Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2007 m. spalio 22 d. - Strasbūras

15. Dėl darbo tvarkos taisyklių 173 taisyklės, kurioje kalbama apie stenografų ataskaitas [2007/2137(REG)], pakeitimo

  Pirmininkas. − Kitas punktas − Richardo Corbetto ataskaita (A6-0354/2007) Konstitucinių reikalų komiteto vardu dėl darbo tvarkos taisyklių 173 taisyklės, kurioje kalbama apie stenografų ataskaitas [2007/2137(REG)], pakeitimo.

  Richard Corbett (PSE) , pranešėjas – Gerb. Pirmininke, Konstitucinių reikalų komiteto vardu, noriu pasiūlyti pakeisti mūsų diskusijų Parlamento įrašų vykdymą. Visi žinome apie stenogramas, kurias gauname kitą dieną po įvykusių diskusijų, kuriose kiekvieno pasisakiusiojo kalba užrašyta ta kalba, kuria jis kalbėjo. Taip bus tęsiama ir toliau. Įrašuose nebus atliekama jokių pakeitimų kiekvieno pasisakiusiojo originalo kalba.

Konstitucinių reikalų komitetas siūlo kitokį būdą daugiakalbiams mūsų diskusijų įrašams išsaugoti. Užuot palaipsniui vertus diskusijas ir paskui po kelių mėnesių gavus jų vertimą raštu į visas kalbas, siūlome prisijungti prie sistemos, kurioje būtų elektroniniu būdu išsaugoti diskusijų įrašai, ir prie kurios, kitą dieną per internetą galėtų prieiti kiekvienas pilietis ir pažiūrėti vaizdinį diskusijų įrašą, su kiekvienos kalbos garso takeliais, įrašytais vertimų kabinose. Tai būtų gyvesnė susipažinimo su diskusijomis forma, nei tiesiog sausas tekstas. Tai būtų prieinama iš karto, o ne po kelių mėnesių.

Turiu prisipažinti, kad iš pradžių pats skeptiškai žiūrėjau į šią idėją. Visą laiką maniau, kad visų įrašų popieriuje apie tai, ką kiekvienas pasakė, ir kurie yra archyvuojami, kad žmonės dar daugelį ateinančių metų galėtų juos peržiūrėti, laikymas yra netskiriama Parlamento dalis. Tačiau pamąstęs ir įsiklausęs į argumentus, dabar įsitikinau, kad šie dokumentai gali būti prieinami visomis kalbomis, nors ir kitokia forma.

Senosios sistemos problema yra ta, kad vertimai ne tik brangiai kainuoja, bet ir, svarbiausia, yra prieinami tik po kelių mėnesių. Šiuo metu jie skelbiami internete, kur prieinami elektroniniu būdu. Jie daugiau nebespausdinami Oficialiajame leidinyje. Dėl pavėluoto jų paskelbimo, labai nedaug žmonių prieina prie šių dokumentų, juos žiūri ar jais naudojasi. Naudojant šią naują sistemą, išsaugančią diskusijas, pavadinkime, „internetinėje televizijoje“, jos galės būti prieinamos jau kitą dieną, kai dar politiškai aktualios ir žmonės jomis vis dar domisi.

Mes taip pat nerimavome, kad istorikai, kurie, vykdydami kokius nors tyrimus, pamėgins pažvelgti atgal į parlamentines diskusijas po to, kai mes būsime apie jas pamiršę, gali nusivilti, kad mes daugiau nebespausdinome raštiškų versijų, o skelbėme tik vizualų daugiakalbį variantą. Mes rašėme įvairioms istorikų ir kitokioms asociacijoms, ir mano nuostabai, jie atsakė, kad jie taip pat pamanė, jog būtų daug geriau turėti gyvesnį įrašą, nei vien atspausdintas vertimo tekstas. Stebint diskusijas ekrane galima pajusti diskusijų nuotaiką. Gali stebėti kalbėtojo kūno kalbą ir gauti daug daugiau informacijos nei vien tik skaitydamas sausą tekstą.

Vis dėlto mūsų ataskaitoje siūlomos tam tikros saugumo priemonės. Pirma, ir toliau bus rengiamos daugiakalbės stenogramų ataskaitos, kurias mes gauname kitą dieną po diskusijų. Kaip ir anksčiau, jos visos bus pateikiamos originalo kalbomis. Antra, šio Parlamento nariai turės teisę prašyti vertimo, jei jis bus reikalingas jų politiniam darbui. Vertimo prašantis narys, privalo kuo greičiau jį gauti. Trečia, mes numatome, kad Biuras gali nuspręsti prašyti raštiško ypač svarbių diskusijų vertimo, kuris ir toliau bus skelbiamas raštiška forma kiekviena kalba. Ketvirta, kai šiaip ar taip yra turimos papildomų kalbų versijos, nes jos dėl kokių nors priežasčių buvo išverstos, pvz., oficialiam svarstymui, kuriame kalba valstybės vadovas, ir iš mandagumo buvo pateikti vertimai, jie taip pat pateks į Parlamento tinklalapį. Todėl, kai turėsime vertimus į kitas kalbas, pasinaudosime jais. Galiausia prašome, kad Biuras atsižvelgtų į technologijų vystymąsi ir pažiūrėtų, ar, pvz., ateityje būtų galima papildomai teikti kompiuterinius vertimus, kad būtų galima bent jau bendrais bruožais suprasti, apie ką buvo kalbama diskusijose.

Baigdamas noriu pasakyti, kad tai – skaidrus pasiūlymas, kurio privalumai nustelbia jo trūkumus. Tai ne tik išlaidų klausimas. Čia kalbama ir apie modernumą Parlamente ir apie tai, kad mūsų diskusijos taptų prieinamos daug greičiau ir daug naudingesne forma.

  Ingo Friedrich, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, mūsų frakcijoje vyko laisvas balsavimas, taigi neturiu teisės kalbėti už visus savo kolegas. Mes ir vėl diskutuojame esminiu klausimu, ar Parlamento Tarnyba verta pinigų, ar dėl būtinybes mažinti išlaidas, turėtume susiveržti diržus. Iš pradžių leiskite pasakyti, kad aš taip pat manau, jog nauja vaizdo prezentacijos koncepcijos idėja yra gera ir neturi būti atmesta. Tie žmonės, kurie nori iš karto susidaryti vaizdą apie mūsų Parlamente vykstančius procesus gali tai padaryti, tai teisinga ir tinkama.

Tačiau mano nuomone, to nepakanka, nes raštiškų įrašų archyvavimas yra gana paprasta ir esminė paslauga. Pateiksiu keturias priežastis Pirmiausia, visų pasaulio parlamentų plenarinės sesijos yra prieinamos raštiška forma ir yra archyvuojamos taip, kad žmonės galėtų pažiūrėti įrašus ir sužinoti apie ką buvo diskutuota Parlamente.

Antra, vaizdo įrašai perteikia gyvą ir labai įdomų įspūdį, tačiau mes taip pat žinome, kad dėl karštų diskusijų, vertimų žodžiu kokybė toli gražu neatitinka reikiamos kokybės.

Tai žinome viduje spręsdami reikalus su pateikimo tarnyba. Mes patys sudarome pateikimo tarnybą, kad užtikrintume, jog projektų ir oficialių dokumentų formuluotė būtų visiškai teisinga. Kadangi dirbame su tiek daug kalbų, privalome būti itin atsargūs. «Norime ir toliau lygiai taip pat rūpintis visų procesų įrašais.

Trečia, tie tyrėjai, kurie išreiškė savo nuomonę šia tema, gali nežinoti apie išvadas, kad nors jie ir gali gauti gyvą įrašą, pasiūlytas metodas gali būti nepakankamai tikslus. Be to, yra daug lengviau išanalizuoti plenarines diskusijas, kai ieškantysis įveda žodį, pvz., „pesticidai“ ar „CO2“ ir iš karto gauna informaciją apie diskusijas šiuo klausimu. Panašu, kad su vaizdo įrašais to padaryti neįmanoma. Trumpai sakant, manau, kad rašytinių įrašų išlaikymas labai vertingas ir pasisakau už tai, kad šalia vaizdo įrašų būtų ir rašytiniai archyvai.

  Costas Botopoulos, PSE frakcijos vardu – (EL) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, manau, kad politiniu požiūriu, mūsų diskutuojama tema, kaip sakė pranešėjas R. Corbett turi du vienodai svarbius tikslus. Viena vertus, yra techniniai klausimai: kaip techniškai geriau įgyvendinti vertimus ir sutaupyti išteklių? Kita vertus, čia kalbama apie didžiausios nuomonių įvairovės, daugiakalbiškumo ir skaidrumo Parlamento darbe užtikrinimą. Turiu pasakyti, kad tokiame politiniame sambūryje kaip mūsų, kuris, žinoma, yra daugiaetninis ir politinis, kalba labai svarbi. Kalba yra ne tik bendravimo priemonė; ji, kaip ir anksčiau, yra kultūros perteikėja, idėjų išraiška taip galėtų būti ir toliau. Techninis klausimas neturėtų užtemdyti diskusijų apie lygybę ir visų temų pateikimą visomis kalbomis ir visiškai vienodomis teisėmis.

Leiskite pabrėžti, kad čia susiduriame dar su vienu praktiniu klausimu: kaip mes tai įgyvendinsime ekonomiškai? Iškyla daug problemų. Pirmiausia yra jau nurodyta svarbi tema – rašytinio žodžio svarstymas. Manau, kad politikoje privalome išlaikyti rašytinį žodį. Antroji problema, į kurią reikėtų atsižvelgti yra ilgai trunkantis mūsų Parlamento reikalų užrašymas. Galiausia, gerb. Pirmininke, jei leisite man baigti: kaip galime padaryti, kad mūsų Parlamento darbas iš karto taptų prieinamas visuomenei, kuri, manau, ne visada turi priėjimą prie interneto?

  Andrew Duff, ALDE frakcijos vardu – Gerb. Pirmininke, mes su I. Friedrichu pateikėme keletą pakeitimų, kuriais nesiekiame senųjų technologijų pakeisti naujomis, bet senąsias papildyti naujosiomis. Būtų labai neteisinga nutraukti 50 m. trunkančią raštiškų dokumentų viešinimo praktiką, prie Parlamento prisijungus naujosioms narėms, ir, mano nuomone, istorikams moksliniais sumetimais labai svarbu, kad tęstume savo buvusią praktiką.

Spausdintinis žodis – pirminis šaltinis ir turi būti išlaikytas, siekiant nuoseklumo, skaidrumo ir paieškos paprastumo, siekiant skatinti domėjimąsi Europos Parlamentu. Mes kaip institucija turėtume parodyti pagarbą sau ir visiems laikams išlaikyti dabartinę praktiką.

  Zdzisław Zbigniew Podkański, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, Komisijos iniciatyva iš dalies pakeisti Darbo Tvarkos taisyklių 173 taisyklę verčia mane iš naujo susimąstyti apie Europos Sąjungą. Kam skirta Sąjunga? Teoretikams ar žmonėms? Jei ji skirta padėti žmonėms, tai kodėl siūloma daryti kažką, kas prieštarauja jų interesams? Ką norime nuslėpti nuo žmonių? Taip, nuslėpti. Sakau tai, nes ketinant apriboti priėjimą prie informacijos būtent tai ir norima pasakyti. Kodėl pažeidžiamos gyventojų pagrindinės teisės ir kodėl žmonės yra diskriminuojami dėl to, kada jie įstojo į Europos Sąjungą arba dėl kai kurių jų šalyje gyvenančių žmonių? Ką turi bendro abipusės pagarbos ir demokratijos principas ir mėginimas jėga pakeisti situaciją, kurioje senosios ES valstybės narės iš Europos Parlamento gauna medžiagą, įskaitant rašytinę, savo kalbomis, o naujųjų valstybių narių gyventojai turi klausytis diskusijų įrašų per internetą. Taip pat visiškai nekreipiamas dėmesys į tai, kad naujosiose valstybėse narėse yra daug žmonių, kurie neišgali namuose turėti interneto. Tai taikytina milijonams žmonių; milijonai žmonių neturės galimybės gauti informacijos. Pasiūlyto sprendimo pateisinimas išlaidomis skamba tarsi juokas. Ar tai reiškia, kad galime sau leisti išleisti šimtus milijonų eurų bereikalingai administracijai, išlaikydami net tris Parlamento pastatus, bet negalime sau leisti informuoti žmonių, mokesčių mokėtojų, kaip Sąjunga leidžia jų pinigus ir kokie jos planai.

Gerbiamieji Parlamento nariai, jei mes nors kiek gerbiame save ir kitus žmones, gali būti tik viena išeitis, be jokių machinacijų. Mes laikomės 96 taisyklės nurodymų, kurioje sakoma: „Parlamentas turi užtikrinti kuo didesnį savo veiklos skaidrumą“. «

  Johannes Voggenhuber, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, vėl ir vėl šis Parlamentas turi kovoti su labai ne kokiu Europos Tarybos požiūriu į demokratiją. Taip gali Parlamento vietų skaičius nepasikonsultavus išaugti viena vieta, tuoj po to, kai jie tiesiog pakalba apie 750 plius vieną ir mano, kad tam turi įstatymiškai pagrįstą teisę. Kad ir kaip būtų, tai verčia mane nuogąstauti, kad toks elgesys prasideda čia, Parlamente, ir kad kai kurie nariai siekia patiems pagrindiniams principams suteikti labai nereikšmingą prasmę.

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo labai paprasta. Darbo tvarkos taisyklės įpareigoja mus savo veikloje laikytis kuo didesnio skaidrumo – ne kokios nors pasenusios skaidrumo interpretacijos ir ne kokios nors pragmatiškos ar išlaidų ir įplaukų paskaičiavimais paremtos skaidrumo formos, bet didžiausio skaidrumo. Audiovizualinis pristatymas neatitinka šio apibūdinimo. Audiovizualinis pristatymas gali būti naudojamas propagandiniais tikslais arba būti greitu informacijos šaltiniu, tačiau jis nesuteikia rimtos šiuose Rūmuose pasakomų dalykų ir vykstančių diskusijų analizės. Tai net nekelia abejonių.

Daugiakalbiškumas – vienas iš pagrindinių šio Parlamento principų, o parlamentinės diskusijos yra mūsų veiklos ašis. Turėti ryšį su žmonėmis – mūsų pagrindinė pareiga. Jei nors akimirką apie tai rimtai pagalvotume, negalėtume paneigti, kad Parlamentas, pats save išskiriantis iš kitų pasaulio parlamentų daugiau nebearchyvuodamas savo diskusijų transkripcijų, taip paaukotų didelę dalį savo parlamentiško identiteto.

Kalbant apie išlaidas, būtų labai paprasta sumažinti išlaidas transkribuojant posėdžių vertimą raštu, o ne juos verčiant. Tai taip pat atspindėtų diskusijų gyvumą ir perteiktų jas taip, kaip tuo metu jos vyko ir kaip buvo suprastos.

  Bernard Wojciechowski, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, šis Parlamentas yra tarsi Babelio bokštas, Habsburgo imperijos, kuri puvo pilna pataikūnų, alegorija. Europos Sąjunga mėgina sukurti tarptautinę imperiją, paremtą vienodais įsitikinimais, su federalistais, liberalais, kosmopolitanais ir humanistinių pažiūrų pataikautojais.

Tačiau tas bokštas buvo pamišėlių idėja. Pagrindinė nesėkmė yra dėl kalbinių skirtumų, arba to, kas vadinama „daugiakalbiškumu“ Europos Sąjungoje. R. Corbetto ataskaita atrodo neleidžia Europos tautoms veiksmingai bendrauti. R. Corbetto mintis Europą parengti kaip daugiakalbį dokumentą yra tarsi Godo laukimas, reiškiantis komunikavimo stagnaciją.

Ataskaita tai būdas nukrypti nuo realios problemos. Kad galėtume bendrauti ir suprasti vieni kitus, mums reikia dialogo, o ne monologo. Todėl vienintelė priemonė tam pasiekti yra vertimas į 22 oficialiąsias kalbas. Kitaip pateksime į komunikavimo chaosą.

Tačiau kadangi mano pasisakymų vertimai į lenkų kalbą kartais neperduoda nei 50 proc. to, ką aš iš tiesų pasakiau, į ataskaitą turėtų būti įtrauktas mano 2 pakeitimas.

Raginsiu visus narius balsuoti už pakeitimus, kuriais siekiama išsaugoti vertimą į 22 kalbas ir atmesti R. Corbetto 1 pakeitimą, kuris buvo įtrauktas į balsavimo sąrašą kaip komiteto pakeitimas.

  Richard Corbett (PSE), pranešėjas – Gerb. Pirmininke, Z. Z. Podkański atrodo nori pasakyti, kad Konstitucinių reikalų komitetas veikė pažeisdamas darbo tvarkos taisykles. Darbo tvarkos taisyklės reikalauja, kad kiekviena kalba turėtų vienodas teises, ir komitetas tiesiog siūlo, kad vietoje stenogramų vertimo į visas kalbas, turėtume audiovizualinį vertimą į visas kalbas. Šiame pasiūlyme nėra jokio kalbų diskriminavimo. Tai tiesiog klausimas, ar turėsime audiovizualinius, ar rašytinius įrašus. Abiem atvejais, kalbos turi turėti vienodas teises.

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks trečiadienį, spalio 24 d.

Raštiški pareiškimai (142 taisyklė)

  Alexander Stubb (PPE-DE), raštu – Visi žinome, kad R. Corbetto ataskaita dėl darbo tvarkos taisyklių dėl stenogramų ataskaitų – opus klausimas. Ar mes norime, kad visi pasisakymai būtų išversti į visas kalbas, ar pakaks audiovizualinio įrašo visomis kalbomis, kuris būtų prieinamas iš karto internetą?

Aš nebekartosiu R. Corbetto pateiktų argumentų, kuriems pritariu. Tiesiog norėčiau pabrėžti, kad mes esame daugiakalbiškumo židinys. Klausimas kaip geriau patvirtinti šį pagrindinį Sąjungos principą.

Pasirinkimas yra ar išleisti mažiausiai 10 milijonų eurų per metus vertimams, kurių praktiškai niekas neskaito, ar tą pačią sumą išleisti svarbesniems ir skubesniems vertimams, laukiantiems savo eilės. «Nereikia nė sakyti, kad aš pasisakau už antrąjį variantą. Todėl palaikau R. Corbetto siūlymą.