Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2065(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0290/2007

Debatai :

PV 27/09/2007 - 4
CRE 27/09/2007 - 4

Balsavimas :

PV 27/09/2007 - 9.8
CRE 27/09/2007 - 9.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0423

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2007 m. rugsėjo 27 d. - Strasbūras Tekstas OL

14. Paaiškinimai dėl balsavimo
PV
  

Pranešimas: M.-H. Descamps (A6-0296/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Milan Gaľa (PPE-DE). – (SK) Dėkoju už man suteiktą žodį ir dėkoju, Marie-Hélène Descamps, už jūsų pranešimą, kuriuo siekiama užtikrinti skaitmeninių bibliotekų Europos Sąjungoje proceso pažangą.

Aš balsavau už siūlomą dokumentą, nes turimų knygų, filmų įrašų, garso ir vaizdo įrašų skaitmeninimas šiuo metu yra pernelyg lėtas ir išskaidytas. Aš manau, kad daugiau dėmesio būtina skirti nacionalinėms iniciatyvoms koordinuoti ir visų pirma – apsaugoti skaitmeninę medžiagą. Būtina skirti pakankamai dėmesio skaitmeninių kopijų apsaugai europiniu lygmeniu. Knygos arba filmo skaitmeninės kopijos sukūrimas nebūtinai yra jos ilgalaikio saugojimo garantija.

Visa skaitmeninė medžiaga – skaitmeninis darbas arba originali skaitmeninė medžiaga – turėtų būti saugomi taip, kad būtų prieinami. Mūsų skaitmeninės apsaugos patirtis yra nedidelė. Nesant nuoseklios strategijos, paprasčiausias skaitmeninimas gali sumažinti investicijų vertę.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už labai gerai vertinamą mano kolegės Marie-Hélène Descamps pranešimą dėl Europos skaitmeninių bibliotekų užtikrinant visuotinę mūsų kultūrinio ir mokslinio paveldo prieigą visomis Europos kalbomis.

Rašydamas aš norėčiau atiduoti duoklę buvusiam Prancūzijos Prezidentui Jacquesui Chiracui, kuris kartu su kitais penkių Europos Sąjungos valstybių vadovais 2005 m. balandžio mėn. ėmėsi šio projekto iniciatyvos. Aš džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas siunčia ženklą Komisijai, kad šis projektas būtų laikomas prioritetiniu. Aš taip pat džiaugiuosi, kad atsiranda įvairių galimų veiklos sprendimų: pavyzdžiui, visų Europos skaitmeninių bibliotekų darbo koordinavimas, viešoji prieiga ir įvairių suinteresuotų sektoriaus dalyvių, pavyzdžiui, rašytojų, leidėjų ir knygynų bendradarbiavimas.

Tai yra priemonė, kuri nusipelno mūsų paramos, nes ji padeda įveikti informavimo trūkumą ir šitaip skatina demokratiją, taiką ir gerovę. Šaunuolė Marie-Hélène Descamps!

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šis pranešimas yra susijęs su 2006 m. rugpjūčio mėn. 24 d. Europos Komisijos rekomendacija, kurioje valstybės narės raginamos koordinuoti pastangas siekiant europinės sinergijos skaitmeninimo srityje ir siūlant kurti Europos skaitmeninę biblioteką bendros daugiakalbės Europos kultūrinio paveldo prieigos forma. 2006 m. lapkričio 13 d. Taryba vieningai priėmė šias rekomendacijas.

Europos Parlamentas pritarė rekomendacijai, tačiau pateikė keletą išaiškinančių pasiūlymų, turint galvoje, kad gali kilti daug sunkumų, pavyzdžiui, organizuojant kultūrinę medžiagą koncepciniu ir techniniu požiūriu, įvairiais etapais ir atsižvelgiant į potencialą, kurį suteikia tekstinė medžiaga, neapsaugota autorių teisių.

Nors mes galime turėti abejonių dėl įvairių Europos Parlamento rezoliucijos pasiūlymų, mes balsavome už koncepciją, nurodydami poreikį ginti autorių teises, apsaugoti kalbinę ir kultūrinę įvairovę, siekti solidarumo ir ekonominės ir socialinės sanglaudos ir užtikrinti, kad įdomi idėja netaptų dar vienu diskriminacijos ir socialinės atskirties šaltiniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. − (SV) Darbų, saugomų autorių teisių, biblioteka tai puiki idėja, pernelyg gera, kad įsikišus ES ją sugadintume. Todėl balsuodamas aš susilaikysiu. Gera idėja (+), ES su savo biurokratija jai trukdys () = susilaikau.

 
  
  

Pranešimas: Tomáš Zatloukal (A6-0326/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už puikų mano kolegos Tomášo Zatloukalo pranešimą savo iniciatyva dėl Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumo ir teisingumo, kurio projektas buvo parengtas atsiliepiant į Europos Komisijos komunikatą.

Visą gyvenimą trunkantis švietimas ir mokymas yra itin svarbūs, kaip ir tikslas nustatyti visą gyvenimą trunkančio mokymo kvalifikacijų sistemą Europoje, kuri supaprastintų švietimo kvalifikacijų pripažinimą ir leistų aiškiai ir skaidriai pereiti iš vienos mokymosi galimybės į kitą. Aš taip pat pritariu patikimu matavimu pagrįstam švietimo ir mokymo sistemų vertinimui.

Investicijomis į visą gyvenimą trunkantį švietimą ir mokymą skatinama socialinė sanglauda ir sudaroma galimybė asmenims gauti reikalingus įgūdžius, kuriuos jie galėtų veiksmingiau pritaikyti esant įvairiems jų gyvenimo pokyčiams. Aš pritariu visiems pranešimo pasiūlymams dėl įvairių švietimo lygių: ikimokyklinio, pradinio, vidurinio, universitetinio ir profesinio.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Mes balsavome prieš šį pranešimą, net jei pastebėjome keletą teigiamų jo dalių, nes mes nesutinkame su pagrindiniais argumentais ir kai kuriomis pozicijomis dėl tolesnio švietimo arba mokesčio už mokslą ir manome, kad klausimai dėl nepalankioje padėtyje esančių grupių negali būti sprendžiami tiesiog teikiant finansines lengvatas, pavyzdžiui, tokias, apie kurias buvo skelbiama Portugalijai. Tai nėra būdas mažinti universitetinio švietimo prieigos nelygybę.

Net atsižvelgdami į pranešėjo argumentus, kad švietimas turi įtakos ekonomikos augimui, „nes didina jos žmogiškąjį kapitalą ir novatorišką galią“ ir laikydamiesi požiūrio, kad didinant švietimo ir mokymo veiksmingumą metinė asmenų ir visuomenės investicijų grąža siekia iki 8 proc., mes matome, kad kai kurios valstybės daug prarastų, jei ryžtingai neinvestuotų į tolesnį švietimą, kuris yra prieinamas visoms gyventojų grupėms.

Anot naujausių tyrimų, 75 milijonai ES piliečių – kitaip tariant 32 proc. visos darbo jėgos – neturi pakankamo išsilavinimo. 2010 m. tik 15 proc. visų naujų darbo vietų galės užimti asmenys, kurie yra kilę iš mažiausiai pasiturinčių visuomenės sektorių. Iš čia poreikis užtikrinti visiems vienodą švietimo prieigą.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Šio Parlamento daugumai būtina nuolat priminti, kad švietimo politika Europos Sąjungoje yra nacionalinė prerogatyva.

Šiame Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto pranešime nurodoma, kad daugelį klausimų turėtų spręsti ES institucijos, kurios su jais neturi visiškai nieko bendra. Pavyzdžiui, 12 pranešimo projekto dalyje teigiama, „kad ES lygmeniu būtina atlikti daugiau ikimokyklinio švietimo tyrimų, ypač susijusių su ankstyvais ir tikslingais veiksmais norint nustatyti praktinius metodus, kuriais būtų galima pasiekti norimą poveikį“.

Teksto projekto 48 dalyje teigiama: „[Europos Parlamentas] mano, kad siekiant, jog ES veiksmai būtų tikslingesni, būtina plėtoti procesą, paremtą valstybių narių reguliariai pateikiamais pranešimais, taip pat nepriklausomų veikėjų atliekamais patikrinimais, siekiant nustatyti ES švietimo ir mokymo sistemų efektyvumą, ypatingą dėmesį atkreipiant į tai, kad mokiniai įgytų esminių įgūdžių ir kad būtų siekiama teisingumo“.

Visa tai yra bandymas kištis į valstybių narių kompetencijos sritis. Kaip paprastai, į šalį atidedamas subsidiarumo principas ir dėl to nukenčia institucijų konkurencija. Todėl mes balsuosime prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) Pone pirmininke, aš balsuoju už Tomášo Zatloukalo pranešimą dėl Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumo ir teisingumo.

Profesinio rengimo ir mokymo politikos priemonės turi didelį teigiamą poveikį ekonominei ir socialinei plėtrai, subalansuotam augimui ir socialinei sanglaudai. Mažas efektyvumas ir nevienoda prieiga yra susiję su didelėmis paslėptomis išlaidomis – mažesnėmis mokesčių pajamomis, didesniais reikalavimais sveikatos apsaugai ir paramai iš visuomenės lėšų, taip pat išlaidomis, susijusiomis su dažniau pasitaikančiu asocialiu elgesiu.

2000 m. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos išvadose švietimo vaidmuo Europos ekonomikos augimui ir visuomenės vystymuisi yra laikomas svarbiausiu.

Šiame pranešime pateikiamos idėjos, kaip sugrąžinti veiksmingą mokslą į pradines ir vidurines mokyklas ir universitetus.

Taip pat svarbus pranešimo kreipimasis, raginantis valstybių narių vyriausybes vykdyti ilgalaikį švietimo prioritetų planavimą nacionaliniu ir vietos lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. − (SV) Pranešime yra daug gerų idėjų, kaip mažinti socialinę atskirtį, ir kt., tačiau paskui kalbama apie mokestį už universitetinį mokslą, kuris yra finansinių paskatų dalis! O pats blogiausias dalykas yra „veiksmingumas“, „konkurencingumas“ ir „aukštesni veiklos standartai“. Kodėl pamirštamas kūrybingumas, gebėjimas kritiškai mąstyti ir nepriklausomas mąstymas? ES norėtų, kad mokyklos taptų konformistų, kurie tik vartotų ir gamintų, gamyklomis. Laimei, ES negali turėti įtakos švietimui, ir tegu taip bus ir ateityje. Aš balsuosiu prieš pranešimą.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos: RC-B6-0357/2007

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). – (PL) Pone pirmininke, nepaisant to, kad 129 šalys panaikino mirties bausmę, šios bausmės taikymo mastas pasaulyje kelia didelį nerimą. Tik 2006 m. mirties bausmė buvo įvykdyta 1 591 žmogui, mažiausiai 3 861 asmuo šiuo metu yra nuteistas mirties bausme. Europos Sąjunga šioje srityje pirmauja. Mirties bausmės uždraudimas yra svarbiausias žmogaus teisių klausimas ES santykiuose su kitomis šalimis tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, JT. Šį politinį įsipareigojimą atitinka finansinė parama projektams, kurie įgyvendinami pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių iniciatyvą. Be to, mirties bausmės panaikinimas yra laikomas narystės Europos Sąjungoje ir Europos Taryboje sąlyga.

Todėl tenka dar labiau apgailestauti dėl to, kad Europa nešvęs pasaulinės dienos prieš mirties bausmę spalio 10 d. dėl Lenkijos vyriausybės opozicijos. Aš norėčiau pareikšti apgailestavimą, kad pozicija, kurios laikosi Lenkijos vyriausybė, kuri yra rinkiminės strategijos dalis, pakenks Lenkijos įvaizdžiui tarptautinėje arenoje ir visoje Europos Sąjungoje jos vertybių požiūriu. Tarybos sprendimo dėl mirties bausmės moratoriumo ir bendros rezoliucijos, kurią Sąjunga pasiūlytų kitoje JT Generalinės Asamblėjos sesijoje, idėja nusipelno visų mūsų paramos.

 
  
MPphoto
 
 

  Marcin Libicki (UEN). – (PL) Pone pirmininke, norėčiau pasakyti, kad aš balsavau prieš rezoliuciją dėl mirties bausmės. Aš norėčiau pabrėžti, kad valstybėje, kuriai aš atstovauju, Lenkijoje, mirties bausmė buvo panaikinta prieš 19 metų.

Tačiau vienas dalykas yra nepritarti mirties bausmei, o kitas – remti fundamentaliuosius aboliucionistus, kurie prieštarauja bet kokiai bausmei asmenims už jų nusikaltimus įsitikinimų, kad žmogus nėra atsakingas už savo veiksmus, pagrindu. Aš esu įsitikinęs, kad žmonės yra atsakingi už savo veiksmus, jie turėtų už juos atsakyti ir turėtų būti už juos baudžiami, nes jų valia yra laisva.

Fundamentaliųjų aboliucionistų įsitikinimas, kad žmonių valia nėra laisva ir todėl jie negali būti baudžiami, yra iš esmės pagrįstas panieka žmonijai ir yra neigiamas Prancūzijos revoliucijos palikimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Mirties bausmė pažeidžia pagrindinę teisę visiems – teisę gyventi!

Nėra jokių tyrimų, įrodančių, kad mirties bausmė turi atgrasantį poveikį. Mirties bausmė yra nehumaniška, barbariška ir absoliučiai nepateisinama ir yra ne kas kita kaip kerštas. Todėl nuolatinių Europos Sąjungos pastangų dėl mirties bausmės atsisakymo kaip narystės ES sąlygos priežastis yra visiškai suprantama.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Pagal Portugalijos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnio 2 dalį mirties bausmė netaikoma jokiomis aplinkybėmis.

Kaip jau ne kartą sakėme, mes sutinkame su tuo, kad 62-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje būtų pateiktas pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl visuotinio mirties bausmės moratoriumo – moratoriumo, kuris akivaizdžiai yra remiamas 95 šalių – kaip žingsnio siekiant visiško mirties bausmės panaikinimo.

Milijonai vyrų ir moterų visame pasaulyje norėtų panaikinti mirties bausmę ir vis daugiau valstybių nustato jai moratoriumą arba visiškai jos atsisako savo vidaus teisinėje sistemoje. Kaip mes nurodėme anksčiau, šis veiksmas reikštų civilizacinę pažangą, kurią svarbu išplėsti į kitas šalis. Mūsų iniciatyva šiuo požiūriu gali būti naudinga.

Šitaip mes jungiame savo balsą su tais, kurie siekia ir norėtų užbaigti smurto, mirties nuvertinimo, agresijos ir karo kultūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. (PT) Mirties bausmės panaikinimas pasaulyje būtų aiškus žmonijos pažangos ženklas. Žinoma, vyksta kitokie baisumai, pavyzdžiui, šalyse, kur šaudoma nenustačius žmogaus kaltės, tačiau mirties bausmės taikymas filosofiniu požiūriu atspindi tam tikrą mūsų visuomenės būklę, kurios neturėtų būti. Todėl pasiūlymas dėl mirties bausmės moratoriumo nusipelno visų mūsų paramos ir ES valstybių narių įsipareigojimų. Šiuo požiūriu pasaulinė diena prieš mirties bausmę leistų „nepatogiai pasijusti“ toms šalims, kurios ją taiko ir šiuo požiūriu būtų naudinga.

Dėl europinės dienos prieš mirties bausmę – man atrodo, kad tai yra bandymas švęsti tai, ko iš tikrųjų Europoje nėra, tuo pat metu ji kelia kitus klausimus, dėl kurių požiūris taip pat nesutampa. Dėl šios priežasties aš abejoju šios iniciatyvos nauda.

Galiausiai aš norėčiau, kad ši gyvybės šventumo kultūra būtų išplėsta į kitas sritis ir kitais klausimais, kur gyvybės apsauga taip pat būtų civilizacijos ženklas.

 
  
  

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: RC-B6-0362/2007

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Arlette Carlotti (PSE), raštu. – (FR) Džiaugiuosi Europos Parlamento įsipareigojimu dislokuoti Europos pajėgas Čade ir Centrinės Afrikos Respublikoje siekiant užbaigti smurtą prieš civilius gyventojus ir sukurti sąlygas savanoriškai grįžti šimtams tūkstančių pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų. Jau dabar konfliktas Darfūre išplito už nacionalinių sienų, tačiau jei artimiausiomis dienomis nebus dislokuotos mišrios Jungtinių Tautų ir Afrikos Sąjungos pajėgos, smurto plitimo į kaimynines valstybes sustabdyti bus neįmanoma.

Dėl to saugumo atkūrimui ir taikinimui regione Europos pajėgos yra itin svarbios. Jos pasieks savo tikslus, tačiau tik jei visos konflikto šalys taps taikdarėmis. Dėl to būtina laikytis bent dviejų sąlygų, dėl kurių aš primygtinai reikalauju parengti rezoliuciją. Pirmiausia pajėgos turėtų būti neutralios ir nešališkos. Antra, jų sudėtyje turėtų būti tam tikroje pusiausvyra: Prancūzija neturėtų manyti, kad ji gali tampyti už virvučių – ir Nicola Sarkozy pozicija šiuo požiūriu nekelia pasitikėjimo.

Drauge su kitais prancūzų socialistų Parlamento nariais aš ypač norėčiau, kad Afrikos ir Europos interesai būtų prioritetas teritorijoje, už kurią atsakinga Prancūzija.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Junilistanas mano, kad siųsti taikdarių pajėgas į konfliktų sritis valstybėms arba tarpvyriausybinėms organizacijoms reikalingi JT įgaliojimai. Iš principo mes neprieštaraujame tam, kad valstybės narės susivienytų ir siųstų karius vadovaujantis taikos palaikymo mandatu, su sąlyga, kad operacija bus vykdoma po JT, o ne ES vėliava.

Tačiau neramina tai, kad padėtis Čade ir Centrinėje Afrikos Respublikoje yra naudojama kaip pretekstas ES ambicijoms kurti karines Europos Sąjungos pajėgas. Užsienio ir saugumo politika yra ir turėtų būti laikoma griežtai nacionaliniu klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Nėra abejonių, kad ši operacija, kurios apimtis yra aiškiai karinė, ir vykdoma JT globoje, siekiama konsoliduoti Europos sąjungos BUSP (EEPP) intervencinę, militaristinę strategiją.

Ši karinė operacija bus ES Europos saugumo ir gynybos politikos, kitaip tariant, jos militarizavimo, atstovaujant pagrindinių ES galių interesams, vadinamojo „patikimumo“ ir veiklos efektyvumo išbandymas.

EP dauguma patvirtina šios karinės operacijos „įgaliojimus“ iš ES pusės, kurie apima „galios naudojimą“ – kaip tai numatyta JT Chartijos  VII skyriuje – Afrikos regione. Tai yra intervencija, apimanti karinį „dalyvavimą“ siekiant neokolonialistinių tikslų, tikras karas, vykdomas sudėtingame regione, kur atstovaujama svarbiems interesams, susijusiems su didžiulių energijos išteklių kontrole.

Tikros priežastys, lemiančios šį didelį pagrindinių ES galių – būtent Prancūzijos – „susidomėjimą“ regionu, yra tiesiogiai susijusios su regiono perspektyva, kuri rodo, kad čia esama didelių naftos ir kitų gamtinių išteklių rezervų.

Kongas, Čadas ir Centrinės Afrikos Respublika. Kas toliau?

 
  
MPphoto
 
 

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. − Britų konservatorių delegacija remia koordinuotą strategiją JT globoje, sprendžiant Darfūro ir kaimyninių regionų klausimą rytų Čade ir Centrinės Afrikos Respublikoje, tarp jų dėl humanitarinės paramos ir tarptautinių perkeltųjų asmenų ir pabėgėlių apsaugos. Tačiau ji iš principo prieštarauja pačiai „EEPP operacijos“ sąvokai ir nebūtinoms, nenaudingoms ir skaldančioms ES pastangoms dalyvauti kariniuose veiksmuose. Todėl mes balsavome prieš rezoliuciją.

 
  
  

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: RC-B6-0363/2007

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Aš balsavau už rezoliuciją dėl Birmos, tačiau turiu rimtų abejonių dėl neįpareigojančio jos pobūdžio. Mes turime pagirti Indiją už jos paramą reformoms Birmoje ir taikyti rimtas priemones prieš Kiniją, kuri blokuoja Jungtinių Tautų įgaliojimus pradėti derybas su karine chunta. Kinija yra viena iš didžiausių diktatūrų rėmėjų.

Kadangi Sąjunga jau seniai pritaikė sankcijas, Birmos ekonomika dabar yra priklausoma nuo Kinijos. Todėl aš prašau Sąjungos imtis veiksmų taikyti sankcijas prieš Kiniją, jei šalis nepasmerks chuntos. Jei mes norime rimtai ginti visuotines žmogaus teises ir demokratiją, mes neturime dvejoti. Kinija labai didelį dėmesį skiria geriems prekybos santykiams su Europa ir mes norime, kad mūsų vertybės būtų gerbiamos. Demokratijos apsauga gali prieštarauti ekonominiams Europos investuotojų interesams Kinijoje, tačiau tai yra laikina padėtis. Jei norime, kad prekyba būtų teisinga, būtina laikytis savo pozicijų ir nepasiduoti.

Aš apgailestauju dėl kairiosios pakraipos narių delsimo šiuo klausimu pirmadienio posėdyje, jiems mėginant blokuoti balsavimą dėl bendros rezoliucijos: tarsi jie apgailestautų, kad Vakarų Europos parama padėjo nuversti komunistinį režimą Rytų Europoje 1968 m.

 
  
MPphoto
 
 

  Mario Borghezio (UEN). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, mes įtikinamai balsavome už šią rezoliuciją, tačiau Europa turi nuveikti daugiau. Aš jums parašiau laišką, pone pirmininke, prašydamas pakviesti budistų vienuolių delegaciją į Europą, kuriai galbūt vadovautų dvasinis vadovas Dalai Lama, tačiau Briuselio valdžios institucijos ir Belgijos vyriausybė gėdingai pakluso Kinijos diktatui.

Briuselio valdžios institucijų klausimu aš buvau nustebintas, pone pirmininke, kad jūs iš savo pusės aiškiai nepasmerkėte neteisingų ir sąmoningų Briuselio institucijų veiksmų kai kurių Parlamento narių atžvilgiu. Kova už laisvę nėra tik budistų vienuolių kova, tai kova visų tų, kurie dalyvauja demokratiniuose protestuose, pavyzdžiui, prieš Europos islamizaciją! Tyla Europos Parlamente yra gėdinga, kai Europos Parlamento nariai, kaip Johan Vanhecke, Mario Borghezio išreiškė paramą Europos laisvei! Gėda!

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Mario Borghezio, išskirtinai, aš jums dabar atsakau. Mes ėmėmės veiksmų ir aš norėčiau pakartoti, kad jokiomis aplinkybėmis mes neleisime uždrausti lankytis Europos Parlamente svarbiems asmenims, kurie to norėtų. Tai aiškiai pasakė Europos Parlamento pirmininkas. Dalai Lama yra visuomet laukiamas Europos Parlamente.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Howitt (PSE). – Pone pirmininke, šiandien šiame balsavime Europos Parlamentas reikalauja leisti Jungtinių Tautų pasiuntiniui nevaržomai dalyvauti Birmoje vykstančioje krizėje, atšaukiant šios šalies sprendimą neišduoti jam vizos. Negalima dėti moralinio lygybės ženklo tarp atsisakymo išduoti vizą Birmos generolams ir teisėtam tarptautinės bendruomenės atstovui. Aš pritariu vakarykščiam Prancūzijos raginimui įšaldyti aktyvus Birmoje. Tačiau įšaldyti nereiškia atsisakyti investicijų, o tikslinės sankcijos, kurių reikalauja šis Parlamentas, nebus įgyvendintos, jei nebus išimti aktyvai, ir tai taip pat tinka Prancūzijos bendrovėms, pavyzdžiui, „Total“ ir „Elf“. Pagaliau mes raginame ne tik apsaugoti, bet ir išreikšti solidarumą su protestuotojais. Jei tai šafraninė revoliucija, mes tikimės, kad ji bus taiki, ir žmogaus teisių ir demokratijos vardan mes tikime, kad ji bus sėkminga.

 
  
MPphoto
 
 

  Francesco Enrico Speroni (UEN). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, aš nedalyvavau balsavime dėl Mianmaro, nes manau, kad nepaisant gerų mūsų norų šios šalies valdžios institucijoms mūsų balsavimas neturės absoliučiai jokios įtakos.

Tačiau aš norėčiau pažymėti, kad protestai Mianmare vyko keletą dienų be jokių didelių problemų, o mūsų sostinėje Briuselyje taikinga demonstracija buvo išsklaidyta jėga jai neprasidėjus. Atidžiau pažvelkime į mūsų teisių pažeidimus, mūsų laisvę protestuoti Europoje prieš spręsdami klausimus kitų namuose!

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. (PT) Pastarieji įvykiai Birmoje akivaizdžiai įrodo, jei šie įrodymai čia reikalingi, kad demokratija (ir tai, ką ji reiškia, ypač jos esminė prielaida – t. y. laisvė) yra visų tautų siekis. Idėja, kad demokratija nėra suderinama su kai kuriomis tautomis arba geografiniais regionais, yra didelis melas, kurį sunkiai pagrįstų net labiausiai savim patenkinta realpolitik.

Vis dėlto aišku, kad vien tik mūsų pareiškimai negali pagreitinti šios demokratinės revoliucijos pergalės. Ignoruoti tai, kad Kinija ir Rusija šiuo ir kitais atvejais vykdo užsienio politiką, kuri yra visiškai nesuderinama su vertybėmis, kurias išpažįstame mes, europiečiai, ir mūsų sąjungininkai, būtų rimta klaida.

Demokratijos plėtra yra labai svarbi taikai pasaulyje ir paramai demokratiniams judėjimams, mes privalome kartu su mūsų sąjungininkais siekti vertybių, kuriomis mes tikime.

Pagaliau aš esu įsitikinęs, kad šiuo ir kitais atvejais svarbu įvertinti geopolitinę regiono realybę tam, kad nebūtų bandoma įtvirtinti netinkamą pasaulio tvarką.

 
  
  

– Pranešimas: Lasse Lehtinen (A6-0294/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už savo kolegos suomio Lasse‘o Lehtineno pranešimą savo iniciatyva dėl užsienio paslaugų teikėjų įsipareigojimų.

Metas skatinti priemonių, kurios padėtų galutinai sukurti paslaugų vidaus rinką, įgyvendinimą sukuriant vienodą užsienio paslaugų teikėjų įsipareigojimų sistemą, siekiant tolesnės vieningos bendrosios rinkos plėtros. Itin svarbu, kad ne tik vartotojams, bet ir įmonėms – ypač MVĮ, kaip užsienio paslaugų pirkėjams ir pardavėjams, – būtų užtikrintas didesnis teisinis apibrėžtumas ir paprastesnės procedūros ir mažinamos išlaidos.

Aš pritariu idėjai, nurodytai pranešime, kad nebūtų daroma skirtumo tarp visuomeninių ir privačių paslaugų teikėjų, jiems vienodai taikant vartotojų apsaugos direktyvas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Mes balsavome prieš šį pranešimą, nes, naudojant tokius argumentus kaip „vartotojų apsauga“ ir „teisinis neapibrėžtumas“ juo iš esmės bandoma suteikti dar vieną paskatą dar labiau liberalizuoti jau ir šiaip liberalizuotą paslaugų rinką, ypač viešųjų paslaugų srityje, kaip visiškai aiškiai nurodoma galutinėje rezoliucijoje.

Jei būtų siekiama taip reikalingos vartotojų apsaugos, turėtų vykti dar platesnė diskusija apie tai, kas lemia tokį žemą vartotojų apsaugos lygį ir „teisinį neapibrėžtumą“ – t. y. rinkos liberalizavimą, paslaugų privatizavimą, neužtikrintą užimtumą ir darbuotojų bei vartotojų gyvenimo sąlygas. Būtent šios priemonės, patvirtintos „vieningos rinkos“ ir „konkurencijos taisyklių“ vardan, sumenkino teises ir apsunkino svarbiausių paslaugų prieigą.

Todėl daryti išvadą, kad būtina įgyvendinti ir įtvirtinti šias politikos priemones siekiant vartotojų apsaugos, ne tik neteisinga, bet ir klaidinga, ypač kai Komisija pranešė apie savo norą peržiūrėti ir suderinti įvairias galiojančias nuostatas, susijusias su vartotojų teisėmis.

Veiksminga vartotojų apsauga reiškia šių politikos priemonių atsisakymą ir aukštos kokybės visuomeninių paslaugų plėtrą užtikrinant orų darbą ir orią darbo jėgą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau už Lasse‘o Lehtineno pranešimą dėl užsienio paslaugų teikėjų ir pritariu veiksmams, kuriais siekiama didinti vartotojų pasitikėjimą šioje srityje. Paslaugų sektorius sudaro beveik 70 proc. ES BVP ir nuolat auga. Nepaisant to, vartotojų pasitikėjimas užsienio paslaugomis išlieka žemas ir atitinkamai nėra visiškai išnaudojamas vidaus rinkos potencialas. Mano frakcija mano, kad vartotojų pasitikėjimą labiausiai padidintų aiškiai nustatyti paslaugų teikėjų įpareigojimai ES siekiant tinkamai apsaugoti ES vartotojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. − (SV) Paslaugų direktyva yra neaiški ir nepatogi, o jos įgyvendinimas atiduotas Teisingumo Teismui, kurio sprendimų negalima nepaisyti. Dabar mes turime pranešimą, kuriame aiškiai teigiama: jokių naujų įstatymų paslaugų sektoriuje. Tai yra gerai ir tai leistų išvengti bet kokios tolesnės žalos. Be to, yra pasiūlymų leisti vartotojams kolektyviai kelti tarptautines bylas ir užtikrinti tam tikrą įmonių atsakomybės reguliavimą. Dėl to aš balsavau už, nepaisant raginimo dėl naujų „iniciatyvų“, t. y. įstatymų ES lygmeniu, kurie nėra būtini. Be to, aš galiu balsuoti prieš juos, kai jie mums bus pateikti ...

 
  
  

– Pranešimas: Kathalijne Maria Buitenweg (A6-0278/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (SK) Netoleruotina, kad ES būtų diskriminuojama asmens kilmės arba religijos pagrindu.

Kai kuriose ES valstybėse narėse reiškiami sentimentai įrodo, kad diskriminacija yra dar dažnas reiškinys. Mes turime diskriminavimą ir laipsnišką slovakiškai kalbančių gyventojų asimiliacijos Vengrijoje pavyzdį keičiantis patiems įvairiausiems politiniams režimams – fašistiniams, komunistiniams, socialistiniams ir dešiniesiems – kur šiuo metu liko tik 37 000 iš 500 000 1920 m. slovakiškai kalbėjusių piliečių.

Kita vertus, piliečiai, migruojantys į ES valstybes nares, turėtų ne kurti naujus etninius darinius, bet visiškai integruotis ir laikytis laisvės ir demokratijos principų juos priimančioje šalyje. Kai kurie kolegos iš Britanijos neseniai man minėjo, kad taikioje demonstracijoje piliečiai ant marškinėlių buvo užsirašę: „ne britas, o musulmonas“.

ES direktyvos perkėlimas į nacionalinę valstybių narių teisę turi atitikti pačius aukščiausius standartus, ir būtų teisinga, kad iš valstybių narių būtų reikalaujama pranešti apie antidiskriminacines nuostatas, kai kurie piliečiai apie jas nieko nežino ir šiuo požiūriu turi menką teisinę nuovoką.

 
  
MPphoto
 
 

  Koenraad Dillen (ITS). – (NL) Pone pirmininke, šiuo Kathalijne Maria Buitenweg pranešimu Europos Parlamentas renkasi labai pavojingą kryptį ir aš kartu su savo frakcija balsavau prieš. Mes manome, kad dėl teisės traukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn vadinamoms už lygybės įgyvendinimą atsakingoms institucijoms ir dėl įrodinėjimo pareigos bylinėjantis ir dėl kitų diskriminacijos požiūriu ginčytinų klausimų neabejotinai bus pradėta raganų medžioklė prieš žmones, kurie laikosi kitokio, kritinio požiūrio. Nes šis dokumentas būtent tai ir reiškia. Europai reikalinga nauja inkvizicija prieš tuos, kurie atsisako priimti jos dogmas ir prieš kultūrų įvairovę. Tai neturi nieko bendra su diskriminacijos prieš mažumas atsisakymu; kalbama apie kruopščiai parengtą politinio korektiškumo įteisinimą.

Jeigu mes norime kovoti su realia diskriminacija, mes turėtume spręsti musulmonų bendruomenės moterų Europoje klausimus arba daryti spaudimą Turkijai, pateikusiai prašymą stoti į Sąjungą, dėl to, kad ji viešai diskriminuoja religines mažumas, tačiau, žinoma, tai nesutampa su Europos Parlamento ir jo darbotvarkės tikslais.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Evans (PSE). – Pone pirmininke, balsavau už šią rezoliuciją, kadangi aš tikiu, kad galimas vienodas požiūris į asmenis nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės. Ir aš tikiu, kad šiame Parlamente žmonės, kurie to nepalaiko, turi teisę teikti pasiūlymus. Vis dėlto aš stebiuosi daugeliu pakeitimų, už kuriuos pritardami balsavo kai kurie šio Parlamento nariai, prieštaraujančių vienodo požiūrio į mažumas principui, ir aš lygiai taip pat stebiuosi, kad kai kurie asmenys balsuojant susilaikė.

Taip yra, nes aš tikiu, kad pagrindinis Europos Sąjungos principas yra pagarba mažumoms, pagarba asmenims iš pačių įvairiausių kultūrų, ir aš manau, kad mes privalome tai puoselėti bet kokiu atveju.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Bradbourn (PPE-DE), raštu. − Britų konservatoriai visiškai pritaria vienodo požiūrio principui, nepriklausomai nuo asmenų rasinės arba etninės priklausomybės. Tačiau konservatoriai susilaikė, balsuodami dėl šio pranešimo, nes kai kuriose pranešimo dalyse raginama įrodinėjimo pareigą perkelti nuo kaltintojo kaltinamajam. JK teisė remiasi principu „nekaltas tol, kol neįrodytas kaltumas“. Mes taip pat manome, kad ES neturėtų niekaip kištis į teisinius procesus suvereniose valstybėse narėse.

 
  
MPphoto
 
 

  Charlotte Cederschiöld ir Christofer Fjellner (PPE-DE), raštu. − (SV) Mes balsavome už Kathalijne Maria Buitenweg pranešimą savo iniciatyva (A6-0278/2007) dėl direktyvos, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą į asmenis nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, taikymo.

Manome, kad labai svarbu kovoti su visomis visuomenės diskriminacijos formomis, ir todėl džiaugiamės, kad buvo parengta Komisijos svarstomos direktyvos įgyvendinimo apžvalga. Apžvalga yra vertinga pagalba siekiant geriau kovoti su diskriminacija.

Mes giname lygybę ir todėl prieštaraujame pranešėjos reikalavimams imtis pozityviosios veiklos. Mes griežtai prieštaraujame duomenų rinkimui kategorizuojant asmenis atsižvelgiant į jų rasinę ir etninę priklausomybę. Nors ir laikomasi pagrindinių teisinės visuomenės principų, mes turime abejonių dėl pranešimo reikalavimo taikyti įrodinėjimo pareigą.

 
  
MPphoto
 
 

  Patrick Gaubert (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš džiaugiuosi, kad buvo priimtas šis pranešimas, pateikiant keletą teisingų ir suderintų klausimų ir išsamiai aptariant pagrindinius direktyvos taikymo klausimus. Jame teisingai nurodoma, kad nedaug piliečių žino apie savo teises, ir raginama užtikrinti veiksmingesnę informavimo sklaidą.

Aš ypač pritariu idėjai tinkamai aprūpinti tarnybas, kurioms patikėta skatinti lygybę. Čia jų vaidmuo yra pagrindinis ir būtina, kad jos išliktų nepriklausomos.

Pranešime nurodomas susirūpinimas dėl to, kad tam tikros valstybės narės neperkėlė arba tik iš dalies perkėlė direktyvą į nacionalinę valstybių narių teisę.

Dėl opiausio klausimo – duomenų tvarkymo – pranešime atsargiai nurodoma, kad jis turi būti vykdomas laikantis asmens privatumo reikalavimų ir tik siekiant nustatyti įvairias diskriminacijos, kurią patiria mažumos, formas.

Kai kalbama apie tokios reikšmės klausimus kaip vienodas požiūris, Europa neturėtų pasitenkinti tik kalbomis, Europa neturėtų pasitenkinti paprasčiausiais įstatymais ir likti stebėtoja. Tai yra priežastys, kodėl plenarinėje sesijoje aš raginau Parlamentą pritarti šiam pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Dėl išliaupsintų „Europos lygių galimybių visiems metų“ mes jau turėjome galimybę pabrėžti, kad vienodų galimybių požiūriu pagrindinis klausimas yra teisių vykdymo užtikrinimas.

Kitaip tariant vienodų galimybių principo – ypač dėl nediskriminavimo, pagrįsto rasine arba etnine priklausomybe, apie kurį kalbama šiame pranešime, – apsauga ir taikymas apima visuotinę prieigą ir pagrindines teises tokios srityse kaip sveikatos apsauga, maistas, švietimas, užimtumas, darbuotojų ir profesinių sąjungų teisės, sąžiningas užmokestis už darbą, kultūra ir pramogos, sportas, pilietybė ir pilietinis dalyvavimas ir daugelis kitų. Tačiau pranešime tik užsimenama apie šį klausimą, kuris, mūsų požiūriu, yra esminis.

Aišku, būtina, kad kiekvienas žmogus būtų informuotas apie savo teises ir galėtų imtis veiksmų bei gauti atitinkamą paramą, kai šių teisių nesilaikoma, ypač turint omenyje laisvą ir visuotinę teisingumo prieigą – esminę viešąją paslaugą, kuri yra demokratijos pagrindas, tačiau iš esmės reikalingas socialinis virsmas, įveikiant kapitalizmą, kuris yra pagrindinė nelygybės priežastis.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš remiu Kathalijne Maria Buitenweg pranešimą dėl vienodo požiūrio į asmenis nepriklausomai nuo jų rasinės arba etninės kilmės. Diskriminacija neįgalumo, amžiaus, lyties, tikėjimo arba religijos, socialinės kilmės arba seksualinės orientacijos pagrindu ES vis dar yra pernelyg dažna. Atskiros valstybės narės ir ES turėtų imtis veiksmų išgyvendinti visas diskriminacijos formas – nuo incidentų gatvėse iki visiškai nebeaktualaus Susitarimo akto (angl. Act of Settlement) JK.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. (DE) Aš pritariu Kathalijne Maria Buitenweg pranešimui dėl vienodo požiūrio į asmenis nepriklausomai nuo jų rasinės arba etninės priklausomybės.

Rasizmas prieštarauja Europos Sąjungos principams ir mums kelia nerimą tai, kad rasistinių išpuolių skaičius Europoje padidėjo. Būtent todėl daugiau dėmesio mes turėtume skirti informavimui apie antidiskriminacinius įstatymus ir priemonėms įtvirtinant asmens teises. Be to, aš pritariu pranešėjos raginimui, kad Komisija ne tik turėtų stebėti tinkamą direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę, bet ir įvertinti esamas kliūtis.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Kartais parlamento nariams iš keleto blogybių tenka rinktis mažiausią. Balsavimas dėl šio pranešimo yra vienas tokių pavyzdžių. Viena vertus, mes turime pranešimą, kuriame svarstomi teisės aktai, kurių dalis yra labai abejotina; kita vertus, turime IRS frakcijos pakeitimus, kurie daugeliu atvejų ne mažina, bet didina pranešimo trūkumus. Už ITS pakeitimus neįmanoma balsuoti. Todėl balsuodamas aš nusprendžiau susilaikyti.

Nėra abejonių, kad diskriminacija Europoje vis dar labai paplitusi, ir ją išnaikinti yra labai sunku. Aš neneigiu, kad šiuos klausimus galbūt geriausia bendrai spręsti tarpvyriausybiniu lygmeniu. Vis dėlto šiuo atveju kalbama apie toli siekiantį įstatymą, pagrįstą teisės principu, kuris yra svetimas mums įprastoms sąvokoms. Pozityvioji veikla savaime yra abejotinas metodas, tačiau duomenys dėl asmens rasės – būtina sąlyga šiai veiklai – yra nepriimtina moraliniu požiūriu ir siekiant apsaugoti asmens vientisumą. Lygiai taip pat esama pagrįstų priežasčių abejoti dėl įrodinėjimo pareigos. Aš esu įsitikinęs, kad mūsų teisingumo sistema, pagrįsta principu, kad asmuo yra nekaltas tol, kol neįrodytas jo kaltumas, turėtų būti apsaugota, nepaisant to, kokiais gerais ketinimais jis yra grindžiamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Aš balsuoju už Kathalijne Maria Buitenweg pranešimą dėl vienodo požiūrio principo į asmenis nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, taikymo.

Kathalijne Maria Buitenweg parengė puikų pranešimą. Nepaisant pažangos perkeliant antidiskriminacines direktyvas į nacionalinę teisę, nukentėjusių nuo rasinės arba etninės diskriminacijos nesumažėjo.

Paprastesnės sąlygos ginti savo teises teismuose ir parama teisiniam procesui yra labai svarbūs klausimai, apie kuriuos kalbėjo pranešėja.

Aš taip pat manau, kad labai svarbu plačiau informuoti ES piliečius apie jų teises, nes jei žmonės apie jas nieko nežino arba yra per mažai apie jas informuoti, iš jų yra menka nauda. Siekiant spręsti šį klausimą darbe, darbdaviai privalo informuoti savo darbuotojus apie antidiskriminacinius įstatymus.

Mes turime užtikrinti, kad Europos vienodų galimybių metų sąlygomis Europos Sąjungos institucijos ir valstybės narės darytų viską, kas įmanoma siekiant užtikrinti, kad kiekvienas asmuo Europoje būtų informuotas apie savo teises.

 
  
  

– Pranešimas: Piia-Noora Kauppi (A6-0290/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE). – Pone pirmininke, aš pritariau Piia-Noora pranešimui dėl moterų ir vyrų lygybės ES. Europa pasiekė tokią padėtį, kai siekiant lygybės Sąjungoje buvo pasiekta milžiniškos pažangos.

Viena iš sričių, kur buvo pasiekta didelė pažanga – viešųjų, ypač ugniagesių, tarnybų paslaugos. Vis dėlto esama pavojaus, kad nepaisant Ugniagesių sąjungos ir visuomenės protestų, mano atstovaujamoje rinkimų apygardoje liberalų kontroliuojama grafystės taryba sumažins biudžetą  700 000 britų svarų ir nutrauks 24 val. trunkantį ugniagesių budėjimą dviejose dar likusiose Camborne ir Falmouth stotyse, patys sau kasmet papildomai mokėdami per 1 mln. britų svarų.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Aš džiaugiuosi, kad keturi iš penkių pasiūlymų, kuriuos aš pateikiau balsavimui plenariniame posėdyje mūsų frakcijos vardu ir kurie yra nuomonės, priimtos Žemės ūkio komitete, dalis, buvo patvirtinti.

Norėčiau atkreipti dėmesį į aukštą moterų skurdo lygį ir izoliaciją kai kuriose kaimo vietovėse, pabrėždama poreikį imtis priemonių veiksmingai užtikrinti vienodas galimybes moterims, kurios būtų pagrindinis visų bendrosios žemės ūkio politikos priemonių (BŽŪP) ir kitų atitinkamų Bendrijos politikos priemonių tikslas.

Taip pat gyvybiškai svarbus moterų, gyvenančių kaimo vietovėse, gyvenimo kokybės gerinimas, užtikrinant joms geresnę švietimo ir profesinio rengimo, visą gyvenimą trunkančio mokymo, naujų informavimo priemonių infrastruktūros, veiksmingų ir viešųjų sveikatos paslaugų vietose ir infrastruktūros ir bazės vaikams ir šeimoms, ypač vietos lopšelių, darželių, mokyklų, kultūros centrų ir rinkų prieigą.

Panašiai svarbu užtikrinti moterų lygybę žemės ūkyje ir įtraukti šias kategorijas į EUROSTAT ataskaitas, suteikiant didesnį matomumą darbui, kurį atlieka moterys.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Junilistanas laiko moterų ir vyrų lygybę pagrindiniu demokratijos klausimu, kuriam turėtų būti teikiamas prioritetas visose pasaulio šalyse.

Pranešime yra daug pasiūlymų, kaip pasiekti lygybės, daugiausia dėmesio skiriant užimtumo politikos priemonėms, moterų dalyvavimui politiniame gyvenime ir įvairių rūšių mokymo planams. Vis dėlto akivaizdu, kad, kaip paprastai, tai yra Sąjungos finansinių išteklių ir jos galių didinimo klausimas, taip pat apimantis brangiai kainuojančias kampanijas Sąjungos globoje. ES institucijos nėra tinkamos spręsti šiuos klausimus. Įstatymų derinimas dažnai yra žingsnis atgal tose valstybėse, kuriose pažanga yra didžiausia, nes kiekvienoje jų startinis pagrindas yra skirtingas.

Vyrų ir moterų lygybės turėtų būti siekiama visose valstybėse narėse, tačiau šis klausimas turėtų būti sprendžiamas nacionaliniu lygmeniu. Mes nusprendėme balsuoti prieš šį pranešimą, nes ES galias siekiama išplėsti suverenių valstybių ES sąskaita.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. (DE) Aš balsuoju už moterų ir vyrų lygybę.

Net jei Komisija dirba, siekdama moterų ir vyrų lygybės, reikalingos ir kitos pastangos ir priemonės, nes įgyvendinant vienodo užmokesčio už tą patį darbą principą iki šiol nebuvo pasiekta tikra pažanga.

Aš pritariu, kad atlyginimai ir pensijos vyrams ir moterims būtų vienodi ir būtų suteikiamos tėvystės atostogos vyrams. Be to, valstybės narės turėtų imtis konkrečių priemonių prieš nelygybę, kurios priežastis yra karjeros pertrauka (pvz., dėl motinystės arba slaugant priežiūros reikalaujančius asmenis).

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) Pone pirmininke, aš balsuoju už Piia-Noora Kauppi pranešimą dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje.

Savo pranešime Piia-Noora Kauppi ragina valstybes nares kovoti su moterų ir vyrų nelygybe užimtumo srityje.

Užimtumo srityje nelygybė labiausiai akivaizdi. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas ES vidutiniškai yra 15 proc., kai kuriose valstybėse narėse – iki 30 proc. Beveik 32 proc. moterų, lyginant su 7 proc. vyrų, dirba ne visą darbo dieną, .

Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama moterų imigrančių ir moterų, priklausančių etninėms mažumoms, padėčiai, vyresnio amžiaus moterims ir vienišoms motinoms, kurios nustumiamos į nuošalę ir diskriminuojamos daugelyje gyvenimo sričių.

Mes turėtume kovoti su lyčių stereotipais, paplitusiais darbe, švietime ir žiniasklaidoje. Taip pat būtų gerai rengti informavimo kampanijas, kad moterys žinotų, kaip elgtis, kai paminamas jų orumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už Piia-Noora Kauppi pranešimą, nes jame Europos Komisija oficialiai raginama plėsti lyčių analizę ir integruoti lyčių aspektą individualizuojant moterų teises į pensiją ir socialinę apsaugą bei keisti mokesčių sistemą.

1997 m. aš rengiau pranešimą dėl smulkiajame versle ir ūkiuose savarankiškai dirbančių sutuoktinių padėjėjų. Praėjus 10 metų mes vis dar laukiame Komisijos pasiūlymų dėl 1986 m. direktyvos įgyvendinimo ir Europos sistemos sukūrimo suteikiant oficialų statusą sutuoktinių padėjėjams – dešimtims milijonų darbuotojų, kurie statistiniu požiūriu yra nematomi ir kurių daugeliui nėra užtikrintos socialinio draudimo išmokos ligos, neįgalumo arba senatvės, ir ypač skyrybų atvejais.

Aš tikiuosi, kad Komisija vykdys savo pareigą ir įgyvendins šią rezoliuciją praktikoje.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš pritariu pranešimui, kuriame siūlomos lyčių lygybės politikos priemonės, kaip esminės vertinant Europos demografinį iššūkį lyčių aspektu.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika