Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2636(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B6-0375/2007

Pateikti tekstai :

B6-0375/2007

Debatai :

PV 10/10/2007 - 18
CRE 10/10/2007 - 18

Balsavimas :

PV 11/10/2007 - 8.1
CRE 11/10/2007 - 8.1
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0430

Posėdžio stenograma
Trečiadienis, 2007 m. spalio 10 d. - Briuselis Tekstas OL

18. Humanitarinė padėtis Gazos ruože
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pranešimas dėl humanitarinės padėties Gazos ruože.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas.(PT) Pone pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, trumpalaikė regioninė ir tarptautinė perspektyva, kurią matome, yra galimybė siekti taikiai ir dinamiškai išspręsti Izraelio ir Palestinos konfliktą ir įkurti Palestinos valstybę, o šios galimybės tarptautinė bendruomenė praleisti negali.

Šiuo metu yra lemiamas momentas pasiekti esminės pažangos Artimųjų Rytų taikos procese. Dvišalis šiuo metu vykstantis ministro pirmininko E. Olmerto ir prezidento M. Abbaso politinis dialogas ir neseniai įsteigtos derybų grupės abiejose pusėse yra drąsūs ir skatinantys žingsniai, kuriems pritariame ir remiame, taip pat tikėdamiesi apčiuopiamų rezultatų per rudenį vyksiantį Jungtinių Amerikos Valstijų inicijuotą tarptautinį susitikimą.

Tikimės, kad dabartinis įvykių vystymasis visų pirma dalyvaujant arabų šalims leis mums žengti tolesnius žingsnius, siekiant įsteigti gyvybingą, demokratinę, nepriklausomą Palestinos valstybę, kuri galėtų ir taikiai sugyventi su Izraeliu.

Europos Sąjunga tiek Ketverte, tiek už jo ribų pasirodė kaip patikimas ir nešališkas partneris, siekiantis sėkmingo šalių dialogo. Todėl išlaikome savo įsipareigojimus politiniam procesui, misijai sukurti Palestinos valstybės pagrindą ir remti ekonominį Palestinos teritorijų vystymąsi.

Ketverto ir ad hoc Ministrų ryšių palaikymo komiteto susitikimuose Niujorke atitinkamai rugsėjo 23–24 d. dar kartą buvo pabrėžta tarptautinės bendrijos parama vykdomiems diplomatiniams žingsniams. Ketverto susitikimo baigiamajame pranešime Europos Sąjunga su savo Ketverto partneriais išreiškė susirūpinimą sąlygomis Gazos ruože ir pabrėžė nuolatinės humanitarinės ir neatidėliotinos paramos svarbą, taip pat ir esminių paslaugų Palestinos gyventojams teikimo srityje.

Be to, Tony Blair, atstovas Ketverte, įspėjo apie neatidėliotiną poreikį vystyti Palestinos ekonomiką ir atitinkama institucijas, nes tai būtina tinkamo būsimos Palestinos valstybės funkcionavimo prielaida. Buvo pabrėžta, kad Ketverto atstovui svarbu parengti ilgametę Palestinos teritorijų ekonominio ir institucinio vystymosi darbotvarkę. Šį susirūpinimą ir poreikį sutelkti finansinę ir techninę tarptautinės bendrijos paramą šiems projektams taip pat pabrėžė tarptautinės valstybės donorės, susitikusios ministrų lygiu ad hoc ryšių palaikymo komiteto susitikimo metu.

Blogėjančios humanitarinės šių teritorijų gyventojų sąlygos nurodomos įvairiuose tarptautiniuose pranešimuose; ši padėtis skatina skurdą ir prievartą, platina radikalizmą ir ekstremizmą, todėl šį ratą būtina nedelsiant sustabdyti. Izraelio rugsėjo 19 d. sprendimas, kuriuo Gaza paskelbiama priešiška teritorija ir numatomos galimybės platinti Gazai taikomų sankcijų ratą, jas pritaikius gali dar labiau apsunkinti esamą padėtį. Nors Europos Sąjunga pripažįsta teisėtą Izraelio teisę į savigyną, ji taip pat pabrėžia būtinybę Izraelio valdžios institucijoms atsargiai pasverti savo sprendimų reikšmę ir pasekmes Gazos ruožo gyventojų gyvenimui.

Europos Sąjunga nuolat pabrėžia savo įsipareigojimą tęsti humanitarinę paramą Gazai. Sąjunga yra stambus donoras. 2006 m. bendra Sąjungos paramos iš Komisijos ir valstybių narių suma siekė 688 mln. EUR. 2007 m. Komisija skyrė daugiau kaip 425 mln. EUR, paskirstant šias lėšas humanitarinei ir socialinei paramai, strateginei paramai valstybei kurti ir konsultacijoms ekonominių reformų klausimais. Laikinasis tarptautinis mechanizmas buvo viena iš priemonių, padėjusių nukreipti donorų pagalbą dar trims mėnesiams iki metų galo, esant sudėtingai padėčiai toje teritorijoje. Be to, Komisija ketina restruktūrizuoti M. Abbaso ar Fayado vyriausybei teikiamą paramą, kad ši taptų efektyvesnė ir našesnė.

Tačiau, mūsų nuomone, Europos Sąjunga neturėtų viena prisiimti finansinės naštos, todėl būtų pageidautina, kad ir kiti partneriai, pirmiausia arabų valstybės, prisidėtų prie šių pastangų ir pasidalytų Palestinos valstybės kūrimo išlaidomis. ES pabrėžė, kaip svarbu iš naujo atidaryti atvykimo ir išvykimo taškus Gazos ruože, norint, kad asmenų ir prekių judėjimas vyktų pagal susitarimą dėl prieigos ir judėjimo.

Pagal Europos paramą taip pat numatoma teikti pagalbą privačiam sektoriui – ilgalaikiam ekonominio vystymosi varikliui, pirmiausia suteikiant paramą Palestinos vyriausybei grąžinti savo skolas privačiam sektoriui. Tai trumpalaikiai sprendimai, dėl kurių negalima užmiršti ilgalaikės Palestinos ekonomikos ir finansų ekonominio vystymosi tikslo. Faktiškai ilgalaikė perspektyva vertintina norint palaipsniui pereiti nuo dabartinės neatidėliotinos paramos stadijos prie paramos ekonomikos plėtrai stadijos, tai yra perėjimo nuo neapykantos prie prekybos.

 
  
MPphoto
 
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Pone pirmininke, prieš dvi savaites lankiausi Niujorke, kur vyko daug tarptautinės bendruomenės susitikimų Palestinos klausimu. Įvyko svarbus Ketverto susitikimas; esu nuolatinė jo narė, atstovaujanti ES delegacijai, bei Ad hoc ryšių komiteto susitikimas, kuriame dalyvavo svarbiausi Palestinos donorai ir kuriame buvo rengiamasi gruodžio mėn. pabaigoje planuojamai konferencijai, po jau dabar rengiamo tarptautinio susitikimo.

Pagrindinė darytina išvada, kaip yra nurodęs dabartinis pirmininkas – tai, kad dabar turime lemiamą galimybę veiksmingai paremti taikos procesą iš regioninių ir tarptautinių partnerių pusės. Turiu pasakyti, kad žinodama padėties sudėtingumą, vis tiek optimistiškai vertinu galimybę šį lapkričio mėn. surengti rimtą susitikimą JAV ir aptarti esminius klausimus. Norėčiau padėkoti tiems, kurie paminėjo mūsų indėlį, tačiau taip pat noriu pasakyti, kad teko labai aiškiai kalbėtis su mūsų partneriais iš arabų šalių, nes jie nėra prisidėję mūsų pavyzdžiu. Taip pat esame šiam vaidmeniui ir ateityje ir iš tiesų tikimės, kad šis tarptautinis susitikimas Artimųjų Rytų klausimu bus tolesnis žingsnis, siekiant teigiamų derybų, ir tikiuosi, kad sulaukus tinkamo momento Palestinos valstybė taikiai sugyvens su Izraeliu, o jų sienos nebus pažeidinėjamos.

Man gerai žinoma, kad, be abejonės, teikti humanitarinę pagalbą į Gazos ruožą tapo gerokai sunkiau. Pvz., teko laikinai sustabdyti du projektus vandens ir sanitarijos srityse, finansuojamus Komisijos humanitarinės pagalbos biuro. Šias operacijas įgyvendinantiems partneriams nepavyko įvežti būtinų medžiagų, nes buvo uždrausta importuoti prekes, pvz., atsargines ligoninėms skirtas dalis ir vandens siurblius.

Europos Komisija nedelsdama atsiliepė į šią padėtį. Priešingai, humanitarinės ir ekstremalių padėčių atvejais skiriamos pagalbos okupuotai Palestinos teritorijai ir Gazos ruožui mastas kaip niekada išaugo. Taip pat ir toliau remiame vertingą UNRWA darbą Gazos ruože. Komisijos narys L. Michel neseniai nurodė suteikti papildomai paramos pasitelkus Pasaulio maisto programą, norint patenkinti pagrindinius labiausiai pažeidžiamų Palestinos gyventojų poreikius. Ir toliau tiesiogiai remiame asmenis, gaunančius žemas pajamas ir patiriančius socialinių sunkumų, teikiame jiems socialines išmokas. Rugsėjo mėn. išmokas skyrėme 35 000 skurdžių šeimų Vakarų Krante ir Gazoje. Tai įrodo laikino tarptautinio mechanizmo pridėtinę vertę, nes jis pasiteisino visoje okupuotoje Palestinos teritorijoje. Iki rugsėjo mėn. į Gazos ruožą tiekėme daugiau nei 90 mln. litrų kuro. Šiuo kuru patenkinama 25 proc. arba ketvirtadalis vietos gyventojų elektros poreikių.

Dėl šių priežasčių paskutinio susitikimo Niujorke metu prašiau Ketverto taikyti finansinį mechanizmą iki gruodžio mėn. Niujorke dalyvavau keliuose susitikimuose, kalbėjausi su įvairiais pašnekovais ir pasinaudojau keliomis progomis siekti pažangos prieigos ir judėjimo darbotvarkės srityse. Labai džiaugėmės tuo, kad Toni Blair tam skiria daug dėmesio, nes jis siekia suteikti plėtrai ekonominę galimybę. Žinoma, tai įmanoma tik užtikrinus judėjimo ir prieigos laisvę kartu nepažeidžiant pagrįstų Izraelio vyriausybės interesų saugumo klausimais. Tikiu, kad yra galimybė ir derėtų nuveikti daug daugiau, tačiau tam reikia stipresnės politinės valios nei esame pademonstravę iki šiol.

Taip pat sutinku su Parlamentu, kad uždarius sienos kirtimo punktus Gazoje, labai pasikeitė ir taip nuskurdintų gyventojų gyvenimo ir teikiančių humanitarinę pagalbą sąlygos. Sienos kritimo punktas Karni uždarytas daugiau kaip prieš keturis mėnesius, todėl mūsų teikiama pagalba turi kirsti Karem Shalom ir Sufa. Šią padėtį laikome tik laikinu susitarimu visų pirma dėl to, kad šiuose sienos kirtimo taškuose susiduriame su netinkamomis sąlygomis, antra – tai lemia papildomas apdorojimo išlaidas, siekia iki 40 proc. pagalbos teikimo išlaidų ir dėl to, kad susiduriame su apribojimais įrangos, kurią norime nugabenti į Gazą.

Turėdami tai omenyje, privalome atsižvelgti į neteisėtą Gazos ruožo perėmimą. Mūsų politika atitinka Ketverto užimamą poziciją ir teisėtos Palestinos valdžios vyriausybės poziciją; be abejo, remiame prezidentą Mahmoudą Abbasą. Rugsėjo 23 d. su kitais Ketverto partneriais aiškiai išsakėme savo poziciją. Išreiškėme didelį susirūpinimą dėl besitęsiančio svarbiausių sienos kirtimo taškų uždarymo. Susitarėme dėl tęstinės humanitarinės pagalbos teikimo svarbos ir nekliudomų jos sąlygų bei paraginome ir toliau teikti svarbiausias paslaugas.

Taip pat leiskite man galiausiai pereiti prie padėties Vakarų Krante, kurios taip pat nederėtų pamiršti. Nepaisant pastarosiomis dienomis padarytų Izraelio valdžios institucijų pasisakymų apie patikrinimo taškų sumažinimą, padėtis iš esmės skiriasi ir prastėja. Tęsiama apgyvendinimo politika, statomi saugumo užtvarai, įrengti 48 nauji kontrolės postai, kaip teigiama naujausioje OTCHA ataskaitoje.

Labai svarbu pasiekti pažangos su prieiga ir judėjimu darbotvarkės klausimais. Priešingu atveju iškyla grėsmė būsimai tvariai Palestinos valstybei. Leiskite man papildyti, kad jau šiuo metu laukiant kito užsienio reikalams skirto Tarybos sutikimo, pasirengimo Tarybos išvadų projektui metu išryškėja sunki padėtis Gazoje, pabrėžiamas nenutrūkstamos humanitarinės pagalbos be kliūčių tiekimo poreikis.

 
  
MPphoto
 
 

  Jana Hybášková, PPE-DE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, štai turime dar kartą pakartoti, kad padėtis Gazoje yra siaubinga. Dar kartą visi sutariame, kad reikia imtis veiksmų. Todėl man garbė frakcijos vardu pateikti šią rezoliuciją ir sveikinu tai, kad 5 straipsniu būtų paremta Merilendo konvencija. Tačiau atvirai kalbant, ar galiu būti teigiamai nusiteikusi, žinodama, kad jus raginome ir aš jus kviečiau šioje pat vietoje dar pavasario pabaigoje būti pasirengusiems imtis humanitarinės krizės operacijos ir planavimo nenumatytais atvejais.

Daugelio jūsų manymu, aš prašiau užsienio intervencijos. O ne! Tiesiog žinojau, kad jei būtume pasirengę humanitarinei operacijai, mums būtų lengviau operatyviai reaguoti susidūrus su tokia padėtimi. Jau spalio mėnuo, o mes dar labai nedaug pasistūmėjome.

Be abejo, žmonės Gazoje yra nusipelnę mūsų pagalbos, jie laukia mūsų greito, kad ir trumpalaikio, problemos sprendimo čia ir dabar, tačiau turime ilgametę bendradarbiavimo su Artimaisiais Rytais patirtį ir puikiai žinome, kad greitas problemos sprendimas anaiptol nėra sprendimas. Mums būtina surasti palestiniečių kančios priežastis.

Daugelis čia esančių galvoja, o aš, savo ruožtu, nesutinku, kad vienintelė kančių priežastis – Izraelis. Pirmą kartą lankiausia Gazoje 1990 m. Taip pat aplankiau Hodeida, Tanta, Benghazi, Ismailia; tai tik keletas vietų Artimuosiuose Rytuose, kurios atrodo praktiškai nepasikeitusios, nes jos nebuvo okupuotos ir nesusidūrė su karine intervencija. Netinkama vadyba, korupcija, nepotizmas ir politiniai režimai yra Pudelskern požymiai. Privalome juos įvardyti ir pagrindinį dėmesį skirti tam, kad būtų rasti būdai apsisaugoti nuo jų kenčiantiems.

Privalome turėti kantrybės, jei norime atskleisti tiesą tinkamai ir nešališkai analizuoti, rengti paramos projektus, investuoti pinigus, mokyti ir vadovauti. Negalime atleisti, turime būti atsakingi ir tikslūs.

Gazoje dėl problemų turėtų atsakyti Otomanų imperija, britai, egiptiečiai, Izraelio gyventojai, amerikiečiai ir Europiečiai. Tačiau pagrindinė priežastis – palestiniečiai. Mes galime tik jiems padėti. Jie privalo atsisakyti grasinimų, išnaudojimų, prievartos, terorizmo ir žudynių. Jie privalo išnaikinti korupciją. Jie privalo užkirsti kelią nepotizmui ir pakalikams.

(Pirmininkas nutraukia kalbančiąją)

 
  
MPphoto
 
 

  Thijs Berman, PSE frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, nuo birželio mėn. vidurio, kai Hamas užgrobė valdžią Gazos ruože, vienas su puse milijono žmonių priversti gyventi, kas pačių gyventojų vadinama getu, gyvulių ūkyje. Iš regiono neišleidžiami net vėžiu sergantys pacientai. Izraelio nuomone, jie gyvena priešiškame vienete. Praleidžiama tik maistas, vaistai ir keletas humanitarinių prekių, tačiau žmonėms gyventi nepakanka miltų, lęšių ir vaistų.

Izraelis absurdiškai ribojančiai apibrėžia humanitarines prekes. Draudžiama importuoti medicinos prietaisų komponentus, draudžiama remontuoti vandens tiekimo sistemą. Izraelis kelia nuolatinę grėsmę nutraukti energijos tiekimą. Gazos ekonomika žlugo, žmonės neturi darbo, nusivylę ir be pinigų. Daugėja nepakankamos mitybos atvejų. Blokada sukelia nepriteklių, pyktį, neapykantą, o ne taiką. Gazos ruožas išgyvena nepriimtiną humanitarinę krizę.

Pasigirsta vis daugiau raginimų suteikti paramą, be to, dėl blokados didėja paramos išlaidos. Todėl valstybės narės privalo teikti finansinę paramą vietoje veikiančioms UNRRA ir kitoms organizacijoms. Europos Komisija žengė šį žingsnį, lydima kai kurių valstybių narių. Europos Parlamentas vakar taip pat balsavo už paramos didinimą. Mano frakcija ragina Tarybą paremti šį sprendimą.

Tačiau paramos nepakanka. Pirmininkaujanti valstybė išliko nepasitinti savimi ir atsargi šiuo klausimu šį vakarą, tačiau Europos Sąjunga nebegali prisiimti moralinės atsakomybės už paramos teikimą, kartu nesiimdama politinių prieš blokadą nukreiptų veiksmų. Todėl savo frakcijos vardu norėčiau paprašyti pirmininkaujančią valstybę, Tarybą ir Europos Parlamentą paraginti Izraelį nedelsiant nutraukti blokadą. Gazos ruože baudžiami visi gyventojai, o tai neteisėta pagal Ketvirtosios Ženevos konvencijos 33 straipsnį. Be to, šis metodas nedera Izraeliui, o Europos Sąjunga turėtų jam tai pasakyti, užuot laikiusis pasyviai būtent dėl to, kad Izraelis yra mūsų sąjungininkas. Tai suteiktų asociacijos sutarčiai su Izraeliu prasmę, nes ES gali išreikšti tinkamą pagarbą žmogaus teisėms tik ėmusis veiksmų prieš blokadą.

 
  
MPphoto
 
 

  Chris Davies, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, kalbu ne savo frakcijos vardu, bet kaip Parlamento narys, kuriam teko matyti tokių dalykų, kurių verčiau nematyti.

Tikiuosi, ministras netiki Parlamentui išdėstytomis šventvagiškomis kvailystėmis. Vien mintis, kad šios Europos Sąjungos politika yra nešališka, yra juokinga. Vieša paslaptis, kad mes laikomės dvigubų standartų. Mes tikimės ir reikalaujame, kad palestiniečiai laikytųsi visų reikalavimų. O kad Izraelis elgtųsi pagal mūsų pageidavimus – tik prašome.

Čia kvepia dvigubais standartais. Komisijos nary, ar prisimenate, kaip stovėjote čia vos prieš kelis mėnesius Palestinos delegacijai grįžus iš susitikimo su I. Haniyeh Gazoje prieš Palestinos vienybės vyriausybės žlugimą, ir sakėte Parlamentui ketinąs daryti visa, kas įmanoma šiai vyriausybei remti? Na ir, be abejonės, jau po poros savaičių ši vyriausybė žlugo. Taip nutiko iš dalies dėl to, kad mes atsisakėme kalbėtis su išrinktais atstovais. Mes atsisakėme kalbėtis su I. Haniyeh ir nenuostabu, kad prievartai atstovaujančios jėgos triumfavo pamynusios demokratines jėgas.

Panašu, kad mes iš to nieko nepasimokėme. Privalome liautis ignoruoti Palestinos gyventojų pageidavimus. Privalome pradėti gerbti demokratijos jėgas ir pripažinti, kad vienintelis būdas taikai pasiekti yra bendrauti su savo priešu.

(Plojimai)

Jei toliau atsisakysime bendrauti su kai kuriais organizacijos Hamas asmenimis, siekiančiais su mumis kontakto, pastangas siekti taikos Artimuosiuose Rytuose taps bevaisės.

Kyla klausimas, susijęs su siūlymu priimti rezoliuciją: kodėl mes apskritai planuojame skirti pinigų Gazai? Ką tai turi bendro su Europos Sąjunga? Gaza – tai Izraelio kalėjimas. Tai neturi su mumis nieko bendro. Izraeliui tenka pareiga pasirūpinti vienu su puse milijono vietos gyventojų. Būtent Izraelis kaltas dėl apverktinos jų padėties. Ne mūsų pareiga skirti mūsų mokesčių mokėtojų pinigus Izraelio įsipareigojimams vykdyti.

Galiausiai grįžtant prie bešališkumo klausimo pastarąsias kelias savaites girdėjome, kad Izraelio gynybos pajėgos nurodė konfiskuoti dar daugiau palestiniečių žemės keliams tiesti tam, kad būtų galima E1 gyvenvietės statyba, taip dar labiau išplečiant žydų gyvenviečių Rytų Jeruzalėje skaičių ir pažeidžiant visus Izraelio mūsų prašymu prisiimtus įsipareigojimus bei viltis, kad būsimosios taikos derybos atneš teigiamą rezultatą.

Taigi kokių veiksmų turėtų imtis Europos Sąjunga palestiniečiams stebint, kaip jų viltys dėl nepriklausomos palestiniečių valstybės nyksta jų akyse? Jūs puikiai žinote, kad ji visiškai nieko nedarys ir apsiribos keletu pasisakymų be konkrečių veiksmų!

 
  
MPphoto
 
 

  Ryszard Czarnecki, UEN frakcijos vardu. (PL) Pone pirmininke, man teko būti penkių žmonių Europos Parlamento delegacijos nariu ir porą dienų praleisti Palestinos autonominėje teritorijoje. Galiu kategoriškai pareikšti, kad mūsų misija buvo humanitarinio, o ne politinio pobūdžio. Sakau tai, nes nenorėčiau, kad mūsų diskusija peraugtų į politinę diskusiją, o Europos Parlamentas prisiimtų kaltintojo vaidmenį. Norėčiau, kad mes pakiltume aukščiau už politinį pasidalijimą ir pagalvotume, kaip galime padėti pilietinei Palestinai.

Tačiau reikėtų aiškiai pasakyti, kad gyvenimo sąlygų Gazos ruože gerinimas, normalus ligoninių funkcionavimas, galimybė be apribojimų gauti geriamojo vandens, maisto ir elektros energijos, galimybė dirbti normalų darbą žemės ūkyje labiau tikėtina, kad sumažins Palestinos ir Izraelio santykių įtampą ir užtikrins mažesnes priešiškumo galimybes, kalbant apie žydų naujakurius, Izraelio naujakurius ir Izraelio Valstybę kaip tokią.

Vos prieš keletą mėnesių šiame Parlamente kalbėjau apie prieštaringus kai kuriose Palestinos mokyklose palestiniečių vadovėliuose pateiktus tekstus, tačiau dabar pereita nuo vieno kraštutinumo prie kito. Nebegalime kritikuoti tam tikrų Palestinos mokymo aspektų, nes mokymo sistema iš esmės išnyko.

Tačiau yra ir kita medalio pusė – Palestinos vidaus aspektas. Politinis patas tarp Hamas ir Fatah ir prezidento Abu Mazen stovyklos išlieka. Dėl šio pasyvumo apsunkinama Palestinos institucijų galimybė veikti, todėl kenčia ten gyvenantys palestiniečiai, o tai neabejotinai nėra Izraelio kaltė. Nemažai kalbama apie ilgalaikę Izraelio Valstybės ir palestiniečių taiką, tačiau tai panašu į kalbas apie namo statybas, pradedant nuo stogo. Visais atvejais pradedama nuo pamatų, o pamatai šiuo atveju yra geresnis Palestinos jėgos, struktūrų, valdžios institucijų funkcionavimas ir humanitarinė parama Palestinos gyventojams.

 
  
MPphoto
 
 

  Margrete Auken, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DA) Pone pirmininke, mane sukrėtė apsilankymas Vakarų Krante ir Gazoje prieš porą savaičių; jis sukrėtė net ir tuos, kurie ten lankėsi daug kartų. Izraeliui uždarius sienas ir nustačius daugelį kelių blokadų, tvirta ekonomika neįmanoma, kai ir neįmanoma laikytis ES normų dėl humanitarinės paramos. Taryba ir Komisija turėtų nedelsiant įsikišti ir padėti Palestinos ekonomikai atsistoti ant kojų. Aiškiai sakau: taikos konferencija gali sėkmingai baigtis tik esant tokiam įsikišimui. Kaip daug kartų kartota, ekonominė ir politinė dimensijos neatskiriamos. Kitaip tariant, Izraelio okupacija turi būti nutraukta, kitaip taika liks nepasiekiama. Be ekonominio išsekimo Palestinos gyventojų tarpe vykdoma radikalizmo įtaka. Ji plinta neturtingųjų tarpe, o šių vis daugėja dėl Izraelio blokados ir jaunimo tarpe. Vyresnės palestiniečių kartos daug kartų įspėjo, kad šiandieniniam jaunimui niekada neteko gyventi Izraelio kaimynystėje, o jie turi vienintelį įspūdį: sienas, karines invazijas ir paauglius karius, žeminančius jų tėvus. Šitaip užtikrinsime ne taiką, o tik nesutaikinamus priešus.

ES pasitikėjimo taip pat nesama, nes čia nebuvo atsižvelgta į demokratinius palestiniečių teritorijose įvykusius rinkimus, Hamas ignoruota, parodyta diplomatinės kompetencijos stoka ir dar kartą parodyti dvigubi standartai. Taika įmanoma tik tuomet, jei vykstančiose derybose bus atstovaujama visiems palestiniečiams. Kaip minėjo C. Davies ir kiti, taikos viltis subyrės, kaip jau buvo pranešta, nes Izraelio vyriausybė nori nusavinti E1. Tiek JAV, tiek ES visiškai neginčijamais žodžiais įvardijo, kad tai neleistina. Todėl dabar Taryba ir Komisija turėtų atsakyti į klausimą, kokie veiksmai planuojami užkirsti kelią nusavinti Palestinos Rytų Jeruzalę.

 
  
MPphoto
 
 

  Luisa Morgantini, GUE/NGL frakcijos vardu. (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, viena minutė nieko nereiškia. M. Lobo Antunes kalbėjo apie drąsius veiksmus ir žingsnius: E. Olmert turėtų imtis drąsaus žingsnio – uždaryti visas naujas gyvenvietes, išlaisvinti tūkstančius palestiniečių, nutraukti karinę intervenciją į Vakarų Krantą, pašalinti patikrinimo taškus ir panaikinti Gazos ruožo blokadą! Į derybas jis turėtų atvykti su konkrečiais žingsniais: vietoj to matėme, kaip vakar Jeruzalėje užgrobtos naujos žemės.

Čia, Europos Sąjungoje, galėtume žengti drąsų žingsnį – atmesti bet kokia forma Izraelio vyriausybės civiliams gyventojams taikomą kolektyvinę bausmę. Mūsų planai Gazos ruože blokuojami, nes nėra cemento, vamzdžių, išlaidos išaugo keturgubai, o UNRWA ir toliau inicijuoja neatidėliotinas priemones.

Rytoj priimtina rezoliucija raginame panaikinti Gazos ruožo blokadą ir sudaryti sąlygas laisvam asmenų ir prekių judėjimui visur, tačiau mums žinoma, kad Palestinos problema nepriskirtina prie humanitarinės. Mūsų atsakomybė yra politinė: tai atsakomybė dėl karinės okupacijos nutraukimo ir paraginti abi tautas ir abi valstybes taikiai sugyventi abipusio saugumo sąlygomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Bastiaan Belder, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, praėjusios savaitės pabaigoje mūsų Parlamento delegacija diskutavo dėl sunkios padėties Artimuosiuose Rytuose su mūsų partneriais iš JAV, vykstant transatlantiniam įstatymų leidėjų dialogui (TLD). Jo metu JAV taikos derybininkas Dennis Ross pateikė mums labai praktinį patarimą – pasiūlyti Palestinos gyventojams paramą, esant sunkioms gyvenimo sąlygoms. Tam reikia patikimų ir politiškai nepriklausomų NVO tinklo.

Kreipiuosi į Tarybą ir Komisiją: kokios, jūsų manymu, yra realios Vakarų Kranto ir Gazos ruože galimybės? Dabar manau, kad Hamas elgesys lėmė dabartinę vidaus ir išorės krizę Gazos ruože. Juo atimamas Izraelio Valstybės teisėtumas ir įteisinama prievarta prieš izraeliečius ir palestiniečių disidentus.

Pone pirmininke, neseniai įvykęs palestiniečių krikščionio Christian Rami Ayyad, kuriam buvo vos trisdešimt metų, nužudymas pabrėžia pavojingą šios mažumos padėtį Gazos ruože. Tikiuosi, kad Taryba ir Komisija skirs dėmesio ir suteiks paramą krikščionių mažumai palestiniečių teritorijose.

 
  
MPphoto
 
 

  Edward McMillan-Scott (PPE-DE). - Pone pirmininke, C. Davies yra anksčiau klausęs, koks vaidmuo teko Europos Sąjungai Artimuosiuose Rytuose. Be abejonės, suprantu, kad tai retorinis klausimas, nes jis susijęs su sprendimu, bet neginčijama tai, kad Europos Sąjunga yra tiesiogiai suinteresuota Artimųjų Rytų taikos proceso rezultatu.

Esu iš Jorkšyro apygardos, tos pačios, iš kurios atvyko keturi teroristai, pradėję atakas Londone prieš kelis mėnesius. Juos motyvavo įvykiai Artimuosiuose Rytuose kaip ir teroristus Madride, todėl Europos saugumas yra tiesiogiai susijęs su Artimaisiais Rytais.

Tikiu, kad mums taip pat tenka istoriniai ir humanitariniai įsipareigojimai siekiant taikaus sprendimo. Galų gale visas taikos procesas buvo lėtas ir su pertrūkiais, paskatinęs daug iniciatyvų bei gausias tarpvyriausybines konferencijas Madride, Osle ir kitur. Dabar mes 2007 m. spalio mėn. pasiekėme tašką, kai tiesiog verkiant norisi surasti sprendimą.

Taigi tikiu, kad būtent dabar atėjo laikas iš pagrindų keisti mąstymą. Siūlau pastarosiose E. Olmerto ir Mahmoudo Abbaso derybose siekiant galutinio sprendimo padėties klausimu atspindėti derybas, kuriose dalyvavo E. Olmert 1987 m., dar jaunas Parlamento narys; derybose jis ir palestiniečių išlaisvinimo organizacijos atstovai privačiai susitarė vesti derybas apie Palestinos valstybės sostinę Rytų Jeruzalėje, apie 1967 m. nustatytas sienas ir apie dalinį kolonizatorių grįžimą. Kitaip tariant, to jis pasiekė jau 1987 m., o galbūt dabar šį rudenį ateis laikas, kai abu lyderiai, tarptautinės bendruomenės paskatinti, susitiks ir iš esmės apsispręs dėl taikaus abiejų šalių priimto sprendimo Artimųjų Rytų taikos procese.

K. Triantaphyllides ir jo delegacija, anksčiau nuvykusi į Palestiną, grįžusi pateikė dvi svarbiausias išvadas. Siūloma pagrindinį dėmesį skirti humanitarinei padėčiai Palestinoje, bet nepamirškime ir šiame Parlamente ir kitur išrinktiems nariams tenkantį vaidmenį šiame procese. Mūsų nereikėtų pamiršti.

 
  
MPphoto
 
 

  Véronique De Keyser (PSE). - (FR) Pone pirmininke, rengdami šią rezoliuciją sau pasakėme: jokios politikos, tik humanitarinis požiūris, todėl netoleruotina, kad šiandien žmonės suvaryti į didžiulį getą po atviru dangumi lėtai miršta persekiojami viso pasaulio kamerų; šie žmonės baigia nukraujuoti, praradę teisę vystytis, laisvai judėti ar auklėti savo vaikus, tačiau už jų išgyvenimą mes mokame didelę kainą, o jie neturi dėl mūsų mirti, nes tai mums mestų dėmę, su kuria mūsų demokratinės valstybės nebūtų pajėgios susidoroti.

Šiais metais Europos Sąjunga jau bus sumokėjusi daugiau nei 300 mln. EUR krizei užkirsti. To pernelyg mažai, kad palestiniečiai galėtų išgyventi, tačiau tai dešimt, šimtą kartų per daug, nes jei būtų laikomasi Ketvirtosios Ženevos konvencijos ir žmogaus teisių, tai nebūtų reikalinga.

Gėda getui! Gėda europiečiams! Mes sugebėjome aprūpinti Berlyną, kai žmonės šiame mieste gyveno apsuptyje! Gėda mums, kurie džiaugėsi griuvusia Berlyno siena su džiaugsmo ašaromis akyse, o dabar yra kaliniai ir bendrininkai kitų sienų ir kitų getų! Nutraukime uždarymą!

Tačiau šiandien dėl humanitarinių paskatų negalime užmiršti politikos. Rugsėjo 24 d. Izraelio vyriausybė išleido įsakymą dėl 1 100 dunumų žemės keturiuose arabų kaimuose tarp Jeruzalės ir Jericho konfiskavimo, norint tiesti kelią, kuris neabejotinai padalys Vakarų Krantą į dvi dalis. Izraelis to siekia dar nuo 2004 m., tačiau šį planą kol kas atmetė Europa ir net Jungtinės Amerikos Valstijos. Šiandien, tarptautinio susitikimo Vašingtone išvakarėse, tai tikra laikrodinė bomba. Uždarius Gazą į spąstus ir padalijus į dvi dalis Vakarų Krantą argi dar galima svajoti, kad dvi šalys galės taikiai sugyventi.

2005 m. vasario 8 d. Sharm el Sheikh mieste A.Sharon pareiškė: turime galimybę pradėti naują kelią. Pirmą kartą per daugelį metų mūsų regione esama vilties dėl geresnės mūsų vaikų ir anūkų ateities. Šią ypač trapią galimybę nori sugriauti ekstremistai. Jei šis kelias ir daugelis kitų išvys dienos šviesą, tai bus ekstremistų pergalė. Dabar architektai ir geografai naudoja gerokai žiauresnius ginklus nei bombos. Jie juosia Palestiną sienomis ir keliais, kurie niekais paverčia bet kokią gyvybingos valstybės viltį.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Elizabeth Lynne (ALDE). - Pone pirmininke, labiausiai moralę smukdo gyvenimas skurde, gyvenimas be perspektyvų ir gyvenimas konfliktų draskomoje šalyje. Humanitarinei katastrofai persekiojant Gazos gyventojus, tampa aišku, kad Izraelio ir Palestinos vadovai tesiekia sukelti skausmą, skurdą, kančią ir neapykantą jaunųjų palestiniečių kartai.

Dėl to, kad Izraelis užkirto kelią žmonių ir prekių judėjimui, vaikai neturi net pagrindinių mokymosi sąlygų. Čia žmonės neturi pagrindinių sąlygų, kurias mes, Parlamento nariai, laikome savaime suprantamomis. Pagrindas po kojomis sunaikintas, nes žvejai, ūkininkai ir kiti negali prekiauti. Asmenys patiria bereikalingą skausmą ir mirtį dėl ribotų medicinos paslaugų ir gydymo. Visa tai vyksta prievartos ir priespaudos fone.

NVO skaičiavimais, Gazoje yra beveik 2 000 neseniai sunkiai sužalotų žmonių. Tai daugiausia jaunimas, kuriuos apšaudė tankai ar snaiperiai, jie neretai netekę galūnių, patyrę smegenų sužalojimus ar stuburo traumas, tačiau organizacijos, siekiančios padėti neįgaliesiems, susiduria su Izraelio blokada ir negali gauti jiems būtinų specialių atsargų. Izraelis privalo vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus, pvz., Ženevos konvenciją ir garantuoti humanitarinės pagalbos ir esminių paslaugų srautą bei atidaryti savo sienas.

Taryba ir Komisija privalo atsispirti spaudimui ir palaikyti dialogą su abiem pusėmis. Tai vienintelis būdas sprendimui rasti. Nėra prasmės teigti, kad kalbėsime tik su viena puse. Privalome rasti sprendimą derybose su visomis šalimis. Jei nesiimsime jokių priemonių, bereikalingų mirčių skaičius tik didės. 1,3 mln. žmonių Gazoje ir toliau gyvens orumą pažeidžiančiomis sąlygomis, o skausmas, skurdas, vargas ir neapykanta ir toliau persiduos naujajai Palestinos gyventojų kartai.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Flautre (Verts/ALE). - (FR) Pone pirmininke, tuo metu, kai sienos į Gazos ruožą kirtimo taškai yra uždaryti, juos kontroliuoja Izraelio kariuomenė, tuo metu, kai kasdien rengiamos baudžiamosios ekspedicijos, tuo metu, kai naujakurių okupuotose teritorijose skaičius nuolat auga, tuo metu, kai pažeidžiant tarptautinę teisę tęsiama sienos ir saugumo priežiūros statyba, čia, Europos Parlamente, kai kurie žmonės vis dar nenori įvardyti Izraelio kaip okupacinės jėgos. Tai sukrečia!

Izraelis yra okupantas, todėl jai kyla įsipareigojimai pagal Ženevos konvencijas, todėl jis konkrečiai privalo susilaikyti nuo kolektyvinės bausmės bet kokiomis aplinkybėmis. Mes turėtume užtikrinti, kad Izraelis laikysis savo įsipareigojimų, o ne siųs pražūtingus signalus, kai pvz., sustabdytas finansavimas dėl kuro tiekimo elektrinei Gazoje. Iš tiesų mūsų išlietos krokodilo ašaros dėl palestiniečių diskusijų yra visiškai netinkamos, kai Europos Sąjunga pasirodė nepajėgi paremti Mahmoudo Abbaso pastangų pritraukti pragmatinį Hamas sparną.

Ar galime įsivaizduoti ką nors blogiau? Ramallah iškeisti į Gazos ruožą? Spręsti, kas yra geri palestiniečiai, ir padėti jiems atsikratyti blogųjų? Ar galima tikėtis ilgalaikio sprendimo neužtikrinus Palestinos politinės ir teritorinės vienybės? Ar galima tikėtis, kad izraeliečių ir palestiniečių taika bus užtikrinta, pasitelkiant politiką, kuri faktiškai veda prie platesnių radikalių pažiūrų taro Izraelio ir Palestinos gyventojų?

Humanitarinė padėtis Gazos ruože pažeidžia bet kokius žmogaus orumo standartus. Būtina užtikrinti, kad Gazos ruožo blokada bus kuo skubiau panaikinta. Izraeliui būtina parodyti reikiamą spaudimą. Šis klausimas nebegali likti tabu ir klausiu jūsų, Tarybos ir Komisijos, kokių priemonių ketinate imtis norint paskatinti blokados panaikinimą ir priversti Izraelį laikytis savo pareigų ir įsipareigojimų? Klausiu jūsų, ką ketinate daryti, kad priverstumėte Izraelį atsisakyti planų padalyti Vakarų Krantą į dvi dalis, susiejant Jericho su Rytų Jeruzale likus mėnesiui iki tarptautinės konferencijos.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL). - (EL) Pone pirmininke, pokyčiai Palestinoje vyksta ypač sparčiai, todėl mums praktiškai nelieka laiko į juos atsakyti. Todėl dabar diskutuojame dėl humanitarinės padėties Gazoje, o Izraelio valdžios institucijos vienašališkai nusprendė nusavinti tūkstančius arabų žemių hektarų planui Ε1 tęsti – tiesti kelią, kuriuo praktiškai į dvi dalis bus padalytas Vakarų Krantas.

Kaip žinote, tarptautinė bendrija šiam planui prieštaravo. Manau, kad Parlamentui derėtų užimti poziciją šiuo klausimu. Tačiau dėl politinių įvykių užkulisiuose tai nepavyko. Rezultatas paprastas: vėl liekame stebėtojai, o padėtis Palestinoje kasdien blogėja; kiekvieną dieną palestiniečių derybinė poziciją silpnėja ir kyla abejonių dėl bet kokių turimų galimybių sėkmingai užbaigti artėjančią palestiniečių problemoms skirtą lapkričio mėn. tarptautinę konferenciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Charles Tannock (PPE-DE). – Pone pirmininke, praėjusį vakarą turėjau garbės dalyvauti Izraelio Europos bičiulių Briuselio biuro atidarymo ceremonijoje; čia pasižadėta remti demokratinės Izraelio Valstybės teisę gyventi ir klestėti. Priešingai, Hamas savo 1988 m. chartijoje yra įsipareigojusi siekti sunaikinti Izraelį ir išlieka ES uždrausta teroristine organizacija.

Manęs nestebina, kad šia rezoliucija siekiama suversti didelę dalį kaltės dėl dabartinės padėties Gazoje Izraeliui. Akivaizdu, kad vienašalis Izraelio pasitraukimas iš Gazos, kaip bona fide žingsnis siekiant taikos, labai mažai reiškia Izraelio kritikų akyse.

Rezoliucijoje kalbama apie humanitarinę krizę Gazoje, tačiau nenagrinėjamos jos priežastys. Hamas kreipimasis į palestiniečių rinkėjus nurodė daugelį socialinių paslaugų, kurių šie negavo dėl korupcijos pažeistos administracijos. Tačiau tos pačios mokyklos dabar stovi tuščios, nes vaikai bijo išeiti iš namų. Ligoninėse gydomos kasdienio smurto aukos, analogiškai Hamas prievartos būdu perėmus Gazą ir nugalėjus pasaulietiškai mąstantį Fatah.

Praėjusį šeštadienį buvo nužudytas garsus Gazos krikščionis Rami Ayyad, o sekmadienį Hamas į Izraelio pusę nesirinkdami taikinių aštuonis kartus apšaudė minosvaidžiu ir paleido raketą „Katiuša“. Paradoksalu, tačiau Hamas artilerija apšaudė net sienos perėjimo punktą ties Khani.

Rezoliucijoje Izraelis taip pat raginamas imtis veiksmų laisvam humanitarinio atsargų ir svarbiausių priemonių judėjimui užtikrinti. Faktiškai Izraelis nėra užkirtęs prekių pvz., maisto, elektros energijos ir vandens judėjimo į Gazą ir iš tiesų riboja savo veiksmus ir veikia saikingai, nors Hamas ėmėsi karinių veiksmų jų atžvilgiu.

Suprantu, kad Izraelis jau priprato prie nuolatinių Parlamento užgauliojimų, tačiau jis turėtų nepamiršti, kad čia jis, kaip ir visoje Europoje, vis dėlto turi draugų ir jie taip pat siekia taikos ir saugumo regione. Tai visiškai neįmanoma, kol Hamas darbotvarkei pritaria tiek daug šio Parlamento narių.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Howitt (PSE). - Pone pirmininke, humanitarinė krizė reikalauja humanitarinio atsako ir šiandien mums pirmiausia turėtų rūpėti užtikrinti, kad vienoje sienos pusėje esančios medicinos atsargos ir vadovėliai pasiektų jų laukiančius moksleivius ir ligonius kitoje sienos pusėje. Tarptautinė humanitarinė teisė iš tiesų tiesiogiai įpareigoja Europos Sąjungą veikti, tačiau net praėjus keturiems mėnesiams po Gazos atkirtimo nesame įvykdę įsipareigojimo padėti pasienio klausimu.

Dėkoju Komisijos narei už išreikštą atsargią viltį šį vakarą, tikintis taikos proceso atgimimo ir laikino tarptautinio mechanizmo veikimo. Be abejonės, mes skatiname ją imtis visų galimų priemonių. Sutinku su C. Tannocku, kad palestiniečių kariškių atakos raketomis ir minosvaidžiais nusipelno pasmerkimo, tačiau jo skundai būtų labiau įtikinami, jei jis taip pat pasmerktų Izraelio gynybos pajėgų vykdomas civilių žudynes atakų iš oro metu. Taip pat prašau Komisijos narės ir pirmininkaujančiosios vyriausybės pateikti skubius pranešimus ir pasmerkti dar 3 proc. Vakarų Kranto žemės, esančios tarp Jeruzalės ir Jericho, užgrobimą kaip E1 aneksavimo plano dalį, kaip buvo pranešta šį rytą.

(Pirmininkas nutraukė kalbantįjį)

 
  
MPphoto
 
 

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). - (SK) Atsižvelgiant į birželio 21 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl programos MEDA ir finansinės paramos Palestinai, 2007 m. liepos 12 d. rezoliucijos dėl Artimųjų Rytų ir Ketverto 2007 m. rugsėjo 23 d. pareiškimo, Europos Parlamentas privalo išreikšti aiškią poziciją dėl padėties Palestinoje. Tačiau privalome padėtį vertinti iš dvejopos perspektyvos: humanitarinės ir ekonominės bei politinės ir saugumo.

Iš humanitarinės ir ekonominės perspektyvos būtent Europa, skyrusi didžiulius finansinius išteklius Palestinai paremti, privalo užtikrinti technines galimybes šiai paramai ir humanitarinei pagalbai pristatyti. Visiškai nepriimtina tai, kad Palestinos civiliai gyventojai neturi galimybės gauti vaistų, o sveikatos priežiūros institucijos, mokyklos ir privatūs namai naikinami. Šiuo metu dažnai nėra galimybės gauti tinkamo geriamojo vandens ir maisto dėl asmenų ir prekių judėjimo blokados.

Iš politinės ir saugumo perspektyvos aiškiai pasakytina, kad tarptautinė bendrija, pripažįstanti palestiniečių teisę į autonomiją, o Palestina, įskaitant valdantį Hamas judėjimą, privalo pripažinti Izraelio Valstybę. Kol kas Hamas nėra ėmęsis jokių veiksmų atsiriboti nuo savo steigimo dokumento, kuriame vienu iš tikslų nurodytas Izraelio Valstybės sunaikinimas. Iš čia kyla politinė problema, peraugusi į ginkluotą konfliktą: terorizmas iš vienos pusės ir tvirti gynybos veiksmai iš kitos.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (PSE). - Pone pirmininke, visų pirma jums leidus pasakysiu, kad C. Tannock daro Izraeliui meškos paslaugą besąlygiškai remdamas neteisėtus Izraelio veiksmus prieš palestiniečius, visų pirma Gazos klausimu. Pritariu šiai rezoliucijai ir konkrečiai jos 5 daliai. Humanitarinė krizė Gazoje anaiptol nėra nauja ar netikėta. Tie iš mūsų, kuriems teko nuolat lankytis šioje srityje anksčiau, nuolat įspėdavo dėl Izraelio veiksmų, varančių gyventojus į neviltį. Šiuo metu šalies ekonomika ritasi į bedugnę. Socialinių paslaugų tinklas praktiškai suiręs. Prasta mityba ir lėtinės ligos – visiškai įprastas reiškinys, kaip ir vaistų trūkumas. Gaza dabar yra visiškai priklausoma nuo pagalbos iš šalies, kurią blokuoja Izraelio embargas. Tai Izraelio kontroliuojamas kalėjimas, o mes negalime žaisti Gazos gyventojų gerove dėl dabartinių politinių manevrų. Tikiuosi, šie manevrai pasibaigs taikos derybomis.

Smerkiu vienašalį Izraelio sprendimą užgrobti žemę iš keturių arabų kaimų, atkertant Rytų Jeruzalę nuo Vakarų Kranto. Apgailestauju dėl to, kad apie tai neužsiminė nei Taryba, nei Komisija, ir man būtų keista, jei jie to nežinotų. Apie šiuos dalykus girdėjome ir šiame Parlamente, nes tai tiesiog plačiai žinoma informacija. Šiais veiksmais Izraelis šiurkščiai pažeidžia priemonių planą ir susitarimą 1967 m. nustatytas sienas keisti tik bendru Izraelio ir palestiniečių susitarimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). - (PL) Pone pirmininke, norėčiau tikėtis, kad ilgainiui konfliktas pats išsispręs. Tačiau ši viltis labai menka. Auga naujos kartos, o konfliktas tęsiasi ir net stiprėja. Gal jums atrodo, kad dvi pakankamai artimos tautos, žydai ir arabai, galėtų sugyventi, tačiau jokiu būdu ne dabartinėmis hierarchinės sistemos sąlygomis. Savitarpio priklausomybė, nelygybė, o pirmiausia arabų suverenios valstybės struktūros trūkumas išliks nuolatinis neigiamų emocijų įsitikinimo ir pasipriešinimo šaltinis.

Jei Izraelio Valstybė negali nė svarstyti teritorinio padalinimo, bijau, kad man sunku įžvelgti taiką šioje teritorijoje. Žydai turi teisę į savo šalį, savo valstybę, lygiai taip pat šią teisę turi arabai ir palestiniečiai. Istoriškai Palestina egzistavo ir prieš II pasaulinį karą, o tai, kaip dabar matyti, nėra lengva ištrinti iš arabų atminties.

Gazos ruožo gyventojų padėtis kasdien blogėja, todėl susikaupusios agresijos protrūkiai neišvengiami, o mes viso labo galime su liūdesiu ir gėdos jausmu tai stebėti. Visa, ką galime padaryti iš savo pusės (neskaitant pastangų nuraminti impulsus abipusiam sunaikinimui ir bandymo tarpininkauti), tai ištiesti humanitarinės paramos ranką žmonėms ir leisti jiems gyventi kuo padoresnėmis sanitarijos sąlygomis, suteikti maisto ir kur nors lankyti mokyklą. Tačiau pabrėžiu, kad tai yra tik sprendimo pakaitalas, kurio, mums gėda pripažinti, vis nepavyksta pasiekti.

Iš patirties, įgytos Vidurio ir Rytų Europoje, iš devynioliktame ir dvidešimtame amžiuje patirtų Europos ir Afrikos siaubų: aiškiai matyti nepriklausomybės siekiančių žmonių jėga. Būtent su šiuo siekiu susiduriame šiuo atveju.

 
  
MPphoto
 
 

  Béatrice Patrie (PSE). - (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, be abejonės, Europos Sąjunga privalo daryti visa, kas įmanoma atlaisvinti Gazos ruožo gyventojų pančius precedento neturinčioje humanitarinėje krizėje.

Aš asmeniškai norėčiau atkreipti dėmesį, kad Izraelio vyriausybė, nurodžiusi Gazą kaip priešišką vienetą, sukėlė daug dramatiškų pasekmių. Izraelis gali vykdyti daug stambesnes operacijas šioje teritorijoje nei praeityje. Izraelio elektros energijos bendrovė gali sumažinti elektros energijos tiekimą Gazos ruože gyvenantiems 1,5 mln. palestiniečių iki minimumo, o bendrovė „Mekorot“ gali riboti platinamą vandenį, todėl Hamas belieka jį paskirstyti po rajonus.

Izraelio strategija, kuria aiškiai siekiama sukelti gyventojų sukilimą prieš Hamas vadovus, yra nepriimtina ir tik papildomai sužadins prievartą. Neskaitant naujų gyvenviečių, dėl kurių Palestina pavirs antruoju Bantustanu.

Aš asmeniškai, kaip Ketverto narė, norėčiau, kad Europos Sąjunga gautų užtikrinimą, kad vienintelis lapkričio mėn. planuojamos taikos konferencijos tikslas – nepateikti Jungtinėms Amerikos Valstijoms būdo išeiti iš aklavietės, kurioje ji yra dėl Irako ir Afganistano, tačiau tai yra tikras aukščiausio lygio susitikimas, siekiant taikos į kurį sukviečiami visi arabų veikėjai.

 
  
MPphoto
 
 

  Nickolay Mladenov (PPE-DE). - Pone pirmininke, civiliai gyventojai yra nebyliosios bet kurio konflikto aukos ir mums tenka įsipareigojimas ir pareiga juos ginti ir įgyvendinti Nobelio premijos laureatės Elie Wiesel priesaką „netylėti matant žmonių kančias ir pažeminimus“.

Todėl aš sveikinu Parlamento iniciatyvą aptarti padėtį Gazoje ir džiaugiuosi rezoliucijoje įtvirtintu raginimu Izraeliui vykdyti savo įsipareigojimus ir užtikrinti humanitarinės pagalbos srautą į Gazą.

Tačiau šiandien turime užduoti sau kitus klausimus. Privalome pirmiausia savęs paklausti, kodėl prievartos proveržiai padažnėja vos pradėjus imtis veiksmų taikai pasiekti? Kodėl, Izraelio ir palestiniečių proto balsui siekiant rezoliucijos, iš kažkur atsiranda teroristinių grupių su ginklų stojančių prieš taiką? Kodėl yra asmenų, kurie taip bijo dviejų valstybių, taikiai sugyvenančių Izraelio ir Palestinos, sprendimo, kad jie verčiau renkasi skausmą ir kančią, kurią patiria jų pačių žmonės?

Nemėginkime trauktis nuo atsakomybės ir neigti, kad atsakomybė dėl sunkios Gazoje gyvenančių žmonių padėties visiškai tenka organizacijai Hamas; būtent jie prieštarauja susitarimui, ragina sunaikinti teisėtą Jungtinių Tautų narę, bijo taikos ir skatina prievartą.

2005 m. į Izraelį iš Gazos buvo paleista 400 raketų. 2006 m. šis skaičius siekė jau 1726. 2007 m. paleista beveik tūkstantis raketų. Žuvo daugybė žmonių, šimtai sužeista ir tūkstančiai evakuota. Kalbame būtent apie civilius gyventojus: vyrus, moteris ir vaikus.

Rugsėjo 26 d. iš Gazos į sienos kirtimo terminalą ties Sufa paleisti 54 minosvaidžio sviediniai. Kitą dieną taikiniu tapo Komisijos nario nurodyti sienos kirtimo taškai ties Erez ir Karem Shalom. Iš tiesų ataka prieš juos buvo nukreipta, nes, Hamas įsitikinimu, uždarius šiuos kirtimo taškus bus pasiekti jų tikslai: padidinti skurdą ir siekti didesnio Hamas populiarumo tarp gyventojų. Tačiau tai netinkama strategija.

Pripažinkime, kad Gazoje veikia teroro ir baimės jėgos, siekiančios pasinaudoti šio regiono gyventojų kančiomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Jamila Madeira (PSE).(PT) Jimmy Carter interviu šią savaitę pasakė, kad nuo pat prezidento B. Klintono laikų nė karto neįvyko iš tiesų sąžiningos derybos Artimųjų Rytų klausimu, globojant Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Todėl iš tarptautinės konferencijos lapkričio mėn. tikimasi daug. Tikimasi apčiuopiamos plėtros, kad galėtume iš tiesų planuoti žmogiškos dramos ir konfliktų sprendimą.

Humanitarinė padėtis Gazoje šiuo metu blogėja. Nors vos prieš keletą momentų tai buvo iš tiesų atviras kalėjimas, kuris nuolat siaurėjo; tai vis labiau matyti kasdien, skaičiuojant žuvusiuosius, badą, baimę, ginklų galią ir jų poveikį abejose sienos pusėse esančioms šalims. Pagal Ženevos konvencijas, reikalinga skubi humanitarinė pagalba, o Izraelis privalo leisti šią paramą teikti. Būtina įgyvendinti asmenų ir prekių judėjimą, nebent mes iš tiesų siekiame tikros humanitarinės tragedijos šiame pakrantės ruože.

Kitoje tarptautinėje konferencijoje turėtume siekti šių stambių tikslų – nutraukti prievartą ir ieškoti dabartinėmis rezoliucijomis pagrįsto sprendimo, kad palestiniečiai ir izraeliečiai galėtų kartu taikiai sugyventi, kol dar nėra per vėlu.

 
  
MPphoto
 
 

  Christopher Beazley (PPE-DE). - Pone pirmininke, prieš 20 metų pasaulyje buvo trys karo veiksmų teatrai, kuriuose vykę prievartos konfliktai kėlė visuotinį siaubą: Pietų Afrikoje, Airijoje ir Artimuosiuose Rytuose. Pirmuosiuose dviejuose karo veiksmų teatruose pavyko pasiekti susitaikinimą ir politinę transformaciją, o Artimuosiuose Rytuose pažangos nepadaryta. Galima teigti, kad padėtis net pablogėjo.

Humanitarinė katastrofa Gazoje verčia mus veikti, kartu mūsų neapleidžia mintis, kad susitaikinimas ir politinė transformacija yra įmanomi, būtini ir tikslingi. Tačiau yra visiškai aišku, kad palestiniečiai ir Izraelis nėra pajėgūs savarankiškai išsiaiškinti tarpusavio skirtumų. Abi pusės griebėsi prievartos, ir patenkame į aklavietę.

Humanitarinė katastrofa Gazoje – tai vienas iš sunkiausių momentų per 60 metų nuolatinio Artimųjų Rytų konflikto istoriją. Mes pasisakome už Izraelio Valstybės ir Palestinos valstybės saugumą. Deja, šiuo metu nepavyko įgyvendinti nė vieno tikslo. Todėl mums būtina surasti naują kelią į taiką.

Akivaizdu, kad Jungtinių Valstijų administracija yra atsakinga ir pajėgi padaryti lemiamą įtaką Izraeliui, pvz., paraginti juos išardyti Gazos blokadą.

Analogiškai Europos Sąjunga privalo padėti palestiniečiams ir juos vesti taikos keliu, kad abi konfliktuojančios šalys pasiektų savo tikslus, ir užtikrinti savo šalių valstybingumą vienintelėmis įmanomomis – taikiomis priemonėmis.

Kadangi ši rezoliucija bus persiųsta Palestinos, Izraelio, Egipto ir Europos Viduržemio jūros asamblėjai, galėtume tikėtis konstruktyvaus indėlio ir paremti bei paskatinti parlamentinį dialogą, keičiantį dabartinį karo stovį; būtina tam padaryti galą, kad karas daugiau nebedarkytų Šventosios žemės.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE). - (FI) Pone pirmininke, Komisijos nary, Gazos ruože gausu žmonių kančių. Čia humanitarinė krizė per paskutinius keletą mėnesių neginčytinai peraugo į katastrofą.

Tai nėra susiję vien tik su pagrindinių maisto produktų trūkumu. Palestinos ekonomika žlugo, todėl verslą vykdyti tapo sunkiau. Kasdieninis žmonių gyvenimas subyrėjo į šipulius, o pagalbos organizacijos nebegali veikti šiame regione. Čia gyvenantys žmonės atsidūrė blokadoje ir, kaip nurodė Komisijos narys, Vakarų Krante slypi tos pačios problemos.

Gazos ruogyventojai yra nepavykusios krizės šalių politikos aukos. Viena yra kalbėti apie Hamas kaip priešą ir teroristinę organizaciją; visiškai kas kita yra paskelbti visą Gazos ruožą priešo teritorija. Viena yra kalbėti apie savo priešą Izraelį; visiškai kas kita atsisakyti bendradarbiauti su pagrindiniu paslaugų teikėjais ir tarptautinėmis organizacijomis. Nors krizės šalys ir priėjo aklavietę, jos abi vis tiek atsako už pagrindines žmogaus teises.

Parlamento frakcijų rezoliuciją yra ypač tiesmukiškas nuomonės dėl krizės Artimuosiuose Rytuose pareiškimas. Jame nėra jokių tolesnių politinių motyvų. Visa, kas lieka – gilus Europos susirūpinimas dėl Gazos ruožo žmonių gyvenimo.

Norėčiau visiems priminti, kad patys praėjusiais metais norėjome, kad taip būtų. Negalime pasirinkti vienos šalies ir grūmoti pirštu. Nekaltų žmonių kančios troškimą ieškoti pasiteisinimų ir pagrindimų padėčiai Gazoje verčia betiksliu. Reikalaujame tik vieno – kad krizės šalys leistų mums padėti, o kad jie turėtų padėti patys sau, nes kalbame apie didžiulę žmogišką krizę.

Komisijos nare, tikiuosi perduosite šį vienintelį Europos prašymą dėl padėties Gazoje ruože krizės šalims, arabų lygai ir Ketvertui.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, einantis Pirmininko pareigas.(PT) Pone pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, norėčiau jums visiems padėkoti už jūsų pastabas ir kalbas, kurių atidžiai klausiausi. Suprantama, kad nuolatinė ir tvari palestiniečių teritorijų ekonominio vystymosi parama yra vienas iš taikos pagrindų. Tarp saugumo, politinio stabilumo ir ekonomikos egzistuoja glaudus ryšys. Todėl taika ir saugumas įmanomi tik padėjus tvirtą ilgalaikį ekonominį pagrindą kartu su patikimu taikos procesu.

Visos šios iniciatyvos atspindi mūsų įsipareigojimą paremti ir padėti pagerinti Palestinos gyventojų Užjordanėje ir Gazos ruože gyvenimo sąlygas. Šių užduočių norėtume imtis ir esame tikri, kad valstybių donorių konferencija, numatyta gruodžio mėn. Paryžiuje, bus proga tarptautinei bendrijai išreikšti savo paramą, tikimės, praktiškai Palestinos valdžios institucijoms ir Palestinos gyventojams apskritai. Gyvybiškai svarbu, kad tarptautinė bendrija nepaliktų Gazos ruožo gyventojų vienų, kad jų pavojinga humanitarinė padėtis nebebus politinis nestabilumo ir įtampos ir nesutarimo veiksnys.

Norėčiau pasakyti, kad Europos Sąjungos politinė strategija Artimuosiuose Rytų taikos proceso klausimu yra pagrįsta tvirtais ramsčiais ir principais, todėl Europos Sąjunga yra laukiamas politinio proceso partneris. Taip pat turime nuolatinę pagalbos politiką sunkiausioje padėtyje esantiems Palestinos teritorijų gyventojams. Manau, kad mano pateikti ir Komisijos nario nurodyti skaičiai neabejotinai tai įrodo. Tikiuosi, kad Europos Sąjungos pavyzdys šioje srityje taps visuotinai sektinu.

 
  
MPphoto
 
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Pone pirmininke, visiems žinoma, kad padėtis Gazoje dramatiška. Tačiau taip pat žinoma, kad, be jūsų teikiamos gausios humanitarinės pagalbos, privalome rasti ir politinį sprendimą. Kaip jau esu sakiusi anksčiau, o dabartinis pirmininkas paminėjo visai neseniai, šis tarptautinis susitikimas yra labai svarbi proga. Kaip esame aiškiai pažymėję, tai daugiau nei proga viešai nusifotografuoti. Šiame susitikime turi būti kalbama apie reikalo esmę ir tikimės, kad ministro pirmininko E. Olmerto ir Prezidento M. Abbaso derybos ir asmeninės pokalbis baigsis svarbaus pradinio dokumento priėmimu, kuriame būtų paliesti ir labai sudėtingi klausimai, nes visiems žinoma, kad nuo šiol darbo grupės privalės šias idėjas vystyti.

Visiems žinoma, kad šioje padėtyje turime nemažai alternatyvių sprendimų. Taip pat iki šiol neturėjome galimybės pakviesti abiejų šalių į tokio lygio tarptautinį susitikimą; tai tapo įmanoma tik prisidedant Europos Sąjungai, JAV, Rusijai ir Jungtinėms Tautoms bei užsitikrinus Arabų lygos palaikymą.

Labai svarbu tai, kad šį kartą ir amerikiečiai nurodė esą pasirengę pakviesti vadinamąją Arabų šalių lygos tęstinę grupę, neišskiriant Sirijos ir Saudo Arabijos. Tai suteikia tam tikrų vilčių ateičiai.

Atsižvelgdami į tai, kas pasakyta, žinome, kaip buvo akivaizdu ir antrojo, ad hoc ryšių, komiteto surengto susitikimo metu, kad negalime apsiriboti vien politinėmis derybomis. Privalome siekti ir realių pokyčių. Iš tiesų būtent tai yra esminė mūsų užduotis. Būtina skatinti ekonominę plėtrą; tai yra ir Tonio Blairo įgaliojimo dalis ir ją vykdant norime visomis išgalėmis prisidėti, nes būtent tai yra galimybė, kuria nepasinaudoti būtų nedovanotina.

Be abejonės, jam ir mums žinoma, o man teko su juo apie tai nemažai kalbėtis, kad ekonomikai atsigauti, kaip buvo aiškiai nurodęs ir Pasaulio bankas, būtinos geresnės judėjimo ir prieigos sąlygos, privataus sektoriaus Gazoje skatinimas ir, be kita ko, gero valdymo skatinimas. Mes siekiame ne ko kita kaip gyvybingos palestiniečių valstybės sulaukus, taip sakant, tinkamo politinės akimirkos.

Sutinku, kad čia ne vieta ieškoti greitų sprendimų, tačiau kartu mums reikia ne ko kita, o derybų pradžios ir greito poveikio projektų. Šiai sričiai mes ruošiamės jau dabar ir siekiame, kad būtume pasirengę jau pasibaigus tarptautiniam susitikimui, o galbūt pasižadėjimų konferencijos metu ar dar anksčiau. Svarstome nemažai projektų, kuriuos, beje, pasirinkome ir rėmėme kartu su Toniu Blairu, pvz., mokyklų atnaujinimo projektus, kad žmonės įsitikintų realiais mūsų veiksmais.

Galima kalbėti ir apie daugelį kitų projektų, kuriuos mes šiuo metu studijuojame, mėginame rasti tinkamus atsakymus ir šiuo požiūriu mums, be abejonės, reikalinga Izraelio pagalba.

Taip pat akivaizdu, kad būtina atsižvelgti į Izraelio saugumo interesus, bet galų gale vėlgi privalome rasti politinį sprendimą, o būtent prezidentas M. Abbas yra išrinktasis visų palestiniečių prezidentas. Todėl būtent dabar privalome jį remti ir su juo bendradarbiauti.

Noriu jums padėkoti už Komisijai suteiktą galimybę 2008 m. skirti iš karto papildomai palestiniečiams 10 000 EUR. Šių pinigų mums tikrai prireiks, o ši suma ypač svarbi rengiantis pasižadėjimų konferencijai.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad mes remiame ne tik krikščionis, kai yra nurodęs B. Belder, bet ir labiausiai pažeidžiamas palestiniečių gyventojų dalis, kurių dalis išpažįsta krikščionybę. Kaip esu minėjusi anksčiau, pagalbą teikiame pagal poreikius, o ne religiją.

Galiausiai noriu pasakyti, kad mums tikrai žinomi jūsų nurodyti dalykai. Šią padėtį esame išanalizavę. Vienintelis kelias prieš mus – ieškoti politinių sprendimų ir kartu stengtis kuo labiau palengvinti kenčiančiųjų dalią.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Gavau pasiūlymą dėl rezoliucijos(1), pateiktos pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, 2007 m. spalio 11 d.

Rašytiniai pareiškimai (pagal Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnį)

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. – Kartu su kitais raginu Izraelį vykdyti savo įsipareigojimus pagal Ženevos konvencijas ir užtikrinti humanitarinės pagalbos, humanitarinės paramos ir būtinų paslaugų, pvz., elektros energijos ir kuro, tiekimą į Gazos ruožą. Izraelis privalo panaikinti Gazos ruožo blokadą ir leisti žmonių ir prekių judėjimą ties Rafah laikantis susitarimo dėl judėjimo ir prieigos ir ES paramos sienų klausimais misijos bei prekių judėjimą ties Karni. Visos Sąjungos institucijos: Taryba, Aukštasis atstovas bendrajai užsienio ir saugumo politikai ir Komisija, privalo prisiimti atsakomybę už šio susitarimo įgyvendinimą.

Galiausiai pakartotinai raginu Izraelį užtikrinti nuo 2007 m. rugsėjo 25 d. sustabdytą finansų tiekimą į Gazos ruožą; ši aplinkybė turėjo didelės įtakos Palestinos gyventojų ekonominiam, socialiniam ir kasdieniam gyvenimui.

 
  

(1)Žr. protokolą.

Teisinė informacija - Privatumo politika