotarpis teisinėje kalboje vadinamas atostogomis nepaisant to, kad ne tik motinos, bet ir psichologai, gydytojai, sociologai ir daugelis kitų ekspertų sutinka su tėvais, kad motinystės arba tėvystės atostogos visiškai nėra atostogos. Aš manau, kad atėjo laikas pakeisti terminus, kai kalbama apie motinystę ir tėvystę, ir vadinti motinystės atostogas tikslesniu terminu. Kai aktyvaus darbo pertrauka baigiasi, būtina palengvinti nekliudomą motinų ir tėvų grįžimą į darbo rinką tęsiant jų profesinę karjerą.

Aš manau, kad svarbu pabrėžti mokymo poreikį tėvystės atostogų metu sprendžiant pasikeitusius užimtumo klausimus ir konsoliduojant svarbiausias žinių sritis, kaip, pavyzdžiui, verslumas ir mokslinio ir technologinio požiūrio taikymas. Šiuo požiūriu regionuose taip pat galėtų būti naudojamos struktūrinių fondų lėšos. Aš manau, kad mūsų visuomenė turėtų daug labiau vertinti motinystę ir tėvystę. Tėvams tenka labai atsakingas vaidmuo formuojant visuomenę: vaikai, kuriuos jie augina, kurs būsimą Europą.

Tuo pat metu šios priemonės padėtų daugeliui moterų ne tik auginti vaikus, bet ir tęsti akademinę karjerą.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Hedh (PSE). (SV) Pone pirmininke, Komisijos nary, jaučiuosi šiek tiek prislėgtas kalbėdamas dėl pranešimo apie nelygybę Europos Sąjungoje 2007 m. Būtų geriau, jei to nereikėtų. Tai turėtų būti akivaizdu ne tik atsižvelgiant į tai, kad dauguma ES gyventojų yra moterys. Deja, tai yra būtina. Manoma, kad itin svarbu, kad visur dalyvautų vyrai, kad vyrai užtikrintų rezultatą. Kitaip žaidimas laikomas pralaimėtu. Čia pora kamuolių į vyrų daržą: moterų užimtumą būtina didinti. Joms turėtų būti užtikrinta užimtumo visą darbo dieną teisė ir dalinio užimtumo galimybė. Būtina mažinti darbo užmokesčio skirtumą. Ar tikrai moterys Europos Sąjungoje yra vertos 15 proc. mažiau negu vyrai? Valdyme, politikoje ir pramonėje turi dalyvauti daugiau moterų. Tėvams turėtų tekti didesnė atsakomybė namuose ir šeimoje užtikrinant jiems tėvystės atostogų, tarp jų ir vaikų labui, galimybę.

Yra labai daug svarbių dalykų, kurių Parlamentas ragina imtis Komisiją ir valstybes nares. Tikėkimės, kad jie mus išgirs ir imsis veiksmų!

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE-DE). – (SK) Aš nuoširdžiai sveikinu Piia-Noora Kauppi parengus puikų pranešimą, kuris yra glaudaus visų Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto narių bendradarbiavimo rezultatas.

Pranešėja labai tinkamai pabrėžė vyrų ir moterų lygybės politikos įgyvendinimo Lisabonos strategijoje reikšmę. Vienas iš Lisabonos strategijos tikslų yra dirbančių moterų skaičiaus ir užimtumo didinimas. Vis dėlto mes niekaip negalime viešai pripažinti neoficialaus darbo, kurį atlieka moterys, kuris nėra mokamas. Daug moterų dirba savanorišką darbą, užtikrindamos kartų solidarumą, ir kuria toleruojamas sąlygas socialiniams ryšiams. Tačiau šis neoficialus darbas nėra mokamas. Mes nenorime to pripažinti, nes nėra akivaizdžiai matomi finansiniai srautai. Mano požiūriu, ši logika yra tam tikra moterų diskriminacijos forma. Aš manau, tikroji Realpolitik būtų tuomet, jei Vladimiras Špidla pripažintų neoficialų neatlyginamą moterų darbą. Tai taip pat išspręstų daugelį mažumų, apie kurias mes ką tik kalbėjome, klausimų.

Siekiant pažangos Europoje ir pasaulyje mums padėtų asmenys ir institutai, siūlantys matematinius ir statistinius modelius ir priemones politikos priemonių klausimams spręsti. Tarp jų yra Gary Beck, Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje, kurį mes keletą kartų minėjome.

Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, aš pasinaudojau šia galimybe atkreipti dėmesį į realios vyrų ir moterų lygybės klausimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). – (PL) Pone pirmininke, atėjo laikas, kai valstybės narės turėtų imtis ryžtingų priemonių ir atsisakyti pasenusių elgesio ir sprendimų priėmimo modelių, ypač administravimo srityje skiriant daugiau dėmesio lyčių klausimui visose politikos priemonėse.

Požiūrio į vyrus ir moteris skirtumai vis dar egzistuoja. Pavyzdžiui, jie lemia mažas nėščių moterų ir jaunų motinų pajamas ir diskriminaciją. Nors tai, kad nuo 2000 m. 6 iš 8 milijonų Europos Sąjungoje sukurtų naujų darbo vietų dirba moterys, yra daug žadantis ženklas, darbo užmokesčio skirtumas tarp vyrų ir moterų Europos Sąjungoje vis dar vidutiniškai yra 15 proc., o kai kuriose valstybėse – iki 30 proc.

Nepriimtina, kad moterys tik dėl motinystės, kuri yra abiejų tėvų pareiga, darbo rinkoje būtų traktuojamos kitaip negu vyrai, ir tai vėliau turėtų neigiamos įtakos jų karjerai, pajamoms, o dar vėliau – pensijoms. Lyčių stereotipai turi būti įveikti ir būtent dėl šios priežasties aš pritariu pasiūlymui sanglaudos politikos sistemoje sukurti biudžeto eilutę priemonėms, kuriomis būtų siekiama skatinti vienodų galimybių ir politinių strategijų poveikio moterų gyvenime mokslinių tyrimų finansavimą.

Aš norėčiau širdingai pasveikinti Piia-Noora Kauppi už jos puikų pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE). – (RO) Pone pirmininke, ponios ir ponai, aš manau, kad atėjo laikas tinkamai finansuoti Sutartyje apibūdinamus kilnius tikslus, pavyzdžiui, kovojant su lyčių diskriminacija Europos Sąjungoje arba siekiant vienodo moterų ir vyrų darbo užmokesčio.

Pranešimas, kurį mes aptariame, yra viena galimybių Europos Sąjungos biudžeto priemonėmis siekti lyčių lygybės. Jį sudaro struktūriniai ir sanglaudos fondai, kurie leistų moterims paprasčiau pasinaudoti Europos lėšomis. Mūsų turimais duomenimis įvykus paskutiniajai Europos Sąjungos plėtrai moterys iš regioninės ir sanglaudos politikos fondų turėjo gerokai mažiau naudos, ir tai turėtų būti ištaisyta.

Vis dėlto nepakanka analizuoti tik regioninius ir sanglaudos politikos fondus, nors jų dalis Sąjungos biudžete – beveik 36 proc. – verčia mus siekti, kad kuo daugiau moterų galėtų šiomis lėšomis pasinaudoti.

Mes taip pat turime žinoti, kaip vykdomos tradicinės Europos Sąjungos lyčių politikos programos, pavyzdžiui, PROGRESS, „Daphne“ arba EQUAL. Nors šiais metais visai programai PROGRESS ir 5 skyriui, skirtam lyčių lygybei, bus skiriamos papildomos lėšos, biudžeto eilutė, skirta lygybei 2008 m., lyginant su ankstesniaisiais metais yra santykinai mažesnė.

Programa „Daphne“ kovai su smurtu buityje iki šiol pasiekta gerų rezultatų, ir Europos Komisija, tai pastebėjusi, rekomendavo padidinti jos biudžetą lyginant su 2007 m. Lyginant su Komisijos preliminariais biudžeto projekto pasiūlymais Taryba sumažino šioms abiem programoms ir programai EQUAL skiriamas lėšas. Be to, Taryba pasiūlė 7,5 proc. sumažinti lėšas naujajam lyčių institutui, o tai yra visiškai nepagrįsta Europos institucijai, kuri tik pradeda darbą.

Deja, mes ir toliau pastebime, kad Taryba neturi politinės valios įgyvendinti Europos lygių galimybių strategiją skirstant biudžetą. Dėl to Parlamentas, kaip viena biudžeto institucijų, turėtų kompensuoti šį deficitą ir užtikrinti Europos Sąjungos lyčių politikos nuoseklumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Esther De Lange (PPE-DE). – (NL) Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti pranešėjai už puikų ir suderintą pranešimą. Apsvarstyta labai daug klausimų. Kaip moterų teisių komiteto ir Žemės ūkio komiteto narė, aš pirmiausia turėčiau reikšti susirūpinimą moterų padėtimi žemės ūkyje.

Pirmiausia stebina tai, kad moterys, dirbančios žemės ūkio sektoriuje, yra tarsi nematomos. Moterys dirba tik 40 proc. visų žemės ūkio darbų, tačiau daugelis oficialių statistinių duomenų, tarp jų Eurostatas, Komisijos nary, fiksuoja moteris tik kaip darbuotojas arba darbdaves. Juose neatsižvelgiama į ūkyje dirbančius sutuoktinius, net jei šios moterys daugelyje šeimos ūkių Šiaurės vakarų Europoje sudaro didžiausią darbuotojų kategoriją. Jų indėlis į verslą yra didžiulis ir jos taip pat dažnai padeda plėsti verslą ūkyje ir kaime. Todėl aš raginu Eurostatą įtraukti šią moterų grupę į oficialią statistiką. Aš raginu Komisiją atsižvelgti į šią didelę moterų, dirbančių fizinį darbą, kategoriją formuojant savo politikos priemones.

Be to, būtent ši dirbančių partnerių kategorija kai kuriose valstybėse narėse praktiškai susiduria su kasdieninėmis problemomis, pavyzdžiui, nustatant pensijų teises, socialinę apsaugą, stabdant veiklą, skyrybų ir nedarbingumo arba motinystės atostogų atvejais, nors norėčiau pasakyti, kad Nyderlanduose imtasi veiksmų taisyti šią padėtį. Norėčiau atkreipti Komisijos dėmesį į projektą „Je verdiende loon“ („Jūs turite tokią teisę“), vykdomą mano šalyje iš ESF lėšų, kuriuo siekiama išryškinti kliūtis, su kuriomis susiduria šie partneriai. Aš tikiuosi, kad Komisija atsižvelgs į šias išvadas rengiant ateities politiką, taip, kad šių moterų darbu mes ir išsaugotume stiprų Europos žemės ūkį ir gyvybingą kaimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Petre (PPE-DE). – (RO) Pone pirmininke, brangūs kolegos, nuo 2000 m. 6 milijonai iš 8 milijonų naujų darbo vietų yra skirtos moterims. Mes net galime galvoti, kad iš tikrųjų atėjo lygybės arba pozityvios moterų diskriminacijos lyčių santykiuose metas. Vis dėlto mes negalime to pasakyti, nes 6 milijonai šių naujų darbo vietų to nepatvirtina.

Mes iš tikrųjų negalime spręsti senėjimo ir demografinių klausimų, su kuriais šiandien susiduria Europa ir valstybės narės, jei moterų darbo vietos yra neapsaugotos, ne visą darbo dieną arba blogai apmokamos. Užmokesčio skirtumas Europoje yra 15 proc. moterų nenaudai.

Valstybės narės, tarp jų ir Rumunija, kuri nėra išimtis, turės ir toliau investuoti į švietimą be lyčių stereotipų, įgyvendinti aiškias politikos priemones, kurios leistų moterims ir vyrams suderinti šeimos ir asmeninį gyvenimą.

Aš norėčiau pasveikinti pranešėją parengus nepaprastai gerą pranešimą ir manau, kad mums reikalingas lyčių lygybės gairių metinių rezultatų vertinimas; mums taip pat reikalingas galutinis susitarimas tokiais klausimais, kaip motinystė, tėvystės atostogų išlaidos, pensijų teisių individualizacija ir socialinė apsauga bei mokesčių sistemos.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Pone pirmininke, pirmiausia leiskite man pasakyti, kad Komisija reiškia susirūpinimą tais pačiais, kaip ir kalbėtojai, klausimais. Kai kurie iš jų – praktiškai visi – ragina imtis priemonių, kurias Komisija jau vykdo.

Kaip jūs žinote, Komisijai teko Bendrijos įstatymų dėl Bendrijos lyčių lygybės įstatymų perkėlimo į nacionalinę teisę ir stebėjimo užduotis. Iš esmės tai apima pažeidimų procedūrų inicijavimą, įsitikinus, kad valstybė narė į valstybių narių teisę tinkamai neperkėlė vienos iš direktyvų arba kai pilietis pateikia skundą dėl netinkamo direktyvos perkėlimo arba vykdymo. Dėl direktyvos dėl moterų ir vyrų lygybės pažeidimo procedūrų 2007 m. balandžio mėn. buvo išsiųsta 18 laiškų. Komisija šiuo metu studijuoja atsakymus, o gruodžio mėn. tikimasi sprendimo dėl pagrįstos nuomonės.

Leiskite man trumpai apibūdinti keletą konkrečių klausimų. Dėl Europos lyčių lygybės instituto Vilniuje steigimo spalio mėn. posėdžiavo valdyba ir šiuo metu yra samdomas direktorius.

Grįžtant prie darbo užmokesčio skirtumo iniciatyvų daugelis kalbėjusių narių pabrėžė darbo užmokesčio ir atlyginimų klausimus – ir, žinoma, visiškai teisėtai. Mūsų atsakymas dėl šio klausimo yra pateiktas komunikate. 2008 m. Komisija atliks galiojančio teisės akto analizę siekiant nustatyti, ar jis yra tinkamas ir ką būtina keisti.

Dėl moterų kaimo vietovėse – žemės ūkyje savarankiškai dirbančios moterys jau yra įtrauktos į Direktyvą  86/613/EEB. Komisija ką tik pradėjo studijuoti šį įstatymą, norėdama įvertinti, ar jis yra veiksmingas ir ką jame būtina pakeisti.

Pagaliau labiau ideologinis klausimas, į kurį aš vis dėlto norėčiau atsakyti, yra susijęs su lankstumo ir užimtumo saugumo užtikrinimu. Lankstumo ir užimtumo saugumo tikslas – didinti lankstumą darbo rinkoje – nedidinant nesaugumo, tuo pat metu sudarant sąlygas didesniam pasirinkimui ir suteikiant darbuotojams papildomas priemones prisitaikyti, pavyzdžiui, per mokymą arba geriau derinant asmeninį ir darbo gyvenimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – (FR) Prašom atleisti, Louisai Micheli. Tai yra sistema, kurią mes šiuo metu Parlamento veiklos reforma norėtume pakeisti.

Būtų visiškai netinkama, jei – gerbiant Komisijos narį ir visus diskusijoje dalyvavusius Parlamento narius –diskusija baigtųsi tokiu triukšmu prieš pat balsavimą.

Atsiprašau, Komisijos nary.

 
  
MPphoto
 
 

  El Presidente. − Diskusija baigta.

Aš atsiprašau kalbėtojų, kuriuos man teko nutraukti, tačiau manau, kad jiems skirtas laikas nėra pagrįstas. Mūsų svarstymuose neturėjo būti šių vienos minutės pertraukų, nes jos nepadeda diskusijoms. Vis dėlto kitas klausimas, kurį mes netrukus spręsime, yra diskusijos dėl parlamento procedūrų reformos dalis.

Netrukus įvyks balsavimas.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Gurmai (PSE), raštu. – (HU) Manau, kad, siekiant užtikrinti lyčių lygybę, būtina surinkti išsamią, sistemingą ir objektyvią informaciją, tarp jų dėl prieigos prie Bendrijos statistinių duomenų, kurie būtų kuo platesni ir naujesni. Šiuo požiūriu aš taip pat manau, kad čia itin svarbios metinės Komisijos ataskaitos, kuriose apibūdinama vyrų ir moterų padėtis.

Bendrija daug padarė, kad būtų išplėstas lyčių lygybės teisinis pagrindas, tačiau, kokie buvo praktiniai šio darbo rezultatai, yra kitas klausimas. Metinėje ataskaitoje tam tikra prasme atsakoma į šį klausimą. Aš manau, kad labai svarbu sistemingai stebėti praktinę pažangą siekiant moterų ir vyrų lygybės gairėse numatytų strateginių tikslų 2006–2010 m., tikrinant, ar valstybės narės įgyvendino įstatymus praktiškai, ir apžvelgiant lyčių klausimo integravimą į Bendrijos politiką ir įvairių projektų poveikį lyčiu aspektu.

Kadangi Europos Sąjungos ateitis daugiausia priklauso nuo to, kiek moterų turės darbą, mes turime skirti konkretų, išsamų dėmesį moterų dalyvavimui darbo rinkoje ir jį mobilizuoti, šalinant kliūtis, kurios trukdo moterims rasti darbą, daryti karjerą arba derinti darbo ir šeimos gyvenimą ir svarstyti nepalankioje padėtyje esančių (migrantų, etninių mažumų, vienišų motinų) moterų padėtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Joseph Muscat (PSE), raštu. – (MT) EB sutarties 141 straipsnyje teigiama, kad „Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų taikomas principas už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį.“

Tai yra labai svarbus principas ir mes turime užtikrinti, kad jis būtų įgyvendintas kiekvienoje valstybėje.

Aš manau, kad atėjo laikas žengti dar vieną žingsnį.

Maltoje buvo keletas atvejų, kai įvairiems asmenims – moterims ir vyrams – buvo mokamas skirtingas darbo užmokestis pagal skirtingą sistemą, nepaisant to, kad jie atliko tą patį darbą. Šis skirtingas užmokestis pagrįstas biurokratiniais kriterijais, pavyzdžiui, tuo, kada šie asmenys pradėjo dirbti.

Jei ši diskriminacija atsiranda tarp dviejų moterų ir dviejų vyrų, EB sutartis, griežtai ją interpretuojant, nėra pažeidžiama.

Panaši padėtis akivaizdi ir visuomeniniame sektoriuje, ir kitur.

Dėl šios priežasties būtina, kad Komisija ir valstybių narių vyriausybės imtųsi naujų iniciatyvų užtikrinant, paprasto principo taikymą: vienodas darbo užmokestis už vienodą darbą, kad ir kas tu būtum.

 
  
  

PIRMININKAVO: Hans-Gert PÖTTERING
Pirmininkas

 
Teisinė informacija - Privatumo politika