Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2007 m. spalio 22 d. - Strasbūras

1. ENSesijos atnaujinimas

ENPIRMININKAUJA: H. G. PÖTTERING
Pirmininkas

(Posėdis pradėtas 17 val.)

  Pirmininkas. − Skelbiu, kad 2007 m. spalio 11 d., ketvirtadienį, atidėta Europos Parlamento sesija atnaujinama.

2. ENPirmininko pranešimas

  Pirmininkas. − Gerbiamieji Parlamento nariai, praėjusį ketvirtadienį ir penktadienį labai sėkmingai vyko Europos Sąjungos valstybių vyriausybių vadovų viršūnių susitikimas su Komisijos Pirmininku, Parlamento Pirmininku ir mūsų trimis tarpvyriausybinės konferencijos atstovais.

Nenorėdamas užbėgti už akių rytdienos diskusijų su Europos Tarybos Pirmininku José Socratesu turiniui, norėčiau pabrėžti, kad Europos Parlamento atžvilgiu, viršūnių susitikimas iš tiesų buvo labai sėkmingas, nes įsigaliojusi Sutartis, numatyta 2009 m. pradžiai, suteiks mūsų Parlementui vienodas teises beveik visose teisėkūros srityse. Europos Parlamente nenukrypome nuo Konvencijoje numatytos krypties, kurios laikėmės nepaisydami nesėkmių Prancūzijos ir Nyderlandų referendumuose, ir ši sutartis dabar virsta tikrove, nes mes suvaidinome pagrindinį vaidmenį ją kurdami. Tikimės, kad ratifikacijos procesas bus sėkmingai visose 27 Europos sąjungos šalyse.

Sutartis bus pasirašyta Lisabonoje gruodžio 13 d., o prieš tai, gruodžio 12 d., kaip sutarta su Europos Tarybos ir Komisijos pirmininkais, čia, Strasbūre vyksiančiame oficialiame posėdyje, paskelbsime Pagrindinių teisių chartiją. Tai bus reikšmingas įvykis.

Norėčiau nuoširdžiai padėkoti mūsų trims atstovams Elmarui Brokui, Enrique Barónui Crespo ir Andrew Duffui už darbą Tarpvyriausybinėje konferencijoje.

(Plojimai)

Džiaugiuosi matydamas, kad Enrique Barón Crespo yra su mumis, tačiau nematau kitų atstovų. Dėl to posėdžių protokolų tvirtinimą atidėsime.

  Daniel Cohn-Bendit (Verts/ALE) - (DE) Gerb. Pirmininke, turiu klausimą H. G. Pötteringui: ar jūs ir toliau turėsite teisę balsuoti šiame Parlamente?

  Pirmininkas. − Gerai žinau, kad Cohno-Bendito žinių troškimas yra beribis. Per visą procesą dėl to nei akimirką nebuvo kilusi abejonė. Taip pat šis klausimas nebuvo iškeltas per viršūnių susitikimo atvirą sesiją. Tačiau toks gandas buvo pasklidęs kituose sluoksniuose. Kiek galėdamas stengiausi nedelsdamas jį paneigti. Negali būti tokios situacijos, kad Europos Taryba ar kokia kita institucija galėtų atimti balsavimo teises iš Europos Parlamento Pirmininko. Čia kalbama ne apie mane asmeniškai, bet apie pačias Parlamento Pirmininko pareigybes. Aš kategoriškai prieštarausiu tokiam judėjimui. Tokios pat pozicijos laikosi ir Rūmai.

(Plojimai)

  Hannes Swoboda (PSE). - (DE) Gerb. Pirmininke, tik norėjau pasakyti savo grupės vardu, kad mes visiškai palaikome jūsų poziciją. Nereikia net sakyti, kad kiekvienas žmonių išrinktas Parlamento narys, įskaitant ir Pirmininką, turi visas balsavimo teises. Mes visiškai su tuo sutinkame.

  Pirmininkas. − Puiku! Labai džiaugiuosi, kad visiškai sutariame šiuo klausimu.

3. Praeito posėdžio protokolų patvirtinimas – žr. protokolą

4. Narystė Parlamente – žr. protokolą

5. Narystė komitetuose ir delegacijose – žr. protokolą

6. Bendru sprendimu priimtų teisė aktų pasirašymas – žr. protokolą

7. Klausimai žodžiu ir raštiški pareiškimai (pateikimas) – žr. protokolą

8. Raštiški pareiškimai (116 straipsnis) – žr. protokolą

9. ENAsignavimų pervedimai – žr. protokolą

10. Peticijos – žr. protokolą

11. Gauti dokumentai – žr. protokolą

12. Darbotvarkė

  Pirmininkas. − Buvo išdalinta galutinė darbotvarkės projekto versija, kurią remdamasi Darbo tvarkos taisyklių 130 ir 131 straipsniais, spalio 17 d., trečiadienį, sudarė Pirmininkų konferencija. Buvo atlikti šie projekto pakeitimai:

Trečiadienis:

Žaliųjų frakcija paprašė, kad diskusijos pabaigoje būtų leista numatyti pasiūlymus dėl rezoliucijos dėl tarybos ir Komisijos pareiškimų, susijusių su ES ir Rusijos viršūnių susitikimu.

  Daniel Cohn-Bendit, Verts/ALE frakcijos vardu.– (DE) Gerb. Pirmininke, apie tai kalbėjome per Pirmininkų Konferenciją ir sakėme, kad būtų absurdiška, jei Parlamentas diskutuotų klausimais, susijusiais su ES ir Rusijos viršūnių susitikimu, V. Putino kelione į Iraną ir čia vykstančiais realiais ginčais, ir nepriimtų rezoliucijos, kurioje būtų išdėstyta Parlamento pozicija. Kas mes esame? Visada norime turėti bendro sprendimo galią, o dabar, kai galime priimti sprendimą, pasirenkame to nedaryti.

Esame už rezoliuciją prieš ES ir Rusijos viršūnių susitikimą, ir jei prireiks, už dar vieną rezoliuciją po susitikimo. Parlamento pareiga – apklausti Komisiją ir suformuluoti politines gaires, o ne tiesiog diskutuoti.

  Graham Watson, ALDE frakcijos vardu – Gerb. Pirmininke, iš tiesų praeityje sprendžiant itin svarbius klausimus, kaip kad ES ir Rusijos viršūnių susitikimas, šiuose Rūmuose buvo taikoma tokia praktika – vyksta diskusijos, o po jų priimama rezoliucija. Reikia daug ką pasakyti ir tiems, kurie atstovaus Sąjungai šiame susitikime, Parlamentas turi perduoti daug informacijos. Mes turime perduoti aiškią Rūmų nuomonę, atspindinčią žinią rusams ir tiems žmonėms, kurie atstovaus mums susitikime. Todėl mano atstovaujama frakcija rems šį žingsnį.

(Plojimai)

  Richard Corbett, PSE frakcijos vardu – Gerb. Pirmininke, jei niekas nepasisako prieš, pasisakysiu aš.

Tie, kurie pabrėžia šią rezoliuciją, atrodo, mano, kad šiuose Rūmuose vykstančios diskusijos svarbios tik tada, kai joms pasibaigus priimame rezoliuciją. Iš tiesų jie nuvertina pačias diskusijas, nes visi užuot diskutavę būdami Rūmuose, išėję aptarinėja rezoliucijos tekstą. Tos temos, kurias šie ir kiti žmonės norėtų pabrėžti šiame susitikime, gali būti aiškiai ir protingai suformuluotos čia, Rūmuose, vykstant karštoms diskusijoms, užuot išėjus iš Rūmų visą naktį dirbus pasirengimo komitete, kad turėtume ką įrašyti į didžiulę knygą, kurią pildome pasibaigus kiekvienai dalinei sesijai, prirašydami begalę rezoliucijų puslapių.

Atėjo laikas, kai pakeitėme savo prioritetus ir iš naujo įvertinome pačiuose Rūmuose vykstančias diskusijas. Prašau narių aktyviai diskutuoti Parlamente.

(Parlamentas priėmė pasiūlymą.)

  Herbert Bösch (PSE). - (DE) Gerb. Pirmininke, nesu užsirašęs pasisakyti daugeliu tvarkos klausimu, tačiau apie tai diskutuojame kiekvieną pirmadienį po pietų. Man pasidarė įdomu, kodėl dar kartą diskutuojame politinės svarbos klausimais ketvirtadieniais po pietų. Galbūt tą patį klausimą galėtų dar kartą aptarti tie Parlamento nariai, kuriems tai priklauso, nes kiekvieną kartą mes diskutuojame vis apie tą patį, pvz., ar koks nors kažkur vykstantis posėdis, kuriame dalyvauja kai kurie žmonės ar panašiai, turėtų ar neturėtų būti įtrauktas į darbotvarkę. Labai sveikinčiau, jei tokio pobūdžio klausimas būtų įtrauktas į vieną iš Rūmų darbotvarkių.

  Pirmininkas. − H. Boschai, visi jūs, visi Rūmų nariai yra „tie nariai, kuriems tai priklauso“. Kaip pastebėjote, tie kurie kartais save tokiais laiko, vėliau, per plenarinę sesiją, balsuoja balsų dauguma. Tiesiog tokia yra mūsų demokratija. Ačiū už komentarus.

Ketvirtadienis:

Kalbant apie diskusijas dėl žmogaus teisių pažeidimo atvejų, EPP-ED frakcija paskatino, kad tema pavadinta „Uzbekistanas“ būtų pervadinta į „Pakistanas“.

  Charles Tannock, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, kalbėsiu savo frakcijos vardu. Kaip sužinosite, prieš keletą dienų buvo įvykdytas milžiniškas savižudžio išpuolis prieš į šalį grįžusią Benazir Bhutto. Per sprogimą žuvo daugiau nei šimtas civilių gyventojų. Neseniai Pakistano vyriausybė iš šalies prievarta išsiuntė kitą grįžusį civilį politiką Nawazą Sharifą. Tai įvyko strategiškai labai svarbioje Pietų Azijos valstybėje ir turi būti skubiai aptarti šiame Parlamente.

Negirdėjau apie jokius nesenus pokyčius Uzbekistano situacijoje, išskyrus tai, kad Taryba svarsto, ar panaikinti draudimą išduoti vizas Uzbekistano pareigūnams. Tai šiek tiek primena tai, kas vyksta Pakistane, todėl skatinčiau šiuos Rūmus pritarti poreikiui ketvirtadienį aptarti situaciją šioje šalyje.

  Hannes Swoboda, PSE frakcijos vardu – (DE) Gerb. Pirmininke, visada labai sunku nuspręsti dėl už ir prieš. Mes buvome už šį pasiūlymą ir galėtume po juo pasirašyti, jei EPP-ED frakcija bei kitos frakcijos pasižadėtų, kad Uzbekistanas tikrai bus įtrauktas į darbotvarkę ir aptartas artimiausia proga. Kitaip sakant, darbotvarkės pakeitimas neturėtų reikšti, kad bus užmirštas Uzbekistanas bei jame vykstantys postūmiai. Esant tokiam pasižadėjimui, mes galėtume pritarti pasiūlymui.

  Pirmininkas. − Tai iš tiesų puikus kompromisas.

  Daniel Cohn-Bendit, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, be jokios abejonės, Pakistano klausimas labai svarbus. Tačiau labai svarbu jį aptarti kaip ketvirtadienio popietės diskusijų dėl žmogaus teisių pažeidimo punktą. Diskusijos dėl Pakistano aišku nėra vien tik žmogaus teisių pažeidimo nagrinėjimo klausimas, bet ir reali galimybė aptarti ES užsienio politikos aspektus visame regione.

Manau, kad geriausia būtų įtraukti Pakistaną į mūsų kitą darbotvarkę kaip deramą diskusiją su Taryba ir Komisija, nes, mano nuomone, tai yra tai, ko mums labiausiai reikia. Uzbekistano tema skubesnė, nes Taryba šiandien ketina panaikinti tam tikras sankcijas. Esant dabartinei situacijai, manau, kad turėtume laikytis pozicijos, jog tai, kad vyksta Uzbekistane – žmogaus teisių klausimas, nurodantis, kad sankcijos neturi būti panaikintos. Tai gali būti greitai nuspręsta ketvirtadienį po pietų. Pakistano klausimas – labai sudėtingas svarbus užsienio politikos klausimas, kuris turi būti įtrauktas į mūsų kitą darbotvarkę.

(Parlamentas priėmė pasiūlymą.)

(Taigi buvo priimta klausimų tvarka)⁽¹⁾

(1) Dėl kitų tvarkos pakeitimų, žr. protokolą .

13. Minutės trukmės pasisakymai politinės svarbos klausimais

  Pirmininkas. − Kita punktas – minutės trukmės pasisakymai politinės svarbos klausimais.

  Rumiana Jeleva (PPE-DE) - (BG) Apleisti Bulgarijos vaikai, per BBC 4 kanalą rodytas dokumentinis filmas, vaizduojantis Mogilno kaimo fizinę ir protinę negalią turinčių vaikų socialinės globos namų globotinių gyvenimo sąlygas ir priežiūrą, sukėlė audringą atsaką Bulgarijos ir tarptautinėje bendruomenėje. Tai verčia mane pasakyti, kokių priemonių buvo imtasi.

Pirma, nusiuntėme paklausimą Darbo ir socialinės politikos ministrui bei valstybės Vaiko apsaugos tarnybos vadovui. Paprašėme, kad šie namai būtų uždaryti ir būtų paspartintas vaikų paėmimo iš institucijos procesas. Ministras atsiuntė atsakymą į mūsų paklausimą.

Antra, kreipėmės į tarptautines nevyriausybines organizacijas, teikiančias socialines paslaugas žmonėms su negalia. Tarp jų yra Betel – didžiausia labdaros organizacija Europoje, turinti 150 m. patirtį teikiant paramą žmonėms su protine negalia. Organizacijos ekspertai įvykdė mano prašymą kartu apsilankyti Mogilino namuose ir ieškoti specifinės išeities iš šių problemų.

Už būtinų materialinių ir techninių priemonių suteikimą tokiems namams bei už paramą vaikams pirmiausia atsako vyriausybė. Tačiau mums reikia, kad pasikeistų socialinių paslaugų vaikams, turintiems protinę negalią koncepcija bei visuomenės ir institucijų požiūris į juos. Tokių vaikų izoliavimas sunkiai prieinamuose kaimuose bei mažuose miesteliuose – seniai Europoje nebetaikoma praktika. Problemos bus išspręstos ne slepiant tiesą, bet tada, kai visi sutelksime pastangas.

  Luis Yañez-Barnuevo García (PSE). - (ES) Gerb. Pirmininke, šis Parlamentas yra tarptautiniu mastu pripažintas kaip laisvės ir žmogaus teisių institucija, gerbianti tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų sistemą.

Dėl to daugelis iš mūsų norėtų išgirsti paties Parlamento ir Pirmininko vertinimą dėl protesto, kurį sukėlė 2003 m. viešai nutrauktas prieš pat įsiveržimą į Iraką Crawford Ranch’e vykęs pokalbis tarp prezidento Busho ir prezidento Aznaro.

Šio pokalbio aspektai yra labai svarbūs, nes pokalbis parodė absoliučią nepagarbą Jungtinėms Tautoms, panieką tarpatlantiniams santykiams ir tarptautinės teisės nesilaikymą.

Mes visi turime įtarimą, kad šiuo aspektu, kažkas buvo atsitikę, tačiau niekada tai nebuvo taip akivaizdu; taip akivaizdu, jog Parlamentas privalo bent jau laikytis pozicijos, jog toks gėdingas dalykas niekada nebegali pasikartoti.

  Eugenijus Gentvilas (ALDE) – (LT) Man kelia nerimą, kad Europos politikų kalbos apie energijos taupymą, klimato šiltėjimą ir panašius dalykus daugelyje Europos valstybių narių priimamos abejingai. Taip pat dėmesio toms problemoms neskiria regionai, provincijos, kiti administraciniai vienetai. Dabar mes dažnai plika akimi matome, kaip netaupoma elektros energija, kaip negalvojama apie klimato šiltėjimo padarinius. Pvz., beveik kiekvieną kartą važiuojant greitkeliu iš Briuselio į Liuksemburgą, aš dešimtis kilometrų matau degančias lempas ir niekas – nei Valonija, nei Belgija, nei provincijos – neprisiima dėl to atsakomybės.

Kita vertus, ir pačiame Europos Parlamente dažnai mūsų žodžiai skiriasi nuo darbų. Aš niekaip negaliu suprasti, kodėl kiekvieną Strasbūro sesiją kiekvienam deputatui yra išdalijama po 200–300 puslapių stenogramų ir protokolų. Manau, reikia apsiriboti jų spausdinimu internete ir nutraukti jų spausdinimą popieriniu pavidalu.

  Bogusław Rogalski (UEN). - (PL) Gerb. Pirmininke, spalio 10 d. Grodno mieste vėl buvo sulaikyti du Lenkijos asociacijos Baltarusijoje aktyvistai Angelika Borys ir Igor Bancer. Jie buvo apkaltinti chuliganizmu. I. Banceriui buvo skirta dešimt dienų kalėjimo, o A. Borysui skirta beveik penkiolikos vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių Baltarusijoje dydžio bauda. Gerai žinoma, kad tikroji jų suėmimo priežastis buvo suplanuota opozicijos demonstracija prieš autoritarinį Alexandero Lukashenkos režimą. Baltarusijos valdžia dar kartą įrodė, kad šioje šalyje nebus toleruojama organizacijų laisvė ir nepriklausomybė. Baimė, suėmimai be jokios priežasties ir Vakarų šalių šmeižimas – metodai, kuriuos Lukashenka jau seniai naudoja savo tironiškai tvarkai palaikyti.

Gerb. Pirmininke, negalime leisti, kad Europos Sąjungos pašonėje vyktų tokio masto asmeninio orumo ir laisvės žmogaus teisių pažeidimai. Europa negali būti demokratinė, jei Baltarusija nebus laisva šalis. Skirkime daugiau lėšų Baltarusijai, padėdami Baltarusijos visuomenei ištrūkti iš tironijos ir diktatūros. Pareikalaukime, kad būtų gerbiamos etninių mažumų teisės, kad liautųsi suėmimai be teisėtos priežasties ir kad būtų paleisti politiniai kaliniai. Tai – vienintelis būdas pakeisti vienintelę tironiją ir diktatūrą Europoje.

  Carl Schlyter (Verts/ALE). - (SV) Ačiū, Gerb. Pirmininke. Norėčiau kalbėti apie Turkijos Parlamento sprendimą leisti Turkijos kariuomenei įeiti į vienintelį, palyginti ramų Irako regioną. Šiuo metu, atrodo, būtų gera mintis įtraukti šiuos įvykius į mūsų ketvirtadienio diskusiją apie bendrą ataskaitą. Tikiuosi, visi galės būti įtraukti į šį procesą ir numatyti pakeitimus, nes yra didelė grėsmė taikai regione. Tai pabrėžia kariuomenės daromo spaudimo ir primetamų sprendimų problemą. Dabar turime užtikrinti, kad atsilaikytų vyriausybė, kad nebūtų kariuomenės, ir kad niekas nebūtų provokuojamas vykti į Iraką su karinėmis pajėgomis. Jei jie ir turi kažko per daug, tai kariuomenės. O labiausiai trūksta normalių diskusijų tarp žmonių. Tai ir privalome remti. Ačiū.

  Willy Meyer Pleite (GUE/NGL). - (ES) Gerb. Pirmininke, dėl nuolat pasikartojančių Maroko karalystės žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su okupuotomis Vakarų Sacharos teritorijomis, Europos Sąjungai beveik buvo nutrauktas naujienų ir veiklos tiekimas.

Jie gerai mus ištreniravo. Be to, Parlamentas nusipelnė Maroko karalystės paaiškinimo dėl delegacijos, kuri negalėjo apsilankyti okupuotoje teritorijoje.

Prie jau turimos informacijos reiktų dar pridėti du dalykus. Pirma – Marokas atsisakė Žmogaus teisių asociacijai CODESA leisti surengti kongresą okupuotose teritorijose; ir antra – Jungtinės tautos vis dar nepaskelbė Žmogaus teisių komisaro, kuris lankėsi okupuotose teritorijose, kad surinktų visą informaciją apie situaciją ten, ataskaitos. Iki šiol ataskaita nėra paskelbta.

Raginu Europos institucijas – šį Parlamentą, Europos Komisiją ir Tarybą baigti tokią situaciją.

  Gerard Batten (IND/DEM). - Gerb. Pirmininke, šiandien Gordon Brown išsakė mintį, kad dar mažiausiai dešimt metų nebus poreikio naujai ES sutarčiai. Jis gerai žino, kad kitos sutarties niekad ir nereikės. Pasiūlyta Reformų sutartis – pati save keičianti sutartis. Kiek nedaug suverenios valdžios gali būti perduota ES Europos vadovų tarybos nesikreipiant į Parlamantą, nuspręs tik patys žmonės.

Reformų sutartyje oficialiai nurodomas ES teisės aktų teisinis pranašumas prieš šalių įstatymus. Jei Didžiosios Britanijos Parlamento rūmai pripažins Reformų sutarties nuostatas viršesnes ir jas taikys Anglijos ir Škotijos įstatymų sąskaitą, pagal veikiančius išdavystės įstatymus tai bus traktuojama kaip išdavystė. Taigi kiekvienas Bendruomenių rūmų ar Lordų rūmų narys, balsuojantis už Reformų sutarties ratifikavimą, vaizdžiai tariant, yra valstybės išdavikas.

(Juokas)

Jei netikit manimi, atsiverskit išdavystės įstatymus.

  Pirmininkas. − Turėtume atsargiai naudoti tokius terminus, gerb. G. Battenai.

  Manolis Mavrommatis (PPE-DE). - (EL) Gerb. Pirmininke, Gerbiamieji Parlamento nariai, likus metams iki Beijing Olimpinių žaidynių, visuomenei buvo pateikiama daug nerimą keliančių pranešimų. Šį kartą tai ne žmogaus teisių ar aplinkos taršos atvejis, o Organizacinio komiteto ir Kinijos Liaudies Respublikos sprendimas Olimpinių žaidynių dalyviams uždrausti bet kokias religines apeigas. Pažeidžiant susitarimus, pasirašytus tarp Kinijos valdžios ir Tarptautinio olimpinio komiteto, kurių turi būti laikomasi nuo Olimpinių žaidynių pradžios, bus uždrausti visi religiniai simboliai, tokie kaip kad Biblija, Naujasis ir Senasis testamentai, maldos vietos ir netgi grandinėlė su kryželiu ant vyrų ar moterų atletų kaklų.

Mane, kaip krikščionį, tai labai liūdina. Tikiuosi, kad tarptautinė bendrija ir ES užkirs kelią 2008 m. Olimpinių žaidynių Organizaciniam komitetui taikyti tokias precedento neturinčias priemones.

(Plojimai)

  Catherine Trautmann (PSE). – (FR) Gerb. Pirmininke, kolegos, spalio 3 d. Michelin grupė paskelbė nutraukianti padangų gamybą Toul fabrike. Iki 2009 d. bus prarasta daugiau nei 800 darbo vietų, nors nei bendrovės pramonės veikla, nei jos finansiniai rezultatai nerodo jokios krizės, dėl kurios reiktų imtis tokių priemonių. Akcininkai, pranešę apie restruktūrizaciją, pelningai išparduoda paprastąsias akcijas, o dėl susiklosčiusios situacijos turės nukentėti tik paprasti žmonės. Norėčiau priešais Rūmus pakabinti užrašą, kaip smarkiai gerbiu profesinių sajungų atstovus ir darbininkus, kurie, nepaisant labai niūrių perspektyvų, nuo pat pradžių parodė milžinišką atsakomybės jausmą. Dabar kalbame ne apie tai, kaip rasti žmogišką būdą, kaip uždarytį gamyklą; kalbame apie tai, kaip rasti būdą išlaikyti darbo vietas tokiose srityse kaip ši, kurios gali suduoti itin skaudų smūgį. Toul fabriko darbo jėga tikisi, kad ES sukurs apsaugos ir organizavimo sistemas, pajėgsiančias apsaugoti darbuotojų socialines teises, padėdamos žmonėms vėl gauti darbo ir skirsiančias lėšų teisingai panaudojamoms kompensacijoms, iš naujo pradedant pramonės projektus. Jiems reikia lankstaus saugumo, kurį mes, Europos socialistai, skatinome. Tačiau taip pat labai svarbu skatinti pramonės konkurencingumo taikymą ir išnaudoti integruotos pramonės politikos, visų šių sričių, kurios Europoje šiuo metu restruktūrizuojamos, labui, skatinimo būdus.

  Toomas Savi (ALDE). - Gerb. Pirmininke, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į blogėjančią situaciją Irako ir Turkijos pasienyje. Sekmadienį ryte kurdų surengtoje pasaloje buvo nužudyta 12 turkų karių ir 32 kurdai. Kaip jau žinome, Turkijos parlamentas patvirtino leidimą kariams veržtis į kurdų gyvenamąsias vietas šiaurės Irake. Taip pat Turkijos Ministras Pirmininkas Tayyip Erdogan pasakė, kad jo vyriausybė pasirengusi duoti įsakymą kariuomenei pulti Kurdistano darbininkų partijos bazes Irako šiaurėje. Taigi yra didelė tikimybė, kad tai pereis į rimtą karinį konfliktą Irako šiaurėje.

Kadangi Turkija yra oficiali ES šalis kandidatė, ar ne laikas mums imtis veiksmų mėginant sustabdyti karinį konfliktą tarp kurdų kovotojų ir besiveržiančių Turkijos būrių? Priešingu atveju, situacija šiame pažeidžiamame regione gali tapti tikrai nestabili ir atnešti bauginančių ir nenuspėjamų padarinių.

  Ewa Tomaszewska (UEN). - (PL) Gerb. Pirmininke, praėjusią savaitę Europos Parlamente viešėjo grupė žmonių, sergančių daugine skleroze. Vyko paroda, koncertas ir konferencija, skirti nuo šios sunkios ligos kenčiantiems žmonėms. Tikėjomės sulaukti paramos jų sunkumams iš Parlamento, tačiau Briuselyje jie buvo sutikti su didžiule diskriminacija.

Asociacijos pirmininkė, kurios rega ir klausa yra labai silpnos, sėdi invalido vežimėlyje ir turi jai padedantį šunį. Oro linijos Wizzair atsisakė leisti šunį į lėktuvą, nepaisant to, kad jų įstatuose skelbiama, jog įmanoma gabentis šunis, priklausančius akliems ir kurtiems žmonėms, o internetu pirktame biliete buvo įtrauktas ir šuo. Tik po valandą trukusių diskusijų galiausia buvo nuspręsta situaciją laikyti išskirtine ir keleivė su šunimi buvo įleista į lėktuvą. Ši situacija, be jokios abejonės, turėjo neigiamą poveikį jos sveikatai.

  Petya Stavreva (PPE-DE) - (BG) Mano šalyje Bulgarijoje po įstojimo į Europos Sąjungą pirmą kartą vyks vietos rinkimai. Todėl jie yra kitokie nei anksčiau ir pilni lūkesčių, kylančių iš naujų europietiškų realijų. Į vietos valdžios institucijas turi būti išrinkti gabūs ir aktyvūs žmonės, gebantys tinkamai dirbti su ES fondais. Būdama pilnateise ES nare, Bulgarija gali per 2007–2013 m. įsisavinti beveik septynis milijardus eurų. Tačiau daug svarbiau tai, kad šios lėšos pasiektų tuos žmones, kuriems jų labiausiai reikia, o ne nutekėtų į bendrovių ir politinių partijų kišenes. Kadangi Europa sudaryta iš regionų, o decentralizacija yra negrįžtamas procesas, didėja vietos valdžios institucijose dirbančių žmonių vaidmuo.

Bulgarija ne kartą buvo teisėtai kritikuojama dėl jos nepakankamų administracinių pajėgumų ir institucijų darbo trūkumų. Gavę savo Europos partnerių pasitikėjimą ir tapę didelės Europos šeimos dalimi, turime žengti kitą svarbų žingsnį, t. y. išrinkti tokius merus ir savivaldybių narius, kurie pajėgtų dirbti ne tik regioniniu ir šalies lygiu, bet ir Europos lygiu. Būdama Bulgarijos atstovė Europos Parlamente, manau, jog labai svarbu, kad į vietos valdžios institucijas būtų išrinkti aukštos kvalifikacijos ir kompetentingi žmonės. Įžengdami į bendrus Europos namus, turime patys stengtis užimti pelnytą vietą, o ne gauti ją kaip dovaną.

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE). - (HU) Gerb. Pirmininke, rytoj Vengrija švęs 1956 m. Vengrijos Revoliucijos ir kovos už nepriklausomybę dieną. Keletas pastarųjų metų ir vykusios diskusijos dėl hitlerizmo ir stalinizmo pobūdžio bei jų padarytos žalos parodė, kad palankesnėmis sąlygomis gyvenusios vakarinės Europos dalies istorija labai skiriasi nuo naujai įstojusių centrinės Europos valstybių narių istorijos.

Todėl gegužės 9 d. mums turi kitokią reikšmę. Mums tai ne tik išsivadavimo diena, bet ir okupacijos pradžia. Trys pagrindiniai Europos įvykiai, pasipriešinimo Sovietų Sąjungai bei sovietinei komunistinei diktatūrai veiksmai – 56-ųjų Vengrijos revoliucija, 68-ųjų Prahos pavasaris ir Lenkijos solidarumo (Solidarność) judėjimas, vis dėlto tapo mūsų bendros Europos istorijos dalimi. 1956 m. išsiskiria tuo, kad joks kitas maištas nesuvienijo žmonių pakelti ginklus prieš didžiausią pasaulyje Sovietų armiją, ir nėra buvę, kad šalis paskelbtų savo neutralitetą.

Visi siekiai, dėl kurių kovojo 1956 m. didvyriai – demokratija, teisė ir laisvė – buvo įgyvendinti pasikeitus režimui. Jei vengrai ir gali kuo nors didžiuotis 20 amžiuje, tai 1956 m. Revoliucija ir mūsų atliktu vaidmeniu Vokietijos suvienijime. Visiems ačiū už dėmesį.

  Horia-Victor Toma (ALDE). - (RO) Cianidas naudojamas viename iš šiuo metu naudojamų aukso ir sidabro gavybos būdų. Norėčiau pabrėžti, kad tokio kasybos proceso padariniai gali būti negrįžtamas ekosistemos sunaikinimas ir rimta žala žmogaus organizmui, nes cianidas – viena iš medžiagų, išliekanti nepakitusi požeminiuose vandenyse – pagrindiniame geriamojo vandens šaltinyje. Vykstant pasauliniam atšilimui, cianidas lemia temperatūros ir kritulių pokyčius, sukeliančius potvynius ir nuošliaužas. 2000 m. Rumunijoje, Baia Mare, įvykęs nelaimingas atsitikimas, kai išsiliejus atliekoms cianidu bei sunkiaisiais metalais buvo užteršta maždaug 100 000 m3 vandens, buvo didžiausia katastrofa Rytų Europoje po Černobylio. Dėl to įvyko kasybos įstatymo reforma Rumunijoje. Parlamentas įvedė pakeitimą, draudžiantį kasyboje naudoti cianidą.

Gerb. Pirmininke, norėčiau, kad Rumunijos pavyzdžiu pasektų ir kitos Europos sąjungos šalys, ir galiausia cianido uždraudimas taptų taisykle Europoje.

  Richard James Ashworth (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, šį ketvirtadienį Rūmuose vyks balsavimas dėl 2008 m. biudžeto. Turint galvoje tai, kad kitą mėnesį Audito rūmai pateiks atgalinę ataskaitą, noriu atkreipti jūsų dėmesį į 2005 m. trijų institucijų pasirašytą tarpinstitucinį susitarimą. Pagal šio susitarimo 44 straipsnį visos valstybės narės įsipareigoja pateikti patvirtinimą dėl ES lėšas apimančių finansinių sandorių. Man žinoma, kad pagal dabartinę programą, Komisija iš valstybių narių negaus atitinkamos informacijos iki 2008 m. vasario 15 d. Tik taip galima nustatyti bendrus buhalterijos ir vidaus kontrolės standartus. Tai reiškia, kad Audito rūmai reikalaujamos informacijos gali negauti dar dvejus metus. Tai nepriimtina. Tai ne tik prieštarauja tarpinstitucinio susitarimo dvasiai. Tinkamai neužbaigus audito ataskaitos bus rimtai pakenkta šių Rūmų patikimumui. Raginu jus, gerb. Pirmininke, naudojantis kiekviena pasitaikiusia proga raginti valstybes nares ateityje kuo skubiau spręsti šį klausimą.

  Pierre Pribetich (PSE) . – (FR) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, Jungtinės Tautos ateinančio gruodžio 10 d. nurodė kaip galutinį terminą būsimam Kosovo statusui apibrėžti. Tačiau osovo valdžiai grasinant vienašališkai paskelbti nepriklausomybę, Serbija ginčijasi dėl plačios autonomijos sistemos ir Rusijos vetuojamo JT specialiojo pasiuntinio pasiūlymo dėl prižiūrimos nepriklausomybės, situacija kritinė. Noriu pabrėžti pagrindinį Europos sajungos vaidmenį, kurį ji turi atlikti sprendžiant šią krizę.

Mūsų bendras noras yra, kad Sąjunga turėtų aukštą atstovą bendros užsienio ir saugumo politikos srityje. Tačiau ar šis paskyrimas bus patikimas, jei nepajėgiame atlikti savo vaidmens randant išeitį iš Kosovo situacijos, kuri vis dar oficialiai priskiriama užsienio reikalams, nors iš tiesų tai – Sajungos vidaus reikalas? Todėl ES turi parodyti kryptį ir turėti aiškią viziją, apimančią kompromisą tarp Serbijos ir Kosovo prašymų, kad atlikus padalinimą, nebūtų atidaryta Pandoros skrynia. Taip pat reikia kalbėti apie Kosovo ateitį ir padaryti taip, kad jo balsas būtų girdimas tautų chore.

  László Surján (PPE-DE). - (SV) Gerb. Pirmininke, dėkoju už galimybę pasisakyti. Šį mėnesį, Santjago mieste, Europos Parlamento delegacija Čilėje susitiko ne tik su Čilės Parlamento nariais, bet ir su aplinkos apsaugos organizacijomis. Jų nuomone, Čilėje įsikūrusių Europos Sajungos bendrovių elgesys labai nutolęs nuo principų, kurių laikomasi Europoje. Teisinė ir etinė pozicijos šiuo klausimu aiškios, tačiau, deja, abi jos yra visiškai priešingos. Tai, ką daro tokios bendrovės, teisiniu požiūriu gali būti sąžininga, tačiau etiniu požiūriu – žalinga. Dažnai aplinkos apsaugos įstatymų nebuvimas Europos kapitalą nuvilioja į užsienį. Tokie dalykai daugeliu požiūrių mums nenaudingi. Todėl už aplinkai daromą žalą turime bausti ne tik Europos Sąjungos viduje, bet ir už jos ribų. Tai inicijuoti turi Europos sąjunga, nes neprisiimant atsakomybės už būsimą kartą pasauliniu mastu, daroma materiali ir nemateriali žala Europos piliečiams.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Leiskite pagirti penktąjį Europos regionų ir miestų savaitės renginį, vykusį Briuselyje nuo 2007 m. spalio 8 iki 11 d. Šis renginys leido pasirodyti visos Europos Sąjungos regionams bei miestams. Jie pasikeitė praktine patirtimi ir gavo žinių apie naujoviškas iniciatyvas regioninės plėtros srityje.

Mes, Europos Parlamento nariai, vykstant įdomiems renginiams, taip pat galėjome susitikti su regionų politikais. Norėčiau padėkoti Regionų komitetui, Europos Komisijos Regioninė politikos generaliniam direktoratui ir Europos Parlamento Regioninės plėtros komitetui už šio renginio organizavimą. Noriu padėkoti Pirmininkui, Hansui-Gertui Pötteringui, už jo kalbą, suteikusią renginiui garbės. Tik dinamiški Europos regionai, su drąsiais ir entuziastingais regionų politikais bei gerai parengtais projektais, skirtais naujovėmis ir naujoms darbo vietoms kurti bei regionų grupėms sujungti, galės susidoroti su globalizuoto pasaulio iššūkiais.

  Marianne Mikko (PSE). - (ET) Penktadienį vyks antras šiais metais Europos sąjungos ir Rusijos viršūnių susitikimas. Taip dažnai mes nesusitinkame su jokia kita šalimi, tačiau problema vis dar egzistuoja.

Penktadienio viršūnių susitikimas nėra V. Putino atsisveikinimo vizitas – ateityje jis ir toliau laikys Rusijos vadžias. Užuot jį liaupsinę, turėtume diskutuoti, kaip įgyvendinti strateginę partnerystę tarp Rusijos ir Europos Sąjungos.

Dėl Europos saugumo labai svarbu pradėti bendradarbiauti sprendžiant krizę, dėl to buvo sutarta 2003 m. lapkričio mėn., ypač užšaldytų konfliktų atžvilgiu.

Portugalijoje Rusijos reikėtų paprašyti Rusijos, kad ši, kaip ir dera tikram partneriui, tinkamai elgtųsi su Padnestrės separatistais, Europos Sąjungos laikomais personae non gratae, Padnestrės elitui uždrausdama kirsti Rusijos sienas. Šiuo metu Europos kaimynystėje nestabilumą sėjanti gauja gali laisvai judėti po Rusijos oro uostus.

Žengti tokį žingsnį Rusijai nebūtų sudėtinga, taip pat tai būtų ženklas, kad Rusija klausysis Europos, ir kad mes iš tiesų esame partneriai.

  Marios Matsakis (ALDE). - Gerb. Pirmininke, po praeitą savaitę vykusio suvienijančio Lisabonos viršūnių susitikimo, liūdna prisiminti, kad Europoje vis dar yra miestas, kaip Berlynas padalintas į dvi dalis, Nikosija. Nuo 1963 m., vadinamoji Žalioji linija padalino miestą ir jo žmones į graikiškąjį ir turkiškąjį Kipro sektorius. Ši linija iš vienos pusės akylai saugoma Turkijos, o iš kitos – Kipro Respublikos kariuomenės būrių. Šis suskirstymas absurdiškiausias Ledros gatvėje – judrioje prekybos gatvėje Nikosijos centre – kuri yra padalinta per pusę gatvę juosiančia stikline siena, skiriančia Kipro graikiškosios ir turkiškosios dalių gyventojus.

Gerb. Pirmininke, labai prašau jūsų pateikti skubų asmeninį prašymą Turkijos bei Kipro vyriausybėms žengti istorinį žingsnį, be jokių komplikuojančių prielaidų ir pigių politinių atsikalbinėjimų, ir atidaryti Ledros gatvę bei leisti graikiškosios ir turkiškosios Kipro dalies gyventojams laisvai judėti savo sostinėje. Tegu Ledros gatvės atidarymas Nikosijos mieste tampa dar vienu taikos ir vienybės simboliu Europos žmonėms bei Kipro problemos sprendimo katalizatoriumi.

  Georgios Papastamkos (PPE-DE). - (EL) Gerb. Pirmininke, ES internetiniame tinklalapyje paskelbta, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), bendradarbiaudama su Austrijos valdžios institucijomis, nutraukė nelegalaus kiniškų drabužių bei avalynės importavimo ciklą. Europos biudžetui padaryta žala siekia 200 mln. eurų. Atsižvelgdamas į šį įvykį, kuris nėra pavienis, o apimantis visą Europą, raginu jus, gerbiamieji Parlamento nariai, pateikti peticiją Komisijai. Po šių metų turi būti sugriežtinti muitinės patikrinimai ir importo apribojimai. Komercinės apsaugos priemonės avalynės importui turi tapti efektyvesnės.

  Karin Scheele (PSE). - (DE) Gerb. Pirmininke, man labai malonu, kad su mumis čia yra Komisaras Stavros Dimas. Šia proga norėčiau pagirti Komisarą už jo praėjusią savaitę atliktus veiksmus dėl nelegalios pavasarinės paukščių medžioklės Maltoje. Šiam klausimui mes daug dėmesio skyrėme ne tik Rūmuose, bet ir Peticijų komitete. Paskutinis įspėjimas Maltos valdžioms institucijoms, mano nuomone, svarbus žingsnis. Tikiuosi, kad kitą pavasarį išvysime šios vertingos ir teisingos politinės priemonės vaisius, ir kad Europos įstatymai bus įgyvendinami praktiškai sustiprinto pavasarinės medžioklės draudimo forma.

  Ryszard Czarnecki (UEN). - (PL) Gerb. Pirmininke, praėjusiaisiais metais 25 Europos sąjungos šalys pasirašė bendrą stabilizavimo ir asociacijos sutartį tarp Albanijos ir Europos Sąjungos. Šiandien, praėjus 16 mėnesių po sutarties pasirašymo, tik 10 šalių yra ratifikavusios dokumentą. Iš tų dešimties šalių, šešios yra naujosios ES valstybės narės: Lenkija, Vengrija, Slovakija, Slovėnija, Lietuva ir Latvija bei keturios iš senosios ES: Ispanija, Airija, Švedija ir Liuksemburgas. Todėl norėčiau paraginti likusias 17 ES šalių kiek įmanoma greičiau ratifikuoti šią sutartį, jeigu nenorime, kad Europos solidarumo sąvoka pasirodytų esanti banalybė ar tuščias šūkis.

  Milan Gaľa (PPE-DE). - (SK) Italijos valdžios institucijos per Europos išankstinio įspėjimo ir atsako sistemą informavo Europos Sąjungos valstybes nares apie chikungunya viruso platinamą tropinės karštinės protrūkį Emilia-Romagnos regione. Buvo pranešta apie 197 tropinio viruso atvejų. Laboratorijos testai patvirtino, kad 14 proc. sergančiųjų užsikrėtė virusu ir vienas žmogus mirė.

Nors panikuoti priežasčių nėra, Europos Komisija privalo dar kartą imtis veiksmų ruošdamasi galimai didelei epidemijai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, stebintis užkrečiamas ligas, pažymi, kad tinkamos klimato sąlygos leidžia virusui plisti, ypač Viduržemio jūros regione. Taip pat yra didelė rizika, kad virusas pateks ir į kitas Europos šalis. Infekuoti asmenys gali pradėti naujus ligos platinimo ciklus kituose Sąjungos regionuose.

  Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL). - (EL) Gerb. Pirmininke, praėjusią savaitę nužudytojo žurnalisto Hranto Drinko sūnus Arat Drink, Turkijos teismo buvo nuteistas už savo straipsnius apie genocidą Armėnijoje. Laikraščio „Agos“ redaktorius buvo apkaltintas pagal Turkijos Baudžiamojo kodekso 301 straipsnį. Pagal šį straipsnį buvo nuteistas jo tėvas. Hrantui Dinkui buvo skirta bausmė – vieni metai kalėjimo lygtinai. Todėl kyla klausimas, ką Europos Komisija daro, kad paskatintų Turkiją panaikinti šį baudžiamojo kodekso straipsnį.

Be to, gerbiamieji Parlamento nariai, matant nesiliaujantį Turkijos nesutaikomumą, kiek dar laiko Turkijai reikės, kad ji galiausia suprastų, jog turi europinių įsipareigojimų ir todėl turi elgtis kaip demokratinė valstybė?

  György Schöpflin (PPE-DE) - Gerb. Pirmininke, pateiksiu nerimą keliančių žinių iš Slovakijos. Komarno miesto Danube muziejaus direktoriui Csabai Fehérui buvo pagrasinti atleidimu iš darbo. Šis žmogus buvo vienas iš praėjusiaisiais metais Europos Parlamente vykusios parodos organizatorių. Parodoje buvo eksponuojama dokumentika, vaizduojanti vengrų mažumos kančias dėl kolektyvinės kaltės po 1945 m. valdant Čekoslovakijos vyriausybei. Kolektyvinės kaltės sąvoka visiškai nesuderinama su pilietinėmis normomis bei žmogaus teisėmis, kurios yra Europos Sąjungos demokratijos pamatas.

Slovakija, tapdama Europos Sąjungos nare, visiškai sutiko su šiais principais. Taigi Slovakijos valdžios institucijos ne tik nusižengia žmogaus teisių normoms, bet ir netiesiogiai kritikuoja Europos Parlamentą. Slovakija kiek įmanoma greičiau turi išspręsti šiuos prieštaravimus.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). - (RO) Statistika rodo, kad Europos Sąjungos gyventojai sensta. Tik 35 proc. Europos Sąjungos gyventojų yra daugiau nei 50 m. ir tik 16 proc. Europos Sąjungos gyventojų yra jaunesni nei 14 m. amžiaus.

Europos Sąjungos demografinė politika – politika, nuo kurios priklauso Europos ateitis. Demografinėje politikoje turėtų būti atsižvelgta į prieinamas sveikatos paslaugas bei tinkamas pensijas pensininkams, priemones gimstamumui valstybėse narėse skatinti bei į tinkamą, stabilų ir gerai apmokamą darbo užmokestį. Dėl to prašau Europos Komisijos kartu su valstybėmis narėmis plėtoti Bendrijos politiką bei šalių strategijas demografinės politikos atžvilgiu. Tokių priemonių rezultatas bus matomas po 20–30 m. Socialinei Europai reikia visų piliečių, o ypač reikia, kad kiekvienas pilietis būtų integruotas į visuomenę ir turėtų deramas gyvenimo sąlygas. Todėl turime susieti gyventojų apsaugos ir plėtros politikos sritis su demografinės politikos sritimi.

  Anna Záborská (PPE-DE). - (SK) Vengrijos gvardija šį savaitgalį vėl tapo viena iš pagrindinių Slovakijos ir Vengrijos temų. Visi geros valios žmonės siekia taikos ir tautų susitaikymo. Esant tokioms dabartinėms Vengrijos ir Slovakijos Respublikos vyriausybėms, reikia stiprios krikščioniškos demokratiškos opozicijos demokratijos interesui. Tačiau mes nelaimėsime, jei pasiduosime sentimentams ir emocijoms.

Prašau Vengrijos vyriausybės laikytis 1947 m. vasario 10 d. Paryžiuje su Vengrija pasirašytos Taikos sutarties. Šioje sutartyje Vengrija pasižadėjo daugiau niekada savo teritorijoje nebepakęsti revizionistinę propagandą skleidžiančių fašistinių politinių, karinių ir sukarintų organizacijų egzistavimo ir veiklos. Neįsivaizduoju geresnio būdo siekiant taikos ir mūsų tautų savitarpio supratimo.

  Marian Harkin (ALDE). - Gerb. Pirmininke, norėčiau pakomentuoti praėjusią savaitę Airijos šalies dienraštyje išspausdintą laišką. Tarp po šiuo laišku pasirašiusių žmonių yra ir šio Parlamento narių. Kontekstas toks, kad Airija tikriausiai bus vienintelė šalis, kurioje vyks referendumas dėl to, kas dabar be jokios abejonės bus pavadinta „Lisabonos sutartimi“. Šiame laiške buvo pateikti trys prašymai. Vienas iš prašymų yra tai, kad visose valstybėse narėse dėl Sutarties turėtų spręsti piliečiai referendumu. Antruoju prašymu nueinama taip toli, jog prašoma, kad ES šalių parlamentai sudarytų atitinkamas teisines ir konstitucines sąlygas vykti referendumui.

Turiu pasakyti, kad šie prašymai mane stebina. Kaip tuomet yra su subsidiarumo principu, kai sprendimai priimami tinkamiausiu būdu, šiuo atveju, valstybių narių lygmeniu? Man kyla įtarimas, kad tie, kurie nori mažesnio Europos kišimosi, kažkokiu suktu keliu iš tiesų patys skatina kraštutinį kišimąsi į valstybių narių verslą prašydami šalių parlamentus pakeisti savo konstitucines bei teisines nuostatas, kad šios atitiktų laiško autorių pageidavimus. Tai būtų tikrai demokratijos trūkumas!

  Ioannis Gklavakis (PPE-DE). - (EL) Gerb. Pirmininke, kiekvienais metais Europos Sąjungoje 650 000 žmonių miršta nuo ligų, susijusių su rūkymu. Tai tarsi nedidelio masto karas. 80 000 šių mirčių sukelia pasyvus rūkymas. Nustatyta, kad dūmuose yra 4 000 medžiagų, iš kurių 50 yra kancerogeninės. Prieš dešimt metų, medikai dokumentiškai įvardijo neigiamus ir galimai pražūtingus rūkymo padarinius. Mūsų pareiga – mažinti rūkymą ir vykdyti jaunimo rūkymo prevenciją. Norint to pasiekti, reikia stiprių teisės aktų. Turi būti uždrausta rūkyti viešose vietose. Pramonės veikla tabako srityje turi būti stebima, tiriama ir apribojama. Reikia griežtai stebėti pardavimo punktus. Privalome tai padaryti dėl 70 proc. ES piliečių, kurie nerūko ir nesuskaičiuojamos galybės rūkorių, norinčių mesti rūkyti.

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE).- Gerb. Pirmininke, kaip ir daugeliui, o atsižvelgiant į mūsų rezoliucijas, tikriausiai, didžiajai daliai šių Rūmų narių, man kelia nerimą tai, kad Europos Sąjunga ruošiasi leisti į gruodžio mėn. Lisabonoje vyksiantį ES-Afrikos viršūnių susitikimą pakviesti Zimbabvės tironą Mugabe. Komisijos narys L. Michel man sakė, kad to priežastis, kuriai aš nepritarčiau, yra ta, jog mes turėtume stengtis neizoliuoti Mugabe, nes tai tik sustiprintų jo įvaizdi, ir kad ES nori atrodyti kaip pasaulinis strateginis veikėjas.Mugabe kvietimas į Lisaboną įžeistų mūsų principus ir tiesiogiai prieštarautų pačių suformuluotoms nuostatoms. Tai, kad kai kurių Afrikos valstybių vyriausybės vis dar paiso Mugabe, yra mūsų diplomatijos Afrikoje spraga.

Gerb. Pirmininke, žinau, kad jums taip pat kaip ir mums rūpi nerimą kelianti situaciją Zimbabvėjė. Leiskite paprašyti jūsų dviejų dalykų: pirma, dar kartą pranešti stiprią šių Rūmų nuostatą, kad Mugabe neturėtų būti kviečiamas į Lisaboną gruodžio mėn., ir antra, gerbti šių Rūmų narių norus ir nedalyvauti jokiuose ES susitikimuose, į kuriuos kviečiamas Mugabe ar kiti netoleruotini Zimbabvės politikai.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN). - (PL) Gerb. Pirmininke, per šiandienos diskusijas Europos Parlamente nagrinėsime Richardo Corbetto ataskaitą dėl Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 173 taisyklės dėl stenogramų pakeitimo.

Mano nuomone, komitetas eina ne ta kryptimi, kuria derėtų. Jaučiu galintis taip sakyti dėl 96 straipsnio, kuriama nurodoma, kad „Parlamentas privalo maksimaliai užtikrinti savo veiklos skaidrumą“, taigi bet kokie bandymai apriboti informacijos tiekimą bei jos prieinamumą pažeidžia šią pagrindinę teisę ir prieštarauja Sąjungos idėjai, Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklėms, galiojančioms sutartims ir pažeidžia pagrindines Europos sąjungos žmogaus teises.

Mes nekuriame Europos Sąjungos, kad diskriminuotume mažesnes tautas, kurių kultūra mažiau lanksti, o jeigu taip, tai apie tai turi būti pranešama prieš stojimą. Taip pat tai nėra argumentas kalbant apie išlaidas ir finansinius išteklius. Mes tiek daug išleidžiame bereikalingiems įrengimams ir administracijai, kad turėtume pajėgti bent jau bendrauti su visuomene.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). - (PT) Gerb. Pirmininke, praėjusiųjų metų spalio mėn. Lisabonoje vyko didžiausia demonstracija per pastaruosius 20 m. Daugiau nei 200 000 Portugalijos darbininkų generalinės konfederacijos sukviestų žmonių tarė „ne“ lanksčiai socialinės apsaugos sistemai, protestavo prieš nedarbą, socialinę atskirtį ir skurdą, kuriame gyvena daugiau nei 20 proc. Portugalijos gyventojų ir reikalavo socialinės Europos.

Europos lyderiai negali nekreipti dėmesio į tokią didelę demonstraciją. Todėl sveikiname Portugalijos darbininkų generalinę konfederaciją bei jos narius ir pritariame kovai siekiant apsaugoti darbo žmonių orumą.

ENPIRMININKAUJA VIDAL-QUADRAS
Pirmininko pavaduotojas

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM). - Gerb. Pirmininke, Howardai Sternai, atsiprašau, laida Stern kas savaitę rodydavo Vokietijos visuomenės „intymias vietas“ ir paskutinėje laidoje paskelbė, kad kas ketvirtas vokietis vis dar mano, jog nacionalistinis socializmas turi teigiamų pusių. Ką gi, jei tai tiesa, tai gali reikšti, kad arba kas ketvirtas vokietis šioje posėdžių salėje mano, jog nacionalistinis socializmas turi teigiamų pusių, tai jau savaime būtų skandalinga, arba, kad Vokietijos delegacija Europos Parlamente neatstovauja visai savo tautai. Neseniai Vokietijai buvo skirta 96 vietos Parlamente. Atsižvelgiant į Stern laidos statistiką, tikriausiai būtų protinga šiai šaliai skirti tik tris vietas, kad ketvirtajai nebeliktų vietos!

Vis dėlto, sutinku su  M. Schulzu dėl vieno dalyko: suvienytoje Europoje visiškai nėra vietos nacionalizmo doktrinai. Tačiau M. Schulz turėtų labiau atkreipti dėmesį į chuliganizmą Vokietijos gatvėe. Aš, kaip Lenkijos atstovas, norėčiau, kad visi Parlamento nariai vokiečiai taip pasisakytų prieš nacionalizmą kaip M. Schulz.

  Urszula Krupa (IND/DEM). - (PL) Gerb. Pirmininke, psichologiniu požiūriu tokie jausmai kaip atsakinga meilė kitam asmeniui, šeimai ar šaliai, vadinami patriotizmo vardu, yra akivaizdūs, kartu su kitomis aukštesnėmis aukšto asmeninio išsivystymo emocijomis. Priešingai primityvioms emocijoms, kurias turi ir gyvūnai, aukštesniosios emocijos netgi turi atskirą vietą smegenyse. Patriotizmas reiškiasi kaip meilė šalies tradicijoms, kultūrai ir kalbai bei noras jas skatinti, kaip pagarbus elgesys bei atsidavimas savo šaliai. Tai visiškai prieštarauja nacionalizmui ir šovinizmui, pasižyminčiais neapykanta kitiems žmonėms. Patriotizmas neleidžia užgaulioti kitų tautų ar valstybių. Jis pirmiausia pasižymi atvirumu kitoms šalims bei pagarba jų teisei į suverenitetą ir nepriklausomybę.

Norėčiau jums priminti apie tai, kas yra patriotizmas, ypač po to kai kurių kairiojo sparno EP narių pasisakymų, įžeidusių šalių vyriausybes ir patriotinius jausmus, galbūt dėl to, kad jie nesupranta skirtumo tarp meilės savo šaliai ir neapykantos, charekterizuojančios tokią šovinistinę laikyseną. Vykstant Europos integracijai, labai svarbu atskirti šias visiškai skirtingas sąvokas, kurias daugelis žmonių painioja.

  Mairead McGuinness (PPE-DE) - Gerb. Pirmininke, išreiškiamas susirūpinimas dėl energijos tiekimo – vienas didžiausių bei svarbiausių Europos Sąjungos sprendžiamų klausimų, susijusių su susirūpinimu dėl klimato kaitos. Didžiausią susirūpinimą kelia tiekimo saugumas bei per pastaruosius penkerius metus 100 proc. išaugusius kainos.

Airijai šis klausimas yra labai opus. Mes susiduriame su augančia energijos paklausa ir netgi didžiule priklausomybe nuo importuojamo iškastinio kuro. Mes esam priklausomi 90 proc. Turime labai daug investuoti į savo infrastruktūrą, dirbti siekdami laisvos rinkos ir sumažinti anglies dvideginio emisijas.

Parlamentas nagrinėja energetikos politikos įgyvendinimo Europoje veiksmų planą. Airijoje kuriame visos Airijos energetikos rinką, sujungiančią šiaurės ir pietų elektros energijos rinkas. Tai pozityvus, tačiau nepakankamas žingsnis. Rinka per maža. Siekiant harmoningos energetikos rinkos, Airijai būtina bendrauti su likusiomis Europos Sąjungos šalimis, tačiau tam reikės lėšų ir Airijos vyriausybė bus priversta šioms investicijoms panaudoti sanglaudai skirtas lėšas, nes tai būtina tolesniam Airijos ekonomikos augimui.

  Pirmininkas. − Tema baigta.

14. Pagrindų direktyva dėl tausiojo pesticidų naudojimo – Teminė tausiojo pesticidų naudojimo strategija – Augalų apsaugos produktų patekimas į rinką (diskusija)

  Pirmininkas. − Kita dalis – bendra diskusija dėl

– Christos Klaß pranešimo Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto apsaugos komiteto vardu, dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios Bendrijos veiksmų tausiam pesticidų naudojimui pasiekti pagrindą (KOM(2006)0373 – C6-0246/2006 – 2006/0132(COD)) (A6-0347/2007),

– Irenos Belohorskį pranešimo Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu dėl Tausaus pesticidų naudojimo teminės strategijos (2007/2006(INI)) (A6-0291/2007), ir

– Hiltrud Breyer pranešimo Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto apsaugos komiteto vardu, dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl augalų apsaugos produktų patekimo į rinką (KOM(2006)0388 – C6-0245/2006 – 2006/0136(COD)) (A6-0359/2007).),

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − (EL) Gerb. Pirmininke, pirmiausia leiskite padėkoti Europos Parlamentui ir ypač pranešėjams I. Belohorská ir C. Klaßui už labai išsamų darbą. Padėkos taip pat nusipelnė ir Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, M. Ebner ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas bei D. Corbey ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas už per pirmąjį svarstymą pateiktus pranešimus ir nuomones.

Per pastaruosius trisdešimt metų ES politika ir įstatymai visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos srityje leido mums smarkiai tobulėti, ypač pesticidų keliamos rizikos srityje. Tačiau dabartiniai įstatymai, viena vertus, pabrėžia produktų patvirtinimą bei patekimą į rinką, kita vertus, produktų liekanų maisto produktuose ir gyvulių pašaruose stebėjimą. Tarp šių dviejų pagrindinių punktų nėra jokio įstatymo, taikomo pesticidų naudojimo periodui. Tačiau tai yra pagrindinis etapas, per kurį keliama grėsmė žmonių sveikatai ir aplinkai.

Valstybėse narėse įgyvendintos stebėsenos programos atskleidė pesticidų liekanas ne tik maisto produktuose ir gyvulių pašaruose, bet ir pačioje aplinkoje, o jų koncentracijos viršijo Europos įstatymuose nurodytas ribas. Be to, tapo aišku, kad pesticidai – Europos gyventojus labai neraminanti tema. Todėl privalome labiau pasistengti padidinti Europos gyventojų ir mūsų aplinkos apsaugą. Teminė tausiojo pesticidų naudojimo strategija ir ją lydinti pagrindų direktyva – dalis bendrų priemonių sprendžiant žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos nuo pesticidų problemas.

Pagrindinės Komisijos pasiūlymo dėl pagrindų direktyvos sudedamosios dalys yra šios.

Pirma, kiekviena valstybė narė parengs veiksmų planus su nustatytais pesticidų keliamos rizikos ir priklausomybės nuo jų mažinimo tikslais, priemonėmis ir grafikais.

Antra, profesionalūs pesticidų naudotojai, daugiausiai ūkininkai, platintojai ir konsultantai, turės būti atitinkamai paruošiami. Taip jie pakankamai sužinos apie pesticidų keliamą grėsmę ir apie alternatyvių priemonių naudojimą. Taip pat reikės labiau informuoti visuomenę apie pesticidų naudojimo riziką.

Trečia, profesionali įranga, skirta pesticidams purkšti, turės būti reguliariai tikrinama ir tinkamai prižiūrima.

Kevirta, bus uždraustas pesticidų purškimas iš lėktuvų, tačiau valstybės narės galės daryti išimtis ribotais atvejais, kai purškimas iš lėktuvų yra vienintelė galima išeitis.

Penkta, bus imtasi specialių priemonių, skirtų apsaugoti visuomenę ir pažeidžiamas populiacijos sritis bei vandens sistemas ir geografines sritis, tokias kaip Natura 2000 tinklo sritys. Tarp tokių priemonių gali būti apsauginių zonų kūrimas arba pesticidų naudojimo uždraudimas arba apribojimas.

Ir paskutinis, šeštas, tačiau nemažiau svarbus punktas – mes privalome remti žemės ūkio technikas, naudojančias mažas pesticidų dozes. Tai leistų vykdyti integruotą pesticidų kontrolę, kuri iki 2014 m. turi tapti privaloma.

Kitos teminėje strategijoje numatytos priemonės buvo arba greitu laiku bus įtrauktos į kitus teisės aktus. Tai apima pasiūlymą reguliuoti augalų apsaugos produktų patekimą į rinką. Reglamentas numatys didžiausią kenksmingų aktyvių medžiagų cirkuliavimo rinkoje apribojimą, atliekant lyginamąjį vertinimą ir laikantis pakeitimo principo. Šiandien taip pat diskutuosime mano kolegos M. Kyprianou pasiūlymą, paremtą H. Breyer parengta ataskaita.

Taip pat yra pasiūlymas reglamentuoti statistinių duomenų apie augalų apsaugos produktus rinkimą. Šis pasiūlymas yra labai svarbus; jame numatomi rizikos mažinimo pažangos vertinimo indikatoriai. Pasiūlymą šiuo metu svarsto atitinkamas Parlamento komitetas.

Taip pat yra pasiūlyta nauja direktyva, kurioje išdėstomi pagrindiniai nurodymai dėl į rinką pateksiančios purškimo įrangos. Pasiūlymas papildys jau esančias nuostatas dėl purškimo įrangos priežiūros ir reguliaraus tikrinimo.

Apibendrinant, gerb. Pirmininke, leiskite pabrėžti pasiūlytos direktyvos dėl tausiojo pesticidų naudojimo integruoto kenkėjų naikinimo svarbą. Tai – pagrindinė Komisijos pasiūlymo priemonė; apie ją diskutavo kiti Parlamento pakomitečiai.

Niekas neabejoja, kad privalome mažinti priklausomybę nuo pesticidų ir atsigręžti į aplinkai palankesnes alternatyvias augalų apsaugos ir kenkėjų kontrolės priemones. Veiksmingiausias būdas šiam tikslui pasiekti – integruotas valdymas ir kenkėjų kontrolė. Todėl labai svarbu, kad ši sudedamoji dalis būtų išlaikyta mūsų pasiūlyme ir nuo 2014 m. taptų privaloma visose valstybėse narėse.

  Markos Kyprianou, Komisijos narys. − (EL) Gerb. Pirmininke, šiandien diskutuosime labai sudėtingu, tačiau svarbiu klausimu.

Pirmiausia leiskite man padėkoti visiems tiems, kurie dirbo tam, šiandien būtų įmanoma apie tai diskutuoti ir ypač pranešėjai H. Breyer.

Ši tema visada buvo sudėtinga. Turi būti rasta pusiausvyra. Reikia didinti sveikatos ir aplinkos apsaugą, supaprastinant procedūras ir administracines išlaidas, siekiant didesnio konkurencingumo ir naujovių. Esu įsitikinęs, kad Komisijos pasiūlymas padės įgyvendinti šiuos du tikslus ir jie papildys vidaus rinką. Tai vyksta nustatant lanksčią savitarpio zonų atpažinimo sistemą ir leidžiant valstybėms narėms imtis priemonių ir taikyti apribojimus tada, kaip kyla grėsmė sveikatai ir aplinkai visoje valstybėje narėje ar jos dalyje.

Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, akivaizdu, kad augalų apsaugos produktai vaidina svarbų vaidmenenį žemės ūkio, pasėlių, miškininkystės ir prekinės daržininkystės srityse. Norėčiau, kad mums nereiktų pesticidų, nes jie iš tiesų daro poveikį žmonių bei gyvūnų sveikatai ir aplinkai. Todėl turime užtikrinti, kad jiems taikomos taisyklės būtų veiksmingos ir suderintos.

Galiojantys teisės aktai įsigaliojo nuo 1991 m. Remiantis 2001 m. Komisijos ataskaita dėl teisės aktų funkcijos ir jos patobulinimo, Europos Parlamentas kartu su Taryba paprašė Komisijos pateikti pasiūlymus dėl direktyvos pakeitimo. Drįstu pasakyti, kad niekas neabejoja, jog dabartiniai teisės aktai yra tobulintini.

Leiskite padėkoti visoms suinteresuotoms šalims visuose sektoriuose ir paminėti jų nepaprastai svarbų indėlį preliminariam šio pasiūlymo projektui. Komisija taip pat atliko išsamią poveikio analizę.

Pirmasis prioritetas neabejotinai yra pasiekti kuo aukštesnį žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygmenį. Tai bus pasiekta taikant įvairias priemones. Nustatant aiškius, griežtus aktyviųjų medžiagų patvirtinimo kriterijus; vertinant aktyviąsias medžiagas pagrindinį vaidmenį suteikiant Europos maisto saugos institucijai ir įpareigojant ūkininkus vesti augalų apsaugos produktų naudojimo bylas, kad prireikus jas galėtų pamatyti jų kaimynai ir vandens pramonė. Valstybių narių valdžios institucijos taip pat turės griežčiau tikrinti augalų apsaugos produktų komercinę eksploataciją ir naudojimą ir tikrinti, kaip veiksmingai valstybės narės vykdo tokius patikrinimus. Tolesni eksperimentai su gyvūnais bus visiškai uždrausti. Skatinant tausųjų žemės ūkį, pačius pavojingiausius produktus pakeis saugiausios alternatyvios išeitys. Taip pasiūlymas sukurs augalų apsaugos produktų naudojimo ES sistemą ir sustiprins aplinkos apsaugos priemones.

Pasiūlymas veikia taip pat kaip ir Lisabonos strategija, nes tai taip pat sumažins administracines išlaidas. Procedūra bus trumpesnė ir veiksmingesnė, o mano manymu, svarbiausia tai, kad išsaugos saugumo lygmenis ir saugos sveikatą bei aplinką.

Valstybės narės ilgiau nebedirbs atskirai, nes dabar savitarpio pripažinimo patvirtinimai bus ne išimtis, o taisyklė. Taip bus išvengta augalų apsaugos produktų skirstymo į vidaus rinką ir baigsis žemės ūkių produktų rinkos skaldymas.

Duomenų apsaugos sistemos taisyklių pakeitimai suteiks daugiau skaidrumo ir sudarys sąlygas sąžiningesniai konkurencijai, netrukdant moksliniams tyrimams ir naujovėms.

Pasiūlytas reglamentas – viena iš pagrindinių bendrosios Komisijos strategijos pesticidų sektoriuje dalių. Jis papildo pasiūlymą dėl direktyvos dėl tausiojo pesticidų naudojimo, kurį jau analizavo mano kolega S. Dimas.

Galiausia, norėčiau paminėti, kiek daug numatyta pakeitimų. Esant tokiai sudėtingai temai, tai stebina, nors mes dar nevisiškai sutarėme dėl nuomonių. Tikiu, kad greitai įstengsime įgyvendinti kitus procedūros etapus. Komisija gali kai kuriuos pakeitimus patvirtinti, o kitus atmesti. Parlamentas ir EP nariai gali susipažinti su visu sąrašu, kuriame pateikiama Komisijos nuomonė dėl kiekvieno pakeitimo su atitinkamais paaiškinimais. Aš nesiimsiu analizuoti kiekvieno pakeitimo atskirai, nes tam tikrai nėra pakankamai laiko. Prašau, kad šis sąrašas būtų įtrauktas į posėdžio protokolus.

Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, tikiuosi konstruktyvios ir įdomios diskusijos.

  Christa Klaß (PPE-DE), pranešėja. – (DE) Gerb. Pirmininke, Komisarai S. Dimasai ir A. Kyprianos, gerbiamieji Parlamento nariai, sveikinu Komisijos pasiūlymą dėl Bendrijos veiksmų siekiant tausaus pesticidų naudojimo plano, o mano šios dienos pastebėjimai apsiribos bendro paketo dalimi.

Tai – plati sritis, kurioje vis dar reikia atlikti daugybę patobulinimų visoje Europoje, dėl vartotojų ir naudotojų ir ypač dėl aplinkos. Skirtingos taisyklės Europos Sąjungoje ne tik sukuria skirtingus saugumo standartus, bet ir trukdo konkurencijai bei ją iškraipo.

Laimei, galimybė, kad kenkėjai sunaikins visų metų derlių, Europoje jau praeitis. Tačiau šiandien susiduriame su didesniais iššūkiais, į kuriuos turime reaguoti rimta augalų apsaugos politika. Pasaulinis gyventojų skaičius auga ir visame pasaulyje ima trūkti maisto. Dėl klimato kaitos pasikeiti ūkininkavimo sąlygos: atsiranda naujų kenkėjų, o derlių naikina stichinės nelaimės. Todėl šiandien vis dar labai svarbu išsaugoti derlių ir derlių padedančias išsaugoti augalų apsaugos priemones.

Saugant augalus, kaip ir daugelyje gyvenimo sričių, nuodingumas priklauso nuo dozės. Viena migdomoji tabletė naudinga, o daug jų gali būti pražūtingos. Reikia rūpintis, kad būtų užtikrinta tinkama ir profesionali augalų apsauga, nes netinkamas naudojimas pavojingas. Tai galioja ne tik dirbamai žemei, bet ir viešosioms erdvėms, tokioms kaip parkai, žaidimų aikštelės, sporto aikštės, takeliai ir geležinkelio keliai. Šios direktyvos pagrindas yra informavimas, švietimas ir žinios apie pesticidų naudojimo padarinius, jų teikiamą naudą ir keliamą riziką. Augalų apsaugos priemonių pardavėjai privalo būti apmokyti ir informuoti.

Naudodamosi savo veiksmų planais, valstybės narės privalo užtikrinti, kad augalų apsaugos produktai būtų tausiai naudojami. Tai darydamos, jos turi siekti suderinamumo su kitomis Bendrijos nuostatomis. Tinkamai patikrinta ir saugi augalų apsaugos priemonių naudojimo įranga užtikrins tikslingą augalų apsaugą ir minimaliai sumažins riziką.

Savavališkas visų augalų apsaugos priemonių procento mažinimas prieštarauja geros žemės ūkio praktikai ir integruotam kenkėjų mažinimui. Komisare S. Dimasai, mums reikia abiejų šių veiksnių, geros ūkininkavimo praktikos ir integruoto pesticidų valdymo, nes mums reikia dinamikos. Be to, griežtas leidimų reglamentavimas buvo absurdiškai sumažintas. Kenksmingą poveikį turintys produktai turi būti iš viso neleidžiami; nepakanka per pusę sumažinti jų naudojimo. Tačiau jei augalų apsaugos medžiagos praeis griežtą patvirtinimo procesą, tam tikru procentu visiems vienodai sumažinant jų naudojimą, tai būtų nelogiška. Be to, dar niekas nepajėgė man tiksliai paaiškinti, kaip ketinama valdyti ir išmatuoti tokį mažinimą.

Tas pats taikoma ir vandens aplinkos apsaugai. Savavališkas apsauginių juostų šalia vandens telkinių nustatymas neturi prasmės. Čia reikia taikyti diferencijuotą būdą. Apsauginės juostos turi būti teisingos pagal geografinę situaciją, dirvos savybes ir augalus, kuriuos reikia saugoti. Toks būdas jau buvo taikytas instrukcijose, kaip naudoti įvairius augalų apsaugos produktus.

Komisare, jūs paminėjote pasėlių purškimą iš lėktuvų. Aplink mano namus ant stačių Moselle pakrantės šlaitų augančiuose vynuogynuose arba ryžių plantacijose pietinėje Europoje kitos alternatyvos nėra. Tokiose vietose purškimas iš lėktuvų būtinas. Tačiau pasėlius purškiančių malūnsparnių naudojimas turi būti reglamentuojamas. Jautrioms sritims, tokioms kaip parkai ir viešosios ar mokyklų žaidimų aikštelės, reikia ypatingos priežiūros. Pesticidų turi būti naudojama minimaliai, o pirmenybė teikiama ne cheminėms alternatyvoms. Mano nuomone, galėtų būti net taip, kad visa mokinių klasė eitų ravėti mokyklos aplinkos.

Augalų apsaugos uždraudimas visose srityse, kurios yra ypatingos floros ir faunos rūšių namai, prieštarautų gyvenamosios aplinkos išsaugojimo tikslams. Norint išsaugoti tokias gyvenamąsias aplinkas, pesticidai būtini. Augalų apsaugos produktai brangūs ir joks ūkininkas jų nenaudos daugiau, nei būtina. Papildomi mokesčiai iškraipo konkurenciją pasaulio rinkoje. Baigtųsi tuo, kad būtų perkami pigesni produktai, dėl to jie nebūtų naudojami mažiau.

Norime vienodos apsaugos ir vienodų standartų visoje ES. Daugelyje šalių, pasiūlytos priemonės tam tikram laikui buvo gera praktika. Todėl būtina suderinti augalų apsaugos priemonių naudojimo taisykles ir Komisijos naudojamas būdas yra teisingas. Dabar mes visi galime priimti tai kaip kvietimą ir inicijuoti direktyvą, nubrėžiančią tokią draužiamą ribą, sumažintą iki minimumo, kuri atitiktų mūsų lūkesčius. Prašau jūsų palaikymo.

  Marie Anne Isler Béguin (Verts/ALE). – (FR) Gerb. Pirmininke, paprašiau žodžio, nes nelabai suprantu, kas čia darosi. Dalyvavau diskusijose dėl šių skirtingų pranešimų Aplinkos apsaugos komitete, tačiau man pasirodė, kad tai, ką pristatė C. Klaß, buvo ne pranešimas, kuriam visi vienbalsiai pritarė, o veikiau jos asmeninės pozicijos atspindys. Todėl norėčiau sužinoti, ar galime tikėtis objektyvesnio šio labai svarbaus Aplinkos apsaugos komiteto pozicijos pristatymo.

  Christa Klaß (PPE-DE), pranešėja. – (DE) Gerb. Pirmininke, norėčiau pasakyti Isleriui Béguinui, kad Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete nebuvo vienbalsiai nubalsuota, ir kad mes tikrai priėmėme kitokią poziciją ir daugelis mano frakcijos atstovų nepalaikė jos minimos pozicijos. Aš iš tiesų pabrėžiau, kad palaikau Komisijos pasiūlymą.

  Irena Belohorská, pranešėja. – (SK) Teminėje tausaus pesticidų naudojimo strategijoje, kuri yra su teisės aktų leidyba nesusijęs politinis dokumentas, lydintis direktyvą, reaguojama į tai, kad pesticidų naudojimo rizika nemažėja. Šiandien pesticidų liekanų lygmenys maisto produktuose viršija leistinas vertes: 44 proc. vaisių yra užteršti pesticidais, iš kurių 5.5 proc. yra maksimalus liekanų lygmuo. Normas viršijantis liekanų skaičius buvo nustatytas netgi Parlamento pastatuose pardavinėjamuose vaisiuose. Mano pranešimo tikslas –minimaliai sumažinti pavojų ir riziką sveikatai bei aplinkai, kylantį dėl pesticidų naudojimo.

Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad pesticidų naudojimas susijęs su piktybinių auglių bei imunologinių ir kitokių neurotoksinių defektų išsivystymu. Todėl mane nustebino tai (deja, blogąja prasme), kad savo tekste Komisija tik prabėgomis pamini pesticidų naudojimo keliamą riziką ir ypač jų kaupiamąjį poveikį. Didžiausia rizika kyla nėščioms moterims, vaikams ir embrionams. Nors aš ir pasisakau už augalų apsaugą, manau, kad svarbiausia apsaugoti žmonių sveikatą. Tai akivaizdžiai susiję su klimato kaita. Dėl globalinio atšilimo atsiras daugiau kenkėjų: negalime nuolat didinti naudojamų pesticidų kiekių.

Svarbiausia viso proceso dalis – šalių veiksmų planai su individualiais valstybių narių rizikos mažinimo tikslais. Mano nuomone, pasiūlymo, kuriame Komisija atmeta kiekybinį mažinimo tikslų naudojimą, nepakaks. Frazė „mažinti pavojų, riziką ir priklausomybę nuo pesticidų“ yra netiksliai apibrėžta ir nepaskatins valstybių narių sumažinti naudojamų pesticidų kiekius.

Teminė strategija – bendro pobūdžio tekstas, nepateikiantis nuodugnios kiekių skaičiavimo išeities. Tačiau mano kolegos ir aš teikiame tokį pasiūlymą dėl direktyvos: 50 proc. sumažinti pačių pavojingiausių medžiagų kanserogenų ir mutogenų, jei jos naudojamos dideliais kiekiais, naudojimą; biologinių pesticidų ir pesticidų, nekeliančių didelės grėsmes, naudojimas šiuo metu neturėtų būti sumažintas; kitiems pesticidams turi būti taikomas vadinamasis purškimo dažnumo indeksas. Turi būti atsižvelgta į individualias kiekvienos valstybės narės charakteristikas ir sąlygas jose. Reikia pabrėžti, kad kiekybiniai indikatoriai šalių planuose nereiškia, kad visose kitose šalyse pesticidų naudojimas turi būti taip pat sumažintas. Bus atsižvelgiama į konkrečios šalies specifines geografines sąlygas ir žemdirbystės sistemas.

Iš tiesų, automatinis kiekio sumažinimas automatiškai nereiškia, kad sumažėja rizika; tačiau daugeliu atveju taip ir yra. Teminėje strategijoje ir direktyvoje turi būti sprendžiami tiek pasėlių apsaugos priemonių, tiek ir biocidų klausimai. Vandens aplinkos apsauga nuo užteršimo pesticidais turi būti stiprinama aplink vandens telkinius nustatant apsauginių zonų. Nors ir pritariu, kad reikia uždrausti purkšti pesticidus iš lėktuvų, pritariu, kad kai kuriais atvejais, nesant kitos tinkamesnės alternatyvos, bus galima padaryti išimtį. Kai bus purškiama iš lėktuvų, visuomenė bus tinkamomis priemonėmis informuota apie purškimo laiką, vietą ir naudojamas medžiagas. Strategija nėra nukreipta prieš ūkininkus. Tikiu, kad visų šių priemonių įmanoma imtis radikaliai nekertant per ūkininkų kišenę. Tai įrodė Danijos patirtis. Visi privalome suprasti, kaip svarbu, kad ūkininkai būtų konkurencingi ir turime užtikrinti, kad jų produktų nepakeistų ūkininkų iš besivystančiųjų šalių produkcija.

Baigdama norėčiau pasakyti, ką manau apie pakeitimus. Nesutinku su 4 pakeitimu, kuriuo siekiama pakeisti visos Teminės strategijos pavadinimą. Nors noriu, kad pesticidai būtu naudojami atsargiai, manau, kad turėtume palikti viso dokumento pavadinimą tokį, koks jis yra: nepaisant visko, tai – oficialus pavadinimas Oficialiajame leidinyje ir, manau, to pakanka. Taip pat noriu paminėti 3 ir 5 pakeitimus dėl gyvenamųjų zonų. 3 pakeitime siūloma pridėti žodį „miesto“. Man tai reiškia „priemiesčių zoną“, kuri neapima kaimo vietovių. Sąvoka „gyvenamosios zonos“ taip pat neaiški ir netiksli. Taip pat siūlau lingvistiškai pakeisti 8 straipsnio dalį, nes sąvoka „praktikuojantis“ yra blogas vertimas; prancūzų kalboje šis žodis gali reikšti net medikas. Gerb. Pirmininke, baigdama pasisakymą norėčiau širdingai padėkoti visiems, kurie dirbo rengdami šią ataskaitą.

  Hiltrud Breyer (Verts/ALE), pranešėja. – (DE) Gerb. Pirmininke, Komisare, gerbiamieji Parlamento nariai, man suteikta privilegija pristatyti ataskaitą, kuri rytoj leis Parlamentui balsuoti už lemiamą žingsnį geresnės sveikatos ir aplinkos bei vartotojų apsaugos link. Pasak Eurobarometro, pesticidų naudojimas yra beveik didžiausias Europos vartotojų rūpestis ir Komitetas į tai atsižvelgė.

Europoje kiekvienais metais sunaudojama daugiau nei 220 000 pesticidų. Tai sudaro 25 proc. pasaulinio pesticidų naudojimo ir tik 4 proc. pasaulio dirbamos žemės. Mūsų nuomone, didelę riziką keliančių pesticidų panaikinimas turėtų būti šio reglamento pagrindas. Tai – pesticidai, turintys kancerogeninių, mutageninių ar reprodukciškai toksiškų savybių bei neurotoksinį, imunotoksinį ar hormoninį poveikį.

Šis reglamentas bus didelis indėlis darant pesticidus saugesnius, tačiau mes taip pat privalome įtraukti taisykles mažiau pavojingiems pesticidams. Daugiau neturi būti pastebima aktyvių medžiagų, kurių koncentracijos dažniausiai viršija ES liekanų ribas, nes tapo aišku, kad jos nekontroliuojamos.

Mums taip pat malonu, kad pakeitimo principas, kuris jau buvo esminis žingsnis geresnės sveikatos apsaugos link, kai buvo įtrauktas į ES chemikalų reglamentą, taip pat turi būti naudojamas pasiūlytame reglamente, nes pakeitimas yra labai stiprus stimulas pesticidų pramonės konkurencijoje. Kyla panika skambant įspėjimams, kad iš rinkos gali dingti daugiau nei pusė pesticidų.

Norėčiau padėkoti Komisijai už tai, kad nustatė tokius griežtus kriterijus, kad pesticidai turi būti pagerinti dešimteriopai. Turėtų būti leista juos naudoti ne ilgiau nei penkerius metus. Toks Parlamento aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymas. Tačiau Komisijos pasiūlymas taip pat nurodo, kaip turėtume elgtis pasipriešinimo atvejais.

Kitas labai svarbus pasiūlyto reglamento aspektas yra geresnė pažeidžiamų grupių apsauga. Kaip žinome, embrionai, kūdikiai ir vaikai yra labai jautrūs toksiniams pavojingų chemikalų poveikiams. Dėl to man malonu, kad Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas pasiūlė, kad sprendimai dėl aktyviųjų medžiagų leidimo ir jų keliamos rizikos vertinimo būtų priimami atsižvelgiant į pažeidžiamiausias visuomenės grupes.

Man labai malonu, kad galiu jums pasakyti, jog mes taip pat įvedėmė ženklinimo taisykles, nes maisto produktai, neatitinkantys Direktyvos 2006/215 reikalavimų, turi būti atitinkamai paženklinti. Tai – milžiniškas žingsnis didesnio tyrimų skaidrumo tyrimų ir ypač aplinkos apsaugos link. NVO atliktas tyrimas Parlamento parduotuvėje parodė, kokie pavojingi gali būti kasdien vartojami produktai. Nustatytos vertės 200 kartų viršijo vaikų ir kūdikių maiste paprastai nurodomas normas.

Didesnis skaidrumas šioms pažeidžiamoms grupėms bei vartotojams ir žmonėms, gyvenantiems netoli dirbamos žemės, reiškia didesnę paramą visai Europai, nes esant atsekamumui, nebereikės pirštu baksnoti tamsoje. Ataskaitos, lecenzijuotų pesticidų sąrašai, pranešimai apie liekanas, ypač toksikologiniai ir ekotoksikologiniai duomenys turi būti prieinami visiems beveik realiu laiku, o vietos gyventojai per centrinę informavimo sistemą turi būti informuojami apie artėjantį pasėlių purškimą. Pesticidų pasas leis per didmeninės ir mažmeninės prekybos vietas atsekti, kada ir koks pesticidas buvo naudojamas. Dėl to atsiras konkurencija ir vartotojai, žinoma, gaus daugiausiai naudos iš konkurencinės kovos tarp gamintojų, gaminančių tik saugius produktus.

Dar vienas mūsų tikslų yra tai, kad šis reglamentas užtikrintų aukštus aplinkos apsaugos standartus. Todėl Aplinkos apsaugos komitetas paprieštaravo idėjai padalinti Europą į tris zonas pasirinktinai, kuri nėra paremta jokiais aplinkos apsaugos, klimato ar landšafto tipų kriterijais. Be to, Komisare, ši idėja nesusilaukė daugumos palaikymo Taryboje. Kaip ir Taryba, mes pasisakome už geresnį savanorišką bendradarbiavimą Europoje dėl produktų licencijavimo. Leiskite pakartoti, kad yra griežtų teisinių apribojimų, nes šiose zonose nėra jokių tarpvyriausybinių susitarimų, kurie stiprintų privalomą pesticidų licencijų tarpusavio atpažinimą. Tokios nuostatos egzistuoja ES ir paremtos Europos sutartimis, tačiau nėra teisinio pagrindo tarpusavio atpažinimui nustatytose zonose.

Europos žmonės nenori valgyti nuodų. Tikiuosi, kad šis reglamentas taip pat pagerins Europos kaip verslo vietos poziciją, nes Europa taps geresne vieta vartotojams gyventi ir bus universaliai palanki ne tik aplinkai ir vartotojams bei gyvūnų gerovės požiūriu, bet ir gamintojams bei ūkininkams, nes jie bus labiau skatinami imtis naujovių ir tapti konkurencingesniais.

Baigdama norėčiau šiltai padėkoti šėšėliniams pranešėjams už puikų bendradarbiavimą kuriant šią ataskaitą. Tikiuosi, šis naujas pesticidų reglamentas leis Europoje pagerinti sveikatos ir aplinkos apsaugą.

  Neil Parish (PPE-DE), Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonės rengėjas. – Gerb. Pirmininke, turime pripažinti labai praktišką idėją – tai, kad reikia gaminti maistą Europoje. Praėjusį mėnesį sumažinome atidėjimus iki nulio, kad būtų vėl pradėta dirbti 10 proc. žemių ir mums reikia šiam darbui reikalingų priemonių.

Visi džiaugiamės siekdami saugaus maisto ir saugių chemikalų, tačiau tai turi būti atlikta remiantis rizika pagrįsta sistema, panašia į tą, kuri buvo naudota REACH. Komisija taip pat tam pritaria. Jei chemikalai yra saugūs naudoti, jie gali būti naudojami, tačiau jei jie nėra saugūs, tada turi būti išimti iš rinkos. Ir taip reikia elgtis visais atvejais.

Nuo klimatų sąlygų labai priklauso tai, kada reikia puršti chemikalus, sprendžiant, kada ir kai purkšti reikalingas lankstumas. Dabar yra palydovinės sistemos, galinčios nustatyti purškimą tinkamu laiku, todėl galima sumažinti purškimų kiekį ir chemikalų naudojimą. Kaip pavyzdį paimkime šiuos metus, kai daugumoje Europos vietų buvo labai drėgna. Mano šalyje, Britanijoje, neįmanoma nusipirkti ekologiškų bulvių, nes jų negalima purkšti ir neišeina išnaikinti parazitų. Todėl turime labai mažai ekologiškų bulvių. Turime imtis reikiamų priemonių, todėl šiais metais negalime įvykdyti procentinio sumažinimo. Turime taikyti jautrią, rizika pagrįstą sistemą.

Taip pat, kai chemikalai patenka į 10 m juostą, tikite tuo ar ne, jie patenka ir į vandens telkinius. Yra toks chemikalas Roundup, kuris gali būti purškiamas upių ar upelių pakrantėse. Ar uždrausime jį naudoti 10 m juostoje, kai iš tiesų jį galima naudoti upių ar upelių pakrantėse? Protingai atsižvelkime į tai. Mums reikia maisto saugumo, maisto gamybos ir saugaus maisto Europoje. Dirbkime kartu, kad to pasiektume.

  Dorette Corbey (PSE), Pramonės, tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės rengėja. – (NL) Gerb. Pirmininke, manau, kad vienos minutės dviem nuomonėm yra per mažai, tačiau aš pasistengsiu kalbėti kuo trumpiau.

Pesticidai yra naudingi ir būtini ir be šių produktų būtų sunku išmaitinti 6 milijardus žmonių. Iš tiesų, reikia stengtis kovoti su žalingu pesticidų poveikiu aplinkai ir sveikatai. Naujų produktų įvedimas į rinką visada – ilgas ir sunkus procesas. Pramonei geriau, kad patvirtinimai būtų pateikiami greičiau, tačiau Parlamentas teisėtai prašo, kad valstybės narės turėtų teisę atsisakyti produktų savo teritorijoje.

Pramonės dėmesys vis labiau sutelkiamas į didžiuosius pasėlius, į „didijį penketą“, ryžius, javus, kukurūzus, sojos pupeles ir medvilnę, nes iš jų galima atgauti daug išlaidų. Tačiau žinoma, labai svarbu, kad mažesnieji pasėliai būtų tinkamai apsaugoti ir Pramonės komitetas šiuo klausimų pateikė nemažai gerų pasiūlymų. Komitetas taip pat pateikia daug gerų pasiūlymų dėl skatinimo pereiti prie tvaresnių produktų. Tai taip pat labai svarbu.

Dar noriu pateikti vieną komentarą dėl pesticidų naudojimo. Kai kurioms valstybėms narėms privaloma 10 m apsauginė zona nuo vandens paviršiaus nėra tinkama mintis. Todėl sveikinu PSE frakcijos pateiktą pakeitimą šiuo klausimu. Paviršiniai vandenys šiuo metu – vienas iš vertinimo kriterijų patvirtinant, ir šiuo pagrindu valstybės narės turi teisę pačios nustatyti apsaugines zonas produktams.

Manau, tai suderinta ir įvykdoma Parlamento pozicija.

  Manuel Medina Ortega (PSE), Teisės reikalų komiteto nuomonės rengėjas. – (ES) Gerb. Pirmininke, Komisijos pasiūlymas dėl šios ataskaitos turi dvigubą teisinį pagrindą, būtent 37 straipsnio 2 dalį dėl žemės ūkio politikos ir 152 straipsnio 4 b dalį dėl sveikatos apsaugos.

Teisės reikalų komitetas išnagrinėjo šiuos pasiūlymus. Pvz., pasiūlymą pateikė Komitetas, atsakingas už 37 straipsnio 2 dalies panaikinimą ir 175 straipsnio 1 dalies įtraukimą, už 37 straipsnio 2 dalies panaikinimą, 152 straipsnio 4 b dalies išlaikymą ir 175 straipsnio 1 dalies pridėjimą.

Kalbant apie teisinį pagrindą, pagrindinis aspektas yra, kad diskusijos atspindėtų turinį ir tikslą, o Teisės reikalų komitetas vieningai laikosi nuomonės, kad taikomas straipsnis yra 152 straipsnio 4 b dalis, ir kad nėra reikalo remtis 175 straipsnio 1 dalimi.

Mūsų nuomone, tai visiškai aišku ir nėra reikalo nei dvigubinti Komisijos pasiūlytą teisinį pagrindą, nei atsakingo komiteto pasiūlytą teisinį pagrindą; viskas ko reikia, tai nuorodos į 152 straipsnio 4 b dalį, nes šio pasiūlymo dėl direktyvos tikslas – žmonių sveikatos apsauga.

  Anja Weisgerber (PPE-DE), Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės rengėja. – (DE) Gerb. Pirmininke, kaip savo Komiteto nuomonės dėl H. Breyer ataskaitos dėl Reglamento dėl augalų apsaugos produktų patekimo į rinką rengėja, norėčiau pakomentuoti pasiūlymą.

Šiame pasiūlyme dėl reglamento, svarbu, kad siektume pusiausvyros tarp šių interesų: viena vertus, yra vartotojų interesai, susiję su sveiku maistu be chemikalų liekanų, kitaip sakant, sveikais augalų apsaugos produktais, nekeliančiais pavojaus visuomenės sveikatai ir aplinkai bei švariam geriamajam vandeniui; kita vertus, vartotojai taip pat suinteresuoti gauti patikimus ir įperkamus produktus bei labiau nori namuose augintų, nes gąsdina tai, jog nėra tikrinami tose šalyse naudoti pesticidai.

Siekiant kovoti su atsparumu, mūsų ūkininkams reikia tam tikrų augalų apsaugos produktų. Tačiau tai negali būti vykdoma be tam tikro kiekio apsaugos produktų. Tuo pačiu jie nori saugių, rizikos nekeliančių produktų. Todėl manome, kad turi būti uždraustos kancerogeninės medžiagos. Dėl kitų licencijavimo kriterijų, ketiname remtis moksliniais įrodymais ir maksimaliomis vertėmis. Tai – subalansuota tarpinė pozicija, sauganti mūsų vartotojus ir užtikrinanti, kad namuose auginti vaisiai ir daržovės būtų įperkami bei atitinkamai tikrinami.

Kalbant apie kaimynų informavimą, jei turėsime griežtus licencijavimo kriterijus ir jei tinkamai tikrinsime augalų apsaugos produktus, nematau, kodėl turėtume imtis biurokratinių procedūrų, kad įspėtume kaimynus bei vietos gyventojus apie augalų apsaugos produktų naudojimą, jei jie tokios informacijos net neprašė. Ką vartotojai darys su tokia informacija? Kokiu būdu ūkininkai praktiškai informuos visus kaimynus ir visus vietinius gyventojus prieš naudodami augalų apsaugos produktus? Dėl to labai prieštarauju Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pateiktam pasiūlymui su šiuo reikalavimu bei pritariu Komisijos pasiūlyto visuomenės informavimo punkto atmetimui, nes, jei naudosime saugius augalų apsaugos produktus, mums nereikės šių biurokratinių procedūrų.

Norėčiau labai trumpai pakomentuoti zonų klausimą. Mes siekiame didesnės harmonijos. Tai taip pat pagrindinis punktas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui. H. Breyer ataskaitoje pasiūlytos nuostatos sudarys 27 šalių licencijavimo zonas. Galiausia, mūsų tikslas – tinkamai susiderinti su valstybių narių, kurios galėtų šį leidimą pritaikyti prie savo naudojimo sąlygų, nuomonėmis. Todėl skatinu Rūmus paremti šią pastangą siekiant suderinimo ir grįžti prie Komisijos pasiūlymo dėl suskirstymo zmonomis.

  Kyösti Virrankoski (ALDE), Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonės rengėjas. – (FI) Gerb. Pirmininke, nagrinėjama tema, tausus pesticidų naudojimas ir patekimas į rinką – labai svarbi tema. Ji apima tiek tausaus žemės ūkio praktiką, tiek ir visuomenės sveikatos klausimus. Todėl gaila, kad Žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras nedalyvaus diskusijoje.

Tūkstantmečiais žmonija turėjo kovoti su kenkėjais, parazitais, piktžolėmis ir augalų bei javų ligomis. Jie sumažino derlių ir šis tapo netinkamu žmonėms vartoti. Pastaraisiais dešimtmečiais tam tikru mastu buvo laimėta kova, daugiausia dėl naujų augalų apsaugos produktų. Tačiau iškilo pavojus sveikatai.

Pasiūlymai dėl direktyvos yra labai griežti. Kalbant bendrai, naujų reglamentų tikslas – pagerinti žmonių sveikatą. Tačiau nebuvo pateikta aiškios analitinės augalų ligų ir piktžolių, prieš kuriuos yra naudojami pesticidai, keliamo pavojaus iliustracijos. Tai didžiulis trūkumas, nes tai kas geriausia, gali būti ne tai, kas teisinga. Tausi žemės ūkio praktika gali sugrąžinti mus į praeitį. Pesticidų nenaudojimas nebūtinai gera išeitis, net kai kalbama apie visuomenės sveikatą.

  Ambroise Guellec, PPE-DE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. Pirmininke, šiandien diskutuojame svarbia, sudėtinga ir keblia tema. Kova su kenkėjais, naikinančiais javus – būtinas iššūkis tiek maisto saugos, tiek ir mūsų aplinkos apsaugos ir gerinimo požiūriu.

Todėl protingas pesticidų naudojimas neišvengiamas. Tačiau labai svarbu, kad būtų įvertinta susijusi rizika, ypač susijusi su žmonių sveikata, ir kad būtų tinkamai suplanuotos pesticidų naudojimo mažinimo priemonės. Pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl Teminės strategijos, mano nuomone, yra atsakas, padėsiantis spręsti esminius klausimus, su kuriais mes susiduriame, ir norėčiau padėkoti pranešėjai Irenai Belohorskį už glaudų bendradarbiavimą rengiant tekstą.

Reikia pateikti keletą komentarų: pagrindinė rizikos valdymo problema neatskiriama nuo to, kiek pesticidų naudojama. Toksiškų ir labai pavojingų medžiagų pašalinimas turi būti griežtas principas. Kalbant apie kitus pesticidus, turime juos naudoti kaip pagalbines priemones. Dirbant bendros Europos sistemos sąlygomis, valstybės narės bus atsakingos už savo tikslų, grafikų ir naudojamų kiekių mažinimo, grafikų ir naudojamų kiekių mažinimo kriterijų nustatymą. Šalių veiksmų planai taip pat padės prisitaikyti prie ypatingų sąlygų kiekvienoje šalyje. Taip pat labai svarbu saugoti vandens aplinką ir privalome būti griežti steigdami apsaugines zonas, nustatomas priklausomai nuo vietos salygų.

Galiausia, norėčiau pabrėžti, kad sistemą, kurią norime įgyvendinti – logiškas REACH direktyvos padarinys. Kalbant apie pesticidų kiekius, mūsų argumento pagrindas turėtų būti „kiek įmanoma mažiau ir tik tiek kiek būtina“.

  Dan Jørgensen, PSE frakcijos vardu – (DA) Gerb. Pirmininke, mano kolegos britai naudoja posakį „vienas obuolys per dieną atitolina daktarą“. Taip turėtų būti! Vaisiai ir daržovės turėtų būti sveikas maistas, tačiau, deja, taip yra ne visada. Labai dažnai vaisiuose ir daržovėse yra pesticidų liekanų ir natūralu, kad tai turi neigiamų padarinių žmonių sveikatai. Todėl mūsų sprendžiama tema labai svarbi. Labai svarbu, kad mes tokias medžiagas naudotume tausiai, kad galėtume mažiau jų naudoti tada, kai naudojame per daug pesticidų. Kenkiama mūsų gamtai, aplinkai ir sveikatai, o taip pat gali būti užteršti požeminiai vandenys.

Todėl, taip pat tikiu, kad yra priežastis kritikuoti Komisiją, ypač dėl to, kad jūs, M. Kyprianou, esate žinomas (taip pat ir mano šalyje), kaip žmogus, ypač besirūpinantis vartotojų interesais ir daug ką padarėte siekdamas apsaugoti aplinką ir sveikatą. Nesuprantu, kaip šiandien galite čia stovėti ir ginti Komisijos pasiūlymą dėl zonų paskirstymo, kuris privers Europos šalis sumažinti aplinkos apsaugos lygmenis ir paskatins jas sumažinti vartotojų apsaugos lygmenis.

Leiskite man tiesiog pateikti keletą pavyzdžių dėl to, ką tai reikš, jei pritarsime jūsų teikiamam pasiūlymui. Danijoje leidžiama naudoti apie 100 rūšių pesticidų. Nuo 1980 m. pradžios mes naudojame 50 proc. mažiau pesticidų. Esu tikras, kad sutiksite, jog tai padaryti labai sudėtinga. Jei jūsų pasiūlymas bus įgyvendintas, būsime priversti padvigubinti Danijoje leidžiamų pesticidų skaičių. Padvigubinti pesticidų skaičių! Tai gali reikšti, kad gali būti labai sunku gerti mūsų požeminius vandenis, kaip kad tai darome šiandien.

Į šį klausimą žiūriu ne tik iš šalių pozicijų. Kalbu visos Socialistų frakcijos Europos Parlamente vardu ir, laimei, didelės daugumos tų, kurie aiškiai pateikė savo nuomones balsavimo Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos or maisto saugos komitete vardu. Yra daug tokių pavyzdžių. Kiekvienoje zonoje, žinoma, yra taip, kad kiekviena šalis bus priversta leisti naudoti pesticidus, kurie šiuo metu joje draudžiami. Norėčiau pateikti vienos kultūros –kukurūzų pavyzdį. Jungtinėje Karalystėje naudojami pesticidai kukurūzams, į kurių sudėtį įeina 15 veikliųjų medžiagų. Vengrijoje naudojamos 57 veikliosios medžiagos, o Lenkijoje 37. Tačiau, jei bus įgyvendintas Komisijos pasiūlymas, kiekviena šalis patvirtins pesticidus, kurių sudėtyje gali būti 57 veikliosios medžiagos. Tai reiškia, kad Jungtinėje Karalystėje leistinas lygis padidės keturgubai. ES tikslas neturėtų būti versti valstybes nares naudoti daugiau pesticidų. Tai turės poveikį aplinkai, sveikatai ir požeminiams vandenims. Žinoma, kad tokio ketinimo negali būti.

Tikiuosi, jūs iš naujo peržiūrėsite tai, ką siūlėme Aplinkos apsaugos komitete; tai taip pat palengvintų pramonės gyvenimą. Šį kompromisą priėmėme Aplinkos apsaugos komitete: Tarsime ne bendram privalomam pesticidų patvirtinimui ir pasisakysime už privalomąjį duomenų patvirtinimą. Be to, kalbame ne tik apie zonas, bet ir apie duomenis visoje Europoje. Dėl to pramones gyvenimas taps daug paprastesnis. Taip pat suteikiame šalims teisę pasakyti ne, jei to reikalauja jų klimato sąlygos.

Galiausia, kalbėdamas apie mažinimo tikslus, norėčiau pasakyti S. Dimasui, jog labai pozityvu, kad išsivaduojame nuo pačių pavojingiausių medžiagų, kurios sukelia vėžį, daro poveikį vaikų vystymuisi ir pan. Natūralu, kad norėtume šias medžiagas pašalinti iš rinkos. Jos taip pat visiškai nereikalingos. Be to, manau, kad turėtume žengti dar vieną žingsnį ir taip pat nustatyti bendrus mažinimo tikslus visoms medžiagoms. Turi būti kažkas, apibrėžiama atskirai kiekvienoje šalyje, tačiau jei tai taip pat susiesime su maždaug 20 proc. Europos mažinimo tikslais, manau, būsime ambicingi. Tačiau nepaisant visko, vis dar tikiu, kad tai įmanoma. Tai bus itin svarbu sveikatos ir aplinkos požiūriu Europoje.

Kalbant apie Komisijos pateiktą tokių mažinimo tikslų neįvedimo pagrindimą, įvedėme naudojimo dažnumo indeksą, kuriame atsižvelgiama į jūsų pabėžtus punktus.

  Anne Laperrouze, ALDE frakcijos vardu – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nariai, gerbiamieji Parlamento nariai, iš tiesų kai kurios valstybės narės jau pradėjo taikyti priemones, skirtas mažinti su pesticidais susijusią riziką, tačiau pesticidų naudojimo tendencijos įvairiose šalyse skirtingos. . Pvz., kai kurios medžiagos, kurių naudojimas uždraustas kai kuriose valstybėse narėse, tose valstybėse parduodamos, nes kitose šalyse jas leidžiama naudoti. Reikia suderinti taisykles, siekiant užtikrinti, kad Sąjungoje būtų taikomos tam tikros sąlygos. ALDE frakcija pasisako už griežtą pesticidų kontrolę, pripažindama, kad jų naudojimas būtinas ir tai realybė.

Mes turime daug pakeitimų, dėl kurių tekstas turėti būti daug lengviau pritaikomas, ir laikomės principo, kad reikia skatinti saugesnes ir ne chemines alternatyvas. Mano frakcija siekia pavojingų medžiagų kiekių mažinimo. Mes pasirašėme po 4 straipsniu dėl šalių planų pakeitimu, kuriame numatomas visos ES tikslas per 10 m. 20 proc. sumažinti pesticidų naudojimo dažnumą ir iki 2013 m. 50 proc. sumažinti pavojingų medžiagų kiekius.

Kai kam gali pasirodyti paradoksalu, kad mano frakcija numatė tolesnį pakeitimą, taip pat 4 straipsniui, siūlantį valstybėms narėms galimybę taikyti rizikos mažinimo metodą. Tai, iš tiesų, realesnis būdas, tačiau šiuo atveju sunkiau atlikti paskaičiavimus nei mažinant apimtis. Pagalvojome, kad svarbu pateikti šį pakeitimą, nes norėtume, jog šis klausimas būtų pateiktas tarpinstitucinėms diskusijoms po balsavimo pirmajame svarstyme.

Dabar norėčiau apžvelgti keletą specifinių punktų. Saugant vandens telkinius, atrodytų logiškiau imtis priemonių, pritaikytų prie geografinės aplinkos, nei nustatyti minimalią apsaugos zoną. Teisinga siekti apsaugoti specifines gyvenamąsias erdves, tokias kaip parkai, vaikų žaidimų aikštelės ir mokyklų erdvės, nes pesticidų naudojimas šalia tokių sričių turėtų būti sumažintas iki būtino minimumo arba uždraustas, o pirmenybė teikiama ne cheminiams metodams.

Dėl sudėtingo draudimo purkšti iš lėktuvų klausimo, Europos Komisijos pasiūlymas dėl uždraudimo su išimtimis, kurios privalo būti pagrįstos, yra labai prasmingas. Tačiau Aplinkos apsaugos komiteto tekstas yra priimtinas. Nors ir suprantu, jog reikia informuoti visuomenę apie pesticidų purškimą, manau, kad dėl informavimo pobūdžio, apimties ir priemonių turėtų spręsti valstybės narės. «Čia kalbame apie tiek daug skirtingų vietovių tipų ir tiek daug skirtingų būdų, kad bet koks bandymas juos susisteminti atrodo nerealus.

Taigi ALDE frakcija mėgina rasti pusiausvyrą, kurios pagrindas yra tai, kad nei naudotojai nei gamintojai nebūtų baudžiami, o būtų įvesti griežti ir nuoseklūs teisės aktai, leidžiantys: pesticidų naudotojams apsaugoti savo pasėlius; gamintojams – parduoti produktus, kurie palaipsniui taps mažiau pavojingi; vartotojams – ne tik valgyti saugų maistą, bet ir gyventi saugioje aplinkoje.

  Wiesław Stefan Kuc, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, pateikta glaudžiai su šia tema susijusių ataskaitų. Europos Sąjunga bando padaryti viską kas įmanoma, kad sumažintų neigiamą pesticidų poveikį aplinkai ir apsaugotų nuo jų kaupimosi dirvoje, vandenyje bei augaluose. Siekiant minimaliai sumažinti šį poveikį, per pastaruosius kelerius metus buvo nemažai atlikta. Ypač svarbų vaidmenį šiame darbe atliko mokslinių tyrimų organizacijos, sukūrusios labiau atrankos būdu veikiančius modernius preparatus. Tačiau turime prisiminti, kad pastaraisiais metais pesticidų kokybė buvo daug prastesnė, jie buvo naudojami daug kartų didesnėmis dozėmis, o to rezultatas – mūsų aplinkos užterštumas kaip praėjusių metų veiklos padarinys. Dėl to, be naujų direktyvų, privalome papildyti jau esamus teisės aktus direktyva dėl pasenusių pesticidų nukenksminimo ir jų atsikratymo.

Norėčiau papraštyti jūsų aktyviai dalyvauti sprendžiant šį klausimą, nes, kaip parodė Kišiniove vykęs NVO forumas, nepaisant pastaruosius kelerius metus vykstančių pokyčių, problemų vis daugėja, o ne mažėja, ir rizika tik auga, o ne mažėja.

  Marie Anne Isler Béguin, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisarai, nors norėčiau pasveikinti H. Breyer su puikiais jos pasiektais rezultatais, negaliu pritarti tiems, kurie gina pesticidų naudojimą, nes labai svarbu, kad išvalytume savo aplinką ir savo kūnus nuo pavojingų medžiagų. Tikiuosi, kad Europos Parlamentas ateityje galės paremti palankiausiai atrodančias pozicijas šiuo klausimu, užuot pasidavęs paskutiniu metu iš mirtinai pavojingai pramonei atstovaujančių gamintojų gaunamiems pavojaus signalams. Kancerogeninių, mutageninių ir reprotoksinių pesticidų bei medžiagų, silpninančių mūsų nervų ir endokrininę sistemas bei kenkiančių mūsų imuninei sistemai pašalinimas – visiškai sveikas tikslas.

Mes taip pat turėtume pasveikinti savo kolegų Parlamento narių pastangas užtikrinti saugumą numatant vartotojų, „nekaltų aukų“ informavimą apie šias pavojingas medžiagas. Iš tiesų, Komisarai, kada buvo imtasi veiksmų? Niekada anksčiau įvairūs insekticidai, fungicidai ir herbicidai nebuvo taip sistemiškai naudojami kaip šiandien. Vien Prancūzijoje situacija gali būti apibūdinta tik kaip valstybės pesticidų viešosios politikos „bendras valdymas“, o chemijos pramonei pavyko taip smarkiai nustumti į šalį paprastų žmonių lūkesčius dėl visuomenės ir aplinkos sveikatos, nepaisant mokslinių tyrimų dėl aplinkos toksiškumo ir statistinių tyrimų išlaidų, nustatant ryšį tarp cheminių medžiagų ir patologinių būsenų. Visa tai vyksta nepaisant neseniai medikų pateiktų įspėjimų, per, pvz., Paris Appeal ir Grenelle Forum dėl Prancūzijos aplinkos. Pramonė daro viską, kad tik sumenkintų pesticidų poveikį.

Taigi herbicidu Atrazine užteršus vandens telkinius, apie ką visi yra girdėję, ir sunaikinus bičių populiacijas, chemijos pramonė stengiasi nuslėpti faktą, kad Prancūzija Europos Sąjungoje užima pirmą vietą pagal pesticidų naudojimą. Kiekvienais metais, Prancūzijoje į mūsų aplinką išpilama apie 70 000–80 000 t pesticidų. Taigi dėl „pesticidų paketo“, kitaip nei REACH direktyvoje, šių Rūmų nariai neleis sau būti diskredituoti. Eiliniai žmonės iš mūsų tikisi ne mažiau: tai aišku iš daugybės gaunamų laiškų, raginančių imtis greitų ir griežtų veiksmų.

Pvz., girdime, kaip žmonės pabrėžia daržovių augintojų Pietų Prancūzijoje purškiamų pesticidų keliamą pavojų juos įkvėpiant, o kiti yra susirūpinę gausiu herbicidų naudojimu viešuosiuose parkuose ir soduose, o kai kurie užsimena apie raginimą steigti zonas be pesticidų.

ENPIRMININKAUJA M. ROURE
Pirmininko pavaduotojas

  Jiří Maštálka, GUE/NGL frakcijos vardu. – (CS) Gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau pagirti pranešėją I. Belohorskį u˛ ataskait¹ dėl Tausaus pesticidų naudojimo teminės strategijos.

Tikiu, kad pranešėjai pasisekė parengti dokumentą, kuris siektų teisingos pusiausvyros tausiai konkurencingai žemės ūkio produkcijai Europoje bei paskatinti, kad pesticidai būtų naudojami tik tada, kai neigiamas poveikis žmogaus sveikatai ir aplinkai minimalus.

Sveikinu tai, kad į ataskaitą įtrauktas pakeitimas dėl prevencinio principo dėl žmogaus sveikatos ir žemės bei vandens ekosistemos išsaugojimo, kurio bendraautoriumi esu ir aš.

Kaip ir pranešėja I.  Belohorskį, aš taip pat apgailestauju, kad tuo metu, kai svarbiausias rezultatas, kurio tikimasi iš teminės strategijos yra neigiamo pesticidų poveikio žmogaus sveikatai sumažinimas, strategijoje šis sveikatos klausimas sprendžiamas tik paviršutiniškai. Tikiu, kad ateityje šį darbą pabaigs Komisija.

Profesionalių sveikatos ir saugumo įstaigų požiūriu, sveikinu tuos ataskaitos punktus, kuriuose pabrėžiamas ne tik adekvačios informacijos, bet ir atitinkamų apsaugos priemonių bei reguliarių purškimo įrengimų patikrinimų poreikis.

Tikiu, kad tai – priemonė su daug konkrečių veiksmingų mechanizmų pesticidų naudojimui mažinti ir jų naudojimo saugumui didinti.

  Johannes Blokland, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Gerb. Pirmininke, vykstant diskusijoms apie pesticidus, nuolat stengiausi laikytis realistinės ir suderintos pozicijos aplinkos apsaugos klausimų ir gamintojų bei vartotojų atžvilgiu. Norėčiau detaliau pakalbėti apie kai kuriuos šių ataskaitų aspektus.

Vienas iš pasiūlymų šioje politikos srityje turėtų būti paremtas naudojimo mažinimo. Aš labai skeptiškai į tai žiūriu. Iš tiesų, galima sumažinti bendrą naudojamų pesticidų kiekį, tačiau dažnai yra taip, kad tie pesticidai, kurių naudojama daugiausiai, yra mažiausiai pavojingi. Tokiu atveju rizika yra daugiau ar mažiau tokia pati.

Aš daug labiau palaikau rizikos mažinimo politiką. Nyderlandai tokią politiką naudoja nuo 2000 m. ir buvo nustatyta, kad pavojus aplinkai sumažėjo 86 proc. Kitas naudojimo sumažinimo trūkumas yra tai, kad bus galima gauti keletą skirtingų pesticidų ir greičiau išsivystys atsparumas.

Kitas punktas – apsauginių zonų aplink vandens telkinius įsteigimas. Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas patvirtino pakeitimą dėl 10 m apsauginės zonos sukūrimo. Šalims, turinčioms daug vandens telkinių, kaip pvz. Nyderlandai, šie 10 m yra problema. Tai reiškia, kad realiai 35 proc. žemės ūkio žemės negali būti purškiama.

Galiausia norėčiau pabrėžti, kad svarbu ne tik standartas. Be jokios abejonės svarbu kokybės stiprinimas. Šiuo metu to trūksta. Dažnai pasitaiko vartojimui skirta produkcija, neatitinkanti standartų, jos yra Europos Parlamente.

  Andreas Mölzer, ITS frakcijos vardu – (DE) Gerb. Pirmininke, kaip visi žinome, jau seniai buvo numanoma, kad yra ryšys tarp žemės ūkyje naudojamų pesticidų arba genetiškai modifikuotų maisto produktų ir įvairių ligų. Kai pesticidų kai kur buvo rasta net geriamajame vandenyje, dabar pats laikas pastūmėti lėtai girgždančius ES biurokratijos ratus suktis greičiau.

Belieka pažiūrėti, kiek šiuo metu galime pasiekti įgyvendinami dabartinį tikslą mažinti augalų apsaugos medžiagų naudojimą. Žinoma, visi žinome apie ambicingus tikslus, kurie yra iki galo neįgyvendinti. Tačiau tikiu, kad numatomas kancerogeninių medžiagų pakeitimas toli gražu nebus taip įgyvendintas, kaip buvo skelbiama; priešingai, mano nuomone, tai būtina padaryti skubiai. Iš tiesų, tokių medžiagų pakeitimas gerokai pavėluotas.

Jei susimąstysime, kad ES sunaudoja ketvirtį visų pasaulyje naudojamų pesticidų, nors jei ji turi tik 4 proc. pasaulio dirbamos žemės, problema iš karto taps aiški. Tokia statistika taip pat rodo, kad mūsų ES paramos schemos akivaizdžiai vedė tradicinį žemės ūkį klaidinga linkme.

Žinoma, vartotojai įtaria, ir tai nėra visiškai nepagrįstas įtarimas, kad sumanūs ūkininkai bando apeiti nustatytas ribas naudodami leistinų augalų apsaugos produktų kombinacijas. Kadangi nėra atlikta pakankamai tyrimų dėl produktų sąveikos, dabar pats laikas mums įsiterpti ir nutraukti tokią praktiką. Be to, nuolatinis maksimalių koncentracijų diėjimas pastaraisiais metais turi būti nukreiptas priešinga kryptimi dėl didėjančios rizikos didesnės rizikos grupėms, pvz., vaikams.

Organinių produktų importavimas iš kito pasaulio krašto ne tik nesuderinamas su įvairiais aplinkos apsaugos tikslais, bet ir yra viena iš padidėjusių prekybos apimčių ir nuolatinių kaltinimų dėl neteisingos Sąjungos paramos politikos priežasčių. Todėl turi būti persvarstytos mūsų paramos schemos, ypač siekiant labiau padėti tiems Europos ūkininkams, kurie susilaiko nuo pesticidų naudojimo. Jeigu užkrausime ūkininkus biurokratinėmis kliūtimis, niekas nenustebs, jei jie nebežinos, ką daryti, o Briuselis bus išmuštas iš vėžių dėl chroniškai išsigimstančios ūkininkų bendruomenės.

  Jim Allister (NI). - Gerb. Pirmininke, negaliu susilaikyti nepasakęs, kad politiniai pesticidai, naikinantys išsikerojusias ES teisės aktų piktžoles, visiems mums padarys paslaugą. Kai žiūriu į šių pakeitimų ir pasiūlymų visumą, į tokius pasiūlymus kaip 10 m taisyklė, matau, kad jie smarkiai perlenkia lazdą.

Manau, turime atsižvelgti į kai kuriuos faktus. Nekontroliuodami pesticidų naudojimo žemės ūkyje, nukreipsime daugiau maisto produkcijos į mažiau reguliuojamus pasaulio regionus, sukeldami pavojų kokybei ir maisto saugumui. Galbūt tai kai kam net labai naudinga, kad be fungicidų ir pesticidų, skirtų pievų apsaugai, daugelis boulingo ir golfo aikštynų apaugs piktžolėmis ir taps netinkami naudoti.

Taip, pesticidų naudojimas turi būti kontroliuojamas, tačiau mūsų taikomos priemonės turi būti paremtos mokslu ir būti praktiškos tiek ūkiuose, tiek ir gatvėse. Tikiu, kad mano šalyje pesticidų naudojimui taikomos garsiai skelbiamos taisyklės yra tinkamos, todėl balsuosiu prieš šiuos dogmatiškus pakeitimus, kuriuos kai kurie norėtų įvesti.

  Erna Hennicot-Schoepges (PPE-DE). – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisare, gaila, kad šiose diskusijose negalėjo dalyvauti žemės ūkio sektoriaus atstovai, nes būtų labai įdomu išklausyti ir ūkininkų nuomonę.

Mūsų užduotis yra ne tik ateityje išsaugoti ūkininkavimą Europoje bei maisto produkcijos kokybę ir kiekį, bet ir skatinti mokslinius tyrimus bei užtikrinti, kad būtų saugomi duomenys. Didžiausias iššūkis – apsaugoti žmonių sveikatą ir išvengti toksiškų produktų kaupimosi mūsų vandenyse ir aplinkoje. Tačiau taip pat turime susirūpinti ūkininkų bei jų šeimų, kuriems reikia geresnės apsaugos, sveikata, nes jie turi tiesioginį kontaktą su šiais produktais, o patarinėja jiems dažnai pesticidų pardavimo bendrovės. Bendrovės vargu ar pasakys jiems, kad mokslininkai pradėjo kelti klausimus apie sąlyčio su pesticidais ir smarkiai plintančių kai kurių ligų, tokių kaip Parkinsonas, Alzhaimeris, prostatos vėžys, smegenų auglys ir išsigimimai, ryšį. Todėl labai svarbu nustatyti griežtas produktų patekimo į rinką taisykles. Taip pat turėtume skatinti tyrimus tinkamai numatydami duomenų apsaugą ir skatinti tyrimų programas dėl biologinių kenkėjų kontrolės priemonių, kurios yra naudingas naujovių pavyzdys. Galiausia, tokie produktai ūkininkams turi būti įperkami.

Komisare, paskutinis mano aptariamas punktas susijęs su bičių apsauga. Direktyvoje 91/414 numatyti vertinimai nebuvo įgyvendinti. Neužtenka vien tik turėti taisykles ir reglamentus. Jie turi būti taikomi, o sistemos turi užtikrinti jų taikymą. Sutinku, kad svarbiausia reguliuoti tokių produktų patekimą į rinką, tačiau taip pat pakomentuosiu, gerb. Pirmininke, kad vykstant šioms karštoms diskusijoms, nors ir ne dažnai, tačiau pasitaikė gėdingai chemijos pramonės primestų nuomonių.

  Anne Ferreira (PSE). – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisarai, gerbiamieji Parlamento nariai, visi šiuo metu turimi duomenys apie sveikatą ir aplinką, kurių šį vakarą nesiūlau vardinti, privalo paskatinti šiuos Rūmus imtis lemiamų veiksmų dėl pesticidų ir jų naudojimo sąlygų. Būtina, kad tokie veiksmai būtų paremti išmatuojamais tikslais. Plenarinėje sesijoje prieš balsavimą vykusiose diskusijose tapo aišku, kad yra didžiulių skirtumų tarp valstybių narių tiek jų praktikoje, tiek ir politikoje, taigi baigėme kompromisu dėl kai kurių klausimų pasikliovėme subsiadiarumu. Tikiuosi, kad šiuo atveju subsidiarumas mūsų neapvils ir paskatins lankstumą bei išreikšti politinę ir visuomenės valią, ypač keliamos rizikos ir apsauginių zonų aplink vandens telkinius dydžio klausimais.

Jei pesticidų atžvilgiu subsidiarumas reikšmingas, jis turi skatinti platesnį mąstymą žemės ūkio ir aplinkos klausimais kiekviename Europos regione. Tai reikš, kad bus intensyviau vykdomi tyrimai ir perduodamos technologijos, įtraukiamos visos suinteresuotos šalys, įskaitant ūkininkus, tyrėjus, NVO, sveikatos profesionalus ir maisto pramonės atstovus, vykdomi tyrimai kiekvienoje georgafinėje srityje, kartu nustatant geriausias praktikas ir nechemines alternatyvas, tinkančias dirvai, klimatui ir pasėliams. Yra keletas regionų, kuriuose šis darbas jau įgyvendinamas.

Todėl siūlau, kad Komisija skatintų tokio metodo įvedinimą ir palengvintų tarpregioninius mainus patirtimi, tuo pat metu užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi Europos įstatymai.

  Holger Krahmer (ALDE). - (DE) Gerb. Pirmininke, daugelis iš mano kolegų Parlamento narių tiki, kad mums reikia griežtų augalų apsaugos priemonių naudojimo taisyklių ir jie teisūs, tačiau taip pat privalome nepamiršti mūsų taikomų teisės aktų poveikio. Augalų apsaugos produktai – svarbi moderniųjų laikų žemės ūkio dalis.

Pvz., leidimo reglamentas. Mes uždraudžiame visą aktyviųjų medžiagų grupę remdamiesi išskyrimo kriterijais, tiesiog dėl abstrakčios pavojingumo sąvokos. Šis metodas nepaiso esamos rizikos ūkyje naudojant mažiau tokių medžiagų. Dėl to galime uždrausti naudoti ir tas aktyviąsias medžiagas, kurios nekelia jokių problemų. Todėl ateityje gali nepakakti aktyviųjų medžiagų tinkamai kovoti su kenkėjais.

Naudojant tik keletą aktyviųjų medžiagų, greičiau išsivystis atsparumas pesticidams. Nebebus patikimų priemonių daugeliui su kenkėjais susijusių problemų spręsti. Ir tai tikriausiai ir yra tos naujos aukštumos, apie kurias ką tik kalbėjo H. Breyer. Pasiekus tam tikrą lygį, Europos maisto tiekimo saugumas vėl pablogės. Užuot įvedinėję visuotinius draudimus, turėtume pateikti patikimą licencijavimo procedūrą, kuri išnagrinėtų esamą kiekvienos medžiagos naudojimo riziką.

Kitas pavyzdys susijęs su strateginiu metodu, dėl kurio ginčijamės, siekdami visoje Europoje vienodai sumažinti visus augalų apsaugos produktus. Tačiau tai neturi nieko bendra su rizika, kurią sukelia jų naudojimas.

Komisija nustatė tikslus esamai rizikai mažinti. Tai gera mintis ir mes turėtume ją išlaikyti. Kai viskas pasakyta ir padaryta, turime susitelkti į tai, kas įmanoma, būtent į veiksmingą kenkėjų kontrolę, suderintą su tinkamu rizikos valdymu. Taip pat reikia numatyti, kaip ateityje bus sprendžiamas augančio augalinių žaliavų poreikio klausimas.

Praeityje dėl naujoviškų augalų apsaugos produktų produkcija augo greičiau nei dirbamos žemės poreikis. Mūsų tikslas neturėtų būti apversti šią situaciją aukštyn kojomis.

  Gintaras Didžiokas (UEN). – (LT) Tikriausiai šioje salėje, šiame Parlamente, nėra nė vieno žmogaus, kuris sakytų, kad aplinkos apsauga, sveika aplinka, žmogaus sveikata nesvarbu. Matyt, tokių nėra ir tarp Europos piliečių.

Tačiau, gerbiamieji kolegos, priimant sprendimus, kalbant apie teisėkūrą, kuriant ir tvirtinant taisykles, kuriomis turės vadovautis, pagal kurias turės dirbti šimtai tūkstančių žmonių, kurios vienaip ar kitaip palies milijonus piliečių, negalima vadovautis vien gerais norais ar vien emocijomis. Privalome vadovautis protu ir vertinti gyvenimo realijas. Vienas iš pagrindinių uždavinių ir tikslų, keliamų Europos Sąjungos žemės ūkiui, yra apsirūpinti vartotojus geru maistu už priimtiną kainą. Visiems pasaulyje žinomi aukšti Europos Sąjungos maisto gamybos standartai ir griežta ūkininkavimo kontrolė. Tačiau nuolat girdime, kad Europos žemės ūkis turi ne tik gaminti gerą maistą, bet ir būti konkurencingas.

Taigi negalima neįvertinti šių veiksnių kalbant apie augalų apsaugos priemonių reglamentavimą. Komisijos pasiūlymas ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonė iš esmės atitiko visus suinteresuotų pusių lūkesčius. Tačiau pataisymai, kuriuos priėmė arba kurie atsirado svarstant Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete, sukėlė didžiulį nerimą.

Siūlomas variantas, jeigu toks būtų priimtas, gali sukelti neprognozuojamus padarinius. Yra didelė grėsmė ne tik žemės ūkiui, maisto pramonei, bet ir pačiai gamtai. Ar tik tai nebus susiję su genetiškai modifikuotų organizmų skverbimusi į Europos Sąjungos rinkas? Akivaizdu, kokia grėsmė kils tradiciniams augalams, pašalinus iš rinkos apie 90  proc. augalų apsaugos priemonių.

Gerbiamieji kolegos, raginu visus priimant sprendimą atsižvelgti į visumą, remtis mokslu, gera praktika ir protu, o ne gandais ir emocijomis. Todėl kviečiu kolegas balsuojant atsižvelgti į visų suinteresuotų šalių nuomonę ir priimti teisingą sprendimą, kad siekdami gerinti aplinkosaugą nesunaikintumėme žemės ūkio ir nepaliktumėme Europos Sąjungos piliečių be europietiško maisto, o milijonų žmonių – be darbo.

  Jens-Peter Bonde (IND/DEM). (DA) Gerb. Pirmininke, rytoj iš pat ryto eisiu į bakalėją nusipirkti butelio geriamojo vandens. Daugelyje šalių daug žmonių taip elgiasi, nes požeminio vandens ištekliai užteršti. Vanduo chemiškai valomas, tarsi būtų purvinas paltas. Tada jis chloruojamas ir yra toks pat neskanus kaip ir brangus. Danijoje turime turtingą požeminio aukso – švaraus požeminio vandens gyslą. Geriame jį tiesiogiai, kaip geriamąjį vandenį, prieš tai jo neapdirbdami. Toks vanduo sveikesnis už vandenį iš butelių, jo skonis geresnis ir jis daug pigesnis.

Tačiau tai taip pat reiškia, kad privalome prižiūrėti ir drausti pesticidų purškimą tada, kai jie gali patekti į požeminius vandenis. Todėl Danija draudžia 13 purškiamų pesticidų tipų, iš kurių 12 randami geriamajame vandenyje. Taip norėtume daryti ir toliau, todėl prašome, kad brangūs kolegos balsuotų už pakeitimą, leidžiantį steigti apsaugos zonas. Mes jau turėjome ankstesniuose reglamentuose priimtą pasiūlymą; jie turi būti pakartoti, tam kad nebūtų anuliuoti. Galiausia, gavome didžiosios Parlamento narių dalies, o vėliau ir Komisijos Pirmininko José Manuel Barroso palaikymą. Ačiū! Nesusilaukėme paramos iš Danijos Žemės ūkio komisaro, kuris kartu su Danijos maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministru (kuris taip pat priklauso Danijos Liberalų partijai (Venstre)), verčiau rems galimybę ūkininkams gadinti mūsų geriamąjį vandenį. Liūdna, kad Danijos žemės ūkio taryba labiau remia Venstre partiją. Labai trumparegiška siekti vos didesnio javų derliaus, o paskui mokėti milijardus kronų požeminiam vandeniui išvalyti. Sutartyje sakoma, kad už tai mokės patys teršėjai. Aš tai pasiūliau pakeitime ir prašau brangių Parlamento narių palaikyti Sutarties reikalavimus. Niekas neturi teisės teršti mūsų bendros žemės ir geriamojo vandens.

  Pilar Ayuso (PPE-DE). - (ES) Gerb. Pirmininke, Komisarai, Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo turėtų būti pakeista Direktyva 91/414/EB labiau suderina leidimo procedūras ir saugo vartotojus. Tačiau Aplinkos apsaugos komiteto ataskaita ne tik neturi nieko bendra su didesnio suderinimo tikslu, bet ir nepateisinamai keičia priemones, skirtas vartotojų ir aplinkos apsaugai.

Ataskaita paremta visišku pasitikėjimo esamais Europos Sąjungos žemės ūkio produkcijos metodais. Tačiau dėl to nukentės ne tik ūkininkai – taip pat kentės ir vartotojai, nes daug pasėlių taps neperspektyvūs, todėl reikės importuoti ir taip bus suduotas smūgis maisto saugumui.

Nebuvo pakankamai atkreipta dėmesio į tai, kad augalų apsaugos produktų patvirtinimas ir naudojimas jau ir taip griežtai kontroliuojami tiek Europos maisto saugos tarnybos, tiek kompetentingų valstybių narių institucijų.

Be to, šis pasiūlymas pakeičia 1991 m. leistų aktyviųjų medžiagų skaičių nuo 1 100 iki 148, kurios yra išvardytos šio pasiūlymo I priede. Iš šių 148 medžiagų, tik 34 yra insekticidai, nematocidai ar akaricidai, tai yra medžiagos, kurių labiausiai reikia Viduržemio jūros pakrantės Europos ūkiams, kur vabzdžių antpuolių lygmuo aukščiausias visoje Europoje. Vabzdžiai kelia grėsmę ne tik augalams, bet ir perneša labai rimtas žmonių ligas.

Turėtų būti sugrąžintas Komisijos pasiūlymas padalinti Europos Sąjungą į tris zonas dėl augalų apsaugos produktų savitarpio pripažinimo. Pesticidų draudimo kriterijai turėtų būti paremti tinkama rizikos analize. Be rizikos analizės neįmanoma nustatyti šių medžiagų poveikio sveikatai ir aplinkai.

Galiausia, norėčiau pabrėžti, kad nuodingumas priklauso nuo dozės.

  Frédérique Ries (ALDE). – (FR) Gerb. Pirmininke, pabrėžiau šio vakaro diskusijų svarbą, nes tai, apie ką šiandien kalbame yra mūsų Europos ūkininkavimo ateities vizija ir poreikis atsitraukti nuo intensyvaus ūkininkavimo, kuris yra per daug taršus, ir judėti biologinę įvairovę gerbiančio tausaus žemės ūkio link. Šį tikslą Europa turi kelti dėl trijų priežasčių: pirma, po tiek skandalų ir atskleistos rizikos sveikatai, dabar visuomenė nusistačiusi prieš pesticidus; antra, dauguma ūkininkų patys nori, kad Europos Sąjunga padėtų jiems pakeisti savo praktiką, kad jiems daugiau nebereikėtų rinktis tarp savo sveikatos žalojimo ir pelningumo didinimo; ir trečia, bičių augintojai visoje Europoje ragina priimti griežtus teisės aktus, kad būtų sustabdytas tų pesticidų pardavimas, kurių poveikis bitėms nebuvo įvertintas.

Todėl labai svarbu, kad ambicinga Aplinkos apsaugos pozicija būtų patvirtinta rytdienos balsavime dėl trijų Hiltrud Breyer, Christos Klaß ir Irenos Belohorská ataskaitų. Turime patvirtinti, kad svarbiausia yra sveikata ir aplinka; kad reikia specialių priemonių apsaugoti tiems, kurie yra labiausiai pažeidžiami; kad pavojingiausioms medžiagoms bus taikomas prevencijos principas; kad bus skatinama naudoti ne chemines alternatyvas; ir kad nuo šiol purškimas iš lėktuvų bus uždraustas. Trumpai sakant, turime praktiniais veiksmais atspindėti daugelio Europos vyrų ir moterų susirūpinimą, kaip minėjo Isler-Béguin, rašiusių mums ragindami, kad ateityje ūkininkavimas būtų nepriklausomas nuo chemikalų.

  Leopold Józef Rutowicz (UEN). - (PL) Gerb. Pirmininke, kai kuriomis aplinkybėmis būtina naudoti augalų apsaugos priemones – pesticidus. Lenkijoje vyrauja maži žemės ūkiai, kurių savininkai, neturėdami pakankamai lėšų, taupo pirkdami pigius pesticidus ir kartais tai baigiasi nuostoliais dėl kenkėjų.

Pritariu visoms pastangoms skatinti racionalų augalų apsaugos produktų naudojimą, įskaitant patarimus, mokymus, mokslinius tyrimus, subsidijas moderniai augalų apsaugos įrangai, pakaitinių produktų, padedančių apsaugoti aplinką ir sveikatą ir atitinkančių ūkininkų interesus įvedimą, vietoje pesticidų naudojimo.

Tada, kai yra rizika, kad gali būti prarastas derlius, ignoravimas ir tinkamos pagalbos ūkininkams stoka gali privesti prie nekontroliuojamo pesticidų naudojimo. Problema, kuri jau ilgą laiką mus lydi, tačiau nebuvo visiškai išspręsta, yra ypač toksiškų pesticidų, esančių ar buvusių buvusio sovietinio bloko šalyse sąvartynų sunaikinimas bei pakartotinis žemės įdirbimas. Jie nuodija tiek vandenį, tiek ir žemę. Toks bagažas turėtų sumažinti šiuose dokumentuose parengtų priemonių veiksmingumą.

  Urszula Krupa (IND/DEM). (PL) Gerb. Pirmininke, gamintojai, kurie spaudžiami gaminti puikiai atrodantį maistą naudoja pesticidus, kenksmingus ne tik aplinkai ir ekonomikai, bet ir žmonių sveikatai. Tikiuosi, kad aptariami dokumentai padės pagerinti vartojamo maisto kokybę ir paskatins naudoti labiau organiškus gamybos metodus, daugiau naudojant natūralias trąšas žemei tręšti. Be to, kalbėdamas apie nesąžiningą ir neetišką pavojingų medžiagų eksportavimą į trečiojo pasaulio šalis, pacituosiu populiarią lenkų patarlę: „Elkis su kitais taip, kaip nori, kad kiti elgtųsi su tavimi“. Tai labai svarbu ir dėl to, kad pavojingi pesticidai sugrįžta atgal maisto produktų, kuriuos pigiai perka pasiturinčiose šalyse forma, ir žaloja žmonių sveikatą.

Šalia bendrų gairių, tausaus pesticidų naudojimo strategijos turėtų būti vystomos šalies lygmeniu, kur gali būti imtasi atitinkamų veiksmų. Augalų apsaugos produktų naudojimą reikėtų labiau mažinti tose vietovėse, kur naudojama daugiausia pesticidų.

  Peter Baco (NI). - (SK) Labai vertinu tai, kad visos trys ataskaitos reikalauja, jog visas personalas, dalyvaujantis visuose pesticidų naudojimo etapuose, būtų aukštos kvalifikacijos. eiksmų planai, integruotos valdymo ir griežtos importavimo priemonės – tai taip pat pozityvūs visų trijų ataskaitų pavyzdžiai. Tačiau tiek purškimo iš lėktūvų draudimas, tiek alternatyvios situacijos, kai toks purškimas būtų galimas, turi būti tiksliai suformuluotas, naudojant aiškias struktūras.

Taip pat kiekybinio naudojimo sumažinimo sąvoka nėra aiškiai apibrėžta ir dėl neatrankinio taikymo atveria duris daugeliui rizikos veiksnių. «Pvz., Slovakijos Respublikoje pesticidų sunaudojama apytiksliai 1 kg hektarui, tuo tarpu kitos šalys jų naudoja apie 8 kg. Tai reiškia, kad yra tokių šalių, kur pesticidų naudojimas tikrai turi būti sumažintas, ir tokių, kur jų turi būti naudojama netgi daugiau. Todėl siūlau, kad balsuodami atsižvelgtume į Europos pasėlių apsaugos asociacijos arba, per pirmąjį svarstymą, į nepatvirtintas ataskaitas A6-0347/2007 ir A6-0359/2007 ir išlaikytume suderintas Komisijos rekomendacijas.

  Marianne Thyssen (PPE-DE). – (NL) Gerb. Pirmininke, Komisarai, gerbiamieji Parlamento nariai, atėjo laikas įgyvendinti teminę strategiją dėl tausaus pesticidų naudojimo. Taip pat visai nebloga mintis būtų kai kuriuos jos punktus įgyvendinti nedelsiant. Didelio poveikio maisto kokybei, visuomenės sveikatai, aplinkai ir ūkininkavimo tvarumui – visoms rūpestį keliančioms sritims – požiūriu, visa mūsų frakcija bei mūsų pranešėjai bei šešėliniai pranešėjai skyrėme nemažai laiko šiam paketui. «Ypač norėčiau paminėti keturis punktus.

Pirma, protinga toliau mažinti pesticidų naudojimą. Taip būtų daromas mažesnis poveikis aplinkai ir todėl esame tik prieš naudojamų kiekių mažinimą. Norime, kad remiantis moksliniu rizikos vertinimu, būtų mažinamas dabartinis poveikis.«

Antra, laikomės panašios nuomonės dėl nepurškimo zonų aplink vandens telkinius. Taigi mes pasisakome už rizika paremtą metodą ir jaučiame, kad valstybės narės labiau nei mes pajėgios atsakingai pasirinkti, iš dalies remdamosi vandens pagrindų direktyvoje išdėstytais kriterijais.

Trečia, man kyla klausimas, kodėl Parlamentas, kuris po viso vidaus rinkos gynimo ypač pabrėžiant vartotojų, sveikatos ir aplinkos apsaugą, turėtų prieštarauti suderinimui šioje srityje. Mes pasisakome už Komisijos pasiūlytą zonų su vidaus savitarpio atpažinimo idėją ir taip pat norėtume matyti savanorišką abipusį atpažinimą tarp zonų.

Ketvirta, mes prieštaraujame bendrai nuostatai dėl kaimynų informavimo, kurią savo ataskaitoje siūlė H. Breyer. Tokia informacija yra ne tik nereikalinga griežtai reguliuojamai veiklai, bet ir sukelia bereikalingų rūpesčių ir išmuša iš vėžių. Žinoma, kad tikslas negali būti tam tikras asmeninis spaudimas. Tokios visuomenės mes nenorime ir nepalaikome.

  Bogdan Golik (PSE). - (PL) Gerb. Pirmininke, šiandienos diskusija labai svarbi Europos žemės ūkiui ir aplinkos apsaugai.

Yra daug žmonių, kurie pasisako už pesticidų naudojimą ir daug tokių, kurie pasisako prieš. Tačiau tikiu, kad ūkininkai vadovausis principu: „kiek įmanoma mažiau pesticidų. Tik tiek, kiek būtina“, o gamintojai ir platintojai turėtų būti itin atsargūs, kai kalbama apie vartotojų gyvybę ir sveikatą kiekvienu atveju, kai tik naujų pesticidų atsiradimas sukelia susirūpinimą dėl to, kad yra dviprasmybių mokslinių tyrimų rezultatuose, arba dėl to, kad nebuvo pakankamai laiko, kad būtų galima pasakyti, jog tam tikras produktas ar medžiaga pavojingas žmonėms ir gyvūnams.

Siekiant tausiai naudoti pesticidus, tikiu, kad bus imtasi šių veiksmų: pirmiausia Komisija bei valstybės narės turėtų periodiškai rengti mokymus ir patariamąsias bei šviečiamąsias programas, kurias bent iš dalies finansuotų pesticidus gaminančios įmonės. «Turi būti koordinuotai stebimas žalingas pesticidų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai bei renkami duomenys, ir tai turėtų vykti kartu su ilgalaikėmis mokslinių tyrimų programomis bei sankcijų taikymu teršėjams. Turėtų būti įvesta duomenų apie pesticidų gamybą, importą, eksportą, pardavimus, platinimą ir naudojimą rinkimo sistema, kuri būtų prieinama visuomenei. Turėtų būti skatinama žemės ūkio praktika, skatinanti mažesnes pesticidų dozes. Tai padėtų pakeisti bendrą šių medžiagų naudojimą. Turėtų būti atliekami patikrinimai ir uždrausta į ES importuoti žemės ūkio produktus, kurių gamybai buvo naudojami chemikalai.

  Jan Mulder (ALDE). – (NL) Gerb. Pirmininke, augalų apsaugos produktai vis dar yra svarbi žemės ūkio ir maisto produktų gamybos dalis Europoje. Esminis klausimas Europoje imantis tokių priemonių yra kokį poveikį tai turės konkurenciniams ryšiams su likusiu pasauliu. Jeigu mes Europoje būsime per griežti ir negalėsime taikyti tų pačių taisyklių likusioje pasaulio dalyje, tai reikš, kad Europoje galime vartoti produktus, kurių nepajėgiame pasigaminti patys, o tai man atrodo neteisinga.

Žinoma, labai svarbu ir toliau vertinti žalingą poveikį, tačiau negalime perlenkti. Sutinku su visais, kurie sako, kad turėtume susitelkti ties rizika ir nemažinti kiekių. 10 m apsauginės zonos taip pat būtų pražūtingos Nyderlandams ir kitoms šalims ir turėtų būti pašalintos iš reglamento.

Galiausia, kaimynų informavimas. Jei kažkas patvirtinta, kam tada apie tai dar informuoti kaimynus? Tai visiškai nereikalinga nuostata.

  Michael Henry Nattrass (IND/DEM). - Gerb. Pirmininke, 1985 m. Jungtinėje Karalystėje pesticidų naudojimas buvo griežtai kontroliuojamas. Tokios įmonės kaip Syngenta teigia, kad ūkininkams neturėtų būti uždraustos priemonės, kurių jiems reikia.

Šie reglamentai nutolina mus nuo gero, mokslu pagrįsto reglamentavimo principo. Pvz., kova su piktžolėmis be chemikalų kainuoja 400 kartų brangiau. Golfo ir lauko sporto pramonės atstovai teigia, kad be pesticidų neįmanoma išlaikyti velėnos. Pasėlių apsaugos agentūra teigia, kad pesticidų uždraudimas reiškia, kad bus kultivuojama nuo 65 proc. iki 200 proc. daugiau žemės ir sumažės produktyvumas Corbett Farms teigia, kad šie metai parodė purškimų vertingumą saugant nuo bulvių amarų. Pesticidai brangūs ir siekiant apsaugoti mūsų laukus, naudojamos pačios mažiausios dozės. Sprendimai apie tai, kaip ir kada purkšti turi būti priimami priklausomai nuo konkrečių laukų. Savavališkas naudojimo mažinimas negali būti moksliškai pagrįstas.

Gerb. Pirmininke, prašau panaikinti pragaištingus ES reglamentus. UKIP balsuos prieš.

  Richard Seeber (PPE-DE). - (DE) Gerb. Pirmininke, Komisarai, gerbiamieji Parlamento nariai, leiskite man iš pradžių padėkoti pranešėjams bei šešėliniams pranešėjams. Nereikia nei sakyti, kad visiems mums labai rūpi sveikata ir vartotojų apsauga ir Rūmų narių susirūpinimą galime justi iš šių labai įtemptų diskusijų.

Vis dėlto svarbu, kad remtumėmės faktais, o ne bėgtume nuo realybės ieškodami atpirkimo ožių, kaip jau yra buvę. Būtų labai paprasta, ypač su šiuo teisėkūros paketu, užsipulti vieną darbuotojų grupę ir nesižvalgyti aplinkui. Tai būtų visiškai neteisinga. Nuo pat pradžių turi būti numatyta, kad visiems Europoje reikia veikiančio žemės ūkio sektoriaus, kuriame būtina naudoti tam tikrą augalų apsaugos priemonių kiekį.

Dėl specifinių C. Klaßo ataskaitos aspektų, norėčiau pasakyti, kad tai iš tiesų reikia numatyti tam tikrus mažinimo tikslus, tačiau tikiu, kad čia taikomas kiekybinis metodas yra pernelyg griežtas. Kiekviena valstybė narė turėtų iš tiesų apsvarstyti, ką ji pati gali padaryti, nes tiktai sumažinti bendrą pesticidų kiekį ir tikėti, kad tai išvalys aplinką – visiškai moksliškai nepagrįsta. Dėl apsauginių ruožų nematau nieko blogo , kad Komisija pasirinktoje strategijoje pagrindiniu elementu laiko subsidiarumą. «Kiekviena valstybė narė turėtų nuspręsti, kaip ji nori, kad būtų reglamentuojami apsaugos ruožai. Visoje Bendrijoje nustatyti dešimties metrų ribą būtų neteisinga. Bandymas rasti necheminių alternatyvų jautriose srityse, tokiose kaip retos floros ir faunos gyvenamoji aplinka, taip pat turėtų būti besąlygiškai palaikomas.

Dėl H. Breyer ataskaitos svarbu, kad palaikytume laisvos zonos sąvoką. Licencijų apimties apribojimas atskiroms valstybėms narėms – labai ribotas būdas. Ypač atidžiai reikia elgtis su išskyrimo kriterijais. «Aiškus CMR1 priskiriamų medžiagų uždraudimas gali būti laikomas tinkamu, tačiau CMR2 medžiagų atvejais taip pat pasisakau už tai, jog priimant sprendimus dėl licencijavimo būtų remiamasi moksliniais duomenimis.

  Evangelia Tzampazi (PSE). - (EL) Gerb. Pirmininke, Komisare, gerbiamieji Parlamento nariai, pasiūlymu dėl teisės akto, dėl kurio mūsų bus prašoma balsuoti, siekiama aukšto žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygmens, nustatant Bendrijos tausaus pesticidų naudojimo modelius ir pesticidų patekimo į Europos rinką taisykles.

Tikiu, kad palaikydami Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą pesticidų naudojimą Europoje sumažinti 20 proc., siunčiame stiprią žinią. Privalome stiprinti racionalaus pesticidų naudojimo tikrinimus ir, svarbiausia, skatinti mokslinius tyrimus ieškant saugesnių alternatyvių augalų apsaugos metodų.

Taip pat pasiūlymas dėl zonų sistemos ir privalomo savitarpio licencijavimo panaikinimo yra suderinta pozicija. Dėl ūkininkų ir pramonės susirūpinimo siekiama įgalinti tas valstybes nares, kurios to nori, taikyti aukštesnius aplinkos apsaugos lygmenis priklausomai nuo jų vietos sąlygų.

Baigdama norėčiau paminėti, kad ypač reikia apsaugoti antrinį naudojimą. Raginu jus, gerbiamieji Parlamento nariai, paremti pasiūlymą įkurti Europos mokslinių tyrimų skatinimo fondą. Taip užtikrintume ūkininkų klestėjimą ir išlaikytume mūsų tautinius produktus, kurie – Europos žemės ūkio tradicijos dalis ir smarkiai stumia į priekį Europos žemės ūkio ekonomiką.

  Marian Harkin (ALDE). - Gerb. Pirmininke, dėkoju už galimybę tarti keletą žodžių apie šiuos pranešimus.

Pirmiausia tikiuosi, kad Europoje turime užimti tokią poziciją, kad galėtume auginti europietiškas žemės ūkio kultūras ir europietiškus vaisius bei daržoves, kurie būtų saugūs vartoti žmonėms. Tačiau šį tikslą turime įgyvendinti taip, kad saugodami žmonių sveikatą nenubaustume žemės ūkio.

Nenorime nustatyti apribojimų, kurie neigiamai veiktų Europos žemės ūkį, kad galiausia netektų importuoti didelio maisto produktų kiekio, susiduriant su visais maisto nulekiavimo atstumo padariniais, ir, žinoma, menkai kontroliuojant tokio importuoto maisto gamybai naudotus pesticidų kiekius.

Antra, palaikau pasiūlymą dėl rizikos įvertinimo, kuris yra paremtas mokslu ir bus veiksmingas valstybėms narėms.

Trečia, tikiu, kad 10 m buferinė zona yra „vienos taisyklės visiems atvejams“ taikymas ir turi būti pakeista, kad valstybės narės galėtų atsižvelgti į vietines sąlygas. Kaip jau sakiau anksčiau, net Europos Parlamentas negali išleisti įstatymų dėl viso žemyno klimato ir dirvos sąlygų.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE). - (FI) Gerb. Pirmininke, Teminė strategija ir Pagrindų direktyva dėl augalų apsaugos produktų – sunkus teisėkūros projektas, atspindintis pagrindinį ES aplinkos apsaugos politikos iššūkį, kaip tinkamai suderinti aplinkos ir sveikatos apsaugą vykdant socialinėmis realijomis paremtą politiką.

Turime pripažinti, kad augalų apsaugos produktų ir pesticidų naudojimas yra labai ekonomiškai naudingas. Moderniaisiais laikais, kvalifikuotas šių medžiagų naudojimas, tiesą sakant, yra būtina maisto gamybos sąlyga. «Tačiau taip pat labai realus priešiškas augalų apsaugos produktų poveikis aplinkai ir ypač vandens telkiniams. Taigi kaip mes galėtume naudoti šias medžiagas, kad pesticidai būtų mums naudingi, tačiau tuo pačiu mažinti priešišką poveikį?

Esu iš šalies, kurioje ūkininkavimas yra gerbiamas užsiėmimas, ir kurioje šalies vidaus žemės ūkis laikomas svarbiu. Kita vertus, aplinka yra labai pažeidžiama. Pvz., Suomijoje yra beveik 200 000 ežerų, šimtai tūkstančių kitokių vandens telkinių ir viena iš labiausiai pasaulyje užterštų jūrų. Sklindantis vandens užterštumas – didžiulė aplinkos apsaugos problema, o augalų apsauga –šios problemos dalis. Pasiekti pusiausvyros sunku, todėl direktyvoje turėtų būti atsižvelgta į skirtumus tarp valstybių narių.

Todėl sveikas protas ir aplinkos apsaugos problemos diktuoja, kad turėtume susitelkti ties tikslais, o priemones palikti pačioms valstybėms narėms. Geras yra „apsauginių zonų“ pavyzdys, kuris be jokios abejonės turi suvaidinti svarbų vaidmenį saugant vandens telkinius. Esu įsitikinusi, kad kiekvienai situacijai tinkančios ir Komisijos pasiūlymams neprieštaraujančios apsaugos zonos – teisingas kelias, kuriuo turėtume eiti. Jeigu mes dabar nuspręsime dėl tiksliai išmatuotų ribų, visiems taikydami „vieno dydžio“ principą, yra realus pavojus, kad daugelyje šalių bus dar blogiau. Gali būti, kad jos šios problemos nespręs lanksčiai ar pakankamai tinkamai.

  Dan Jørgensen (PSE). - (DA) Yra tam tikrų nesusipratimų dėl kai kurių mūsų kolegų šiandienos pasisakymų. Todėl džiaugiuosi, kad galiu kalbėti antrą kartą. Yra trys nesusipratimai. Pirmasis susijęs su mažinimo tikslu: kai kurie kolegos teigia, kad tai tiesiog neįmanoma. Visos šalys skirtingos ir neįmanoma nustatyti bendro europinio mažinimo tikslo. Ne, to padaryti neįmanoma. Kaip ir to, ką darome. Ką darome sakydami, kad bendras europinis mažinimo tikslas turėtų būti 20 proc. Tačiau tai, žinoma, gali reikšti 30 proc. vienose šalyse ir 10 proc. kitose. Nacionalinis mažinimo tikslas bus nustatytas remiantis šalių veiksmų planais. Todėl nesususipratimas yra tai, kad bijomasi šio punkto. Svarbu tai, į ką atsižvelgiame, nes kartais vienas gramas tam tikrų pesticidų gali būti pavojingesnis nei kilogramas kitų pesticidų. Todėl, kaip mažinimo prievolės dalį įvedėme naudojimo dažnumo indeksą. Galiu puikiai įsivaizduoti, kad Komisija taip pat turės ką pasakyti apie tai, kai jūs, S. Dimas, netrukus galėsite dar kartą pasisakyti.

Antrasis nesusipratimas susijęs su zonomis. Tikima, kad jei neturėsime zonų, tai bus tarsi įžeidimas vidaus rinkai. Priešingai! Atsisakydami beprotiškos minties dėl zonų ir sakydami, kad palaipsniui keisimės duomenimis tarpusavyje, teigiame, kad visa ES yra zona, kurioje keičiamės duomenimis. Tačiau akivaizdu, kad negalime kalbėti apie privalomą pesticidų savitarpio pripažinimą vien dėl to, kad kiekvienoje šalyje yra skirtingos geografinės, klimato ir aplinkos sąlygos. Manau, kad beveik visi šiandien šiuose Rūmuose kalbėję asmenys sutiks su šiuo punktu.

Trečiasis pagrindinis nesusipratimas yra manymas, kad tai sugriaus žemės ūkio konkurencingumą. Ne! Danijoje nuo 1980 m. pesticidų naudojimą sumažinome 50 proc. ir tai neturėjo jokio poveikio žemės ūkio konkurencingumui. Pesticidus naudoti brangu, todėl jei jie naudojami teisingai, kuo mažiau jų naudojama, tuo didesnis yra konkurencingumas.

  Anders Wijkman (PPE-DE). - (SV) Gerb. Pirmininke, laiko nedaug ir pirmiausia norėčiau palaikyti H. Breyer kolegę pranešėją iš PPE-DE frakcijos Erną Hennicot-Schoepges. Manau, kad labai gerai, jog didžioji mano frakcijos dalis nuspręndė nepaisyti E. Hennicot-Schoepges patarimo dėl keleto svarbių punktų ir neparemti svarbių šioje ataskaitoje esančių pasiūlymų. Žinoma, sutinku, kad reikalavimas pateikti informaciją 48 val. prieš purškimą yra nepraktiškas ir bus neveiksmingas, tačiau būtų neprotinga daryti išvadą, kad jokie reikalavimai dėl informacijos teikimo yra visiškai nereikalingi. «E. Hennicot-Schoepges pasiūlymas, kaip kompromisas, yra tinkamai suderintas.

Kitas svarbus klausimas – ypač pavojingų medžiagų sumažinimo kriterijai. Pirmiausia, priimdami sprendimą privalome neprieštarauti Parlamento sprendimams dėl naujo REACH chemikalų įstatymo. «Vienas iš pagrindinių principų buvo palaipsniui pašalinti medžiagas, kurių rizikos slenkstis yra sunkiai nustatomas didelį susirūpinimą keliančių medžiagų atveju. Akivaizdu, kad privalome laikytis šios krypties, ypač kai kalbama apie medžiagas, kurios liečiasi ar gali liestis su tuo, ką valgome.

Kitas klausimas, dėl kurio palaikau pranešėją, H. Breyer, yra pasiūlymas dėl zonų. Kai pamačiau Komisijos pasiūlymą, man iš karto pasidarė įdomu padalinti Europą į zonas, kurios yra sąlyginai panašios pagal savo augmenijos sąlygas, klimatą ir panašiai. «Tačiau pasiūlytas skirstymas zonomis, deja, pernelyg savavališkas. Negaliu palaikyti šio metodo ir tikiu, kad valstybėms narėms turi būti leista pasilikti teisę atsisakyti įvairių preparatų, net jei šalia esančios šalyse juos leista naudoti. Norėčiau aptarti ir kitus klausimus, tačiau jau baigėsi man skirtas laikas.

  Esther De Lange (PPE-DE). - (NL) Gerb. Pirmininke, išėjęs iš savo kaimo, aš atsiduriu unikalioje architektūrinėje erdvėje, žalioje erdvėje tarp didelių miestų tokių kaip Amsterdamas, Roterdamas ir Utrechtas. Šiuo metu tai vis dar yra žalias žemės ūkio kampelis, tačiau dėl Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlytos 10 m apsauginės zonos, šioje vietovėje taps praktiškai nebeįmanoma ūkininkauti, nors būtent dėl ūkininkavimo ši sritis žalia.

Praėjusią savaitę pabandžiau atlikti tyrimą, tačiau tarp gausybės kanalų man beveik nepavyko rasti žemės lopinėlių, kurie būtų 20 m pločio. Visi, kas nors kiek žino apie Nyderlandus, žino, kad taip yra ne tik šioje žaliojoje oazėje. Olandijos ūkiams būdinga tai, kad tarp ganyklų yra daug kanalų. Tai reiškia, kad įvedus 10 m apsauginę zoną, Nyderlandai praras 800 000 hektarų savo dirbamos žemės, sudarančios 35 proc. viso žemės ūkio veiklos ploto.

Todėl prašau narių nepritarti šiam pasiūlymui, taip pat galvojant ir apie žemės ūkio produkciją, kurios reikia Europai ir pasauliui, kaip sakė Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas. «Tai nereiškia, kad aš nepritariu, jog reikia saugoti gamtą ir visuomenės sveikatą. Mes visi to siekiame. Tiesiog manau, kad būtų geriau to siekti rizikos analize ir rizikos mažinimu paremtu būdu.

Alternatyva, naudojimo mažinimas, iš tiesų skamba gražiai ir paprastai, – 20 proc. bendras sumažinimas, –tačiau tai nėra geriausia vartotojų apsauga, nes atsižvelgiama tik į kiekius, bet ne į galutinį rezultatą ar galutinę riziką. Šiomis aplinkybėmis man sunku suprasti Liberalų ir demokratų alianso Europai iškraipymus, jiems pasisakant už 20 proc. bendrą mažinimą bei rizikos metodą.

Turiu du paskutinius punktus. «Viskas, ką pasakysiu apie licencijavimo sistemą, tai trys 27 valstybėms narėms tinkamiausios klimato zonos, be jokios abejonės atsižvelgiant į šalių aplinkybes. Galiausia norėčiau paprašyti Komisijos, kad visose pagrindinėse diskusijų srityse ji nepamirštų ir mažų pasėlių.

  Françoise Grossetête (PPE-DE) . – (FR) Gerb. Pirmininke, pesticidų liekanų dabar yra visur: maiste, vandenyje, mūsų kūnų audiniuose ir motinų piene ir, kas baisiausia, mūsų dar negimusių kūdikių kūnuose. Mes tiktai pradedame pastebėti ilgalaikius visur esančių pesticidų liekanų padarinius: tai įvairios vėžio formos, endokrininiai sutrikimai, sumažėjęs moterų vaisingumas, pažeistos mūsų imuninės sistemos ir degeneracinės nervų sistemos ligos.

Taigi taip ir dar kartą taip: sumažinkime pesticidų naudojimą ir padarykime tai greitai. «Aš visiškai palaikau savo kolegos E. Hennicoto pasiūlymus dėl H. Breyer ataskaitos ir, taupydama laiką, pabrėšiu dar vieną punktą, kuris, mano nuomone, būtinas, ir dėl kurio buvo diskutuota PPE frakcijoje, tai – žmonių, gyvenančių šalia pesticidais purškiamų vietovių, informavimas. Tikiu, kad daliai mūsų frakcijos būtų beprasmiška sakyti, kad toks informavimas yra reikalingas, nes jie mano, jog jei naudojamos medžiagos prieš tai yra patvirtintos, vadinasi, jos nekenksmingos.

Purškimas iš lėktuvų – įprastas dalykas, ypač miškuose ir vynuogynuose. Tai kelia riziką, kad medžiagos pateks į apgyvendintas ar jautrias teritorijas, todėl jų naudojimas turi būti griežtai reglamentuojamas. Svarbu, kad augintojai iš anksto įspėtų apie pesticidų purškimą šalia gyvenančius žmones, kurie gali būti paveikti. Žmonės, sergantys kvėpavimo takų ligomis, tokiomis kaip astma, gali būti sunkiai paveikti, jei apie tokį purškimą jiems nebus iš anksto pranešta. «Įspėjimas ir informacijos pateikimas neturėtų sudaryti papildomų administracinių sunkumų ūkininkams, kaip kad sakė kai kurių mano kolegos Parlamento nariai. Pakaktų paprastų pranešimų, kuriuose būtų nurodytos numatomos purškimo datos, iškabintų šalia žmonių gyvenamųjų vietų rizikos zonose.

Baigdama norėčiau paraginti pereiti prie naujos žemės ūkio praktikos kartos, tausojančios aplinką ir taip prisidėti prie ūkininkystės sektoriaus modernizavimo.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. Pirmininke, raktas į tausų pesticidų naudojimą – racionalus rizikos mažinimas. «Turime įgyvendinti šį tikslą taikydami tausaus pesticidų naudojimo direktyvos gaires. Kiekviena šalis turi būti įpareigota pagal direktyvoje nurodytas gaires parengti savo planą. Kiekviena šalis turi būti pajėgi tai padaryti, atsižvelgdama į vietos sąlygas ir skirtumus.

Visų pirma, skiriasi mūsų žemės ūkio išsivystymo lygmuo. Pasikartosiu – žemės ūkio išsivystymo lygmuo. Naujosios Europos Sąjungos narės dažnai turi labai daug dirbti, kad pasivytų kitų šalių išsivystymo lygmenį. Sumažinus pesticidų naudojimą šiose šalyse, lyginant su dabartiniu jų naudojimu, atlikus galutinę analizę, tai atsisuks prieš vartotojus, nebent mažindami jų naudojimą atsižvelgsime į dabartinį šių produktų naudojimo lygmenį, kuris yra sąlyginai žemas.

Mūsų kraštovaizdis taip pat skirtingas. «Lenkijoje didžiuliai plotai miškų nuo kenkėjų gali būti apsaugoti tik purškiant iš lektuvų. Mes privalome apsaugoti šiuos miškus, kad išlaikytume natūralią aplinką, o Parlamento atsakomybė – nustatyti saugaus natūralią aplinką saugančių produktų naudojimo gaires.

Direktyvoje daug kalbama apie tai, kad ūkininkų žinios – svarbiausias tausaus pesticidų naudojimo veiksnys. Mūsų visų atsakomybė remti švietimą ir sudaryti sąlygas, kad tokia informacija galėtų pasiekti kiekvieną ūkininką. Rengiant pakeitimą dėl laikinų nacionalinių nuolaidų dėl pesticidų, aš pasisakau už kiek įmanoma greitesnį senesnių preparatų pakeitimo moderniais ir saugesniais mechanizmą. Prašau jūsų palaikymo.

Direktyvos garės turėtų skatinti racionalias priemones ir neturėtų atimti drąsos iš valstybių narių bei ūkininkų.

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − (EL) Gerb. Pirminke, dėkoju šio vakaro svarstyme pasisakiusiems kalbėtojams, už teigiamas pastabas. Leiskite man trumpai išsakyti Komisijos požiūrį į kai kuriuos čia iškeltus svarbius klausimus.

Norėčiau pradėti nuo teminės strategijos ir nuo į direktyvą neįtrauktų punktų.

Pirma, man labai malonu, kad pranešėjai palaiko teminę tausaus pesticidų naudojimo strategiją. Pasiūlymas išleisti naują teisės aktą, skirtą rizikingo pesticidų naudojimo problemai spręsti, yra ypač geras.

Sutinku su tuo, kad labai svarbu yra atlikti daugiau mokslinių tyrimų dėl kombinuoto ir kaupiamojo pesticidų naudojimo poveikio sveikatai. Mano nuomone, substitucijos principas gyvybiškai svarbus; juo iš rinkos išimamos pačios pavojingiausios medžiagos ir pakeičiamos saugesnėmis alternatyviomis išeitimis, kurių dalis yra ne cheminės.

Galiausia, Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos priimtoje I. Belohorskį ataskaitoje pabrėžiamos kai kurios papildomos priemonės, kurios yra itin teigiamos.

Dabar norėčiau pakalbėti apie pagrindų direktyvą. Daugelis Europos Parlamento priimtų pakeitimų suteikia naudingų patikslinimų ir gali būti priimti. «Tačiau kiti pakeitimai gali duoti nepageidautinų rezultatų. Pirmiausiai norėčiau pakomentuoti pagrindinius pakeitimus, kuriuos Komisija gali priimti visus, iš principo arba dalinai.

Komisija iš dalies pritaria pasiūlymui, kad valstybės narės savo veiksmų planuose nustatytų individualius tikslus dėl labiausiai pavojingų pesticidų naudojimo apribojimo. «Iš tiesų, tokių tikslų nustatymas neprieštarauja direktyvos bendram tikslui sumažinti pesticidų naudojimo riziką. Tačiau nebūtina šalia šalių tikslų nustatyti bendrą, nuolatinį pesticidų naudojimo mažinimo ES lygmeniu tikslą, todėl Komisija tam nepritarė. Iš tiesų, bendrai sumažinus pesticidų kiekį nebūtinai atitinkamai sumažės rizika: rizikos lygmuo svyruoja priklausomai nuo konkrečios medžiagos. Taigi rizikos apribojimo tikslai labiausiai turi būti sutelkti ties kenksmingiausiomis medžiagomis.

Komisija gali iš principo pritarti minimalaus apsaugos zonų pločio nustatymui šalia vandens telkinių, nes tai duos papildomų aplinkos apsaugos laimėjimų. «Tačiau 10 m ribos nustatymas visur ir visais atvejais neatrodo tinkama išeitis. Komisija norėtų, kad valstybės narės turėtų lankstumo ribą ir nustatytų atitinkamą apsauginių zonų plotį, atsižvelgdamos į savo geografines ypatybes.

Komisija taip pat gali priimti kai kuriuos patikslinimus kitais klausimais, tokiais kaip techninis parengimas ir sertifikavimas. «Tačiau yra pakeitimų, kuriems Komisija negali pritarti.

Pirma, Komisija yra įsitikinusi, kad privalomas bendrų taisyklių dėl integruoto kenkėjų naikinimo, atliekamo profesionalių pesticidų naudotojų, laikymasis yra pagrindinė priemonė priklausomybei nuo pesticidų mažinti. «Tai – didelė nauda aplinkos apsaugai visoje ES, prisidėsianti prie tvaraus ir konkurencingo žemės ūkio sektoriaus vystymosi. Todėl negaliu pritarti 86 pakeitime nurodomam šios ypatingai svarbios Europos Komisijos pasiūlyme esančios priemonės panaikinimui.

Antra, Europos Komisija sutinka imtis priemonių, siekdama apsaugoti žmones, gyvenančius netoli laukų, kurie yra purškiami iš lėktuvų. «Vis dėlto ji mano, kad būtų neproporcinga visiškai uždrausti pesticidų naudojimą vadinamosiose jautriose vietovėse. Turime palikti tam tikrą laisvę valstybėms narėms ir vietos valdžiai. Esant būtinybei, išskirtiniais, retais atvejais, kai tik pesticidų naudojimas gali būti veiksmingas, jos turi turėti galimybę spręsti dėl rizikos žmonių sveikatai ir biologinei įvairovei.

Trečia, nors Komisija pati įsipareigojo peržiūrėti direktyvos biocidų naudojimo taikymo srities išplėtimą, toks sprendimas reikalauja nuodugnaus tyrimo bei kai kurių pesticidų direktyvos aspektų įgyvendinimo. «Kai biocidų direktyvoje po numatytos peržiūrėjimo programos turėsime daugiau duomenų, galėsime geriau spręsti biocidų naudojimo klausimą.

Ketvirta, Komisija negali pritarti papildomos nuorodos įtraukimui į Sutarties 152 straipsnio 4 dalį, nes pasiūlyta direktyva yra aiškiai nukreipta į aplinkos apsaugą, kuri jau apima aplinkos apsaugos klausimus.

Penkta, nors mokesčių ir įnašų įvedimas neprieštarauja principui „moka teršėjas“, šiuo metu tai nėra veiksminga sistema dėl skirtingų mokesčių priklausomai nuo kiekvieno pesticido keliamos rizikos dydžio. Dėl to Komisija yra už tai, kad mokesčiai ir įnašai Bendrijos lygmeniu būtų numatomi ne dabar, bet tada, kai šiuo klausimu bus atliktas tyrimas.

Gerb. Pirmininke, Komisija gali pritarti 121 pakeitimui iš 166; iš jų, 20 gali pritarti visiškai, o 96 iš principo arba iš dalies. «Parlamento sekretoriate palikau visą Komisijos pozicijų dėl pakeitimų sąrašą.

Leiskite man dar kartą padėkoti visiems prisidėjusiems prie šio vakaro diskusijų ir ypač pranešėjams už darbą. Ačiū visiems už dėmesį.

  Markos Kyprianou, Komisijos narys. − (EL) Gerb. Pirmininke, norėčiau pradėti primindamas ES nariams pagrindinę politikos kryptį – skatinti paramą sveikai mitybai. «Vaisiai ir daržovės labai svarbūs sveikai mitybai. Labai svarbu su tuo sutikti. Taigi šiandien turime du tikslus. Turime užtikrinti vaisių ir daržovių gamybą ir tai – puiki galimybė gamybai bei paramai žemės ūkiui. Antra, turime užtikrinti, kad vaisiai ir daržovės būtų saugūs vartoti. Tikime, kad Komisijos pasiūlymas bus sėkmingas suderintas įveikiant šį dvigubą iššūkį.

Aš labai susidomėjęs sekiau visų EP narių diskusijas. Pateikti argumentai rimti ir mes į juos tinkamai atsižvelgsime. «Dėl laiko stokos, nenorėčiau išsiplėsti aptardamas šiuos klausimus. Leiskite man užsiminti apie du ar tris šiandien iškeltus klausimus, kurie, mano nuomone, yra labai svarbūs.

Pirma, dėl pažeidžiamų grupių apsaugos, sutinku, kad turime jas saugoti, ir į tai buvo atsižvelgta pasiūlytame reglamente. «Taip pat norime pritarti pakeitimui dėl įtraukto pažeidžiamų grupių apibrėžimo, tiesiog dėl to, kad tai užtikrintų dar didesnę jų apsaugą. Norėčiau pateikti vieną komentarą, nors jis nėra tiesiogiai susijęs su diskutuojama tema, dėl importuojamų produktų. Pabrėžiu, kad pesticidų liekanos juose taip pat yra stebimos remiantis kitu reglamentu dėl maksimalių leistinų pesticidų liekanų kiekių. Mes turime tikrinimo taisykles, taip pat užtikrinančias vartotojų apsaugą importuotų produktų atžvilgiu.

Kalbant bendriau, tvirtinimo kriterijai – labai svarbi teisės aktų dalis. «Iš tiesų, pasiūlymu siekiama apsaugoti gyventojų sveikatą ir aplinką. Tai labai svarbu ir neturėtume to pamiršti. Tam būtina nustatyti pasiūlytus tvirtinimo kriterijus, taigi Komisija negali pritarti jokiam nukrypimui nuo jų. Iš diskusijų ir kai kurių pakeitimų tampa aišku, kad Europos Parlamentas taip pat to siekia. Kai kurie pakeitimai netgi sustiprintų šiuos kriterijus. Komisija laikosi nuomonės, kad pasiūlyti kriterijai privalo užtikrinti aukštą apsaugos lygį taip, kad augalų apsauga netaptų nepraktiška arba neveiksminga. Dėl to Komisija negalės pritarti pakeitimams, kurie galėtų pakenkti šiems kriterijams.

Galiausia prieinu prie prieštaringo savitarpio pripažinimo klausimo, kuris iškilo derinant skirtingas šio sektoriaus zonas. Tikiu, kad mūsų pasiūlymas buvo neteisingai suprastas. Pirmiausia norėčiau priminti, kad naujas pasiūlymas įves griežtesnius kriterijus, kurie turės būti taikomi remiantis zonomis. Turėtume nepamiršti, kad tai užtikrins aukštesnį sveikatos aplinkos apsaugos lygį. Taip pat stenkimės siekti vieningos rinkos, vidaus rinkos, taip, viena vertus, išvengdami vieningos žemės ūkio produktų rinkos, ir kita vertus, suskaidytos augalų apsaugos produktų rinkos. Jei turėsime galvoje išskirtines klimato ir dirvos ypatybes, suskirstymo į atskiras zonas neišvengsime. Tačiau šis klausimas nėra toks paprastas ir aiškus, taigi numačiau galimus nesusipratimus. Kadangis valstybės narės gali veikti taip, kad apsaugotų save ir, kita vertus, vykstant sprendimo priėmimo procedūrai, kurią turi patvirtinti pirmoji zonos valstybė narė, ekspertai iš kitos valstybės narės galės aktyviai dalyvauti licencijavimo procedūroje ir taip įvertinti visos zonos aplinkybes. Kitaip sakant, sprendimą priims ne izoliuotai ir vienašališkai viena, zonai priklausanti valstybės narė, bet procedūroje dalyvaus visų tos zonos valstybių narių atstovai. Jie galės pristatyti savo nuomones ir įtikinti kitus dėl ypatingų jų šalyje vyraujančių sąlygų.

Norėčiau išskirti vandens apsaugą. Tai taip pat – opi EP narių iškelta tema. Pasiūlymas paremtas poreikiu apsaugoti vandens išteklius ir ypač Vandens politikos pagrindų direktyva. Jeigu įvertinus riziką aišku, kad pasiūlytomis naudojimo sąlygomis bus viršytos leistinos pažeidžiamų sričių ribos, susijusios valstybės narės gali ir privalo atmesti pesticidų naudojimą toje konkrečioje vietoje. «Be to, jei valstybės narės gali įrodyti, kad visa jų dirva yra pažeidžiama sritis, yra galimybė visiškai neleisti tokios produkcijos. Todėl naujoje pasiūlytoje reglamento procedūroje yra atsižvelgiama į vandens išteklių apsaugos poreikį. Dėl to Komisija, vertindama pateiktus komentarus, negalės pritarti pakeitimams dėl zonomis pagrįstos tvirtinimo sistemos.

Kaip jau sakiau, yra virš 250 pakeitimų ir mes neturime laiko jų detaliai išanalizuoti. Matau, kad mes vis dar laikomės skirtingų nuomonių, tačiau tikiu, kad procedūra ir diskusijos leis mums surasti bendrą pagrindą.

C. Klass ataskaita (A6-0347/2007)

Komisija gali pritarti šiems pakeitimams: 2, 3, 6, 17, 26, 49, 52, 53, 60, 61, 66, 68, 76, 94, 95, 97, 103, 105, 106, 107, 108, 109, 111, 115 ir 117.

Komisija gali iš esmės arba iš dalies pritarti šiems pakeitimams: 4, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 20, 21, 24, 25, 27, 31, 33, 34, 35, 36, 38, 39, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 50, 51, 54, 56, 59, 62, 63, 64, 65, 67, 70, 71, 74, 75, 78, 79, 80, 81, 82, 83, 85, 87, 90, 92, 93, 100, 101, 110, 112, 113, 114, 116, 118, 119, 122, 126, 128, 129, 130, 131, 133, 134, 135, 136, 137, 140, 141, 142, 143, 144, 145, 146, 147, 148, 149, 150, 151, 152, 153, 154, 155, 156, 160, 163, 164 ir 165.

Komisija negali pritarti šiems pakeitimams: 1, 5, 16, 22, 23, 28, 29, 30, 32, 37, 40, 41, 46, 55, 57, 58, 69, 72, 73, 77, 84, 86, 88, 89, 91, 96, 98, 99, 102, 104, 120, 121, 123, 124, 125, 127, 132, 138, 139, 157, 158, 159, 161 ir 162..

Komisija laikosi tos pačios pozicijos dėl Pakeitimo 166.

H. Breyer ataskaita (A6-0359/2007)

Komisija gali pritarti šiems pakeitimams, arba šiems pakeitimams su redakcija 9, 11, 20, 22, 26, 29, 31, 32, 33, 36, 41, 43, 45, 49, 51, 56, 57, 64, 67, 75, 78, 79, 82, 84, 92, 93, 96, 102,107, 112, 114, 119, 124, 130, 131, 140, 145, 153, 155, 156, 157, 159, 160, 167, 170, 181, 184, 190, 195, 196, 197, 201, 203, 206, 212, 213, 215, 217, 220, 254, 258, 274, 282, 283, 286 and 301.

Komisija gali iš esmės arba iš dalies pritarti šiems pakeitimams: 4, 5, 6, 7, 10, 14, 18, 19, 21, 24, 25, 27, 34, 39, 46, 50, 53, 54, 59, 61, 62, 63, 66, 76, 77, 80, 87, 89, 94, 95, 98, 99, 100, 108, 109, 115, 116, 121, 122, 123, 133, 134, 136, 149, 163, 169, 175, 176, 177, 180, 183, 188, 189, 193, 199, 209, 218, 225, 233, 243, 244, 248, 251, 252, 268, 279, 284, 290, 296, 297, 300, 302 ir 305.

Komisija negali pritarti šiems pakeitimams: 1, 2, 3, 8, 12, 13, 15, 16, 17, 23, 28, 30, 35, 37, 38, 40, 42, 44, 47, 48, 52, 55, 58, 60, 65, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74, 81, 83, 85, 86, 88, 90, 91, 97, 101, 103, 104, 105, 106, 110, 111, 113, 117, 118, 120, 125, 126, 127, 128, 129, 132, 135, 137, 138, 139, 141, 142, 143, 144, 146, 147, 148, 150, 151, 152, 154, 158, 161, 162, 164, 165, 166, 168, 171, 172, 173, 174, 178, 179, 182, 185, 186, 187, 191, 192, 194, 198, 200, 202, 204, 205, 207, 208, 210, 211, 214, 216, 219, 221, 222, 223, 224, 226, 227, 228, 229, 230, 231, 232, 234, 235, 236, 237, 238, 239, 240, 241, 242, 245, 246, 247, 249, 250, 253, 255, 256, 257, 259, 260, 261, 262, 263, 264, 265, 266, 267, 269, 270, 271, 272, 273, 275, 276, 277, 278, 280, 281, 285, 287, 288, 289, 291, 292, 293, 294, 295, 298, 299, 303, 304 ir 306.

ENPIRMININKAUJA M. ROTHE
Pirmininko pavaduotoja

  Gyula Hegyi (PSE), raštu. – Pesticidai – vieni pavojingiausių chemikalų, nes yra skirti žudyti, ir automatiškai patenka į aplinką ir maistą. Šiuo metu tik apie 1 proc. pesticidų pasiekia savo tikslą. Todėl rengdami teisės aktus dėl pesticidų naudojimo ir leidimo juos naudoti, turime atsižvelgti į skirtingų suinteresuotų šalių interesus. Ūkininkai suinteresuoti turėti didelį derlių ir gerą kokybę mažomis sąnaudomis. Jei jie galėtų tai pasiekti naudodami mažiau pesticidų, galėtų sutaupyti išlaidų ir tiekti sveikesnius produktus. Gyventojai suinteresuoti gauti saugius, pigius produktus ir geriamąjį vandenį, kuriame nebūtų pesticidų. Todėl naudojant mažesnį kiekį saugesnių pesticidų, būtų patenkinti beveik visų interesai.

Jeigu norime realiai sumažinti pesticidų naudojimą Europoje, mums reikia veiksmingų šalių parengtų mažinimo planų, kuriuose būtų susitelkta į vietos aplinkybes ir vietos galimybių panaudojimą.

  Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu –

Pritariu šiame pareiškime išreikštai vilčiai, nes jis taip praplečia esamus teisės aktus dėl augalų apsaugos produktų, kad vartotojai galėtų labiau pasitikėti maistu, kurį valgo. Šis pareiškimas turėtų su tokiais produktais tiesioginį kontaktą turintiems žmonėms (gamintojams, ūkininkams, tiekėjams) suteikti aiškesnes gaires dėl pesticidų naudojimo, ir prisidėti prie saugaus žemės ūkio produktų gaminimo ES.

Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad gausėjantys teisės aktai šioje srityje bus veiksmingi tik tada, jei valstybėse narėse bus atliekama pakankamai patikrinimų ir vykdoma priežiūra. Šiuo metu gali atrodyti, kad kol vykdoma kontrolė dėl chemikalų liekanų maisto produktuose, nėra reikalo vartotojams teikti pakankamas šių produktų garantijas. Reikia imtis priemonių, siekiant užtikrinti, kad šiuose teisės aktuose numatytos priemonės būtų sustiprintos veiksminga kontrole.

  Péter Olajos (PPE-DE), raštu – (HU) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, ne vieną mėnesį nagrinėjome šio teisėkūros paketo dėl augalų apsaugos produktų detales. Per tą laiką išnagrinėjome daug nuomonių ir įtraukėme jas į tekstą. Prieš mus esantis šio proceso rezultatas, mano nuomone, paremtas kompromisu daugeliu požiūriu ir atitinka visus įmanomus poreikius. Tačiau yra keletas klausimų, dėl kurių neturėtų būti einama į kompromisą. Kai kalbama apie žmonių sveikatą, pirmenybė negali būti teikiama ekonominiams interesams. Šioje teisėkūros dalyje kalbama ne apie Europos žemės ūkio konkurencingumą, bet apie Europos gyventojų sveikatos apsaugą. Mes taip pat matėme, kad labai skiriasi atskirose valstybėse narėse galiojančios taisyklės. Mano šalyje jos yra vienos iš griežčiausių. Čia, Strasbūre, kalbame, kad aplink vandens telkinius turėtų būti įsteigtos 5 ar 10 m apsaugos zonos, o Vengrijoje jau dešimtmečiais galioja 50 m, o kai kuriose vietose net 500 m apsauginės zonos. Be to, nors mūsų ūkininkai naudojai 15 kartų mažiau augalų apsaugos produktų nei Nyderlandai, Europos intervencinės parduotuvės, kai tokios dar egzistavo, lūžo nuo vengriškų kukurūzų. Atsižvelgdamas į visa tai, prašau gerbiamų kolegų, per rytojaus balsavimą palaikyti griežtų mažinimo kriterijų įvedimą. Remiantis projektiniu kompromisiniu tekstu, tai bus taikoma tik 29 medžiagoms iš 600. Tai nėra pernelyg didelė kaina, kurią turime sumokėti užtikrindami, kad į mūsų meniu nepatektų įrodyti kanserogeniniai ir toksiški junginiai. Net jei yra skirtumų dėl specifinių šalių situacijų, atėjus balsavimui, mes šiuo požiūriūriu esame sutarę. Taigi panaudokime savo balso teisę taip, kad galėtume ramia sąžine sėsti prie stalo.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) Kaip yra vaistai žmonėms, taip yra ir vaistai augalams. Taip būtų teisinga pavadinti pesticidus, nes jie yra vaistai kovojant su ligomis, kenkėjais ir piktžolėmis. Žinoma, jie turi būti naudojami remiantis nustatytomis taisyklėmis. Netinkamas jų naudojimas sukelia organizmo negalavimus, kurie pasireiškia kaip vėžys.

Gerbiamieji Parlamento nariai, mūsų taikomas metodas šiuo klausimu privalo būti paremtas moksline analize. Neturi pasiduoti Europos Parlamente kilusiai pesticidinei isterijai. Europoje nebepakanka maisto ir tai didina žemės ūkio ir maisto pramonės priklausomybę nuo pasaulio rinkos tiekimo. Privalome prisimintio, kad dėl maisto trūkumo kils jo kainos.

Remdamasi ekspertų konsultacijomis, manau, kad kurie Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto numatyti ES Direktyvos 91/414/EEB ir Pagrindų direktyvos dėl tausaus pesticidų naudojimo pakeitimai yra nepraktiški. Šios naujos sudedamosios dalys nutolsta nuo nustatyto principo ir mokslinių požiūriu paremtų suderintų teisės aktų.

Manau, kad turėtume suderinti Europos teisės aktus dėl pesticidų, kad užtikrintume maisto produktų saugumą. T.  y., turime leisti ūkininkams naudoti priemones, kurių jiems reikia norint gaminti saugius, maistingus ir įperkamus maisto produktus.

Negaliu pritarti Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto patvirtintoms Christa Klaß ir Hiltrud Breyer ataskaitoms. Už jas balsuosiu tik tada, jei bus priimti mano politinės frakcijos PPE-DE pateikti pakeitimai.

15. Dėl darbo tvarkos taisyklių 173 taisyklės, kurioje kalbama apie stenografų ataskaitas [2007/2137(REG)], pakeitimo

  Pirmininkas. − Kitas punktas − Richardo Corbetto ataskaita (A6-0354/2007) Konstitucinių reikalų komiteto vardu dėl darbo tvarkos taisyklių 173 taisyklės, kurioje kalbama apie stenografų ataskaitas [2007/2137(REG)], pakeitimo.

  Richard Corbett (PSE) , pranešėjas – Gerb. Pirmininke, Konstitucinių reikalų komiteto vardu, noriu pasiūlyti pakeisti mūsų diskusijų Parlamento įrašų vykdymą. Visi žinome apie stenogramas, kurias gauname kitą dieną po įvykusių diskusijų, kuriose kiekvieno pasisakiusiojo kalba užrašyta ta kalba, kuria jis kalbėjo. Taip bus tęsiama ir toliau. Įrašuose nebus atliekama jokių pakeitimų kiekvieno pasisakiusiojo originalo kalba.

Konstitucinių reikalų komitetas siūlo kitokį būdą daugiakalbiams mūsų diskusijų įrašams išsaugoti. Užuot palaipsniui vertus diskusijas ir paskui po kelių mėnesių gavus jų vertimą raštu į visas kalbas, siūlome prisijungti prie sistemos, kurioje būtų elektroniniu būdu išsaugoti diskusijų įrašai, ir prie kurios, kitą dieną per internetą galėtų prieiti kiekvienas pilietis ir pažiūrėti vaizdinį diskusijų įrašą, su kiekvienos kalbos garso takeliais, įrašytais vertimų kabinose. Tai būtų gyvesnė susipažinimo su diskusijomis forma, nei tiesiog sausas tekstas. Tai būtų prieinama iš karto, o ne po kelių mėnesių.

Turiu prisipažinti, kad iš pradžių pats skeptiškai žiūrėjau į šią idėją. Visą laiką maniau, kad visų įrašų popieriuje apie tai, ką kiekvienas pasakė, ir kurie yra archyvuojami, kad žmonės dar daugelį ateinančių metų galėtų juos peržiūrėti, laikymas yra netskiriama Parlamento dalis. Tačiau pamąstęs ir įsiklausęs į argumentus, dabar įsitikinau, kad šie dokumentai gali būti prieinami visomis kalbomis, nors ir kitokia forma.

Senosios sistemos problema yra ta, kad vertimai ne tik brangiai kainuoja, bet ir, svarbiausia, yra prieinami tik po kelių mėnesių. Šiuo metu jie skelbiami internete, kur prieinami elektroniniu būdu. Jie daugiau nebespausdinami Oficialiajame leidinyje. Dėl pavėluoto jų paskelbimo, labai nedaug žmonių prieina prie šių dokumentų, juos žiūri ar jais naudojasi. Naudojant šią naują sistemą, išsaugančią diskusijas, pavadinkime, „internetinėje televizijoje“, jos galės būti prieinamos jau kitą dieną, kai dar politiškai aktualios ir žmonės jomis vis dar domisi.

Mes taip pat nerimavome, kad istorikai, kurie, vykdydami kokius nors tyrimus, pamėgins pažvelgti atgal į parlamentines diskusijas po to, kai mes būsime apie jas pamiršę, gali nusivilti, kad mes daugiau nebespausdinome raštiškų versijų, o skelbėme tik vizualų daugiakalbį variantą. Mes rašėme įvairioms istorikų ir kitokioms asociacijoms, ir mano nuostabai, jie atsakė, kad jie taip pat pamanė, jog būtų daug geriau turėti gyvesnį įrašą, nei vien atspausdintas vertimo tekstas. Stebint diskusijas ekrane galima pajusti diskusijų nuotaiką. Gali stebėti kalbėtojo kūno kalbą ir gauti daug daugiau informacijos nei vien tik skaitydamas sausą tekstą.

Vis dėlto mūsų ataskaitoje siūlomos tam tikros saugumo priemonės. Pirma, ir toliau bus rengiamos daugiakalbės stenogramų ataskaitos, kurias mes gauname kitą dieną po diskusijų. Kaip ir anksčiau, jos visos bus pateikiamos originalo kalbomis. Antra, šio Parlamento nariai turės teisę prašyti vertimo, jei jis bus reikalingas jų politiniam darbui. Vertimo prašantis narys, privalo kuo greičiau jį gauti. Trečia, mes numatome, kad Biuras gali nuspręsti prašyti raštiško ypač svarbių diskusijų vertimo, kuris ir toliau bus skelbiamas raštiška forma kiekviena kalba. Ketvirta, kai šiaip ar taip yra turimos papildomų kalbų versijos, nes jos dėl kokių nors priežasčių buvo išverstos, pvz., oficialiam svarstymui, kuriame kalba valstybės vadovas, ir iš mandagumo buvo pateikti vertimai, jie taip pat pateks į Parlamento tinklalapį. Todėl, kai turėsime vertimus į kitas kalbas, pasinaudosime jais. Galiausia prašome, kad Biuras atsižvelgtų į technologijų vystymąsi ir pažiūrėtų, ar, pvz., ateityje būtų galima papildomai teikti kompiuterinius vertimus, kad būtų galima bent jau bendrais bruožais suprasti, apie ką buvo kalbama diskusijose.

Baigdamas noriu pasakyti, kad tai – skaidrus pasiūlymas, kurio privalumai nustelbia jo trūkumus. Tai ne tik išlaidų klausimas. Čia kalbama ir apie modernumą Parlamente ir apie tai, kad mūsų diskusijos taptų prieinamos daug greičiau ir daug naudingesne forma.

  Ingo Friedrich, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, mūsų frakcijoje vyko laisvas balsavimas, taigi neturiu teisės kalbėti už visus savo kolegas. Mes ir vėl diskutuojame esminiu klausimu, ar Parlamento Tarnyba verta pinigų, ar dėl būtinybes mažinti išlaidas, turėtume susiveržti diržus. Iš pradžių leiskite pasakyti, kad aš taip pat manau, jog nauja vaizdo prezentacijos koncepcijos idėja yra gera ir neturi būti atmesta. Tie žmonės, kurie nori iš karto susidaryti vaizdą apie mūsų Parlamente vykstančius procesus gali tai padaryti, tai teisinga ir tinkama.

Tačiau mano nuomone, to nepakanka, nes raštiškų įrašų archyvavimas yra gana paprasta ir esminė paslauga. Pateiksiu keturias priežastis Pirmiausia, visų pasaulio parlamentų plenarinės sesijos yra prieinamos raštiška forma ir yra archyvuojamos taip, kad žmonės galėtų pažiūrėti įrašus ir sužinoti apie ką buvo diskutuota Parlamente.

Antra, vaizdo įrašai perteikia gyvą ir labai įdomų įspūdį, tačiau mes taip pat žinome, kad dėl karštų diskusijų, vertimų žodžiu kokybė toli gražu neatitinka reikiamos kokybės.

Tai žinome viduje spręsdami reikalus su pateikimo tarnyba. Mes patys sudarome pateikimo tarnybą, kad užtikrintume, jog projektų ir oficialių dokumentų formuluotė būtų visiškai teisinga. Kadangi dirbame su tiek daug kalbų, privalome būti itin atsargūs. «Norime ir toliau lygiai taip pat rūpintis visų procesų įrašais.

Trečia, tie tyrėjai, kurie išreiškė savo nuomonę šia tema, gali nežinoti apie išvadas, kad nors jie ir gali gauti gyvą įrašą, pasiūlytas metodas gali būti nepakankamai tikslus. Be to, yra daug lengviau išanalizuoti plenarines diskusijas, kai ieškantysis įveda žodį, pvz., „pesticidai“ ar „CO2“ ir iš karto gauna informaciją apie diskusijas šiuo klausimu. Panašu, kad su vaizdo įrašais to padaryti neįmanoma. Trumpai sakant, manau, kad rašytinių įrašų išlaikymas labai vertingas ir pasisakau už tai, kad šalia vaizdo įrašų būtų ir rašytiniai archyvai.

  Costas Botopoulos, PSE frakcijos vardu – (EL) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, manau, kad politiniu požiūriu, mūsų diskutuojama tema, kaip sakė pranešėjas R. Corbett turi du vienodai svarbius tikslus. Viena vertus, yra techniniai klausimai: kaip techniškai geriau įgyvendinti vertimus ir sutaupyti išteklių? Kita vertus, čia kalbama apie didžiausios nuomonių įvairovės, daugiakalbiškumo ir skaidrumo Parlamento darbe užtikrinimą. Turiu pasakyti, kad tokiame politiniame sambūryje kaip mūsų, kuris, žinoma, yra daugiaetninis ir politinis, kalba labai svarbi. Kalba yra ne tik bendravimo priemonė; ji, kaip ir anksčiau, yra kultūros perteikėja, idėjų išraiška taip galėtų būti ir toliau. Techninis klausimas neturėtų užtemdyti diskusijų apie lygybę ir visų temų pateikimą visomis kalbomis ir visiškai vienodomis teisėmis.

Leiskite pabrėžti, kad čia susiduriame dar su vienu praktiniu klausimu: kaip mes tai įgyvendinsime ekonomiškai? Iškyla daug problemų. Pirmiausia yra jau nurodyta svarbi tema – rašytinio žodžio svarstymas. Manau, kad politikoje privalome išlaikyti rašytinį žodį. Antroji problema, į kurią reikėtų atsižvelgti yra ilgai trunkantis mūsų Parlamento reikalų užrašymas. Galiausia, gerb. Pirmininke, jei leisite man baigti: kaip galime padaryti, kad mūsų Parlamento darbas iš karto taptų prieinamas visuomenei, kuri, manau, ne visada turi priėjimą prie interneto?

  Andrew Duff, ALDE frakcijos vardu – Gerb. Pirmininke, mes su I. Friedrichu pateikėme keletą pakeitimų, kuriais nesiekiame senųjų technologijų pakeisti naujomis, bet senąsias papildyti naujosiomis. Būtų labai neteisinga nutraukti 50 m. trunkančią raštiškų dokumentų viešinimo praktiką, prie Parlamento prisijungus naujosioms narėms, ir, mano nuomone, istorikams moksliniais sumetimais labai svarbu, kad tęstume savo buvusią praktiką.

Spausdintinis žodis – pirminis šaltinis ir turi būti išlaikytas, siekiant nuoseklumo, skaidrumo ir paieškos paprastumo, siekiant skatinti domėjimąsi Europos Parlamentu. Mes kaip institucija turėtume parodyti pagarbą sau ir visiems laikams išlaikyti dabartinę praktiką.

  Zdzisław Zbigniew Podkański, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, Komisijos iniciatyva iš dalies pakeisti Darbo Tvarkos taisyklių 173 taisyklę verčia mane iš naujo susimąstyti apie Europos Sąjungą. Kam skirta Sąjunga? Teoretikams ar žmonėms? Jei ji skirta padėti žmonėms, tai kodėl siūloma daryti kažką, kas prieštarauja jų interesams? Ką norime nuslėpti nuo žmonių? Taip, nuslėpti. Sakau tai, nes ketinant apriboti priėjimą prie informacijos būtent tai ir norima pasakyti. Kodėl pažeidžiamos gyventojų pagrindinės teisės ir kodėl žmonės yra diskriminuojami dėl to, kada jie įstojo į Europos Sąjungą arba dėl kai kurių jų šalyje gyvenančių žmonių? Ką turi bendro abipusės pagarbos ir demokratijos principas ir mėginimas jėga pakeisti situaciją, kurioje senosios ES valstybės narės iš Europos Parlamento gauna medžiagą, įskaitant rašytinę, savo kalbomis, o naujųjų valstybių narių gyventojai turi klausytis diskusijų įrašų per internetą. Taip pat visiškai nekreipiamas dėmesys į tai, kad naujosiose valstybėse narėse yra daug žmonių, kurie neišgali namuose turėti interneto. Tai taikytina milijonams žmonių; milijonai žmonių neturės galimybės gauti informacijos. Pasiūlyto sprendimo pateisinimas išlaidomis skamba tarsi juokas. Ar tai reiškia, kad galime sau leisti išleisti šimtus milijonų eurų bereikalingai administracijai, išlaikydami net tris Parlamento pastatus, bet negalime sau leisti informuoti žmonių, mokesčių mokėtojų, kaip Sąjunga leidžia jų pinigus ir kokie jos planai.

Gerbiamieji Parlamento nariai, jei mes nors kiek gerbiame save ir kitus žmones, gali būti tik viena išeitis, be jokių machinacijų. Mes laikomės 96 taisyklės nurodymų, kurioje sakoma: „Parlamentas turi užtikrinti kuo didesnį savo veiklos skaidrumą“. «

  Johannes Voggenhuber, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, vėl ir vėl šis Parlamentas turi kovoti su labai ne kokiu Europos Tarybos požiūriu į demokratiją. Taip gali Parlamento vietų skaičius nepasikonsultavus išaugti viena vieta, tuoj po to, kai jie tiesiog pakalba apie 750 plius vieną ir mano, kad tam turi įstatymiškai pagrįstą teisę. Kad ir kaip būtų, tai verčia mane nuogąstauti, kad toks elgesys prasideda čia, Parlamente, ir kad kai kurie nariai siekia patiems pagrindiniams principams suteikti labai nereikšmingą prasmę.

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo labai paprasta. Darbo tvarkos taisyklės įpareigoja mus savo veikloje laikytis kuo didesnio skaidrumo – ne kokios nors pasenusios skaidrumo interpretacijos ir ne kokios nors pragmatiškos ar išlaidų ir įplaukų paskaičiavimais paremtos skaidrumo formos, bet didžiausio skaidrumo. Audiovizualinis pristatymas neatitinka šio apibūdinimo. Audiovizualinis pristatymas gali būti naudojamas propagandiniais tikslais arba būti greitu informacijos šaltiniu, tačiau jis nesuteikia rimtos šiuose Rūmuose pasakomų dalykų ir vykstančių diskusijų analizės. Tai net nekelia abejonių.

Daugiakalbiškumas – vienas iš pagrindinių šio Parlamento principų, o parlamentinės diskusijos yra mūsų veiklos ašis. Turėti ryšį su žmonėmis – mūsų pagrindinė pareiga. Jei nors akimirką apie tai rimtai pagalvotume, negalėtume paneigti, kad Parlamentas, pats save išskiriantis iš kitų pasaulio parlamentų daugiau nebearchyvuodamas savo diskusijų transkripcijų, taip paaukotų didelę dalį savo parlamentiško identiteto.

Kalbant apie išlaidas, būtų labai paprasta sumažinti išlaidas transkribuojant posėdžių vertimą raštu, o ne juos verčiant. Tai taip pat atspindėtų diskusijų gyvumą ir perteiktų jas taip, kaip tuo metu jos vyko ir kaip buvo suprastos.

  Bernard Wojciechowski, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, šis Parlamentas yra tarsi Babelio bokštas, Habsburgo imperijos, kuri puvo pilna pataikūnų, alegorija. Europos Sąjunga mėgina sukurti tarptautinę imperiją, paremtą vienodais įsitikinimais, su federalistais, liberalais, kosmopolitanais ir humanistinių pažiūrų pataikautojais.

Tačiau tas bokštas buvo pamišėlių idėja. Pagrindinė nesėkmė yra dėl kalbinių skirtumų, arba to, kas vadinama „daugiakalbiškumu“ Europos Sąjungoje. R. Corbetto ataskaita atrodo neleidžia Europos tautoms veiksmingai bendrauti. R. Corbetto mintis Europą parengti kaip daugiakalbį dokumentą yra tarsi Godo laukimas, reiškiantis komunikavimo stagnaciją.

Ataskaita tai būdas nukrypti nuo realios problemos. Kad galėtume bendrauti ir suprasti vieni kitus, mums reikia dialogo, o ne monologo. Todėl vienintelė priemonė tam pasiekti yra vertimas į 22 oficialiąsias kalbas. Kitaip pateksime į komunikavimo chaosą.

Tačiau kadangi mano pasisakymų vertimai į lenkų kalbą kartais neperduoda nei 50 proc. to, ką aš iš tiesų pasakiau, į ataskaitą turėtų būti įtrauktas mano 2 pakeitimas.

Raginsiu visus narius balsuoti už pakeitimus, kuriais siekiama išsaugoti vertimą į 22 kalbas ir atmesti R. Corbetto 1 pakeitimą, kuris buvo įtrauktas į balsavimo sąrašą kaip komiteto pakeitimas.

  Richard Corbett (PSE), pranešėjas – Gerb. Pirmininke, Z. Z. Podkański atrodo nori pasakyti, kad Konstitucinių reikalų komitetas veikė pažeisdamas darbo tvarkos taisykles. Darbo tvarkos taisyklės reikalauja, kad kiekviena kalba turėtų vienodas teises, ir komitetas tiesiog siūlo, kad vietoje stenogramų vertimo į visas kalbas, turėtume audiovizualinį vertimą į visas kalbas. Šiame pasiūlyme nėra jokio kalbų diskriminavimo. Tai tiesiog klausimas, ar turėsime audiovizualinius, ar rašytinius įrašus. Abiem atvejais, kalbos turi turėti vienodas teises.

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks trečiadienį, spalio 24 d.

Raštiški pareiškimai (142 taisyklė)

  Alexander Stubb (PPE-DE), raštu – Visi žinome, kad R. Corbetto ataskaita dėl darbo tvarkos taisyklių dėl stenogramų ataskaitų – opus klausimas. Ar mes norime, kad visi pasisakymai būtų išversti į visas kalbas, ar pakaks audiovizualinio įrašo visomis kalbomis, kuris būtų prieinamas iš karto internetą?

Aš nebekartosiu R. Corbetto pateiktų argumentų, kuriems pritariu. Tiesiog norėčiau pabrėžti, kad mes esame daugiakalbiškumo židinys. Klausimas kaip geriau patvirtinti šį pagrindinį Sąjungos principą.

Pasirinkimas yra ar išleisti mažiausiai 10 milijonų eurų per metus vertimams, kurių praktiškai niekas neskaito, ar tą pačią sumą išleisti svarbesniems ir skubesniems vertimams, laukiantiems savo eilės. «Nereikia nė sakyti, kad aš pasisakau už antrąjį variantą. Todėl palaikau R. Corbetto siūlymą.

16. Bendrijos strategija dėl keleivinių automobilių ir nedidelės galios prekybos transporto priemonių išmetamų CO2 dujų mažinimo (diskusija)

  Pirmininkas. − Kitas punktas – Chriso Davieso ataskaita (A6-0343/2007) Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu dėl Bendrijos strategijos dėl keleivinių automobilių ir nedidelės galios prekybos transporto priemonių išmetamų CO2 dujų mažinimo (2007/2119(INI)

  Chris Davies (ALDE) , pranešėjas. – Gerb. Pirmininke, leiskite pradėti kaltinamuoju klausimu Komisarui. Kai kurie iš mūsų kiekvienais metais vis pabrėžiame, kad automobiliai neatitinka savanoriško sutikimo mažinti emisijas sąlygų. Taigi kodėl praėjus keleriems metams nuo tada, kai tai tapo akivaizdu, mes vis dar neturime priešais save teisės aktų, reikalaujančių gamintojų laikytis susitartų tikslų, nes su kiekvienu vėlavimo mėnesiu tampa vis sunkiau įgyvendinti ambicijas, kurios pradžioje buvo įmanomos?

Tai – mūsų šios dienos diskusijų pagrindas. Viduniškai, naujų automobilių emisijos yra šiek tiek mažesnės nei 160 g CO2 vienam kilometrui ir toli gražu neatitinka numatyto tikslo – 140 g iki 2008 m. Todėl nenuostabu, kad nariai nori, jog automobilių gamintojai būtų baudžiami už susitarimo sulaužymą. Tačiau faktas, kad gamintojai nepažeidė jokių įstatymų ir, nors mes galime norėti, jog būtų kitaip, emisijų lygmuo yra toks pat kaip ir buvo.

Komisija pranešė, kad ji nori laikytis vidutinės trukmės tikslo nustatydama savanorišką susitarimą dėl 120 g iki 2012 m., tačiau sako, kad dabar tai bus pasiekta imantis papildomų priemonių. Aš vadinu tai politine klastote: tai sumažino tikslo aiškumą ir paskatino kai kuriuos gamintojus manyti, kad jie gali naudoti biologinį kurą kaip priemonę išvengti ženklių dizaino pakeitimų.

Tačiau, ar esant dabartinei situacijai, Komisijos nustatytas tikslas ir terminas vis dar yra tinkami, nes dėl vėlavimo, bendro emisijų kiekio sumažinimas vargiai siekė daugiau nei 1 g per metus? Komisija siūlo, kad šis kiekis turėtų būti staigiai pakeistas į 5 g per metus. Ką gi, tai gali būti įgyvendinta, ir egzistuoja tam tinkamos technologijos, tačiau kokia kaina?

Emisijų mažinimas turi tapti automobilių gamintojų prioritetu, tačiau tai turi būti pasiekta kiek įmanoma mažesnėmis išlaidomis. Tai reiškia, kad pramonei turi būti nustatyti specialūs tikslai ir duota pakankamai laiko atlikti pakeitimams. Tokie patobulinimai gali padidinti naujų automobilių kainą, Tačiau sumažintos emisijos reikštų didesnį degalų taupymą, taigi tie, kurie pirks naujus automobilius, sutaupys pinigų juos vairuodami. Tai suvokę galėsime imtis veiksmų, kurie bus naudigi aplinkai, vartotojams ir mūsų automobilių gamybos ateičiai.

Šios Parlamento diskusijos yra apie tai, ar tokio pobūdžio ataskaitoje prieš išleidžiant teisės aktą, aplinkosaugininkai turėtų būti spaudžiami duoti stiprų signalą Komisijai, ar mes turėtume mėginti išlikti realistais nustatydami priemones, kurios, iš tiesų, dienos pabaigoje gali įgauti galutinį pavidalą. Todėl prašau Parlamento nepalaikyti Komisijos pozicijos ir rekomenduoti, kad bendrų naujų automobilių emisijų tikslas būtų nustatytas ne 2012 m., o 2015 m. ir jų dydis būtų 125 g, nes tai galima pasiekti vien techninėmis priemonėmis.

Visais įmanomais būdais skatinkime papildomų emisijų mažinimo priemonių naudojimą, tačiau papildomai, o ne kaip tokių techninių patobulinimų pakaitalą. Tiems nariams, kurie sako, kad to nepakanka, norėčiau pasakyti, kad kitą mėnesį balsuosime už CARS 21 ataskaitą ir joje, rekomendacija yra 135 g iki 2015 m. gali baigtis taip, kad šį mėnesį nubalsuosime vienaip, o kitą mėnesį jau kitaip. Jei galiu padėti suderinti skirtingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pozicijas dėl Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, tuomet tikiu, kad sustiprinsiu Parlamento poziciją ir įtaką.

Tikiu, kad gamintojai turėtų nustatyti visiškai aiškius tikslus, nepalikdami vietos išsisukinėjimui. Ši ataskaita reikalauja, kad už susitarimo nesilaikymą būtų taikomos griežtos finansinės baudos. Siūlau vidaus prekybos mechanizmą, kuris suteiktų gamintojams maksimalų lankstumą ir paskatintų nedidelių emisijų automobilių gamintojus. Tačiau svarbiausia baudų režimas ir įtariu, kad jis patikrins Komisijos apsisprendimą.

Taip pat svarbu nustatyti ilgalaikius tikslus mažinti emisijas iki mažiau nei 100 g iki 2020 m. Kadangi tam yra pakankamai laiko, ir tai absoliutus reikalavimas, neabejoju, kad gamintojai per maždaug 13 ateinančių metų gali sumažinti emisijas beveik 40 proc..

Galiausia norėčiau tiesiog užsiminti apie tai, kaip reklamuojami automobiliai. Gamintojai nuolatos teigia, kad jie atitinka vartotojų poreikius, tačiau aš tuo netikiu. Manau, kad jie formuoja vartotojų poreikius. Tyrimai parodė, kad labai didelė dalis reklamos išlaidų skiriama automobilių reklamai remiantis jų galingumu, dydžiu ir greičiu.

Automobilių pramonė sudarinėja laisvą reklamavimo elgsenos kodeksą, tačiau mes jau apsvilome pirštus su laisvais kodeksais ir į visokias tokio pobūdžio priemones reikėtų žiūrėti įtariai. Atėjo laikas, kad reklama turėtų suteikti vartotojams daugiau informacijos apie parduodamo automobilio kuro taupymą ir emisijas. Tokia informacija turi būti išryškinta, o pateikiama šone smulkiu šriftu. Turime skatinti automobilių gamintojus, kad jų konkurencijos pagrindas būtų automobilių saugumas, stilingumas ir draugiškumas aplikai.

Leiskite pabaigai pateikti šiuos pastebėjimus. Europos automobilių gamintojai gamina gerus automobilius. Galima žavėtis pačių gamintojų bendrovių techniniais sugebėjimais, tačiau jos per ilgai nekreipė dėmesio į tai, kiek jų produkcija prisideda prie klimato kaitos keliamos grėsmės. Dėl planetos, dėl pramonės, kuriai reikia neatsilikti nuo pasaulinio lygio technologijų, įstatymų leidėjams atėjo laikas aiškiai pasukti ekologiškesne kryptimi.

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − (EL) Gerb. Pirmininke, kelių transportas kartu su kitais ekonomikos sektoriais turė prisidėti prie pastangų mažinti CO2 emisijas, siekiant įgyvendinti Kioto protokolo tikslus ir mūsų būsimus įsipareigojimus 2020 ir kitiems metams.

Kelių transportas yra antras pagal dydį šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų ES šaltinis. Vien keleiviniai automobiliai sukelia 12 proc. visų ES emisijų. Verta pažymėti, kad tuo tarpu, kai bendros ES 27 valstybių narių emisijos nuo 1990 m. iki 2005 m. sumažėjo 8 proc., kelių transporto emisijos per tą patį laikotarpį išaugo 25 proc. Čia turėčiau priminti jums, kad nuo 1995 m. Komisija nustatė 120 g tikslą ir automobilių pramonė buvo apie tai informuota. Taip pat leiskite priminti, kad buvo sudarytas savanoriškas susitarimas dėl CO2 emisijų mažinimo iki 140 g vienam kilometrui iki 2008 m. Komisija sužinojo, kad automobilių pramonė šio tikslo neįgyvendino. Tai patvirtina ir pati pramonė. Natūralu, kad po to Komisija praėjusį vasario mėn. iš naujo išnagrinėjo naujų automobilių sukeliamą CO2 emisijų mažinimo strategiją su privalomaisiais teisės aktais, paremtais integruotu metodu, kuriuo remiantis, turėtų būti įgyvendintas Europos tikslas iki 1012 m. naujų automobilių emisijas sumažinti iki 120 g.

Sprendžiant automobilių išmetamo CO2 problemą, taip pat tikimasi prisidėti prie tikimosi ES energijos apsaugos sustiprinimo, mažinant mūsų priklausomybę nuo iškastinio kuro. Dėl to, žinoma, sumažėtų vartotojų išlaidos kurui.

Gerb. Pirmininke, man malonu pažymėti, kad jūsų ataskaitoje pritariama mūsų iniciatyvai pabrėžti teisės aktus, skirtus mažinti automobilių CO2 emisijas, ir aš dėkoju pranešėjui C. Daviesui už jo pastangas bei R. Harmsui ir W. Bulfonui iš Pramonės, mokslinių turimų ir energetikos komiteto ir atitinkamai Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto už pasiūlymus šia tema.

Ataskaitoje išdėtomi mūsų ambicingi tikslai mažinti CO2 ir pabrėžiama, kad bus reikalingas didesnė ir ilgesnė pažanga. Dabar siekiame šią politinę paramą paversti praktiniais veiksmais.

Pranešimo projekte pateikiamos įvairios svarbios darbo sritys. Norėčiau pakomentuoti dvi iš jų.

Pirma, mūsų ataskaitoje pabrėžiamas teisėtas automobilių pramonės poreikis turėti laiko limitą, per kurį ji galėtų sklandžiai prisiderinti prie naujų teisinių susitarimų. Žinoma, kaip jau minėjau, tokia mažinimo strategija pradėta vykdyti jau 1995 m. Praeitą mėnesį Frankfurto Motor Show tapo aišku, kad Europos automobilių pramonė davė rimtą atsaką mūsų naujo pasiūlymo tikslui. Per trumpą laiką automobilių gamintojai sugebėjo rasti ekonomiškai prieinamas technines išeitis, kurios yra ypač veiksmingos kuro požiūriu. Esu visiškai įsitikinęs, kad su mūsų peržiūrėta strategija ir neišvengiama teisine baze pasiūlysime automobilių gamintojams lygias konkurencijos sąlygas. Aplinkos apsaugos veiksmingumas bus motyvacija, o ne paprasčiausiai automobilio dydžiu ir variklio galingumo pagrįsta konkurencija. Jau galime pamatyti pirmuosius rezultatus. Dabar, kai benzino kainos siekia rekordines aukštumas, privalome nepraleisti galimybės nustatyti ambicingus CO2 emisijų mažinimo Europos automobilių pramonėje tikslus. Tai bus stipri iniciatyva naujovėms ir atsinaujinimui; tai taip pat leistų daugiau eksportuoti į naująsias šalis, kuriose yra didelis kurą taupančių automobilių poreikis.

Antra, jūsų ataskaitoje pažymimas tam tikrų importo parametrų poreikis, į kurį reiktų atsižvelgti būsimuosiuose teisės aktuose, tokių kaip socialinio poveikio nustatyti parametrai ir prieinamos vartotojams kainos. Žinoma, labai svarbu visapusiškas skaidrumas. Noriu pabrėžti, kad mes ketiname pasiūlyti teisės aktus, skirtus įvertinti visų gamintojų situaciją ir išvengti nepateisinamų konkurencijos iškraipymų. Bendras tikslas bus darniai ir socialiai teisingai paskirstytas tarp automobilių gamintojų. Integruotas metodas, kurį siūlome, padės sektoriui pasiruošti būsimiems iššūkiams ir išvengti neteisingai užkrautos naštos tam tikroms įmonėms arba visam sektoriui.

Šiais preliminariais komentarais apibendrinu tai, ką norėjau pasakyti. Visiems ačiū už dėmesį.

  Rebecca Harms (Verts/ALE), Pramonės, tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės rengėja. – (DE) Gerb. Pirmininke, Komisare, norėčiau pasakyti C. Daviesui, kad turėtume aiškiai priminti, kodėl privalome diskutuoti apie griežtą emisijų ribų nustatymą. Todėl, kad daugiau kaip prieš dešimtį metų Komisijai ir automobilių pramonei sudarius savanorišką susitarimą, pastaroji neįgyvendino jame numatytų tikslų. «Kaip mums žinoma, dabartinė situacija susiklostė ne dėl nesėkmių ar dėl nenumatytos įvykių eigos, o dėl gamintojų grupių vyriausiosios valdybos priimtų sprendimų.

Dėl to, C. Daviesai, esu šiek tiek nustebintas dabar iš jūsų išgirdęs apie pakeitimus, kuriuos šiandien pamačiau pirmą kartą, nors jie jau egzistuoja daug ilgiau, kad nepaisant to, kas buvo nuspręsta Aplinkos apsaugos komitete, jūs visiškai nebesidomite vykdomu spaudimu naujoviškam potencialui ir naujoviškam Europos automobilių pramonės galingumui.

Mano nuomone, Europos klimato tikslus mes galime įgyvendinti tik nustatydami griežtas ribas, kurias iš pradžių pasiūlė Komisija. Taip pat manau, ir jūs teisingai atkreipėte dėmesį į šį punktą, S. Dimasai, kad mes tik tada pajėgsime pasiekti mūsų transporto poreikius atitinkantį energijos tiekimą, jei nedelsdami užtikrinsime, kad automobiliai taptų veiksmingesni, nes negalime stovėti nuošalyje ir stebėti kaip mūsų keliuose švaistoma vertinga ir sunkiai įgyjama nafta.

Trečias punktas, kurį Pramonės komitetas, kurio nuomonę aš pateikiau, laiko labai svarbiu – poreikis ilgam užtikrinti, kad būtų panaudoti automobilių pramonės inžinierių ir vykdytojų žinios bei įgūdžiai, ir kad šie geri inžinieriai daugiau nebebūtų slopinami klaidingos valdymo politikos. «Esu tvirtai įsitikinęs, kad labai greitai rinkoje bus tik efektyvūs, palankūs klimatui ir įperkami bei stilingi automobiliai, ir kad tie, kurie šiandien stabdo spaudimą dėl naujovių nustatydami labai švelnius laiko limitus tikslams įgyvendinti, C. Daviesai, bus atsakingi jei Europos automobilių pramonė pasirodys esanti nekonkurencinga ir jei Europos automobilių gamybos srityje bus prarastos darbo vietos.

Nesakyti, kad pasaulinė automobilių rinka neatpažįstamai pasikeis – tarkime, kad pritariame esminėms mūsų klimato politikos ir mūsų JT klimato politikos prielaidoms – ir kad tie, kurie dabar stabdo emisijos ribų mažinimo procesą, bus atsakingi už tai, kad Europos automobilių pramonė nueis šuniui ant uodegos, reiškia, kad mes patys rimtai nežiūrime į savo klimato politiką.

  Wolfgang Bulfon (PSE), Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės rengėjas. – (DE) Gerb. Pirmininke, pripažįstu, kad automobilis – universali transporto priemonė, ir pripažįstu, kad automobilų pramonė prisideda prie europiečių gerovės. Tačiau netikiu automobiliu kaip fetišu. Dėl to nesuprantu, kam gamintojai kuria automobilius, galinčius pasiekti 125 mylių per valandą greitį.

Dėl akiviazdžios klimato kaitos, būtina gaminti taupius, aplinkai palankius automobilius. Be to, Europa privalo rodyti gerą pavyzdį naujoms, sparčiai augančioms rinkoms. Tik vartotojai nuspręs, kokiais automobiliais bus važinėjama ateityje. Todėl, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete aš reikalavau skaidrios ir lengviau suprantamos informacijos apie automobilių emisijų skaičius. Raginu Komisiją šią ataskaitą laikyti atramos tašku pateikiant ambicingą pasiūlymą dėl teisės aktų ir veikti nedelsiant.

  Martin Callanan, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, pirmiausia norėčiau nuoširdžiai padėkoti C. Daviesui už visą, į šia ataskaitą sudėtą darbą, ir už jo ypač konstruktyvų bendradarbiavimą. Džiaugiuosi savo frakcijos vardu galėdamas pritarti C. Davieso pabrėžtam 125 g tikslui iki 2015 m. Šis tikslas, mano nuomone, yra itin ambicingas aplinkosaugos prasme, tačiau taip pat ir įgyvendinamas labai sėkmingoje Europos pramonės srityje, įdarbinančioje šimtus tūkstančių žmonių, ir mes privalome užtikrinti, kad ji ir toliau išliktų sėkminga Europos pramonės sritimi. Esu įsitikinęs, kad šie Europos automobilių gamintojai ir toliau gamins palankiausius aplinkai automobilius pasaulyje, ir turime nepamiršti, kad šie nauji, griežčiausi pasaulyje tikslai, padės jiems ateityje kurti dar švaresnius automobilius.

Žinoma, šioje diskusijoje trūkstama grandis – vartotojų poreikis. «Turi užtikrinti, kad vartotojai norėtų švaresnių, palankesnių aplinkai automobilių, ir čia valstybės narės pačios turi atlikti labai svarbų vaidmenį naudodamosios savo mokesčių sistemomis. Jos gali smarkiai paveikti vartotojų poreikį įvesdamos teisingas, aplinkai palankias mokesčių sistemas.

Mano nuomone, mes taip pat turime prisidėti prie CO2 mažinimo visuose susijusiuose sektoriuose: naftos kompanijų, biokuro gamintojų, padangų gamintojų ir pan., kurie gali įnešti savo indėlį ir padėti mums įgyvendinti ambicingus tikslus.

Taip pat pateikiau keletą pakeitimų dėl, mano nuomone, labai įsakmių, šioje ataskaitoje C. Davieso pateiktų, reikalavimų reklamuotojams sušvelninimo. Manau, kad jie labai neproporcingi šios problemos atžvilgiu ir esu įsitikinęs, kad turėdami pakankamai galimybių, gamintojai ir reklamuotojai gali pasiūlyti privalomą savanoriškos elgsenos kodeksą, kuris būtų toks pat veiksmingas. .

Taip pat, kartu su C. Daviesu, pateikiau pakeitimą, skirtą pripažinti smulkių gamintojų, neturinčių didelio produktų asortimento, su kuriuo galėtų išlyginti reikalavimus dėl emisijų, įnašą. Tikiuosi, kad, formuluodama teisės aktus, Komisija atsižvelgs į šiuos pakeitimus.

  Marie-Noëlle Lienemann, PSE frakcijos vardu. – (FR) Gerbiamieji Parlamento nariai, gerb. Pirmininke, Komisare, kaip visi žinome, tai – labai skubus klausimas. Al Gore, kuris sukėlė aliarmą, buvo įteikta Nobelio premija ir Europos Sąjungai atėjo laikas nustoti kalbėti ir pradėti veikti, nes tai nėra naujas klausimas. Automobilių gamintojai buvo sudarę savanorišką susitarimą iki 2008 m. automobilių CO2 emisijas sumažinti iki 140 g CO2 vienam kilometrui. Tačiau susitarimo nebuvo laikomasi. Priminsiu jums, kad Europos Parlamentas pats nustatė 120 g iki 2005 m. arba vėliausiai iki 2009 m. tikslą. Šiandien nėra pagrindo nusigręžti nuo šių tikslų. Taigi mums reikia ambicingos, nedviprasmiškos ir įpareigojančios direktyvos, kurioje tikslai būtų nustatyti dviem etapais.

Pirma, artimiausiu metu turime įvykdyti 120 g CO2 tikslą naujiems automobiliams, 10 g sumažinimas turėtų būti pasiektas papildomomis priemonėmis. Tačiau turime pasiskubinti, todėl palaikome Aplinkos apsaugos komiteto balsavimą dėl to, kad tikslas būtų įgyvendintas iki 1012 m., pradedant nuo 2009 m., imantis įpareigojančių veiksmų, kad iki 2012 m. tikslas būtų visiškai įgyvendintas visiems automobiliams.

Antruoju etapu, mūsų nuomone būtina nustatyti 95 g tikslus 2020 m. ir 70 g 2025 m., su tarpiniu 2016 m. terminu, siekiant užtikrinti, kad esame teisingame kelyje. Todėl palaikome Aplinkos apsaugos komiteto parengtą ambicingą planą, nes manome, jog juo remiantis bus sėkmingai nustatyti aiškiai matomi standartai, ir tuo pat metu susiduriame su technologinėmis spragomis, kurias turime užglaistyti, kad įgyvendintume savo Kioto protokolo įsipareigojimus. «Taip, žinoma, tai bus brangu ir turės vykti diskusijos dėl naujų automobilių kainų. Pirmiausia reikia pažymėti, kad pagal savanorišką susitarimą ne visi automobiliai ir ne visi gamintojai pasiekė vienodo efektyvumo.

Taip, mes turime skirti pirmenybę mažiems, o ne dideliems automobiliams, taikydami mokesčių priemones, naują praktiką ir netgi, kai kuriais atvejais, draudimus, ypač apstatytose srityse, kad užkirstume kelią dideliems automobiliams, įskaitant džipus, ištisas dienas teršti mūsų miestus ir gaminti milžiniškus CO2 kiekius. Šis klausimas labai svarbus, nes kuo didesnius gamintojai gamina automobilius, tuo didesnį pelną gauna. Todėl mums reikia nukreipti rinką tokia kryptimi, kad gamintojai, gaminintys mažesnius, mažiau taršius automobilius, galėtų uždirbti daugiau nei tie, kurie gamina didelius, smarkiai teršiančius automobilius, bei turime nustatyti standartus ir tikimės, kad Komisija pasiūlys strategijas, leisiančias judėti šia kryptimi.

Paskutinis punktas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, yra tinkamo automobilių pirkėjų informavimo svarba, siekiant padėti jiems pasirinkti kelią šiame minų lauke, ir ypač, turime atsikratyti klaidinančios reklamos. Todėl mano frakcija pateikė pakeitimą, kuriuo reikalaujama įvesti žymėjimo sistemą visiems automobiliams, paremtą A-G energijos taupymo formatu, kad vartotojai galėtų aktyviai pasirinkti aplinkos naudai.

  Holger Krahmer, ALDE frakcijos vardu – (DE) Gerb. Pirmininke, kai pradedame kalbėti apie CO2 emisijas, iš karto imame kalbėti apie automobilius, paprasčiausiai dėl to, kad kelias į žmogaus kaltės jausmą ir sąžinę yra per automobilius. Būdent dėl to, R. Harmsai, Žalieji ir daugelis aplinkos apsaugos organizacijų labai entuziastingai kalba apie automobilius.

Mes susidūrėme su pažeistu savanorišku pasižadėjimu ir be jokios abejonės, dėl to mums reikia reglamento. Neturime kitos alternatyvos. Tai, kad jūs, R. Harmsai, atėjote ir papasakojote mums apie tai, kad automobilių pramonė tyčia ir apgalvotai pamynė savanorišką susitarimą, man atrodo tarsi sapnas. Leiskite tiesiog priminti jums, kad rinką sudaro ne tik tiekėjai, bet taip pat tie, kurie prašo gaminti. Mes patys taip pat padedame kurti paklausą, ir trumpai sakant, kai mus namo veža automobilių tarnyba, mes naudojamės tais pačiais automobiliais, kurie neatitinka tikslų, su kuriais sutiko patys automobilių gamintojai.

Norėčiau pamatyti Žaliųjų iniciatyvą. Jeigu jūsų ketinimai garbingi, prašau užtikrinkite, kad Parlamentas užsisakytų mažus automobilius, atitinkančius ateinančių metų savanorišką tikslą. Būsimuosiuose teisės aktuose būtina užtikrinti, kad siekiami sumažinimai būtų paremti išlaidų ir pelno analize. Stern ataskaitoje, kurią jūs, R. Harmsai ir Žalieji mėgstate cituoti, yra paskaičiuota, kad 13 potencialių CO2 mažinimo priemonių, taikomų brangiausiems automobiliams iš tiesų mažiausiai efektyvios. Visi, pateikiantys politinius prašymus sugriežtinti emisijų ribas ir siekia taupesnių automobilių, privalo pripažinti, kad vystymosi ir gamybos ciklas automobilių pramonėje užima nuo penkerių iki septynerių metų.  To nepripažindami, o ne tai pripažindami, R. Harmsai, rizikuojame darbo vietomis.

Todėl man labai malonu, kad mūsų pranešėjas padarė tai, pasakydamas, kad nerealu nustatyti terminą iki 2015 m. Rytoj Parlamentas balsuos už vieną iš lentelės punktų ir reikia pasakyti, kad, kokie bebūtų nustatyti metai ir kokia bebūtų nustatyta vidutinė vertė, tai bus griežčiau ir ambiciškiau nei bet kokiame kitame pasaulio režime. Neturėtume to pamiršti. «Mūsų automobilių pramonėje rimbą ir pažadus skiria labai plona riba ir dienos pabaigoje turėsime būti labai atsargūs, kad užtikrintume, jog iš tiesų eksportuotume geriausius produktus, o ne savo pramonę.

  Claude Turmes, Verts/ALE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, manau, kad dabar tinkamas metas informuoti išorinį pasaulį apie tai, kas yra M. Callanano ir C. Davieso sandėris. Taigi kas tai? Tai – veiksmų atidėjimas nuo 2012 m. iki 2015 m. Mes paskaičiavome CO2 poveikį: 125 g 2015 m. yra blogiau nei 130 g 2012 m. O antroji sandėrio dalis – smulkių gamintojų privilegijavimas. Tai sudaro 300 000 automobilių per metus ir tai nėra „mažos apimtys“.

Manau, kad C. Davieso iniciatyvos, dėl kurių šią savaitę balsuosime, yra pateiktos žaliojo liberalių pažiūrų klimato herojaus, kuris tapo klimato Judu. Tai iš tiesų neįtikima: užuot pasinaudojus galima kairiųjų centro mažuma šiuose Rūmuose dėl 120 g 2012 m., stoti į reakcionierių pusę, siekiant padėti Europos automobilių pramonei laimėti laiko tikrai nėra žingsnis į priekį.

  Kartika Tamara Liotard, GUE/NGL frakcijos vardu. – (NL) Gerb. Pirmininke, per keletą pastarųjų mėnesių, mes su kolegomis Parlamento nariais susitikome su nemažai transporto pramonės atstovų. «Nemanau, kad kada nors buvo bandama taip smarkiai paveikti per ataskaitą. Pramonė panaudojo visus įmanomus argumentus, siekdama išvengti CO2 emisijų ribojimų priemonių ar bet kokia kaina atitolinti jų taikymo terminą. Atrodo, kad jie įtikino daugelį mano kolegų Parlamento narių, įskaitant pranešėją, nors, laimei, Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ir žinojo apie šią užduotį.

Leiskite pasakyti aiškiai: transporto pramonė yra visiškai atsakinga už Komisijos pasiūlymą. Bandymai susitarti dėl savanoriško reglamentavimo buvo visiškai nesėmingi. «Atrodo, kad veiksmingi yra tiktai privalomieji standartai. Mano nuomone, skundai, kad visa tai turi būti atlikta pernelyg greitai yra veidmainiški, nes pramonė jau ne vienus metus žinojo, kad tokios priemonės bus taikomos. Dabar aplinka reikia rūpintis drastiškomis priemonėmis. Turime tai padaryti dėl savęs pačių ir dėl mūsų būsimų kartų.

Todėl skatinu balsuoti prieš M. Callanano ir C. Davieso pateiktą 42 pakeitimą. Pakeitimas padidina maksimalų CO2 kiekį ir sutartą datą nukelia iš 2012 m. į 2015 m. Taip pirmenybė suteikiama komerciniams, o ne aplinkos apsaugos interesams ir mes negalime to leisti. Ką C. Davies bando mums padaryti?

  Malcolm Harbour (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, savo kolegų iš Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu, norėčiau padėkoti C. Daviesui už tai, kaip jis tai pateikė, už jo norą klausytis ir už daug naujų būdų, kuriuos matome jo ataskaitoje. Taip pat noriu padėkoti mūsų pranešėjui W. Bulfonui ir C. Daviesui už daug šioje ataskaitoje pritaikytų pasiūlymų.

Šį vakarą išklausėme daug debatų ir diskusijų apie automobilių pramonės neįgyvendintus tikslus ir apie tai, kaip judėsime į priekį. Tačiau norėčiau pakartoti tai, ką sakė Komisaras ir panaudoti žodį „iniciatyva“. Šiai ir C. Davieso programoms įgyvendinti reikės milijardų eurų investicijų į naujus produktus ir milžiniškų inžinerijos bei produktų vystymo išteklių.

(Prieštaravimai)

Matau, kaip mano kolegos Žalieji jau purto galvas; atrodo, jog jie mano, kad technologija yra čia, ir kad per vieną naktį mes galime šia kryptimi pakeisti pagrindinę pramonę. «Tai visiškai nerealu – iš kur atsiranda investicijos? Jos atsiranda iš automobilių bendrovių pelno. Mes turime išlaikyti tą pelną, kad jos galėtų jį iš naujo investuoti. Šis poreikis bus didžiausias radikalus pokytis, kokį tik esame matę didžiausioje pramonės rūšyje. Prisiminkime tai. Nesėdėkime čia ir nekelkime nerealių prašymų.Tai praktiškas būdas.

Tačiau, kolegos, leiskite jums priminti, ir aš atsisakau priimti tokio pobūdžio kaltinimus, aš visiškai nesu automobilių pramonės lobistas. «Aš jau seniai sakiau, kad privalome nustatyti tikslus su reikalavimais. Pirmą kartą mes judame teisės aktų kūrimo link. Tačiau jūs taip pat turėtumėte klausytis. Ir leiskite tiesiog pažymėti dar vieną dalyką. Idėjos dėl papildomų priemonių ir kitų dalykų: tTai, apie ką mes čia kalbame, visiškai pakeičia žmonių požiūrį į transportą ir važiavimą automobiliu. Tokie nauji automobiliai į rinką pateks per ilgą laiką. Tačiau šiuo metu mes kalbame apie papildomas priemones, – vartotojų priemones, vartotojų informavimą – realios iniciatyvos, kurias turime taikyti. Atsiprašau, kad viršiju man skirtą laiką, Gerb. Pirmininke, tačiau jūs sutiksite, kad mane kai kurie kolegos visiškai be reikalo pertraukė.

  Matthias Groote (PSE). - (DE) Gerb. Pirmininke, Komisare, ši ataskaita, kurią Chris Davies pateikė Aplinkos apsaugos komiteto iniciatyva, turėtų būti ženklas Komisijai, kad Europos Parlamentas yra rimtai susirūpinęs CO2 emisijų mažinimu. Kai žiūriu į priešais mane gulinčius pakeitimus, imu tuo abejoti.

Čia yra trys punktai, kuriuos reikėtų turėti galvoje. Pirma, nuo 2012 m. sausio 1 d. nauji automobiliai Europoje neturi išmesti daugiau nei 120 g CO2 vienam kilometrui. Nereikėtų slapta daryti spaudimo dėl emisijų apribojimo datos. «1998 m. automobilių pramonė savanoriškai įsipareigojo sumažinti CO2 emisijos lygmenis naujuose automobiliuose. Gaunant vis naujų pranešimų apie besitęsiantį klimato atšilimą, nematau priežasties, kodėl negalėtume įsikišti ir pakeisti termino.

Antra, būsimuose teisės aktuose turi būti aiškiai nurodyta, kad turi būti sumažintos visų automobilių CO2 emisijos. Labiausiai tai taikoma dideliems automobiliams, tačiau mažesni automobiliai taip pat turi prie to prisidėti, kad iki 2012 m. galėtume įgyvendinti 120 g tikslą.

Mano trečias pastebėjimas yra, kad automobiliai turi išlikti prieinami žmonėms. Dėl to sutinku su anksteniu kalbėtoju Esu kilęs labiau iš kaimo vietovės, kur žmonės priklausomi nuo automobilių, kad galėtų patekti į savo darbo vietas. «Dėl to būsimi teisės aktai privalo įvesti pusiausvyrą tarp aplinkos apsaugos ir ekonomikos poreikių.

Kam reikalingi griežti emisijų apribojimai, jei žmonės nebegalės įpirkti naujų automobilių ir važinės savo senstančiais automobiliais? Reikia daugiau nei aštuonerių su puse metų norint atnaujinti visą keleivinių automobilių Europos keliuose asortimentą ir tai turime turėti galvose priimdami naujus teisės aktus. «Būsimi teisės aktai dėl CO2 emisijų iš keleivinių automobilių turėtų būti paremti poreikiu užtikrinti geresnę klimato apsaugą bei prieinamą vairavimą.

ENPIRMININKAUJA «M. M. SIWIEC
Pirmininko pavaduotoja

  Péter Olajos (PPE-DE). - (SV) Ačiū, gerb. Pirmininke. gerbiamieji Parlamento nariai, galėčiau pradėti vienu iš tų senų juokelių: turiu gerų ir blogų naujienų; kurias norėtumėte išgirsti pirmiau?

Pradėsiu nuo gerų naujienų: Europos Sąjunga pirmauja kovojant dėl klimato kaitos; 27 ES šalys šiuo metu daro daugiau nei kas nors kitas pasaulyje, siekdamos sustabdyti klimato kaitą. Dabar blogos naujienos: tūkstančiai mokslininkų visame pasaulyje teisūs sakydami, kad netgi to yra per mažai. «Taigi ką turime daryti?

Atsakymas nepalieka vietos abejonėms: turime rodyti pavyzdinius pokyčius. Reikia pagirti, kad C. Davieso ataskaitoje pabrėžiama daug svarbių dalykų. Tačiau visi, kurie mano, kad būsime išgelbėti vien sumažindami anglies dvideginio emisijas iš vis didėjančio automobilių skaičiaus iki 120 g ar iki 95 g, smarkiai klysta.

Mano nuomone, mes galime ir privalome balsuoti už šią ataskaitą ir turime priversti automobilių gamintojus gaminti mažesnius ir taupesnius automobilius. Tačiau neturime ties tuo sustoti. Europos Sąjunga privalo nedviprasmiškai įsipareigoti atlikti technologinius pokyčius ir transporto sektoriuje. «Turi būti panaudoti visi galimi būdai, skirti skatinti mokslinius tyrimus, vystymąsi bei naujoves šioje srityje ir mes privalome liautis teikti bet kokią pagalbą tradicinėms technologijoms.

Kiekviena valstybė narė privalo kuo greičiau rasti geriausius būdus, kaip gamintojams ir vartotojams teikti teisines, ekonomines ir kitokias iniciatyvas. Be to, nenukrypstant nuo temos, netikiu, kad, pvz., biokuras bus galutinė išeitis mūsų problemoms spręsti, ypač ne dabartinis, o pirmosios kartos biokuras. Tačiau atrodo, kad toks kuras turės būti būtinas žingsnis alternatyvių degalų link, tokių kaip vandeniliu ir elektra varomos sistemos bei daugelis kitų sistemų, kurios dar nėra plačiai naudojamos arba dar nėra išrastos. Padėkime joms susiformuoti šiuo balsavimu ir būsimais teisės aktais. Labai jums ačiū.

  Linda McAvan (PSE). - Gerb. Pirmininke, nekomentuosiu šio naujo britų liberalų demokratų ir konservatorių abipusio palankumo, kurį šį vakarą pademonstravo M. Callanan ir C. Davies. Galbūt čia vyko nauja liberalų demokratų kova dėl lyderio pozicijų, nes kai kurie iš jų naujųjų lyderių netgi turi antrininkus!

Tai, apie ką noriu kalbėti, yra ambicingų tikslų nustatymo svarba. Nemanau, kad pramonė buvo labai nustebinta, kad Komisija kalbėjo apie 2012 m. kaip apie tikslų įgyvendinimo datą ar apie tikslų lygmenį, nes mes be abejo žinome, jog tai buvo svarstoma jau daug metų.

Praėjusį kovą, ES lyderiai susitarė iki 2020 m. bendrą CO2 emisiją sumažinti 20 proc., jei norime to pasiekti, turime patrengti teisės aktus, padėsiančius tai padaryti. Taigi čia susiduriame su pirma kliūtimi ir aš nemanau, kad dabar būtų laikas šiam Europos Parlamentui suklysti. «Žmonės mus stebi. Jie nori žinoti, ar mes rimtai sprendžiame klimato kaitos problemą.

Žinoma, turime dirbti su pramone, ir C. Davies kalba apie pramonės baudimą. Niekas nenori bausti pramonės, nes automobilių pramonė, kaip ką tik sakė M. Harbour yra didžiausia iš Europos pramonės sričių; tai didžiausias darbdavys ir mes privalome dirbti su jais, nes tik jie gali atlikti mūsų norimus pokyčius.

Taigi turime dirbti išvien, turime klausytis ir, manau, kad labiausiai mums reikia ilgalaikio projekto, kurį visi pasirašytų, visi žinotų, kur link einame ir visi bandytų ten patekti.

Galiausia, dėl ženklinimo ir reklamos. Mums reikia aiškios sistemos, aiškios automobilių ženklinimo sistemos, kad kiekvienas vartotojas, taip pat kaip ir pirkdamas buitines prekes, galėtų suprasti, kaip tos prekės veikia. Neveiksmingas buitines prekes gaminantys gamintojai pamatė, kad jų produktai iškrenta iš rinkos. Tas pats turėtų būti ir su automobiliais ir tikiuosi, kad mes galime dirbti kartu su pramone, kad įvestume visiems suprantamą žaliojo ženklinimo sistemą..

  Andres Tarand (PSE). - (ET) Iki šiol mūsų klimato politikoje dominavo energetikos sektorius. Kitas sektorius, kuris turi būti įtrauktas į Europos sąjungos emisijų mažinimo sistemą yra aviacija. Tačiau žemės transportas daro didžiausią įtaką klimato kaitai ir C. Davieso ataskaita yra tikrai sveikintina iniciatyva. «Automobilių pramonei reikalingi aiškūs, ilgalaikiai tikslai dėl CO2 išmetamųjų dujų emisijų lygmens mažinimo ir aš palaikau C. Davieso siūlomą būdą, pagal kurį, CO2 emisijoms bus nustatyti ilgalaikiai apribojimai, pvz. iki 2020 m. arba 2025 m.

Automobilių pramonė turėjo pakankamai laiko CO2 emisijų dydžiui sumažinti. Neturėtume taikstytis su nuolat besitęsiančiu atidėliojimu: jau egzistuoja technologinės išeitys. Tikiuosi, kad Parlamentas pritars mano pakeitimui, kurį pateikiau Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui, kuriuo remiantis, iki 2012 m. automobilių pramonė turės sumažinti CO2 išmetamąsias emisijas iki 120 g/km.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE). - (PL) Gerb. Pirmininke, norėčiau pasveikinti ataskaitos pranešėją. «Kalbant apie visą Bendrijos CO2 emisijų mažinimo klausimą bendrai, reikėtų prisiminti, kad vien Europoje du milijonai žmonių dirba automobilių pramonėje ir dar 10 milijonų darbo vietų susijusios su šiuo sektoriumi. Ši pramonės šaka sudaro 3,5 proc. Europos BVP. Eksportuojamų prekių vertė yra ne mažiau svarbi ir siekia 33,5 milijardus eurų, o kiekvienais metais iš transporto mokesčių valstybės narės gauna 365 milijardus eurų.

Bendrijos strategija mažinti CO2 emisijas bus sėkminga tik tada, jei ji bus tinkamai apsmąstyta ir gamintojai turės pakankamai laiko išvystyti atitinkamas technologines išeitis. Pasisakau už deramo pereinamojo laikotarpio įvedimą, nes automobilių pramonėje gamybos ciklas sudėtingas ir reikia nemažai laiko prisitaikyti. Todėl atrodytų, kad geriausia data reglamento įvedimui būtų 2015 m., taip pat ir dėl to, kad tais metais įsigalios Euro 6 Reglamentas. Taip pat manau, kad turėtų būti integruotas CO2 emisijų mažinimo būdas. Tyrimų duomenys rodo, kad vien tik gerinant automobilių technologiją, įgyvendinus 120 g/km tikslą, vidutiniškai automobilio kaina išaugs 3 600 eurų, o tai gali baigtis tuo, kad daug automobilių markių vidutiniam ES gyventojui taps neprieinamos.

Dėl to CO2 emisijas remti vien tik automobilio technologija – pati brangiausia išeitis. Kai kurie 120 g lygį gali pasiekti taikydami papildomas išeitis, pvz., daugiau nei dabar naudoti biokurą arba įvesti funkcijas į automobilius, pvz., signalus, kada perjungti pavarą arba lėtai dylančias padangas.

  Dorette Corbey (PSE). – (NL) Gerb. Pirmininke, kelių transportas – didžiausias taršos šaltinis. 2005 m. transportas, automobiliai ir sunkvežimiai sudarė 27 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. «Jei norime spręsti klimato kaitos klausimą, negalime ignoruoti automobilių sektoriaus. Jei nebus imtasi veiksmų, emisijų skaičius tik augs, o ne mažės.

Deja, transporto pramonė nesiėmė iniciatyvos. Prieš kelerius metus, automobilių galimtojai patys pasižadėjo mažinti emisijas. Per pastaruosius kelerius metus pramonė gamino geresnius ir saugesnius automobilius. Buvo padaryta nemaža pažanga, tačiau, deja, nebuvo atkreiptas dėmesys į automobilių energijos vartojimo efektyvumą.

Todėl 2008 m., bent jau savanoriškai, nebus įgyvendintas 140 g. tikslas. Deja, siekiant veiksmingumo, teisės aktų nepakanka. Teisės aktais turi būti siekiama įgyvendinti bendrą 120 g emisijų lygį 2012 m., o ne 2015 m. Ilgalaikis 80 g/km tikslas reikalingas, nes turime nusistatyti ambicingą tikslą 2020  m. ir tai taip pat turi atsispindėti transporto pramonėje.

  Ivo Belet (PPE-DE). – (NL) Gerb. Pirmininke, Komisare, gerbiamieji Parlamento nariai, privatūs automobiliai atsakingi už 12 proc. visų CO2 emisijų. Visi tai žinome. Akivaizdu, kad sektorius turi itin stengtis įgyvendinti sutartus standartus 2020 m., taip pat akivaizdu, kad turime būti ambicingi ir aukštai užkelti kartelę.

Aišku, kad gamintojai vieni nepajėgs to padaryti. Reikia taikyti integruotą metodą; jie neturėtų vieni nešti visos atsakomybės. Todėl reikia imtis papildomų priemonių. Tai geresnis oro kondicionavimas, geresni keliai ir kitoks vairuotojų, kitaip tariant, mūsų visų, elgesys. Sektorius vertas vyriausybės paramos, nes automobilių pramonė tiesiogiai ar netiesiogiai įdarbina labai daug žmonių.

Todėl, pirmiausia kreipiuosi į šalių vyriausybes, kad jos skubiai pakeistų savo transporto mokesčius, taip, kad vartotojai patys savo noru pereitų prie aplinkai palankių automobilių. Antra, kreipiuosi į Komisarą, į Komisiją ir į Europą, kad jie atliktų 2009 m. daugiamečio biudžeto vertinimą, siekdami daugiau investuoti į naujų technologijų tam, kad automobiliai išskirtų mažesnius CO2 kiekius, tyrimus. Žinau, kad jūs neseniai paskelbėte ambicingą programą investuoti 500 milijonus eurų į vandenilio technologijas. «Žinoma, tai fantastiškas, tačiau vidutinės trukmės ėjimas. Akivaizdu, kad per trumpą laiką turi būti rastos išeitys naujoms automobilių technologijoms.

Esu įsitikinęs, kad ar tai bus 2012 m. ar šiek tiek vėliau, protingi automobilių gamintojai pasieks 120 g tikslą daug greičiau nei planuota. Paprasčiausiai dėl to – nenoriu būti naivus – kad to reikalauja rinka. Per kelerius pastaruosius metus sąlygos visiškai pasikeitė. Tai svarbu todėl, kad pritartume M. Callanano pateiktiems pasiūlymams dėl rinkodaros ir reklamos, nes jie yra skaidrūs. Čia yra kalbama apie tai, kad vartotojai turi gauti aiškią informaciją.

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, norėčiau pradėti išreikšdamas savo susižavėjimą šio vakaro diskusijų kokybe. Kiek leis laikas, norėčiau pakomentuoti tris jūsų paliestas temas.

Kalbant apie ambicingą strategijos lygmenį, Komisiją pasiūlė savo strategiją, remdamasi nuodugniu poveikio vertinimu. «Mes išanalizavome įvairias automobilių išmetamų CO2 emisijų mažinimo lygmens galimybes, atsižvelgdami į galimybę išmatuoti, stebėti ir atsiskaityti už jų lygmenis.

Todėl pasiūlėme integruotai nustatyti 120 g CO2/km tikslą. Šimtą trisdešimt gramų sudarys keleivinių automobilių techniniai duomenys, o dešimt papildomų gramų sudarys papildomos priemonės, įskaitant kuro vartojimo efektyvumo tikslus nedidelės galios prekybos automobilių tikslus ir išaugusį biokuro naudojimą.

Šis būdas siekti 120 g tikslo, mūsų požiūriu, yra ekonomiškiausia galimybių derinys, todėl siūlysime atitinkamus teisės aktus.

Antra, integruoto metodo taikymo teisinis pagrindas bus pagrindinė, tačiau ne vienintelė, mūsų peržiūrėtos strategijos ašis. «Kaip pabrėžiama jūsų ataskaitoje, radę būdus, kaip skatinti efektyviai degalus vartojančių automobilių paklausą, galėsime sumažinti jų poveikį aplinkai bei Europos Sąjungos vairuotojų sąskaitas už kurą.

Peržiūrėję Automobilių ženklinimo direktyvą, mes atsižvelgsime į Parlamento rekomendacijas dėl vartotojų informavimo.

Trečia, Komisija sutinka, kad norint, jog automobilių gamintojai būtų labiau nuspėjami, reikėtų apsvarstyti ilgalaikiškesnę strategiją. Taip, remdamiesi poveikio vertinimu, mes atsižvelgsime į pažangos galimybę po 2012 m. ir į 120 g tikslą. «Šiomis aplinkybėmis Komisija atsižvelgs į Parlamento rekomendacijas dėl būsimųjų emisijos tikslų.

Manau, kad paminėjau kai kuriuos pagrindinius rūpesčių keliančius klausimus, kurie buvo iškelti, ir tikiuosi, kad per plenarinę sesiją bus priimta rezoliucija, tvirtai palaikanti Komisijos pasiūlytą metodą.

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks trečiadienį, spalio 24 d.

17. Tradiciniai energijos šaltiniai ir energetikos technologijos (diskusija)

  Pirmininkas. − Kitas punktas – H. Reulio ataskaita Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl tradicinių energijos šaltinių ir energetikos technologijų [http://www.europarl.eu.int/oeil/FindByProcnum.do?lang=2&procnum=INI/2007/2091" ] (A6-0348/2007).

  Herbert Reul (PPE-DE), pranešėjas. – (DE) Gerb. Pirmininke, Komisare, gerbiamieji Parlamento nariai, nes turiu kelias papildomas minutes, leiskite pirmiausia padėkoti Komisijai, Komiteto sekretoriatui ir kitiems pranešėjams. Tai nebuvo lengva užduotis ir esu dėkingas, kad mums pavyko objektyviai bendradarbiauti ir siekti kiek įmanoma platesnio pagrindo sudėtingesniais klausimais.

Mūsų darbas buvo paremtas trimis Komisijos pranešimais, o mūsų tikslas šioje ataskaitoje buvo teikti atsakymus trijose srityse, kurias tie pranešimai apima. Tai mums didžiaja dalimi pavyko įgyvendinti atsakingame komitete. «Pradinis taškas buvo bendrai priimtinas principas, kad energetikos politika turi tris pagrindinius tikslus – konkurencingumą, kitaip tariant, prieinamas kainas, aplinkos apsaugą ir tiekimo saugumą. Išvada, kad išeitis – nuolatinis naujų ir esamų energetikos technologijų vystymas, žinoma, buvo lengviausia ataskaitos dalis.

Technologijos – raktas į šių trijų tikslų įgyvendinimą. Pasaulyje, kuriame energetikos poreikis nuolat auga, o iškastinio kuro ištekliai nuolat mažėja, privalome investuoti į mokslinius tyrimus ir naujoves bei pamėginti siekti pažangos šiose srityse. Mums tereikia atsižvelgti į anglimis kūrenamų jėgainių veiksmingumo didėjimo galimybes, kuris šiuo metu siekia maždaug 34 proc., tačiau gali būti padidintas iki 55 proc. naudojant „protingas“ technologijas. Jei trečdalis senųjų jėgainių būtų pakeistos moderniais įrengimais, kuro sunaudojimas galėtų būti sumažintas 30 proc. Tai tik nedidelis naujų technologijų siūlomų galimybių pavyzdys.

Mes taip pat kalbėjome apie du energijos šaltinius, kurie labai skiriasi vienas nuo kito, tačiau abu pasižymi tuo, kad skatina didžiausias politines diskusijas. «Niekas neabejoja, kad iškastinio kurio dalis, kuris 2004 m. sudarė 79 proc. Europos Sąjungos sunaudojamo kuro, artimiausioje ateityje išliks didelė. Tačiau kiek tai besitęstų, faktas yra tas, kad mes kažkurį laiką tikrai turėsime naudoti iškastinį kurą. Anglis yra pagrindinis veiksnys, vaidinantis svarbų vaidmenį – viena iš priežasčių, žinoma, yra tai, kad tai – vienas iš nedaugelio Europoje turimų energijos šaltinių, nors skirtingose valstybėse narėse jos sunaudojama nevienodai. Tai – didelis privalumas, ypač saugumo ir energijos tiekimo prasme.

Tai reiškia, ir tai yra svarbus punktas mūsų diskusijoje, kad kai sakome, kad anglis turi ateitį, kurią, laimei, apibūdino Komisija, privalome užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į kritinius anglies naudojimo aspektus. Vienas iš kritinių aspektų – anglies dioksido emisija. Viena vertus, tai yra didesnis veiksmingumas ir geresnės technologijos, kita vertus, reikia mėginti naudoti naująsias technologijas ir atskirti CO2 bei jį saugoti po žeme – įžymioji anglies dvideginio sugavimo ir saugojimo technologija (CCS).

Žinoma, lengviau pasakyti nei padaryti, tačiau yra požymių, rodančių jog tai veikia. «Mes tai pripažinome šioje ataskaitoje ir pasisakėme už CCS technologijos skatinimą, nes ji suteikia mums galimybę naudingai išnaudoti anglį, kuri yra labai patikimas energijos šaltinis Europoje. Todėl mes taip pat pabrėžėme, kad turime elgtis apdairiai, kad anglies dvideginio sugavimas gali sumažinti veiksmingumą, ir todėl sudėtinga numatyti, kada CCS technologijos išpopuliarės. Nepaisant visko, mes privalome atlikti savo darbus ir suformuluoti atitinkamas teisines nuostatas.

Trečioji ir daugiausiai prieštaravimų kelianti ataskaitos dalis susijusi su branduolinės energijos klausimu. Europoje branduolinės elektrinės gamina daugiau kaip 30 proc. energijos. Nepriklausomai nuo politinių įsitikinimų, branduolinė energija turi neginčytinų privalumų. «Ji yra čia, ji yra įperkama ir labai daug prisideda prie tiekimo saugumo. CO2 mažinimo požiūriu, tai labai puiki ir įdomi galimybė, ir manau, jog pasielgtume beatodairiškai, tiesiog atmetę šią energijos formą jos net nepsvarstę.

Nors ir sunkiai, tačiau mums pavyko rasti formules, kurioms galėtų pritarti dauguma, ir kurios perduotų žinią, kad tokių idėjų platinimas yra visų diskusijų dalis, tačiau sprendimą dėl to, ar jas priimti, ar atmesti, turi priimti valstybės narės. «Tai – gana svarbus punktas, tačiau mes siekiame prisidėti prie srities, už kurią Europa yra kažkiek atsakinga, tai – tiekimo saugumas. Šiuo požiūriu būtų išmintinga įsteigti Branduolinio saugumo ir atliekų tvarkymo aukšto lygio grupę ir Europos branduolinės energijos forumą ir, be jokios abejonės, teisinga, kaip nurodyta Bendrijos branduolinės energetikos veiklos programoje (PINC dokumente), toliau plėtoti šią diskusiją ir, kalbant apie investicijas į naująsias technologijas, nenusigręžti nuo galimos išeities.

Trumpai sakant, energijos maišymas reiškia ne tai, kad bus atmetami tam tikri energijos šaltiniai, o tai, kad bus atsižvelgiama į visus šaltinius. Tikiuosi, kad mums rytoj pavyks priimti šią rezoliuciją tokia forma, kokią patvirtino didžioji komiteto dauguma.

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti H. Reuliui už jo ataskaitą. Ji yra panaši į paskutinę Eurpos Parlamento ataskaitą po sausio 10 d. energetikos ir klimato kaitos paketo. Kitos dvi, A. Vidal-Quadraso ir B. Thomseno ataskaitos vertingai prisidėjo prie tolesnių Komisijos pasiūlymų formulavimo.

Pirmoji susijusi su mūsų vidaus rinkos paketo rengimu, o antroji – su besitęsiančiu darbu dėl Atsinaujinančios energijos direktyvos. Taip pat esu labai dėkingas už laiku atliktą H. Reulio ir šių Rūmų įnašą į energijos naujovių, švaraus iškastinio kuro ir branduolinės energijos sritis.

Manau, Komisija jau informuota apie Parlamento raginimus ir sprendžia daugelį šioje ataskaitoje nurodytų neišspręstų klausimų.

Europa turi įgyvendinti svarbų tikslą – kovoti su klimato kaita. «Dėl to, ir dėl tiekimo saugumo, mums reikia labai veiksmingų ir mažai anglies naudojančių energijos technologijų. Mes taip pat privalome tausiau naudoti iškastinį kurą. Ir nenaudojant branduolinės energijos bus sunku pasiekti klimato kaitos tikslų.

Leiskite man pradėti nuo energijos naujovių klausimo. Lapkričio mėn. pabaigoje Komisija ketina pristatyti Europos strateginį technologijų planą. «Europa įrodė sėkmingai įgyvendinanti reglamentavimo sistemą, remiančią mažai anglies naudojančias technologijas. Buvo sutarta dėl energijos taupymo atsinaujinančios energijos tikslų. Mes taip pat kuriame tikrą vidaus rinką. Be abejo, tai – trečiosios pramonės revoliucijos pagrindas.

Tačiau to toli gražu nepakanka. Jei priklausysime tik nuo importuotų, mažai anglies naudojančių technologijų, neįgyvendinsime savo tiekimo saugumo ir konkurencingumo tikslų.

Šiuo metu Komisijos atliekama analizė rodo, kad Europa toli gražu nepakankamai vysto mažai anglies naudojančias technologijas. Iš esmės mes nesame pajėgūs pekeisti aukštos kokybės, pagrindinių tyrimų, kurie atliekami ES pasaulyje pirmaujančių technologijų srityje. Šiandien mes nepakankamai stengiames mokslinius tyrimus pritaikyti prie verslo vystymosi, statydami bandomuosius ir domonstracinius įrengimus, kad pasiektume pilną komercinę skalę.

Kad Europa pirmautų pasaulyje klimato kaitos ir energijos saugumo naujovių srityse, būtina veiksmingiau valdyti į energijos naujoves investuotų išteklius.

Todėl mums reikia geresnio, bendro strateginio planavimo ES lygmeniu bei veiksmingesnio energijos technologijų programų ir priemonių įgyvendinimo.

Be to, kaip nurodyta H. Reulio ataskaitoje, privalome sutelkti papildomus finansinius ir žmogiškuosius išteklius energijos technologijoms tirti ir demonstruoti.

Mes jau 50 proc. padidinome Septintosios pagrindų programos energetikai skirtą biudžetą ir 100 proc. padidinome Konkurencingumo ir naujovių programos biudžetą. To nebūtume pasiekę be stiprios Europos Parlamento paramos.

Valstybės narės taip pat eina šiuo keliu ir, esu įsitikinęs, kad privatus sektorius padarys tą patį, kai tik bus sudarytos tam tinkamos pagrindinės sąlygos. Tai ypač taikytina pramoniniams demonstraciniams projektams ir ankstyvajam rinkos išdėstymui bei pagrindiniam mažųjų ir vidutinių įmonių vaidmeniui.

Dabar pereisiu prie antrosios ataskaitos dalies: su įprastiniais energijos šaltiniais susijusių iššūkių. Turime pripažinti, kad tokie energijos šaltiniai ateityje atliks pagrindinį vaidmenį maišant energijas.

Mes laikomės tokios pat nuomonės, kad turime pereiti nuo tradicinio prie tausaus iškastinio kuro. Iki metų pabaigos, Komisija imsis tolesnių veiksmų moderniųjų technologijų energijos išgavimo iš iškastinio kuro srityje.

Pirma, Komisija spręs teisinio pagrindo dėl anglies dioksido sugavimo ir jo geologinio laikymo klausimą. Mes pateiksime įstatyminį pasiūlymą, kuriuo siekiama nustatyti reglamentavimo sistemą, siekiant teisinio aiškumo, ir užtikrinti visuomenės pasitikėjimą anglies dvideginio sugavimo ir laikymo (CCS) saugumu. Aš taip pat šiuo metu rengiu pranešimą dėl CCS rėmimo politinės sistemos įvedimo.

Sutinku, kad kol CCS komerciškai perspektyvus. Tai patreikalaus didelių pastangų mokslinių tyrimų srityje. Todėl CCS bus įtrauktas į Strateginį energetikos technologijų planą tarp strateginių energetikos technologijų. Todėl mes taip pat jį išskiriame pranešime dėl pasiūlymo dėl teisės aktų.

Šalia tęsiamų pastangų mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, ES turi pasistūmėti į priekį su demonstraciniais įrengimais. Tokie projektai suteiks neįkainojamos patirties. «Jie leis mums optimaliai panaudoti esamas technologijas ir nustatyti likusius iššūkius bei su jais tvarkytis.

Tikslas aiškus: iki 2015 m. ES turi veikti keletas didelės apimties demonstracinių įrengimų, o iki 2020 m. technologijos turi būti perkeltos į rinką. Tai įvyks tik tada, jei bus stiprus Europos privataus sektoriaus įsipareigojimas ir stipri, palaikanti vyriausybės politika. Komisija pasirengusi imtis iniciatyvos, tačiau tam reikės gauti visų valstybių narių ir Europos Parlamento paramą.

Dabar pereisiu prie branduolinės energijos. Man malonu pastebėti, kad jūsų pranešimas dėl branduolinės energijos visiškai sutampa su mūsų Branduolinės energetikos veiklos programos išvadomis, kurioms pritarė Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas.

Taip pat džiaugiuosi, kad spalio 12 d. įvyko pirmasis Aukšto lygio branduolinio saugumo ir atliekų tvarkymo grupės susitikimas. Grupei pavesta palaipsniui plėsti bendrą susitarimą, ir aukštesnį branduolinio saugumo lygį.

Pritariu ataskaitoje išreikštai nuomonei, kad būtina atvirai kalbėti apie branduolinę energiją. «Dėl to Komisija, remdamasi kitais forumais, įsteigė Branduolinį forumą. Branduolinio forumo tikslas – plėsti diskusijas dėl branduolinės energijos ir į jas įtraukti visus susijusius dalyvius.

Lapkričio 26–27 d., įvyks pirmasis šio Forumo, dar vadinamo Bratislavos ir Prahos forumu, susitikimas. Tikiu, kad jis suteiks daugiau skaidrumo, sudarydamas galimybę visoms susijusioms šalims konsultuotis tarpusavyje. Man malonu, kad jame taip pat dalyvaus ir Europos Parlamentas.

Norėčiau dar kartą padėkoti pranešėjui ir šešėliniams pranešėjams už nuostabią ataskaitą. «Dėkoju Europos Parlamentui už palaikymą ir bendradarbiavimą. Šią ataskaitą panaudosime savo darbe. Labai laukiu diskusijų.

  Margrete Auken (Verts/ALE), Vystymosi komiteto nuomonės rengėja. – (DA) Gerb. Pirmininke, atleiskite man, tačiau ši ataskaita nėra gera kaip ir nebuvo geras su ja susijęs darbo procesas. «Kodėl Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas nesiklausė kitų komitetų pareiškimų? Vystymosi komiteto vardu apgailestauju dėl to, kad mūsų buvo paprašyta pasisakyti tik dėl Komisijos anglies dvideginio emisijų. Energijos veiksmingumas bei taupymas ir mūsų didžiausia kritika yra pernelyg silpi. Be to, jie yra absoliučiai lemiami besivystančiosioms šalims. Labai daug energijos galima gauti taupant, ir čia galima naudoti žinomas technologijas, o tai, bent jau besivystančiosioms šalims, daug svarbiau nei CSS. ,Tai taip pat taikytina pramonės šalims. Be to, kodėl visiškai pamiršta apie naftą? Aukštos naftos kainos – didžiausia kliūtis besivystančiosioms šalims, ypač transporto sektoriuje, kuriame dominuoja nafta. Gerinant veiksmingumą reikia ir kitų transporto modelių. Tačiau, atsinaujinanti energija būtina besivystančiųjų šalių vystymuisi ir labai keista, kad apie ją šioje ataskaitoje vos užsimenama. Pasiūlymas yra nenuovokus ir į jį visiškai nėra įtrauktos Vystymosi komiteto nuomonės. Todėl norėčiau visus paraginti rytoj atkreipti į tai dėmesį.

  Bogusław Sonik (PPE-DE), Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonės pranešėjas. – (PL) Gerb. Pirmininke, sutikčiau su Herberto Reulio nuomone dėl elektros gamybos bei tiekimo diversifikavimo ir energijos veiksmingumo bei naudojimo tobulinimo. Tai, kad gamtiniai ištekliai nuolat senka ne naujiena energijos tiekimo srityje dirbantiems mokslininkams. Jau daug metų pirmaujantys mokslinių tyrimų centrai stebėjo gamtinių išteklių naudojimo lygmenis ir skelbė nerimą keliančius pranešimus. Šių ataskaitų rezultatai akivaizdžiai rodo, kad jei ir toliau bus remiamasi vien įprastiniais energijos gamybos metodais, ateityje pasaulio ekonomiką ištiks energetikos krizė. Gamtinių išteklių mažėjimas reiškia, kad Europa turės vis daugiau importuoti iš kaimyninių šalių, o tai gali palaipsniui baigtis priklausomybe nuo tiekėjų. Mes jau ne kartą matėme neigiamus tokios politikos padarinius kaimyninėse šalyse.

Dėl to vienas iš Europos Sąjungai keliamų iššūkių yra energijos šaltinių diversifikacija bei darbas, kuriant naujas energijos gamybos technologijas. «Teigiama politika šioje srityje bus naudinga ne tik visuomenei ir ekonomikai, bet ir gamtai. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad ne visos šalys pajėgs greitai įgyvendinti tokią politiką. Tai susiję su per daugelį metų energetikos sektoriuje istoriškai susiklosčiusiomis sąlygomis, kurios, lyginant su senosiomis ES šalimis yra atsilikusios. Todėl, žvelgdamas iš tokios šalies piliečio perspektyvos, norėčiau pabrėžti, kad kaip jau minėjau, Lenkija ar kitos šios geografinės srities šalys turės daugiau darbo modernizuojant energetikos sektorių nei vakarų Europos šalys. Prašau atsižvelgti į šį ypatingą punktą. Atsižvelgdama į klimato kaitą, ES turėtų daugiau dirbti su švariomis anglies technologijomis kaip optimaliausia išeitimi gamtai, ypač tose šalyse, kuriose energetikos sektorius labai priklauso nuo anglies naudojimo.

  András Gyürk Gyürk, PPE-DE frakcijos vardu. – (SV) Gerb. Pirmininke, dėkoju už galimybę pasisakyti. Komisare, gerbiamieji Parlamento nariai, mums pateiktoje ataskaitoje neslepiama tai, kad yra rimtų argumentų prieš įprastines energijos formas. Šios srities klausimas, apie kurį šiandien daugiausia kalbama, yra klimato kaita. «Iškastinis kuras ne tik prisideda prie pasaulinio klimato atšilimo; jis taip pat daro Europą labiau priklausomą nuo išorės tiekėjų.

Leiskite paminėti vieną Vengrijos pavyzdį, iliustruojantį mano požiūrį. Šalyje, kurioje nedaug žaliavų, dujos sudaro 50 proc. mišrios energijos, o 80 proc. jų gaunama iš vienintelio išorės šaltinio – Rusijos. «Todėl priklausomybė tokia didelė, kad turi ne tik socialinių ir ekonominių padarinių, bet ir gali daryti didelę įtaką Vengrijos tarptautiniams santykiams. Tačiau taip pat šie ir panašūs skaičiai rodo, kad įprastiniai energijos šaltiniai per ateinančius dešimtmečius neišvengiamai suvaidins svarbiausią vaidmenį tiekiant Europos energiją, net jei ir bus naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai. Teigti priešingai būtų tas pats kaip kišti galvas į smėlį.

Gerbiamieji Parlamento nariai, vis dėlto, prieštaravimas tarp įprastinių šaltinių būtinybės ir su jais susijusios rizikos turi būti išspręstas. «Manau, kad H. Reulio ataskaita – būtina priemonė tam atlikti. Sutinku su pranešėju, kad Europos Sąjunga, nustatydama įprastinių energijos šaltinių politiką turi susikoncentruoti ties trimis pagrindiniais tikslais: veiksmingumo didinimu, ir kartu su juo, mokslinių tyrimų ir vystymo galimybių išnaudojimu bei priklausomybės nuo išorės šaltinių mažinimu. Geriausias šio paskutinio punkto pavyzdys – Nabucco projektas; šio dujotiekio statybos bus svarbus žingsnis diversifikacijos link, todėl Bendrija suinteresuota, kad tai įvyktų. Labai jums ačiū, gerb. Pirmininke.

  Adam Gierek, PSE frakcijos vardu – (PL) Gerb. Pirmininke, Komisare, energija – esminis veiksnys kalbant apie konkurencingumą ir ES gyventojų gyvenimo kokybę. Dėl to pagrindiniai politiniai ir ekonominiai tikslai privalo būti tausios energijos gamybos veiksmingumas, mažinant bendrą naudojimą, bei energijos tiekimo patikimumas ir saugumas. Įgyvendinus šiuos tikslus taip pat turėsime saugią visuomenę. Negalime pamiršti, kiek mūsų gyventojai tiesiogiai ar netiesiogiai moka už kiekvieną energijos vienetą. ES valstybių narių ekonomikų konkurencingumas, be kitų veiksnių, priklauso ir nuo geresnio regioninių iškastinio kuro išteklių panaudojimo. Tačiau taip įvyks tik tada, jei Komisija suteiks garantijas, kad emisijų prekybos sistema neliudys esamų jėgainių, pvz., anglimi kūrenamų jėgainių, pakeitimui modernesnėmis sistemomis su mažesnėmis CO2 emisijomis. Lenkija nuo 1988 m. emisijas sumažino jau 32 proc., kitos ES šalys per tą patį laiką nuveikė daug mažiau. Dabartinis emisijų dydis vienam Lenkijos gyventojui yra 7 t per metus, o senosiose ES šalyse šis skaičius yra daugiau nei dvigubai didesnis. «Esant tokioms aplinkybėms, būtų neteisinga nuo ateinančių metų Lenkijai drastiškai CO2 emisijas sumažinti dar 30 proc. Toks Komisijos sprendimas gali turėti labai nepalankius socialinius padarinius.

Mano šalis negali būti paaukota klimato isterijos politikai. Gerai žinoma, kad klimatas pasikeitė, keičiasi ir toliau keisis, ir kad mes turime neutralizuoti tokių pokyčių padarinius, t. y, sausras, potvynius ir geriamojo vandens trūkumą. Tačiau teisingumas reikalauja, kad CO2 mažinimas būtų susijęs su per capita skaičiais ES šalyse. Svarbu, kad dėl emisijų išlaidų nebūtų nuspręsta savavališkai, remiantis mažinimais ir neskaidriais principais. «Konkurencingumas negali būti netikrų rinkos iniciatyvų funkcija, o energijos kainos turi atspindėti jos realias kainas. Atrodytų būtų protinga panaudoti visus galimus ir išbandytus anglies dioksido ir metano dujų absorbavimo metodus, įskaitant biologinius metodus. Tačiau šiuo metu pirmenybė turėtų būti teikiama metodams, gerinantiems pirminės energijos pavertimo kitomis energijos formomis veiksmingumą, paremtiems eksperimentiniais technologijų įrengimais anglies pavertimui į dujas ir į skystį, bei vandenilio kūrimui.

Baigdamas norėčiau padėkoti pranešėjui H. Reuliui už vaisingą bendradarbiavimą rengiant šią ataskaitą, kuri pateikia visapusišką, suderintą ir ilgalaikį būdą iškastinio kuro ir branduolinės energijos problemoms spręsti.

  Šarūnas Birutis, ALDE frakcijos vardu – (LT) Pirmiausia noriu pasveikinti H. Reulį ir kolegas, teikusius vertingas pataisas, su puikiai atliktu darbu ir darniu pranešimu.

Abiems energijos rūšims, apie kurias kalbama šiame pranešime, yra skiriamas pakankamas dėmesys, kartu pabrėžiant alternatyvios energetikos ir naujų energetinių technologijų diegimo svarbą.

Energijos diversifikacija labai prisideda prie energijos tiekimo saugumo, o šis klausimas gyvybiškai svarbus ir mano šaliai – Lietuvai. Šioje srityje esame labai pažeidžiami, nes esame visiškai priklausomi nuo vieno tiekėjo ir kol kas neturime alternatyvų. Vienas iš sprendimų šiai situacijai pakeisti – modernios, saugios atominės elektrinės statyba. Tai mums būtų ir politinio saugumo, ir ekonominio stabilumo pagrindas.

Šio pranešimo svarstyme nebuvo apseita be diskusijų dėl branduolinės energijos ateities.

Suprasdami esamos alternatyvios energijos ir dar naujų energijos rūšių svarbą ir galbūt dominavimą ateityje, turime nusileisti ant žemės ir susidurti su realybe, kuri dabar yra tokia – 31 proc. visos elektros energijos Europos Sąjungos gamina branduolinės jėgainės. Tai –energija, padedanti įgyvendinti Kioto uždavinius ir svariai prisidedanti prie energijos tiekimo saugumo užtikrinimo.

Manau, veidmainiška teikti pataisas, neigiančias branduolinę energiją, kaip energingai dabar daro kai kurie „žalieji“ politikai Europos Sąjungos piliečių saugumo vardan, taip didindami kitų Europos Sąjungos piliečių nesaugumą.

Todėl raginu kolegas būti tolerantiškais ir palaikyti nuostatas, leidžiančias kiekvienai valstybei apsispręsti, ar jai reikalinga saugi branduolinė energetika, ar ne. Tik diskutuodami ir išklausydami vieni kitus surasime teisingą sprendimą.

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, šioje diskusijoje dėl įprastinių energijos šaltinių ir energetikos technologijų, kalbėdamas Europos tautų sąjungos frakcijos vardu, norėčiau padėkoti Herbertui Reuliui už parengtą išsamų pranešimą šia tema.

Pirma, pranešimo autorius yra teisus pastebėdamas, kad pats svarbiausias klausimas, taip pat ir iš įprastinio kuro gaunamos energijos požiūriu, yra bendras Europos Sąjungos šalių darbas šioje srityje.

Antra, atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos priklausomybė nuo iškastinio kuro importo iki 2030 m. išaugs maždaug 70 proc., būtina kuo maksimaliau išnaudoti Europos Sąjungos šalių turimus iškastinio kuro išteklius.

Trečia, būtent toks išteklius yra anglis, kurios Vokietija turi net 7 proc. visų pasaulio išteklių, o Lenkija – 2 proc. šių išteklių. «Svarbu nekelti klausimo dėl šio kuro išgavimo ir energijos gavybos iš jo, nes iš iškastinio kuro išgaunama energija vis dar perpus pigesnė nei iš atsinaujinančių šaltinių gaunama energija.

Ketvirta, dėl elektros išgavimo iš anglies keliamos ekologinės rizikos, reikia bendrų Europos investicijų į mokslinius tyrimus dėl naujųjų technologinių šioje srityje, finansuojamų iš Europos sąjungos biudžeto lėšų.

Ir galiausia penkta, reikia remti Europos Sąjungos šalių investicijas į atominę energiją. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į susitarimą, sudarytą dėl modernios Ignalinos atominės elektrinės, kuri yra bendras Lenkijos, Lietuvos, Estijos ir Latvijos projektas, statybos.

  Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, Komisare, leiskite pasakyti H. Reuliui, kad, kadangi buvo daugiau ar mažiau paskelbta, jog Žalieji nepritaria šiai ataskaitai, ketinu susitelkti ties, mano nuomone, labiausiai nerimą keliančiais klausimais. Jie taip pat atsispindi mūsų pateiktuose pakeitimuose.

Kol buvo rengiama ši ataskaita, nebuvo įmanoma imtis jokių kritinių apmąstymų dėl atominės energijos. Buvo draudžiama kalbėti apie bet kokias Europos problemos, susijusias su saugumo kultūros nebuvimu mūsų elektrinėse, nors incidentai Vokietijoje, Vattenfall bendrovės prižiūrimuose reaktoriuose − ryškus, nerimą keliantis pavyzdys. «Diskusijos dėl atliekų tvarkymo finansavimo sunkumų atrodo buvo nesibaigiančios, ir nuolat didėjo pavous, kad branduolinė medžiaga gali būti panaudoti bomboms gaminti ar galimiems teroristiniams tikslams.

Turiu jums pasakyti, H. Reuli, kad yra vienas dalykas, kuris iš tiesų mane suerzino, ir pasakysiu tai prieš mums susitinkant Bratislavoje. Tai faktas, kad dabar, 2007 m., Slovakijoje Italijos ENEL bendrovė ketina užbaigti atominę elektrinę, kuri buvo statoma Sovietų Sąjungoje dar prieš Černobylį. Statybos Čekoslovakijos Respublikoje prasidėjo devinto dešimtmečio pradžioje ir buvo atlikta du trečdaliai statybos darbų. «Dabar ENEL planuoja baigti elektrinės statybas be naujo planavimo leidimo ir neatlikus patikrinimo, ar planai atitinka Europos standartus. Tai – gėda.

Žmonės, liaupsinantys atominę energiją, neturi teisės neatsižvelgti į tokį negarbingą elgesį.

  Esko Seppänen, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FI) Gerb. Pirmininke, Komisare, žaliavinė nafta brangesnė nei kada nors anksčiau. «Tai taip pat turi įtakos kitokio iškastinio kuro kainoms. Auga visų energijos rūšių kainos, nes keturias penktosias visos ES suvartojamos egergijos sudaro iškastinis kuras.

Žmonės nėra pasirengę mažiau vartoti, todėl reikia naujų technologijų, didesnio energijos veiksmingumo, anglies dvideginio sugavimo bei laikymo (CCS) ir naujų branduolinių technologijų, įskaitant mokslinius branduolinės sintezės tyrimus.

Po balsavimų Komiteto ataskaitoje viltys ir svajonės dėl pagrindinių alternatyvų yra susijusios su CCS technologijomis ir branduoline energija. Tačiau nėra garantijų, kad suskystintas anglies dvideginis galės būti saugiai ir amžinai laikomas. «Jokie požymiai nerodo, kad gali būti investuojama į vandenilio ekonomiką transporto infrastruktūros srityje. Belieka tik, kaip buvo paminėta ataskaitoje, elekrinių automobilių, varomų elektra ir neišskiriančių anglies dvideginio, naudojimas. Tikriausiai prireiks maždaug pusės amžiaus, kad būtų numalšinta branduolinė sintezė.

Apskritai, Komisijos pasiūlymas, kad iki 2020 m. 20 proc. ES sunaudojamos energijos būtų gaminama iš atsinaujinančio kuro, yra tiesiog neįtikima. «Tai neįmanoma. Bent jau ne su ES teritorijoje ar didžiosiose ES valstybėse narėse gaminamu atsinaujinančiu kuru.

Diskutuojamas pranešimas yra pernelyg optimistiškas, nes jame numatoma, jog iškastinis kuras ir toliau bus naudojamas be jokių realių alternatyvų ir be jokių apribojimų. Jis bus sustabdytas tik tada, jei kažkas paskatins tokią situciją. «Mes būsime priversti tai padaryti jei iki 2020 m. išseks gamtiniai ištekliai, tačiau taip nenutiks, jeigu ES valstybės narės sistemingai imsis veiksmų arba jei bus paskelbta ES deklaracija. Iš tiesų, tai priklausys ne tik nuo mūsų valios, gražių kalbų ir nerealių vilčių, bet ir nuo tikrų veiksmų, metant iššūkį mūsų dabartiniam gyvenimo būdui.

Be to, turėtų būti persvarstyta elekros kainų sistema, kurioje didmeninės elektros energijos kainas lemia energijos mainai. «Kaina visada nustatoma pagal didžiausiais gamybos kaštais pagamintą elektrą, kurios gamyba paremta brangiausiomis išmokomis. Tai kaina, kurią gauna visi gamintojai. Deja, nėra jokių garantijų, kad įmonės taip gautą papildomą pelną skirs moksliniams tyrimams energetikos srityje, nes mūsų laikams būdinga tai, kad jos savo pelną dividentų forma paskirsto akcininkams. Emisijų prekybos lėšos veikiau yra būdas padidinti bendrovių pelną nei sumažinti emisijas.

  Lydia Schenardi, ITS frakcijos vardu – (FR) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, pranešėjas teisus, pažymėdamas, kad įprastiniai energijos šaltiniai bus būtini dar keletą artimiausių dešimtmečių. Jis taip pat teisus, ragindamas diversifikuoti energijos šaltinius ir tiekimą, siekiant saugesnės ir aplinkai palankesnės energijos gamybos ir taupesnio energijos naudojimo.

Tačiau mes šiek tiek skeptiškai žiūrime į tai, kokiu pagrindu šios priemonės yra skatinamos. Pirma, minėtos priežastys labai didelia dalimi atkartoja mitą, kad klimato kaitą lemia žmonių veiklos sukeliamos anglies dvideginio emisijos. «Vis daugėja mokslininkų, kurie, neneigdami klimato kaitos fakto, teigia, jog klimatos nuolat kinta ir iškelia klausimą dėl visuotiniio atšilimo sąvokos, CO2 kaltės ir minties, kad dėl viso to kalta žmonija. Jei taip yra, įžymioji CCS (anglies dvideginio sugavimo ir laikymo) technologija, kuriai ataskaitoje skiriama daug dėmesio, tačiau kurios ilgalaikė rizika nėra žinoma, skamba tarsi apgaulingas išsigelbėjimas.

Antra, ir nepaisant įprastų užuominų į tai, kad už savo pasirinkimus energetikos srityje pirmiausia atsakingos valstybės narės, pranešėjas negali padėti bandant nukreipti jas tam tikra kryptimi. «Šioje ataskaitoje skiriama labai daug dėmesio branduolinei sričiai, kuri yra visiškai savarankiško kiekvienos valstybės narės pasirinkimo klausimas ir negali būti svarstoma vien tik CO2 emisijų perspektyvoje.

Trečia, visiškai nėra užsimenama apie tai, kad globalizacija prisideda prie per didelio iškastinio kuro naudojimo. «Tarptautinių prekių mainų skatinimas trumpesnių, vietinių ir šalių tiekimo grandinių sąskaita čia visiškai netinka. Tai, ką Komisija daugelį metų darė vykdydama ultra liberalią prekybos politiką ir atidarydama mūsų rinkas pasaulinei konkurencijai, nepalikdama vietos mūsų ekonomikos apsaugai, nors tai ir atrodo racionalu, labai daug prisidėjo prie problemų, kurias ji dabar sakosi norinti spręsti.

  Roger Helmer (NI). - Gerb. Pirmininke, šiame pranešime yra daug pagirtinų dalykų. «Žinoma, jame tradiciškai keliaklūpsčiaujama klimato kaitos isterijai, nepaisant vis didėjančių abejonių dėl galimo CO2 ir klimato kaitos sąryšio. Tačiau pranešime taip pat pripažįstama energijos tiekimo įvairinimo ir iškastinio kuro, įskaitant anglį, naudojimo maišant energijas svarba. Jame pabrėžiamas energijos saugumo poreikis, ir šiame kontekste, teisingai pažymimas energijos taupymo, tolesnio vidaus išteklių, įskaitant anglį, ir branduolinės energijos, tiek dabar naudojamo branduolio dalijimosi, tiek ir gyvybiškai svarbių mokslinių tyrimų dėl sintezės, poreikis.

Svarbiausias diskusijų dėl energetikos veiksnys yra tai, kaip Žalieji ir jų kolegos keliautojai kankinasi dėl anglies dvideginio emisijų, tačiau prieštarauja vieninteliai vyraujančiai mažai anglies naudojančiai technologijai. Kai nafta kainuoja 90 JAV dolerių už barelį, R. Harmsui būtų laikas pripažinti, kad atominė energija yra pigiausia, saugiausia, švariausia, tausiausia ir labiausiai nuspėjama didelius energijos kiekius gaminanti turima technologija. «Kaip minėjo mano kolega A. Vidal-Quadras, branduolinių atliekų šalinimas yra techninė problema, dabar jau išspręsta.

  Jan Březina (PPE-DE). - (CS) Gerbiamieji Parlamento nariai, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui, parengusiam geriai suderintą ir realistišką pranešimą, atspindintį paskutinius išradimus, už darbą. Taip pat vertinu Parlamento iniciatyvą, nes tai − vienas iš nedaugelio pranešimų, kuriame kalbama apie įprastinius energijos šaltinius.

Esu įsitikinęs, kad keletą artimiausių dešimtmečių iškastinis kuras ir toliau liks nepakeičiamas maišant energijos rūšis: todėl jam turėtų būti skiriamas atitinkamas dėmesys. Atsinaujinantys energijos šaltiniai yra svarbūs, nors jie ir negali pakeisti įprastinių energijos šaltinių. Kaip nurodoma šiame pranešime, mes turėtume stengtis vystyti naujas technologijas, kurios leistų gaminti mažesnį poveikį aplinkai darančią energiją, tokią kaip švari anglies energija. Šiais laikais, kai suvartojama kaip niekad daug energijos ir trūksta technologijjų, kurios galėtų pakeisti esamus energijos šaltinius, bendras vienkryptiškas orientavimasis į atsinaujinančius šaltinius galėtų paradoksaliai pagreitinti valstybių narių priklausomybę nuo importo iš kitų šalių. Kadangi energija tapo labiausiai strategiška reikme, diskusijos dėl visiško įprastinių energijos šaltinių pakeitimo gali būti populiarios, tačiau labai neatsakingos.

Mano nuomone, tai, kad šiame pranešime pakankamai dėmesio skiriama branduolinei energijai, yra blaivaus proto triumfas. Jei mes rimtai kalbame apie CO2 lygmenų mažinimą beveik iki nulio, negalime atmesti branduolinės energijos, kuri, be abejo, yra vienas iš švariausių energijos šaltinių. Baigdamas noriu pasakyti, kad stengtis mažinti CO2 emisijas turime ne vieni, ir turime bandyti įkalbėti kitas supervalstybes prie mūsų prisijungti. Jei tokios šalys kaip JAV, Kinija ir Indija nesiims panašių priemonių, mūsų taikomos priemonės neturės jokio realaus poveikio pasaulio mastu, nes jos gali turėti įtakos tik maždaug vienai septintajai pasaulio CO2 gamybos.

Baigdamas norėčiau patarti, kad pranešėjas atidžiau išnagrinėtų atominių reaktorių skirtumus. «Negali lyginti Černobylyje sprogusio reaktoriaus ir Čekijos Respublikoje pastatytų reaktorių.

  Reino Paasilinna (PSE). - (FI) Gerb. Pirmininke, Komisare, H. Reulio nagrinėjama svarbi tema, kokia kryptimi Europa ir pasaulis eina energijos srityje. Konfliktas tęsiasi. Kaip ilgai tai gali tęstis?

Esant dabartinėms sąlygoms, iškastinei energijai paprastos alternatyvos nėra, net jei padarytume viską, ką galime, kad sutaupytume daug daugiau energijos nei dabar. «Nafta sudaro 37 proc. mūsų sunaudojamos energijos, dujos – 24 proc., o anglis − 16 proc. Taigi iškastinis kuras sudaro 77 proc. visos mūsų sunaudojamos energijos. Mes žinome, kad Tarptautinė energetikos agentūra numato, kad pasaulinis energijos suvartojimas kasmet išaugs daugiau nei pusantro karto. Tikimasi, kad iškastinės energijos suvartojimas išaugs dar labiau, nes didelės besivystančiosios šalys nelabai pasitiki vėjo jėgainėmis. Besivystančiosiose šalyse energijos suvartojamas yra išaugęs 70 proc., iš kurių 30 proc. priklauso vien Kinijai. Todėl iškastinio kuro ištekliai senka ir yra sutelkiami į vis mažiau valstybių.

Prireiks dešimtmečių energijos sistemai pakeisti. Laikas bėga. Iš tiesų tai – lenktynės su laiku. Nors ir norime išspręsti aplinkos ir energijos problemas, negalime užtikrinti taikos.

Galėčiau paminėti keletą veiksmų sričių: turime sustiprinti mokslinius tyrimus, produktų vystymąsi ir naujas technologijas, taip pat, privalome pakeisti savo elgesį. Europoje mes net neatliekame intensyvių mokslinių tyrimų, nors einame didesnės priklausomybės, didesnių kainų ir konfliktų link. Neseniai išgirdau, kad Jungtinės Amerikos Valstijos išleidžia penkis kartus daugiau pinigų moksliniams tyrimams aplinkos apsaugos srityje nei Europa. Kodėl Lisabonos žiniomis pagrįsta ekonomika šitaip veikia?

Galiausia, reikia pasakyti, kad energetika turi savo socialinę plotmę. Vos per kelerius metus kainos išaugo 50 proc.

  Anne Laperrouze (ALDE). – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisare, Gerbiamieji Parlamento nariai, H. Reulio pranešimas labai geras ir išsamus. Sveikinu. Tačiau mane nustebino tai, kiek dėmesio jame skiriama angliai.

Be abejo, anglis − gausus energijos šaltinis. «Tai taip pat labiausiai paplitęs iškastinio kuro šaltinis. Vis dėlto, man nerimą kelia vis didėjantis ir vyraujantis anglies vaidmuo elekros gamyboje. Susidaro įspūdis, kad anglies dvideginio sugavimas ir laikymas išspręs šiltnamio efektą sukeliančių dujų iš anglimi kūrenamų jėgainių problemą, tačiau turiu pripažinti, jog žiūriu į tai skeptiškai. Anglimi kūrenamų jėgainių yra visame pasaulyje: ar įmanoma jose visose įrengti anglies dvideginio sugavimo sistemas? Kaip užkirsime kelią CO2 emisijoms iš vadinamųjų „švarių“ anglimi kūrenamų jėgainių? Argi nerizikinga tai, kad praėję medžio, anglies ir naftos deginimo eras, vėl galime žengti žingsnį atgal į dar vieną anglies deginimo erą?

Norėdama pabaigti labiau optimistiška gaida, manau, kad pranešimo stiprioji vieta − pasiūlymas dėl Europos strateginio energetikos technologijų plano. «Plane turi būti sprendžiamas aiškios energijos diversifikacijos iki 2020 m., 2030 m. ir 2050 m. klausimas. Taip pat jis turi atspindėti regioninių išteklių panaudojimo svarbą.

  Wiesław Stefan Kuc (UEN). - (PL) Gerb. Pirmininke, iš visų pranešime išvardytų energijos šaltinių, Europos Sąjungoje randama tik anglis – antracitas ir rudoji anglis. Kitą iškastinį kurą turime importuoti. Kartu su augimu, didės ir energijos paklausa. Šiuo metu nėra aišku, kaip sėkmingai mes vystysime atsinaujinančios energijos šaltinių ir vandenilio baterijų kūrimą, tačiau jiems taip pat reikalingas energijos tiekimas. Dėl to nepaisant milžiniškų pastangų, neturėtume iš karto atmesti anglies, kaip prieinamo energijos šaltinio. «Mes nepakankamai stengiamės išvystyti švarią anglies energiją. Turėtų būti skiriama daugiau išteklių anglies apdirbimui ir katilų bei generatorių veiksmingumui didinti. Privalome išlaikyti energetikos saugumą ir viena to sudedamųjų dalių yra prieinama beveik visose ES šalyse. Negali sau leisti nemėgti savo gamtos išteklių.

Baigdamas norėčiau pasveikinti Herbertą Reulį ir jo kolegas su puikiu ir suderintu pranešmu, kuriam visiškai pritariu.

  Alyn Smith (Verts/ALE). - Gerb. Pirmininke, Komisare, malonu matyti, kad jūs, kartu su mumis, dirbate iki išnaktų.

Europoje turime dideles atsinaujinančios energijos galimybes. Škotijoje tai geriausiai žinome. Kaip minėjo R. Harms, šioje ataskaitoje mano frakcija mato tam tikrų sunkumų, susijusių su pro-branduoliniais aspektais. Tačiau, manau, mes taip pat turime užtikrinti, kad būtų atliekami tyrimai kitokios, nebranduolinės energijos srityje, ir atliekami taip, kad būtų galima tokią energiją pagerinti.

47 straipsnio dalyje, anglies dvideginio sugavimas yra eksperimentinis, tačiau teikiantis vilčių, ir 47 straipsnio dalyje raginame Komisiją kiek įmanoma greičiau pateikti aiškias politines gaires dėl mokslinių tyrimų skatinimo anglies dvideginio sugavimo ir laikymo srityse. Komisare, man labai malonu girdėti, kad jūs ketinate tai daryti. Tai svarbu, nes palikus tai vien tik valstybių narių valiai, jos su tuo nesusidoros.

Škotijoje, Peterheade, mes turėjome pasaulyje pirmaujantį pasiūlymą dėl parodomosios vietos įrengimo. Dėl politinio neapsisprendimo, kurį lėmė Londono vyriausybė, nepriskyrusi jo prie prioritetinių, projektas vykdomas kitur, jis vykdomas Kalifornijoje.

Europa gali iš to pasimokyti; mes galime būti svarbūs pasaulio mastu savo turimu mokslinių tyrimų potencialu, tačiau tam privalome imtis realių veiksmų. Džiaugiuosi girdėdamas, kad šiame pranešime yra kelios idėjos, kurias Komisija jau įgyvendina.

  Miloslav Ransdorf (GUE/NGL). - (PL) Norėčiau pažymėti 10 punktų dėl H. Reul pranešimo. «Tai − puikus ir gerai suderintas pranešimas, kuris, mano nuomone, yra parengtas Antoine de Saint Exupéry žodžių apie mūsų ateitį dvasioje: mūsų pareiga ne numatyti, o įgyvendinti.

Pranešime išvardijami beveik visi įprastiniai energijos šaltiniai, galbūt išskyrus, ebonito lazdeles ir pašiaušėlius. Paminiu juos norėdamas įsiteikti mūsų Parlamento Žaliesiems nariams. «O kalbant rimtai, pripažįstu, kad pranešime per daug kalbama apie bendrus energetikos sektoriaus reglamentus. Kaip patvirtina profesoriaus Semjonovo istoriniai atradimai, nuo priešistorinių laikų galiojo tos pačios pagrindinės taisyklės: viena vertus, žmonės bandė sumažinti energijos technologijų intensyvumą, o kita vertus, stengėsi gaminti daugiau energijos.

Mano nuomone, šiandien būtina veiksmingai derinti energijos šaltinius ir dujų importo diversifikacijas. Turi išaugti Bendros Europos rinkos svoris kaip veiksnys, užtikrinantis tiekimo stabilumą ir patikimumą.

Žinoma, turi būti kruopščiai įvertinta rizika aplinkai. Pranešėjas H. Reul remiasi Arkties išteklių klodų pavyzdžiu, kuris, tam tikrais duomenimis, sudaro daugiau nei 25 proc. mūsų naujų dujų ir naftos išteklių.

Be abejo, Komisijos bus paprašyta imtis priemonių energijos intensyvumui vienam BVP vienetui mažinti. Kita svarbi užduotis − parengti tinkamą technologijų perdavimo politiką.

(Pirmininkas pertraukia kalbėtoją)

  Ján Hudacký (PPE-DE). - (SK) Leiskite pasveikinti pranešėją H. Reulį su puikiu pranešimu. «Šis pranešimas įgauna status quo įprastinės energijos šaltinių ir technologijų srityje ir atkreipia dėmesį į daugelį jų tolesnio panaudojimo aspektų, saugaus energijos tiekimo bei poreikio palaipsniui mažinti ir didinti sąlygomis.

Kadangi vis labiau auga energijos poreikis pasaulio mastu, Europos Sąjunga negali sau leisti visiškai atsisakyti iškastinio kuro, nes jis − svarbi bendros energijos gamybos dalis, nors jo ištekliai vis mažėja. Nepaisant to, kad vidutiniškai, Europos Sąjunga palyginti efektyviai gamina energiją iš šių įprastinių šaltinių, kai kurios valstybės narės vis dar gali padaryti daug daugiau įtraukdamos ir paremdamos naujas, efektyvesnes technologijas ir vystydama naujas, efektyvesnes bendradarbiavimo grupes. «Taip pat valstybės narės neturėtų kurti bereikalingų kliūčių naujoms investicijoms į iškastinio kuro išteklių naudojimą, panaudojant naujausias technologijas.

Kitas klausimas, ties kuriuo norėčiau susitelkti, yra branduolinė energija. Kaip žinome, branduolinė energija beveik negamina CO2 emisijų ir esu įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau ji ras vietą netgi tose valstybėse narėse, kurios itin jai prieštaravo daugiau dėl ideologinių nei dėl pragmatinių priežasčių. «Kadangi nuolat vystosi naujos technologijos, kaip kad ketvirtos kartos reaktoriai (netgi Rusijoje, R. Harmsai), dabar yra naujų galimybių tolesniems jų veikimo saugumo tobulinimams bei saugiam panaudoto branduolinio kuro laikymui.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad vertinu tai, jog Komisijos darbas rodo apčiuopiamą postūmį atviresnio ir objektyvesnio požiūrio ir branduolinės energijos privalumų vertinimo link, imdamasi tokių iniciatyvų kaip Europos branduolinės energijos forumas, kurio pradinis susitikimas, kaip jau buvo minėta, vyko šių metų lapkričio mėn. pabaigoje Bratislavoje. Europai jau seniai trūko tokios ilgalaikės diskusijų platformos, padedančios keistis žiniomis, informacija ir nuomonėmis. Tokie mainai bus naudingi ir ekspertams, ir visuomenei, ir, manau, jie bus taip pat naudingi ir Žaliesiems.

  Hannes Swoboda (PSE). - (DE) Gerb. Pirmininke, norėčiau pakalbėti apie du dalykus. Pirmasis, dėl kurio tikiuosi ir tikiu, kad mes visiškai sutariame, yra požiūris, kad įprastiniai energijos bei technologijų šaltiniai ir formos ateityje ir toliau atliks svarbų vaidmenį. Idėja, kad viską galime pakeisti energija iš alternatyvių šaltinių yra iliuzinė. Tačiau privalome padaryti taip, kad įprastinės technologijos būtų palankesnės aplinkai. Tai būtina. Taip pat privalome užtikrinti, kad įprastinės technologijų formos būtų veiksmingesnės. Čia mūsų nuomonės sutampa ir, šiuo požiūriu, pranešimui gali būti visiškai pritarta.

Tačiau kalbant apie branduolines technologijas, situacija yra šiek tiek kitokia. Turi būti absoliučiai aišku, be jokių „jeigu“ ar „bet“, kad kiekviena šalis gali pati pasirinkti savo technologijų formas, kitaip sakant, gali pasirinkti branduolinę technologiją arba pasirinkti be jos apsieiti.

Kitas principas, kuris turi būti mums visiems bendras − tai pirmenybė saugumui. Ne tik saugumui energijos gamybos procese, bet ir, žinoma, saugus galutinis šalinimas, ir tai labai svarbu dabartiniame pasaulyje, kuriame nuolat ir pasaulio mastu darosi vis svarbiau, kad branduolinė technologija nebūtų panaudota kariniais sumetimais.

Būtų buvę malonu, jei pranešme būtų daugiau atsižvelgta į šiuos klausimus. Reikia pripažinti, kad šiais klausimais kalbėjome kituose pranešimuose ir manau, kad Europa šioje srityje privalo parodyti geriausią pavyzdį. Nepaisant to, ką būtų galima pavadinti ideologine pozicija, ar mes esame už ar prieš branduolinę technologiją, saugumui turi būti teikiama absoliuti pirmenybė. Tikiuosi, kad mes šiame Parlamente ir, žinoma, Komisija būsime itin budrūs, kad užtikrintume, jog visi šie saugumo klausimai, įskaitant nepanaudojimą, išliktų svarbiausioje vietoje, nes priešingu atveju, paminsime savo pareigą žmonijai ir taikai pasaulyje. Tikiuose, kad ši žinia rytoj galėtų aiškiau atsispindėti pakeitimuose, nei yra perteikta H. Reulio pranešime.

  Mariela Velichkova Baeva (ALDE). - (BG) Geopolitiniai interesai ir pusiausvyros nebuvimas, technologinių vystymosi lygmuo bei jo poveikis ekonomikai sudaro reikiamas sąlygas, kad branduolinei energijai būtų suteikta antra proga kaip svarbiai energijos maišymo sudėtinei daliai. Ši tema labai svarbi ir aktuali vykstant karštoms diskusijoms dėl klimato kaitos, energijos tiekimo saugumo ir alternatyvių energijos gamybos būdų.

Mano šalyje, Bulgarijoje, Kozlodui atominė jėgainė gamino 43 proc. visos šalyje gaminamos energijos ir prisidėjo prie tvaraus ekonomikos vystymo 2006 m. Žinoma, šie skaičiai priklauso laikotarpiui iki 2006 m. gruodžio 31 d. trečio ir ketvirto atominės jėgainės sektorių uždarymo. Analizė rodo, kad per kelis artimiausius dešimtmečius energijos suvartojimas visame pasaulyje išaugs dvigubai. Visame pasaulyje statomas 31 reaktorius, o kiti planuojami statyti. Šis dinamiškas procesas rodo, kad efektyviai stengiamasi ieškoti išeičių, siekiant įveikti sunkumus, su kuriais susiduria modernioji ekonomika, teikti nebrangią ir švarią energiją, laikytis Kioto protokole numatytų šiltnamio efektą sukeliančių emisijų kvotų, laikytis tiekimo saugumo ir mažinti priklausomybę nuo importuojamų dujų bei naftos. Paminėdama kitą faktą, t.  y., tai, kad dabartinės branduolinės jėgainės gamina trečdalį Europos Sąjungos elektros, norėčiau baigti tuo, kad galbūt, atėjo laikas branduoliniam Renesansui.

  Vladimír Remek (GUE/NGL). - (CS) Gerbiamieji Parlamento nariai, reikėtų pagirti pranešimą už tai, kad į jį įtraukti visi energijos maišymo sektoriai, nors daugiausiai kalbama apie įprastinius energijos šaltinius. Mes iš tiesų privalome pagerinti iškastinio kuro naudojimo efektyvumą.

Tačiau esu įsitikinęs, kad yra keletas priežasčių, kodėl mes negalime apsieiti be branduolinės energijos. Tvarus vystymasis, konkurencingumo išsaugojimas plačiaja prasme, tikra aplinkos apsauga ir emisijų mažinimas − tik kelios priežastys. Galiausia pradedame diskutuoti apie branduolinę energiją nepasiduodami nenaudingiems jausmams ir emocijoms, nors kai kurie numatyti pakeitimai ir net kai kurie įnašai vis liudija apie tai.

Todėl džiaugiuosi girdėdamas realistinius pasisakymus iš Komisijos ir kitų ES institucijų, jog mes turime ateityje įtraukti branduolinę energiją. «Daugelyje šalių branduolinė energija jau yra pagrindinis šaltinis, garantuojantis tiek daug diskutuotą nepriklausomumo nuo energijos ir saugumo sąvoką. Galiausia, atrodo, kad laikydamiesi kvotų bei procentalumo, mes nebaigsime taip, kaip sakoma vienoje čekų patarlėje „išleisdami kūdikį kartu su vonios vandeniu“.

  Alejo Vidal-Quadras (PPE-DE). - (ES) Gerb. Pirmininke, mūsų pačių iniciatyva pateiktas pranešimas, dėl kurio rytoj balsuosime yra pirmas ir paskutinis tokio pobūdžio šių Rūmų pranešimas apibendrinantis Parlamento atsaką į metų pradžioje Komisijos pateiktą energetikos peržiūrą.

Mūsų kolega Herbert Reul atliko nuostabų darbą visose diskusijose komitete ir pateikė rimtą pranešimą, visiškai atspindintį daugumos EP narių nuogastavimus.

Ilgai iškastinis kuras ir branduolinė energija vis dar bus mūsų energijos maišymo pagrindas, ir nepaisant ambicingų tikslų, kuriuos patys nustatėme dėl atsinaujinančių energijos šaltinių, dar keletą dešimtmečių jų indėlis nebus iš tiesų svarbus. Todėl turime negailėti jėgų moksliniams tyrimams, vystyti ir atnaujinti įprastinius energijus šaltinius, nes mūsų įsipareigojimų, susijusių su klimato kaita laikymasis, tiekimo saugumas ir konkurencingumas yra tausesnio šių šaltinių naudojimo dalis.

Balsavimo komitete rezultatai buvo puikūs, nes jie pabrėžė pažangą, pasiektą kontroliuojant anglies dvideginio sugavimą, gerinant energijos veiksmingumą gaminant elektrą, kiek įmanoma prisidedant prie sintetinio transporto kurui ir konkurencingumo branduoliniame sektoriuje skatinimo.

Viena šių Rūmų frakcija pateikė beveik 40 pakeitimų branduoliniam skyriui, siekdama pakeisti visas objektyvias ir realistiškas užuominas į branduolinį kurą, užuominomis į atsinaujinančius šaltinius. Norėčiau jiems priminti, kad šiuo klausimu jau buvo balsuota praeitame plenariniame posėdyje, ir leiskite pasakyti šiai frakcijai, kad ji gali laisvai gyventi pasaulyje, atskirtame nuo realybės, tačiau mes visi kentėsime dėl padarinių, jei juos apsėdusios manijos, jų argumentai galiausiai įsivyraus. Daugelis šių Rūmų narių labiau linkusi dirbti su faktais ir siekdami parengti nuovokią politiką, naudoti tuos faktus, kurie nesukels mūsų visuomenėje kolektyvinės suirutės.

  Atanas Paparizov (PSE). - (SK) Pirmiausia norėčiau pasveikinti pranešėją H. Reulį su objektyviu ir suderintu pranešimu. Pagrindinis šios ataskaitos skiriamasis požymis − aiškus įprastinių energijos šaltinių vaidmens pabrėžimas, poreikis juos vis taupiau naudoti pasitelkiant naująsias technologijas, siekiant Europos Sąjungos energetikos saugumo maksimaliai laikantis tvaraus vystymosi tikslų ir kovojant su klimato kaita. Norėčiau pritarti išvadai, kad didesnės investicijos į energijos technologijas Europos ir šalių mastais, ne tik padės įgyvendinti ES energetikos tikslus, bet ir padidins jos pajėgumus eksportuoti paslaugas, laikantis aukštesnių veiksmingumo ir saugumo standartų.

Norėčiau išskirti tą pranešimo dalį, kurioje kalbama apie branduolinę energiją ne tik dėl jos pirmaujančios pozicijos energijos gamyboje iš įprastinių šaltinių, bet ir dėl to, jog labai svarbu, kad būtų laikomasi aukščiausių branduolinės saugos standartų. Parama Komisijos raginimui nustatyti bendrus nuorodinius branduolinės saugos lygmenis Europos Sąjungoje yra pagrindinis pranešimo aspektas. Norėčiau ypač pabrėžti tai, kad Bulgarijai, ketinančiai statyti naują branduolinę jėgainę, yra labai svarbus išaugęs Europos Sąjungos vaidmuo aukštų branduolinės saugos standartų laikymosi srityje, bei kuriant palankias sąlygas investicijoms tokiems didelės apimties projektams, kuriems reikia didelių finansinių, materialinių ir intelektualinių išteklių. Europos Sąjungos ir Aukšto lygio branduolinio saugumo bei atliekų tvarkymo grupės darbas bei įkurtas Branduolinės energijos forumas padės objektyviau įtraukti branduolinę energiją į ES politiką.

  Markus Pieper (PPE-DE). - (DE) Gerb. Pirmininke, nors ir yra būtina imtis priemonių kovojant su klimato kaita ir skatinti atsinaujinančius energijos šaltinius, labai svarbu, kad Parlamentas taip pat spręstų dėl įprastinių energijos šaltinių ateities. H. Reulio pranešime pabrėžiama didelė anglies ir branduolinės energijos svarba regioninei ekonomikai. Vien tik anglių kasyboje Europoje dirba 300 000 žmonių. Papildomos ekonominės jėgos suteikia atominės jėgainės ir mokesčių įplaukos. Apie 60 proc. gaminamos energijos yra paremta Europos angies arba atomine energija. Žinoma, privalome didinti šių energijos šaltinių veiksmingumą ir saugumą. Žinoma, taip pat turime siekti apsaugoti aplinką, vystydami papildomas teisines nuostatas, taikomas tokioms sritims, kaip anglies dvideginio emisijos.

Kita vertus, neturime taip smarkiai sugriežtinti įstatymų, kad anglis prarastų savo tarptautinį konkurencingumą. Atsinaujinantys energijos šaltiniai nepajėgs augti taip greitai, kaip mes to norėtume. «Susiduriame su grėsme, kad bus apribota mūsų nepriklausomybė užsienio politikos srityje ir, kad mūsų energijos tiekėjai gali imtis savavališkų veiksmų. Vienintelis būdas, kaip šios grėsmės išvengti ateityje – strateginis energijos maišymas, taip pat apimantis anglies ir branduolinę energiją.

  Andres Tarand (PSE). - (ET) Jei klimato kaitą galima kontroliuoti, svarbu beveik iki nulio sumažinti anglies dvideginio emisijas gaunamas deginant iškastinį kurą. Tačiau siekiant išvengti nenorimų klimato kaitos padarinių ir juos sušvelninti, veiksmų reikia imtis jau dabar. Gali būti, kad galimos švarios anglies technologijos, tačiau dabar negalime sudėti į jas visų vilčių. Europos Sąjunga privalo smarkiai sumažinti dabartines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir tai turi būti mūsų klimato politikos kertinis akmuo. Man malonu, kad Europos Parlamento laikinasis klimato kaitos komitetas neseniai, gruodžio mėn. Balyje vykusioje konferencijoje dėl klimato kaitos patvirtino didelį sutapimą su mūsų derybomis.

Kalbant apie švarias technologijas, žinoma, būtina skirti daugiau lėšų būtiniems moksliniams tyrimams, nes ši sritis turi būti tiriama. «Tačiau mes negalime nieko neveikdami dešimtmečius laukti mokslinių atradimų, todėl privalome susitelkti ties priemonėmis, kurios turi būti įgyvendintos nedelsiant, t. y., ties CO2 emisijų mažinimu, energijos taupymo priemonėmis ir bendru perėjimu prie atsinaujinančių energijos šaltinių.

Balsavimas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos (ITRE) komitete pasibaigė pernelyg didelio branduolinės energijos pabrėžimu H. Reul pranešime ir buvo per mažai diskutuojama apie atsinaujinančius energijos šaltinius. Todėl visiškai palaikau Parlamento pateiktus pakeitimus, nes suteikia pranešimui pusiausvyros. Aš ypač jus raginu paremti pakeitimus, kuriuose siūloma, kad Europos Komisija Europos strateginiame energetikos technologijų plane daugiausiai dėmesio skirtų atsinaujinantiems energijos šaltiniams.

  Vladimir Urutchev (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, pirmiausia norėčiau pagirti H. Reulį už profesionaliai parengtą pranešimą, atsižvelgiant į maždaug 200 komitetinių pakeitimų, pateikiant šiems Rūmams labai gerai suderintą, nuoseklų ir sąžiningą pranešimą, kuris yra labai aktualus iššūkių, su kuriais mes šiandien susiduriame, ir su kuriais susidursime ateityje, požiūriu. Daug panaikintų pakeitimų paskutinę minutę vėl pasirodė ir per plenarinę sesiją turime iš naujo juos atmesti. Tokie pakeitimai kenkia ne tik pranešimui – galiausia, jie pakenks aplinkai, kuriai kai kurie pasiūlymai, įsivaizduoja atstovaujantys.

Labai apgalvotai naudoju žodį „sąžiningas“, nes H. Reul naudojo tokius žodžius kaip „anglis“ bei „branduolinis“, neslėpdamas jų už bendrų sąvokų apie tai, kas galėtų ar negalėtų būti tausus ar atsinaujinantis, ir yra aišku, kad mes ir būsimosios kartos ir toliau priklausys nuo iškastinio kuro deginimo. Žinoma, mes palaikome atsinaujinančius energijos šaltinius. Palaikome, nes jie gamina būtiną, švarią energiją. Tačiau daugumoje valstybių narių atsinaujinanti energija negali įgyvendinti nei mūsų aplinkos apsaugos tikslų, nei didėjančių energijos poreikių, nei mūsų poreikio išlikti konkurencingiems pasaulinėje rinkoje. Kaip atsakingi politikai, privalome atmesti praeities dogmas ir pripažinti, kad visos švarios technologijos privalo atlikti savo vaidmenį. Paprasčiausiai privalome išlaikyti ir padidinti branduolinei energijai skirtą dalį, ir vis tiek to nepakaks. Mano šalyje Bulgarijoje mes bereikalingai reikalavome 2000 MW saugios, švarios atomonės energijos.

  Joan Calabuig Rull (PSE). - (ES) Gerb. Pirmininke, nepaisant ambicingų, mūsų pačių nustatytų tikslų, atrodo, kad visi sutinkame, jog įprastiniai energijos šaltiniai ir toliau bus svarbi mūsų energijos maišymo dalis. Todėl branduolinė energija ir toliau užims svarbią vietą, nes daugelyje šalių ji vis dar būtina, užtikrinant energijos tiekimo saugumą ir stabilumą.

Todėl reikia atlikti mokslinius tyrimus tose srityse, kuriose branduolinės energijos trūkumai akivaizdžiausi, pvz., atliekų tvarkymo saugumas, tačiau turime pažymėti, kad pranešime aiškiai patvirtinama mintis, kad, kaip pradžioje pažymėjo H. Reul, branduolinė sritis –išskirtinai valstybių narių kompetencija.

Tačiau atrodytų, jog kai kurie žmonės ketina Europos ateitį patikėti beveik vien tik branduolinei energijai, atsinaujinančių, veiksmingesnių energijos šaltinių vystymą ir jų tyrimą nustumdami į antrąjį planą. Reikėtų apmąstyti vieną, nedidelę smulkmeną: ką visuomenė mano šiuo klausimu?

Mes atsižvelgėme į stituacijos realybę, tačiau, žinoma, turime nusistatyti aiškius prioritetus ir turi būti pažymėta, kad Strateginio energetikos technologijų plano, kurį Komisija turi netrukus mums pateikti, svarba – labai svarbus viso to aspektas.

Manome, kad pagrindinis tikslas turėtų būti atsinaujinančių energijos šaltinių kainų mažinimas, pastatų, pramonės ir transporto energijos taupymo gerinimas, ir mažai anglies naudojančių technologijų pažanga. Šie tikslai turėtų tapti Europos ir valstybių narių politiniu prioritetu ir jos turėtų sutelkti pastangas į energetikos politikos ateities kūrimą.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). - (RO) Didžioji dalis energijos gamybos Europos Sąjungoje paremta įvairiais energijos šaltiniais: 31 proc. branduolinės energijos, 29 proc. anglies, 19 proc. dujų, 14 proc. atsinaujinančių energijos šaltinių ir 5 proc. naftos.

Rumunija 13,5 proc. savo energijos gamina iš naftos, 15,3 proc. iš anglies ir kokso ir 5,9 proc. sudaro vandens ir branduolinė elektros energija. Kalbant apie branduolinę energiją, svarbu užtikrinti jos saugumą ir ypač, tinkamą atliekų tvarkymą. IV kartos branduolinės energijos sistemos leis geriau tvarkyti branduolines atliekas ir sumažinti jų kiekius.Vis dėlto, labai svarbi aplinkos apsaugos dalis turėtų būti susijusi su šaldymo reaktoriams naudojamo vandens tvarkymu. Dėl to investavimas į saugumą ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, turėtų būti branduolinę energiją gaminančių šalių prioritetas. Juodosios jūros regionas – itin svarbus diversifikuojant Europos Sąjungos energijos šaltinius. Šis regionas yra strateginės svarbos, ne tik dėl angliavandenilių transportavimo iš Kaspijos jūros regiono į Europos Sąjungą, bet ir dėl anglies išteklių Rumunijoje, Bulgarijoje, Turkijoje, Ukrainoje ir Rusijoje. Svarbu, kad anglies pramonė sudarytų darbo saugos ir sveikatos sąlygas. Kol anglis yra energijos šaltinis, labai svarbu turėti pakankamai investicijų, saugumui darbo vietoje užtikrinti.

  Edit Herczog (PSE). - (PL) Gerb. Pirmininke, Gerbiamieji Parlamento nariai, sveikinu pranešėją ir visus šešėlinius pranešėjus. Ypatingas šio pranešimo pasiekimas yra tai, kad Europos Parlamentui nekilo jokių abejononių ir jis pritarė, kad ideologiniai reikalai negali užgožti aplinkos apsaugos ir ekonominės būtinybės. Kai kurios dabartinės valstybės narės praėjusį pusšimtį metų bandė daryti tik tai, tačiau, kaip mes žinome, joms nepasisekė. «1956 m. Vengrija atsisakė tuščios politinės sąvokos, kad ji gali būti geležies ir plieno valstybė. Laimei, Europos Sąjungai neprireikė imtis tokių kraštutinumų, kad suprastų ir pripažintų, jog mums prireiks visų žinių ir išteklių, jei norime XXI amžiuje įvykdyti visus savo energetikos reikalavimus. Tam reikia kuo didesnės išteklių ir technologijų diversifikacijos. Ideologija negali nuspręsti, koks pagrindinis energijos tiekimas išliks po 10, 20 ar 50 metų; tai nuspręs mokslas. Politikai turi reikalauti saugumo ir didinti visuomenės pritarimą. Todėl linkiu, kad mes visi, kaip pasakytų Vengrijos šachtininkai – „jó szerencsét“ – saugiai užbaigtume dieną!

  Andris Piebalgs , Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, kaip buvo minėta, tai yra trečiasis pranešimas dėl Komisijos sprendimo ir paskutinis Europos Tarybos sprendimas. A.Vidal-Quadras pranešimas padėjo suformuluoti vidaus rinkos paketą. B. Thomsen pranešimas turės didelės įtakos mūsų pasiūlymams dėl atsinaujinančių energijos šaltinių. Taip pat galiu pažadėti, kad mes labai atsargiai balsuosime dėl H. Reulio ataskaitos, nes šios ataskaitos padariniai turės įtakos CCS metodui, pirmiausia teisiniam pasiūlymui bei pranešimui bei mūsų Strateginiam energetikos technologijų planui ir mūsų ateities politikai, tiek kiek Euratomo sutartis įpareigoja mus atominei energijai. Todėl Komisija labai atsargiai stebės šį balsavimą.

Taip pat norėčiau pabrėžti, keletą punktų. Buvo paminėta, kad mes turime modernizuoti energetikos sektorių. Jei dabar, 2007 m., prisimintume 2004 m. diskusijas, manau, kad nuo tada daug ko pasiekėme. Be jokios abejonės, tiekimo saugumas ir klimato kaita yra tampriai susiję, ir tikriausiai, vienintelis didžiausias skirtumas šiame etape yra anglies atskyrimo išlaidos, tačiau, manau, kad tam padės naftos kainų kilimas.

Buvo paminėti klimato iššūkiai. Mes į tai neinvestuojame pakankamai lėšų. Iš tiesų, turėtume apsispręsti dėl prioritetų. Jei masiškai neinvestuosime į mokslinius tyrimus ir energetikos sektoriaus plėtrą, nieko nepasieksime. Manau, kad trejus metus trukusios diskusijos labai padėjo paruošti dirvą. Tačiau dabar tikrai atėjo laikas spręsti klausimus. «Kaip kažkas gali tvirtinti, kad, pvz., kai kurios valstybės narės yra priklausomos nuo trečiųjų šalių, jei struktūriniai fondai visiškai nebuvo panaudoti, arba buvo beveik nepanaudoti!

Taip pat pasakyčiau, kad iš šalių biudžetų labai maža dalis skiriama moksliniams tyrimams ir plėtrai. Taigi tai yra pagrindiniai klausimai, kuriuos reikia spręsti. Bijau, kad liko nedaug laiko, kol rinkoje atsiras rimtų trikdžių. Taigi turime veikti, ir turime veikti dabar, remdamiesi pagrindu, ties kuriuo taip ilgai dirbo Parlamentas.

Taip pat buvo paminėtas vienas ypatingas klausimas: kad mums reikia pakankamai energijos šaltinių. Pakankamiems šaltiniams reikalingas energijos paklausos valdymas. Ir vėl, Parlamentas žengė žingsnį, Komisija žengė žingsnį, o man reikėjo pradėti nagrinėti 12 pažeidimų atvejų, dėl energijos veiksmingumo planų, kurie yra veiksmų dėl energijos paklausos pagrindas, nepateikimo.

Klausimą dėl poreikio ir priklausomybės nuo trečiųjų šalių taip pat turime išspręsti. Manau, kad J. Saryusz-Wolski pranešimas buvo drąsus bandymas tai įgyvendinti. Jei kuri nors valstybės narė yra šantažuojama tiekėjo, ji turėtų apie tai pranešti. Kadangi pagrindinė priežastis yra ta, kad mes turime bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), galinčią suteikti reikiamą pagrindą bendriems veiksmams, ir manau, kad bet kuri šalis, kuri turės pakankamai drąsos šantažuoti bet kurią iš ES šalių, pagalvos apie tai dar kartą arba daugiau niekada jos nešantažuos, jei apie tai bus kalbama Taryboje.

Paskutinė mano pasisakymo dalis bus apie branduolinę energiją. Labai aišku, kad pagal Reformų sutartį, energijos maišymas yra šalies sprendimas. Tai reiškia, kad sprendimą dėl branduolinės energijos turi priimti kiekviena valstybė narė. Taip pat reiktų suprasti, kad dabartinės sąlygos reikalauja, jog taikomi teisės aktai užtikrintų skaidrumą ir numatomumą, nes tai – labai ilgalaikė investicija.

H. Swoboda taip pat minėjo neplatinimo klausimus. Mes apie juos galvojame, tačiau, mano nuomone, labai aišku, kad bendroji užsienio ir saugumo politika yra prioritetinė ir Euratomas turėtų suteikti naujos informacijos ir padėti. Tik veikdami per bendrąją užsienio ir saugumo politiką užtikrinsime neplatinimą.

Du labai konkretūs atsakymai. Pirmiausia, Mochovce. Slovenské Elektrárne iš tiesų pranešė apie savo ketinimą statyti atominę jėgainę. Tai – VVR reaktorius 440/213, tačiau jis nėra Černobylio reaktoriaus tipo. Komisija, remdamasi Euratomo sutarties 41 straipsniu, parengs nuomonę, atsižvelgdama į šio sprendimo keliamus iššūkius. Tam prireiks laiko, tačiau galite būti tikri, kad Komisija atliks teisingą vertinimą ir jei turėsime kokių nors abejonių, nedvejos dėl šio įrengimo saugumo.

Susirinkus čia kalbėti apie kai kurių branduolinių reaktorių uždarymą, diskusija nebūtų produktyvi. Dėl to sutarė ekspertai, kurie paruošė pagrindą. Dėl to buvo diskutuota politiniu lygmeniu ir jam buvo pritarta vyriausybės lygmeniu bei patvirtinta referendumu visose valstybėse narėse, įskaitant ir tas šalis, kuriose yra tokie reaktoriai. Prašau prie to negrįžti, nes tai atitraukia mūsų dėmesį nuo tolesnio vystymo. Jokiu būdu nebus leisti pratęsti šių reaktorių darbo laiką. Tai tikrai pabaiga. Prašau suprasti, kad nebus jokio vystymo.

Žinau, kad galbūt jūs turite asmeninę nuomonę šia tema, tačiau tai tikrai nebebus vystoma, bent jau ne Europos Komisijos. Nuomone buvo pasakyta. Buvo demokratiškai sutarta, taigi išlaikykime ir gerbkime susitarimą.

Labai vertinu pateiktą pranešimą. Tai – labai sudėtingas pranešimas ir, manau, jame pabrėžiami teisingi dalykai. Tikiuosi, kad balsavimas galutinai padės mums pabaigti dokumentą, kurį turime parengti iki metų pabaigos.

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks trečiadienį, spalio 24 d.

18. Europos statistikos valdymo patariamoji taryba – Europos statistikos patariamoji taryba (diskusija)

  Pirmininkas. − Kita dalis – bendra diskusija dėl šių pranešimų:

– A6-0327/2007 Sharon Bowles pateikto pranešimo Ekonomikos ir pinigų komiteto vardu dėl Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymo įsteigiančio Europos statistikos valdymo patariamąją tarybą [COM(2006)0599 – C6-0348/2006 – 2006/0199(COD)] ir

– A6-0328/2007 Ieke Van den Burg pateikto pranešimo Ekonomikos ir pinigų komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymo įsteigiančio Bendrijos statistinės informacijos politikos patariamąjį komitetą [COM(2006)0653 – C6-0379/2006 – 2006/0217(COD)].

  Joaquķn Almunia, Komisijos narys. − (ES) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, 2005 m. Komisija, padedant Tarybai ir Parlamentui, pradėjo Europos Sąjungos statistikos valdymo reformą, siekdama stiprinti visų Sąjungos valstybių narių šalių statistikos institutų ir, žinoma, Eurostato ir Europos statistikos agentūros nepriklausomybę, integralumą ir atsakomybę.

Pirmasis šio proceso aspektas buvo 2005 m. priimtas Europos statistikos praktikos kodeksas. Įvedus šį kodeksą, buvo imta glaudžiau bendradarbiauti su Eurostatu ir šalių statistikos institutais ir buvo pagerintas įvairiais tikslais surenkamų statistinių duomenų patikimumas. Tačiau ypač norėčiau pakalbėti apie vieną tikslą, apie kurį diskutuojama jau keletą metų, t.  y., apie perviršinio viešojo deficito procedūros.

Pasiūliusi Praktikos kodeksą, Komisija taip pat rekomendavo subalansuoti savireguliavimo akcentavimą, įvedant ataskaitų sistemą, siekiant stebėti, kaip laikomasi kodekso. Dėl to kilo mintis įsteigti nepriklausomą patariamąją tarnybą, kuri vaidintų aktyvų vaidmenį stebėdama Praktikos kodekso visoje Europos statistinėje sistemoje įgyvendinimą.

Taip pat Komisija pastebėjo, kad reikėtų peržiūrėti Europos patariamojo komiteto dėl statistinės informacijos ekonomikos ir informacijos srityse veiklą bei sudėtį, siekiant padaryti jį veiksmingesnį ir leisti jam atlikti labiau strateginį vaidmenį. ECOFIN taryba, ir bendriau, šalių statistikos tarnybos pritarė abiem rekomendacijom ir Komisija jas įgyvendino dvigubame praėjusių metų spalio mėn. pasiūlyme; šiandien diskutuojame dėl šių pasiūlymų planuodami, ir tikiuosi, kad galėsite patvirtinti, ar sutinkate sutinkate su manimi, kad jie bus priimti pirmajame svarstyme.

Todėl norėčiau labai padėkoti abiem pranešėjms, S. Bowles ir I. Van den Burg už darbą ir pranešimų kokybę.

Šiuos Europos statistikos valdymo stiprinimo procesus papildo vos prieš kelias dienas, spalio 16 d., priimtas naujas Komisijos pasiūlymas peržiūrėti Reglamentą dėl Europos statistinių duomenų rengimo. Šį pasiūlymą taip bendro sprendimo procedūra turi patvirtinti Taryba ir Parlamentas, todėl artimiausiais mėnesiais vėl turėsime galimybę padiskutuoti.

Šis iniciatyvų rinkinys suteiks Europai modernią, patikimą, veiksmingą Europos statistikos sistemą, galinčią pagerinti visuomenės pasitikėjimą oficialiais statistiniais duomenimis. Dar kartą remiuosi pastaraisiais metais dažnai mūsų Rūmuose vykusiomis diskusijomis dėl patikimų biudžeto duomenų, dėl patikimų kitų nacionalinių viešųjų sričių, BVP ir pan. duomenų svarbos arba dėl poreikio turėti kainų indeksą, kuriuo visuomenė galėtų visiškai pasikliauti.

Kalbant apie šį vakarą diskutuojamą pranešimą, leiskite tiesiog pažymėti, kad mes norėtume, kad būtų rodoma didesnė pagarba institucijų pusiausvyrai, kaip mūsų nuomone, numatyta pradiniame pasiūlyme, skiriant Europos statistikos valdybos patariamosios tarybos narius ir rengiant bei perduodant šios valdybos pranešimus. Bet kuriuo atveju Komisija pripažįsta, kad pradinių pasiūlymų pakeitimai yra labai svarbūs, juos remia Taryba ir Parlamentas, ir jie nekeičia mūsų pirminių pasiūlymų esmės.

Gerb. Pirmininke, prieš baigdamas, norėčiau dar kartą padėkoti pranešėjams ir Ekonomikos ir pinigų komitetui už nuostabų darbą ir nuolatinę paramą Komisijos darbui siekiant modernizuoti mūsų statistikos sistemą ir padaryti ją patikimesnę ir tvirtesnę.

  Sharon Bowles (ALDE) , pranešėja. – Gerb. Pirmininke, šis sprendimas susijęs su Europos statistikos valdybos patariamąja valdyba. Statistiniais duomenimis įvairiais tikslais tarptautiniu mastu naudojasi valstybės narės, ES ir daug kitų susijusių šalių. Ja naudojais, pvz., Europos centrinis bankas, ekonominei analizei atlikti; per Eurostatą Komisija renka statistinius duomenis, kurie papildomi valstybių narių teikiamais duomenimis.

Prieš kelerius metus buvo iškilę klausimų dėl kai kurių valstybių narių ES institucijoms pateiktų statistinių duomenų patikimumo ir tapo aišku, kad reikia kaip nors konroliuoti kokybę. Kaip sakė Komisaras, buvo parengtas statistinių procedūrų Elgsenos kodeksas. Siekiant tikrinti nuoseklumą ir Praktikos kodekso laikymąsi, kiekviena šalies statistikos tarnyba yra tikrinama atliekant peržiūrą, į kurią įtraukta kita valstybė narė ir Eurostatas. «Kaip tolesnį patikrinimo etapą buvo pasiūlyta įtraukti nepriklausomą, aukšto lygio patariamąją tarybą. Šiame pasiūlyme ir kalbama apie šią tarybą, dabar vadinamą Europos statistikos valdymo patariamąja taryba.

Teisinga teigti, kad visos pusės jautriai reaguoja į tai, koks nepageidaujamas bus valdybos vaidmuo. Esu dėkinga šiuo metu pirmininkaujančiajai Portugalijai ir prieš ją pirmininkauvusiajai Vokietijai bei Komisijai už tai, kad jos atvirai pripažįsta šiuos nuogastavimus. Parlamentas, žinoma, buvo apsispręndęs, kad Valdyba turi būti daugiau nei įrašas Komisijos ataskaitoje. Tačiau priėjome sutarimo dėl suderinto ir įgyvendinamo pasiūlymo, vienokia ar kitokia forma apimančio didžiają dalį Parlamento pakeitimų. Man ypač malonu, kad mums pavyko sutarti su Komisija, jog reikėtų skatinti dialogą ne tik tarp Valdybos ir šio Statistinės programos komitetos ir Europos statistikos patariamojo komiteto, bet ir tarp susijusių valstybių narių institucijų.

Valdyba teiks ataskaitas Parlamentui ir Tarybai ir į šias ataskaitas įtrauks jų Praktikos kodekso taikymo visoje Europos statistikos sistemoje vertinimą. Valdyba taip pat patars Komisijai dėl atitinkamų priemonių Praktikos kodekso įgyvendinimui palengvinti, nes jis yra susijęs su Eurostatu ir su visas Europos statistikos sistema. Ji taip pat teiks patarimus dėl vartotojų ir duomenų teikėjų supažindinimo su Praktikos kodeksu ir dėl Praktikos kodekso tobulinimo. Taip pat įtrauktos priemonės, skirtos Valdybos nepriklausomumui užtikrinti ir į paskyrimus įtraukti Parlamentą. Taigi pasikonsultavusi su Komisija, Taryba išrenka, o Europos Parlamentas jai pritaria, Valdybos pirmininką. Parlamenatas ir Taryba skiria po tris Valdybos narius. Pirmininkas neturi būti dabartinis šalies statistikos tarnybos arba Komisijos narys, arba žmogus, užėmęs tokias pareigas per paskutiniuosius dvejus metus. Svarstėme apie panašų visų narių išbraukimą, tačiau tai būtų nelabai praktiška. Tačiau mes pridėjome reikalavimą, kad Valdyba pateiktų papildomų įgūdžių ir patirties reikalavimų. Tuo atveju, jei nepasiektume tinkamos pusiausvyros, Valdyba pati turės žinoti, ar ji buvo išardyta ar ne, todėl įtrauktas punktas dėl peržiūrėjimo po trejų metų. Tai suteiks pakankamai laiko Valdybai ir kitiems, kad jie galėtų pasakyti, ar pracedūros yra veiksmingos, ar reikia įnešti pakeitimų ir atlikti rimtą peržiūrėjimą.

Parlamentas, Tarybai pirmininkaujančioji Portugalija ir Komisija labai veiksmingai diskutavo šiuo klausimu, ir aš jiems dėkoju. Man labai malonu, kad padedant šešėliniams pranešėjams, kuriems taip pat esu dėkinga, galiu pateikti šį pasiūlymą per vieną svarstymą.

  Ieke van den Burg (PSE), pranešėja. – Gerb. Pirmininke, pirmiausia leiskite pateikti preliminarias pastabas. Be jokios abejonės, ši statistikos tema nėra labai patraukli ir visada įtraukiama į darbotvarkės pabaigą. Tačiau mane šiek tiek neramina tai, kad yra politikų, EP narių ir kitų, kurie dažnai mėgsta skųstis statistikos teikimu. Tačiau tada, kai yra galimybė iš tiesų kažką pagerinti, jie nelabai aktyviai dalyvauja, siekdami pagerinti situaciją.

Antroji pastaba – tikiuosi, kad bent jau Komisaras įvertins tai, jog ši diskusija vyksta. Mes su S. Bowles teigėme, kad mums ši diskusija iš tiesų nėra būtina. Tačiau svarbu pabrėžti tai, kad jūs padarėte kažką dėl statistikos ir šis klausimas nusipelno šiek tiek dėmesio. Taigi tikiuosi, kad nekaltinsite mūsų dėl to, kad laikome jus čia tokiu metu.

Leiskite pasveikinti jus, kad ėmėtės labai konkrečių priemonių dėl šių, su statistika susijusių problemų, kurios neseniai jau pasikartojo kelis kartus. Žinau, kad jūs turėjote tai padaryti Tarybos jums suteiktoje politinėje veiksmų erdvėje, nes mes žinome, kad Europos Komisija negali priversti valstybių narių įsteigti nepriklausomas statistikos tarnybas ir nurodyti joms, kaip dirbti ir kaip elgtis su skaičiais ir duomenimis.

Ministrai ir EP nariai, kurie garsiausiai skundžiasi dėl kitų pateikiamų skaičių patikimumo, taip pat priklauso tiems, kurie nenori, kad būtų kišamasi į jų reikalus ir kėsinamasi į jų autonomiją bei jų statistikos tvarkymo būdą. Tai problema, kurią turite spręsti.

Tačiau esant tokioms aplinkybėms, Komisare, manau, kad būtų išmintinga, jei jūs imtumėtės pragmatiškų, bendresniais principais pagrįstų veiksmų, susitelkdami į lygius peržiūrėjimus ir praktikos kodeksą, bei reformuoti šios statistikos sistemos valdymo struktūrą, sukuriant naują aukšto lygio valdymo tarybą, apie kurią kalbėjo S. Bowles ir reformuojant esamą Europos ekonomikos ir socialinės statistikos patariamąjį komitetą, kuris dirbo su ekonominiais ir socialiniais statistiniais duomenimis, į geriau organizuotą ir mažesnį patariamąjį komitetą , turintį platesnius įgaliojimus.

Mes su S. Bowles savo ataskaitoje bandėme tai dar labiau pagerinti ir sustiprinti Komisijos veiksmus, Taip pat mes, laikydamiesi jūsų pasiūlymo, užtikrinome, kad šie du nauji Europos šeimos nariai galėtų tinkamai veikti ir būti mažiau priklausomi nuo Komisijos ir Eurostato.

Gali būti, kad tai ne visiškai atititinka Komisijos ketinimus; tačiau noriu padėkoti Eurostato generaliniam direktoratui už tai, kad jis labai kilniai priėmė faktą, kad mūsų numatytoje sistemoje iš jo atimamos balsavimo teisės.

Taip pat norėčiau padėkoti Tarybai pirmininkaujančiajai Portugalijai ir H. Cordeiro už tai, kad ji veiksmingai pirmininkavo Tarybos darbo grupei ir diskutavo su mumis dėl pirmo svarstymo patvirtinimo šia tema. «Tai buvo labai veiksminga ir laiką bei biurokratines procedūras taupanti procedūra. Taigi Hans-Peter Martin, uždavęs klausimą iš vietos, gali pamatyti pavyzdį, kaip galime labai veiksmingai susitvarkyti su tokio pobūdžio bendro sprendimo procedūra.

Leiskite man labai trumpai pristatyti kai kurias Statistinės valdybos detales, kurias pateiksiu raštu. Jei perskaitysite bylą, joje rastite mūsų atliktus pakeitimus, todėl jų nekartosiu, tačiau norėčiau, kad šios dvi institucijos iš tiesų geriau suvoktų ir pagerintų statistinių sistemų veiklą ir padėtų mums iš tiesų gauti patikimus skaičius ir savo ekonominę veiklą paremti patikimais duomenimis.

  Jean-Paul Gauzès, PPE-DE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisare, gerbiamieji Parlamento nariai, Europos statistinės sistemos gerinimas – platesnio uždavinio siekti geresnio ekonominio valdymo Sąjungoje, ypač kai tai susiję su Stabilumo ir augimo pakto taikymu, dalis. Palaikau Komisijos ir valstybių narių norą gerinti statistinės informacijos kokybę. Mano manymu, perviršinio deficito sudėties nustatymas priklauso nuo duomenų patikimumo. Nepatikimi duomenys kelia pavojų visam Stabilumo ir augimo paktui.

Grįžtant prie pakto, kuris buvo priimtas taikant 2005 m. kovą Europos Tarybos priimtą reformą, lankstumo ir įgyvendinimo, reikalingi skaičiai privalo būti neginčytini ir turi būti galimybė juos patikrinti. Plečiantis euro zonai taip pat svarbu būti lankstiems. Turime pasimokyti iš patirties. Europos Sąjunga jau buvo priversta peržiūrėti statistiką, susijusią su valstybių narių biudžeto deficitu ir skolos lygiu; dabar kai kurios valstybės narės nori prisijungti prie euro zonos, todėl padidės statistinės informacijos, kuri turi būti pateikta, apimtis bei išaugs diskusijoje dalyvaujančių šalių skaičius.

Siūlomu Europos statistikos sistemos pagerinimu siekiama spręsti teisėto susirūpinimo dėl valstybių narių teikiamų duomenų pagrįstumo ir tikrinimo sistemos problemą. Turime pasirūpinti, kad abejonės neapimtų visos statistikos sistemos ir Eurostato kompetencijos tikrinti valstybių narių biudžetų duomenis.

Dėl to pritariu reformai, dėl kurios bus įsteigtas Bendrijos statistinės informacijos politikos patariamasis komitetas ir įkurta Europos statistikos valdymo patariamoji valdyba – dvi institucijos, galinčios aktyviai padėti stebėti elgsenos kodekso taikymą visoje Europos statistikos sistemoje.

Nedvejodamas pritariu šių dviejų puikių pranešėjų pateiktiems pasiūlymams.

  Wolf Klinz, ALDE frakcijos vardu – (DE) Gerb. Pirmininke, Komisare, gerbiamieji Parlamento nariai, kaip jau pastebėjote, Komisare, statistika yra gyvybiškai svarbi daugelyje politikos sričių tiek Europos Sąjungai, tiek valstybėms narėms. «Kai reikia išvengti blogų sprendimų ir nepageidautinų veiksmų, statistika privalo būti reikšminga, patikima ir neinterpretuojama, todėl ir galima palyginti. Deja, taip būdavo ne visada. Todėl sveikinu įkūrus Europos statistikos patariamąjį komitetą ir Europos statistikos valdymo patariamąją tarybą. Tikiuosi, kad Europos Parlamento pateikti pakeitimai abiem institucijom suteiks reikiamą valdžią.

Leiskite iš pradžių pabrėžti, kad Statistikos patariamasis komitetas bus nepriklausomas, ir kad jame bus atstovaujama visoms susijusioms šalims. Komitetas turės daug mažiau narių nei jo pirmtakas, Europos ekonomikos ir socialinės statistikos patariamasis komitetas (CEIES) ir dėl to, kad jo narių sumažės nuo 79 iki 24, jis taps daug mažiau veiksmingas. Džiaugiuosi, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas bus Patariamojo komiteto balsuojantis narys, kai Eurostato generaliniam direktoriui buvo suteikta tik nebalsuojančio nario teisė. Tai pabrėžia komiteto nepriklausomybę.

Antra, Statistikos valdymo patariamoji taryba naudingai papildys Patariamąjį komitetą. Taryba stebės ir, tikiuosi, aktyviai skatins Elgsenos kodekso taikymą visose statistikos srityse.

Galima tik tikėtis, kad padedant šioms institucijoms, vartotojų poreikiai turės didžiausią poveikį statistinio darbo programai, ir kad Elgsenos kodeksas taip giliai įsišaknys, kad tyčia ar netyčia pateikiama neteisinga informacija ar netikslūs duomenys taps praeitimi.

Pabaigai leiskite padėkoti abiem pranešėjoms už darbą ir norą atvirai bei konstruktyviai diskutuoti ginčytinais klausimais.

  Mieczysław Edmund Janowski, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti S. Bowlesui ir I. Van den Burg už pranešimus.

Turime suprasti Europos statistikos sistemos, kuri gali būti geriausia sistema pasaulyje, atliekamą vaidmenį. Čia kalbame ne tik apie skaičių sąrašų, lentelių ar diagramų aiškumą. Pats svarbiausias klausimas – Europos Sąjungos, valstybių narių ir, norėčiau pabrėžti, regionų statistinių duomenų patikimumas ir išsamumas. Todėl gyvybiškai svarbu užtikrinti informacijos bei jos gavimo tęstinumą. Dar pridursiu, kad tik statistiniai duomenys, kurie buvo renkami, ir renkami taip pat laikantis statistinių principų, gali būti patikimi ir skaidrūs bei nepaveikiami trumpalaikių interesų ar besikeičiančių prioritetų. Mano patirtis regioninėje politiko aiškiai rodo, kad tokia rizika egzistuoja.

Todėl turime džiaugtis, kad turime ES statistinę programą 2008–2012 m. Kad ji veiktų, vis dėlto reikės atitinkamo finansavimo ir pirmiausia reikės stebėti statistinių procedūrų kodeksą bei statistikos valdymą. Tai labai svarbu todėl, kad valstybės narės naudoja skirtingas sistemas, ir todėl, kad jas reikia suderinti ir suvienyti visose 27 valstybėse ir statistinėse tarnybose bei Eurostate. Esant tokioms aplinkybėms, norėčiau palaikyti abu pranešimus.

  Hans-Peter Martin (NI). - (DE) Gerb. Pirmininke, bendrai sutariama dėl to, kokia svarbi statistika ir tam pritaria ne tik šie žmonės, kurie galėjo čia atvykti tokį vėlų metą. Klausimas, ar čia nurodytomis priemonėmis bus pasiektas tikslas, kurio, manau, siekiame mes visi. Komisare, kai jūs kalbėjote apie kitą naują reglamentą, dėl kurio su mumis bus tariamasi, tai privertė mane suabejoti. Gal galite mums pasakyti, ar jo nuostatos taip pat bus taikomos šioms patariamosios tarnyboms.

Antras klausimas yra apie tai, kad visą laiką išlieka pavojus, kad patariamosios tarnybos gali tapti pačios sau įstatymu ir atmesti visa kita. Ar nebūtų protingiau galiausia atlikti trumpą, glaustą ir aiškų vertinimą, jei reikia padedant išorės valdymo konsultantams, Eurostate iškilusių problemų ir tada greitai sutarti su Parlamentu, nei šį klausimą siuntinėti nuo vienų prie kitų ir padėti jį į lentyną? Kai viskas, ką sakiau, bus atlikta, visi mes žinome, kad didžiausia problema yra įsiterpti tarp Eurostato ir šalių statistikos tarnybų. Geriausia, ką gali padaryti patariamoji tarnyba, yra grąžinti problemą atgal į darbotvarkę, tačiau tai tikrai nesuteiks tikro skaidrumo ir veiksmingumo.

  Joaquķn Almunia, Komisijos narys. − (ES) Gerb. Pirmininke, dėkoju jums visiems, ypač pranešėjoms, bet ir visiems kitiems žmonėms, kurie diskusijoje pasisakė už jūsų dalyvavimą ir bendradarbiavimą gerinant statistikos valdymą Europos Sąjungoje ir, vykdant antrąją komiteto reformą, gerinant vartotojų dalyvavimą ekonominiame ir socialiniame Europos gyvenime, siekiant geresnės ir patikimesnės statistikos sistemos.

Mes čia kalbame apie sistemą, ir, kaip minėjo I. Van den Burg, tiek Europos statistikos agentūra (Eurostat), tiek 27 valstybių narių statistikos agentūros turi būti lygios joms teikiamų prašymų ir vilčių požiūriu; jos turi koordinuotai bendradarbiauti ir viena kitą skatinti; taigi, mano nuomone, praktikos kodeksas ir jo įgyvendinimo būdas yra labai teigiamas dalykas. Tikiuosi, kad ši nauja institucija pajėgs tai tinkamai įvertinti ir kibti į darbą galvodama apie ateitį, nes daugelyje sričių labai svarbu gauti gerus statistinius duomenis.

J. P. Gauzès minėjo Augimo ir stabilumo paktą. Aš taip pat jį minėjau savo pirmame pasisakyme. Labai svarbu, kad turėtume patikimus skaičius stebėdami biudžeto discipliną šioje įvairialypėje srityje. Tačiau taip pat labai svarbu turėti patikimus skaičius apie šalies produktą Europos Sąjungos finansavimui; taip pat labai svarbu turėti patikimą kainų indeksą; kaip ir labai svarbu turėti statistinius duomenis apie išorės prekybą; be to, labai svarbu turėti statistinius duomenis apie išorės investicijas, prekybos modelius ar finansinius srautus.

Visais mūsų diskutuojamais ar klausomais aspektais, mano atveju, praeitame energetikos punkte, ypač daug dėmesio skiriama energijos statistikai bei imigracijos statistikai ar klausimams, susijusiems su tuo, kas buvo žinoma kaip trečiosios gairės. Yra tiek daug veiklos sričių, praktiškai visos Europos Sąjungos veiklos sritys, kurioms reikalingi geri statistiniai duomenys, ir nors šių diskusijų tema, kaip sakė I. Van den Burg, nėra labai patraukli, ji būtina, ir tikiuosi, kad abi institucijos vienodai suteiks mums tai, ko prašome šiuose dviejuose reglamentuose.

Netrukus mūsų laukia kitas labai svarbus taisyklių rinkinys „Statistikos teisė“. Atsižvelgdamas į šio paketo kombinaciją ir labai vertingas Eurostato bei visų Europos statistikos tarnybos pareigūnų bei 27 valstybių narių statistikos institutų pastangas, tikiuosi, kad per kelerius artimiausius metus, jei tai bus įmanoma, išsisklaidys bet kokios abejonės dėl Europos statistikos kokybės ir dėl to mūsų politika bei sprendimai taps veiksmingesni ir labiau atitiks Europos piliečių poreikius bei siekius, nes tai svarbiausias dalykas, kurį turime galvoje kalbėdami apie statistiką.

.

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks trečiadienį, spalio 24 d.

19. Kitos sesijos dalies darbotvarkė – žr. protokolą

20. Svarstymo pabaiga

EN(Posėdis baigtas 23 val.)