Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2007 m. spalio 10 d. - Briuselis

22. Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – Jorgo Chatzimarkakis pranešimas (A6-0321/2007) Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (COM(2007)0122 - C6-0116/2007 - 2007/0045(CNS)).

  Siim Kallas, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − Pone pirmininke, dėkoju jums už galimybę pasakyti keletą žodžių apie pranešimą dėl Reglamento Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo. Pirmiausia norėčiau padėkoti J. Chatzimarkakiui ir Komiteto nariams už jų pastangas.

Komisijos pasiūlyme yra du politiškai svarbūs klausimai. Pirma, numatyti būtinus veiksmus tęsti finansinio reglamento 53a straipsnį dėl finansinio reguliavimo, kuriame nustatoma, kad skaidrumo pareigą ir valstybių narių naudos gavėjų sąrašų paskesnį skelbimą nustato konkrečios srities teisės aktai.

Antra, sustiprinti finansinės disciplinos užtikrinimo mechanizmą, pritaikius naują paramos žemės ūkiui sumažinimo ir sustabdymo mechanizmą; pastarasis yra geriau organizuotas ir skaidresnis nei šiuo metu numatytasis reglamente; juo taip pat suteikiama galimybė Komisijai padaryti finansines pataisas, gavus neigiamus paskesnio patikrinimo rezultatus.

Komisija labai remia atvirumą ir skaidrumą. Vienas iš jų elementų – visuomenės teisė žinoti, kam skiriama Bendrijos parama, kam konkrečiai ir kiek jos skiriama. Finansinio reglamento 53 straipsnyje nustatomas paskesnysis valstybių narių naudos gavėjų sąrašų skelbimas. Komisijos pasiūlyme kalbama apie šios bendrosios pareigos tęsinį, bent jau EŽŪOGF ir EŽŪFKP srityje.

Komisija primygtinai reikalauja, kad valstybės narės šią informaciją skelbtų viešai, nes bendrojo valdymo sistemoje būtent į jas kreipiasi ūkio bendruomenės atstovai, todėl jos gali gerokai geriau nei Komisija patikrinti viešai skelbtiną informaciją. Esu jums labai dėkingas už paramą šiuo klausimu.

Komisija ketina remtis keliomis pateiktomis pataisomis įgyvendinančių teisės aktų priėmimo metu, tačiau Tarybos reglamente įtvirtinus neretai labai techninius klausimus nepasiektume geresnio reglamentavimo ir supaprastinimo tikslų.

Tačiau vieną momentą noriu išsakyti aiškiai. Naudos gavėjus apie numatomą skelbti konkrečią informaciją būtina informuoti iš anksto, o tai turėtų būti atliekama griežtai laikantis asmeninio gyvenimo apsaugą nustatančių teisės aktų reikalavimų.

Kaip žinia, Reglamente Nr. 12900/2005 jau įtvirtintas sumažinimo ir sustabdymo mechanizmas. Palyginus su šiuo mechanizmu, siūlomose nuostatose įtvirtinamas naujas skaidrus ir veiksmingas mechanizmas dar labiau supaprastintų dabartinę galimybę sumažinti ar sustabdyti išmokų mokėjimą valstybei narei nustačius rimtų ir nuolatinių nacionalinių kontrolės sistemų trūkumų.

Šios naujos nuostatos privalumas – kai kuriuos elementus nustatyti iš anksto, todėl ši priemonė bus veiksmingesnė. Be abejonės, dabartinis sumažinimo mechanizmas ir toliau bus taikomas kitais atvejais. Tačiau pataisos, kuriomis siekiama susilpninti sumažinimo mechanizmus, Komisijai nepriimtinos.

Galiausiai pastebėjau, kad esama nemažai pataisų, kuriomis siekiama dar labiau sustiprinti bendrą žemės ūkio išlaidų valdymo sistemą, kurios nėra susijusios su mūsų pasiūlymu. Šiuo požiūriu manau, kad dabartinė redakcija įtvirtina tinkamą pusiausvyrą, o mes turėtume suteikti laiko visiems dalyviams praktiškai įgyvendinti jas ir tik tada svarstyti normų, kurios įsigaliojo vos prieš metus, pakeitimus.

  Jorgo Chatzimarkakis (ALDE), pranešėjas. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, nuoširdžiai dėkoju už tai, kad radote laiko būti su mumis nepaisant vėlaus laiko. Iš tiesų aptariamas klausimas nėra nereikšmingas ar ribinis; tai bendroji žemės ūkio politika. Pirmiausia norėčiau priminti Parlamentui, ką ši bendroji žemės ūkio politika iš tiesų reiškia didžiajai mūsų beveik 500 mln. gyventojų daugumai. Galiausiai šios diskusijos vyksta pirmiausia turint omenyje šiuos gyventojus.

Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad daugelis piliečių bendrąją žemės ūkio politiką vertina pirmiausia kaip ES reklamą, tačiau labai netinkamą. Neigiamai vertinamų klausimų bendrosios žemės ūkio politikos srityje (eksporto subsidijų, kaip teigiama, nesąžininga prekyba su trečiojo pasaulio šalimis, pernelyg didelės subsidijos, genetiškai modifikuoti augalai) skaičius yra didžiulis ir nesuvokiamas.

Smulkūs pažeidimai bendrosios žemės ūkio politikos srityje reikšmingai prisidėjo prie prastos ES reputacijos daugelyje Europos dalių. Ponios ir ponai, į šią reputaciją šį vakarą negalima paprasčiausiai numoti ranka. Tačiau šiame pranešime su sąlyga, kad Taryba jį parems, galima būtų pakreipti bendrąją žemės ūkio politiką nauja linkme, artimesne daugelio piliečių idėjoms.

Pirmiausia norėčiau dar kartą aptarti Komisijos pasiūlymą. Jį iš esmės sudaro keturi elementai: skaidrumas, t. y. žemės ūkio išmokų gavėjų vardų ir pavardžių skelbimas; nustatoma galimybė sustabdyti mokėjimus valstybėms narėms pagal pirmąjį ramstį, aptikus sunkius jų valdymo ir kontrolės sistemų pažeidimus; sutrumpinamas laikotarpis Komisijai patikrinti ar valstybė narė neįvykdė kontrolės įsipareigojimų (išimtys vadinamajai 24 mėnesių taisyklei); ir įgyvendinimo galių priėmimas. Kalbant politiniais terminais pasiūlymai dėl skaidrumo neabejotinai yra labai svarbūs EP. Dėl jų Komisija galiausiai įgyvendina Tarybos ir Parlamento sprendimą dėl 2007 m. biudžeto.

Apskritai nuoširdžiai džiaugiuosi šiuo projektu, nors Komisijos pasiūlymas ir pasirodė gana vėlai, tikriausiai dėl to, kad į tekstą įtrauktos papildomos aplinkybės. Komisijos įgyvendinimo teisės aktais EŽŪFKP srityje jau dabar numatoma skelbti visų išmokų gavėjų vardus ir pavardes pagal antrąjį ramstį. Ir kituose fonduose (Europos regioninio vystymo fonde, Europos žuvininkystės fonde, Sanglaudos fonde) taip pat numatomos taisyklės dėl skelbimo. Biudžeto sprendimas reiškė tai, kad iš esmės skaidrumas prarado prieštaringą pobūdį: dabar klausiama ne ar, o kaip. Vienuolikos valstybių narių jau skelbiama išsami su išmokomis susijusi informacija.

Todėl mums reikia daugiau skaidrumo. Dėl skaidrumo stokos kilo gandai ir dezinformacijos kampanijos, kurios BŽŪP pakenkė labiau nei keista faktinė klaida. Vienintelė problema susijusi su tuo, kaip: galiausiai Komisija nepateikia duomenų apie tvarką ir nori visas išsamesnes nuostatas įtvirtinti įgyvendinimo teisės aktais. Kadangi nagrinėjame įsikišimą į apsisprendimo teisę asmens duomenų srityje, mano pranešime siūloma paaiškinti, kuriuos duomenis reikėtų skelbti ir kokiomis sąlygomis tai daryti. Šios sąlygos tiesiogiai atitinka Europos duomenų apsaugos pareigūno nuomonę. Nepaisant noro greitai įgyvendinti duomenų apsauga vertintina labai rimtai, ką ir daro Europos Parlamentas.

Šiuo pranešimu siekiama didesnio skaidrumo ir aiškesnių duomenų apsaugos reikalavimų. Be to, būtina informuoti ir plačiąją visuomenę. Kaip galima užtikrinti šią pusiausvyrą?

Mano manymu, būtina informuoti suinteresuotus asmenis iš anksto, o skaidrumą galima užtikrinti tik reikšmingais skaičiais. Todėl siūlau taikyti aiškesnį atskyrimą, pvz., atsižvelgiant į įsikišimo tikslą. Mano pranešime siūloma skelbti vardus, pavardes, išmoką ir gyvenamąją vietą ar buveinės adresą. Šiandien skaidrumas reiškia skelbimą internete. Kalbame apie bendrosios interneto platformos sukūrimą, kuri būtų susieta su Komisija. Būtent nuo valstybių priklauso, ar informacija bus suprantama pateikiant reikiamą paaiškinimą.

Valstybėms narėms leidžiama taip pat skelbti informacija regioniniu lygiu, jei, jų manymu, tai reikalinga galima jungti skirtingas duomenų bazes.

Taryboje klausimas dėl to, kas skelbia šią informaciją, buvo labai prieštaringas. Kadangi finansinis valdymas yra mišrus, valstybės narės yra aiškiai įpareigotos taip pat ir pagal biudžeto sprendimo 53b straipsnį. Be to, įtvirtinus Komisijos skelbimą kiltų teisinės apsaugos problema, nes nuo neteisingo paskelbimo nukentėję asmenys kreiptųsi tiesiogiai į Europos pirmosios instancijos teismą. Toks būdas nebūtų nei patogus piliečiams ar itin skaidrus. Komisijos pasiūlymas yra paprastesnis, skaidresnis, jį būtų paprasčiau administruoti, jis būtų patogesnis Europos piliečiams, todėl reiškiu jam paramą. Jis atitinka visų kitų sričių nuostatas (struktūrinių fondų ir antrajam ramsčiui taikomų taisyklių).

Kadangi informacijos skelbimas vertintinas biudžeto kontrolės kontekste, mano pranešime siūloma (nedidelė, fiksuota bauda nepaskelbus informacijos). Dėl finansavimo sumažinimo baudos skyrimo atveju norėčiau išreikšti savo paramą, tačiau yra keletas momentų, kur norėtųsi daugiau atsižvelgti į proporcingumo principą.

Mano kolega, Parlamento narys J. Mulder, Biudžeto kontrolės komitete pateikė pasiūlymų dėl biudžeto dimensijos šiame pakete; su jais galiu visiškai sutikti. Biudžeto komiteto nuomone, komitetas išreiškė savo nuomonę dėl skaidrumo aspektų, nes pastarieji labai prisideda prie mano pasiūlymų.

Ponios ir ponai, pirmiausia Tarybos nariai, šis pranešimas žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete susilaukė vienbalsio pritarimo. Tikiuosi, kad jis didele balsų dauguma bus priimtas ir rytoj. Raginu Tarybą ir Komisiją rimtai atsižvelgti į Europos žmonių atstovų balsavimą.

Šis pranešimas ir tai, kaip su juo elgiasi suinteresuoti asmenys, bei numatomas išsamus patikrinimas yra neabejotinai glaudžiai susiję. Mes, be abejonės, prie šio klausimo grįšimo kalbėdami apie išsamų patikrinimą.

  Albert Deß, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, esu labai dėkingas mano kolegai J. Chatzimarkakis, kuris pateikė pranešimą, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija gali visiškai pritarti.

Tačiau kyla teisėtas klausimas, ar šis teisės aktas apskritai buvo būtinas. Jis sukels intensyvias, gobšias diskusijas, nes jo turinį paaiškinti piliečiams yra sunku. Todėl teigiamai vertinu tai, kad ūkių įmonėms reikia paaiškinti išmokų priežastis skelbiant šių duomenis. Mūsų ūkininkai iš tiesų vertingai prisideda prie mūsų visuomenės, tiekdami maistą kasdien, rūpindamiesi mūsų kultūriniu kraštovaizdžiu, prisidėdami prie kaimo vietovių funkcionavimo.

Tačiau skaidrumas negali būti taikomas tik vienai, priešingai – jis būtinas abiem šalims. Dėl šios priežasties mano frakcija remia pranešime nurodytą raginimą, kad naudotojai šia informacija prisijungtų ar užsiregistruotų. Kaip ką tik paminėjo mano kolega, taip pat svarbu, kad šia direktyva nebūtų panaikintos duomenų apsaugos nuostatos, pirmiausia valstybių narių atveju.

Tačiau vienodo elgesio labui norėčiau paprašyti Komisijos pateikti teisės aktą, kuriuo būtų užtikrintas skaidrumas taip pat, pvz., nevyriausybinėse organizacijose. Esu įsitikinęs, kad daugiau ES lėšų skiriama abejotiniems projektams NVO atveju, nei žemės ūkio sektoriuje. Šis pranešimas suteikia mums galimybę parodyti visuomenei, kodėl mokesčių mokėtojų pinigai leidžiami žemės ūkiui. Jei pranešimu naudosimės tinkamai, mums bus lengviau sėkmingai parodyti visuomenei didžiulę Europos žemės ūkio svarbą, o šiuo atveju skaidrumo direktyvos tikslas būtų pasiektas.

  Bernadette Bourzai, PSE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, dėl pirmojo šios direktyvos tikslo – vykdyti pareigą skelbti informaciją apie Bendrijos fondų gavėjus, teigiamai vertinu tai, kad mes galiausiai turėtume žinoti, kas ir kiek gauna iš BŽŪP. Tai yra ilgai laukta priemonė, nors tai nėra susiję su ūkininkų stigmatizavimu, o su skaidrumu finansų srityje, tai rūpi mums visiems mokesčių mokėtojams ir vartotojams. Todėl mes visi turime teisę į informaciją.

Aš net esu tos nuomonės, kad šis skelbimas būtų visapusiškai naudingas ir pagerintų piliečių nuomonę apie ūkininkus ir išmokas, gaunamas už paslaugas Bendrijai, nes tiekia kokybišką aukštus gamybos standartus atitinkantį maistą ir išlaiko žemę ir kraštovaizdį. Aiškinamųjų ataskaitų už padarytas išmokas ir ūkių pajamas, ko prašo Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas, skelbimas, taip pat būtų naudingas.

Visiškai sutinku su praktine skelbimo tvarka, kaip apibrėžta mano kolegos, Parlamento nario J. Chatzimarkakis pranešime; ją sudaro Europos interneto platformos, susietos su valstybių narių interneto platformomis, įsteigimas, kurioje internete pateikiami regioninės paramos gavėjų vardai, pavardės ir adresai. Akcinių ar uždarųjų akcinių bendrovių atveju taip pat būtina pateikti investuotojų ir direktorių tarybos narių vardus ir pavardes.

Taip pat remiu Europos Komisijos prašytą ir labai naudingą įvertinimo pranešimą per metus nuo šio teisės akto įgyvendinimo, centralizuoto Komisijos informacijos skelbimo privalumų įvertinimą ir lėšų paskirstymo įvertinimą, kuriuo galimas daiktas sektų teisėkūros pasiūlymai, norint užtikrinti objektyvesnį lėšų paskirstymą pirmąjį ir antrąjį ramsčius.

Kita vertus, kalbant apie susipažinimo su šiais duomenimis metodus, visiškai nesutinku su pasiūlymais dėl konfidencialumo ar kliūtimis jais pasinaudoti, nes taip, mano manymu, būtų visiškai sumažintas šio teisės akto skaidrumo efektas. Jei siekiama įtvirtint skaidrumą, pirmiausia viešųjų lėšų srityje, manau, visi turėtų galimybę pasinaudoti šia informacija be jokių apribojimų. Praktiškai atsižvelgiant į tai, kad duomenis pirmiausia skelbia visos valstybės narės, o vėliau jie perduodami ES lygiu, atrodo beveik visiškai neįmanoma nustatyti registracijos sistemą ir bet kokiu atveju trylika valstybių narių jau paviešino šiuos duomenis be jokių apribojimų. Todėl prašau jūsų visiškai ar iš dalies atmesti 4, 20, 21 ir 23 pakeitimus, kuriais reikalaujama registruoti viešųjų duomenų naudotojų tapatybę ir tikslus.

Kalbant apie antrąjį tikslą – priemonę sumažinti ar sustabdyti žemės ūkio išmokas nepasiteisinus ar pasirodžius neefektyviems tam tikriems esminiams nacionalinės kontrolės sistemos elementams manau, kad tai naudinga priemonė Europos Komisijai imtis veiksmų, tačiau akivaizdu, kad būtina atlikti proporcingai atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, trukmę ir sunkumą. Kartu sumažinimo procentas mažinamas, jei valstybė narė ėmėsi tam tikrų priemonių trūkumams sumažinti ir padidintą, jei nebuvo taikytos anksčiau duotos rekomendacijos.

Taip pat tikiuosi, kad pavyks išlaikyti reikalavimą valstybėms narėms informuoti Komisiją apie priimtą sprendimą ar planą, esant pažeidimams, pakartotinai panaudoti panaikintas lėšas.

  Marian Harkin, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, visų pirma norėčiau pasidžiaugti puikiu pranešėjo darbu. Šis reglamentas sukels teigiamas pasekmes ir užtikrins didesnį skaidrumą ir atskaitomybę. Tai labai aktualu, nes šį reikalavimą reikėtų įtvirtinti Europos Sąjungos lėšų srityje ir taip išsklaidyti BŽŪP gaubiančius mitus. Faktiškai Audito Rūmų parengtame pranešime teigiama, kad pastaraisiais metais išlaidos žemės ūkio srityje tikrinamos gerokai veiksmingiau. Į šią aplinkybę reikia atkreipti visuomenės dėmesį. Sutinku su pranešėjo pasiūlymu panašų reikalavimą įtvirtinti struktūrinių fondų atveju. Jis turėtų būti taikomas ne tik BŽŪP. Skaidrumo iniciatyva turėtų būti susijusi ir su kitomis sritimis. Svarbu laukiant vadinamojo BŽŪP patikrinimo spręsti šį klausimą jau dabar.

BŽŪP dažnai neigiamai nušviečiama spaudoje, tačiau šios pastabos dažniausiai susitelkia ties neigiamais aspektais ir visiškai neatsižvelgiama į didžiulę vartotojų iš BŽŪP gaunamą naudą. Įvedus BŽŪP infliacija maisto kainų srityje gerokai atsilieka nuo bendro infliacijos lygio. Dėl BŽŪP maisto prekės ES gyventojams atpigo, o maistas tapo saugesnis ir geriau atsekamas. Būtent tai reiškia žodžių junginys „nuo fermos prie šakutės“. Dėl BŽŪP gerėja padėtis aplinkos apsaugos srityje ir gyvūnų laikymo sąlygos. Be to, maisto prekių saugumas ES taip pat padidėjo. Daugeliui žmonių maisto saugos idėja kelia šypseną, priskiriamą viduramžiams. Pasaulyje pakanka maisto prasimaitinti. Tačiau kiek tai tęsis? Galbūt savaitę. Paprasčiausiai pagalvokime apie mūsų laukiantį spaudimą, kai pradėsime auginti kurą, o ne maistą. Pabandykime įsivaizduoti mūsų laukiantį spaudimą, kai augančių šalių, pvz., Indijos ir Kinijos, ekonomikos pradės konkuruoti su ES dėl maisto ir išauginto kuro vietoje maisto. Būtent tada kreipsimės į ES ir BŽŪP dėl maisto saugumo. Be abejo, BŽŪP kaip ir bet kuri kita politikos sritis nėra tobula, tačiau ji atliko savo darbą ES piliečiams, o šiuo reglamentu bus užtikrinta, kad ji ir toliau veiks atvirai ir skaidriai.

  Janusz Wojciechowski, UEN frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, visiškai remiu Jorgo Chatzimarkakis pranešimą ir teisės akto projektą. Tai svarbus žingsnis tinkama linkme; juo siekiama nustatyti didesnį skaidrumą su Europos Sąjungos išlaidomis susijusios apskaitos srityje. Pačia vertingiausia nuostata sudaromos sąlygos skelbti ar tiksliau sakant įpareigojama skelbti informaciją apie šių fondų naudotojus ir tokiame kontekste kaip bendrosios žemės ūkio politikos dalis.

Visuomenės nuomonė ir spauda jau kurį laiką reikalavo šios informacijos, todėl labai teigiamai vertinu šio konkretaus principo įtvirtinimą. Asmenys, pasinaudoję valstybine pagalba, neturėtų gėdytis tokią paramą gavę; ūkininkai visiškai neturi pagrindo jos gėdytis, nes galiausiai ši parama jiems aiškiai priklauso ir tai daroma visos mūsų visuomenės labui.

Teisės aktu siekiama geriau valdyti ES išlaidas, o tai vertintina labai teigiamai. Norėčiau pasinaudoti šia proga ir pasakyti pora sakinių apie iškilusią problemą biudžeto kontrolės komitetui lankantis Lenkijoje, spalio mėn. pradžioje. Ši problema susijusi su nacionalinių valdymo institucijų nustatytais pažeidimais. Dėl šio sprendimo galėtume išvengti išlaidų apribojimo pasekmių tuomet, kai pažeidimus nustato nacionalinės kontrolės institucijos. Tai susiję su institucijomis, kurios glaudžiai bendradarbiauja su Europos audito rūmais, o pastarosios būtų motyvuotos nustatyti šiuos pažeidimus, kai tai nesukeltų pasekmių jų šaliai.

  Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, žemės ūkio srityje skaidrumas būtinas. A. Deß nurodė, kad pinigai skiriami abejotiniems projektams. Iš tiesų mes irgi norime tai parodyti tokiu skaidrumu, tačiau galbūt jis sutiks su manimi, kad tik nedaug pinigų patenka Europos žemės ūkiui ir Europos kaimo vietovėms; dalis jų patenka į netinkamus kanalus. Paskutinių metų biudžetuose ūkininkams skirta milijardai eurų, tačiau šios sumos jų nepasiekia. Ūkininkams skirtos eksporto subsidijos, visa ES praktika ir intervencijos, saugojimas sunaudojo milijardus eurų, tačiau ūkininkams nepadėjo. Geriausiu atveju, kaip nurodė Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos atstovė M. Harkin, tai prisidėjo prie nedidelių kainų neigiamos rinkos stabilizacijos, tam tikro infliacijos standžiu. Suprantama, siekiama išlaikyti nedideles kainas, tačiau to negalima siekti ūkininkų sąskaita.

Pranešėjas buvo teisus kalbėdamas apie atskaitos sistemos būtinybę: vien paskelbti nepakanka. Norėčiau pateikti atskaitos sistemą: net po BŽŪP reformos skiriant 300 EUR hektarui racionalizuotas verslas, kai vienas darbininkas rūpinasi 400 hektarų (aukščiausias racionalizacijos lygis) gaunasi maždaug 120 000 EUR vienam darbininkui. 80 proc. ūkininkų negauna nė dešimtos šios sumos dalies. Todėl taip pat turime paaiškinti, kas daroma su šiais pinigais. Šią atskaitos sistemą privalo sukurti politikai – ji automatiškai neatsiras vien dėl paskelbimo.

Kai Komisija teigia savo pasiūlyme, kad šias išmokas gali tekti skaidyti, kad antrajame ramstyje būtina nustatyti moduliaciją (kadangi šioje srityje lėšos duoda geresnius rezultatus darbininkams ir aplinkai) tai mums leidžia spėti, kas mūsų laukia ateityje, konkrečiai – diskusija paskelbus šią informaciją. Ir tuomet turėsime dar kartą atiduoti iniciatyvą politikams į rankas. Tačiau pirmiausia būtina suteikti galimybę kalbėti skaičiams, juos reikia paskelbti, o mes turime būti kantrūs, o jei pasirodo, kad šie yra klaidingi, reikės pakeisti politiką ir tai ištaisyti.

Labai dėkoju jums už pranešimą ir mes ketiname jį paremti.

  Kartika Tamara Liotard, GUE/NGL frakcijos vardu. – (NL) Labai dėkoju, pone pirmininke, taip pat norėčiau padėkoti pranešėjui už jo darbą. Europos mokesčių mokėtojai nori žinoti, kaip leidžiami jų mokesčiai. Būtina skelbti gaunančių žemės ūkio subsidijas vardus ir pavardes dėl skaidrios Europos politikos, pirmiausia atsižvelgiant į didžiulę šioms subsidijoms tenkančią ES biudžeto dalį. Tačiau dar svarbiau tai, kad šis skelbimas gali būti labai reikalingos ir išsamios bendrosios žemės ūkio politikos reformos pradžia.

Kai 2005 m. Nyderlanduose buvo paviešintos subsidijos, supratome, kad neproporcinga dalis buvo skiriama nedidelei turtingai grupei. Mes teikiame didžiules subsidijas tarptautiniams ir stambiems žemės savininkams tuo tarpu tūkstančiai paprastų ūkininkų vos suduria galą su galu. Pirmiausia būtina nustatyti ribinį subsidijos dydį, kurį gali gauti vienas asmuo ar įmonė ir ne 300 000 EUR, kaip neseniai pasiūlė Komisijos narė M. Fischer Boel. Siūlyčiau ją apriboti vidutiniu mėnesio darbo užmokesčiu. Galiausiai daugeliu subsidijų siekiama prisidėti prie pajamų.

Valstybės narės, neužtikrinančios tinkamo skaidrumo, turėtų gauti baudą – mažesnes ES sumas. Taip pat svarbu, kad tais atvejais, kai valstybėje narėje prastai veikia kontrolės priemonės, būtina tai pranešti, kad ūkininkai ir jų interesams atstovaujančios organizacijos galėtų pareikalauti šių institucijų atsakomybės, jei dėl jų patyrė nuostolių.

Be abejonės, tai turėtų būti tik visos serijos Parlamento iniciatyvų skaidrumo srityje. Struktūrinių fondų paskirstymas taip pat turėtų būti viešas. Tikiuosi, kad Parlamentas ši pranešimą parems didele balsų dauguma, nes mums taptų daug lengviau vykdyti mūsų pirminę priežiūros funkciją. Skaidri žemės ūkio politika yra pirmas žingsnis teisingos žemės ūkio politikos link.

  Hélène Goudin, IND/DEM frakcijos vardu. – (SV) Dėkoju, pone pirmininke, aš ir mano rinkėjai manome, kad ES yra pernelyg uždara ir biurokratinė. Todėl džiaugiuosi Komisijos pasiūlymu, kuriuo siekiama didesnio institucijų išlaidų atvirumo ir skaidrumo. Dėl žemės ūkio paramos galima diskutuoti. Todėl svarbu leisti piliečiams pamatyti, kam ir kiek skiriami jų mokesčiai. Tenka apgailestauti, kad komiteto pakeitimai prieštarauja ES, kaip skaidrios institucijos, vaidmeniui. Komiteto reikalavimas dėl registracijos pasinaudoti informacija yra sunkus visų gyventojų privatumo pažeidimas, nepriklausomai nuo to ar kalbama apie ūkininkų, žurnalistus ar pradinės mokyklos mokytojus. Mes nepageidaujame leisti registruoti piliečius, norinčius pasinaudoti viešais dokumentais. Todėl raginu visus Parlamento narius balsuoti prieš šio komiteto 4 ir 23 pakeitimus. Dėkoju jums.

  Jean-Claude Martinez, ITS frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, J. Chatzimarkakis, mums trūksta grūdų, trūksta pieno, kukurūzų ir sviesto, kainos kyla, o ką gi mes darome? Mes diskutuojame dėl išmokų karvei, aviai ar hektarui skelbimo internete, o pasauliui artėjant prie bado, mes kaip paaugliai žaidžiame organizuodami ūkininkų ir finansinius el. paštus internete.

Be abejonės, tam esama svarių priežasčių: skaidrumas, teisė sužinoti ir kontroliuoti tai, kas daroma su milijardais ūkininkams skiriamų pinigų. Tačiau demokratinėje valstybėje kontrolę vykdo Parlamentas, o ne interneto naršytojai. Be to, taikomas žemės ūkio kreditams, todėl taip pat sekant populizmo dvasia neįtvirtinti skaidrumo dėl ES aukštesnio rango pareigūnų darbo užmokesčio srityje. Jei internete skelbiame išmokas už pienines karves, kodėl gi nepatalpinus internete aukštesnio rango pareigūnų gaunamų išmokų?

Tai pirmasis neteisybės pavyzdys. Taip pat yra ir antrasis. Smulkūs ūkininkai veikia skaidriai, tačiau stambios, komercinės žemės ūkio bendrovės veikia priešingai. Tai velniška karo mašina su dviem paslėptais tikslais. Pirmas – padalyti ūkininkus į stambiuosius ir smulkiuosius ir sunaikinti jų vienybę profesinėse sąjungose. Kitas ir svarbiausias klausimas yra nuteikti visuomenę prieš ūkininkus per spaudą, pirmiausia Didžiosios Britanijos spaudą, kuri nušvies princo Čarlzo ir jos didenybės karalienės Elisabeth, profesinių sąjungų vadovų, stambių ūkininkų ir galbūt net M. Fischer Boel sutuoktinio, turinčio kiaulių ūkį, gaunamas išmokas.

Visuomenės nuomonė, pasitelkus keletą stambių Briuselio hormonais maitinamų žemės savininkų pavyzdžius, bus priversta patikėti, kad ūkininkai gauna didžiules išmokas, pirmiausia, kad visuomenė nežino, kad ūkininkams mokama prieš jų valią, nes jiems draudžiama gaminti. Jie priversti pasitraukti, o žemė – pūdymuoti.

Iki baltumo įkaitus visuomenės nuomonei prieš ūkininkus (kuriems mokama už tai, kad jie negamintų, dėl perskyrimo), 2013 m., visiškai išvengiant politinės ar rinkimų rizikos, bus galima pašalinti pagalbą ir gautus 20 mlrd. EUR skirti kitai ne žemės ūkio veiklai finansuoti.

Šis teisės aktas, prisidengiant demokratiniu skaidrumu, – tai moralinė anomalija, kurioje naudojama pavydo motyvacija pasiekti Komisijos strateginiam tikslui nuo XX a. devintojo dešimtmečio: atsikratyti žemės ūkio eksporto, numatyto pagal stambų pasaulinį susitarimą. Žemės ūkis – pietų pusrutuliui, o finansinis bankų ir energetikos paslaugos – šiauriniam pusrutuliui. Tai yra šio teisės akto esmė!

  Jim Allister (NI). - Pone pirmininke, skaidrumą ir asmeninio gyvenimo pažeidimą skiria tik plonytė linija. Nemažai ūkininkų, mano nuomone, pakankamai pagrįstai prieštarautų tam, kad vienintelio jų ūkiui išmokėto mokėjimo duomenys būtų paskelbti internete vien dėl iškreipto nemokamų dovanų įspūdžio, kurį šis paskelbimas sukurtų.

Realiai, be abejonės, daugelyje ūkių pavienio ūkio išmoka subsidijuojama mūsų pigaus maisto politika. Pvz., jautienos sektorius. Tikslinėje mano apygardoje atliktoje ataskaitoje teigiama, kad šioje nedidelėje srityje jautienos gamintojai per metus praranda 260 mln. EUR. Vien dėl šios vienkartinės ūkiui skirtos išmokos jie gali išsilaikyti šioje subsidijuojamoje rinkoje.

Taigi viešai paskelbus, kad ūkininkas gavo 20 000 EUR, susidaro klaidingas įspūdis, nes nėra nurodoma, kad gamyba jam atnešė 40 000 EUR ar daugiau nuostolių. Jei norime teisingai atspindėti padėtį, turėtume prie šių viešai skelbiamų duomenų pridėti tipinius pelno ir nuostolių statistinius duomenis pagal prekių pardavimo apyvartą atitinkamame sektoriuje.

  Ioannis Gklavakis (PPE-DE). - (EL) Pone pirmininke, man buvo malonu pastebėti, kad mes visi siekiame skaidrumo ir kontrolės: visi norime, kad mokesčių mokėtojų skiriami ES pinigai būtų apsaugoti ir skirti tiems, kas iš tiesų turi teisę į paramą Esant pažeidimų ar neteisėtumo atvejų, būtina taikyti specifines nuobaudas, o aš manau, kad šiuo klausimu mes esame vieningos nuomonės ir apsisprendę. Tačiau savaime suprantama, kad siūlomas priemones reikėtų įgyvendinti priėmus atitinkamus teisės aktus ir jos turėtų būti susijusios su ateinančiais finansiniais metais. Manome, kad šis paaiškinimas visiškai būtinas, būtent todėl mes pateikėme atitinkamą pakeitimą. Šiuo pakeitimu norime aiškiai išreikšti, kad priemonės mėnesinėms išmokoms sustabdyti, numatytos Tarybos reglamente Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo 17a ir 27a straipsniuose, bus įgyvendintos tik nuo 2008 m. spalio 16 d. Todėl mes manome, kad būtų pagrindo netaikyti šių priemonių atgaline tvarka.

Pabaigoje norėčiau pabrėžti, kad mes norime:

- pirma, apsaugoti mokesčių mokėtojų pinigus;

- antra, skirti pinigus tiems, kurie iš tiesų turi tam teisę, kaip labai teisingai nurodė mano kolega Parlamento narys;

- trečia, teisės pažeidėjai turi būti nubausti;

- ketvirta, būkime sąžiningi, kaip vyksta visame pasaulyje: įstatymai neturi ir neturėtų turėti grįžtamosios galios.

Įvykdžius šias sąlygas mes visapusiškai ir mielai paremsime ir balsuosime už J. Chatzimarkakis pranešimą.

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE). - (HU) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Europos Sąjungos institucijos siekia atsigriebti už ilgalaikį delsimą. Jei kas nors ir nori, kad mes turėtume Europos žemės ūkį ir padarytume jį skaidrų, tai ne kas kitas kaip Europos žemės ūkio sektoriaus atstovai.

Pranešėjas J. Chatzimarkakis, kurį norėčiau pasveikinti, labai gerai pasakė, kad Europos Sąjunga nepasižymi geru įvaizdžiu Europos piliečių akyse, todėl Europos žemės ūkis dažnai tampa atpirkimo ožiu. Todėl šiuo vėlyvu laiku norėčiau pacituoti generolą C. de Gaulle, kuris pasakė, kad mes turime stovėti ant neišvengiamų dalykų slenksčio. Taip, mes, kuriems bendroji žemės ūkio politika tokia svarbi, privalome stovėti ant neišvengiamo dalyko, skaidrumo, ribos.

Didelė bendrosios žemės ūkio politikos problema (visiškai sutinku su F. -W. Graefe zu Baringdorf) yra tai, kad visa Europos žemės ūkio politika yra visiškas kratinys, nepasižymintis skaidrumu ir daugeliu požiūrių neteisinga. Mes abu ir, mano manymu, šio Parlamento nariai norėtume apsaugoti bendrosios žemės ūkio politikos ateitį, tačiau taip pat norėtume ją apginti.

Mano bičiuliai, ką reiškia, kai bendroji žemės ūkio politika turi savo mėgstamus sugadintus vaikus, pvz., grūdų, cukraus ir tabako sektorius bei priešiškus sektorius, pvz., vaisių ir daržovių, vynuogių ir vyno, kiaulienos ir paukštienos sektorius? Joks sveiko proto žmogus negalėtų to paaiškinti Europos piliečiams.

Dažnai joks sveiko proto žmogus taip pat negalėtų paaiškinti Europos piliečiui, kad didžiulė pagalbos dalis nepasiekia gamintojų, kaip nurodė F. -W. Graefe zu Baringdorf, bet ją kaip grietinėlę nugriebia komercinės organizacijos.

Kol kas jokio pranešimo šia tema neparengta, ir būtų džiugu, jei Komisija ir Taryba galiausiai parengtų pranešimą dėl žemės ūkio sektoriui skiriamų sumų. Tai didžiulės sumos.

Todėl šis pranešimas labai svarbus, nes jame aiškiai parodoma, kas gauna paramą, kiek jos gauna, kad nepasirodytų taip, kad žiniasklaida pateiks neigiamą pavyzdį, kai daugelį metų Romoje šeštame aukšte buvo laikoma 200 galvijų, o keletas šimtų tūkstančių Italijos valstiečių sąžiningai užsiima savo veikla.

Bičiuliai, dėl šių priežasčių skaidrumas ir duomenų tvarkymas yra labai svarbu, o Europos Sąjunga tai privalo atlikti ir kitose srityse, taigi pritariu J. Chatzimarkakis pranešimui. Labai jums dėkoju.

  Hannu Takkula (ALDE). - (FI) Pone pirmininke, noriu iš karto pasveikinti pranešėją J. Chatzimarkakis su jo pranešimu. Žinoma, mes galėtume klausti, kokio pranešimo galima tikėtis iš pranešėjo, turinčio sveiką vokiečio protą, graiko širdį ir net šiek tiek suomišką sielą. Šiuo atveju galėtume sakyti, kad pranešimas galėtų būti daugeliu atžvilgių pakankamai geras, kas šiuo atveju yra tiesa. Dar kartą sveikinu.

Iš tiesų kalbant apie žemės ūkį ir jo finansavimo sistemą labai svarbu pabrėžti skaidrumo svarbą. Skaidrumas yra viso ko pagrindas. Be abejonės, kitas veiksnys, kuris turi sekti skaidrumą finansinių programų srityje, yra teisingumas. Per kelerius čia, Europos Parlamente, praleistus metus supratau, kad kas jau kas, o teisingumas yra santykinė sąvoka, o mes skirtingai jį suvokiame. Bet kokiu atveju tikiuosi, kad didesnis skaidrumas taip pat padidins visuomenės pasitikėjimą mūsų sprendimų priėmimo sistema ir tuo, kad mes norime priimti tinkamus sprendimus žemės ūkio ar bet kurioje kitoje srityje.

Tačiau, nepaisydamas to, norėčiau išreikšti savo susirūpinimą dėl žemės ūkio platesniame kontekste. Kai užsiminiau apie teisingumą, tikiuosi, kad ateityje skirsime dėmesio ne tik skaidrumui, bet ir teisingumui.

Dabar dalyvaujant Komisijos nariui labai svarbu užtikrinti, kad su mažosiomis valstybėmis narėmis taip pat bus elgiamasi tinkamai. Ateityje galėtume užtikrinti, kad bet koks nacionalinis ekonominis nepriklausomumas išliks. Suomijoje esama keletas svarbių to pavyzdžių, kai visai neseniai buvo priimti Europos Sąjungos sprendimai dėl cukraus ir žemės ūkio išmokų. Šiais sprendimais skirtingai traktuojamos mažosios ir didžiosios valstybės narės ir šiuo požiūriu tikiuosi, kad ateityje pavyks skirti daugiau dėmesio teisingumui, kai skaidrumo klausimas šiame kontekste jau išspręsta J. Chatzimarkakis pranešimu.

Privalome užtikrinti, kad Europos Sąjunga ir mūsų sprendimų priėmimo sistema bus atvira, o piliečiai ja galės pasitikėti ir galės paremti ateityje.

  Andrzej Tomasz Zapałowski (UEN). - (PL) Pone pirmininke, šios dienos pranešimas dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo, pirmiausia – skaidrumo srityje labai svarbus Bendrijos socialiniam priėmimui, pirmiausia Europos ūkininkams. Paskelbę valstybinės pagalbos gavėjus, tiksliai matysime, kaip dalijamos lėšos; ir pirmiausia vadinamosiose senosiose ir naujosiose ES valstybėse narėse.

Vienas iš labai svarbių pranešėjo pasiūlymų – paminėtas reikalavimas dėl valstybių narių duomenų palyginamumo. Tai leis išvengti neteisingų ES valstybių narių tarpusavio kaltinimų dėl paramos dydžio ir metodų konkrečioms rinkoms konkrečiose šalyse ir leis imtis veiksmų siekiant išlyginti ūkininkų galimybes valstybinės paramos srityje. Apskritai derėtų pabrėžti, kad tinkamai aiškus žemės ūkio politikos finansavimas ir tinkama tokių produktų kokybė užtikrina Europos vartotojų maisto saugumą. Būtent todėl Europos ūkininkai turėtų jausti ilgalaikį saugumą ir finansines perspektyvas investuojant į ūkius.

Dabar kalbantieji ir raginantys sparčiau patikslinti bendrąją žemės ūkio politiką elgiasi neatsakingai ir kelia grėsmę ES maisto saugumui. Taip pat nederėtų pamiršti, garantijų, kad ūkiams mokamos subsidijos bus išlygintos visiems ES nariams iki 2013 m.

Galiausiai norėčiau pasveikinti pranešėją.

  Esther de Lange (PPE-DE). – (NL) Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti mūsų kolegai Parlamento nariui už šį išsamų pranešimą, nors šis iš pirmo žvilgsnio susijęs su labai techninėmis biudžeto taisyklėmis. Faktiškai šios taisyklės gali turėti įtakos mūsų ūkininkų darbui, o šie galiausiai yra teisėti ir nepamainomi kasdienio mūsų maisto gamintojai. Norėčiau keletą jų aptarti išsamiau nepradėdama labai toli siekiančių diskusijų dėl išsamaus patikrinimo ar ko nors kito. Tačiau privalau pasakyti, kad mane glumina tai, jog mano didžiai gerbiami kolegos Parlamento nariai iš Nyderlandų socialistų partijos surado stambiuosius žemės savininkus, apie kuriuos ji kalbėjo tokioje tankiai gyvenamoje šalyje kaip Nyderlandai. Bet kokiu atveju nesutinku.

Pirma, norėčiau išreikšti paramą Komisijos pasiūlymui, kuriuo sudaroma galimybė esant trūkumams nubausti atitinkamą valstybę narę, sumažinus išmokas efektyviau ir galbūt sustabdant ar sumažinant tarpines išmokas. Mano nuomone, Komisija turėtų nagrinėti ne tik nesilaikymo sunkumą ir pobūdį, kaip rašyta, bet ir trukmę, pvz., esant trunkamiems pažeidimams Komisija turėtų padidinti sumažinimą procentais už kiekvienus metus. Taip pat privalome užtikrinti, kad dabar įtvirtinamos naujos taisyklės nepadidins administracinės naštos.

Norėčiau pabaigoje aptarti subtilų klausimą dėl Europos žemės ūkio fondo paramą gaunančių asmenų vardų ir pavardžių skelbimo. Mano šalyje tai jau gana plačiai daroma, o Komisija dabar siūlo tai nustatyti visoje ES siekiant šių išlaidų aiškumo ir teisėtumo. Remiu šias pastangas, tačiau turiu pora pastabų, kurios taip pat reiškiamos pakeitimuose. Pirmiausia šių duomenų skelbimas gali pažeisti suinteresuotų asmenų teises, todėl būtina užtikrinti tinkamą duomenų apsaugą, kad duomenys nepatektų į netinkamas rankas ar nebūtų panaudoti radikalių gyvūnų teisių aktyvistų veiksmų naudai, pvz., reiškinys su kuriuo jau susidūrė kelios valstybės narės.

Galiausiai norėčiau pasakyti, kad, Komisijos manymu, šis pasiūlymas leis pagerinti biudžeto kontrolę. Su tuo iš dalies galima sutikti, tačiau manau, kad būtų daug naudingiau biudžeto kontrolei nustatyti nacionalines deklaracijas dėl nacionaliniu lygiu tvarkomų biudžeto išteklių. Todėl borėčiau paskutinį kartą paraginti Komisiją ir Tarybą pagreitinti šių nacionalinių deklaracijų įvedimo procesą.

  Gyula Hegyi (PSE). - (HU) Bendrosios žemės ūkio politikos skaidrumo didinimas yra svarbus Bendrijos tikslas, todėl aš remių mano kolegos Parlamento nario J. Chatzimarkakis parengtą pranešimą. Tačiau kadangi bendroji žemės ūkio politika jau aptarta, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į vieną iš svarbiausių ūkininkavimo atsižvelgiant į aplinką problemą, programą „Natura 2000“.

Kaip žinote, pasirinkę ūkininkavimo būdą, kuriuo saugoma flora ir fauna, gauna paramą iš Bendrijos ir valstybių narių pagal programą „Natura 2000“. Pagal šią programą saugoma beveik 1/5 Europos Sąjungos teritorijos ir 21 proc. Vengrijos teritorijos. Ūkininkai šios paramos tikisi, nes gamtai apsaugoti reikalingi finansiniai apribojimai iš jų pusės.

Tačiau labai svarbu tvariai ateičiai apsaugoti kuo daugiau gamtinių interesų. Būtent todėl svarbu skirti kuo didesnę pinigų sumą paramai toms vietoms, kurioms taikoma programa „Natura 2000“.

Tuo metu buvau šešėlinis socialistų frakcijos pranešėjas rengiant programą „Natura 2000“. Deja, kadangi nepavyko susitarti dėl mūsų tuo metu siekiamos sumos, 3 mlrd. EUR per metus. Tačiau jau laikas sustabdyti gamtos naikinimą, pirmiausia perpildytoje Europoje.

Būtų naudinga parengti sąrašą internete dėl ūkininkams skiriamos paramos pagal programą „Natura 2000“, taip padidinant veiklos nukreiptos į ateitį, populiarumą. Tikimasi, kad šis atvirumas tai pat paskatins aplinkai nepavojingą ūkininkavimą ir apsaugos mūsų išskirtinius gamtinius interesus. Dėkoju.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN). - (PL) Pone pirmininke, kalbama apie bendrąją žemės ūkio politiką, tačiau iš tiesų bendros politikos nėra. Tai sakau, nes parama žemės ūkiui diferencijuojama ne tik atskiruose regionuose, bet ir labai aiškiai matomi senųjų ir naujųjų valstybių narių skirtumai. Norint kalbėti apie bendrąją žemės ūkio politiką, būtini standartiniai ir bendri principai, pareigos ir galimybė gauti paramą gamybai.

Tačiau, mano nuomone, šis pranešimas labai sveikintinas ir reikalingas, nes galiausiai būtina atskleisti, kas ką gauna bei tai, kaip naudojamos lėšos. Pagerėjimas statistikos duomenų srityje netiesiogiai padidins žemės ūkiui skiriamas lėšas, tačiau tai paskatins taupyti, skaidrumą, didesnį žmonių pasitikėjimą, o Parlamento nariai galės parengti savo išvadas ir ieškoti bendrų sprendimų, kuriais faktiškai pavyktų sukurti bendrąją žemės ūkio politiką, pagrįstą tais pačiais demokratijos ir partnerystės principais visoms Europos Sąjungos šalims ir ūkininkams bendrais principais, nepriklausomai nuo regiono, kur gyvenama ir dirbama.

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE). - (RO) Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio ir kaimo plėtros fondo išmokos turėtų būti ribojamos tik išimtiniais atvejais.

Šiuo požiūriu Komisijos pasiūlyme nėra aiškiai apibrėžiamos situacijos, kai reikalinga sumažinti ar sustabdyti žemės ūkio išmokas.

Komisijos pasiūlytame reglamente tik nurodoma, kad išmokos sustabdomos, kai pagrindiniai nacionalinės kontrolės sistemos komponentai nėra efektyvūs dėl nustatytų trūkumų sunkumo ar nuolatinio pobūdžio.

Manau, kad šie kriterijai neturėtų būti naudojami savo nuožiūra, nes tai gali turėti pavojingų pasekmių tam tikroms valstybėms narėms.

Iš tiesų reikalinga ypač gera Bendrijos kontrolė fondų išlaidų srityje, tačiau taip pat svarbu atsižvelgti į atitinkamų institucijų valstybėse narėse pažangą, kurios yra atsakingos už šią kontrolę.

Todėl manau, kad šiandien Komisijai pateikta priemone reikėtų naudotis labai atsargiai, labai aiškiai apibrėžtomis sąlygomis ir užtikrinus griežtą Parlamento kontrolę.

Be to, reglamentas neturėtų turėti grįžtamosios galios. 2007 m. įvyko Europos Sąjungos plėtra, todėl būtų neteisinga šio reglamento nuostatas taikyti nuo šio momento, kaip siūloma Europos Komisijos.

Būtent todėl remiu variantą, kuriuo siūloma suteikti papildomus metus iki reglamento įsigaliojimo dienos.

Kalbant apie Europos fondų naudos gavėjų vardų ir pavardžių bei bendrų gautų sumų skelbimą manau, kad šia priemone iš tiesų būtų prisidėta prie skirstymo sistemos skaidrumo.

Tai turėtų nuo pat pradžių sustabdyti galimą sukčiavimą ar mėginimus suteikti Europos fondus kaimo plėtrai pagal politinius kriterijus ir įrodo atsakomybę, leidžiant valstybinius pinigus.

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). - (PL) Pone pirmininke, Europos Komisijos iniciatyva nustatyti valstybių narių pareigą skelbti informaciją apie ES lėšų gavėjus, gautą pagal bendrąją žemės ūkio politiką, nusipelno visapusiško palaikymo.

Šios informacijos skelbimas internete pagal standartus, kuriais užtikrinamas atskirų šalių duomenų palyginamumas, ne tik gerokai padidins biudžeto išlaidų skaidrumą ir biudžeto kontrolės proceso efektyvumą, bet ir ryškiai nušvies bent dvi rimtas su žemės ūkio išlaidomis ES susijusias problemas.

Pirmiausia didžiulė tiesioginių išmokų atskirose šalyse dalis tenka ne ūkiams, bet stambiems koncernams, pvz., „Smithfield“, ar stambiems holdingams, pvz., karališkajam Elizabeth II turtui. Galbūt tokie duomenys visos ES lygiu aiškiai parodys sprendimus priimančioms institucijoms būtinybę riboti vienam ūkiui skiriamų subsidijų dydį, kad šios subsidijos padėtų šeimos ūkiams labiau nei stambiems ūkiams.

Antra, egzistuoja didžiulė paramos skaičiuojant naudojamai žemės ūkio žemei senosiose valstybėse narėse ir naujosiose valstybėse narėse disproporciją. 2007–2013 m. šis santykis tik šiek tiek viršys 60 proc., o įstojus Rumunijai ir Bulgarijai santykis taps dar mažesnis. Todėl kiekvienam senojoje ES išleistam eurui tenka tik 60 centų naujosiose ES šalyse, nors naujųjų šalių žemės ūkis turi pasivyti geriau išsivysčiusį žemės ūkį senosiose valstybėse narėse.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Pone pirmininke, deja, su mumis nėra ūkininkų grupės iš Šiaurės Vakarų Airijos, su kuriais buvau susitikusi šiandien po pietų; jie galėtų pasiklausyti mūsų debatų, o gal net norėtų prie jų prisidėti. Būsiu atvira: niekas nenori paviešinti savo finansinių reikalų ir, manau, dalis šio Parlamento narių, kalbančių apie atvirumą ir skaidrumą visais būdais siektų to išvengti. Man patiko vieno iš narių išsakytas argumentas, kad galbūt vertėtų viešai skelbti, kas gauna pinigų iš Europos Sąjungos biudžeto. Todėl manau, kad prieisime prie viešo mokėjimų skelbimo, ir apskritai sutinku su sąvoka atvirumas ir skaidrumas, tačiau vėlgi lazda turi du galus.

Man taip pat kyla klausimų dėl nuostatos, kai informavimas prilyginamas supratimui, todėl, manau, derėtų paaiškinti, ką iš tikrųjų reiškia išmokos. Šiandien susitikau su ūkininkais, kurie verčiasi jautienos ir avienos gamyba, ir daugeliui jų ši vienkartinė išmoka yra ne kas kita kaip gamybos subsidijavimas. Galbūt jie neprotingai elgiasi šiuo klausimu. Galbūt jiems derėtų mesti ūkininkavimą ir apleisti ūkius ir tiesiog pasiimti siūlomus pinigus.

Šiandien buvo išsakyta keletas pastabų dėl to, kad politika nepasiteisino dėl ūkininkų kaltės. Mano manymu, už išsakytus nepasisekimus derėtų mesti akmenį į strategijos kūrėjų Europos Sąjungoje daržą. Greičiausiai kalbantys apie intervenciją ir lėšų grąžinimą eksporto klausimu užmiršo 2003 m. įgyvendintas reformas. Šiuo metu Europos Sąjungoje susiduriame su tam tikrais trūkumais, mums tenka įvežti jautieną. Didėja pieno produktų paklausa ir mums neužtenka grūdų, todėl šioje srityje pasiekėme tam tikros pažangos. Be abejonės, reikia viešai skelbti, bet kartu ir paaiškinti. Turime apsaugoti žmones, kad jie netaptų pajuokos objektu dėl gaunamų išmokų. Tai neturi tapti smūgiu ūkininkams. Komisija jau ėmėsi žingsnių šioje srityje ir atliko patikrinimą; jos išvadose kalbama apie būdus įgyvendinus viešą paskelbimą sumažinti išmokas. Galbūt vertėtų tai padaryti aukštesniu lygmeniu, tačiau turime būti atviri: būtina peržiūrėti informacijos naudojimą.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Pone pirmininke, diskutuojame dėl svarbaus pranešimo, susijusio su bendrosios žemės ūkio politikos finansavimu. Šiai politikai skiriame apie 45 proc. ES biudžeto.

Europos Komisijos pasiūlymu siekiama padidinti išlaidų ES ūkininkams ir kaimo vietovėms skaidrumą ir patikimumą. Kartu juo siekiama prisidėti prie geresnio politikos priėmimo ir vertinimo i ES piliečių pusės. Tačiau vis atsiranda žmonių, kurie nėra gerai nusiteikę bendrosios žemės ūkio politikos atžvilgiu, siekiančių atimti iš mūsų ūkininkų paramą bet kokia kaina ir palikti juos atvirai ir nelygiai konkuruoti su ūkininkais iš trečiųjų šalių.

Kyla klausimas: kaip tuomet susiklostytų maisto saugumas ES? Esu tikras, kad EP Žemės ūkio komiteto nariai sutiks su manimi, kad planuojamame bendrosios žemės ūkio politikos biudžete lėšų mažinimai neleistini. Šis biudžetas sparčiai mažėja ir 2013 m. sudarys tik 33 proc. bendrų biudžeto išlaidų. Tikėkimės, kad dėl naujųjų taisyklių pavyks supaprastinti teisės aktus laikantis šūkio „geresnis reglamentavimas“, už kurį pasisako Komisija. Mūsų piliečiai galės patikrinti ir nustatyti dėl ko mes skiriame ES pinigus.

Šių metų lapkričio mėn. Komisija turi pateikti komunikatą dėl išsamaus patikrinimo. Manau, kad tiesioginė ES išmokų sistema turėtų būti gerokai paprastesnė ir skaidresnė, o subsidijų lygį reikėtų standartizuoti visoms valstybėms narėms, kitaip tariant, ji turi būti sąžininga ir suprantama.

Taip pat tikiuosi, kad mūsų kolegos iš Rumunijos neblogai sprendžia dabartines su savo išmokų sistemomis susijusias problemas. Negalime leisti, kad Rumunijos ūkininkai nukentėtų ar būtų nubausti subsidijas sumažinus. Jie reikalingi Rumunijoje kaip ir kitose valstybėse narėse. Užuot baudę Rumunijos ūkininkus, turėtume padėti išspręsti subsidijų sistemą.

  Siim Kallas, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − Pone pirmininke, garbingi nariai, dėkoju jums už įdomias pastabas. Iš tiesų labai džiaugiuosi turėdamas galimybę dalyvauti šioje diskusijoje, kai Komisija pradėjo aptarti pasiūlymą siekti daugiau skaidrumo ES lėšų gavėjų srityje; kol kas ši informacija buvo paskelbta tik dviejose šalyse: Danijoje ir Estijoje. Šiuo metu tai padaryta 13 šalių, o galiausiai šį reikalavimą įvykdys visos šalys. Kalbant Europos sprendimų priėmimo proceso terminais veikiama labai operatyviai.

Norėčiau pateikti tik keletą pastabų. Visų pirma gavėjai bus atskleidžiami griežtai laikantis Bendrijos teisės aktų duomenų apsaugos srityje. Keletas iš čia esančių iškėlė informacijos apie struktūrinius fondus viešo skelbimo klausimą, tačiau šiuo atveju padėtis yra analogiška kaip ir struktūrinių fondų atveju, nes ir jiems taikomas tas pats 53b finansinio reglamento straipsnis. Taigi jokio skirtumo nėra.

Iš Europos Sąjungos biudžeto mokamos išmokos bus skelbiamos atvirai; tas pats taikoma aukščiausių pareigūnų ir Komisijos narių darbo užmokesčiui. Ši informacija yra visiškai vieša. Taigi, ši tvarka įtvirtinta jau priėmus pareiginius nuostatus.

Norėčiau paprašyti Parlamento pritarti Komisijos pasiūlyme išdėstytam metodui. Mes pritarėme iš esmės kai kurioms siūlomoms pataisoms, o dalis jų atsispindės įgyvendinimo teisės aktuose ar galutinėje Tarybos priimtoje redakcijoje pirmininkaujančiai valstybei apdorojus kompromisinį tekstą. Esu tikras, kad po dabar svarstomų pataisų Reglamentas Nr. 1290/2005 taps dar veiksmingesnis instrumentas.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, ketvirtadienį, 2007 m. spalio 11 d.

Rašytiniai pareiškimai (pagal Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnį)

  Gábor Harangozó (PSE), raštu. – (HU) raštu. – Daugiau skaidrumo reiškia mažiau prieš ES nukreiptos nepagrįstos propagandos. Todėl nesunku sutikti su pranešėjo požiūriu, kuriuo sveikinamas Komisijos pasiūlymas didinti skaidrumą ir gerinti Europos išlaidų žemės ūkiui įgyvendinimą.

Privalu turėti omenyje, kad išlaidos žemės ūkiui sudaro vieną iš didžiausių ES išlaidų dalį. Todėl šis klausimas Sąjungai labai svarbus.

Dėl aiškaus visų išlaidų ne tik išlaidų žemės ūkiui vaizdo trūkumo susidaro iškreiptas įspūdis apie ES išlaidas. Kartu mes žinome, kad išlaidos žemės ūkiui tvarkomos vis geriau.

Duomenys apie Bendrijos išlaidas turėtų būti lengvai prieinami internete. Visiškas skaidrumas yra būtina biudžeto kontrolės prielaida. Todėl man džiugu, kad J. Chatzimarkakiui buvo visiškai pritarta šiame komitete.

  Alexander Stubb (PPE-DE), raštu. – Daugiau skaidrumo reiškia mažiau prieš ES nukreiptos nepagrįstos propagandos. Todėl nesunku sutikti su pranešėjo požiūriu, kuriuo sveikinamas Komisijos pasiūlymas didinti skaidrumą ir gerinti Europos išlaidų žemės ūkiui įgyvendinimą.

Privalu turėti omenyje, kad išlaidos žemės ūkiui sudaro vieną iš didžiausių ES išlaidų dalį. Todėl šis klausimas Sąjungai labai svarbus.

Dėl aiškaus visų išlaidų ne tik išlaidų žemės ūkiui vaizdo trūkumo susidaro iškreiptas įspūdis apie ES išlaidas. Kartu mes žinome, kad išlaidos žemės ūkiui tvarkomos vis geriau.

Duomenys apie Bendrijos išlaidas turėtų būti lengvai prieinami internete. Visiškas skaidrumas yra būtina biudžeto kontrolės prielaida. Todėl man džiugu, kad J. Chatzimarkakis buvo visiškai pritarta šiame komitete.