Rodyklė 
Diskusijos
PDF 838k
Ketvirtadienis, 2007 m. rugsėjo 27 d. - Strasbūras Tekstas OL
1. Posėdžio pradžia
 2. Gauti dokumentai: žr. protokolą
 3. Vienodo požiūrio principo asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės įgyvendinimas (diskusijos)
 4. Moterų ir vyrų lygybė Europos Sąjungoje (diskusijos)
 5. Oficialus pasveikinimas
 6. Būtinybė sukurti išsamią vėžio kontrolės strategiją (rašytinis pareiškimas): žr. protokolą
 7. Prašymas atšaukti Parlamento nario imunitetą: žr. protokolą
 8. Darbotvarkė: žr. protokolą
 9. Balsuoti skirtas laikas
  9.1. i2010: Europos skaitmeninės bibliotekos (balsavimas)
  9.2. Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumas ir teisingumas (balsavimas)
  9.3. Tarybos sprendimo dėl mirties bausmės moratoriumo įgyvendinimas (balsavimas)
  9.4. Europos saugumo ir gynybos politikos operacija Čado rytuose ir Centrinės Afrikos Respublikos šiaurėje (balsavimas)
  9.5. Padėtis Birmoje (balsavimas)
  9.6. Tarpvalstybinių paslaugų teikėjų įsipareigojimai (balsavimas)
  9.7. Vienodo požiūrio principo asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės įgyvendinimas (balsavimas)
  9.8. Moterų ir vyrų lygybė Europos Sąjungoje (balsavimas)
 10. Komitetų ir delegacijų sudėtis: žr. protokolą
 11. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas: žr. protokolą
 12. Posėdžio metu priimtų tekstų perdavimas: žr. protokolą
 13. Tarybos bendrųjų pozicijų perdavimas: žr. protokolą
 14. Paaiškinimai dėl balsavimo
 15. Balsavimo pataisymai ir ketinimai: žr. protokolą
 16. Sprendimai dėl kai kurių dokumentų: žr. protokolą
 17. Į registrą įrašyti rašytiniai pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 116 straipsnis) žr. protokolą
 18. Kitų posėdžių kalendorinis planas: žr. protokolą
 19. Sesijos atidėjimas
 PRIEDAS (Raštu pateikti atsakymai)


  

PIRMININKAVO: Marek Maciej SIWIEC
Pirmininko pavaduotojas

 
1. Posėdžio pradžia
  

(Posėdis pradėtas 10.00 val.)

 

2. Gauti dokumentai: žr. protokolą

3. Vienodo požiūrio principo asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės įgyvendinimas (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas yra Kathalijne Maria Buitenweg pranešimas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu dėl 2000 m. birželio 29 d. Direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, taikymo (2007/2094(INI)) (A6-0278/2007).

 
  
MPphoto
 
 

  Kathalijne Maria Buitenweg (Verts/ALE), pranešėja. – (NL) Pone pirmininke, iš pradžių turiu padėkoti daugeliui savo kolegų, kurie man padėjo rengiant šį dokumentą. Prieš septynerius metus aš buvau pranešėja rengiant direktyvą, o dabar mes aptariame pranešimą dėl jos taikymo. Parlamento pozicija yra vieninga, išskyrus vieną arba du prieštaraujančius, kurie, kaip jūs matysite, pateikė pakeitimus. Mes ilgai ir kartais įnirtingai diskutavome dėl, pavyzdžiui, bendros įrodinėjimo pareigos, tačiau, laimei, neišleidome iš akių bendro tikslo ir aš taip pat tikiuosi, kad jūs laikysite šį pranešimą bendrai parengtu projektu.

2000 m. didžioji mūsų dauguma balsavo, pritardami direktyvai, kuri visiškai teisingai gali būti apibūdinta, kaip revoliucinė. Diskriminacija buvo uždrausta visoje Europoje – užimtumo, socialinės apsaugos ir būsto srityse – ir vienodas požiūris tapo privalomu. Aš tuo nepaprastai didžiavausi ir tebesididžiuoju. Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas atliko didelį darbą. Tačiau tai, žinoma, nereiškia, kad realiai viskas labai pasikeitė. Diskriminacija vis dar yra paplitęs reiškinys.

Pastaraisiais metais diskriminacijos ir rasizmo atvejų skaičius faktiškai išaugo ir jie tapo gerokai rimtesni. Daugelyje valstybių nedarbas tarp migrantų yra gerokai didesnis negu likusiose darbingo amžiaus žmonių grupėse. Pasitaiko daugiau rasistinių išpuolių. Kovoje su diskriminacija labai svarbi teisės aktų leidyba, nes standartai nustatomi teisės aktuose. Iš jų matyti Europos Sąjungos požiūris, tai, kaip mes turėtume elgtis vienas kito atžvilgiu ir ko negalima toleruoti. Teisės aktų leidyba taip pat numato priemones kompensuoti žmonėms diskriminacijos žalą.

Europos Komisija šiuo metu tikrina, ar valstybės narės tinkamai perkėlė Europos taisykles į nacionalinius įstatymus. Tik šią savaitę aš apie tai kalbėjausi su Komisijos nariu Vladimiru Špidla, ir aišku, kad Komisijos ketinimai čia yra geri – ji norėtų kartu su valstybėmis narėmis užtikrinti teisės aktų įgyvendinimą. Ir už tai norėčiau pagirti Komisiją.

Tačiau aš negaliu atsikratyti minties, kad šiek tiek trūksta energijos, reikia šiek tiek daugiau pokyčių. Šie įstatymai turėjo būti įgyvendinti dar 2004 m. Buvo daug kalbama apie opius ir sudėtingus klausimus, tačiau kai darbą pradėjo dabartinė Komisija, jūs sakėte, kad kova su diskriminacija bus vienas jūsų politikos tikslų, o jūs jau esate kadencijos viduryje. Aš tikrai žaviuosi tuo, ką jūs padarėte, tačiau manau, kad turėtume priversti valstybes nares veikti aktyviau. Tai yra labai svarbu.

Tik mažiau negu pusė valstybių narių visiškai įgyvendino direktyvą. Daugelyje jų tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos, gąsdinimo ir įrodinėjimo pareigos apibrėžimai nebuvo tinkamai perkelti į valstybių narių teisę. Kai kuriose valstybėse narėse diskriminacija iš tikrųjų draudžiama su užimtumu susijusiose srityse, tačiau jose pasirodė pernelyg drąsu uždrausti diskriminaciją teikiant prekes ir paslaugas. Tačiau būtent šiose srityse kyla labai daug sunkumų.

Imkime, pavyzdžiui, švietimą. Anot naujosios ES Pagrindinių teisių agentūros, vaikai iš romų šeimų siunčiami į mokyklas, skirtas protiškai atsilikusiems vaikams. Arba būsto skelbimuose nuolat nurodoma, kad jame negyvena užsieniečiai. Tai yra nepriimtina.

Diskriminacijos draudimas turėtų nedelsiant įsigalioti ne tik užimtumo, bet ir kitose srityse. Įstatymas gali būti veiksmingas tik tuomet, pone pirmininke, kai žmonės yra informuoti apie savo teises, tačiau, Eurobarometro teigimu, tik 35 proc. apklaustųjų mano, kad jų valstybėse veikia antidiskriminaciniai įstatymai. Dar mažiau jų teigia, kad jie žinotų, ką daryti, jei patys taptų diskriminacijos aukomis. Kaip Komisija gali garantuoti, kad įstatymas bus vykdomas realiai? Žmonių informavimas yra pareiga, deklaruojama direktyvoje, tačiau ką siūlo Komisija užtikrinant, kad ši pareiga būtų vykdoma?

Pone pirmininke, jeigu žmonės net ir žino, kad įstatymas yra, visuomet iškils daugybė kliūčių, nes kai kurios taisyklės ir reikalavimai sudaro daug sunkumų. Kai kuriose valstybėse laikas pateikti skundą yra labai trumpas, pavyzdžiui, iki 30 dienų. Likusi procedūros dalis, priešingai, yra absurdiškai ilga ir sudėtinga. Antidiskriminacinių įstatymų pažeidimų galima išvengti veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis sankcijomis. Tai teigiama direktyvoje ir mes tam pritariame. Tačiau tik labai nedaugelyje valstybių numatytos tinkamos sankcijos.

Dabar teigiama pastaba. Puiku, kad beveik visose valstybėse veikia už lygybės įgyvendinimą atsakingos institucijos. Tai svarbus laimėjimas, ir daugelyje valstybių šios institucijos sprendžia rasinės ir kitokios diskriminacijos klausimus. Aš tam pritariu. Tačiau ne visos institucijos turi pakankamai lėšų vykdyti savo funkcijas, todėl vertinant kaip įgyvendinami antidiskriminaciniai įstatymai aš prašau Komisiją atsižvelgti ir šį klausimą. Ką pasakys Komisija?

Baigdama, pone pirmininke, pasakysiu: aš didžiuojuosi įstatymu. Pasiekta pažangos, perkeliant įstatymą į nacionalinę teisę, tačiau to nepakanka. Daugelis valstybių neperkėlė visos direktyvos. Tačiau ir tose, kur tai buvo padaryta iki paskutiniosios raidės, mes turime pasirūpinti, kad žmonės būtų tinkamai informuoti apie savo teises, nes jei jie nežino savo teisių, jie negali jomis naudotis, o tai labai svarbu, kai kalbama apie kovą su diskriminacija.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Pone pirmininke, Kathalijne Buitenweg, Parlamento nariai, Komisija palankiai vertina šį pranešimą dėl 2000 m. birželio 29 d. direktyvos, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, taikymo.

Komisija pažymi įvairius susirūpinimą keliančius klausimus, kuriuos nurodė Parlamentas, ir norėtų atkreipti jūsų dėmesį į keletą iš jų. Dėl valstybių narių direktyvos įgyvendinimo stebėjimo – birželio mėnesio pabaigoje Komisija pradėjo pažeidimų procedūrą prieš 14 valstybių narių dėl netinkamo direktyvos perkėlimo į valstybių narių nacionalinę teisę. Aš norėčiau pridurti, kad daugelis valstybių narių, atsiliepdamos į Komisijos susirūpinimą, jau pakeitė savo įstatymus arba nurodė, kad jos yra pasirengusios tai padaryti.

Dėl išsamios informacijos apie valstybių narių direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę – kaip mes nurodėme 2005 m. Komunikate dėl pagrindų strategijos dėl nediskriminavimo ir vienodų galimybių visiems – kasmet yra skelbiama išsami teisės ekspertų grupės ataskaita, o internete galima susipažinti su nacionalinėmis ataskaitomis.

Kathalijne Maria Buitenweg teisingai nurodo, kad kovoje su diskriminacija pagrindinį vaidmenį vaidina institucijos, atsakingos už lygybės užtikrinimą. Būtent todėl mes finansuojame tinklą „Equinet“, kuris užtikrina patirties ir geriausios praktikos mainus tarp valstybių narių institucijų, atsakingų už lygybės įgyvendinimą.

Kaip nurodoma pranešime, gana sudėtingas yra duomenų surinkimo klausimas. Vis dėlto be jo neįmanoma įvertinti diskriminacijos mastų arba žinoti, ar priemonės, kurių buvo imtasi, buvo sėkmingos. Atsižvelgiant į tai, kad daug surinktos informacijos laikoma delikačia asmenine informacija, atskleidžiančia rasinę arba etninę kilmę, religines pažiūras arba intymų gyvenimą, juos tvarkant turėtų būti laikomasi atitinkamų Direktyvos 95/46/EB nuostatų dėl asmens duomenų apsaugos.

Toje direktyvoje uždraudžiamas delikačių asmeninių duomenų tvarkymas. Tačiau šiai taisyklei numatoma daug išimčių, o būtent, jei atitinkami asmenys tam neprieštarauja arba jeigu – cituoju – tvarkyti būtina, norint įgyvendinti duomenų valdytojo prievoles ir specifines teises darbo įstatymų srityje.

Valstybėms narėms taip pat suteikti įgaliojimai nustatyti išimtis – taikant tinkamas apsaugos priemones – dėl priežasčių, susijusių su svarbiais viešaisiais interesais. Todėl valstybės narės turi pačios nuspręsti, ar joms reikia, ar ne rinkti statistinius duomenis dėl etninės priklausomybės kovojant su diskriminacija, taikant apsaugos priemones, kurių reikalaujama duomenų apsaugos direktyvoje.

Eurobarometro studija dėl diskriminacijos Europos Sąjungoje parodė, kad daugelis Europos Sąjungos piliečių kovoje su diskriminacija yra pasirengę anonimiškai teikti asmens informaciją gyventojų surašymų metu. Trys iš keturių asmenų buvo pasirengę teikti asmeninę informaciją apie savo etninę priklausomybę, religiją arba įsitikinimus.

Tokia informacija yra itin svarbi pozityviosios veiklos sąlygomis, mažinant diskriminaciją ir įvairias giliai įsišaknijusias nepalankios padėties formas. Praėjusį vasario mėnesį Komisija paskelbė europines rekomendacijas dėl duomenų įgyvendinant vienodą požiūrį padėti valstybėms narėms tobulinti duomenų surinkimą.

Iš tos pačios 2007 m. sausio mėn. Eurobarometro studijos aišku, kad žmonės jautėsi nepakankamai informuoti apie savo, kaip galimų diskriminacijos aukų, teises. Žinių lygiui svyruojant – pavyzdžiui, Suomijoje, kur 65 proc. apklaustųjų teigė, kad jie yra informuoti apie savo teises, ir baigiant Austrija, kur atitinkamas skaičius buvo vos 17 proc. – vidurkis, kuris yra 32 proc., aiškiai rodo, kad, kaip jūs minėjote, informavimo didinimo veiksmai reikalingi kaip niekada anksčiau.

Aš esu įsitikinęs, kad dabartinė mūsų veikla, vykdoma 2007 m. – europiniais vienodų galimybių visiems metais, – apimanti per 430 įvairių priemonių įvairiose valstybėse narėse, ir europinė kampanija „Už įvairovę. Prieš diskriminaciją“ padės įveikti šį informavimo stygių.

Čia ypač paminėčiau NVO, profesinių sąjungų, teisininkų ir įmonių mokymo programas, kurias mes finansuojame.

Komisija yra pasiryžusi taikyti visas įmanomas priemones gerinant romų tautybės žmonių padėtį Europos Sąjungoje. Konkrečiai tai reikštų užtikrinti, kad bus taikoma Direktyva 2000/43/EB, naudojant Bendrijos struktūrinių fondų, ypač Europos socialinio fondo lėšas ir didinamas pačių romų ir plačiosios visuomenės informavimas apie jų teises ir pareigas.

Aukšto lygio konsultacinė etninių mažumų, tarp jų romų, socialinio ir profesinio integravimo grupė gruodžio mėn. pabaigoje turėtų pateikti ataskaitą su rekomendacijomis. Grupė nurodo integravimo kliūtis ir skatina geriausią visuomeninių institucijų ir įmonių patirtį šioje srityje.

Šiomis sąlygomis mes pritariame Europos Parlamento susidomėjimui įvairiopos diskriminacijos klausimais, ir šių metų pabaigoje, žinoma, aš norėčiau susipažinti su naujausio Komisijos tyrimo išvadomis. Aišku, suteikti vienodas galimybes tam tikroms grupėms, kurios yra blogesnėje socialinėje padėtyje, nepakanka vien nediskriminavimo: todėl Komisija paprašė atlikti išsamią geriausios patirties, ypač užimtumo politikos valstybėse narėse, analizę.

Komisija taip pat mano, kad labai svarbu, jog valstybės narės tinkamai taikytų savo įstatymus, nors vien teisės aktų aiškiai nepakanka. Mes siekiame juos įgyvendinti mokslinių tyrimų, informavimo didinimo, mokymo ir geriausios patirties mainų priemonėmis, jei tai įmanoma, siekiant išvengti diskriminacijos, o jei neįmanoma, tinkamai kompensuojant jos aukoms padarytą žalą.

 
  
MPphoto
 
 

  Patrick Gaubert, PPE-DE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, kolegos, aš norėčiau padėkoti Kathalijne Maria Buitenweg už atliktą darbą, kuris yra labai profesionalus. Pranešime svarstomi ir išsamiai aptariami tinkamai pasirinkti ir suderinti klausimai, susiję su direktyvos taikymu.

Tiesa, kad kai kalbama apie diskriminavimą, tik labai nedaug mūsų piliečių aiškiai žino apie savo teises. Todėl itin svarbu užtikrinti veiksmingą atitinkamos informacijos platinimą, ypač Europos lygių galimybių visiems metais. Konkrečiai aš pritariu idėjai tinkamai aprūpinti institucijas, kurių užduotis yra skatinti lygybę. Jų vaidmuo yra itin svarbus, ir kaip teisingai nurodoma pranešime, būtina, kad jos išliktų nepriklausomos.

Vis dėlto didžiausią nerimą kelia visiškas arba dalinis kai kurių valstybių narių direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę. Mes privalome imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų priimti būtini įstatymai, kad kiekvienam bet kurioje valstybėje gyvenančiam asmeniui būtų užtikrinta atitinkama apsauga.

Dėl opiausio klausimo – duomenų tvarkymo – pranešime nurodoma, kad renkant duomenis būtina užtikrinti asmens privatumą tik siekiant nustatyti įvairių mažumų diskriminacijos formas. Jis neturėtų pereiti į tokius kraštutinumus, kaip etninis profiliavimas, tačiau turėtų teikti informaciją, kuri reikalinga diskriminacijos mastams įvertinti ir tinkamiems sprendimams priimti.

Kalbant apie tokius esminės reikšmės principus, kaip vienodas požiūris, Europa negali tenkintis tik kalbomis, Europa negali tenkintis tik minimaliais įstatymais ir Europa negali būti tik stebėtoja. Mes turime atidžiai stebėti, tačiau tik nuo mūsų priklauso mūsų veikla šioje srityje ir kaip mes užtikrinsime, kad Europa būtų tinkamas pavyzdys: kuo mūsų veiksmai bus aktyvesni, tuo mažiau vėliau patys sau turėsime priekaištų.

 
  
MPphoto
 
 

  Martine Roure, PSE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, pirmiausia leiskite man padėkoti Kathalijne Maria Buitenweg už puikiai atliktą darbą. Mes visiškai pritariame jos pranešimui. Deja, naujausi statistiniai duomenys rodo, kad diskriminacija yra vis dar yra didelė ir aktuali problema daugelyje valstybių narių.

Pirmojoje Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitoje 2007 m. rugpjūčio mėn. išaugęs rasistinių nusikaltimų skaičius buvo nustatytas bent aštuoniose Sąjungos valstybėse. Tai kelia itin didelį susirūpinimą, atsižvelgiant į tai, kad ES priimti labai geri įstatymai prieš diskriminaciją. Vis dėlto aš visiškai sutinku dėl to, kad daugelis valstybių narių netinkamai perkėlė įstatymus į nacionalinę teisę ir juos tik iš dalies įgyvendino. Europos gyventojai nėra tinkamai informuoti ir nežino, kaip jie gali naudotis šiais įstatymais gindami savo teises, tapę diskriminacijos aukomis.

Kaip pranešėjas dėl Europos lygių galimybių visiems metų ir pagrindų sprendimo dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija aš esu įsitikinęs, kad valstybės narės turi daugiau dirbti siekiant tinkamai įgyvendinti Europos įstatymus. Taip pat būtina plačiau skelbti parengtus tekstus tam, kad Europos gyventojai galėtų su jais geriau susitapatinti.

Iš pagrindų pakeista įrodinėjimo pareiga yra bene svarbiausias laimėjimas, įtvirtintas direktyvoje dėl vienodo požiūrio principo taikymo. Todėl mes turime primygtinai reikalauti, kad visose ES valstybėse narėse būtų įgyvendinamos praktinės priemonės, užtikrinančios pažangą šioje srityje.

Baigdamas aš manau, kad mes privalome stiprinti Europos teisinę sistemą kovoje su diskriminacija, priimdami visuotinę direktyvą, apimančią visas diskriminacijos formas, nurodytas 13 Sutarties straipsnyje, ir aš norėčiau paklausti Komisijos, kokios pažangos pasiekta tiriant, kiek pagrįsta tokios direktyvos būtinybė.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophia in ’t Veld, ALDE frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, čia, Europos Parlamente, mes priimame įstatymus, tačiau vien įstatymais rasizmo ir ksenofobijos neįveiksime. Politikų pareiškimai ir įvairios nuomonės tik kuria neapykantos ir netolerancijos atmosferą, kurioje diskriminacija tampa įprastu reiškiniu, o įstatymo taikymas – negyva raide.

Aš norėčiau matyti, kad Europos Komisija tikrai kovoja su diskriminacija Europoje, kaip, pavyzdžiui, ji nuosekliai kovoja su rinkos taisyklių pažeidimais. Mes turėtume ginti žmogiškąjį kapitalą taip pat energingai, kaip ir finansinį. Jei galime imtis priemonių prieš B. Gatesą, vadinasi, mes galime imtis priemonių ir prieš diskriminuojančias įmones ir valdžios institucijas. Mes žinome, kad 14 vyriausybių vienu ar dviem aspektais vis dar neatitinka Rasinės lygybės direktyvos, tačiau neatrodo, kad Komisija pernelyg skubėtų įgyvendinti taisykles, ji suteikia valstybėms narėms pernelyg daug laiko joms įgyvendinti. Šis įstatymas turėjo būti perkeltas prieš daugelį metų, o jei tai būtų Billas Gatesas, mes neabejotinai tai būtume jau seniai padarę.

Kovoje su terorizmu ir nusikalstamumu mes neturime leisti sau keisti tikslų. Kai kurios priemonės taikomos tik tam tikroms grupėms ir įteisina diskriminaciją. Imkime, pavyzdžiui, praktiką, kai žmonės stabdomi ir tikrinami gatvėse, profiliavimo metodus, ir kt. Integracijos priemonės taip pat kartais yra diskriminuojančios ir aš džiaugiuosi matydama, pavyzdžiui, kad paskutinioji vyriausybė mano šalyje siekė įgyvendinti priemones dėl integracijos, kurias teismai vėliau atmetė, nes jos iš tikrųjų buvo diskriminacinės.

Tarp įvairių pakeitimų aš ypač atkreipčiau dėmesį į vieną – 4 pakeitimą. Juo teigiama, kad mažumų apsauga ir antidiskriminacinių įstatymų reikalavimų laikymasis yra kiekvienos valstybės narės reikalas. Tačiau vienas dalykas, kuris nėra nacionalinis, yra mūsų bendros vertybės, todėl būtent Europai tenka atsakomybė užtikrinant vienodą požiūrį į kiekvieną Europos pilietį, nes tai – Europos integracijos tikslas, o rinka šiuo požiūriu tėra tik priemonė.

Pagaliau religijos laisvė yra didelė ir esminė teisė, tačiau ja negalima piktnaudžiauti pateisinant diskriminaciją dėl etninės priklausomybės. Pavyzdžiui, katalikiškoje mokykloje religijos laisvė neturėtų būti naudojama kaip pretekstas nepriimti vaikų iš tam tikrų etninių grupių, kai tikroji priežastis yra noras, kad mokykloje mokytųsi tik baltieji. Kita vertus, kritikuoti islamą – tai nereiškia automatiškai reikšti rasistinį požiūrį.

Pagaliau, pone pirmininke, įstatymai yra svarbūs ir puiku, kad mes turime šį įstatymą, tačiau mes norėtume išlaikyti atmosferą, kurioje diskriminacijos niekada nebūtų.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Angelilli, UEN frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia aš norėčiau padėkoti už atliktą darbą mūsų kolegei. Kaip Europos Parlamento pranešėja dėl nepilnamečių vaikų teisių aš norėčiau atkreipti dėmesį į svarbų šio pranešimo aspektą – romų tautybės vaikus. Visiems dalyvaujantiems norėčiau priminti, kad būtent vaikai yra didžiausios diskriminacijos ir socialinės atskirties aukos.

Europoje yra daug, pernelyg daug gatvės vaikų, kurie dažnai yra romų kilmės, jie neturi ateities, nes jiems nėra užtikrintas tinkamas išsilavinimas mokyklose ir daugeliu atvejų jie yra beveik visiški beraščiai. Šie vaikai negauna tinkamos medicininės priežiūros ir nėra privalomai skiepijami. Tai vaikai, kurie neturi ateities, neturi vaikystės, nes tuo metu, kai jie turi būti mokykloje, kur vyksta pamokos, jie yra priversti elgetauti, rinkti atliekas arba dirbti nelegalų darbą.

Kaip teigiama pranešime, valstybės narės turi įgyvendinti pozityviosios veiklos priemones prieš diskriminaciją. Šiuo atveju – politikos priemones, užtikrinančias vaikų teisę į švietimą, kurios reikalauja, kad romų šeimos pasirūpintų privalomu vaikų mokslu. Taip pat būtina organizuoti atitinkamas kampanijas, kurios skatintų piliečių organizacijų veiklą mokyklose tam, kad būtų išvengta vaikų diskriminacijos, išnaudojimo ir socialinės atskirties.

Baigdama aš norėčiau pasakyti, kad yra nepriimtina, jog pernelyg daug valstybių narių, tarp jų ir mano pačios šalis – Italija, vis dar neperkėlė šios direktyvos nuostatų į nacionalinę teisę.

 
  
MPphoto
 
 

  Tatjana Ždanoka, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, aš norėčiau padėkoti Kathalijne Maria Buitenweg už pranešimą, kuriame atkreipiamas dėmesys į vieną iš rimčiausių klausimų Europoje – į rasinę ir etninę diskriminaciją.

Komisijos nary, mano nuomone, Komisija turėtų aktyviau skatinti Rasinės lygybės direktyvos perkėlimą į nacionalinę valstybių narių teisę. Tinkamai perkėlę įstatymus apsaugotume daugelį žmonių. Taip pat aš norėčiau nurodyti, kad pagal direktyvą kai kurie kalbos vartojimo politikos klausimai gali būti laikomi netiesiogine diskriminacija. Pavyzdžiui, mano atstovaujamoje Latvijoje ir kaimyninėje Estijoje, valstybėse, kur gyvena daug žmonių, priklausančių etninei mažumai, taikomi neproporcingi kalbos reikalavimai užimtumo srityje, taip pat reikalavimai vartoti tik vieną kalbą bendraujant su valdžios institucijomis. Aš manau, kad jei tokia praktika sudaro sąlygas nepakankamam rasinių ir etninių mažumų atstovavimui įvairiose socialinio gyvenimo srityse, valstybių narių pareiga sukurti politikos priemones, kuriomis būtų siekiama užtikrinti vienodas galimybes ir išvengti diskriminacijos.

Yra ir kitas susirūpinimą keliantis klausimas. Kartais nevienodas požiūris į tautybę gali būti laikomas netiesiogine etnine diskriminacija. Taip yra, kai politika dėl pilietybės siekiama atskirti mažumas, pavyzdžiui, romus arba rusus.

Aš tikiuosi, kad europiniai teismai, kaip ir Amerikos šalių žmogaus teisių teismas, kuris nurodė, kad neturėtų būti rasinės arba etninės diskriminacijos dėl pilietybės įgijimo, bus ne mažiau pažangūs ir atidžiai stebės pilietybės suteikimo asmenims, priklausantiems skirtingoms etninėms grupėms, politikos priemonių poveikį.

 
  
MPphoto
 
 

  Vittorio Agnoletto, GUE/NGL frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, jei nediskriminavimo direktyva yra labai gera direktyva, turinti svarbią etinę reikšmę, daugelyje Europos valstybių daroma pernelyg mažai arba visiškai nieko nedaroma perkeliant direktyvą ir jos turinį į savo įstatymus, ir rasiniai arba etniniai piktnaudžiavimai praktiškai yra kasdienis dalykas. Pavyzdžiui, Europos Sąjunga grasina pradėti pažeidimų procedūrą prieš Italiją, nes ji neperkėlė direktyvos į nacionalinę teisę.

Europos Sąjunga tvirtina, kad Italija į nacionalinę teisę neperkėlė sąvokos dėl rasinio priekabiavimo, neturi įstatymo dėl įrodinėjimo pareigos ir konkrečių nuostatų apsaugant nuo piktnaudžiavimų rasinės ir etninės priklausomybės pagrindu. Praėjusį gruodžio mėn. Operoje, netoli Milano, grupė piliečių, vadovaujamų keleto nacionalinės Lega di Alleanza vadovų tiesiogine prasme iššniukštinėjo ir padegė palapines, kuriose buvo maždaug trisdešimt romų tautybės vaikų. Pavojoje dešimtys romų buvo gainiojami šūkaujant „į dujų kamerą“. Vos prieš keletą dienų 40 užsimaskavusių užpuolikų, apsiginklavusių lazdomis, peiliais ir Molotovo kokteiliais naktį užpuolė romų stovyklą, esančią Romos priemiestyje Ponte Mammolo.

Beveik kasdien vietos valdžios institucijos Italijoje uždaro po vieną arba kelias stovyklas, o romams neužtikrinama pačių pagrindinių teisių apsauga. Ar apie tokią romų socialinę apsaugą kalbama pranešime, ypač po paskutiniosios plėtros? Aš taip pat norėčiau pabrėžti, kad sankcijos, taikomos dėl nacionalinių nuostatų, priimtų pagal direktyvą, pažeidimo turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Aš taip pat norėčiau nurodyti, kad balandžio 25 d. mes patvirtinome …

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją.)

 
  
MPphoto
 
 

  Frank Vanhecke, ITS frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, bijau, kad mano požiūris į šį pranešimą nesutampa su tuo, kas buvo pasakyta iki šiol, nes man šis pranešimas atrodo keistas, nebūdingas institucijai, kuri vadina save demokratine, nes remiamasi labai abejotinomis direktyvos rekomendacijomis, kurios, mano nuomone, prieštarauja pagrindinėms teisėms ir laisvėms ir kai kuriais požiūriais neatitinka pagrindinių teisinės valstybės principų.

Iš tikrųjų reali mažumų diskriminacija Europoje arba realus rasizmas, laimei, yra labai neryškus reiškinys, su kuriuo yra proporcingai ir tinkamai kovojama. Šis pranešimas yra kažkas kita. Tai, ką mes turime, yra šimtasis bandymas nustatyti taisykles, kurios trukdytų ir keltų pavojų sąžinės laisvei, kurti vis didesnio dvasinio teroro atmosferą, kai tikrieji šalies gyventojai yra priversti teigiamai diskriminuoti žmones, kurie niekada anksčiau ten negyveno. Tai yra dar vienas pranešimas, kuriame diskriminuojami ne emigrantai.

Todėl įrodinėjimo pareigos panaikinimas dėl diskriminacijos ir bylinėjimosi, ypač bylose užimtumo klausimais, man atrodo visiškai nepriimtinas valstybėse, kurios yra laikomos teisinėmis, kai žmogus laikomas nekaltu tol, kol įrodomas jo kaltumas.

Trumpai, šis pranešimas nėra susijęs su diskriminacija, tai politinį korektiškumą įtvirtinantis dokumentas.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE-DE). – (SK) Pradedant leiskite man padėkoti Kathalijne Maria Buitenweg už darbą, kurį ji atliko, rengdama šį pranešimą. Leiskite man pažvelgti į šį klausimą kitu aspektu.

Didesnis asmenų mobilumas sudaro sąlygas būti labiau atviriems tiems, kurie atvyksta į mūsų valstybes. Tačiau šis atvirumas prasideda dar auklėjimu šeimoje. Būtent šeimoje žmonės išmoksta gerbti vienas kitą. Šeima yra pirmoji bendruomenė, kurioje mokoma atvirumo, pagarbos ir solidarumo. Rasinės ir etninės tolerancijos ugdymas mokykloje ir visuomenėje turėtų būti svarbus visų auklėjimo ir švietimo aspektų ramstis. Auklėjimu ir švietimu turėtų būti siekiama puoselėti etines vertybes, kuriomis stiprinama šeimos vienybė.

Dėl šios priežasties kultūrų tarpusavio sąveika, pavyzdžiui, pagarba kultūrinei įvairovei yra svarbūs politiniai ir saugumo klausimai. Kovoje su rasine diskriminacija daugiau dėmesio turėtų būti skiriama bendram tautų ir nacijų sugyvenimui naujojo amžiaus ir tūkstantmečio pradžioje. Žinoma, čia reikalingi tam tikri įstatymai, tačiau rasinės ir etninės diskriminacijos klausimus mūsų visuomenė turi spręsti taip, kad būtų galima nuoširdžiai įvertinti praeitį ir drauge siekti apsaugoti kiekvieno žmogaus orumą ir gerbti kiekvieno asmens teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Magda Kósáné Kovács (PSE). – (HU) Dėkoju, pone pirmininke. Jei 60 proc. apklaustųjų teigia, kad patiria tam tikrą diskriminaciją, tai yra įspėjimas valstybėms narėms ir įspėjimas Europai.

Diskriminacija etninės arba rasinės kilmės pagrindu vis dar gyva ir, atrodo, kad ji truks dar ilgai, nes šiuo požiūriu Europa tampa vis įvairesnė, etniniai skirtumai vis akivaizdžiau matomi, ir net ir tose valstybėse, kurios etniniu požiūriu yra vientisos, gyvena vis daugiau įvairių tautybių žmonių.

Puikus Kathalijne Maria Buitenweg pranešimas suteikia mums vertinimo ir svarstymo galimybę. Komisija šiuo požiūriu mums žada pažangą, nes jei keletas valstybių nesugebėjo tinkamai įgyvendinti direktyvos, vadinasi, įspėjimas yra pagrįstas ir reikalinga pagalba. Vos ne kiekvienas mano kolega narys minėjo, kad jei piliečiai nėra informuoti apie apsaugos nuo diskriminacijos teisę, jie negalės šia teise tinkamai pasinaudoti.

Diskriminacija dėl rasinės ir etninės priklausomybės sudaro sunkumų ir platesniame kontekste, kadangi priklausymas etninei mažumai pirmiausia yra tapatybės klausimas. Mes Rytų (Vidurio) Europoje neturime patirties renkant duomenis, ir jei, pavyzdžiui, asmuo nurodo, kad jis yra „čigonas“, kai jo aplinka jį tokiu laiko, jis ir laikomas čigonu, nors tai dažniau yra gyvenimo būdo, o ne etninės priklausomybės klausimas. Pagrindinių teisių agentūra padės siekti, kad padėtis būtų geresnė.

Dar pora pastabų. Pirma, direktyvos įgyvendinimas padėtų užtikrinti, kad romų bendruomenė neplistų už Europos ribų. Antra: įstojus naujosioms valstybėms narėms, Europos istoriniame žemėlapyje atsirado naujų etninių grupių darinių. Tai liūdnas 20-ojo amžiaus ir dviejų karų palikimas, kai prieštaravimai vis dar tebegyvi, ir žaizdos nėra užgydytos. Atsakingi esame mes visi. Dėkoju, pone pirmininke.

 
  
MPphoto
 
 

  Sarah Ludford (ALDE). – Pone pirmininke, aš visiškai pritariu tam, kad Komisija pradės pažeidimų procedūrą prieš 14 valstybių narių, kurios tinkamai neįgyvendino direktyvos.

Mane glumina, kad šiame sąraše yra ir mano atstovaujama valstybė – JK. Mano šalies atveju vienas iš klausimų yra tai, kad nesilaikoma netiesioginės diskriminacijos apibrėžimo. Taip yra šalyje, kur antidiskriminaciniai įstatymai veikia jau daugiau kaip 40 metų.

Šiuo klausimu reikalinga stipri politinė valia, todėl dar labiau liūdina tai, kad Taryba nelaiko šios diskusijos pakankamai svarbia, kad joje dalyvautų jos atstovai.

Mane labai sudomino Komisijos nario Louiso Michelio pateikti skaičiai, kad trys iš keturių europiečių norėtų, kad duomenys dėl etninės kilmės būtų renkami anonimiškai, ir aš pritariu tam, kad Komisija šioje srityje pastaraisiais metais atliko didelį darbą ir parengė geriausios patirties rekomendacijas. Mes nuėjome ilgą kelią nuo 1999 m., kai į pranešimo projektą dėl Europos metų prieš rasizmą aš drįsau įtraukti žodžius „etninis stebėjimas“, dėl kurių sulaukiau daugybės prieštaravimų.

Aš visiškai sutinku su Patricku Gaubertu, kad mes turime atidžiai stebėti, kad duomenys apie etninę ir rasinę priklausomybę, kurie yra renkami siekiant išaiškinti diskriminacijos atvejus ir su jais kovoti, patys savaime neturėtų tapti diskriminacijos priemone vykdant rasinį arba etninį profiliavimą.

Aš norėčiau paklausti Komisijos nario, kiek, be duomenų apsaugos, policija savo operacijose – kurios, žinoma, yra atitinkama paslaugų rūšis – atitinka diskriminacijos draudimo taikymo sritį, pavyzdžiui, stabdant ir tikrinant žmones. Policija, kaip darbdavys, žinoma, atitinka šią taikymo sritį, tačiau man niekuomet nebuvo visiškai aišku, kiek ši direktyva galėtų būti taikoma policijos operacijoms.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 
 

  Marek Aleksander Czarnecki (UEN). – (PL) Pone pirmininke, žvelgiant į padėtį dėl Europos Sąjungos direktyvų, tarp jų direktyvos, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, taikymo, man kaip ir pranešėjui aišku, kad daugelis valstybių narių pernelyg išplėtė šią direktyvą. Valstybės narės su nedidelėmis išimtimis skiria daug dėmesio patiems įvairiausiems vienodo požiūrio į asmenis klausimams. Lieka tam tikrų spragų ir netikslumų, kur reikalingas papildomas darbas. Kartais reglamentai yra įvairių teisinių aktų sudėtyje, tačiau tai neturėtų būti kliūtis įgyvendinant įstatymus nacionaliniu lygmeniu.

Aš manau, kad teisinė Europos Sąjungos sistema yra tinkama. Didesnį susirūpinimą kelia žmonių, kurie diskriminuoja prieš trečiąsias šalis, sąmoningumas. Vis dėlto šį kartą mes turime rasti atsakymą į šį klausimą: kaip galima stiprinti sąmoningumą ir supratimą globaliame pasaulyje? Pasaulyje, kur dėl įvairių priežasčių žmonės keičia savo gyvenamąją vietą...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Claeys (ITS). – (NL) Pone pirmininke, toks pranešimas kaip šis, parengtas Kathalijne Maria Buitenweg, yra pagrįstas vertingais principais ir gerais norais, tačiau jis gana atitrūkęs nuo realaus pasaulio. Žinoma, diskriminacija rasės arba kilmės pagrindu yra smerktina. Klausimas yra toks – ar diskriminacija yra iš tiesų tiek paplitusi, kaip nuolat tvirtinama. Naujausioje metinėje EUMC, Europos Sąjungos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centro ataskaitoje, kalbama apie didėjantį šio reiškinio mastą, tačiau nepateikiama jokių tai pagrindžiančių faktų. EUMC net negali pateikti visiems priimtino diskriminacijos apibrėžimo.

Pernelyg dažnai daroma prielaida, kad faktiškai beveik visos imigrantų problemos yra tariamo jų diskriminavimo rezultatas. Tai turi pražūtingų pasekmių, nes šitaip visiškai atsisakoma tam tikrų visuomenės grupių asmeninės atsakomybės. Šį išlaikytinių ir aukos sindromą skatinanti politika tik blogina padėtį ir aš džiaugiuosi, kad galiu pritarti mažumos pozicijai, kurią išreiškė Koenraad Dillen.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE). – (RO) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia leiskite man pritarti dėl to, kad šis pranešimas yra nuoseklus ir kokybiškas, ir nurodyti, kad sprendžiant šį klausimą svarbu gerinti žmonių gyvenimo kokybę ir stiprinti bendruomenes. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į švietimo reikšmę įgyvendinant europinius principus ir nuostatas vienodo požiūrio į asmenis srityje.

Pranešime teisingai pabrėžiama, kad įstatymai yra veiksmingi tik tuomet, kai piliečiai yra informuoti apie savo teises. Jame išlieka reikalavimas šviesti ir mokyti piliečius tam, kad jie galėtų apginti savo teises. Tik kai žmonės turi drąsos kalbėti, rašyti ir ginti savo teises, galima riboti diskriminacijos apraiškas.

Tuo pat metu kiekvienos bendruomenės išgyvenimui itin svarbi tolerancija. Mokymasis gyventi su kitokiais žmonėmis, priimti skirtumus kaip naujas galimybes, reiškia teisingą kryptį siekiant išgyvendinti diskriminaciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Genowefa Grabowska (PSE). – (PL) Pone pirmininke, Europos Sąjungoje veikia tinkami įstatymai, nustatyti antidiskriminaciniai standartai ir direktyvos. Norėčiau pasveikinti savo kolegą sėkmingai parengus pranešimą, kurį ji šiandien pateikė. Savo ruožtu valstybės narės įgyvendina tai, kas yra nusprendžiama čia. Valstybių konstitucijose numatyti antidiskriminaciniai straipsniai ir ištisos teisės dalys, kuriomis siekiama apsaugoti piliečius nuo diskriminacijos. Kodėl dabartinė padėtis tokia prasta? Kodėl vis dar tebėra tiek daug diskriminacijos atvejų, kurių mes negalime tinkamai spręsti?

Man atrodo, kad problemos yra dviejų lygių. Pirmiausia informavimas ir, antra, įpareigojimų vykdymas. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į informavimą. Informavimas – tai ne tik vyriausybių atsakomybė. Pasirodo, kad vyriausybės neinformuoja gyventojų apie diskriminaciją. Man atrodo, kad šį vaidmenį turėtų perimti nevyriausybinės organizacijos, kurių padėtis yra palanki spręsti ypatingus visuomenės, konkrečių piliečių grupių klausimus ir juos informuoti apie imigraciją. Paklauskite emigrantų, vyresnio amžiaus moterų, vienišų motinų, ar jie jaučia, kad yra diskriminuojami. Jie sako: „Tai mūsų likimas. Mums tiesiog nesiseka.“ Jiems reikia padėti atrasti save, nustatyti atitinkamas procedūras, ir čia turėtų padėti atitinkamos valdžios institucijos.

Aš taip pat norėčiau, kad Europos Parlamentas įsitrauktų rengiant praktikos kodeksą įvairioms organizacijoms. Taip pat norėčiau pasakyti paskutinį dalyką. Aš manau, kad geltonasis autobusiukas prieš diskriminaciją, keliaujantis aplink Europą, ir Europos vienodų galimybių metai iki galo neatskleidžia viso to, ką mes darome. Padėkime tiems, kurie yra diskriminuojami.

 
  
MPphoto
 
 

  Wiesław Stefan Kuc (UEN). – (PL) Pone pirmininke, vienodo požiūrio principo taikymas asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės kilmės, taip pat nepriklausomai nuo jų odos spalvos, religinių įsitikinimų arba tikėjimo yra nuolatinis ir nesiliaujantis procesas. Bet kokia pažanga siekiant tikslo gali būti laikoma didele sėkme. Mes negalime tikėtis, kad per vieną naktį žmonės pakeis savo požiūrį ir pagerins savo gyvenimą. Tačiau mes turime daryti viską, kad būtų pašalintos teisinės, sociologinės ir ekonominės kliūtys, užtikrinti švietimo galimybes ir keisti mūsų neigiamą požiūrį kitų žmonių atžvilgiu, kad ir kokie skirtumai tarp mūsų būtų. Pagaliau aš norėčiau pasakyti, kad visiškai nesutinku su Frank Vanhecke požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Neena Gill (PSE). – Pone pirmininke, pritardamas šiam Komisijos komunikatui aš apgailestauju, kad nepaisant šio ir kitų teisės aktų diskriminacija ES ne sumažėjo, o atvirkščiai – net labai išaugo.

Norėčiau atsakyti ultradešiniesiems. Leiskite man pasakyti, kad vien tik šiemet aš sutikau apie 500 žmonių iš sikhų bendruomenės Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje, Vokietijoje, kurie visi minėjo apie šokiruojančius nepriimtinos diskriminacijos dėl jų išvaizdos atvejus: mat, visi jie dėvi turbanus.

Nuo 2004 m. daug sikhų berniukų turėjo palikti mokyklas Prancūzijoje dėl to, kad jie atsisakė paklusti reikalavimui nedėvėti turbanų. Panašūs atvejai užfiksuoti Belgijoje ir Vokietijoje.

Prancūzijos Aukščiausiajam Teismui nusprendus, kad sikhai gali dėvėti turbanus fotografuodamiesi nuotraukoms, skirtoms vairuotojo pažymėjimui, per 24 valandas po šio verdikto Prancūzijos vyriausybė jį atskiru potvarkiu uždraudė.

Briuselio oro uoste sikhų vyrų nuolat prašoma nusiimti turbanus, o tai laikoma dideliu įžeidimu.

Be to, kas savaitę man iš Italijos skambina žmonės ir skundžiasi, kad, būdami sikhai, jie negali normaliai gyventi. Todėl visi šie atvejai aiškiai pažeidžia tai, kas deklaruojama šiame pranešime ir ką propaguoja Komisija.

Todėl aš norėčiau paklausti Komisijos narį, ką jis ir Komisija daro, kad šių diskriminacijos atvejų nebūtų. Mes negalime kalbėti apie vieningumą ir įvairovę, ir ignoruoti vyriausybių patirtį daugelyje valstybių narių.

Aš norėčiau pasveikinti šį pranešimą rengusią pranešėją Kathalijne Maria Buitenweg už tai, kad ji pasiūlė priemones, kurios, mano nuomone, padėtų tiems, kurie jaučiasi atskirti dėl nežinojimo ir informavimo ir pagarbos kitų tautų kultūrai trūkumo.

Pagaliau aš nuoširdžiai tikiuosi, kad šiais vienodų galimybių ir kultūrų dialogo metais mums užteks valios užtikrinti, kad mūsų įsipareigojimai atitiktų mūsų žodžius.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Tadeusz Masiel (UEN). – (PL) Pone pirmininke, aišku, kad yra neišvengiama remti kovą su diskriminacija 21-ajame amžiuje. Aš taip pat pritariu šiam pranešimui, nors manau, kad prietarus lemia kultūrų, civilizacijos ir religijų skirtumai, o ne rasinė arba etninė priklausomybė. Beje, aš norėčiau pridurti, kad mums būtų lengviau Europoje laikytis nediskriminavimo principų, jei kontroliuojamos imigracijos politikos priemonės būtų taikomos žmonėms, kurių savo valstybėse mes pageidaujame, nes iš principo niekas nesielgs agresyviai ir nedraugiškai su partneriu, kurį jie pasirenka patys.

Šiame pranešime iš esmės kalbama apie imigrantų teises. Tačiau kalbėkime ir apie jų atsakomybę. Būtų lengviau nediskriminuoti užsieniečių ir kitų kultūrų žmonių, jei jie rodytų pagarbą tos šalies, į kurią atvyko, žmonių kultūrai ir tradicijoms ir norą integruotis, o ne kurti valstybę valstybėje Europoje, kuri – ir mes to negalime paneigti – savo prigimtimi turi krikščioniškas šaknis.

 
  
MPphoto
 
 

  Emine Bozkurt (PSE). – (NL) Pone pirmininke, aš dėkoju Kathalijne Maria Buitenweg už darbą, kurį ji atliko, rengdama šį pranešimą. Diskriminacija ir rasizmas visur – darbo rinkoje, sporto klube arba mokykloje – tai išpuolis prieš vertybes, kurios mums Europoje yra tokios svarbios. Mums reikalingas suderintas požiūris – europiniu, nacionaliniu ir vietos mastu. Čia svarbus vaidmuo tenka įstatymų leidėjams, politikams ir pačioms diskriminacijos aukoms. Mes privalome informuoti Europos piliečius apie jų teises ir priemones, kurios jiems prieinamos ir kurios padėtų jiems apsaugoti savo teises.

Aš raginu Komisiją veikti savo atsakomybe ir užtikrinti, kad skubiai ir tinkamai būtų įgyvendinta Rasinės lygybės direktyva. Direktyva yra žingsnis tinkama kryptimi, tačiau jos veiksmingumas priklauso nuo to, kaip ji bus įgyvendinama valstybėse narėse. Aš raginu Komisiją rodyti moralinę iniciatyvą, kaip 2004 m. nurodė J. M. Barroso, kuri mums yra labai reikalinga. Diskriminacija Europoje 2007 m. Europos lygių galimybių visiems metais tebėra kasdienis reiškinys. Ypač dabar, šiuo metu, kai tam tikroms grupėms yra gana sunku – aš kalbu apie musulmonus Europoje – mums reikalingi žmonės, kurie pasipriešintų diskriminacijai ir aktyviai veiktų šioje srityje.

Aš taip pat norėčiau, kad Komisija išplėstų antidiskriminacines priemones visoms įmanomoms diskriminacijos formoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (PSE). – (LT) Sveikinu pranešėją parengus pranešimą, padėsiantį labiau apsaugoti žmones nuo rasinės ir etninės  diskriminacijos bei sėkmingiau išieškoti žalos atlyginimą.

Dar labai daug reikia nuveikti, kad rasinės lygybės ir užimtumo lygybės direktyvos būtų tinkamai įgyvendintos. Žmonės Europos Sąjungos valstybėse, ypač naujosiose, vis dar nežino savo teisių, jiems trūksta laiko, ar tiesiog neįmanoma finansiškai pareikšti ieškinį. Daugelyje šalių nukentėję žmonės neturi galimybės įgalioti pajėgesnes asociacijas ginti jų kolektyvines teises. Sunku rinkti duomenis opiais klausimais, kurių galėtų prireikti nustatant netiesioginę diskriminaciją arba įvertinant diskriminacijos mastą visuomenėje. Todėl Europos Komisija klumpa stebėdama direktyvų įgyvendinimą bei nustatydama prastos padėties priežastis.

Prisidedu prie kolegų rekomendacijų daugiau išteklių skirti nevyriausybinėms organizacijoms, kurios informuoja piliečius ir teikia teisinę pagalbą diskriminacijos aukoms. Svarbus ir žiniasklaidos vaidmuo.

Ta proga norėčiau kreiptis į kolegas. Visi mes turime savo biurus šalyse, kuriose esame išrinkti. Ten galėtume teikti ir finansuoti pirmines teisines konsultacijas, kurios piliečius informuotų apie diskriminaciją draudžiančius teisės aktus ir galimybes naudotis žalos atlyginimo teise.

Privalėtume dar aktyviau telkti politinę valią kovos su rasine diskriminacija ir užimtumo nelygybe stiprinimui. Svarbu nuolat skatinti visuomenės diskusijas ir ugdyti nepakantumą bet kokiai diskriminacijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia leiskite man užtikrinti jus, kad aš, žinoma, perduosiu savo kolegai Vladimirui Špidlai visas tas teigiamas pastabas, kurias apie jį išgirdau. Manau, kad šis pripažinimas yra pagrįstas, ir todėl pažadu tai padaryti. Žinoma, aš jam taip pat perduosiu Europos Parlamento pastabas ir jo prašymus arba lūkesčius dėl to, ką dar reikėtų atlikti.

Aš norėčiau iš pradžių nurodyti vieną dalyką. Žinoma, aš – kaip ir Komisija – laikausi kitokio, negu tas, kuris buvo išreikštas, požiūrio dėl atskirties tendencijų, ir džiaugiuosi, kad jos yra neryškios. Panašiai aš jaučiu, kad turėčiau komentuoti teiginį, kad esama rizikos sukurti valstybę krikščioniškoje valstybėje arba, tiksliau, krikščioniškoje Europoje. Būtina pasakyti, kad aš nepaprastai gerbiu piliečius, kurie taip galvoja, tačiau vis dėlto manau, kad privalau – ir tai laikau savo pareiga – jums priminti, kad Europa nekalba vienu balsu religiniais, filosofiniais arba politiniais klausimais. Aš manau, kad šis akivaizdus konstatavimas kartais yra naudingas.

(NL) Kathalijne Maria Buitenweg ir Sophia in ’t Veld teisingai nurodė pagrindinį klausimą – direktyvų perkėlimą į nacionalinių valstybių narių teisę. Komisija yra įsitikinusi, kad mes turime ir toliau daryti spaudimą toms valstybėms narėms, kurios iki šiol neįgyvendino Europos įstatymų. Komisija drauge su institucijomis, kurios stebi šiuos svarbius klausimus valstybėse narėse, reiškia dėl to susirūpinimą; kaip jūs, žinoma, žinote, šioms už lygybės įgyvendinimą atsakingoms institucijoms ir organizacijoms mes teikiame tvirtą ir užtikrintą paramą.

(FR) Dėl naujosios iniciatyvos, tai mes šiuo metu atliekame jos poveikio vertinimą: jos poveikio diskriminacijai vertinimo procesas jau prasidėjo. Pirmiausia mums būtina įvertinti problemos mastą. Šiuo metu vyksta konsultacijos įmonėse ir Europos Parlamente su visuomene, su NVO ir socialiniais partneriais. Jei viskas vyks sėkmingai, pranešimas dėl poveikio vertinimo bus baigtas 2008 m. sausio mėn. Kitas žingsnis bus tarpusavio konsultacija 2008 m. kovo ir balandžio mėn. Iniciatyva bus įtraukta į 2008 m. Komisijos darbo programą, kuri šiuo metu yra svarstoma ir spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje turės būti paskelbta. Jei ji bus priimta, kaip siūloma, Komisija 2008 m. birželio mėn. gaus pasiūlymą ir tuomet procedūra bus pradėta.

Taigi, žinoma, kad mūsų mąstymas ir svarstymai yra glaudžiai susiję su narių, kurie kalbėjo diskusijoje – arba daugumai iš jų, – ir Komisijos vardu aš norėčiau pasveikinti Kathalijne Maria Buitenweg atlikus puikų darbą. Aš manau, kad šis pranešimas yra puikus pavyzdys, koks svarbus gali būti Parlamento vaidmuo skatinant teisėmis pagrįstą Europą, kurioje gerbiamos jos mažumų ir, aišku, visų piliečių teisės.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks šiandien, 2007 m. rugsėjo 27 d.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Lívia Járóka (PPE-DE), raštu. – (HU) Aš norėčiau pasveikinti savo kolegę Kathalijne Buitenweg, parengusią svarbų pranešimą, ir tuo pačiu metu atkreipti dėmesį į keletą svarbių klausimų.

Europos piliečių įstatymų žinios yra gana ribotos, ir būtent tie žmonės, kurie yra neteisingos diskriminacijos aukos – dažniausiai etninės mažumos ir ypač romai, – beveik visiškai nėra informuoti apie atitinkamas teisines nuostatas arba struktūras, kurios teiktų jiems teisinę apsaugą. Dėl to tiek mažai diskriminacijos bylų Europos Sąjungoje pasiekia teismus. Be to, finansinės baudos, taikomos tokiais atvejais, yra juokingai mažos, ypač lyginant su panašiomis procedūromis Jungtinėse Valstijose. Valstybės narės turėtų būti atsakingos ir vykdyti pareigą informuoti ir šviesti visuomenę siekiant užtikrinti, kad kuo daugiau visuomenės narių būtų informuoti apie savo teises ir galimybes.

Institucijos, atsakingos už lygybės įgyvendinimą, yra tolimos piliečiams, neperdėtume sakydami, kad jos aktyviai veikia tik popieriuje, o ne gindamos nukentėjusius asmenis. Kitas klausimas – tam, kad šios institucijos galėtų tinkamai veikti, finansavimo, infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių ir politikos požiūriu jos daugiausia yra priklausomos nuo valstybių narių vyriausybių.

Mes turime sukurti veiksmingą europinio lygio atskaitomybės ir stebėjimo sistemą, kad metinės ataskaitos būtų sistemingesnės ir įgalintų mus stebėti, ar už lygybės įgyvendinimą atsakingos institucijos veikia visiškai nepriklausomai.

 
  
MPphoto
 
 

  Véronique Mathieu (PPE-DE), raštu. – (FR) Pranešimas dėl moterų ir vyrų lygybės 2007 m. pirmiausia yra galimybė pasidžiaugti Europos Sąjungos įsipareigojimais moterų teisėms, kurie siekia net 1957 m. Tačiau, kaip rodo naujausi statistiniai duomenys, surinkti įstojus į Sąjungą Rumunijai ir Bulgarijai, mes kažin ar galime būti patenkinti esama padėtimi.

Pirmiausia darbo rinkos prieiga ir padėtis darbo rinkoje daugeliui moterų tebėra siekiamybė. Praėjus trisdešimt dvejiems metams po Tarybos direktyvos, reikalaujančios, kad moterys ir vyrai gautų vienodą atlyginimą už tą patį darbą, atotrūkis tebėra pernelyg didelis, vidutiniškai 15 proc.

Antra, siekiant didesnės lyčių lygybės reikėtų labiau kovoti su atskirtimi ir nevienodu požiūriu į vyrus ir moteris, ypač kaimo vietovėse, kur moterys, dirbančios kartu su ūkininkais šeimos ūkyje – kaip sutuoktinių padėjėjos – teisiniu požiūriu gali būti diskriminuojamos skyrybų atveju arba paveldint turtą arba apribojant jų galimybes naudotis nuosavybe. Šios moterys taip pat ne visuomet įtraukiamos į statistines suvestines.

Mes privalome skubos tvarka įgyvendinti įvairius teisės aktus. Per informavimo didinimą ir veiksmingesnę prevenciją Europos Sąjunga šioje svarbioje kovoje privalo užtikrinti nacionalinių kultūrų vystymąsi ir suartėjimą.

 

4. Moterų ir vyrų lygybė Europos Sąjungoje (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas yra Piia-Noora Kauppi pranešimas Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vardu dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje − 2007 (2007/2065(INI)) (A6-0290/2007).

 
  
MPphoto
 
 

  Piia-Noora Kauppi (PPE-DE), pranešėja. – Pone pirmininke, pirmiausia aš norėčiau padėkoti Komisijai už labai svarbų pranešimą. Moterų ir vyrų lygybė tebėra klausimas, kuriam mes skiriame labai didelį dėmesį. Nors pastaraisiais dešimtmečiais daug pasiekta, mūsų laukia dideli iššūkiai.

Didžiausias dėmesys Komisijos pranešime skiriamas užimtumo klausimams. Pavyzdžiui, užmokesčio skirtumai, darbo rinkos apsauga ir profesinio ir šeimos gyvenimo derinimas yra klausimai, kuriuos kasdien sprendžia milijonai moterų. Jie taip pat yra susiję su demografiniais iššūkiais Europoje. Kaip nurodoma Komisijos pranešime, šešios iš aštuonių milijonų naujų darbo vietų, sukurtų nuo 2000 metų ES, skirta moterims. Daugiausia iš šių šešių milijonų naujų darbo vietų moterims buvo paslaugų sektoriuje. 11,7 milijono naujų darbo vietų paslaugų sektoriuje dirba moterys. Būtent todėl paslaugų sektorius, jo augimas ir vidaus rinka Europoje daugeliui moterų yra toks svarbus klausimas.

Vis dėlto daugiausia naujų darbo vietų, kuriose dirba moterys – tai darbas ne visą darbo dieną, neapsaugotas, nenuolatinis ir mažai apmokamas darbas. Terminuotosios darbo sutartys daugeliui Europos moterų, kurios taip pat norėtų didesnio tvarumo ir stabilumo šeimos gyvenime, yra taip pat didelė problema. Komisijos skaičiai rodo, kad net 32 proc. moterų ES ir tik 7 proc. vyrų dirba ne visą darbo dieną, todėl darbo rinkoje lyčių aspektas yra itin ryškus.

Darbo užmokesčio skirtumas, dėl kurio Komisija priėmė iniciatyvą liepos mėn., ES vidutiniškai yra 15 proc., o kai kuriose Europos valstybėse – iki 30 proc. Darbo užmokesčio skirtumas nesumažėjo, nors direktyvos principas dėl vienodo darbo užmokesčio vyrams ir moterims galioja jau daugiau kaip 30 metų, todėl Komisija laiku ėmėsi spręsti šį klausimą. Kita vertus, mes žinome, kad valstybėse narėse, kurios patvirtino politikos priemones, leidžiančias derinti profesinį ir šeimos gyvenimą moterims ir vyrams, yra aukštesnis gimstamumo lygis, didesnis moterų, dalyvaujančių darbo rinkoje, procentas ir didesnis užimtumas.

Aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą ES taip pat daugiausia dirba moterys. Šią savaitę buvo paskelbtas suomių tyrimas apie moteris, vadovaujančias verslui. Tyrime, kuriame dalyvavo per 14 000 suomių įmonių, nustatyta, kad moterų vadovaujamų įmonių metinis pelnas buvo 1 proc. didesnis už įmonių, kurioms vadovauja vyrai. Net neatsižvelgiant į kitus klausimus, moterų vadovavimas verslui visuomet turi privalumų, todėl Komisija ateityje ketina į tai taip pat atsižvelgti.

Lemiamą vaidmenį moterų užimtumui Suomijoje ir kitose valstybėse turi švietimas. Aukštesni švietimo standartai užtikrina didesnį moterų užimtumą. Kaip teigiama Komisijos tyrime, pavyzdžiui, Suomijoje aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą dirba 32,7 proc. moterų ir 24,3 proc. vyrų. Todėl švietimo ir visą gyvenimą trunkančio mokymo iniciatyvos, kurias pateikė Komisija, ir dėmesys lyčių politikos priemonėms švietimo srityje yra labai svarbūs.

Mano pranešime raginama taikyti konkrečias priemones įveikti nelygybę dėl užimtumo pertraukų, susijusių su motinystės atostogomis arba ligonių priežiūra. Šis pranešimas leido Komisijai išanalizuoti pensijų reformos poveikį lyčių aspektu siekiant individualizuoti pensijų teises ir socialinės apsaugos bei mokesčių sistemą. Mano nuomone, itin svarbu, kad valstybės narės pranešime raginamos sulyginti motinystės atostogų išmokų sąnaudas tam, kad moterys darbo rinkoje nebūtų brangesnė darbo jėga nei vyrai. Norėčiau tikėti, kad mano atstovaujama valstybė narė, kurios vyriausybėje yra daugiausia pasaulyje moterų ministrių – 60 proc. – įvertins šį klausimą ir sulygins tėvystės (motinystės) atostogų išmokų sąnaudas.

Šiame pranešime taip pat pabrėžiamas poreikis spręsti demokratijos trūkumo klausimą. Mes norime išnagrinėti padėtį, kai įvairiuose lygmenyse ribojamas moterų dalyvavimas politikoje ir visuomenės administravime ir, jei galima, siekti pakeisti šią padėtį. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama moterų, priklausančių etninėms mažumoms ir moterų imigrančių padėčiai, nes jų atskirtį stiprina įvairiopa diskriminacija jų pačių bendruomenėse ir už bendruomenės ribų. Aš raginu Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis renkant duomenis ir įgyvendinant atitinkamas priemones, kuriomis būtų siekiama išvengti prekybos žmonėmis seksualiniam išnaudojimui ir priverstiniam darbui.

Aš manau, kad mes galime užbaigti teigiama ir padrąsinančia gaida. Moterys šiandien turi galimybių, apie kurias niekada nesvajojo jų motinos ir senelės. Moterys, kurios naudojasi naujojo pasaulio teikiamomis galimybėmis, gali laisvai reikšti savo nuomonę, ir aš manau, kad labai svarbu, kad Komisija ėmėsi iniciatyvos parengti šį pranešimą. Mes ir toliau sieksime visiškos abiejų lyčių lygybės Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Pone pirmininke, Piia-Noora Kauppi, Parlamento nariai, Komisija, be abejonės, pritaria šiam pranešimui ir pasiūlymui dėl rezoliucijos dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje. Priimtame pranešime pabrėžiamas Parlamento pasiryžimas spręsti lyčių lygybės klausimus. Aš norėčiau padėkoti pranešėjai Piia-Noora Kauppi už tai, kad pranešime reiškiama parama Europos Komisijos požiūriui, ir priemonėms, kurių ji imasi skatinant vyrų ir moterų lygybę.

Visų pirma lyčių lygybė yra viena pagrindinių Europos Sąjungos vertybių. Tai taip pat yra ta sritis, kur Europos Sąjunga pirmauja, daugeliu atvejų nulemdama visuomenės pokyčius. Pastaraisiais metais buvo vykdoma daug svarbių ir drąsių iniciatyvų. Moterų ir vyrų lygių galimybių gairėse pabrėžiamas Komisijos įsipareigojimas ryžtingai veikti visose srityse siekiant veiksmingos moterų ir vyrų lygybės.

Komisija džiaugiasi tuo, kad Parlamento rezoliucijoje išryškinami tam tikri klausimai, kurie nurodomi gairėse, kaip prioritetinės veiklos sritys, ypač dėl moterų ir vyrų ekonominės lygybės, darbo ir privataus gyvenimo derinimo, lyčių atstovavimo pusiausvyros sprendimus priimančiuose postuose ir kovojant su stereotipais.

Nors, siekiant moterų ir vyrų lygybės, pasiekta neabejotinos pažangos, lieka didelių iššūkių. Komisija pritaria pranešėjai dėl to, kad mes ir toliau turime tęsti veiklą ir konsoliduoti savo pasiekimus. Šiuo požiūriu Komisija pripažįsta veiksmingo acquis communautaire taikymo reikšmę ir ryžtingai įgyvendina savo vaidmenį kaip Sutarčių sergėtoja. Ji nedvejodama pradės pažeidimų procedūrą, jei, jos nuomone, Europos direktyva nėra tinkamai perkelta į nacionalinę teisę. Šiuo metu pradėta keletas pažeidimų procedūrų dėl moterų ir vyrų lygybės, šiuo metu esančių įvairiuose etapuose.

Norėdama geriau įgyvendinti Bendrijos įstatymus, Komisija įsteigė vadinamąjį Už lygybės įgyvendinimą atsakingų institucijų tinklą, kuris jungia nacionalines organizacijas, atsakingas už moterų ir vyrų lygybės skatinimą. Komisija mano, kad atitinkama valstybių narių patirtis ir glaudesnis bendradarbiavimas su Komisija gali veiksmingiau didinti už lygybės įgyvendinimą atsakingų institucijų vaidmenį skatinant lyčių lygybę ir užtikrinant, kad už įstatymų interpretavimą atsakingos nacionalinės agentūros tai darytų labiau vienodai.

Pranešime taip pat pabrėžiama darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo, siekiant realios vyrų ir moterų lygybės, reikšmė. Tai atspindi pačios Komisijos mąstymą. Mes esame įsitikinę, kad dauguma namų ūkių, šeimos ir buitinių darbų atlieka moterys. Todėl moterys dažniau negu vyrai pertraukia arba net visiškai meta mokslą arba darbą, ir tai neabejotinai lemia nevienodą jų padėtį darbo rinkoje ir mažina produktyvų moterų potencialą. Prieinamos vaikų priežiūros paslaugos – itin svarbi priemonė skatinti moterų užimtumą – tai nurodyta, kaip vienas Barselonos tikslų. 2008 m. Komisija pateiks ataskaitą apie pažangą įgyvendinant šiuos tikslus.

Komisija pradėjo konsultacijas su socialiniais partneriais dėl geresnio darbo ir privataus gyvenimo suderinimo, kurių antrasis etapas prasidėjo liepos mėnesio pabaigoje. Komisijos požiūriu – tai yra sudėtingas klausimas, kurį būtina spręsti naudojant įvairiausiomis priemonėmis. Vis dėlto esami Bendrijos įstatymai turėtų būti iš dalies pakeisti labiau atsižvelgiant į tuos iššūkius, su kuriais susiduriama Europoje. Šiuo metu Komisija studijuoja konsultacijų metu gautus socialinių partnerių atsakymus ir ketina juos panaudoti kaip priemonę būtiniems veiksmams. Mes taip pat remsime geriausios patirties mainus šioje srityje, kaip tai matyti iš rezoliucijos projekto.

Čia aš norėčiau dar kartą pakartoti, kad visų moterų ir visų vyrų lygybės principo įgyvendinimas yra viena svarbiausių Europos Sąjungos vertybių. Todėl suderintas moterų ir vyrų dalyvavimas yra absoliučiai būtinas. Ir tai yra vienas iš moterų ir vyrų lygių galimybių gairių, kurias praėjusiais metais priėmė Komisija, prioritetų.

Aš norėčiau užbaigti, pabrėždamas, kaip svarbu kovoti su stereotipais – tai klausimas, kuris buvo keletą kartų minimas pranešime. Stereotipai tikriausiai yra pati didžiausia kliūtis siekiant moterų ir vyrų lygybės, ir kova su jais reikalauja pastangų, išeinančių už įstatymų ir finansinių priemonių ribų: kalbama apie elgesio, požiūrio ir vertybių pokyčius, kurie lemia vyrų ir moterų vaidmenį visuomenėje ir jų karjeros pasirinkimą. Lygybės politika visuomet buvo ir bus siekiama keisti elgesį ir mąstymą. Komisija pritaria Parlamento paramai šio pasiūlymo dėl rezoliucijos forma.

 
  
  

PIRMININKAVO: Jean-Claude MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonės referentė. (PT) Kaip nuomonės referentė, atstovaujanti Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui, aš norėjau atkreipti dėmesį, kaip svarbu pabrėžti kai kuriuos pasiūlymus, esančius jūsų nuomonėje, kurie nebuvo įraukti į Piia-Noora Kauppi pranešimą, ir paprašyti jūsų šiame plenariniame posėdyje jiems pritarti atsižvelgiant į jų reikšmę milijonams moterų ūkininkių ir kaimo darbuotojų, kurių veiklai turėtų būti skiriama daugiau dėmesio, įtraukiant šias moteris į statistiką kaip žemės ūkio darbuotojas, o ne namų šeimininkes.

Svarbu, kad būtų pripažinta moterų, dirbančių žemės ūkyje, teisinė padėtis, tam, kad įsigaliotų vienodos teisės ir galimybės, tarp jų ir socialinės apsaugos srityje. Būtina veiksmingai apsaugoti motinystę ir užtikrinti geresnę sveikatos apsaugos, švietimo, visą gyvenimą trunkančio mokymo, vaikų ir šeimų įstaigų, ypač vaikų darželių, vietos kultūros centrų ir rinkų prieigą, kuri reikalauja daugiau investicijų ir geresnių viešųjų paslaugų kaimo vietovėse. Tai yra vienintelis būdas kovoti su dideliu skurdu ir izoliacija, kurią patiria moterys kaimo vietovėse, ir siekti didesnės socialinės sanglaudos.

 
  
MPphoto
 
 

  Karin Resetarits (ALDE), Kultūros ir švietimo komiteto nuomonės referentė. (DE) Pone pirmininke, dabar daugiau moterų dirba, tačiau neproporcingai daug jų dirba darbą, kuris nėra pakankamai apsaugotas. Tai reiškia, kad moterys darbo vietoje turi būti lanksčios, tačiau jų darbas yra mažai apmokamas. Moterys dažniausiai dirba valytojomis, slaugytojomis ir kasininkėmis prekybos centruose. O moterų gyvenime patys svarbiausi yra trys aspektai: pinigai – vienodas mokestis už vienodą darbą, vadovaujančios pareigos – vis daugiau moterų gauna išsilavinimą ir gali įveikti „stiklo lubas“ ir pagaliau motinystė – mes, moterys, privalome derinti darbą, karjerą ir motinystę ir tam reikalinga gerokai didesnė politinė parama.

Mums nereikia daugiau vaikų priežiūros įstaigų, kaip numatyta Barselonos tiksluose. Ne, mums reikalinga aukščiausia vaikų priežiūros kokybė. Motinoms ir tėvams turi būti sudarytos galimybės naudotis vaikų priežiūros įstaigų paslaugomis, ir Bendrija turėtų tai finansuoti. Nuo pat ankstyvo amžiaus maksimalią paramą turėtų gauti ne tik pasiturinčių tėvų vaikai. Mums reikalingos ne tik vienodos vyrų ir moterų teisės, bet ir vienodos visų vaikų teisės. Švietimas ir mokymas prasideda ne mokykloje, bet gerokai anksčiau. Čia mes turime keisti savo mąstymą.

Daug dalykų aptariama šiame puikiame Piia-Noora Kauppi pranešime. Mes jam pritariame. Dėkojame pranešėjai.

 
  
MPphoto
 
 

  Amalia Sartori, PPE-DE frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, aš taip pat norėčiau pasveikinti Piia-Noora Kauppi ir padėkoti už pranešimą, kuriame tinkamai apibūdinama dabartinė padėtis Europos darbo rinkoje. Nors mes ne kartą turėjome galimybę svarstyti šį klausimą Moterų teisių ir lyčių lygybės komitete, Piia-Noora Kauppi pranešimas leido išryškinti ir nušviesti kitą klausimą – tai, kad Europoje moterų darbo užmokestis ir toliau išlieka mažesnis, t. y. skiriasi užmokestis už vienodą darbą, ir to negalima toleruoti.

Mokyklą baigiančių moterų skaičius yra didelis – 59 proc., ir moterų dalyvavimas darbo rinkoje labai išaugo ir moterų vieklos rezultatai yra labai geri. Vis dėlto aš manau, kad dar svarbiau yra tai, kad pranešime pabrėžiamos kai kurios ypatybės, kurios ir toliau apsunkina moterų dalyvavimą darbo rinkoje, ir tai vyksta praktiškai be jokio pagrindimo – ir prieštarauja europiniams įstatymams ir valstybių narių įstatymams, kurie draudžia skirtingus atlyginimus. Tai vyksta ne tik, kaip paprastai sakoma, Europos pietuose, bet ir visoje Europoje, net šiaurės valstybėse, net ten, kur tradiciškai pripažįstamas moterų dalyvavimas rinkoje ir institucijos šiandien yra labiau konsoliduotos ir turi didesnę įtaką.

Todėl atsižvelgiant į tuos klausimus, kuriuos kelia Piia-Noora Kauppi, ar tai būtų motinystės ir tėvystės išmokos, ar tėvystės atostogos visose valstybėse narėse, reikia tikėtis, kad tos išlaidos, nors jas iš dalies dengia įmonės, skatins darbdavius priimti į darbą mažiau moterų, ir tai savo ruožtu turėtų įtakos jų karjerai.

 
  
MPphoto
 
 

  Teresa Riera Madurell, PSE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, Komisijos nary, dėkodama pranešėjai už jos puikų pranešimą, aš norėčiau pirmiausia pabrėžti, kad 2007 m. Europos lyčių lygybės institucijų veiklai buvo būdinga suderinta veikla. Mūsų institucijų įsipareigojimai lyčių lygybei, kaip rodoma Europos Tarybos priimtame Lyčių lygybės pakte ir Moterų ir vyrų lygių galimybių gairėse, galiojančiose iki 2010 m., yra labai pagirtini.

Galima apgailestauti ir kritikuoti dėl rodiklių, kurie pateikiami pranešime ir, atsižvelgiant į praėjusių metų pranešimą, dėl to, kad nebuvo pasiekta pažangos vienodo mokesčio už tą patį darbą, apie kurį ką tik minėjo Amalia Sartori srityje. Darbo užmokesčio skirtumas Europos Sąjungoje ir toliau yra 15 proc.; ir tam, kad jis sumažėtų, ateityje turėtų būti dedama daugiau pastangų.

Teigiama informacija pranešime yra tai, kad šeši iš aštuonių milijonų darbo vietų, kurios buvo sukurtos Europos Sąjungoje nuo 2000 m. yra skirtos moterims, nors esama trūkumų dėl labai didelių amžiaus skirtumų, kurie taip pat turi būti taisomi.

Esminis pranešimo klausimas yra lygybės politikos priemonių, susijusių su demografiniais pokyčiais Europoje, reikšmė. Įrodyta, kad tose valstybėse narėse, kurios taiko politikos priemones, derinant privatų ir asmeninį moterų ir vyrų gyvenimą, yra aukštesnis gimstamumo lygis, didesnis moterų procentas darbo rinkoje ir didesnis užimtumas.

Susirūpinimą kelia ir tai, kad vyresnės moterys ir moterys, esančios vienos šeimoje, ir toliau išlieka asmenų, kurių socialinės atskirties rizika yra didžiausia, grupėje.

Pagaliau aš norėčiau nurodyti, kad, be pranešimo, būtų labai įdomu ir naudinga, jei į metines ataskaitas dėl moterų ir vyrų lygybės būtų įtraukti šalių kandidačių statistiniai duomenys, kurie būtų naudojami jų stojimo derybų metu.

 
  
MPphoto
 
 

  Anneli Jäätteenmäki, ALDE frakcijos vardu. – (FI) Pone pirmininke, ponios ir ponai, sveikinu Piia-Noora Kauppi parengus svarbų pranešimą.

Lyčių lygybė yra vienas pagrindinių ES principų, kaip teigia Komisijos narys Louis Michel, tačiau tai yra vienas pagrindinių kausimų „pasirodyti“ tokiose kalbose ir deklaracijose kaip šios. Realiai ES nėra labai suinteresuota moterų ir vyrų lygybe. Tai buvo akivaizdu ir Komisijos nario kalboje. Jis teigė, kad ES darys viską, kas įmanoma. Tai labai nekonkretu. Ką gali padaryti ES siekiant užtikrinti, kad direktyvos, kurias ji priėmė, dėl vienodo darbo užmokesčio ir daugelio kitų klausimų būtų įgyvendintos praktiškai?

Mano nuomone, ES turėtų suvokti, kad vyrų ir moterų padėtis Europoje turėtų būti vienoda. ES kalbama daug, tačiau daroma mažai, ir valstybės narės taip pat kalba daug, o daro mažai. Faktiškai šis klausimas niekaip neskatina žmonių, bent ES vadovų, veikti. Aš manau, kad tai yra taip pat teisinga darbo rinkos organizacijoms priimant sprendimus valstybėse narėse. Yra ir kitų svarbių dalykų. Į akis krenta ir tai, kad užmokesčio skirtumas valstybėse narėse vis dar yra 15 proc., ir mano atstovaujamoje valstybėje, pirmaujančioje lygybės srityje, deja, šis skirtumas yra 20 proc.

Aš manau, kad Komisijos narys ir pati Komisija pagaliau suvoks, kaip tai svarbu, ir kažką nuveiks siekiant įgyvendinti ES moterų ir vyrų lygybės principą. Šiandien tai lieka tiesiog tušti žodžiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda, Verts/ALE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, sveikinu pranešėją parengus gerą pranešimą. Jame esama daug klausimų, kuriuos aš norėčiau pažymėti, vis dėlto daugiausia dėmesio norėčiau skirti dviem, kurie man atrodo patys svarbiausi.

Pirmiausia aš pritariu tam, kad 2007 m. Komisijos ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama užimtumo klausimams, pavyzdžiui, dėl darbo užmokesčio skirtumo, taikinimo ir direktyvų dėl lyčių lygybės, turint omenyje tai, kad moterų ekonominė nepriklausomybė yra vienas iš moterų ir vyrų lygybių galimybių gairių prioritetų.

Visiška tiesa – kaip teigiama Komisijos pranešime – kad šešiose iš aštuonių milijonų darbo vietų, kurios buvo sukurtos Europos Sąjungoje, dirba moterys. Tai būtų teigiamas reiškinys, jei ne tai, kad dauguma naujų darbo vietų, kuriose dirba moterys, – tai darbas ne visą darbo dieną; neapsaugotos ir blogai apmokamos darbo vietos, kur atlyginimas nedidėja.

Pranešime taip pat nurodoma, kad pasiekta didelė pažanga mažinant atlyginimų atotrūkį: susirūpinimą turėtų kelti tai, kad vidutinis moterų darbo užmokestis yra 15 proc., o kai kuriose valstybėse ir 30 proc. mažesnis negu vyrų.

Kitas klausimas, kurį aš norėčiau pabrėžti, yra susijęs su moterimis, kurios dirba žemės ūkyje. Būtina gerinti šių moterų teisinę padėtį užtikrinant joms geresnę socialinę apsaugą ir didinant jų vaidmenį, propaguojant bendrą šeimos ūkio nuosavybę, užtikrinant galimybes gauti kreditą ir paveldėjimo teises.

Abiem šiems klausimams Komisija turėtų skirti ypatingą dėmesį. Konkrečiai ji turėtų skirti dvigubai daugiau jėgų tam, kad pasiektų didesnės moterų ir vyrų lygybės vienodų jų teisių ir galimybių požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Eva-Britt Svensson, GUE/NGL frakcijos vardu. – (SV) Pone pirmininke, leiskite padėkoti pranešėjai Piia-Noora Kauppi ir visiems kitiems, kurie padėjo rengti šį pranešimą. Didžiausia problema, kurią aš norėčiau pabrėžti, yra tai, kad pernelyg daug žmonių šiandien yra įsitikinę, kad mes turime vienodas galimybes. Kartais teoriškai tai yra tiesa, tačiau praktiškai galimybės yra nevienodos. Ši rezoliucija atkreipia dėmesį į tai ir pateikia gerų pasiūlymų, kas turi būti padaryta ir ką būtina padaryti dabar.

Šiame Parlamente aš taip pat ne kartą reikalavau ir pabrėžiau, kad visose srityse statistiniai duomenys turėtų būti suskirstyti pagal lytį. Tik tuomet, kai žinome faktus, galime reikalauti pokyčių. Jei mes negalime pagrįsti didelių skirtumų tarp lyčių, remdamiesi faktais, į juos nebus kreipiama dėmesio. Be to, žmonės nežino, kokie dideli šie skirtumai. Todėl aš norėčiau dar kartą pakartoti reikalavimą pateikiant statistinius duomenis skirstyti juos pagal lytį.

Aš taip pat aš norėčiau pagrįsti savo paties ir mano atstovaujamos politinės frakcijos susirūpinimą dėl moterų ir vyrų užimtumo skirtumų, kalbant apie mokamą darbą; mes visi žinome, kad darbą, už kurį nėra mokama, taip pat dirba moterys. Tuo pat metu mes matome, kad daugėja neužimtų darbo vietų moterims, mes taip pat matome, koks tai užimtumas. Dauguma naujų darbo vietų moterims yra nenuolatinis, mažai apmokamas darbas ne visą darbo dieną. Šią padėtį būtina baigti.

 
  
MPphoto
 
 

  Urszula Krupa, IND/DEM frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, pranešimas dėl moterų ir vyrų lygybės yra dar vienas įrodymas, koks svarbus yra vienodų teisių politikos priemonių vaidmuo. Moterys ir vyrai turi vienodas teises aktyviai dalyvauti visose viešojo gyvenimo srityse ir teisę įtvirtinti tai įstatymuose. Tačiau, deja, orumas užtikrinamas ne tik teisės aktuose, bet ir atitinkamu materialios, dvasinės ir emocinės paramos lygiu, ypač kuriant sveiką šeimos struktūrą.

Deja, šiuolaikinė propaganda nuvertina vedybų, šeimos ir motinos vaidmenį ir kelia kaltės jausmą toms mergaitėms ir moterims, kurios norėtų likti namie ir prižiūrėti vaikus. Vietoje to, kad būtų teikiama parama, teisinė apsauga, vietoje žmonos ir motinos, auginančios vaikus, vaidmens įvertinimo, į moteris vis dažniau žiūrima, kaip į objektą, formuojami nepagrįsti jų lūkesčiai, ir tai dar labiau sustiprina plačiai propaguojamas požiūris į kontracepciją, abortus, kraštutinis individualizmas, konfliktas tarp tėvų ir vaikų ir net pensinio amžiaus prailginimas, kuris sukelia protinį ir fizinį išsekimą.

Svarbu nuolat priminti žmonėms, kad lygybė, vienodos moterų ir vyrų teisės nereiškia, kad moterys yra tokios pačios kaip ir vyrai. Visos moterų maskulinizacijos formos, kai moterys konkuruoja su vyrais kiekviename lygmenyje, nuskurdina ne tik moteris, bet ir visą visuomenę ir iškreipia moteriškumo ir vyriškumo turtingumą ir vidinę prasmę.

Šiandien reikalingas ypatingas jautrumas tam, kad išvengtume veiksmų, kurie skiriasi nuo realių žmonių poreikių ir siekių ir įveikti individualizmą bei moralinį reliatyvizmą. Tai yra gyvybiškai svarbu, ypač kai nėra pagrindinės infrastruktūros ekonominiam augimui, kuris leistų kovoti su diskriminacija daugelyje gyvenimo sričių. Dėl šios priežasties vietoje indoktrinavimo ir suvienodinimo, kurie kuria konfliktą, socialinės organizacijos ir įstatymai turėtų mums padėti vykdyti mūsų pareigas. Dėl to aš prašau gerbti kiekvieno žmogaus orumą ir ne tik dėl vienodo užmokesčio, bet ir pagarbos tradicijoms, kultūrai, religijoms ir vertybėms, kurios yra svarbios nacionalinei ir kultūrinei tapatybei, praturtinančiai šiuolaikinę Europą, požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Lydia Schenardi, ITS frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, kolegos, pranešime, kurį mes svarstome šiandien, konstatuojami daugiausia akivaizdūs faktai. Jame mes randame tuos pačius statistinius duomenis apie užimtumą, darbo užmokesčio ir darbo pobūdžio skirtumus. Mes taip pat randame nesibaigiančius stereotipų apibūdinimus, kai kalbama apie diskriminaciją, kurią atspindi moterų nedalyvavimas tam tikruose darbo rinkos sektoriuose. Čia aš kalbu apie pažangias technologijas, mokslinius tyrimus ir inžineriją.

Vis dėlto pranešime esama akivaizdaus prieštaravimo. Kaip galima 17 dalyje džiaugtis globalizacija – jos teigiama įtaka moterų švietimui, rūpybai, sveikatai ir užimtumui, darbui namuose, pagal subrangos sutartis arba labai mažose įmonėse – ir kartu 18 straipsnyje pabrėžti neigiamą globalizacijos poveikį skurdo feminizacijai? Kurią pastraipą reikėtų rimtai vertinti?

Kitur pranešime rekomenduojamos europinės priemonės didinant informavimą netoleruoti seksistinių įžeidimų. Tačiau kas yra seksistinis įžeidimas? Ar Ségolène Royal, kuri dalyvavo paskutiniuosiuose Prancūzijos ministro pirmininko rinkimuose, buvo seksistinio įžeidimo auka, kai vienas iš socialistų partijos narių pasakė, kad ji nėra tinkamiausia kandidatė aukščiausiajam šalies postui? Ar tai buvo tiesiog kritika, o gal paprasčiausiai nuomonė?

Pavojinga grįsti įstatymus tokiomis sąvokomis kaip ši, kurių teisinis apibrėžimas yra negalimas. Be to, mes čia kalbame apie tai, kas yra iš esmės subjektyvu ir neracionalu.

 
  
MPphoto
 
 

  Jana Bobošíková (NI). – (CS) Ponios ir ponai, dar kartą mes nervinamės dėl statistinių duomenų, rodančių, kad nors moterys pasiekia geresnių rezultatų, jų darbo užmokestis yra maždaug 15 proc. mažesnis. Taip, egzistuoja stiklo lubos, ir vyrai, o ne moterys dažniausiai užima vadovaujančius postus. Stereotipai egzistuoja ir moterys pačios dažnai tampa jų aukomis. Mes norime tai pakeisti. Tačiau mano nuomonė yra tokia, kad jei mes norime ką nors pakeisti, turime pradėti čia.

Europos Parlamento ir Komisijos statistiniai užimtumo duomenys aiškiai rodo, kad vyrai yra didžioji dauguma, kai kalbame apie pareigas, kurios yra geriausiai mokamos. Labai aukštai kvalifikuotos moterys kalbininkės, turinčios trečiojo lygio universitetinį išsilavinimą, už savo darbą gauna sekretorės atlyginimą. Jų geriau apmokami vadovai daugiausia turi dviejų rūšių kvalifikaciją: jie yra vyrai ir jie čia yra jau ilgą laiką.

Ponios ir ponai, aš laikausi nuomonės, kad Europos institucijų rekomendacijos lyčių klausimais gali būti svarstomos rimtai tik tuo atveju, kai mes atliksime išsamią santykio tarp darbo užmokesčio sistemų ir asmens išsilavinimo bei efektyvumo analizę ir kai bus peržiūrėtos žmogiškųjų išteklių valdymo ir apmokėjimo sistemos. Kol to nebus, piliečiai į mus žiūrės kaip į žmones, kalbančius apie vandenį, ir geriančius vyną.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Panayotopoulou-Kassiotou (PPE-DE). – (EL) Pone pirmininke, mes pažymime 50-ąsias Suvienytos Europos steigimo sutarties metines ir 50 metų pažangos užtikrinant vyrų ir moterų lygybę. Jos kulminacija yra susijusi su šio požiūrio įgyvendinimu visose Europos Komisijos veiklos ir pilietinės visuomenės dialogo srityse.

ES valstybių narių politikos priemonėse ir veikloje ir toliau išlieka paslėpta vyrų ir moterų nelygybė. Mums reikalinga neigiamų aplinkybių, kurios sukelia šią nelygybę, analizė ir vertinimas. Mano kolegos Piia-Noora Kauppi pranešime nurodomi veiksmai kovojant su daline moterų diskriminacija.

Aš ypač norėčiau pabrėžti priemones skatinant vienodą vyrų ir moterų dalyvavimą ir remiant šeimą, kaip pagrindinį ekonominės plėtros, gerovės ir sanglaudos ES veiksnį. Lyčių lygybė turėtų būti naudinga toms moterims, kurios savanoriškai norėtų likti namuose ilgą ar trumpą laiką ir auginti vaikus, slaugyti senelius ir globos reikalaujančius asmenis. Dėl to, kad šios moterys nedirba, jos neturėtų būti diskriminuojamos pensijų ir socialinės rūpybos srityje.

Komisijos nary, aš esu labai nusivylusi Graikijos moterų padėtimi. Anot spaudos pranešimų, jūs turėjote pradėti pažeidimų procedūrą prieš mano valstybę dėl lanksčių amžiaus sąlygų, kurios taikomos moterims. Kodėl mes negalime anksčiau suteikti teisės į pensiją dukterims ir moterims mainais į tai, ką jos suteikė savo šeimoms?

Lygybei – taip, Komisijos nary, bet ne pusiausvyrai. Valstybės narės, ES ir socialiniai partneriai gali pasinaudoti naujai sukurtu Europos šeimų aljansu: skatinti geriausią patirtį ir pažangų požiūrį į šeimą. Šitaip bus atsižvelgiama į nacionalines politikos priemones ir skatinama lyčių lygybė.

ES demografinė padėtis reikalauja, kad vyrams ir moterims būtų suteiktos vienodos galimybės. Dėl tėvystės atostogų turėtų būti persvarstyta atitinkama direktyva, dėl kurios susitarė Komisija ir socialiniai partneriai, ir jūs, Komisijos nary, pažadėjote, kad šis persvarstymas įvyks 2008 m.

Tačiau reikalingi ir privataus sektoriaus įsipareigojimai priimant į darbą jaunas moteris ir atleidžiant iš darbo jaunas motinas. ES produktyvumas ir plėtra, Komisijos nary, reikalauja sukurti mechanizmą šios rūšies diskriminacijai stebėti. Mes manome, kad jūs nedelsiant imsitės veiksmų.

 
  
MPphoto
 
 

  Lissy Gröner (PSE). (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, aš galiu užtikrinti, kad mūsų socialistų frakcija pritaria Piia-Noora Kauppi visais klausimais, kurie nurodomi jos pranešime. Pranešimas dėl lyčių lygybės buvo priimtas vienodų galimybių visiems metais, be to, mes taip pat pažymime lygybės politikos Europos Sąjungoje penkiasdešimtmetį. Jei nebus daroma tam tikro spaudimo ir reikalai nesikeis moterys nebepasitikės Europos Sąjunga.

Taip pat buvo paskelbta, kad 2007 m. bus steigiamas Europos lyčių lygybės institutas. Kokia yra padėtis formuojant tarybą? Čia priimant sprendimus turi teisę pasisakyti ir mūsų Parlamentas. Ar vyksta pasirengimas ir institutas Vilniuje pradės veiklą iki metų pabaigos?

ES neišnaudojo savo kompetencijos vienodo darbo užmokesčio srityje – tai idėja, kurią kelia daugelis mano moterų kolegių. Aš manau, kad padėtis, kai moterys už darbą gauna 15 proc. mažesnį atlyginimą negu vyrai, yra skandalinga. Švedija yra vienintelė valstybė, kurioje padėtis yra geresnė, ir šis rodiklis tėra 10 proc. Mano atstovaujamoje Vokietijoje jis yra 26 proc., ir aš manau, kad mes toliau negalime to toleruoti. Šiuo atveju Komisija turėtų rasti drąsos daryti spaudimą valstybėms narėms.

Profesinio ir šeimos gyvenimo derinimas: Vladimiras Špidla ėmėsi priemonių šioje srityje. Aš džiaugiuosi. Mes pritariame tam, kad tėvams taip pat turėtų tekti tam tikras krūvis. Čia didesnė atsakomybė turėtų tekti įmonėms. Būtent todėl mūsų frakcija pradėjo europinę paramos kampaniją.

Mes norime, kad būtų atliekamas kokybinis ir kiekybinis priemonių, kurios vykdomos, pavyzdžiui, naudojant struktūrinių fondų lėšas, vertinimas. Įvykę klausymai Regioninės plėtros komitete parodė, kad iki šiol visiškai neatsižvelgiama į tai, kad moterys ES lėšomis naudojasi gerokai mažiau negu vyrai. Todėl kitas pagrindinis mūsų reikalavimas yra lyčių lygių galimybių biudžetas.

Komisija pranešė apie priemones dviejose srityse: teisinių priemonių įgyvendinimą kovojant su daugialype diskriminacija ir kovą su smurtu prieš moteris. Mes šiandien vos palietėme šį klausimą, tačiau tai labai svarbus klausimas, kurį ateityje būtina spręsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Siiri Oviir (ALDE). – (ET) Aš norėčiau padėkoti pranešėjai už tai, kad ji dar kartą iškėlė svarbų klausimą. Aš nemanau, kad šiuo pranešimu mes veržiamės pro atviras duris. Galbūt durys ir atviros, tačiau jei virš mūsų yra stiklo lubos, šį klausimą ateityje mes turėsime spręsti dar daug kartų.

Savo kalboje aš norėčiau atkreipti dėmesį į du klausimus. Ypač, atsižvelgiant į tai, kad abiejų lyčių vienodų galimybių politika yra svarbi ekonominės plėtros priemonė.

Nepaisant vienodų teisių de jure visose Europos Sąjungos valstybėse, egzistuoja galios ir ekonominių, socialinių ir kultūrinių išteklių vyrų ir moterų nelygybė de facto. Tai yra vyraujančių papročių ir jų įtakos nevienodam šeimos atsakomybės pasidalijimui tąsa ir sudaro sunkumų daugeliui moterų derinant darbą ir šeimos gyvenimą. Tenka pasakyti, deja, kad tai yra demokratijos trūkumo europiniu lygiu įrodymas.

Vienodas abiejų lyčių dalyvavimas priimant sprendimus yra pagrindinė demokratijos sąlyga, todėl dabar aš pasakysiu porą pastabų dėl sprendimų priėmimo visose gyvenimo srityse. Liberalai teigia, kad sėkmę lemia žmonių teisė patiems priimti sprendimus. Vis dėlto laisvė rinktis galima tik jei moterys ir vyrai turi vienodas galimybes rinktis. Tam, kad vyrai ir moterys, aš kartoju, vyrai ir moterys galėtų tinkamai derinti darbą ir šeimą, mums reikalingos geros kokybės vaikų priežiūros įstaigos, palanki šeimai darbo aplinka, ir paramą užtikrinanti teisės sistema.

Be to, svarbu tobulinti teisinę ir neteisinę bazę ir didinti visuomenės informavimo lygį. Tai tinka ir pasenusiam mąstymui, kitaip tariant, moterys turi keistis ir pačios priimti sprendimus; tik tuomet galėsime kalbėti apie tokią visuomenę, kurioje atstovaujama ir atsižvelgiama į abiejų lyčių interesus, t. y. tikrai demokratinę visuomenę.

 
  
MPphoto
 
 

  Hiltrud Breyer (Verts/ALE). (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, Piia-Noora Kauppi, ponios ir ponai, šiais metais mes šventėme 50-ąsias ES steigimo metines ir galime apžvelgti 50 metų gaires siekiant moterų ir vyrų lygybės. Vis dėlto 2007 m. Komisijos ataskaita dėl lyčių lygybės yra karti piliulė. Ji rodo, kad daugelyje sričių tik kalbama apie lyčių lygybę, tačiau ji nėra įgyvendinama tikrovėje.

Šiandien mes girdėjome cituojamus statistinius duomenis, iš kurių matyti, kad esama didelių užimtumo skirtumų tarp vyrų ir moterų, ir daugelyje valstybių narių, išskyrus keletą, moterų nedarbas yra didesnis. Beveik viena iš trijų moterų dirba ne visą darbo dieną. Mes žinome, kad moterys vis dar nepakankamai atstovaujamos galios ir vadovaujančiuose postuose. Padėtis, kai vidutinis darbo užmokesčio skirtumas yra 15 proc., o Vokietijoje – iki 27 proc., yra tiesiog skandalinga

Aš taip pat džiaugiuosi, kad Komisija sprendžia privalomų tėvystės atostogų tėvams klausimą. Akivaizdu, kad šeimos ir darbo derinimas yra vienas Komisijos darbotvarkės klausimų. Tačiau kitose ES lygybės politikos srityse Komisija laikosi neutralios pozicijos. Aš taip sakau, nes iš Komisijos mes neišgirdome apie jokias politines iniciatyvas išskyrus dėl anksčiau minėtų tėvystės atostogų tėvams.

Buvo minimas Lyčių lygybės instituto ir smurto prieš moteris klausimai. Ką daro Komisija sprendžiant darbo užmokesčio klausimą? Aš girdžiu tik retoriką. Mes privalome veikti kur kas aktyviau, skiriant biudžeto lėšas lyčių klausimams spręsti, tarp jų formuojant lyčių lygių galimybių biudžetą, apie kurį kalbama metų metais, tačiau kur rodikliai? Todėl aš norėčiau prašyti Komisiją siūlyti drąsius įstatymus tam, kad ES ir vėl pirmautų lyčių lygybės srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Kartika Tamara Liotard (GUE/NGL). – (NL) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti ir pagirti Piia-Noora Kauppi už jos pranešimą, tačiau ir išsakyti pora pastabų Komisijai. Komisija nuolat, kaip, pavyzdžiui, šiandien kalba apie lyčių lygybę, tačiau iki šiol jai nepavyko gerų norų paversti konkrečiais veiksmais. Vietoje to, kad būtų mažinama lyčių nelygybė, kovojama su moterų skurdu ir padedama spręsti kasdienius moterų klausimus jų padėtis Komisijos politikos priemonėmis dažnai tik bloginama.

Geras pavyzdys čia yra „lankstumo ir užimtumo saugumas (angl. – „flexicurity“) – priemonės, kurios nustato lankstesnius įstatymus netekus darbo. Jei Komisijos žaliojoje knygoje pateikti pasiūlymai būtų įgyvendinti, nukentėtų būtent moterys, kurios pernelyg dažnai dirba pagal trumpalaikes sutartis, kaip laikini darbuotojai ir ne itin gerai apmokamą darbą. Būtent moterys patiria sunkumų dėl pensijų, sveikatos išlaidų ir šeimos priežiūros ir mokamo darbo derinimo. O ką daro Komisija? Vietoje to, kad užtikrintų apibrėžtumą, kuris nors šiek tiek palengvintų moterų, kurių dauguma yra darbuotojos, būklę, Komisija siūlo dar didesnį neapibrėžtumą.

Šis pranešimas dėl moterų ir vyrų lygybės rodo, kad pagrindiniai skirtumai išlieka 2007 m. Tam turėtų būti teikiamas gerokai didesnis prioritetas – žodžiais ir darbais. Lyčių lygybė turėtų būti tiesiogiai integruojama į visas Komisijos politikos priemones. Aš manau, kad apgailėtina, kad mes turime nuolat Komisijai tai priminti.

 
  
MPphoto
 
 

  John Whittaker (IND/DEM). – Pone pirmininke, iš šio pranešimo aš matau, kad šioje programoje numatoma leisti mūsų pinigus skatinant informavimą apie lyčių lygybę, kištis į verslo sprendimus priimant į darbą ir versti įmones siūlyti lankstesnes darbo sąlygas ir dosnias atostogas, tačiau niekur nematau jokio šalutinių poveikių vertinimo. Nenorima suprasti, kad šis socialinis eksperimentas yra pasmerktas nesėkmei.

Paprasčiausia logika yra ta, kad jei moterys darbe kainuos brangiau, tuomet į darbą bus priimama mažiau moterų, nepaisant taisyklių, kurios draudžia darbdaviams priimant į darbą nurodyti lytį. Visi įstatymai, skirti išvengti moterų arba pagyvenusių asmenų arba mažumų diskriminacijos, turi nepageidaujamą poveikį ir sumenkina tuos, kurie to būtų pasiekę ir be įstatymų pagalbos.

Visos mūsų darbo vietos moterims ar vyrams priklauso nuo gerovės, kurią užtikrina ekonomika. Dauguma darbo vietų sukuriama smulkiajame versle. Skirtingai negu šiame Parlamente, realiame smulkiajame versle dirba moterys ir vyrai, kurie teikia produkciją ir paslaugas, už kurias žmonės pasiryžę mokėti. Ši lyčių lygybės manija yra tik vienas būdų kištis į smulkųjį verslą. Jei mes ir toliau didinsime verslo išlaidas ir apribojimus į darbą bus priimama mažiau žmonių ir mažiau jiems mokama. Galiausiai mes būsime lygesni, tačiau visi būsime mažiau turtingi – ir moterys, ir vyrai.

 
  
MPphoto
 
 

  Jerzy Buzek (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, aš norėčiau pasveikinti Piia-Noora Kauppi. Mes visi norime padidinti gimstamumą Europoje ir pagerinti demografinę padėtį. Jei tai pavyktų, ir tai turi pavykti, tai reikštų, kad daugybė moterų, ypač jaunų moterų bent jau kuriam laikui paliktų darbo rinką. Tai yra problema, nes daugelyje Europos vietų jau dabar trūksta darbuotojų.

Pavyzdžiui, Europoje trūksta maždaug 700 000 mokslininkų. Nepaisant to, Europoje vos vienas iš keturių gydytojų ir tik viena iš dešimties profesorių yra moteris. Taip yra Europoje, kur daugiau moterų negu vyrų turi aukštąjį išsilavinimą. Tai reiškia, kad jos yra gerai pasirengusios akademiniam darbui, tačiau pertraukia šį darbą ir daugiau į jį nebegrįžta.

Kiekviename sektoriuje lengvatos ir galimybės darbe, siūlomos moterims, turi būti skirtingos. Pavyzdžiui, švietimo srityje galima pritaikyti paprastus veiksmus. Pirmiausia galimybė dirbti akademinį darbą namuose. Antra, labai patogios ir prieinamos vaikų priežiūros įstaigos pačiuose institutuose ir universitetuose. Trečia, vyrų ir moterų vaikų priežiūra. Ketvirta, galimybė gauti akademinį laipsnį motinystės atostogų metu. Pagaliau penkta, užtikrinti, kad vyrai ir moterys gautų tą patį atlyginimą už tą patį darbą.

Europa negali sau leisti, kad išsilavinusios ir kvalifikuotos moterys prarastų akademinius metus tik todėl, kad jos turi gimdyti vaikus. Laimei, šioje srityje kai kas jau daroma.

UNESCO, kartu su L’Oréal keletą metų vykdė projektą moterims akademiniame sektoriuje. Mes matysime rezultatus, labai gerus šio projekto rezultatus, parodoje, kuri veiks nuo kito pirmadienio, spalio 1 d., Europos Parlamente Briuselyje, pirmame aukšte priešais KBC banką. Aš norėčiau visus pakviesti joje apsilankyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE). – (PT) 2005 m. savo pranešime dėl Lisabonos strategijos lyčių perspektyvos aš nurodžiau įvairias Europos moterų diskriminacijos formas.

Po daugelio diskusijų ir konferencijų, trukusių dvejus metus, daugelio pranešimų ir studijų, ar kas nors pasikeitė? Kokios pažangos buvo pasiekta dėl darbo užmokesčio tarp vyrų ir moterų skirtumo, moterų dalyvavimo sprendimų priėmimo procese arba dėl vyrų ir moterų darbo, šeimos ir privataus gyvenimo derinimo? Nors kai kuriose valstybėse narėse buvo pasiekta pažangos, deja, europiniu lygiu mažai kas pasikeitė.

Darbo užmokesčio skirtumas ir toliau yra maždaug 15 proc. ir moterų dalyvavimas sprendimų priėmimo procese padidėjo tik maždaug 1 proc. Moterys ir toliau skiria tris kartus daugiau laiko šeimos reikalams negu vyrai. Vis dėlto dabar daugiau moterų studijuoja universitetuose. Moterys vis labiau įsitvirtina, tačiau vis dar esama daugelio diskriminacijos formų, ypač joms tapus motinomis ir daugiausia būtent dėl šios priežasties. Galbūt todėl gimstamumo lygis yra toks žemas. Moterys migrantės ir pabėgėlės, moterys, priklausančios etninėms mažumoms, pagyvenusios moterys, moterys su negalia – visos šios moterų grupės susiduria su dviguba diskriminacija.

Mums reikalingi geresni įstatymai, pavyzdžiui, tokie, kurie buvo patvirtinti Ispanijoje ir Portugalijoje, tačiau būtina laikytis ir jau esamų įstatymų, ypač reklamos srityje, ir nutraukti moterų žeminimą reklamoje ir masinės informacijos priemonėse. Norint keisti įstatymus, būtina keisti požiūrį. Turi būti mažiau žodžių ir daugiau darbų.

 
  
MPphoto
 
 

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, vienodų galimybių moterims ir vyrams klausimas vis dar svarbus ES. 2006 m. mažai kas pasikeitė. Moterų darbo užmokestis ES išlieka 15 proc. mažesnis negu vyrų. Moterys, grįžtančios į darbo rinką arba darančios karjerą, vis dar patiria didelių sunkumų.

1975 m. Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų, skirtų vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo taikymui, suderinimo nėra įgyvendinta. Valstybės narės nerodo politinės valios spręsti lyčių lygybės ir integravimo darbo vietoje klausimus. Todėl aš sutinku su pranešimo pasiūlymu, kad Komisija turėtų atlikti studiją, kaip valstybės narės įgyvendina Bendrijos įstatymus lygybės srityje, ir imtis tinkamų veiksmų tuo atveju, jei jie nėra įgyvendinami.

Kalbėdama apie integraciją darbo vietoje aš norėčiau pabrėžti tinkamos patirties ir jos sklaidos reikšmę, ypač didinant moterų galimybes dalyvauti politikoje ir politinių sprendimų priėmimo procese. Lietuva, kuriai aš atstovauju, čia turi patirties. Komisija ir veiksmingas Europos socialinio fondo naudojimas gali prisidėti prie šios patirties sklaidos.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Aš neatstovauju radikaliam feminizmui, tačiau nemanau, kad demokratijos sąlygomis neturėtų būti atsižvelgiama į žmogaus lytį, todėl aš džiaugiuosi šiuo Piia-Noora Kauppi pranešimu savo iniciatyva ir jį palaikau.

Profesinės karjeros ir šeimos atsakomybės pusiausvyros klausimas yra labai svarbūs ir taip pat apima motinystės, vaikų priežiūros ir tėvystės atostogas. Atsižvelgdami į pasikeitusias sąlygas globaliame pasaulyje mes turėtume labiau, taip pat ir Europos Parlamento lygiu, skatinti valstybes nares modernizuoti šias sistemas. Dėl jaunų šeimų iniciatyvos – valstybėms narėms galbūt būtų naudinga svarstyti klausimą dėl išmokų motinystės atostogoms bent 12 mėnesių mokant 100 proc. atlyginimo ir tėvystės atostogoms bent 24 mėnesius mažiausiai 50 proc. atlyginimo, kai moterys arba vyrai nuolat prižiūri savo vaikus.

Motinystės arba tėvystės laikotarpis teisinėje kalboje vadinamas atostogomis nepaisant to, kad ne tik motinos, bet ir psichologai, gydytojai, sociologai ir daugelis kitų ekspertų sutinka su tėvais, kad motinystės arba tėvystės atostogos visiškai nėra atostogos. Aš manau, kad atėjo laikas pakeisti terminus, kai kalbama apie motinystę ir tėvystę, ir vadinti motinystės atostogas tikslesniu terminu. Kai aktyvaus darbo pertrauka baigiasi, būtina palengvinti nekliudomą motinų ir tėvų grįžimą į darbo rinką tęsiant jų profesinę karjerą.

Aš manau, kad svarbu pabrėžti mokymo poreikį tėvystės atostogų metu sprendžiant pasikeitusius užimtumo klausimus ir konsoliduojant svarbiausias žinių sritis, kaip, pavyzdžiui, verslumas ir mokslinio ir technologinio požiūrio taikymas. Šiuo požiūriu regionuose taip pat galėtų būti naudojamos struktūrinių fondų lėšos. Aš manau, kad mūsų visuomenė turėtų daug labiau vertinti motinystę ir tėvystę. Tėvams tenka labai atsakingas vaidmuo formuojant visuomenę: vaikai, kuriuos jie augina, kurs būsimą Europą.

Tuo pat metu šios priemonės padėtų daugeliui moterų ne tik auginti vaikus, bet ir tęsti akademinę karjerą.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Hedh (PSE). (SV) Pone pirmininke, Komisijos nary, jaučiuosi šiek tiek prislėgtas kalbėdamas dėl pranešimo apie nelygybę Europos Sąjungoje 2007 m. Būtų geriau, jei to nereikėtų. Tai turėtų būti akivaizdu ne tik atsižvelgiant į tai, kad dauguma ES gyventojų yra moterys. Deja, tai yra būtina. Manoma, kad itin svarbu, kad visur dalyvautų vyrai, kad vyrai užtikrintų rezultatą. Kitaip žaidimas laikomas pralaimėtu. Čia pora kamuolių į vyrų daržą: moterų užimtumą būtina didinti. Joms turėtų būti užtikrinta užimtumo visą darbo dieną teisė ir dalinio užimtumo galimybė. Būtina mažinti darbo užmokesčio skirtumą. Ar tikrai moterys Europos Sąjungoje yra vertos 15 proc. mažiau negu vyrai? Valdyme, politikoje ir pramonėje turi dalyvauti daugiau moterų. Tėvams turėtų tekti didesnė atsakomybė namuose ir šeimoje užtikrinant jiems tėvystės atostogų, tarp jų ir vaikų labui, galimybę.

Yra labai daug svarbių dalykų, kurių Parlamentas ragina imtis Komisiją ir valstybes nares. Tikėkimės, kad jie mus išgirs ir imsis veiksmų!

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE-DE). – (SK) Aš nuoširdžiai sveikinu Piia-Noora Kauppi parengus puikų pranešimą, kuris yra glaudaus visų Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto narių bendradarbiavimo rezultatas.

Pranešėja labai tinkamai pabrėžė vyrų ir moterų lygybės politikos įgyvendinimo Lisabonos strategijoje reikšmę. Vienas iš Lisabonos strategijos tikslų yra dirbančių moterų skaičiaus ir užimtumo didinimas. Vis dėlto mes niekaip negalime viešai pripažinti neoficialaus darbo, kurį atlieka moterys, kuris nėra mokamas. Daug moterų dirba savanorišką darbą, užtikrindamos kartų solidarumą, ir kuria toleruojamas sąlygas socialiniams ryšiams. Tačiau šis neoficialus darbas nėra mokamas. Mes nenorime to pripažinti, nes nėra akivaizdžiai matomi finansiniai srautai. Mano požiūriu, ši logika yra tam tikra moterų diskriminacijos forma. Aš manau, tikroji Realpolitik būtų tuomet, jei Vladimiras Špidla pripažintų neoficialų neatlyginamą moterų darbą. Tai taip pat išspręstų daugelį mažumų, apie kurias mes ką tik kalbėjome, klausimų.

Siekiant pažangos Europoje ir pasaulyje mums padėtų asmenys ir institutai, siūlantys matematinius ir statistinius modelius ir priemones politikos priemonių klausimams spręsti. Tarp jų yra Gary Beck, Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje, kurį mes keletą kartų minėjome.

Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, aš pasinaudojau šia galimybe atkreipti dėmesį į realios vyrų ir moterų lygybės klausimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). – (PL) Pone pirmininke, atėjo laikas, kai valstybės narės turėtų imtis ryžtingų priemonių ir atsisakyti pasenusių elgesio ir sprendimų priėmimo modelių, ypač administravimo srityje skiriant daugiau dėmesio lyčių klausimui visose politikos priemonėse.

Požiūrio į vyrus ir moteris skirtumai vis dar egzistuoja. Pavyzdžiui, jie lemia mažas nėščių moterų ir jaunų motinų pajamas ir diskriminaciją. Nors tai, kad nuo 2000 m. 6 iš 8 milijonų Europos Sąjungoje sukurtų naujų darbo vietų dirba moterys, yra daug žadantis ženklas, darbo užmokesčio skirtumas tarp vyrų ir moterų Europos Sąjungoje vis dar vidutiniškai yra 15 proc., o kai kuriose valstybėse – iki 30 proc.

Nepriimtina, kad moterys tik dėl motinystės, kuri yra abiejų tėvų pareiga, darbo rinkoje būtų traktuojamos kitaip negu vyrai, ir tai vėliau turėtų neigiamos įtakos jų karjerai, pajamoms, o dar vėliau – pensijoms. Lyčių stereotipai turi būti įveikti ir būtent dėl šios priežasties aš pritariu pasiūlymui sanglaudos politikos sistemoje sukurti biudžeto eilutę priemonėms, kuriomis būtų siekiama skatinti vienodų galimybių ir politinių strategijų poveikio moterų gyvenime mokslinių tyrimų finansavimą.

Aš norėčiau širdingai pasveikinti Piia-Noora Kauppi už jos puikų pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE). – (RO) Pone pirmininke, ponios ir ponai, aš manau, kad atėjo laikas tinkamai finansuoti Sutartyje apibūdinamus kilnius tikslus, pavyzdžiui, kovojant su lyčių diskriminacija Europos Sąjungoje arba siekiant vienodo moterų ir vyrų darbo užmokesčio.

Pranešimas, kurį mes aptariame, yra viena galimybių Europos Sąjungos biudžeto priemonėmis siekti lyčių lygybės. Jį sudaro struktūriniai ir sanglaudos fondai, kurie leistų moterims paprasčiau pasinaudoti Europos lėšomis. Mūsų turimais duomenimis įvykus paskutiniajai Europos Sąjungos plėtrai moterys iš regioninės ir sanglaudos politikos fondų turėjo gerokai mažiau naudos, ir tai turėtų būti ištaisyta.

Vis dėlto nepakanka analizuoti tik regioninius ir sanglaudos politikos fondus, nors jų dalis Sąjungos biudžete – beveik 36 proc. – verčia mus siekti, kad kuo daugiau moterų galėtų šiomis lėšomis pasinaudoti.

Mes taip pat turime žinoti, kaip vykdomos tradicinės Europos Sąjungos lyčių politikos programos, pavyzdžiui, PROGRESS, „Daphne“ arba EQUAL. Nors šiais metais visai programai PROGRESS ir 5 skyriui, skirtam lyčių lygybei, bus skiriamos papildomos lėšos, biudžeto eilutė, skirta lygybei 2008 m., lyginant su ankstesniaisiais metais yra santykinai mažesnė.

Programa „Daphne“ kovai su smurtu buityje iki šiol pasiekta gerų rezultatų, ir Europos Komisija, tai pastebėjusi, rekomendavo padidinti jos biudžetą lyginant su 2007 m. Lyginant su Komisijos preliminariais biudžeto projekto pasiūlymais Taryba sumažino šioms abiem programoms ir programai EQUAL skiriamas lėšas. Be to, Taryba pasiūlė 7,5 proc. sumažinti lėšas naujajam lyčių institutui, o tai yra visiškai nepagrįsta Europos institucijai, kuri tik pradeda darbą.

Deja, mes ir toliau pastebime, kad Taryba neturi politinės valios įgyvendinti Europos lygių galimybių strategiją skirstant biudžetą. Dėl to Parlamentas, kaip viena biudžeto institucijų, turėtų kompensuoti šį deficitą ir užtikrinti Europos Sąjungos lyčių politikos nuoseklumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Esther De Lange (PPE-DE). – (NL) Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti pranešėjai už puikų ir suderintą pranešimą. Apsvarstyta labai daug klausimų. Kaip moterų teisių komiteto ir Žemės ūkio komiteto narė, aš pirmiausia turėčiau reikšti susirūpinimą moterų padėtimi žemės ūkyje.

Pirmiausia stebina tai, kad moterys, dirbančios žemės ūkio sektoriuje, yra tarsi nematomos. Moterys dirba tik 40 proc. visų žemės ūkio darbų, tačiau daugelis oficialių statistinių duomenų, tarp jų Eurostatas, Komisijos nary, fiksuoja moteris tik kaip darbuotojas arba darbdaves. Juose neatsižvelgiama į ūkyje dirbančius sutuoktinius, net jei šios moterys daugelyje šeimos ūkių Šiaurės vakarų Europoje sudaro didžiausią darbuotojų kategoriją. Jų indėlis į verslą yra didžiulis ir jos taip pat dažnai padeda plėsti verslą ūkyje ir kaime. Todėl aš raginu Eurostatą įtraukti šią moterų grupę į oficialią statistiką. Aš raginu Komisiją atsižvelgti į šią didelę moterų, dirbančių fizinį darbą, kategoriją formuojant savo politikos priemones.

Be to, būtent ši dirbančių partnerių kategorija kai kuriose valstybėse narėse praktiškai susiduria su kasdieninėmis problemomis, pavyzdžiui, nustatant pensijų teises, socialinę apsaugą, stabdant veiklą, skyrybų ir nedarbingumo arba motinystės atostogų atvejais, nors norėčiau pasakyti, kad Nyderlanduose imtasi veiksmų taisyti šią padėtį. Norėčiau atkreipti Komisijos dėmesį į projektą „Je verdiende loon“ („Jūs turite tokią teisę“), vykdomą mano šalyje iš ESF lėšų, kuriuo siekiama išryškinti kliūtis, su kuriomis susiduria šie partneriai. Aš tikiuosi, kad Komisija atsižvelgs į šias išvadas rengiant ateities politiką, taip, kad šių moterų darbu mes ir išsaugotume stiprų Europos žemės ūkį ir gyvybingą kaimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Petre (PPE-DE). – (RO) Pone pirmininke, brangūs kolegos, nuo 2000 m. 6 milijonai iš 8 milijonų naujų darbo vietų yra skirtos moterims. Mes net galime galvoti, kad iš tikrųjų atėjo lygybės arba pozityvios moterų diskriminacijos lyčių santykiuose metas. Vis dėlto mes negalime to pasakyti, nes 6 milijonai šių naujų darbo vietų to nepatvirtina.

Mes iš tikrųjų negalime spręsti senėjimo ir demografinių klausimų, su kuriais šiandien susiduria Europa ir valstybės narės, jei moterų darbo vietos yra neapsaugotos, ne visą darbo dieną arba blogai apmokamos. Užmokesčio skirtumas Europoje yra 15 proc. moterų nenaudai.

Valstybės narės, tarp jų ir Rumunija, kuri nėra išimtis, turės ir toliau investuoti į švietimą be lyčių stereotipų, įgyvendinti aiškias politikos priemones, kurios leistų moterims ir vyrams suderinti šeimos ir asmeninį gyvenimą.

Aš norėčiau pasveikinti pranešėją parengus nepaprastai gerą pranešimą ir manau, kad mums reikalingas lyčių lygybės gairių metinių rezultatų vertinimas; mums taip pat reikalingas galutinis susitarimas tokiais klausimais, kaip motinystė, tėvystės atostogų išlaidos, pensijų teisių individualizacija ir socialinė apsauga bei mokesčių sistemos.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Pone pirmininke, pirmiausia leiskite man pasakyti, kad Komisija reiškia susirūpinimą tais pačiais, kaip ir kalbėtojai, klausimais. Kai kurie iš jų – praktiškai visi – ragina imtis priemonių, kurias Komisija jau vykdo.

Kaip jūs žinote, Komisijai teko Bendrijos įstatymų dėl Bendrijos lyčių lygybės įstatymų perkėlimo į nacionalinę teisę ir stebėjimo užduotis. Iš esmės tai apima pažeidimų procedūrų inicijavimą, įsitikinus, kad valstybė narė į valstybių narių teisę tinkamai neperkėlė vienos iš direktyvų arba kai pilietis pateikia skundą dėl netinkamo direktyvos perkėlimo arba vykdymo. Dėl direktyvos dėl moterų ir vyrų lygybės pažeidimo procedūrų 2007 m. balandžio mėn. buvo išsiųsta 18 laiškų. Komisija šiuo metu studijuoja atsakymus, o gruodžio mėn. tikimasi sprendimo dėl pagrįstos nuomonės.

Leiskite man trumpai apibūdinti keletą konkrečių klausimų. Dėl Europos lyčių lygybės instituto Vilniuje steigimo spalio mėn. posėdžiavo valdyba ir šiuo metu yra samdomas direktorius.

Grįžtant prie darbo užmokesčio skirtumo iniciatyvų daugelis kalbėjusių narių pabrėžė darbo užmokesčio ir atlyginimų klausimus – ir, žinoma, visiškai teisėtai. Mūsų atsakymas dėl šio klausimo yra pateiktas komunikate. 2008 m. Komisija atliks galiojančio teisės akto analizę siekiant nustatyti, ar jis yra tinkamas ir ką būtina keisti.

Dėl moterų kaimo vietovėse – žemės ūkyje savarankiškai dirbančios moterys jau yra įtrauktos į Direktyvą  86/613/EEB. Komisija ką tik pradėjo studijuoti šį įstatymą, norėdama įvertinti, ar jis yra veiksmingas ir ką jame būtina pakeisti.

Pagaliau labiau ideologinis klausimas, į kurį aš vis dėlto norėčiau atsakyti, yra susijęs su lankstumo ir užimtumo saugumo užtikrinimu. Lankstumo ir užimtumo saugumo tikslas – didinti lankstumą darbo rinkoje – nedidinant nesaugumo, tuo pat metu sudarant sąlygas didesniam pasirinkimui ir suteikiant darbuotojams papildomas priemones prisitaikyti, pavyzdžiui, per mokymą arba geriau derinant asmeninį ir darbo gyvenimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – (FR) Prašom atleisti, Louisai Micheli. Tai yra sistema, kurią mes šiuo metu Parlamento veiklos reforma norėtume pakeisti.

Būtų visiškai netinkama, jei – gerbiant Komisijos narį ir visus diskusijoje dalyvavusius Parlamento narius –diskusija baigtųsi tokiu triukšmu prieš pat balsavimą.

Atsiprašau, Komisijos nary.

 
  
MPphoto
 
 

  El Presidente. − Diskusija baigta.

Aš atsiprašau kalbėtojų, kuriuos man teko nutraukti, tačiau manau, kad jiems skirtas laikas nėra pagrįstas. Mūsų svarstymuose neturėjo būti šių vienos minutės pertraukų, nes jos nepadeda diskusijoms. Vis dėlto kitas klausimas, kurį mes netrukus spręsime, yra diskusijos dėl parlamento procedūrų reformos dalis.

Netrukus įvyks balsavimas.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Gurmai (PSE), raštu. – (HU) Manau, kad, siekiant užtikrinti lyčių lygybę, būtina surinkti išsamią, sistemingą ir objektyvią informaciją, tarp jų dėl prieigos prie Bendrijos statistinių duomenų, kurie būtų kuo platesni ir naujesni. Šiuo požiūriu aš taip pat manau, kad čia itin svarbios metinės Komisijos ataskaitos, kuriose apibūdinama vyrų ir moterų padėtis.

Bendrija daug padarė, kad būtų išplėstas lyčių lygybės teisinis pagrindas, tačiau, kokie buvo praktiniai šio darbo rezultatai, yra kitas klausimas. Metinėje ataskaitoje tam tikra prasme atsakoma į šį klausimą. Aš manau, kad labai svarbu sistemingai stebėti praktinę pažangą siekiant moterų ir vyrų lygybės gairėse numatytų strateginių tikslų 2006–2010 m., tikrinant, ar valstybės narės įgyvendino įstatymus praktiškai, ir apžvelgiant lyčių klausimo integravimą į Bendrijos politiką ir įvairių projektų poveikį lyčiu aspektu.

Kadangi Europos Sąjungos ateitis daugiausia priklauso nuo to, kiek moterų turės darbą, mes turime skirti konkretų, išsamų dėmesį moterų dalyvavimui darbo rinkoje ir jį mobilizuoti, šalinant kliūtis, kurios trukdo moterims rasti darbą, daryti karjerą arba derinti darbo ir šeimos gyvenimą ir svarstyti nepalankioje padėtyje esančių (migrantų, etninių mažumų, vienišų motinų) moterų padėtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Joseph Muscat (PSE), raštu. – (MT) EB sutarties 141 straipsnyje teigiama, kad „Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų taikomas principas už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį.“

Tai yra labai svarbus principas ir mes turime užtikrinti, kad jis būtų įgyvendintas kiekvienoje valstybėje.

Aš manau, kad atėjo laikas žengti dar vieną žingsnį.

Maltoje buvo keletas atvejų, kai įvairiems asmenims – moterims ir vyrams – buvo mokamas skirtingas darbo užmokestis pagal skirtingą sistemą, nepaisant to, kad jie atliko tą patį darbą. Šis skirtingas užmokestis pagrįstas biurokratiniais kriterijais, pavyzdžiui, tuo, kada šie asmenys pradėjo dirbti.

Jei ši diskriminacija atsiranda tarp dviejų moterų ir dviejų vyrų, EB sutartis, griežtai ją interpretuojant, nėra pažeidžiama.

Panaši padėtis akivaizdi ir visuomeniniame sektoriuje, ir kitur.

Dėl šios priežasties būtina, kad Komisija ir valstybių narių vyriausybės imtųsi naujų iniciatyvų užtikrinant, paprasto principo taikymą: vienodas darbo užmokestis už vienodą darbą, kad ir kas tu būtum.

 
  
  

PIRMININKAVO: Hans-Gert PÖTTERING
Pirmininkas

 

5. Oficialus pasveikinimas
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Labai malonu Parlamento vardu pasveikinti Kinijos Liaudies Respublikos delegaciją, kuri sėdi oficialioje galerijoje.

(Plojimai)

Delegacijos nariai atvyko į Strasbūrą susitikti su savo Europos Parlamento kolegomis 25-ojo EP ir Kinijos tarpparlamentinio posėdžio proga.

Kinijos Liaudies Respublikos nacionalinio kongreso užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Wang Yingfan, delegacijos vadovai. Joje yra penki Nacionalinio liaudies kongreso nuolatinės komisijos nariai kartu su jo Ekscelencija Chengyuan Guan, Kinijos ambasadoriumi Europos Sąjungoje, ir keletas aukštų Nacionalinio kongreso užsienio reikalų komiteto pareigūnų.

Šią popietę delegacija keliaus į Atėnus, kur tęs savo kelionę Europoje. Aš linkiu delegacijai sėkmės viešnagės Europos Sąjungoje metu.

 

6. Būtinybė sukurti išsamią vėžio kontrolės strategiją (rašytinis pareiškimas): žr. protokolą

7. Prašymas atšaukti Parlamento nario imunitetą: žr. protokolą

8. Darbotvarkė: žr. protokolą

9. Balsuoti skirtas laikas
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės klausimas – balsuoti skirtas laikas.

(Dėl išsamių balsavimo rezultatų žr. protokolą)

 

9.1. i2010: Europos skaitmeninės bibliotekos (balsavimas)
  

Pranešimas: Marie-Hélène Descamps (A6-0296/2007)

 

9.2. Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumas ir teisingumas (balsavimas)
  

Pranešimas: Tomáš Zatloukal (A6-0326/2007)

 

9.3. Tarybos sprendimo dėl mirties bausmės moratoriumo įgyvendinimas (balsavimas)
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos: RC-B6-0357/2007

 

9.4. Europos saugumo ir gynybos politikos operacija Čado rytuose ir Centrinės Afrikos Respublikos šiaurėje (balsavimas)
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos: RC-B6-0362/2007

Prieš balsavimą dėl 3 dalies h punkto:

 
  
MPphoto
 
 

  Michael Gahler (PPE-DE). (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, mes šioje rezoliucijoje konkrečiai nurodome, kad EUFOR yra laikomos pereinamojo laikotarpio pajėgomis, kurioms suteikti laikini įgaliojimai, kurias turėtų pakeisti kitos pajėgos. Iš rugsėjo 21 d. Čado vyriausybės laiško vis dėlto neaišku, ar vyriausybė tam pritars. Todėl 3 dalies h punktas turėtų būti keičiamas taip:

„prieš EUFOR pajėgų dislokavimą reikalingas aiškus Čado vyriausybės įsipareigojimas atsižvelgti į tarptautinės bendruomenės vertinimą dėl būtinybės pakeisti jas kitomis pajėgomis.“

Toliau kaip tekste.

 
  
MPphoto
 
 

  Philippe Morillon (ALDE). – (FR) Pone pirmininke, jūs neklausėte mūsų nuomonės dėl šio pakeitimo prieš balsavimą.

Jūs turėjote paklausti, ar niekas jam neprieštarauja.

 
  
MPphoto
 
 

  Michel Rocard (PSE). – (FR) Pone pirmininke, aš manau, kad šis pakeitimas yra nereikalingas atsižvelgiant į 2007 m. rugsėjo 11 d. Čado vyriausybės laišką Jungtinėms Tautoms. Čia aš turiu laiško kopiją, kurią cituoju: Čado vyriausybė džiaugiasi naujosiomis Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus rekomendacijomis, išdėstytomis 2007 m. rugpjūčio 10 d. pranešime, atsižvelgiant į tarptautinio dalyvavimo pajėgų dislokavimą Rytų Čade siekiant prisidėti [...]“ ir taip toliau ir panašiai.

Todėl šis pakeitimas neturi tikslo. Susitarimas yra rašytinis, ir kiekvienas norintis gali jį perskaityti. Mane tai labai nustebino, nes aš nusiunčiau teksto kopiją Michaeliui Gahleriui. Todėl aš siūlau, kad mes balsuotume prieš pakeitimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Michael Gahler (PPE-DE). (DE) Žinoma, aš čia turiu tekstą, kuriame esminis dalykas yra:

„po šešių mėnesių Čado vyriausybė įvertins pradinį šio dalyvavimo rezultatą atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos operacijas galės pakeisti kitas kontingentas Jungtinių Tautų sistemoje pritarus Čadui“.

Tai reiškia, kad Čadas gali sprendimą vetuoti. Būtent todėl aš siūlau pridurti, kad Čadas atsižvelgtų į tarptautinės bendruomenės vertinimą ir negalėtų naudotis veto teise.

(Plojimai)

 
  
  

(Pasiūlymas žodžiu nebuvo priimtas)

 

9.5. Padėtis Birmoje (balsavimas)
  

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: RC-B6-0363/2007

Prieš balsuojant dėl  1 dalies:

 
  
MPphoto
 
 

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE). – Pone pirmininke, kadangi oficialioje galerijoje mes turime Nacionalinio Kongreso delegaciją, aš norėčiau pasakyti, kad tikiuosi, jog Wang Ying-Fan išgirs šiame parlamente išsakytą nuomonę, kad mes tikimės iš Kinijos aktyvesnės pozicijos sprendžiant padėties Birmoje klausimą.

(Ilgi plojimai)

Pone pirmininke, mes kalbėjome apie tai vakar ir aš žinau, kad jis išgirdo ir mūsų poziciją.

Ar aš, taupydamas laiką, galėčiau pasiūlyti du pakeitimus žodžiu? Šiuo metu padėtis Birmoje labai greitai keičiasi. Aš siūlau, kad pirmosios dalies pabaigoje būtų sakinys: „ir absoliučiai smerkia brutalų Birmos valdžios institucijų atsaką“.

 
  
  

(Pakeitimas žodžiu buvo priimtas)

Prieš balsavimą dėl  3 dalies:

 
  
MPphoto
 
 

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE). – Pone pirmininke, 3 dalis turėtų būti tokia: „Išreiškia baimę dėl taikingų demonstruotojų žudymo, primygtinai reikalauja saugumo pajėgų grįžti į kareivines ir ragina pripažinti pateiktų reikalavimų teisėtumą dėl tarptautinės medicininės paramos sužeistiesiems ir suimtų protestuotojų ir kitų politinių kalinių išlaisvinimo.“

(Ilgi plojimai)

 
  
  

(Pakeitimas žodžiu buvo priimtas)

Prieš balsavimą dėl  5 dalies:

 
  
MPphoto
 
 

  Martin Schulz (PSE). (DE) Pone pirmininke, aš sutinku su Geoffrey Van Ordenu ir kitais – atsižvelgdamas taip pat į  Wang Yingfan ir delegacijos dalyvavimą, – kad šis Parlamentas turėtų pasiųsti aiškią žinią. Vis dėlto dėl 5 dalies mes turėtume iš dalies pakeisti tekstą, kaip nurodyta toliau, nes po to, kas atsitiko Saugumo Taryboje, mes nesame tikri, kad tekstas parengtas pakankamai rūpestingai. Kadangi mes norime būti labai tikslūs, prašome šitaip pakeisti 5 dalies formuluotę:

„prašo Kiniją visiškai paremti aiškų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pareiškimą, smerkiantį brutalios jėgos naudojimą“.

Ar bus naudojama veto teisė, neaišku, tačiau mes prašome Parlamento sutikti su tuo, kad mums reikalingas aiškus Saugumo Tarybos pasmerkimas, kurį taip pat remtų ir Kinija.

 
  
MPphoto
 
 

  Elmar Brok (PPE-DE). (DE) Pone pirmininke, mūsų frakcija taip pat norėjo pateikti pakeitimą žodžiu, tačiau aš manau, kad mes galime susitarti dėl bendro požiūrio. Mano duomenimis, Kinija jau balsavo prieš ir ne tik Kinija, bet ir kita nuolatinė Saugumo Tarybos narė Rusija. Dėl to aš sutinku priimti Martino Schulzo pakeitimo formuluotę, pabrėžiančią Kinijos ir Rusijos poziciją.

 
  
  

(Pakeitimai žodžiu buvo priimti)

(Plojimai)

 

9.6. Tarpvalstybinių paslaugų teikėjų įsipareigojimai (balsavimas)
  

– Pranešimas: Lasse Lethinen (A6-0294/2007)

 

9.7. Vienodo požiūrio principo asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės įgyvendinimas (balsavimas)
  

Pranešimas: Kathalijne Maria Buitenweg (A6-0278/2007)

 

9.8. Moterų ir vyrų lygybė Europos Sąjungoje (balsavimas)
  

– Pranešimas: Piia-Noora Kauppi (A6-0290/2007)

Prieš balsavimą dėl 47 straipsnio:

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Hedh (PSE). (SV) Kadangi mes dabar turime Lyčių lygybės institutą aš siūlau šitaip papildyti 47 dalį: „padedant Europos lyčių lygybės institutui“. Ši dalis turėtų skambėti taip: „[Europos Parlamentas] ragina Komisiją, padedant Europos lyčių lygybės institutui, į būtinas metines ataskaitas moterų ir vyrų lygybės klausimu (-ais) įtraukti stojančių į ES šalių ir šalių kandidačių statistiką…“.

 
  
  

(Pakeitimas žodžiu buvo priimtas)

 

10. Komitetų ir delegacijų sudėtis: žr. protokolą

11. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas: žr. protokolą

12. Posėdžio metu priimtų tekstų perdavimas: žr. protokolą

13. Tarybos bendrųjų pozicijų perdavimas: žr. protokolą

14. Paaiškinimai dėl balsavimo
  

Pranešimas: M.-H. Descamps (A6-0296/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Milan Gaľa (PPE-DE). – (SK) Dėkoju už man suteiktą žodį ir dėkoju, Marie-Hélène Descamps, už jūsų pranešimą, kuriuo siekiama užtikrinti skaitmeninių bibliotekų Europos Sąjungoje proceso pažangą.

Aš balsavau už siūlomą dokumentą, nes turimų knygų, filmų įrašų, garso ir vaizdo įrašų skaitmeninimas šiuo metu yra pernelyg lėtas ir išskaidytas. Aš manau, kad daugiau dėmesio būtina skirti nacionalinėms iniciatyvoms koordinuoti ir visų pirma – apsaugoti skaitmeninę medžiagą. Būtina skirti pakankamai dėmesio skaitmeninių kopijų apsaugai europiniu lygmeniu. Knygos arba filmo skaitmeninės kopijos sukūrimas nebūtinai yra jos ilgalaikio saugojimo garantija.

Visa skaitmeninė medžiaga – skaitmeninis darbas arba originali skaitmeninė medžiaga – turėtų būti saugomi taip, kad būtų prieinami. Mūsų skaitmeninės apsaugos patirtis yra nedidelė. Nesant nuoseklios strategijos, paprasčiausias skaitmeninimas gali sumažinti investicijų vertę.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už labai gerai vertinamą mano kolegės Marie-Hélène Descamps pranešimą dėl Europos skaitmeninių bibliotekų užtikrinant visuotinę mūsų kultūrinio ir mokslinio paveldo prieigą visomis Europos kalbomis.

Rašydamas aš norėčiau atiduoti duoklę buvusiam Prancūzijos Prezidentui Jacquesui Chiracui, kuris kartu su kitais penkių Europos Sąjungos valstybių vadovais 2005 m. balandžio mėn. ėmėsi šio projekto iniciatyvos. Aš džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas siunčia ženklą Komisijai, kad šis projektas būtų laikomas prioritetiniu. Aš taip pat džiaugiuosi, kad atsiranda įvairių galimų veiklos sprendimų: pavyzdžiui, visų Europos skaitmeninių bibliotekų darbo koordinavimas, viešoji prieiga ir įvairių suinteresuotų sektoriaus dalyvių, pavyzdžiui, rašytojų, leidėjų ir knygynų bendradarbiavimas.

Tai yra priemonė, kuri nusipelno mūsų paramos, nes ji padeda įveikti informavimo trūkumą ir šitaip skatina demokratiją, taiką ir gerovę. Šaunuolė Marie-Hélène Descamps!

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šis pranešimas yra susijęs su 2006 m. rugpjūčio mėn. 24 d. Europos Komisijos rekomendacija, kurioje valstybės narės raginamos koordinuoti pastangas siekiant europinės sinergijos skaitmeninimo srityje ir siūlant kurti Europos skaitmeninę biblioteką bendros daugiakalbės Europos kultūrinio paveldo prieigos forma. 2006 m. lapkričio 13 d. Taryba vieningai priėmė šias rekomendacijas.

Europos Parlamentas pritarė rekomendacijai, tačiau pateikė keletą išaiškinančių pasiūlymų, turint galvoje, kad gali kilti daug sunkumų, pavyzdžiui, organizuojant kultūrinę medžiagą koncepciniu ir techniniu požiūriu, įvairiais etapais ir atsižvelgiant į potencialą, kurį suteikia tekstinė medžiaga, neapsaugota autorių teisių.

Nors mes galime turėti abejonių dėl įvairių Europos Parlamento rezoliucijos pasiūlymų, mes balsavome už koncepciją, nurodydami poreikį ginti autorių teises, apsaugoti kalbinę ir kultūrinę įvairovę, siekti solidarumo ir ekonominės ir socialinės sanglaudos ir užtikrinti, kad įdomi idėja netaptų dar vienu diskriminacijos ir socialinės atskirties šaltiniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. − (SV) Darbų, saugomų autorių teisių, biblioteka tai puiki idėja, pernelyg gera, kad įsikišus ES ją sugadintume. Todėl balsuodamas aš susilaikysiu. Gera idėja (+), ES su savo biurokratija jai trukdys () = susilaikau.

 
  
  

Pranešimas: Tomáš Zatloukal (A6-0326/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už puikų mano kolegos Tomášo Zatloukalo pranešimą savo iniciatyva dėl Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumo ir teisingumo, kurio projektas buvo parengtas atsiliepiant į Europos Komisijos komunikatą.

Visą gyvenimą trunkantis švietimas ir mokymas yra itin svarbūs, kaip ir tikslas nustatyti visą gyvenimą trunkančio mokymo kvalifikacijų sistemą Europoje, kuri supaprastintų švietimo kvalifikacijų pripažinimą ir leistų aiškiai ir skaidriai pereiti iš vienos mokymosi galimybės į kitą. Aš taip pat pritariu patikimu matavimu pagrįstam švietimo ir mokymo sistemų vertinimui.

Investicijomis į visą gyvenimą trunkantį švietimą ir mokymą skatinama socialinė sanglauda ir sudaroma galimybė asmenims gauti reikalingus įgūdžius, kuriuos jie galėtų veiksmingiau pritaikyti esant įvairiems jų gyvenimo pokyčiams. Aš pritariu visiems pranešimo pasiūlymams dėl įvairių švietimo lygių: ikimokyklinio, pradinio, vidurinio, universitetinio ir profesinio.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Mes balsavome prieš šį pranešimą, net jei pastebėjome keletą teigiamų jo dalių, nes mes nesutinkame su pagrindiniais argumentais ir kai kuriomis pozicijomis dėl tolesnio švietimo arba mokesčio už mokslą ir manome, kad klausimai dėl nepalankioje padėtyje esančių grupių negali būti sprendžiami tiesiog teikiant finansines lengvatas, pavyzdžiui, tokias, apie kurias buvo skelbiama Portugalijai. Tai nėra būdas mažinti universitetinio švietimo prieigos nelygybę.

Net atsižvelgdami į pranešėjo argumentus, kad švietimas turi įtakos ekonomikos augimui, „nes didina jos žmogiškąjį kapitalą ir novatorišką galią“ ir laikydamiesi požiūrio, kad didinant švietimo ir mokymo veiksmingumą metinė asmenų ir visuomenės investicijų grąža siekia iki 8 proc., mes matome, kad kai kurios valstybės daug prarastų, jei ryžtingai neinvestuotų į tolesnį švietimą, kuris yra prieinamas visoms gyventojų grupėms.

Anot naujausių tyrimų, 75 milijonai ES piliečių – kitaip tariant 32 proc. visos darbo jėgos – neturi pakankamo išsilavinimo. 2010 m. tik 15 proc. visų naujų darbo vietų galės užimti asmenys, kurie yra kilę iš mažiausiai pasiturinčių visuomenės sektorių. Iš čia poreikis užtikrinti visiems vienodą švietimo prieigą.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Šio Parlamento daugumai būtina nuolat priminti, kad švietimo politika Europos Sąjungoje yra nacionalinė prerogatyva.

Šiame Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto pranešime nurodoma, kad daugelį klausimų turėtų spręsti ES institucijos, kurios su jais neturi visiškai nieko bendra. Pavyzdžiui, 12 pranešimo projekto dalyje teigiama, „kad ES lygmeniu būtina atlikti daugiau ikimokyklinio švietimo tyrimų, ypač susijusių su ankstyvais ir tikslingais veiksmais norint nustatyti praktinius metodus, kuriais būtų galima pasiekti norimą poveikį“.

Teksto projekto 48 dalyje teigiama: „[Europos Parlamentas] mano, kad siekiant, jog ES veiksmai būtų tikslingesni, būtina plėtoti procesą, paremtą valstybių narių reguliariai pateikiamais pranešimais, taip pat nepriklausomų veikėjų atliekamais patikrinimais, siekiant nustatyti ES švietimo ir mokymo sistemų efektyvumą, ypatingą dėmesį atkreipiant į tai, kad mokiniai įgytų esminių įgūdžių ir kad būtų siekiama teisingumo“.

Visa tai yra bandymas kištis į valstybių narių kompetencijos sritis. Kaip paprastai, į šalį atidedamas subsidiarumo principas ir dėl to nukenčia institucijų konkurencija. Todėl mes balsuosime prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) Pone pirmininke, aš balsuoju už Tomášo Zatloukalo pranešimą dėl Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumo ir teisingumo.

Profesinio rengimo ir mokymo politikos priemonės turi didelį teigiamą poveikį ekonominei ir socialinei plėtrai, subalansuotam augimui ir socialinei sanglaudai. Mažas efektyvumas ir nevienoda prieiga yra susiję su didelėmis paslėptomis išlaidomis – mažesnėmis mokesčių pajamomis, didesniais reikalavimais sveikatos apsaugai ir paramai iš visuomenės lėšų, taip pat išlaidomis, susijusiomis su dažniau pasitaikančiu asocialiu elgesiu.

2000 m. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos išvadose švietimo vaidmuo Europos ekonomikos augimui ir visuomenės vystymuisi yra laikomas svarbiausiu.

Šiame pranešime pateikiamos idėjos, kaip sugrąžinti veiksmingą mokslą į pradines ir vidurines mokyklas ir universitetus.

Taip pat svarbus pranešimo kreipimasis, raginantis valstybių narių vyriausybes vykdyti ilgalaikį švietimo prioritetų planavimą nacionaliniu ir vietos lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. − (SV) Pranešime yra daug gerų idėjų, kaip mažinti socialinę atskirtį, ir kt., tačiau paskui kalbama apie mokestį už universitetinį mokslą, kuris yra finansinių paskatų dalis! O pats blogiausias dalykas yra „veiksmingumas“, „konkurencingumas“ ir „aukštesni veiklos standartai“. Kodėl pamirštamas kūrybingumas, gebėjimas kritiškai mąstyti ir nepriklausomas mąstymas? ES norėtų, kad mokyklos taptų konformistų, kurie tik vartotų ir gamintų, gamyklomis. Laimei, ES negali turėti įtakos švietimui, ir tegu taip bus ir ateityje. Aš balsuosiu prieš pranešimą.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos: RC-B6-0357/2007

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). – (PL) Pone pirmininke, nepaisant to, kad 129 šalys panaikino mirties bausmę, šios bausmės taikymo mastas pasaulyje kelia didelį nerimą. Tik 2006 m. mirties bausmė buvo įvykdyta 1 591 žmogui, mažiausiai 3 861 asmuo šiuo metu yra nuteistas mirties bausme. Europos Sąjunga šioje srityje pirmauja. Mirties bausmės uždraudimas yra svarbiausias žmogaus teisių klausimas ES santykiuose su kitomis šalimis tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, JT. Šį politinį įsipareigojimą atitinka finansinė parama projektams, kurie įgyvendinami pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių iniciatyvą. Be to, mirties bausmės panaikinimas yra laikomas narystės Europos Sąjungoje ir Europos Taryboje sąlyga.

Todėl tenka dar labiau apgailestauti dėl to, kad Europa nešvęs pasaulinės dienos prieš mirties bausmę spalio 10 d. dėl Lenkijos vyriausybės opozicijos. Aš norėčiau pareikšti apgailestavimą, kad pozicija, kurios laikosi Lenkijos vyriausybė, kuri yra rinkiminės strategijos dalis, pakenks Lenkijos įvaizdžiui tarptautinėje arenoje ir visoje Europos Sąjungoje jos vertybių požiūriu. Tarybos sprendimo dėl mirties bausmės moratoriumo ir bendros rezoliucijos, kurią Sąjunga pasiūlytų kitoje JT Generalinės Asamblėjos sesijoje, idėja nusipelno visų mūsų paramos.

 
  
MPphoto
 
 

  Marcin Libicki (UEN). – (PL) Pone pirmininke, norėčiau pasakyti, kad aš balsavau prieš rezoliuciją dėl mirties bausmės. Aš norėčiau pabrėžti, kad valstybėje, kuriai aš atstovauju, Lenkijoje, mirties bausmė buvo panaikinta prieš 19 metų.

Tačiau vienas dalykas yra nepritarti mirties bausmei, o kitas – remti fundamentaliuosius aboliucionistus, kurie prieštarauja bet kokiai bausmei asmenims už jų nusikaltimus įsitikinimų, kad žmogus nėra atsakingas už savo veiksmus, pagrindu. Aš esu įsitikinęs, kad žmonės yra atsakingi už savo veiksmus, jie turėtų už juos atsakyti ir turėtų būti už juos baudžiami, nes jų valia yra laisva.

Fundamentaliųjų aboliucionistų įsitikinimas, kad žmonių valia nėra laisva ir todėl jie negali būti baudžiami, yra iš esmės pagrįstas panieka žmonijai ir yra neigiamas Prancūzijos revoliucijos palikimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Mirties bausmė pažeidžia pagrindinę teisę visiems – teisę gyventi!

Nėra jokių tyrimų, įrodančių, kad mirties bausmė turi atgrasantį poveikį. Mirties bausmė yra nehumaniška, barbariška ir absoliučiai nepateisinama ir yra ne kas kita kaip kerštas. Todėl nuolatinių Europos Sąjungos pastangų dėl mirties bausmės atsisakymo kaip narystės ES sąlygos priežastis yra visiškai suprantama.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Pagal Portugalijos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnio 2 dalį mirties bausmė netaikoma jokiomis aplinkybėmis.

Kaip jau ne kartą sakėme, mes sutinkame su tuo, kad 62-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje būtų pateiktas pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl visuotinio mirties bausmės moratoriumo – moratoriumo, kuris akivaizdžiai yra remiamas 95 šalių – kaip žingsnio siekiant visiško mirties bausmės panaikinimo.

Milijonai vyrų ir moterų visame pasaulyje norėtų panaikinti mirties bausmę ir vis daugiau valstybių nustato jai moratoriumą arba visiškai jos atsisako savo vidaus teisinėje sistemoje. Kaip mes nurodėme anksčiau, šis veiksmas reikštų civilizacinę pažangą, kurią svarbu išplėsti į kitas šalis. Mūsų iniciatyva šiuo požiūriu gali būti naudinga.

Šitaip mes jungiame savo balsą su tais, kurie siekia ir norėtų užbaigti smurto, mirties nuvertinimo, agresijos ir karo kultūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. (PT) Mirties bausmės panaikinimas pasaulyje būtų aiškus žmonijos pažangos ženklas. Žinoma, vyksta kitokie baisumai, pavyzdžiui, šalyse, kur šaudoma nenustačius žmogaus kaltės, tačiau mirties bausmės taikymas filosofiniu požiūriu atspindi tam tikrą mūsų visuomenės būklę, kurios neturėtų būti. Todėl pasiūlymas dėl mirties bausmės moratoriumo nusipelno visų mūsų paramos ir ES valstybių narių įsipareigojimų. Šiuo požiūriu pasaulinė diena prieš mirties bausmę leistų „nepatogiai pasijusti“ toms šalims, kurios ją taiko ir šiuo požiūriu būtų naudinga.

Dėl europinės dienos prieš mirties bausmę – man atrodo, kad tai yra bandymas švęsti tai, ko iš tikrųjų Europoje nėra, tuo pat metu ji kelia kitus klausimus, dėl kurių požiūris taip pat nesutampa. Dėl šios priežasties aš abejoju šios iniciatyvos nauda.

Galiausiai aš norėčiau, kad ši gyvybės šventumo kultūra būtų išplėsta į kitas sritis ir kitais klausimais, kur gyvybės apsauga taip pat būtų civilizacijos ženklas.

 
  
  

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: RC-B6-0362/2007

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Arlette Carlotti (PSE), raštu. – (FR) Džiaugiuosi Europos Parlamento įsipareigojimu dislokuoti Europos pajėgas Čade ir Centrinės Afrikos Respublikoje siekiant užbaigti smurtą prieš civilius gyventojus ir sukurti sąlygas savanoriškai grįžti šimtams tūkstančių pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų. Jau dabar konfliktas Darfūre išplito už nacionalinių sienų, tačiau jei artimiausiomis dienomis nebus dislokuotos mišrios Jungtinių Tautų ir Afrikos Sąjungos pajėgos, smurto plitimo į kaimynines valstybes sustabdyti bus neįmanoma.

Dėl to saugumo atkūrimui ir taikinimui regione Europos pajėgos yra itin svarbios. Jos pasieks savo tikslus, tačiau tik jei visos konflikto šalys taps taikdarėmis. Dėl to būtina laikytis bent dviejų sąlygų, dėl kurių aš primygtinai reikalauju parengti rezoliuciją. Pirmiausia pajėgos turėtų būti neutralios ir nešališkos. Antra, jų sudėtyje turėtų būti tam tikroje pusiausvyra: Prancūzija neturėtų manyti, kad ji gali tampyti už virvučių – ir Nicola Sarkozy pozicija šiuo požiūriu nekelia pasitikėjimo.

Drauge su kitais prancūzų socialistų Parlamento nariais aš ypač norėčiau, kad Afrikos ir Europos interesai būtų prioritetas teritorijoje, už kurią atsakinga Prancūzija.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Junilistanas mano, kad siųsti taikdarių pajėgas į konfliktų sritis valstybėms arba tarpvyriausybinėms organizacijoms reikalingi JT įgaliojimai. Iš principo mes neprieštaraujame tam, kad valstybės narės susivienytų ir siųstų karius vadovaujantis taikos palaikymo mandatu, su sąlyga, kad operacija bus vykdoma po JT, o ne ES vėliava.

Tačiau neramina tai, kad padėtis Čade ir Centrinėje Afrikos Respublikoje yra naudojama kaip pretekstas ES ambicijoms kurti karines Europos Sąjungos pajėgas. Užsienio ir saugumo politika yra ir turėtų būti laikoma griežtai nacionaliniu klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Nėra abejonių, kad ši operacija, kurios apimtis yra aiškiai karinė, ir vykdoma JT globoje, siekiama konsoliduoti Europos sąjungos BUSP (EEPP) intervencinę, militaristinę strategiją.

Ši karinė operacija bus ES Europos saugumo ir gynybos politikos, kitaip tariant, jos militarizavimo, atstovaujant pagrindinių ES galių interesams, vadinamojo „patikimumo“ ir veiklos efektyvumo išbandymas.

EP dauguma patvirtina šios karinės operacijos „įgaliojimus“ iš ES pusės, kurie apima „galios naudojimą“ – kaip tai numatyta JT Chartijos  VII skyriuje – Afrikos regione. Tai yra intervencija, apimanti karinį „dalyvavimą“ siekiant neokolonialistinių tikslų, tikras karas, vykdomas sudėtingame regione, kur atstovaujama svarbiems interesams, susijusiems su didžiulių energijos išteklių kontrole.

Tikros priežastys, lemiančios šį didelį pagrindinių ES galių – būtent Prancūzijos – „susidomėjimą“ regionu, yra tiesiogiai susijusios su regiono perspektyva, kuri rodo, kad čia esama didelių naftos ir kitų gamtinių išteklių rezervų.

Kongas, Čadas ir Centrinės Afrikos Respublika. Kas toliau?

 
  
MPphoto
 
 

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. − Britų konservatorių delegacija remia koordinuotą strategiją JT globoje, sprendžiant Darfūro ir kaimyninių regionų klausimą rytų Čade ir Centrinės Afrikos Respublikoje, tarp jų dėl humanitarinės paramos ir tarptautinių perkeltųjų asmenų ir pabėgėlių apsaugos. Tačiau ji iš principo prieštarauja pačiai „EEPP operacijos“ sąvokai ir nebūtinoms, nenaudingoms ir skaldančioms ES pastangoms dalyvauti kariniuose veiksmuose. Todėl mes balsavome prieš rezoliuciją.

 
  
  

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: RC-B6-0363/2007

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Aš balsavau už rezoliuciją dėl Birmos, tačiau turiu rimtų abejonių dėl neįpareigojančio jos pobūdžio. Mes turime pagirti Indiją už jos paramą reformoms Birmoje ir taikyti rimtas priemones prieš Kiniją, kuri blokuoja Jungtinių Tautų įgaliojimus pradėti derybas su karine chunta. Kinija yra viena iš didžiausių diktatūrų rėmėjų.

Kadangi Sąjunga jau seniai pritaikė sankcijas, Birmos ekonomika dabar yra priklausoma nuo Kinijos. Todėl aš prašau Sąjungos imtis veiksmų taikyti sankcijas prieš Kiniją, jei šalis nepasmerks chuntos. Jei mes norime rimtai ginti visuotines žmogaus teises ir demokratiją, mes neturime dvejoti. Kinija labai didelį dėmesį skiria geriems prekybos santykiams su Europa ir mes norime, kad mūsų vertybės būtų gerbiamos. Demokratijos apsauga gali prieštarauti ekonominiams Europos investuotojų interesams Kinijoje, tačiau tai yra laikina padėtis. Jei norime, kad prekyba būtų teisinga, būtina laikytis savo pozicijų ir nepasiduoti.

Aš apgailestauju dėl kairiosios pakraipos narių delsimo šiuo klausimu pirmadienio posėdyje, jiems mėginant blokuoti balsavimą dėl bendros rezoliucijos: tarsi jie apgailestautų, kad Vakarų Europos parama padėjo nuversti komunistinį režimą Rytų Europoje 1968 m.

 
  
MPphoto
 
 

  Mario Borghezio (UEN). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, mes įtikinamai balsavome už šią rezoliuciją, tačiau Europa turi nuveikti daugiau. Aš jums parašiau laišką, pone pirmininke, prašydamas pakviesti budistų vienuolių delegaciją į Europą, kuriai galbūt vadovautų dvasinis vadovas Dalai Lama, tačiau Briuselio valdžios institucijos ir Belgijos vyriausybė gėdingai pakluso Kinijos diktatui.

Briuselio valdžios institucijų klausimu aš buvau nustebintas, pone pirmininke, kad jūs iš savo pusės aiškiai nepasmerkėte neteisingų ir sąmoningų Briuselio institucijų veiksmų kai kurių Parlamento narių atžvilgiu. Kova už laisvę nėra tik budistų vienuolių kova, tai kova visų tų, kurie dalyvauja demokratiniuose protestuose, pavyzdžiui, prieš Europos islamizaciją! Tyla Europos Parlamente yra gėdinga, kai Europos Parlamento nariai, kaip Johan Vanhecke, Mario Borghezio išreiškė paramą Europos laisvei! Gėda!

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Mario Borghezio, išskirtinai, aš jums dabar atsakau. Mes ėmėmės veiksmų ir aš norėčiau pakartoti, kad jokiomis aplinkybėmis mes neleisime uždrausti lankytis Europos Parlamente svarbiems asmenims, kurie to norėtų. Tai aiškiai pasakė Europos Parlamento pirmininkas. Dalai Lama yra visuomet laukiamas Europos Parlamente.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Howitt (PSE). – Pone pirmininke, šiandien šiame balsavime Europos Parlamentas reikalauja leisti Jungtinių Tautų pasiuntiniui nevaržomai dalyvauti Birmoje vykstančioje krizėje, atšaukiant šios šalies sprendimą neišduoti jam vizos. Negalima dėti moralinio lygybės ženklo tarp atsisakymo išduoti vizą Birmos generolams ir teisėtam tarptautinės bendruomenės atstovui. Aš pritariu vakarykščiam Prancūzijos raginimui įšaldyti aktyvus Birmoje. Tačiau įšaldyti nereiškia atsisakyti investicijų, o tikslinės sankcijos, kurių reikalauja šis Parlamentas, nebus įgyvendintos, jei nebus išimti aktyvai, ir tai taip pat tinka Prancūzijos bendrovėms, pavyzdžiui, „Total“ ir „Elf“. Pagaliau mes raginame ne tik apsaugoti, bet ir išreikšti solidarumą su protestuotojais. Jei tai šafraninė revoliucija, mes tikimės, kad ji bus taiki, ir žmogaus teisių ir demokratijos vardan mes tikime, kad ji bus sėkminga.

 
  
MPphoto
 
 

  Francesco Enrico Speroni (UEN). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, aš nedalyvavau balsavime dėl Mianmaro, nes manau, kad nepaisant gerų mūsų norų šios šalies valdžios institucijoms mūsų balsavimas neturės absoliučiai jokios įtakos.

Tačiau aš norėčiau pažymėti, kad protestai Mianmare vyko keletą dienų be jokių didelių problemų, o mūsų sostinėje Briuselyje taikinga demonstracija buvo išsklaidyta jėga jai neprasidėjus. Atidžiau pažvelkime į mūsų teisių pažeidimus, mūsų laisvę protestuoti Europoje prieš spręsdami klausimus kitų namuose!

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. (PT) Pastarieji įvykiai Birmoje akivaizdžiai įrodo, jei šie įrodymai čia reikalingi, kad demokratija (ir tai, ką ji reiškia, ypač jos esminė prielaida – t. y. laisvė) yra visų tautų siekis. Idėja, kad demokratija nėra suderinama su kai kuriomis tautomis arba geografiniais regionais, yra didelis melas, kurį sunkiai pagrįstų net labiausiai savim patenkinta realpolitik.

Vis dėlto aišku, kad vien tik mūsų pareiškimai negali pagreitinti šios demokratinės revoliucijos pergalės. Ignoruoti tai, kad Kinija ir Rusija šiuo ir kitais atvejais vykdo užsienio politiką, kuri yra visiškai nesuderinama su vertybėmis, kurias išpažįstame mes, europiečiai, ir mūsų sąjungininkai, būtų rimta klaida.

Demokratijos plėtra yra labai svarbi taikai pasaulyje ir paramai demokratiniams judėjimams, mes privalome kartu su mūsų sąjungininkais siekti vertybių, kuriomis mes tikime.

Pagaliau aš esu įsitikinęs, kad šiuo ir kitais atvejais svarbu įvertinti geopolitinę regiono realybę tam, kad nebūtų bandoma įtvirtinti netinkamą pasaulio tvarką.

 
  
  

– Pranešimas: Lasse Lehtinen (A6-0294/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už savo kolegos suomio Lasse‘o Lehtineno pranešimą savo iniciatyva dėl užsienio paslaugų teikėjų įsipareigojimų.

Metas skatinti priemonių, kurios padėtų galutinai sukurti paslaugų vidaus rinką, įgyvendinimą sukuriant vienodą užsienio paslaugų teikėjų įsipareigojimų sistemą, siekiant tolesnės vieningos bendrosios rinkos plėtros. Itin svarbu, kad ne tik vartotojams, bet ir įmonėms – ypač MVĮ, kaip užsienio paslaugų pirkėjams ir pardavėjams, – būtų užtikrintas didesnis teisinis apibrėžtumas ir paprastesnės procedūros ir mažinamos išlaidos.

Aš pritariu idėjai, nurodytai pranešime, kad nebūtų daroma skirtumo tarp visuomeninių ir privačių paslaugų teikėjų, jiems vienodai taikant vartotojų apsaugos direktyvas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Mes balsavome prieš šį pranešimą, nes, naudojant tokius argumentus kaip „vartotojų apsauga“ ir „teisinis neapibrėžtumas“ juo iš esmės bandoma suteikti dar vieną paskatą dar labiau liberalizuoti jau ir šiaip liberalizuotą paslaugų rinką, ypač viešųjų paslaugų srityje, kaip visiškai aiškiai nurodoma galutinėje rezoliucijoje.

Jei būtų siekiama taip reikalingos vartotojų apsaugos, turėtų vykti dar platesnė diskusija apie tai, kas lemia tokį žemą vartotojų apsaugos lygį ir „teisinį neapibrėžtumą“ – t. y. rinkos liberalizavimą, paslaugų privatizavimą, neužtikrintą užimtumą ir darbuotojų bei vartotojų gyvenimo sąlygas. Būtent šios priemonės, patvirtintos „vieningos rinkos“ ir „konkurencijos taisyklių“ vardan, sumenkino teises ir apsunkino svarbiausių paslaugų prieigą.

Todėl daryti išvadą, kad būtina įgyvendinti ir įtvirtinti šias politikos priemones siekiant vartotojų apsaugos, ne tik neteisinga, bet ir klaidinga, ypač kai Komisija pranešė apie savo norą peržiūrėti ir suderinti įvairias galiojančias nuostatas, susijusias su vartotojų teisėmis.

Veiksminga vartotojų apsauga reiškia šių politikos priemonių atsisakymą ir aukštos kokybės visuomeninių paslaugų plėtrą užtikrinant orų darbą ir orią darbo jėgą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau už Lasse‘o Lehtineno pranešimą dėl užsienio paslaugų teikėjų ir pritariu veiksmams, kuriais siekiama didinti vartotojų pasitikėjimą šioje srityje. Paslaugų sektorius sudaro beveik 70 proc. ES BVP ir nuolat auga. Nepaisant to, vartotojų pasitikėjimas užsienio paslaugomis išlieka žemas ir atitinkamai nėra visiškai išnaudojamas vidaus rinkos potencialas. Mano frakcija mano, kad vartotojų pasitikėjimą labiausiai padidintų aiškiai nustatyti paslaugų teikėjų įpareigojimai ES siekiant tinkamai apsaugoti ES vartotojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. − (SV) Paslaugų direktyva yra neaiški ir nepatogi, o jos įgyvendinimas atiduotas Teisingumo Teismui, kurio sprendimų negalima nepaisyti. Dabar mes turime pranešimą, kuriame aiškiai teigiama: jokių naujų įstatymų paslaugų sektoriuje. Tai yra gerai ir tai leistų išvengti bet kokios tolesnės žalos. Be to, yra pasiūlymų leisti vartotojams kolektyviai kelti tarptautines bylas ir užtikrinti tam tikrą įmonių atsakomybės reguliavimą. Dėl to aš balsavau už, nepaisant raginimo dėl naujų „iniciatyvų“, t. y. įstatymų ES lygmeniu, kurie nėra būtini. Be to, aš galiu balsuoti prieš juos, kai jie mums bus pateikti ...

 
  
  

– Pranešimas: Kathalijne Maria Buitenweg (A6-0278/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (SK) Netoleruotina, kad ES būtų diskriminuojama asmens kilmės arba religijos pagrindu.

Kai kuriose ES valstybėse narėse reiškiami sentimentai įrodo, kad diskriminacija yra dar dažnas reiškinys. Mes turime diskriminavimą ir laipsnišką slovakiškai kalbančių gyventojų asimiliacijos Vengrijoje pavyzdį keičiantis patiems įvairiausiems politiniams režimams – fašistiniams, komunistiniams, socialistiniams ir dešiniesiems – kur šiuo metu liko tik 37 000 iš 500 000 1920 m. slovakiškai kalbėjusių piliečių.

Kita vertus, piliečiai, migruojantys į ES valstybes nares, turėtų ne kurti naujus etninius darinius, bet visiškai integruotis ir laikytis laisvės ir demokratijos principų juos priimančioje šalyje. Kai kurie kolegos iš Britanijos neseniai man minėjo, kad taikioje demonstracijoje piliečiai ant marškinėlių buvo užsirašę: „ne britas, o musulmonas“.

ES direktyvos perkėlimas į nacionalinę valstybių narių teisę turi atitikti pačius aukščiausius standartus, ir būtų teisinga, kad iš valstybių narių būtų reikalaujama pranešti apie antidiskriminacines nuostatas, kai kurie piliečiai apie jas nieko nežino ir šiuo požiūriu turi menką teisinę nuovoką.

 
  
MPphoto
 
 

  Koenraad Dillen (ITS). – (NL) Pone pirmininke, šiuo Kathalijne Maria Buitenweg pranešimu Europos Parlamentas renkasi labai pavojingą kryptį ir aš kartu su savo frakcija balsavau prieš. Mes manome, kad dėl teisės traukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn vadinamoms už lygybės įgyvendinimą atsakingoms institucijoms ir dėl įrodinėjimo pareigos bylinėjantis ir dėl kitų diskriminacijos požiūriu ginčytinų klausimų neabejotinai bus pradėta raganų medžioklė prieš žmones, kurie laikosi kitokio, kritinio požiūrio. Nes šis dokumentas būtent tai ir reiškia. Europai reikalinga nauja inkvizicija prieš tuos, kurie atsisako priimti jos dogmas ir prieš kultūrų įvairovę. Tai neturi nieko bendra su diskriminacijos prieš mažumas atsisakymu; kalbama apie kruopščiai parengtą politinio korektiškumo įteisinimą.

Jeigu mes norime kovoti su realia diskriminacija, mes turėtume spręsti musulmonų bendruomenės moterų Europoje klausimus arba daryti spaudimą Turkijai, pateikusiai prašymą stoti į Sąjungą, dėl to, kad ji viešai diskriminuoja religines mažumas, tačiau, žinoma, tai nesutampa su Europos Parlamento ir jo darbotvarkės tikslais.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Evans (PSE). – Pone pirmininke, balsavau už šią rezoliuciją, kadangi aš tikiu, kad galimas vienodas požiūris į asmenis nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės. Ir aš tikiu, kad šiame Parlamente žmonės, kurie to nepalaiko, turi teisę teikti pasiūlymus. Vis dėlto aš stebiuosi daugeliu pakeitimų, už kuriuos pritardami balsavo kai kurie šio Parlamento nariai, prieštaraujančių vienodo požiūrio į mažumas principui, ir aš lygiai taip pat stebiuosi, kad kai kurie asmenys balsuojant susilaikė.

Taip yra, nes aš tikiu, kad pagrindinis Europos Sąjungos principas yra pagarba mažumoms, pagarba asmenims iš pačių įvairiausių kultūrų, ir aš manau, kad mes privalome tai puoselėti bet kokiu atveju.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Bradbourn (PPE-DE), raštu. − Britų konservatoriai visiškai pritaria vienodo požiūrio principui, nepriklausomai nuo asmenų rasinės arba etninės priklausomybės. Tačiau konservatoriai susilaikė, balsuodami dėl šio pranešimo, nes kai kuriose pranešimo dalyse raginama įrodinėjimo pareigą perkelti nuo kaltintojo kaltinamajam. JK teisė remiasi principu „nekaltas tol, kol neįrodytas kaltumas“. Mes taip pat manome, kad ES neturėtų niekaip kištis į teisinius procesus suvereniose valstybėse narėse.

 
  
MPphoto
 
 

  Charlotte Cederschiöld ir Christofer Fjellner (PPE-DE), raštu. − (SV) Mes balsavome už Kathalijne Maria Buitenweg pranešimą savo iniciatyva (A6-0278/2007) dėl direktyvos, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą į asmenis nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, taikymo.

Manome, kad labai svarbu kovoti su visomis visuomenės diskriminacijos formomis, ir todėl džiaugiamės, kad buvo parengta Komisijos svarstomos direktyvos įgyvendinimo apžvalga. Apžvalga yra vertinga pagalba siekiant geriau kovoti su diskriminacija.

Mes giname lygybę ir todėl prieštaraujame pranešėjos reikalavimams imtis pozityviosios veiklos. Mes griežtai prieštaraujame duomenų rinkimui kategorizuojant asmenis atsižvelgiant į jų rasinę ir etninę priklausomybę. Nors ir laikomasi pagrindinių teisinės visuomenės principų, mes turime abejonių dėl pranešimo reikalavimo taikyti įrodinėjimo pareigą.

 
  
MPphoto
 
 

  Patrick Gaubert (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš džiaugiuosi, kad buvo priimtas šis pranešimas, pateikiant keletą teisingų ir suderintų klausimų ir išsamiai aptariant pagrindinius direktyvos taikymo klausimus. Jame teisingai nurodoma, kad nedaug piliečių žino apie savo teises, ir raginama užtikrinti veiksmingesnę informavimo sklaidą.

Aš ypač pritariu idėjai tinkamai aprūpinti tarnybas, kurioms patikėta skatinti lygybę. Čia jų vaidmuo yra pagrindinis ir būtina, kad jos išliktų nepriklausomos.

Pranešime nurodomas susirūpinimas dėl to, kad tam tikros valstybės narės neperkėlė arba tik iš dalies perkėlė direktyvą į nacionalinę valstybių narių teisę.

Dėl opiausio klausimo – duomenų tvarkymo – pranešime atsargiai nurodoma, kad jis turi būti vykdomas laikantis asmens privatumo reikalavimų ir tik siekiant nustatyti įvairias diskriminacijos, kurią patiria mažumos, formas.

Kai kalbama apie tokios reikšmės klausimus kaip vienodas požiūris, Europa neturėtų pasitenkinti tik kalbomis, Europa neturėtų pasitenkinti paprasčiausiais įstatymais ir likti stebėtoja. Tai yra priežastys, kodėl plenarinėje sesijoje aš raginau Parlamentą pritarti šiam pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Dėl išliaupsintų „Europos lygių galimybių visiems metų“ mes jau turėjome galimybę pabrėžti, kad vienodų galimybių požiūriu pagrindinis klausimas yra teisių vykdymo užtikrinimas.

Kitaip tariant vienodų galimybių principo – ypač dėl nediskriminavimo, pagrįsto rasine arba etnine priklausomybe, apie kurį kalbama šiame pranešime, – apsauga ir taikymas apima visuotinę prieigą ir pagrindines teises tokios srityse kaip sveikatos apsauga, maistas, švietimas, užimtumas, darbuotojų ir profesinių sąjungų teisės, sąžiningas užmokestis už darbą, kultūra ir pramogos, sportas, pilietybė ir pilietinis dalyvavimas ir daugelis kitų. Tačiau pranešime tik užsimenama apie šį klausimą, kuris, mūsų požiūriu, yra esminis.

Aišku, būtina, kad kiekvienas žmogus būtų informuotas apie savo teises ir galėtų imtis veiksmų bei gauti atitinkamą paramą, kai šių teisių nesilaikoma, ypač turint omenyje laisvą ir visuotinę teisingumo prieigą – esminę viešąją paslaugą, kuri yra demokratijos pagrindas, tačiau iš esmės reikalingas socialinis virsmas, įveikiant kapitalizmą, kuris yra pagrindinė nelygybės priežastis.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš remiu Kathalijne Maria Buitenweg pranešimą dėl vienodo požiūrio į asmenis nepriklausomai nuo jų rasinės arba etninės kilmės. Diskriminacija neįgalumo, amžiaus, lyties, tikėjimo arba religijos, socialinės kilmės arba seksualinės orientacijos pagrindu ES vis dar yra pernelyg dažna. Atskiros valstybės narės ir ES turėtų imtis veiksmų išgyvendinti visas diskriminacijos formas – nuo incidentų gatvėse iki visiškai nebeaktualaus Susitarimo akto (angl. Act of Settlement) JK.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. (DE) Aš pritariu Kathalijne Maria Buitenweg pranešimui dėl vienodo požiūrio į asmenis nepriklausomai nuo jų rasinės arba etninės priklausomybės.

Rasizmas prieštarauja Europos Sąjungos principams ir mums kelia nerimą tai, kad rasistinių išpuolių skaičius Europoje padidėjo. Būtent todėl daugiau dėmesio mes turėtume skirti informavimui apie antidiskriminacinius įstatymus ir priemonėms įtvirtinant asmens teises. Be to, aš pritariu pranešėjos raginimui, kad Komisija ne tik turėtų stebėti tinkamą direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę, bet ir įvertinti esamas kliūtis.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Kartais parlamento nariams iš keleto blogybių tenka rinktis mažiausią. Balsavimas dėl šio pranešimo yra vienas tokių pavyzdžių. Viena vertus, mes turime pranešimą, kuriame svarstomi teisės aktai, kurių dalis yra labai abejotina; kita vertus, turime IRS frakcijos pakeitimus, kurie daugeliu atvejų ne mažina, bet didina pranešimo trūkumus. Už ITS pakeitimus neįmanoma balsuoti. Todėl balsuodamas aš nusprendžiau susilaikyti.

Nėra abejonių, kad diskriminacija Europoje vis dar labai paplitusi, ir ją išnaikinti yra labai sunku. Aš neneigiu, kad šiuos klausimus galbūt geriausia bendrai spręsti tarpvyriausybiniu lygmeniu. Vis dėlto šiuo atveju kalbama apie toli siekiantį įstatymą, pagrįstą teisės principu, kuris yra svetimas mums įprastoms sąvokoms. Pozityvioji veikla savaime yra abejotinas metodas, tačiau duomenys dėl asmens rasės – būtina sąlyga šiai veiklai – yra nepriimtina moraliniu požiūriu ir siekiant apsaugoti asmens vientisumą. Lygiai taip pat esama pagrįstų priežasčių abejoti dėl įrodinėjimo pareigos. Aš esu įsitikinęs, kad mūsų teisingumo sistema, pagrįsta principu, kad asmuo yra nekaltas tol, kol neįrodytas jo kaltumas, turėtų būti apsaugota, nepaisant to, kokiais gerais ketinimais jis yra grindžiamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Aš balsuoju už Kathalijne Maria Buitenweg pranešimą dėl vienodo požiūrio principo į asmenis nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, taikymo.

Kathalijne Maria Buitenweg parengė puikų pranešimą. Nepaisant pažangos perkeliant antidiskriminacines direktyvas į nacionalinę teisę, nukentėjusių nuo rasinės arba etninės diskriminacijos nesumažėjo.

Paprastesnės sąlygos ginti savo teises teismuose ir parama teisiniam procesui yra labai svarbūs klausimai, apie kuriuos kalbėjo pranešėja.

Aš taip pat manau, kad labai svarbu plačiau informuoti ES piliečius apie jų teises, nes jei žmonės apie jas nieko nežino arba yra per mažai apie jas informuoti, iš jų yra menka nauda. Siekiant spręsti šį klausimą darbe, darbdaviai privalo informuoti savo darbuotojus apie antidiskriminacinius įstatymus.

Mes turime užtikrinti, kad Europos vienodų galimybių metų sąlygomis Europos Sąjungos institucijos ir valstybės narės darytų viską, kas įmanoma siekiant užtikrinti, kad kiekvienas asmuo Europoje būtų informuotas apie savo teises.

 
  
  

– Pranešimas: Piia-Noora Kauppi (A6-0290/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE). – Pone pirmininke, aš pritariau Piia-Noora pranešimui dėl moterų ir vyrų lygybės ES. Europa pasiekė tokią padėtį, kai siekiant lygybės Sąjungoje buvo pasiekta milžiniškos pažangos.

Viena iš sričių, kur buvo pasiekta didelė pažanga – viešųjų, ypač ugniagesių, tarnybų paslaugos. Vis dėlto esama pavojaus, kad nepaisant Ugniagesių sąjungos ir visuomenės protestų, mano atstovaujamoje rinkimų apygardoje liberalų kontroliuojama grafystės taryba sumažins biudžetą  700 000 britų svarų ir nutrauks 24 val. trunkantį ugniagesių budėjimą dviejose dar likusiose Camborne ir Falmouth stotyse, patys sau kasmet papildomai mokėdami per 1 mln. britų svarų.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Aš džiaugiuosi, kad keturi iš penkių pasiūlymų, kuriuos aš pateikiau balsavimui plenariniame posėdyje mūsų frakcijos vardu ir kurie yra nuomonės, priimtos Žemės ūkio komitete, dalis, buvo patvirtinti.

Norėčiau atkreipti dėmesį į aukštą moterų skurdo lygį ir izoliaciją kai kuriose kaimo vietovėse, pabrėždama poreikį imtis priemonių veiksmingai užtikrinti vienodas galimybes moterims, kurios būtų pagrindinis visų bendrosios žemės ūkio politikos priemonių (BŽŪP) ir kitų atitinkamų Bendrijos politikos priemonių tikslas.

Taip pat gyvybiškai svarbus moterų, gyvenančių kaimo vietovėse, gyvenimo kokybės gerinimas, užtikrinant joms geresnę švietimo ir profesinio rengimo, visą gyvenimą trunkančio mokymo, naujų informavimo priemonių infrastruktūros, veiksmingų ir viešųjų sveikatos paslaugų vietose ir infrastruktūros ir bazės vaikams ir šeimoms, ypač vietos lopšelių, darželių, mokyklų, kultūros centrų ir rinkų prieigą.

Panašiai svarbu užtikrinti moterų lygybę žemės ūkyje ir įtraukti šias kategorijas į EUROSTAT ataskaitas, suteikiant didesnį matomumą darbui, kurį atlieka moterys.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Junilistanas laiko moterų ir vyrų lygybę pagrindiniu demokratijos klausimu, kuriam turėtų būti teikiamas prioritetas visose pasaulio šalyse.

Pranešime yra daug pasiūlymų, kaip pasiekti lygybės, daugiausia dėmesio skiriant užimtumo politikos priemonėms, moterų dalyvavimui politiniame gyvenime ir įvairių rūšių mokymo planams. Vis dėlto akivaizdu, kad, kaip paprastai, tai yra Sąjungos finansinių išteklių ir jos galių didinimo klausimas, taip pat apimantis brangiai kainuojančias kampanijas Sąjungos globoje. ES institucijos nėra tinkamos spręsti šiuos klausimus. Įstatymų derinimas dažnai yra žingsnis atgal tose valstybėse, kuriose pažanga yra didžiausia, nes kiekvienoje jų startinis pagrindas yra skirtingas.

Vyrų ir moterų lygybės turėtų būti siekiama visose valstybėse narėse, tačiau šis klausimas turėtų būti sprendžiamas nacionaliniu lygmeniu. Mes nusprendėme balsuoti prieš šį pranešimą, nes ES galias siekiama išplėsti suverenių valstybių ES sąskaita.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. (DE) Aš balsuoju už moterų ir vyrų lygybę.

Net jei Komisija dirba, siekdama moterų ir vyrų lygybės, reikalingos ir kitos pastangos ir priemonės, nes įgyvendinant vienodo užmokesčio už tą patį darbą principą iki šiol nebuvo pasiekta tikra pažanga.

Aš pritariu, kad atlyginimai ir pensijos vyrams ir moterims būtų vienodi ir būtų suteikiamos tėvystės atostogos vyrams. Be to, valstybės narės turėtų imtis konkrečių priemonių prieš nelygybę, kurios priežastis yra karjeros pertrauka (pvz., dėl motinystės arba slaugant priežiūros reikalaujančius asmenis).

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) Pone pirmininke, aš balsuoju už Piia-Noora Kauppi pranešimą dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje.

Savo pranešime Piia-Noora Kauppi ragina valstybes nares kovoti su moterų ir vyrų nelygybe užimtumo srityje.

Užimtumo srityje nelygybė labiausiai akivaizdi. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas ES vidutiniškai yra 15 proc., kai kuriose valstybėse narėse – iki 30 proc. Beveik 32 proc. moterų, lyginant su 7 proc. vyrų, dirba ne visą darbo dieną, .

Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama moterų imigrančių ir moterų, priklausančių etninėms mažumoms, padėčiai, vyresnio amžiaus moterims ir vienišoms motinoms, kurios nustumiamos į nuošalę ir diskriminuojamos daugelyje gyvenimo sričių.

Mes turėtume kovoti su lyčių stereotipais, paplitusiais darbe, švietime ir žiniasklaidoje. Taip pat būtų gerai rengti informavimo kampanijas, kad moterys žinotų, kaip elgtis, kai paminamas jų orumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už Piia-Noora Kauppi pranešimą, nes jame Europos Komisija oficialiai raginama plėsti lyčių analizę ir integruoti lyčių aspektą individualizuojant moterų teises į pensiją ir socialinę apsaugą bei keisti mokesčių sistemą.

1997 m. aš rengiau pranešimą dėl smulkiajame versle ir ūkiuose savarankiškai dirbančių sutuoktinių padėjėjų. Praėjus 10 metų mes vis dar laukiame Komisijos pasiūlymų dėl 1986 m. direktyvos įgyvendinimo ir Europos sistemos sukūrimo suteikiant oficialų statusą sutuoktinių padėjėjams – dešimtims milijonų darbuotojų, kurie statistiniu požiūriu yra nematomi ir kurių daugeliui nėra užtikrintos socialinio draudimo išmokos ligos, neįgalumo arba senatvės, ir ypač skyrybų atvejais.

Aš tikiuosi, kad Komisija vykdys savo pareigą ir įgyvendins šią rezoliuciją praktikoje.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš pritariu pranešimui, kuriame siūlomos lyčių lygybės politikos priemonės, kaip esminės vertinant Europos demografinį iššūkį lyčių aspektu.

 

15. Balsavimo pataisymai ir ketinimai: žr. protokolą

16. Sprendimai dėl kai kurių dokumentų: žr. protokolą

17. Į registrą įrašyti rašytiniai pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 116 straipsnis) žr. protokolą

18. Kitų posėdžių kalendorinis planas: žr. protokolą

19. Sesijos atidėjimas
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Skelbiu šios Europos Parlamento sesijos atidėjimą.

(Posėdis baigtas 12.50 val.)

 

PRIEDAS (Raštu pateikti atsakymai)
KLAUSIMAI TARYBAI (Į pateiktus klausimus atsako tik Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė)
Klausimas Nr. 22, kurį pateikė Anna Hedh (H-0656/07)
 Tema: Lygybė
 

Lygybė yra viena pagrindinių ES vertybių ir tikslų, kuriais vadovaujamasi visose Sąjungos veiklos srityse. Valstybės narės ir Bendrijos institucijos yra atsakingos už lygybės principo įgyvendinimą visose ES politikos srityse. Deja, reikia dar daug nuveikti, kad pasiektume šių tikslų.

Kokių veiksmų ketina imtis Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Portugalija užtikrinant lyčių aspekto integravimą ES institucijų ir visų pirma Tarybos darbe?

 
  
 

Šis atsakymas, kurio projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir kuris nėra įpareigojantis nei Tarybai, nei valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu klausimų Tarybai metu Europos Parlamento rugsėjo II mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Lyčių lygybė iš tiesų yra viena svarbiausių Europos Sąjungos vertybių ir tikslų. Nepaisant to, kad šioje srityje pasiekta pažangos, vis dar būtina daug padaryti, ypač lyčių aspekto integravimo požiūriu, kitaip tariant skatinti vyrų ir moterų lygybę įvairiose srityse. Atsižvelgdama į valstybių narių įsipareigojimus šioje srityje, Tarybai pirmininkaujanti Portugalija šiuo metu mėgina užtikrinti, kad lyčių klausimai būtų nagrinėjami visų atitinkamų forumų, tarp jų ir Tarybos, darbe.

Taryba nuolat svarsto lyčių aspekto integravimo klausimą, peržiūrint Pekino veiksmų platformos įgyvendinimą. Anksčiau Tarybai pirmininkavusios valstybės narės nustatė rodiklius pagrindinėse srityse, kurios numatytos Pekino veiksmų platformoje. Šiuo klausimu Tarybai pirmininkaujanti Portugalija nustato rodiklius dėl „moterų ir skurdo“, papildant Tarybos išvadų paketą, kuris gruodžio mėn. bus pateiktas tvirtinti Tarybai. Spalio 8–9 d. Portugalijoje vyks konferencija „Prekyba žmonėmis ir lyčių klausimas“.

Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos programoje taip pat numatytos kitos lyčių aspekto integravimą skatinančios iniciatyvos, apie kurias pranešė ministras Pedro Silva Pereira, kalbėdamas 2007 m. birželio 16 d. Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komitete.

2007 m. rugsėjo 11 d. Lisabonoje susirinko posėdžiavo lygio lyčių aspekto integravimo grupė. Grupė aptarė planuojamų „moterų ir skurdo“ rodiklių, vyrų ir moterų lygybės Lisabonos strategijoje, pasirengimo artėjančiai 52-ajai JT Moterų padėties komisijos sesijai ir kitus svarbius klausimus. 2007 m. spalio mėn. 5 d. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė surengs neoficialų ministrų, atsakingų už vyrų ir moterų lygybę, posėdį.

Pagaliau Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė pažymi, kad 2007 m. yra paskelbti Europos lygių galimybių visiems metais – iniciatyva, pagrįsta bendru Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu. Įvyko įvairūs renginiai, o lapkričio 19 d. Lisabonoje numatyta surengti baigiamąją konferenciją. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė gruodžio mėn. ketina pateikti Tarybai rezoliucijos projektą, kuriame aptariami šių metų rezultatai.

Baigiant tenka pasakyti, kad be pažangos, kurios Europa pastaraisiais dešimtmečiais pasiekė dėl lyčių lygybės, skatinant šį tikslą Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė pasirengusi užtikrinti kokybinį šuolį, ypač lyčių aspekto integravimo požiūriu.

 

Klausimas Nr. 23, kurį pateikė Frank Vanhecke (H-0657/07)
 Tema: Belgijos padalijimas
 

Flamandų laikraštis „De Tijd“ skelbia, kad ES sluoksniuose buvo realiai svarstomas Belgijos padalijimo scenarijus. Belgijos užsienio reikalų ministrą Karel De Gucht dėl padėties Belgijoje kalbino daugelis jo kolegų, Slovakijos užsienio reikalų ministrui Jan Kubra palyginus padėtį su Čekoslovakijos padalijimu.

Ar Taryba gali patvirtinti, kad vidaus įvykiai ateityje išimtinai bus Belgijos valstybės narės kompetencija?

 
  
 

Šis atsakymas, kurio projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir kuris nėra įpareigojantis nei Tarybai, nei valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu klausimų Tarybai metu Europos Parlamento rugsėjo II mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Tarybos politika – neatsakinėti į hipotetinius klausimus dėl būsimų įvykių valstybėse narėse.

 

Klausimas Nr. 23, kurį pateikė Marian Harkin (H-0659/07)
 Tema: Tarpvyriausybinės konferencijos
 

Atsižvelgiant į tai, kad tarpvyriausybinėse konferencijose vyksta dauguma politinių diskusijų ir priimami svarbiausi sprendimai ir kadangi piliečiams bei pilietinei visuomenei turėtų būti užtikrinama galimybė sekti politinių diskusijų eigą, ar Taryba galėtų nurodyti, kokių veiksmų ji ėmėsi arba imsis užtikrindama, kad tarpvyriausybinės konferencijos ateityje vyktų skaidriau?

Ar Taryba svarstė galimybę atverti dalį tarpvyriausybinės konferencijos posėdžių visuomenei, suteikiant informaciją apie sprendimus visuomenės informavimo priemonėms ir organizuojant nuolatines konsultacijas?

 
  
 

Šis atsakymas, kurio projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir kuris nėra įpareigojantis nei Tarybai, nei valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu klausimų Tarybai metu Europos Parlamento rugsėjo II mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Taryba negali svarstyti klausimo, kurį iškėlė Marian Harkin. Pagal ES sutarties 48 straipsnį Tarpvyriausybinė konferencija (IGC) yra valstybių narių vyriausybių atstovų konferencija. Nors tarpvyriausybinę konferenciją šaukia Tarybos pirmininkas, Taryba joje nedalyvauja ir su ja nėra niekaip susijusi.

Atsižvelgiant į ankstesniųjų tarpvyriausybinių konferencijų patirtį, konferencijoje neleidžiama dalyvauti visuomenės atstovams. Vis dėlto aš norėčiau atkreipti M. Harkin dėmesį į tai, kad visi konferencijos dokumentai yra prieinami plačiajai visuomenei ir yra skelbiami Tarybos internetiniame tinklapyje, suteikiant piliečiams ir pilietinės visuomenės organizacijoms galimybę susipažinti su konferencijoje svarstomais klausimais.

Aš taip pat norėčiau nurodyti, kad Europos Parlamentas yra glaudžiai susijęs su tarpvyriausybinės konferencijos, kuriai buvo patikėta rengti Reformų sutarties projektą, darbu, kuriame dalyvavo trys jo atstovai.

 

Klausimas Nr. 25, kurį pateikė Athanasios Pafilis (H-0662/07)
 Tema: Antrojo pasaulinio karo Ukrainoje baudėjai ir aukos
 

Rugsėjo 2 d. atidengiant paminklą fašizmo aukoms ir Ukrainos fašistinės organizacijos nariams, bendradarbiavusiems su nacių okupacine valdžia, kurį finansavo vietos verslininkai, Vakarų Ukrainos Krychovski regiono vietos valdžios institucijos susiejo Antrojo pasaulio karo budelių ir jų aukų atminimą. Vienintelėje paminklo lentoje iškalti 44 regiono gyventojų, kovojusių Raudonosios Armijos gretose ir žuvusių kovoje su naciais, ir 16 vietos fašistų, kolaboravusių su naciais, vardai.

Ką Taryba mano apie mėginimus Europoje – ir Baltijos valstybėse, kurios yra Europos Sąjungos narės ir šiuo klausimu yra sukūrusios precedentą – sumenkinti pergalę prieš fašizmą, perrašyti istoriją ir įteisinti nacių ir jų bendrininkų vardus ir nusikaltimus žmogiškumui, kuriuos jie įvykdė?

 
  
 

Šis atsakymas, kurio projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir kuris nėra įpareigojantis nei Tarybai, nei valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu klausimų Tarybai metu Europos Parlamento rugsėjo II mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Taryba norėtų pažymėti, kad Europos Sąjunga pritaria laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms principams ir šie principai yra bendri visoms valstybėms narėms. Istorikai, remdamiesi turimais šaltiniais, turėtų atlikti objektyvią įvykių Ukrainoje ir Baltijos valstybėse Antrojo pasaulinio karo metais analizę ir ištirti nusikaltimus žmogiškumui, įvykdytus jų teritorijoje.

 

Klausimas Nr. 26, kurį pateikė Bastiaan Belder (H-0664/07)
 Tema: Neatitikimai, priimant tarptautinio standartizavimo sprendimus Tarptautinėje standartų organizacijoje (ISO)
 

Ar Taryba yra informuota apie neatitikimus Tarptautinėje standartų organizacijoje (ISO) priimant sprendimus, tarp jų šantažą ir balsų pirkimą ir kitas netinkamos įtakos nacionaliniams balsavimo komitetams formas?

Koks yra Tarybos požiūris į tai, kad reikėtų reikšmingai pakeisti ISO procedūras jas geriau pritaikant ginčytinų standartų klausimams, pavyzdžiui, OOXML spręsti?

Jei taip, kokius pakeitimus siūlo Taryba, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis ir kitomis dalyvaujančiomis šalimis ir nacionaliniais komitetais?

Ar Taryba numato sankcijų taikymą įmonėms, kurios piktnaudžiauja savo padėtimi rinkoje, kad prieš jų valią įtrauktų Europos verslą į šio pobūdžio veiksmus ir sumažintų kitų tiekėjų ir atviro kodo programų autorių konkurencinį pranašumą?

Pavyzdžiui, žr.: http://ec.europa.eu/idabc/en/document/7183/469

 
  
 

Šis atsakymas, kurio projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir kuris nėra įpareigojantis nei Tarybai, nei valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu klausimų Tarybai metu Europos Parlamento rugsėjo II mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Tarptautinė standartizavimo organizacija (ISO) yra nevyriausybinė organizacija, kurią šiuo metu sudaro standartizavimo institucijos iš daugiau kaip 157 šalių.

Europos Sąjunga nėra ir negali būti ISO narė, nors visos valstybės narės įvairiai dalyvauja šios organizacijos veikloje (kaip narės arba korespondentės).

Atsižvelgiant į tai, kad ISO nėra ES delegacijos, būtų labai sudėtinga prašyti nacionalinių standartizavimo institucijų koordinuoti jų poziciją.

Atliekant poveikio vertinimą prieš teikiant naują teisės akto pasiūlymą, Komisija įvertina bet kokios standartizavimo politikos pasekmes, ypač jei tai gali trukdyti laisvai konkurencijai.

Taryba negali taikyti baudų už antikonkurencinę veiklą. Įgaliojimai tai daryti buvo perduoti Komisijai pagal EB sutarties 85 straipsnio 2 dalį.

 

Klausimas Nr. 27, kurį pateikė Diamanto Manolakou (H-0668/07)
 Tema: Policijos savivaliavimo atvejai prisidengiant kova su terorizmu
 

Remiantis akademinių darbuotojų skundais ir patikimais žiniasklaidos šaltiniais, Vokietijos policija suėmė keturis universiteto sociologijos darbuotojus ir šiuo metu laiko juos nepriimtinomis sąlygomis. Jie buvo nepagrįstai apkaltinti savo darbuose naudoję tokias teroristinių organizacijų pamėgtas sąvokas, kaip „nelygybė“ ir „buržuazėjimas“, veikla konspiracinėmis sąlygomis „susitikimuose su aktyvistais nenaudojant mobiliųjų telefonų“ ir net „galimybėmis kurti intelektualiai sudėtingus tekstus“.

Ar Taryba yra informuota apie šiuos įvykius? Ar Taryba mano, kad šiuos veiksmus skatina klaidingas požiūris, kai atskiriamos žmogaus teisės ir saugumas? Ar ji mano, kad antiteroristiniai įstatymai ES ir valstybių narių lygmeniu skatina savavališką teisėtvarkos institucijų elgesį, kuriant baimės atmosferą ir pažeidžiant pagrindines žmogaus teises?

 
  
 

Šis atsakymas, kurio projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir kuris nėra įpareigojantis nei Tarybai, nei valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu klausimų Tarybai metu Europos Parlamento rugsėjo II mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė norėtų pabrėžti, kad ES sutarties 33 straipsnyje numatyta, kad Taryba nesprendžia klausimų palaikant viešąją tvarką ir užtikrinant vidaus saugumą valstybėse narėse.

Dėl garbingojo nario klausimo, ar Taryba mano, kad antiteroristiniai įstatymai ES lygmeniu skatina savavališką teisėtvarkos valdžios institucijų elgesį, Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė nenorėtų su tuo sutikti.

Visi Bendrijos kovos su terorizmu įstatymai ir kitos priemonės yra pagrįsti ir taikomi teisinės valstybės sistemoje.

 

Klausimas Nr. 28, kurį pateikė Georgios Toussas (H-0670/07)
 Tema: Atsisakymas suteikti vizas Baltarusijos komunistų partijos nariams
 

Po žeminančios procedūros, apimančios asmeninius pokalbius ir pirštų atspaudus, Prancūzijos ambasada Minske atsisakė suteikti vizą Parlamento nariui ir antrajam Baltarusijos komunistų partijos sekretoriui Igoriui Karpenko dalyvauti laikraščio Avante festivalyje Portugalijoje. Prieš keletą mėnesių Čekijos valdžios institucijos atsisakė suteikti vizą parlamento narei ir pirmajai Baltarusijos komunistų partijos sekretorei Tatjanai Golubevai keliauti į Prahą dalyvauti komunistų partijų susitikime. Abiem atvejais atsisakymas suteikti šiems asmenims vizą buvo priimtas likus keletui valandų iki išvykimo ir nepaisant to, kad šie asmenys turėjo diplomatinius pasus.

Ar Taryba smerkia atsakingų institucijų požiūrį atsisakant pripažinti diplomatinius pasus šalies, su kuria Europos Sąjunga ir jos valstybės narės palaiko diplomatinius santykius, taikant parlamento nariams žeminančias procedūras dėl pirštų atspaudų ir išduodant vizas savavališkai nustatytų politinių kriterijų pagrindu?

 
  
 

Šis atsakymas, kurio projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir kuris nėra įpareigojantis nei Tarybai, nei valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu klausimų Tarybai metu Europos Parlamento rugsėjo II mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Taryba norėtų informuoti garbingąjį narį, kad Igoriui Karpenko yra taikomi Europos vizų apribojimai, patvirtinti 2006 m. gegužės 18 d. Bendrąja pozicija 2006/362/BUSP dėl ribojančių priemonių tam tikriems Baltarusijos pareigūnams, įgyvendinančia 2006 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimą 2006/718/BUSP. Pagal šias teisės nuostatas „valstybės narės taiko ribojančias priemones, skirtas asmenims, atsakingiems už tarptautinių standartų pažeidimus 2006 m. kovo 19 d. Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų metu ir už susidorojimą su pilietine visuomene bei demokratine opozicija, ir su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar institucijoms“.

Tokios priežastys, kaip dalyvavimas Avante festivalyje, nėra numatytos Bendrosios pozicijos 2006/276/BUSP 1 straipsnio 2, 3, 4 ir 6 dalyse, kuriomis leidžiama nukrypti nuo ribojančių nuostatų. Atitinkamas asmuo nėra Portugalijos pilietis, ir nė vienas iš tarptautinių teisės įpareigojimų, nurodomų 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse, jam nėra taikomi, taip pat nėra jokio humanitarinio poreikio, kuris pagrįstų kelionę, ir pagaliau Avante festivalis nėra tarpvyriausybinis susitikimas, kur vyksta politinis dialogas, tiesiogiai skatinantis demokratiją, žmogaus teises ir teisinę valstybę Baltarusijoje.

Bendrąja politika numatoma, kad sprendimas išduoti vizą trečiųjų šalių piliečiams, kuriems reikalinga viza kertant Europos Sąjungos valstybės narės išorės sieną, yra klausimas, kurį sprendžia atitinkama valstybė narė. Bendroji taisyklė yra ta, kad diplomatinių pasų arba oficialių pareigūnų pasų turėtojams nedaroma išimtis iš vizų reikalavimų, jei šalis, kurios piliečiai yra šie asmenys, yra įtraukta į 2001 m. kovo 15 d. Reglamento (EB) 539/2001 bendrąjį sąrašą, pateikiamą I priede. Tas pats reglamentas leidžia valstybėms narėms numatyti išimtį išduodant vizas diplomatinių ir oficialių pareigūnų pasų turėtojams, tačiau minėtoms šalims tai nėra numatyta. Baltarusijos diplomatinis pasas yra naudojamas kaip kelionės dokumentas, tačiau į valstybės narės teritoriją leidžia vykti tik turint vizą.

Pokalbiai su asmenimis, norinčiais gauti vizą, yra vienas iš įprastų reikalavimų, nustatytų Bendrosiose konsulinėse instrukcijose (2005/C 326/01), ir jie negali būti laikomos žeminančiais arba savavališkais veiksmais. Pirštų atspaudų reikalaujama dėl vizų informacinės sistemos (VIS), kurią numatoma naudoti nuo 2009 m. Šioje srityje išimtis diplomatinių pasų turėtojams nenumatyta.

 

Klausimas Nr. 29, kurį pateikė Pedro Guerreiro (H-0671/07)
 Tema: Vadinamosios ES ir Kinijos „bendradarbiavimo sutarties“ dėl tam tikrų tekstilės ir drabužių produktų importo galiojimas
 

Mes jau visus metus bandome atkreipti dėmesį į tai, kad vadinamoji „bendradarbiavimo sutartis“ dėl tam tikrų Kinijos tekstilės ir drabužių produktų eksporto į ES valstybes nares – pasirašyta 2005 m. birželio 10 d. ir apimanti dešimt iš maždaug 35 produktų rūšių, importuojamų iš Kinijos – baigs galioti 2007 m. gruodžio 31 d.

Ši sutartis numato konkrečias, nors ir ribotas, apsaugos priemones Kinijos eksporto produkcijai ir nėra susijusi su importuojama produkcija į ES iš kitų trečiųjų šalių.

Vis daugiau šio sektoriaus organizacijų įspėja dėl to, kad reikalingos priemonės, ribojančios progresiškai didėjantį tekstilės ir drabužių produkcijos importą į ES – šitaip išvengiant 2005 m. įvykių pasikartojimo, kai buvo išplėsti šiuo metu galiojantys apribojimai, pradėti taikyti kitoms kategorijoms, kaip tai numatyta susitarimais, sudarytais tarp Kinijos ir JAV.

Dėl kokių priemonių – taip pat nurodant importo prekių apribojimus – buvo susitarta norint apsaugoti gamybos pajėgumus ir darbo vietas tekstilės ir drabužių pramonėje, sektoriuje, kuris ES yra svarbus socialiniu ir ekonominiu požiūriu, ypač mažiau palankioje padėtyje esančiuose regionuose, kuriuose ji dažniausiai yra sutelkta?

 
  
 

Šis atsakymas, kurio projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir kuris nėra įpareigojantis nei Tarybai, nei valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu klausimų Tarybai metu Europos Parlamento rugsėjo II mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Taryba atidžiai stebi įvykius šiame sektoriuje, analizuodama statistinius duomenis apie tekstilės ir drabužių produkcijos importą, kuriuos nuolat teikia Komisija.

Tekstilės valdymo komitetas svarsto įvairius scenarijus atsiliepiant į daugelio valstybių narių reiškiamą susirūpinimą. Šį klausimą atidžiai stebi PPEU, nes jis yra gyvybiškai svarbus ir turėtų būti skubiai sprendžiamas.

Pagaliau reikėtų nurodyti, kad bendradarbiavimo sutartį, apie kurią kalba garbingasis narys, Komisijos vardu pasirašė už prekybą atsakingas ES Komisijos narys ir Kinijos Liaudies Demokratinės Respublikos vardu Kinijos prekybos ministras.

 

Klausimas Nr. 30, kurį pateikė Hans-Peter Martin (H-0673/07)
 Tema: „Autonominių“ agentūrų atsakomybė
 

Už kurių „autonominių“ Europos Sąjungos agentūrų, pavyzdžiui, ISS (Saugumo studijų instituto) arba EUSC (Palydovų centro) veiklą šiuo metu yra atsakinga Taryba?

Kokie organizaciniai padaliniai Taryboje yra atsakingi už šias agentūras?

Kiek darbuotojų atitinkamuose organizaciniuose Tarybos padaliniuose buvo atsakingi už šių agentūrų veiklą 2000–2006 m.?

Koks administracinės, veiklos ir personalo veiklos finansavimas atskiruose Tarybos organizaciniuose padaliniuose buvo numatytas šioms agentūroms nuo 2000 iki 2006 m.?

 
  
 

Šis atsakymas, kurio projektą parengė pirmininkaujanti valstybė narė ir kuris nėra įpareigojantis nei Tarybai, nei valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu klausimų Tarybai metu Europos Parlamento rugsėjo II mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

Taryba sukūrė tris agentūras bendrosios užsienio ir saugumo politikos srityje: Europos gynybos agentūrą (EDA), Europos Sąjungos palydovų centrą (EUSC) ir Europos Sąjungos saugumo studijų institutą (ISS).

2001 m. įkūrus agentūras ISS ir EUSC, o 2004 m. – agentūrą EDA, numatyti šie Tarybos generalinio sekretoriato, atsakingo už šias agentūras, darbuotojų etatai, vidutiniškai: 1,5 etato administravimo kadrams ir 0,1 etato sekretoriato darbuotojams.

 

KLAUSIMAI KOMISIJAI
Klausimas Nr. 43, kurį pateikė Manfred Weber (H-0666/07)
 Tema: Atsinaujinančios žaliavos; kompetencijos centras Štraubinge
 

Atsinaujinančių žaliavų naudojimas yra alternatyva baigtiniams iškastinio kuro ištekliams. Dėl to Štraubinge, Vokietijoje, buvo įsteigtas atsinaujinančių žaliavų kompetencijos centras; juo Europoje labai pasitikima. Čia vienoje vietoje derinami atsinaujinančių žaliavų moksliniai tyrimai, technologijų taikymas ir rinkodara. Atsižvelgiant į diskusiją dėl klimato kaitos ir didesnio atsinaujinančios energijos išteklių ir biomasės naudojimo, ši sritis yra vis svarbesnė ir užtikrina Europoje vis didesnę pridėtinę vertę.

Kaip Europos Sąjunga padeda vykdyti mokslinius tyrimus, tarp jų taikomuosius mokslinius tyrimus atsinaujinančių žaliavų srityje? Kokios naudos iš šios veiklos galėtų turėti mokslinių tyrimų centrai?

Kokių priemonių imasi Komisija tam, kad būtų atliekami moksliniai tyrimai atsinaujinančių energijos išteklių srityje?

Ar Komisija mano, kad reikalinga įstaiga koordinuoti europinį mokslinių tyrimų ir praktinio mokslinių tyrimų taikymo atsinaujinančių energijos išteklių srityje tinklą, ir ar ji numato finansavimą šioje srityje?

 
  
 

Daugelį metų Komisijos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (MTTP) pagrindų programose buvo numatyta parama moksliniams tyrimams atsinaujinančių biologinių išteklių srityje. Pagal dabartinės (7-osios) pagrindų programos (7PP) 5 temą „Energetika“ ypač daug dėmesio skiriama moksliniams tyrimams, susijusiems su biomasės naudojimu, pagrindinį prioritetą teikiant biokuro gamybai. Daugiausia dėmesio skiriama (1) sąnaudų požiūriu konkurencingiems 1-osios kartos biodegalams, gaminamiems iš maistui skirtų žemės ūkio kultūrų, (2) 2-osios kartos biodegalams, gaminamiems iš lignoceliuliozės arba „medienos“ biomasės, ir (3) kompleksinei biomasės energijos ir produkcijos gamybai biomasės perdirbimo gamyklose. Pagal 2) temą „Maistas, žemės ūkis ir biotechnologijos“ atsinaujinančių išteklių ir jų naudojimo tarplaboratoriniai tyrimai remiami trijose srityse: 1) Biomasės ir augalų atsinaujinančios energijos tobulinimas, 2) Biologiniai procesai ir 3) Aplinkos biotechnologijos. Atliekų ir šalutinių produktų naudojimas. ES finansuojamų pagrindų programų pastarųjų metų biomasės mokslinių tyrimų rezultatus galima rasti tinklapyje http://www.biomatnet.org/home.html"

7PP gali dalyvauti bet kuri mokslinių tyrimų organizacija, teisėtai įsteigta bet kurioje valstybėje, atitinkanti minimalias dalyvavimo taisyklėse nustatytas sąlygas. Faktinis mokslinių tyrimų finansavimas pagal 7PP įmanomas įkūrus tarptautinių partnerių konsorciumą, kuris teikia projekto pasiūlymą konkrečia tema, atsiliepiant į metinį kvietimą teikti paraiškas dalyvauti konkurse. Nustatant ES MTTP prioritetus taip pat gali būti reikšmingas mokslinių tyrimų centrų indėlis kuriant atitinkamų technologijų platformų mokslinių tyrimų darbotvarkę.

Naudodama įvairias priemones Europos Komisija remia mokslinių tyrimų tinklų kūrimą bioenergetikos atsinaujinančių išteklių ir bioenergijos srityje. Pavyzdžiui, kompetencijos tinklas „Kliūčių bioenergetikai šalinimas“ bendrai naudoja mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir mokslinius darbuotojus vienoje arba daugiau pagrindinių bioenergetikos sričių kuriant naują kompleksinę struktūrą („virtualusis“ mokslinių tyrimų institutas). Kitas pavyzdys – koordinavimo veikla NETBIOCOF, kuri skatina Europos mokslinių tyrimų organizacijų bendradarbiavimą deginant biomasę naujose ir esamose jėgainėse. Specifine paramos veikla EPOBIO, kuri remiama pagal 6-ąją pagrindų programą, siekiama taikyti genomikos žinias didinant augalinės kilmės žaliavų ekonominį potencialą energijos arba chemijos produktų gamybai.

Sistema ERA-NET(1)remiamas nacionalinių ir regioninių programų koordinavimas Europos mokslinių tyrimų erdvėje. Šiuo požiūriu pramonės biotechnologijoms, bioenergetikai ir augalams itin svarbios konkrečios sistemos ERA-NET.

Europos technologijų platformomis taip pat siekiama skatinti mokslinių tyrimų tinklų, kurie leistų bendradarbiauti visiems suinteresuotiems tos srities dalyviams, kūrimą. Atsinaujinančių biologinių išteklių srityje ypač svarbios keturios platformos: (1) Tvarioji chemija, (2) Ateities augalai, (3) Biodegalai ir (4) Miškų sektorius. Šių platformų pagrindu parengtos strateginės mokslinių tyrimų darbotvarkės, nustatant pagrindinius 7PP mokslinių tyrimų prioritetus.

Be to, 7PP Pajėgumų darbo programoje numatomi integravimo veiksmai remiant esamus mokslinių tyrimų infrastruktūros tinklus. Vienas prioritetinių tikslų pagal šią programą yra naujos kartos biodegalų kūrimas.

Be Pagrindų programos, Komisija taip pat numatė įsteigti valstybių narių tinklą, pavadintą KBBE-NET, mokslo žiniomis pagrįstai bioekonomikai koordinuoti, skatinti ir plėsti.

Kaip jau minėta, šiuo metu pagal 6-ąją ir 7-ąją MTTP pagrindų programas finansuojama keletas iniciatyvų atsinaujinančių išteklių tinklų ir mokslinių tyrimų veiksmų koordinavimo srityje. Tolesnių veiksmų arba didesnis jau esamų veiksmų finansavimas bus vertinamas atsižvelgiant į būsimosios 7PP darbo programų vykdymo eigą ir gautus rezultatus.

 
 

(1) Europos mokslinių tyrimų erdvės tinklas

 

Klausimas Nr. 44, kurį pateikė Marco Cappato (H-0676/07)
 Tema: Mokslinių tyrimų darbuotojų mobilumas ES
 

Kadangi laisvo asmenų judėjimo principas, įtvirtintas Europos Sąjungos Sutartyje užtikrina kiekvieno Europos Sąjungos piliečio mobilumą, ar Komisija numato galimybę teikti pasiūlymą šalinti kliūtis mokslininkų mobilumui europinėje erdvėje?

Jei taip, ar Komisija numato galimybę, kad mokslinių tyrimų darbuotojų užmokestis ir darbo sąlygos būtų derinamos europiniu lygmeniu abiem sutarčių rūšims ir atlyginimo formoms?

 
  
 

Komisija yra visiškai įsitikinusi tuo, kad būtina imtis veiksmų siekiant palengvinti mokslo darbuotojų judėjimą Europoje ir plėsti jų profesinės veiklos galimybes. Dėl šios priežasties – atsižvelgiant į kompetencijos pasidalijimą su valstybėmis narėmis – pastaraisiais metais šiais abiem klausimais buvo parengta strategija, išdėstyta dviejuose komunikatuose, kuriuos patvirtino Taryba.

Ši strategija turėjo įtakos daugeliui svarbių teisinio, finansinio arba konkretaus pobūdžio iniciatyvų.

Daug pasiekta skatinant geografinį sektorių arba tarpdisciplininį mobilumą, pavyzdžiui, gerokai padidintas 7-osios pagrindų programos (7PP) biudžetas žmogiškųjų išteklių srityje, ypač Marijos Kiuri stipendijoms; Europos mobilumo portalas ir europinis mobilumo centrų tinklas; pilotinė iniciatyva ERA(1)-Link – mokslo darbuotojų iš Europos, dirbančių JAV, tinklo kūrimui; ES „mokslo vizos“ direktyva ir rekomendacijos.

Kitos iniciatyvos labiau susijusios su mokslo darbuotojų profesine veikla. Buvo priimta rekomendacija dėl Europos mokslo darbuotojų chartijos ir elgesio priimant į darbą kodekso ir dėl įvairių veiksmų informuojant visuomenę nacionaliniu ir Europos lygmeniu. Taip pat buvo atliktas tyrimas dėl mokslo darbuotojų užmokesčio, rodantis, kad reikalinga tolesnė pažanga didinant mokslo darbuotojo profesijos patrauklumą.

Komisijos susidomėjimą mokslo darbuotojais taip pat liudija pastarojo meto konsultacijos, įvykusios po to, kai buvo priimta ERA žalioji knyga. Suinteresuoti dalyviai buvo apklausti dėl to, ar reikalinga veiksmingesnė europinė sistema tobulinant mokslo darbuotojų mobilumą ir papildomų teisių pensijai gauti perkėlimo ir užtikrinant geresnes jų darbo sąlygas. Gauti atsakymai bus atidžiai išnagrinėti drauge su kitos anketos dėl naujų mobilumo formų rezultatais, daugiau dėmesio skiriant klausimui, ar reikalingos taisyklės koordinuojant pensinio aprūpinimo sistemas.

Šiuo metu Komisija atlieka analizę, todėl teikti pasiūlymus būtų pernelyg anksti. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad dauguma suinteresuotų dalyvių remia griežtesnes ir konkretesnes priemones. Todėl ateinančiais mėnesiais Komisija gali pasiūlyti konkrečias priemones, šalinant likusias kliūtis mokslo darbuotojų judėjimui.

Komisija nemano siūlyti suderinti mokslo darbuotojų teisinį statusą arba atlyginimą visoje Europoje, nes tai priklauso valstybių narių kompetencijai. Nepaisant to, atsižvelgiant į daugelį Chartijoje ir kodekse numatytų principų, Komisija gali siūlyti iniciatyvas, kuriomis, be kitų priemonių, būtų siekiama tobulinti mokslo darbuotojų darbo sąlygas ir didinti mokslo darbuotojų profesinės veiklos patrauklumą.

 
 

(1)Europos mokslinių tyrimų erdvė

 

Klausimas Nr. 49, kurį pateikė Seán Ó Neachtain (H-0628/07)
 Tema: Šanono oro uostas ir naujų oro linijų maršrutų kūrimo programa
 

Ar Europos Komisija gali nurodyti, kiek pastaraisiais metais ji patvirtino programų, kuriomis valstybių narių vyriausybėms leista teikti subsidijas kuriant naujus oro linijų maršrutus šalyje arba iš konkretaus oro uosto trejų metų laikotarpiu, siekiant didinti šių maršrutų pelningumą?

 
  
 

Nuo to laiko, kai 2005 m. gruodžio 9 d. įsigaliojo „Bendrijos gairės dėl oro uostų finansavimo ir pradinės pagalbos oro linijų skrydžiams iš regioninių oro uostų“(1), Komisija patvirtino 4 programas, pagal kurias oro linijoms gali būti teikiama pradinė pagalba skrydžiams naujais maršrutais iš regioninių oro uostų. Šie sprendimai yra:

2006 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimas dėl Maltos maršrutų plėtros programos (Byla Nr. 640/2006);

2007 m. birželio 13 d. Komisijos sprendimas – Pradinė pagalba Antverpeno oro uostui (Byla Nr. 156/07);

2007 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimas – Pradinė pagalba Puglios oro uostams (Byla Nr. 55/07) ir

2007 m. liepos 10 d. Komisijos sprendimas – Švedijos Norrköping oro uosto rinkodaros fondo kūrimas (Byla Nr. 791/2006).

Komisija pritarė dar dviem programoms, t. y.:

2006 m. birželio 22 d. Komisijos sprendimas – Pagalba Ryanair (maršrutas Londonas–Tulonas) (Byla Nr. 563/05);

2006 m. gegužės 16 d. Komisijos sprendimas – JK maršrutų plėtros fondo programa (Byla Nr. 303/05).

Pastariesiems dviem sprendimams tiesiogiai netaikomos taisyklės, nustatytos 2005 m. gairėse, kadangi valstybės pagalba buvo skirta prieš joms įsigaliojant.

 
 

(1)OL C312/1, 2005 12 9.

 

Klausimas Nr. 50, kurį pateikė Michl Ebner (H-0642/07)
 Tema: Brenerio kalnų tunelis
 

Tranzitinis eismas per Brenerio perėją nuo 1998 m. padidėjo daugiau negu 50 proc. Pirmojoje 2007 m. pusėje per šią Alpių perėją kasdien pervažiuodavo beveik 6000 sunkvežimių. Atsižvelgiant į tai, kad Alpės ekologiniu požiūriu yra itin jautri sritis, prieš kurį laiką buvo priimtas sprendimas padėti šio regiono gyventojams nukreipiant eismą pastačius Brenerio kalnų tunelį (Brenner base tunnel – BBT). BBT iš pradžių buvo nurodytas kaip pirmasis TEN-T projektas.

Manoma, kad BBT projektas turėtų kainuoti 4,5–8 mlrd. EUR – suma, kuri turėtų būti padalyta tarp atitinkamų suinteresuotų valstybių narių ir ES. Italija ir Austrija pateikė reikalingus dokumentus 2007 m. liepos mėn. numatomam surengti konkursui Bendrijos finansinei paramai transporto ir energetikos srityje gauti.

Ar Komisija galėtų patvirtinti, kad teikiant Bendrijos finansinę paramą bus taikoma 30 proc. taisyklė, kurią 2007 m. patvirtino Parlamentas? Kokių veiksmų ketina imtis Komisija šalinant trūkumus dėl visuomenės informavimo apie BBT privalumus? Kaip Komisija ketina apsaugoti BBT finansavimą po 2012 m.?

 
  
 

Geležinkelio ašis Berlynas–Verona (Milanas–Bolonija–Neapolis–Mesina–Palermas) (prioritetinė ašis Nr.1) yra vienas iš 30 Europos transporto tinklo (TEN-T) prioritetinių projektų. Brenerio kalnų tunelio projektas, kurį minėjo garbingasis narys, yra svarbiausia šios prioritetinės ašies jungtis. 2007 m. liepos 10 d. buvo pasirašyta Austrijos ir Italijos transporto ministrų Werner Faymann ir Antonio Di Pietro bendradarbiavimo sutartis, dalyvaujant kolegai iš Vokietijos Wolfgang Tiefensee, kuris užtikrino, kad Vokietija darys viską, kas būtina, kad būtų užtikrintas sąveikumas ir prieigos šiaurinėje tunelio pusėje galimybė pradėjus jam veikti.

Bendradarbiavimo sutartis 2007 m. liepos mėn. leido dviem valstybėms narėms pateikti bendrą koordinuotą pasiūlymą Bendrijos finansavimui Brenerio kalnų tunelio projektui, kuris atitinka Bendrijos tarptautinių projektų kriterijus. Komisija šiuo metu vertina pasiūlymus, gautus iš visų 27 valstybių narių, dalyvaujančių konkurse Bendrijos finansinei paramai šiam prioritetiniam TEN-T tinklų projektui. Atlikus paraiškų vertinimą 2007 m. rudens pabaigoje ji nuspręs, kaip paskirstyti TEN-T biudžetą 2007–2013 m. laikotarpiu.

Šiuo etapu Komisija negali nurodyti, ar šiam prioritetiniam projektui bus teikiama Bendrijos parama.

Ji taip pat negali suteikti garantijų dėl potencialaus Brenerio kalnų tunelio projekto finansavimo po 2013 m. Ji negali teikti jokių garantijų dėl būsimo Europos Sąjungos biudžeto.

Komisija atidžiai seka Berlyno–Palermo projekto ir Brenerio kalnų tunelio projekto eigą. 2005 m. liepos mėn. ji skyrė europinį šios ašies projekto koordinatorių Karel Van Miert, kuris 2007 m. liepos 19 d. pateikė savo antrąją veiklos ataskaitą. 2007 m. rugsėjo 10 d. ataskaita buvo perduota TRAN(1)komiteto pirmininkui. K. Van Miert labai rimtai vertina užduotį koordinuoti šį prioritetinį projektą.

 
 

(1) Transporto ir turizmo komitetas

 

Klausimas Nr. 51, kurį pateikė Gay Mitchell (H-0645/07)
 Tema: Oro transportas į salose esančias valstybes nares
 

Kokius pasiūlymus pateikė Komisija siekiant užtikrinti tinkamą oro transportą tarp salose esančių valstybių narių ir likusios ES?

 
  
 

Komisija yra įsitikinusi susisiekimo su salų regionais užtikrinimo reikšme ir tinkamą transportą laiko būtina socialinės ir ekonominės sanglaudos sąlyga. Tokios pačios nuomonės laikosi ir salose esančios valstybės narės.

Oro transportas yra pats geriausias būdas užtikrinant šį mobilumą. Buvo sėkmingai sukurta bendra Europos aviacijos rinka, leidusi labai padidinti maršrutų ir operatorių skaičių ir suteikusi didelės naudos vartotojams.

Valstybės narės tam tikromis sąlygomis gali teikti pagalbą steigiant bendroves tam, kad būtų kuriami nauji skrydžių maršrutai. Komisija turėtų būti informuojama apie šią pagalbą, kaip tai numatyta EB sutarties 88 straipsnyje. Ji įvertina pagalbą, atsižvelgdama į Sutarties 86 ir 87 straipsnius ir į Bendrijos gaires dėl oro uostų finansavimo ir valstybės pagalbos oro transporto bendrovių veiklai iš regioninių oro uostų pradėti.(1)

Šiuo metu Europos teisės aktuose numatyta nuostata dėl viešųjų paslaugų įpareigojimų vykdymo oro transportui, jei rinka neužtikrina faktinių valstybių arba regionų poreikių.

Viešųjų paslaugų įpareigojimų vykdymas gali būti susijęs su tam tikromis sąlygomis, suteikiant išskirtines teises trejų metų laikotarpiui, kuris atnaujinamas konkurso būdu.

Tam, kad viešųjų paslaugų įpareigojimai būtų patrauklesni pareiškėjams, Komisija pasiūlė išplėsti šį laikotarpį iki ketverių metų.

Pagaliau socialinio pobūdžio paramos projektai, skirti mažinti oro kelionių kainą salų gyventojams, iš principo yra suderinami su bendrosios rinkos reikalavimais, jei jie nesudaro sąlygų nepagrįstai oro bendrovių arba tų, kam ji naudinga, diskriminacijai.

 
 

(1)Oficialusis leidinys C 312, 2005.12.09

 

Klausimas Nr. 52, kurį pateikė Jörg Leichtfried (H-0647/07)
 Tema: Slovakijos oro erdvės saugumas / Slovakijos skrydžių vadovų padėtis
 

Slovakijos skrydžių vadovai streikuoja, norėdami atkreipti dėmesį į tai, kad būtina gerinti oro saugumo padėtį Slovakijoje. „Eurocontrol“ atliktas auditas atskleidė rimtus trūkumus ir rizikos veiksnius dėl to, kad nesilaikoma Europos saugumo standartų (ESARR). Slovakijos oro saugumo agentūra nori sumenkinti išvadas ir net jei Slovakijos civilinės aviacijos institucija pažadėjo įvertinti Eurocontrol ataskaitą ir įgyvendinti rekomenduojamas priemones iki 2007 m. balandžio 30 d., iki šiol nebuvo imtasi jokių veiksmų. Streikuojantys darbuotojai buvo sudrausminti sumažinant jų atlyginimus. Be to, jų vardai dabar įtraukti į neoficialius juoduosius sąrašus.

Ar Komisija yra informuota apie padėtį Slovakijoje ir kokių priemonių ji ketina dėl to imtis?

 
  
 

Komisija gali patvirtinti, kad 2007 m. pradžioje Slovakijos civilinės aviacijos valdybos prašymu „Eurocontrol“ atliko saugumo auditą. Auditas išaiškino daug pažeidimų taikant „Eurocontrol“ saugumo taisykles ir 2005 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2096/2005, nustatantį bendruosius reikalavimus teikiant oro navigacijos paslaugas. Atlikus auditą, Slovakijos oro navigacijos paslaugų teikėja LPS pasiūlė priemones padėčiai taisyti, kurių vienos įsigaliojo iškart, o kitos turės būti įgyvendintos iki 2007 m. pabaigos. Komisija neturi informacijos, kuri leistų manyti, kad ši įprasta procedūra nebus vykdoma.

Taip pat būtina nurodyti, kad pažeidimai, kurie buvo nustatyti, nebuvo tokie rimti, kad rodytų rimtus Slovakijos oro erdvės trūkumus.

 

Klausimas Nr. 53, kurį pateikė Manuel Medina Ortega (H-0593/07)
 Tema: Atokiausiems regionams skirta strategija
 

Atsižvelgiant į tai, kad vėluojama pateikti atokiausiems regionams skirtą strategiją ir sunkumus, kurie kyla šiems regionams dėl naujai atsiradusių problemų, pavyzdžiui, dėl išaugusių oro transporto išlaidų, mažėjančio turistų skaičiaus ir augančios migracijos, ar Komisija galėtų užtikrinti, kad ši strategija bus parengta iki tam tikros numatytos datos ir kad Komisija skirs pakankamai lėšų strategijai įgyvendinti?

 
  
 

2007 m. rugsėjo 12 d. Komisija priėmė Komunikatą, pavadintą „Atokiausiems regionams skirta strategija: rezultatai ir perspektyvos“.(1)Komunikate vertinamas šių regionų strategijos įgyvendinimas nuo 2004 m. įtvirtinant tris pagrindines kryptis – konkurencingumą, pasiekiamumą ir regioninę integraciją – per konkrečias papildančias priemones, kurių turi būti imtasi trumpu laikotarpiu.

Komunikatu taip pat siekiama pradėti diskusiją dėl ilgalaikių temų, kurios nustatytos, kaip itin opios atokiausiems regionams (AR), ir tai matyti iš tų klausimų, kuriuos nurodo garbingasis narys: klimato pokyčiai, demografinė raida ir migracijos srautų valdymas, žemės ūkis ir jūrų politika.

Taip pat pagrindinis Komisijos strategijos dėl AR klausimas ir toliau yra pasiekiamumas. Šie regionai visiškai priklauso nuo oro transporto ir tai tiesiogiai susiję su AR gyventojų mobilumu likusios ES atžvilgiu ir su turistų bei tų regionų socialinio ir ekonominio vystymosi subjektų galimybėmis atvykstant į AR. Dėl to klimato kaitos požiūriu Komisija kviečia savo partnerius aptarti „kokių priemonių reikia imtis, kad išmetalų mažinimas nedarytų neigiamos įtakos AR pasiekiamumui, ekonomikai ir gyventojams“.

Komunikatas yra skirtas Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui. Jis bus svarstomas keičiantis informacija tarp visų keturių institucijų, pradedant Parlamentu. Įgyvendinant AR skirtą strategiją bus plačiai taikomas partnerystės principas.

Komisija užtikrina tinkamų konkrečių priemonių įvairiose srityse 2007–2013 m. taikymą, skiriant šiuo požiūriu reikalingus išteklius, ir rengia strategiją ateičiai, kai bus baigtas konsultacijų etapas.

 
 

(1) COM(2007)507 galutinis

 

Klausimas Nr. 54, kurį pateikė Lambert van Nistelrooij (H-0596/07)
 Tema: Europos kaimynystės politikos stiprinimas
 

2005 m. buvo priimta Europos kaimynystės programos iniciatyva (ENPI). Atrodo, kad kai kuriose valstybėse narėse ji įsisavinama labai lėtai. Todėl esama susirūpinimo dėl pažangos įgyvendinant šią programą.

Aš suprantu, kad stiprinant Europos kaimynystės politiką Komisija kasmet (pirmąjį kartą – 2007 m. pabaigoje) įvertins Europos kaimynystės politikos iniciatyvą pasienio bendradarbiavimo srityje. Tai tikriausia bus duomenys apie vietos ir regioninį įsisavinimą kiekvienoje valstybėje, jungtines veiklos programas ir su tuo susijusių decentralizuotų pajėgumų stiprinimą.

Kokias dar priemones, be vertinimo, siūlo Komisija didinant pasienio iniciatyvų įgyvendinimą vietos ir regioniniu lygmeniu?

 
  
 

Kadangi Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė (ENPI) buvo priimta vėliau negu tikėtasi ir įsigaliojo tik 2006 m. lapkričio 29 d., būtų pernelyg anksti tvirtinti, kad esama įrodymų dėl tariamai prasto pasienio iniciatyvų įsisavinimo, arba reikšti susirūpinimą šiuo klausimu. Atvirkščiai, Komisija tiki, kad ši nauja finansinė priemonė sudarys geresnes sąlygas bendradarbiavimui įvairiose Europos kaimynystės politikos (EKP) srityse, ypač dėl pasienio bendradarbiavimo (PB).

Šiuo metu visos valstybės PB programas kuria bendrai. Komisija mano, kad 2007 m bus pateikta dauguma programų, o tai leistų jas patvirtinti iki 2007 m. pabaigos. Visa tai atitinka EKPP 9 straipsnio 6 dalies nuostatas, pagal kurias programos yra pateikiamos „vienus metus po to, kai buvo priimtas PB strateginis dokumentas“ (pvz., iki 2008 m. kovo mėn.). Santykinai ilgas laikas programoms rengti aiškintinas metodo naujoviškumu: tai pirmas kartas, kai valstybės narės ir partnerės kartu (taip pat konsultuodamosi su vietos partneriais) nustato prioritetus ir priemones, kurios bus finansuojamos per kitus septynerius metus.

Bet kuriuo atveju abi biudžeto tvirtinimo institucijos, vadovaujantis Tarpinstitucinio susitarimo 48 straipsniu dėl biudžeto disciplinos ir tinkamo finansinio valdymo, nutarė leisti perkelti į kitus metus lėšas, kurios nebuvo panaudotos 2007 m. Tai taikoma ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) įmokoms į EKPP.

Komisija atidžiai stebi pasienio bendradarbiavimo programų rengimą ir įgyvendinimą, atsižvelgdama ir į tuos aspektus, kuriuos minėjo gerbiamasis narys (vietos (regioninių) programų įsisavinimas). Komisija šiuo pagrindu gali peržiūrėti ir keisti savo PB strategiją vykdydama vidutinės trukmės peržiūrą.

 

Klausimas Nr. 55, kurį pateikė Justas Vincas Paleckis (H-0603/07)
 Tema: Dėl aplinkos infrastruktūros pritaikymo neįgaliesiems
 

Europos Sąjungos šalyse priimti atitinkami teisės aktai, pagal kuriuos neįgaliesiems užtikrinamos vienodos galimybės. Tačiau praktiškai dažnai susiduriama su neįgalių asmenų poreikių diskriminacija, ypač dėl nepakankamai pritaikytos būsto ir viešosios aplinkos infrastruktūros. Daugelyje ES šalių asmenys, turintys judėjimo, regėjimo, klausos ar kitą negalią, dėl jų poreikiams nepritaikytos aplinkos negali pakliūti į kai kurias įstaigas, darbo vietą, naudotis informacijos šaltiniais, kultūros ar kitokiomis paslaugomis, kurios yra prieinamos kitiems visuomenės nariams.

Šiuo metu vyksta diskusijos dėl to, kad būtų parengta direktyva, pagal kurią visos valstybės narės būtų įpareigotos pritaikyti aplinką neįgaliųjų poreikiams. Kokia yra Europos Komisijos pozicija šiuo klausimu ir kokios priemonės planuojamos stiprinant valstybių narių įsipareigojimus tam, kad būtų sudarytos vienodos galimybės ir tenkinami neįgalių asmenų poreikiai?

 
  
 

Direktyvoje 2000/78/EB numatomos bendrosios nuostatos dėl vienodų galimybių užimtumo ir profesinėje srityje uždraudžiant diskriminaciją užimtumo ir mokymo srityje neįgalumo, amžiaus, religijos ir tikėjimo ir seksualinės orientacijos pagrindu. Šios direktyvos 5 straipsnyje reikalaujama sudaryti neįgaliems darbuotojams „tinkamas sąlygas“. Ši direktyva buvo perkelta į visų valstybių narių teisę, todėl jei neįgalus asmuo diskriminuojamas užimtumo srityje, turi būti taikomos teisinės priemonės nacionaliniu lygmeniu. Vis dėlto ši direktyva neapsiriboja tik užimtumo, profesinio mokymo ir rengimo sritimi.

Kaip nurodoma metinėje Komisijos politikos strategijoje 2008 m.(1), remiantis antidiskriminacinių įstatymų valstybėse narėse studija(2), Komisija planuoja siūlyti priemones, kuriomis būtų siekiama išvengti diskriminacijos, be kita ko, ir dėl neįgalumo (ar kitais pagrindais) ne tik darbo rinkoje, bet ir kitur, ir su ja kovoti. Rengiamas su šių priemonių įgyvendinimu susijęs poveikio vertinimas apima konsultavimąsi internetu su visuomene(3), kuris vyks iki 2007 m. spalio mėn. 15 d. Komisija konsultacijų ir poveikio vertinimo duomenis panaudos teikdama pasiūlymus ir palaikydama tolesnius ryšius su ES institucijomis, valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotais dalyviais.

Konkrečiai dėl iškelto klausimo dėl galimybių naudotis informacija neįgaliesiems Komisija iki 2007 m. pabaigos siekia įvertinti pažangą informacijos ir ryšių technologijų srityje, kaip tai numatyta Komunikate dėl e. prieinamumo(4).

 
 

(1) COM (2007)65
(2)http://ec.europa.eu/employment_social/fundamental_rights/pdf/pubst/stud/mapstrand1_en.pdf
(3) http://ec.europa.eu/employment_social/emplweb/news/news_en.cfm?id=270
(4) COM(2005)425

 

Klausimas Nr. 56, kurį pateikė Panayiotis Demetriou (H-0608/07)
 Tema: Ekumeninis patriarchas ir Turkija
 

Neseniai Turkijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad ekumeninis patriarchas turi būti renkamas vadovaujantis 1923 m. dekretu, kuriame numatoma, kad teisę balsuoti arba teikti savo kandidatūrą turi tik Turkijos piliečiai, kurie vykdo savo pareigas Turkijoje. Šitaip Turkija, nepaisydama Bendrijos acquis ir ypač Europos žmogaus teisių konvencijos ir prieštaraudama Europos žmogaus teisių teismo precedento teisei, kišasi į religinės bendruomenės vidaus organizavimo tvarką, nustatydama griežtus religijos laisvės apribojimus ne turkams dalyvauti religinių bendruomenių veikloje. Šis klausimas buvo ne kartą nurodomas Komisijos ataskaitose dėl Turkijos pažangos.

Kokių veiksmų ketina imtis Komisija, kad užtikrintų, jog Turkija vykdys savo įsipareigojimus iki stojimo proceso pradžios užtikrinant ne musulmonų bendruomenėms ir ekumeniniam patriarchui religijos laisvę – įsipareigojimus, kurie nustatyti Partnerystės sutartyje ir stojimo derybų sistemoje?

 
  
 

Komisija ir toliau atidžiai stebės, kaip sprendžiami religijos laisvės klausimai, kad būtų priimti sprendimai, kuriais užtikrinamos Europos žmogaus teisių konvencijoje garantuotos žmogaus teisės ir laisvės ir laikomasi Europos žmogaus teisių teismo precedento teisės.

Pasiekimai religijos laisvės srityje yra pateikiami metiniuose Komisijos pažangos pranešimuose ir apibendrinami derybų dėl narystės 23 skyriaus dėl teismų sąrangos ir pagrindinių žmogaus teisių sąlygomis.

Jei reikia, Komisija svarsto konkrečius klausimus su Turkijos valdžios institucijomis įprastu politiniu dialogu.

 

Klausimas Nr. 57, kurį pateikė Hans-Peter Mayer (H-0609/07)
 Tema: Veiksmai, susiję su viešųjų pirkimų procedūra, kai viešojo pirkimo sutarčių vertė viršija nustatytą ribą
 

Pagal 2004 m. kovo mėn. 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18/EB(1)dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje turėtų būti skelbiami pranešimai apie viešojo pirkimo sutartis, kurių vertė viršija šioje direktyvoje nustatomą ribinę vertę.

Jei atsiliepiant į skelbimą dėl viešųjų pirkimų, kurių vertė neviršija nustatytos ribos, visuose gautuose pasiūlymuose ši vertė yra didesnė už ribinę vertę, ar turėtų būti atšaukta ir pradėta nauja viešųjų pirkimų procedūra ES mastu, ar galima sudaryti sutartį pateiktų pasiūlymų pagrindu?

 
  
 

Būdai, kaip skaičiuoti viešųjų sutarčių numatomą vertę, nurodomi Direktyvos 2004/18/EB 9 straipsnyje. Pagal šią nuostatą viešosios sutarties vertė apskaičiuojama remiantis visa mokėtina suma be PVM, kurią yra įvertinusi perkančioji organizacija. Ši apskaičiuota vertė turi galioti siunčiant skelbimą apie pirkimą arba tais atvejais, jei skelbimas nebūtinas, perkančiajai organizacijai pradedant sutarties sudarymo procedūrą.

Todėl jei sudarant sutartį paaiškėja, kad pateikti tik tokie pasiūlymai, kurių vertė viršija ribas, tai nebūtinai reiškia, kad sutarties sudarymo procedūra buvo netinkama. Konkrečiai, nebūtina procedūrą atšaukti ir organizuoti naują procedūrą ES mastu, jei perkančioji organizacija gali įrodyti, kad nustatydama vertę ji veikė bona fide ir laikydamasi anksčiau nurodytų taisyklių.

Bet kuriuo atveju perkančiosios institucijos turi būti informuotos apie tai, kad sudarant sutartis, kurių vertės ribos yra mažesnės negu nurodytos ES direktyvose dėl viešųjų pirkimo sutarčių, turi būti vadovaujamasi pagrindiniuose Bendrijos įstatymuose numatytomis taisyklėmis ir principais. Jomis, pavyzdžiui, reikalaujama skelbti informaciją apie pirkimo sutarčių sudarymą, kuri galėtų būti svarbi bendrajai rinkai. Komisija paskelbė aiškinamąjį komunikatą(2), kuriame išdėsto savo požiūrį į šių Bendrijos teisės principų praktinį taikymą.

Jeigu garbingasis narys norėtų išgirsti nuomonę dėl konkretaus atvejo, Komisija, žinoma, pasirengusi svarstyti bet kokius faktus, kurie jai bus pateikti, kad išsiaiškintų, ar buvo laikomasi anksčiau minėtų sąlygų dėl konkurso teisėtumo.

 
 

(1) OL L 134, 2004 4 30. p. 114.
(2) Komisijos aiškinamasis komunikatas dėl Bendrijos teisės, taikomos sudarant sutartis, kurioms netaikomos arba tik ši dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos. OL C 179, 2006 8 1.

 

Klausimas Nr. 58, kurį pateikė Frank Vanhecke (H-0610/07)
 Tema: Tėvystės atostogos
 

Vokietijoje ministrė Ursula von der Leyen įteisino „tėvystės mėnesius“ (Vätermonate), kaip priemonių dėl mokamų tėvystės atostogų dalį: tėvystės atostogų išmokos turėtų būti mokamos ne 12, o 14 mėnesių, jei tėvas taip pat pertraukia savo darbą dėl vaikų priežiūros.

Atrodo, kad Komisijos narys Vladimiras Špidla svarsto privalomų tėvystės atostogų klausimą ir po būsimųjų derybų su profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijomis planuoja pateikti siūlomo teisės akto projektą (Barbara Schäder, „EU-Kommissar will Vater zur Auszeit verpflichten“, Der Spiegelonline, 2007 m. liepos 18 d.).

Ar Komisija gali patvirtinti, kad Komisijos narys V. Špidla tikrai ketina šiuo klausimu pateikti siūlomą teisės akto projektą? Koks turėtų būti jo teisinis pagrindas? Ar derybos vyksta tik su profesinėmis sąjungomis ir darbdavių organizacijomis, ar ir su kitomis suinteresuotomis šalimis? Ar šis pasiūlymas neprieštarauja valstybių narių įgaliojimams ir nepažeidžia subsidiarumo principo?

 
  
 

Moterų ir vyrų lygybių galimybių gairėse(1)geresnis profesinio, asmens ir šeimos gyvenimo derinimas nurodytas kaip viena prioritetinių veiklos sričių 2006–2010 m. 2006 m. spalio mėn. Komisija pradėjo pirmąjį europinių socialinių partnerių konsultacijų etapą dėl profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimo(2), kaip tai numatyta EB sutarties 138 straipsnyje. Išnagrinėjus pirmojo konsultacijų etapo rezultatus, 2007 m. gegužės 30 d.(3)Komisija pradėjo antrąjį konsultacijų proceso etapą. Antrojo etapo dokumente Komisija pateikia galimus teisinių ir neteisinių priemonių variantus, tarp jų dėl galimybės teikti teisės akto projektą dėl tėvystės atostogų. Komisija taip pat prašo socialinių partnerių įvertinti pagrindų sutarties dėl tėvystės atostogų nuostatas, kurios įsigaliojo priėmus Direktyvą 96/34/EB(4). Ji taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į antrojo etapo konsultacijas, derybas tarp socialinių partnerių ir išsamaus poveikio vertinimo rezultatus, Komisija svarstys galimybę teikti pasiūlymus papildyti esamus įstatymus šioje srityje.

Atsiliepdami į antrąjį konsultacijų etapą ETUC(5), BUSINESSEUROPE(6), UEAPME(7) ir CEEP(8)Europos socialinio dialogo sąlygomis nusprendė įsteigti jungtinę darbo grupę pagrindų sutarčiai dėl tėvystės atostogų įvertinti. Jie taip pat nurodė, kad Europos socialiniai partneriai siekia pasinaudoti šia galimybe ir įvertinti tėvystės atostogų sąlygas tėvų rėmimo ir profesinio gyvenimo pusiausvyros sąlygų požiūriu nustatant, ar būtina imtis kokių nors konkrečių veiksmų. Apie pažangą bus pranešta 2008 m. kovo mėn. Pirmiau minėtos organizacijos ir kiti Europos socialiniai partneriai taip pat pateikė savo atsiliepimus dėl antrojo etapo konsultacijų.

Komisija šiuo metu nagrinėja socialinių partnerių atsiliepimus. Todėl būtų pernelyg anksti sakyti, kad Komisija ketina pateikti teisinį pasiūlymą dėl tėvystės atostogų (t. y. trumpo atostogų laikotarpio tėvams gimus ar įsivaikinus vaiką).

Jei Komisija nuspręstų pateikti siūlomą teisės akto projektą šioje srityje, valstybės narės ir Parlamentas turėtų galimybę jį aptarti ir iš dalies keisti, kadangi bet koks teisės akto projektas dėl tėvystės atostogų turėtų būti priimtas laikantis tvarkos, numatytos EB sutarties 251 straipsnyje.

Atostogų, tarp jų tėvystės atostogų, klausimai priklauso Sutarties 137 straipsnio 1 dalies a punkto, t. y. darbo sąlygų – taikymo sričiai. Todėl šioje srityje galimi Bendrijos veiksmai, remiantys ir papildantys valstybių narių veiklą.

 
 

(1) COM (2006)92
(2) SEC(2006) 1245, 2006 10 12.
(3) SEC(2007) 571, 2007 5 30.
(4)OL L 145, 1996 6 19.
(5) Europos profesinių sąjungų konfederacija
(6) Europos verslo konfederacija
(7) Europos amatų, mažųjų ir vidutinių įmonių asociacija
(8) Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras

 

Klausimas Nr. 59, kurį pateikė Jim Higgins (H-0612/07)
 Tema: Brazilijos jautienos importas
 

Ar atsižvelgdama į 2007 m. liepos 16 d. susitikime su Komisija Airijos ūkininkų asociacijos pateiktą medžiagą apie jautienos gamybą Brazilijoje Europos Komisija yra pasirengusi priimti sprendimą visiškai uždrausti Brazilijos jautienos importą į Europą?

 
  
 

ES sanitarijos importo politika vadovaujasi mokslo žiniomis, sanitarijos ir fitosanitarijos taisyklėmis ir atitinkamais tarptautiniais standartais, kurie remiasi jos taikymo patirtimi.

Maisto ir veterinarijos tarnyba (MVT) išnagrinėjo kiekvieną teiginį, pateiktą Airijos ūkininkų asociacijos pranešime.

Apskritai Komisija mano, kad šiame pranešime pateikiami kaltinimai daugiausia grindžiami neteisingai interpretuojamais ES jautienos importo reikalavimais.

Komisija yra įsitikinusi, kad vis dar esama kai kurių klausimų, kuriuos Brazilijos valdžios institucijos turėtų spręsti, ir ji paprašė iki 2007 m. pabaigos pateikti audituojamus duomenis dėl likusių trūkumų šalinimo.

MVT nustatė kitų misijų į Braziliją 2007 m. datas siekiant užtikrinti, kad šie trūkumai būtų tinkamai šalinami.

Komisija yra pasirengusi imtis visų tinkamų priemonių, jei šie trūkumai nebus šalinami.

 

Klausimas Nr. 60, kurį pateikė Mairead McGuinness (H-0619/07)
 Tema: Brazilijos jautienos gamybos kontrolė ir standartai
 

Ar Komisija gali apibūdinti savo požiūrį į susidariusią padėtį dėl Brazilijos jautienos importo?

Pranešama, kad liepos mėnesio pradžioje Komisijos narė Boel Fischer laiške savo kolegai Komisijos nariui Markos Kyprianou iškėlė Airijos ūkininkų asociacijos delegacijos kelionės į Braziliją ir šio vizito pagrindu parengto pranešimo klausimą. Ji pažymėjo, kad „[...] šios išvados yra tokios stulbinamos, kad jų neįmanoma ignoruoti. Mano nuomone, šias išvadas būtina tinkamai ir veiksmingai patikrinti“. Ar tai buvo padaryta?

Ar Komisija įsitikinusi, kad jautienos gamybos standartų Brazilijoje kokybė ir saugumas yra pakankami?

Kaip Komisija tarptautiniu mastu stengėsi padėti pagerinti jautienos gamybos standartus, kad jie atitiktų taikomuosius ES?

 
  
 

Remiantis 2007 m. kovo mėn. patikrinimu dėl atitinkamo ES gyvūnų ir visuomenės sveikatos reikalavimų įgyvendinimo Komisijos vertinimas yra toks: dabartinė padėtis Brazilijoje artimiausiu metu negarantuoja dabar galiojančių jautienos importo taisyklių pakeitimų.

Tačiau po šio patikrinimo Komisija ir toliau bandė daryti įtaką Brazilijos valdžios institucijoms, kad būtų pagerintos jų veterinarinės kontrolės priemonės.

Iki 2007 m. pabaigos Brazilijoje planuojama atlikti kitą patikrinimą ir, jei reikia, Komisija pasirengusi vykdyti tolesnius veiksmus.

ES negali reikalauti trečiosios šalies įgyvendinti tam tikras veterinarines priemones, taikomas ES, pavyzdžiui, reikalavimą dėl atsekamumo, nes tai aiškiai prieštarautų SPS (PPO)(1)sutarties principams ir taisyklėms.

Nepaisant to, ES reikalavimai jautienos importui yra pagrįsti mokslo reikalavimais, proporcingi ir nediskriminuojantys, kartais griežtesni negu OIE (2)standartai ir tinkamai saugo ES vartotojų sveikatą. Komisija kartu su valstybėmis narėmis siekia užtikrinti, kad importuojami gaminiai atitiktų šias importo sąlygas.

Komisija yra informuota apie Airijos ūkininkų Asociacijos (Irish Farmer's Association – IFA)) vizitą, kurio pagrindu buvo parengtas pranešimas. IFA pranešime nepateikiama tikslios informacijos apie ES reikalavimus, taikomus jautienai, importuojamai iš Brazilijos.

 
 

(1) Sanitarija ir fitosanitarija/Pasaulio prekybos organizacija.
(2) OIE.

 

Klausimas Nr. 61, kurį pateikė Jim Allister (H-0614/07)
 Tema: GM kultūrų patvirtinimo tvarka
 

Kodėl ES reikia 30–36 mėnesių GM kultūroms patvirtinti, kai tokio patvirtinimo procedūra JAV trunka tik 9–18 mėnesių?

Ar ES pereis prie sinchronizuoto GM rūšių patvirtinimo, kad dėl ES taikomos tvarkos nebūtų patirta žalos dėl išaugusių galvijų pašarų išlaidų, vėluojant patikrinimams?

 
  
 

Priežastys, kodėl leidimų genetiškai modifikuotoms (GM) kultūroms išdavimas ES vidutiniškai trunka ilgiau negu trečiosiose šalyse, yra sudėtingos. Joms reikalinga tam tikra analizė. Komisija galėtų paminėti keletą veiksnių:

Vienas – tai, kad dabartinė GM maisto ir pašarų leidimų sistema taikoma tik nuo 2004 m. balandžio mėn. ir kaip ir bet kokiam kitam naujam mechanizmui jo optimizavimas reikalauja laiko. Tai taip pat tinka biotechnologijų bendrovėms, kurios turi susipažinti su naujais reglamentavimo reikalavimais.

Antra, įvertinant ES piliečių susirūpinimą dėl GM kultūrų saugumo, naujoji reguliavimo sistema numato vertinimo sistemą, kurios reikalavimai yra gerokai aukštesni negu bet kur kitur pasaulyje. Tai įpareigoja bendroves parengti konkrečius dokumentų rinkinius ir atsakyti į daugelį mokslinių klausimų, kuriuos pateikia Europos maisto saugumo institucija (EMSI) rizikos vertinimo procedūros metu.

Trečiasis veiksnys yra paramos mokslinio vertinimo išvadoms trūkumas, o iš čia – Komisijos pasiūlymai genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) tvirtinti valstybėms narėms. Tai, kad sunku gauti kvalifikuotos valstybių narių daugumos paramą, įpareigoja Komisiją taikyti visą komitologijos procedūrą, įtraukiant Tarybą.

Priešingai susidariusiai padėčiai Komisijos pozicija visuomet buvo aiški. Ji yra nusiteikusi įgyvendinti teisės sistemą, kad netektų atsidurti aklavietėje išduodant leidimus ir nebūtų nusižengta labai griežto rizikos vertinimo principui.

Dėl šių priežasčių ir dėl per šiuos trejus metus įgytos patirties padėtis stipriai pagerėjo.

Pavyzdžiui, yra sutrumpintas laikas, reikalingas EMSI atlikti bet kurio naujo įstatymų rinkinio baigtumo patikrinimą, ir institucija šiuo metu įsipareigoja baigti šį rizikos vertinimo skyrių per šešias savaites nuo paraiškos pateikimo.

Panaši teigiama tendencija ryškėja tvirtinant atsekimo metodus, kurie yra kita svarbi šio proceso dalis.

Be to, Komisija ėmėsi įvairių iniciatyvų užsitikrinant didesnę valstybių narių paramą. Po diskusijų dėl GMO 2006 m. balandžio mėn. buvo apibrėžtas konkretus veiksmų planas tobulinant sprendimų dėl GMO mokslinį nuoseklumą ir skaidrumą. Pavyzdžiui, GMO valdyba šiuo metu nuolat teikia paaiškinimus, kaip jos nuomonėse atsižvelgiama į valstybių narių pareikštas pastabas. Naujausi balsavimai rodo padidėjusią valstybių narių paramą išduodant leidimus.

 

Klausimas Nr. 62, kurį pateikė Philip Bushill-Matthews (H-0615/07)
 Tema: Solidarumo fondas
 

Ar Komisija gali patvirtinti, kad po didelių JK įvykusių potvynių vyriausybė pateikė paraišką paramai iš ES Solidarumo fondo gauti, ir jeigu taip, kokia yra šios paraiškos Komisijai pateikimo data?

Prašom Komisiją apytiksliai nurodyti didžiausią ir mažiausią galimą finansavimo sumą, taip pat kaip skubiai bus pervestos lėšos, atsižvelgiant į tai, kad pasitaikius pirmai galimybei būtina skubiai padidinti potvynių apsaugą prieš būsimas liūtis.

 
  
 

Komisija gali patvirtinti, kad prašymas gauti ES Solidarumo fondo (ESSF) paramą buvo gautas iš Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 20 d. Komisijai buvo pranešta, kad iki 2007 m. rugsėjo mėn. pabaigos jai bus pateikta išsamesnė informacija, ypač patikslintas žalos įvertinimas.

Jei JK paraiška bus įvertinta kaip atitinkanti kriterijus mobilizuoti Solidarumo fondą, Komisija pasiūlys pagalbos dydį biudžeto institucijai, kuri turi patvirtinti būtinus asignavimus, iš dalies pakeitus biudžeto procedūrą.

Pagalbos suma skaičiuojama įprastu būdu remiantis bendros tiesioginės žalos vertinimu ir atsižvelgiant į vertę, nustatytą atitinkamai valstybei narei fondui mobilizuoti. 2007 m. JK nustatyta vertė yra 3,267 mlrd. EUR. Žemesnis 2,5 proc. pagalbos koeficientas taikomas žalai, kuri nesiekia šios reikšmės, o dar didesnis 6 proc. koeficientas – žalai, kuri yra didesnė negu nustatyta reikšmė. Bet kokia galutinė suma priklausys nuo išsamios pareiškimo analizės, todėl tikslios sumos šiuo etapu nurodyti negalima.

Šiuo etapu neįmanoma numatyti, kiek užtruks įvairūs procedūros etapai. Būtina nurodyti, kad ESSF pagalba būtų naudojama tik konkrečiais skubių operacijų dėl potvynio padarytos žalos atvejais (tarp jų užtikrinant prevencinių infrastruktūros objektų veikimą). Prevencinių priemonių finansavimas ESSF nėra numatytas; tačiau šios priemonės įtrauktos į atitinkamų regionų sanglaudos politikos veiklos programas.

 

Klausimas Nr. 63, kurį pateikė Ryszard Czarnecki (H-0621/07)
 Tema: ES parama kelių infrastruktūrai
 

Kokią paramą gali suteikti ES statant kelius ir greitkelius ir geležinkelių projektams Lenkijoje, rengiantis 2012 m. Europos futbolo čempionatui?

 
  
 

Transporto investicijos Lenkijoje daugiausia finansuojamos pagal Infrastruktūros ir aplinkos veiklos programą, kurioje projektams transporto srityje 2007–2013 m. numatyta skirti 17,8 mlrd. EUR. Ši programa dar nebuvo patvirtinta ir šiuo metu dėl to deramasi su Lenkijos valdžios institucijomis.

Prioritetas bus teikiamas transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) investicijoms, ypač toms, kurios įtrauktos į 30 europinės svarbos projektų sąrašą. 2004 m.(1) Taryba ir Parlamentas susitarė dėl europinio transporto tinklų prioritetų. Šiose rekomendacijose buvo nustatyta 30 prioritetinių projektų arba pagrindinių Europos intereso ašių sujungiant valstybes nares ir tvariai bei saugiai integruojant naujųjų valstybių narių tinklus. Lenkija yra susijusi su keturiais prioritetiniais TEN projektais. Itin svarbu, kad būsimojo čempionato metu būtų užtikrintas šiuolaikinis ir saugus susisiekimas tarp pagrindinių Lenkijos miestų.

Komisija norėtų informuoti garbingąjį narį, kad kelių infrastruktūros statybos darbai gali būti remiami iš ES fondų, nurodant vietas ir miestus, kuriuose vyks čempionatas, ir reikalingas investicijas visuomeniniam transportui, siekiant pagerinti susisiekimą tarp stadionų ir miestų.

 
 

(1) Sprendimas 2004/884/EB dėl gairių dėl transeuropinio tinklo plėtros (TEN)

 

Klausimas Nr. 64, kurį pateikė Cristina Gutiérrez-Cortines (H-0622/07)
 Tema: Sveikatos paslaugų direktyva ir jos poveikis prekybai farmacijos produktais
 

Atsižvelgiant į pažeidimų procedūras, pradėtas Komisijos ir jos vidaus rinkos GD, liberalizuojant prekybą farmacijos produktais išardoma esama struktūra ir sistema, kuri iki šiol buvo naudinga piliečiams ir pagerino farmacijos paslaugų kokybę;

ar Komisija norėtų, kad ši sritis būtų visiškai reguliuojama pagal rinkos pasiūlos ir paklausos dėsnius, kur piliečių sveikata, vertybės ir principai, kuriems pritaria ES Taryba, tėra nereikšmingi susitarimai?

Ar Komisija mano, kad įmanoma iš dalies pakeisti Sutartį (152 straipsnį) pažeidimų procedūrų pagrindu ir balsuojant reguliavimo institucijose – Taryboje, Europos Parlamente ir nacionaliniuose parlamentuose?

 
  
 

Pirmiausia Komisija norėtų užtikrinti gerbiamąjį narį, kad ji yra įsitikinusi sveikatos paslaugų ir ypač prekybos farmacijos produktais paslaugų reikšme Europos piliečiams.

Tačiau Komisija norėtų pabrėžti, kad jos teisės aktų pažeidimų politika šioje srityje nesiekiama farmacijos paslaugų sektoriaus „liberalizavimo“.

Teisės aktų pažeidimų procedūrų tikslas – užtikrinti nacionalinių įstatymų steigiant farmacijos vaistines suderinamumą su pagrindinėmis laisvėmis, įtvirtintomis Sutartyje. Komisija gavo ir iki šiol tebegauna daugybę skundų iš Europos piliečių, kuriuose teigiama, kad sąlygos farmacijos veiklai kai kuriose valstybėse narėse yra diskriminuojančios, neskaidrios arba be reikalo ribojančios ir jos pažeidžia pagrindines farmacininkų laisves. Komisijos, kaip EB sutarties sergėtojos, vaidmuo yra užtikrinti, jei reikia, taikant teisės pažeidimų procedūrą, kad pagrindinės laisvės, suteiktos piliečiams, būtų gerbiamos ir kiekvienu klausimu užtikrinama jų viršenybė prieš bet kokius antrinės teisės aktus.

Tai nereiškia, kad Komisija mano, jog šiai itin svarbiai sveikatos paslaugai neturi būti taikomos proporcingos sveikatos apsaugos priemonės, kurios leistų užtikrinti paslaugų prieinamumą ir dar svarbiau – aukščiausią teikiamų farmacijos paslaugų lygį visiems piliečiams plačiąja šios sąvokos prasme.

Ši pozicija taip pat nereiškia, kad kiti Sutarties straipsniai turėtų būti kaip nors keičiami arba kad esama konflikto su kitų institucijų prerogatyvomis. Konkrečiai, dėl EB sutarties 152 straipsnio, kurį citavo garbingasis narys, verta paminėti, kad paskutiniąja 2006 m. gegužės 16 d. nutartimi(1). Teisingumo Teismas priminė, kad jei vadovaujantis 152 straipsnio 5 dalies reikalavimais Bendrijos veikla visuomenės sveikatos apsaugos srityje besąlygiškai atsižvelgiama į valstybių narių įsipareigojimus organizuojant ir teikiant sveikatos apsaugos ir medicinos priežiūros paslaugas, ši nuostata numato galimybę, kad iš valstybių narių gali būti reikalaujama keisti jų nacionalines socialinės apsaugos sistemas pagal kitas Sutarties nuostatas.

 
 

(1) Byla C-372/04, 146 ir 147 punktai.

 

Klausimas Nr. 65, kurį pateikė Olle Schmidt (H-0623/07)
 Tema: Rusijos–Vokietijos dujotiekis Baltijos jūroje
 

Pavasarį Komisija (H-0231/07)(1) nurodė, kad nėra jokios skirtumo, ar Rusijos–Vokietijos dujotiekis eis žeme, ar po vandeniu, norint jį klasifikuoti kaip TEN-E projektą. Kita vertus, tai, kaip jis bus tiesiamas, manoma, yra pačių investuotojų sprendimas atsižvelgiant į jų komercinius interesus ir priimamus sprendimus.

Rusijos vyriausybės pareiškimai dėl Baltijos rodo, kad energijos išteklių pardavimas likusiai Europai taip pat turi tikslus, kurie yra gerokai platesni negu komerciniai susitarimai. Todėl ES turėtų atkreipti dėmesį į vyriausybių ir visuomenės susirūpinimą, reiškiamą Lenkijoje, Suomijoje, Baltijos valstybėse ir Švedijoje. Valdžios institucijos pietų Švedijoje išreiškė ypatingą susirūpinimą dėl saugumo politikos Baltijos regione ir dėl dar didesnės ES priklausomybės nuo Rusijos energijos tiekimo. Toks europinis projektas kaip šis inter alia atsižvelgiant į politinę raidą Rusijoje vienodu mastu turėjo būti pagrįstas saugumo politikos, energetikos politikos ir aplinkos politikos susitarimais.

Ar Komisija iš tikrųjų mano, kad projektu „Nord Stream“ galima tinkamai suderinti šiuos interesus?

 
  
 

Tokio masto projektu, koks yra projektas „Nord Stream“, turėtų būtinai būti atsižvelgiama į saugumo klausimus ir energetikos problemas ir, žinoma, aplinkos reikalavimus.

Šis prioritetinis projektas, kuris paskelbtas europinės reikšmės projektu, kaip ir kiti tokio ilgio dujotiekiai, kelia saugumo klausimų. Esama tam tikros rizikos, susijusios su šio masto pramonės projekto statyba ir veikla, ir dalyvaujantys operatoriai privalo laikytis visų galiojančių reglamentų (nacionalinių, europinių ir tarptautinių) ir veiksmų siekiant kuo labiau sumažinti riziką. Vis dėlto apskritai dujotiekiai yra saugiausias būdas tiekti dujas. Tai, kad „Nord Stream“ turėtų būti povandeninis dujotiekis (kuris yra projekto, įtraukto į Tarybos ir Parlamento priimtas europinės energijos tinklų gaires, variantas), yra nesvarbu: dešimtys šiuo metu Europoje ne vieną dešimtmetį naudojamų dujotiekių „jūroje“ per šiuos metus saugumo požiūriu įrodė savo patikimumą.

Didelę reikšmę turi susitarimai dėl energetikos, ypač tuo metu, kai labai išaugo dujų poreikis ir mažėja savų išteklių. Manoma, kad maždaug 2015 m. kiekvienais metais ES papildomai importuos mažiausiai 100 milijardų m3 gamtinių dujų. Todėl Komisijos politika jau daugiau kaip dešimtmetį siekiama skatinti europinius energijos tinklus (TEN-E), ir būtent todėl ji ką tik patvirtino prioritetinį jungčių planą (PJP), apimantį maždaug dešimt dujotiekių, tarp jų dujotiekį „Nord Stream“, kuris buvo nurodytas kaip strateginis užtikrinant Sąjungos dujų poreikius.

Būtina iki galo atsižvelgti į aplinkos susitarimus, laikantis galiojančių teisės reikalavimų. Vadovaujantis UNECE(2) Espoo konvencija (pasirašyta devynių Baltijos valstybių ir Rusijos Federacijos) bendrovė „Nord Stream“ vykdo poveikio aplinkai vertinimą, dėl kurio galutinė ataskaita turėtų būti priimta 2007 m. pabaigoje. Šis projektas numato maždaug 20 viešų posėdžių ir maždaug 100 susitikimų su kompetentingomis institucijomis visose suinteresuotose valstybėse. Atstovaudama Europos bendrijai – vienai Espoo konvencijos šalių – Komisija buvo viena iš šalių, kuri buvo informuota dėl trijų posėdžių, ir ji jau pranešė „Nord Stream“, kad ji labai atidžiai stebės Europos ir tarptautinių aplinkos įsipareigojimų vykdymą.

 
 

(1) Rašytinis atsakymas 2007.4.24.
(2)Jungtinių Tautų ekonomikos komisija Europai

 

Klausimas Nr. 66, kurį pateikė David Martin (H-0624/07)
 Tema: Italijos „Lettori“ diskriminavimas
 

Pastaruosius 25 metus kalbų mokytojai iš užsienio Italijos universitetuose yra diskriminuojami. 2006 m. liepos 18 d. nutartyje Europos Teisingumo Teismas tinkamai neįvertino šios padėties. Atsižvelgiant į tai, kad ši padėtis, atrodo, nebuvo išspręsta įprastomis priemonėmis, kokių veiksmų dabar imsis Komisija užtikrinti, kad Italija sustabdytų šį diskriminavimą ir, be to, kaip Komisija ketina užtikrinti, kad užsienio kalbų lektoriams būtų mokamas tinkamas atlyginimas?

 
  
 

Komisija kviečia gerbiamąjį narį susipažinti su jos atsakymu į klausimą E-2691/07 dėl buvusių užsienio kalbos lektorių („Lettori“) įgytų teisių pripažinimo kelete Italijos universitetų.

Komisija primena, kad Europos Teisingumo Teismas savo 2006 m. liepos 18 d.(1)sprendimu nusprendė, kad Italijos valdžios institucijų priimti įstatymai nėra nesuderinami su Bendrijos įstatymais grąžinant „Lettori“ į darbą. Be to, priėmus šį sprendimą, Komisija gavo Italijos valdžios institucijų patikinimus, kad ši teisės norma buvo veiksmingai pritaikyta.

Šiomis sąlygomis bet koks klausimas dėl Italijos įstatymų įgyvendinimo turėtų būti sprendžiamas atitinkamose nacionalinėse valdžios institucijose, tarp jų ir teismuose. Tik nacionaliniai teismai galėtų spręsti asmeninės žalos atlyginimo klausimą.

 
 

(1)Byla C-119/04, 2006, p.I-6885

 

Klausimas Nr. 67, kurį pateikė Eoin Ryan (H-0626/07)
 Tema: ES dalyvavimas JT taikos palaikymo pajėgose Sudane
 

Ar Komisija galėtų preliminariai įvertinti, kiek taikdarių iš JT kontingento, sudaryto iš 20 000 asmenų, kuris bus dislokuotas Sudane, yra iš ES valstybių narių?

 
  
 

ES taikdarių dislokavimas yra valstybių narių kompetencijos klausimas; Komisija šiuo etapu neturi jokios išsamios informacijos dėl atskirų valstybių narių įsipareigojimų.

Komisija informuota, kad Sudano prezidentas O. H. Baširas keletą kartų išreiškė nuomonę, kad UNAMID(1)turėtų būti sudarytas tik iš Afrikos valstybių taikdarių. Jungtinės Tautos savo ruožtu nurodė, kad nemano, jog visiškai aprūpintos specializuotos pajėgos – ypač galintys save apsaugoti transporto ir inžineriniai padaliniai – gali būti kuriamos be valstybių ne iš Afrikos žemyno pagalbos.

 
 

(1)Jungtinių Tautų/Afrikos Sąjungos hibridinė operacija Darfūre

 

Klausimas Nr. 68, kurį pateikė Liam Aylward (H-0632/07)
 Tema: Atsekamumo ir ženklinimo reikalavimai šalims, eksportuojančioms maistą į ES
 

Ką daro Europos Komisija, siekdama užtikrinti, kad ES maisto produktų reguliavimas Europoje atsekamumo ir ženklinimo reikalavimų požiūriu būtų pripažįstamas ir kitose šalyse, eksportuojančiose maisto produktus į Europos Sąjungą?

 
  
 

ES teisės sistemoje atsekamumas – tai galimybė atsekti pašarų, maisto, maistui skirto gyvūno arba medžiagos, skirtos vartojimui, sudėtį visais gamybos, apdorojimo ir paskirstymo etapais.

Atsekamumas pats savaime nedidina maisto saugumo. Tai yra rizikos valdymo priemonė, padedanti spręsti maisto saugumo problemą.

Atsekamumas yra privalomas maisto pramonės prekyboje visais maisto tiekimo grandinės etapais – nuo importuotojo iki mažmeninės prekybos.

Eksportuotojai prekybos šalyse partnerėse nėra teisiškai įpareigoti, kadangi ES įstatymai už ES ribų negalioja. Tačiau reikia pastebėti, kad tarp kai kurių ES maisto gamintojų įprasta prašyti prekybos partnerių laikytis tam tikrų produkcijos atsekamumo reikalavimų.

Maisto produktų ženklinimo reikalavimai taikomi bet kokiai maisto produkcijai, tarp jų ir importuojamai, kuri skirta parduoti ES rinkoje.

 

Klausimas Nr. 69, kurį pateikė Philip Claeys (H-0633/07)
 Tema: Politinės partijos uždraudimas Vokietijoje
 

2007 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje Europos Komisijos narys, atsakingas už piliečių teises, pasisakė už tai, kad būtų uždrausta Nationaldemokratische Partei Deutschlands (NPD). Jis nurodė, kad kitos ES valstybės narės taip pat susiduria su „dideliais sunkumais dėl dešiniojo ekstremizmo“, ir šiuo požiūriu išimtinai nurodė Prancūziją, Belgiją, Daniją ir Italiją. Pasak Komisijos nario, šiose valstybėse būtina sustiprinti kovą su rasizmu ir ksenofobija ir priemonių jų išvengti ir jas suvaldyti naudojimą.

Ką turi omenyje Komisija, kalbėdama apie „didelius sunkumus dėl dešiniojo ekstremizmo“? Kokios politinės partijos, anot Komisijos, yra su tuo susijusios? Ar Komisija laikosi požiūrio, kad minėtosios partijos taip pat turėtų būti uždraustos? Jei taip, tai kokiu pagrindu tai turėtų būti padaryta?

 
  
 

Komisija mano, kad svarbu išsaugoti nacių nusikaltimų atminimą pagerbiant jų aukų atminimą ir išsaugant istorinę atmintį ateities kartoms. Bet koks požiūris, kuriuo siekiama kurti teigiamą arba banalų šios ideologijos įvaizdį, tarp jų dalyvavimas politiniame partijų gyvenime, prieštarauja Europos Sąjungos vertybėms.

Dėl ekstremizmo Komisija norėtų dar kartą pakartoti, kad rasizmas ir ksenofobija yra nesuderinami su principais, kuriais vadovaujasi Europos Sąjunga ir kurie yra įprasti valstybėse narėse.

Politinių partijų sąrašo pagal jų ideologiją sukūrimas arba jų uždraudimas valstybėse narėse nėra įgaliojimas, kuris suteiktas Komisijai pagal EB sutartį.

Svarbus žingsnis kovoje su rasizmu ir ksenofobija yra tai, kad 2007 m. balandžio 19 d. Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryba pasiekė politinio susitarimo rengiant pagrindų sprendimą kovoje su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis baudžiamosios teisės priemonėmis. Šio pagrindų sprendimo tikslas yra suvienodinti baudžiamosios teisės nuostatas, susijusias su rasistiniais ir ksenofobiniais nusikaltimais.

Ateityje tam tikromis aplinkybėmis pagal šiuos naujus įstatymus gali būti svarstomi konkretūs, tarp jų ir politinių partijų, veiksmai.

 

Klausimas Nr. 70, kurį pateikė Maria Badia i Cutchet (H-0634/07)
 Tema: Tiksliųjų mokslų įgūdžių stiprinimas
 

Pastaraisiais metais daugelyje tyrimų nurodoma, kad labai sumažėjo mokinių, studijuojančių matematikos ir tiksliuosius mokslus, skaičius, prie to labiausiai prisidėjo tai, kaip tikslieji mokslai dėstomi mokyklose. Ataskaitoje dėl naujo pedagoginio požiūrio siekiant geresnės Europos ateities, kurią Komisija prašė parengti Michelį Rocardą, mokyklose rekomenduojama taikyti veiksmingesnius, tyrimais pagrįstus mokymosi būdus ir aktyviai skatinti mokytojų kvalifikacijos gerinimą ir kurti mokytojų tinklus. Pranešime taip pat nurodoma, kad specifinis dėmesys mokyklinėse programose tiksliųjų mokslų studijoms turėtų būti skiriamas mergaičių dalyvavimui ir jų pasitikėjimo tiksliųjų mokslų srityje didinimui.

Atsižvelgiant į tai, kad tik geresnė tiksliųjų mokslų mokymo kultūra leistų sukurti tikrą žinių visuomenę ir ES žinių ekonomiką ir kad tiksliųjų mokslų mokymas yra itin svarbus siekiant pažangos šia kryptimi, kokių veiksmų ketina imtis Komisija, kad būtų gerinamas tiksliųjų mokslų dėstymas Sąjungos mokyklose?

 
  
 

Komisija pritaria gerbiamojo nario susirūpinimui dėl santykinai nedidelio jaunuolių, ypač mergaičių, domėjimosi matematika ir tiksliaisiais mokslais. Taip yra Europoje, kur yra vis didesnis kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių poreikis mokslo ir technologijų srityje (MTTP) ir trūkstant įgūdžių šiose srityse. Tai dar svarbiau atsižvelgiant į matematikos, tiksliųjų mokslų ir technologijų reikšmę Europos konkurencingumui ir žinių visuomenės kūrimui. Be to, tinkamas mokslinės kultūros lygis įgalina piliečius ne tik veiksmingai dalyvauti visuomenės diskusijose, bet ir gauti geresnį darbą.

Dėl šių priežasčių mažėjantis susidomėjimas tiksliaisiais mokslais ir technologijomis ir šių studijų pasirinkimas bei lyčių pusiausvyra šioje srityje yra prioritetinis programos „Švietimas ir mokymas 2010 m.“(1)tikslas, kuris remia valstybių narių įsipareigojimų jų švietimo sistemoms vykdymą. Tai taip pat vienas iš penkių Europos švietimo ir mokymo standartų, kuriems pritarė Taryba 2003 m.(2). „Matematika, tikslieji mokslai ir technologijos“ taip pat yra tarp aštuonių pagrindinių visą gyvenimą trunkančio mokymo įgūdžių, nurodomų 2006 m. Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje(3). Naujajame Komisijos komunikate „Mokytojų rengimo kokybės gerinimas“ (kuris buvo priimtas 2007 m. rugpjūčio 3 d.)(4)pabrėžiama, kaip svarbu užtikrinti mokytojams reikalingas žinias, požiūrį ir pedagoginius įgūdžius siekiant geriau parengti jaunimą tam, kad jis galėtų užimti savo vietą visuomenėje ir darbe, ir padedant įgyti kompetenciją, nurodytą rekomendacijoje.

Nuo 2001 m. taikant atviro koordinavimo metodą Komisija šioje srityje glaudžiai dirba su valstybėmis narėmis. Paskelbtos dvi ataskaitos, kuriose rekomenduojama taikyti veiksmingesnius ir patrauklesnius mokymo metodus, ypač sistemingiau susiejant tiksliųjų mokslų ir technologijų mokymą su realiomis gyvenimo sąlygomis ir patirtimi, taip pat suteikiant galimybes mokytojams atnaujinti jų turinio ir didaktines žinias(5). Taip pat vykdomos atitinkamos iniciatyvos, skatinančios geriausios patirties mainus Europoje(6).

Švietimo Europoje informacijos tinklas „Eurydice“ atliko 30 šalių tyrimą „Tiksliųjų mokslų dėstymas Europos mokyklose“(7). Apklausoje pabrėžiamas mokytojų vaidmuo, siejant teoriją ir praktiką ir praktinio darbo reikšmė tiksliesiems mokslams. Joje taip pat pabrėžiamas esminis lyčių vaidmuo mokytojų rengimui.

Ekspertų ataskaita „Švietimas tiksliųjų mokslų srityje šiandien: naujas pedagoginis požiūris siekiant geresnės Europos ateities“ (grupė, pirmininkaujama M. Rocard), kuria remiasi garbingasis narys, yra bendra Komisijos nario, atsakingo už mokslą ir mokslinius tyrimus, ir Komisijos nario, atsakingo už švietimą, mokymą, kultūrą ir jaunimą, iniciatyva. Ataskaitoje apžvelgiamos dabartinės europinės tiksliųjų mokslų mokymo iniciatyvos ir raginama taikyti naują požiūrį tiksliųjų mokslų dėstymui, pirmiausia taikant bandymais pagrįstus mokymo būdus.

Šiuo metu Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės pirmininkavimo metu Komisija kartu su kitomis valstybėmis narėmis pradėjo diskusiją siekiant nustatyti šioje ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo galimybes.

Komisija rems valstybių narių iniciatyvas ir jų pastangas modernizuojant švietimo, ypač mokslo mokymo ir studijų, sistemas. Visą gyvenimą trunkančio mokymosi priemonės šioje srityje leidžia daug įvairių galimybių.

Komisija savo 7-ojoje bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programoje taip pat remia veiksmus, kuriais siekiama gerinti formalų ir neformalų tiksliųjų mokslų dėstymą. 7-osios bendrosios programos „Mokslo visuomenėje“ dalyje reiškiama parama „atviros aplinkos, sužadinančios vaikų ir jaunimo susidomėjimą mokslu, kūrimui, stiprinant mokslinį švietimą visais lygiais, įskaitant ir mokyklas, bei skatinant visų kvalifikacijų jaunus žmones domėtis moksline veikla ir visokeriopai joje dalyvauti“.

 
 

(1)Išsami darbo programa vykdant švietimo ir mokymo sistemų Europoje tikslus (2002 m. vasario mėn.)
http://europa.eu/eur-lex/pri/en/oj/dat/2002/c_142/c_14220020614en00010022.pdf
(2) http://ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/after-council-meeting_en.pdf (OL C 134, 2003.6.7.)
(3) OL L394, 2006 12 30., p. 10.
(4) http://ec.europa.eu/education/com392_en.pdf
(5) http://ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/math2004.pdf
(6) ten pat
(7) http://www.eurydice.org/portal/page/portal/Eurydice/showPresentation?pubid=081EN

 

Klausimas Nr. 71, kurį pateikė Nikolaos Vakalis (H-0635/07)
 Tema: EB Sutarties 100 straipsnio 2 dalies taikymas Graikijos atveju
 

Ar Komisija numato siūlyti Tarybai suteikti Bendrijų finansinę paramą Graikijai, kaip numatyta Sutarties 100 straipsnio 2 dalyje, atlyginant nuostolius dėl negrįžtamų ir katastrofinių gaisro, nusiaubusio Graikiją rugpjūčio mėn., padarinių? Kokią didžiausią sumą numatyta skirti ir kokia forma bus teikiama ši parama? Dėl „sąlygų“, apie kurias kalbama Sutartyje, kokias sąlygas gali nustatyti Taryba teikiant šią paramą?

 
  
 

Iki šiol Graikijos valdžios institucijos neatliko viso išsamaus nuostolių dėl gaisrų pietų Graikijoje ir Evios saloje 2007 m. rugpjūčio mėn., vertinimo. Gaisrai padarė tiesioginę žalą materialiam turtui (pastatams, žemės ūkio laukams, gyvuliams), kuris sumažins augimą. Kita vertus, atstatymo pastangos ir visuomenės bei privačių šaltinių lėšos, kurios turi būti nukreipiamos į regionus, paliestus gaisrų, artimiausiais metais turėtų teigiamos įtakos investicijoms. Todėl neigiamas poveikis ekonominiam Graikijos augimui turėtų būti ribotas.

Dėl 100 straipsnio 2 dalies galimo taikymo Komisija padėtį svarstys tuomet, kai bus gauti visi išsamūs duomenys apie padarytą žalą.

Vis dėlto numatomos ir kitos ES solidarumo priemonės. Komisijos pirmininkas ir Komisijos narė, atsakinga už regioninę politiką, lankydamiesi gaisro nuniokotose srityse, pabrėžė, kad kai bus atliktas žalos ekonomikai ir aplinkai vertinimas, Komisija aktyvuos Solidarumo fondą ir imsis kitų priemonių, reikalingų padėti Graikijai. Be to, Europos investicijų bankas pasiūlė skubiai suteikti Graikijai 100 mln. EUR paskolą, kaip pirmą įnašą didesnei paskolai, kurios dydis dar bus nustatytas atsižvelgiant į galutinius Graikijos poreikius, gauti.

 

Klausimas Nr. 72, kurį pateikė Bill Newton Dunn (H-0646/07)
 Tema: Poveikio aplinkai vertinimas
 

Ar Komisija galėtų patvirtinti kad pagal PAV direktyvos 5 straipsnio 3 dalį pasiūlymai sumažinti planuojamos veiklos poveikį „Natura“ vietovėse turėtų būti pateikti visuomenės svarstymui kaip priedas prie Aplinkos ataskaitos prieš priimant iš viso bet kokį sprendimą ir kad kai kur JK taikoma praktika pritarti pasiūlymui prieš informuojant visuomenę ir po to pritarti jam antrą kartą yra neteisėta?

 
  
 

Pagal poveikio aplinkai vertinimo (PAV) direktyvos su pakeitimais(1)(2)(3)5 straipsnio 3 dalies antrąją įtrauką, informacija, kurią turėtų pateikti užsakovas, turėtų apimti bent inter alia „numatytų priemonių, skirtų išvengti, sušvelninti ar atitaisyti reikšmingo neigiamo poveikio pasekmes, aprašymą“; 3 straipsnio 1 įtraukoje nurodoma, kad PAV nurodo, apibūdina ir įvertina tiesioginį ir netiesioginį poveikį „gyvūnijai ir augmenijai“, tarp jų, žinoma, ir „Natura 2000“ vietovėse, kurių „gyvūnijai ir augmenijai“ taip pat gali būti pakenkta vykdant planuojamą veiklą.

Pagal tos pačios direktyvos 6.1 straipsnį, „projektu suinteresuotoms institucijoms (kai tų institucijų interesai susiję su jų prisiimta specialia atsakomybe už aplinkos apsaugą) būtų suteikta galimybė pareikšti nuomonę dėl užsakovo pateiktos informacijos“, surinktos laikantis reikalavimų, numatytų 5 straipsnyje; ši informacija taip pat pateikiama suinteresuotai visuomenei, kuri „turi teisę reikšti pastabas ir nuomonę, kol kompetentingai institucijai ar institucijoms visos pasirinkimo galimybės yra atviros prieš priimant sprendimą dėl leidimo suteikimo vykdyti planuojamą veiklą“ (6.4 straipsnis).

Todėl aišku, kad visuomenei ir kompetentingoms institucijoms turėtų būti užtikrinta ankstyva ir veiksminga galimybė dalyvauti priimant aplinkos sprendimus prieš suteikiant leidimą vykdyti planuojamą veiklą.

Tai buvo patvirtinta 2004 m. sausio mėn. 7 d. Europos Teisingumo Teismo byloje C-201/02(4) (ex parte Delena Wells), kurios sprendimo 52 dalyje teismas nurodė, kad jei nacionaliniuose įstatymuose numatyta, kad pritarimo procedūra turi būti vykdoma keletu etapų, viename jų priimant esminį sprendimą ir kitame – sprendimą dėl įgyvendinimo, kuris pagal savo parametrus negali būti platesnis negu esminis sprendimas, galimas projekto poveikis aplinkai turėtų būti nustatytas ir įvertintas priimant esminį sprendimą. Tik tuo atveju, kai šis poveikis negali būti nustatomas priimant esminį sprendimą, vertinimas turėtų būti atliekamas sprendimo dėl įgyvendinimo proceso metu.

 
 

(1) Tarybos direktyva 85/337/EEB, OL L 175, 85 7 5.
(2) Iš dalies pakeista Tarybos direktyva 97/11/EB, OL L 73, 97 3 14.
(3) Iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB, OL L 156, 2003 6 25.
(4) OL C 47, 2004 2 21.

 

Klausimas Nr. 73, kurį pateikė Anna Hedh (H-0648/07)
 Tema: Alkoholis
 

Pasak Komisijos, esama tiesioginio ryšio tarp alkoholio vartojimo ir visuomenės sveikatos. Kaip savo kalboje rugsėjo 5 d. Parlamente nurodė Komisijos narys Markos Kyprianou, dėl su alkoholiu susijusių traumų arba ligų Europoje kasmet miršta per 100 000 žmonių. Alkoholio išlaidos kasmet yra 125 mlrd. EUR, todėl jo socialinės išlaidos ES prilygsta išlaidoms dėl tabako. Švedijoje šiuo metu nustatyta orientacinė riba gabenant per sieną alkoholį privačiam arba komerciniam naudojimui yra 230 litrų alkoholinių gėrimų kiekvienai importo siuntai. Švedijos alkoholio politiką sudaro keletas dalių, kurių viena yra dideli akcizo mokesčiai, ir todėl didelė kaina parduodant. Vis dėlto šios priemonės galia dabar gerokai sumažėjo, nes dabartinės ES taisyklės leidžia įvežti didelį alkoholio kiekį iš kitų valstybių narių, kuriose taikoma kitokia politika. Ar, Komisijos manymu, atsižvelgiant į aiškų ryšį tarp alkoholio vartojimo ir visuomenės sveikatos, Švedija galėtų sumažinti visuomenės sveikatos pagrindu alkoholio įvežimo orientacinę ribą neprieštaraujant ES teisės aktams? Ar, remiantis Sutarties 30 straipsniu ar kita jos dalimi, Švedija galėtų kitomis priemonėmis riboti alkoholio importą, kaip jos bendrosios alkoholio ribojimo politikos dalį?

 
  
 

Komisija visiškai pritaria garbingojo nario susirūpinimui dėl netinkamo alkoholio vartojimo, būtent dėl to 2006 m. spalio 24 d. Komisija patvirtino komunikatą dėl žalos, susijusios su alkoholio vartojimu, mažinimo. Tačiau didžioji valstybių narių dalis nemano, kad reikėtų riboti alkoholio vartojimą akcizo mokesčiais inter alia dėl to, kad saikingas, atsakingas suaugusiųjų alkoholio vartojimas nėra laikomas žalingu sveikatai arba apskritai keliančiu susirūpinimą visuomenei. Švedija šiuo klausimu laikosi kitokios politikos.

Vadovaujantis principu, kuriuo remiasi vidaus rinka, Direktyvos 92/12/EEB 8 straipsnyje nurodoma, kad asmenys, įsigyjantys alkoholį kitoje valstybėje narėje, gali tai daryti, jei prekės yra gabenamos privačių asmenų individualiam naudojimui. Orientacinė riba, pagal kurią numatoma 230 litrų įvairių rūšių alkoholinių gėrimų (tarp jų tik 10 litrų spiritinių gėrimų), apie kuriuos kalbėjo garbingasis narys, nustatoma šios direktyvos 9 straipsnyje. Šios ribos tikslas pagal šią nuostatą yra tik orientacinis, kai būtina nustatyti, ar produktai yra skirti asmeniniam naudojimui, netaikant jiems muitų paskirties valstybėje narėje, ar jie yra skirti komerciniams tikslams, ir turėtų būti mokamas muitas. Todėl 9 straipsnyje pateikti skaičiai neturėtų būti laikoma leistina paklaida. Vis dėlto valstybės narės gali nustatyti žemesnę, negu nurodyta 9 straipsnyje, orientacinę ribą.

Atsižvelgdama į Sutarties 30 straipsnį, Komisija pažymi, kad Direktyvos 92/12/EB 8 straipsnyje ir drauge 9 straipsnyje išsamiai sprendžiamas minėtas klausimas – t. y. importo iš duotosios valstybės narės į kitą valstybę narę nemokant mokesčių pastarojoje klausimas. Iš tikrųjų šiose nuostatose atsižvelgiama į valstybės narės interesus taikyti joje nustatytus mokesčius produkcijai, atgabentai į jos teritoriją iš kitos valstybės narės. Šie interesai gali būti susiję su priežastimis, kurios yra susijusios su pajamų mokesčiais arba kitomis priežastimis, susijusiomis su alkoholio apmokestinimu, pavyzdžiui, visuomenės sveikatos apsaugos. Šiuo požiūriu būtina priminti, kad, pirma, derinimo sistema, kuriai šios nuostatos priklauso, nenustato didžiausių leistinų dydžių, ir tai reiškia, kad valstybės narės gali nustatyti kitokius dydžius, kurie yra lygūs minimaliems arba didesni už juos, taip pat ir dėl sveikatos apsaugos priežasčių. Antra, būtina priminti, kad būtent šiomis sąlygomis kai kurioms valstybėms narėms, tarp jų ir Švedijai, buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis. Šiuo laikotarpiu nukrypstama nuo 8 ir 9 straipsnių nuostatų, atsižvelgiant į ypatingą šių valstybių poziciją(1)sveikatos apsaugos politikos priemonių požiūriu.(2)Šis režimas baigė galioti 2003 m. gruodžio 31 d. (Švedijai, palyg. Direktyvos 92/12/EEB 26 straipsnio 3 dalį).

Apibendrinant reikia pasakyti, kad tai, kaip importuojančios valstybės narės savo mokesčių taisykles taiko importo iš kitų valstybių narių individualiam naudojimui atveju, yra derinama Bendrijos lygmeniu, tarp jų atsižvelgiant į galimas sveikatos apsaugos politikos jose priemones. Dėl to valstybės narės šiuo požiūriu negali taikyti EB sutarties 30 straipsnio, kad vienašališkai nustatytų ir taikytų griežtesnes taisykles.

 
 

(1) Švedijos atveju Stojimo sutartyje buvo numatytas pereinamasis laikotarpis, trukęs iki 1996 m. gruodžio 31 d. Šis laikotarpis buvo pratęstas Direktyvoje 96/99/EB (OL L 8, 1997 1 11.) ir Direktyvoje 2000/44/EB (OL L 161, 2000 7 1.), kuriose iš dalies buvo pakeistas Direktyvos 92/12/EEB 26 straipsnis.
(2) Penktojoje konstatuojamojoje Direktyvos 96/99/EB dalyje ir antrojoje konstatuojamojoje Direktyvos 2000/44/EB dalyje pateikiama nuoroda į tai, kad Švedija „čia minimiems produktams tradiciškai taikė didelius akcizo mokesčius tiek dėl to, kad jie yra svarbus valstybės pajamų šaltinis, tiek ir siekdama apsaugoti žmonių sveikatą bei jų socialinę gerovę“.

 

Klausimas Nr. 74, kurį pateikė Paulo Casaca (H-0649/07)
 Tema: Choleros protrūkis Irako Kurdistane
 

Dėl labai rimto choleros protrūkio Irako Kurdistane regioninės valdžios institucijos paprašė tarptautinės paramos. Ar Komisija reaguos į jų prašymą?

 
  
 

Komisija yra sunerimusi dėl choleros protrūkio ir atidžiai stebi padėtį Irako Kurdistane. Kaip praneša Pasaulio prekybos organizacija, siekiant imtis būtinų priemonių, įsteigtas aukšto lygio komitetas, kuriam pirmininkauja sveikatos ministras. Buvo pranešta apie mirtingumo lygio sumažėjimą 1 proc., o tai reiškia, kad ligonių gydymo procesas yra kontroliuojamas.

Pasaulio sveikatos organizacija koordinuoja veiksmus kontroliuojant šios ligos protrūkį. Vykdant šiuos veiksmusTarptautinis raudonojo kryžiaus komitetas padedant Humanitarinės pagalbos generaliniam direktoratui (GD ECHO) suteikė reikalingų infuzijų labdarą vietos Sveikatos institucijų ministerijai.

Be to, nuo 2004 m. Komisija sistemingai rėmė Irako sveikatos sektorių per tarptautinį rekonstrukcijos fondo padalinį Irake, Jungtinių Tautų vystymo grupę – Irako pasitikėjimo fondo (UNDG-ITF) D junginį sveikatai ir mitybai. 2007 m. birželio mėn. šiam junginiui buvo skirtas naujas įnašas, kuris lygus 12 000 000 EUR parengti nacionalines sveikatos institucijas spręsti šiuos ir kitus visuomenės sveikatos rizikos klausimus.

 

Klausimas Nr. 75, kurį pateikė Bogusław Sonik (H-0650/07)
 Tema: Krikščionių mažumų Artimuosiuose Rytuose ir Magribo šalyse padėtis
 

Aš norėčiau atkreipti dėmesį į dabartinę padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Magribo šalyse, dėl kurios krikščionys jaučiasi vis nesaugiau. Viena iš priežasčių yra islamo radikalizmo didėjimas. Dėl to daugelis krikščionių emigruoja. Blogiausioje padėtyje yra krikščionių bendruomenė, kuri nuo amžių gyveno Irake ir kurios nariai dažnai yra teroro, plintančio šalyje, aukos. Karo su Libanu metu nukentėjo daug šalyje gyvenančių krikščionių, kurie neturi nieko bendra su Hezbollah. Egipte krikščionys atsidūrė konflikto tarp vyriausybės ir islamo radikalų centre. Rugpjūčio mėn. du krikščionių aktyvistai, priklausantys Artimųjų Rytų krikščionių susivienijimui, buvo suimti ir apkaltinti tuo, kad išreiškė agresyvią nuomonę dėl islamo. Alžyre vyriausybė apribojo ne musulmonų laisvę išpažįstant savo tikėjimą, ir tai turėjo tiesioginės įtakos šalyje gyvenantiems krikščionims.

Kokių veiksmų ėmėsi Komisija krikščionių saugumui regione stiprinti?

Ar ji ketina rengti reprezentacijas šalių, kuriose vyksta persekiojimai, vyriausybių vadovams?

Ar ji rengia programas pagal Europos ir Viduržemio jūros partnerystę, kad būtų pagerinta krikščionių mažumų regione padėtis?

 
  
 

Komisija norėtų padėkoti garbingajam nariui už jo klausimą dėl krikščionių mažumų padėties Artimųjų Rytų ir Magribo šalyse.

Komisijai buvo pranešta apie minėtus suvaržymus, kuriuos daugelyje šio regiono šalių patiria ne tik krikščionys, bet ir kitos religinės mažumos. Kartu su valstybėmis narėmis ji atidžiai stebi žmogaus teisių ir demokratijos padėtį regione, tarp jų religinės laisvės ir religinių mažumų apsaugos požiūriu.

ES aktyviai dalyvauja diskusijose su daugeliu regiono šalių dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės ir kelia šiuos ir kitus žmogaus teisių klausimus politinio dialogo su minėtomis šalimis sąlygomis. Ji taip pat reiškia savo susirūpinimą dėl religijos laisvės ir su tuo susijusios netolerancijos ir diskriminavimo rengiant viešus demaršus ir pareiškimus, primenant šalims partnerėms apie jų įsipareigojimus, taip pat ir pagal tarptautinę teisę, kuri draudžia diskriminavimą bet kokiu pagrindu.

ES aktyviai siekia žmogaus teisių apsaugos pažangos pagal Europos kaimynystės programą (EKP). Bendrai su Egiptu priimtame EKP veiksmų plane numatoma skatinti žmogaus teisių apsaugą visais aspektais; tobulinti dialogą tarp kultūrų ir religijų; bendradarbiauti kovoje su netolerancija, diskriminavimu, rasizmu ir ksenofobija ir skatinti pagarbą religijoms ir kultūrai. Panašiai veiksmų planas su Libanu teikia didelę reikšmę mažumų teisėms ir kovai su diskriminavimu, rasizmu, ksenofobija ir rasinės neapykantos tekstais. Galima apgailestauti, kad iki šiol nėra EKP veiksmų plano su Alžyru.

Kalbant apie Komisijos paramos programas, Komisija plačiai remia žmogaus teises ir demokratinius projektus, sprendžiant diskriminavimo ir mažumų klausimus pagal EIDHR (Europos iniciatyvą demokratijai ir žmogaus teisėms remti), ir tai darys ir ateityje. Be to, programa MEDA(1)suteikė paramą kuriant nacionalines žmogaus teisių strategijas ir steigiant nacionalines žmogaus teisių institucijas.

 
 

(1) Europos Sąjungos pagalbos Viduržemio jūros regionui kaimynystės ir partnerystės finansinė priemonė

 

Klausimas Nr. 76, kurį pateikė Marian Harkin (H-0652/07)
 Tema: Maisto priedai
 

Naujausi JK Maisto saugos tarnybos atlikti tyrimai, kurių rezultatai buvo paskelbti medicinos žurnale „Lancet“, rodo, kad daugelis maisto priedų, tarp jų E110, E102, E122, E124, E211, E104 ir E129, gali būti susiję su hyperaktyviu vaikų elgesiu ir daryti neigiamą poveikį jų sveikatai.

Ar Komisija, atsižvelgdama į šias išvadas, galėtų pakomentuoti, kokių veiksmų buvo arba bus imtasi reaguojant į šiuos nerimą keliančius rezultatus, kad būtų peržiūrėtas visų ES leidžiamų naudoti maisto priedų saugumas?

 
  
 

Komisija yra susipažinusi su darbu, neseniai paskelbtu moksliniame žurnale „Lancet“, kuriame pateikiami duomenys, įrodantys, kad kai kurių maisto priedų vartojimas gali turėti įtakos hyperaktyviam vaikų elgesiui.

Komisija paprašė Europos maisto saugumo agentūros (EMSA), kaip Europos rizikos vertinimo institucijos, išnagrinėti šio tyrimo rezultatus ir kitą visuomenei prieinamą informaciją ir kuo greičiau pateikti nuomonę šiuo klausimu.

Remiantis EMSA nuomone Komisija svarstys, ar būtina imtis kokių nors tolesnių priemonių šioje srityje.

Prieš patvirtinant maisto priedų naudojimą Europos Sąjungoje pirmiausia būtina atlikti jų saugumo vertinimą. Dėl to visus maisto priedus, kuriuos leidžiama naudoti Europos Sąjungoje, prieš tai turi įvertinti EMSA arba Mokslinis maisto komitetas (MMK). Be to, Komisija nuolat stebi visus naudojamus priedus ir prašo EMSA išnagrinėti kiekvieną naują išvadą, kuri gali pakeisti ankstesnio vertinimo rezultatus.

Be to, dėl pasiūlymo dėl maisto priedų, kuris yra Komisijos pasiūlymų dėl maisto gerinimo papildų įstatymų paketo dalis, Komisija paprašė EMSA atlikti pakartotinį visų šiuo metu leidžiamų maisto priedų vertinimą. Šiuo metu vyksta pakartotinis vertinimas, ir EMSA taip pat rengiasi atlikti pakartotinį leidžiamų maistinių dažų vertinimą.

 

Klausimas Nr. 78, kurį pateikė Colm Burke (H-0658/07)
 Tema: ES savižudybių prevencijos moksliniai tyrimai
 

Pasaulinė savižudybių prevencijos diena įvyko rugsėjo 10 d. Tai primena mums, kad siekiant išvengti pirmalaikių mirčių dėl savižudybių būtina imtis skubių veiksmų šioje srityje.

Kiekvienais metais Europoje nusižudo per 58 000 žmonių. Mano gimtojoje šalyje Airijoje savižudybių skaičius nuo 1980 m. pradžios padidėjo du kartus ir dabar per metus vidutiniškai įvyksta 495 savižudybės.

Savižudybės yra viena svarbiausių jaunų žmonių mirčių priežasčių. Maždaug 14 proc. visų savižudybių yra 15–24 metų amžiaus grupėje, jos ypač dažnos tarp jaunų vyrų.

Kaip Komisija remia mokslinius tyrimus dėl savižudybių priežasčių ir ES savižudybių prevencijos strategijų vertinimo?

 
  
 

Įstojus į ES naujosioms narėms kiekvienais metais Europoje įvyksta maždaug 60 000 savižudybių. Įvairiais vertinimais dar maždaug 10 kartų dažniau žmonės nesėkmingai bando nusižudyti. Savižudybių skaičius kai kuriose valstybėse narėse yra vienas didžiausių pasaulyje. Tuo pat metu esama daug įrodymų, kad prevenciniai veiksmai gali sumažinti savižudybių skaičių. Todėl sveikatos apsaugos prioritetu turėtų būti laikomas elgesio, kuris pranašauja apie savižudybę, nustatymas ir atpažinimas.

Komisija aktyviai veikia. Ji bendrai finansuoja Europos kovos su depresija aljansą (EAAD) iš visuomenės sveikatos programos lėšų. Depresija yra pagrindinė savižudybių priežastis, ir visoje Europoje veikia daugybė regioninių tinklų prieš depresiją.

Antra, pagal mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros 7-ąją pagrindų programą, ką tik baigėsi laikas teikti paraiškas pagal šias temas – „Savižudybių prevencijos strategijų Europos šalyse ir Europoje vertinimas“ ir „Nuo nuotaikos sutrikimų iki eksperimentinių susirgimo modelių“. Gautiems pasiūlymams vertinti bus taikoma įprasta vertinimo procedūra.

 

Klausimas Nr. 79, kurį pateikė Alain Hutchinson (H-0660/07)
 Tema: Struktūrinių fondų reikalavimų atitiktis socialinio būsto renovacijai
 

Naujasis ERPF reglamentas (EB) 1080/2006(1) riboja paramą iš fondų būstui tik tose valstybėse narėse, kurios įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. Išskyrus tai, kad kriterijų pasirinkimas remiasi tik stojimo data, o ne socialine ekonomine padėtimi valstybėje narėje arba regione, stebina tai, kad esama didelių sunkumų dėl socialinio būsto daugelyje Europos miestų ir regionų, kurie nebūtinai yra naujosiose valstybėse narėse. Šiuo požiūriu, siekiant europinės sanglaudos, vis dėlto svarbiausia, kad būtų galima imtis veiksmų, kai yra būtina. Atitinkamai 2007 m. gegužės 10 d. Parlamentas patvirtino Rezoliuciją P6_TA(2007)0183 dėl būsto ir regioninės politikos (2006/2108(INI)), kurioje paragino leisti naudoti Bendrijos fondus socialinio būsto renovavimui visose valstybėse narėse, kai kitą kartą bus peržiūrimas reglamentas dėl sanglaudos politikos. Ar Komisija gali pasakyti, kokias priemones ji ketina siūlyti, kad būtų vykdomas Parlamento raginimas?

 
  
 

Komisija patvirtina informaciją, kurią ji jau perdavė Parlamentui dėl rezoliucijos P6_TA(2007)0183 dėl būsto ir regioninės politikos,(2)kuri buvo patvirtinta 2007 m. gegužės 10 d.

Komisija neplanuoja peržiūrėti sanglaudos politikos taisyklių, kurios ir toliau galios iki 2013 m. pabaigos. Klausimas, ar išplėsti tinkamumo dėl būsto kriterijus visoms valstybėms narėms, bus įprastai svarstomas diskusijoje dėl sanglaudos politikos reformos po 2013 m.

 
 

(1) OL L 210, 2006 7 31., p. 1.
(2) 2006/2108(INI)

 

Klausimas Nr. 80, kurį pateikė Athanasios Pafilis (H-0663/07)
 Tema: Visuomenės sveikatos pavojus dėl upės Asopos vandens taršos
 

Dešimtys tūkstančių žmonių, gyvenančių Atikos ir Bojotijos miestuose ir regionuose, priversti naudoti nuodingą vandenį dėl požeminio vandens ir šaltinių, esančių šiuose regionuose, vandens taršos šešiavalenčio chromo, nitratų, chlorino ir švino junginiais upės Asopos baseine. Visos Graikijos vyriausybės nuo 1996 m. yra visiškai atsakingos už šią padėtį, nes nepaisant kompetentingų institucijų įspėjimų dėl nuolat didėjančios požeminio vandens taršos, jos nesiėmė jokių priemonių visuomenės sveikatai apsaugoti.

Ar Komisija gali pasakyti, ar ji ketina nagrinėti priemones ir finansuoti veiksmus, apsaugant visuomenės sveikatą ir užtikrinant saugų šių regionų aprūpinimą vandeniu, skirtus išvalyti požeminius vandenis ir apsaugoti jį nuo pramonės teršalų ir atlikti pasekmių šių regionų gyventojų visuomenės sveikatai ir taršos plitimo rizikos mokslinius tyrimus?

 
  
 

Vandens pagrindų direktyvoje(1)(VPD) iš valstybių narių reikalaujama iki 2004 m. atlikti žmogaus veiklos poveikio vandens būklei analizę. Iki šiol Graikija neatliko tinkamo poveikio aplinkai vertinimo, kaip to reikalaujama pagal VPD, ir dėl to Komisija pradėjo pažeidimų procedūrą dėl atitikties VPD 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio 2 dalies reikalavimams, kuri 2007 m. kovo 21 d. buvo perduota Teismui.

Ribotoje informacijoje, pateiktoje Graikijos valdžios institucijų VPD ataskaitose, pripažįstama, kad dėl pramonės ir nuotekų išmetimo bei žemės ūkio veiklos Asopos upėje nustatyta didelė organinių teršalų ir medžiagų (fosforo ir nitratų) koncentracija.

Komisija toliau tiria šį atvejį ir prašo Graikijos valdžios institucijų suteikti daugiau informacijos apie padėtį upės Asopos baseine ir ypač geriamojo vandens kokybę.

Tokios ES finansavimo priemonės, kaip Sanglaudos fondas(2), Europos Žemės ūkio fondas kaimo plėtrai(3)ir Europos regioninės plėtros fondas(4)leidžia naudoti priemones – nuo planavimo ir vertinimo iki veiklos – apsaugoti ir gerinti mūsų vandens kokybę.

 
 

(1) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tasrybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, OL L 327, 2000 12 22., su pakeitimais.
(2) 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1084/2006, įsteigiantis Sangaludos fondą ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1164/94, OL L 210 2006 7 31.
(3)2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai, OL L 277, 2005 10 21.
(4)2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1783/1999, OL L 210, 2006 7 31.

 

Klausimas Nr. 81, kurį pateikė Bastiaan Belder (H-0665/07)
 Tema: Neatitikimai, priimant tarptautinio standartizavimo sprendimus Tarptautinėje standartų organizacijoje (ISO)
 

Ar Komisija yra informuota apie neatitikimus priimant sprendimus Tarptautinėje standartų organizacijoje (ISO), tarp jų šantažą ir balsų pirkimą ir kitas netinkamos įtakos nacionaliniams balsavimo komitetams formas?

Koks yra Komisijos požiūris į tai, kad reikėtų reikšmingai pakeisti ISO procedūras taip, kad jos būtų geriau pritaikytos ginčytinų standartų klausimams, pavyzdžiui, OOXML spręsti?

Jei taip, kokius pakeitimus siūlo Komisija, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis ir kitomis dalyvaujančiomis šalimis ir nacionaliniais komitetais?

Ar Komisija numato sankcijų taikymą įmonėms, kurios piktnaudžiauja savo padėtimi rinkoje, kad prieš jų valią įtrauktų Europos verslą į šio pobūdžio veiksmus ir sumažintų kitų tiekėjų ir atviro kodo programų autorių konkurencinį pranašumą?

Pavyzdžiui, žr.: http://ec.europa.eu/idabc/en/document/7183/469

 
  
 

Klausimas susijęs su Tarptautinės standartų organizacijos (ISPO) sprendimų priėmimo procedūra, kuri yra ginčytina dėl labai įvairių skirtingų suinteresuotų šalių pozicijų.

Komisija yra informuota apie žiniasklaidoje pranešamus sprendimų priėmimo neatitikimus nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Tačiau Komisija tiesiogiai nedalyvauja nei šiame procese, nei ISO valdyme, todėl negali patikrinti tariamai netinkamo elgesio faktų.

ISO yra nepriklausoma tarptautinių standartų organizacija. Atsakomybė dėl tinkamo ISO veikimo pirmiausia tenka jos nariams, nacionalinių standartų institucijoms ir būtent jos turi patikrinti nustatytus neatitikimus ir svarstyti galimus tolesnius veiksmus.

Apskritai ES standartizavimo politikoje labai svarbi tinkama tarptautinės standartizacijos veikla. Todėl Komisija skatina ISO ir kitas pripažintas standartų institucijas laikytis Pasaulio prekybos organizacijos principų – skaidrumo, atvirumo, dalyvavimo, nešališkumo ir sutarimo, veiksmingumo, atitikimo ir darnumo.

Komisija mano, kad ISO ir jos nariai taikys šiuos principus priimant sprendimus. Pagal bendradarbiavimo sutartį tarp Europos standartų organizacijos ir Komisijos, Europos nacionalinės standartų institucijos taip pat turėtų vadovautis tais pačiais principais.

Komisijai patikėta užtikrinti konkurenciją remiantis privalumais. Šiuo požiūriu svarbu, kad standartų nustatymas vyktų taikant atviras ir skaidrias procedūras, kaip tai numatyta Komisijos rekomendacijų dėl EB sutarties 81 straipsnio taikymo horizontaliosioms bendradarbiavimo sutartims(1)159–178 straipsniuose.

 
 

(1) Žr. http://eur-ex.europa.eu/LexUriServ/site/en/oj/2001/c_003/c_00320010106en00020030.pdf

 

Klausimas Nr. 82, kurį pateikė Diamanto Manolakou (H-0667/07)
 Tema: Socialinės apsaugos gydytojai, dirbantys be draudimo
 

Devyni šimtai gydytojų, dirbančių Graikijos socialinio draudimo institute IKA, ir dešimtys tūkstančių kitų viešojo sektoriaus darbuotojų, turinčių nuolatinį ir stabilų darbą, lieka savo sutarčių įkaitais be socialinės darbo vietos apsaugos arba draudimo. 5500 gydytojų neapdrausti šios organizacijos, nors dirba joje daugelį metų ir jų sutartys kitaip negu kitų jų kolegų nebuvo pakeistos neterminuotosiomis.

Ar Komisija imsis būtinų iniciatyvų baigti šią nebūdingą, tačiau ilgalaikę padėtį ir garantuoti, kad gydytojams, dirbantiems IKA, bus užtikrintas nuolatinis užimtumas, draudimas ir pensijų teisės, o darbuotojų, užimančių nuolatinius ir stabilius postus, sutartys bus pakeistos neterminuotosiomis sutartimis?

 
  
 

Garbingojo nario pateiktame klausime išryškinamos dvi problemos.

Pirmoji yra susijusi su veiksmais, kurių norėtų imtis Komisija užtikrinant, kad nuolatiniame darbe dirbančių darbuotojų terminuotosios darbo sutartys būtų pakeistos neterminuotosiomis sutartimis. Šiuo požiūriu Komisija kviečia garbingąjį narį susipažinti su jos atsakymu į D. Papadimoulis klausimą H-0532/07(1).

Antroji problema yra susijusi su teiginiu, kad pagal nuolatinę sutartį IKA dirbantys gydytojai pakeitus ankstesnes terminuotąsias darbo sutartis neterminuotosiomis neva neturės pensinio draudimo. Komisija negali išsamiau paaiškinti padėties remdamasi garbingojo nario pateikta informacija.

 
 

(1)Atsakymas žodžiu 2007.9.4.

 

Klausimas Nr. 83, kurį pateikė Anne Van Lancker (H-0669/07)
 Tema: Ataskaita dėl rasizmo ir ksenofobijos ES valstybėse narėse
 

Remiantis ataskaita dėl rasizmo ES, kurią paskelbė Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, žmonės yra dažnai diskriminuojami etninės priklausomybės pagrindu, net jei tai yra draudžiama dviejose direktyvose (2000/78/EB(1)ir 2000/43/EB(2)). Belgijoje diskriminacija dažniausiai pasitaiko užimtumo srityje. Minėtose direktyvose visų pirma nustatytos gerai veikiančios nacionalinės institucijos, nagrinėjančios skundus, tačiau dažniausiai jokios sankcijos nėra taikomos. Daugelyje šalių net nebuvo įsteigtos tarnybos rasizmo klausimais, nors tai yra reikalavimas pagal Direktyvą 2000/43/EB. Ar Komisija yra susipažinusi su ataskaita? Ar Komisija nemato galimybių taikyti skubesnes priemones skatinant valstybes nares mažinti diskriminaciją etninės priklausomybės pagrindu? Ar Komisija turi pasiūlymų tobulinti direktyvų dėl diskriminacijos laikymąsi?

 
  
 

Komisija yra informuota apie neseniai Pagrindinių teisių agentūros paskelbtą ataskaitą dėl rasizmo ir ksenofobijos ES valstybėse narėse.

Komisija didelę reikšmę skiria tinkamam Direktyvos 2000/43/EB dėl vienodo požiūrio nepriklausomai nuo rasės įgyvendinimo perkėlimui į valstybių narių teisę. Ji išsamiai išnagrinėjo valstybių narių įstatymus ir 2007 m. birželio 27 d. nusprendė išsiųsti 14 valstybių narių pagrįstas nuomones. Vienodą požiūrį skatinančių institucijų, kurios padėtų diskriminacijos aukoms, pagal direktyvą turinčių veikti valstybėse narėse, dar neturi tik dvi valstybės narės. Komisija šiuo klausimu jau kreipėsi į nacionalines valdžios institucijas.

Komisija, palaikydama ryšį su nacionalinėmis institucijomis, pastebi didesnį nacionalinių įstatymų ir ES nediskriminavimo direktyvų atitikimo lygį.

Komisija imasi daugybės veiksmų skatindama valstybes nares kovoti su diskriminacija. Pavyzdžiui, ji finansuoja daugelį iniciatyvų, kuriomis siekiama išvengti arba mažinti diskriminaciją, kaip antai: sąmoningumo didinimas, kova su neigiamais stereotipais, NVO, profesinių sąjungų ir teisės mokymas ir geriausios patirties mainai tarp vienodą požiūrį skatinančių institucijų. Tai iš esmės papildo ES teisės sistemą.

 
 

(1) OL L 303, 2000 12 2., p. 16.
(2) OL L 180, 2000 7 19., p. 22.

 

Klausimas Nr. 84, kurį pateikė Pedro Guerreiro (H-0672/07)
 Tema: Vadinamosios ES ir Kinijos „bendradarbiavimo sutarties“ dėl tam tikrų tekstilės ir drabužių produktų importo galiojimas
 

Mes jau visus metus bandome atkreipti dėmesį į tai, kad vadinamoji „bendradarbiavimo sutartis“ dėl tam tikrų Kinijos tekstilės ir drabužių produktų eksporto į ES valstybes nares – pasirašyta 2005 m. birželio 10 d. ir apimanti dešimt iš maždaug 35 produktų rūšių, importuojamų iš Kinijos – baigs galioti 2007 m. gruodžio 31 d.

Ši sutartis numato konkrečias, nors ir ribotas, apsaugos priemones Kinijos eksporto produkcijai ir nėra susijusi su importuojama produkcija į ES iš kitų trečiųjų šalių.

Vis daugiau šio sektoriaus organizacijų įspėja dėl to, kad reikalingos priemonės, ribojančios progresiškai didėjantį tekstilės ir drabužių produkcijos importą į ES – šitaip išvengiant 2005 m. įvykių pasikartojimo, kai buvo išplėsti šiuo metu galiojantys apribojimai, kurie buvo pradėti taikyti kitoms kategorijoms, kaip tai numatyta susitarimuose, sudarytuose tarp Kinijos ir JAV.

Dėl kokių priemonių buvo susitarta – taip pat nurodant importo prekių apribojimus – norint apsaugoti gamybos pajėgumus ir darbo vietas tekstilės ir drabužių pramonėje, sektoriuje, kuris ES yra svarbus socialiniu ir ekonominiu požiūriu, ypač mažiau palankioje padėtyje esančiuose regionuose, kuriuose ji yra sutelkta?

 
  
 

Tekstilės pramonė ir konkrečiai tekstilės prekyba su Kinija yra itin svarbus klausimas Komisijos darbotvarkėje baigiantis 2007 m. Šiomis sąlygomis Komisija nuolat rūpinasi ir gina Europos pramonės interesus.

Iš tikrųjų esant iš esmės laisvoms prekybos galimybėms ES rinkoje, eksportui skirtai ES tekstilės ir drabužių pramonei taikomos aukštos tarifų ir netarifinės kliūtys, ribojančios galimybes pasiekti pagrindines rinkas ir šitaip varžančios šios pramonės srities galimybes didinti jos konkurencingumą. Šiuo požiūriu itin vertingas aukšto lygio grupės (HLG) darbas – rinkodaros veiksmų ir priemonių planas (MAAP). Komisija siekia įgyvendinti MAAP savo dvišaliuose susitarimuose ir daugiašalėse derybose siekiant gerinti rinkos prieigą. Bus toliau vykdomai veiksmai skiriant daugiau dėmesio mažinti arba atsisakyti tarifų ir (arba) netarifinių kliūčių dvišalių derybų arba priemonių sąlygomis arba naudojant kitas Pasaulio prekybos organizacijos priemones.

Kinijos tekstilės pramonės klausimu Komisija norėtų dar kartą pakartoti, kad vadovaujantis EB ir Kinijos bendradarbiavimo sutartimi, kuri buvo pasirašyta Šanchajuje 2005 m. birželio mėn., nuo 2007 m. gruodžio 31 d. bus atsisakyta prekybos apribojimų dešimtyje tekstilės ir drabužių kategorijų. Komisija yra įsitikinusi, kad tekstilės sektorius yra labai svarbus ES pramonei, ir yra informuota apie tam tikrų valstybių narių ir regionų interesus šiame sektoriuje. Tačiau Komisija neturi tikslo siūlyti išplėsti kai kurių tekstilės gaminių ir drabužių kategorijų importo kvotas.

Bendradarbiavimo sutartis galioja ir 2008 m. Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą po 2008 m., Komisija atidžiai stebės tekstilės produkcijos iš Kinijos importą. Šiuo metu Komisija svarsto galimybę taikyti priežiūros mechanizmą be jokių kiekybinių apribojimų taikant vienašalę (tik iš ES pusės) arba dvigubą (iš ES ir iš Kinijos pusės) priežiūros sistemą. Tai šiuo metu aptariama drauge su visomis suinteresuotomis šalimis.

Komisija atėjus laikui parengs oficialų pasiūlymą iki 2007 m. spalio mėn. pabaigos paskelbti oficialų sprendimą.

 

Klausimas Nr. 85, kurį pateikė Hans-Peter Martin (H-0674/07)
 Tema: Decentralizuotų agentūrų atsakomybė ir išlaidos
 

Net ekspertai, daugelį metų nagrinėjantys ES agentūrų klausimus, neturi atsakymo į svarbiausius klausimus dėl jų veiklos skaidrumo. Todėl:

Kuris Komisijos generalinis direktoratas už kurią decentralizuotą agentūrą šiuo metu yra atsakingas?

Kiek darbuotojų atitinkamuose organizaciniuose tarybos padaliniuose buvo atsakingi už šių agentūrų veiklą nuo 2000 iki 2006 m. ir kiek atsakingų darbuotojų yra šiuo metu?

Koks administracinės ir personalo veiklos finansavimas skirtinguose Tarybos organizaciniuose padaliniuose buvo numatytas šioms agentūroms nuo 2000 iki 2006 m.?

 
  
 

Atsakant į pirmąjį klausimą, garbingajam nariui pateikiamas geografinis decentralizuotų tarnybų ir Komisijos generalinių direktoratų, atsakingų už santykius su jais sąrašas.

Atsakant į kitus du garbingojo nario klausimus, būtina atlikti tolesnius tyrimus, todėl Komisija prašomą informaciją pateiks vėliau.

Agentūros pavadinimas

Generalinis direktoratas

Europos profesinio mokymo plėtros centras

Centre européen pour le développement de la formation professionnelle

(CEDEFOP)

Salonikai (EL)

Švietimo ir kultūros

Education et Culture

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas

Fondation européenne pour l’amélioration des conditions de vie et de travail

(EUROFOUND)

Dublinas (IE)

Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių

Emploi, affaires sociales et égalité des chances

Europos aplinkos agentūra

Agence européenne pour l’environnement

(EEA)

Kopenhaga (DK)

Aplinkos

Environnement

Europos mokymo fondas

Fondation européenne pour la formation

(ETF)

Turinas (IT)

Švietimo ir kultūros

Education et Culture

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras

Observatoire européen des drogues et des toxicomanies

(EMCDDA – OEDT)

Lisabona (PT)

Teisingumo, laisvės ir saugumo

Justice, Liberté et Sécurité

Europos vaistų agentūra

Agence europeénne des médicaments

(EMEA)

Londonas (UK)

Įmonių

Entreprises

Vidaus rinkos derinimo tarnyba

Office de l’harmonisation dans le marché intérieur

(OHIM)

Alikantė (ES)

Vidaus rinkos

Marché intérieur

Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra

Agence européenne pour la sécurité et la santé au travail

(EU-OSHA)

Bilbao (ES)

Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių

Emploi, affaires sociales et égalité des chances

Agentūros pavadinimas

Generalinis direktoratas

Bendrijos augalų veislių tarnyba

Office communautaire des variétés végétales

(CPVO)

Anžeras (FR)

Sveikatos ir vartotojų apsaugos

Santé et protection des consommateurs

Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras

Centre de traduction des organes de l’Union européenne

(CdT)

Liuksemburgas (LU)

Vertimo

Traduction

Europos rekonstrukcijos agentūra

Agence européenne pour la réconstruction

(EAR)

Salonikai (EL)

Plėtros

Elargissement

Europos maisto saugos tarnyba

Autorité de sécurité alimentaire européenne (EFSA)

Parma (IT)

Sveikatos ir vartotojų apsaugos

Santé et protection des consommateurs

Europos jūrų saugumo agentūra

Agence europeénne de la sécurité maritime

(EMSA)

Lisabona (PT)

Energetikos ir transporto

Energie et transports

Europos aviacijos saugos agentūra

Agence européenne pour la sécurité aérienne

(EASA)

kelnas (DE)

Energetikos ir transporto

Energie et transports

Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra

Agence européenne pour la sécurité des réseaux et de l’information

(ENISA)

Heraklionas (EL)

Informacinės visuomenės

Société de l’information

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras

Centre européen pour la prévention et le contrôle des maladies

(ECDC)

Stokholmas (SE)

Sveikatos ir vartotojų apsaugos

Santé et protection des consommateurs

Europos geležinkelių agentūra

Agence ferroviaire européenne

(ERA)

Lille/Valenciennes (FR)

Energetikos ir transporto

Energie et transports

Europos GNSS priežiūros institucija

Autorité de Surveillance européenne GNSS

(GSA)

Transporto

Europos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos priežiūros institucija

Agence européenne pour la gestion de la coopération opérationnelle aux frontières extérieures

(FRONTEX)

Varšuva (PL)

Teisingumo, laisvės ir saugumo

Justice, Liberté et Sécurité

Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra (CFCA)

Agence communautaire de contrôle des pêches

Vis dar Briuselyje,

turėtų būti perkelta į Vigo (ES)

Žuvininkystės ir jūrų reikalų

Pêche et affaires maritimes

Agentūros pavadinimas

Generalinis direktoratas

REACH

Europos cheminių medžiagų agentūra

Agence européenne des produits chimiques

(ECHA)

Helsinkis (FI)

Įmonių ir pramonės

Entreprises & Industrie

Aplinkos

Environnement

Įmonių ir pramonės

Enterprises & Industrie

Europos lyčių lygybės institutas

Institut européen pour l'égalité entre les hommes et les femmes

Vilnius (LT)

Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių

Emploi, affaires sociales et égalité des chances

Pagrindinių teisių agentūra

Agence des droits fondamentaux de l'Union européenne

Viena (AT)

Teisingumo, laisvės ir saugumo

Justice, Liberté et Sécurité

Europos Sąjungos saugumo studijų institutas

Institut d’études de sécurité de l’Union européenne

(ISS)

Paryžius (FR)

Atskaitinga Tarybai

Europos Sąjungos palydovų centras

Centre satellitaire de l’Union européenne

(EUSC)

Torrejon de Ardoz (ES)

Atskaitinga Tarybai

Europos gynybos agentūra

Agence européenne de défense

(EDA)

Briuselis (BE)

Atskaitinga Tarybai

Europos policijos biuras

Office européen de police

(EUROPOL)

Haga (NL)

Teisingumo, laisvės ir saugumo

Justice, Liberté et Sécurité

Europos teisinio bendradarbiavimo institucija

Unité européenne de coopération judiciaire

(EUROJUST)

Haga (NL)

Teisingumo, laisvės ir saugumo

Justice, Liberté et Sécurité

Europos policijos koledžas

Collège européen de police

(CEPOL)

Bramshill (JK)

Teisingumo, laisvės ir saugumo

Justice, Liberté et Sécurité

 

Klausimas Nr. 86, kurį pateikė Georgios Toussas (H-0675/07)
 Tema: Finansinių konglomeratų vykdomas pensijų fondų grobstymas
 

J. P. Morgan bendrovės įvykdytas 280 mln. EUR vertės Graikijos vyriausybės struktūrinių obligacijų išpirkimas iš pensijų fondų TEADY, TSEYP, TEAYFE ir TEAPOKA ir sukauptos palūkanos, išmokėtos antrajame ketvirtyje, taip pat mokesčių mokėtojų pinigai – pirmajame ketvirtyje, rodo, kokia didelė atsakomybė valdant pensijų fondų rezervus tenka šiam Amerikos bankui. Tai, kad finansinės institucijos leidžia grobstyti pensijų fondų rezervus, rodo šių fondų valdymo riziką, perėjus į privačias rankas ir galimybes tuo piktnaudžiauti.

Ką Komisija mano apie procedūrą, kai buvo perkamos ir parduodamos Graikijos valstybės struktūrinės obligacijos, kurios galiausiai atsidūrė pensijų fonduose akivaizdžiai neteisėtomis procedūromis? Kiek, jos nuomone, dėl to yra atsakingas Amerikos bankas ir ką galima padaryti, kad pensijų fondų rezervai netaptų lengvu grobiu monopolistinėms finansinėms institucijoms, bet kokia kaina siekiančioms pelno, ir vietoje to panaudoti juos darbuotojų labui?

 
  
 

Komisija nevykdo bendrosios valstybių narių pensijų fondų priežiūros. Kadangi pateikta informacija yra akivaizdžiai susijusi su pensijų fondų, atsakingų už privalomų pensijų (skirtingai negu profesinių pensijų) sistemų administravimu, tai rodo, kad nebuvo pažeistos Bendrijos įstatymų, pavyzdžiui, Direktyvos 2003/41 dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros nuostatos. Todėl svarstomas klausimas Komisijos kompetencijai nepriklauso.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika