Posėdžio stenograma

Antradienis, 2007 m. spalio 23 d. - Strasbūras

1. Posėdžio pradžia

PIRMININKAUJA:  MARTĶNEZ MARTĶNEZ
Pirmininko pavaduotojas

(Posėdis pradėtas 9.05 val.)

  Hannes Swoboda, PSE frakcijos vardu – (DE) Pone Pirmininke, norėčiau grįžti prie vakar vakare priimto sprendimo. Vis dėlto turėtų būti pažymėta, kad nei Europos Parlamento Socialistų frakcija, nei Europos liaudies frakcija (Krikščionys demokratai) ir Europos demokratai, nei kitos frakcijos nebuvo informuotos apie, kad norima, jog mes priimtume rezoliuciją dėl Rusijos, nors šią mintį nuolat atmesdavo Pirmininkų sueiga.

Žinoma, mes turime šį sprendimą užrašyti. Tačiau, norėčiau čia pažymėti, kad mes apie tai taip pat informuosime to klaususias frakcijas, ypač Europos liberalų ir demokratų aljanso frakciją, kad mes prašome, jog ši rezoliucija būti priimta ne dabar, o kito Parlamento posėdžio metu. Tiesiog norėčiau tai pabrėžti.

Žinoma, formaliai mes turime laikytis tvarkos. Tačiau, pateisindami žaliuosius ir liberalus, norime pasakyti, kad prašome, jog ši rezoliucija būtų priimta ne šią savaitę, bet kitos plenarinės sesijos metu. Socialistų frakcija bet kokiu atveju balsuos už tai ir, tikiuosi, jog panašios pozicijos laikosi ir EPP.

  Joseph Daul, PPE-DE frakcijos vardu. – (FR) Pone Pirmininke, aš visiškai palaikau H. Swoboda, nes mums nebuvo apie tai pranešta ir mes šią savaitę nieko neparuošėme šiai rezoliucijai. Mūsų frakcija, kaip ir PSE frakcija, apie tai nežinojo, todėl prašome jūsų atidėti balsavimą iki kitos dalinės sesijos.

  Pirmininkas. − Ačiū, mes užrašėme jūsų prašymą. Jis bus perduotas kitoms frakcijos ir pasižiūrėsime, kaip būtų galima išspręsti šį klausimą.

2. Gauti dokumentai: žr. Posėdžio protokolai

3. Raštiški pareiškimai (pateikimas): žr. Posėdžio protokolai

4. Tarybos pateikti susitarimų tekstai: žr. Posėdžio protokolai

5. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisės pažeidimo atvejų (numatytų rezoliucijų projektų paskelbimas): žr. Posėdžio protokolai

6. Mokesčių ir muitų politika ir Lisabonos strategija (diskusija)

  Pirmininkas. − Kitas Sahra Wagenknecht Ekonomikos ir pinigų komiteto vardu pateikto pranešimo (A6-0391/2007) punktas yra dėl mokesčių ir muitų politikos vaidmens įgyvendinant Lisabonos strategiją (2007/2097(INI))

  Sahra Wagenknecht (GUE/NGL), pranešėja. – (DE) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, į klausimą, ar valstybių narių mokesčių politika iš tiesų šiuo metu padeda skatinti augimą, užimtumą ir naujoves, deja, galima atsakyti vienu žodžiu: nepadeda! Augimas tiesiog neskatinamas visoje Europoje vykstančiose dempingo lenktynėse krentant labai pelningų konglomeratų mokesčių dydžiams ir reikalaujant vis daugiau pinigų iš vartotojų – vidutinį atlyginimą gaunančių gyventojų, bedarbių ir pensininkų.

Augimas nėra skatinamas iš nedarbo gaunamas pajamas susiejant su mokesčių dydžiais, kurie yra keletą kartų didesni nei mokesčiai, taikomi pajamoms nuo turto, tokiu būdu dar labiau didinat juos skiriančią prarają. Užimtumo neskatina tai, kad smulkios investuojančios įmonės turi mokėti neproporcingai didesnius mokesčius nei tos, kurios spekuliuoja akcijomis, obligacijomis ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Naujovės tikrai nėra skatinamos, kai tarptautinės bendrovės su paauksuotais balanso dokumentais gali nusisavinti didžiąją dalį moksliniams tyrimams ir plėtrai skiriamų lėšų, o tuo tarpu tie, kurie iš tiesų yra verti šių lėšų paliekami už durų.

Trumpai tariant: ES tikrai nėra skatinama socialiai subalansuota perspektyva ir vystymasis. Jie yra smarkiai stabdomi. Tie, kurie yra aptekę pinigais, vis labiau naudojasi mokesčių spragomis ir dar labiau turtėja, o tie, kurie jau ir taip mažai turi, turi vis labiau tuštinti kišenes. Tokia mokesčių politika yra pražūtinga ekonomikos politikos požiūriu, neproduktyvi augimo politikos prasme ir katastrofiška socialinės politikos atžvilgiu.

Žinau, kad nacionalinių mokesčių sistemų struktūra vis dar priklauso nuo valstybių narių suverenumo, žinoma, tik popieriuje, tačiau realybė yra kitokia. Koordinavimo visos ES mastu trūkumas reiškia, netgi tiesioginiame mokesčių sektoriuje, kad nacionalinės mokesčių sistemos vis labiau yra kuriamos ne politikos pagrindu, o formuojamos ir modeliuojamos šaltos kaip ledas mokesčių konkurencijos sistemos. Tokia sistema gali turėti paprastą vardiklį – kuo mobilesnis yra faktorius, tuo didesnė galimybė išnaudoti nacionalines mokesčių tarnybas ir susišluoti mokesčių lengvatas, kuri, žinoma, gali didėti.

Kad vykstant šiam procesui vyriausybinės įplaukos visiškai neišsektų, tie sektoriai, kurie nepajėgia visiškai išvengti mokesčių arba išvengia jų iš dalies, turės būti užkrauti dar didesniais mokesčiai. Todėl mokesčiai yra perkeliami nuo bendro pelno prie privačių pajamų ir nuo investicinių pajamų prie darbo pajamų, kurios yra dar mažiau mobilios; nuo labai gerai apmokamų pareigų prie mažiau apmokamų, kurios, atitinkamai, taip pat yra mažiau mobilios, ir apskritai nuo pajamų ir turto prie vartojimo. Tai, kad toks procesas vyksta ir vyko metų metus ir dešimtmečius, aiškiai įrodo duomenys apie ES mokesčių įplaukas ir mokesčių dydžius. Ne tik teisėti mokesčiai, bet ir dabartiniai pelno mokesčiai per paskutinį dešimtmetį sumažėjo 10 procentų. Tai rodo visi šia tema atlikti tyrimai.

Mokesčiai buvo sumažinti beveik visose ES valstybėse narėse. Dėl dvigubų mokesčių sistemų perkėlimo, vis daugiau ir daugiau valstybių narių pirmenybę teikia privačioms investicijoms, o ne iš užimtumo gaunamoms pajamos. Akcizo mokestis ir toliau didėja – viena vertus dėl „ekologinių mokesčių“, kurie gana dažnai visiškai neturi ekologinio poveikio, net jei nėra alternatyvų, tačiau gana atvirai apiplėšinėja biudžetus, ir kita vertus dėl to, kad pridėtinės vertės mokesčiai nuolat auga ir vis daugiau šalių jau beveik pasiekė sutartą dydį.

Toks augimas nėra atsitiktinis. Jis yra tiesioginis netikrinamos mokesčių konkurencijos nekintančioje vidaus rinkoje rezultatas. Tai jau turėtų priversti mus patikėti, kad visoje ES kylantys įmonių pajamų mokesčiai jau viršija visos EBPO mokesčius. Tai reiškia, kad mokesčių dydžiai aiškiai nukrito daugiau nei visoje EBPO.

Tai taip pat aiškiai rodo, kad čia negalioja globalizacijos spaudimas, apie kurį buvo tiek daug ir sėkmingai šnekėta, tačiau yra ES viduje sukurtas spaudimas, kuris, panorėjus, galėtų būti labai diskretiškai įveiktas. Mano pirmajame pranešime atitinkamai buvo raginama sukurti ne tik bendrą konsoliduotą mokesčių bazę, kuriai, žinoma, yra pritariama, bet ir ES minimalius bendrovių pelno mokesčius, kurių negalėtų viršyti nė viena šalis. Iš tiesų, tik minimalūs tokio pobūdžio mokesčiai suteikia galimybę kažkurioje vietoje sustabdyti kylančius bendrovių mokesčius.

Mano pranešime buvo raginama įvesti griežtesnius turto ir finansinių sandorių mokesčius visoje ES, atvirai sumažinti darbo pajamų mokesčius žemiausiai ir vidurinei klasėms ir pakeisti pražūtingą tendenciją tiesioginius mokesčius palaipsniui pakeisti netiesioginiais bei sukurti priešingą tendenciją.

Deja, po balsavimo Ekonomikos ir pinigų komitete buvo palikta tik dalis šių raginimų. Mano pranešimas virto mokesčių konkurencijos ir situacijos, į kurią pateko milijonai europiečių, liaupsinimu, visiškai nekreipiant dėmesio į pražūtingas tokios, tariamai sveikos konkurencijos, pasekmes ES biudžetų įplaukoms. Tokie pranešimo pakeitimai, deja, aiškiai parodė, kieno interesams atstovauja dauguma Ekonomikos ir pinigų komiteto ir, ypač, Europos liberalų ir demokratų frakcijos ir Europos liaudies partijos (Krikščionių demokratų) narių, nes labai akivaizdu kam yra naudingos vyraujančios ES mokesčių sistemos.

Turime dar kartą plenarinės sesijos metu iškelti pačius svarbiausius reikalavimus. Jei ir čia bus pamintas saugumas, mano frakcija balsuos prieš. Iš tiesų bus įmanoma įvesti kitokią mokesčių politiką ES, kuri sumažintų socialinius kontrastus, o ne juos nuolat didintų, kaip kad daro dabartinė mokesčių politika, ir ji bus pateikiama kaip skubus klausimas. Kad ir kaip būtų, tai turėtų reikšti, kad vyraujanti Europos Komisijos bei atskirų valstybių narių politika iš tiesų yra paremta daugumos Europos gyventojų interesais, remiantis jų vedimo principu, o ne, kaip jie darė iki šiol, tarnavimu visuomenės elito interesams. Dėl to tiesiog išaugs parlamentinis spaudimas.

Mes ir toliau kovosime su tokiu spaudimu, kad žodžiais nenusakoma socialiai netoleruotinų santykių retorika, būdinga daugumai pranešimų bei šiam pranešimui dėl mokesčių, daugiau nebegalėtų laimėti šių rūmų daugumos.

  Lįszló Kovįcs, Komisijos narys. − Pone Pirmininke, man iš tiesų labai malonu, kad galiu diskutuoti su jumis apie mokesčių ir muitų politikos vaidmenį įgyvendinant Lisabonos strategiją.

Pagrindinis Europos Sąjungos prioritetas yra gerinti konkurencingumą išlaikant socialinį modelį. Mokesčių politika vaidina svarbiausią vaidmenį įgyvendinant augimo ir užimtumo tikslus. Pritariu pagrindinei jūsų pranešimo minčiai, kuri yra vienas iš būdų palaikyti Komisijos iniciatyvas mokesčių srityje. Jis ypač skatina labiau stengtis dėl Bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės (CCCTB), savo valstybės narės pasiūlymo dėl bandomosios mokesčių schemos, strategijos, užtikrinančios geresnį valstybių narių mokesčių sistemų koordinavimą, ypač persikėlimo mokesčių ir tarptautinės nuostolių užskaitos srityje, jungtinio sandorių kainodaros forumo atlikto darbo, kovos su mokestiniu sukčiavimu strategijos, PVM paketo, sumažinto PVM tarifo darbui imlioms paslaugoms ir aplinkoms apsaugoms mokesčių.

Visos šios sritys yra itin svarbios. Jos yra Komisijos vykdomos mokesčių politikos pagrindas ir apie daugumą jų buvo diskutuota kai kuriuose Europos Parlamento komitetuose. Aišku, kad Europos bendrovės nusipelno bendrovių apmokestinimo sistemos, kuri būtų pritaikyta prie jų esamos ir potencialios ekonominės integracijos jų pasienio veiklos Europoje mastu. Tai vienas iš raktų į ateities konkurencingumą. Taip pat labai svarbu, kad kitos tiesioginės kliūtys mokesčiams būtų pašalinamos koordinuotai, o ne per brangiai atsieinančius ginčus.

Yra tik viena sritis, dėl kurios negaliu jums pritarti. Tai S. Wagenknecht pranešimo, tokio, koks jis yra dabar, 17 straipsnio dalis, kur yra prašoma panaikinti minimalius akcizo mokesčius ir šiuo metu galiojančius Bendrijos teisės aktus šioje srityje pakeisti elgsenos kodeksu. Apie tai šiuose rūmuose diskutavome, kai buvo kalbama apie pasiūlymą dėl alkoholio apmokestinimo ir su derama pagarba turiu pasakyti, kad Komisija savo nuomonės nepakeitė.

Bendrijos teisės aktai dėl akcizo mokesčių turi atlikti svarbų vaidmenį mažinant vidaus rinkos iškraipymus, saugant visuomenės sveikatą ir kuriant vartojimo modelius, vedančius palankesnės aplinkai elgsenos link. Komisija tvirtai tiki, kad minimalūs mokesčiai yra būtini sukuriant vidaus rinkos saugumo tinklą toms valstybėms narėms, kurios užtikrina, kad visos valstybės narės taikytų akcizo mokesčius, o jų dydis turėtų prasmę. Tikiuosi, kad dauguma narių pritars pateiktam pakeitimui, kuriuo siekiama pakeisti 17 straipsnio dalį.

Norėčiau užbaigti trimis teiginiais. Visų pirma, jūs visi žinote, kad mano tarnybos labai sunkiai dirba, kad rastų teisinį pasiūlymą dėl Bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės, kurį ketinu jums pateikti po 2008 m. vasaros atostogų. Antra, PVM srityje Komisija visiškai palaiko Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos pastangas pasiekti susitarimą dėl VAT paketo ir iki metų pabaigos gerokai paspartinti platesnes diskusijas dėl PVM dydžio. Taip pat mes galime siekti užtikrinti, kad būtų priimtas pasiūlymas pratęsti kai kurias išlygas naujosioms valstybėms narėms dėl sumažintų PVM mokesčių tarifų. Be to, mes ir toliau stengsimės kovoti su sukčiavimu PVM srityje ir greitai pateiksime pasiūlymą dėl PVM taikymo finansinėms paslaugoms, kuris sektoriui suteiks daugiau teisinio tikrumo ir modernesnių taisyklių. Trečia, mes išliekame įsipareigoję minimalių akcizo mokesčių normų sistemai, siekiant sumažinti iškraipymus ir skatinti skaidrią konkurenciją vidaus rinkoje, kuri prisidėtų prie visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos.

  Piia-Noora Kauppi, PPE-DE frakcijos vardu. – Pone Pirmininke, kartais, šiuose rūmuose, mes iš tiesų negalime įžvelgti politinių frakcijų skirtumų, tačiau šiuo klausimu skirtumas yra labai akivaizdus, nes aš negalėčiau labiau nesutikti su pranešėja keliais jos paminėtais punktais. Gerbiu jos atliktą darbą, tačiau šiuo klausimu laikausi visiškai priešingos nuomonės, ką galėtų atlikti Komisija.

Visų pirma, šis pranešimas yra apie Lisabonos strategiją ir apie tai, ką mes turėtume daryti, kad atkurtume visuotinį Europos konkurencingumą. Tai iš tiesų yra vienintelis būdas užtikrinti Europos ir mūsų piliečių gerovę. Be apmokestinimo tai neįmanoma. Apmokestinimas turi suvaidinti lemiamą vaidmenį šioje srityje, suteikdamas Europai konkurencingumo.

Privalome atsiminti, kad vidutinis mokesčių dydis Europoje vis dar viršija ESBO vidurkį. Siekdami mažesnio mokesčių lygmens Europoje, turime sukurti investicijoms palankią aplinką. Mums reikia daugiau investicijų, daugiau augimo ir labiau klestinčio Europos verslo.

Sveika mokesčių konkurencija šiuo požiūriu yra naudinga. Tai ekonomiškas, rinka paremtas kontrolės mechanizmas, prieštaraujantis siautėjantiems politiniams sprendimams. Jei Europoje turėsime produktyvią mokesčių konkurenciją, vyriausybės negalės sudaryti kliūčių vieningai rinkai. Mes norime tikros vidaus rinkos, be mokesčių sudarytų kliūčių. Kita vertus, nėra garantijos, kad produktyvi mokesčių konkurencija sugriaus mokesčių pagrindus. Dėl suintensyvėjusios ekonomikos veiklos bendros mokestinės įplaukos išliko gana stabilios.

Tačiau, 27 skirtingų mokesčių sistemų egzistavimas kelia problemų, ypač Europos MVĮ, kurios labai svarbios tokiam augimui. Remiantis 2004 m. mokesčių sistemos apžvalga, smulkiųjų MVĮ įpareigojimų vykdymų kaštai sudaro apie 2,6 proc. jų pardavimų ir 31 proc. sumokėtų mokesčių. Taigi, trečdalis visų mokesčių atitenka įsipareigojimams vykdyti. Didelė mokestinių įsipareigojimų suma smulkioms įmonėms yra kliūtis, todėl turime padaryti viską, kas įmanoma, kad paskatintume tarptautinę nuostolių užskaitą, supaprastintas muitų procedūras, vienkartinio patikrinimo parduotuvių PVM schemas, valstybių vidaus apmokestinimo projektų pavyzdžius ir panašiai. Mes pritariame viskam, ką Komisija yra padariusi šiuo klausimu.

Pramonė nori gerai valdomos ir paprastos mokesčių administravimo sistemos. Turime išspręsti kainų perkėlimo, kompensacijų praradimo visoje ES problemas ir išvengti dvigubų mokesčių bei sumažinti savo įpareigojimų vykdymo kaštus. Pritariame pasiūlymui dėl Bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės (CCCTB) ir tam, kad Komisija yra stabili ir pateikia mums pasiūlymą dėl CCCTB, nes nuostolių užskaita yra tik laikinas dalykas. Be to, mums reikia konsoliduotos pelno mokesčio bazės.

  Katerina Batzeli, PSE frakcijos vardu – (EL) pone Pirmininke, Komisare, S. Wagenknecht parodė iniciatyvą parengti pranešimą, kuris liudija apie politinę drąsą, o jos reikėjo pabrėžiant perskirstomąją ir socialinę mokesčių politikos plotmę. Šis dokumentas yra vienas svarbiausių įrodymų, kad diskusijos dėl mokestinės politikos gali tapti Europos masto diskusijomis.

Įsipareigojimas įgyvendinti Lisabonos tikslus, Stabilumo ir augimo pakto taisyklės, įsipareigojimas administruoti ir perskirstyti mokestines pajamas taip, kad jos atitiktų sanglaudos ir užimtumo tikslus, bei vidaus rinkos užpildymas – visa tai yra pakankamas politinio tikslo įrodymas. Valstybių narių mokestinė politika ilgiau nebegali būti paremta vien tik nacionaliniais kriterijais. Būtinas dialogas dėl apmokestinimo, siekiant Europoje skatinti geresnį mokesčių koordinavimą.

Esant tokiam dialogui, suteikusiam galimybę vykti esminiam bendradarbiavimui tarp šešėlinių pranešėjų ir visų politinių grupių, mes susitelkėme ties šiais pagrindiniais punktais. Visų pirma, kalbant apie mokestinės konkurencijos klausimą, nemanome, kad tikslas turėtų būti pažaboti mokesčių konkurenciją, nes tai būtų tolygu kai kurių valstybių narių politikos pasmerkimui. Dėl bendrų taisyklių mokesčių politikos klausimais stokos, mokestinė konkurencija su savo mažų mokesčių pasiūlymais ir atvirkštiniais pasiūlymais kelia problemų. Vis dėlto, kaip ir kituose vidaus rinkos sektoriuose, mokestinė konkurencija gali užtikrinti konkurencingumą ir pagerinti nacionalinių ekonomikų bei visos Europos produktyvumą, nes taisyklės pažaboja kenksmingas konkurencijos pasekmes.

Antras punktas, į kurį mes atkreipėme dėmesį, yra ryšys tarp tiesioginio ir netiesioginio apmokestinimo. Valstybėse narėse neseniai buvo pastebėta netiesioginio apmokestinimo didinimo tendencija, daugeliu atvejų siekiant padengti mokesčių deficitą. Tačiau tai yra našta vartotojams, o rinka lieka neprižiūrima.

Šio pranešimo tikslas – rasti saugumo priemones, padėsiančias subalansuotai suderinti tiesioginius ir netiesioginius mokesčius. Mes pasisakome už PVM sistemos peržiūrą ir specialius vartojimo mokesčius. Tai neturėtų reikšti, kad viskas bus pakeista elgsenos kodeksu, kuris neįpareigoja visų valstybių narių.

Komisare, mes žinome apie Komisijos pastangas ir ECOFIN problemas. Vis dėlto, mes, Europos Parlamento nariai, privalome visų pirma glaudžiai bendradarbiauti su nacionaliniais parlamentais ir aptarti šį mokestinės politikos klausimą.

  Margarita Starkevičiūtė, ALDE frakcijos vardu – (LT) Aš taip pat norėčiau pabrėžti šito pranešimo svarbą kaip strateginės linijos, apie kurią mes turėtumėm kalbėti reformuodami Europos Sąjungos ekonomikas. Aš tik labai apgailestauju, kad čia nėra iš Portugalijos atstovų , kai mes diskutuojame tokiu svarbiu klausimu.

Kokie pagrindiniai mūsų pranešimo punktai? Ekonominė aplinka keičiasi ir mes turime atitinkamai atnaujinti ne tik savo įmones, bet ir savo fiskalinės politikos instrumentus. Dažniausiai, kalbėdami apie Lisabonos strategiją, mes kalbame apie išlaidų politiką ir labai retai apie mokesčių politiką. Negalime pasiekti Lisabonos tikslų, nekalbėdami apie mokesčių politiką.

Ką pirmiausia turime įvertinti? Visų pirma tai, kad dabar reikia kalbėti kaip mokesčių naštą padalinti tarp gamintojo, darbininko ir vartotojo. Bet mes – dabar atsirado nauja grupė žmonių – tai žmonės, gyvenantys iš kapitalo pajamų. Tas vadinamas private equity.

Kaip turime tą mokesčių naštą padalinti? Kaip tai turi būti – tai vienas iš naujos ekonomikos iššūkių. Kitas klausimas, kuris taip pat svarbus – kaip mes turime paskatinti struktūrines reformas? Struktūrinių reformų negalime įgyvendinti, jeigu neatsiranda naujų įmonių, nes žmonės neturi galimybės išeiti iš savo darbo vietų į naujas vietas ir tada prasideda socialinis nepasitenkinimas. Naujų įmonių kūrimui taip pat turi būti sudarytos palankios mokestinės sąlygos. Tai vienas iš mūsų dokumento akcentų.

Dabar diskusija yra dėl to, kokio lygio reikia koordinavimo mokesčių politikos tarp šalių narių? Mes pasisakome už mokesčių konkurenciją ir nemanome, kad reikia nustatinėti kažkokius minimalius tarifus. Todėl, kad kiekviena šalis turi savo specifinę ūkio struktūrą ir savo specifinę valstybės išlaidų politiką. Mokesčių politika turi atitikti išlaidų politiką, bet mes tikrai pasisakome už mokesčių bazės koordinavimą ir palaikome Komisiją.

  Heide Rühle, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone Pirmininke, aš neabejotinai pritariu P. N. Kauppi. Vis labiau ryškėja Europos Parlamentų frakcijų nesutarimai dėl mokesčių politikos. Ateinančius keletą mėnesių turime daugiau dėmesio skirti šioms diskusijoms. Norėčiau padėkoti pranešėjai ir rengėjams už dideles pastangas, kad šis pranešimas išeitų geras.

Gera išvada – tačiau ne mums. Kaip frakcija, mes negalėsime pritarti šio pranešimo galutiniam variantui. Jame yra keletas gerų aspektų, pavyzdžiui, jame aprašomas ir pageidaujamas svarbus žingsnis konsoliduotos bendrovių mokesčių mokestinės bazės link. Tai svarbus pirmas žingsnis. Tačiau, jį turėtų lydėti panašūs pareiškimai dėl minimalių mokesčių normų suderinimo, nes, priešingu atveju, tai baigsis nekontroliuojama mokesčių konkurencija šioje srityje.

Mums taip pat problemiškai atrodo 17 straipsnio dalis, kurioje komitetas, deja, aiškiai pareiškė, kad yra prieš minimalias akcizo mokesčio mokestines normas. Deja, tai taip pat susiję su praėjusių savaičių balsavimais ir mes labai dėl to apgailestaujame. Mes palaikome frakciją. Manome, jog būtina suderinti Europos akcizo mokestį, kad toks suderinimas turi būti stiprinamas, nes antraip turėsime nekontroliuojamą akcizo mokesčio konkurenciją.

Mes taip pat manome, kad problema ta, kad buvo labai mažai pasakyta klimato kaitos ir ekologinių mokesčių klausimais. Čia taip pat nenorėčiau sutikti su pranešėju. Manau, kad ekologiniai mokesčiai yra svarbi priemonė, siekiant atremti klimato kaitos iššūkius. Šioje srityje turime padaryti daug daugiau.

Tačiau aš manau, kad neteisinga akcentuoti branduolinę ar „švarią“ energiją. Svarbu, kad aiškiai susikoncentruotume į energijos taupymą ir efektyvumą. Tai labai svarbu. Žvelgdami į iššūkius, priverčiančius mus atsigręžti į pastatų atnaujinimą ir į transporto sritį, atrodo, kad labiau pasistengę galime tinkamai įgyvendinti Kioto energijos taupymo tikslą.

Mokesčių politika gali daug prisidėti prie didesnio energijos taupymo ir didesnio energijos efektyvumo bei tinkamo klimato kaitos iššūkių atrėmimo. Deja, šiame pranešime tokia pozicija neatsispindi. Kaip jau sakiau, dėl šios priežasties, mes nebalsuosime už šį pranešimą.

  Esko Seppänen, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FI) Pone Pirmininke, Komisare, mūsų frakcija pritaria S.Wagenknecht požiūriui šiuo klausimu, net jeigu jis prieštarauja Komiteto daugumos nuomonėms.

Europos Sąjunga 2010 m. nebus pasaulyje pirmaujanti žiniomis ir technologijomis pagrįsta ekonomika. Tačiau Lisabonos strategijos tikslas yra neįgyvendinamas ne dėl mokesčių sistemų, kurios nuolat buvo reformuojamos didelių įmonių naudai. Didelės bendrovės renkasi kainodarą ir ieško vietos savo kapitalui, tokiu būdu išvengdamos mokesčių. Tai padaryti joms padeda dvi ES moralinės dėmės – šalys, kuriose yra maži mokesčiai bei ES valstybėse narėse veikiantys ofšoriniai finansiniai centrai.

Pasak pranešėjo, Komisija savo komunikate neatkreipia dėmesio į mokesčių poveikį įplaukų paskirstymui. Kai kurių valstybių taikoma vieno tarifo neprogresinių mokesčių sistema yra palanki tiems, kurie gauna dideles pajamas, o progresyvūs pajamų mokesčiai skatina socialinę lygybę. Lisabonos strategija negali būti įgyvendinta sunaikinant socialinės gerovės visuomenės finansinius pagrindus, nes tai būtų labai neteisinga.

  Derek Roland Clark, IND/DEM frakcijos vardu. – Pone Pirmininke, sakoma, kad tai indėlis, tačiau tai labiau panašu į būdą suderinti dar daugiau apmokestinimų, kurį cituoju iš įvairių pranešimo vietų: „27 skirtingos mokesčių sistemos“ yra „kliūtis“; „palaiko“ Komisiją nukreipiant „mokesčių politiką link…aplinkosauginių tikslų“; „kuro mokesčių didėjimas“; „nustato visą Europą apimančią… bendrovių mokesčių bazę“. Trumpai tariant, tai yra grįžimas prie nesėkmingos aštuntojo dešimtmečio politikos.

Netgi britai negali teisingai suprasti visos mūsų šalies. Šiaurinė dalis yra kitokia nei pietinė, Velsas ir Škotija skiriasi nuo pietrytinės dalies – ir taip buvo 10 metų Gordonui Brownui einant kanclerio pareigas. Žinoma, jūs jo klausėtės, bent jau taip darėte praėjusią savaitę Lisabonoje, kai Ministrui Pirmininkui, leidote palikti raudonas eilutes. Ar ne? O gal ne?

Toliau ataskaitoje kalbama apie „tiesioginio apmokestinimo“ „koordinavimą visos ES mastu“. Jungtinėje Karalystėje buvo pažadėta, kad mokesčiai, ypač pajamų mokestis, niekada nebus suderinti. Dabar pranešime, kad tai padaryta. Tai šiek tiek primena Reformų sutartį. Gordonas Brownas nuolat kartoja, kad tai nėra Konstitucijos reikalas, kai tuo tarpu visi ES vadovai tvirtina jog yra: Valéry Giscard d’Estaing, José Luis Rodriguez Zapatero, Angela Merkel, netgi mūsų Prezidentas neseniai taip sakė šiuose rūmuose.

Taigi, kodėl nepriverčiate Gordono Browno pasakyti tiesos Britanijos gyventojams? Kaip suderinti šią žinią! Aš sutiksiu su suderinimu. Tačiau nedrįskite taip pasielgti su britais, nes kai jiems bus pasakyta visa nepagražinta tiesa, jie išsinešdins iš ES, su savimi pasiimdami ir metinę įmoką į ES biudžetą – 18 milijardų eurų mokesčių. Tuomet kokia yra suderintų mokesčių kaina?

  Petre Popeangă, ITS frakcijos vardu. – (RO) Negali būti jokių abejonių, kad reikia peržiūrėti, kaip mokesčių ir muitų politika gali prisidėti prie Lisabonos strategijos vystymo. Dėl šios priežasties, ir ne tik, šiandien nagrinėjamo dokumento, tai yra S. Wagenknecht pranešimo tikslas yra įvertinti nurodytų sričių politikos indėlį siekiant Lisabonos strategijos tikslų, yra naudingas. Kitaip ir negali būti, nes Lisabonos strategija siūlo kilnius tikslus, tokius kaip ekonominio augimo skatinimas ir politikos sričių, leisiančių Europos bendrovėms sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų, kūrimas. Vis dėlto, skaitydamas šį pranešimą aš, kaip neseniai į ES įstojusios šalies pilietis, buvau nustebintas, kad jis skiriamas Sąjungai, kurią sudaro tik šalys su išsivysčiusiomis ekonomikomis, ar tiskliau, su vienodai išsivysčiusiomis ekonomikomis, tačiau iš tiesų taip nėra. Labai tikėtina, kad kai kurios iš pasiūlytų priemonių nebus palankios mažiau išsivysčiusioms ekonomikoms, atsižvelgiant į tai, kad bendri vieningos konkurencingos rinkos įstatymai pirmenybę teikia stiprioms ekonomikoms, silpnesniųjų nenaudai. Dėl laiko stokos šios temos neplėtosiu, tačiau manau, kad tam, kad pranešime numatyti tikslai turėtų teigiamų rezultatų visoms 27, o ne, kaip nurodyta tekste, 25, valstybėms, būtina atlikti lyginamąją ekonomikų apžvalgą ir, priklausomai nuo rezultatų, imtis veiksmų, kurie sudarytų vienodas sąlygas projekte pasiūlytiems rezultatams plėtoti.

  Eoin Ryan, UEN frakcijos vardu – Pone Pirmininke, šiandien priešais mus gulintis pranešimas dar kartą įrodo, kad be paliovos puolamos šalys, kurios taiko sėkmingas nedidelių bendrovių mokesčių sistemas. Nesutinku, kad nedideli bendrovių mokesčiai veda neskaidrios mokesčių konkurencijos link. Manau, kad konkurencingumas yra gyvybiškai svarbi funkcionuojančios vieningos rinkos mokesčių politikos krypčių dalis.

Kuo remdamasi Komisija tvirtina, kad CCCTB nekliudys ES konkurencingumui? Kuo remiamasi teigiant, kad tai bus naudinga ES konkurencingumui? Kodėl Komisija puola tas šalis, kuriose yra maži mokesčiai, nedidelis nedarbo lygis ir didelis augimas? Man tai nesuprantama. Visiškai absurdiškas Komisijos teiginys, kad nustačius mokestinę bazę nebus nustatytas mokesčių tarifas, nes taip jau teigia didesnės valstybės narės. Tai neparemta jokiais tyrimais.

Didesniųjų valstybių narių mėginimams mokesčių suderinimą įvynioti į blizgantį CCCTB popierių nebus pritarta Airijoje ar kitose valstybėse narėse. Faktas tas, kad nei Airija, nei jokia kita valstybė narė neturi teisės kištis į kitos valstybės narės mokesčių tarifų nustatymą. Europos vienybei mokesčių įvairovė grėsmės nekelia. ES konkurencingumą veikiau lemia neteisinga mokesčių politika. Aš tvirtai tikiu, kad geriausia ES yra ne mokesčių suderinimo, o mokesčių konkurencingumo skatinimas.

Kaip taip gali būti, kad tokia šalis kaip Airija ar kitos valstybės narės, kurios radikaliai pakeitė savo politiką ir tapo sėkmingomis ekonomikomis, dabar yra puolamos? Komisare, kuo bus patraukli tokia šalis kaip Airija, jeigu jūs paskelbsite nuosprendį šiai sistemai suderindami mokesčius? Kadangi būtent taip ir yra, ir vienintelė galimybė bus mokesčių augimas. Komisijos atstovai jau minėjo, kad jie nori, kad mokesčių sistema būtų daugiau ar mažiau ties dabartiniu vidurkiu, tai yra, kad mokesčiai būtų maždaug 20 proc. mažesni. Kuo tada bus patraukli Airija ar kitos periferinės šalys? Nebus patrauklios niekuo. Bus tik didelis nedarbo lygis…

(Pirmininkas pertraukia kalbėtoją)

  Gay Mitchell (PPE-DE). - Pone Pirmininke, šiandien Parlamente aptariamame pranešime aiškiai sakoma, kad mokesčių konkurencija ES privedė ir toliau veda ekonominių laimėjimų ES mastu link, sukuriant normalią darbo aplinką bendrovėms.

CCCTB taip pat lengvai gali privesti prie mažiau konkurencingos ES ir, mano nuomone, tam neturėtų būti pritarta. ES turi reaguoti į nuolat kintančią pasaulio ekonomiką. Modernios konkurencingos ekonomikos privalo būti lanksčios, kad įgyvendintų kintančius naujų produktų ir naujų paslaugų reikalavimus. CCCTB pakenks tokiam lankstumui dėl daugybės priežasčių. Visos ES bendrovių mokestinė bazė bus nelanksti ir trukdys atskirų valstybių gebėjimui susidarius ypatingoms aplinkybėms spręsti dėl savo pačių teisinės mokesčių strategijos. CCCTB šalininkai tvirtina, kad kiekviena valstybė narė išlaikys savo autonomiją nustatant nacionalinius mokesčių tarifus, tačiau ar tikrai taip bus? Ar CCCTB nėra pirmas žingsnis to link?

CCCTB yra neprivaloma, ji tiesiog padidina bendrovėms prieinamų bazių skaičių ir daro sistemą dar sudėtingesnę. Šalies vidaus mokesčių teisė verslui suteikia tikrumo. Ne vienoje valstybėje narėje taikoma sistema gali baigtis skirtingu nuostatų interpretavimu, suteikdama verslui netikrumo jausmą.

Per likusį man laiką galiu tiesiog išrinkti kelis esminius punktus. Pirma, apmokestinimas yra kiekvienos valstybės narės nacionalinio suvereniteto reikalas. Teisė pasirinkti valstybės išlaidų dydį ir tokių išlaidų finansavimą yra pagrindinė nacionalinės demokratijos proceso funkcija. Būtina apsaugoti mokesčių politikos lankstumą atsilyginant įmonėms ir kuriant darbo vietas bei augimą ekonomikoje. Viena bazė panaikins lankstumą. Nėra pagrindo manyti, kad bendra konsoliduota mokesčių bazė išspręs tokius klausimus kaip konkurencingumas, bendrovių atitikimo kaštai, kainodara ir panašiai. Tai nesupaprastins ES mokesčių klausimų, nes, kaip ką tik minėjau, vadinamosios „neprivalomos sistemos“ pridės dar vieną sluoksnį.

Mokesčių bazės suderinimas baigsis spaudimu nacionaliniams mokesčių tarifams. Toks suderinimas tik padidins ne ES esančių bendrovių steigimosi vietų patrauklumą. Verslo mokesčių elgsenos kodeksas susidūrė su skausminga žalinga konkurencija. Skirtingi mokesčių tarifai ES valstybėse narėse nėra žalingi.

Norėčiau paprašyti Komisaro, kad kai jis, kaip pats teigia, kitais metais pateiks pasiūlymus, turėtų tai galvoje. Tokios valstybės narės kaip Airija jau turi...

(Pirmininkas pertraukia kalbėtoją)

  Pervenche Berès (PSE). – (FR) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau padėkoti pranešėjai už jos atlikto darbo kokybę bei pastangas pasiūlyti tekstą, kuriuo, deja, ji atrodo ne visai įtiko.

Apmokestinimas, aišku, iš esmės papildo tikros vidaus rinkos kūrimą, jei norima, kad rinka būtų daugiau nei vien tik laisvos prekybos erdvė, kurioje leidžiama taikyti bet kokius mokesčius ar socialinį dempingą. Todėl, siekiant visos vidaus rinkos, reikia suderinti kai kurias mokesčių taisykles ir, pirmiausia, sukurti bendrą konsoliduotą įmonių mokesčių bazę. Šiandien mums pristatytas pranešimas atveria tam duris, ir aš tuo labai džiaugiuosi. Pažymiu, kad kai kurie kolegos Parlamento nariai labai aktyviai pasisako prieš šį planą, pagrįsdami savo poziciją tuo, ką vadina „skaidria“ konkurencija.

Asmeniškai aš manau, nors ir nesu aistringas tokio konkurencijos tipo šalininkas, kad laisva, neiškraipyta konkurencija reikalauja tam tikro skaidrumo. Mane stebina, kad tos šalys, kurios gavo labai daug pagalbos iš Europos Sąjungos, šiandien atmeta šį žingsnį, kuris būtų svarbus solidarumo, konkurencijos ir skaidrumo prasme.

Apmokestinimas taip pat yra puiki priemonė, kurią ES privalo panaudoti, jei nori įgyvendinti pasirinktas strategijas, nes tam ji neturi tiek daug priemonių. Tai gali teigiamai paveikti švaresnes energijas arba įgyvendinti…

(Pirmininkas pertraukia kalbėtoją)

  Olle Schmidt (ALDE). - (SV) Pone Pirmininke, šiam pranešimui didelės įtakos turėjo PPE-DE ir ALDE frakcijų kompromisas. Manau, kad tai subalansuotas pranešimas. Nustatyta valstybių narių atsakomybė už apmokestinimo politiką, nors yra daug mokesčių, kurių atžvilgiu geresnis ES koordinavimas būtų naudingas. Pranešėjo pirminiame pasiūlyme buvo pateiktas kruopštus koordinavimas, pabrėžiant aukštus perskirstymo lygmenis. Tai nėra Europos augimo ar naujų darbo vietų kūrimo kelias. Globalizuotame pasaulyje, kuriame mes gyvename, Europai reikia ne aukštesnių mokesčių tarifų. Vietoj jų, manau, mes, šalių, kuriose galioja aukšti mokesčiai, gyventojai, turėtume ieškoti kitokių modelių, kaip kad vieno tarifo neprogresiniai mokesčiai. Darbo sferoje mokesčiai turėtų būti mažinami, o žalingo vartojimo mokesčiai – didinami. Pavyzdžiui, reikėtų įvesti specialius aplinkos mokesčius bei protingus akcizo mokesčius alkoholiui ir tabakui, pavyzdžiui, taip, kaip siūlo Komisija.

Šioje srityje ES turėtų pasiekti didesnį susitarimą. Tai politiškai opus klausimas, apie tai buvo šen bei ten užsimenama, ir aš tai gerai žinau, tačiau, mano nuomone, jis vis tiek yra būtinas. Jei mes turime atremti didžiausius klimato ir energetikos iššūkius, su kuriais susiduriame, būtų neatsakinga nusišalinti nuo mokestinių priemonių kontrolės. Įmanoma pasiekti didelį augimą su dideliais aplinkos ir energetikos mokesčiais, tuo pačiu sumažinant bendrą mokesčių naštą. Jei leisite šios diskusijos pabaigoje išreikšti patriotiškus jausmus, skeptikams siūlau pažvelgti į centro dešiniųjų vyriausybės politiką mano šalyje Švedijoje.

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). - (PL) Pone Pirmininke, dalyvaudamas diskusijoje dėl mokesčių ir muitų politikos vaidmens įgyvendinant Lisabonos strategiją, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad kai kurie S. Wagenknecht pranešime pateikti pasiūlymai, susiję su valstybių narių mokesčių sistemomis, neturės teigiamos įtakos ES šalių ekonomikos augimui ir užimtumui.

Visų pirma, atsitolinimas nuo mokesčių konkurencijos ir mėginimai standartizuoti įmonių pajamų mokesčius, prieštarauja ES valstybių narių mokesčių suverenumo principui.

Antra, sumažinus bendrovių mokesčių tarifus tuo pačiu panaikinant visas susijusias mokesčių lengvatas, biudžeto įplaukų ne tik nesumažės, jų gerokai padaugės. Tai patvirtina mano šalies, Lenkijos, situacija, kurioje buvo sumažintas bendrovių pajamų mokestis, o iš šio mokesčio kasmet gaunama vis daugiau įplaukų.

Ir trečia, šioje situacijoje, mano nuomone, pranešime pateikiami pasiūlymai dėl koordinavimo ir mokesčių sistemų, įskaitant tiesioginį apmokestinimą, būtų pavojingi žingsniai, kurie tikrai nepadės įgyvendinti Lisabonos strategijos.

  Zsolt Lįszló Becsey (PPE-DE). - (HU) Ačiū, Pone Pirmininke. Apie ką mes kalbame? Vienas pagrindinių klausimų yra ar mes, konkurencingumo prasme, esame lygiaverčiai varžovai išorės mokesčių konkurencijoje, kitaip sakant, mokesčių konkurencijoje už Europos Sąjungos ribų, ir neturėtume ieškoti atpirkimo ožių Europos Sąjungos viduje. Antraip, kaip minėjo keletas mano kolegų, kapitalas paliks ES. Su kuo mes sutinkame šioje mokesčių politikoje? Mes sutinkame, kad ji turėtų palengvinti darbo vietų kūrimą, kitaip tariant, skatinti užimtumą, sutinkame, kad turėtume padėti smulkioms ir vidutinėms įmonėms, nes jos leidžia žmonėms likti ten, kur yra, padeda stiprinti šeimas bei kurti darbo vietas. Taip pat sutinku su siūlomomis socialinės politikos priemonėmis, kurios padės atremti Europos Sąjungos demografinius iššūkius.

Su kuo mes nesutinkame? Nesutinkame su tuo, kad turėtume apkrauti save per dideliais mokesčiais srityse, susijusiose su sveikata, aplinka ar socialine politika užuot vykdę antiinfliacinę politiką ir ieškoję būdų, kaip tinkamai atremti konkurencijos iššūkius. Kitas dalykas, kurį turime turėti galvoje, yra tai, kad Europos Sąjunga išsiplėtė ir tapo labai nevienalytė. Mes tikimės, kad visi išlaikys biudžeto discipliną savo nepriklausomoje mokesčių politikoje, tačiau kartu norime minimaliai sumažinti tam skirtas priemones. Jeigu susiliejimas yra mūsų pagrindinis tikslas, tuomet, pavyzdžiui, taikant netiesioginį apmokestinimą, tokį kaip akcizo mokesčiai, jei vis tiek reikia juos gauti, turėtume įpareigoti siekti susiliejimo ne tik tas šalis, kurios taiko daugmaž minimalų tarifą, bet ir tas šalis, kurios taiko didesnius tarifus. Todėl kai kuriais atvejais mes pasiūlėme dabartinį metodą, paremtą vien tik minimaliais akcizo mokesčio tarifais, pakeisti kokiu nors „elgsenos kodeksu“, vedančiu valstybes nares tuo pačiu keliu. Kalbant apie bendrą kapitalą ar bendrą mokesčių bazę, norėčiau pasakyti, kad būtų rimta problema, jei įvedus minimalų tarifą būtų nubaustos konkurencingos šalys. Mane taip pat jaudina, kas bus su kapitalo judėjimu kai bus nustatyta bendra mokesčių bazė. Ar tai nereikš, kad, pavyzdžiui, naujose valstybėse narėse iš subsidijų gaunamas pelnas, užuot investuotas vietoje, bus nuolat priskiriamas prie dukterinės įmonės pelno? Kova su sukčiavimu taip pat yra labai svarbi užduotis, linkiu Komisijai sėkmės šioje srityje. Einama teisingu keliu, nes svarbiausia yra sureguliuoti juodąją ekonomiką ir imtis veiksmų kovojant su nusikalstamumu. Labai jums ačiū, pone Pirmininke.

  Dariusz Rosati (PSE). - (PL) Pone Pirmininke, pagrindinis Lisabonos strategijos tikslas yra didinti nacionalinių ekonomikų konkurencingumą.   Aukštas konkurencingumo lygis leidžia greičiau augti ekonomikai ir sukurti daugiau naujų darbo vietų bei sudaro galimybę finansuoti svarbius socialinius tikslus. Deja, dabartinė ES valstybių narių mokesčių sistema nepadeda įgyvendinti Lisabonos strategijos. Užimtumo teisei ir ekonomikos veiklai uždėta našta yra per didelė, mokesčių tarifai per daug diferencijuoti, o reglamentai pernelyg sudėtingi. Tuo pat metu, mokesčių sistemą slegia per daug funkcijų ir užduočių – ekonomikos, mokesčių, socialinė ar aplinkos apsaugos.

Kad mokesčiai skatintų konkurencingumą, jie visų pirma privalo skatinti dirbti, vystyti ekonomiką ir siekti naujovių. Todėl mokesčiai, ir ypač tiesioginiai, turėtų būti vidutinio dydžio, išvengiant nereikalingos tarifų diferenciacijos ir per didelės progresijos. Kadangi tiesioginiai mokesčiai daro stipresnį neigiamą poveikį gamybai ir užimtumui, planuodami biudžeto įplaukas privalome geriau pasinaudoti netiesioginiais mokesčiais.

Šioje diskusijoje, Pone Pirmininke, norėčiau išreikšti susirūpinimą tuo, kad yra per daug ideologinių ir politinių, per mažai tikrų ekonominių žinių. Geriausias pavyzdys yra čia panaudotos sąvokos, tokios kaip mokesčių ir socialinis dempingas. Nėra objektyvių apmokestinimo standartų, todėl negalima kaltinti tų valstybių narių, kurios taiko nedidelius mokesčių dempingo įmonių apmokestinimo tarifus.

  Konrad Szymański (UEN). - (PL) Ponios ir ponai, iš pradžių norėčiau pasveikinti Ekonomikos ir pinigų komitetą, atlikusį sunkią ir labai sėkmingą užduotį į pradinį tekstą įtraukiant reikiamus pakeitimus.

Iš pradžių mums buvo teigiama ne tik tai, kad Europos Sąjunga turėtų dalyvauti nustatant bendrovių mokesčių principus, bet ir tai, kad priešingai pasaulinėms tendencijoms, tokie mokesčiai turėtų būti padidinti. Gerai, kad to išvengėme. Dėl panašių priežasčių turėtume kritiškai vertinti tekste rodomą palankumą mokesčių bazės suderinimui. Bendrijos mokesčių bazė yra smūgis ES mokesčių konkurencijai su visomis neigiamomis pasekmėmis. Ją įvedus, valstybės narės stengtųsi tik optimaliai nustatyti bendrovių mokesčius, o tai prieštarautų Lisabonos tikslams. Politiniu požiūriu, tai būtų našta ES, kuri, dėl savo tinkamai suformuoto intereso, turėtų susilaikyti nuo bandymo daryti įtaką Europos mokesčių sistemoms.

  Lįszló Kovįcs, Komisijos narys. − Pone Pirmininke, ši diskusija buvo labai įdomi, joje paraginta imtis teigiamų veiksmų. Kaip ir jūs, aš esu įsitikinęs, kad mūsų pastangos sugriausti mokesčių barjerus vidaus rinkoje yra pagrįstos. Esu ypač dėkingas jums už paramą dėl svarbaus CCCTB projekto ir laukiu jūsų paties iniciatyva pateikto pranešimo dėl bendros bazės. Jeigu kalbėtume apie kritiškas pastabas, ketinu nusiųsti asmeninį laišką prieštaravimą išreiškusiems gerbiamiesiems Parlamento nariams, kuriuos labai vertinu. Būtų teisinga atsakyti jiems raštu, nes nenoriu sugaišinti per daug jūsų laiko.

Man malonu, kad dauguma jūsų pritariate mano nuomonei, kad mokesčių politika turi suvaidinti svarbiausią vaidmenį įgyvendinant daugelį ES politikos tikslų, ir ypač augimo, užimtumo, konkurencingumo ir tvarumo tikslus. Ačiū jums už dėmesį ir palaikymą.

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks rytoj 12 val.

Ponios ir ponai, norėčiau padėkoti daugeliui žmonių už skirtą laiką, dėkoju visiems už, tikiuosi, supratimą, leisti mums baigti diskusiją penkiomis minutėmis anksčiau ir išklausyti visų, nes ne visada pavyksta, kad prieš svarbias diskusijas ar balsavimą mes galime išklausyti, ką nori pasakyti kolegos.

Raštiški pareiškimai (142 taisyklė)

  Gábor Harangozó (PSE), raštu. – Visi turime sutikti, kad 27 nacionalinių apmokestinimo sistemų egzistavimas kliudo išsiskleisti visiems mūsų bendrosios rinkos privalumams. Be to, iš tiesų yra gera galimybė pagyvinti Lisabonos strategijos įgyvendinimą pasinaudojant visos ES apmokestinimo ir muitų priemonėmis, dėl kurių Sąjunga taptų patrauklesnė vieta darbui ir investicijoms. Plėsdami konkurencingesnes rinkas, turėtume pasinaudoti visomis galimomis priemonėmis, įskaitant investicijoms palankesnę mokesčių ir muitų politiką, siekiant didinti užimtumą, mokslinius tyrimus ir vystymąsi bei aplinkai palankių technologijų tobulinimą. Todėl, mes šiltai sutinkame S. Wagenknecht iniciatyva pateiktą pranešimą, kuriuo siekiama nustatyti būtiną mokestinę bazę, skatinančią rizikingas ir naujoviškas investicijas, kad būtų įgyvendinti augimo ir užimtumo tikslai. Visos Europos mokesčių sistemų supaprastinimo ir suderinimo privalumai yra akivaizdūs, nes tai padės ne tik įgyvendinti Lisabonos tikslus, bet ir padės įgyvendinti ES rinkos integraciją pašalinant kliūtis bendrosios rinkos įgyvendinimui.

EN(Posėdis nutrauktas 09.55 val. ir pratęstas 10.10 val.)

ENPIRMININKAUJA: H.G. PÖTTERING
Pirmininkas

7. Neoficialaus valstybių vadovų ir vyriausybių susitikimo rezultatai (2007 m. spalio 18-19 d., Lisabona) (diskusija)

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės punktas yra Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl neoficialaus valstybių vadovų ir vyriausybių susitikimo Lisabonoje rezultatų. Norėčiau šiltai pasveikinti ES Tarybos pirmininką ir Portugalijos ministrą pirmininką José Sócrates. Šiltai sveikiname jus šį rytą Europos Parlamente!

Žinoma, taip pat šiltai sveikiname Europos Komisijos pirmininką José Manuel Durćo Barroso ir dėkojame jam už darbą Europos viršūnių susitikime.

Ponios ir ponai, prieš pradedant diskusiją, visiškai nenorėdamas užbėgti įvykiams už akių, norėčiau nuoširdžiai padėkoti Tarybai pirmininkaujančiai Portugalijai už jos milžinišką indėlį ir už ketvirtadienį, apie 1 val. nakties pasiektą sėkmę, patvirtinus Europos Sąjungos sutartį ir Europos Sąjungos funkcionavimo sutartį.

Tai puikus Europos Sąjungos pasiekimas ir puikus pasiekimas mums visiems. Europos Parlamento vardu norėčiau pridėti, kad be Europos Parlamento nebūtume pasiekę to, ko esame pasiekę šiandien. Tai taip pat puikus pasiekimas visiems, nes Sutartis yra vienas iš pagrindinių Europos Parlamento prioritetų, jei norime eiti į priekį ir sėkmingai įgyvendinti šią Sutartį.

Pasveikinęs Tarybai pirmininkaujančią Portugaliją bei Komisiją – matau čia ir Komisarę M. Wallström, kuri kartu su Komisijos pirmininku taip pat įdėjo didelį indėlį, – labai džiaugiuosi dabar perduodamas žodį ES Tarybos pirmininkui José Sócrates. Šiltai sveikiname jus Europos Parlamente!

  José Sócrates, Tarybos pirmininkas. − (PT) Pone Pirmininke, Komisijos pirmininke, ponios ir ponai, leiskite šiandien pirmiausia skirti keletą žodžių mano draugo atminimui. Prieš kelias dienas mirusio EP nario Fausto Correia atminimui. Jis mirė jaunas. Jo mirtis yra didžiulis praradimas ne tik Europos Parlamentui, bet ir Portugalijos Socialistų partijai.

Fausto Correia buvo puikus politikas ir puikus žmogus. Jūs visi turėjote galimybę su juo susipažinti. Jis buvo protingas, atviras ir visad pasišventęs kilniems Europos idealams. Tačiau norėčiau ypač pabrėžti jo žmogiškąsias savybes – kilnumą, draugiškumą ir toleranciją. Šios savybės iš tiesų suteikia prasmės mūsų politiniam gyvenimui.

Jo išėjimas man asmeninis praradimas. Netekau artimo draugo, su kuriuos praleidau tiek daug gražių gyvenimo akimirkų ir labai jo ilgėsiuos.

Ponios ir ponai, kai prieš tris mėnesius plenariniame posėdyje pristačiau Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos programą, labai aiškiai nurodžiau, kas bus pagrindinis iššūkis, pagrindinis Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos prioritetas – parengti ir pasiekti susitarimą dėl naujos Sutarties, išeiti iš šešerius metus trukusios institucijų diskusijų aklavietės, į kurią buvo patekusi Europos Sąjunga.

Todėl šiandien su dideliu džiaugsmu kreipiuosi į rūmus, pristatydamas spalio 18 d. tarpvyriausybinėje konferencijoje pasiektą susitarimą. Šis susitarimas buvo naujos Lisabonos sutarties pagrindas. Sutartis bus pasirašyta gruodžio mėnesį mieste, kurio vardu ji bus pavadinta.

Tarybai pirmininkaujanti Portugalija pradėjo su užduotimi pakeisti iš Tarybai pirmininkavusios Vokietijos paveldėtą misiją, kuri, kaip jau sakiau anksčiau, buvo ypač aiški ir tiksli – paversti ją nauja Sutartimi. Tai buvo mūsų misija.

Mūsų pasiektas susitarimas patvirtina, kad metodai ir grafikai, kuriuos nustatėme pirmininkavimo pradžioje, buvo teisingi. Kaip jau jums sakiau pirmininkavimo pradžioje, buvo būtina, kad birželio mėnesį Taryba padarytų viską, stengdamasi Sutartį užbaigti ne gruodį, kaip kai kurie norėjo, bet spalį, neoficialaus susitikimo metu. Ir mes neklydome. Mes pradėjome liepos 23 d., o baigėme spalio 18 d.

Kai šios Sutarties istorija jau užrašyta, visi geriau suprantame tokio politinio sprendimo svarbą, nepalikti metų pabaigai užduoties, kurią turime atlikti anksčiau. Europai reikėjo greito susitarimo. Ji tai ir gavo. Europai reikėjo pasitikėjimo ženklo. Ji tai ir gavo. Europai reikėjo žvilgsnio į ateitį. Tai ir buvo padaryta.

Mes dirbome su visomis valstybėmis narėmis, ir jos visos be išimties pademonstravo konstruktyvią dvasią ir norą įveikti likusius sunkumus. Tai leido mums spalio 3 d. pateikti visą Sutarties tekstą ir priartino mus prie tikslo.

Lisabonos viršūnių susitikimui liko nedaug neišspręstų klausimų, nors jie, be jokios abejonės, buvo politiškai labai svarbūs. Šiame kontekste mūsų strategija buvo mėginti pasiekti susitarimą pačią pirmą viršūnių susitikimo dieną. Mums tai atrodė ne tik įmanoma, bet ir labai pageidautina, nes tai duotų aiškų ženklą Europai. Ženklą, kad Europa yra pajėgi priimti greitus sprendimus, net tokius, kurie, kaip visi pripažįsta, yra sudėtingi. Be to, buvo labai svarbu, kad mes pirmą neoficialaus susitikimo dieną galėtume išspręsti institucinius klausimus, o antrą dieną, iš karto po sprendimo priėmimo, diskutuoti apie globalizaciją ir tai, kaip Europa turėtų spręsti globalius klausimus.

Todėl Lisabonoje buvo įmanoma pasiekti susitarimą, leidusį mums užbaigti susitarimą dėl Sutarties.

Pirmiausia Joaninos nuostata ir susitarimas, buvo pasiektas dviem lygmenimis:

– deklaracija dėl bendro sprendimo priėmimo Taryboje kvalifikuota balsų dauguma, patikslinanti dabartinį Joaninos išsaugojimo mechanizmą;

– šalia protokolas, nustatantis, kaip galėtų būti pakeistas ar atšauktas Europos Tarybos susitarimo mechanizmas. Kaip jau turėjau galimybę pasakyti anksčiau, Joaninos klausimas, toks, koks buvo praėjusio Tarybos posėdžio susitarime, reikalauja, kad ši nuostata būtų privaloma pagal įstatymą, tačiau neįtraukta į Sutartį. Mūsų priimtas sprendimas – deklaracija plius protokolas, užtikrinantis, kad sprendimas dėl Joaninos galėtų būti pakeistas tik susitarimu – mums pasirodė labiausiai atitinkantis paskutinio susitarimo dvasią.

Taigi, mes užtikrinome Joaninos kompromisą nepažeisdami kvalifikuotos balsų daugumos sprendimo priėmimo proceso vientisumo.

Taip pat reikėjo išspręsti politinį klausimą dėl generalinių advokatų skaičiaus Teisingumo Teisme. Dėl deklaracijos buvo sutarta taip, kad Taryba pritartų bet kokiam Teisingumo Teismo prašymui dėl generalinių advokatų skaičiaus padidinimo trimis advokatais (vienuolika vietoj aštuonių). Tokiu atveju, Lenkija turėtų nuolatinį generalinį advokatą ir daugiau nebedalyvautų rotacijos sistemoje, o tuo tarpu esamoje rotacijos sistemoje dalyvaus nebe trys, o penki advokatai.

Kalbant apie Sąjungos ypatingojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai paskyrimą, mes sutikome dėl deklaracijos, kad dėl atitinkamų kontaktų Europos Parlamentas turėtų dalyvauti paskyrimo procese, netgi nuo pirmojo etapo, prasidėsiančio 2009 m. sausį.

Konferencija taip pat pritarė deklaracijai, kuria nustatomos aiškesnės kompetencijų ribos tarp Sąjungos ir valstybių narių, kaip numatyta Sutartyse.

Galiausiai, Europos Parlamento sudėties klausimas. Jūs žinote, kad Europos Sąjungos sutarties 9a straipsnio dalis buvo pakeista nurodant, kad EP narių skaičius neturi viršyti septynių šimtų penkiasdešimt plius pirmininkas, tai yra 751, išlaikant proporcingą mažėjimą.

Prie šio pakeitimo buvo pridėtos dvi deklaracijos:

– viena, nurodanti, kad papildoma kėdė Europos Parlamente bus skirta Italijai;

– kita, užtikrinanti, kad Europos Taryba duos politinį sutikimą dėl Europos Parlamento sudėties, paremtos paties Europos Parlamento pasiūlymu.

Todėl Taryba pritarė Parlamento pateiktiems kriterijams ir žengė žingsnį į priekį atlikdama tai, kas, jos nuomone, yra priimtinas suderinimas, siekiant dabartinį pagrindą pritaikyti 2009–2014 m. laikotarpiui.

Be mano paminėtų klausimų, Tarybai pirmininkaujanti Portugalija taip pat turėjo į Sutartį įtraukti tas taisykles ir išlygas, kurias buvo įpareigota įtraukti, savaime suprantama, gerbiant jų siekusių valstybių narių pozicijas, tačiau visą laiką stengiantis išvengti bendrijos sprendimo priėmimo proceso ir bendros Sutarties darnos sumenkinimo.

Taigi, mes turime naują Sutartį. Tai nauja ir gera Sutartis. Sutartis, išsprendžianti praeities krizę ir leidžianti Europai žvelgti į priekį. Sutartis su postūmiais į priekį, keletą kurių, jei galima, norėčiau akcentuoti.

– Šia sutartimi be pakeitimų patvirtinamas Europos Parlamento dalyvavimas teisėkūros procese bei naujovės biudžeto procese, tokiu būdu padidinant Sąjungos demokratinį teisėtumą;

– Šia sutartimi patobulinamas sprendimo priėmimo procesas, balsavimą kvalifikuota balsų dauguma išplečiant iki laisvės, saugumo ir teisingumo srities;

– dar kartą laisvės, saugumo ir teisingumo srityje ši Sutartis praturtina teisinius pagrindus, būtinus veiksmingesnės imigracijos ir prieglaudos bei policijos ir teisminio bendradarbiavimo kovoje su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu politikos, stiprinančios mūsų gyventojų saugumą, vystymui;

– Šioje sutartyje aiškiai išvardijamos sritys, kuriose valstybės narės savo galias perdavė ES;

– Ši sutartis sustiprina nacionalinių parlamentų priežiūros vaidmenį.

Tarp visų šios sutarties pasiekimų, norėčiau ypač pabrėžti vieną punktą: ši Sutartis suteikia teisiškai pagrįstą galią pagrindinių teisių chartijai, apie kurią gruodžio 12 d. paskelbs visos trys Europos Sąjungos institucijos.

Be to, ES jau turi Europos žmogaus teisių konvenciją ir yra rasta išeitis, kaip išspręsti Europos pilietybės teisinio pagrindo klausimą, apie kurį klausė Parlamento nariai.

Jeigu kalbame apie išorės santykius, Sutarties sukurta nauja institucinė sistema – ypač Europos Komisijos aukšto atstovo ir pirmininko pavaduotojo užsienio reikalams posto įvedimas – yra Europos užsienio politikos ambicijų, leisiančių Europai užimti labiau pastebimą vietą tarptautiniu mastu ir suteikti priemonių efektyviam bendradarbiavimui su mūsų partneriais, atspindys.

Ponios ir ponai, derybos buvo atkaklios ir reikalavo daug jėgų, tačiau Europa pasiekė tikslą. Europa pasiekė ir įgyvendino esminį tikslą – turėti sutartį, atspindinčią Europos vertybes ir stiprinančią Europą kaip pasaulinį ekonominį veikėją bei suteikiančią daugiau erdvės efektyvesnėms institucijų sąlygoms, leidžiančioms Europai atlikti savo vaidmenį.

Po šio viršūnių susitikimo Europa bus stipresnė. Stipresnė atremti globalius iššūkius. Stipresnė užimti savo vietą pasaulyje. Stipresnė, nes davė pasitikėjimą mūsų ekonomikai ir Europos piliečiams.

Lisabonos sutartis dabar parodo, kad Europa yra pasirengusi, pasitikinti savimi ir užtikrinta. Lisabonos sutartis dar kartą paruošė Europą naujai erai.

Leiskite padėkoti Europos Parlamentui ir jo pirmininkui Hansui-Gertui Pötteringui bei Parlamento atstovams tarpvyriausybinėje konferencijoje – Elmar Brok (PPE-DE), Enrique Barón-Crespo (PSE) ir Andrewui Duffui (ALDE). Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos vardu norėčiau padėkoti jums už puikų bendradarbiavimą, už konstruktyvius pasiūlymus, tačiau labiausiai už jūsų nuolatinį įsipareigojimą Europai siekiant susitarimo ir už greitai pasiektą susitarimą.

Garsūs plojimai)

Taip pat norėčiau padėkoti Europos Komisijai, ir ypač Komisijos pirmininkui, kuriam Tarybai pirmininkaujanti Portugalija yra labai skolinga už šiais mėnesiais suteiktą vertingą pagalbą sėkmingai užbaigiant derybas. Labai jums ačiū, pone pirmininke.

(Plojimai)

Taip pat turiu pareikšti didžiulę padėką Tarybos generaliniam sekretoriatui, ypač jo teisinėms tarnyboms ir generaliniam direktoriui Jeanui-Claudeui Piris. Pirmininkaujančios Portugalijos vardu norėčiau padėkoti jiems už sunkų darbą, meistriškumą ir atsidavimą. Jie atliko nuostabų darbą.

Taip pat norėčiau padėkoti visiems valstybių narių atstovams, dalyvavusiems įvairiuose tarpvyriausybinės konferencijos lygmenyse. Pirmininkaujanti valstybė nepamirš bendradarbiavimo, sutarimo ir atvirumo dvasios, kurią visi rodė ieškant išeičių.

Ponios ir ponai, dabar leiskite išreikšti asmenines padėkas. Noriu padėkoti šalia manęs sėdinčiam užsienio reikalų ministrui Luķsui Amado, valstybės sekretoriui Lobo Antunes ir visiems Portugalijos diplomatams, šiuo laikotarpiu dėjusiems visas pastangas užtikrinti, kad ši Sutartis būtų prisimenama kaip vienas geriausių ES pasiekimų.

Ponios ir ponai, įgyvendinę Lisabonos sutarties tikslą, valstybių ar vyriausybių vadovai antros dienos rytą galėjo paskirti Lisabonos darbotvarkės išorės aspektui ir svarstymui, kaip Europa turėtų reaguoti į globalizacijos metamus iššūkius. Tai buvo puiki diskusija, pasižymėjusi vertingu Europos Parlamento pirmininko indėliu. Tai taip pat buvo į ateitį žvelgianti diskusija.

Europos Komisijos pirmininkas įdėjo didelį indėlį į diskusiją, paremtą pranešimu „Europinis interesas: žengiant į globalizacijos amžių“. Šį dokumentą labai gyrė valstybių bei vyriausybių vadovai.

Pagrindiniai diskusijų punktai buvo svarstomi finansinės rinkos neseniai vykusios suirutės kontekste bei Balyje vykusios konferencijos akimis.

Tarp įvairių išvadų, kurias būtų galima pasidaryti iš diskusijos, norėčiau pabrėžti vieną penktadienio rytą diskusijose vyravusią mintį, kad dabar Europa yra pasiruošusi, ir netgi kai kuriose srityse privalo, vadovauti globalizacijos procesui, nesvarbu, ar tai būtų abipusis rinkų atidarymas, ar aplinkos, socialinių, finansinių ir intelektualinės nuosavybės standartų gerinimas, ar strateginio bendradarbiavimo su mūsų tarptautiniais partneriais stiprinimas.

Ponios ir ponai, prieš baigdamas norėčiau pasakyti paskutinį dalyką. Spalio 18 d. buvo sutarta dėl Lisabonos sutarties, tačiau ta diena taip pat prasidėjo ir kitu, taip pat svarbiu susitarimu, apie kurį norėčiau jums papasakoti – susitarimu tarp Europos socialinių partnerių dėl naujų darbo rinkos iššūkių. Tai taip pat buvo svarbus susitarimas, kurį sudarydami socialiniai partneriai parodė konstruktyvaus įsipareigojimo, atsakomybės ir socialinio dialogo pavyzdį. Tai geras dialogo, reformos poreikio globalizuotame ir nuolat kintančiame pasaulyje pavyzdys.

Ponios ir ponai, leiskite baigti asmeniniu pastebėjimu. Politiniame gyvenime retai pasitaiko galimybė kritiniu momentu pasitarnauti savo šaliai ir Europai. Didžiuojuosi, kad man pasitaikė tokia proga. Norėčiau iš visos širdies jums padėkoti už visapusišką paramą, kurią nuolat jaučiau šiuose rūmuose.

Tačiau mūsų darbas dar nebaigtas. Dar turime daug ką atlikti. Norėčiau užtikrinti, kad pirmininkaujanti šalis ir toliau dirbs su tokiu pat pasišventimu, energija ir įsitikinimu, su kokiu ir pradėjo, ir dirbs dėl stipresnės Europos ir geresnio pasaulio.

(garsūs plojimai)

  Pirmininkas. − Dėkoju Pirmininkui už pranešimą ir atliktą darbą.

Ponios ir ponai, girdėjote apie Parlamento sudėtį. Pirmininko pateiktame pranešime nediskutuojama dėl Europos Parlamento Pirmininko balsavimo teisės. Todėl dar kartą pabrėšiu, kad tai netaikoma ir Europos Tarybai. Europos Parlamento Pirmininkas, žinoma, jei sutiks, pasinaudos savo teisėmis. Niekas negali to iš jo atimti ir Europos Taryba taip pat iš jo to neatėmė. Norėčiau, kad tai būtų užprotokoluota.

Dabar norėčiau paprašyti Europos Komisijos Pirmininko José Manuelio Durćo Barroso, kad jis būtų toks malonus ir tartų žodį.

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. − (PT) Pone Pirmininke, Tarybos Pirmininke, ponios ir ponai, Lisabonos viršūnių susitikimas buvo suvienytos Europos solidarumo susitikimas. Europa baigė šešerius metus trukusias diskusijas dėl institucinių klausimų ir tokių diskusijų išprovokuotus susiskirstymus. Mes pasiekėme susitarimo dėl Lisabonos sutarties.

Norėčiau nuoširdžiai atiduoti duoklę Tarybai pirmininkaujančiai Portugalijai ir ypač ryžtingai lyderiaujančiam ministrui pirmininkui José Sócrates. Taip pat norėčiau pagirti visą komandą, kuri beveik kasdien rodė meistriškumą ir atsidavimą. Taip pat būtų teisinga pripažinti puikų Tarybai pirmininkavusios Vokietijos, ir ypač kanclerės Chancellor Angelos Merkel, darbą, kai jai pavyko apibrėžti misiją, aiškią ir tikslią misiją, kuri buvo tarpvyriausybinės konferencijos pagrindas. Taip pat reikia pripažinti, kad be Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos pasiryžimo ir kompetencijos dabar nešvęstume misijos virtimo sutartimi.

Leiskite pasakyti, kad ypač svarbu, kad Sutartis bus pasirašyta gruodžio 13 d. Lisabonoje, Jeronimo vienuolyne, būtent toje vietoje, kur buvo pasirašyta Portugalijos įstojimo į Europos bendriją sutartis. Praėjus dvidešimčiai metų nuo Portugalijos įstojimo į Europos bendriją, atrodo, kad ši šalis atsilygina Europai už viską, ką ši jai yra davusi, padėdama išeiti iš susidariusios aklavietės.

Ministre pirmininke, Portugalija turi teisę didžiuotis savo darbu, Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos darbu, užbaigiant Lisabonos sutartį.

Leskite taip pat padėkoti Europos Parlamentui už jo pasišventimą tarpvyriausybinės konferencijos metu. Šiuo procesu Europos Parlamentas pademonstravo stiprią politinę valią spręsti klausimus ir stiprinti Europos demokratiją.

Ypač norėčiau padėkoti pirmininkui H. G. Pötteringui ir Europos Parlamento delegacijai – E. Brok, E. Barón Crespo ir A. Duffui už jų santykius su Komisija. Tai iš tiesų buvo pavyzdinis bendradarbiavimas ir, manau, abi šalys prisidėjo prie labai svarbių postūmių naujoje Sutartyje, tai yra pilietybės klausimų.

Lisabonos sutartis yra pirmoji išsiplėtusios Sąjungos sutartis. Pirmą kartą Europos integracijos istorijoje totalitarinės uždangos atskirtos valstybės kartu vedė derybas ir pasiekė susitarimą dėl Europos sutarties.

Mes šiandien atitinkamai atsimename Berlyno deklaracijos, kuri minėjo ne tik 50-ies metų Romos sutarties sukaktį, bet ir laisvos ir susivienijusios Europos pradžią, svarbą.

Leiskite šiandien priminti keletą per pastaruosius dvejus metus girdėtų prognozių. 2005 m., po dviejų negatyvių referendumų, girdėjome kai kuriuos žmones šnekant, kad 25 ar 27 valstybių Europos Sąjunga niekada nesusitars dėl Sutarties, kad ir koks būtų jos turinys. Kai kurie skeptikai sakė, kad pernelyg daug skirtingų nacionalinių interesų, kad Sąjunga galėtų pasiekti susitarimą.

2007 m. kritikai teigė, kad valstybės narės niekada nesusitars dėl mandato. Vėliau jie teigė, kad niekada nebus laikomasi Europos Komisijos mandato nuo birželio mėnesio.

Praėjusią savaitę vykdamas į Lisaboną vis dar girdėjau kai kuriuos kritikus teigiant, kad bus labai sunku arba neįmanoma pasiekti susitarimą, kad delegacijos netgi rezervavo viešbučius iki sekmadienio ryto, galbūt tikėdamosi pasidžiaugti labai gražiu Lisabonos ir Portugalijos oru.

Faktas toks, kad 27 valstybės narės pasiekė susitarimą, laikydamosi mandato ir sutarė dėl Sutarties, ir visa tai padarė ketvirtadienio vakarą po vakarienės.

Lisabonos sėkmė rodo, kad Europos Sąjunga iš tiesų yra tvirtesnė negu atrodo ir puikiai geba išeiti iš aklaviečių. Didžiuojuosi teigdamas, kad šiandien Europos Sąjunga yra gyva ir tęsi savo pažadus.

Komisija džiaugiasi tarpvyriausybinės konferencijos rezultatais. Buvo laikomasi dviejų nediskutuotinų Komisijos nustatytų sąlygų. Viena vertus, Lisabonos sutartis smarkiai pasistūmėjo nuo įprasto status quo. Aš visad sakiau, kad Komisija negalės pritarti išeičiai, kuri būtų ne tokia ambicinga kaip Nicos sutartis. Iš tiesų mes norėjome kiek įmanoma didesnio progreso.

Kita vertus, mes sunkiai kovojome, kad Komisijos kompetencija išliktų nepaliesta, kad bendrijos siekis išliktų Europos Sąjungos centre. Būkime sąžiningi. Buvo bandymų sumažinti ir susilpninti Komisijos kompetenciją. Leiskite aiškiai pasakyti, negali būti Europos integracijos be stiprių Europos institucijų, ir aš tikiu, kad ši Sutartis sustiprins Europos institucijas, o ne susilpnins, nes jei norime, kad Europos Sąjunga turėtų pajėgumų veikti, mums reikalingos stiprios, efektyvios, demokratiškos ir atskaitingos Europos institucijos.

Lisabonos sutartis sustiprins demokratinę Europos Sąjungos prigimtį. Europos Parlamento dėka dabar yra aiškiai apibrėžta, ką reiškia Europos pilietybė.

Antra, Reformų sutartis taip pat suteikia teisinės galios Pagrindinių teisių chartijai, kuri bus pagrindinė mūsų patikrinimų ir balansų sistemos dalis. Kartu su pirmininku H. G. Pötteringu ir ministru pirmininku J. Socrates mes paskelbsime Europos Parlamento chartiją prieš pasirašant Reformų sutartį. Garbingas chartijos vardas čia, Strasbūre, bus tinkamai pripažintas.

Trečia, Europos Parlamentas atliks svarbesnį vaidmenį Sąjungos teisėkūros procese.

Trečiasis reformuotos sutarties demokratijos postūmis yra susijęs su nacionalinių parlamentų teisėmis, kurios sustiprins atskaitomumo ir subsidiarumo principus.

Tačiau pagrindiniu Sąjungos demokratiškos prigimties požymiu ir toliau išlieka Europos Parlamentas. Vienas iš dalykų, labiausiai mane džiuginančių būnant Strasbūre, yra tai, kad plenarinių sesijų metu galiu klausytis daugelio politinių lyderių ir politikos veikėjų iš viso pasaulio pasisakymų ir jų stipraus tikėjimo laisve ir asmeninėmis teisėmis. Tai iš tiesų yra vienas iš Europos Parlamento pašaukimų – būti laivės balsu šiame pasaulyje. Tai institucija, kuria gali didžiuotis visi europiečiai. Girdėdamas tuos balsus supranti, ką mes pasiekėme Europoje, nes kadaise Europos miestuose žmonės ėjo link tų pačių demokratinių teisių. Mes turėtume labai didžiuotis, kad gyvename žemyne, kuriame, Europos Sąjungos dėka, galime naudotis pagrindinėmis teisėmis ir visi kartu tą teigsime, kai priimsime Reformų sutartį ir Pagrindinių teisių sutartį.

Europos Sąjunga turi atremti daug išorės ir vidaus iššūkių. Mūsų gyventojai nori rezultatų. Lisabonos sutartis atvers naują puslapį į mūsų gebėjimą vykdyti pažadus ir sustiprins mūsų pajėgumą veikti. Visų pirma, bus pasistūmėta teisingumo ir vidaus reikalų srityje.

Reformų sutartis taip pat sustiprins Europos Sąjungos sanglaudą užsienio reikalų srityje. Asmeniškai aš daugiausiai dėmesio skyriau vienai iš svarbiausių šios Sutarties naujovių, tai yra Europos Sąjungos ypatingojo įgaliotinio užsienio reikalams, kuris taip pat bus ir Komisijos pirmininko pavaduotojas, posto sukūrimui.

Tai puiki galimybė Europos Sąjungai nuosekliai ir vieningai veikti pasaulyje. Mūsų klestėjimas, mūsų laisvė ir saugumas priklauso nuo Europos Sąjungos gebėjimo ryžtingai veikti pasauliniu mastu.

Dėl Reformų sutarties Europa turės sąlygas ir priemones kurti globalizaciją, o ne nuo jos slėptis. Neturėtume praleisti šios galimybės.

Žinau, kad kai kurie atsidavę europiečiai nesidžiaugia atsisakymo nuostatų skaičiumi. Komisija, kaip ir aš, be jokios abejonės labiau norėtų išvengti tokių atsisakymų ir specialių susitarimų. Vis dėlto įvairovė yra pagrindinis Europos Sąjungos bruožas, kartais reikalaujantis politinių ir institucinių kompromisų. Aš renkuosi galimybę leisti kai ko atsisakyti tam tikroms šalims, o ne sumažinti mūsų Sutarties ir mūsų Europos ambicijas.

Esminis dalykas yra tas, kad nepaisant mūsų įvairovės mus vienija pagrindiniai tikslai, pagrindinės vertybės ir pagrindiniai principai. Mūsų laukia daugybė uždavinių: ekonomikos reforma, augimas ir užimtumas, socialinės sanglaudos stiprinimas, naujovių akcentavimas, mūsų pasiūlymai dėl energetikos ir klimato kaitos ir mūsų teisingumo, laisvės ir saugumo programa. Mes turime ir toliau įrodyti, kad nesame pasinėrę į institucinę savianalizę, ir parodyti, kad sprendžiame realius Europai iškilusius klausimus.

Tą pačią dieną, kai prasidėjo mūsų viršūnių susitikimas, gavome aiškų ženklą iš savo socialinių partnerių Europos lygiu, kai šie sutiko dėl Europos darbo rinkos analizės ir pasveikino lanksčios socialinės apsaugos sąvoką. Tai parodė, kad socialiniai partneriai taip pat nori dirbti su mumis laikydamiesi aktyvios nuostatos globalizacijos atžvilgiu.

Lisabonoje mes taip pat pasistūmėjome antrąją viršūnių susitikimo dieną. Diskutavome svarbiu Europos Sąjungai 21-o amžiaus klausimu apie Europos intereso skatinimą globalizacijos amžiuje.

Mūsų diskusija taip pat natūraliai papildė Reformų sutartį. Signalas buvo aiškus: užbaigę diskusijas apie institucijas, atidėkime jas į šalį ir spręskime realius klausimus, labiausiai jaudinančius mūsų piliečius, klausti, kur jie nori matyti konkrečius rezultatus.

Vyko labai pozityvi diskusija. Buvo pritarta Komisijos pateiktam dokumentui, paremtam Europos intereso sąvoka, ir priimtas sprendimas dirbti ta linkme, kad gruodžio mėnesio Europos Taryba priimtų deklaraciją dėl globalizacijos, siekiant parodyti, kad globalizacijos pažabojimas šiandien yra bendra problema, jungianti daugelį Europos Sąjungos darbų.

Valstybių ir vyriausybių vadovai pritarė penktosios laisvės sąvokai. Tai mokslininkų ir idėjų judėjimo laisvė, kuri yra mūsų atsako į globalizaciją kertinis akmuo. Tai ypač svarbu, nes mes dalyvaujame gyvybiškai svarbiose derybose dėl Galileo ir rengiamės įkurti Europos technologijų institutą.

Aš iš tiesų pritariu tai dvasiai, kurioje vyko diskusijos. Buvo aišku, kad dabar, siekiant augimo ir užimtumo, mums reikia stiprinti Lisabonos strategijos išorės aspektą. Taip pat buvo aišku, kad be tolesnio valstybių narių sutarimo švietimo, naujovių, mokslinių tyrimų ir technologijų klausimais mums nieko neišeis. Manau, kad taip pat būtų teisinga teigti, kad visos valstybės narės pripažįsta europinio metodo poreikį, kad mes turime imtis daugiau veiksmų Europos lygiu, jei iš tiesų siekiame sėkmės globalizacijos amžiuje.

Komisija visą laiką įrodinėjo, kad institucijų reforma yra svarbi, tačiau mes visi taip pat turime rodyti rezultatus. Kaip Komisija sakė 2005 m. ir 2006 m., toks dvigubas metodas yra kelias, vedantis iš aklavietės.

Lisabonoje mes pasiekėme strateginį tikslą – sutarėme dėl Reformų sutarties. Dabar labai svarbu įgyvendinti kitą tikslą – iki 2009 m. ratifikuoti Lisabonos sutartį. Manau, kad tai iš tiesų yra naujas politinis pasitikėjimas Europoje. Naujausios apklausos rodo, kad nuo 1994 m. dabar Europos Sąjunga yra labiausiai palaikoma. Politinis klimatas skatina judėti į priekį.

Tarpvyriausybinė konferencija ir neoficiali Lisabonos taryba įrodė, kad bendradarbiaujant Europos institucijoms ir valstybėms narėms, mes esame pajėgūs išspręsti netgi pačias sudėtingiausias ir didžiausius iššūkius metančias problemas. Norėčiau, kad Lisabonos dvasia, per kurią priėjome susitarimą dėl ES sutarties, įkvėptų Europos Sąjungą sėkmingam ratifikavimo procesui ateinančiais metais. To reikia stipriai Europos Sąjungai, rodančiai piliečiams rezultatus.

  Pirmininkas. − Labai jums ačiū, Komisijos Pirmininke.

  Joseph Daul, PPE-DE frakcijos vardu. – (FR) Pone Pirmininke, Tarybos Pirmininke, Komisijos Pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau išreikšti savo ir savo frakcijos džiaugsmą. Džiaugsmą praėjusį ketvirtadienį Lisabonoje pasiektais rezultatais bei džiaugsmą Angelos Merkel nutiestu keliu, kuriuo toliau eina J. Sócrates.

Apsirūpindama visomis institucinėmis priemonėmis, reikalingomis jos funkcionavimui, Europa yra pajėgi atremti didžiausius 21 amžiaus iššūkius. Toks ir buvo mūsų noras. Dėl šios priežasties mes pritarėme šiam tekstui nuo pat jo rengimo pradžios, nors, kaip jūs žinote, dauguma mūsų būtų norėję ambicingesnio teksto. Ši Sutartis vis susilaukia kritikos. Asmeniškai aš sveikinu Lisabonoje pasiektą susitarimą, nes jis yra naujos Europos ženklas.

Supaprastinta sutartis, Reformų sutartis, Pakeista sutartis – pavadinimas nėra labai svarbus. Svarbiausia yra ne dėže, o jos turinys. Ši Sutartis bus oficialiai pasirašyta Lisabonoje gruodžio 13 d. Tai puiki data. Skaičius 13 visad nešė man laimę. Pažiūrėkite į mano gimimo datą. Aš gimiau 13 d. Ją iki 2009 m. Europos rinkimų turės pasirašyti visos valstybės narės. Kai kas jau pranešė, kad procesas prasidės kitą dieną po pasirašymo Lisabonoje ir dėl to džiaugiuosi.

Europos Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovams norėčiau tiesiog pasakyti, kad labai svarbu, jog ši Sutartis yra Europos projekto, paremto tikra piliečių naryste, pagrindas. ES institucijos ir valstybės narės privalo to siekti aiškindamos, aiškindamos ir dar kartą aiškindamos. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad Sutarties nuostatos įgauna formą ir daro poveikį demokratiniam gyvenimui. Piliečių iniciatyva ir nacionalinių parlamentų dalyvavimas reiškia, kad turės būti teikiama informacija apie Pagrindinių teisių chartijos turinį, kuris praturtina pagrindines Europos piliečių teises.

Vis dėlto, tai taip pat reiškia, kad mūsų piliečiai turi būti geriau informuojami apie tai, kas yra į šį Parlamentą išrinkti atstovai – 2009 m. jų bus 751, ir ką jie daro. Tai reiškia, kad turi būti paaiškinta, kaip kvalifikuota balsų dauguma, tapsianti taisykle, leis Europai veikti naujose srityse, tokiose kaip teisėtvarkos ir policijos bendradarbiavimas, aplinkos apsauga, ekonomikos politika ir imigracija. Tai taip pat reiškia, kad mūsų tarptautiniams partneriams turi būti paaiškinta, kad Sąjungos ypatingasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris nuo 2009 m. sausio 1 d. taip pat bus ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, bus pirmasis kontaktinis asmuo, kartu su Tarybos pirmininku, kuris bus renkamas dvejiems su puse metų ir padės siekti sanglaudos bei sutarimo Europos Sąjungos viduje. Taigi, galiausiai ji galės kalbėti vienu balsu.

Jei Lisabonos sutartis žada, kad Europos Sąjunga bus labiau demokratiška, skaidresnė, efektyvesnė ir pajėgesnė veikti kaip vienas politinis vienetas tarptautiniu lygmeniu, tai visų pirma turi būti paaiškinta jos piliečiams.

Dėl šios Sutarties Europa galiausiai pajėgs nuo diskusijų pereiti prie veiksmų. Ji taip pat galės pradėti toli siekiančias reformas, būtinas veiksmingai kovai su nusikalstamumu ir terorizmo grėsme. Ji taip pat galės patvirtinti savo, kaip pasaulinio lyderio kovoje su klimato kaita, vaidmenį.

Ponios ir ponai, su tarptautiniais partneriais spręsdami tokių svarbių iššūkių klausimus mes nebegalime daugiau sau leisti taip skaldytis. Kelionė, prasidėjusi Berlyne, sustojusi Lisabonoje ir tęsis Liublianoje ir Paryžiuje, vyksta teisinga linkme, nes ji galiausiai pakloja nuoseklios Europos politikos pamatus. Politikos, kurios pirmasis siekis bus vis daugiau iš Europos reikalaujančių piliečių, kaip tai įrodė mūsų draugai lenkai, masiškai patraukę balsuoti, apsauga, gerovė ir klestėjimas. Viršykime jų ir visų kitų lūkesčius.

  Martin Schulz, PSE frakcijos vardu – (DE) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, leiskite man pradėti nuo padėkos J. Sócrates ir  L. Amado. Jie atliko sunkią užduotį. Labai sunkią užduotį. Europos Parlamento Socialistų frakcijos vardu norėčiau pasakyti jiems, kad šią užduotį jie atliko puikiai. Sveikinu!

(Plojimai)

Europa susiduria su daugybe iššūkių, tačiau tai vyksta ne tik dabar, o jau daugelį metų. Metų metus mes nuolat diskutavome apie tas pačias problemas. Turtinguosius ir vargšus skirianti praraja vis didėja Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje, mūsų ir kituose žemynuose. Socialinis teisingumas Sąjungos viduje ir socialinis teisingumas visame pasaulyje yra vienas didžiausių ES iššūkių. Jungtinėms Tautoms priklausančios šalys salose metų metus maldavo Jungtinių Tautų pagalbos. Kai kurios iš šių šalių žino, kad jei klimato kaita tęsis ir toliau, o jūros lygis kils, jų ateities neįmanoma numatyti. Nereikia teorijų apie klimato kaitą. Reikia ko nors praktiško, kad Europos Sąjunga skubiai imtųsi veiksmų.

Mes susiduriame su iššūkiais. Jūs teisingai pasirinkote vieną iš šių iššūkių savo pirmininkavimo metu – Afriką. Būdami super turtingi europiečiai, mes negalime tiesiog žiūrėti, kaip šis žemynas miršta nuo civilinių karų ir nuo aids. Todėl Tarybai pirmininkaujanti Portugalija teisingai pasiūlė susitelkti į Afriką. Mūsų, kaip europiečių, kaip valstybių ir kaip Parlamento, prašoma spręsti šį klausimą ir prašoma tai padaryti, ponios ir ponai, ne tik keletui metui, bet labai ilgam. Tačiau nuo 2001 m. Europos Sąjunga visų pirma rūpinosi ne šiais iššūkiais, o konstituciniais klausimais. Tai užtruko per ilgai! Gerai, kad dabar tai baigėsi, kad konstitucinė sistema galiausiai sukurta ir ja remdamiesi galime imtis politinių iššūkių. Didelis praėjusios savaitės pasiekimas yra tas, kad dabar mes esame pajėgūs susikoncentruoti į tai, ką reikia padaryti ir ko žmonės iš mūsų tikisi.

Todėl, pone Pirmininke, ponios ir ponai, praėjusią savaitę gavome keletą padrąsinančių ženklų. Viršūnių susitikimas su socialiniais partneriais yra žingsnis teisinga linkme. Kapitalas ir darbo jėga turi galėti vėl vienas su kitu kalbėtis ir užimti vienodas pozicijas. Mums, socialistams, tai viena iš naujo Konstitucijos projekto dalių – tai neturėtų būti taip vadinama, ir turiu pasakyti, kad vilkino Konstituciją, – kad socialinis teisingumas Europoje būtų vykdomas per didesnį Europos Parlamento bendrą apsisprendimą. Niekas negali vykti be mūsų, socialistų, be Europos kairiųjų. Todėl pasakysiu, kad ši Sutartis padės Europos teisei tapti labiau socialia, paremta tikslais, dėl kurių jūs sutarėte su socialiniais partneriais šio viršūnių susitikimo metu. Ateityje daugumai priėmus sprendimus, mes galiausiai turėsime galimybę, taip pat ir žemės ūkio politikoje, imtis reformų, apie kurias kiekvienas iš mūsų jau ilgai kalbėjome. Šios reformos yra būtinos ir dėl to, kad visi, kurie nori pasirodyti esą patikimi pasaulio prekybos sraute (Dohoje, Balyje), kažkokiu būdu turės pasakyti: „Taip, mums reikalinga ES subsidijų reforma.“ Šia Sutartimi tai taip pat tampa įmanoma.

Yra iššūkių, kuriuos mes privalome atremti. Jungtinių Valstijų prezidentas kalba apie Trečiąjį pasaulinį karą, o mes kalbame apie tai, ar Europos Parlamento Pirmininkas turi balsavimo teisę! Tokiam neproporcionalumui Europoje turi būti padarytas galas. Sutarties projektas padės padaryti ir tai.

Tikiu, kad priimdami šią sutartį, mes žengėme didelį žingsnį į priekį. Europa tampa demokratiškesnė, Europa tampa labiau skaidri, o institucijos – veiksmingesnės. Mes, Europos Parlamento Socialistų frakcija, turime pripažinti, kad neįgyvendinome visko, ką norėjome, ir tiems, kurie dabar vėl rėkia, kad dabar tai iš tiesų yra Konstitucija, (keliuose Didžiosios Britanijos dienraščiuose skaičiau, kad keletas mūsų kolegų Parlamento narių tvirtina, jog tai iš tiesų yra Konstitucija), deja turiu pasakyti, kad jie nėra skaitę nei Konstitucijos, nei šios Sutarties. Ši Sutartis toli gražu nėra Konstitucija. Vis dėlto, ji, žinoma, yra daugiau negu Nicos sutartis!

Progresas ne visada vyksta norima linkme. Kartais tam prireikia daugiau laiko. Tačiau galima pasakyti kitą dalyką: tai, kas dabar guli ant stalo, yra tinkamesnė demokratijos politikos, socialinės politikos ir institucijų požiūriu, suteikia mums jėgų ir leidžia veiksmingai atremti pasaulinio masto socialinius iššūkius, su kuriais susiduriame. Europos Parlamento Socialistų frakcija, kaip ir visos mano frakcijos delegacijos, gali pritarti šiai Sutarčiai, ir tai buvo mūsų vakar dienos diskusijų rezultatas.

(Plojimai)

  Graham Watson ALDE frakcijos vardu – Pone Pirmininke, puiku, kad Reformų sutartis bus pasirašyta mieste, kurį Cezaris kadaise pavadino Felicitas Julia, nes šis miestas atlaikė puolimus, apsiaustį, netgi paskutinės minutės apgavystę, ir kruvinas bei sumuštas, tačiau daugiau ar mažiau nepaliestas, išniro tarsi ženklas demokratiškesnei ir skaidresnei Europos Sąjungai. Taigi, Felicitas, Jose. Tegu tavo vardas, kaip ir Cezario, visad asocijuojasi su istoriniais Lisabonoje vykusiais pokyčiais, tokiais kaip bendro sprendimo sunormalizavimas, Tarybos veto pabaiga, energetikos, teisingumo ir vidaus reikalų klausimų pateikimas demokratiniams nagrinėjimams. Šie pokyčiai suteikia mūsų Sąjungai galimybę atremti globalizacijos iššūkius.

(Juokas)

Gaila, kad Sutartis nėra lengvai suprantama, tačiau ko galima tikėtis po to, kai ji buvo raižoma 27 valstybių narių pilietinių tarnautojų rašikliais? Jūsų garsus poetas Fernando Pessoa rašė: „Jokia protinga idėja negali būti visuotinai priimtina, jei joje nėra nors kiek kvailumo.“ Ką gi, šiuo atveju kaltininkas buvo nacionalinis interesas, susilpninęs ar padaręs neiššifruojamas visiems mums naudingas politikos kryptis ir praktiką.

Kai kurios nacionalinės derybos, į kurias buvote įsitraukę, atrodė tarsi į farsą virstanti komedija: sprendimas, kad Austrijos universitetai gali dar penkerius metus laužyti įstatymus, policijai nuo to nusisukant, arba dviejų Europos piliečių klasių sukūrimas – tų, kurie turi pagrindines teises, ir tų, kurie jų neturi. Arba siūlymas, kad Europos Parlamento Pirmininkas atsisakytų savo balsavimo teisės. Arba kad Taryba turi teisę nustatyti Parlamento darbo tvarkos taisykles. Tačiau tikroji tragedija yra ta, kad nematėme nė vieno nacionalinio lyderio, kuris aukštai iškėlęs neštų Europos vėliavą. Jie giedojo apie atsisakymus ir nukrypimus bei išimtis, kurios gadina šiandien priešais mus gulinčio teksto vaizdą.

Kaip jūs tikitės įtikinti žmones, jei patys atrodote tokie neįsitikinę? Jei minimalistinėje sutartyje paslėptas siekių trūkumas atsispindi jūsų entuziazmo trūkume? Juk teisė rinktis taip kaip jums elgtis taip pat yra ir jūsų atsakomybė. Vienintelis dalykas tarp daugelio, dėl kurio Parlamentas turėtų apgailestauti, yra pats procesas. Skaidrumo ir demokratijos kodeksai, skatinę Konstitucinę konvenciją, buvo geras ėjimas, tinkamas uždariems susitikimams ir slaptiems susitarimams ankstyvą ketvirtadienio rytą. Tokios svarbos klausimai neturėtų būti sprendžiami tokiu kamikadzišku būdu.

(Plojimai)

Nepaisant to, dar kartą – sveikinimai. Du kart valio Lisabonos sutarčiai. Tikėkimės, kad ji pastūmės mus judėti greičiau ir cinizmą paversti atsinaujinusia viltimi.

(Plojimai)

  Brian Crowley, UEN frakcijos vardu – (GA) Pone Pirmininke, reikia pasveikinti Sąjungos lyderius su susitarimu dėl naujos ES sutarties. Bus lengviau priimti ES lygio sprendimus ES institucijų viduje. Būtent tai ir darys naujoji Sutartis. ES veikia gerai, kai Parlamentas, Komisija ir taryba dirba kartu.

Manau, kad tai, ką gavome su Lisabonos sutartimi, galime įžvelgti privalumų. Galime pastebėti judėjimą į priekį ir, visų svarbiausia, galimybę į žaidimą įsitraukti naujai Europos Sąjungos vystymosi zonai, visų pirma tose srityse, kuriose dabar vyrauja bendras sprendimas, kalbant apie tokius klausimus kaip aplinkos apsauga, globalizacija, moksliniai tyrimai, švietimas ir Europos institucijų atsako į nuolat didėjantį pokyčių pasaulyje greitį būtinybė.

Tačiau čia taip pat yra sunkumų, ir kai kurie kolegos juos minėjo, teisingumo ir vidaus reikalų srityje, pavyzdžiui, kai Airija siekė specialaus įtraukimo ir nušalinimo kai kuriose srityse. Tai nereiškia, kad mes esame prieš didesnį bendradarbiavimą ir koordinavimą. Iš tiesų, mūsų vaidmuo Europolui ir Europos teisinio bendradarbiavimo institucijai sprendžiant prekybos narkotikais klausimą ir kovojant su tarptautiniu nusikalstamumu, buvo labai svarbus. Jūrų organizacijos tyrimų centre, kovodami su prekyba kokainu, mes dirbame su kitomis aštuoniomis šalimis.

Tačiau manau, kad kalbant apie demokratiją ir Sutarties ratifikavimą, vienintelis svarbiausias klausimas yra tas, kad ratifikavimo procesas yra dar vienas žingsnis Europos žmonių ir visuomenės informavimo apie tai, ką mes galime padaryti link. Deja, tik vienoje šalyje, mano šalyje Airijoje, bus rengiamas referendumas. Kai kalbame apie būsimą Europos vystymąsi, raginu kolegas nepadaryti tokios pat klaidos, kokią padarė V. Prodis, tada kai buvo Komisijos pirmininkas, sakydamas, kad tai tik pirmas žingsnis būsimos sutarties ir būsimų sutarčių, duosiančių pokyčius, link, nes referendume balsuosiantys žmonės klaus: kokia prasmė balsuoti dėl šitos sutarties, jei ateityje turėsime vėl balsuoti dėl kitos?

Leiskite mums tais atvejais, kai turime bendrauti su žmonėmis, pasakyti jiems, kas tiksliai yra Sutartyje ir, visų svarbiausia, tebūnie tai ženklas mažoms ir vidutinio dydžio šalims, rodantis, ko galima pasiekti ginant jų interesus bei teises.

  Monica Frassoni, Verts/ALE frakcijos vardu. – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, Žaliųjų/Europos laisvės aljanso frakcija visad pritarė, kad Europai būtinai reikia Konstitucijos – trumpo, stipraus teksto ir Europos demokratijos bei jos žmonių ryšių išraiškos.

Mes palaikėme Sutartį dėl Konstitucijos Europai, nors ir su dideliais trūkumais, ir šiandien tikimės, B. Crowley, kad šis painus dalykas (kurio negalime vadinti supaprastinta sutartimi, nes, tiesą sakant, tai yra juokinga), kurį jūs mums pristatėte, bus ratifikuotas, kad galėtume pereiti į kitą lygį.

Mes neprisidėsime prie šio rezultato, kuris, lyginant su Sutartimi dėl Konstitucijos, yra tik žingsnis atgal, liaupsinimų. Laimė, Ministre Pirmininke J. Sócrates, tarpvyriausybinė konferencija ilgai netruko. Jeigu ji būtų trukusi ilgiau, nežinia, kokių dar šedevrų mums būtų pateikusi Taryba ir jos teisės ir diplomatinė tarnyba. Todėl, laimė, ji truko neilgai.

Šiandien svarbu atskleisti tuos, kurie yra atsakingi už tokią situaciją, kuri, mūsų nuomone yra labai nepatenkinama. Visų pirma, Europos konvencija ir jos pirmininkas, kuris nuolatos atsisakydavo į darbotvarkės laiką įtraukti veto nuostatas dėl Sutarties pakeitimų panaikinimo, šiandien už tai moka griaunamuoju darbu ir užmaršumu.

Niekas, įskaitant ministrą pirmininką J. Sócrates, čia nepriminė apie konvencijos darbą, proeuropietiški referendumų priešininkai šiandien yra tuščiomis rankomis, mažiau demokratijos, daugiau nacionalizmo ir labiau sutrikę. Didžiosios Britanijos vyriausybė ir žiniasklaidos sistema, kurios su visu savo pragmatizmu ir patikimumu iš tiesų gėdingai nusileido iki R. Murdoch bulvarinių laikraščių lygio ir, padėjusi pagrindinių teisių chartiją ir Sutartį dėl Konstitucijos pakreipti į daug blogesnę padėtį nei ji galėjo atsidurti, šiandien sugebėjo įtikinti visuomenę, kad mažiau skaidrumo ir mažiau demokratijos yra puikus laimėjimas.

Šis Parlamentas ir Komisija nusprendė dvejus metus tylėti ir vilkinti puikią A. Merkel iniciatyvą, Europos Taryba ir vyriausybės, nusprendė į sutarčių reformos procesą neįtraukti visuomenės nuomonės ir nacionalinių parlamentų, o pasinaudoję sumaištimi bei surikimu bandė išsaugoti tai, ką dar galima išsaugoti.

Pirmininke, jau prasidėjo ratifikavimo procesas, kurio metu žalieji nemeluos visuomenei. Šiame tekste yra pozityvių dalykų, tačiau jame taip pat pilna pinklių ir kliūčių. Mes dirbsime taip, kad ratifikuojant ir taikant naują Sutartį, nuošalyje neliktų faktas, kad kelias į tikrai laisvą, atvirą ir demokratišką Europą dar nesibaigė, ir kad tai tik maža dalelė.

  Francis Wurtz, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FR) Pone Pirmininke, Tarybos Pirmininke, Komisijos Pirmininke, Generolas de Gaulle apie Valéry Giscard d'Estaingą sakė: „Jo problema yra žmonės“. Šį teiginį šiandien galimų būtų pritaikyti Europos Tarybai. Dar kartą viršūnių susitikime 27 valstybės narės pademonstravo puikiai gebančios derėtis. Verta pažymėti Prévert stiliaus nuolaidas, suteiktas visoms užsispyrusioms valstybėms narėms. Tokia yra kaina, norint, kad sutartų visi, tiek Europos įkūrimo tėvų palikuonys, tiek užkietėję euroskeptikai.

Iš tikrųjų tik du ar trys dalykai atrodo nepaliečiami ir Europos Taryboje niekas net negalvojo jų liesti. Pavyzdžiui, sistema, į kurią turi tilpti Europos Sąjungos ekonomikos ir socialinė politika: atviros rinkos ekonomika su laisva konkurencija, Europos centrinio banko teikiamo kredito klausimas, Stabilumo pakto kryptys, griežtas laisvo kapitalo judėjimo laikymasis, palaipsnis panaikinimas visko, kas, investitorių nuomone, buvo kliūtys prekybai ir pagrindinių galių koncentravimas gyventojams, nacionaliniams parlamentams ir netgi pačioms vyriausybėms neprieinamose institucijose, ypač mažesnėse valstybėse narėse ir ypač Europos Sąjungos užsienio politikos kariniai aspektai.

Tai yra, kaip sakoma angliškai, „raudonosios eilutės“, kurių, anot ES valdančiųjų sluoksnių, negalima peržengti. Problema ta, kad mūsų žmonės daugiausia klausinėja ir labiausiai kritikuoja būtent šias sritis ir į šiuos klausimus nuolat yra neatsakoma, nuolat atsisakoma išklausyti kritiką, taip kurstant pasitikėjimo krizę, kurią Europos Sąjunga jaučia iš savo piliečių. Be to, Europos Tarybos nariai, spalio 18 d. atvėrę savo posėdžių salės langus, galėjo asmeniškai įvertinti tokio nepasitenkinimo jėgą, Lisabonos gatvėse pasireiškusią didžiausia per pastaruosius 20 metų Portugalijoje matyta demonstracija ir, manau, kad nei J. Sócrates nei J.-M. Barroso šiuo klausimu man neprieštaraus.

Lisabonos viršūnių susitikimo Komisijos komunikate rašoma, kad pagrindinis Europos Sąjungos iššūkis yra paaiškinti piliečiams, ką Europos Sąjunga reiškia europiečiams. Visada aiškinti ir niekada nekreipti dėmesio. Visada pranešti ir niekada nevesti atvirų diskusijų, todėl nevykdyti referendumų. Taip, Europos Tarybos problema yra žmonės, tačiau be žmonių nebūtų didelės Europos ateities vizijos. Iš tiesų, šiuo klausimu vieną dieną tikrai būtų verta atvirai padiskutuoti? To jūsų ir prašau.

  Nigel Farage, IND/DEM frakcijos vardu. – Pone Pirmininke, jau ne pirmą kartą girdžiu, kaip po viršūnių susitikimo senoviniame Lisabonos mieste čia susirinkę Komisijos pirmininkas ir valstybių vadovai garsiai skelbia, kad tai yra fantastiška sėkmė, ir kaip gerai sekasi Europai Sąjungai. Pamenate tai, J.-M. Barroso, ar ne? Lisabonos darbotvarkė. Prieš septynerius metus man buvo pasakyta, kad dėl to savaitę trukusio susitikimo Lisabonoje mes tapsime didžiausia aukštųjų technologijų ekonomika pasaulyje su šimtaprocentiniu užimtumu ir dideliais augimo tempais. Ką gi, kaip žinome, nuėjome 75 proc. kelio ir visa tai žlugo.

Jūsų vietoje, aš nebūčiau toks patenkintas jūsų praėjusios savaitės viršūnių susitikimu Lisabonoje taip pat ir todėl, kad nacionaliniai parlamentai tars savo žodį. Tai, žinoma, beprasmiška, nes nacionaliniai parlamentai jau nelabai ką gali padaryti, juos yra uzurpavusios ES institucijos. Vis dėlto nacionaliniai parlamentai turės tarti savo žodį ir yra reali galimybė, kad turėsime daugiau referendumų, ne tik Airijoje.

Žinoma, to jūs nenorite, ar ne? Jūs taip bjauritės demokratija, kad vadinate ją populizmu. Su panieka žvelgėte į Prancūzijos ir Olandijos referendumus ir atsisakėte tarti „ne“. Jūs esate euronacionalistai, pavojingi žmonės, sustosiantys nieko nepasiekę.

Lisabonos viršūnių susitikimas buvo didžiulė apgavystė ir bandymas Europos žmonėms primesti konstituciją, tiesiog numetant šį žodį ir vėl jį supakuojant, kai, iš tiesų, joje pateikiami tie patys pasiūlymai. Tai ką jūs darote, yra absoliučiai gėdinga, tačiau aš tikiu, kad parlamentų motina – Vebsministerio parlamentas atliks savo darbą ir Britanijos žmonės laimės referendumą.

Mes jau daug prisiklausėme Europos politikų. Atėjo laikas, kai Didžiojoje Britanijoje ir daugelyje kitų Europos šalių žmonės nutarė pasakyti savo nuomonę. Jūs negalite šio projekto tęsti be žmonių palaikymo. Leiskite žmonėms kalbėti.

  Jean-Marie Le Pen, ITS frakcijos vardu – (FR) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, praėjus dvejiem su puse metų po to, kai Prancūzija ir Olandija atmetė Europos Konstituciją, spalio 19 d. Lisabonoje Europos Taryba priėmė supaprastintą Reformų sutartį. Tai labai netinkamas pavadinimas, nes ji tapo sudėtingesnė ir tik minimaliai „reformuoja“ atmestąją Konstituciją. Trumpai tariant, jie mėgina pūsti mums miglą į akis ir įtikinti, kad šis tekstas visiškai nėra susijęs su praėjusiu. Taip siekiama išvengti susikirtimo su Europos žmonėmis per referendumą.

Atrodo, jog sakote, kad tai pernelyg svarbu, kad būtų patikėta žmonėms. Ką gi, mes manome visiškai priešingai. Kadangi tai perkelta Konstitucijos Europai kopija, dėl jos ratifikavimo kiekvienoje šalyje turi būti surengtas referendumas, pradedant nuo Prancūzijos ir Nyderlandų. Tik referendumas gali panaikinti tai, kas buvo nuspręsta praėjusiu referendumu. Šiandien, nemėgindamas atstovauti partijai, teikiu didelį prašymą savo šaliai, kad ši pamėgintų priversti Prancūzijos prezidentą, iniciavusį Europos mini sutartį, žengti dar vieną žingsnį ir pasiūlyti referendumą.

Čia kalbama apie mūsų tautų ateitį, jų suverenumą, nepriklausomybę, identitetą ir laisvę. Mes negalime, pavyzdžiui, suteikti atsakomybės Ypatingajam įgaliotiniui atstovauti mums užsienyje, taip pat kaip ir negalime žiūrėti, kaip mums Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje metamas iššūkis Europos Sąjungos juridinio asmens vardu. Arba leisti, kad mūsų teismų ir teisės aktų leidybos korpusą išardytų teisėjai Liuksemburge. Tokio demokratijos pamynimo dalyviai prisiima sunkią atsakomybės naštą istorijoje.

  Irena Belohorská (NI). - (SK) Praėjusią savaitę vykusiame valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime buvo sutarta dėl sutarties, kuri turėtų padėti Europos institucijoms prisitaikyti prie naujos situacijos ir pagerinti esamas sutartis. Dabartinė Europos sąjungos struktūra labai skiriasi nuo tos, kuri buvo 1957 m., todėl mes turime priimti naują Europos dokumentą. Mums reikia aiškių taisyklių. Aš pritariu tokiam procesui.

Kad Europos Sąjunga keltų pasitikėjimą, ji savo piliečiams privalo užtikrinti žmogaus teises ir pagrindines laisves. Šios vertybės keletą kartų yra paminėtos Sutarties įžangoje ir straipsniuose. Sąjunga yra paremta būtent šiomis žmogaus orumo, laisvės, demokratijos ir lygybės vertybėmis. Labai apgailestauju, kad nors ir 3-me naujosios Sutarties straipsnyje mes dedamės griežtai besilaiką Jungtinių Tautų chartijos principų ginti žmogaus teises, atsisakome į Sutartį įtraukti Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartiją. Aš apie tikslą kalbu apskritai, nes nenoriu rodyti pirštu į atskiras valstybes nares, kurios atsisako išreikšti savo nuomonę šiuo svarbiu klausimu. Sutartyje Pagrindinių teisių chartijos nėra ir aš dėl to apgailestauju. Argi Chartijoje nėra patvirtinamos konstitucinėse tradicijose puoselėjamos ir visoms valstybėms narėms bendros žmogaus teisės?

Manau, kad šio Parlamento nariai šiuo metu vaidina labai svarbų vaidmenį Sutarties reformavimo procese. Jie gina Europos žmonių nuomones ir turėtų veikti kaip susitarimo katalizatorius tokiose srityse kaip žmogaus teisės. Sveikinu jus, J. Socrates J.-M. Barroso.

  Elmar Brok, Europos Parlamento atstovė tarpvyriausybinėje konferencijoje − (DE) Pone Pirmininke, Pirmininke, Komisijos Pirmininke, ponios ir ponai, Tarybai pirmininkavusiai Vokietijai pavyko sukurti mandatą ir pirmininkaujanti Portugalija įgyvendino jo priėmimą ir įgyvendinimą. Labai jums už tai dėkoju.

Dėl pastarosiomis dienomis vykusių diskusijų apie pamirštas smulkmenas ir tai, kad ši Sutartis yra didelis demokratijos ir gebėjimo veikti perversmas, dėl to, kad Europos Parlamentui dabar priklauso 95 proc. teisėkūros ir bendro sprendimo procedūroje, dėl skirtumo tarp panaikintų privalomų ir neprivalomų išlaidų ir visiškų teisių biudžeto ir žemės ūkio sektoriuose, Europos Parlamentas turi kai ką pasakyti dėl trečiųjų šalių susitarimų ir ratifikacijos, Europos Parlamentas renka Komisijos pirmininką ir be Europos Parlamento Komisija ir ypatingasis įgaliotinis nebūtų užėmę šių pareigų.

Demokratija ir gebėjimas veikti buvo sukurti panaikinus trečiąją gairę ir Taryboje taikant naujus sprendimo priėmimo metodus, siekiant išplėsti bendro sprendimo procedūrą, galimybė veikti tik padidėjo.

Bendro sprendimo procedūra ir sprendimų priėmimas kvalifikuota balsų dauguma dabar yra taisyklė, kalbant teisiniais terminais. Tai yra didelės svarbos dalykų pakeitimas. Pagrindinių teisių chartija ir juridinis asmuo yra čia ir, be to, Jungtinės Karalystės raudonosios linijos buvo išlaikytos, nes šiose srityse yra teisės ir vidaus politikos atsisakymų.

Vis dėlto turime patikslinti kai kuriuos klausimus, ypač su 24 straipsniu susijusius klausimus. Turime kovoti, kad užtikrintume, jog Taryba nepiktnaudžiautų perėjimu nuo vienos Sutarties prie kitos, prie postų suteikimo, tokių kaip ypatingųjų įgaliotinių. Mes tik galime teigti, kad yra 751 Europos Parlamento narys ir aš nematau nė vieno posto, kurio šiame tekste numatytos balsavimo teisės skirtųsi.

Be to, turiu pažymėti, kad mes tikrai dabar neturime užtikrinti, kad šis tekstas būtų įgyvendintas, kad mes paverstume Konstituciją realybe taip, kaip suprantame šią Sutartį. Pone Pirmininke, leiskite pakomentuoti. 1994 m. aš pirmą kartą šių rūmų, kuriems norėčiau padėkoti, vardu buvau paskirta į Westendorpo grupę. Tai buvo mano ketvirtoji tarpvyriausybinė konferencija. Kai tik pradėjome, neturėjome ką pasakyti Parlamentui. Todėl norėčiau padėkoti E. Guigou, D. Tsatsos, K. Hänsch ir I. Méndez De Vigo bei dviem mano kolegoms iš tarpvyriausybinės konferencijos už puikų bendradarbiavimą visus šiuos 13 metų.

  Pirmininkas. − Taip pat pripažįstu šio darbo tęstinumą siekiant išplėsti Parlamento kompetenciją.

  Enrique Barón Crespo, Europos Parlamento atstovas tarpvyriausybinėje konferencijoje – (PT) Sveikinu. Pirmininkas jų nusipelnė aistringai ir išmintingai dirbdamas dėl viršūnių susitikimo sėkmės.

Enrique Barón Crespo, Europos Parlamento atstovas tarpvyriausybinėje konferencijoje – (ES) Tarybos Pirmininke, Komisijos Pirmininke, ponios ir ponai, kaip dalyvavęs tarpvyriausybinėje konferencijoje asmuo, galiu paliudyti, kad, mano nuomone, tai buvo pirmas kartas, kai į konferenciją buvo priimti Pirmininkas ir trys atstovai, ir galiu pasakyti, kad Tarybai pirmininkaujanti Portugalija klausėsi Europos Parlamento: visų pirma, atkurdama pilietiškumą, tai iki rugsėjo vidurio atrodė neįmanoma, ir antra, tinkamai pasielgdama su Pagrindinių teisių chartija, tai taip pat atrodė neįmanoma, bei pripažindama esminį daugumos balsavimo išplėtimą.

Dėl to laimėjo ne tik Europos Parlamentas, bet ir Europa, ir mes prie to prisidėjome. Tarybos pirmininkas savo kalbą pradėjo nuo Joaninos. Sakiau jam, kad mes privalome paaiškinti Europos žmonėms kas yra Joaninos deklaracijos protokolas ir mane labiausiai nustebino tai, kad vyriausybės nelabai kovojo dėl to, kad būtų sustabdytas Liuksemburgo kompromiso įtraukimas į Sutartį, o tai reikštų jos sunaikinimą.

Tai daugiau ar mažiau taikytina, ir dėl to kreipiuosi į Komisijos pirmininką dėl ypatingojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai klausimo. Jūs turėsite labai padirbėti, nes Parlamentas ketina ginti savo teises, kad užtikrintų, jog įsigaliojus Sutarčiai būtų prieita protingos išeities, kaip, tikiuosi, ir bus, nes reikės skirti daug labai svarbių postų, žinoma, mes norime šį procesą stebėti demokratiškai.

Pone Pirmininke, ministras pirmininkas J. Sócrates sakė, kad Lisabonos Sutartis gimė. Ji vis dar yra kūdikis ir, tikiuosi, kad gruodį visi duos ženklą, jog nori, kad jis augtų ir, visų svarbiausia, kad visi veiktų lojaliai ir solidariai, ir kad Lisabonos Sutartis taptų realybe.

  Pirmininkas. − Labai dėkoju, E. Barón Crespo, už tai, kad pripažįstate šį uždavinį, kaip ir daugelį anksčiau minėtų uždavinių.

  Andrew Duff, Europos Parlamento atstovė tarpvyriausybinėje konferencijoje − Pone Pirmininke, 26-ioms šalims Sutartis tikrai yra puikus žingsnis Europos vienybės link ir ji savo svarba tikrai pralenkia Mastrichto sutartį. Žinoma, Sutarčiai trūksta pirmtakės paprastumo, tačiau joje yra išlaikytos visos pagrindinės reformos. Sąjungos viduje ir išorėje žmonės greitai pamatys veiksmingesnę ir demokratiškesnę Sąjungą.

Tačiau vienoje šalyje to nebus. Britus vis dar, atrodo, gąsdina ES sėkmė ir tarpvyriausybinės konferencijos metu jie siekė sumažinti bendrą politiką ir jėgą pagrindinių teisių, laisvės, saugumo ir teisingumo bei bendros užsienio saugumo ir apsaugos politikos srityje. Kodėl manoma, kad tokia nebendradarbiavimo strategija turėtų tarnauti Didžiosios Britanijos žmonių interesams, nėra aišku. Nei N. Farage, nei Konservatorių partija nepasiūlė pageidautinos ar alternatyvios išeities. Aš noriu ir tikiu, kad keista, išskirtinė Didžiosios Britanijos politika būtų kiek įmanoma trumpalaikiškesnė.

  Pirmininkas. − Labai jums ačiū, A. Duff, už tai, kad puikiai vykdote savo pareigas.

  Luís Queiró (PPE-DE). – (PT) Tarybos Pirmininke, Komisijos Pirmininke, ponios ir ponai, geriausias būdas atšvęsti svarbų praėjusią savaitę Tarybai pirmininkavusios Vokietijos suderėto mandato ir efektyvaus pirmininkaujančios Portugalijos pasiektą rezultatą, kurį ypač norėčiau pakomentuoti, yra efektyviai pasinaudoti naujomis institucinėmis priemonėmis ir pasiekti geresnių rezultatų.

Neseniai Europos piliečiams buvo nuolat ir gana teisingai kartojama, kad mums reikia naujos institucinės sistemos, kad Nicos Europa prisitaikytų prie išsiplėtusios Europos. Dabar atėjo laikas įrodyti, kad tokia reorganizuota Europa yra pajėgi įgyvendinti savo naują misiją.

Praėjus penkiasdešimčiai metų po Romos sutarties pasirašymo, virš Europos kabanti grėsmė jau nebėra karo ar nuolatinių nelaimių virtinės grėsmė. Naujas iššūkis yra atremti globalų pasaulį, kuriame daugiau vartojančių ir gaminančių žmonių, kuriame nyksta sienos ir nė viena Europos valstybė iš tiesų nėra pasaulinis veikėjas. Mes turime atremti globalizacijos ir technologijų revoliucijos baimes ir įrodyti, kad naujosios Sutarties sustiprinta Europa yra pajėgi rasti naujus kelius ir sukurti naują gerovę. Tai taip pat yra galimybė rasti naujas išeitis iš naujų problemų. Kai buvo šešios, dvylika ar net penkiolika narių, buvo lengviau skatinti artimus piliečių ir bendrijos struktūrų santykius, tačiau šiandien tai yra sunkiausia užduotis.

Plečiantis ES, valdymo centras taip pat tampa labiau nutolęs nuo piliečių. Tokį priešišką poveikį, be kita ko, galima pamatyti pasibaigus Tarybos pirmininkavimo rotacijai ar atsisakius vieno komisaro vienai valstybei narei principo. Mes turime apskaičiuoti tokį neigiamą poveikį ir Parlamentas čia atlieka sprendžiamą vaidmenį, siekiant daugiau skaidrumo ir mažiau biurokratizmo, daugiau vystymosi ir mažiau nereikalingų teisės aktų, daugiau bendradarbiavimo su nacionaliniais parlamentais ir mažesnio atstumo nuo piliečių. Daugiau sanglaudos ir mažiau nelygybės. Išsilaisvinę iš abejonių dėl mūsų vidaus organizacijos, tapkime drąsos simboliu ir atremkime moderniųjų laikų iššūkius. Šiandien turėtume švęsti savo gebėjimą susivienyti.

  Edite Estrela (PSE). - (FR) Pone Pirmininke, Tarybos Pirmininke, Komisijos Pirmininke, ponios ir ponai, šiandien, kalbant apie neoficialią Lisabonos Tarybą, buvo panaudoti žodžiai pasitenkinimas, laimė, sėkmė, pergalė ir jie buvo pavartoti teisingai. Iš tiesų, prieš spalio 18 d. vidurnaktį buvo paskelbtas susitarimas dėl naujosios Sutarties. Tai buvo istorinis momentas.

Visų pirma dėl pasiektų rezultatų ir dėl to, kad jų buvo pasiekta greitai. Po šiek tiek daugiau nei 12 mėnesių intensyvaus darbo ir derybų, tapo įmanoma pasiekti reikiamą sutarimą pačią pirmą viršūnių susitikimo dieną. Be to, tą pačią dieną buvo pasirašytas susitarimas su Europos Sąjungos socialiniais partneriais, darbuotojais ir profsąjungomis, siekiat modernizuoti darbo rinką. Tai svarbus žingsnis naujo Lisabonos strategijos ciklo link.

Reikia pasveikinti Tarybai pirmininkaujančią Portugaliją. Ji meistriškai įgyvendino savo svarbiausią prioritetą – duoti Europai naują Sutartį, kuri buvo didelė pergalė. Europa išėjo iš šešerius metus trukusios aklavietės ir dabar gali susikoncentruoti ties tuo, kas iš tiesų yra svarbu piliečiams, nes, kaip sakė Jeanas Monnet, negalime sustoti, kai visas pasaulis aplink mus sukasi ir pasaulio sukimosi greitis neleidžia Europai delsti.

Sutartis bus pasirašyta gruodžio 13 d., o po to prasidės ratifikavimo procesas, kuris turėtų būti greitas ir neproblemiškas. Kaip Portugalijos pilietis, noriu pasakyti, kaip man malonu, nes Lisabonos vardas dar kartą neišdildomai tapo susijęs su sprendžiamu Europos integracijos momentu. Ačiū jums, Ministre Pirmininke J. Sócrates. Jūs nusipelnėte padėkos iš Portugalijos ir iš Europos už savo apsisprendimą ir atsidavimą. Europa išėjo iš aklavietės. Labai jums ačiū, Ministre Pirmininke.

  Karin Riis-Jørgensen (ALDE). – (DA) Pone Pirmininke, laimė Lisabonos viršūnių susitikimas baigėsi sėkmingai. Tarybai pirmininkavusi Vokietija atliko puikų parengiamąjį darbą, o pirmininkaujanti Portugalija jį profesionaliai užbaigė. Deja, reikia pažymėti, kad nacionaliniai interesai vėl atliko savo vaidmenį. Tai tikrai nėra gerai Europos bendradarbiavimui. Dabar privalome turėti pajėgumų, kad diskutuotume apie turinį, o ne apie procesą. Tačiau mes, deja, jau matėme slegiančias tendencijas, rodančias, kad vertėtų diskutuoti ne apie turinį, o apie procesą. Vis dėlto, jei mes diskutuojame apie procesą, norėčiau aiškiai pasakyti, kad mums nereikia referendumų, kad galėtume ratifikuoti Sutartį. Referendumai nėra išeitis. Tegu demokratija dirba savo darbą!

Taip sakau ne todėl, kad baiminuosi, jog bus nubalsuota prieš. Toli gražu ne. Veikiau todėl, kad visiškai neteisinga ES klausimus atskirti nuo nacionalinių parlamentinių rinkimų. ES yra ir toliau bus visiškai neatskiriama nacionalinės politikos dalis. Referendumai yra naudojami siekiant nuversti esamą vyriausybę. Jie leidžia kitoms politinėms partijoms nebūti vertinamoms pagal jų ES politiką. Vis dėlto, visos politinės partijos, žinoma, bus vertinamos pagal jų ES politiką, ir tai įvyks tuomet, kai mes eisime į nacionalinius rinkimus. Tačiau tai kelia ir reikalavimų. Reikalavimą, kad mes, elektoratas, leistume ES politikai nulemti mūsų nacionalinių politikų pasirinkimą ir reikalavimą, kad politinės partijos neturėtų naudotis referendumais, siekdamos išvengti atsakomybės Europos bendrijai. Todėl pastangos užtikrinti, kad prioritetas būtų teikiamas turiniui, o ne procesui, laimė, bus sėkmingos.

  Konrad Szymański (UEN). - (PL) Tarybos Pirmininke, Komisijos Pirmininke, man labai malonu, kad Sutarties reformavimo procesas jau užbaigiamas. Pasiūlyti pokyčiai mano įsitikinimams dėl integracijos negali būti visiškai veiksmingi. Kartai jie yra labai toli nuo to. Priežastis, dėl kurios man labai malonu, veikiau yra ta, kad mes tiek daug laiko ir politinės energijos skyrėme institucijoms.

Esu įsitikinęs, kad ES sėkmė nėra institucinės laikysenos ar valdymo mechanizmo rezultatas. Ši sėkmė yra politinės valios ir bendros ateities vizijos rezultatas. Tikiuosi, kad užbaigus ratifikavimo procesą, niekas nesustabdys mūsų nuo įsipareigojimo rezultatų Europai, nuo didesnės atsakomybės už pasaulinį saugumą prisiėmimo, nuo aktyvesnio poveikio kaimyninėms šalims darymo ir galiausiai nuo diskusijų apie ES plėtrą, nuo laimėjimų konkurencijos, investicijų ir augimo atžvilgiu. Nepaisant to, kas buvo pasakyta per pastaruosius septynerius metus, instituciniai pokyčiai nėra visiškas ir pakankamas atsakas į šias problemas.

  Johannes Voggenhuber (Verts/ALE). - (DE) Pone Pirmininke, iš daugelio Europoje vykusių neramumų, pilietinių karų ir revoliucijų, mes žinome romantišką pabėgėlio, kuris slėpėsi pilname mėšlo vežime, kai turėjo būti vežamas per sieną, ir pabėgo nuo Rišeljė seklių ir karaliaus sargybinių, istoriją. Nors pasiekęs laisvę jis ir atrodė ne kaip, ir nelabai gerai kvepėjo, tačiau nusiprausęs galėjo ištarti: „aš gyvas“!

Panašiai yra ir su Konstitucija. Vyriausybės užkasė ją po šūsnimi susipainiojusių, neįskaitomų nušalinimų, skirsnių, išnašų, rezoliucijų, posėdžių protokolų ir iki pat kraštų užkrovė Konstituciją mėšlo krūva. Viso to tragedija yra tiesiog ta, kad jos šiam konstituciniam lobiui prieglobsčio ieškojo ne nuo karaliaus sargybinių, o nuo įdėmiai stebinčių piliečių akių.

Aš kapsčiausi po tą susipynusią tekstų masę. Taip, dabar radau visus Konstitucijos pasiekimus, dėl kurių dirbau daugiau nei 10 metų, ir galiu labai dėl to džiaugtis. Vis dėlto, ši situacija verčia mane labai nerimauti. Be to, kad, kaip ir paprastai būna tokiais atvejais, pabėgėliui, žinoma, niekas nepadėjo, jie dar ir atėmė dalį lobio. Todėl, taip pat pastebėjau, kad prie šios mėšlo krūvos buvo prisidėjusios ir kelių vyriausybių rankos. Tas, kas užsitikrino sau dar vieną nusišalinimo sąlygą, nukniaukė dalį Pagrindinių teisių chartijos, dalį Parlamento teisių, dalį duomenų apsaugos ir pan. Turtas atvyko apniokotas, tačiau atvyko.

Mes laimėjome dalį Europos, mes išsaugojome dalį Europos ateities ne su mūsų piliečiais, o be jų, ne su parlamentais, o be jų, ir tai yra didelis pavojus. Mes laimėjome dalį Europos, tačiau neišsprendėme Europos piliečių pasitikėjimo krizės. Todėl šių rūmų laukia milžiniškas iššūkis – atgauti Europos piliečių pasitikėjimą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Pone Pirmininke, apgailestaujame, kad Lisabonos viršūnių susitikimas pakeitė vadinamosios Konstitucijos, kurią buvo atmetusi Prancūzija ir Olandija, esmę, tuo pat metu mėginant išvengti būtinų demokratinių diskusijų ir konsultavimosi su visuomene per referendumus. Be to, kad tai yra didelis demokratijos ir išreikštos suverenumo valios įžeidimas, tai dar ir parodo, kad jūs bijote piliečių balsavimo dėl Sutarties. Tai yra kokybinis šuolis neoliberalizmo, federalizmo ir militarizmo link, nuolat griaunantis ekonominius ir socialinius darbininkų ir skurstančiųjų pasiekimus.

Tačiau kova tęsis, kaip tai aiškiai parodė daugiau nei 200 000 žmonių, taip pat spalio 18 d. susirinkę į įspūdingą CGPT paskatintą demonstraciją Lisabonoje. Tai buvo didžiausia demonstracija per pastaruosius 20 metų ir Tarybos bei Komisijos pirmininkai, simboliška, kad abu portugalai, tai ignoruoja. Tai taip pat bus įrašyta į šios Sutarties istoriją.

  Vladimķr Železnż (IND/DEM). - (CS) Pone Pirmininke, po Konstitucijos nesėkmės atrodė, kad bent jau kuriam laikui demokratinio bendro sprendimo principas ES dar kartą paėmė viršų. Klystame taip manydami. Labai greitai ta pati Konstitucija grįžo ant mūsų stalų kitokiu pavadinimu. Jos autoriai netgi nesivargino nuslėpti, kad tai yra pradinė Konstitucija, tik šiek tiek pakeistu pavidalu, ignoruodami referendumo metu žmonių pademonstruotą demokratinę valią.

Sutartis, kuri stiprina neišrinktų ES pareigūnų vaidmenį, taip stiprindama demokratijos trūkumą, be kita ko, sukuria 105 ES teisėkūros ir neteisėkūros kompetencijas. 68-iais atvejais, nacionalinio veto teisė yra pakeičiama daugumos sprendimu. Tai griauna nacionalinę kompetenciją užsienio politikos srityje. Taip, sprendimo priėmimas ES yra perduodamas į didelių valstybių narių, ir ypač Vokietijos, rankas mažųjų šalių sąskaita.

Paprastas palyginimas rodo, kad šios Sutarties tekstas yra beveik identiškas su Konstitucija Europos federalinei valstybei, kurią atmetė prancūzai ir palaidojo olandai, tekstu. Stulbina įžūlumas, su kuriuo ji nauju orvelišku pavadinimu buvo sugrąžinta atgal ant stalo rimtu pokerio žaidėjo veidu. Lisabonoje laimėjo naujas utopinis nacionalizmas – visą Europą apimantis ir ES nacionalizmas, nacionalizmas be jokių realių nacionalinių, kultūrinių ir istorinių pagrindų, įsišaknijęs tik ilguose Briuselio biurų koridoriuose. Berlaymont pastato patriotizmas pareikalavo pergalės.

Tuos iš mūsų, kurie atstovauja šalims, beveik pusę amžiaus gyvenusioms komunistiniame totalitariniame režime, sunku kuo nors nustebinti. Mes buvome pripratę prie valdžios įžūlumo ir žmonių valios nepaisymo. Tačiau netgi ten mes nepatyrėme tokios atviros apgaulės, kokią šiandien valstybių narių žmonės pajuto iš ES. Komunistiniame lageryje panašūs ketinimai buvo bent jau slepiami už partijos politbiurų, tačiau tai jau praeitis.

Piliečiai nori patys nuspręsti, ar atiduoti savo suverenias teises Europos super valstybei, neturinčiai demokratinio ar istorinio pagrindo. Todėl aš noriu, kad vyktų referendumas.

  Luca Romagnoli (ITS). - (PL) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, priėmus Reformų sutartį, kuriai aš nepritariu, yra ir laimėtojų ir pralaimėtojų. Buvo išspręstos Lenkijos ir Italijos išlygos dėl naujo vietų Parlamente paskirstymo, išskyrus tai, kad Lenkija laimi dar daugiau svarbių kovų: ji gavo atsisakymo nuostatą iš Pagrindinių teisių chartijos ir turės generalinį advokatą Teisingumo Teisme. Jai taip pat yra naudingas Joaninos mechanizmas. Netgi Austrija pasiekė pergalę ir jai buvo leista apriboti užsienio studentų stojimą į šalies universitetus.

Prieš pradėdamas susirinkimą Romanas Prodis paskelbė, kad jis kovos, kad nebūtų prarastas Italijos paritetas. Galiausiai jis prarado paritetą su Prancūzija, tačiau atkūrė su Jungtine Karalyste, su pasididžiavimu pažadėdamas po 2014 m., remiantis pilietybe, dar kartą persvarstyti vietų paskirstymą. Tačiau tai įvyko jau praėjusios plenarinės sesijos metu Briuselyje.

Tai, kas buvo priimtina vangiai R. Prodžio administracijai, buvo tik lašas jūroje, kai buvo nuspręsta, kad maždaug trys milijonai europiečių, turinčių Italijos pilietybę, yra mažiau europiečiai nei pakistaniečiai, indai ir Kenijos gyventojai, kuriems pasisekė dirbti ir gyventi Jungtinėje Karalystėje, arba Kamerūno gyventojai Prancūzijoje, kurie, nors ir nėra bendrijos piliečiai, tačiau yra priskaičiuojami skirstant vietas.

Negalėjome tikėtis nieko geriau iš Italijos vyriausybės, remiamos neišauklėtų komunistų ir apsimetėlių melagių centro dešiniųjų. Kaip matote, mes turime tiek priežasčių šių sutarčių Europai nelaikyti savomis ir tikėtis, kad greitai švęsime juokingos Prodžio vyriausybės de profundis.

  Jana Bobošíková (NI). - (CS) Ponios ir ponai, detaliai perskaičius Lisabonos sutartį, tampa aišku, kad valstybių vadovai iš esmės pakeičia ES dokumentus.

Reformų sutartis yra pažodžiui perrašyta ES Sutartis ir Europos Bendrijų steigimo sutartis. Norėčiau pabrėžti, kad pokyčiai yra susiję ne tik su atskirų valstybių poveikiu ES procesui, bet ir su pagrindiniais jų pačių principais, kuriais remiantis prieš 50 metų buvo įkurta ES. Reformų sutartis perkelia laisvos konkurencijos principą iš pagrindinio Sutarties teksto į protokolus, kurie turi būti pridėti prie Sutarties. Mano nuomone, tai yra tarsi raudona vėliava visiems demokratiškai nusiteikusiems piliečiams.

Ponios ir ponai, jei norim, kad ES projektas būtų patikimas, valstybėse narėse turi būti rengiamas referendumas dėl Reformų sutarties. Politikai turėtų pamiršti savo aroganciją ir patogią situaciją. Jie turi paaiškinti piliečiams Lisabonoje priimtą sprendimą ir palenkti juos į jo pusę. Antraip praraja tarp piliečių ir politinio elito ir toliau didės. Tai ne tik kelia pavojų klestėjimui, tai taip pat sumažins demokratiją visoje ES.

  Timothy Kirkhope (PPE-DE). - Pone Pirmininke, esu dėkingas ministrui pirmininkui už jo šį rytą išsakytą teiginį, ir, nors pastebiu, kad vyriausybių vadovų, Didžiosios Britanijos gyventojų ir Didžiosios Britanijos konservatorių partijos sprendimai rodo jų susirūpinimą dėl Konstitucijos ir labai panašios Reformų sutarties.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas yra pasakęs, kad Reformų sutartis nėra konstitucija. Jo kolegos su tuo nesutiko. Jis sakė, kad vadinamosios Didžiosios Britanijos „raudonos linijos“ buvo išsaugotos. Kaip ir dauguma britų, aš iš tiesų nesuprantu mūsų ministro pirmininko šia prasme ir juo netikiu. Iškyla pasitikėjimo klausimas. Mūsų ministras pirmininkas pažadėjo surengti referendumą. Tai jo prieš dvejus metus vykusių rinkimų pažadas. Todėl referendumas dėl šios Sutarties yra ne tik politiškai būtinas, bet ir morališkas privalomas.

Savaitgalį Airijos ministras pirmininkas apie galimą referendumą sakė: „Kodėl mūsų žmonėms turėtume neleisti tarti žodį? Mano nuomone, šiek tiek liūdna matyti tiek daug šalių, bėgančių nuo to, kad jų žmonėms būtų suteikta galimybė.“

Prieš kelias dienas Gordonas Brownas pasakė, kad ši Sutartis pažymės ateinančio dešimtmečio konstitucinės reformos pabaigą. Tačiau per pastaruosius 15 metų mes turėjome keturias reformų sutartis ir aš abejoju, ar bus atsilaikyta poreikiui atlikti tolesnius institucinius pokyčius. Pavyzdžiui, vadinamoji „reketo nuostata“ leis panaikinti tolesnius nacionalinius veto.

Kita vertus, konservatoriška Europos vizija akcentuoja tris pagrindines sritis: pasaulinę konkurenciją, pasaulinę klimato kaitą ir pasaulinį skurdą. Sveikinu pirmininką J. M. Barroso, ypač dėl jo apsisprendimo bet kokiu atveju siekti šių tikslų. Tačiau jų gali būti siekiama politine valia ir tam nebūtina ši Sutartis. Turėtume prisiminti, apie ką sakoma Lakeno deklaracijoje. Ten sakoma, kad Sąjunga turi tapti demokratiškesnė, skaidresnė ir veiksmingesnė, tačiau taip pat paragino labiau įtraukti piliečius, o ne tik jiems pranešti apie mūsų sprendimus. Šiandien iškyla klausimas, ar Sutartis atitinka Lakeno deklaraciją? Lakene buvo iškelti teisingi klausimai. Ar mes pateikėme teisingus atsakymus?

  Poul Nyrup Rasmussen (PSE). - Pone Pirmininke, norėčiau pasakyti Tarybos pirmininkui: tai puikus viršūnių susitikimas. Niekada neabejojau, kad jūs tai padarysite, tačiau viena yra neabejoti, o kita – padaryti tai. Sveikinu.

Nežinau, ar kolegos žino – tai istorinis įvykis. Per pačią pirmą dieną mes turime naują realaus pasaulio Sutartį. Žinau, kad visi čia esantys maksimalistai nemano, kad tai yra pati nuostabiausia sutartis, tačiau realus pasaulis taip pat nėra pats nuostabiausias. Taigi, mums reikia efektyvios sutarties, sutarties su aiškiomis vertybėmis – ir mes ją turime.

Antrą dieną, draugai, mes gavome kryptį. Pirmą dieną – sutartis, antrą dieną – kryptis, kurioje kalbama apie tai, ko žmonės iš mūsų norėtų – realaus pasaulio. Antrą dieną jūs pasakėte, kad mes norime, jog Europoje vyraujanti globalizacija būtų žmoniškesnė, apimanti daugiau dalykų ir paremta mūsų aiškiomis socialinėmis vertybėmis. Jūs pasakėte, kad Lisabonos procesas yra ne tik procesas mažumai, bet gairės Europos Sąjungos išorės krypčiai, o tai reiškia, kad čia kalbama ne tik apie buvimą stipriausia pasaulyje ekonomikos jėga, bet ir supratimą, kad pasaulis bus darnesnis tik jei bus paremtas socialine rinkos ekonomika.

Būtent tai ir noriu jums šiandien pabrėžti. Noriu padėkoti pirmininkaujančiai Portugalijai, ne tik už pirmą, bet ir už antrą dieną, nes antros dienos išvada buvo tokia, kad ši Europos Sąjunga nėra rinkos draugijų sąjunga. Tai socialinės rinkos ekonomikų sąjunga, o tai reiškia, kad mes pirmaujame suvienydami socialinius klausimus su ekonomikos konkurencingumu. Gerai padirbėta, Tarybos Pirmininke ir drauge, jei galiu taip sakyti, nes tai veda mano trečios ir paskutinės minties link.

Leiskime Portugalijai pirmininkauti jos paskutiniame viršūnių susitikime gruodžio mėnesį. Pirmininkaujanti Portugalija ne tik formaliai pasirašys Sutartį, bet ir mes patvirtinsime, kad Lisabonos procesas yra gerai atliktas. Taigi, eikime, judėkime. To iš mūsų tikisi žmonės.

  Marielle De Sarnez (ALDE). – (FR) Pone Pirmininke, Europos Sąjunga turės naują Sutartį. Žinoma, yra dėl ko apgailestauti: dėl to, kad tekste nebeliko Europos Sąjungos simbolių, dėl to, kad kai kurios šalys išsireikalavo atsisakymo nuostatų, ypač Chartijoje, ir galiausiai dėl to, kad Sutartis yra sudėtinga, todėl prašau parengti konsoliduotą tekstą, kad Europos piliečiai galėtų rasti būdą, kaip prie jos prieiti. Tai būtų gerai.

Tuo pat metu Sutartis suteiks mums priemonių atgaivinti Europą, jei mes to norėsime. Su šiuo tekstu Europos Sąjunga įgis priemonių, reikalingų tolesnei integracijai, plėtimuisi ir bendros politikos gilinimui. Dabar Europa gali judėti į priekį energetikos, klimato kaitos, imigracijos politikos, kovos su terorizmu, ekonomikos koordinavimo, užsienio ir gynybos politikos srityse.

Tai tiesiog bus politinės valios klausimas. Dabar niekas nebegalės pasiteisinti tuo, kad trūksta institucinių priemonių norint imtis veiksmų. Dabar visi turės vykdyti savo atsakomybę, ir tai sakydamas apie mūsų institucijas taip pat galvoju apie valstybes nares. Tai gera naujiena Europai ir aš tikiuosi, kad tai bus gera naujiena jos piliečiams.

  Mirosław Mariusz Piotrowski (UEN). - (PL) Pone Pirmininke, priešingai niūrioms prognozėms ir neargumentuotai Lenkijos, ir ypač Europos Parlamento Socialistų frakcijos lyderio, kritikai, išreikštai per pastarąsias diskusijas šiuose rūmuose, Viršūnių susitikimas tapo diplomatiniu kompromisu. Tiek ES, tiek ir Lenkijos valdžios institucijos pajuto susitarimo galią. ES parodė vertinanti Lenkijos svarbą bei potencialą ir padidino generalinių advokatų Teisingumo Teisme skaičių bei paliko Joanino nuostatą.

Privalome tikėtis, kad viršūnių susitikime pasiektas kompromisas yra tik įžanga į konsultavimąsi su Europos žmonėmis. Reformų sutarties projektas yra pernelyg svarbus dokumentas, kad dėl jo būtų slapta sprendžiama politikos posėdžių salėse. Nepamirškime, kad praeita šios sutarties versija žuvo dviejų valstybių narių referendumuose. Jei dar kartą nebus leista visuomenei tarti žodį dėl ES ateities, bus ne tik pažeista viena iš pagrindinių ES vertybių, bet ir taps aišku, kad esantieji valdžioje bijo savo pačių elektorato balso. Tegu demokratijos diktatoriai leidžia žmonėms patiems išreikšti savo valią dėl būsimos ES vizijos.

  Ian Hudghton (Verts/ALE). - Pone Pirmininke, aš atstovauju Škotijai. Mano partija, SNP, Škotijoje formuoja naują vyriausybę ir tikiu, kad ji bus konstruktyvesnė Europos Sąjungos atžvilgiu nei prieš tai buvusios Jungtinės Karalystės vyriausybės.

Pritariu, kad reikia reformuoti sutartis ir sukurti atviresnę, demokratiškesnę, veiksmingesnę ir atsiskaitančią valdžią. Iš principo aš palaikau QVM ir bendrą sprendimą su Europos Parlamentu, tačiau didžiulė įvairovė, kurią visiškai teisingai paminėjo J.-M. Barroso, visada reikš, kad bus skatinami nacionaliniai interesai. Mes neturėtume prarasti ryšio su savo vietos bendruomenėmis, pamindami jų interesus ar atrodydami, jog taip elgiamės.

Škotija labai teisėtai baiminasi, kad bendros žuvininkystės politikos, kaip vienintelės sutarčių kompetencijos, įtvirtinimas gali tik apsunkinti iš pagrindų vykdomą žuvininkystės valdymo reformą, kuri, manau, yra būtina. Deja, Jungtinės Karalystės vyriausybė viršūnių susitikimo metu šio klausimo neiškėlė. Ir tai visiškai nestebina. Ir vėl, Didžiosios Britanijos vyriausybė ignoravo Škotijos interesus.

  Koenraad Dillen (ITS). – (NL) Pone Pirmininke, Konstitucija mirė. Tegyvuoja Konstitucija! Kaip dar galima būtų apibūdinti įvykius Lisabonoje? Mes visi sutinkame, kad Reformų sutartis yra paprasčiausias Prancūzijos ir Olandijos atmestos Konstitucijos klonas. Tik tiek, kad kaip sakė Valéry Giscard d’Estaingas, ji dar sunkiau įskaitoma nei originalas. Be viso to, buvo pasakyta, kad bet kokia kaina turi būti išvengta referendumų.

Iš tiesų yra vienas didelis skirtumas lyginant su 2005 m. Šį kartą, Prancūzijos, Olandijos ir kitų Europos šalių žmonėms nebus suteikta galimybė išreikšti savo nuomonę. Tokį demokratijos paniekinimą galima iliustruoti Komisarės M. Wallström, kuri visad turi tiek daug pasakyti apie Europą ir piliečius skiriančios prarajos mažinimą. Ji ragina nacionalinius parlamentus kuo įmanoma greičiau ratifikuoti šį tekstą.

Tačiau tinkama pagarba demokratijai reikalauja, kad visų ES valstybių narių piliečiai galėtų išreikšti savo nuomonę dėl Sutarties – teksto, kuris daugeliu požiūrių tautų ir valstybių suverenumą sugriauna dar labiau negu jis yra sugriautas dabar. Tie, kurie yra už tai atsakingi, neturėtų skųstis, jei piliečių baimė dar kartą atsigręš prieš oficialiąją Europą būsimuose Europos rinkimuose.

  Hans-Peter Martin (NI). - (DE) Pone Pirminine, ponai, jums tikrai šiuo metu nėra lengva! Tose šalyse, kuriose buvo žadėta rengti referendumus, kaip kad Jungtinėje Karalystėje ar mano šalyje Austrijoje, Sutartis yra vaizduojama kaip tik maža detalė kaip kažkieno praplėtimas. Kitose šalyse, kaip kad Vokietija, yra kalbama apie visišką bendrijos reorganizavimą ir istorinį perversmą. Tai kur yra tiesa?

Manau, kad šia proga turėtume dar kartą prisiminti aiškius buvusio Vakarų Vokietijos prezidento Romano Herzogo, kuris galiausiai tapo Konvento pirmininku, atsakingu už Pagrindinių teisių chartijos parengimą, žodžius, kad ES Konstitucija griauna demokratiją. Dabar tai pasireiškė pasikeitusia forma, Reformų sutartyje.

Jei nenorite, kad demokratija būtų sugriauta, jei nenorite, kad demokratija būtų dusinama, prašau, bent jau laikykitės politinio padorumo leisti rengti referendumus, kaip tai buvo praeityje, netgi Ispanijoje ir Liuksemburge, su paskutine ES Sutartimi dėl Konstitucijos.

  Marianne Thyssen (PPE-DE). – (NL) Pone Pirmininke, Komisijos Pirmininke, Tarybos Pirmininke, ponios ir ponai, žvelgiant į pokyčius, kuriuos Reformų sutartis įneša į tokias sritis kaip migracija, žemės ūkis, policija ir teisingumas, bei į sprendimus dėl ypatingojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai, Pagrindinių teisių chartiją, euro zoną ir socialinės rinkos ekonomiką, kuri pirmą kartą tampa objektyvi, bei tarpvyriausybinio solidarumo dėl energetikos požiūriu, man yra aišku, kad ši Sutartis remiasi Konvencijos ir birželio viršūnių susitikimo rezultatais ir mums, kaip politinėms institucijoms, daro didesnę įtaką ir yra labiau atsigręžiama į demokratiją. Nuo dabar Sąjunga turės daugiau priemonių pateikti atsakymus, kurių iš jos tikisi žmonės, tiek iš išorės, tiek ir iš vidaus.

Norėčiau pasveikinti Tarybai pirmininkaujančią šalį su darbotvarkės parengimu. Tarybos Pirmininke, leisdamas viršūnių susitikimui ne tik nuspręsti dėl Sutarties, bet ir pasikeisti idėjomis apie didžiausią mūsų kartos problemą – globalizaciją, jūs davėte svarbų ženklą. Kai viskas jau pasakyta ir padaryta, svarbu nebe institucijos, ne institucijų savianalizė, o jų vykdoma politika.

Tai veda mane prie klausimo Komisijos pirmininkui. Kaip manote, ar nuo dabar iki galutinio Sutarties ratifikavimo yra įmanoma tikrai drąsi politika, ar ratifikavimas jus baugina, nes negalite įžeisti žmonių ir privalote apsiriboti atsargumo priemonėmis? Kitaip tariant, ar specialių projektų Europa gali tęstis 2008 m.?

Ir dar du trumpesni klausimai Tarybai. Tarybos Pirmininke, ar paprašėte valstybių ar vyriausybių vadovų asmeniško politinio įsipareigojimo savo šalyse sėkmingai užbaigti ratifikavimą? Labai tikiuosi, kad taip. Antra, kada pasirodys šių sutarčių suderintas tekstas? Be viso to, sutartis, į kurią yra įtraukti skaidrumo ir supaprastinimo tikslai, privalo būti įskaitoma, nebent mes negerbiame žmonių. Ačiū, pone Pirmininke, ir iš anksto ačiū Tarybos pirmininkui ir Komisijos pirmininkui už atsakymus į mano klausimus.

  Jo Leinen (PSE). - (DE) Pone Pirmininke, mes turime Lisabonos strategiją ir, laimė, dabar turėsime taip pat ir Lisabonos Sutartį, o dėl jų abiejų Europa judės pirmyn. Šis Parlamentas, ir ypač Konstitucinių reikalų komitetas, septynerius metus kovojo ir dirbo dėl naujos Europos sutarties. Reikia pripažinti, kad mes neturime Konstitucijos, tačiau teigiame, kad ši Reformų sutartis visais atžvilgiais yra progresas. Nėra nė vieno punkto, kuriuo mes būtume nusileidę Nicos sutarčiai. Viskas juda pirmyn ir veda mus į ateities 27 valstybių sąjungą. Tą taip pat turime pasakyti piliečiams.

Naujosios sutarties laimėtojai yra Europos žmonės. Yra įvairios tiesioginio ir netiesioginio dalyvavimo Europos politikoje formos ir mes galime greičiau ir efektyviau išspręsti pagrindines, su tuo susijusias, problemas. Laimėtojai tai pat yra Europos piliečių rūmai – nacionaliniai parlamentai, ir šie Europos piliečių rūmai – šis Parlamentas. Ši Sutartis negriauna demokratijos, kaip ką tik buvo pasakyta, ir kas yra visiškas absurdas, ji papildo Europos demokratiją, kuri dabar gali būti įgyvendinta.

Tai buvo ketvirtasis susitarimas. Manau, kad tai bus paskutinis kartas, kai valstybės narės susirinks kartu šiam tikslui. Dabar visos jėgos turi būti skiriamos ratifikavimui. Tikiuosi, kad nė viena šalis nepasakys „ne“. Tai, galbūt, paskutinis šansas šiai Sutarčiai. Kiekvienas ištartas „ne“ ves izoliacijos arba tos šalies atsiskyrimo link. Tikiuosi, kad taip neatsitiks. Dabar visos jėgos turi būti skiriamos ratifikavimui, kad 2009 m. mes turėtume šią Sutartį.

PIRMININKAUJA: MARTĶNEZ MARTĶNEZ
Pirmininko pavaduotojas

  Lapo Pistelli (ALDE). – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, Milano metro ant sienos buvo labai sąmoningas ir ciniškas užrašas, skelbiantis, kad ateitis ne tai, kas kadaise buvo, šiek tiek panašiai kaip vanduo ar oras.

Mes gyvename laikais, kai jaunesnės kartos daugiau nebetiki, kad ateityje bus geriau, kaip kadaise galvojo jų tėvai. Iš tiesų, dažnai girdime žmones sakant: Europa jau nebe tokia kaip kadaise buvo. Mūsų žemyne atsiranda ir plėtojasi suverenistinis, nacionalistinis ir antieuropietiškas mąstymo būdas. Šįryt šiuose rūmuose girdėjome keletą tokių pavyzdžių.

Manau, kad Lisabonos rezultatas yra svarbus, nors daugiau dėl jo priėmimo greičio, siunčiančio teigiamą signalą visuomenės nuomonei, nei dėl jo turinio, nes jame vis tiek yra per daug atsisakymo išlygų ir jis vis dar yra pernelyg painus. Tačiau Parlamentas, Komisija ir Taryba dabar turi dar 18 mėnesių visuomenės nuomonei atkurti po šio krizinio laikotarpio.

Visi mes, ar bent jau dauguma mūsų šiuose rūmuose, tikime, kad Europa yra išeitis iš globalizacijos rūpesčių, o ne to priežastis, ir kad mes būsime stipresni, jei kartu spręsime imigracijos, klimato kaitos, naujovių ir mokslinių tyrimų klausimus. Taip mano dauguma čia esančių EP narių. Dabar turime 18 mėnesių per kuriuos iki rinkimų tuo turime įtikinti 500 milijonų Europos gyventojų.

  Mario Borghezio (UEN). – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, Lisabonos viršūnių susitikime buvo pasiektas vienintelis rezultatas: Europos piliečiai buvo atskirti nuo Europos Sąjungos, taip paliekant daugiau vietos lobistinėms ir technokratinėms galioms. Vizija to, dėl ko mes kovojame – žmonių ir regionų Europa, vis labiau ir labiau tolsta. Netgi mūsų Parlamente, kur yra korsikiečių, žmonių iš Aostos slėnio, baskų, kur yra Bretanės separatistų?

Gėda, kad skirstant vietas mūsų šalis, atstovaujama pasipiktinusio premjero R. Prodžio, turi pralaimėti Prancūzijai. Tačiau to nepakako nueinačiam R. Prodžiui, kuris Lisabonoje atrodė tarsi Alisa stebuklų šalyje, visiškai sutrikęs ir be informacijos. R. Prodžio dėka Italija buvo išbraukta iš deklaracijos, iš bendros deklaracijos, su kuria Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė visiškai teisingai prašė, kad Europa imtųsi veiksmų, siekiant išvengti finansinių neramumų, kylančių po rizikingų paskolų krizės JAV, pasikartojimo.

Remdamasis spaudos pranešimais apie globalinę krizę, R. Prodis pasakė, kad jis nemato prasmės Europai laikytis kokios nors pozicijos dėl paskolų. Buvęs „Goldman Sachs“ konsultantas ir buvęs Komisijos pirmininkas gali elgtis kaip buvęs nacionalinio banko konsultantas, tačiau jis neketina jaudintis dėl trumpalaikių pasekmių Italijos šeimoms, įskaitant šiaurėje gyvenančias šeimas, kurias slegia išlaidos ir kurios negali sudurti…

(Pirmininkas pertraukia kalbėtoją)

  Íñigo Méndez de Vigo (PPE-DE). – (ES) Pone Pirmininke, Tarybos Pirmininke, Komisijos Pirmininke, mano frakcijos atstovas J. Daulas sakė, kad Europos liaudies partijos (Krikščionių demokratų) grupė ir Europos demokratai yra patenkinti, nes mes išėjome iš aklavietės, tačiau mes nesame patenkinti. Taip yra dėl ne labai proeuropietiškos atmosferos vyriausybėse, kuri prieštarauja apklausoms dėl Europos žmonių valios, apie kurias kalbėjo pirmininkas J.-M. Barroso, ir dėl to, kad į Lisabonos Sutartį galiausiai yra įtraukta daug specialių vyriausybių prašymų, kurios nori vis daugiau ir daugiau sau, ir vis mažiau ir mažiau Europai.

Tarybos Pirmininke, norėčiau jus pasveikinti su pasiektu susitarimu, nes norėčiau pabrėžti, jog manau, kad susitarimas yra svarbus, norint išeiti iš aklavietės. Jūs minėjote tris klausimus, kuriuos aš norėčiau akcentuoti.

Pirmiausiai aš manau, kad labai svarbu šiuose rūmuose turėti oficialų pareiškimą dėl Pagrindinių teisių chartijos. Nicoje to nebuvo padaryta. Viskas buvo atlikta slapčia. Dabar padarykime tai oficialiai, nes Pagrindinių teisių chartija, su atsisakymo nuostatomis ar be jų, yra Europos žmonių DNR.

Antra, pone Pirmininke, aš esu susirūpinęs vietų Europos Parlamente paskirstymu, nes tai, ką jūs priėmėte, pažeidžia šios Sutarties proporcingo mažėjimo principą. Ar taip bus Parlamente? Pamatysime ką darome, tačiau jūs gerai žinote, kad tai ką priėmėte, nesuteikia proporcingo mažėjimo.

Galiausiai ypatingasis įgaliotinis. Manau, kad jūs pasiekėte gerą susitarimą, tačiau taip pat manau, kad Tarybos pirmininkas, ypatingasis įgaliotinis ir Komisijos pirmininkas suformuos klausimų paketą, apie kurį turėsime padiskutuoti Parlamente.

Pone Pirmininke, manau, kad Paulis Valéry, kuris buvo puikus poetas ir, tikriausiai dėl to, puikus europietis, parašė poemą, kuri niekada nebuvo užbaigta, o tik palikta. Europos kūrimas niekada nesibaigia. Šiuo atveju, siekdami sutarimo, mes palikome keletą Sutarties privalumų, tačiau mes ir toliau dėl jų kovosime. Mes taip pat juos palaikėme įžangos sakinyje, kuris, ironiška, bet buvo išgelbėtas iš liepsnos: kuo artimesnė žmonių ir Europos sąjunga. Tai ir yra mūsų tikslas, pone Pirmininke.

  Jan Marinus Wiersma (PSE). – (NL) Pone Pirmininke, šeštadienio rytą Nyderlandai taip pat pajuto palengvėjimą dėl pasiekto susitarimo, ir dėl to reikia padėkoti Tarybos pirmininkui. Naujoji sutartis leidžia vykti progresui Europos Sąjungoje. Europa taps labiau apsisprendusi ir demokratiška. Europos Sąjunga vėl atsistojo ant kojų. Dabar galima susikoncentruoti į esminį tikslą, grįžti prie darbo su darbotvarke, apimančia sritis nuo būsimo socialinės Europos vystymosi iki geresnės socialinės politikos. Tai taip pat yra geriausias būdas grąžinti Europą prie jos piliečių.

Mano šalyje, Nyderlanduose, buvo daug diskutuojama apie dabar priimtos Sutarties prigimtį ir apie jos ir referendumuose atmestos Sutarties dėl Konstitucijos skirtumus. Buvo prieita išvada, kad skirtumai yra tokie, jog antras referendumas nebereikalingas. Naujojoje Sutartyje trūksta pirminės Konstitucijos konstitucinio pobūdžio, taigi, mums taip pat nereikalingas naujas referendumas. Taigi, čia bus tiesiog normalus parlamentinis ratifikavimas.

Mes iš visos širdies palaikome reformas, dėl kurių buvo nuspręsta, nes jos lemia esminį progresą, ypač Europos Parlamento teisių srityje, iš esmės nepakeisdamos pusiausvyros tarp valstybių narių ir Europos institucijų. Didesnei Europai reikalingos kitokios, platesnio masto taisyklės. Jei pasiseks, visos valstybės narės dabar pasistūmės su ratifikavimu, taigi, mes vis galime žengti į 2009 m. su naujomis taisyklėmis, siekdami realų Sąjungos vaidmenį paskatinti visose srityse, kuriuose piliečiai iš mūsų kažko tikisi.

PIRMININKAUJA: H.G. PÖTTERING
Pirmininkas

  Bronisław Geremek (ALDE). - (PL) Pone Pirmininke, norėčiau pradėti prisidėdamas prie nuoširdžių padėkų Tarybai pirmininkaujančiai Portugalijai. Buvo pasiekta didelė sėkmė. Europos sąjungai reikėjo būdo, kaip atsikratyti pralaimėjimo ir žlugimo jausmo, jai reikėjo politinės plotmės, ir Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos dėka ji tai turi.

Taip pat manau, kad yra ypač svarbu tai, jog pagrindinių teisių chartija yra tokių sprendimų sudėtinė dalis, ir aš norėčiau pridurti, kad Pagrindinių teisių chartija yra Europos kompasas. Net negaliu įsivaizduoti, kaip šalis, kuri nori būti Europos Sąjungos dalimi, tuo pat metu gali atsiriboti nuo to, kas sudaro jos moralinį, filosofinį ir politinį pagrindą.

Mano Kolega A. Duffas išsakė kritinių žodžių Didžiosios Britanijos vyriausybės, kuri prašė nušalinimo sąlygos, atžvilgiu. Aš laikausi geresnės pozicijos. Lenkijos vyriausybė, kuri prašė nušalinimo sąlygos, kaip Lenkijos žmonių priimto sprendimo rezultato, yra išeinanti valdžia. Norėčiau išreikšti nuoširdžią viltį, kad po mano šalyje įvykusių politinių pokyčių, nesilaikydama lojalumo Lenkijos solidarumo tradicijai, Lenkija laikysis Pagrindinių teisių chartijos. Lenkija laikysis visos Pagrindinių teisių chartijos, be jokių nušalinimo sąlygų.

  Alain Lamassoure (PPE-DE). - (FR) Pone Pirmininke, kaip Prancūzijos daugumos partijos UMP atstovas, sveikinu Tarybai pirmininkaujančią Portugaliją ir esu patenkintas šiuos susitarimu dėl Sutarties teksto. Jis suteikia išsiplėtusiai Europai taisykles, kurių jai reikia, kad galėtų efektyviai ir demokratiškai funkcionuoti.

Kaip vienas iš naujos Europos Parlamento sudėties pranešėjų, aš taip pat esu labai patenkintas, kad Taryba pritarė rezoliucijos projektui, už kurį spalio 11 d. balsavo Parlamentas. Taigi, Taryba taip patvirtino mūsų suteiktą laipsniško mažėjimo apibrėžimą, šio principo pavertimą skaičiais, Eurostato skaičių naudojimą vertinant gyventojų skaičių, į kurį reikia atsižvelgti, ir norą po 2009 m. rasti stabilesnę sistemą.

Taryba pritarė daugiau nei šimtu procentu, ji pritarė šimtu vienu procentu, nes Taryba, nepaaiškindama kodėl, pridėjo vieną skiriamą vietą Italijai. Tai verčia mane pateikti du komentarus.

Pirmasis komentaras yra, kaip jūs, pone Pirmininke, sakėte, kad priešingai nuolatiniams spaudos skleidžiamiems gandams, visi Parlamento nariai ir toliau turės balsavimo teisę, įskaitant netgi pirmininką ir 73-ią italą.

Antras komentaras, kad 73-ia Italijai skirta vieta atsirado iš laipsniško mažėjimo principo, užrašyto Sutartyje, pasiūlyto Parlamento ir priimto Tarybos. Mes privalome užtikrinti, kad sprendimas taikyti 9 a straipsnį nebūtų užginčytas Europos Teisingumo Teisme, todėl pranešėjai siūlys Parlamentui peržiūrėtą projektą, atsižvelgdami į Europos Tarybos pageidavimus.

  Pirmininkas. − Nuoširdžiai dėkoju ir jums bei M. Severin už pranešimą dėl vietų paskirstymo. Jūs atlikote puikų darbą ir mes buvome su jumis 99 proc. kelio.

  Bernard Poignant (PSE). – (FR) Pone Pirmininke, „niekas neįmanomas be žmogaus, niekas nesitęsia be institucijų.“ Šie Jeano Monnet žodžiai labai tinkami mūsų situacijai.

Ar Sutartis yra tobula? Žinoma, ne! Jeanas Monnet ir į tai turėjo atsakymą. Romos sutarties pasirašymo dieną jis rašė, kad neklausė savęs, ar Sutartis galėjo būti geresnė, nes ji atspindėjo visa tai, kas buvo įmanoma tuo metu ir tame amžiuje. 1957-2007 metais. Ar mes rizikuojame pradėti iš naujo? Ne, žinoma, ne! Trečios sutarties nebus. Pakanka vienos krizės. Dviejų jau per daug. Jeanas Monnet ir vėl turi atsakymą: „Aš visad maniau, kad Europa bus sukurta per krizes, ir kad tai bus krizių sprendimų visuma.“ Tai yra Sutartis.

Aišku, ne visi su tuo sutinka, nes mūsų draugai britai taip energingai siekia nusišalinti. Aš gyvenu saloje, todėl suprantu salų mentalitetą. Vis dėlto Jeana Monnet patyrė tai 1951 m. su anglimi ir plienu. Jie nebuvo suinteresuoti. Jiems pasiūlė ir jie sėdo į laivą. Prisiminkim Tony Blairą. Jis pasirašė Mastrichto sutarties Socialinį protokolą. Mes esame tikri, kad vieną dieną mūsų kolegos britai pasirašys Pagrindinių teisių chartiją. Būkime kantrūs ir prisiminkime kinų diplomatą, kuris kartą pasakė, kad žavisi išmintingu Europos kūrimosi lėtumu. Judėkime į priekį.

Žinoma, norėčiau užbaigti pasveikindamas Tarybai pirmininkaujančią Portugaliją, ir kadangi esu Parlamento narys prancūzas, didžiuojuosi pirmininku portugalu ir aplinkybėmis, kurios reiškia, kad dabar turime du už vieno kainą!

  Hartmut Nassauer (PPE-DE). - (DE) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, vienu rankos mostu Europos Sąjunga išėjo iš konstitucinės aklavietės. Naujoji Europos Sąjunga bus pajėgesnė veikti, bus demokratiškesnė ir skaidresnė ir galės sėkmingiau vykdyti savo įsipareigojimus tiek namuose, tiek ir pasaulyje. Tai yra gerai, ir šia prasme sveikinimai Tarybai pirmininkaujančiai Portugalijai. Tikiuosi, kad jūs neprieštarausite, kad aš, kaip vokietis, su pasididžiavimu paminėsiu, kad Tarybai pirmininkavusi Vokietija, davė pradžią šiam keliui į Lisaboną.

Išsprendėme dar ne visas problemas. Tai tampa aišku iš absurdiško 751-os vietos Parlamente sprendimo ir pirmininko balsavimo teisių. Negali būti nė abejonių, kad Taryba negalėtų atimti išrinkto nario teisės balsuoti, nepriklausomai nuo jo užimamos pozicijos. Esu dėkingas, kad tiek pirmininkas, tiek ir Parlamento atstovai tarpvyriausybinėje konferencijoje greitai ir aiškiai tai išaiškino.

Vis dėlto yra problema. Ji susijusi su Parlamento sudėtimi, kuri nuo 2014 m. yra neaiški. Esu įsitikinęs, kad bus rasta sistema, apibrėžianti ir lemianti Parlamento sutartį, remiantis objektyviais kriterijais, nepriklausomai nuo politinio kaprizo. Negali būti, kad Taryba efektyviai paskirstytų Parlamento vietas, tarsi ji būtų dvaro valdovas. Turime siekti, kad tai būtų įgyvendinta iki 2014 m.

Vis dėlto iki šiol dar nėra pripažintas vienas svarbus privalumas: subsidiarumo principo stiprinimas. Tai labai svarbus žingsnis, įtraukiant nacionalinius parlamentus į atsakomybę už Europos teisės aktus tiek, kiek tai yra susiję su subsidiarumu. Subsidiarumas ir jo poreikis, Komisijos Pirmininke, stiprina bendriją, o ne ją silpnina. Mes taip pat to sieksime ir ateityje. Galiu tik paprašyti nacionalinių parlamentų tinkamai pasinaudoti šiomis naujomis galimybėmis!

(Plojimai)

  Richard Corbett (PSE). - Pone Pirmininke, aš taip pat sveikinu šią Sutartį, kuri, nepaisant naujų keistybių, kaip papildoma vieta Italijai, yra geras paketas, vertas ratifikavimo, dėl kurio Europos Sąjunga geriau funkcionuos kartu pagerindama savo demokratinę atskaitomybę.

Leiskite likusią minutę apsistoti ties antruoju aspektu. T. Kirkhope ką tik paklausė, ar mes atsakėme į Lakene iškeltus klausimus apie ES tapimą labiau demokratiškai atsiskaitančią ir artimesnę piliečiams. Sakyčiau, kad mes tikrai pasistūmėjome šia kryptimi. Prisiminkime vieną dalyką - kai tik ši Sutartis įsigalios, nė vienas teisės aktas nebus priimtas, visų pirma, prieš tai neišnagrinėtas kiekvieno nacionalinio parlamento, antra - nepatvirtintas Ministrų Tarybos, ir trečia, nepatvirtintas šio Parlamento, kurio nariai yra tiesiogiai išrinkti piliečių būtent tam, kad spręstų Europos klausimus Europos lygiu.

Tokio atskaitomybės lygmens nėra jokioje kitoje tarptautinėje struktūroje. Pažiūrėkite į Pasaulio Prekybos Organizaciją. Pažiūrėkite į Tarptautinį pinigų fondą. Pažiūrėkite į Pasaulio Banką. Pažiūrėkite į ESBO. Pamatysite, kad jokia valstybinio lygio institucija neturi tokio demokratinės atskaitomybės lygmens. Tie, kuriuos tikrai jaudina tarptautinių struktūrų atskaitomybė, turėtų sutelkti dėmesį į šias institucijas ir organizacijas. Turėtume didžiuotis savo pasiekimais demokratinėje Europos Sąjungoje.

  Bogdan Klich (PPE-DE). - (PL) Pone Pirmininke, mums, žinoma, reikalinga nauja Sutartis ir ši vienintelė Sutartis yra patenkinama. Tačiau yra kitas, svarbesnis dalykas – ši Sutartis yra gera. Tai gera sutartis, nes ji atitinka šiandieninius Europos iššūkius.

Be to, ji taip pat atitinka tikslus, kurie prieš šešerius metus Lakeno sutartyje buvo nustatyti kaip privalomi tikslai. Kartu su šiais tikslai Sutartis sutvarko ir supaprastina tiek institucinę, tiek ir teisinę Sąjungos sistemas. Europos Sąjunga tampa demokratiškesnė, be kita ko ir todėl, kad yra sustiprinamas Parlamento vaidmuo teisės aktų leidyboje. Europa tampa artimesnė piliečiams ir vienas iš būdų, kuriuo tai daroma, yra per piliečių iniciatyvą.

Iškyla klausimas, ar Sąjunga, kaip Sutarties rezultatas, turės didesnės reikšmės pasaulyje ir veiks veiksmingiau? Tačiau tai nepriklauso nuo Sutartimi įsteigtų ar pakeistų institucijų, tai priklauso, pirmiausia, nuo valstybių narių vadovų politinės valios. Jei to trūks, visa institucijų reforma bus nieko verta. Tam, kad Sutartis netaptų atgyvenančiu teisės aktu, mirštančiu dokumentu, jos pasirašymo metu ir po jos ratifikavimo norėčiau kreiptis į politinės valios bendriją.

  Adrian Severin (PSE). - Pone Pirmininke, Reformų sutarties tekstas, dėl kurio buvo sutarta Lisabonos viršūnių susitikime, yra akivaizdus progresas, žingsnis Europos integracijos istorijos link. Norėčiau pavadinti ją Europos susivienijimu. Todėl ji turėtų būti džiaugsmingai pasveikinta.

Vis dėlto, kad ir koks svarbus būtų šis žingsnis, jis nėra paskutinis. Svarbu, kad per trumpą laiką Sutartį ratifikuotų visos 27 valstybės narės. Dabar visiems turėtų būti aišku, kad nėra plano B ir nėra plano C. Ratifikavę Sutartį, mes per vidutinį ir ilgą laikotarpį privalėsime tęsti būtinas reformas ir vykdyti politiką, kol bus pasiektas visiškas Europos istorijos ir geografijos susitaikymas Europos daugiašalės demokratijos srityje.

Šią palengvėjimo taip pat labai svarbu atsikratyti bet kokio demokratinio veidmainiavimo ir demagogijos, ir pripažinti, kad šiame sudėtingame pasaulyje politinis valdymas labiau nei kada nors reikalauja profesinės kompetencijos, kuri gali nebūti referendumų objektas. Mes privalome paprašyti žmonių tariant „taip“ arba „ne“ nuspręsti dėl principų ir esminių dalykų, o ne dėl įmantrių techninių dalykų ir sudėtingų kompromisų. O toliau privalome laikytis neprivalomo mandato principo.

Kita vertus, mes taip pat privalome pripažinti, kad progresas, kurį šiandien švenčiame, buvo pasiektas skaidrumo ir nuoširdumo sąskaita. Žmones ir mus, politinius lyderius, skirianti praraja po Lisabonos viršūnių susitikimo išliko bent jau ne mažesnė nei anksčiau. Kol nepanaikinsime šios prarajos, negalime atidaryti šampano butelių.

  Jan Zahradil (PPE-DE). - (CS) Pone Pirmininke, kaip buvęs Konvencijos Europos ateičiai narys, ir kaip vienintelis savo šalies parlamentaras, dalyvavęs derybose bei kaip tvirtas Konstitucijos priešininkas nuo pat pradžių, džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad bent jau tam tikra prasme Lisabonoje blaivus protas paėmė viršų.

Pati Europos Konstitucijos sąvoka nuo pat pradžių buvo klaidinga. Džiaugiuosi, kad jos buvo atsisakyta, kaip ir džiaugiuosi, kad mano šalis buvo viena iš tų, kurios prie to prisidėjo. ES nėra valstybė ir niekada ja nebus, todėl ji negali turėti konstitucijos. Ji turėjo būti kuriama remiantis tarpvyriausybine sutartimi, pagal kurią valstybės narės, nacionalinės valstybės išlieka visos Europos integracijos proceso pagrindu.

Kalbant apie turinį, kiekvienam iš mūsų patinka arba nepatinka kai kurie jo aspektai. Kita vertus, aš asmeniškai džiaugiuosi, kad priimant vadinamąją lankstumo sąlygą, buvo sustiprintas nacionalinių parlamentų ir nacionalinių veikėjų vaidmuo. Kita vertus, man nepatinka tai, kad yra sumažinta nacionalinė veto teisė. Tačiau, būdamas realistas, aš žinau, kad mes pasiekėme viską, kas buvo įmanoma.

Vis dėlto, mano nuomone, svarbu tai, kad pirmą kartą ES istorijoje sukurta dirbtinė sąvoka po išbandymo realybėje buvo kažkiek perdaryta. Tai leidžia man tikėtis, kad ateityje ES ir toliau parodys galinti atsikratyti kai kurių sąvokų, kurios pasirodo esančios netinkamos, kaip kad, mano nuomone, 50-ies metų senumo atgyvenusio federalistinio modelio. Tai leidžia man tikėtis, kad ES pajėgs tapti tikra, lanksčia, decentralizuota tarpvyriausybine organizacija, pajėgiančia susidoroti su 21 amžiaus iššūkiais.

Pone Pirmininke, aš vis dėlto tikiu, kad Parlamentas nepasiduos pagundai atgaivinti mirusią konstitucijos idėją, nes tik įrodytų, jog tai yra smėlio pilis.

  Andrzej Jan Szejna (PSE). - (PL) Pone Pirmininke, nemaniau, kad praėjęs savaitgalis baigsis taip sėkmingai.

Visų pirma, Lisabonos viršūnių susitikime priėmėme naują Reformų sutartį, kuri yra milžiniška sėkmė, ir aš šiltai sveikinu ministrą pirmininką José Sócrates, pirmininką J.M. Barroso ir, žinoma, mus visus. Viskas praėjo be jokių bandymų vetuoti ar kokių nors papildomų mūšių dėl Sutarties galutinio varianto. Mano nuomone, tai reiškia, kad Europos Sąjunga išlipo iš institucinės krizės.

Antra, yra gerų žinių iš mano šalies, kur prieš kelias dienas įvykęs valdžios perėmimas iš antieuropietiškai nusiteikusios kraštutinių dešiniųjų vyriausybės buvo neginčytina sėkmė. Lenkijos žmonių pozicija patvirtina tai, ką aš esu sakęs daug kartų – dauguma lenkų palaiko Europos integraciją. Lenkai nori, kad Lenkija būtų Europos Sąjungos partnerė, o ne oponentė.

Tokie įvykiai, žinoma, suteikia optimizmo dėl mūsų bendro Europos projekto ateities. Tikiu, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi atremti ateities iššūkius, ir kaip teisingai pastebėjo J. M. Sócrates, dabar Europos Sąjunga yra stipresnė ir glaudesnė struktūra, taip pat ji yra neabejotinai galingesnis partneris derybose dėl tarptautinių pasaulinių santykių. Tarybos Pirmininko ir ypatingojo bendros užsienio ir saugumo politikos įgaliotinio pozicijos yra potencialus ginklas, kurį tinkamai panaudojus būtų galima teigiamai sustiprinti Europos Sąjungos įvaizdį.

Be to, vienas iš svarbiausių šio susitarimo pasiekimų yra tai, kad Pagrindinių teisių chartija įgijo teisiškai pagrįstą charakteristiką. Tikiuosi, kad Lenkijos vyriausybė atsisakys sprendimo Lenkijos piliečiams netaikyti Chartijos IV skyriaus pavadinimu Solidarumas nuostatų. Šio skyriaus nuostatos dėl darbuotojų ir profsąjungų teisių yra ypač artimos Lenkijos ir Europos kairiesiems.

  Tunne Kelam (PPE-DE). - (PL) Pone Pirmininke, norėčiau pasveikinti Tarybai pirmininkaujančią Portugaliją su esamomis aplinkybėmis pasiektais puikiais rezultatais. Tačiau turime nepamiršti vieno dalyko: pagrindinis Konvencijos dėl Europos ateities tikslas vis dar neįgyvendintas. Tai yra, dar reikia panaikinti institucijas ir Europos piliečius skiriančią prarają. Dabar turime priemonių mūsų bendrai Europos politikai taikyti. Mus tereikia politinės valios ir apsisprendimo. Dabar viskas yra sutelkta ties įgyvendinimu, ir yra du principai, kuriais turėtų būti paremtas mūsų šios Lisabonos sutarties įgyvendinimas. Pirmiausia – subsidiarumo principas.

ES kompetencijų apibrėžimas yra tikrai labai padrąsinantis pasiekimas, susijęs su didesniu nacionalinių parlamentų vaidmeniu ir atsakomybe, nes mūsų piliečiai turėtų suvokti, kad Europos bendrija spręs bendrijos veiksmingumo problemas ir, tuo pat metu, nesikiš į jų gyvenimus tada, kai tai nereikalinga.

Antrasis principas yra susijęs su solidarumu – pagrindine Europos bendrijos vertybe. Pritarimas dėl laipsniško mažėjimo principo formuojant būsimą Europos Parlamentą, yra akivaizdi tokio solidarumo išraiška ir aš dėl to džiaugiuosi. Kitas labai svarbus solidarumo testas bus bendros energetikos saugumo užsienio politikos sukūrimas, kurį praėjusį mėnesį pasiūlė Europos Parlamentas, įskaitant ypatingąjį įgaliotinį energetikos reikalams, kuris bus ir ypatingasis užsienio reikalų įgaliotinis.

Pacituosiu vieną labai gerą solidarumo išraišką, kai pirmininkas J.M. Barroso praėjusią gegužę Samaroje pasakė savo kolegai iš Rusijos, kad pagal ES solidarumo supratimą Lenkija ir Estija yra tokios pat svarbios kaip ir Vokietija ar Portugalija.

  Jerzy Buzek (PPE-DE). - (PL) Pone Pirmininke, po Lisabonos viršūnių susitikimo galima manyti, kad diskusijos dėl Europos Sutarties yra užbaigtos, nes dabar mes turime vieną pagrindinį tikslą – kuo greičiau ir kuo efektyviau ratifikuoti Sutartį.

Čia savo vaidmenį turi atlikti Parlamentas. Prašau nepamiršti, kad dabar Sutartis yra didesnės svarbos nei buvo kada anksčiau. Reikia apsvarstyti tris dalykus: ypatingojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai vaidmens ir pareigų apibūdinimą, kuris nuo 2009 m. sausio 1 d. kartu su Europos Taryba priims sprendimus. Mes turime paruošti dirvą tokiam bendram sprendimui kai kuriose srityse, visų pirma, saugumo ir teisingumo administravimo srityse. Trečia, privalome vesti politines derybas, kad baigtume principus, kuriais remdamasis veiks Europos Tarybos pirmininkas, ypač atsižvelgiant į jo ryšius su Europos Parlamentu.

Tačiau svarbiausias dalykas yra ratifikavimas, ir jis labai didele dalimi priklauso nuo mūsų, Europos Parlamento narių. Ratifikavimas skirtingose šalyse vyks skirtingai. Turime rasti būdų, kaip įtikinti piliečius, jog tai yra sėmė ne tik Sąjungai, ne tik politikams, bet, svarbiausia, jiems. Ratifikavimas yra mūsų pagrindinė užduotis. Ačiū ir sveikinu.

  José Sócrates, Tarybos pirmininkas. − (PT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti už puikią diskusiją Lisabonos viršūnių susitikime.

Pirmiausia pasakykite, kas jums patinka šioje naujoje Sutartyje, tačiau niekas negali paneigti, kad šios Sutarties rezultatas yra stipresnė Europa. Ši sutartis patvirtina Europos vertybes, geras vertybes, kurios visad buvo Europos integracijos projekto pagrindas. Ši Sutartis skatina Europos ekonomiką ir sukuria Europai sąlygas geriau atlikti savo vaidmenį pasaulyje.

Kaip dauguma pastebėjote, ši Sutartis Europos institucijas ir politikos darbuotojus daro demokratiškesnius. Ši Sutartis 27-ių valstybių Europos Sąjungai suteikia efektyvesnę sprendimo priėmimo procedūrą. Tiems, kam patinka demokratija, taip pat patinka, kad demokratija būtų vertinama kaip metodas, leidžiantis veiksmingai priimti sprendimus, o tie, kurie seka Europos politinį gyvenimą, supranta, kad Europai reikėjo efektyvesnio sprendimo priėmimo.

Pagaliau norėčiau pasakyti, visiems abejojantiems dėl Sutarties ir dėl Europos pajėgumo – prašau, atsibuskite, pasaulis jau padarė išvadą dėl Sutarties. Europa tapo stipresnė, pajėgi atremti pasaulinius iššūkius, labiau atremti strateginius iššūkius. Nuo Lisabonos susitikimo pasaulis į Europą žvelgė su viltimi, kad ji vėl užims savo vietą pasaulyje.

Ne, ši Sutartis mums reiškia progresą. Kiti žmonės jau yra pasakę apie Europą: „Neabejokite, atsibuskite, mes esame stipresni.“ Europa po susitarimo Lisabonoje yra labiau pasitikinti ir dabar gali priimti poziciją dėl ateities. Iš besiginančios ji gali tapti puolančia.

Graham Watson savo kalboje paminėjo F.Pessoa. Norėčiau jam labai padėkoti už asmeninę paslaugą, nes F. Pessoa yra vienas didžiausių mūsų poetų ir norėčiau dar kartą jį pacituoti. Kartą jis kalbėjo apie nostalgiją ateičiai. Aš, kaip europietis, taip pat jaučiu nostalgiją ateičiai ir nostalgiją tiems laikams, kai Europa diskutavo apie ateitį, demonstravo lyderiavimą. Jaučiu nostalgiją tiems laikams ir tikiu, kad ši Sutartis sudarys sąlygas Europai tai atlikti.

Jums leidus, pone Pirmininke, norėčiau patikslinti du dalykus. Pirmasis, kad Parlamento pirmininkas turi pasakyti nariams, jog niekada niekam nebuvo šovę į galvą, kad Taryba galėtų pasiūlyti, kad Parlamento pirmininkas turėtų netekti balsavimo teisės. Pirmininkas, žinoma, ir toliau turės šią teisę. Nežinau, iš kur kilo ši klaidinga mintis, tačiau Taryba nusprendė tik tai, kad šiame Parlamente bus 751 narys (750 plius pirmininkas). Antra, aš norėčiau pasakyti, kad Joaninos nuostata buvo išspręsta. Visad sakiau, kad taip bus. Joanina gali būti teisiškai pagrįsta, tačiau neturėtų būti įtraukta į šią Sutartį, o mūsų rasta išeitis – deklaracija plius protokolas, visiškai atitinka mums suteiktą mandatą.

Kaip ir visada, norėčiau padėkoti prieš tai pirmininkavusiai šaliai. Per visą šios Sutarties procesą buvo du lemiami momentai. Pirmasis – praėjusį spalį, kai Angela Merkel nusprendė padaryti Sutartį pagrindiniu savo ir būsimų pirmininkavimų klausimu. Toks žingsnis pareikalavo politinės drąsos ir buvo politiškai rizikingas. Tuo metu niekas nemanė, kad yra didelė tikimybė, jog tai pavyks. Vadinu tai lemiamu momentu, nes Europai reikėjo sugrįžti prie politikų ir prie drąsos ir politinės rizikos. Kitas lemiamas momentas, kaip jau minėjau, buvo kai mes nusprendėme pasinaudoti paskutinės Tarybos galimybe pasiekti susitarimą spalį ir neatidėlioti iki gruodžio.

Pone Pirmininke, norėčiau baigti žodžiais, kad tikrai daug žmonių, ir daug žmonių Europoje, niekada netikėjo šia Sutartimi yra nepatenkinti taip pat, kaip būtų nepatenkinti bet kokia kita sutartimi. Vis dėlto gali būti, kad yra ir tokių, kurie norėtų kitokios Sutarties ir su jais verta palaikyti dialogą, pasakant, kad šiuo atveju alternatyva buvo arba turėti šią Sutartį, arba likti institucijų krizės etape.

Manau, kad visi, kurie supranta, kad politikai turi atsižvelgti į realybę, o ne į fantaziją, palaikys tai, kas buvo nuspręsta Lisabonoje. Dėl ratifikavimo norėčiau aiškiai pasakyti, kad tai yra kiekvienos šalies reikalas. Vis dėlto, negaliu pritarti, kad demokratiška yra reikalauti nacionalinių referendumų, bandant sumenkinti atstovaujamąją demokratiją, keliant grėsmę parlamentinės ratifikacijos teisėtumui.

(Plojimai)

Aš esu demokratas ir Europa yra demokratiška, o būdami demokratai mes paliekame kiekvienai šaliai galimybę laisvai nuspręsti dėl geriausio ratifikavimo būdo.

Pone Pirmininke, ponios ir ponai, taip, aš labai didžiuojuosi, esu labai patenkintas, man didelė garbė, kad su daugeliu kitų turėjau galimybę dalyvauti istoriniame ir lemiamame momente, Lisabonos Sutarties gimimo momente, nes tai reiškia, kad Europa judės į priekį.

(Garsūs plojimai)

  Pirmininkas. − Tarybos Pirmininke, aš taip pat norėčiau išreikšti nuoširdžią padėką, ypač užsienio reikalų ministrui Luķs Amado, Manuel Lobo Antunes bei ambasadoriui Mendonēa e Moura ir Jeano-Claude Pires koordinuojamai teisės reikalų tarnybai.

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas. − Pone Pirmininke, M. Thyssen uždavė specifinį klausimą: ar galime pasistūmėti į priekį nuo dabar iki galutinio ratifikavimo? Kaip jau sakiau, pateikdami rezultatus Europos piliečiams, galėsime padėti sukurti teisingą politinę aplinką, kurioje bus lengviau vykdyti ratifikavimą.

Informacijos teikimo sulėtinimas būtų klaida ir tai prieštarautų dvigubai strategijai, kuri yra labai svarbi Komisijai. Ji pareiškė, kad mes tuo pat metu turėtume spręsti politinius ir institucinius klausimus ir pateikti rezultatus savo piliečiams. Antarip ši Komisija ir, esu įsitikinęs, šis Parlamentas, aktyviai skatins Europos piliečių darbotvarkę. O kartu mes galėtume būti netgi dar aktyvesni.

Kitas klausimas yra susijęs su pranešimu ir demokratija. Pranešimas apie sutartį ir jos paaiškinimas mūsų visuomenei, visų pirma, yra nacionalinių valdžios institucijų atsakomybė. Tačiau tai taip pat yra ir Europos institucijų uždavinys. Sutinku su tuo, ką L. Queiró sakė apie Europos Parlamento vaidmens svarbą šiuo klausimu. Mes Komisijoje esame pasirengę prisiimti atsakomybę glaudžiai bendradarbiaudami su valstybėmis narėmis ir Europos Parlamentu.

Sutinku su T. Kelam ir H. Nassauer pastabomis apie subsidiarumą. Labai svarbu pabrėžti šios Sutarties pridėtinę vertę demokratijos prasme. Dėl jos Europa yra demokratiškesnė ir atskaitingesnė. Taip pat pabrėžiamas subsidiarumas. Subsidiarumas yra būdas stiprinti Europą ir Europos institucijas, o ne jas silpninti, nes glaudžiai dirbdamos su piliečiais jos įgyja daugiau teisėtumo ir gali priimti geresnius sprendimus.

Taip pat manau, kad, kaip pabrėžė R. Corbett, pačiame mūsų komunikate turi būti paaiškintas naujas demokratinis aspektas. Europos Sąjungoje mes didžiuojamės turėdami tokią demokratinę sistemą. Visada galima padaryti geriau, tačiau pasaulyje nėra kitos vietos, kur tarpvalstybiniu lygmeniu vyktų toks demokratinis dalyvavimas kaip Europos Sąjungoje.

Informavimo prasme mes taip pat turėtume aiškiai pabrėžti savo sustiprėjusį pajėgumą veikti piliečių labui tose srityse, kurios jiems kelia susirūpinimą, kaip kad klimato apsauga, energetika ir migracija. Tai yra konkretūs mūsų piliečiams nerimą keliantys dalykai ir mes juos sprendžiame. Mes taip pat turėtume pabrėžti sustiprėjusį pajėgumą veikti tarptautinėje scenoje.

Taip pat noriu pabrėžti tai, ką aiškiai pasakė B. Poignantas ir padėkoti jam už tai, kad akcentavo Jeano Monnet svarbą. Tiesa, kad tai nėra tobula Sutartis, tačiau kartais žmonės sako, kad mes pamirštame steigėjų vertybes ir įsipareigojimus. Tai netiesa. Mes darome tai, ką sakė Jeanas Monnet ir daugelis kitų – žingsnis po žingsnio kuriame bendrą projektą ir turime tai padaryti tai pripažindami, kad turime įsipareigoti savo piliečiams, kad turime atlikti konkrečias užduotis ir pateikti konkrečius rezultatus.

Lisabonos viršūnių susitikimas, susikoncentruodamas į Sutartį ir institucijas, o kitą dieną, parodydamas kelią į globalizaciją bei būdą, kaip mes kartu galime sustiprinti savo pajėgumą veikti, kad galėtume atremti globalizacijos iššūkius, iš tiesų numatė Europos ateities viziją. Todėl tai buvo didelė sėkmė ir Tarybai pirmininkaujanti Portugalija, valstybės narės, Europos Parlamentas ir Komisija iš tiesų turėtų švęsti šį faktą ir žvelgti į ateitį su atsinaujinusiu pasitikėjimu.

(Plojimai)

  Pirmininkas. − Labai jums ačiū, Komisijos Pirmininke. Ši diskusija parodė, kad mes galime tikėti savo Europos ateitimi. Mes netgi dar labiau atsidavę dirbsime jos labui. Labai ačiū.

Diskusija baigta.

raštiški pareiškimai (142 taisyklė)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu – (FR) Pirmiausia noriu pasveikinti valstybių narių vadovus su istoriniu susitarimu, kurį jie pasiekė Lisabonoje. Jis užbaigia daugelį metų trukusį institucinį netikrumą. Sveikinu nenuilstantį, drąsų, išmintingą ir pragmatišką Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ir puikios Tarybai pirmininkavusios Vokietijos, vadovaujamos Angela Merkel darbą pirmoje 2007 m. pusėje, dėl kurio buvo padėtas institucinės darbotvarkės pagrindas. Prie šių sveikinimų norėčiau pridėti puikaus ir milžiniško pirmininko Valéry Giscardo d’Estaingo atlikto darbo pripažinimą. Šioje sutartyje yra daug senojo teksto politinių privalumų: stabilus Europos Sąjungos pirmininkavimas, už Europos diplomatiją atsakingas asmuo ir naujas balsavimo mechanizmas, praplečiantis kvalifikuotos daugumos balsavimą, taip sustiprinant Europos Parlamento galią. Apgailestauju, kad reikėjo atsisakyti Europos Sąjungos simbolių (vėliavos, himno ir šūkio). Šioje Sutartyje taip pat atsižvelgiama į Prancūzijos ir Olandijos žmonių, kurie atmetė senąją Sutartį, duotą signalą ir todėl ji nėra konstitucijos pobūdžio, kuris buvo pradiniame tekste. Ji į Europos Sąjungos sutartis nepakeičiamai neįtraukė Europos viešosios politikos kolekcijos, kuri nėra tinkama dabartiniam Europos demokratijos funkcionavimui.

  Alexandra Dobolyi (PSE), raštu. – (HU) Manau, kad tai, jog Lisabonoje buvę politikai, suvokiantys savo atsakomybę ir nustumdami į šalį savo istorines nuoskaudas pasiekė susitarimo dėl Sutarties, kuriai paruošti prireikė šešerių metų, ir kuri apibrėš būsimą Europos veidą ir įves sistemą, leisiančią jai veiksmingai veikti, yra labai svarbus žingsnis.

Svarbu, kad šio dokumento, kuris turi būti pasirašytas šių metų gruodžio 13 d. ratifikavimo procesas be kliūčių vyktų ir valstybėse narėse. Būtina, kad Europos Parlamentas ir toliau įsipareigotų palaikyti Reformų sutartį ir čia, dar kartą, mes atkreipiame valstybių narių dėmesį į ratifikavimo proceso svarbą.

Vengrija visad tvirtai palaikė konstitucinį procesą ir tiki, kad anksčiau ar vėliau valstybės narės susitars ir sėkmingai plėtos Europos integracijos procesą.

Kaip Europos parlamento Užsienio reikalų komiteto narys, aš tikiu, jog svarbu yra pabrėžti, kad priimtas dokumentas gali teigiamai prisidėti prie didesnio Europos Sąjungos užsienio politikos veiksmingumo ir padidinti jos efektyvumą tarptautinėje diplomatinėje arenoje. Tačiau Reformų sutartis gali duoti pokyčių ne tik užsienio politikos srityje, bet ir daugelyje kitų, efektyviam ES funkcionavimui gyvybiškai svarbių, sričių. Pavyzdžiui, ji atveria galimybę naujam Europos Parlamentui ir 2009 m. sudarytai Europos Komisijai pradėti veikti efektyviau, skaidriau ir demokratiškiau.

Tokiai bendrai sėkmei visų pirma reikėjo politinės valios imtis bendrų veiksmų, taigi, dabar džiaukimės Sutartimi, tačiau norėdami užtikrinti viso proceso sėkmingumą, neturime čia sustoti, privalome ir toliau bendrai stengtis užtikrinti, kad ratifikavimo procesas būtų sėkmingai užbaigtas.

  Jules Maaten (ALDE), raštu. – (NL) Siekiant susitarimo dėl Reformų sutarties, už uždarų Lisabonos durų buvo išdalinta per daug dovanų: Italija gavo papildomą vietą Europos Parlamente, Bulgarija kirilica užrašytą evro, Lenkija gali ir toliau blokuoti sprendimo priėmimo procesą dar daug ateinančių metų, o Austrija į savo universitetus gali nepriimti Vokietijos studentų. Tokios derybos yra viduramžiškos ir prieštarauja mūsų siekiams Europos Sąjungoje turėti daugiau skaidrumo.

Vis dėlto galime džiaugtis, kad po keletą metų trukusių derybų mes pasiekėme galutinį susitarimą, o ši Sutartis pagerina esamą situaciją. Tai nėra pati elegantiškiausia sutartis, tačiau ji užtikrina demokratiją Europoje. Ji suteikia daugiau įtakos Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams, leisdama Europos piliečiams daryti daugiau tiesioginės įtakos politikai. Ji atitinka bendros energetikos ir užsienio politikos poreikį. Būtina sugriežtinti Kopenhagos kriterijus ir suteikti galimybę demokratiškesnei atskaitomybei, įvedant „oranžinę kortelę“, suteikiančią nacionaliniams parlamentams galimybę Europos teisės aktus užginčyti remiantis subsidiarumu.

  Witold Tomczak (IND/DEM), raštu. – (PL) Tiesa apie Reformų sutartį yra tokia pat kaip ir apie Europos Konstituciją. Šie dokumentai tarptautinę organizaciją – Europos bendriją, bei jos narių sąjungą – Europos Sąjungą paverčia supervalstybe. Jie taip pat daro įtaką šios supervalstybės pripažinimui (priimant 1950 m. Europos žmogaus teisių konvenciją, kurios narėmis gali būti tik valstybės). Jie atveria naują kelią į vieningos Europos teisės sukūrimą, nedalyvaujant valstybėms narėms (Europos Teisingumo Teismui interpretuojant Pagrindinių teisių chartiją). Galima būtų dar ilgai vardinti lygiareikšmės svarbos pavyzdžius.

Šioje situacijoje mes susiduriame su Europos žmonių teisių naujoje supervalstybėje užtikrinimo klausimu, nes anksčiau šias teises savo žmonėms užtikrindavo valstybės narės. Reformų sutartyje apie šias problemas visiškai nekalbama. Kadangi gyventojų teisės yra ne kas kita, kaip žmogaus teisės, pakeltos į bendrijos gyvenimo lygmenį, dėl supervalstybės įsteigimo projekto Europoje mes susiduriame su žmogaus teisų krize.

Todėl privalome atmesti Reformų sutartį ir atlikti darbą sistemoje, kad užtikrintume gyventojų teises Europos integracijos sąlygomis. Jei to nepadarysime, Europai gresia dar vienas totalitarizmo protrūkis.

PIRMININKAUJA: VIDAL-QUADRAS
Pirmininko pavaduotojas

8. Darbotvarkė

  Pirmininkas. − Ponios ir ponai, pritarus politinėms frakcijoms ir remdamasis Darbo tvarkos taisyklėmis, siūlau šiuos dabartinės dalinės sesijos pakeitimus.

Visų pirma, siūlau, kad balsavimas dėl rezoliucijų projektų, kuriuo numatyta užbaigti diskusiją dėl ES ir Rusijos viršūnių susitikimo, būtų nukeltas į kitą dalinę sesiją Briuselyje.

  Graham Watson, ALDE frakcijos vardu – Pone Pirmininke, iškeliu tvarkos pažeidimą pagal 166 taisyklę, atsižvelgiant į 45, 77, 89, 113 ir 155 taisykles. Vakar priėmėme sprendimą, kad šią savaitę turėsime rezoliuciją dėl ES ir Rusijos viršūnių susitikimo, mano frakcija tikisi, kad to laikysimės. Žinau, kad yra mėginama atšaukti šį sprendimą, tačiau tikiuosi, kad rūmai protingai pažvelgs į tokį siaurą požiūrį į politiką.

(Plojimai)

  Pirmininkas. − Ar dar bus komentarų?

  Hannes Swoboda, PSE frakcijos vardu – (DE) Pone Pirmininke, dabar tai yra susiję ir su kolegomis Parlamento nariais. Mes nebuvome informuoti apie šį taikymą. Vakar iškilo problemų su informacijos teikimu. Nei Europos liaudies frakcija (Krikščionys demokratai) ir Europos demokratai, nei mano frakcija nebuvome informuoti apie šį prašymą. Tai taip pat yra priežastis, dėl kurios mes jautėmės nepastebėti ir susilaikėme nuo balsavimo. Mes su kolega J. Daul, Šį rytą kartu pateikėme pasiūlymą rūpestingai išnagrinėti šią rezoliuciją. Mes suprantame norą priimti rezoliuciją ir pritarsime jai tik su sąlyga, kad galėsime ją rūpestingai išnagrinėti. Po viršūnių susitikimo, mes taip pat turėsime visą prieinamą informaciją, taigi ir būsimą pasiūlymą iki susitikimo pabaigos.

  Daniel Cohn-Bendit, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone Pirmininke, nežinau kokie stiprūs yra didesnių frakcijų pranešimai. Mes visad sakėme, kad norime rezoliucijos ir generaliniai sekretoriai buvo apie tai informuoti. Mes sakėme, kad jei jūs pasisakysite prieš, mes taip pat pasielgsime per pirmadienio ryto balsavimą, ir tai yra mūsų teisė. Jūs visad taip sakydavote, ir jei tai nebuvo jums perduota, tai yra jūsų, o ne mūsų problema.

Kalbant apie turinį, Rusijoje per pastarąsias savaites buvo priimtas, pavyzdžiui, naujas įstatymas prieš ekstremistus, o tai aiškiai apriboja spaudos ir nuomonės laisvę. Todėl mes norime, kad rezoliucija būtų priimta prieš viršūnių susitikima, kad per šią rezoliuciją ES galėtų paskelbti mūsų poziciją dėl situacijos Rusijoje. Mes galėsime parengti rezoliuciją dėl rezultatų ir po viršūnių susitikimo, tačiau šis Parlamentas, kuris nori būti politiškas, taip pat turėtų balsų dauguma priimti žodžio laisvę iki viršūnių susitikimo, kad galėtume parodyti Rusijai, ką čia, Europos Parlamente, mes manome apie laisvę ir demokratiją.

(Plojimai)

  Martin Schulz (PSE). - (DE) Pone Pirmininke, mes visi tikrai eisime šia kryptimi. D. Cohn-Bendit aiškiai pasakė, ką mes visi manome. Vis dėlto šiuose rūmuose Darbo tvarkos taisyklės galioja ne tik tam, kad mes norime kankinti žmones, bet ir todėl, kad didelės frakcijos su daugiau nei 200 narių taip pat turi problemų, su kuriomis jūs, D. Cohn-Bendit, savo mažesnėje frakcijoje, galbūt, mažiau susiduriate. Mes turime turėti galimybę vieni su kitais pasikonsultuoti. Kai sudedu Europos liaudies partijos (Krikščionių demokratų) ir Europos demokratų bei savo frakcijos narius, išeina, kad šiuose rūmuose yra per 450 narių, kuriems reikia daugiau laiko konsultavimuisi.

Todėl pateiksiu tokį pasiūlymą: kaip sakė D. Cohn-Bendit, mes turime informuoti Rusiją, kad manome, jog šis įstatymas yra neskaidrus, kad jo turėtų būti atsisakyta. Tai Komisija ir Taryba gali pasakyti jau dabar. Žinoma, tai yra viso Europos Parlamento valios pareiškimas, dėl kurio jau tapo aišku šios diskusijos metu.

Tačiau rezoliucija, sudaryta iš 60-70 punktų, taip pat turi būti aptarta ir tik tada ji bus veiksminga. Todėl mes prašome diskusijos dėl rezoliucijos projekto, tada balsavimo kito posėdžio metu. Tai iš tiesų yra teisingas kompromisas. Prašau jam pritarti!

  Pirmininkas. − Ponios ir ponai, remiantis mūsų Darbo tvarkos taisyklėmis, klausimas, kurį iškėlė G. Watson yra teisingas ir aiškiai numatomas Darbo tvarkos taisyklėse. Tačiau akivaizdu, kad šiuo klausimu nuomonės skiriasi.

Remdamiesi darbo tvarkos taisyklėmis, mes išspręsime šį klausimą vieninteliu galimu būdu, kurio pagrindas yra Parlamento suverenumas. Todėl turėsime du balsavimus. Pirmasis balsavimas bus dėl to, ar jūs norite balsuoti šiuo klausimu. Jei rezultatas bus neigiamas, paliksime šią darbotvarkę tokią, kokia ji yra ir nebus jokių pakeitimų. Jei nuspręsite, kad norite balsuoti, tuomet balsuosime dėl šio klausimo, o klausimas ar balsuoti dėl rezoliucijų projektų bus atidėtas.

Siūlau balsuoti dėl to, ar Parlamentas nori balsavimo šiuo klausimu.

(Parlamentas nusprendė balsuoti)

Taigi, dabar balsuoti pateikiu pasiūlymą, kurį jums pristačiau, tai yra, balsavimą dėl rezoliucijų projektų dėl Rusijos viršūnių susitikimo perkelti į kitą dalinę sesiją Briuselyje. Tie, kurie balsuos už, balsuos už šio balsavimo perkėlimą į kitą dalinę sesiją, o tie, kurie balsuos prieš, balsuos už tai, kad darbotvarkė liktų tokia, kokia yra.

(Parlamentas pritarė pasiūlymui)

Antra, siūlau, kad kiti du pranešimai, kurie šiuo metu yra įtraukti į ketvirtadienio diskusiją tarp 15 ir 16 val., būtų įtraukti tiesiogiai į ketvirtadienio 12 val. balsavimą:

– Margie Sudre pranešimas Žvejybos komiteto vardu dėl pakeisto pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos bendrijos ir Madagaskaro Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo sudarymo (KOM(2007)0428 – C6-0064/2007 – 2007/0006(CNS)), ir

– Emanuel Jardim Fernandes pranešimas Žvejybos komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos bendrijos ir Mozambiko Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo sudarymo (KOM(2007)0472 – C6-0284/2007 – 2007/0170(CNS)).

Jei nėra komentarų, įtrauksime šiuos balsavimus tiesiai į ketvirtadienio 12 val. balsavimą.

  Christopher Beazley (PPE-DE). - Pone Pirmininke, man iškilo toks pat klausimas dėl tvarkos dėl to paties teisinio pagrindo kaip G. Watson. Aš tik noriu pabrėžti, kad mes jau turėjome didelę diskusiją apie demokratijos didinimą ES. Ta taktika, kuri, iš pažiūros, buvo sėkminga, įrodo, kad netgi šiame Parlamente demokratijos klausimas turi būti toliau nagrinėjamas. Kaip didelės, PPE-DE frakcijos, kurios nariu didžiuojuosi būdamas, atstovas, galiu pasakyti, kad kaltė dėl to, kad neturime rezoliucijos buvo suversta kitoms frakcijoms. Tada supratau, kad tai buvo dviejų didelių frakcijų susitarimas. Gana aišku, kad tai nėra tinkamas veikimo būdas.

Aš pritariu sprendimui. Mano praktinis patarimas jums, pone Pirmininke, būtų užtikrinti, kad Tarybos pirmininkas ir Komisijos pirmininkas visą ES ir Rusijos viršūnių susitikimo stenogramą Prezidentui V. Putinui pateiktų viršūnių susitikimo metu, o ne po jo.

(Plojimai)

  Margie Sudre (PPE-DE). – (FR) Pone Pirmininke, kalbant apie pranešimų dėl žvejybos įtraukimą, aš nežinau gal tai buvo vertimo klaida, tačiau jūs pasakėte, kad jie be diskusijų bus įtraukti į ketvirtadienio ryto darbotvarkę. Nebus diskusijų. Taigi manau, kad tai buvo vertimo klaida.

  Pirmininkas. − Ponios ir ponai, mes pasiūlėme, kad jie būtų įtraukti tiesiai į ketvirtadienio 12 val. balsavimą. Šiuo metu jie yra įtraukti į ketvirtadienio diskusiją tarp 15 val. ir 16 val. Todėl mes siūlome, kad jie būtų įtraukti į ketvirtadienio 12 val. balsavimą be diskusijų.

(Parlamentas pritarė pasiūlymui)

9. Laikas balsuoti

  Pirmininkas. − Kitas punktas yra balsavimas.

Dėl balsavimo rezultatų ir kitų detalių žr.: Posėdžio protokolai)

9.1. EC-Čilės asociacijos sutartis (Bulgarijos ir Rumunijos įstojimas) (balsavimas)

- Rekomendacija: Helmuth Markov (A6-0361-2007)

9.2. EC-Šveicarijos konfederacijos susitarimas dėl mokslinio ir techninio bendradarbiavimo (balsavimas)

- Pranešimas: Angelika Niebler (A6-0377/2007)

9.3. (balsavimas)

- Pranešimas: Neil Parish (A6-0373-2007)

9.4. Branduolinė energija (Slovėnijos ratifikuojamas Protokolas, iš dalies pakeičiantis Paryžiaus konvenciją) (balsavimas)

- Rekomendacija: Giuseppe Gargani (A6-0369-2007)

9.5. UN/ECE Espoo konvencija (balsavimas)

- Pranešimas: Miroslav Ouzkż (A6-0395-2007)

9.6. Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos konvencija (balsavimas)

- Pranešimas: Jean-Marie Cavada (A6-0360-2007)

9.7. Šengeno informacinės sistemos informacijos infrastruktūra (sprendimas) (balsavimas)

- Pranešimas: Carlos Coelho (A6-0357-2007)

- Prieš balsavimą:

  Carlos Coelho (PPE-DE), pranešėjas. – (PT) Pone Pirmininke, kadangi mes vėluojame, pateiksiu trumpus komentarus. Visų pirma, Parlamentas apgailestauja dėl ŠIS II sistemos vėlavimo, antra, Parlamentas susiduria su skubia situacija, nes jei nenuspręsime dabar, valstybėms narėms gali prireikti iš naujo nustatyti vidaus ribas, o tai yra nepriimtina, trečia, Parlamentas renkasi techninę išeitį išplėsti susitarimą su SISNET ir numato alternatyvią susitarimo su s-Testa išeitį, kuri yra finansiškai nuostolinga, tačiau, deja, mes privalome palikti jas abi, kad išvengtume ribų praplėtimo, ko niekas nenori.

9.8. Europos globalizacijos reguliavimo fondo mobilizavimas (balsavimas)

- Pranešimas: Reimer Böge (A6-0378/2007)

9.9. Pagrindų direktyva dėl tausaus pesticidų naudojimo (balsavimas)

- Pranešimas: Christa Klaß (A6-0347-2007)

- Prieš balsavimą:

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Pone Pirmininke, iškeliu klausimą pagal 166 taisyklę, siekdamas pritaikyti Darbo tvarkos taisyklių 37 taisyklės 1 dalį.

37 taisyklės 1 dalyje kalbama apie šio Parlamento dokumentų ir informacinių nuostatų prieinamumą. Ruošiantis balsavimui dėl pesticidų, daugelis, jei ne visi šiuose rūmuose buvo užversti elektroniniais laiškais, prašančiais balsuoti už pakeitimus, netgi radikalesnius nei mums siūlo Komisija. Šie laiškai atėjo iš organizacijos, pavadinimu „Pesticide Watch“, kurią sudarančios organizacijos gavo didelį Komisijos finansavimą – dalį 11.7 milijonų eurų, kurie per praėjusius dvejus metus buvo išleisti pagal biudžeto eilutę, susijusią su bendrijos veiksmų programa, skatinančias nevyriausybines organizacijas (NVO), kurios aktyviai veikia aplinkos apsaugos srityje ir programoje Life+.

Remdamasis 37 taisyklės 1 dalimi galiu paklausti apie įvairius mainus tarp Komisijos ir šių NVO. Kas daro spaudimą šiais klausimais? Dėl tokio poveikio tarnautojams iš tiesų ir išaugo EP narių gautų elektroninių laiškų skaičius, tačiau, žinoma, yra neteisinga, kad Komisijos GD naudoja dideles sumas mokesčių mokėtojų pinigų ir piktnaudžiauja NVO vaidmeniu, stengdamasi pakeisti parlamentarų nuomones ir nukreipto Komisijos GD šia linkme.

(Garsūs plojimai iš dešinės)

  Pirmininkas. − C. Heaton-Harris, pereisime prie jūsų komentaro.

9.10. Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką (balsavimas)

- Pranešimas: Hiltrud Breyer (A6-0359/2007)

- Po balsavimo dėl 243 pakeitimo:

  Graham Booth (IND/DEM). - Pone Pirmininke, tvarkos požiūriu, tai visiškas fiasko ir mes privalome pereiti prie visiškai elektroninio balsavimo. Tai iki skausmo juokinga!

(Plojimai)

  Pirmininkas. − G. Booth, tai ne fiasko. Buvo klaidų, kurių kiekis statistiškai yra normalus tokio ilgumo balsavimui. Juokingi yra tokie pareiškimai kaip jūsiškis.

(Plojimai)

- Prieš balsavimą dėl teisėkūros rezoliucijos:

  Edward McMillan-Scott (PPE-DE). - Pone Pirmininke, aš nenoriu to užtęsti, o jūs esate toks mandagus, kad to nepasakote, tačiau yra viena taisyklė, kuri balsuojant leidžia pirmininkui, kai vyksta tokio ilgumo balsavimas – aštuoni puslapiai trisdešimties atskirų balsavimų, padaryti taip, kad komitetui grąžintas pranešimas būtų atidžiai išanalizuotas ir pristatytas. Manau, kad turėtume dažiau taikyti šią taisyklę.

(Plojimai)

  Hannes Swoboda, PSE frakcijos vardu – (DE) Pone Pirmininke, jūs atlikote labai gerą darbą ir, kaip ir mes, nusipelnėte gerų priešpiečių. Turėtume atidėti balsavimą rytojui.

  Joseph Daul, PPE-DE frakcijos vardu. – (FR) Pone Pirmininke, jau 14 val. Turėtume sustabdyti balsavimą. Aš tikrai labai apgailestauju, kad toks pranešimas kaip šis turi pasiekti plenarinį posėdį. Siūlau, kad kitą kartą didesnis darbas būtų atliktas komitete ir ateityje, planuojant reformuoti Parlamentą, šios taisyklės būtų peržiūrėtos. Negalime taip dirbti.

(Plojimai)

  Daniel Cohn-Bendit (Verts/ALE) - (FR) Pone Pirmininke, manau, kad mano kolega pasakė visai teisingai, tačiau turime pripažinti, kad tai jo frakcija neatliko darbo komitete ir visus pakeitimus numatė čia šiandien.

(Plojimai)

  Roberto Musacchio (GUE/NGL). – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, dėl šio punkto, pasak D. Cohn-Bendit, komitetas nusprendė labai aiškia balsų dauguma, tačiau rūmai dirbo prieš šį sprendimą. Tokia yra tikroji situacija. Todėl tai yra ne procedūrinis, politinės laikysenos klausimas.

  Pirmininkas. − Ponios ir ponai, čia susipynė dvi nepalankios aplinkybės. Visų pirma, mes turėjome išankstinę diskusiją, kuri suvėlino balsavimo laiką, ir antra, šiandien mes turėjome vieną iš didžiausių sesijos balsavimų.

Stabdome balsavimą šiame etape. Ačiū už bendradarbiavimą.

10. Paaiškinimai dėl balsavimo

- Pranešimas: Miroslav Ouzkż (A6-03952007)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šią Konvenciją, kuria siekiama nustatyti šalių įsipareigojimus ankstyvajame etape vertinti tam tikrų veiklos sričių poveikį aplinkai ir kuri nustato valstybėms narėms bendrą prievolę dėl pranešimo ir konsultavimosi dėl didžiųjų projektų, kurie gali turėti didelį priešišką poveikį aplinkai pasienio teritorijoje, bendrija ir valstybės narės pasirašė 1991 m. vasario 26 d., o bendrijos patvirtinta 1997 m. birželio 27 d.

Parlamentas patvirtino kai kuriuos pakeitimus, ypač dėl apibrėžimo „visuomenė“ išplėtimo Konvencijos 1 straipsnio X dalyje, siekiant patikslinti, kad visuomenė, galinti dalyvauti Konvencijoje numatytose procedūrose, apima pilietinę visuomenę ir, ypač, nevyriausybines organizacijas, ir vieną pakeitimą, kuris Konvenciją padaro atvirą ne EEK valstybių narių stojimui su šalių susitikimo pritarimu, kuris yra vertas mūsų palaikymo.

Kiti pakeitimai mums atrodo mažiau svarbūs. Iš esmės aš nemanau, kad jie kelia kokių nors problemų.

Todėl mes sutikome su pranešėju ir balsavome už pranešimą.

  Diamanto Manolakou (GUE/NGL) , raštu. – (EL) Trumpame pranešime yra rimtų spragų, kurios sumenkina klausimo svarbą.

Kad ir kaip būtų, teisėkūros reglamentai dėl aplinkos apsaugos yra kompromisas tarp poreikio saugoti ir didžiųjų verslo atstovų prašymų maksimaliai padidinti jų besaikį pelną. Dėl rūpinimosi pelnu, ES tarptautinis konkurencingumas tampa svarbiausiu prioritetu. Tuo pasižymi:

i. Kioto protokolas, kuriame pastebima prekyba taršalais;

ii. visa teisinė sistema, palengvinanti GMO naudojimą ir plitimą;

iii. teisės aktai dėl cheminių medžiagų iki leistino lygmens vartojimo produktuose naudojimo stebėjimo. Prireikė 40 metų, kad būtų užbaigtas šis teisės aktas, nors natūralu, kad jame yra daug išimčių nuo 1957 m. (Direktyva 67/458/ÅEB) iki 2007 m., kai įsigaliojo REACH reglamentas;

iv. vis dar nebaigti teisės aktai dėl integruoto radioaktyviųjų atliekų tvarkymo;

v. rinką iškraipanti biodegalų rinka maistinių kultūrų sąskaita.

Vis dėlto tarptautinėms įmonėms yra leidžiama veikti prieš aplinką. Jos gauna kelias baudas, kurios sudaro labai mažą dalį pelno, gaunamo naikinant aplinką. Tai patvirtina patarlę, kad kas pinigus moka, tas ir muziką užsako.

Manau, kad yra rimtų spragų. Reikia trumpai, bet labai prasmingai ir naudingai atsižvelgti į šiuos klausimus.

- Pranešimas: Cavada (A6-0360/2007)

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Konvencija dėl Europos Bendrijų finansinių interesų ir protokolų yra įtraukta į konvencijų ir protokolų sąrašą teisingumo ir vidaus reikalų srityje, esantį Stojimo akto I priede.

Ši Konvencija ir jos protokolai buvo priimti 1996 m., siekiant nustatyti bendrą baudžiamosios teisės EB finansinių interesų apsaugos bazę ir įsigaliojo 2002 m., kai ją ratifikavo tuometinės 15 valstybių narių.

Siekiant nešvaistyti laiko ir jėgų varginančioms diskusijoms, kiekvienos konvencijos specialių stojimo protokolų, Rumunijos ir Bulgarijos stojimo akto užbaigimas ir ratifikavimas (27-ių valstybių narių) buvo vykdomas remiantis supaprastinta priėjimo prie valstybių narių sudarytų konvencijų ir protokolų (remiantis Europos Sąjungos sutarties 34 straipsniu arba EB Sutarties 293 straipsniu) tvarka.

Todėl aš palaikau šį pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuris supaprastina šios Konvencijos įsigaliojimo Rumunijos ir Bulgarijos atžvilgiu datos nustatymą.

- Pranešimas: Coelho (A6-0357/2007)

  Laima Liucija Andrikienė ), raštu. – (LT) Kalbėsiu dėl dviejų dokumentų paketo – Komisijos pasiūlymo ir dėl Tarybos reglamento dėl Šengeno informacinės sistemos infrastruktūros įrengimo, veikimo ir valdymo. Balsavau už abi rezoliucijas ir manau, kad šios rezoliucijos yra labai svarbūs EP teisėkūros dokumentai.

Tenka apgailestauti, kad SIS II veikimo pradžia jau buvo kelis kartus atidėta. Vėluojame taip, kad tenka ieškoti išeities, kad po 2008 m. lapkričio 13 d. galima būtų naudotis SIS 1plus tinklo paslaugomis, t.y. būtų pratęstas esamų SISNET paslaugų teikimas, taip pat parengtas atsarginis sprendimas dėl s-TESTA tinklo paslaugų.

Dabar jau aišku, kad žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kurie buvo numatyti SIS II įgyvendinimui, prireiks trims vienu metu vykdomiems projektams: SIS II, SIS one4all, taip pat ryšių infrastruktūros įrengimui, veikimui ir valdymui. Tai turės neigiamą poveikį SIS II įgyvendinimui.

Todėl dabar ypač svarbus susitarimas dėl to, kaip bus finansuojamas SIS 1plus, o vėliau ir SIS one4all: ar finansuos visos dalyvaujančios šalys, ar, pavyzdžiui, SISNET finansuosime iš ES biudžeto? Teisingas bendrijos ir valstybių narių lėšų paskirstymas yra labai svarbus. Tačiau įvertinant projekto reikšmę ES saugumui akivaizdu, kad SIS II yra didžiausias prioritetas, ir ES saugumui, ryšių infrastruktūrai turėtume rasti ir skirti pakankamai lėšų.

- Pranešimas: Böge (A6-0378/2007)

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE), raštu − (RO) Praėjus vos metams nuo Europos globalizacijos reguliavimo fondo įsteigimo, 2006 m. jam jau buvo pateiktas prašymas. Pritariu balsavimui dėl sprendimo sutelkti fondą, kuris yra pirmas mėginimas palaikyti mūsų Europos piliečius, susiduriančius su globalizacijos iššūkiais.

Globalizacijos reiškinys suteikia daug šansų ir galimybių, tačiau taip pat sukelia sunkumų bandant sureguliuoti jo pasekmes. Todėl labai svarbu, kad Europos Sąjunga būtų pajėgi ne tik atremti tokius iššūkius, bet ir efektyviai su jais tvarkytis, greitai sutelkiant reikiamas finansines priemones. Europos piliečių ateities saugumas ir pasitikėjimas priklauso nuo mūsų veiksmų ir iniciatyvų.

Man labai malonu, kad šis fondas yra orientuotas į darbo ir darbo saugumo sritį, tačiau aš taip pat pabrėžiu švietimo svarbą šioje srityje bei poreikį atsižvelgti į šią sritį ir į būsimus fondo sutelkimus. Tikiuosi, kad ateityje kiekviena ES valstybė narė galės pasinaudoti Europos globalizacijos reguliavimo fondo, kuris daro teigiamą poveikį mums visiems, įskaitant ir naujas valstybes nares, sutelkimu. Tik taip mes būsime pajėgūs sukurti tikrai tvarų vystymąsi visoje ES teritorijoje.

  Proinsias De Rossa (PSE), raštu. − Aš balsavau už šį pirmąjį Europos globalizacijos reguliavimo fondo sutelkimą. Fondas buvo įkurtas po sėkmingos PSE frakcijos kampanijos, kad sumažintų globalizacijos poveikį Europos žmonėms.

Šiuo atveju fondas yra naudojamas padėti maždaug 900 be darbo likusių Prancūzijos automobilių sektoriaus darbuotojų.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL) , raštu. − (PT) 2007 m. kovą Prancūzija paprašė sutelkti EGF dėl netekusių darbo 1345 „Renault“ SA ir 1057 „Peugeot“ SA darbuotojų ir jų tiekėjų.

Dėl šio fondo biudžetinių apribojimų (500 milijonų eurų permetus), jo apribojančių atrankos kriterijų ir paveiktų darbuotojų skaičiaus, bendrijos skirta suma buvo 3 816 280 eurų. Taigi, matome, kad tai siekia 1 902 eurų kiekvienam netekusiam darbo „Renault“ darbuotojui ir 1 190 eurų kiekvienam „Peugeot“ darbuotojui.

Europos Komisija numatė, kad šis fondas gali padėti nuo 35 000 iki 50 000 darbuotojų, tačiau ES duomenys rodo, kad dėl restruktūrizacijos netekusių darbo žmonių yra daug daugiau nei pusė milijono. Situacija yra labai rimta ir todėl, kad dauguma šių darbuotojų darbo neteko dėl restruktūrizacijos, vadinamos restruktūrizacija ES viduje ir todėl neatitikimo fondo atrankos kriterijų.

Iš tiesų reikia užbaigti liberalizacijos politiką ir maksimaliai padidinti pelną, kuris yra persikėlimo į kitą vietą ir restruktūrizacijos priežastis, bei imtis visų priemonių darbo vietoms išsaugoti.

  Janusz Lewandowski (PPE-DE), raštu. − (PL) Europos globalizacijos reguliavimo fondas pradėjo gyvuoti 2006 m., tad didelės įtakos turėjo referendumo dėl Konstitucijos Prancūzijoje nesėmė. Nuo pat pradžių susidarė įspūdis, kad tai yra kompensacijos formulė, labiau susijusi su perdėta darbo vietų delokalizacijos į naujas valstybes nares nei su globalizacijos problema. Fondas yra atsakas į nuogąstavimus, susijusius su Europos Sąjungos plėtra, kuri juos dar labiau stiprina ir užkerta kelią 2004 m. susivienijusios Europos privalumams naujosioms ir senosioms valstybėms narėms.

Nieko keista, kad mes pradedame nuo pareiškimo dėl Prancūzijos, susijusio su „Peugeot“ ir „Renault“ tiekėjų patiriamais sunkumais, kurių suma siekia 3,8 milijono eurų. Pareiškimas yra pagrįstas ir jį palaiko Europos Parlamento Biudžeto komitetas.

Tikiuosi, kad Europos globalizacijos reguliavimo fondas netaps tipiško pelno siekimo būdo, kitaip tariant, būdo lengvai gauti ES subsidijas iš sunkumus patiriančio verslo, skiriamas konkrečių kriterijų neturinčiu pagrindu. Pernelyg daug Europos įmonių dėl pasaulio ekonomikos konkurencijos patiria restruktūrizacijos problemą, kad fondas, kurio metinė aukščiausia riba siekia 500 milijonų eurų, pajėgtų patenkinti jų poreikius.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už šį pranešimą, kuris atspindi Parlamento paramą pirmam Europos globalizacijos reguliavimo fondo, įkurto su dideliu PSE frakcijos palaikymu ir skirto palengvinti globalizacijos poveikį darbuotojams, lėšų paskirstymui.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu − (PT) Sprendimas pasinaudoti naujuoju Europos globalizacijos reguliavimo fondu ir atsakas į Prancūzijos vyriausybės prašymą yra proga atidžiai pastebėti ir patikrinti, ar šis fondas iš tiesų duoda pageidaujamų rezultatų.

Pagal tai, kas paaiškėjo iš jo įkūrimo metu vykusių diskusijų, šis fondas siekia būti institucine solidarumo reforma nenumatytų neigiamų globalizacijos proceso pasekmių atžvilgiu. Žinoma, laisvas rinkos reguliavimas visados bus geresnė išeitis nei valstybės ar panašus įsikišimas. Šiaip ar taip, šis fondas egzistuoja Europos Sąjungos ir daugumos jos valstybių narių taikomų išeičių krizėms spręsti kontekste, taigi siekis yra užtikrinti, pirmiausia, kad sutelkimo rezultatai būtų tokie, kokių tikimasi, ir, antra, kad tokio pobūdžio intervencija nesiųstų neteisingų signalų rinkai, netyčia skatinant išeitis, kurios gali padaryti dar didesnės žalos. Aš manau ir tikiuosi, kad taip nebus, balsavau už šį pranešimą.

- Pranešimas: Klaß (A6-0347/2007)

  Christa Klaß (PPE-DE). - (DE) Pone Pirmininke, norėčiau padėkoti kolegoms už balsavimo rezultatą. Jis yra paremtas pranešimo dėl tausaus pesticidų naudojimo rezultatu. Balsuodami mes neišrinkome aukščiausių lygmenų. Tačiau susikoncentravome į vartotojų ir pardavėjų mokymą ir informavimą. Tik profesionaliai ir kvalifikuotai elgiantis su pesticidais galima užtikrinti tausumą. Čia, žinoma, turi būti taikomos naujausios technologijos ir šviežiausios žinios.

Mes pritariame Iitegruotam kenkėjų naikinimui. Komisija ragina, kad integruotas kenkėjų naikinimas iki 2014 m. būtų privalomas visam žemės ūkiui. Iintegruoto kenkėjų naikinimo negalime įsprausti į nustatytus kriterijus, bent jau ne visoje Europoje.

Integruotą kenkėjų naikinimą reikia plėtoti lanksčiai. Tam reikia skatinti gerą techninę praktiką ir reikalauja paskatos, kuri turi būti išlaikyta. Todėl privalome dar kartą apie tai padiskutuoti prieš antrą svarstymą. Mes, kartu su Taryba ir Komisija, vis dar turime galimybę sėkmingai tai užbaigti, kad Europoje galėtume ir toliau naikinti kenkėjus.

  Caroline Lucas (Verts/ALE). - Pone Pirmininke, jaučiuosi labai nusivylusi, kad šiandien Parlamentas nepadarė nieko daugiau dėl šio pesticidų paketo. Daugeliu radikalesnių ir progresyvesnių klausimų mes galėjome pasistūmėti kur kas daugiau. Tačiau yra viena sritis, kurią dabar pat norėčiau akcentuoti – tai gyventojai. Į juos reikėtų žiūrėti kaip į ypač pažeidžiamą grupę, susiduriančią su pesticidais, ir šiandien, ką tik vykusiame Parlamento balsavime, to link buvo žengtas mažas žingsnelis.

Žmonės, gyvenantys šalia mokyklų, kur netoliese esantys laukai yra purškiami, ir žmonės, gyvenantys šalia purškiamų laukų, patiria didelį pesticidų poveikį. Jie ilgą laiką susiduria su pesticidų mišiniais ar kokteiliais, ištisus metus, o dažnai ir dešimtmečius, purškiamais jų apylinkėse.

Iki šiol nebuvo jokios gyventojų kaip specifinės neapsaugotos grupės apsaugos. Tai yra didelis ir rimtas sveikatos apsaugos klausimas, nes ūkininkai tikrai negali kontroliuoti pesticidų, kai šie yra purškiami iš lėktuvų, o tyrimai parodė, kad pesticidai oru gali keliauti ištisas mylias. Norėčiau, kad mes būtume visiškai uždraudę purškimą iš lėktuvų.

Per keletą dešimtmečių buvo pateikta daug pranešimų dėl aštrių ir chroniškų susirgimų miestų zonose. Mūsų Parlamentas šiandienos balsavime turėtų padaryti daug daugiau, kad apsaugotų žmones nuo vėžio, leukemijos, ne Hodžkino limfomos ir daugybės kitų ligų, ir aš esu labai nusivylusi, kad mes nepasinaudojame ta galimybe, kuri buvo pateikta Aplinkos apsaugos komitete. Liūdna, kad kitos frakcijos atmetė tiek daug pozityvesnių priemonių.

Tačiau tikiuosi, kad šiandien žmonės pažvelgs į Parlamentą ir darys spaudimą jo atstovams, kad kai sugrįšime antrajam svarstymui pasistengtume padaryti ir padarysime daugiau dėl žmonių sveikatos. Jie tikisi iš mūsų geresnių rezultatų. Turėjome padaryti daugiau, ir aš labai apgailestauju, kad kitos grupės šiandien mūsų nepalaikė.

  Péter Olajos (PPE-DE). - (HU) Kaip EP narys, atstovaujantis Vengrijos demokratiniam forumui (Magyar Demokrata Fórum – MDF), savo balsą panaudosiu paremti abiem šiems teisės aktų projektų tekstams, numatantiems griežtesnius reglamentus ir didesnę augalų apsaugos produktų kontrolę. Manau, kad šios nuostatos yra svarbus kelio sveikesnių maisto produktų link etapas.

Priemonės, keliančios grėsmę sveikatai, turi būti uždraustos, o bendras mūsų naudojamų pesticidų kiekis – sumažintas. Pavyzdžiui, Vengrijoje chemikalų yra sunaudojama 15 kartų mažiau nei Nyderlanduose, tačiau kol egzistavo Sąjungos intervencinės parduotuvės, jos tiesiog lūžo nuo vengriškų kukurūzų. Todėl mes galime ir privalome judėti į priekį – vaisius, daržoves ir kitus maisto produktus gamindami protingai naudosime augalų apsaugos priemones. Ten, kur valstybės narės nori taikyti griežtesnes nuostatas, jos turi ir toliau turėti galimybę taip elgtis. Ačiū.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Komisare, mane taip pat žeidžia faktas, kad žmogaus sveikatai keliama rizika, pavyzdžiui, purškiant pesticidus iš lėktuvų, ir kad pesticidų naudojimas nuolat auga dėl didėjančio atsparumo augalų apsaugos priemonėms.

Net nekyla abejonių, jog mes privalome atnaujinti Europos saugaus pesticidų naudojimo taisykles. Tačiau apgailestauju, kad Parlamente žalieji ir kairiojo sparno nariai pirmenybę teikė populistiniams pasiūlymams, kaip kad pesticidų naudojimo uždraudimas apskritai arba vietos lygmeniu. Manau, kad tai neatsakinga. Čia mes kalbame apie vaistus augalams ir juos uždrausti būtų tolygu uždrausti vartoti vaistus medicinoje. Žinoma, netinkamai naudojami tiek vieni, tiek kiti yra nuodingi, vadinasi, mes privalome stengtis skatinti standartus ir skleisti informaciją, o ne priimti moksliškai nepagrįstas, visiškai biurokratines priemones.

Ponios ir ponai, remdamasis sveiku protu, aš nepalaikau daugumos pakete esančių jūsų pasiūlymų. Ir nemanau, kad patvirtintas C. Klaß pranešimas yra labai sėkmingas.

  Ryszard Czarnecki (UEN). - (PL) Pone Pirmininke, norėčiau pasakyti, kad balsavau už C. Klaß pranešimą, ir viena iš priežasčių kodėl taip pasielgiau, yra todėl, kad šiame pranešime yra kalbama apie Europos Komisijos pateiktų pasiūlymų sugriežtinimą. Jame yra specialiai paminėti nacionaliniai veiksmų planai pesticidų naudojimo dažnumo mažinimo kontekste – 25 proc. per 5 metus ir per pusę, 50 proc. per 10 metų. Labai svarbu, kad Europos Parlamentas būtų griežtesnis šiuo klausimu ir laikytųsi žalesnio metodo nei Komisija.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad mano sprendimui įtakos turėjo tai, kad pranešime, kuris buvo pateiktas balsavimui, teigiama, kad visos valstybės narės nustatys apsaugines zonas, kad sustabdytų pesticidų patekimą į vandens telkinius ir į geriamąjį vandenį.

  Bernadette Bourzai (PSE), raštu. – (FR) Kaip nuomonės dėl vandens kokybės pranešėja, aš mačiau, kad pesticidai labai smarkiai prisideda prie aplinkos, ir ypač paviršinių bei pakrantės vandenų prastėjimo, nes jie yra atsparūs laikui, gali būti pernešami ilgais atstumais ir difuzinė taršos forma, kurios buvimo vietą sunku nustatyti, nes pesticidai patenka per nuotekas, žemę ir orą, lietui plaunant augalus ir panašiai. Kalbant abstrakčiau, dabartinis pesticidų naudojimas mūsų žemės ūkyje gali turėti kenksmingų pasekmių mūsų sveikatai. Todėl buvo entuziastingai laukiama Komisijos pasiūlymo dėl teisės akto dėl pesticidų naudojimo ir leidimų bei patekimo į rinką procedūros.

Vis dėlto aš manau, kad šie tikslai yra neadekvatūs, todėl Parlamento plenarinės sesijos metu aš nesėkmingai palaikiau Aplinkos apsaugos komiteto priimtą poziciją 25 proc., o per 10 metų – 50 proc. ir nustatyti 10 metrų apsaugines zonas tarp laukų ir vandens telkinių. Aš labai apgailestauju, kad tai yra pirmas svarstymas, ir kad tekstas bus netgi dar labiau sušvelnintas.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už C. Klaß pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios bendrijos veiksmų sistemą siekiant tausaus pesticidų naudojimo, nes juo siekiama sumažinti augalų apsaugos priemonių naudojimą ir jis prisideda prie aukštų saugumo standartų žmonėms, gyvūnams ir aplinkai.

Tačiau aš manau, kad labai svarbu palikti purškimo iš lėktuvų galimybę tose situacijose, kuriose nėra kitokios alternatyvos arba kai purškimas ant žemės kelia didesnę riziką, net ir „Natura 2000“ srityse. Šalia galimybės uždrausti pesticidus, taip pat turėtų būti galimybė apriboti jų naudojimą arba minimaliai sumažinti galimą riziką, kuri būtu numatoma atliekant specialų rizikos vertinimą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kai buvo priimta 6–ji Aplinkosaugos veiksmų programa, buvo pripažinta, kad turi būti sumažintas augalų apsaugos produktų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai, pabrėžiant poreikį pasiekti mažesnio pesticidų naudojimo ir akcentuojant dvigubą metodą bei įgyvendinant ir atitinkamai peržiūrint atitinkamą teisinę sistemą, taip pat tobulinant strategiją dėl tausaus pesticidų naudojimo.

Dabar pranešėjas mano, kad Komisijos pasiūlymo antraštė yra klaidinanti. Pasiūlymo tikslas yra reglamentuoti atskirą pesticidų klasę, tai yra pesticidus augalų apsaugos produktų pavidalu. Atitinkamai, terminas „pesticidai“, visame Direktyvos tekste turėtų būti pakeistas terminu „augalų apsaugos produktai“.

Direktyva siekiama sumažinti riziką, susijusią su augalų apsaugos produktų naudojimu, bei riziką aplinkai ir žmonių sveikatai. Vis dėlto numatytos priemonės turi būti proporcingos ir nereikia pamiršti, kad visų pirma valstybės narės savo veiksmų planais turėtų padėti mažinti augalų apsaugos produktų keliamą riziką. Tai yra vienintelis būdas atsižvelgti į skirtingas sąlygas ir situacijas vietos lygmeniu.

  Robert Goebbels (PSE), raštu. – (FR) Aš nuolat balsuodavau prieš visą augalų apsaugos paketą, išreikšdamas nepritarimą dokumentams, kurie dar nebuvo paruošti plenarinei sesijai. 700 narių susiduriant su 300-400 pakeitimų, dėl kurių reikia balsuoti 3 ar 4 kartus, tai tiesiog neverta įstatymų leidėjo. Lygiai taip pat galėtume surengti loteriją. Tai, kad įstatymų leidėjas nori kovoti su piktnaudžiavimu pesticidais yra pagirtina. Tačiau, sistemos, kuri yra tokia pat biurokratiška kaip ir bus neveiksminga, organizavimas kyla iš skurdžių teisės aktų. Šiaip ar taip, jei norime išmaitinti nuolat didėjančią žemės populiaciją, neapsieisime be augalų apsaugos produktų.

  Toine Manders (ALDE), raštu. – (NL) Šiandien Europos Parlamentas atsisakė pritarti aplinkosaugininkų fundamentalistų raginimams taikyti neįgyvendinamas taisykles dėl tausaus pesticidų naudojimo. Pagrindinis nesantaikos obuolys buvo Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymas uždrausti naudoti pesticidus 10 metrų atstumu nuo vandens telkinių. Tai gali turėti siaubingų pasekmių viešųjų erdvių ir rekreacinių zonų, tokių kaip golfo laukai tokiose šalyse kaip Nyderlandai, kurių didelė paviršiaus dalis yra padengta vandeniu.

Balsavimo rezultatas ir kompromisas tarp aplinkos apsaugos ir įgyvendinamų taisyklių valdžios institucijoms ir verslininkams. Mes visi esame atsakingi už tai, kad būtų užkertamas kelias rizikai, kad būtų naudojama kuo mažiau pesticidų tačiau taisyklės turi būti realistiškos ir įgyvendinamos. Jei yra alternatyvų, jos turi būti panaudojamos, tačiau būtų naivu tikėtis, kad įstatymu visiškai uždraudus pesticidų naudojimą tai neturės pasekmių mūsų ekonomikai ir visuomenei.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už šį pranešimą su pakeitimais, kuriame pateiktas protingas kompromisas tarp visuomenės sveikatos apsaugos ir pesticidų naudojimo apribojimo, ir saugoma žemės ūkio pramonės galimybė išplėsti augalininkystę. Aš labai palaikau šio metodo esmę – atsargumo principą.

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Šį pietų metą Europos Parlamentas visiems paskelbė žinią, atsakančią į piliečių susirūpinimą dėl to, kad žemės ūkis būtų mažiau priklausomas nuo pesticidų, tausus ir būtų atsižvelgiama į ūkininkų ir kitų naudotojų sveikatą.

Vienas žingsnis į priekį yra sveikatos apsaugos skyrius, kurio reglamento visiškai nebuvo nuo 1991 m., ir kuris dabar yra aiškiai patvirtintas pripažįstant pakeitimo principą (kaip ir REACH, skirtą skatinti mažiau chemines arba nechemines alternatyvas) ir pirmenybę teikiant labiausiai pažeidžiamų gyventojų apsaugai ir visiškam purškimo iš lėktuvų uždraudimui.

Svarbiausia buvo užtaisyti įstatymų spragą dėl profesionalų ir privačių asmenų naudojimo etapo. Tai bus įgyvendinta su naująja pagrindų direktyva, kurioje atsižvelgiama į naujus sodininkystės būdus – pesticidai įsiveržė netgi į mūsų namus ir sodus!

Tačiau labiausiai apgailestauju dėl to, kad C. Klaß pranešime buvo atmestas naujas Komisijos metodas, žinomas Integruoto kenkėjų naikinimo vardu, kurio esmė yra leisti visas prieinamas žemės ūkio technikas, pirmenybę teikiant toms, kurios yra palankios aplinkai. Aš laikausi savo nuomonės: 21 a. žemės ūkyje yra protinga naudoti integruotą gamybą.

  Karin Scheele (PSE), raštu. − (DE) Pasiūlyta Direktyva, nustatanti bendrijos veiksmų siekiant tausaus pesticidų naudojimo sistemą, yra svarbi, nes nepaisant esamų pagrindų reglamentų dėl žemės, oro ir vandens, vis dar randamos nerimą keliančios pesticidų dozės. Nepaisant esamų reglamentų, tai yra akivaizdu ir kelia susirūpinimą dėl dirbamos žemės kultūrų ir reikalauja politinės iniciatyvos. IYra gyvybiškai svarbūs nacionaliniai veiksmų planai su konkrečiais rizikos mažinimo tikslais, susijusiais su pesticidais. Labai gaila, kad plenarinės sesijos metu mes atkakliai nesiekėme priimti pakeitimo, kuriuo siūloma iki 2013 m. pavojingai toksiškų ir ypač toksiškų substancijų kiekį sumažinti 20 proc., o pesticidų naudojimą per 10 metų sumažinti 20 proc. Tai būtų buvęs svarbus politinis ženklas netgi dabartinėje situacijoje.

  Bogusław Sonik (PPE-DE), raštu. − – (PL) Raktas į tausų augalų apsaugos produktų naudojimą yra racionalus rizikos ribojimas. Turime įgyvendinti šį tikslą taikydami tausaus pesticidų naudojimo direktyvos principus.

Kiekviena šalis turi būti įpareigota pagal direktyvoje nurodytas gaires parengti savo planą. Kiekviena šalis turi taip padaryti tinkamai atsižvelgdama į vietos faktorius ir paisydama įvairių skirtumų.

Pagrindinis mūsų skirtumas yra žemės ūkio išsivystymo lygmuo. Naujos ES valstybės narės dažnai turi įveikti milžiniškus trūkumus, ypač gaminamų maisto produktų kokybės ir sveikatos požiūriu. Sumažinus pesticidų naudojimą šiose šalyse, lyginant su jų esamu naudojimo lygmeniu, tai atsigręš prieš mus, vartotojus.

Taip pat skiriasi mūsų reljefas. Lenkijoje didžiuliai plotai miškų nuo kenkėjų gali būti apsaugoti tik purškiant iš lėktuvų. Mes privalome apsaugoti šiuos miškus, kad išlaikytume natūralią aplinką, o Parlamento atsakomybė yra nustatyti saugaus natūralią aplinką saugančių produktų naudojimo gaires.

Direktyvoje daug kalbama apie tai, kad ūkininkų švietimas yra svarbiausias tausaus pesticidų naudojimo faktorius. Parlamento pareiga yra remti švietimą ir sudaryti sąlygas, kad informacija pasiektų kiekvieną ūkininką.

Direktyvos gairės turėtų skatinti ir valstybes nares, ir ūkininkus, o ne jiems trukdyti.

  Thomas Ulmer (PPE-DE), raštu. − (DE) Aš balsuoju prieš pranešimą, nes nebėra aiškios ribos tarp skirtingų pakeitimų, kurie, mano nuomone, yra svarbūs. Kenkėjų naikinimas tarnauja žmonių ir augalų sveikatai ir tai nėra įspėjamasis ženklas vykdyti moksliškai nepagrįstą politiką.

- Pranešimas: Breyer (A6-0359/2007)

  Michl Ebner (PPE-DE). - (DE) Pone Pirmininke, manau, kad turėtume stengtis dėl visuomenės sveikatos ir vartotojų apsaugos ir taip pat norėčiau visiškai pritarti šioms pozicijoms. Paprasčiausiai nėra prasmės taikyti nepraktiškas išeitis ir sukurti situacijas, kuriose su patvirtintomis lėšomis maisto gamyba bus nebeįmanoma. Dėl šios priežasties esu įsitikinęs, kad H. Breyer pranešimas negali likti toks, koks yra dabar, ir kad mes turime jį pakeisti. Aš balsavau prieš ir manau bei džiaugiuosi, kad C. Klaß pranešime bei veiksmų planuose, kurių pranešėjas aš buvau Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, buvo rasta daug protingesnių ir praktiškesnių išeičių. Dėl šios priežasties tikiuosi, kad antrojo svarstymo metu mes taip pat galime gerokai patobulinti H. Breyer pranešimą, nes jį būtina tobulinti.

  Carl Schlyter (Verts/ALE). - (SV) Šiandien buvo pateikta dviguba informacija. Manau, kad pati keisčiausia dalis šiandien buvo C. Heaton-Harris puolimas, kai ji teigė, kad savanoriškos grupės bando daryti įtaką Parlamentui. Didžiausias atsitikęs dalykas yra tai, kad Parlamento pozicija susilpnėjo dėl didelio lobistų poveikio pramonei, kurie savo interesus parduoti daugiau pesticidų iškelia virš visuomenės ir vartotojų sveikatos apsaugos. Laimė, jiems ne visiškai pasisekė. Mes vis dar turime pesticidų pasą, suteikiantį vartotojams galimybę sužinoti, ką jie valgo, apie tai paklausdami savo pardavėjų. Ši apsauga yra svarbi ir, derėdamiesi su Taryba, mes privalome už ją kovoti. Vis dėlto Parlamentas nesaugo gyventojų taip, kaip to norėjo Aplinkos apsaugos komitetas. Jie yra prasčiausiai saugomi ir gauna prasčiausią informaciją, lyginant su tuo, ko norėjo komitetas. Per kitus svarstymus turime tai ištaisyti. Mano nuomone, negalime ir toliau leisti taip naudoti pačius pavojingiausius chemikalus, kaip jie yra naudojami dabar. Dabar Parlamentas, deja, išvengė bendrų mažinimo tikslų visiems pesticidams.

Tačiau norėčiau pasakyti, kad mes Žaliųjų frakcijoje dabar užbaigėme pranešimą, kuris gali būti panaudotas geroms deryboms su Taryba, tačiau tuomet pavadinimas tampa nelabai tinkamas. Kaip ir konstitucijos pavadinimas Reformų sutartimi, čia Parlamentas pesticidus pravardžiuoja augalų apsaugos produktais. Jei čia būtų kalbama apie visus augalų apsaugos produktus, mes lygiai taip pat į teisės aktus galėtume įtraukti tvoras, nes jos saugo nuo stirnų. Tai parodo, koks absurdiškas yra pavadinimas „augalų apsaugos produktai“.

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Aš balsavau už H. Breyer pranešimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymo dėl augalų apsaugos produktų patekimo į rinką, nes jis padės užtikrinti aukštą žmonių, gyvūnų ir aplinkos apsaugos standartų saugumą, nustatant griežtas, tačiau supaprastintas procedūras ir racionaliai panaudojant išteklius.

Priimtame pranešime tvirtai laikomasi subsidiarumo principo, kad valstybės narės galėtų atsižvelgti į specifines nacionalines sąlygas, ypač augalų sveikatos ir klimato sąlygas, ir bus galima taikyti atitinkamas rizikos mažinimo priemones.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šis pasiūlymas turėtų neprieštarauti 6-ajai Aplinkosaugos veiksmų programai, siekiant turimas būsimų ir buvusių strategijų žinias pritaikyti vertinant riziką ir pavojų žmonėms bei aplinkai ir sukurti darną su kitomis politikos sritimis.

Taigi, taip pat suderinamas su Temine pesticidų naudojimo strategija, reglamentas privalo užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį, pirmenybę suteikiant atsargumo principui, tačiau priemonės turi būti proporcingos ir atsižvelgiančios į subsidiarumo principą.

Turi būti labiau išryškinti ryšiai su kitomis politikos sritimis. Pavyzdžiui, reglamentas neturėtų prieštarauti Bendrosios vandens politikos direktyvos (2000/60/EB) ir ją lydinčių direktyvų tikslams ir kokybės standartams. Tai turi būti užtikrinta reguliariais patikrinimais.

Kiekviena valstybė narė turėtų pasilikti galimybę nukrypti nuo bendrijos standarto savo pagrindiniame apsaugos standarte arba priimti sprendimus dėl produktų licencijavimo, siekiant įgyvendinti nustatytus nacionalinių pesticidų veiksmų planų, sveikatos programų arba aplinkos apsaugos priemonių tikslus, paremtus specifinėmis nacionalinėmis sąlygomis.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už šį pranešimą ir man labai malonu, kad jame tausus pesticidų naudojimas yra derinamas su efektyvia sveikatos ir aplinkos apsauga.

  Luca Romagnoli (ITS), raštu. − (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, nepaisant to, kad balsavau už visą H. Breyer pranešimą, manau, kad yra tikslinga palaikyti keletą pakeitimų, skirtų iš dalies pakeisti pradinį projektą. Labai svarbu, kad mes išformuotume didelių tarptautinių įmonių monopolį dalinimosi duomenimis ir jų prieinamumo srityje ir atvertume sektorių didesnei ir skaidresnei konkurencijai. Kita vertus, šiam sektoriui įtakos turi geografiniai ir aplinkos skirtumai, į kuriuos būtina tinkamai atsižvelgti.

Mums reikia daugiau lankstumo savitarpio pripažinimo požiūriu ir lyginamojo medžiagų vertinimo. Iš tiesų, šiuo metu mažos ir vidutinio dydžio įmonės, kurios daugiausiai gamina sudedamąsias dalis, yra atmesta veiksmų erdvė, būtent dėl itin didelės didžiųjų pramonės grupių galios, ir ne tik duomenų valdymo bei mainų srityje. Europos teisės aktuose būtina atsižvelgti į jų prašymus ir juos palaikyti, siekiant užkirsti kelią jų lėtam, bet nenumaldomam išnykimui iš rinkos.

  Tokia Saïfi (PPE-DE), raštu. – (FR) Istoriškai, naudoti augalų apsaugai nuo įvairių parazitų, pesticidai iš esmės pakeitė žemės ūkį. Nepaisant to, šiandien mes matome, kad masiškas pesticidų naudojimas žemės ūkio ir ne žemės ūkio srityse daro žalingą poveikį aplinkai (vandens, žemės, oro ir pan. užterštumas) bei sveikatai (išsivysto kai kurios vėžio formos, nevaisingumo problemos).

Atsižvelgdama į tai, ES nusprendė pakeisti savo teisės aktus, siekdama paskatinti mažinti pesticidų naudojimą. Dėl H. Breyer pranešimo dėl augalų apsaugos produktų patekimo į rinką ir tausaus pesticidų naudojimo, aš balsavau už tai, kad visoms toksiškoms medžiagoms (neurotoksinėms, bioakumuliacinėms, kancerogeninėms ir pan.) būtų nustatyti griežti kriterijai. Priešingai Prancūzijos nacionaliniam pesticidų planui ir REACH, aš taip pat pritariau tam, kad iki 2013 m. 50% būtų sumažintas ypač nerimą keliančių pesticidų naudojimas, o pačios pavojingiausios medžiagos būtų pakeistos saugesnėmis (įskaitant necheminius produktus). Išlaikydamas Prancūzijos nacionalinių derybų dėl aplinkos apsaugos dvasią, aš balsavau už mokesčius pesticidams, siekiant paskatinti ūkininkus mažinti pesticidų naudojimą.

  Karin Scheele (PSE), raštu. − (DE) Vakar negalėjau pasinaudoti galimybe kalbėti skirtu laiku. Tuo pat metu komitete vyko balsavimas dėl klimato kaitos dėl S. Hassi pranešimo, kuris yra Europos Parlamento pozicijos dėl JT klimato kaitos konferencijos pagrindas. Naujoji Europos Sąjungos politika dėl pesticidų naudojimo yra svarbus žingsnis geresnės sveikatos ir aplinkos apsaugos link. Šios dienos balsavimo rezultatuose ypač svarbi yra aiški Parlamento pozicija priešiška Komisijos pasiūlytam trijų zonų modeliui. Pasiūlyta sistema yra klaidinga ir smarkiai prieštarautų tausaus pesticidų naudojimo tikslui.

  Thomas Ulmer (PPE-DE), raštu. − (DE) Aš balsuoju prieš pranešimą, nes jis buvo parengtas nesiremiant griežtais moksliniais kriterijais ir, kadangi, mano nuomone, zonų modelis, koks jis bebūtų, yra beprasmis. Bendrijos ekonominėje erdvėje prasmingas yra tik vienetinis leidimas. Tikiuosi, kad antrajame svarstyme bus atlikta nemažai patobulinimų.

- Pranešimai: Klaß (A6-0347/2007) ir Breyer (A6-0359/2007)

  Liam Aylward ir Brian Crowley (UEN), raštu. − Be jokios abejonės, nepaisant esamų teisės aktų dėl pesticidų mažinimo, mūsų ore, vandenyje ir maisto produktuose yra labai dideli pesticidų kiekiai, darantys įtaką mūsų sveikatai ir aplinkai.

Tačiau šiandien, kai mes su kolegomis aiškiai balsavome už pesticidų mažinimą mūsų kasdieniame gyvenime, svarbu pripažinti praktinę ūkininkų ir vaisių augintojų realybę, ypač kainų kilimo kontekste. Negali abstrakčiai priimti teisės aktų! Aš balsavau už praktišką ir subalansuotą metodą ir prieš ekstremalius pakeitimus, kurie sumažintų maisto produktų tiekimą, o ūkininkavimas taptų absurdiškai sudėtingas ir nepraktiškas. Nepamirškime, kad ūkininkai iš prigimties yra aplinkosaugininkai! Vietoje pesticidų draudimo, valstybės narės atsigręš į mokymo ir informavimo kampanijas bei geriausią praktiką ir integruotą kenkėjų naikinimą, kuris bus naudingas mums kaip gyventojams, vartotojams ir ūkininkams.

Aš balsavau už realistinius valstybių narių tikslus, pripažįstant 27 valstybių narių skirtumus. Rizika turi būti pagrindinis faktorius, atsižvelgiant į pesticidų pavojų ir sąlytį su jais.

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (FR) Pranešime dėl augalų apsaugos produktų patekimo į rinką ir tausaus pesticidų naudojimo aš laikiausi labai atsakingo politinės frakcijos požiūrio.

Produktai priskiriami CMR1 medžiagoms, kurių žala žmonių ir gyvūnų sveikatai yra moksliškai įrodoma, daugiau neturėtų būti leidžiami.

Prievolė prieš purškiant informuoti visus kaimynus, tik sukels masinę paniką, jau nekalbant apie tai, kad tam reikės labai daug nereikalingo biurokratizmo, kuris šiaip ar taip taps atgyvenęs iš rinkos pašalinus CMR1 produktus.

Manau, kad subsidiarumo principas turėtų būti naudojamas netaikomų apsauginių zonų atžvilgiu, siekiant išvengti papildomų suvaržymų žemės ūkio produkcijai.

Aš pasisakau prieš specialius mokesčius leidžiamiems produktams, nes tai visiškai nereikalingai padidintų žemės ūkio produkcijos kaštus.

Aš, žinoma, esu prieš augalų apsaugos produktų purškimo iš lėktuvų uždraudimą. Šio metodo, kuris tam tikruose regionuose, kaip kad ant šlaitų augančiuose vynuogynuose, yra vienintelis galimas metodas, uždraudimas yra nepriimtinas.

Džiaugiuosi, kad buvo atsižvelgta į mano pakeitimus, susijusius su nepriimtinu augalų apsaugos produktų poveikiu, kuris, be kita ko, gali turėti neigiamos įtakos tam tikrų rūšių, tokių kaip bitės, elgsenai ir gali netgi privesti prie šių rūšių išnykimo.

  Robert Navarro (PSE), raštu. – (FR) Aš balsavau už C. Klaß ir H. Breyer pranešimus dėl pesticidų naudojimo, nes jie yra progreso geresnio augalų apsaugos produktų poveikio aplinkai link ir sveikatai vertinimo ženklas. Ypač pritariu socialistų pasiūlymui uždrausti pesticidų naudojimą gyvenamosiose ar pažeidžiamose vietovėse. Taip pat džiaugiuosi, kad yra priimti mūsų pasiūlymai dėl sisteminio ne cheminių technikų skatinimo. Vis dėlto apgailestauju, kad Europos dešinieji prieštaravo šių produktų mažinimo tikslų nustatymui. Yra daug pavyzdžių, rodančių, kad mažinimas yra įmanomas, o laipsniško mažinimo strategija galėtų būti taikoma nekeliant pavojaus pramonei ir užimtumui. Ir vėl, dešinieji pirmenybę teikia pelnui... Tačiau svarbūs ir maži žingsneliai, ir šie pranešimai yra žingsnis teisinga kryptimi tausaus rytdienos žemės ūkio ir sveikesnės aplinkos mūsų vaikams link.

11. Balsavimų ir ketinimų balsuoti pataisymai: žr. Posėdžio protokolai

(Posėdis nutrauktas 14.25 val. ir pratęstas 15.05 val.)

PIRMININKAUJA: H.G. PÖTTERING
Pirmininkas

12. Praeito posėdžio protokolų patvirtinimas: žr. Posėdžio protokolai

13. 2008 m. bendro biudžeto projektas: 2008 m. bendro biudžeto projektas: Skirsniai I, II, IV, V, VI, VII, VIII ir IX (diskusija)

  Pirmininkas. − Kita dalis yra bendra diskusija dėl

– K. Virrankoskithe pranešimo (A6-0397/2007) Biudžeto komiteto vardu dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto, III skirsnis – Komisija

(C6-0287/2007 – 2007/2019(BUD)) ir

– V. Itälä pranešimo (A6-0397/2007) Biudžeto komiteto vardu dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto, I, II, IV, V, VI, VII, VIII ir IX skirsniai

(C6-0288/2007 – 2007/2019(BUD)).

  Pirmininkas. − Prieš perduodamas vadovavimą Komisarei D. Grybauskaitei, norėčiau pasakyti, jog mane stebina tai, kad čia nėra kitų komisarų, kurių prašėme dalyvauti. Tam gali būti įvairių priežasčių: gal mūsų kvietimai nuėjo per vėlai. Taip gali būti ir aš tai patikrinsiu.

Vis dėlto norėčiau priminti Komisijai, kad pagal institucijų susitarimą, turėtų visą savaitę dalyvauti Europos Parlamento sesijoje. Aš viską patikrinsiu ir, tikiuosi, kad tiek Komisija, tiek Parlamentas, žinoma, gerbs mūsų įsipareigojimus pagal institucijų susitarimą.

Todėl prašau čia esančios komisarės D. Grybauskaitės perduoti tai Komisijai. Aš jau tą patį sakiau Pirmininkų pasitarimo metu. Vis dėlto nenoriu dabar teikti jokių vienpusiškų kaltinimų, tačiau pasidomėsiu šiuo klausimu.

  Ville Itälä (PPE-DE), pranešėja. – (FI) Pone Pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti Biudžeto komiteto pirmininkui ir komiteto nariams bei koordinatoriams už tai, kad suteikė mums galimybę pasiekti puikų kompromisą labai teigiamoje aplinkoje.   Parlamento generalinis sekretorius taip pat buvo labai atviras ir bendradarbiavo rengiant biudžeto projektą. Tai gera pradžia būsimam bendradarbiavimui tarp administracijos ir Biudžeto komiteto.

Visų pirma, noriu pasakyti, kad ateityje nebegali tęstis dviejų dėl biudžeto sprendžiančių organizacijų – biuro ir Biudžeto komiteto, sistema. Nėra teisinga turėti biurą, vystantį įvairias naujas idėjas ir naujus projektus. Biudžeto komitetas yra arba tarsi antspaudas, tvirtinantis lėšas, arba blogas berniukas ar mergaitė, kuris jas atmeta. Taip buvo ir šiuo atveju, kai grupės pirmininkas pasiūlė pagrindinius naujus padidinimus, kurie būtų viršiję bendrai nustatytą 20 proc. ribą. Tikiuosi, kad žmonės paklausys komiteto pirmininko gairių šiuo klausimu, nes jis teisingai mąsto apie tai, kaip tinkamai vykdyti šį procesą, siekiant konkrečių ir tinkamų rezultatų. Tokie klausimai negali būti sprendžiami dviejose vietose. Būtų daug geriau jei jie būtų sprendžiami vienoje vietoje.

Rengiant Parlamento biudžetą, administracija ir biuras parodė teisingą iniciatyvą pasiūlydama, kad pasilikimas prie 20 proc. ribos turėtų būti pagrindinis principas. Vėliau grupės pirmininkas papildė politikos taisykles. Vienas iš jų buvo tai, kad narių asistentai per mėnesį turėtų gauti tūkstančiu eurų daugiau, o tai iš viso sudarytų 10 000 000 eurų. Taip pat buvo įvairių kitokių padidinimų, ir galiausiai patekome į tokią situaciją, kai papildomos išlaidos turėjo būti sumažintos. Tai, žinoma, niekada nebūna lengva, tačiau reikia pasakyti, kad mes neaplikome jokių realių taupymų ar apkarpymų, tiesiog, atėjus laikui naujiems didinimams, pamėginome laikytis biudžeto disciplinos, kad biudžetas pernelyg neišaugtų.

Tai, žinoma, svarbu, nes mes leidžiame mokesčių mokėtojų pinigus. Turėtume pagalvoti apie tai, kokių projektų turėtume imtis, ir kurie iš jų yra priimtini mokesčių mokėtojams. Visų pirma, turime susikoncentruoti į pagrindinį darbą, kuriam atlikti buvome čia išrinkti. Tai yra įstatymus leidžianti institucija, taigi, mes neturėtume įgyvendinti projektų, nepriklausančių dabartinio teisėkūros darbo sričiai.

Tačiau leiskite pasakyti, kad aš džiaugiuosi bendru kompromisu, leidžiančiu Parlamentui vos mažesnį nei 4 proc. padidinimą. Tai yra protinga ir, bet kuriuo atveju, apima daug projektų, už kuriuos pasisako kiti nariai.

Paminėsiu keletą iš jų. Pirma, labai svarbi yra informavimo politika. Tam buvo papildomai skirta devyni milijonai eurų rezervui, kuris bus išleistas naujai internetinei televizijai, patvirtinus prototipą. Ši internetinės televizijos, kaip techninio informacijos kanalo, idėja yra priimtina, tačiau ji neturėtų būti įgyvendinama pasiūlytu būdu. Politinės frakcijos nariai neturi dalyvauti susijusios tarnybos priežiūroje ar kasdieniame darbe. Administracija neturi tokio pat politinio atvirumo, kokį žmonės nori matyti politinėse frakcijose ir Parlamento nariuose.

Man buvo labai sunku suprasti kairiųjų pasiūlytą idėją, kad politikai turėtų būti išbraukti, ir kad informacija apie Parlamentą ateitų tik per administraciją, o ne per jo narius ar politines frakcijas. Nesuvokiama, kaip galima leisti, kad informacija eitų tik per administraciją ir mus, kurie esame demokratiškai išrinkti į šią vietą, paliktų už informavimo mechanizmo ribų.

Kita, su šia tema susijusi idėja, dėl kurios buvo nuspręsta plenarinės sesijos metu prieš pat atostogas, buvo susijusi su vietos žiniasklaida. Buvo siūloma, kad nariai gautų šiek tiek daugiau pinigų kviesti vietos žiniasklaidos atstovus, stebėti kas vyksta Parlamente ir imti iš jų interviu. Biudžeto komitetas balsavo prieš. Aš nesuprantu šio akivaizdaus kairiųjų priešiškumo nedideliems vietos žiniasklaidos atstovams, kurie leidžia mums atsidurti kiek įmanoma arčiau žmonių. Vis dėlto dauguma mūsų Biudžeto komitete balsavo prieš šių pinigų skyrimą, ir mes, nariai, negalime išleisti daugiau pinigų čia kviesdami vietos žiniasklaidą.

Trečia, aš norėčiau paminėti informacijos biurus. Kiekviena valstybė narė turi savo informacijos biurą, kuris yra geras dalykas, tačiau kodėl mes perkame pačius brangiausius pastatus pačiose brangiausiose vietose? Kodėl negalime pirkti kiek pigesnių pastatų šiek tiek toliau nuo miesto, o likusias lėšas išleisti žmogiškiesiems ištekliams? Mums reikia daugiau žmonių, kurie lankytųsi darbo vietose, mokslo įstaigose ir mokyklose, kad papasakotų žmonėms, ką ir kodėl daro Parlamentas. Geriausias būdas paveikti žmones – eiti pas juos, o ne pirkti brangius pastatus. Šie pinigai gali būti geriau išleidžiami.

Kalbant apie pastatų politiką apskritai, tikiuosi, kad visos institucijos kartu gali įkurti bendrą organizaciją, kuri spręstų kada ir kur statyti, bei kada ir kur pirkti nuosavybę, tam kad mums nereikėtų priiminėti sprendimų, nežinant ką daro kiti ir dirbtinai kelti nuosavybės kainų.

Tik noriu pasakyti komentarą dėl pasiūlymo sumažinti posėdžių Strasbūre skaičių. Tai gali būti amžinų diskusijų tema, tačiau jos turi tęstis, kol kažkas bus padaryta. Mes taip pat turime rodyti mažinimo pavyzdį. Negalime per metus iššvaistyti 200 milijonų eurų mokesčių mokėtojų pinigų. Privalome parodyti visuomenei, kad ES išsiplėtė ir pasikeitė, todėl turime keistis ir mes. Nerandu tinkamo paaiškinimo, kodėl šie ginčai turi tęstis. Todėl tikiuosi, kad mes balsuosime šiuo klausimu, kad Parlamentas galėtų pasiderėti su Taryba ir įvyktų būtiniausi pokyčiai.

Dar kartą norėčiau padėkoti koordinatoriams ir Biudžeto komiteto nariams už kompromisą ir tikiuosi, kad jis bus išlaikytas ketvirtadienį vyksiančiame balsavime, kad susiję skaičiai išliks tokie pat, kaip mes ir susitarėme.

  Kyösti Virrankoski (ALDE) , pranešėjas. – (FI) Pone Pirmininke, Komisare, Europos Sąjungos 2008 m. biudžetas yra antrasis šiuo programiniu laikotarpiu. Kai buvo priimta dabartine finansinė programa, ypatingas prioritetas buvo teikiamas augimo ir užimtumo konkurencingumo ir sanglaudos stiprinimui.

Preliminarus Komisijos biudžeto projektas buvo 129.2 milijardų eurų įsipareigojimų asignavimams ir 121 milijardas eurų mokėjimų asignavimams. Taryba savo biudžeto projekte įsipareigojimų asignavimus sumažino iki 128.4 milijardų eurų, o mokėjimų asignavimus iki 119.4 milijardų eurų, tai reiškia 10,3 milijardų eurų jau ir taip labai suspaustoje finansinėje programoje.

Tarybos biudžeto projekte taip pat akcentuojami ir kiti klausimai. 1 biudžeto eilutėje (darnus augimas bei užimtumas), mokėjimų asignavimai buvo sumažinti visais 1 046 milijonų eurų, nors tai buvo besąlygiškas biudžeto politikos prioritetas.

Šį rudenį Parlamentas taip pat gavo Komisijos laišką, kuriame siūloma papildomai pridėti 262 milijonų eurų išorės veiksmams. Be to, Komisija taip pat pasiūlė peržiūrėti finansinę programą, kad būtų galima atidėti atitinkamai lėšų Galileo pasaulinei navigacijos sistemai ir Europos naujovių ir technologijų institutui 2008-2013 m. pasiūlymas sutapo su birželio 20 d. priimta Parlamento rezoliucija ir pirmuoju teisės aktų dėl Europos technologinio instituto svarstymu.

Remdamasis šiais kriterijai, Biudžeto komitetas parengė pasiūlymus, kurie šiuo metu yra diskutuojami. Esminiai dalykai yra šie:

Besąlygiškas biudžeto prioritetas yra 1 biudžeto eilutė (darnus augimas bei užimtumas). Buvo padidinti įsipareigojimų asignavimai, ypač moksliniams tyrimams ir mokymams pagal Lisabonos strategiją ir transeuropiniams tinklams.

1a biudžeto eilutė taip pat yra susijusi su Galileo navigacijos sistemos finansavimu. Kai buvo parengta daugiametė finansinė sistema, Parlamentas įspėjo, kad Galileo programai skirtas per mažas finansavimas. Dabar jo deficitas yra 2.4 milijardų eurų, nes privati pramonė nenori dalyvauti projekte, kaip tai atsitiko ir Jungtinėse Amerikos valstijose. Šis projektas Europai yra svarbus politiniu ir ekonominiu požiūriu, todėl Parlamentas primygtinai reikalavo, kad būtų žengiama pirmyn, ir kad projektas būtų finansuojamas ne iš ES biudžeto. Sprendimas dėl to turi būti priimtas šios biudžetinės procedūros metu. Dėl šios priežasties biudžeto projekte Galileo ir su ja susijusio Europos technologijų instituto asignavimai nėra įtraukti į biudžeto taikymo sritį ir pateikiami „palydovinių pakeitimų“ siūlymo forma. Jis bus priimtas su sąlyga, jei bus priimtas Komisijos pasiūlymas, iš dalies pakeičiantis daugiametę finansinę sistemą. Jei taip neįvyks, Galileo projektas žlugs, o Europos technologijų institutas taip pat patirs sunkumų. Beprasmiška ir toliau finansuoti Galileo projektą, jei Komisija iš tiesų nenori iki galo jo imtis.

Buvo gerokai padidinti 1b eilutės Struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo asignavimai, nes neapmokėti įsipareigojimai – programų ir projektų įsipareigojimai (RAL) yra dideli ir siekia daugiau nei 95 milijardus.

Vasarą Parlamentas ir Komisija pateikė bendrą pranešimą dėl Komisijos delsimo patvirtinti funkcionalias programas. Šiuo metu 63 proc. Regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondų programų vis dar yra nepatvirtintos, kaip ir 83 proc. Europos socialinio fondo programų bei 75 proc. kaimo plėtros programų, nors pirmieji programų metai jau artėja prie pabaigos.

Šios administracijos lėtumas kelia rimtą grėsmę ES struktūrinei ir sanglaudos politikai ir ypač naujųjų valstybių narių rekonstrukcijai, nes dabartinė finansinė sistema yra masiškas Europos rekonstrukcijos projektas, didesnis nei Maršalo planas po Antrojo pasaulinio karo. Tačiau šiame biudžete tik 22.1 milijardai eurų ir 5.3 milijardai eurų buvo atidėti atitinkamai struktūrinėms ir kaimo plėtros priemonėms naujosiose valstybėse narėse. Atitinkamai Biudžeto komitetas siūlo, kad dalis Komisijos susijusių administracinių išlaidų būtų atidėta į rezervą ir būtų panaudotos tada, kai bus patvirtintos programos, nes šį procesą būtina paspartinti.

Kita didžiulė probleminė sritis yra susijusi su 4 biudžeto eilute (ES kaip visuotinė partnerė). Preliminarus biudžeto projektas aiškiai buvo neadekvatus ir dėl jo Komisija savo pakeitimų laiške pasiūlė 120 milijonų Kosovui ir 142 milijonus eurų Palestinai. Taryba taip pat pasiūlė 260 milijonų eurų padidinimus tiems patiems regionams.

Biudžeto komitetas pritarė Komisijos siūlymui, tačiau pridėjo papildomai po 10 milijonų eurų Kosovui ir Palestinai. Siekdamas apginti Parlamento prioritetus, Komitetas taip pat parengė pakeitimą. Jis sutinka su 40 milijonų eurų sumažinimu, kuris galėjo būti atliktas Bendrojoje užsienio ir saugumo politikoje, nes Tarybos pasiūlytas padidinimas jiems yra akivaizdi intereso sritis, kuri gali kelti grėsmę Parlamento prioritetams. Asterisko pasiūlymas taip pat apima Užsienio reikalų komiteto siūlytus padidinimus Palestinai ir Kosovui (iš viso 40 milijonų eurų), plius mažesnius 7 milijonų eurų skyrimus Pasaulio sveikatos fondui ir kelioms kitoms sritims. Šis pakeitimas gali būti priimtas, jei Taryba sutiks panaudoti lankstumo priemonę.

Kalbant apie decentralizuotus biurus, norėčiau pasakyti, kad komitetas atkūrė 32 milijonus eurų Tarybos apkarpymų ir asmeninių mažinimų. Mes manėme, kad bendradarbiavimas vyksta gana gerai. Esminis pokytis yra susijęs su pasienio kontrolės agentūra „Frontex“, kuriai skiriami asignavimai buvo padidinti 30 milijonų eurų. Bendradarbiavimas pasienio kontrolės srityje ir jo stiprinimas yra vienas iš pagrindinių Parlamento prioritetų.

Šio biudžeto tema yra „rezultatų biudžetas“. Juo skatinamas veikla pagrįstas biudžeto sudarymas ir veikla pagrįstas valdymas. Šiuo tikslu į rezervą buvo perkelta 49 milijonai eurų Komisijos bendrų administracinių išlaidų, kurios bus panaudotos, kai Komisija pateiks pasiūlymus dėl tyrimų ir pranešimų, kaip to prašė Parlamentas, dėl veikla pagrįsto valdymo, personalo atskaitomybės patikslinimo ir būsimų personalo narių tendencijų. Tai taip pat yra susiję su deklaracija dėl vykdomųjų agentūrų, kurią Parlamentas priėmė taikinimo susitikimo metu. Jame teigiama, kad naujame pasiūlyme turi būti išlaidų ir įplaukų analizė, palyginta su situacija, kurioje priemonės būtų Komisijos atsakomybė. Be to, turi būti aiškiai nustatyta agentūros ir Komisijos atsiskaitomybė ir atsakomybė, turi būti paaiškinta, kaip Komisija turi prisiimti atsakomybę už agentūros darbą ir lėšų panaudojimą. Mes žinome neramių pavyzdžių iš „Techninės pagalbos biurų“.

Bendra biudžeto projekto suma yra 129 680 milijardų eurų, tai sudaro 623 milijonų eurų pagal daugiametę finansinę sistemą. Mokėjimų asignavimai sudaro 124 194 eurų, tai yra 0,99 proc. valstybių narių BNP ekvivalentas. Skaičius yra 5 300 milijonų eurų pagal finansinę sistemą, taigi, Biudžeto komitetas, rengdamas šį pasiūlymą Europos Parlamento svarstymui, pademonstravo puikią discipliną.

Biudžeto projektas buvo parengtas stipraus sutarimo ir puikaus bendradarbiavimo dvasia. Norėčiau padėkoti Biudžeto komiteto pirmininkui Reimeriui Böge, už puikų vadovavimą bei visų politinių frakcijų koordinatoriams ir pranešėjams. Jie pademonstravo didelį lankstumą ir gebėjimą bendradarbiauti. Taip pat noriu padėkoti Komisijai, ypač komisarei D. Grybauskaitei, už pozityvų požiūrį bei Tarybai pirmininkaujančiai Portugalijai, kuri trišalėse derybose ir susitarime pademonstravo konstruktyvų požiūrį ir pagarbą. Noriu pareikšti padėką Biudžeto komiteto sekretoriatui ir administratoriams, atsakingiems už biudžetą mano frakcijoje bei kitose politinėse frakcijoje, už jų atliktą milžinišką darbą.

Dabar pateikiu 2008 m. biudžetą svarstyti plenarinėje sesijoje.

  Richard James Ashworth, PPE-DE frakcijos vardu. – Pone Pirmininke, leiskite pradėti padėka K.Virrankoski už puikų pranešimą ir atliktą didžiulį darbą.

Jis teisingai sako, kad 2008 m. yra antrieji septynerių metų finansinės perspektyvos metai. Manau, kad šis biudžetas juda teisinga linkme suteikti pinigams vertę ir su mokėjimų asignavimais, kurie šiais metams yra 0,99 proc. BNP dydžio, jis turi potencialo būti geriau įgyvendinamas ateinančiais metais.

Vis dėlto siekiant šių tikslų raginu, ypač Tarybą, atsižvelgti į Parlamento nuomones ir būti pasirengusiems aptarti kelis papildomus klausimus. Šiuo požiūriu paminėsiu keturis.

Visų pirma, Galileo ir Europos technologijų institutas (EIT): Parlamentas gavo pritarimą dėl šių schemų, tačiau mums vis dar reikia biudžetinės disciplinos įrodymų iš kitų institucijų, ir čia akcentuosiu tris dalykus. Visų pirma, nematau akivaizdžių nuostatų dėl išlaidų viršijimo ir pavėluoto projektų pateikimo. Antra, nematau pakankamai akivaizdžių ir aiškių nurodymų dėl atskaitomybės ir atsakomybės šiuose pagrindiniuose punktuose, ypač kai yra paskiriamos darbo sutartys dirbti su šiais projektais. Taip pat manau, kad Komisija turėtų padaryti daug daugiau, pasidalindama savo vizija dėl Galileo projekto ir ypač etape po vystymosi bei dėl esamos situacijos.

Antra, pagal 4 biudžeto eilutę mes jau žinome, kad prašymas finansuoti Palestiną ir Kosovą gana stipriai praplės šios eilutės taikymo srities ribą. Iš dalies to buvo pasiekta sumažinant BUSP finansavimą. Tačiau tai neišvengiamai sukels problemų kitais metais ir aš manau, kad praėjus kiek laiko po Parlamento pirmojo svarstymo, turėsime diskutuoti su Taryba ir Komisija, kad pamatytume, kaip spręsti šią situaciją.

Trečia, raginu Tarybą palaikyti Parlamento pastangas priversti Komisiją laikytis atrankos ir siekti didesnio etatų veiksmingumo. Tai apima decentralizuotas ir išorės agentūras, kurioms, bijau, reikia aukštesnių atskaitomybės lygmenų.

Svarbiausia yra, kad tiek Taryba, tiek Komisija skubiau siektų įgyvendinti pozityvią Audito Rūmų déclaration d’assurance. Mano nuomone, dabartinis jų progreso lygmuo yra nepriimtinai lėtas ir tai labai kenkia rūmų patikimumui. Todėl raginu Tarybą kuo skubiau spręsti šią situaciją.

  Catherine Guy-Quint, PSE frakcijos vardu – (FR) Pone Pirmininke, Komisare, visų pirma norėčiau padėkoti visai biudžeto komandai už atliktą darbą, ypač abiem mūsų pranešėjams,  K.Virrankoski ir  V. Itälä. Biudžeto procedūra patvirtina daugiametės finansinės sistemos ribotumą. Išmokų suma, mažesnė nei 130 milijardų eurų arba 0,99 proc. BNP, yra labai menka ir negali palaikyti Europos politikos vystymosi vilčių.

Biudžeto komiteto komandos darbas reiškia, kad politinių frakcijų biudžetiniai prioritetai gali būti išlaikyti, tačiau finansinė sistema neleidžia atsigauti augimui, o tai politikai buvo pažadėję piliečiams. Mūsų komitetas ypač rūpinosi parlamento komiteto pasirinkimais, tačiau augantis bandomųjų projektų skaičius įrodo, kad ši finansinė sistema yra skurdi ir žlunganti. Dar kartą mes turėjome kovoti su Tarybos atliktais drastiškais biudžeto apkarpymais ir aš džiaugiuosi pasiektu kompromisu. Komisijai vis dar reikia tinkamai vykdyti šį biudžetą. Mes daugiau nebesitaikstysime su šio biudžeto projekto keitimu nesėkmingai jį vykdant ir grąžinant asignavimus atgal valstybėms narėms.

Visų pirma, 2008 m. biudžete mums yra nepriimtina tai, kad nėra panaudotos sanglaudos lėšos. Socialistų partijoje mes atkūrėme baisius Tarybos apkarpymus tokioms programoms kaip Kultūra 2007, Žiniasklaida 2007 ir Veiklus jaunimas. Net nereikia priminti apie šių eilučių svarbą, nes Europos žmonėms yra pateikiama naujoji Sutartis. Raginu Taryba pamąstyti apie tai. Pavyzdžiui, moksliniams tyrimams arba „Frontex“ agentūrai skiriant lėšų, kurių reikia jų veikimui, ir pagerinant informacijos linijas, būtų atsakyta į dabartinį Europos piliečių susirūpinimą. Mes taip pat siūlome papildomus asignavimus kai kuriems naujiems projektams, siekiant padidinti pabėgėlių priėmimo arba NVO kovos su diskriminacija pajėgumus. Europos biudžetas būtinai turi ir toliau padėti tiems, kas kovoja su Europos visuomenę plakančiu rimbu.

Dėl ES išorės ryšių. Mes 40 milijonų eurų mažiname BUSP išlaidas, nes turime gerbti savo ir ES įsipareigojimus: išlaikyti skubios pagalbos rezervą, padėti prasčiau gyvenančioms šalims, remti Pasaulinį kovos su ŽIV fondą, Pasaulio sveikatos fondą ir toliau remti vystymąsi. Dėl Kosovo ir Palestinos reikės sutelkti lankstumo priemonę ir skirti 87 milijonus eurų. Gaila, kad 4 biudžeto eilutei vis dar yra skiriama per mažai finansavimo. Pasaulyje daugėja skurdo, o mūsų biudžetas siaurėja.

Dėl Europos Komisijos. Pripažįstu, kad 40 milijonų eurų rezervas yra žiaurus, tačiau jis atspindi mūsų abejones dėl veikla grįsto biudžeto valdymo (ABM). Leiskite pateikti jums keletą pavyzdžių: visų pirma, neišleistos sanglaudos lėšos, negalėjimas vykdyti bandomųjų projektų, kurie mums yra brangūs, kaip kad Erasmus tipo programa studentams, skaidrumo trūkumas renkantis mokslinių tyrimų įmones, skurdus naujų pareigūnų atrankos konkurencijos taikymas. Sąrašas yra ilgas ir Parlamentas prašo tikėti Europos teisės aktų leidėjo gera valia.

Galiausiai pagrindinis dalykas. Asterisko pakeitimai reikalauja, kad Galileo programa ir Europos technologijų institutas būtų finansuojamas viršijant finansinės perspektyvos ribas. Tai reikalauja, netgi verčia, atlikti nedidelę finansinės perspektyvos peržiūrą. Parlamentas negali pritarti Galileo programai keliamai grėsmei, pagrindiniam iššūkiui technologijų, ekonomikos ir politikos požiūriu, bei svarbiausiai strateginei priemonei ES politinėms jėgoms ir nepriklausomybei, tačiau aš esu įsitikinęs mūsų rūmuose pateiktų A. Merkel komentarų vertingumu. Birželio 29 d. kanclerė A. Merkel savo pirmininkavimui vainikuoti panaudojo šią afrikiečių patarlę: „Jei nori eiti greitai, eik vienas, bet jei nori eiti toli, eik katu.“

  Anne E. Jensen, ALDE frakcijos vardu – (DA) Pone Pirmininke, norėčiau padėkoti Europos Parlamento pirmininkui už asmeninį pirmininkavimą šiam posėdžiui ir šiems procesams, bei už tai, kad jis nevyksta vidurnaktį. Labai dėl to džiaugiuosi.

Be jokios abejonės, 2008 m. biudžeto vykdymas bus gana sudėtingas. Tačiau Parlamente mes laikomės išvien, ir esu įsitikinęs, kad kai ketvirtadienį balsuosime, strategija, kurią pasirinko Biudžeto komitetas ir atrinktas Komisijos biudžeto nuomonės pranešėjas, susilauks didelio palaikymo.

Europos liberalų ir demokratų aljanso frakcija palaiko puikius Komisijos pasiūlymus dėl Galileo stebėjimo sistemos finansavimo. Mes esame už tai, kad žemės ūkių schemų pinigų perviršis būtų panaudotas šiam projektui, o ne grąžintas valstybėms narėms. Būtų neprotinga sumažinti mokslinių tyrimų ir transporto finansavimą, siekiant rasti pinigų Galileo programai, kaip tai siūlo ES finansų ministrai. Jei valstybės narės sutinka, kad mes turime turėti Galileo, jos taip pat privalo tam teikti finansavimą, nepanaudodamos jo kitiems tikslams. Kaip jau minėjo K. Virrankoski, mes buvome iš anksto įspėti, kad Galileo programai skiriama per mažai lėšų, todėl dabartinė situacija nėra stebinanti.

Kitas svarbus prieštaringas klausimas, kalbant apie Tarybą, yra susijęs su užsienio reikalų politikos finansavimu. Mes esame labai susirūpinę dėl to, ar pakankamai pinigų buvo skirta Kosovui bei Palestinai. Norėčiau padėkoti K. Virrankoski už dideles pastangas rasti kompromisą, kuris susilauktų didelio palaikymo.

Dėl agentūrų, mes esame patenkinti, kad sienų priežiūros agentūra „Frontex“ gauna daugiau finansavimo ir tikimės, kad galima rasti išeitį, kaip Europos jūrų saugos agentūrai (EMSA) leisti kaip įmanoma greičiau pradėti dirbti su LRIT duomenų centru, kuris bus įkurtas iki 2008 m. pabaigos.

Kitų institucijų pranešėjas V. Itälä turėjo atlikti visą įgyvendinamą ir vieną sunkią užduotį. Sudėtinga užduotis buvo Parlamento biudžetas, kai, deja, buvo neįmanoma sumažinti išlaidų iki šių metų lygmens plius infliacija. Tačiau, nepaisant to, buvo įmanoma pasiekti, kad išlaidų dydis neviršytų 20 proc. ribos. ALDE frakcija palaikė pradinį pranešėjo ir biuro kompromisą, ir apgailestauja, kad menkas koordinavimas tarp didesnių frakcijų pirmininkų lėmė tai, kad kompromiso teko siekti iš naujo. Neturime laukti, kol vėl taip atsitiks, turime padaryti geriau. Tačiau aš nesmerkiu V. Itälä. Jis padarė didelį darbą ir aš norėčiau taip pat jam padėkoti už tai, kad rado protingą išeitį Regionų komitetui, kuris patyrė labai rimtus sumažinimus.

  Wiesław Stefan Kuc , UEN frakcijos vardu. – (PL) Pone Pirmininke, UEN frakcijos vardu norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjams K.Virrankoski ir V. Itälä bei visiems Biudžeto komiteto nariams už jų pastangas rengiant biudžetą ir nuostabų bendradarbiavimą. Labai ačiū.

Ar antrasis biudžetas ir dabartinė biudžeto perspektyva labai skiriasi nuo savo pirmtakų, neskaitant sumų dydžio? Kaip ir visada, mes turime ir toliau finansuoti praėjusių metų išlaidas ir galime pakeisti tik biudžeto dalis. Tokie svarbūs punktai yra Europos naujovių ir technologijų instituto ir Galileo projekto finansavimas. Taip pat padidintas finansavimas Palestinai ir Kosovui. Be to, reikia smarkiai pakeisti bendrosios žemės ūkio politikos ir specializuotų agentūrų finansavimą.

Ar mes labai klystame laisvai derindami sumas su vėlesnėmis išlaidomis? Ar įmanoma tai padaryti vieneriais metais anksčiau? Mes mėginame, tačiau visada turime galimybę perskirstyti biudžetą, o tai labai svarbu. Galbūt ateityje turėsime sukurti daugiau punktų ir tai biudžetui suteiks daugiau lankstumo.

Norėčiau dar kartą nuoširdžiai padėkoti V. Virrankoski. Nepaisant to, kad ši sritis labai sudėtinga, buvo labai malonu su juo dirbti.

  Helga Trüpel, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, norėčiau pradėti pareiškimu, kad mes turime bendrą esamos finansinės perspektyvos problemą, nes Žaliųjų/Europos laisvės aljanso frakcijos požiūriu, biudžetas, kurį turime iki 2013 m. yra nelabai adekvatus pagrindiniams iššūkiams, su kuriais susiduria Europa ir 27 valstybės narės.

Norėčiau pažymėti, kad įžvelgiu Tarybos europietiškos dvasios trūkumą, kai kalbama apie biudžetą ir finansus. Manau, kad, kaip jau buvo paskelbta Lisabonos strategijoje, Europai reikalinga tikra naujųjų technologijų ataka, jei iš tiesų norime nutiesti kelią į žiniomis grįstą visuomenę. Deja, mes esame tik kelio pradžioje. Taip pat manau, kad turime padaryti netgi daugiau dėl mokslinių tyrimų ir vystymosi bei dėl visą gyvenimą trunkančio mokymosi, jei norime, kad Europos piliečiai pajėgtų ir būtų pasirengę susidoroti su globalizacija.

Taip pat turime sukurti atsakingą užsienio politiką, Ir kaip rodo apklausos, Europos žmonės mūsų to prašo. Tačiau, jei norime daugiau investuoti į krizės prevenciją ir atsakingą veiklą karštose vietose visame pasaulyje, mums reikia atitinkamų išteklių, kurie šiuo metu nėra adekvataus lygio.

Dėl klimato kaitos politikos aš taip pat manau, kad turime parodyti pasauliui, kad gerai suprasta klimato kaitos politika ir atrankus augimas žengia koja kojon. Europa privalo to link žengti didelį žingsnį, ir tik įtikinę kitus kontinentus bei didžiąsias šalis kaip Kinija, Indija ir Jungtinės valstijos, jog galime paruošti klimato kaitos politiką ir sukurti naujų darbo vietų, laimėsime savo piliečių širdis.

Kita vertus, manau, kad mes, žinoma, galime sutaupyti iš Europos biudžeto, pvz., iš žemės ūkio eksporto subsidijų, kaip ir iš tabako auginimo bei iš mūsų posėdžių Strasbūre išlaidų. Matome, kad biudžetas yra neadekvatus mūsų didžiausiems, ambicingiausiems mokslo projektams, tokiems kaip Galile palydovinės navigacijos sistema. Tą jau sakė daugelis prieš tai kalbėjusių. Jei manome, kad tai yra politiškai korektiška, tačiau Komisija turi pati čia įsimaišyti, antraip atveju mes prarasime ryšį su Jungtinėmis Tautomis bei Kinija ir Indija. Kalbant apie Europos naujovių ir technologijų institutą, jei mes tikrai norime parodyti, kad Europa yra kontinentas, tinkamai vertinantis žinias ir norintis būti žiniomis pagrįsta visuomene, Taryba taip pat turėtų daugiau pasistengti šioje srityje. Jei norime reklamuoti Europą, čia reikalinga bendra Europos valia.

Norėčiau padėkoti visiems kolegoms EP nariams, bendradarbiavusiems sudarant šį biudžetą. Tai tik kompromisas, tačiau geras kompromisas, bent jau iš Parlamento pusės, ir mes jį ginsime.

  Esko Seppänen, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FI) Pone Pirmininke, Komisare, tikriausiai visų frakcijų nuomonės yra pačios įvairiausios. Kai kurie yra patenkinti griežta Tarybos biudžeto politika, o kiti nariai jaučia, kad tai yra kliūtis pasiekti visa, kas yra gerai. Tiesa yra tokia, kad Tarybos pasiūlymas dėl viso biudžeto yra neįtikimai mažas palyginti su nacionalinėmis įplaukomis, ir kad Parlamento pasiūlytas biudžeto išlaidų dydis taip pat yra ypač žemas.

Mūsų frakcija yra nepatenkinta tuo, kaip biudžeto projektas didina Sąjungos militaristinį profilį. Sąjungos sukarinimas taip pat yra viena iš priežasčių, kodėl mūsų frakcija negali palaikyti naujo pasiūlymo dėl Konstitucijos, dėl kurio buvo sutarta praėjusią savaitę. Konstitucija, kaip ir kitų metų biudžeto projektas, niekaip neprisidės prie Sąjungos socialinės plotmės stiprinimo.

Mes esame pripratę prie minties, kad Komisija niekada neįgyvendina ES biudžeto, o valstybės narės yra pripratusios prie minties, kad jos turės savo pačių išteklius, kurie, kaip žinoma, kasmet joms yra grąžinami. Tai lems programų ir projektų įsipareigojimai, atsirandantys iš vėluojančių Struktūrinių fondų ir sanglaudos fondo šių ir kitų metų programų. Pranešėjas V. Virrankoski protingai elgiasi spartindamas šių programų patvirtinimo procedūras.

Mūsų frakcija mano, kad teisinga pakeisti tarpinstitucinius susitarimus dėl naujų išlaidų Galileo programai ir Europos technologijų institutui. Biudžeto sistemoje nėra pakankamai pinigų, vietoj to, narystė Sąjungoje jiems duos naujų pinigų. Šiuose rūmuose Parlamento biuras taip nesilaiko savo biudžeto tikslų, kaip tai daro Biudžeto komitetas. Jis nuolat mėgina išleisti 20 proc. ES administracinių lėšų, netgi jei nėra kur pagrįstai išleisti. Tarp tokių projektų yra memorialas M. H.  Pötteringui, muziejus, skirtas trumpai ES istorijai arba Parlamento stovėjimo aikštelės pavertimas spa ir vonių centru.

Tuo pat metu socialdemokratai, liberalai ir žalieji Biudžeto komitete balsavo už atlaidžią partijų ir dabar dar ir iš Parlamento biudžeto finansuojamų fondų, partijų paramos fondų priežiūrą. Nėra tokios nuostatos, kuri skelbtų, kad fondų naudojimas turėtų būti prižiūrimas laikantis geriausios ES biudžeto kontrolės praktikos. Mano bendražygiai K. Virrankoski ir Ville Itälä, kaip pranešėjai, pamėgino pasiekti subalansuoto rezultato.

  Nils Lundgren, IND/DEM frakcijos vardu. – (SV) Ačiū, pone Pirmininke. Gerbiamieji nariai K. Virrankoski ir V. Mr Itälä labai kompetentingai sprendė biudžeto klausimus. Aš labai gerbiu jų darbą esamomis aplinkybėmis. Tačiau yra problema: jie priversti dirbti nustatytomis aplinkybėmis. ES biudžeto procesas yra labai pasenęs ir todėl visiškai nieko nevertas.

Pagrindinis principas visad yra toks: įplaukia daugiau pinigų, taigi, kur juos investuosime? Tai yra 50 metų senumo organizacija, todėl ji turi susitelkti ties nuliniu biudžetu. Turime užduoti tokį klausimą: jei pradėtume šiandien, o ne prieš 50 metų, į ką investuotume savo biudžeto išteklius? Ar investuotume juos į Ekonominio ir socialinio ar Regionų komiteto kūrimą? Ar investuotume beveik pusę sumos į protekcionistinę žemės ūkio politiką, į viešuosius ryšius ir produktų, kurie kitaip negali būti parduodami, rinkodarą? Ar investuotume į tabako gamybos subsidijas, kad būtų gaminamas tabakas, kuris šiaip nebūtų parduodamas, tuo pat metu kai ES plačiai draudžiame rūkyti? Ar investuotume į struktūrinius fondus, kurie pasiima beveik visą biudžeto likutį, taip nuspręsdami, kad šalys gali gauti pinigų centralizuotai iš ES biudžeto, jei tai yra susiję su kokia nors regionine politika? Esu įsitikinęs, kad visi esantys šiame pastate (kurių nėra daug) atsakytų „ne, mes taip nedarytume.“

Tuomet iškyla klausimas: kaip galime tai išspręsti? Ką gi, negalime to padaryti, jeigu nesame pasiruošę pažvelgti į esminius biudžeto klausimus nuo pradžių ir tuomet pradėti dirbti. Todėl esame visiškai neteisingoje vietoje. Jei atliktume normalią ekonomikos analizę ir apsvarstytume, ką reiktų padaryti su ES lygmens biudžeto lėšomis, kurios yra išleidžiamos per Briuselį, tai būtų pinigų, kurių valstybės narės kitaip nepajėgtų investuoti skyrimas, pavyzdžiui, pagrindiniams moksliniams tyrimams. Iš ekonomikos teorijos visi žinome, pagrindiniai moksliniai tyrimai rinkoje yra visiškai nefinansuojami. Čia visada yra svetimnaudžių. Manoma, kad kažkas kitas apmokės pagrindinių mokslinių tyrimų išlaidas, o kai tai tai bus padaryta, mes galėsime jais naudotis. Yra daugybė tokių sričių ir joms skiriamos neįtikimai mažos sumos. Mes kalbame apie tai, tačiau nieko nedarome. Dauguma atvejų pinigai eina ten, kur buvo nuspręsta, kad jie eis prieš 30-50 metų. Tai gėdinga. Mes taip pat turime ES, kuri perka pastatus visoje Europoje, manydama, kad taip pigiau. Toks elgesys yra neatsakingas ir spekuliuojama mokesčių mokėtojų pinigais. Tai neturėtų tęstis. Privalome inicijuoti diskusiją dėl to, kad ES turėtų daryti su pinigais, kuriuos gauname. Tai ką darome teisingai, tikriausiai sudaro 10-15 proc. visų lėšų. Likusi dalis atitenka absurdiškiems dalykams ir įvairiam viešųjų ryšių darbui, pvz., pinigai prisitaikymui prie globalizacijos. Europą ir jos sėkmę sukūrė atskiros valstybės, kurios konkuruoja vienos su kitomis, ieškodamos gerų institucinių išeičių. Išlaikykime tai. Labai jums ačiū.

  Hans-Peter Martin (NI). - (DE) Pone Pirmininke, visi, kas buvo Biudžeto komitete, žino, kaip sunku būna rudenį visiškai atsisakyti labai daug pinigų. Paprastai tai yra paslepiama po rezervo informacijos tarnybų biudžeto eilutėmis.

Žinoma, yra mėginama būti aktyviais, todėl kažką daryti. Čia norėčiau kreiptis tiesiogiai į jus, pone Pirmininke. Buvo sukurtas LUX filmo apdovanojimas. Sąlygos buvo tokios, kad filmai turėtų būti peržiūrėti iki šių metų spalio 18 d. ir tik tie nariai, kurie matė visus filmus, galėtų ir turėtų balsuoti dėl šios biudžeto punkto iniciatyvos. Aš peržiūrėjau sąrašą. Nėra net tuzino narių, kurie rytoj priims sprendimą, kuriuo kažkam suteiks Babelio bokštą.

Norėčiau jūsų paprašyti, pone Pirmininke, kad rytoj būtumėte garbingas, kad mūsų nuviltumėte, tačiau pasakytumėte, kiek narių teisėtai dalyvavo štame balsavime. Prašau, užtikrinkite, kad posėdžio protokolai paskutinę minutę nebūtų suklastoti iš šalies, nes filmų peržiūrėjimo terminas buvo spalio 18 d.

Ši, biudžeto mastu sąlygiškai nedidelė problema, pone Pirmininke, gali persikelti į daug kitų sričių. Mes nuolat nesusimąstydami švaistome pinigus, nes turime jų per daug, todėl netgi geros idėjos, tokios kaip filmų apdovanojimas yra sugniuždomos. Tačiau, prašau, būkite bent jau rytoj sąžiningas, pone Pirmininke!

  Pirmininkas. − Šis pastabos nėra vertos atsako.

  Dalia Grybauskaitė, Komisijos narė. – (LT) Norėčiau padėkoti pirmiausia pirmininkui ponui Biogei, taip pat pranešėjui Virrankoskiui, visiems politinių grupių koordinatoriams už tikrai labai sėkmingą, koordinuotą ir pozityvų darbą, siekiant rasti sutarimą Biudžeto komitete (COBU) dėl pirmojo skaitymo. Taip pat svarbiausia, dėl ko norėčiau padėkoti už tai, kad visos eilutės, kurias pateikė Komisija, buvo atkurtos.

Norėčiau padėkoti Parlamentui už tai, kad buvo atkurtos visos biudžeto eilutės. Pakartosiu tai anglų kalba, jei kartais buvo netiksliai išversta, nes tai yra svarbiausia mano pasisakymo dalis. Taip pat noriu pasakyti, kad nesvarbu, kokie patenkinti mes esame ir koks geras mūsų bendradarbiavimas, reikia pasakyti, kad daugeliu atvejų Parlamentas sutaupė.

Su tuo mes kovojome praėjusiais metais, ir Komisija buvo pajėgi tai įveikti, pasistengsime padaryti viską, kas įmanoma, kad užtikrintume, jog Komisija laikytųsi visų sąlygų ir pateiktų jums visą reikiamą informaciją, kad prieš antrą skaitymą jūs galėtumėte panaudoti rezervus.

Ypač norėčiau paminėti bandomuosius projektus, kurių atžvilgiu, šiais metais Parlamentas ėmėsi iniciatyvos ir praktiškai panaudojo ir padidino naujų bandomųjų projektų ir mano siūlomų parengiamųjų veiksmų skaičių. Kaip įprasta, mes atsargiai išnagrinėsime kiekvieną atvejį ir pateiksime savo nuomonę lapkričio pradžioje vadinamajame „įvykdomumo laiške“, kurs bus pateiktas laiku, gerokai prieš prieš taikinamąją procedūrą ir antrąjį skaitymą.

Kalbant apie vykdomąsias agentūras, kurios yra labai svarbus mūsų šių metų biudžeto procedūros punktas, taip pat norėčiau akcentuoti konstruktyvią sistemą, kuri buvo įvesta liepos mėnesį per taikinamąją procedūrą tarp mūsų ir bendro agentūrų klausimo. Taip pat norėčiau padėkoti Parlamentui, ir ypač D. Haug, už bendradarbiavimą, ypač užbaigiant vykdomųjų agentūrų darbo susitarimų, dėl kurių neseniai sutarėme, peržiūrą.

Komisija padarys viską, kad tai užtikrintų kaip garbingas tarpininkas tarp dviejų už biudžetą atsakingų institucijų, ir pasistengs pasiekti geriausią ir labiausiai subalansuotą biudžeto paskirstymo tarp mūsų rezultatą, ypač žinant ir turint mintyje tai, kad vis dar turime didelių problemų, kurias turime išspręsti kartu. Mes esame patenkinti tuo, kaip Parlamentas sprendė šį klausimą pasiūlyme ir pirmojo klausymo metu. Taigi tikiuosi, kad visi kartu – visi trys – mes pajėgsime sėkmingai ir laiku užbaigti biudžeto procedūrą.

  Michael Gahler (PPE-DE), Užsienio reikalų komiteto nuomonės rengėjas. – (DE) Pone Pirmininke, 4 biudžeto eilutės finansinės ribos yra 7.002 milijardo eurų pagal daugiametę finansinę sistemą. Taryba padidino Komisijos 2008 m. preliminarų biudžetą nuo 6.672 milijardų eurų iki 6.89 milijardų eurų, daugiausiai pridėdama papildomų sumų Palestinai ir Kosovui. Parlamentas iš anksto pažymėjo, kad šios lėšos negali būti adekvačios, nes nebuvo atsižvelgta į sunkumus, kuriuos dabar jau galima numatyti. Dabar girdime iš Tarybos, kad reikalingos daug didesnės sumos, ypač saugumo politikos srityje. Deja, mes vis dar neturime jokių konkrečių pasiūlymų. Vis dėlto privalome su Taryba kažkaip sutarti dėl BUSP. Todėl dėl dabartinių poreikių 2008 metams diskutuokime atvirai ir garbingai.

Jei patvirtintume 250 milijonų eurų metinę sumą BUSP nuo 2007 m. iki 2013 m., finansavimo stygius jau bus akivaizdus. Mūsų saugumo politikos išlaidos kyla beveik kartu su laikotarpiu.

Kitas svarbus klausimas yra Palestina. 2007 m. mūsų išlaidos yra daug didesnės nei numatyta – daugiau nei 400 milijonai eurų. Taip pat kitiems metams mums reikia kur kas daugiau pinigų nei numatė Komisija ir Taryba. Tačiau negalime tikėtis, kad Parlamentas į biudžetą įtrauktų mažesnes sumas ir paskui apiplėšinėtų kitas vykdomas programas, nes nebuvo rimto plano.

Taip pat yra visiškai neaišku dėl tikslių užduočių suteikimo Kosovo ir 2008 m. biudžeto poreikių atžvilgiu.

Norėčiau akcentuoti politinį dialogą, kurį turime turėti artimiausiu metu. Europos Parlamentas kovojo už tai derybose dėl daugiametės finansinės sistemos ir dėl to, kad tai būtų patvirtinta Tarpinstituciniame susitarime. Tai turėtų būti teisingas forumas, skirtas tinkamu laiku ir remiantis tarpusavio pasitikėjimu konstruktyviai susitvarkyti su didžiausiais patobulinimais. Tai turėtų būti teisingas kontekstas ruošiant naujas finansines priemones.

  Ralf Walter (PSE), Vystymosi komiteto nuomonės rengėjas. – (DE) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, Vystymosi komitetas stengiasi nustatyti biudžete numatytose sąnaudų prioritetus. Mes žinome, kad parama vystymuisi, taigi, mūsų parama labiausiai skurstantiems planetos žmonėms, nėra sprendimas, priimamas vos spragtelėjus pirštais, kai iš niekur atsiranda rezultatai. Tai yra procesas ir mes privalome nuolat ties juo dirbti.

Mes pabrėžėme, kad norime kovoti su skurdu. Tai reiškia, kad turime šviesti žmones ir užtikrinti, kad jie būtų sveiki ir galėtų vystytis savo aplinkoje, savo šalyje. Praeityje mes investavome daug pinigų kovai su maliarija, tuberkulioze ir ŽIV, ir norime padėti toms šalims deramai vystytis taikydami prevencines priemones, kaip pavyzdžiui, smulkių ginklų, minų ir ABC ginklų draudimas, sukuriant konfliktų prevencijos tinklų ir pasienio bendradarbiavimą tarp besivystančių šalių.

Taip neturėtų būti, tačiau, ir tai yra mano du prašymai Tarybai ir Komisijai, kad Taryba, tiesiog dėl to, kad darbotvarkėje atsirado naujos temos, greitai pasakytų: dabar mes viską reorganizuosime. Mes turime padėti Kosovui ir Palestinai ir mes tam pritariame. Turime tai padaryti, tačiau ne atimdami pinigus iš pačių vargingiausiųjų ir tikėdamiesi, kad galime nuolat taip skirstyti pinigus ar kad žmonės išorėje galės susidaryti įspūdį, jog mes čia tikrai susikoncentravę dirbame, kad padėtume labiausiai skurstantiems. Čia reikalingi nauji pinigai ir žinau, kad kalbame apie mokesčių mokėtojų pinigus, tačiau apie tai jiems reikia atvirai pasakyti. Jei taip padarysime, mums pasiseks.

Kitas punktas yra skirtas Komisijai. Jūs tiksliai žinote, kad mūsų prioritetai yra kova su skurdu. Mes ką tik juos minėjome – tai sveikatos apsaugos ir pagrindinio išsilavinimo teikimas, kad žmonės pajėgtų kažko pasiekti savo šalyje. Mes daug pinigų atidėjome į rezervą ir jų neleisime, kol nebus aišku, kad jūs pritarėte ir pritaikėte Parlamento prioritetus.

Mes nenorime įvesti mikrovaldymo, tačiau atlikome politinį vertinimą, kuriam jūs pritarėte. Mes primygtinai to reikalausime, ir kad tai būtų įgyvendinta taip, kaip ir kitais užsienio politikos atvejais, kad tai taptų realybe ir todėl pasinaudosime savo biudžeto teisėmis bei galimybėmis jums daryti atitinkamą spaudimą.

PIRMININKAUJA: J.D. DOS SANTOS
Pirmininko pavaduotojas

  Peter Šastnż (PPE-DE), Tarptautinės prekybos komiteto nuomonės rengėjas. – Pone Pirmininke, norėčiau padėkoti K.Virrankoski ir V. Itälä už puikų, nors nedėkingą darbą.

Manau, jog svarbu pabrėžti ne tik Parlamento kaip institucijos vaidmenį prižiūrint biudžetą, bet ir kiekvieno atskiro komiteto vaidmenį biudžeto aspektų požiūriu, tiesiogiai jų kompetencijos sferoje. Manau, jog labai sveikintina tai, kad atskiri generaliniai direktoratai įvairiems komitetams praneša apie savo numatomas tų metų išlaidas. Čia reikalinga kontrolė ir skaidrumas. Nors Tarptautinės prekybos komitetas, vis dar, neturi bendro sprendimo prekybos srityje, manau, kad išsivystė labai gera praktika, nes mes turime nuoširdžias ir atviras diskusijas su Prekybos generaliniu direktoratu biudžeto klausimais ir dėl to, kodėl reikia tam tikrų išlaidų.

Kalbant apie biudžeto eilutes, noriu pabrėžti, kad reikia išlaikyti tiek pagalbą prekybai, tiek Parlamento PPO dimensiją kaip svarbius prekybos biudžeto aspektus. Mes turime būti pajėgūs reklamuoti Europos prekes trečiosiose šalyse. Mums reikalingi ekspertai, kurie padėtų mūsų bendrovėms patekti į užsienio rinkas, bet kartu turime padėti besivystančioms šalims eksportuoti į ES. Be prekybos nebus ilgalaikio darnaus vystymosi. Neseniai PPO buvo kritikuota dėl skaidrumo trūkumo. Parlamentinis diskusijų dėl pasaulio prekybos aspektas yra svarbi iniciatyva, kurią turime remti, nes ji pagerina dialogą, suteikia daugiau pagrįstumo ir leidžia geriau viską apžvelgti.

Raginu Komisiją užtikrinti, kad Parlamentas būtų tinkamai informuotas apie bet kokius mikrofinansinės pagalbos projektus, kad būtų galima deramai padiskutuoti atitinkamuose komitetuose, ir kad mes, kaip institucija, gerai žinotume, kaip pagalbą gaunančios šalys leidžia ES pinigus.

  Salvador Garriga Polledo (PPE-DE), Biudžeto kontrolės komiteto nuomonės rengėjas. – (ES) Pone Pirmininke, Komisare, Biudžeto kontrolės komiteto nuomonėje dėl 2008 m. biudžeto yra akcentuojami du pagrindiniai punktai.

Pirmasis yra naujo Tarpinstitucinio susitarimo 44 straipsnio dėl patikinimo pareiškimo ir metinio patvirtinimo, kuris turi būti siunčiamas kiekvienai valstybei narei, laikymasis. Šiame pakeitime mes atsižvelgiame į 2004 m. ir 2005 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimą, kurį atliko tik kelios valstybės narės, tačiau, mes tikimės, kad tai padarys ir daugiau valstybių.

Mes žinome, kad Europos Komisija negali įvertinti, kiek valstybės narės laikėsi šio įsipareigojimo iki vasario 15 d. Tačiau, ir galbūt, siekiant paskatinti Europos Komisiją negaištant laiko tęsti šį vertinimą, mes į Komisijos personalo išlaidas įtraukėme finansų atsargas. Mes esame įsitikinę, kad Komisija, kaip ir Parlamentas, yra labai suinteresuota užtikrinti, kad valstybės narės taikytų 44 straipsnio dalį bendro valdymo srityje. Todėl esu įsitikinęs, kad mes pasieksime sutarimo dėl finansų atsargų.

Antras klausimas yra skaidrumas. Manau, kad kuo detalesnės biudžeto išlaidos, tuo paprasčiau bus kompetentingai biudžeto institucijai stebėti jo įgyvendinimą.

Todėl mes paprašėme, kad būtų sukurtos naujos biudžeto eilutės tose išlaidų srityse, kurios Parlamentui yra labai svarbios, pavyzdžiui, agentūrų, kaimo plėtros ir kitų kategorijų, kaip kad išorės veiksmų, srityse, siekiant, kartoju, labai aiškaus Parlamento ir Biudžeto kontrolės komiteto įsipareigojimo prisidėti prie maksimalaus skaidrumo, kurio iš mūsų reikalauja visuomenė.

  Cristobal Montoro Romero (PPE-DE), Ekonomikos ir pinigų komiteto nuomonės rengėjas. – (ES) Pone Pirmininke, Komisare, pranešėjai, Ekonomikos ir pinigų komitetas pateikė nuomonę, kuriai buvo vienbalsiai pritarta (niekas nebalsavo prieš). Mes, visų pirma, džiaugiamės dėl postūmių asignavimų srityje, skirtų pagerinti ekonominio augimo bei užimtumo konkurencingumą, ir, ypač, siekiant sanglaudos augimui ir užimtumui Europos Sąjungoje.

Dėl tų klausimų, už kuriuos yra atsakingas Komitetas – ekonominių ir pinigų reikalų, įmonių srities, konkurencijos, apmokestinimo ir muitų sąjungos, kovos su mokesčių slėpimu ir, apskritai, su sukčiavimu Europoje, statistikos ir, ypač, statistikos skyriaus, mes, žinoma, sveikiname biudžetinius postūmius, biudžeto metodą, tačiau taip pat įžvelgiame neatitikimų.

Mes būtume norėję daugiau pinigų, daugiau pinigų panaudotų ekonomikos augimui, kitaip tariant, daugiau pinigų piliečių gerovei, siekiant teikti aiškesnę paramą smulkioms ir vidutinėms įmonėms kaip darbo vietų kūrimo šaltiniui. Žinoma, mes visi turime vadovautis paprastumo principais – tai yra svarbiausia ir niekas labiau to neteigia nei aš pats. Tačiau tai ir esami trūkumai mūsų Sąjungos biudžete yra visiškai skirtingi dalykai.

Mes manome, kad Europos Sąjunga iš tiesų turėtų sudaryti įžvalgesnį biudžetą, numatant ekonominį augimą, kuris sukurs užimtumą, ir šiam tikslui skirti išteklių, kurie priklauso visoms ES šalims. Tai būtina.

  Gabriele Stauner (PPE-DE), Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonės rengėja. – (DE) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu sveikinu, kad Komisija dabar nori 44.2 proc., kurie sudaro 57 milijardus eurų biudžeto lėšų, išleisti augimu ir užimtumui. Atitinkamoms biudžeto išlaidų kategorijoms pridedant 2.3 milijardo eurų 2008 m., veiksmingai palaikoma Lisabonos strategija. Ypač norėčiau akcentuoti tris pagrindinius projektus socialiniame sektoriuje, nors Biudžeto komitetas pirmiausia nepatvirtino tam skirtų lėšų, o pakui jas gerokai sumažino.

Netgi projektas dėl užimtumo situacijos sveikatos apsaugos srityje, kurį kažkokiu būdu Biudžeto komitetas sumažino, yra labai man artimas, nes šioje srityje iškilo didelių sunkumų 2004 m. ir 2007 m. ES išsiplėtimo metu. Todėl pagrindų projektas turėtų būti vykdomas taip, kaip mes numatėme. Tai ypač taikytina galimų socialinių paslaugų reglamentų atžvilgiu. Tas pats taip pat taikytina kitam mūsų pasiūlytam projektui dėl imigrantų socialinės integracijos.

Todėl prašau pritarti mūsų įtrauktiems pakeitimams. Taip pat norėčiau dar kartą paremti šeimos projektą, kurį turėtų vykdyti fondas Dubline, kurį norėtume paremti 400 000 eurų, ir kurį Biudžeto komitetas visiškai atmetė. Šeimai palankios darbo vietos, šeimų gyvenimo situacijų gerinimas ir nuolatinė parama šeimai taip pat yra pagrindiniai tikslai mums, Europoje.

Todėl šios temos turėtų būti įtrauktos į Dublino fondo darbotvarkę ir, žinoma, turi būti skiriamas reikiamas finansavimas.

  Jutta Haug (PSE), Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonės rengėja. – (DE) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas atkūrė biudžeto skaičius, kuriuos Taryba sumažino šioje srityje, ir dabar sumos yra tokio dydžio kaip nurodyta Komisijos preliminariame biudžeto projekte. Tai reiškia, kad lyginant su 2007 biudžetiniais metais aplinkos apsaugos sektoriui skiriamas biudžetas išaugo 10.3 proc.

Manau, kad tai visiškai atitinka daugumą aplinkos apsaugos sektoriaus priemonių. EMEA, EEA, EFSA ir ECDC – tai santrumpos mūsų agentūrų, kurių darbu mes esame visiškai patenkinti. Jos taip pat atgavo savo pinigus. Sutarta dėl Life+ programos, darbai prasidėjo, o nauji sveikatos veiksmų planai nuo 2008 m. sausio keičia senuosius. Viskas kuo toliau, tuo geriau! Mes tikrai būsime pajėgūs metų pabaigoje arba 2009 m. pradžioje atlikti vertinimą.

Tačiau programa HELP kelia susirūpinimą. Visi žinome, kaip kenkia tabakas. Tačiau norime, kad Europos žmonės išgirstų ir suprastų šią informaciją. 2008 m. yra paskutiniai biudžetiniai metai, kai mes gausime pinigų šiai kampanijai prieš rūkymą iš tabako fondo. Prašome Komisijos labai gretai pagalvoti apie tai, iš kur vėliau bus galima gauti pinigų šiai kampanijai.

  Angelika Niebler (PPE-DE), Pramonės, tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės rengėja. – (DE) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, leiskite Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu padėkoti pranešėjui ir kolegoms EP nariams už jų nuolatinį, konstruktyvų ir efektyvų bendradarbiavimą.

Dvi labai glaudžiai susijusios temos yra ypač svarbios mums Biudžeto komitete. Kaip jau šiandien buvo minėta, tai susirūpinimas dėl Galileo ir Europos naujovių ir technologijų instituto projekto. Abi iniciatyvos yra susijusios su novatoriškais projektais, kurie yra gyvybiškai svarbūs naujovių ir pramonės politikos požiūriu ir nusipelno besąlygiškos paramos.

Europos naujovių ir technologijų institutas prisidės prie technologijų perkėlimo iš mokslo į pramonę ir įmones. Europoje vis dar nėra paklausos. Tačiau finansavimas kelia klausimų. Pramonės komitetas labai aiškiai pasisakė už tai, kad finansavimas nebūtų vykdomas kitų į priekį žvelgiančių programų sąskaita. Neturėtume imti pinigų iš Septintosios mokslinių tyrimų pagrindų programos, iš visą gyvenimą trunkančio mokymosi programos ar iš Transeuropinių tinklų programos, kad finansuotume Europos naujovių ir technologijų institutą. Ne, mūsų Pramonės komitetas pasisako už tai, kad lėšos būtų perkeltos iš administracinio biudžeto ir skirtos Europos naujovių institutui. Laimė, Biudžeto komitetas taip pat įsipareigojo tai atlikti. Be to, Pramonės komitetas pasisako už aiškų finansavimą, net jei tai viršys jo paties biudžeto eilutę.

Problemiškiausia yra Galileo programa. Gal leisite man tiesiog akcentuoti šiuos dalykus pramonės politikos požiūriu. Manau, kad visi pritaria, jog mums reikia Galileo programos, ir kad ji turi būti finansuojama. Paskutinė rezoliucija dėl Galileo programos baigėsi tuo, kad Parlamentas užginčijo bendrijos finansavimą, kaip tai siūlė ir Komisija. Mano nuomone, yra gyvybiškai svarbu, kad projektas būtinai būtų tęsiamas. Projektas neturi būti pradėtas iš naujo, tačiau gali būti paremtas didelėmis dalyvaujančių pramonės įmonių pastangomis. Į tai taip pat turėtų būti atsižvelgta būsimų derybų metu.

Visus kitus su Galileo susijusius klausimus palieku savo kolegai R. Böge, kuris, kartu su savo kolegomis, taip pat bus atsakingas už tolesnes derybas Biudžeto komitete.

  Luisa Fernanda Rudi Ubeda (PPE-DE), Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės rengėja. – (ES) Pone Pirmininke, aš taip pat norėčiau pradėti nuo padėkos Biudžeto komitetui už paramą, kurią jie suteikė mūsų Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pateiktiems pakeitimams, kuriuos komitete mes taip pat priėmėme beveik vienbalsiai.

Visų pirma, kalbant apie biudžeto 12 antraštę „Vidaus rinka“, norėčiau tik pasakyti, kad per mūsų pateiktus pakeitimus komitetas siekė atkurti Komisijos numatytas PBP sumas, kurios Tarybos dokumente buvo gerokai sumažintos.

Norėčiau paminėti ar priminti jums apie visko, kas yra susiję su vidaus rinka svarbą Europos Sąjungai. Manau, kad tai nekelia abejonių. Tai yra vienas iš pagrindinių visam tolesniam vystymuisi, kuris buvo aplinkui sukurtas.

Kai kuriais metais, kaip kad praėję ir ateinantys metai, 2008 m., kada turi būti priimti svarbūs teisės aktai, pavyzdžiui, Paslaugų direktyva, taip pat yra planuojama toliau pasistūmėti su teisės aktais, siekiant patobulinti vidaus rinką. Mes suprantame, kad būtina atstatyti PBP numatytas sumas.

Toks pat argumentas gali būti taikomas ir 14 antraštei „Muitų sąjunga“, kurioje taip pat kalbama apie Sąjungos išorės sienų tobulinimą, kuris, savo ruožtu, leis mums užtikrinti, kad mūsų bendroji rinka tinkamai funkcionuotų.

Dėl 17 antraštės, susijusios su vartotojų apsauga, kuri yra susijusi su komitetu, ir kurio nuomonės pranešėja aš esu, norėčiau pasakyti, kad su Biudžeto komiteto pagalba mes atkūrėme PBP sumas SOLVIT programai. Skirtingose šalyse yra skirtingai išsivysčiusi vartotojų politika ir vartotojų apsaugos politika. Daugeliu atvejų yra prieštaravimų, kurie turi būti išspręsti neteisinėmis ir neteisminėmis priemonėmis. SOLVIT programa pasirodė esanti tam gera priemonė .

Pone Pirmininke, noriu ypač padėkoti Biudžeto komitetui už paramą pagrindų projektui, kuriam buvo skirtas vienas milijonas eurų, ir tai leis atlikti kitų metų stebėjimo tyrimą bei palyginti vartotojų politikos taikymą skirtingose valstybėse narėse.

  Wojciech Roszkowski (UEN), Regioninės plėtros komiteto nuomonės rengėjas. – (PL) Pone Pirmininke, savo nuomonėje Regioninės plėtros komitetas ypač daug dėmesio skyrė biudžeto eilutėms, susijusioms su XIII skyriumi arba „Regioninės politikos“ eilute. Mes prašėme išlaikyti, arba, jei būtina, atkurti visas preliminaraus biudžeto projekto eilutes.

Biudžeto komitetas įgyvendino mūsų prašymus ir, netgi, 130616 eilutėje dėl Europos regioninės plėtros fondo paprašė padidinti mokėjimus 900 milijonais eurų. Biudžeto komitetas kaip ir mes yra susirūpinęs dėl nepriskirtos pinigų sumos panaudojimo sanglaudos srityje papildomam kitų projektų, pavyzdžiui, Europos technologijų instituto, finansavimui, sustiprinant Tarybos sprendimą, kuris nesutaps su sanglaudos principu ir išeikvos Europos Parlamento privilegijas. Tai nėra mūsų svajonių biudžetas, kuris mus džiugintų, tačiau Regioninės plėtros komitetas pritaria Biudžeto komiteto pasiūlytam biudžeto projektui. Labai ačiū.

  Jan Mulder (ALDE), Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonės rengėjas. – (NL) Kiekvienais metais su žemės ūkiui skirtu biudžetu yra atliekamas tas pats ritualas: Komisija priima biudžeto projektą, tada Taryba nelabai pagrįstai apkarpo daug jo eilučių, tada Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas, palaikomas Biudžeto komiteto, atkuria tas eilutes ir tuomet mes pradedame diskusijas, remdamiesi Komisijos taisomuoju laišku, kad priimtume tikslų kitų metų biudžetą.

Kodėl Tarybai nuolat būtina atlikti šiuos apkarpymus, man yra paslaptis, nes mes diskutuojame remdamiesi Komisijos taisomuoju laišku jau nuo tų laikų, kai buvo priimta Amsterdamo sutartis, kuri mus teikia naujausius skaičius. Manau, kad geriau taip ir tęsti.

Žemės ūkio komitetas padidino eilučių skaičių: tai eilutės dėl vaisių, pieno mokyklose ir taip toliau, nes mes norime, kad žinios apie teisingą mitybą prasidėtų nuo ankstyvo amžiaus. Mes vertiname pagrindų projektus ir parengiamuosius veiksmus, kuriuos iš pradžių priėmė Komisija.

  Emanuel Jardim Fernandes (PSE), Žvejybos komiteto nuomonės rengėjas. – (PT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, Žvejybos komitetas pagal savo kompetenciją Biudžeto komiteto svarstymui pateikė keletą pasiūlymų dėl pakeitimų, kurių dauguma buvo gerai sutikti ir daugiausiai yra susiję su Europos jūrų politikos stiprinimu imantis parengiamųjų veiksmų darniam vandenyno ir Europos vandenynų ir jūrų teikiamos galimybės, siekiant daugiau išteklių žvejybos kontrolei, kad būtų užtikrintas jūrų ir vandenynų darnumas ir renkant informaciją, gyvybiškai svarbią darnios žvejybos politikos vystymuisi, Bendrijos žvejybos kontrolės agentūros tinkamai veiklai ir veiksmingumui, o labiausiai nutolusių regionų atžvilgiu, užtikrinant esamų programų, kurios yra gyvybiškai svarbios siekiant minimaliai nuolat būtent šiems regionams iškylančias kliūtis, veiksmingumą.

K. Virrankoski ir mano pranešimai yra aiškus ženklas stiprinti žvejybos politiką, netgi su Finansinės perspektyvos apribojimais. Todėl raginu kolegas EP narius tvirtai paremti šiuos pranešimus, o Tarybą atsižvelgti į mūsų bei Parlamento pateiktus pasiūlymus.

  Helga Trüpel (Verts/ALE), Kultūros ir švietimo komiteto nuomonės rengėja. – (DE) Pone Pirmininke, kalbu Kultūros komiteto, kuris yra atsakingas ne tik už kultūrą, bet ir už švietimą, jaunimą, žiniasklaidą bei sportą, vardu. Mūsų biudžetas yra labai ribotas, palyginti su tuo, koks jis turėtų būti.

Manau, kad jei gerai pasižiūrėtume į tai, kokia sėkminga buvo ERASMUS programa, per kurią Europos studentai gali studijuoti įvairiose Europos šalyse, įsigyti draugų kitoje Europos dalyje ir paskui apie tai pasakoti kitiems draugams bei pažįstamiems, taptų aišku, kad ji labiausiai prisideda prie savitarpio supratimo Europoje skatinimo.

Manau, kad turėtume labiau prisidėti prie bendravimo skatinimo, ypač dabar, kai valstybių ir vyriausybių vadovai sutarė dėl Reformų sutarties. Idėja „eiti į vidų“, dirbti su žmonėmis jų pačių aplinkoje, siekiant jų palaikymo dėl Europos ateities, yra esminis dalykas. Džiaugiuosi, kad buvo galima vykdyti bent jau du pagrindų projektus: „EuroGlobe“ projektas – mobilus teatras, tarsi iš Šekspyro laikų, įkurtas, kad keliautų po Europos sostines ir iš tiesų įtrauktų gyventojus, bei kultūros projektas menininkų mobilumo tema, leidžiantis jauniems Europos menininkams susitikti, kartu dirbti ir kurti Europos ateitį.

  Gérard Deprez (ALDE), Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonės rengėjas. – (PL) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, aš atstovauju B.D. Dührkop, kuri šiandien negalėjo dalyvauti.

Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas numatė tris pagrindinius 2008 m. biudžeto prioritetus. Pirmasis prioritetas yra susijęs su agentūros „Frontex“, kuriai, kaip žinote, yra pavesta koordinuoti ES išorės sienų bendradarbiavimą, veiklos išteklių stiprinimu. Šis tikslas bus įgyvendintas, jei Parlamentas paseks mūsų pavyzdžiu, „Frontex“ gaus 30 milijonų papildomų veiklos asignavimų, o tai yra daugiau nei dvigubai 2007 m. asignavimų.

Antrasis prioritetas yra susijęs su skaidrumo poreikiu kompiuterizuotų patekimo į Europos teritoriją sistemų valdyme. Todėl asignavimai buvo atidėti į rezervą Šengeno SIS I ir SIS II sistemoms ir vizų informacijos sistemai, trumpai vadinamai VIS. Šie asignavimai nebus naudojami tol, kol neturėsime reikiamos teisinės bazės ir bet kuriuo atveju informacijos apie kvietimus teikti paraiškas ir sutartis.

Mūsų komiteto trečiasis prioritetas yra susijęs su Europos pabėgėlių grįžimo fondu. Visi tam skirti asignavimai buvo atidėti į rezervą ir bus panaudoti tik tada, kai Taryba ir Parlamentas patvirtins Direktyvą dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse. Taryba turėtų žinoti, kad nebus Direktyvos, nebus ir pinigų. Labai paprasta.

  Rihards Pīks (PPE-DE), Konstitucinių reikalų komiteto nuomonės rengėjas. – (LV) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, man labai malonu, kad po Lisabonos viršūnių susitikimo pajudėjome link Reformų sutarties pasirašymo, jos ratifikavimo ir įgyvendinimo. Visi suprantame, kad ši naujoji Sutartis yra būtina Europos vystymuisi ir bendram sprendimui. Dėl šios priežasties, kaip Konstitucinių reikalų komiteto nuomonės rengėjas, aš buvau nustebęs, kad biudžeto 3b išlaidų kategorija, susijusi su Europos pilietiškumu, buvo vienintelė, kurioje buvo suplanuotos smarkiai sumažintos išlaidos, lyginant su 2007 m. biudžetu. Keičiantis Europos Sąjungos institucinei struktūrai, reikalingi ištekliai bendravimui su ES gyventojais. ES piliečiai turi būti informuojami apie pokyčius, kuriuos reikia atlikti, ir turi būti užtikrintas bendradarbiavimas ir parama. Todėl esu dėkingas mano politinės frakcijos Konstitucinių reikalų komiteto nariams, ir ypač pranešėjams, už tai, kad palaikė mano pasiūlymus dėl įvairių biudžeto išlaidų kategorijų, siekiant padidinti šios programos išlaidas. Tikiuosi, kad Parlamentas taip pat parems biudžeto pakeitimus, ir kad šie ištekliai bus atitinkamai panaudoti Europos Sąjungai stiprinti. Ačiū.

  Christa Prets (PSE), Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonės rengėja. – (DE) Pone Pirmininke, svarbu, kad biudžetas būtų priimamas lyčių atžvilgiu neutraliu būdu, kaip mes turėtume ir privalome elgtis moterų politikos požiūriu. Lyčių aspektas čia yra labai svarbus ir „biudžeto lėšų numatymas lyčių klausimams spręsti“ būtų ne tik tušti žodžiai, bet ir įgyvendinamas praktikoje dalykas.

Labai svarbu, kad mes papildytume DAPHNE programą. Deja, mūsų pakeitimas negavo paramos ir dabar mes dar kartą jį iškelsime plenarinės sesijos metu. Mes, socialdemokratai, pritariame pakeitimui ir DAPHNE’ei skiriamų lėšų padidinimui, nes tai nedidelė, tačiau labai svarbi programa kovojant su smurtu šeimoje.

Taip pat labai svarbu teikti atitinkamą finansavimą Europos lyčių lygybės institutui, siekiant užtikrinti sėkmingą jo veiklos pradžią. Taip pat svarbu, kad Europos kultūrų dialogo metams skirtos išlaidos būtų vienodai paskirstytos lyčių atžvilgiu. Yra labai daug moterų, ypač imigrančių, kurioms turėtų būti suteiktas pagrindinis vaidmuo kultūrų dialoge.

  Luciana Sbarbati (ALDE), Peticijų komiteto nuomonės rengėja. (PT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, aš taip pat norėčiau padėkoti abiem pranešėjams, K. Virrankoski ir V. Itälä, už puikų darbą.

Manau, kad biudžetas turėtų būti pagrindinis kiekvienos visuomeninės institucijos ir kiekvieno privataus subjekto politinis aktas, nes jis atspindi politinius sprendimus, kuriems bus išleisti visuomenės pinigai. Čia yra trys pagrindiniai dalykai. Pirmiausia – griežtumas, antra – drąsiai atliekami efektyvūs politiniai pasirinkimai, trečia – išlaidų kontrolė. Kaip sakė K. Virrankoski, akivaizdu, jog tai reikalauja tvirtos ir ryžtingos politikos, kuri taip pat apima procedūrų peržiūrą, kuriai aš pritariu.

Dabar, grįžtant prie Peticijų komiteto, mes pajutome, kad turėtume Biudžeto komitetui pasakyti, jog pasiūlytas ombudsmeno biudžeto padidinimas 4.69 proc. buvo skaidrus ir atitinkamas, iš dalies dėl to, kad ombudsmenas dabar yra pagrindinė Europos Sąjungos demokratijos, skaidrumo ir tvirto administravimo figūra, kuri privalo būti akylai saugoma.

  László Surján (PPE-DE). - (FI) Pone Pirmininke, Komisare, svarbiausias 2008 m. biudžeto punktas yra sanglaudos politika. Iš tiesų, kiekvienoje valstybėje narėje yra menkai išsivysčiusių regionų, todėl mes esame suinteresuoti šiuo klausimu. Be to, sanglauda taip pat yra suinteresuoti visi šio finansavimo proceso dalyviai, ne tik lėšų gavėjai. Todėl mes negalime pritarti jokiems siūlymams smarkiai, maždaug puse milijardo eurų, sumažinti lėšas, skirtas išmokoms sanglaudos politikai. Mano nuomone, Parlamentas yra įtikintas, kad naujos valstybės narės bus pajėgios pritaikyti ir išleisti visas joms prieinamas lėšas. Mes visi taip pat turime stengtis tai skatinti savo šalyse.

Tai ne vienintelis punktas, dėl kurio mes nesutinkame ir nesutiksime su Komisija. Taip pat galime pasakyti, kad mes gerai tvarkėmės su Europos piliečių pinigais, kitaip tariant, atsakomybė už 2008 m. biudžetą yra daug mažesnė nei finansinėje sistemoje nustatytos ribos. Todėl liūdna, kad vis dar nesutariama dėl Galileo programos biudžeto ar Europos technologijų instituto. Abu jie būtų naudingi Europos Sąjungos vystymuisi, taigi, kam kurti kliūtis jų įgyvendinimui?

Dėkoju Europos Komisijai ir pranešėjui už jų darbą ir prašau Parlamento pritarti Biudžeto komiteto pasiūlytiems pakeitimams ir tokiu būdu paremti prieš antrą skaitymą vyksiančias derybas.

Pone Pirmininke, leiskite man pasveikinti Parlamento narius su mano šalies nacionaline švente. Aš, žinoma, kalbu apie 1956 m. Vengrijos revoliuciją. Visiems ačiū už dėmesį.

  Jutta Haug (PSE). - (DE) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, Taryba šiais metais atliko tą patį, ką ir kiekvienais metais: leido savo valstybės tarnautojams Finansų ministerijose sudėti kartu biudžetą, atsižvelgiant į pagrindinį Tarybos tikslą – „sumažinti skaičius“ ir, svarbiausia, „sumažinti išmokas“.

Tai visiškai neturi nieko bendra su politiniais planais, kuriuos norime įgyvendinti Europoje. Visiškai nieko bendra! Taryba savo įvairiapuse sandara vis dar turi įprotį pamokslauti sekmadieniais ir džiaugiasi, kad kiti, tai yra Parlamentas, likusią savaitės dalį atlieka tikrąjį darbą. Nesvarbu, apie kokį išorės politikos klausimą kalbama – apie pagalbą Kosovui ar Palestinai, ar apie konkurencingumo programų augimui ir užimtumui, kurios yra ypač svarbios Europai ir, iš tiesų, būtinos jos išgyvenimui, įgyvendinimą.

Parlamentas, netgi prieš 18 mėnesių vykusiose derybose dėl finansinės perspektyvos, pažvelgė į priekį ir pažymėjo, kad netolimoje ateityje bus problemų su būtent šių politikos sričių finansavimu. Tačiau mūsų pranešimas liko neišgirstas ir dabar Taryba turi tvarkytis su besitęsiančiom problemom. Anksčiau nei tikėjomės susiduriame su situacija, kai turime skirti valstybės lėšas Galileo projektui gelbėti, nes svajonė apie verslininkų iniciatyvą žlugo. Europos Parlamentas gana greitai sutiko finansuoti Galileo projekto pradžią iš Europos pinigų. Visa kita mes matome kaip sukčiavimą ir nenorime tame dalyvauti.

Mes esame pasirengę, be jau suplanuoto 1 milijardo eurų, Galileo programai nuo 2008 m. iki 2013 m skirti 2,4 milijardo eurų. Tačiau reikiamų lėšų nėra 1a išlaidų kategorijoje ir jos nenukris iš dangaus, mes esame pasirengę paimti jas iš kitų biudžeto kategorijų, iš 2 išlaidų kategorijos 2007 m. ir 2008 m. 2,2 milijardo eurų, ir 220 milijonų eurų iš 5 išlaidų kategorijos. Žinoma, iš 2 išlaidų kategorijos nebus paimta daug pinigų, tačiau tokiu būdu iš ūkininkų nebus atimtos lėšos. Pasaulio rinkoje žemės ūkio produktų kainos yra aukštos, taigi, mes galime sumažinti subsidijas.

Perkėlimas kuriam pagrindą Biudžeto komitete sudarėme pirmojo svarstymo metu, yra vadinamas „minimalia peržiūra“. Fui! Taryba tarsi maro vengia netgi pačių mažiausių peržiūrų, tačiau tai yra Tarybos problema. Šiaip ar taip, mes esame pasirengę sudaryti sąlygas Galileo programai – Europos technologinių naujovių flagmanui.

Tai, kad atlikdami minimalią peržiūrą mes esame pasirengę skirti lėšų Europos technologijų institutui, mums yra verta tik paminėjimo, nes pradžioje prašyta suma buvo nedidelė: 2.9 milijono eurų nuo 2008 m. iki 2013 m. Mes tikimės, kad Taryba imsis veiksmų ir kartu su Parlamentu judės mūsų kryptimi.

Pone Pirmininke, leiskite duoti dar vieną pastabą. Mes tikrai tikimės, kad finansų ministras arba Tarybai pirmininkaujanti Portugalija dalyvaus šiose diskusijose pirmojo klausymo metu, kad galėtume pasidžiaugti jo buvimu. Neturiu nieko prieš jus, C. Mr Mourato, tačiau netgi mūsų pačių Parlamento Portugalijos pirmininko pavaduotojas šiuo atveju jo nepakeis.

  Gérard Deprez (ALDE). – (FR) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, kaip ALDE frakcijos atstovas pirmiausia norėčiau padėkoti mūsų kolegai K. Virrankoski už darbą ir ypač norėčiau jam pasakyti, kad palaikau jo su Biudžeto komitetu ištobulintą strategiją Galileo programos atžvilgiu.

Europai reikia Galileo. Mes norime, kad Galileo būtų finansuojama iš bendrijos lėšų ir norime, kad asignavimai būtų užtikrinti nedarant neigiamo poveikio kitiems prioritetams.

Taip pat norėčiau padėkoti mūsų pranešėjui už tai, kad išlaikė pagrindinių projektų, dėl kurių mes buvome ypatingai įsipareigoję, sąrašą, ir ypač greitą įspėjimo apie vaikų grobimo ar dingimo pavojų, mechanizmą.

Norėčiau tari žodį apie V. Itälä, kurio čia nėra, pranešimą. Vertinu iniciatyvas padidinti regioninei žiniasklaidai skiriamus išteklius, skirtus apie bendrijos iniciatyvas pranešti gyventojams. Manau, kad regioninė ir vietos žiniasklaida gali turėti daug didesnį poveikį nei kai kurios centralizuotos, biurokratinės iniciatyvos.

Tačiau turiu pasakyti, kad V. Itälä pranešime yra iniciatyva, kuri man visiškai nepatinka. Tai iniciatyva dėl kiekvieno EP nario mėnesinių išlaidų sekretoriams padidinimo 1 000 eurų. Man nepatinka ši iniciatyva, kuri yra susitarimo tarp dviejų politinių frakcijų, pačių didžiausių, produktas, sukurtas likus metams iki Europos rinkimų. Manau, kad tokiu būdu netiesiogiai siekiama kai kurių mūsų kolegų perrinkimo ir aš balsuosiu prieš šią nuostatą.

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). - (PL) Pone Pirmininke, Komisare, aš dalyvavau diskusijoje dėl 2008 m. biudžeto, siekdamas iškelti šiuos klausimus.

Visų pirma, nors ir beveik 129 milijardų dydžio, šio biudžeto išlaidos yra didžiausios Sąjungos istorijoje, šių išlaidų ir 27 valstybių narių bendro vidaus produkto santykis yra mažesnis nei bet kada anksčiau ir po Europos Parlamento Biudžeto komiteto suderinimo sudaro vos 0,99 proc. bendro nacionalinio produkto įsipareigojimo asignavimuose, kuriuos aš norėčiau akcentuoti.

Antra, 2007-2013 m. finansinės perspektyvos laikotarpiu nustatytos įsipareigojimų asignavimų ribos 2008 metams yra 1,08 proc. bendro nacionalinio produkto, taigi, čia mes susiduriame su dideliu prieštaravimu tarp tų lėšų, kurias norėjome skirti vos prieš dvejus metus ir tų, kurias Parlamentas nori skirti dabar. Negalima turėti daugiau už daug mažiau pinigų. Ši nuomonė rūmuose buvo daugybę kartų ruošiama ir šiandien vėl reikia apie tai priminti.

Trečia, mes turime palaikyti Europos Parlamento Biudžeto komiteto sprendimus, kurie gerokai padidina Galileo programos, Europos technologijų instituto ir kai kurių Europos Sąjungos išorės veiklos sričių finansavimą.

Ketvirta, privalome spausti Europos Komisiją, kad ši kuo greičiau priimtų valstybių narių pateiktas programas dėl regioninės plėtros ir kaimo vietovių vystymo. Naujoms valstybėms narėms būtent 2008 m. buvo skirta daugiau nei 20 milijardų eurų. Todėl būtų gerai, jei šios lėšos galėtų būti panaudotos kiek įmanoma efektyviau.

Ir galiausiai, penkta, nieko nevertas yra raginimas finansuoti prisitaikymą prie globalizacijos, kuris leis bendrovėms patirti neigiamas šio proceso pasekmes, kad galėtų pasinaudoti pereinamąja parama ir išsaugoti darbo vietas.

  Gérard Onesta (Verts/ALE). - (FR) Pone Pirmininke, aš noriu pakomentuoti mūsų kolegos V. Itälä, atlikusio gerą darbą, pranešimą. Žinome, kad visada labai sunku nuspręsti dėl mūsų institucijos biudžeto.

Mes iš tiesų apgailestaujame dėl vieno dalyko – 12008 m. biudžetas yra labai specifinis. Tai paskutinis biudžetas, kuriame galime surinkti daug pinigų investicijoms, ypač Parlamento nuosavybės politikos srityje. Turime 32 darbo vietas, jei suskaičiuotume visus skirtingose sostinėse esančius biurus. Be Briuselio ir Strasbūro, mes žinome tik šešias vietas, kuriose mes dirbame skirtingose šalyse. Žinome, kad yra įsigijimo politika, kurią tęsti mus nuolat prašo Audito rūmai, tačiau negalime, kadangi V. Itälä – aš suprantu jo susirūpinimą, kai jis sako, kad mes neišleidžiame visų pinigų, nes norime nesiekti 20 proc. ribą – neleidžia Parlamentui į ją sudėti pinigų ir sudaryti nuosavybės portfelio. Tai turėjo būti arba 2008 m., arba niekada, nes, kaip žinote, 2009 m. mes mokėsime už valstybių narių Statutą ir daugiau nebegalėsime to padaryti.

Be šio trūkumo, turiu pripažinti, kad V. Itälä atliko labai gerą darbą ir tai yra vienas iš geriausių mano matytų biudžetų, nes jame yra daug nuostatų, ypač nuostatų dėl anglies dvideginio emisijų mažinimo, anglies dvideginio poveikio kompensavimo, noras turėti automobilių asortimentą, kuriame būtų hibridinių automobilių, noras sumažinti posėdžių skaičių vedant videokonverencijas ir netgi sumažinant pareigūnų, kurie nebūtinai atvyksta į tas vietas, kuriose yra reikalingi, kelionių skaičių.

Todėl mums reikėjo turėti daugiau pinigų investicijoms ir veiksmams 2008 metams, metams prieš rinkimus, tačiau kalbant apskritai, tai vis tik yra labai geras pranešimas dėl poveikio politikai, kurį aš vertinu. Todėl, pone Pirmininke, mes balsuosime už šį pranešimą.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL). – (PT) Per man skirtas dvi minutes norėčiau dar kartą pabrėžti, kad biudžeto istorija kartojasi. Europos Komisija pateikia pasiūlytą bendrijos biudžetą, šį kartą 2008 metams Taryba pasiūlo Komisijos pasiūlymą smarkiai apkarpyti, o Parlamentas pateikia pasiūlymą sumažinti Komisijos ir Tarybos projektų apkarpymus. Viskas atrodytų normalu, jei ne tai, kad visi šie pasiūlymai yra žemiau 2007-2013 m. finansinės perspektyvos 2008 m. biudžeto.

Kaip atsitiko praėjusioje 2000-2006 m. finansinėje perspektyvoje, nėra laikomasi biudžeto ribų, numatytų dabartinei finansinei perspektyvai, nes 2007 m. bendrijos biudžetas buvo 1,6 milijardų eurų mažesnis įsipareigojimų asignavimais ir daugiau nei 8 milijardų eurų mažesnis mokėjimų asignavimais, neatsižvelgiant į dabartinį įgyvendinimą. Yra aišku, kad į 2007-2013 m. finansinę perspektyvą įtrauktos sumos, mūsų nuomone, pačios savaime yra nepakankamos, norint skatinti realią ekonominę ir socialinę sanglaudą išsiplėtusioje 27 valstybių Europos Sąjungoje.

Visi šie pasiūlymai dėl 2008 m. bendrijos biudžeto prieštarauja turtingų valstybių, kurios ragina nustatyti 1 proc. bendrijos BNP, taip sumažinant jų dalį biudžete ir minimaliai sumažinant jų perskirstomąjį vaidmenį. Parlamento pasiūlymas apima aspektus, kurie pagerina Tarybos pateiktą projektą, padidinant asignavimus sanglaudos politikai, kaip siūlėme ir mes, nors turime pabrėžti, kad veiksmingą jo įgyvendinimą vėliau lems Lisabonos strategijos neoliberalios darbotvarkės, kurią mes griežtai atmetame, tikslų įgyvendinimas.

Vis dėlto Parlamentas siūlo daugiau nei 5 milijardais eurų sumažinti mokėjimų asignavimus, laikantis to, kas buvo sutarta 2008 m. daugiametėje finansinėje sistemoje. Tai yra derybų proceso etapas, todėl mes tikimės, kad priešingai tam, kas atsitiko praeityje, Parlamentas bent jau pamėgins užtikrinti, kad būtų kiek įmanoma labiau laikomasi minimalių sumų, nurodytų 2008 m. finansinėje perspektyvoje.

  Jean-Claude Martinez (ITS). - Pone Pirmininke, diskusijoms dėl biudžeto galioja gerai žinoma taisyklė, kurią vadiname trijų L taisykle, nes diskusijose dėl biudžeto yra skaitomos litanijos, kaip kad religinėse liturgijose, kurios baigiasi sukeldamos ekonominę letargiją. Tai matome ir 2008 m. biudžete.

Pirmiausia apie litanijas. K. Virrankoski litanijas skaito lygiai taip pat, kaip 2006 m. tai darė J. Elles, ir kaip 2005 m. darė mūsų kolega S. Garriga Polledo. Visų pirma, asignavimų sumažinimo litanija: biudžeto projekte, Ministrų Taryba sumažina preliminaraus biudžeto projekto asignavimus. J. Mulder mums paaiškino, kad tai gana normalu, pavyzdžiui, žemės ūkio atžvilgiu. Tačiau Europos Parlamentas siūlo atkurti šiuos asignavimus. Taip pat yra litanija apie tai, kad biudžetas neviršytų daugiametės finansinės perspektyvos ribų. Daugiametėje finansinėje perspektyvoje jau ir taip trūksta reikalingų asignavimų, o biudžete jų trūksta dar labiau. Tai Maltuso ideologijos pakopa. Taip pat yra politinių prioritetų litanija: metai po metų yra minimi kova su skurdu, švietimas, mokymas, žemės ūkio daugiafunkciškumas ir Septintoji pagrindų programa. Čia ir prasideda liturgija.

Liturgija pirmiausia yra biudžeto nomenklatūra ir ideologinis nomenklatūros palaikymas. Nomenklatūra yra biudžeto pristatymas per veiklą, biudžeto parengimas per veiklą. Praktikoje išlaidos yra suskirstytos į antraštes, į politines sritis, atitinkančias generalinius direktoratus. Biudžetas yra tarsi didžiulis saliamis, tarsi bakalėjos inventorius, kurio problema, kaip pastebėjo pranešėjas, yra ta, kad išdalinant biudžetą pagal veiklos sritis atsiranda nesutapimas su daugiamete finansine perspektyva, nes ji suskirstyta į platesnes kategorijas. Vienoje yra penkios kategorijos: konkurencingumas, gamtinių išteklių išsaugojimas, laisvė, ES kaip visuotinė partnerė, administracija, o kitame yra apie trylika politinės veiklos sričių ir sunku nustatyti atitikimą tarp šių kategorijų.

Visa tai yra daroma dėl biudžeto ideologijos, vykdymo ideologijos, konkurencingumo, efektyvumo, veiksmingumo ir rezultatų ir sudaro neaiškių priemonių, rezultatų rodiklių, veiklos rodiklių, veiklos lentelių kratinį. Ši biudžeto sudarymo technologija yra pristatoma kaip nauja, kaip biudžetinio sumanumo avangardas, tačiau iš tiesų tai gana senas, nuo 1947 m. taikomas metodas. Pirmasis apie vykdymo, išlaidų ir pelno, veiksmingumo, tikslų ir rezultatų sąvoką pirmasis prabilo Amerikos Hoover komitetas. Tai septintame dešimtmetyje prezidento Johnsono valdymo laikotarpiu JAV suteikė planavimo, programavimo ir biudžeto sudarymo sistemą, o valdant prezidentui Karteriui davė BBZ arba nulinį biudžetą – biudžeto vykdymo ideologiją, kuri vėliau paplito Naujoje Zelandijoje, Jungtinėje Karalystėje, 2001 m. Prancūzijoje su jos finansiniu įstatymu ir 2006 m. netgi Meksikoje.

Iš to galima suprasti, kad Europos biudžetui trūksta skaidrumo ir tikrai trūksta veiksmingumo. Europos Parlamente nėra 100 žmonių, kurie pajėgtų biudžetą suvokti iš veiklos pusės, o to pasekmė – Europos Sąjungos ekonominė letargija. Jei nėra Galileo programos, Liono ir Turino geležinkelio ašies, Genujos ir Barselonos geležinkelio ašies, jei sostinės nėra sujungtos greitaisiais traukiniais, jei moksliniams tyrimams skirtas biudžetas nėra toks, koks turėtų būti, jei 27 valstybių narių Europos biudžetas yra tokio pat dydžio kaip Ispanijos biudžetas, jei Europos biudžetas sudaro dvidešimtąją Jungtinių Amerikos valstijų dalį, taip yra tik dėl šios Maltuso ideologijos. Galbūt atėjo laikas, kai mes supratome, kad šalia įprastinio biudžeto mums reikalingas ypatingas biudžetas, kad galėtume skolintis, finansuojami didžiausios Europos paskolos, kuri leistų investuoti.

  Sergej Kozlík (NI). - (SK) Jei įvertintume centralizuotai finansuojamos ES veiklos konfidencialumo, lyginant su biudžeto išlaidomis išreikštomis ES BNP, konfidencialumo kreivė būtų panaši į krintantį lapą. Tai tikrai neduoda ramybės. Mokėjimų asignavimai kaip ES BNP dalis per kelerius metus reguliariai nukrito maždaug vienu procentu. 2008 m. biudžeto projekte jie nukrito 0.95 proc. Panašias tendencijas galima pamatyti ne tik biudžeto išteklių dydyje, bet ir mokėjimų asignavimuose, kur jos yra susijusios su daugiametės finansinės sistemos lubomis.

Pasiūlyti 10 milijardų eurų neskirtų mokėjimų asignavimų, atrodo, yra didelis nukrypimas nuo ilgalaikės finansinės sistemos tikslų. Mane taip pat stebina tai, kad Taryba siūlo daugiau nei 1 milijardu sumažinti išmokas programoms, kurios yra skirtos Europos konkurencingumui ir sanglaudai gerinti. Todėl aš laikausi nuomonės, kad tokie mokėjimų asignavimai yra nepakankami ES politikai susiduriant su tokiais iššūkiais. Todėl palaikau pasiūlymą mokėjimų asignavimus padidinti iki 0.99 proc. ES BNP.

  Ingeborg Gräßle (PPE-DE). - (DE) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, šiandien norėčiau pakalbėti apie du svarbius Komisijos biudžeto rezervus: vieną – pastatų politikai, o kitą – personalui. Dėl pastarojo galima pasakyti, kad tiriamasis pranešimas mums parodė, kad Komisija yra įdarbinusi beveik 11 000 žmonių administracinės pagalbos ir koordinavimo personalo, kuris administruoja administraciją. Jei prie jų pridėsime vertėjus ir tvarkytojus, tai taps sritimi, kurioje labiausiai auga personalo narių skaičius, nes jie sudaro dar 5 700 žmonių. Kadangi kartais paminime „geresnį reglamentavimą“, turime nedelsiant pradėti reikalauti „geresnio organizavimo“. Tam reikia daugiau informacijos, kad ir yra skirtas rezervas.

Dalis darbo, kurį Parlamentas pavedė atlikti Komisijai, buvo lyginamosios analizės atlikimas, personalo pozicijų lyginimas su tarptautinių organizacijų pozicijomis. Komisija neleidžia mums pamatyti šio palyginimo teigdama, kad buvo sutarta, jog šios organizacijos liks anonimiškos. Tai truputį juokinga! Mes galėsime judėti į priekį tik tuomet, jei Parlamentas gaus informaciją, kurios prašė – tinkamą informaciją, o ne fragmentus. Tyrimas mums leidžia pirmą ir vienintelį kartą pažvelgti į Komisijos personalo struktūrą, už ką mes esami dėkingi, tačiau nėra išvadų ir Komisija neparengė veiksmų plano. Aš turiu griežtai paprašyti, kad toks veiksmų planas būtų pateiktas.

Taip pat nėra jokių išvadų apie pastatų politiką Briuselyje. Liepos mėnesį Komisijos pateiktame pranešime dėl pastatų poreikių neatsižvelgiama į personalo atrankos rezultatus, nors tas pats Komisaras yra atsakingas ir už tą, ir už tą. Jūs nesate tas komisaras, kuris nuvilia ir negali tęsti. Parlamento į rezervą atidėtos sumos verčia Komisiją susieti šiuos du dokumentus. Komisija privalo galiausiai imtis darbo šiuo klausimu ir tinkamai atlikti savo darbą, nes, mano nuomone, pateikti personalo atrankos rezultatai toli gražu negali būti pateikti mūsų rinkėjams.

  Vladimķr Maņka (PSE). - (SK) Norėčiau padėkoti abiem pranešėjams. Dėkoju V. Itälä už aštuonis mėnesius trukusį bendradarbiavimą rengiant bendrą 2008 finansinių metų Europos Sąjungos biudžeto projektą. Per pastaruosius ketverius metus institucijų biudžetas išauga beveik 18 proc., o taip atsitiko daugiausiai dėl Sąjungos plėtros. Ateityje šis biudžetas taip smarkiai neaugs. Jei norime, kad institucijos būtų efektyvesnės, turime pagerinti jų bendradarbiavimą. Džiaugiuosi, kad baimės ir nuogąstavimai, susiję su tokiu bendradarbiavimu, nepasiteisino.

Kita vertus, mes stengėmės užtikrinti, kad institucijos atliks visas užduotis, kurių iš jų tikisi gyventojai. Mes mėginome užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą. Skiriant Europos Parlamento biudžetą, svarbiausias dalykas mums buvo tiek dabar, tiek ateityje, susitelkti ties pagrindiniu vaidmeniu ir prioritetu: Teisėkūros proceso gerinimu. Su tuo nesusijusios sričių finansavimas biudžete buvo sumažintas iki visiško minimumo. Mes esame pakeliui į to įgyvendinimą.

Ponios ir ponai, praėjusį kovą mes jums sakėme, kad jums reikia daugiau informacijos apie visus išteklius ir medžiagą, kad galėtumėte atsakingai ir efektyviai dirbti. Todėl raginame sukurti žinių valdymo sistemą, kuri leistų EP nariams efektyviai dirbti naudojantis visais dokumentais.

Ponios ir ponai, jūs norite įrodyti rinkėjams, kad atsakingai tvarkote jų lėšas. Tačiau kartais mes neturime dokumentų net labiausiai paplitusiomis kalbomis. Išteklių reikia neeiliniams komiteto posėdžiams. Turime gerinti lankstumą šioje srityje. Išlaidos pastatams sudaro didelę institucijų biudžeto dalį, todėl ateityje turėtume tai atidžiai stebėti. Anksčiau yra buvę atvejų, kai Europos institucijos pirko arba nuomojosi nekilnojamąjį turtą didesnėmis nei rinkos kainomis. Ateityje mes norime, kad būtų skiriama daugiau dėmesio visiems pirkimo, nuomos ir renovacijos aspektams. Mūsų tikslas yra sumažinti išlaidas ir užtikrinti lankstumą. Negalime išvengti kartelių ir monopolijų.

Kitas mūsų prioritetas yra geresnis Europos Sąjungos piliečių informavimas. Tai nusprendėme siekdami stiprinti šią sritį skiriant pagalbą regioninei ir vietos žiniasklaidai. Ponios ir ponai, mes norime ir toliau siekti, kad institucijos dirbtų efektyviau. Pranešimai apie jų veiklą turi būti labiau informatyvūs. Juose turi būti aiškiai nurodoma, ar buvo įgyvendinti tikslai. Pritariu institucijų naudotam biudžeto rengimo metodui, pasitelkiant infliacijos koeficientus bei remiantis tuo, ko tikrai reikia. Norėčiau padėkoti pranešėjui, nes po sudėtingų diskusijų mums pavyko pasiekti gero kompromiso, leisiančio geriau panaudoti Europos mokesčių mokėtojų pinigus.

  Nathalie Griesbeck (ALDE). – (FR) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, per vieną su puse minutės pasakyti ką galvoji apie 2008 m. biudžetą yra sudėtinga užduotis, tačiau pirmiausia norėčiau padėkoti mūsų pranešėjams, K. Virrankoski ir V. Itälä, su kuriais turėjome ieškoti sprendimų, šiandien siūlomų Biudžeto komiteto. Žinoma, 2007-2013 m. daugiametė finansinė sistema „Of course“ įspraudžia mus į suvaržymus, kurie, deja, neleidžia mums nei nuosekliai nei juolab greitai siekti tikslų, kuriuos patys nusistatėme Europai, vykdyti politikos, kuri, mano manymu, yra vienintelis būdas išsaugoti Europos regionus, nes jie gali mūsų piliečiams suteikti patogų gyvenimą, kurio jie siekia pasaulinėje aplinkoje ir kuris pasikeitė ir nuolat kinta bei evoliucionuoja. Todėl, raginu Parlamentą paremti mūsų iniciatyvas, ypač numatant vidurio laikotarpio pakartotinas derybas dėl daugiametės sistemos ir naujo mūsų pačių išteklių nustatymo mechanizmo.

Turiu nedaug laiko, todėl dėl šio biudžeto norėčiau pasakyti vieną dalyką. Kaip nuolatinis Struktūrinių fondų pranešėjas Biudžeto komitete, nusprendžiau paprašyti Europos Komisijos narių, dėl kokių priežasčių 30 proc. šių fondų administracinių išlaidų buvo atidėta į rezervą? Tyrimas dėl Struktūrinių fondų įgyvendinimo, kurį mes su K. Virrankoski neseniai pristatėme, pabrėžia, kiek daug laiko Komisijai reikėjo patvirtinti nacionalines sistemas ir veiklos programas, todėl dabar yra trejų metų neįvykdyti įsipareigojimai. Laikydamiesi aiškios pozicijos dėl rezervo, mes norime paskelbti pavojaus signalą. Regioninė politika, pavyzdžiui, parama moksliniams tyrimams ir naujovėms, yra svarbiausia politika mūsų ateities ekonomikai, taigi ir darbo vietoms bei europiečių gyvenimo kokybei. Norime viską padaryti greitai, tačiau norime tai padaryti gerai, o tai paaiškina aukštą asignavimų lygį, dėl kurio prašome Komisijos palaikymo.

  Seán Ó Neachtain (UEN). – (GA) Pone Pirmininke, norėčiau paminėti vieną biudžeto aspektą, susijusį su pinigais, kurie turi būti atidėti bendrai žemės ūkio politikai. Vadinamoji BŽŪP per pastaruosius 15 metų patyrė daug reformų: R. Mac Sharry reformos, 2000 m. darbotvarkė ir Agenda 2000, išmokų nuo produkcijos atsiejimą.

Norėčiau patikslinti vieną dalyką – valstybių narių vyriausybės gali nesutikti su visais mokėjimų pakeitimais, kurie nuo 2007 m. iki 2013 m. turi būti atlikti pagal BŽŪP visiems Europos ūkininkams. Iš tiesų, mano šalyje, Airijoje, pagal žemės ūkio politiką, kuri turi būti vykdoma nuo 2007 m. iki 2013 m., ūkininkams buvo nustatytos griežtos finansinės priemonės. O finansinės priemonės, kurias ES vadovai nustatė Airijos ūkininkams ir Europai iki 2013 m. nebus tikrinamos. Tikiuosi, kad tai bus suprasta, ir kad niekas nebus palikta nuošalyje, kad nebus bandymų iškraipyti, nes visos Europos ūkininkams labai svarbu, kad viskas vyktų laikantis tvarkos.

  Margrete Auken (Verts/ALE). - (DA) Pone Pirmininke, mūsų frakcija, žinoma, balsuoja už pakeitimo pasiūlymą Palestinai skirti dar daugiau pinigų. Tačiau turime pabrėžti, kad ir Taryba ir komisija turėtų užtikrinti, kad viskas nesibaigtų tuo, jog mesime pinigus į bedugnę. Taip jau yra daugeliu šiuo metu teikiamos paramos atvejų ir tai prieštarauja ES pagalbos principui, pagal kurį pagalbos gavėjas turi būti pajėgus sukurti darnią ekonomiką. Tačiau tai neįmanoma, nes Izraelis dusina Palestinos visuomenę ir jos ekonomiką, ir ne tik Gazos sektoriuje. Rugsėjį, mano vizito Vakarų krante ir Gazoje metu, tai patvirtino vystymosi komiteto delegacija. ES pinigai nuolat skiriami, o Izraelis visiškai nėra už juos atskaitingas.

Mes gavome dialogo ataskaitą iš Vašingtono, kurioje vienas iš Baltųjų Rūmų Vidurio Rytų konsultantų buvo paklaustas apie ES vaidmenį. Jis atsakė: „ES? Mes duodame nurodymus, o ES moka!“. Tai tai pat tiesa! Mes vis mokame, o Izraeliui tiesiog leidžiama griauti viską, ką mes pastatėme. Dar Komisija ir Taryba privalo iškelti Izraeliui reikalavimus. Blokada Gazos sektoriuje turi būti nutraukta, kad prekės ir žmonės galėtų į jį patekti ir iš jo išvažiuoti. Gaza dabar iš tiesų yra didelis kalėjimas po atviru dangumi. Tai pat turi būti panaikintos Vakarų Krante esančios užkardos. Taip sako ne tik mūsų delegacija. Pasaulio Banko ir mūsų pačių ECHO pranešimai taip pat buvo aiškūs. Jei nėra jokios vilties, kad situacija pasitaisys, ar kokios nors šviesos tunelio gale, mes švaistome ES piliečių mokesčių pinigus ir privalome tai nedelsiant sustabdyti!

  Adamos Adamou (GUE/NGL). - (EL) Pone Pirmininke, ES biudžetas yra pagrindinis būdas politiniams prioritetams įgyvendinti.   Panašu, kad jos biudžeto politika turi tris tikslus: verslas, konkurencingumas, kova su terorizmu ir intervencija į trečiąsias šalis.

Išlaidos yra naudojamos šiems trims tikslams pasiekti, tačiau daugumos interesai ir rūpesčiai yra visiškai kitokie. Jie yra susiję su būsimomis darbo vietomis, pajamomis, pensijomis, švietimu valstybinėse mokyklose ir universitetuose.

Paklauskime savęs apie biudžeto politinius prioritetus. Ar jie tikrai pagerina piliečių gyvenimus? Ar ES, kaip visuotinė veikėja, pakankamai laikosi savo įsipareigojimų? Kaip 741 milijono dydžio asignavimų suma, skirta skatinti laisvę, saugumą ir teisingumą pagerina Europos piliečių gyvenimus?

Nesename Komisijos konsultavimosi dokumente dėl biudžeto reformos sakoma, kad šiandien, ir ypač ateityje, biudžetas turi paskatinti intensyvesnę žaliavų ir rinkų konkurenciją, įvesdamas ekonominės galios pusiausvyrą ir liberalizuodamas milžiniškas naujas rinkas, europiečiams sukuriančias naujas galimybes.

Tačiau būtent tai ir klaidina Europos žmones. Užuot siekus valstybių narių biudžetais socialinio teisingumo, jie tik pablogina kovos dėl rinkos kontroliavimo bet kokiomis priemonėmis situaciją. Antra, tai nuteikia trečiųjų šalių gyventojus prieš Europą.

  Janusz Lewandowski (PPE-DE). - (PL) Pone Pirmininke, mes vis dar esame naujos finansinės perspektyvos pradžioje, taigi atsargiai numatome 2008 m. išlaidas. Tai yra ketvirtasis metinis šios Parlamento kadencijos biudžetas, todėl mes sukaupėme pakankamai patirties biudžeto procedūros ir specifinių žaidimų tarp Parlamento, Komisijos ir Tarybos srityje. Labiausiai tikėtina, kad dėl to Biudžeto komitete buvo sklandžiai nubalsuota dėl rekordinio skaičiaus pakeitimų, sutarimo dvasioje efektyviai vadovaujant R. Böge, o tai tikrai palengvins ketvirtadienį vyksiantį daugumos balsavimą ir tikrai suteiks mums daugiau jėgų derybose rengiant 2008 m. biudžetą.

Vėl buvo išvardinti 2008 m. prioritetai, o Galileo programos finansavimas dar kartą buvo minimas kaip problemiškas. Todėl man labai malonu pastebėti, kad šiame biudžete pirmą kartą buvo atsižvelgta į Baltijos jūros regioną, tačiau ne žodžiais, o finansiškai, tai yra, realiai. Gal taip yra dėl to, kad ir Komisarė, ir du pranešėjai, ir Biudžeto komiteto pirmininkas yra iš šio regiono. Gerai, kad Europos Sąjunga imasi bendrų įsipareigojimų, tačiau kuo didesnė tampa Europos Sąjunga, tuo didesnė atsakomybė tenka mūsų žemynui, įskaitant Baltijos jūros regioną, tai yra Europos Sąjungos vidaus jūrai, ir visi žino, kokioje apgailėtinoje situacijoje ji yra. Todėl gerai, kad pagrindų projektų ir paruošiamųjų veiksmų forma radome finansinę priemonę, skirtą padidinti finansavimą regioniniam vystymuisi, laivybos saugumui, sienos kirtimo procedūrų supaprastinimui, ir aplinkos apsaugai.

Tikiuosi, kad šie prioritetai patys atsispindės griežtame Komisijos veidrodyje visoje mūsų biudžeto strategijoje.

PIRMININKAUJA: J. BIELAN
Pirmininko pavaduotojas

  Louis Grech (PSE). - (MT) Pone Pirmininke, pradėsiu nuo to, kad pritariu V. Itälä nuomonei dėl biudžeto procedūros, ir tam, kad niekas nėra pasirengęs būti „įrašu“. Todėl siūlau kuo greičiau aptarti šį klausimą, siekiant spręsti esančius nemažus sunkumus ir skirtumus. Taip pat mes džiaugiamės 30 milijonų padidintu agentūros „Frontex“ biudžetu. Mes tikimės pagerintos agentūros struktūros, geresnio koordinavimo ir labiau apibrėžtų operacijų. Parlamentas davė aiškų ir konkretų ženklą, kad dabar „Frontex“ ir valstybės narės turi šalinti neveiksmingumą, netesėtus kompromisus ir per pastaruosius metus patirtą vėlavimą. Kitas punktas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, yra susijęs su įvairių institucijų, įskaitant Komisiją, atliktais arba užsakytais pranešimais ir tyrimais. Siekiant išvengti dvigubo darbo, sumažinti nuostolius ir padaryti informaciją labiau prieinamą, reikalinga bendra pranešimų ir tyrimų duomenų bazė. Be to, turėtų būti metinis pranešimas, kuriame būtų išvardinti tie tyrimai ir pranešimai, kurie laimėjo sutartį, nurodoma, kiek jie kainuoja ir, jei įmanoma, kaip jais buvo pasinaudota. Taip pat turėtume išnagrinėti Ekonomikos ir socialinių komiteto bei Regionų komiteto parengtus pranešimus, ypač tuos, kurie yra pernelyg techniški arba pranešimus, kurie jau buvo parengti Komisijos ar Parlamento. Dėl patalpų pirkimo norėčiau jums priminti, kad 2006 m. buvo sutarta, kad mes dar kartą išnagrinėsime institucijų, įskaitant informacijos biurus, taikomą pastatų pirkimo ir nuomos politiką. Man susidarė įspūdis, kad metų metus institucijos dėl įvairių priežasčių pirko ir nuomojosi pastatus kainomis, kurios, pasirodo, yra didesnės nei rinkos kainos. Nekeliant klausimo dėl pastatų pirkimo politikos privalumų, vis tik reikėtų instituciškai išnagrinėti, kaip galėtume pagerinti pastatų pirkimo ir nuomos sąlygas ir biurus priartinti prie rinkos kainų, taip išvengiant kartelų ar monopoplijų situacijos. Taip pat norėčiau pasveikinti Suomiją su atliktu naudingu darbu ir derybų užbaigimo būdu.

  István Szent-Iványi (ALDE). - (HU) Pone Pirmininke, visų pirma norėčiau pasveikinti pranešėją V.Virrankoski, kuris atliko puikų darbą. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad jei Europos Sąjunga nori būti visuotine veikėja, tai absurdiška, kad ji užsienio politikai nori išleisti mažiau pinigų nei administracinėms išlaidoms.

Antra, taip pat nepriimtina yra tai, kad plėtrai skirta išlaidų kategorija, laikoma prioritetine, taip pat turėtų būti nominaliai mažesnė, lyginant su 2007 m., ir trečia, nepriimtina, kad išlaidos išorės reikalams turėtų būti ne taip smarkiai sumažintos, maždaug 1,5 proc., kai tuo tarpu bendras išlaidas numatyta sumažinti 2 proc. Tai reiškia, kad Europos Sąjunga neužtikrino, jog būtų pakankamai lėšų jos nustatytoms užduotims įvykdyti. Kaip ir neužtikrino, kad būtų pakankamai lėšų įgyvendinti užsienio politikos prioritetams. Nebuvo skirta atitinkamai lėšų misijai Kosove, nebuvo skirta pagalba Palestinos gyventojams. Aš bijau, kad kitais metais reikės dar kelis kartus pakeisti biudžetą, nes visiškai nebuvo numatyta lėšų šiems dalykams.

Sutrikusi Europos kaimynystės politikos rytinės ir vakarinės dalies pusiausvyra yra jau daug metų besikartojanti problema. Pietinės šalys gavo tris kartus daugiau pinigų nei rytinės, o tai yra nepriimtina. Manau, kad svarbu išspręsti Europos Parlamento ir Tarybos bendradarbiavimo dėl Bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) išlaidų kategorijos. Kadangi dar nebuvo jokio ex ante susitarimo ar politinio dialogo, kol tai įvyks, aš sutinku, kad į BUSP rezervą būtų atidėta 40 milijonų eurų. Labai jums ačiū.

  Konrad Szymański (UEN). - (PL) Ponai ir ponios, vienas dalykų, dėl kurių šiandieną turime nuspręsti, yra pirmosios finansinės pagalbos dalies suteikimas Europos technologijų institutui. Tai ypač svarbus ir išankstinis sprendimas Vroclavui, kur tikimasi įkurti šią instituciją.

Labai blogai, kad mums nepavyko įsteigti šios institucijos prieš derybų dėl biudžeto perspektyvos pabaigą. Tai labai kliudo pradėti veiklą. Šiandien mes turime galimybę atsigriebti už prarastą laiką ir išleisti 3 milijonus eurų institucijos įkūrimui ir veikimui. Jos visiško finansavimo 2010-2011 m. laikotarpiu neįmanoma užtikrinti vien tik peržiūrint biudžeto perspektyvą.

Galiu jus užtikrinti, kad šie pinigai bus gera investicija. Tai liudija projekte dalyvausiančių Žemutinės Silezijos vietos valdžios, verslininkų ir mokslo pasaulio atstovų pasirengimas ir entuziazmas. Todėl prašau jūsų pritarti šiems pakeitimams.

  Satu Hassi (Verts/ALE). (PT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, labai dėkoju K. Virrankoski ir V. Itälä už jų puikų darbą. Džiaugiuosi, kad Biudžeto komitetas pritarė dviem pagrindų projektams, susijusiems su Baltijos jūros apsauga. Tikiuosi, kad jie sulauks pritarimo ir plenarinėje sesijoje.

Laikas daugiau dėmesio skirti Baltijos jūrai. Nuo 2004 m. prasidėjusios plėtros ji buvo ES vidaus jūra, tačiau tuo pat metu ji yra viena iš pasaulio nesveikiausių ir labiausiai užterštų jūrų, o tai daro gėdą ES.

Vienas iš pagrindinių projektų skirtas sumažinti Baltijos jūroje laidojamų pavojingų atliekų kiekius ir atkurti deguonies trūkumą giliuose jūros baseinuose. Kitas projektas yra susijęs su sieros dioksido emisijų iš laivų sumažinimu, kad ir prekiaujant emisijomis. Jei šis eksperimentas duos gerų rezultatų, prekyba sieros dioksido emisijomis gali tapti geru būdu sumažinti sieros dioksido emisijas visose WES jūrų srityse, o tai galėtų išvalyti orą, kuriuo mes ateityje kvėpuosime visoje Europoje. Taigi, aš taip pat tikiuosi, kad šios iniciatyvos plenarinėje sesijoje susilauks pritarimo.

  James Elles (PPE-DE). - Pone Pirmininke, kaip ir kiti, norėčiau pasveikinti pranešėjus. Tačiau savo pastabose vietoje J.-C. Martinez minėtų trijų L, kurios, jei neklystu, reiškė „litaniją“, „liturgiją“ ir „letargiją“, aš veikiau pavartočiau tris I, reiškiančias „įgyvendinimą“, „iniciaciją“ ir „įsivaizdavimą“.

Pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjams ir ypač K. Virrankoski už tai, kad įtraukė kelias straipsnio dalis dėl biudžeto stebėjimo. Labai svarbu pagalvoti apie pinigų vertės klausimą. Net jei ši ypatinga sąvoka nėra įtraukta į rezoliuciją, be jokios abejonės, kiekvienas širdyje jaučiame, kad mes, su savo specializuotais komitetais, turime pagrįsti šiuo metu leidžiamus pinigus, ir ne tik dabartiniam laikotarpiui, bet ir atsižvelgdami į tai, kad turime nacionalinio valdymo deklaracijas, kurių daugelis valstybių narių, atrodo, nenori taikyti kartu.

Antra, norėčiau padėkoti abiem pranešėjams ir komisarei už tai, kad mano 2007 m. biudžete, įgyvendino tuos pagrindų ir parengiamuosius projektus, kurie buvo įtraukti. Jų yra tik keletas ir malonu, kad yra kažkoks tęstinumas pereinant į 2008 m., ypač paminint pagrindinius informacijos tinklus bei projektus su ES, Kinija ir Indija.

Ir paskutinis punktas, kurį noriu paminėti, yra įsivaizdavimo klausimas. Albertas Einšteinas (Albert Einstein)) sakė, kad vaizduotė yra svarbesnė nei žinios. Šioje diskusijoje pamatėme, kad daugelis kolegų – M. Mantovani, C. Guy-Quint ir kiti – bei aš visad apgailestaujame, kad per mažai pinigų yra skirta ketvirtai kategorijai – išorės veiksmams. Mes puikiai žinome, kad per mažai, taigi, čia pateikčiau ypatingą prašymą, nes žvelgiame į biudžeto peržiūrą, kad gal reikėtų šiek tiek pasinaudoti vaizduote, kad pamatytume, kaip Europos Sąjunga ateityje bus raginama atremti pasaulinius ateities iššūkius ir atlikti savo vaidmenį prisidedant prie pasaulio ekonomikos funkcionavimo ir užtikrinant, kad turėtume priemonių įgyvendinti tai, kas norėtume, kad būtų mūsų politika.

  Joan Calabuig Rull (PSE). – (ES) Pone Pirmininke, su biudžetu, kuris sudaro 0,99 proc. Sąjungos BNP, negalime užimti tvirtos politinės pozicijos.

Dėl 1a kategorijos konkurencingumo augimui ir užimtumui, reiktų pažymėti, kad tai yra pirmas kartas, kai šiai politikos sričiai skirti skaičiai sudaro didžiąją dalį preliminaraus biudžeto projekto. Tačiau Taryba sumažino šias su Lisabonos strategija susijusias kategorijas, kurios turėtų būti Sąjungos politikos pagrindas.

Norėčiau paminėti Galileo ir Europos technologijų instituto, kurie yra prioritetiniai projektai mūsų konkurencingumui ir patikimumui. 2007-2013 m. finansinė perspektyva yra nepakankama, kad būtų galima finansuoti tokius strategiškai svarbius projektus.

Kitas punktas yra susijęs su agentūra „Frontex“, kuri yra svarbiausia tiek humanitariniu, tiek politiniu atžvilgiu. Birželį, Europos Taryba pakartojo, jog reikia stiprinti „Frontex“, siekiant padidinti Sąjungos pajėgumą valdyti savo išorės sienas.

Tai taip pat yra vienas iš prioritetų, kuris buvo ne kartą paminėtas Parlamente. Tai įrodo pasiūlymas 30 milijonų eurų (127 proc. daugiau nei preliminariame biudžeto projekte) padidinti įsipareigojimų asignavimus agentūros veiklos išlaidoms.

4 kategorijai skirtų asignavimų yra aiškiai per mažai, kad būtų galima įgyvendinti Sąjungos, kaip visuotinės veikėjos, tikslus ir vykdyti pažadus, ypač, kaip jau buvo minėta, operacijose Kosove ir Palestinoje.

Norėčiau pasakyti, kad Europos dalyvavimo EXPO Zaragoza 2008 tema vanduo ir darnus vystymasis yra teisingas sprendimas ir tai yra gera proga Europos politiką priartinti prie Europos piliečių, o tą mes privalome padaryti.

  Samuli Pohjamo (ALDE). (FI) Pone Pirmininke, Komisare, norėčiau pradėti padėka pranešėjui Kyösti Virrankoski už jo puikiai parengtą biudžetą. Jis išklausė skirtingas susijusias partijas ir tinkamai atsižvelgė į Regioninio vystymosi komiteto pasiūlymus. Pranešėjas V. Itälä taip pat atliko labai gerą darbą.

Svarbu tai, kad asignavimai regioninei plėtrai išliktų atitinkamo dydžio. Taip pat mes turime užtikrinti, kad tiek Sąjungos, tiek ir valstybių narių regioninės politikos praktika ir administravimas būtų paprastesni ir aiškesni, kad visi regionų vystymui atidėti asignavimai valstybėse narėse būtų išleisti veiksmingiau ir išmintingiau, siekiant sumažinti regioninius skirtumus ir įgyvendinti Lisabonos strategiją.

Sąjungos baubas – biurokratija, taip pat trukdo įgyvendinti regioninę politiką. Pirmieji programinio laikotarpio metai jau beveik baigėsi, o dauguma programų vis dar yra nepatvirtintos. Kaip sakė pranešėjas, tai yra rimta problema. Kadangi Komisija ir valstybės narės tuščiai leido laiką, projektai lėtai išjudėjo ir pirmieji programinio laikotarpio metai bus problemiški. Komisija turėtų nedelsiant patvirtinti likusias programas, kad biudžete rezervuoti asignavimai galėtų būti išleisti efektyviai ir vaisingai, ir kad galėtų būti tinkamai pradėtos naujos programos.

  Simon Busuttil (PPE-DE). - (MT) Ačiū jums, pone Pirmininke, ir ačiū jums K. Virrankoski ir V. Itälä. Su šiuo biudžetu Parlamentas padvigubins agentūros „Frontex“ biudžetą, ir jis sieks beveik 70 milijonų eurų. Ši priemonė kalba pati už save, nes dabar visiškai aišku, kad Parlamentas agentūrai „Frontex“ teikia prioritetą. „Frontex“ veiklos biudžetui buvo skirta 30-čia milijonų eurų daugiau, siekiant padidinti jos misiją tose srityse, kurios yra labiausiai paveiktos imigrantų antplūdžio. Pone Pirmininke, mes turime 30 proc. „Frontex“ biudžeto atidėti į rezervą, nes norime, kad agentūra dirbtų efektyviau. Yra trys sąlygos šiam rezervui panaudoti: visų pirma, mes norime, kad „Frontex“ direktorius su mumis palaikytų nuolatinį ryšį, siekiant stiprinti agentūros parlamentinę analitinę priežiūrą. Antra, mes norime detalios informacijos apie ateinančių metų „Frontex“ darbo programą, o kadangi Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas F. Frattini pat pareiškė, kad nuo kitų metų „Frontex“ misija Viduržemio jūros regione taps nuolatinė, mes tikimės, kad agentūros misijoms jūrų pasieniuose bus skirta daug daugiau nei 10 milijonų eurų, kaip kad buvo numatyta iš pradžių. Trečia, mes norime patobulinto ir realaus išteklių, laivų, lėktuvų, sraigtasparnių, kuriuos valstybės narės yra pasirengusios skirti „Frontex“ misijoms, sąrašo. Mums nereikia fiktyvių sąrašų, kaip kad turėjome praėjusiais metais, kai valstybės narės, neva, sutiko teikti „Frontex“ apie 21 lėktuvą, 27 sraigtasparnius ir 117 laivų, tačiau realiai, kai atėjo laikas vykdyti misijas, valstybės narės begėdiškai nepaisė savo pačių pasižadėjimų. Todėl mes tikimės, kad „Frontex“ pateiks tinkamą planą, kuriuo būtų galima pasikliauti prieš leidžiant naudoti rezervo lėšas. Ačiū.

  Göran Färm (PSE). - (SV) Pone Pirmininke, pranešėjai, ponios ir ponai, dabar daugelis klausia, kodėl Parlamentas nori peržiūrėti ilgalaikį biudžetą. Ar mes tikrai esame pajėgūs susidoroti su naujais poreikiais, tokiais kaip Galileo, Europos technologijų institutas (EIT), ES darbas Kosove ir Palestinoje ir tuo pat metu sumažinti biudžetą? Problema yra ta, kad biudžeto ribos yra taikomos visam biudžetui, tačiau, žinoma, jos yra taikomos ir kiekvienai biudžeto išlaidų kategorijai. Siekiant išvengti to, kad, pavyzdžiui, dėl Galileo programos būtų sumažinta lėšų kitoms mokslinių tyrimų programoms, mes prašome atlikti tai, ką vadiname minimalia peržiūra. Tačiau atminkime, kad tai yra bendrų ribų sistemos rėmuose. Svarbu yra tai, kad mes norime sumažinti žemės ūkio biudžeto perviršį. Dėl Palestinos ir ES darbo išlaidų Kosove mes norime panaudoti „lankstumo priemonę“. Priešingu atveju, turėtume paimti daugiau pinigų iš Afrikos ar Lotynų Amerikos, o tai būtų neprotinga.

Reikia pakeisti griežtą ES biudžeto modelį. Tačiau noriu aiškiai pasakyti, jog noriu ne išlįsti už bendros sistemos ribų, o tiesiog pasiekti lankstumo sistemos viduje, kad būtų galima tvarkytis su naujais poreikiais. Kaip kitaip ateityje mes spręsime, pavyzdžiui, klimato ir energetikos politikos klausimus? Be to, aš noriu tik paminėti du dalykus. Pirma, diskusija dėl Sutarties parodo didesnių išteklių ir ilgalaikės perspektyvos svarbą ES siekiant bendravimo, dialogo ir demokratinio vystymosi. Tuomet aš pamėginau atlikti keletą pataisymų dėl Biudžeto komitetų skiriamų kvotų šioje srityje. Tikiuosi, dabar visi sutarėme dėl agresyvesnio investavimo. Antra, noriu paminėti mano paties inicijuotą pagrindų projektą. Jis yra susijęs su parama kultūrinių ir religinių institucijų bei paminklų rekonstrukcija konfliktų paveiktose vietovėse. Pasiūlymas, visų pirma, yra susijęs su Balkanais, tačiau laikui bėgant taip pat turėtų būti įmanoma gautą patirtį panaudoti kitose vietovėse, kur sugriauti muziejai, sunaikintos bažnyčios ir mečetės gali būti konflikto priežastimi, kurią ES gali padėti pašalinti. Tokios vietovės galėtų būti, pavyzdžiui, Palestina, Afganistanas, Irakas ir galbūt netgi Tibetas. Prašau EP narių supratimo ir palaikymo šiuo klausimu. Ačiū.

  Hannu Takkula (ALDE). - (HU) Pone Pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjams K. Virrankoski ir V. Itälä. Pažįstu juos abu ir taip pat žinau, kad jie pasisako už atvirumą bei skaidrumą ir siekia darniai susisteminti Europos Sąjungos ekonomiką. Gerai, kad yra laikomos išlaidų vadelės ir pripažįstami protingi poreikiai. Norėčiau trumpai atkreipti dėmesį į keletą klausimų. Pirmasis yra moksliniai tyrimai ir naujovės. Nors žinau, kad tai didele dalimi priklauso nuo valstybių narių, tačiau Europos Sąjunga taip pat turi prisiminti savo įsipareigojimus, pavyzdžiui, Lisabonos strategiją ir jų laikytis, kad biudžeto pinigus galėtume nukreipti į mokslinius tyrimus ir naujoves, sukurdami Europai naują pridėtinę vertę.

Džiaugiuosi, kad yra akcentuojamas Baltijos jūros regionas. Nemanau, kad tam daug įtakos turėjo pranešėjai. Gerai, kad suvokiama, kokioje būklėje yra Baltijos jūra ir šie du pagrindų projektai yra gera pradžia. Tiesa, kad tam reikia daug didesnio indėlio, tačiau tai yra gera pradžia.

Trečia, sudarant biudžetą svarbu prisiminti darnaus vystymosi principus ir Sąjungos vertybes. Jais turėtume remtis, pavyzdžiui, skirdami pinigus trečiosioms šalims ir dalyvaudami įvairiuose projektuose, tokiuose kaip Palestinos autonominė sritis. Turime užtikrinti, kad lėšos būtų tinkamai panaudotos ir nepavirstu darbu, prieštaraujančiu demokratijai, žmogaus teisėms ir žodžio laisvei, tai yra Sąjungos vertybėms. Pinigai turi būti leidžiami remiantis Sąjungos vertybėmis.

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE). - (RO) Pirmųjų metų pradžioje mes planavome diskutuoti su Komisija dėl pragmatiško ir efektyvaus rezultatų biudžeto, kuris leistų vykdyti tokią politiką, kokios dabar Europos Sąjungai reikia.

Biudžeto komitete pateiktais pakeitimais mes atlikome sumažinimus tose programose, kurios be jokios realios pridėtinės vertės vartoja mokesčių mokėtojų pinigus. Sumažinimai žemės ūkio srityje, siekiantys 553,000,000 eurų, tai yra, 77 proc. visų atliktų sumažinimų, atskleidžia kitą aiškų Tarybos planą palaipsniui panaikinti šią politikos sritį, nuo kurios priklauso visa naujųjų valstybių narių ekonomikos struktūra. Džiaugiuosi, kad Biudžeto komitete mums pavyko atkurti žemės ūkiui skirtų lėšų lygį. Taip pat tikiuosi, kad Europos Komisija kaip įmanoma greičiau patvirtins veiklos programas ir kaimo plėtros programą.

Be šių aspektų, norėčiau pakalbėti apie Europos Sąjungos jaunimo politikos biudžeto svarbą. Mūsų pasiūlytame biudžete visą gyvenimą trunkančio mokymo programoms yra skirtas 9 proc. didesnis finansavimas, kurio bendra suma siekia 900,000,000 eurų. Šios programos labiau nei kas kitas prisidėjo prie Europos idėjos populiarinimo. 90 proc. jaunų žmonių į Europos Sąjungą žiūri kaip į galimybę keliauti, studijuoti ir dirbti bet kur Europoje. Mes turime daugiau padaryti dėl šių jaunų žmonių. Viena iš problemų, su kuriomis jie susiduria, yra mažas Europos stipendijų skaičius, ypač „Erasmus“ programoje. Dabartiniame biudžete dėl į Europos Sąjungą įstojusių Rumunijos ir Bulgarijos mes 100,000,000 eurų padidinome išmokas. Vis dėlto turime užtikrinti, kad didžioji šių pinigų dalis pasiektų kiekvieną studentą. „Erasmus“ turėtų būti ne papildomos pajamos jauniems studentams, bet priešingai, pagrindinė parama tiems, kurie neturi didelių finansinių galimybių.

Paskutinis, tačiau ne mažiau svarbus punktas. Norėčiau priminti Komisijai apie įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė liepos mėnesį vykusiose trišalėse derybose, tai yra, naujoms valstybėms narėms užtikrinti atitinkamą darbo vietų skaičių. Šiuo metu labai nedaug rumunų ir bulgarų užima valdytojų pozicijas ir priešingai, daugelis jų dirba pagal laikinas darbo sutartis. Papildomos lėšos, kurias skyrėme Sąjungos atrankos biurui, turėtų būti kuo greičiau efektyviai išleistos nuolatinio personalo įdarbinimui naujose valstybėse narėse.

  Marusya Ivanova Lyubcheva (PSE). - (BG) Atstovaujant vienai iš naujausių Europos Sąjungos šalių – Bulgarijai, kaip pilnaverčiui nariui dalyvauti 2008 m. biudžeto priėmime yra nemažas iššūkis. Tai tapo įmanoma dėl Europos Sąjungos vykdomos plėtros politikos, palaikomos biudžeto politikos.

Aš palaikau pranešimą ir sveikinu pranešėjus bei koordinatorius su pasiektu susitarimu dėl biudžeto ir jo pakeitimų. 2008 m. biudžeto Darnaus augimo dalis leidžia netgi naujausioms valstybėms narėms įgyvendinti tikslus, kurių jos turi pasiekti įstojusios į Sąjungą. Struktūrinių fondų veiklos programos užtikrina aukštą žmogiškųjų išteklių, konkurencingumo, infrastruktūros gerinimo, administracinių pajėgumų stiprinimo transporto, aplinkos apsaugos ir kitose srityse kokybę. Deja, išteklių yra mažiau jų nei reikia.

Taip pat noriu pasakyti, kad pritariu strateginiam struktūrinių fondų, socialinių ir sanglaudos fondų didinimui, nes tai leis jiems išplėsti veiklos programas ir padidinti pajėgumus. Taip pat pritariu administracinių išlaidų eilutės 30 procentų rezervui, nes manau, kad tai yra būdas užtikrinti išlaidų veiksmingumą ir kontrolę.

2008 m. biudžeto projekte taip pat yra atkreipiamas dėmesys į prie ES prisijungusius naujus regionus. Juodosios jūros regione Bulgarija ir Rumunija taip pat yra Europos Sąjungos pasienio valstybės. ES ir nacionalinių vyriausybių politika siekiama transformuoti šį regioną į saugumo, stabilumo ir geros kaimynystės sritį. Dėl šio regiono didelės industrializacijos ir jo transformavimo į energetikos sektoriaus žaliavų pervežimo zoną reikia pagerinti jo infrastruktūrą ir skirti daugiau investicijų ir atitinkamų aplinkos apsaugos priemonių. Europos Sąjunga savo politika ir finansavimu turėtų užtikrinti aplinkos saugumą ir stabilumą bei energijos tiekimo Europai stabilumą. Juodosios jūros stebėjimo ir pagrindų programa Juodosios jūros regiono vystymuisi yra pagrindinis projektas, kuris, tikiuosi, susilauks Parlamento pritarimo. Tai teisingas žingsnis gero Juodosios jūros regiono vystymo ir Juodosios jūros regiono gyventojų integracijos į ES narystės politiką link.

  Margarita Starkevičiūtė (ALDE). – (LT) Aš norėčiau pakalbėti apie Europos Sąjungos biudžeto įtaką eilinių Europos piliečių gyvenimui – tų, kurių dalis šiandien klauso ir mūsų debatus. Labai dažnai sakoma, kad Europos Sąjunga turi tapti konkurencingiausia ekonomika pasaulyje, ir biudžetas gali tam pasitarnauti. Tik jį reikia pertvarkyti, kad jis būtų efektyvesnis ir skatintų mokslo tiriamuosius darbus, inovacijas.

Deja, realybėje ekspertai mums pateikia duomenis, kad Europos Komisija netgi neturi apibrėžimo, kas yra mokslo tyrimo darbai. Ir skirtinguose projektuose skirtingos išlaidos priskiriamos kaip galimos finansuoti pagal mokslo tiriamųjų darbų ir inovacijų skatinimo programą.

Mes taip pat dažnai kalbame apie Europą ir jos įtaką pasauliui. Išsiplėtusi 27 šalių Europos Sąjunga gali daug ką pakeisti pasaulyje. Biudžete skiriama nemažai lėšų padėti trečioms šalims. Bet, deja, tų lėšų efektyvumas, kaip rodo Audito rūmų patikrinimai, yra dažnai nelabai efektyviai panaudojamos.

Pagrindinė priežastis, kad daugelio šalių, kurioms mes padedame, režimai yra nedemokratiniai. Ten nepaisoma žmogaus teisių ir tiesiog programos yra panaudojamos tam tikrai grupelei žmonių turtėti, o ne tų piliečių gyvenimui pagerinti.

Dėl to aš norėčiau paraginti, kad mes dažniau naudotumėme sąlygą, kurią turime savo dokumentuose, kad programų paskyrimas turi būti susietas su demokratizacijos procesu ir žmogaus teisių įgyvendinimui.

  Rolf Berend (PPE-DE). - (DE) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti visai biudžeto komandai už gerai atliktą darbą. Leiskite pateikti keletą Regioninės plėtros komiteto pastebėjimų.

Komisija įvertino finansinės paramos poreikį ir neperžengdama Tarpinstitucinio susitarimo ribinių verčių bei finansinės perspektyvos sąlygų, atliko panašius pritaikymus dabartiniam laikotarpiui. Taigi logiška, kad 2008 m. Struktūrinių fondų įsipareigojimai išaugo 0,9 proc., o mokėjimai 3,2 proc., o Sanglaudos fondo lėšų padaugėjo 14,4 proc. įsipareigojimams ir 36 proc. išmokoms.

Iš tiesų, Komisija yra vienintelė institucija, kuri neapribojo priėjimo prie reikiamos informacijos dėl bendro finansinio poreikio, mūsų komitetas vadovavosi Komisijos pasiūlymu ir vienbalsiai bei nedelsdamas savo biudžeto projekte pataisė nepagrįstus Tarybos atliktus pakeitimus.

Savo pakeitimuose mes taip pat supaprastinome administravimą ir veiksmingiau panaudojome lėšas, ypač Lisabonos ir Gioteborgo tikslų kontekste. Mes koncentravomės į unikalų smulkių ir vidutinių įmonių bei tradicinio verslo, kaip kad mokslinių tyrimų ir vystymosi, statusą. Mūsų nuomone buvo ypač svarbu paminėti JEREMIE ir JESSICA iniciatyvas, kad būtų paminėti nors du iš daugelio regioninės politikos pagrindinių aspektų.

Mes taip pat palaikome Komisiją atremiant būsimus demografinius iššūkius Europoje, ypač kai kuriuose regionuose ir netgi visose valstybėse narėse, kadangi gyventojų senėjimas tapo didžiausia problema, turint galvoje mažėjantį gimstamumą. Turi būti skatinamos šeimos vertybės, pavyzdžiui, padedant jaunoms moterims derinti šeimą ir karjerą. Tai yra į priekį žvelgianti politika, kuri taip pat turi atsispindėti pagrindinėse regionų politikos srityse.

  Thijs Berman (PSE). – (NL) Pone Pirmininke, Europa tapo solidari – to mes ir norime. 2008 m. biudžete yra keletas naujų tai įrodančių elementų. Taip pat reikalingas modernesnis biudžetas, tačiau toks, kuris išlaikytų žiniomis pagrįstą ekonomiką ir būtų pagrįstas solidarumu. Europos Parlamento socialistų frakcijos iniciatyva, daugiau finansinės pagalbos bus skirta Palestinai ir Kosovui. Tai labai svarbu, tačiau sudėtinga.

Taip pat yra kitų sričių, kuriose Europa privalo pademonstruoti solidarumą. Reikia paramos Pasaulio sveikatos fondui ir mano iniciatyvai sustiprinti seksualinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises skurstančiose šalyse, pavyzdžiui, motinų mažinant mirštamumą ir suteikiant teisę į abortus. Tai prisideda prie moterų emancipacijos ir taip padeda skurstančių šalių vystymuisi.

Solidarumas taip pat yra svarbus kalbant apie ES biudžeto pertvarkymą. Geriausias būdas tai padaryti, žinoma, yra sumažinti subsidijas žemės ūkiui, o dabar, kai kainos yra aukštos, ypač gera proga tai atlikti. Europa privalo investuoti į naująsias technologijas, o Galileo programa parodė, kad atėjo laikas kitokiam biudžetui. Mes galime gyventi su mažesnėmis subsidijomis žemės ūkiui, o nuo Galileo priklauso didesnis užimtumas ir naujovės.

  Christofer Fjellner (PPE-DE). - (SV) Ačiū, pone Pirmininke. Biudžeto priėmimas kiekvienais metais yra vienas iš svarbiausių EP narių uždavinių. Tai viena iš nedaugelio galimybių, kai galime pasiųsti labai aiškią, kolektyvinę žinią apie tai, kokią ES Parlamentas nori matyti. Manau, kad gerai yra tai, jog vis daugiau mano kolegų EP narių, atrodo, supranta, kaip svarbu yra sulaikyti biudžeto lėšas, tačiau dar daug ką reikia atlikti. Manau, kad svarbu, jog nustatytume teisingus biudžeto prioritetus, tačiau pinigų kontrolė ir jų panaudojimas yra toks pat svarbus, kaip ir biudžeto numatymas teisingiems tikslams. Šiandien tą darydami, manau, deja, daugelyje sričių matome, kad dalis mūsų pinigų beveik padaro daugiau žalos nei naudos. Be to, institucijos privalo išvystyti ES atsiskaitymo sistemas, kad būtų lengviau suvokti ir kontroliuoti pinigus, kad galėtume ir prieš ir po pamatyti kaip jie iš tiesų yra išleidžiami. Tai yra skaidrumo klausimas.

Asmeniškai aš tikėčiausi, kad 2008 m. ES biudžetas aiškiau parodytų ES prioritetus, ES, kuris koncentruojasi į savo pagrindinę užduotį – sukurti laisvą prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimą. Tačiau, deja, šių metų biudžeto projekte dar daug apie ką galima tik pasvajoti. Leiskite pateikti keletą trumpų pavyzdžių: išmokos šilkverpių auginimui, bičių laikymui, medvilnės auginimui, augalams biodegalams gaminti, figoms, kanapėms, riešutams, alyvmedžiams, ryžiams, ryžių auginimui ir tabakui. Eksporto subsidijos javams, cukrui ir vyno sektoriaus produktams. Kartu sudėjus, šios biudžeto išlaidų kategorijos siekia daugiau nei 1 858 436 000 eurų. Be to, kad šios biudžeto išlaidų kategorijos, mano nuomone, yra neįtikimas Europos mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas, jos padaro daugiau žalos nei naudos. Jos daro įtaką žmonėms už Sąjungos ribų. Vis dėlto vienas iš rimčiausių pavyzdžių, mano nuomone, yra ES eksporto pagalba žemės ūkiui, kur ES skiria subsidijas savo pačios žemės ūkio sektoriui ir taip dempinguoja prekes ir kainas skurstančių šalių rinkose. Tai panaikina vargingų šalių natūralius konkurenciniu privalumus ir sudaro rimčių kliūčių jų kelyje į klestėjimą. Turime kažką su tuo daryti ir ne 2013 m., o kitais metais. Ačiū.

  Katerina Batzeli (PSE). - (EL) Pone Pirmininke, pirmiausia leiskite pasveikinti Biudžeto komiteto pirmininką, pranešėją ir šešėlinius pranešėjus, kurie šiandien, šiuose rūmuose, pristatė biudžetą su aiškiai politiniais tikslais ir aiškiai nustatytomis BVP lubomis – 0,98 proc.  

Leiskite pabrėžti tik du punktus, susijusius tiek su šiais rūmais, tiek ir su visomis šalimis.

Europos Parlamentas Rezoliucijos 24 straipsnio dalyje pabrėžia poreikį, kad Komisija kiek įmanoma greičiau patvirtintų Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondo ir Struktūrinių fondų nacionalinius veiklos planus. Labai svarbu, kad tai būtų atlikta laiku, ypač po neseniai įvykusių gamtinių katastrofų pietinėse Europos šalyse, ypač Graikijoje, kur reikėjo greitai skirti lėšų padarytai žalai atstatyti.

Antrasis mano pastebėjimas yra dėl neseniai vykusios grūdų kainų krizės, sukėlusios perversmą grūdų rinkoje ir sutrikdžiusios iš žemės ūkio gaunamas pajamas. Dėl to Bendrijos biudžete buvo akivaizdžiai sutaupyta lėšų. Tačiau, leiskite pažymėti, kad jokiomis aplinkybėmis šie sutaupymai negali būti panaudoti kitoms politikos sritims. Jos turi likti BŽŪP sistemoje ir būti panaudotos, pavyzdžiui, žemės ūkio krizėms spręsti.

  Reimer Böge (PPE-DE), Biudžeto komiteto pirmininkas. – (DE) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, Biudžeto komitetas pirmajam skaitymui plenarinės sesijos metu siūlo tokį 2008 m. biudžetą: 129.6 milijardai eurų įsipareigojimams ir 124.2 milijardai eurų išmokoms, griežtai laikantis visų mūsų susitarimų ir įsipareigojimų tiek daugiametėse programose, tiek ir finansinėje perspektyvoje, ir galiu pridurti, esantis daug žemiau už ribas, dėl kurių mes sutarėme šiame daugiamečiame plane, laikydamiesi biudžeto disciplinos, ir tuo pat metu susijęs su Tarybos pasiūlymu spręsti dabartinius klausimus, tokius kaip Galileo programa ir darnus užsienio ir saugumo politikos finansavimas. Norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjams V. Itälä ir K. Virrankoski, kurie, kartu su koordinatoriais ir komanda, atliko puikų darbą paruošdami biudžetą pirmajam skaitymui.

Pirmiausia Parlamento biudžetas. Tarp balsavimo Biudžeto komitete ir balsavimo plenarinėje sesijoje vyko taikinimo procedūra, konsultuojantis su šių rūmų biuru, aktyviai dalyvaujant administracijai. Šiame procese mes esame pajėgūs apgalvotai ir pakankamai gerai išspręsti kai kurias prieštaringas pozicijas. Tačiau, norėčiau pridurti, kad biuras ir administracija privalo atkreipti dėmesį į Biudžeto komiteto klausimus ir kritiką, nes tai yra dalis mūsų darbo. Dalį konflikto, dėl kurio diskutuojame kiekvienais metais, buvo galima išspręsti nustatant dviejų – trijų savaičių terminą prieš administracinio pasiūlymo dėl Parlamento biudžeto ir biuro sprendimo teikimą, kad frakcijos galėtų būti išklausytos prieš proceso pradžią, o ne pasibaigus procedūrai.

Komisare, savo spalio 17 d. laiške jūs dar kartą pristatėte biudžeto įgyvendinimą, kaip ir rugsėjo pabaigoje. Jūs parodėte, kur viskas vyksta sklandžiai, o kur susiduriama su sunkumais, kur yra tikimybė, kad kai kurios programos gali būti įgyvendintos per vėlai, ir kur pati Komisija šiek tiek per daug užsiėmė mikrovaldymu dėl kitų valstybių narių klausimų. Pranešimas parodė, kad nuo gegužės mėnesio pranešimo įgyvendinimas pasistūmėjo į priekį. Jei Komisija nori išlikti patikima, ji daugiau nebegali prašyti vėlesnio įgyvendinimo ar sudaryti kitų sunkumų 2008 metams, kad pagrįstų neatliktus mokėjimus ar įsipareigojimus įgyvendinant 2008 m. biudžetą.

Šiandien galime pasakyti, kad pasiekus institucijų susitarimą dėl agentūrų – pradedant Vokietijos pirmininkavimu ir baigiant Portugalijos pirmininkavimu – ir išskirtinio mūsų nuolatinės pranešėjos Jutta Haug atlikto darbo dėka, agentūrų vystymasis buvo tvirtai atkurtas, kad ateityje jokia agentūra nebūtų įsteigta neatlikus išlaidų ir pelno analizės ir nenustačius, ar ji duos kokios nors vertės. Todėl tai turi būti tęsiama elgsenos kodekse, dėl kurio yra sutariama vykdomosiose agentūrose. Šiuo klausimu, Komisare, taip pat turiu pasakyti, kad šiais metais mes labai atsargiai elgėmės su Komisijos administracijos biudžetu, tačiau taip neturėtų būti kiekvienais metais. Tačiau nuolatinis atsargus ir neperdėtas, tačiau labai skaidriai vykdomas personalo pozicijų, atrankos, vystymosi vertinimas, išlieka mūsų darbotvarkėje.

Pone Pirmininke, aš laikausi labai aiškios pozicijos Galileo programos atžvilgiu. Kai šį rytą kalbėjome apie reformų sutartį ir smarkiai ją palaikėme, ateityje tai bus vadinama bendrijos metodu. Jei valstybės narės mano, kad jos gali remtis finansavimo kratiniu arba finansavimu už bendrijos ribų, tuomet, Europos plėtros kontekste, tai yra tiesiog absurdiška ir neturi jokios prasmės.

Dar norėčiau pakalbėti apie Bendrosios užsienio ir saugumo politikos finansavimą. Be Parlamento, BUSP jau būtų bankrutavusi, o mes, pagal 2005 m. gruodžio mėnesio valstybių ar vyriausybių vadovų sprendimą, turėtume turėti susidurti su maždaug 90 milijonų eurų suma. Kai dabar girdžiu, kad mes turime padaryti daugiau nei mums pateikė Taryba ir Komisija, įtraukiant ir Palestiną bei Kosovą, tuomet mes esame pasiruošę rasti išeitį. Žinoma, taip pat turime pakalbėti apie lankstumo priemonę, remiantis balsavimu. Tai taip pat taikytina Parlamento interesų pripažinimui, ką aiškiai ir teisingai paragino padaryti Vystymosi komitetas.

Pirmininkaujanti šalis privalo suprasti, kad išskyrus Galileo programą ir Bendrąją užsienio ir saugumo politiką, dėl visko gali nuspręsti pats Parlamentas. Todėl skubiai rekomenduoju, kad Taryba gautų pakankamus įgaliojimus, kad mes galėtume suteikti tvirtą pagrindą Galileo programai ir Užsienio ir saugumo politikai, tikiuosi, ne 2008 m. Jei to nepasieksime, tuomet turėsime surengti dar vieną posėdį 2008 m. Deryboms durys atviros, tačiau mes tikimės gauti aiškų ženklą iš Tarybos, kad ji atsižvelgia į šiuos du pagrindinius klausimus. Bet kuriuo atveju, šio Parlamento požiūriu, 2008 m. biudžetas bus.

(Plojimai)

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks ketvirtadienį, spalio 25 d.

Raštiški pareiškimai (142 taisyklė)

  Neena Gill (PSE), raštu. – Turime parodyti Europos mokesčių mokėtojams, kad ES biudžetas yra vertingas ir atstovauja tvirtam finansiniam valdymui. EP kasmėnesinis darbas Strasbūre visiškai tam prieštarauja, ypač turint galvoje mūsų klimato kaitos akcentavimą. Nors aš pritariu V. Itälä pranešime pateiktiems komentarams dėl žalesnio transporto naudojimo, tačiau jie vargu ar apima visą problemos mastą. Mes skubiai turime veikti ir parodyti realų pavyzdį.

K. Virrankoski pranešime mane nevylė skurdo mažinimo programoms vargingiausiems regionams, įskaitant Aziją, skirto finansavimo lygmuo. Jei ES turi būti patikima kaip pasaulinė jėga, ji turi skirti pinigus ten, kur yra jos burna.

Nors ir pritariu paramai Palestinai ir Afganistanui, pastarojo atveju, norint pasiekti ilgalaikės sėkmės, ES strategijai reikia glaudesnio bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis, Indija ir Pakistanu. Be to, apgailestauju, kad buvo pasiūlyta sumažinti BUSP finansavimą, ypač Kosove. Čia finansavimas nereikėtų vilkinti ar mažinti finansavimo.

Pritariu Lisabonos strategijos darbo vietų kūrimo ir įgūdžių gerinimo akcentavimui. Šios iniciatyvos tikrai duos ES pridėtinę vertę žmonėms, mano atstovaujamiems žmonėms Vakarų centrinėje dalyje.

EN(Posėdis buvo laikinai sustabdytas)

PIRMININKAUJA: DIANA WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

14. Narystė Parlamente: žr. Posėdžio protokolai

15. Komisijos klausimų laikas

  Pirmininkas. − Kitas punktas yra Klausimų laikas (B6-03118/07).

Manau, kad kai kurie kolegos žino, jog šiandien mes norėjome šiek tiek paeksperimentuoti, kad klausimų laikas būtų šiek tiek draugiškesnis ir interaktyvesnis. Todėl norėčiau paraginti šių rūmų narius ateiti į priekines eiles, kad mes galėtume draugiškiau jaustis ir Komisijos atžvilgiu. Prašau, ateikite į priekines eiles, nesėdėkite pačiame gale.

Matau, kad kai kurie jūsų vis dar gėdinasi. Ateikite, bus smagu paeksperimentuoti!

Toliau Komisijai skirti klausimai.

Pirma dalis

Klausimas nr.41 Manuel Medina Ortega (H-0679/07)

Dėl: Vaikų grobimo

Yra daug vaikų grobimų ir dingimų atvejų, kokias priemones Komisija siūlo siekiant koordinuoti valstybių narių prevencijos ir baudimo už tokias, visoje Europos Sąjungoje pasitaikančius nusikaltimus, priemones?

  Franco Frattini, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Komisija visiškai sutinka, kad labai svarbu kovoti su nepilnamečių grobimais ir dingimais. Vaikų teisių plėtimas, kaip jūs visi gerai žinote, yra vienas iš mano prioritetų.

Pirmasis Europos Komisijos žingsnis šia linkme buvo 2001 m. skirta parama kuriant Europos organizacijų tinklą, Europos dingusių ir seksualiai išnaudojamų vaikų federaciją, kuri dabar yra vadinama Dingę Europos vaikai. Šiandien mes turime 21 organizaciją 15-oje valstybių narių.

Taigi, dėl finansinės Bendrijos Daphne programos nuo 2001 m. iki 2005 m. buvo įkurta arba pakeista keletas centrų, skirtų padėti vaikams.

Per pastaruosius 10 metų keletas valstybių narių įsteigė skubios pagalbos telefono linijas, siekiant pagreitinti paieškas ir padėti dingusių vaikų šeimoms.

Dingusių vaikų atvejai greitai gali tapti, ir jau tampa, tarptautiniu reiškiniu. Todėl mes siūlome turėti vieną telefono numerį skubiems skambučiams dėl dingusių vaikų. Šiam tikslui bus įgyvendintas 2007 m. vasario 15 d. sprendimas dėl nacionalinių numerių sekos, pradedant 116 rezervavimo numeriams suderintoms socialinėms paslaugoms. Tai yra svarbus kiekvienos valstybės narės sprendimas, ypač susijęs su 116000 numeriu karštoms linijoms, skirtoms pranešti apie dingusius vaikus.

Jūs žinote, kad įvesti paslaugas, susietas su numeriu 116, yra valstybių narių atsakomybė. Čia, deja, turiu pasakyti, kad trys valstybės narės dar nedavė atsakymo. Teisinių priemonių ėmėsi 17 valstybių narių. Buvo ieškoma kandidatų karštųjų numerių valdymui dvylikoje valstybių narių ir tik keturios valstybės narės išsirinko paslaugų teikėjus: Belgija, Danija, Graikija ir Portugalija. Taigi, aš visiškai nesu patenkintas 2007 m. vasario mėnesį priimto sprendimo įgyvendinimo situacija.

Be šių skubios pagalbos telefonų numerių yra būtina pagalba ieškant dingusių vaikų. Jau yra keletas sistemų ir jos gali padėti įkvėpti veiksmams visos Europos mastu. Jūs žinote apie jau egzistuojančias sistemas: amerikiečių „Amber Alert“, prancūzų „Alerte enlčvement“ ir graikų „Amber Alert Hellas“. Mes palaikome valstybes nares, įvedančias panašius nacionalinius mechanizmus. Jei visos valstybės narės pritaikys tokius mechanizmus ir bus taikomos sujungimo schemos, bus įmanoma paprasčiau spręsti tarptautines bylas. Tam tikslui mes nustatėme gaires, apibūdinančias mūsų visos Europos vaikų pavojaus signalo mechanizmo idėją. Šiuo klausimu pirmą kartą buvo diskutuojama 2007 m. spalio 1 d. vykusiame neoficialioje Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje.

Mes pritariame tarptautinės duomenų bazės apie vaikų skriaudimo atvejus, kuri bus nauja priemonė, padėsianti nustatyti aukas ir nusikaltimus, kūrimui. Tyrimų programa ir įgyvendinimo etapas yra finansuojami AGIS programos ir nuo 2005 m. rugsėjo šią Interpolo naudojamą duomenų bazę daugiausia finansuoja G8 vyriausybės ir privačios kompanijos. Dėl šių diskusijų tapo įmanoma surasti ir suimti keletą nusikaltėlių Europoje ir už jos ribų bei išgelbėti aukas. Paskutinis gerai žinomas pedofilijos atvejis Tailande.

  Manuel Medina Ortega (PSE) – (ES) Ponia Pirmininke, labai jums ačiū, kad leidote mums susitikti akis į akį su Komisaru, kuriam aš jau uždaviau daug klausimų panašiomis temomis.

Dingusių vaikų klausimas yra labai skaudus. Pavyzdžiui, vien tik mano salose, Kanaruose, per pastaruosius trejetą metų be pėdsakų dingo trys vaikai, tai yra, jie net nepasirodė pedofilų tinkluose. Jie dingo visiškai ir tai verčia mus susimąstyti, ar tie vaikai nebuvo panaudoti tam tikriems tikslams, pavyzdžiui, prekybai organais, ir ar Europos Sąjungoje neveikia mafijos organizacijos, galimai turinčios tarptautinių ryšių.

Tai verčia mane manyti, kad ši sritis reikalauja ambicingesnės iniciatyvos nei ta, kurios ėmėsi Komisija. Žinau, kad Komisaras visad buvo ambicingas, tačiau taip pat raginu jį būti ambicingą šioje srityje, nes tai yra skaudi tema tėvams ir visai visuomenei, nes vaikai yra brangiausias dalykas, kokį mes turime.

  Franco Frattini, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − (IT) Ponia Pirmininke, pone Medina, aš pritariu jūsų norams ir galiu jums pasakyti, koks esu nepatenkintas matydamas, kad net kai mes priimame iniciatyvas, valstybės narės jų netaiko.

Iki rugsėjo pabaigos visos valstybės narės turėjo įgyvendinti vieno telefono numerio skubiems skambučiams visoje Europoje idėją. Dabar yra spalio pabaiga, o tik kelios valstybės narės turi veikiančią sistemą, kitos 17 pritaikė iniciatyvas, tačiau vis dar vėluoja.

Kitas pasiūlymas, kurį norime pateikti, yra susijęs su glaudesniu bendradarbiavimu stebint tai, kas yra vadinama „sekso turizmu“. Deja, daug Europos piliečių akivaizdžiai keliauja į kitus pasaulio kraštus vykdyti siaubingų pedofilijos aktų, ir šioje srityje aš sutinku, kad turi būti pradėtas tarptautinis bendradarbiavimas. Sutinku su jumis, ir, deja, mes turime įrodymą, kad dingę vaikai dažnai yra panaudojami prekybai organais. Deja, tai taikytina ne tik mano regionui, bet ir kitiems visai šalia Europos esantiems regionams – Balkanams, Rytų Europai ir Juodosios jūros regionui.

Deja, prekyba organais yra realybė, jau neminint to, kad yra nustatyti prekybos suaugusiųjų ir vaikų organais iš Tolimųjų Rytų ir Pietryčių Azijos atvejai. Žinoma, net jei iki šiol valstybės narės šios srities nenorėjo perduoti ES, greitai ji bus efektyviau sprendžiama Europos Sąjungos, iš dalies dėl to, kad yra priimtas naujas susitarimas dėl naujos institucijų sutarties.

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). - (EL) Ponia Pirmininke, norėčiau paklausti Komisaro, ar tikrai visose šalyse yra pranešama apie gimusius vaikus? Ar yra registruojamas ES sienas kertančių vaikų skaičius, kad būtą galima žinoti apie jų galimus dingimus ar jų organų panaudojimą?

  Franco Frattini, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − (FR) Taip, jūs teisi. Mes nustatėme atvejų, kai kertant sieną vaikai buvo neregistruoti, todėl manau, kad labai svarbus yra identifikavimas.

Identifikavimas reiškia pagalbą kilmės šalims ES viduje, nors nemanau, kad tokių atvejų yra, ir ypač kaimyninėse šalyse ar šalyse partnerėse, kuriose kartais trūksta registrų kontrolės ir kur dar neužregistruoti, ar visiškai neregistruoti vaikai, man kelia didelį susirūpinimą.

Būtent todėl mes nusprendėme paremti strateginius projektus, siekiant padėti kaimyninėms šalims stiprinti civilinio registro pajėgumus, iš dalies naudojantis Europos finansavimo programomis.

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Ponia Pirmininke, Komisare, savo pavyzdžiuose jūs paminėjote, kad keturios valstybės narės įvedė skubios pagalbos telefono linijas. Buvo ir kitų klausimų. Pamenu siaubingą situaciją, kai su šia sritimi susiję asmenys, pavyzdžiui, turintys polinkį pedofilijai, buvo saugomi duomenų apsaugos įstatymo ir jų giminės bei valdžios institucijos nežinojo, kas iš tiesų čia yra nukentėjusysis. Ar ne laikas nustoti sukti aplinkui ir pradėti įvardinti šias valstybes nares? Įvardinti ir gėdinti būtų tinkamas metodas paskatinti tas valstybes nares atlikti tai, ką jos privalo atlikti ir galiausiai pademonstruoti geresnį elgesį.

  Franco Frattini, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Aš jau sakiau, kad esu visiškai nepatenkintas, kad iki šiol tik keturios valstybės narės įgyvendino šį sprendimą. Dabar šį sprendimą turi įgyvendinti visos valstybės narės. Tai, kad tik keturios valstybės narės vienbalsiai įgyvendina 2007 m. vasarį priimtą sprendimą rodo, kad mes turime padaryti daug daugiau.

Dėl teisingos pusiausvyros tarp duomenų konfidencialumo ar duomenų privatumo apsaugos ir kovos su pedofilija, kalbant apie pedofiliją ir nusikalstimus bei vaikų skriaudimą, aš asmeniškai esu aukų, tai yra vaikų, o ne nusikaltėlių pusėje. Taigi, pripažinę visas garantijas, mes visų pirma turėtume paremti aukas ir tėvus, o ne įtariamus nusikaltėlius.

  Pirmininkė. − Gal galėčiau priminti nariams tai, ką sakiau prasidėjus klausimų laikui. Mes čia bandome eksperimentuoti ir norėčiau pakviesti visus narius atsisėsti pirmose eilėse, kad diskusija būtų intymesnė ir draugiškesnė, ir galbūt leistų labiau pasikeisti nuomonėmis. Taigi, net jei jūs paprastai sėdite gale, prašau, ateikite į priekį.

Kitas klausimas yra apie tropinį chikungunya virusą Europoje. Nežinau, ar teisingai ištariau pavadinimą.

  Pirmininkė. − Klausimas nr. 42 užduotas Milan Gala (H-0738/07)

Dėl: Tropinis chikungunya virusas Europoje

Italijos valdžios institucijos, naudodamosi Europos išankstinio įspėjimo sistema, pranešė kitoms valstybėms narėms apie tropinio viruso epidemiją, sukeltą chikungunya viruso Emilia-Romagna provincijoje. Europos ligų apsaugos ir kontrolės centras įspėja, kad klimato sąlygos yra palankios tolesniam šio užkrato viruso gyvavimui keletą ateinančių mėnesių, ypač Viduržemio jūros pakrantės šalyse, ir kad yra didelė rizika, jog virusas pasklis į kitas Europos šalis, kur klimato sąlygos yra palankios jam išsilaikyti. Ar rinkos mainų klimato sąlygomis ir didelio mobilumo laiku Komisija ketina parengti scenarijų, kaip elgtis su galima tropinio viruso epidemija didesniu mastu?

  Markos Kyprianou, Komisijos narys. − Iš tiesų, man pačiam nelabai sekasi teisingai ištarti. Tikėjausi, kad virusas bus išnaikintas ir man neprireiks mokytis ištarti jo pavadinimo, tačiau, deja, jis vis laikosi ir mes dabar turime aptarti šį klausimą.

Visų pirma, vakar aš turėjau galimybę per vienos minutės pasisakymus išklausyti gerbiamo nario pasisakymą šiuo klausimu ir pritariu jo susirūpinimui. Kažkas gali pasakyti, kad yra nedaug infekuotųjų, pavyzdžiui, 250 atvejų Italijoje, palyginti su daugiau nei 150 000 užsikrėtusiųjų prieš keletą metų Reunjono saloje. Tačiau neramu dėl tendencijos. Šiuo metu mums susirūpinimą kelia tai, kad dabar, dėl klimato kaitos, kuri, žinoma, padeda užkrato klestėjimui ir išgyvenimui ir padidėjusio mobilumo, leidžiančio virusui patekti judant iš tropikų atvykstantiems žmonėms, Europoje plinta tropinės ligos.

Mums buvo svarbu nedelsiant imtis priemonių. Nuo pat pradžių Italijos valdžia reagavo teisingai, greitai ir efektyviai, todėl galima sakyti, kad dabar situacija yra geresnės, nors vis dar yra užsikrėtimo atvejų.

Pirmiausia Komisija ėmėsi įvairių priemonių, naudodama jau esamas priemones arba jas pritaikydama prie situacijos. Visų pirma, mes užtikrinome techninę paramą per Europos ligų kontrolės centrą, dar kartą įrodydami, kad Europos Sąjunga teisingai pasielgė įsteigdama tokį centrą.

Dabar turėjome susidoroti su šia nauja grėsme ir naujovišku iššūkiu. Mes pritaikėme teisės aktus ir į prioritetinių ligų sąrašą įtraukėme užkrečiamas ligas. Taip pat paprašėme valstybių narių (tai joms yra teisinė prievolė) informuoti Komisiją ir kitas valstybes nares per išankstinio pranešimo sistemą. Labai svarbu kuo greičiau nustatyti ligos atvejus, kad galėtume užkirsti kelią ligos plitimui.

Europos ligų kontrolės centras (ECDC) be to, kad apibūdina atvejus, taip pat atliko standartines veikos procedūras, kurias nuolat atnaujina. Labai svarbu tai, kad mes atnaujinome ir sustiprinome laboratorijos pajėgumą, siekiant nustatyti ir identifikuoti chikungunya virusą. Padarėme tai per Europos virusinių ligų diagnostikos centrą, finansuojamą iš visuomenės sveikatos programos. Taip pat per tą pačią programą finansuojame bendrą veiklą su valstybėmis narėmis, siekiant toliau stiprinti pasirengimą nenumatytiems visuomenės sveikatos atvejams.

Turėjome galimybę plenarinės sesijos metu aptarti bendro pasirengimo pranešimo ir veiksmų planą, kuris buvo priimtas 2005 m. Sistema egzistuoja ir, žinoma, mes galime ja pasinaudoti, tačiau, žinoma, ją pritaikysime, kad būtų galima susidoroti ir su šia pavojaus sveikatai forma. Labai svarbu yra informuoti visuomenę, ir tai mes taip pat darome per ECDC, tiek paveiktose srityse, tiek ir informuodami keliautojus.

Egzistuojantys techniniai gairių dokumentai apie greitą chikungunya viruso nustatymą yra efektyvaus epidemiologinės stebėsenos pagrindas. Be to, ECDC parengė rimtą techninių gairių dokumentų paketą: informacija sveikatos apsaugos darbuotojams; chikungunya viruso atvejų apibūdinimas ir gausybė atvejų nustatymo lentelių. Juos turi ir šiuo metu naudoja kompetentingos institucijos, siekdamos palengvinti sprendimo priėmimo procesą nacionaliniu lygmeniu.

Taip pat bendradarbiaudami su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis mes nedelsdami sprendžiame kraujo saugumo klausimą, kuris taip pat yra svarbus faktorius. Tačiau, jei situacija nesikeis, mano tarnybos yra pasirengusios taikyti naują donorystės atidėjimo taisyklę ir šiai ligai.

Nauja visuomeninė programa ir kitos priemonės taip pat finansuos tyrimus sprendžiant daug klausimų, susijusių su užkrečiamomis ligomis, nes mes taip pat turime atsižvelgti į pačių vabzdžių klausimą ir, žinoma, į pasaulinį pasikeitimą per tokius projektus kaip „Eden“, kuris yra susijęs su besikeičiančioje Europos aplinkoje atsirandančiomis ligomis.

Visa tai įrodo, kokį greitą poveikį sveikatai turi klimato kaita. Taip pat turiu paminėti, kad mes taip pat turime gyvūnų sveikatos problemų, išsivysčiusių dėl klimato kaitos. Europos Komisija planuoja kitais metais priimti pranešimą taip pat ir dėl šio klimato kaitos aspekto.

  Milan Gaľa (PPE-DE). - (SK) Komisare, ačiū už kompetentingą atsakymą ir sveikiname Italijos valdžios institucijas, kad jos ėmėsi atitinkamų veiksmų. Žvelgiant į visą klausimą apskritai, man atrodo keista, kad dar nėra jokios vakcinos nuo chikungunya viruso, nors, remiantis kai kuriais duomenimis, Afrikoje šiuo virusu yra užsikrėtę daugiau nei vienas milijonas žmonių. Tai galima suprasti paukščių gripo atveju, nes šiuo atveju, viruso, kuris gali būti perduodamas, neįmanoma izoliuoti, todėl negalime sukurti vakcinos. Tačiau šiuo atveju, atrodo, susidūrėme su virusu, kuris gali būti nustatytas serologiniu ar kitais metodais ir gali būti išrastas serumas arba vakcina. Jei virusas pasklistų, toks serumas ar vakcina galėtų būti veiksmingas chikungunya viruso ir galbūt dar sunkesnės infekcijos – Dengės karštinės gydymas.

  Markos Kyprianou, Komisijos narys. − Visų pirma, taip pat svarbu atsižvelgti į Dengės virusą, nes tas pats vabzdys taip pat gali pernešti Dengės virusą į mėsą, taigi, mums tai irgi kelia susirūpinimą. Todėl mes rengiame pranešimą, skirtą spręsti vabzdžių sukeliamų ligų problemas, nes, kaip jau sakiau, klimato kaita prisideda prie jų plitimo, ir dėl to, kad mūsų šiltos žiemos leidžia išgyventi ligas pernešantiems vabzdžiams.

Jūsų tiesa. Vakcinų nėra, o tai gėda. Iš tiesų yra vykdomi moksliniai tyrimai, tačiau turiu pasakyti, kad kol kas gerų rezultatų nepasiekta.

Žinoma, šį klausimą mes kelsime kartu su PSO ir naudodamiesi įvairiomis priemonėmis bei politikos kryptimis, mėginsime skatinti tokių vakcinų vystymą.

Jums leidus, norėčiau taip pat pridurti savo asmeninę poziciją, kurią kartu su valstybėmis narėmis iškėlėme po pirmos diskusijos dėl paukščių gripo: mes ne tik esame atsakingi už solidarumą besivystančių trečiųjų šalių atžvilgiu, padėdami jiems spręsti sveikatos problemas, tačiau turime apsaugoti ir save, ir turime suprasti, kad negalime laikyti savęs atspariais užkrečiamoms ligoms ir apsaugotais savo jaukioje erdvėje čia, Europos Sąjungoje. Taip nėra! Todėl labai svarbu spręsti grėsmės sveikatai klausimus visame pasaulyje kaip ir Europos Sąjungoje, ir padaryti tai vienu iš mūsų prioritetų.

Šiandien Komisijoje priimta sveikatos strategija bus nusiųsta Parlamentui, kur apie ją bus diskutuojama ir su jumis. Ji apima labai svarbų globalų Europos Sąjungos sveikatos politikos aspektą ir aš tikiuosi, kad naudodami šį naują būdą mes galime pakeisti ir ištaisyti situaciją.

  Pirmininkas. − Klausimas nr. 43 užduotas Paulo Casaca (H-0752/07)

Dėl: Humanitarinės katastrofos Irake

Uždarius Sirijos sieną, tūkstančiams Irako pabėgėlių, įskaitant labai dideles šeimas, turinčias daug vaikų, buvo užkirstas vienintelis likęs kelias pabėgti.

Be etninio valymo, kuris dažnai yra skatinamas aktyviai dalyvaujant Irako valdžiai, dabar turime rimtą choleros epidemiją, tiesiogiai susijusią su pasibaisėtinomis sveikatos sąlygomis, vyraujančiomis didžiojoje šalies dalyje.

Komisijos atsakas į humanitarinę katastrofą Irake buvo visiškai nereikšmingas ir tiesiogiai prieštarauja Europos vertybėms.

Kaip Komisija planuoja paremti Irako gyventojus, bėgančius šalies viduje ar už jos ribų?

Kaip Komisija planuoja paremti pasienio šalis, pavyzdžiui, Jordaniją, kurios yra priverstos neproporcingai pakęsti šios situacijos pasekmes?

  Neelie Kroes, Komisijos narys. − Komisija gerai žino apie humanitarinių poreikių Irake ir kaimyninėse šalyse dydį. Komisijos atsakas į šią krizę yra dvejopas. Visų pirma, siekdama palaikyti Irako pabėgėlius ir kaimynines šalis, Komisija nedelsdama atsakė finansiniu sprendimu, 2007 m. gegužės mėnesį skirdama 6,2 milijonų eurų vertės humanitarinę pagalbą, skirtą patiems skubiausiems pabėgėlių poreikiams patenkinti. Iki 2007 m. pabaigos ši pagalba bus padidinta iki 7 milijonų eurų.

Komisija Sirijos ir Jordanijos, kurios labiausiai kenčia nuo pabėgėlių krizės, vyriausybėms įsipareigojo vystyti pagalbos programas. Šios vyriausybės aiškiai nurodė, kad jos pasisako prieš išorinės humanitarinės pagalbos programas, įgyvendinamas per tarptautines organizacijas ir NVO. Jos tikisi, kad tarptautinė bendruomenė parems jų nacionalines sistemas, labiausiai švietimo ir sveikatos srityse, kurios taip pat padeda Irako pabėgėliams.

Todėl Komisija nustatė greito poveikio projektus, kurių bendra suma siekia 37,7 milijonus eurų, dėl kurių Komisija dabar konsultuojasi su valstybėmis narėmis. Visi šie veiksmai sudaro Komisijos greitą atsaką į skubiausius pabėgėlių poreikius.

Komisija supranta, kad tai tai tik iš dalies palengvina siaubingas kančias ir spaudimą institucijoms bei kaimyninių šalių socialinei struktūrai, todėl šiuo metu toliau vysto savo atsako strategiją, siekdama skirti atitinkamą finansavimą.

Antra, kalbant apie situaciją Irako viduje, Komisija palaiko Tarptautinį raudonojo kryžiaus komitetą, skirdama 4 milijonus eurų, ir šiuo metu ieško kitų rimtų ir priimtinų Irake veikiančių partnerių, kad galėtų skirti daugiau pagalbos.

Reikia pripažinti, kad kai yra didelis humanitarinis poreikis, yra ir didelių kliūčių humanitarinės pagalbos teikimui. Šios rimtos saugumo ir priėjimo prie pagalbos problemos trukdo Komisijai ir daugeliui kitų pagalbos teikėjų skirti lėšas, kurios būtų proporcingos poreikiams.

Iš tiesų trūksta humanitarinių partnerių, kurie pajėgtų Irako viduje veikti ir vykdyti programas, tinkamai patenkindami labiausiai pažeidžiamų Irako žmonių poreikius.

Komisija norėtų priminti, kad ji daugiausiai finansiškai prisideda prie tarptautinio Irako rekonstrukcijos fondo, skirdama 123 milijonus eurų. Tai, beje, sudaro 46 proc. šiuo metu skiriamų lėšų. Nuo 2003 m. Komisija Irakui skyrė daugiau nei 800 milijonų eurų.

  Paulo Casaca (PSE). – (PT) Ponia Pirmininke, Komisare, labai jums ačiū už patikslinimus, tačiau norėčiau priminti, kad manoma, jog Egipte jau yra 200 000 pabėgėlių iš Irako. Amano universitetas neseniai atliko tyrimą, kurio duomenimis Jordanijoje yra daugiau nei milijonas pabėgėlių. Tai turi absoliučiai katastrofišką poveikį makroekonomikai. Europos Komisija nesiima jokių veiksmų šiai situacijai spręsti. Net Izraelis nustatė gana nemenką medicininės pagalbos programą Irako vaikams. Dėl Sirijos aš nesutinku su kalbomis, kad Komisija nepritaria Sirijai, tačiau aš netgi kalbėjausi su Sirijos valdžia: tiesa yra ta, kad jie jau turi turbūt dviem milijonais daugiau gyventojų. Šiandien, ponia Pirmininke, leiskite tiesiog jums čia, tiesiog dabar, priminti, kad Rabiah, esančiame Sirijos ir Irako pasienyje, vystosi milžiniška humanitarinė katastrofa: tūkstančiai irakiečių, kurie girdėjo kalbas, kad atsidarys sienos, susirinko čia ir negali patekti į vidų. Situacija yra tragiška ir mes negalime ilgiau ignoruoti to, kas vyksta.

  Pirmininkas. − Manau, kad mes visi esame dėl to susirūpinę, tačiau mūsų taisyklės leidžia skirti pusę minutės papildomiems klausimams.

  Neelie Kroes, Komisijos narys. − Aš jau minėjau, kad vyriausybės, ir ypač Sirijos vyriausybė, apie kurią kalbėjo gerbiamas narys, aiškiai nurodė, kad jos pasisako prieš išorinės humanitarinės pagalbos programas, įgyvendinamas per tarptautines organizacijas ir NVO. Taigi, skiriamos pagalbos dydis atspindi Sirijos ir Jordanijos valdžios institucijų nenorą leisti tarptautiniams nevalstybiniams veikėjams, tokiems kaip JT ir NVO kištis į jų šalių reikalus.

Mūsų pagalba gali būti nukreipta tik per organizacijas, kurioms pritaria vietos valdžios institucijos ir kurios turi pakankamus pajėgumus. Tai yra natūrali mūsų galimybių riba. Tačiau mes dirbame su pajėgumų kūrimo programomis ir užmezgame tiesioginį dialogą su Jordanijos bei Sirijos valdžios institucijomis, siekdami stiprinti savo įgyvendinimo pajėgumus šiose šalyse.

Reikia pažymėti, jei galima taip sakyti, kad Irako vyriausybė, atrodo, pati labai nenori padėti savo kaimynams. Irako vyriausybė ne kartą yra pareiškusi, kad skirs 25 milijonus JAV dolerių Irako pabėgėliams padėti. Tačiau, nors praėjusią gegužę Šarm el Šeiche buvo prisiimti įsipareigojimai ir sustiprinti santykiai tarp Irako, Sirijos ir Jordanijos pareigūnų, vis dėlto, atrodo, kad Irakas nepakankamai bendradarbiauja. Todėl turime paprašyti Irako vyriausybės, kad ji bent jau prisiimtų finansinę atsakomybę už savo pačios piliečius.

Didelį susirūpinimą kelia JTO agentūrų koordinavimo trūkumas sprendžiant humanitarines krizes. Baisu ir pasakyti, tačiau vietoje glaudaus bendradarbiavimo tarp JTO humanitarėnės pagalbos agentūrų mes pastebime stiprią konkurenciją. Tikimės, kad naujo humanitarinio koordinatoriaus paskyrimas pagerins JTO partnerių gebėjimą spręsti krizes.

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Šiomis dienomis Turkija, kandidatė į Europos Sąjungos nares, pradėjo karo veiksmus Irake prieš Irako kurdus. Kaip Jūs vertinate tokius veiksmus? Kaip tai gali atsiliepti situacijai Irake? Ar kokios paramos reikės ir kaip Komisija vertintų Turkijos veiksmus?

  Neelie Kroes, Komisijos narys. − Tai nelengvas klausimas. Komisija visus teroristinius išpuolius smerkia kaip nusikalstamus ir nepateisinamus bet kokiomis aplinkybėmis. Tai pasakę, mes apgailestaujame dėl tokių veiksmų sukeltų kančių.

Turkija nuolat susiduria su kurdų darbininkų partijos (PKK), kuri, kaip žinote, yra įtraukta į ES teroristinių organizacijų sąrašą pasienio teroristiniais išpuoliais. Komisija supranta Turkijos poreikį apsaugoti savo piliečius, tačiau mes ir toliau skatiname Turkiją ir Iraką išspręsti problemą atitinkamų valdžios institucijų bendradarbiavimu ir laikantis tarptautinių įstatymų. Šiame kontekste neseniai įvykęs dvišalis susitarimas tarp Turkijos ir Irako dėl kovos su terorizmu yra sveikintinas žingsnis.

ES ir Turkija nuolat kartojo, kad jie ir toliau yra įsipareigoję nepriklausomybei, suverenumui, vienybei ir teritoriniam Irako nedalumui. Tikimės, kad Turkija ir toliau atliks konstruktyvų vaidmenį, siekiant šių tikslų ir skatinant regioninį bendradarbiavimą.

Vis dėlto atsižvelkime į daromą spaudimą Turkijos visuomenei, kuri šalies pietryčiuose beveik kas savaitę susiduria su kariškių ir civilių žudymu. Vyriausybė parodė norą ir sugebėjimą imtis efektyvesnių veiksmų.

Kaip žino daugelis mūsų valstybių narių, labai sunku efektyviai kovoti su terorizmu. Suprantama, kad Turkijos valdžia mėgina įpareigoti JAV, Irako ir Irako kurdų valdžios institucijas. Tai vienintelis būdas. Parlamente pateikta rezoliucija ir patikimos intervencijos grėsmės kūrimas turėtų būti laikoma strategijos dalimi.

  Pirmininkas. − Kai kurie nariai jau pasinaudojo mano kvietimu, tačiau tie, kurie to nepadarėte, prašau jauskitės laisvai ir ateikite į salės priekį. Norime, kad diskusija būtų patogesnė ir interaktyvesnė, todėl prašau, jauskitės laisvai ir ateikite į patį priekį, tuomet galėsime pažiūrėti Komisarui tiesiai į akis. Esu įsitikinusi, kad jam tai patiks!

Antra dalis

  Pirmininkas. − Klausimas nr. 44 užduotas Marie Panayotopoulos-Cassiotou (H-0681/07)

Dėl: Pagal sutartis dirbančių darbuotojų, atitinkančių nustatytus ir nuolatinius ES institucijų ir tarnybų poreikius

Pagal Direktyvą 1999/70/EB⁽¹⁾ , valstybėms narėms draudžiama leisti piktnaudžiauti terminuotomis sutartimis, siekiant atitikti nustatytus ir nuolatinius poreikius.

Kiek ES institucijos pačios laikosi minėto principo ir kokia yra procentinė dalis ES institucijose ir tarnybose pagal sutartis dirbančio personalo, užimančio pareigas, atitinkančias nustatytus ir nuolatinius poreikius ?

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Gerbiamo nario dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad toliau pateikiami detalūs atsakymai yra susiję tik su Komisija, kuri tarp Europos Sąjungos institucijų, žinoma, yra viena iš didžiausių darbdavių.

Vienas iš Direktyvos 1999/70/EB dėl bendrojo susitarimo dėl terminuoto darbo tikslų yra sudaryti sistemą, apsaugančią nuo piktnaudžiavimo, atsirandančio nuolat naudojantis terminuotomis sutartimis ar santykiais.

Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, 5 nuostatos 1 dalis įpareigoja valstybes nares, tais atvejais, kai nėra teisinių priemonių užkirsti kelią piktnaudžiavimui, taikyti vieną ar daugiau iš šių priemonių, skirtų užkirsti kelią piktnaudžiavimui, atsirandančiam nuolat naudojantis terminuotomis sutartimis:

a) objektyvios priemonės, pagrindžiančios tokių sutarčių ir santykių atnaujinimą;

b) maksimaliai bendra terminuotų sutarčių ar santykių trukmė;

a) tokių sutarčių ar santykių atnaujinimų skaičius.

Įdarbinimo į Europos institucijas taisyklės yra pateiktos darbuotojų nuostatuose, kurie, prieš Tarybai juos patvirtinant, buvo aptarti su darbuotojų atstovais.

Taigi, Europos institucijos yra teisiškai įpareigotos laikytis šių Darbuotojų nuostatų. Darbuotojų nuostatai leidžia Europos institucijoms įdarbinti tris pagrindinius darbuotojų tipus: nuolatinius pareigūnus, laikinus darbuotojus ir pagal sutartis dirbančius darbuotojus.

Laikini darbuotojai ir nuolatiniai pareigūnai užima pareigas personalo struktūros plane. Nuolatinių pareigūnų ir laikinų darbuotojų atsakomybės lygmuo nėra ribojamas.

Pagal sutartis dirbančių darbuotojų situacija yra kitokia. Jie neužima pareigų personalo struktūros plane ir privalo dirbti prižiūrimi nuolatinio pareigūno ar laikino darbuotojo. Yra dvi atskiros pagal sutartis dirbančių darbuotojų kategorijos. Viena pagal sutartis dirbančių darbuotojų kategorija buvo sukurta atlikti neesmines pareigas, kurias ne būtinai turi atlikti pareigūnas. Tokiems pagal sutartis dirbantiems darbuotojams gali būti pasiūlytos nuolatinės sutartys, taigi, jų einamos pareigos gali būti laikomos nuolatinėmis.

Tokių darbuotojų atžvilgiu yra laikomasi Direktyvos 1999/70/EB dvasios, nes jiems paprastai yra pirmiausia pasiūloma terminuota sutartis, vėliau terminuotos sutarties pratęsimas ir tada sutartis neribotam laikotarpiui. Kai kuriais atvejais nuolatinė sutartis gali būti pasiūlyta iš karto įdarbinant.

Šiuo metu Komisijai pagal sutartis dirba apie 2 300 darbuotojų visame pasaulyje, daugiausiai delegacijose, atstovybėse ir administraciniuose biuruose.

Antroji pagal sutartis dirbančių pareigūnų kategorija naudojamasi tuomet, kai esami darbuotojai negali atlikti laikinų ar specifinių darbų ir kai reikia pakeisti laikinai nedirbančius darbuotojus, kurie, pavyzdžiui, yra išėję motinystės arba tėvystės atostogų. Darbuotojų nuostatai, iki trejų metų apribojantys bendrą nenutrūkstamą darbą pagal terminuotas sutartis bet kurioje institucijoje, daro de fakto poveikį 5 nuostatos 1 dalies b punktui.

Tokie pagal sutartį dirbantys pareigūnai sudaro apie 15 proc. viso personalo. Akivaizdu, kad nuolatiniai pareigūnai sudaro Komisijos personalo pagrindą. Pagal sutartis dirbantys darbuotojai laikinai teikia vertingą paramą Komisijos pareigūnui darbe. Šiuo metu skirtingose vietose yra apie 3 200 tokių pagal sutartis Komisijai dirbančių pareigūnų.

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). - (EL) Ponia Pirmininke, dėkoju Komisarui už atsakymą. Gal galiu dar jo paklausti, ar pagal sutartis dirbančių darbuotojų arba papildomo personalo, kaip jie anksčiau buvo vadinami, atveju praeiti įdarbinimo metai skaičiuosis kaip tarnybos metai? Jei taip, ar praeiti tarnybos metai bus pliusas konkuruojant dėl darbo vietos, kai kitiems pareiškėjams pasisekė konkurse, tačiau jie vis dar yra nepaskirti?

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Žinoma, pagal sutartis dirbančių darbuotojų santykis su darbdaviu privalo būti paremtas sutartimi, kuri privalo neprieštarauti įstatymams ir darbo rinkai tokiose vietose, taigi, čia nėra viršumo principo, kaip kad nuolatinių darbuotojų atveju. Todėl šis susitarimas yra paremtas darbo rinkos sąlygomis ir mes sėkmingai įdarbinome daug gerų darbuotojų pagal sutartis.

  Paul Rübig (PPE-DE). - (DE) Komisare, esu tikras, kad jūs suprantate, jog tai, kaip ateityje vystysis Europos Sąjungos etatų etatų kūrimas mums yra didelis iššūkis. Todėl labai svarbu, kad Parlamentui būtų pranešamas ne tik darbuotojų ir įdarbinimo tarnybų skaičius (tikiu, kad jūs apibūdinote šiuos darbuotojus kaip visą darbo dieną dirbančiųjų ekvivalentus), bet ir tiksli suma, planuojama kiekvienai kategorijai ir tai, kaip tos sumos bus paskirstytos Europos šalims. Ar galėtumėte mums pateikti tokią statistiką?

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Jūs klausėte apie personalo paskirstymą tarp valstybių narių. Tai galite sužinoti iš mūsų statistikos. Galite gauti informaciją apie visus skaičius, taigi, prašau, susisiekite su mūsų žmonėmis ir jie pateiks jums tikslius skaičius.

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 45, pateiktas Johan Van Hecke (H-0718/07)

Dėl: Didėjančių išlaidų ES pareigūnų pensijoms poveikio.

Per pastaruosius septynerius metus Komisijos nuolatinių darbuotojų skaičius išaugo maždaug 16 proc. ir dabar joje dirba beveik 20 000 pareigūnų. Šių metų pradžioje, įstojus Bulgarijai ir Rumunijai, buvo įdarbinta daugiau nei 700 pareigūnų, kurių pareiga yra stiprinti vidaus rinką. Žinoma, kad augantis ES pareigūnų skaičius turi įtakos biudžetui ir, visų pirma, galima tikėtis nerimą keliančio pensijų skaičiaus išaugimo. Panašu, kad 2008 m. išlaidos pensijoms išaugo daugiau nei 10 proc., ir, žinoma, Europos mokesčių mokėtojų sąskaita.

Koks Komisijos požiūriu bus Komisijos pareigūnų skaičiaus augimas ateityje? Ar jau buvo svarstyta apie pareigūnų skaičiaus augimo sustabdymą? Ar Komisija žino apie finansinį poveikį, visų pirma susijusį su išlaidomis pensijoms?

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Teisė į pensiją ir pensijų sistemą, žinoma, yra vienas iš sudėtingiausių dalykų visoje Europoje. Visų pirma, reikėtų pažymėti, kad 2007 m. biudžete numatoma 23 198 pareigybių Komisijoje. Šis klausimas apima dar du klausimus: dėl Komisijos veiksmų, kurių ji ėmėsi dėl įdarbinimo, siekdama apriboti didėjančio ES pareigūnų skaičiaus poveikį biudžetui ir didėjančių ES pareigūnų poveikį pensijoms skirtoms išlaidoms.

Dėl pirmojo klausimo reikia priminti, kad 2004 m. buvo reformuoti Darbuotojų nuostatai, siekiant inter alia sumažinti biudžeto išlaidas, susijusias su institucijų personalo augimu. Buvo įvesta nauja karjeros skatinimo struktūra ir nauja pagal sutartis dirbančių darbuotojų kategorija, siekiant teigiamo poveikio biudžetui. Kita vertus, galiu pasakyti gerbiamam nariui, kad per 2007 m. biudžeto procedūros metus Europos Parlamentas paprašė Komisijos atlikti nuodugnią atranką, pateikiant tarpinį savo personalo poreikių vertinimą ir išsamią personalo pagalbinėms ir koordinavimo funkcijoms įdarbinimo ataskaitą. Europos Parlamentas taip pat norėjo sužinoti apie Komisijos ketinimus dėl papildomo personalo skyrimo, siekiant laikytis naujo Institucijų susitarimo dėl biudžeto disciplinos ir gero finansinio valdymo ir ypač tų politikos krypčių, kurias derybų metu palaikė Parlamentas, prioritetų.

Parlamento prašymu atlikusi Komisijos žmogiškųjų išteklių tyrimą, Komisija patvirtina 2002 m. Ir 2005 m. nustatytą papildomo personalo poreikį, ypač pareigybėms, susijusioms su ES plėtra: 890 naujų personalo narių 2008 m., tai yra, 640 naujų personalo narių ES-10 plėtrai ir 250 pareigybių ES-2 plėtrai. Yra patvirtinta, kad 2009 m. dėl paskutinės ES-2 plėtros bangos reikės 250 darbo vietų.

Komisija patvirtina sprendimą išlaikyti stabilų personalo skaičių, kai tik bus įtrauktas visas su plėtra susijęs personalas, ir neprašyti naujų pareigybių 2009-2013 m. laikotarpiui. Komisija sutinka patenkinti naujus personalo poreikius pagrindinėse politikos srityse, išimtinai vykdydama darbuotojų perkėlimą tarp departamentų ir jų viduje. Komisija yra įsipareigojusi teikti aukščiausius ekonominės naudos standartus piliečiams, kuriems ji tarnauja, efektyviau teikdama aukštos kokybės paslaugas. Komisija jau įrodė praktikoje, jog laikosi šių tikslų. Skaičiai rodo, kad 2000-2007 m. laikotarpiu Komisijos personalo plane darbo vietų skaičius išaugo mažiau nei kitose institucijose.

Dėl antro klausimo reikėtų pažymėti, kad su plėtra susijęs įdarbinimas 2004-2008 m. laikotarpiu poveikį pensijų išlaidoms turės tik po 30 metų, o tai reiškia, kad artimoje ateityje plėtra neturės įtakos pensijų išlaidoms. Nepaisant to, Komisija itin kreipia dėmesį į pensijų išlaidų augimą ateinančiais metais. Buvo tikimasi, kad iki 2008 m. pensijų išlaidos išaugs 10 proc. Tai lemia išskirtinės aplinkybės. Didesnis nei vidutinis augimas 2008 m. yra normalus grįžimas į ankstesnę padėtį, nes 2006 m. ir 2007 m. augimas buvo mažesnis nei vidutiniškas. Prasidės pirmas pagal sutartis dirbančių darbuotojų išėjimo etapas, o jų įnašai turės būti perkelti į kitą schemą ir tikimasi, kad atlyginimų ir pensijų suma per metus išaugs 3 proc. Net su šia išimtimi mes tikimės, kad pensijų augimo dydis 2007-2013 m. laikotarpiu neviršys vidutinio 8.5 proc. išlaidų augimo, į kurį buvo atsižvelgta 2007-2013 m. finansinėje struktūroje.

Kalbant apie dabartinės įdarbinimų bangos ilgalaikius finansinius poreikius, poveikis buvo išanalizuotas rengiant Darbuotojų nuostatų reformą. Buvo imtasi priemonių siekiant sumažinti pensijų išlaidas, o darbuotojų nuostatai reikalauja, kad darbuotojų mokami pensijų įnašai, kurie šiuo metu sudaro 10.25 proc., būtų kasmet atnaujinami taip, kad sudarytų trečdalį visų įnašų, reikalingų siekiant užtikrinti ilgalaikę Komisijos pensijų schemos pusiausvyrą.

  Johan Van Hecke (ALDE). – (NL) Ponia Pirmininke, aš esu savivaldybės patarėjas vienoje Belgijos savivaldybėje, turinčioje 13 000 gyventojų. Priežiūros institucija nepritaria šios mažos savivaldybės biudžetui, nors yra pateiktas įdarbinimo reikalavimų grafikas, papildytas detalaus biudžeto. ES niekada nebus leista 16 proc. padidinti pareigūnų skaičių keleriems metams, o pensijų išlaidos nebus padidintos daugiau kaip 10 proc. per metus. Komisaras pabrėžė plėtrą, tačiau nepaisant plėtros EP narių skaičius buvo sumažintas. Mano klausimas toks: ar Komisija nemano, kad dabar pats laikas taip pat pamąstyti apie personalo skaičiaus augimo sustabdymą, nepaisant galimos tolesnės plėtros?

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Taip, tačiau jau sakiau, kad personalo augimas bus sustabdytas po plėtros, taigi, šis palyginimas su savivaldybe nėra panaši situacija. Mes turime didelį politinį projektą – Europos Sąjungos plėtrą – ir mes įdarbinome naujus pareigūnus. Čia buvo taikomas toks pat modelis kaip ir per kitus ES išsiplėtimus. Mums gana gerai sekėsi įdarbinti žmones iš naujų valstybių narių, ir tai bus sustabdyta. Po to bendras skaičius bus įšaldytas.

  Justas Vincas Paleckis (PSE). - Komisare, Briuselyje šneka, kad jei išlaikai visus šiuos testus ir egzaminus ir esi priimtas dirbti į Europos Komisiją pareigūnu, ramiai gyvensi iki pat pensijos.

Taigi, norėčiau paklausti apie tų, kurie dirba Europos institucijose darbo kokybę. Gal Komisija turi kokių nors planų šių žmonių gyvenimą padaryti sudėtingesnį, kad turėtų tam tikrų įrodymų ir aiškiai atskirtų tuos, kurie deda visas pastangas ir tuos, kurie gyvena pernelyg ramų ir lengvą gyvenimą.

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Galiu su malonumu jums pateikti visas mūsų karjeros vystymo sistemos, kuri, galiu pasakyti, yra viena iš sudėtingiausių sistemų pasaulyje ir yra nuolat diskutuojama, detales. Kiekvienas pareigūnas yra iš anksto įvertinamas. Yra skatinimo sistema, kurioje atsižvelgiama į šį įvertinimą ir yra pasiūlomi tam tikri punktai, kurie sudaro skatinimo pagrindą. Ši sistema yra gana detali ir išvystyta.

Jūs taip pat teisus klausdamas apie personalo kokybę. Kalbant apie bendras atviras varžybas ar konkursą, būna maždaug 42 rimti kandidatai, neminint kitų kandidatų į kiekvieną paskelbtą vietą. Taip buvo visus metus, taigi, mes nuolat turėjome didelį antplūdį labai gerų ir patyrusių žmonių, o įdarbinimo testas yra labai sudėtingi.

Turiu pasakyti, kad Komisijoje gyvenimas nėra toks jau lengvas ir ramus iki pensinio amžiaus. Tačiau jūs taip pat esate teisus dėl to, kad dauguma pareigūnų iš tiesų labai ilgai dirba Komisijoje ir tai gali būti laikoma Komisijos privalumu.

  Ingeborg Gräßle (PPE-DE). – (DE) Šiandien jūs keletą kartų paminėjote personalo atranką. Vienas iš personalo atrankos rezultatų buvo tai, kad 32 proc. Komisijos personalo užduotis yra administruoti administraciją, tai yra teikti administracinę pagalbą ir koordinavimą.

Tai yra 11 000 žmonių! Klausimas: kada jūs padarysite kokias nors išvadas iš šių skaičių? Kada parengsite personalo mažinimo veiksmų planą?

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Mes labai rimtai tuo užsiimame ir tikrai pateiksime pasiūlymų. Mes diskutuojame šiais klausimais.

Visų pirma, taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad visos šios administracinės ir kontrolės funkcijos taip pat iš dalies buvo Komisijos vystymosi pasekmė, kai valdymo funkcijos buvo vertinamos ar įvertintos kaip daug svarbesnės. Be to, buvo patobulinta jų pagalbinė sistema. Dabar mes kalbame apie tai, kaip elgtis ir prieš naują paraginimą sumažinti pareigybių skaičių, mes būsime parengę atitinkamą projektą. Šiuo metu mes diskutuojame dėl visų šių papildomų ir paralelinių funkcijų ir Komisijoje, žinoma, yra įvairių nuomonių šiuo klausimu. Nelabai stebina tai, kad kai kurios horizontalios tarnybos nori turėti racionalesnių paslaugų, o kitos tarnybos pateikia argumentus už esamą sistemą.

Taigi, mes diskutuojame, tačiau, galiu jus patikinti, kad šioje atrankos procedūroje bus žengtas aiškus sekantis žingsnis.

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 46, pateiktas Esko Seppänen (H-0726/07)

Dėl: Komisijos ir profsąjungų

Ar Komisijoje yra įprasta, kad Komisijos darbuotojų profesinių sąjungų pareigūnams būtų mokamas atlyginimas iš ES lėšų? Jei taip, kiek pareigūnų gauna atlyginimą?

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Apgailestauju, kad iš karto negaliu atsakyti suomiškai, tačiau toliau galime diskutuoti suomių kalba. Bijau, kad naudoju šiek tiek neteisingą terminiją, kuri Europos Sąjungoje turi būti tokia tiksli.

Kaip ir Taryba, Komisija sudarė susitarimą su savo darbuotojų profsąjungomis, skirdama jiems tam tikrą žmogiškųjų išteklių kiekį. Komisijos atveju, remiantis 2001 m. išteklių sutartimi ir metiniais išteklių protokolais, profesinėms sąjungoms yra suteikta 12 nuolatinių vadinamųjų komandiruojamų pareigybių, tai tuo tarpu Komisijoje iš viso yra 23 000 darbo vietų.

Tokį komandiravimą į profesines sąjungas, remiantis tuo, kiek jose yra atstovų, buvo leista atlikti nuo 1989 m. Be to, labai mažai darbo vietų yra skiriama lanksčiai, visų pirma stengiantis atsižvelgti į besikeičiančią daugumą po rinkimų. Taigi, profesinių sąjungų darbuotojams ir toliau yra mokamas atlyginimas iš ES biudžeto kaip Komisijos personalui. Be to, profesinės sąjungos gauna biudžetą, leidžiantį joms pagal sutartis įdarbinti iki devynių darbuotojų iš II funkcijų grupės (sekretorių).

  Esko Seppänen (GUE/NGL). - (FI) Ponia pirmininke, Komisare, kiek atsimenu, jūs buvote profsąjungos vadovas mūsų šalyje ir dėl jūsų praeities, be jokios abejonės, turi būti jums aktuali. Aš negavau tikslaus atsakymo į klausimą, kiek bendrai visų atstovaujamų profsąjungų darbuotojų šiuo metu dirba Komisijai?

Turiu papildomą klausimą šia tema. Sklinda kalbos, kad Komisija mokės savo darbuotojams atlyginimus streiko metu. Ar profsąjungoms pavyko išsiderėti, kad, kol jie streikuos, gaus atlyginimą?

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − (FI) Iš tiesų, galiu atsakyti į šį klausimą tiek, kiek pats žinau apie šią situaciją. Komisijos profsąjungoje yra 12 komandiruojamų ekspertų. Be to, yra 19 darbo vietų personalo komitetuose, kurie, žinoma, yra atskiros įstaigos. Jie iš viso gali įdarbinti devynis sekretorius.

Tai, ką sakėte apie streikus, iš dalies yra tiesa. Komisija iš tiesų sutiko su tuo, kad kaip buvo tariamasi, streiko metu pareigūnai galėtų gauti dalį, tačiau ne visą atlyginimą. Tai, kad streikuojantys žmonės gaus pusę savo atlyginimo, man atrodo delikatus klausimas.

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Komisare, norėčiau sužinoti, kiek kainuoja pareigūnai. Kiek jie atsieina per metus?

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Profsąjungų metinis biudžetas, skiriamas iš Bendrijos biudžeto, yra maždaug 500 000 eurų.

  Pirmininkas. − Galiu dar kartą priminti tiems nariams, kurie laikinai prisijungė prie mūsų, kad šiandien mes atliekame eksperimentą ir aš norėčiau jūsų paprašyti ateiti į salės priekį. Prašau, nesigėdykite, ateikite ir sėskite į priekines kėdes, o ne sėdėkite pačiame gale, taip mes galėsime glaudžiau bendrauti.

Klausimas Nr.49 pateiktas Bart Staes (H-0685/07)

Dėl: Bendrų pajamų, gaunamų iš pagal konkurencijos taisykles nustatytų baudų.

Gal Komisija galėtų nurodyti bendrą sumą, gaunamą iš baudų, skirtų verslo atstovams pagal Europos konkurencijos taisykles, nuo jų dabartinės tarnybos pradžios ir ar buvo imtasi kokių nors priemonių, o gal vyko koks nors konsultavimasis Komisijoje, siekiant šiuos pinigus atidėti į rezervą papildomai ES veiklai, o ne pervesti papildomas pajamas valstybėms narėms?

  Neelie Kroes, Komisijos narė. − Nuo dabartinės kadencijos pradžios iki 2007 m. rugsėjo Komisija priėmė 21 sprendimą, numatantį baudas bendrovėms, pažeidusioms antimonopolines taisykles.

Šiuo laikotarpiu nustatytų baudų suma siekia 5.2 milijardus eurų, kurių 95 proc. buvo skirta kartelių dalyviams.

Tačiau reikia nepamiršti, kad šios baudos tampa Europos biudžeto dalimi tik tada, kai jos yra galutinės: tai yra kai įmonė, kuriai buvo skirta bauda, nepateikia apeliacijos arba kai kai visos galimos apeliacijos buvo atmestos Europos teismų.

Kadangi bendrovės dažnai trukdo įsigalioti Komisijos sprendimams nustatantiems baudas, didelė dalis minėtos sumos yra, pavadinkim, negalutinė.

Galimam iš baudų gaunamų lėšų panaudojimui papildomai veiklai, kaip siūlo gerbiamas narys, trukdo teisiniai apribojimai. Toks panaudojimas prieštarautų biudžeto universalumo principui, nurodytam dabartinio Finansinio reglamento 17 - 20 straipsniuose.

Pagal šį principą bendros pajamos padengia bendras išlaidas be jokio specifinio ryšio tarp konkretaus pajamų punkto ir išlaidų punkto.

Pagrindinis prieš monopolijas nukreiptų baudų tikslas, nurodytas 2006 m. gairių dėl baudų nustatymo metodo įžangoje, yra užtikrinti įvairovė, kitaip tariant, neleisti bendrovėms elgtis nelegaliai.

Reikia tikėtis, kad su laiku piktnaudžiavimo lygmenys, taigi ir skiriamų baudų skaičius bei dydis, sumažės labiau laikantis taisyklių ir mes ir toliau tinkamai atliekame savo darbą.

  Bart Staes (Verts/ALE). – (NL) Dėkoju už šią labai įdomią informaciją, Komisare. Norėčiau sužinoti, ar mes viską tinkamai supratome: Finansinio reglamento požiūriu, didžioji dalis tų pinigų šiuo metu galiausiai grįžta valstybėms narėms, ar ne? Antra, sakėte, kad tik tada, kai procedūra yra galutinė, pinigai taip pat priklauso ES biudžetui. Gal galite pasakyti, kiek iš šios didelės sumos – 5 milijardų eurų – šiuo metu gali būti pavadinta „galutiniais“?

  Neelie Kroes, Komisijos narė. − (NL) Atsakymas į pirmąją klausimo dalį yra tvirtas „taip“: pinigai grįžta valstybėms narėms. Tai reiškia, kad valstybių narių indėlis į Europos biudžetą yra vertinamas kaip mažesnis. Jūsų antras klausimas buvo apie tai, kada kokia dalis tampa galutine, o tai pasakyti yra labai sunku. Tai kiekvienais metais priklauso nuo aplinkybių, nuo to, ar susijusi šalis elgėsi logiškai ir nepateikė apeliacijos, ar nusprendė eiti ilgesniu keliu ir išmėginti pralaimėjimą.

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Komisare, minėjote skirtų baudų sumas. Šiomis baudomis norima pakeisti bendrovių, kurioms jos yra skiriamos, elgesį. Kokie būtų pastebėjimai šia tema?

Šia proga aš prisimenu, kad kai jūs tapote Komisaru, suteikėte mums Regionų plėtros komitete galimybę su jumis padiskutuoti apie de minimis taisyklę. Tuomet jūs labai greitai atsakėte ir už tai esame jums labai dėkingi. Ar bendrovės atsako taip pat greitai, kaip tuomet atsakėte jūs?

  Neelie Kroes, Komisijos narė. − Mes tikimės, kad taip yra, tačiau nesu šimtu procentų įsitikinęs, ir tikrai, atvirai sakant, nesu tuo tikras.

Turėtume atsižvelgti į tai, kad bendrovių elgesį lemia ne tik baudų dydis, bet ir jų reputacija.

Manau, įdomu yra tai, kad šiuo metu gana nemažai organizacijų CEO, kurios su manimi susisiekia, pamini, jog žino, kad tai yra tikra Komisijos politika, ir kad tie, kurie netinkamai elgiasi arba pažeidžia taisykles ir reglamentus, susidurs su didelėmis baudomis. Kaip žinote, dabartinis mūsų nustatytas baudų dydis nėra labai malonus.

Bendrovės sako, kad jos imasi iniciatyvos savo organizacijose su savo pačių žmonėmis ir teigia, kad daugiau jų bendrovėse to tikrai nebus. Bendrovės kovoja su savo darbuotojais, jei jie nesiima tinkamų priemonių, ir sako, kad jei kažkas yra negerai, jie turi tai visų pirma paminėti ir vėliau jie bus išmesti iš darbo be jokio paketo.

Bendrovių atstovai tai pat minėjo, kad žala reputacijai, kartu su baudomis, yra labai svarbi jų elgsenos dalis, ir kad jie stengiasi išvalyti bendroves. Keletas jų neseniai paminėjo, kad joms patinka būti pirmuose Financial Times puslapiuose, tačiau ne dėl mūsų skirtų baudų. Tai iš tiesų yra geras žingsnis į priekį.

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Šią vasarą Vokietija paskelbė, kad didins maisto produktų kainas. Tuo pat metu Lietuvos gamintojai paskelbė, kad maistą brangins nuo rudens be objektyvių priežasčių. Gal Jūs įžvelgiate tarpvalstybinius maisto gamintojų kartelinius susitarimus? Kai vienu metu visose valstybėse brangsta maisto produktai, gatavi produktai, o žaliavų supirkimo kainos nedidėja.

  Neelie Kroes, Komisijos narė. − Mes esame ne vieninteliai, kurie ėmėsi kovos su karteliais. Nacionalinės konkurencijos institucijos taip pat tuo užsiima, ir žinau, kad visos 27 nacionalinės konkurencijos institucijos kartu su mumis dalyvauja šioje kovoje.

Apie tai mes kalbamės Europos konkurencijos tinkle. Taip pat žinau, kad šiuo atveju, be jokios abejonės, reikalinga vienoda politika, taigi, jūsų pavyzdys yra absoliučiai vidaus klausimas, kurį turi spręsti nacionalinė konkurencijos institucija. Taigi, gali būti daugybė maisto kainų kilimo priežasčių. Tai ne būtinai turi būti kartelis, tačiau negalime būti tikri, kad taip nėra. Todėl patariu Parlamento nariams imtis iniciatyvos ir šiuo atveju kreiptis į nacionalinę konkurencijos instituciją.

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 50 pateiktas Lambert van Nistelrooij (H-0690/07)

Dėl: „Suez“ ir „Gaz de France“ sujungimo

Rugsėjo 3 d. buvo pranešta, kad Prancūzijos energijos „Suez“ ir valstybinės įmonės „Gaz de France“ valdybos nusprendė pradėti suplanuotą susijungimo procesą. Taip bus sukurta ketvirta pagal dydį energijos bendrovė po „Gazprom“, „Electricité de France“ ir EON. Komisija jau nurodė sujungtai bendrovei to atsikirti keletą operacijų Belgijoje ir Prancūzijoje.

Ar, Komisijos nuomone, šie sujungimo planai vis dar atitinka dabartinius principus, kurių ji laikosi Europos Sąjungos energetikos rinkos liberalizavimo atžvilgiu?

Kiek naujai susijungusi bendrovė ir Prancūzijos valstybė įsipareigojo vykdyti pagrindinių tinklų nuosavybės finansinės pagalbos sustabdymą, kurio reikalavo Komisija?

  Neelie Kroes, Komisijos narė. − 2006 m. lapkritį, Komisija pritarė „Gaz de France“ (GDF) ir „Suez Group“ sujungimui, remiantis šalių įsipareigojimais, leidusiais Komisijai padaryti išvadą, kad sujungimas neturės didelės įtakos konkurencijai.

Tarp susijungiančių šalių prisiimtų įsipareigojimų yra „Suez“ kapitalinių indėlių perkėlimas į „Distrigas“, „Belgian gaz“, kuri, kaip žinote, taip pat įėjo į Prancūzijos rinką, priklausymas, GDF akcijų perkėlimas į alternatyvią „Belgian gaz“ ir elektros tiekėją SPE bei „Suez“ bet kokios kontrolės atsisakymas pagal įstatymą arba de facto Belgijos dujų perdavimo tinklo operatoriaus „Fluxys“ atžvilgiu.

Kadangi GDF „Suez“ yra leista likti „Fluxys“ akcininku, specialios nuostatos užtikrins, kad pastaroji būtų valdoma nepriklausomai, ir šios pasekmės visiškai neprieštarauja Komisijos tikslams dėl Europos energijos rinkų liberalizavimo, visų pirma esančius 2007 m. rugsėjo mėnesio pasiūlymų pakete.

Komisijos sprendime dėl tiekėjų sujungimo teigiama, kad šalys privalo perkelti savo nuosavybę, įskaitant dalinį dalyvavimo perkėlimą į „Fluxys“, ir laikytis kitų įsipareigojimų, įskaitant tuos, kurie yra susiję su „Fluxys“ valdymu tam tikrą perkėlimo laikotarpį. Šalys turi laikytis įsipareigojimų, kad sujungimas būtų vykdomas teisėtai. Taip pat šalys turi laikytis tam tikrų įsipareigojimų, kuriuos Komisija prižiūrės su stebėjimo tarnybomis.

  Lambert van Nistelrooij (PPE-DE) – (NL) Ponia Pirmininke, laimė, galiu kalbėti olandų kalba. Komisaras žino apie Parlamento susidomėjimą nacionaliniais lyderiais: „vienodomis sąlygomis“. Turiu du trumpus papildomus klausimus. Ar tikrai tarpusavio subsidiavimo atvejai tarp gaminančios bendrovės ir tinklo bendrovės dabar yra praeitis? Antra, girdėjau jus sakant, kad dabartiniai pasiūlymai taip pat atitinka naują paketą, kurį jūs pristatėte kartu su komisaru Piebalgu?

  Neelie Kroes , Komisijos narė. − (NL) Atsakymas į abu klausimus yra „taip“.

51 klausimas negalioja, nes jo autoriaus čia nėra.

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 52 pateiktas Anne Van Lancker (H-0755/07)

Dėl: Subsidijų „Volvo Cars Ghent“ ir ES taisyklių dėl valstybės pagalbos.

2007 m. rugsėjo 12 d. Komisija pradėjo tyrimą dėl to, ar planuojama Flamandų regiono 6.02 eurų subsidija bendro ir specialaus mokymo išlaidoms „Volvo Cars Ghent“ neprieštarauja ES valstybės paramos taisyklėms. Subsidija siektų 20 proc. visos bendrovės mokymui skiriamos sumos. Komisija teigia, kad ji nori užtikrinti, jog pagalbai nebūtų naudojami tik subsidijuoti mokymo išlaidas, kurias bendrovė šiaip ar taip patyrė. Komisija savo ketinimus grindžia labai ribotu EB Reglamento Nr. 68/2001 interpretavimu⁽²⁾.

Gal Komisija gali paaiškinti, kaip šiuo atveju ji ketina taikyti ES taisykles dėl valstybės pagalbos? Kokiais faktais Komisija remiasi teikdama, kad pagalba yra konkurencinis privalumas ir todėl neatitinka ES taisyklių dėl valstybės pagalbos?

  Neelie Kroes, Komisijos narė. − Komisija išanalizuos planuojamas subsidijas „Volvo Cars in Ghent“, tiesiogiai remdamasi EB sutartimi, nes šiuo atveju yra viršijamos vieno milijono ribos, nustatytos specialiame bendrosios išimties reglamente dėl pagalbos mokymui. 87 sutarties straipsnyje nurodoma, kad pagalba, skirta palengvinti tam tikros ekonominės veiklos, kuri nepagrįstai neiškraipo konkurencijos, vystymuisi, galėtų būti laikoma neprieštaraujančia bendrajai rinkai.

Pagalba mokymuisi gali būti leidžiama tuomet, kai ji sukuria iniciatyvas veiklai, kuri padidins patyrusių darbuotojų gretas Europos Sąjungoje, ir nebus panaudota kitaip. Taip yra tuomet, kai mokoma kažko daugiau, nes paprastai vykdoma tame sektoriuje. Pavyzdžiui, kai mokoma daugiau darbuotojų arba kai mokymas yra platesnis. Tokia situacija, yra, pavyzdžiui, pastaruoju „Fiat“ atveju.

Kita vertus, negalima leisti skirti pagalbos mokymui, papildančiam tam tikros įmonės gerą veiklą, kuris gali būti vykdomas ir be tokios pagalbos. Pavyzdžiui, kai naujas automobilių surinkimo fabrikas nori gaminti naują modelį, darbuotojai turi būti mokomi apie naujas technikas ir naujus darbo metodus, kurie bus taikomi. Tokio pobūdžio mokymų subsidijavimas atleistų bendrovę nuo išlaidų, kurias ji turėtų patirti. Komisija neseniai iš dalies uždraudė pagalbą kai kuriems surinkimo fabrikams ir jūs tikrai žinote apie „General Motors“ Belgijoje ir „Ford Genk“.

Pasiūlytos aštuonios priemonės „Volvo cars Ghent“ yra susijusios su naujos produktų platformos įvedimu. Šiuo etapu Komisija negali paneigti, kad toks mokymas vyks bet kokiu atveju, todėl neprisidės prie patyrusių darbuotojų gretų didinimo ES. Todėl Komisija nusprendė pradėti įprastinį tyrimą, kuris nepadarytų žalos galutiniam sprendimui šiuo atveju. Mums reikia daugiau laiko, kad visa tai išsiaiškintume. Prieš priimant galutinį sprendimą, Belgijos valdžia, naudotojas bei trečiosios šalys turės galimybę pateikti komentarus ir informaciją.

  Anne Van Lancker (PSE). – (NL) Ačiū jums už atsakymą, Komisare. Taip pat šia proga sveikinu jus su pergale prieš „Microsoft“. Pereinant prie to, ką norėjau pasakyti, kaip aš suprantu, šie klausimai vis dar yra sprendžiami. Esu teisi manydama, kad naujas valstybės pagalbos mokymui interpretavimas taip pat bus pakankamai susijęs su socialiniu mokymų aspektu, užtikrinant, kad jei mokymai suteiks darbuotojams daugiau galimybių visoje darbo rinkoje, pagalba šiems mokymams nebus bus laikoma esminiu įsikišimų į konkurenciją?

  Neelie Kroes , Komisijos narė. − – (NL) Ačiū jums už malonius žodžius. Jūs esate teisi sakydama, kad turime būti labai atsargūs atnaujindami valstybės pagalbos gaires, nes tikrai turi būti įmanoma leisti skirti tokią pagalbą mokymams, kurie prisideda prie Europos darbuotojų rato plėtimo. Tam reikalingi faktai, tačiau šiuo atveju tai reiškia, kad mes vėl sugrįžome prie suinteresuotų šalių, kad apie jas gautume daugiau informacijos.

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 53 pateiktas Georgios Papastamkos (H-0682/07)

Dėl: Prekybos ir klimato kaitos

ES, galima sakyti, pirmauja savo politiniais veiksmais sprendžiant klimato kaitos problemą. Tačiau, jos vienos pastangų tikrai nepakanka. Taip pat mes neturėtume pražiūrėti Europos įmonių konkurencinių trūkumų ir įmonių persikėlimo bei darbo vietų praradimo grėsmės. Komisaras Mandelsonas pasisakė už metodą, paremtą „švarios“ prekybos iniciatyvų teikimu.

Ar Komisija taip pat svarsto galimybę dar kartą kartą panaudoti prekybos apsaugos priemones, pavyzdžiui, prieš savo partnerius, kurie neįgyvendina Kioto protokolo? Kokių iniciatyvų ji ketina imtis, kad išspręstų šią aplinkosaugos dempingo problemą ir užtikrintų ES bei jos prekybos partnerių tarpusavio sąveiką, aplinkosaugos standartų laikymosi dvišaliu, regioniniu ir daugiašaliu lygmenimis?

  Peter Mandelson, Komisijos narys. − Klimato kaita yra vienas didžiausių mūsų laikų iššūkių. Manau, kad neverta to vėl kartoti. Visų pirma, tai nėra prekybos klausimas, tačiau yra sričių, kur prekyba gali padėti. Todėl Komisija nori, kad Dohos etapas liberalizuotų aplinkosaugines prekes ir paslaugas ir mato sritį naujai laisvos prekybos susitarimų sričiai, kuri padėtų palengvinti darnią prekybą.

Komisija siekia derėtis dėl ambicingos ir išsamios klimato sistemos po 2012 m. Jei mums pavyks įtraukti visus didžiuosius veikėjus, kuriuos kažkokiu būdu atbaidėme, vėliau galėsime turėti vienodas ES pramonės galimybes. Tai taip pat reiškia, kad bus išvengta anglies nutekinimo – taršalų perkėlimo iš vienos vietos į kitą – kuris, priešingu atveju, gali atsirasti jei bus vengiama siekti susitarimo. Mūsų tikslas yra proporcingai įtraukti visus didžiuosius teršėjus ir negąsdinti Balio derybų stalo partnerių, o vėliau parengti prekybos priemones šio etapo importams. Verčiau turėtume atsižvelgti į galimo nesilaikymo klausimą, ir tik tuomet, jei taip iš tiesų atsitiktų.

Gerai parengta prekybos politika gali padėti spręsti klimato kaitos problemą, sukuriant gerovę, reikalingą padengti sušvelninimo ir prisitaikymo priemonėms. Investavimas į prekybą, į mažai anglies dvideginio išmetančias prekes ir paslaugas, gali suteikti įgūdžių ir klimatui palankių technologijų visai pasaulio ekonomikai, padedant sąnaudų požiūriu efektyviai spręsti klimato kaitos problemą pasauliniu mastu. Tai atmetant būtų padaroma meškos paslauga klimato kaitos politikai. Nereikėtų pamiršti, kad mūsų taikoma klimato kaitos politika padėjo Europos pramonės išsiveržti į priekį aplinkai palankių mažai anglies dvideginio išmetančių technologijų srityje. To rezultatas yra ženklus ES pirmavimo privalumas.

Sterno ataskaitoje buvo aiškiai pasakyta, kad kova su klimato kaita, be to, kad turi daugybę socialinių privalumų, yra ekonominės svarbos, kadangi čia išlaidos yra mažesnės nei išlaidos nesiimant jokių veiksmų. Prekybos politika gali paremti klimato kaitos tikslus minimaliai sumažindama šias išlaidas ir uždirbdama dalį reikiamų finansų bei sukurdama reguliavimo sistemas, palaikančias investicijas į mažai anglies dvideginio išmetamas prekes, paslaugas ir technologijas bei prekybą jomis.

  Georgios Papastamkos (PPE-DE). - (EL) Ponia Pirmininke, atrodo, kad Komisaras Mandelsonas tikrai laikosi klausimams skirto laiko limito. Jis nelabai linkęs pateikti formalius atsakymus.

Šiandien, Komisare, mes priėmėme naują augalų apsaugos produktų patekimo į rinką sistemą. Šios sistemos įsigaliojimas turės pasekmių pirminei žemės ūkio produktų gamybai išplečiant Europos maisto pramonę. Ar galite mums patvirtinti, kad importuoti produktai yra veiksmingai patikrinami, siekiant sužinoti ar jie atitinka griežtas specifikacijas, taikomas vietinei produkcijai?

  Peter Mandelson, Komisijos narys. − Žinoma, mes atsižvelgiame į šiuos aspektus. Tačiau aš tik norėčiau dar kartą pabrėžti tai, ką sakiau iš pradžių: mes norime užtikrinti, kad būtų pasiektas kiek įmanoma geresnis, toliausiai siekiantis ir viską apimantis susitarimas dėl laikotarpio po 2012 m.

Tam turime tinkamai įtikinti savo prekybos partnerius, naujai atsirandančias ekonomikas, kad šios pasirašytų sutartį dėl laikotarpio po 2012 m., kuri, kaip mes visi sutinkame, yra labai reikalinga ir turi apimti kuo didesnį geografinį plotą.

Turime savęs paklausti, kokią taktiką taikydami mes galime įtikinti naujai atsirandančias ekonomikas pasirašyti susitarimą, kurį norime skatinti.

Mūsų nuomone, pradėti grasinti arba sukurti scenarijų, kuriame tie, kurie gali būti susidūrę su kliūtimis, būtų kaip nors baudžiami kokia nors prekybos ar kita priemone dėl to, kad jie patenka į nuostatų nesilaikančiųjų kategoriją, būtų ne tik per ankstyva, bet ir neproduktyvu.

Jei ateis laikas apsvarstyti tokias priemones, mes to imsimės tik gerai apsvarstę ir pasikonsultavę ir, žinoma, bet kokia priemonė, kurią mes svarstėme, turiu pabrėžti, privalo būti įvertinta dėl to, ar ji neprieštarauja PPO.

Net nesvarstytina tai, kad Europos Sąjunga galėtų skatinti arba taikyti kokią nors priemonę, kuri nors kiek prieštarautų PPO.

  Daniel Caspary (PPE-DE). – (DE) Komisare, norėčiau užduoti dar vieną klausimą. Mano kolega G. Papastamkas yra visiškai teisus, sakydamas, kad mes turime pagalvoti apie tai, kaip išvengti to, kad Europos bendrovės nenukentėtų jei kitos šalys nedalyvaus taikant Kioto sistemą.

Yra trys galimybės: pirma, tik Europos Sąjunga gali įsipareigoti tęsti veiklą. Tai, žinoma, sukels bendrovėms finansinę įtampą ir mes pateksime į blogesnę padėtį. Antras galimas scenarijus yra toks, kad jei kitos šalys nedalyvaus, mes taip pat nedalyvausime, nors tada negalėsime įgyvendinti savo pačių nustatytų klimato kaitos tikslų. Trečia galimybė – jei kitos šalys neprisijungs prie šios „Kioto plius“ arba „post Kioto“ sistemos, mes turėsime taikyti atitinkamas sankcijas. Kokios tiksliai tai būtų sankcijos? Ar galite įsivaizduoti specialias sankcijas?

  Peter Mandelson, Komisijos narys. − Mes svarstėme, kas atsitiktų, jei derybos, apie kurias kalbame ir kurios dar net neprasidėjo, žlugs. Mums dar toli iki svarstymo apie tai, koks bus poveikis ar pasekmės, jei tam tikros šalys nepasirašys ar neprisiims atitinkamų įsipareigojimų. Todėl šį vakarą diskutuoti apie sankcijas, sakyčiau, yra ne tik kad per anksti, bet ir tikriausiai neproduktyvu.

Komisijoje vyksta diskusijos dėl Prekybos emisijomis schemos (PES) peržiūrėjimo ir pozicijos dėl, visų pirma, daug energijos naudojančios pramonės, išnagrinėjimo remiantis šia schema. Į šią schemą mes atsižvelgiame bendrai stengdamiesi sukurti patobulintą išmetamųjų teršalų prekybos sistemą (angl. ETS), o šios pramonės atstovų poziciją tikrai bus atsižvelgiama bet kokio diskutuojamo tarptautinio susitarimo ir poveikio Europos pramonei, ir ypač daug energijos vartojančioms pramonės sritims, jei mes nesukursime derybomis siekiamų lygių sąlygų, kontekste.

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 54, pateiktas Daniel Caspary (H-0695/07)

Dėl: Diskusijos dėl prekybos apsaugos priemonių

Per 2007 m. gegužės 22 d. vykusį balsavimą dėl Globaliosios Europos ataskaitos, Europos Parlamentas aiškiai išsakė savo savo ketinimą išlaikyti dabartines prekybos apsaugos priemones ir atmesti bet kokį jų taikymo supaprastinimą.

Kaip Komisija ateityje savo darbe ketina atsižvelgti į prekybos apsaugos priemones? Kaip bus išspręstas prieštaravimas tarp komisaro P. Mandelsono pareiškimų dėl prekybos apsaugos priemonių ateities ir Europos Parlamento nuomonės?

Akivaizdu, kad dėl pakeistos administracinės praktikos įvairiose procedūrose pradėta taikyti griežtesnes antidempingo priemones. Ypač bendrijos interesas yra vis labiau interpretuojamas importuotojų ir vartotojų naudai ir bendrijos pramonės nenaudai. Ggal Komisija galėtų pasakyti kuo grindžiamas toks taikymo pakeitimas?

Gal Komisija galėtų suteikti kokios nors informacijos apie tai, kodėl pirmoje 2007 m. pusėje nebuvo pritarta jokiems antidempingo atvejams?

Klausimas Nr.55, pateiktas Laimos Liucijos Andrikienės (H-0770/07)

Dėl: ES prekybos apsaugos priemonių

Kaip Komisija vertina konsultacijų dėl Žaliosios knygos dėl Europos prekybos politikos rezultatus? Koks bus galutinis Komisijos pasiūlymas, atsižvelgiant į tai, kad dauguma suinteresuotų šalių, atrodo, nepritaria šios politiko liberalizavimui?

  Peter Mandelson, Komisijos narys. − Komisija vertina Parlamento parodytą susidomėjimą atitinkamomis prekybos apsaugos priemonėmis (angl. TDIs) ir pakartoja, kad jai yra labai svarbi Parlamento nuomonė šiuo metu vykdomos peržiūros kontekste. Komisija laukia Tarptautinės prekybos komiteto ataskaitos, kuri, tikimės, greitai bus užbaigta.

Savo ruožtu, Komisija greitai užbaigs savo atsakymą dėl konsultavimosi proceso. Iš tiesų, prieš šiandienos susitikimą šia tema Komisija turėjo preliminarią, orientacinę diskusiją. Artimiausiomis savaitėmis bus galima pateikti pasiūlymus Tarybai. Komisija tikisi, kad Parlamentas aktyviai dalyvaus ir bus apie tai informuotas.

Žinoma, Komisija nuodugniai išnagrinėjo visas reakcijas į Žaliąją knygą, kurių buvo ne vienas šimtas. Dabar ketinama informuoti valstybes nares ir Parlamentą apie pagrindinius reakcijas ir pasiūlymus, kurių buvo susilaukta ir kurie taip pat bus paskelbti. Tikimasi, kada antroje lapkričio mėnesio pusėje, Komisija vėl dėl jų diskutuos prieš pateikdama pasiūlymus Tarybai.

Daugumos suinteresuotų šalių, su kuriomis buvo konsultuojamasi, pateiktos nuomonės sutampa su Komisijos nuomone, kad prekybos apsaugos priemonės ir toliau yra svarbiausios globalizuotoje pasaulio ekonomikoje, kur trūksta bendrai priimtų konkurencijos taisyklių.

Be to, dauguma suinteresuotų šalių nemato reikalo iš esmės keisti Prekybos apsaugos priemonių sistemą sistemą. Tokios nuomonės laikosi ir Komisija. Tačiau taip pat norima aiškesnių taisyklių bei didesnio skaidrumo bei veiksmingesnio priemonių taikymo.

Teiginys, kad Komisija neseniai keliais atvejais pakeitė savo požiūrį į bendrijos intereso vertinimą, yra tiesiog neteisingas. Kiekvienas atvejis buvo išnagrinėtas remiantis jo paties techniniais privalumais. Kai kuriais atvejais iškilo netipiškų klausimų, tačiau jie buvo išspręsti nepažeidžiant bendrijos teisės aktų ir pasinaudojant tų teisės aktų suteikiama veiksmų laisve, prieš tai viską išsamiai aptarus su valstybėmis narėmis.

Tiesa, kad 2007 m. antroje pusėje nebuvo pradėtas joks tyrimas dėl antidempingo. Tačiau reikia pažymėti, kad tyrimai dėl antidempingo yra orientuoti į pramonę ir mes jų neinicijuojame. Kitaip tariant, jie yra inicijuojami remiantis skundais iš Bendrijos pramonės atstovų.

Per pirmąjį 2007 m. pusmetį nebuvo pateikta nei vieno skundo, atitinkančio įstatymo reikalavimus. Gana įprasta yra tai, kad iniciatyvų skaičius kiekvienais metais skiriasi, priklausomai nuo tokių faktorių kaip verslo ciklas, labai dideli pajėgumai trečiosiose šalyse ir prekybos nukreipimas dėl prekybos apsaugos priemonių kitose pasaulio rinkose.

Pastaraisiais metais iniciatyvų skaičius taip pat skyrėsi. Pavyzdžiui, 2003 m. Komisija iš viso inicijavo aštuonis naujus tyrimus, o pirmasis buvo inicijuotas tų metų gegužės pabaigoje. Be to, pirmoje 2007 m. pusėje tęsėsi ypač aktyvios 2006 m. pabaigos veiklos laikotarpis.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad 2007 m. rugsėjį buvo inicijuoti du antidempingo tyrimai dėl importo iš Kinijos: vienas dėl citrinų rūgšties, o kitas dėl natrio gliutamato.

  Daniel Caspary (PPE-DE). – (DE) Komisare, labai jums ačiū už komentarus. Šiame procese skaidrumas vaidina svarbų vaidmenį. Kada mes gausime Žaliosios knygos tyrimo įvertinimą? Arba vertinimo dar nėra, ir tokiu atveju jūs parengėte dokumentą be vertinimo, arba vertinimas yra, ir aš manau, kad jis yra, ir tokiu atveju dabar pats laikas jį pristatyti visuomenei ir Parlamentui.

Antra, norėčiau sužinoti, ar jūs manote, kad tikrai yra tinkama remiantis naujais principais apibrėžti pagrindinius klausimus nekeičiant pagrindinio reglamento.

Trečia, kodėl jūs norite vienodai traktuoti tiek „rinkos“ tiek ir „ne rinkos“ ekonomiką?

Ketvirta, kai kalbate apie bendrijos produkciją, kur jūs matote procentinę prekybos dalį už ES ribų?

  Peter Mandelson, Komisijos narys. − Komisija atliko preliminarų atsakymų į Žaliąją knygą vertinimą ir tai tapo pagrindu mūsų šiandienos orientacinei diskusijai šiuo klausimu. Tai duoda pagrindą dar griežtesniam vertinimui, kuris lydės Komisijos pasiūlymų, kuriuos ji nori pateikti valstybėms narėms, remdamasi peržiūra, svarstymą ir pritarimą jiems.

Galiu užtikrinti gerbiamąjį narį, kad informacija apie atsakymus, manau, jau yra PREKYBO GD tinklalapyje, tačiau mes taip pat ją paskelbsime, nes tai, tikiuosi, yra lengvai prieinama mūsų atsakymų į Žaliąją knygą versija arba pristatymas, siekiant skirti pakankamai laiko apmąstyti šiems atsakymams, kurie bus labai svarbūs Komisijai pateikiant mūsų pasiūlymus.

Atrodo, kad gerbiamasis narys jau atskleidė keletą Komisijos pasiūlymų, kurių Komisija dar nepateikė arba jiems dar nepritarė, aspektų, todėl manau, kad darydamas tam tikras prielaidas, jis šiek tiek užbėga įvykiams už akių.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE). – (LT) Neabejotinai mano klausimas yra pagrįstas pokalbiais ir diskusijomis su Lietuvos, mano šalies, kurioje aš esu išrinkta, verslo visuomene, pramoninkais. Iš tikrųjų aš galiu pakartoti tai, ką ir mano kolega sakė: susirūpinimo dėl politikos, prekybos politikos liberalizavimo yra daug, kritikos taip pat. Ir vis tiktai mano klausimas yra: jeigu pozicija pasiliks tokia pati, kaip Komisija reaguos? Ko iš Komisijos galima tikėtis? Ar jūs vis tiktai būsite linkę išklausyti verslo balsą, ar jums svarbesni atrodys kiti argumentai?

  Peter Mandelson, Komisijos narys. − Nelabai suprantu, ką gerbiama narė nori pasakyti sakydama „prekybos politikos liberalizavimas“. Pagal apibrėžimą prekyba gali vykti tiktai tada, kai rinkos yra atviros ir prekybos srautai yra liberalizuoti. Prekyba nevyksta už uždarų sienų arba kai ekonomika yra paverčiama į tvirtovę, taigi, žinoma, kad Komisija siekia skatinti prekybos liberalizavimą.

Prieš metus pateikta Globalios Europos politikos peržiūra ir strategijoje, kuriai pritarė Komisija ir valstybės narės, labai aiškiai išdėstomi Europos Sąjungos interesai, tai yra, viduje išlaikyti atviras rinkas, skatinti ir naudoti daugiašalias ir dvišales derybas, atverti rinkas užsienyje ir naudoti efektyvias prekybos apsaugos priemones, kovojant su neskaidria prekyba ir neskaidria konkurencija. Tai yra trys mūsų strategijos ramsčiai ir kiekvienas jų yra vienodai svarbus.

Trečiojo ramsčio peržiūrėjimas vyksta po gana dramatiškų pokyčių pasaulio ir Europos ekonomikoje, o paskutinis prekybos apsaugos priemonių peržiūrėjimas vyko prieš dešimtį metų. Mūsų atsakomybė yra užtikrinti, kad mūsų priemonės būtų kiek įmanoma veiksmingesnės, ir kad jos mūsų valstybėse narėse diktuotų sutarimą, paramą ir solidarumą. Kai tai susilpnėja, panaudoti mūsų prekybos apsaugos priemones tampa sunkiau ir mažiau įmanoma. Taip mes stengiamės atkurti šį susitarimą, paramą ir solidarumą tarp mūsų valstybių narių.

  Pirmininkė. − Komisare, pereidama prie kito klausimo aš kartu pateiksiu du papildomus klausimus ir paprašysiu jūsų į juos atsakyti.

  Georgios Papastamkos (PPE-DE). - (EL) Ponia Pirmininke, be mano kolegos D. Caspary pateiktų klausimų, leiskite man pridėti savo klausimą apie tai, kada mes turėsime Žaliosios knygos klausimyno vertinimą. Komisare, Europos antidempingo ir antisubsidijavimo priemonės sudaro mažiau nei 0.45% viso importo į ES vertės. Kaip tuomet yra pateisinamas Komisijos skubėjimas vienašališkai peržiūrėti prekybos apsaugos politiką? Kokia kryptimi Komisija eina? Ar ji supolitina procedūrą ar užkertą kelią žmonėms siekti neskaidrios praktikos padarytos žalos atlyginimo?

  Elisa Ferreira (PSE). – (PT) Ponia Pirmininke, Komisare, norėčiau užduoti klausimą, susijusį su jų pateiktais atsakymais. Parlamentas nepripažįsta poreikio peržiūrėti prekybos apsaugos priemones, o pasikonsultavus su visuomene buvo prieita prie tokios pat išvados. Komisaras nepaaiškino Parlamentui savo pasiūlymo tikslo, ir ypač to, kaip jo pasiūlymai ir įsitikinimai pasikeitė išklausius viešojo svarstymo ir Parlamento nuomones? Tai yra klausimo esmė, nes mes nesuprantame, kodėl vis dar yra peržiūrimos priemonės, kurios, visų nuomone, yra naudingos ir veiksmingos. Mes norime tai suprasti.

  Peter Mandelson, Komisijos narys. − Nelabai žinau, apie kokį pasikeitimą kalba gerbiama narė, niekas nepasikeitė, ir kaip išsiaiškinau, nei suinteresuotos šalys neatsako į peržiūrėjimą, nei Komisija mano, kad reikia esminės peržiūros ar esminės reformos. Taigi, nesu tikras, ką ji nori pasakyti kalbėdama apie pasikeitimą. Jei nebuvo poreikio peržiūrai, tuomet manau, kad mūsų išleista Žalioji knyga turėjo susilaukti daug mažiau nei 500 atsakymų, kuriuos gavome. Panašu, kad gauti 500 atsakymų rodo, jog yra susidomėjimas vykdoma peržiūra.

Atsakydamas į pirmą klausimą, negaliu pateikti vertinimo šiam Parlamentui, kol jis vis dar yra vykdomas. Komisija dar neatliko savo vertinimo. Ji dar nenusprendė dėl savo atsakymo. Šiandien Komisijoje vyko plenarinė diskusija ir joje išsakytą požiūrį sužinosime, kai Komisija pateiks savo pasiūlymą valstybėms narėms ir apie jį praneš Parlamentui, o tai įvyks gana greitai, antroje lapkričio mėnesio pusėje.

Dėl politizavimo. Šių klausimų politizavimas yra beveik neišvengiamas. Dabar Europos pramonė atstovauja skirtingiems požiūriams ir konkuruojantiems interesams, tiesą sakant, taip pateikdama labai prieštaringus prašymus dėl to, ar jie nori, kad būtų priimtos prekybos apsaugos priemonės, tai turėtų atsispindėti mūsų valstybių narių pozicijoje. Valstybės narės renkasi tiesiog įvertinti Komisijos tarnybų tikslą ir griežtą analizę bei pritaikyti mūsų priimtas išvadas bei priemones; jei jos būtų parengtos tiesiog tam, kad prasidėtų politizavimas. Tačiau valstybių narių gamintojai, mažmenininkai, platintojai, importuotojai ir vartotojai susiduria su tokiu pat lobizmu įvairiais konkurenciniais interesais kaip ir mes. Kai žmonės laikosi skirtingų nuomonių, šios nuomonės turi būti labai plačiai aptartos politiniu požiūriu, vykstant politiniam procesui. Viskas taip ir vyksta.

  Pirmininkas. − Dėl laiko stokos į neatsakytus klausimus bus atsakyta raštu (žr. priedą).

Atsiprašau tų, kurie laukė.

Tuo baigiamas klausimams skirtas laikas.

(Posėdis nutrauktas 19.35 val. ir pratęstas 21.00 val.)

PIRMININKAS: A. BIELAN
Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 175, 1999 07 10, p 43.

(2) OL L 10, 2001 01 13, p. 20.

16. Maisto produktų kainų kilimas, vartotojų apsauga (diskusija)

  Pirmininkas. − Kitas punktas yra diskusija dėl

- PPE-DE frakcijos vardu Joseph Daul, Lutz Goepel ir Neil Parish Komisijai pateikto klausimo žodžiu (O-0065/2007 – B6-0321/2007) dėl maisto produktų kainų kilimo ir vartotojų apsaugos,

- PSE frakcijos vardu Luis Manuel Capoulas Santos Komisijai pateikto klausimo žodžiu (O-0067/2007 – B6-0377/2007) dėl maisto prekių kainų kilimo ir vartotojų apsaugos, ir

- UEN frakcijos vardu Sergio Berlato, Janusz Wojciechowski, Gintaro Didžioko ir Liam Aylward Komisijai pateikto klausimo žodžiu (O-0069/2007 – B6-0378/2007) dėl maisto produktų kainų kilimo ir vartotojų apsaugos.

  Neil Parish (PPE-DE), autorius. – Pone Pirmininke, šį vakarą aš atsistojau kalbėti su dideliu malonumu, nes šiuo metu mes esame tokioje situacijoje, kai maisto saugumas tapo tikru klausimu. 25 tęsėsi situacija, kai Europoje buvo daugybė maisto. Iš tiesų, mes priėmėme daug sprendimų dėl žemės ūkio, dėl bendrosios žemės ūkio politikos, kad apribotume produkciją, siekiant išlaikyti kainas ir sumažinti eksporto subsidijų naudojimą bei eksportuoti produktus į pasaulio rinkas.

Dabar atsidūrėme visiškai kitokioje situacijoje: grūdinių kultūrų kainos šiais metais išaugo trigubai. Gyvulininkystės sektorius susiduria su milžiniška problema, nes pašarų kainos padidėjo turbūt 50 proc. ar 60 proc. ir mes esame labai tuo susirūpinę. J. Daul, L. Goepel ir aš parengėme šį klausimą žodžiu, ir džiaugiamės, kad šį vakarą čia yra komisaras Fischer Boel, nes jaučiame, kad dabar turime atsižvelgti į kiekvieną galimybę Europos Sąjungoje gauti papildomo maisto.

Mes turėsime susidurti su realybe, kad kai kurie maisto produktai yra gaunami iš genetiškai modifikuotų kukurūzų ir genetiškai modifikuotų sojų, kurie šiuo metu negali patekti į Europos Sąjungą, nes nėra licencijuoti. Manau, kad turime užtikrinti, kad į tai atsižvelgtume ir turėtume sistemą, kuria remiantis galėtume licencijuoti tokius produktus. Įrodžius, kad jie yra saugūs, jie galėtų patekti į Sąjungą kaip mūsų paukščių ir ypač kiaulių bei galvijų, jaučių ir karvių pašaras, nes privalome išlaikyti konkurencingumą rinkoje.

Taip pat turime atsižvelgti į didžiųjų parduotuvių situaciją, nes nepamirškime, mes esame susirūpinę ne tik dėl ūkininkų gaunamos kainos už savo produkciją, bet mus domina ir tai, kiek turi mokėti vartotojas. Nekyla jokių abejonių, kad mes matome, jog, pavyzdžiui, tik 10 proc. duonos šiuo metu yra kepama iš kviečių žaliavų, ir kad labai smarkiai auga duonos kainos, nes pardavėjai sako, kad turi labai daug mokėti už kviečius. Taigi, mes turime daryti spaudimą parduotuvėms, kad užtikrintume, jog vartotojai mokėtų teisingą kainą.

Puiku, kad tai pastato Europos žemės ūkį į labai stiprią poziciją atremiant drąsų naująjį pasaulį, nes mes mums reikės maisto produktų gamybos, mums reikės ūkininkų ir mums reikia kaimo, o visi šie dalykai veikia labai gerai.

Tačiau, kaip sakiau, dabar turime pasiekti pusiausvyrą tarp grūdų ir gyvulių sektorių, todėl mes parengėme šį klausimą. Labai džiaugsimės išgirdę, ką apie tai pasakys komisarė Fischer.

  Luis Manuel Capoulas Santos (PSE), autorius. – (PT) Pone Pirmininke, Komisare, malonu vėl matyti jus Parlamente. Kaip žinote, prieš keletą mėnesių mus nustebino pasikeitusi situacija kai kurių žemės ūkio produktų rinkoje, nors visai neseniai net negalėjome pagalvoti, kad gali taip atsitikti, daromas milžiniškas spaudimas tiekimui ir mes matome to pasekmes.

Tai savo ruožtu lėmė didelius neramumus gyvulininkystės sektoriuje, kur galima numatyti kainų vartotojams augimą ir nepamirštant Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) įspėjimo apie pasekmes maisto produktams daugelyje pasaulio sričių, kurios gali būti šios situacijos rezultatas. Nepamirškime, kad jei Europoje mes maistui išleidžiame apie 10-20 proc. šeimos pajamų, yra visuomenių, kuriose šie skaičiai siekia 90 proc. ar daugiau pajamų, ir nesunku įsivaizduoti, ką kainų augimas reikš toms didelėms žmonių grupėms, kurios jau ir taip sunkiai gyvena.

Todėl mums reikia veikti, ir veikti nedelsiant, ir aš labai džiaugiuosi, kad Komisija ėmėsi staigių veiksmų ir taikydama tam tikras lengvinančias priemones 2008 metams iki nulio sumažina 2008 dirbamos žemės nedirbimą. Gėda, kad mes nesiėmėme tolesnių veiksmų. Yra kitų priemonių, kurios galbūt gali būti pritaikytos nesudarant papildomų išlaidų bendrijos biudžetui, kaip kad išankstinis leidimas tam tikriems gyvulininkyste užsiimantiems ūkininkams, kuriems, žinoma, susiduria ne tik su kainų augimu, tačiau taip pat turi spręsti gyvulių ligų, kaip kad „mėlynasis liežuvis“, sukeliamas problemas. Taigi, manau, kad dabar pat mes galime pasistūmėti šiek tiek daugiau.

Tačiau, visų pirma, mes turime eiti į priekį vertindami ir nagrinėdami situaciją, kad galėtume greitai nustatyti priemones, kurios per trumpą laiką galėtų būti įgyvendintos netolimoje ateityje. Mes natūraliai pasitikime, kad komisaras ir Komisija kaip ir mes yra susirūpinę šiuo klausimu.

  Sergio Berlato (UEN) , autorius. – (IT) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, visoje Europoje mes pastebime didžiulį maisto produktų kainų augimą. Atlikti rinkos tyrimai rodo, kaip dėl pernelyg didelių kainų, Europos vartotojai radikaliai keičia savo valgymo įpročius, būdami priversti keisti perkamų produktų kokybę ir tipą.

Viena vertus, dėl šio augimo galima kaltinti tai, kad yra per daug tarpinių etapų, per kuriuos turi pereiti produktai, kol nuo gamintojo patenka vartotojui, kita vertus – daugumos parduotuvių tinklų taikomus neproporcionalius kainų didinimus. Tačiau aišku viena: dėl šio kainų kilimo negali ir neturi būti kaltinami mūsų ūkininkai, kurie yra pagrindinės šios nerimą keliančios situacijos aukos.

Pone Pirmininke ir Komisare, mes tikime, kad šiandien labiau nei bet kada turi būti saugomas Europos žemės ūkio modelis, siekiant nacionalines žemės ūkio rinkas apsaugoti nuo tarptautinių kainų svyravimų ir parengti produkcijos apsaugos modelius bei pasinaudoti Europos žemės ūkiui būdinga teritorija. Mes džiaugiamės neseniai priimtu Tarybos sprendimu ratifikuoti pasiūlymą dėl to, kad 2008 m. iki nulio sumažinti dirbamos žemės nedirbimą.

Tačiau to nepakanka, kad mes būtume ramūs dėl nerimą keliančios situacijos dėl grūdų atsargų ir kylančių grūdų produktų kainų pasaulio rinkoje. Mums taip pat reikia dirbti su įvairiomis BRO ir gerai panaudoti šiuos mechanizmus, siekiant atkurti rinkos pusiausvyrą, kuri galėtų padėti bent jau vidaus rinkoje sumažinti maisto kainas. Neseniai pateiktame klausime mes paprašėme Komisijos pasiūlyti nedelsiant mažiausiai 2-3 proc. padidinti pieno kvotas, siekiant padėti stabilizuoti šio pagrindinio produkto kainą.

Tokioje sudėtingoje ekonominėje atmosferoje kaip ši Europos Sąjunga ir valstybės narės yra atsakingos už pagalbą vartotojams išlaikyti maisto pirkimo pajėgumus ir apsaugoti mūsų ūkininkų teisę į pajamas.

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Pone Pirmininke, prisiminiau, berods, japonų posakį: „Galite gyventi įdomiais laikais“ ir manau, kad dabar mes būtent tai ir darome. Kaip jau minėjo prieš tai kalbėjusieji, per pastaruosius šešis ar aštuonis mėnesius žemės ūkio sektoriaus žaliavų kainos smarkiai išaugo, tačiau turiu pasakyti, kad tai vyksta nuo istoriniu požiūriu žemo lygmens. Manau, kad tai yra svarbus priminimas mums visiems. Toks kainų išaugimas atsispindės vartotojų kainose, tačiau ne taip smarkiai. Norėčiau panaudoti duonos pavyzdį, pasinaudosiu Vokietijos pavyzdžiu, jei paimsime duonos kainas Vokietijos parduotuvėse tik 4 proc. kainos yra susiję su kviečių kainomis.

Pieno sektoriuje, kaip jau buvo minėta, buvo numatyta daug skirtingų priemonių. Pieno kvotos 2006 m. balandžio 1 d. ir 2007 m. balandžio 1 d. buvo padidintos 0.5 proc. 11-oje valstybių narių. 2006 m. balandžio 1 d. aštuonios valstybės narės gavo šį nacionalinio kvotų lygmens restruktūrizavimo rezervą, varijuojantį tarp 2 proc. ir 5 proc. Kitais metais 2008 m. balandžio 1 d. prie vienuolikos valstybių narių kvotų didinimo bus pridėta dar 0.5 proc.

Be to, buvo masiškai sumažintos visos rinkos paramos priemonės ir šiuo metu iš viso nėra grąžinamųjų eksporto išmokų ir realizavimo pagalbos, ir ta ir ta yra nulinė. Šiais metais Komisija parengs pieno sektoriaus rinkos apžvalgos ataskaitą ir suteiks mums pagrindą tolesnėms diskusijoms dėl to, ar reikia dar kartą didinti kvotas. Be to, aš jau turėjau progą aiškiai pranešti, kad 2015 m. kovo 31 d. baigsis kvotų sistemos galiojimas, ir nurodžiau, kad kad laikotarpiu nuo dabar iki 2015 m. kovo 31 d. mums reikia pamažu uždrausti kvotų sistemą. Tarp minėtų galimybių yra kvotų sistemos didinimas šiuo laikotarpiu ir mes turėsime galimybę tai aptarti per kitų metų patikimumo patikrinimą.

Grūdų sektoriaus kainos auga dėl daugelio įvairių priežasčių. Tik pasakysiu, jog užtikrinčiau, kad nebūtų nesusipratimo, kad staigų kainų augimą lemia ne biokuras. Šiandien Europoje etanolio gamybai mes naudojame mažiau nei 2 proc. grūdinių augalų, tačiau taip yra dėl įvairių priežasčių: priešiškos oro sąlygos Australijoje, sausra pietinėje Europos dalyje, potvyniai šiaurinėje Europos dalyje, didėjantis Indijos ir Kinijos poreikis ir apribotas eksportas iš Rusijos bei Ukrainos. Taip pat dar yra sniego gniūžtės efektas dėl labai stipraus etanolio akcentavimo Jungtinėse Valstijose, todėl tai turi tam tikros įtakos grūdų kainų augimui.

Kaip jau buvo minėta, Komisija sureagavo: kitiems gamybos metams, rudenį ir kitą pavasarį vyksiančiai sėjai dirbamos žemės nedirbimas bus sumažintas iki nulio. Ar ir toliau palikti nulinį dirbamos žemės nedirbimą bus aptarta per diskusiją patikimumo patikrinimo metu. Tikimės, kad dirbamos žemės nedirbimo sumažinimas iki nulio gali pridėti nuo 10 iki 12-15 milijonų tonų, priklausomai nuo klimato sąlygų. Be to, kolegai komisarui pateiksiu pasiūlymą netaikyti grūdų importo muito tik šiais rinkos metais. Manau, kad tokios iniciatyvos padės mums sumažinti gyvulininkystei ir vartotojų kainoms daromą spaudimą.

Yra įvairių problemų kiaulienos sektoriuje. Tiekiama labai daug mėsos, todėl sektoriuje nėra pusiausvyros tarp sąnaudų ir produktų ir dėl to praėjusį ketvirtadienį valdymo komitetas nusprendė įvesti privatų sandėliavimą, kuris, tikiuosi, padės išspręsti problemas kiaulienos sektoriuje. Yra kitų galimybių, tačiau manau, turėtume pamėginti rasti tinkamą pusiausvyrą, kadangi jei taip problema bus tik pratęsta, mes tuo nieko nelaimėsime.

Taigi manau, kad mes sureagavome ir aš turėjau galimybę padėkoti Parlamentui už jo greitą reakciją, dėl kurios mes nedelsdami galėjome ūkio sektoriui duoti signalą apie dirbamos žemės nedirbimo sumažinimą iki nulio. Pateikdamas galutines pastabas, norėčiau sugrįžti prie GMO klausimo, kadangi matau, kad mano laikas jau eina į pabaigą.

  Mairead McGuinness, PPE-DE frakcijos vardu. – Pone Pirmininke, būčiau laimingas, galėdamas pasidalinti savo laiku su komisare, nes noriu išgirsti jos nuomonę dėl GMO, tačiau būsiu čia visos diskusijos metu.

Manau, tai yra tiesa, nes jau nebe pirmą kartą šiuose rūmuose yra kalbama apie nemalonią tiesą, kad sąlyginai pigaus maisto era baigėsi, ir kad tai, kas atsitiko, nebuvo numatyta nei Komisijoje, nei niekur kitur.

Komisija pateikė keletą priežasčių, kodėl dabar nėra pusiausvyros tarp pasiūlos ir paklausos, ir aš su ja sutinku: oro sąlygos, klimato kaita, paklausa besivystančiose šalyse ir taip pat biokuras daro pasaulinį poveikį ir Komisija tai pripažino. Tačiau svarbu prisiminti, apie tai tai jau prieš mane šnekėjo kiti, ką kalbėjo jūsų pirmtakas F. Fischeris vykstant 2003 m. reformai. Jis pažadėjo ūkininkams geresnes rinkos kainas. Tikriausiai dabar matome šių reformų poveikį ir dėl įtakos vartotojų kainoms iškyla klausimas dėl tokio poveikio.

Įvyko teigiamų postūmių pieno ir grūdų sektoriuje, tačiau to paties nebuvo gyvulininkystės sektoriuje, kalbant apie jautienos ir avienos gamintojus, vištieną ir kiaulieną, apie kuriuos diskutavo Komisija.

Dabar iškyla klausimai dėl nepastovumo ir ar mes esame laimingi esant tokiam paklausos ir pasiūlos nepastovumui. Neseniai viena didelė maisto gamybos įmonė man pasakė, kad parduotuvėse perkantys žmonės nieko nežino apie maisto gamybos ekonomiką ir ja nesidomi, tačiau jie pradeda tai pastebėti ir tai tai teigiamas dalykas. Tačiau mes turime stebėti parduotuvių galią ir žiūrėti, ar didindami maisto produktų kainas jie neperžengia ribų. Norėčiau paskatinti Komisiją, galbūt už konkurenciją atsakingą komisarą, labiau į tai atsižvelgti. Praeityje jie atsisakė tai padaryti.

GMO yra sudėtingas klausimas. Yra problema dėl Europos Sąjungos ir JAV patvirtinimo metodų, ir mes turime į tai atsižvelgti. Taigi, prieš sudėdamas akcentus, laukiu komentarų.

Mes negalime nekreipti dėmesio į nesaugumo poveikį besivystančiam pasauliui, ypač grūdų rinkoje, kai šalyse, nepajėgiančiose išvengti to, kad reikia daugiau mokėti už maistą, masiškai didėja sąskaitos už maisto produktus. Turime tai pripažinti ir į tai atsižvelgti tolesnėje mūsų taikomoje politikoje.

  Bernadette Bourzai, PSE frakcijos vardu. – (FR) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, spalio 16 d. – Pasaulinę maisto dieną, JTP norėjo atkreipti visuomenės dėmesį į blogą mitybą, kuri šiuo metu yra 854 žmonių visame pasaulyje problema. Šia proga buvo buvo akcentuotas žemės ūkio žaliavų kainų kilimas, ir ypač jo poveikis vartotojams besivystančiose šalyse, apie kurį daug kalbėjo mano kolegos, bei grūdus importuojančiose skurdžiose šalyse. Išsivysčiusiose šalyse mes maistui išleidžiame nuo 10 iki 20 proc. namų biudžeto, mažiau išsivysčiusiose šalyse šis skaičius siekia 60 iki 80 proc. biudžeto, o grūdų produktų kainų padidėjimas 20 proc. yra drastiškas. Šią situaciją pablogina tai, kad kai kurios šalys yra labai smarkiai priklausomos nuo importo ir yra veikiamos valiutų svyravimų, klimato svyravimo ir transporto išlaidų augimo.

Komisare, jūs atsakėte iš dalies, tačiau, tikiuosi, bus ir kitų priemonių. Kokių priemonių jūs ketinate imtis artimiausiu metu dėl BŽŪP sveikatos patikrinimo, siekiant išspręsti šią sudėtingą situaciją vartotojams šiaurinėje dalyje, ir dar sudėtingesnėje situacijoje esančioje pietinėje dalyje, bei prisidėti prie pasaulinės pusiausvyros įvedimo maisto sektoriuje?

  Niels Busk, ALDE frakcijos vardu. – (DA) Pone Pirmininke, Komisare, svarbu tai, kad nėra akcentuojama labai įdomi situacija, su kuria šiuo metu susiduriame smarkiai kylant daugelio žemės ūkio žaliavų rinkos kainoms. Taip pat mes žinome, kad tose srityse, kurių kainų kilimas dar nepalietė, visų pirma, kiaulienos sektoriuje, šis kilimas lems labai brangią žiemą. Tam yra keletas priežasčių: skurdus rudens derlius, tušti javų sandėliai ir pan. Nesileisiu į detales šioje srityje.

Jaučiu, kad dabartinė situacija suteiks galimybę platesnėms diskusijoms. Visų pirma, mes neturėtume kelti panikos dėl dabartinio kainų kilimo. Per ilgai litras pieno kainavo mažiau nei litras kolos ar litras vandens. Būtų visiškai nepagrįsta, jei mes nepripažintume, kad maistas turi kainuoti tiek, kiek jis iš tiesų yra vertas, nes kol gaunamas produktas, ypač pieno sektoriuje, turi praeiti daug gamybos laiko ir darbo valandų. Taip pat yra aišku, kad dabar yra galimybė Europoje padidinti maisto produktų gamybą. Iš tiesų, to mūsų prašo rinka. Komisija parodė gerą iniciatyvą panaikindama dirbamos žemės nedirbimą ir, žinoma, mes vis dar turime galimybę labai greitai padidinti produkciją, ypač pieno sektoriuje.

Turėtume tęsti 2003 m. pradėtą bendrosios žemės ūkio politikos reformą mažindami paramą ir rimtai pakalbėti dėl būsimų paramos žemės ūkiui perkėlimų į kaimo plėtros politiką. Dabar mes turime galimybę paspartinti dinamišką žemės ūkio gamybą ES ir tai reiškia, kad galime suteikti ūkininkams daugiau laisvės, nei jie šiuo metu turi, kad galėtų patenkinti didelį dabartinį poreikį. Žinoma, tradiciškai mes taip pat rūpinsimės ūkininkais kalnų vietovėse ir mažiau derlinguose regionuose! Tačiau privalome nebijoti kainų kilimo, o suprasti tai ir duodami atkirtį pasinaudoti situacija, kurioje šiuo metu esame.

  Janusz Wojciechowski, UEN frakcijos vardu. – (PL) Pone Pirmininke, neseniai Europos Sąjungoje ir ypač naujose valstybėse narėse prasidėjo smarkus pagrindinių maisto produktų kainų kilimas. Pavyzdžiui, Lenkijoje, per pastaruosius dvejus metus duonos kainos išaugo 15 proc., obuolių kainos – 83 proc., bulvių – 33 proc., o pieno kainos beveik padvigubėjo. Panaši tendencija pastebima kai kuriose senosiose valstybėse narėse: Italijoje ir Airijoje. Vienoje iš naujųjų valstybių narių, Lietuvoje, grūdų, pieno, vaisių ir daržovių kainos išaugo beveik dvigubai.

Kita vertus, ES politika yra paremta žemės ūkio produkcijos kiekio ribojimu, ir panašu, kad tokia politika vis labiau kertasi su vartotojų poreikiais. Visos vadinamos bendrosios žemės ūkio reformos yra paremtos produkcijos Europos Sąjungose ribojimu.

Cukraus rinkos reforma labai smarkiai apribojo Europos Sąjungos cukraus produkciją (nuo 18 milijonų tonų iki 12 milijonų tonų). Vyno rinkos reforma taip pat riboja gamybą.

Kitomis reformomis taip pat siekiama, kad Europos Sąjungoje būtų gaminama mažiau. Kita vertus, mes gavome labai svarbų ženklą. Vartotojai prašo, kad Europoje būtų daugiau maisto ir tai yra toks svarbus ženklas, kad reikia peržiūrėti visą bendrosios žemės ūkio politikos tikslą. Turime paklausti savęs, ar produkcijos ribojimo ir produkcijos kvotų nustatymo metodas yra geras, visų pirma, vartotojų interesų požiūriu.

Europa turi tiekti tiek maisto, kiek jo reikalauja jos gyventojai. Yra daug ženklų, rodančių, kad reikia peržiūrėti mūsų vykdomą žemės ūkio politiką. Labai dėkoju.

  Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, Verts/ALE Group frakcijos vardu. – (DE) Pone Pirmininke, Komisare, ši diskusija tapo beprotiška. Mes metų metus kalbėjome apie krintančias kainas, kiek įmanoma mažesnes kainas ir amžinus įstatymus. Visi pasisakiusieji, kurie dabar kalba apie kainų kilimą, apversdami viską aukštyn kojom, ragina imtis priemonių kainų kilimui sustabdyti.

Turime džiaugtis, kad su jūsų pagalba rinka funkcionuoja. Su jūsų pirmtakų ir su Europos Parlamento prašymų pagalba milijardai eurų, kuriuos mes ruošiamės skirti intervencijai ir kainų stabilizavimui – kainų spaudimui, kuris sugriovė rinkos kainas pasaulinėje rinkoje ir dėl kurio trečiojo pasaulio šalys pateko į sudėtingą padėtį – buvo iššvaistyti. Galiausiai ši aplinkybė yra panaikinta ir mes artėjame prie rinkos, patekdami į situaciją, kurią paskatino javų naudojimas kuro gamybai.

Yra daug kitų priežasčių, dėl kurių šiuo metu rinkoje yra tokia didelė paklausa. Rinka reaguoja, kainos kyla ir dabar mes, Europos Parlamento nariai, kaip ūkininkų atstovai, prašome vėl sumažinti kainas. Per 20 - 25 Parlamente praleistus metus nė karto nebuvau patekęs į tokią juokingą situaciją! Todėl plojau N. Busk. Turime džiaugtis tokia situacija. Žinoma, turime atsižvelgti į tuos, kurie negali įpirkti maisto normaliomis kainomis.

Mes turime atlaikyti neteisingus atlyginimų dydžius ir neteisingą socialinę politiką atskaitingose valstybėse narėse, tačiau negalime imtis priemonių, kad duotume vargšams maisto sąskaitą ūkininkų, kurių pastaraisiais metais šimtais tūkstančių atsisakė ūkininkavimo. Tai neteisingas požiūris!

Džiaugiuosi, kad šiandien galime diskutuoti apie esamą situaciją ir turime rinką, kurioje kainos galiausiai kyla.

  Vincenzo Aita, GUE/NGL frakcijos vardu. – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, manau, jog svarbu inicijuoti šią diskusiją nors iš dalies, nes, kaip sakė komisaras, mes dar nematome visos problemos.

Norėčiau priminti komisarei, kad prieš keletą mėnesių mes paprašėme moratoriumo dėl diskusijos dėl vaisių ir daržovių BRO pakeitimo, siekiant sustabdyti ir atspindėti tai kas vyko ir kas vyksta dabar, remiantis keliais punktais, kuriuos dabar norėčiau paminėti.

Pirma, mes kalbame apie derlių, kurį praradome dėl klimato įvykių, tačiau nėra minimas faktas, kad su šia problema mes susidursime dar metų metus, nes Europoje ir visame pasaulyje vyksta klimato kaita. Tai faktas!

Antra, lyginant su 1950 m., kai mūsų buvo 2.5 milijardo ir vienam žmogui planetoje atiteko 0.5 hektaro, JT duomenimis, iki 2020 m. pasaulio gyventojų skaičius išaugs iki 7.5 milijardo ir vienam gyventojui atiteks maždaug 0.2 hektaro dirbamos žemės.

Suprantu, F.-W. G. Baringdorf nori pasakyti, kad tai yra pagrindinė problema, tačiau nemanau, kad dabar matomas kainų augimas yra naudingas gamintojams. Jei pažvelgsime į skirtumą tarp išlaidų ir produktų bei to, ką turi mokėti vartotojai, pamatysime, kad vartotojai ir gamintojai moka už labai ilgą tiekimo grandinę. Tačiau iš dalies taip yra dėl čia, Europos Parlamente, sukurtos politikos, todėl manau, kad komisaras turėtų atidžiai peržvelgti veiksmus, kurių mes imsimės.

Žinoma, buvo svarbu grąžinti dirvonuojančią žemę į gamybą, nors šiandien labiausiai mums reikia išsamios diskusijos. Kai buvo sukurta Europos bendrija, buvo imtasi veiksmų, siekiant patenkinti Europos gyventojų reikalavimus dėl maisto. Šiandien mes turime taikyti tokią pat politiką. Negalime ilgiau leisti, kad dirbama žemė dirvonuotų taikant atsiejimo politiką, nes tai veda prie produkcijos praradimo ir mūsų klausimai tampa neproduktyvūs. Todėl privalome pasirengti išsamiai diskusijai dėl to, ar pastarųjų keleto metų diskusija davė atsakymą vartotojams ir gamintojams, ar atvirkščiai, sukėlė jiems problemų.

  Jim Allister (NI). - Pone Pirmininke, noriu akcentuoti poziciją dėl šio intensyvaus sektoriaus. Negaišiu laiko pasakodamas, kokioje baisioje padėtyje atsidūrė daugelis šio sektoriaus gamintojų. Verčiau susitelksiu ties tuo, ką, manau, komisaras turėtų daryti, kad padėtų. Turiu akcentuoti keturis ar penkis dalykus.

Visų pirma, manau, kad reikia pripažinti, kad švelnių priemonių, tokių kaip rinkos skatinimas, nepakaks. Antra, reikia atsižvelgti į daugiau iki šiol įvykusių dalykų – ilgalaikį poveikį grūdų prieinamumui ir JAV smarkiai populiarėjančios biokuro produkcijos kainas. Jų tikslai, kurie yra labai agresyvūs, iš tiesų sekina mums reikalingą importą.

Trečia, kadangi intervencinių grūdų atsargų yra labai mažai, o jų ir naudojimo santykis yra visiškai chaotiškas, reikia skubiai imtis veiksmų pusiausvyrai atstatyti. Ketvirta, manau, kad reikia aktyviau dalyvauti kovojant už tai, kad būtų greičiau patvirtinti GM pakaitalai. Todėl dėl žemės ūkio jums reikia taip pat griežtai pasisakyti už GM patvirtinimą, kaip jam prieštarauja komisarai M. Kyprianou ir S. Dimas.

Ir galiausiai ketvirta, reikia padėti pagrindą mūsų intensyvaus sektoriaus rinkoje, nedelsiant skiriant eksporto grąžinamąsias išmokas mėsai ir mėsos produktams. Šiuo požiūriu nesu įsitikinęs, kad pagalba privačiam sandėliavimui labai padėtų ilgesnį laiką.

  Struan Stevenson (PPE-DE). - Pone Pirmininke, leiskite visų pirma užtikrinti Graefe zu Baringdorf, kad aš džiaugiuosi matydamas, jog pagaliau ūkininkų produkcijos kainos kyla tol, kol tai naudinga ūkininkams, o ne didžiųjų parduotuvių tinklams. Iki šiol nedidelis skaičius parduotuvių tinklų, dominuojančių Europos mažmeninės prekybos sektoriuje, spekuliavo mūsų ūkininkų ir gamintojų sąskaita.

Škotijoje, kur esu išrinktas, pieno gamintojai per ilgai gaudavo 0.17 svarų už litrą, kas yra mažiau nei gamybos išlaidos, kai tuo tarpu jis buvo parduodamas parduotuvėse daugiau nei už 0.50 svarų už litrą. Dėl to daug Škotijos pienininkų pasitraukė iš verslo.

Dabar pamatėme, kad ūkininkų gaunama suma už kviečius siekia tik 10 proc., o parduotuvių lentynose esančių kviečių produktų kainos išaugo 40 proc. Didžiosios parduotuvės naudojasi kainų svyravimais, kad patys gautų didesnį pelną.

Tai yra neteisinga, ir aš visiškai sutinku su N. Parish, kad turėtume paprašyti Komisijos pradėti tyrimą dėl kainų politikos prekybos tinkluose, siekiant užtikrinti, kad su vartotojais ir gamintojais būtų elgiamasi sąžiningai.

  Marķa Isabel Salinas Garcķa (PSE). – (ES) Pone Pirmininke, akivaizdu, kad kainų kilimas, kurį vartotojai patiria tiesiogiai savo pirkinių krepšiuose, priklauso nuo daugelio faktorių, tačiau savo kalboje aš tiesiog aptarsiu tai, ką pasakė S. Stevenson.

Manau, kad ir didelių maisto prekių parduotuvių tinklų vaidmuo kelia susirūpinimą. Dauguma atvejų jie atsako į spekuliatyvius veiksmus, todėl, kaip jau buvo mitėta, galutinių produktų kainos procentaliai yra didesnės nei žaliavų kainos.

Taip pat didelį nerimą kelia situacija tų gamintojų, kurie, esant dideliam pirkimo pajėgumui plačiame mažmeninės prekybos sektoriuje, yra priversti mažinti pardavimo kainas, negalėdami išvengti didėjančių žaliavų ar kuro kainų.

Todėl norėčiau pasinaudoti galimybe ir padėkoti ir pritardamas prieš mane kalbėjusiems aš manau, kad svarbu, jog Komisija imtųsi veiksmų ir taikytų priemones, kad būtų atliekami tyrimai ir taikomos būtinos priemonės, siekiant užbaigti neskaidrią, ir daugeliu atvejų, piktnaudžiaujančią praktiką.

Manau, kad rezoliucija yra priimta labai laiku, ir kad dabar pats laikas imtis priemonių.

  Andrzej Tomasz Zapałowski (UEN). - (PL) Pone Pirmininke, daugelis prieš mane kalbėjusių džiaugiasi maisto produktų kainų kilimu, tačiau mes turime paklausti savęs, ar tos kainos kyla dėl ūkininkų. Aš labai rimtai dėl to abejoju. Daug nedidelių ūkių šiuo metu yra uždaryti dėl Komisijos ir Europos Sąjungos vykdomos politikos. Tačiau mes privalome paklausti savęs, kokius maisto produktus gauna ūkininkai. Jie gana jautieną iš Brazilijos, cukrų iš Pietų Amerikos, viščiukus iš Azijos, ir šis pigus maistas patenka į mūsų rinką, kuri „mažina“ kainas, tačiau iš tiesų apriboja gamybą Europoje. Iškyla klausimas: ar mes ir toliau nuolaidžiausime pramonės lobistams? Kodėl, galiausiai, negalime vėl pradėti remti Europos ūkininkų, kai mums atsirado niša padidinti šią produkciją bei kvotas, pavyzdžiui, pienui ir krakmolui, kuriems visad yra poreikis Lenkijoje ir kitose Rytų Europos šalyse.

  Diamanto Manolakou (GUE/NGL). - (EL) Pone Pirmininke, pieno, bulvių ir kitų maisto produktų problema dėl kainų kilimo, kuris, kai kuriose valstybėse narėse dešimt kartų viršija dabartinį infliacijos dydį, yra labai opi, ypač mažas pajamas gaunantiems žmonėms, kurių didžioji dalis pajamų atitenka maistui.

Ši problema neatsirado iš niekur. Mes žinome, kad maisto sektorių kontroliuoja kelios bendrovės, kurios darosi didžiulį pelną gamintojų ir vartotojų sąskaita: dėl daugybės perpardavėjų ir rinkos monopolio, kainos vartotojams yra daug kartų didesnės nei gamintojams mokamos kainos. Dėl šios priežasties dabar yra išaugęs bendras maisto produktų ir gyvulių pašarų poreikis, o grūdų produktai ir rapsai yra naudojami biokuro gamybai ne dėl aplinkosauginių priežasčių, bet kaip tarptautinių aliejaus bendrovių pelno planų dalis.

Buvo kainų kritimas, sumažėjo ES intervencija padedant grūdų gamybai, bei dėl BŽŪP buvo privaloma nedirbti dirbamos žemės. Visi šie faktoriai, žinoma, prisidedant baisioms oro sąlygoms, drastiškai sumažino ES išteklius ir gamybą. Vis dėlto prekyba ir pramonė tuo naudojosi ūkininkų ir vartotojų sąskaita.

Todėl išaugo maisto ir gyvulių pašarų kainos. Toks kainų augimas pablogino darbuotojų situaciją, padidino žmonių, kuriems trūksta maisto, skaičių ir privedė prie bankroto smulkius ir vidutinio dydžio gyvulininkyste užsiimančius ūkininkus. Graikijos gyvulininkyste užsiimantys ūkininkai yra apimti nevilties. Jie imasi veiksmų, prašydami esminės pagalbos, kuri padėtų jiems išgyventi.

Rugsėjo 26 d. Ministrų Tarybos priimtas sprendimas panaikinti privalomą dirbamos žemės nedirbimą, nutraukti muitų importuotiems grūdų produktams taikymą ir imtis kitų priemonių, apie kurias jūs, Komisare, kalbėjote, šiek tiek palengvins problemą, tačiau jos neišspręs. Sprendime yra siūlomos pusinės priemonės, kurios pačiu savo pobūdžiu yra nepakankamos. Reikalingos esminės priemonės, skirtos padidinti gyvulių pašarų kiekį ir juos sandėliuoti, kontroliuoti kainas, bei pažaboti kartelius ir spekuliaciją.

  Agnes Schierhuber (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, labai džiaugiuosi, kad šiandien galime čia diskutuoti. Kylant pagrindinių prekių kainoms, žmonės vėl daugiau dėmesio skiria žemės ūkiui. Viena vertus, kaip jau minėjo ir anksčiau kalbėję nariai, tokia situacija susidarė dėl paklausos trečiosiose šalyse, kita vertus, dėl blogo tradicinių žemės ūkio produktų derliaus tokiose eksportuojančiose šalyse kaip Australija ir Naujoji Zelandija. Todėl būtina sutelkti visus Europoje turimus išteklius. Dabar supratau, pavyzdžiui, mano vizito Rumunijoje metu, kad mažiausiai trečdalis visos dirbamos žemės yra nenaudojama, kaip visad ir buvo. Mes turime didelių išteklių valstybių šalių viduje. Pirmasis žingsnis, žinoma, bus nebeleisti žemei dirvonuoti.

Kaip jau buvo minėta, kaip ūkininkas iš visos širdies manau, kad pirmasis prioritetas turėtų būti sveiko maisto gaminimas, antrasis – pašarų gamyba, ir trečiasis –žaliava energijai. Tačiau aš manau, kad nežymus kainų pakėlimas mūsų ūkininkams niekaip nesuteiks galimybės suderinti kainas, dėl kurių ateinančiais dešimtmečiais turėsime nuostolių. Kaip jau pabrėžė daugelis kalbėjusiųjų, nuo pirminių žaliavų priklauso gal šiek tiek daugiau nei 10 proc., tačiau mažmenininkai teigia, kad kai kuriais atvejais – iki 40-50 proc. Aš galvoju, pavyzdžiui, apie sviestą, ir man tai atrodo neteisinga.

Mums, ūkininkams, vienintelis būdas duoti atsaką būtų labiau susitelkti į kooperatyvus, kad galėtume susitikti su mažmeninės prekybos maistu monopolijomis aukštai iškeltomis galvomis.

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE). - (HU) Ši diskusija dar kartą įrodo, kaip smarkiai šiuose rūmuose skiriasi nuomonės. Sutinku su S. Stevenson dėl to, kad šis kainų pakilimas reiškia tik labai mažą ūkininkų pajamų išaugimą, lyginant su prekybos sektoriumi, prekybos tinklais ir rinkos spekuliatoriais, kuriems atitenka liūto dalis.

Kita problema yra tai, kad grūdų produktų gamintojai iš to turės daug naudos, o gyvulininkystės atstovai daug praras. Turime nesaugią situaciją: žemės ūkio politika vieniems sektoriams yra palanki, o kitiems ne, o vykstant kainų kilimui, nepalankioje situacijoje esantys sektoriai atsidurs dar blogesnėje padėtyje, o klestintys sektoriai pats dar turtingesni.

Sutinku su Graefe zu Baringdorf, kad kainų kilimas yra geras dalykas, tačiau kas patirs jo poveikį? Tokių prieštaravimų nuolat daugėja, ir, deja, bendrosios žemės ūkio politikos iškraipymai tik pablogina situaciją. Mes turime iš esmės permąstyti bendrąją žemės ūkio politiką, nes dalinės intervencijos yra tik kosmetinės. Kol yra nepaisoma gyvulininkystės, vyno, daržovių ir vaisių, kiaulienos bei paukštienos sektorių, negali būti normalios bendrosios žemės ūkio politikos. Ačiū.

  Esther Herranz García (PPE-DE). – (ES) Pone Pirmininke, kaip sakiau praėjusį mėnesį, taip pat vakare, vykusios diskusijos su Parlamentu dėl privalomo dirbamos žemės nedirbimo metu, žemės ūkio kainų augimas turi išprovokuoti išsamią diskusiją dėl bendrosios žemės ūkio politikos krypties.

Greitai priešais save turėsime pranešimą iš Europos Komisijos dėl BŽŪP patikimumo patikrinimo, tačiau bijau, kad tame pranešime bendrijos vykdomoji valdžios institucija neturės pakankamai drąsos pripažinti, kad rinkos liberalizavimas taip pat turi savo kainą, ir kad Europos ūkininkai bei vartotojai dabar pradeda tą kainą mokėti.

Daug šių rūmų narių nuolat pritarė tam, kad reikia nutraukti taikyti rinkos valdymo priemones ir prisidėjo prie neigiamo BŽŪP įvaizdžio kūrimo, kurį apie ją susidarė vartotojai.

Kaip jau sakiau praėjusios plenarinės sesijos metu, norėčiau sužinoti, kaip dabar paaiškinsime piliečiams, kad vargu ar turime priemonių kontroliuoti kylančias žemės ūkio produktų kainas Europos Sąjungoje.

Taip pat norėčiau paprašyti Europos Komisijos įvertinti, kiek Europos piliečiams kainuos toks maisto kainų kilimas ir palyginti šią sumą su bendrosios žemės ūkio politikos suma kiekvienam piliečiui.

Aš taip pat norėčiau sužinoti, ar ateityje piliečiai turės naudos iš rinkos liberalizavimo ir drastiškų tiesioginės pagalbos Europos ūkininkams sumažinimų.

Pateiksiu jums, mano nuomone, labai svarbią statistiką: Prieš BŽŪP sukūrimą 1961 m. gyvulių pašarų gamybos kainos buvo dvigubai didesnės nei ūkininkams mokamos kainos praėjus dvidešimčiai metų. Bendroji žemės ūkio politika užtikrino žaliavų tiekimą prieinama kaina ir tuo pat metu, Europos vartotojai turėjo teisingas pagrindinių produktų kainas.

Tokioje šalyje kaip mano šalis Ispanija, didėja pagrindinių produktų, tokių kaip pienas, kainos. Manau, kad Europos vyriausybių ekonomikos ir finansų ministrai dabar labiau susirūpins tokio kainų augimo pasekmėmis jų šalių infliacijai.

  Rosa Miguélez Ramos (PSE). – (ES) Pone Pirmininke, Komisare, visi, šį vakarą esantys čia žino apie visas kylančių grūdų produktų ir žaliavų kainas. Nors pateikėte mums keletą gerų pamąstymų apie tai, kokios yra to priežastys, tačiau yra ir kitų klausimų, kuriuos jūs apėjote.

Kadangi lapkričio mėnesį jūs mums pateiksite savo pasiūlymus dėl BŽŪP patikimumo patikrinimo, dabar norėčiau jums pasakyti, ką manau, ir pasakyti, jog tikiuosi, kad šiame patikimumo patikrinime jūs išnagrinėsite, ar BŽŪP atitinka bendros rinkos reikalavimus, nes esu įsitikinęs, kad viena pagrindinių Europos produkcijos apribojimo priežasčių buvo tai, kad Bendrijos ekspertai nepakankamai numatė būsimą situaciją.

Mes turime peržiūrėti dabartinę labai smarkiai sumažėjusių atsargų politiką. Kaip jau buvo minėta, bendrijos intervecijos parduotuvės turi būti saugumo tinklas, užtikrinant tiekimą tokiais laikais kaip šie, tačiau tiekėjų nėra ir bendrijos parduotuvės yra tuščios.

Komisare, aš esu labai susirūpinęs dėl gyvulių pašarų kainų kilimo pasekmių Europos gyvulininkystei, nes tai daro labai neigiamą poveikį ypač mažiems ir vidutiniams ūkiams.

  James Nicholson (PPE-DE). - Pone Pirmininke, ši diskusija yra labai laiku. Visi žinome, kad grūdų kainos labai smarkiai išaugo, ir žinome, kodėl taip atsitiko. Komisare, iš tiesų mes esame priklausomi nuo grūdų importo ir pakaitalų iš už Europos ribų, o daugiausiai iš JAV. Todėl man susirūpinimą kelia tai, kad tiek daug laiko užima nuspręsti dėl naujų grūdų rūšių, kurias reikia patvirtinti. Gerai žinau, kad tai yra nebūtinai Komisijos kaltė. Tai nacionalinių vyriausybių kaltė, kadangi jos negalėjo tam pritarti. Jūs turėsite priimti sprendimą ir, tikiuosi, priimsite jį kiek įmanoma greičiau.

Paraginsiu greičiau patvirtinti naujas grūdų rūšis, kurios yra ruošiamos. Kylant kainoms, našta neišvengiamai gula ant vartotojų pečių. Tai nėra kažkas tokio, ko visi ieško, tačiau mes taip mes turime atremti prekybos tinklų galią.

Graefe zu Baringdorf pažįstu beveik 19 metų, tiek kiek esu šiame Parlamente. Turiu pasakyti, kad kartais jis būna teisus, o kartais ne. Šiuo atveju jis neteisus. Aš nesu prieš kainų kilimą, jei kainos nekenkia gamintojams bei perdirbėjams ir vartotojams.

Mes turime spręsti ne tik šį, bet ir GM sėklų naudojimo klausimą. Mes importuojame į Europos Sąjungą maisto produktus, kuriuos mūsų vartotojai perka parduotuvėse, net neįsivaizduodami, kaip jis buvo pagamintas. Nėra tokio importo atsekamumo. Tokie produktai galėjo būti pagaminti bet kaip, mes turime tai išspręsti. Didelė dalis mėsos, atkeliaujančios iš Brazilijos, paminėsiu nors vieną šalį, apie kurią mes diskutuojame, beveik šimtu procentu yra pagaminta naudojant GM sėklas. Kaip galime nustatyti skirtumą?

  Catherine Neris (PSE). – (FR) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, norėčiau pasveikinti rezoliucijos autorius su šia rezoliucija ir jiems pritarti.

Kylančios grūdų, todėl ir maisto produktų, kainos atsispindi dabartiniame Europos priklausomumą nuo žemės ūkio rinkos nepastovumo. Pritarimas tokiai situacijai reikštų pritarimą, kad vartotojai tampa kintamuoju reguliuojant kainas šių rinkų koregavimo etapu. Tokios situacijos pripažinimas taip pat reiškia prekybos tinklų įtakos neigimą, kurie keturiasdešimt metų prisidėjo prie ūkininkams mokamų kainų mažėjimo tendencijos, kai tuo tarpu kainos vartotojams liko tokios pat arba išaugo.

Tokį pernelyg didelį ribos nustatymą galėjo ir turėjo naudoti didieji prekybos tinklai, kad absorbuotų augančias žemės ūkio žaliavų kainas krizės, kurią mes šiuo metu patiriame, metu. Aišku, taip nėra. Didieji centrai ir toliau piktnaudžiauja savo dominuojančia pozicija ir dabar Komisija turi šį klausimą aptarti kaip skubų, kad Europos vartotojai netaptų neskaidrios ir pavojingos sistemos įkaitais.

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Pone Pirmininke, pasistengsiu atsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus.

Visų pirma, sutinku su tais, kurie teigia, kad labai gerai matyti, jog dabar rinka veikia, kad veikia mūsų priimtos reformos. Tokia buvo bendra idėja siekiant reformuoti žemės ūkio sektorių, taigi dabar ūkininkai gali atsakyti rinkai, ir, iš ūkininko pozicijos, tai mes iš tiesų norime padaryti.

Taip pat svarbu suprasti, kad toks kainų augimas yra ne europinis, o globalus reiškinys, ir todėl mums labai sunku imtis kokių nors priemonių.

Norėčiau tik atsakyti į pasiūlymą dėl eksporto gražinamųjų išmokų. Manau, tai gali duoti neteisingą ženklą sektoriui tęsti gamybą, ir tokiu būdu pratęsti esamą skaudulį dėl didėjančių kainų. Čia aš kalbu būtent apie kiaulienos sektorių. Tačiau kol mūsų gamyba viršys paklausą, bus daromas spaudimas kainoms. Matome, kad krinta skerdienos kainos, žinome, kad tai yra ciklo dalis ir taip pat žinome, kad rudenį visad jaučiamas spaudimas kiaulienos kainoms.

Leiskite tik paminėti biokurą, kuris pagal 2007 m. sausio 10 d. Komisijos nustatytus privalomus tikslus iki 2020 m. sudarys 10 proc. degalų transporto sektoriaus. Mes niekada neplanavome, kad tai bus išskirtinė Europos produkcija: mums reikės importo. Tačiau labai svarbu, kad pradėtume nuo pirmos kartos ir taip paskatintume mūsų mokslinių tyrimų institucijas pamėginti rasti auksinę išeitį antrai kartai, kuri bus gaminama ne tik ar daugiausia iš javų, bet ir iš šiaudų, medžio drožlių bei skerdyklų atliekų. Todėl mes turime potencialo ir manome, kad iki 2020 m. nuo 20 iki 30 proc. bus išgaunama iš antros kartos, ir galėtume pasiekti geresnių rezultatų, jei paskatintume investicijas į mokslinius tyrimus.

Dėl GMO galiu užtikrinti, kad Komisija žino apie nesinchroniško leidimo sukeltą problemą. To pasekmes galite pamatyti neseniai Žemės ūkio generalinio direktorato paskelbtoje ataskaitoje, kurią rasite internete, ten pateikti trys skirtingi scenarijai. Komisija šiuo metu mąsto apie geriausią būdą, kaip išspręsti situaciją be jokio kompromiso vykdant aukšto lygio rizikos vertinimą žmonių ir gyvūnų sveikatos atžvilgiu.

Jau buvo atlikta svarbių patobulinimų mažinant procedūrą ar trumpinant laiką, reikalingą leisti naudoti GMO. Kaip pavyzdį norėčiau paminėti neseniai Europos maisto saugos tarnybos prisiimtą įsipareigojimą per šešias savaites atlikti patikrinimą, lyginant su anksčiau numatytu daug ilgesniu laikotarpiu. Taip pat tikiuosi, kad stipresnė valstybių narių parama padės Komisijai ir toliau trumpinti leidimo proceso laiką. Šia kryptimi buvo imtasi veiksmų siekiant padidinti valstybių narių paramą leidimo procese.

Esu labai įsipareigojęs dėl įmanomo taisyklių įgyvendinimo, siekiant užtikrinti, kad prekyba gyvūnų pašarais nenutrūktų ir nepridarytų neigiamų pasekmių mūsų ūkininkams. Tačiau taip pat esu įsipareigojęs užtikrinti aukščiausią saugumo lygį naujiems GM produktams patenkant į rinką ir, žinoma, mūsų prekybos partneriai žino apie Europos Sąjungoje galiojančias specialias taisykles.

Vos prieš dvi dienas grįžau iš Argentinos ir Brazilijos. Ten aiškiai pasakė, kad jos galės tiekti genetiškai nemodifikuotus produktus, daugiausiai sojų pupeles ir kukurūzus, bei visus Europoje leidžiamus GM produktus. Tačiau jie pasakė, kad turime žinoti, jog tai bus brangiau. Jei mes esame pasirengę mokėti kainą, kurią jie nurodys, tačiau turime prisiminti, kad be mūsų jie turi kitų klientų, tarp kurių paminėjo didžiausią – Kiniją.

Taigi, beveik esu įsitikinęs, kad mes dar grįšime prie šio klausimo. Esu įsitikinęs, kad ilgai ties juo apsistosime.

  Pirmininkas. − Gavau šešis rezoliucijų projektus⁽¹⁾ , pateiktus pagal 108 taisyklės 5 dalį.

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks 2007 m. spalio 25 d., ketvirtadienį.

(1) Žr. Posėdžio protokolai

17. Tabako dūmai: politikos alternatyvos ES mastu (diskusija)

  Pirmininkas. − Kitas punktas bus K.H. Florenz pranešimas [2007/2105(INI)] (A6-0336/2007) Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu dėl Žaliosios knygos „Europa be tabako dūmų: politikos alternatyvos ES mastu“.

  Karl-Heinz Florenz (PPE-DE), pranešėjas. – (DE) Pone Pirmininke, Komisare, džiaugiuosi, kad Europos Sąjunga vėl diskutuoja dėl tabako vartojimo. Vien tik mano šalyje kiekvieną dieną dėl tabako miršta 350 žmonių, taigi, labai teisinga šį klausimą spręsti Europos lygmeniu. Labai džiaugiuosi, kad komitetas nusprendė pradėti iniciatyvą toliau skatinti rūkymo draudimą restoranuose, kavinėse ir baruose bei viešuosiuose pastatuose. Manau, kad tai teisingas sprendimas.

Diskutuojama apie tai, ar reikia Europos ar nacionalinių teisės aktų, kurie galbūt būtų priimti Europos sistemoje. Tie, kurie vis dar mano, kad to nereikia, turėtų nepamiršti, jog Oro kokybės pagrindų direktyvoje, kurią pristatėme čia prieš keletą savaičių, ginčijomės, ar galime leisti, jog ore būtų 20 ar 25 ppm smulkiųjų dalelių. Komisare, vidutiniame bare šis skaičius siekia 540 gramų, o po vidurnakčio populiariame bare „Aviateur“ – 1 730 gramų, taigi, matote, koks didelis yra skirtumas ir kaip tai yra būtina.

Kitas labai svarbus punktas, jaudinantis mane jau daug metų, yra priedai. Netgi dabar į cigaretes galima dėti 600 priedų, o 70-80 iš jų yra įtraukti į „raudonąjį sąrašą“. Tai yra labai toksiškos, kancerogeninės medžiagos, galinčios pakenkti jaunų žmonių vaisingumui ir sukelti jiems priklausomybę. Šios medžiagos turi būti labai kritiškai ir nuodugniai ištirtos, o išlaidas, žinoma, turės padengti gamintojai. Komisaro M. Kyprianou mintis apie tai, kad ši pramonė turi išleisti paskutinius grašius tyrimams, yra apgailėtina. Todėl dėl išlaidų klausimas turi būti griežtai spręndžiamas kartu su Komisija. Manau, kad tai atskleis daug pagrindinių patogeninių cigarečių sudedamųjų dalių. Nepaisant to, cigaretės vis tiek yra pavojingos.

Kitas svarbus punktas, mano nuomone, yra klausimas, ar per ilgą laiką mes galime priversti pramonę apmokėti kai kurias tabako sukeltas išlaidas. Kaip suprantu, mes daugelyje sričių įvedėme gamintojo atsakomybę: jeigu jūsų automobilis dėl kažkokio defekto įvažiavo į griovį, automobilio gamintojas turi už tai sumokėti.

Komisare, norėčiau, kad jūs padarytumėte viską, kad būtų inicijuotas toks išlaidų paskirstymas tarp tabako gamintojų, nes, kai pagalvoju, mano šalis išleidžia 50 milijardų eurų, kad žmonės vėl atsistotų ant kojų. Kodėl tie, kurie niekad rankose nelaikė cigaretės, turi būti į tai įtraukti? Tai labai neteisinga ir aš džiaugčiausi šiuose rūmuose matydamas žmones, turinčius pakankamai socialinio sąmoningumo ir dirbančius su šiuo klausimu. Išlaidos turėtų būti perkeltos ten, kur joms ir priklauso, tiems, kurie yra už jas atsakingi – gamintojams. Žinoma, jie atidėlios išlaidas. Suprantu, kad taip viskas vyksta socialinės rinkos ekonomikoje.

Kasmet Europoje dėl rūkymo miršta tūkstančiai žmonių. Todėl mes privalome nustatyti atitinkamas, griežtas taisykles.

  Markos Kyprianou, Komisijos narys. − Pone Pirmininke, norėčiau pradėti nuo pasveikinimo ir padėkos pranešėjui K.-H. Florenz. Manau, kad jis ir kiti čia esantys kolegos prisimena, kad nuo pirmos mano Europos Parlamente dienos aš labai tvirtai pasakiau, kad norėčiau matyti Europą be tabako.

Manau, kad palaipsniui mes iš lėto artėjame link to. Norėčiau padėkoti K.-H. Florenz už jo darbą ir atsidavimą šioje srityje. Taip pat, pone Pirmininke, jums leidus, norėčiau pasveikinti K.-H. Florenz su gimimo diena, nes vakar buvo jo gimimo diena. Nenorėdamas sukelti tarpinstitucinės problemos, jo amžiaus neminėsiu, tačiau noriu jam palinkėti daug laimės.

Norėčiau pasakyti, kad vietų, kuriose nerūkome Europos Sąjungoje daugėja, matoma gera tendencija ir žymus pagerėjimas, lyginant su ta situacija, kuri buvo prieš trejetą metų, kai tik Airija ir, atrodo, Italija buvo ką tik įvedusios šiuos draudimus. Dabar daug daugiau šalių pritaikė šiuos išsamesnius draudimus, nors kai kurios su tam tikromis išimtimis. Netrukus prie to prieisiu. Manau, kad mes turime stengtis tai įgyvendinti – Komisija, valstybės narės ir, svarbiausia, Europos Parlamentas. Turiu pasakyti, kad Parlamento indėlis į Tabako direktyvą buvo gyvybiškai svarbus ir norėčiau interpretuoti šiandienos ataskaitą kaip paramą aplinkos, kurioje draudžiama rūkyti, politikai.

Tai pat labai džiaugiuosi, kad ataskaitoje labai teigiamai ir konstruktyviai traktuojama Komisijos žalioji knyga, ypač palaikant Komisijos nuomonę, kad tik vosiškas rūkymo uždraudimas gali tinkamai apsaugoti piliečių ir darbuotojų sveikatą. Turime būti atviri šia tema. Visų pirma, išsamus rūkymo uždraudimas apsaugo nuo pasyvaus rūkymo, atbaido žmones, ir ypač jaunimą, nuo rūkymo ir daugelį žmonių paskatina mesti rūkyti. Labai svarbus faktorius yra tai, kad tai sukuria lygesnes sąlygas skirtingiems operatoriams, ypač pramogų pramonėje, nes, norint taikyti išimtis, turi būti atskiros, sandarios salės, neigiamas spaudimas, atskiros ventiliacijos sistemos. Visam tam reikia tam tikrų lėšų, kurias ne visi operatoriai gali skirti. Taip sukuriamos lygesnės sąlygos ir yra lengviau jas sustiprinti, kai netaikomos išimtys. Iš Europos Sąjungos bei kitų jurisdikcijų, kurios dar prieš mus įvedė tokius draudimus, matome, kad nebuvo jokio neigiamo poveikio svetingumo sektoriui. Iš tiesų, daugeliu atveju pelnas tik padidėjo.

Dabar man svarbus yra rezultatas. Mes stengiamės jo pasiekti. Procedūra, kuria tai pasiekiam, man nėra tokia svarbi, ar būtų taikomi Europos teisės aktai, nacionaliniai teisės aktai ar, kai kuriais atvejais, regioniniai teisės aktai, mums svarbiausia pasiekti tikslą. Aš esu pasiruošęs ir norėsiu pritarti žingsnis po žingsnio metodui, kurio tikslas bus išsamaus uždraudimo įvedimas.

Kur mes esame šiandien? Norėčiau tai paminėti. Mes jau įvedėme visiškus draudimus Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje, visoje Jungtinėje Karalystėje. Švedija, Italija, Malta, Lietuva, Estija ir Suomija jau įvedė gana griežtus rūkymo draudimus, nors ir su išimtimis specialiose, sandariose salėse, kaip jau minėjau, su atskiromis ventiliavimo sistemomis. Prancūzija pasekė šiuo pavyzdžiu taikyti dviejų pakopų metodą ir kitais metais joje bus panaši situacija. Belgijos, Ispanijos ir Nyderlandų svetingumo vietose mes turime tuos pačius apribojimus, tačiau su daugiau išimčių. Procesas taip pat prasidėjo tokiose šalyse kaip Vokietija ir Austrija, kuriose jau vykdomos iniciatyvos, skirtos stiprinti esamus reglamentus dėl nerūkymo.

Kaip jūs žinote, mes priėmėme Žaliąją knygą. Konsultavomės ir diskutavome su Taryba ir dabar su Europos Parlamento pagalba planuoju viso to imtis ir tada nuspręsti, koks bus kitas europinio lygmens žingsnis ir kokių veiksmų reikėtų imtis. Mes taip pat esame įsipareigoję pagal Tarptautinę tabako kontrolės pagrindų konvencijos prievolę nuspręsti, kokie turėtų būti tolesni žingsniai.

Pereisiu prie kito į ataskaitą įtraukto klausimo – Tabako produktų direktyvos ir manau, kad tai yra labai svarbus klausimas. Šiais metais mes parengsime antrą ataskaitą dėl šios direktyvos ir išanalizuosime direktyvos įgyvendinimo būklę bei nustatysime sritis, kuriose reikalingi tolesni pakeitimai. Apie tai bus diskutuojama remiantis ataskaita. Kai kurie šios dienos ataskaitoje esantys klausimai bus įtraukti į mūsų klausimus, pavyzdžiui, klausimai dėl tabako sudedamųjų dalių reglamentavimo, tabako produktų ženklinimo reikalavimų ir produktų bei gamintojų patikimumo.

Norėčiau paminėti du punktus. Vienas yra vaizdo įspėjimų klausimas. Kaip jums žinoma, mes sukūrėme duomenų banką su įvairiomis nuotraukomis bei paveikslėliais, kurie gali būti naudojami kaip vaizdo įspėjimai, tačiau turiu pripažinti, kad labai liūdina tai, jog kol kas tik nedaugelis valstybių narių jais pasinaudojo. Aš tikrai dėl to apgailestauju. Pateiksiu jums pavyzdį. Peržiūriu savo užrašus ir matau, kad tik Belgija pritaikė šiuos vaizdinius įspėjimus. Rumunija tai padarys kitais metais, ir dar kitais metais tai ketina padaryti Jungtinė Karalystė. Suomijos ir Latvijos vyriausybės įsipareigojo, kad jos planuoja tai padaryti artimoje ateityje, ir tai atsitiko po daugelio valstybėms narėms skirtų raginimų.

Yra daug šalių už Europos Sąjungos ribų, kaip kad Šveicarija ir Naujoji Zelandija, su kuriomis mes pasirašėme susitarimus, leidžiančius joms naudotis mūsų paveikslėliais bei patarimais, taigi, mano nuomone, situacija Europos Sąjungoje yra labai liūdinanti, todėl mes labai rimtai svarstome dėl atitinkamos direktyvos pakeitimo ir privalomo įsipareigojimo naudoti vaizdinius įspėjimus. Mane taip pat labai domina Parlamento pasiūlymas vaizdinius įspėjimus teikti abejose pakelio pusėse. Mes tai išnagrinėsime.

Dabar visur yra taikomas tabako reklamos draudimas. Turėjome problemų su kai kuriomis valstybėmis narėmis. Mums pavyko jas atrinkti, vienas teisiniai veiksmais, kitas įtikinėjimais, tačiau dabar tai taikoma visur. Vienas specifinis aspektas, kurį norėčiau paminėti, yra mūsų neseniai priimta iniciatyva įtikinti ne ES šalis nebeleisti tabako pramonei remti Formulės-1 lenktynių.

Kaip žinote, mes neturime teisinės eksteritorinės jurisdikcijos, tačiau, kita vertus, kadangi šie renginiai yra transliuojami Europoje ir juos žiūri Europos piliečiai, jie daro poveikį Europos jaunimui, pažeidžia Europos teisės aktus ir politiką šioje srityje, todėl aš susisiekiau su dalyvaujančiais privataus sektoriaus atstovais ir atitinkamomis šalimis, kurios vis dar leidžia tabako pramonei remti Formulės-1 lenktynes. Laimė, tikriausiai greitai turėsime teigiamų rezultatų, tačiau aš šio klausimo nepaliksiu.

Dar kartą norėčiau padėkoti pranešėjui bei Parlamento nariams, kurie prisideda prie šių pastangų. Mane labai jaudina tai, kad Europos Sąjunga, kurioje yra aukščiausi švietimo ir gyvenimo standartai, žmonės vis dar miršta nuo ligų, kurių galima išvengti. Daugiau nei 600 000 žmonių miršta nuo tabako sukeliamų ligų. Manau, kad mes galime paskatinti keisti tokį gyvenimo būdą.

  Marianne Thyssen, PPE-DE frakcijos vardu. – (NL) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, lygiai prieš 20 metų, būdama Belgijos valstybės sekretoriaus patarėja sveikatos klausimais, aš turėjau galimybę parengti reglamentus, kurie turėjo įtakos pirmajam nacionaliniam dekretui dėl draudimo rūkyti viešose vietose Europos Sąjungoje.

Ponios ir ponai, jaučiu, kad su rezoliucija, dėl kurios rytoj balsuosime, mes vėl esame pradininkai šioje srityje. Be jokios abejonės, Žaliosios knygos iniciatyva ir puiki K.-H. Florenz ataskaita parodė mums kelią. Kiekvienas, skaitydamas rezoliuciją, gali prieiti prie vienintelės išvados, kad Europos Parlamentas siekia visiško rūkymo netoleravimo.

Prašoma nedelsiant uždrausti pavojingus priedus, taip pat efektyviai taikyti produktų patikimumą tabako gamintojų atžvilgiu. Tai yra pavyzdžiai skyrių, kurie kalba patys už save. Čia taip pat raginamas neribojamas rūkymo draudimas viešose vietose, uždarose darbo vietose, įskaitant maitinimo ir gėrimo įstaigas.

Tačiau mano frakcija mano, kad reikia atsižvelgti į neseniai kai kurių valstybių priimtus sprendimus, raginančius skirti daug investicijų, kurios dar nebuvo nurašytos, daugeliui sektorių. Į tai reikia atsižvelgti, tačiau, mūsų galutinis ilgalaikis tikslas, kurios neabejotinai bus sąmoningai siekiama, turi būti neribojamas rūkymo draudimas, apimantis ir tokias vietas.

Šiuo klausimu vėjas mums yra palankus. Remiantis Eurobarometro ir kitais patikimais tyrimais, žmonės mus palaiko. Visiems, kurie vis dar abejoja dėl to, ar reikia intervencijos, norėčiau pasakyti, nuo tada, kai pirmadienio popietę mes atvykome čia, į Strasbūrą, nuo pasyvaus rūkymo pasekmių turėjo mirti 480 Europos gyventojų.

Ponios ir ponai, turime imtis veiksmų. Mano frakcija ketina tam skirti maksimaliai pastangų ir remti visas prieš rūkymą nukreiptas kampanijas.

  Glenis Willmott, PSE frakcijos vardu. – Pone Pirmininke, Tarptautinė mokslinių tyrimų dėl vėžio tarnyba neseniai išnagrinėjo visą galimą ryšį tarp pasyvaus rūkymo ir vėžio. Pasaulio sveikatos organizacija sukvietė nepriklausomus tarptautinius mokslininkus iš 12 pasaulio šalių. Jie priėjo prie išvados, kad pasyvus rūkymas yra kancerogeninis, ir kad buvimas šalia rūkančių 25-30 proc. padidina nerūkančiųjų riziką susirgti plaučių vėžiu.

Be jokios abejonės, darbo vietose ir uždarose viešose vietose žmonės turi teisę būti apsaugoti nuo kitų žmonių skleidžiamų tabako dūmų. Nepamirškime, kad didžioji dalis gyventojų yra nerūkantys. Geriausias problemos sprendimo būdas yra išsamus rūkymo draudimo reglamentas valstybių narių lygmeniu, akcentuojantis draudimą rūkyti visose uždarose erdvėse ir darbo vietose.

Todėl aš nesutinku su K.-H. Florenz pateiktu 3 pakeitimu, kuriame prašoma ribotų išimčių. Bet kokios išimtys turi būti minimalios.

Aš taip pat nesutinku su jo 2 pakeitimu, kuriame išbraukiamas pasiūlymas dėl Pagrindų direktyvos dėl saugumo ir sveikatos darbo vietoje, reikalaujančios, kad visi darbuotojai užtikrintu, jog darbo vietoje nebūtų rūkoma, pakeitimo. Darbdaviai yra atsakingi už darbuotojų sveikatos apsaugą. Be to, prieštarauju bet kokiam siūlymui daryti išimtis maistu neprekiaujantiems barams. Tai ne tik kenkia darbuotojams, bet ir lemtų nelygybę sveikatos atžvilgiu. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje maistu neprekiaujantys barai mažiau palankioje situacijoje esantys sudaro pusę visų barų, o labiau pasiturinčiose vietose – ketvirtį.

Taip pat manau, kad informacinės priemonės apie rūkymo keliamą pavojų yra gyvybiškai svarbios. Didesni ir ryškesni vaizdiniai įspėjimai yra tokio informavimo dalis, todėl negaliu pritarti 6 pakeitimui, kuriuo panaikinama 16 straipsnio dalis dėl tokių įspėjimų.

Manau, vis sutiksime, kad privalome imtis veiksmų, siekiant apsaugoti žmones nuo rūkymo. Kuo jaunesni žmonės pradeda rūkyti, tuo sunkiau vėliau atsikratyti šio įpročio. Todėl skatinu pritarti 4-ai ataskaitos daliai, kuria siekiama iki 2025 m. jaunų rūkorių skaičių sumažinti 50 proc. ir atmesti K.-H. Florenz pateiktą 1 pakeitimą, kuriuo raginama panaikinti šią straipsnio dalį.

Rūkymas sukelia milžiniškas sveikatos problemas tiek rūkantiems, tiek ir nerūkantiems gyventojams, ir žinau, kad kai kurie kolegos jaučia, jog kramtomojo tabako vartojimas yra geresnė alternatyva. Tačiau negaliu pritarti priemonėms, kurios gali lemti platesnį kramtomo tabako vartojimą, nes jis sukelia kitokias sveikatos problemas, įskaitant burnos vėžį. Nėra prasmės vieną pavojų sveikatai pakeisti kitu.

Jei mes rimtai imsimės gerinti savo piliečių sveikatą, tuomet privalome skatinti visas valstybes nares taikyti reikiamas priemones, kad Europa be rūkymo taptų realybe. Gal galėčiau tik pasiūlyti, kad mes padarytume gerą pradžią, sustiprindami draudimus rūkyti čia, mūsų pačių Parlamento patalpose?

  Jules Maaten, ALDE frakcijos vardu. – (NL) Pone Pirmininke, Komisijos Žaliojoje knygoje ir K.-H. Florenz ataskaitoje yra nurodyti puikūs terminai. Iš tiesų dabar pats laikas Europos Sąjungai sugrįžti prie tabako klausimo, nes apie šią sritį buvo per ilgai tylima.

K.-H. Florenz ataskaitoje teisingai akcentuojamas jaunimo rūkymas ir žalingas pasyvaus rūkymo darbo vietose, visuomeniniuose pastatuose ir maitinimo bei gėrimo įstaigose poveikis. Tyrimai rodo, kad 90 proc. rūkorių rūkyti pradėjo iki aštuoniolikos metų, dar būdami vaikai. Aš labai džiaugiuosi ambicingais H.–K. Florenz ataskaitos tikslais sumažinti rūkymą tarp šios amžiaus grupės atstovų. Jaunimas lengviau pasiduoda spaudimui, o žalingas poveikis sveikatai šiai grupei yra didesnis.

Todėl tikiuosi, kad valstybės narės, žinoma, tos, kurios mano, kad jos pačios gali padaryti visa, ką geriausia, ir kad mes jokiu būdu per daug nesikištume, atsakys į šių rūmų raginimą pačioms įsipareigoti iki 2025 m. sumažinti žalingą rūkymo poveikį jaunimui, kad jos galėtų imtis veiksmų, tarpusavyje sutardamos taip daryti.

Dėl pasyvaus rūkymo ir bendro rūkymo draudimo svarus liberalus principas yra tai, kad vieno asmens laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito asmens laisvė, ir koks dar geresnis šio principo pavyzdys galėtų būti už priverstinį pasyvų rūkymą? Pasyvus rūkymas daro didelę žalą visuomenės sveikatai ir Europos ekonomika dėl jo patiria išlaidų. Kasmet daugiau nei 79 000 suaugusiųjų valstybėse narėse miršta nuo pasyvaus rūkymo ir yra įrodymų, kad pasyvus rūkymas darbo vietoje 2002 m. Europos Sąjungoje sukėlė 7 000 mirčių, kai tuo tarpu pasyvus rūkymas namuose sukėlė dar 72 000 mirčių.

Žinoma, tokiose šalyse kaip Airija, Škotija ir Italija jau įgyta daug tokio draudimo rūkyti patirties ir ta patirtis yra tiktai teigiama. Šių šalių komentarai, įskaitant komentarus žmonių, kurie labai skeptiškai žiūrėjo į tokią priemonę, yra labai pozityvūs. Taigi, bandoma rūkymą uždrausti ir Europos lygmeniu.

Neseniai Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete šie rūmai nusprendė šiuo metu nenustatyti rūkymo draudimo Europoje, o paliktų šias priemones valstybėms narėms. Manau, kad tai yra teisingas sprendimas, nes toks prieštaringas sprendimas turėtų būti priimamas kuo arčiau piliečių, tai yra valstybių narių arba regioniniu lygmeniu. Todėl tų valstybių narių, kurios jau yra uždraudusios rūkymą savanoriškai pasirašydamos Europos chartiją, raginimas vartotojams suteikti daugiau aiškumo, man atrodo, yra daugiausia, ko šiandien galima pasiekti.

Labai gerai yra tai, kad ši diskusija, kuri neabejotinai įvyko, yra skatinama. Ir šia prasme aš noriu pagirti komisarę dėl jos Žaliosios knygos. Šis klausimas yra įtrauktas į visų valstybių narių darbotvarkę.

Pone Pirmininke, norėčiau pateikti keletą baigiamųjų pastabų dėl Direktyvos dėl tabako produktų. K.-H. Florenz ataskaita taip pat siekiama peržiūrėti šią Direktyvą. Aš pritariu viskam, kas yra sakoma Direktyvoje apie vaizdinius įspėjimus ant cigarečių pakelių. Tragiška, kad tiek mažai valstybių narių tuo pasinaudojo, asmeniškai aš pasisakyčiau už tai, kad vaizdiniai įspėjimai būtų reglamentuojami įstatymo. Be to, turėtų būti įmanoma šiuos įspėjimus panaudoti kitokiais būdais, pavyzdžiui, informaciniuose bukletuose apie tai, kaip mesti rūkyti, kaip kad buvo padaryta Kanadoje. Tokia patirtis buvo teigiama ir, man atrodo, jog tai yra gera idėja.

  Hiltrud Breyer, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, norėčiau, nors ir pavėluotai, pasveikinti jus, pone K.-H. Florenz su gimimo diena.

Žinome, kad rūkymas žudo. Kasmet nuo jo miršta 650 000 žmonių ir dar 79 000 suaugusiųjų miršta nuo pasyvaus rūkymo. Mus džiugina Komisijos parodytas atsidavimas ir energija šioje srityje, ir malonu, kad Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas pateikė aiškius ir tvirtus pasiūlymus. Mums taip pat pritaria dauguma piliečių. Beveik 70 proc. jų nerūko, dauguma rūkorių nori mesti rūkyti, o Eurobarometro tyrimas aiškiai parodė, kad 86 proc. apklaustųjų, nori, kad būtų uždrausta rūkyti darbo vietose, kai tuo 84 proc. pasisako už draudimą rūkyti patalpose ir 77 proc. nori, kad restoranuose būtų visiškai nerūkoma.

Todėl mes esame labai susirūpinę pranešėjo pateiktais pakeitimais, nes 3 pakeitimas reikštų visišką šios stiprios mūsų komiteto ataskaitos susilpninimą. Iš esmės tai reiškia draudimą be išimčių, ir mes visi žinome, kas būna su išimtimis – jos greita tampa taisykle. Paimkime, pavyzdžiui, Vokietiją, kurioje dėl Briuselio pateiktų nuostatų ir Europos lygio diskusijų įvyko pastebimas progresas. Būtų pražūtinga, jei Europos Sąjunga šiame procese liautųsi palaikyti piliečius sveikatos apsaugos srityje ir jei mums nepavyktų to įžvelgti.

Todėl tikiuosi, kad rytoj mes atmesime 3 pakeitimą ir pasisakysime už tvirtą Europos sveikatos apsaugą, kad galėtume visoje Europoje įvesti nerūkymo zoną.

  Jens Holm, GUE/NGL frakcijos vardu. – (SV) Ačiū. Vien tik ES kasmet nuo rūkymo miršta 650 000 žmonių ir dar 80 000 žmonių miršta nuo pasyvaus rūkymo. Ši liūdna statistika aiškiai rodo, kad kovodami su rūkymu privalome padaryti viską, kas įmanoma. Karl-Heinz Florenz pateikė daug gerų pasiūlymų dėl veiksmų, kaip kad esamų teisės aktų sugriežtinimas, atgrasinantys užrašai ant cigarečių pakelių, priemonės, skirtos apsaugoti jaunimą nuo pradėjimo rūkyti, priemonės, skirtos padėti rūkoriams, norintiems atsikratyti šio įpročio ir priemonės, skirtos paremti valstybes nares kovoje su rūkymu. Tai yra gerai. Tačiau aš nepritariau tam, kad visuomenės sveikatos srityje ES būtų suteikta daugiau galios, ypač, kai valstybės narės jau ir taip gerai dirba.

Rūkymo uždraudimas baruose yra geras pavyzdys. Mažiausiai dešimt valstybių narių vienaip ar kitaip draudžia rūkyti baruose ir kavinėse. Tai 2004 m. prasidėjo Airijoje ir greitai išplito Švedijoje, Italijoje, Suomijoje, Maltoje, Belgijoje ir taip toliau. Vyksta dar daugiau. Negi turėtume dabar sustabdyti šį gerų pavyzdžių rodymo procesą ir laukti centrinių ES teisės aktų? Ne, manau, kad ne. Leiskime plisti geriems pavyzdžiams. Pastebėjau, kad savo ataskaitoje K.-H. Florenz rašo, kad jis nori paraginti visas valstybes nares įvesti neribojamą rūkymo draudimą. Tai gerai. Kaip suprantu, tai reiškia, kad mums nereikia eiti aplinkkeliais per Europos Komisiją ir rizikuoti, kad tokį pasiūlymą atmes tabako pramonės lobistai.

Ar galų gale nėra pavojinga viena ranka duoti, o kita atimti? Mes raginame žmones nustoti rūkyti ir tuo pat metu ES ir toliau kiekvienais metais tabako auginimui skiria didesnes nei milijardo eurų subsidijas. Kasmet po 1 000 milijonų. Šios subsidijos, be jokios abejonės, turi būti panaikintos. Kaip įmanoma greičiau!

  Koenraad Dillen, ITS frakcijos vardu. – (NL) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, aš nebesikartosiu, keturios pasisakymui skirtos minutės yra pernelyg brangios, tik, kaip ir daugelis pasisakiusiųjų, pasakysiu, kad pritariu šio rezoliucijos projekto pagrindinėms kryptims. Informacinės programos ir prevencinės priemonės, skirtos mažinti jaunų rūkorių skaičių ateinančiais metais, taip pat yra tiktai sveikintinos. Tą patį galima pasakyti apie tabako sukeliamas mirtis bei mirtis keliuose ir alkoholio sukeltas mirtis. Iki šio punkto aš viskam pritariu. Tačiau turime išlikti protingi.

Taip kaip mes nesustabdome eismo įvykių ar toksiškų išmetamųjų dujų, ar neišgujame vyno ar alaus dėl jų sukeliamos kepenų cirozės, nuo kurios kenčia kai kurie politikai, taip ir dėl tabako, turime vadovautis sveiku protu ir bet kokia kaina vengti veidmainiavimo. Aš svarstau apie sveikatos gynėjus mano šalyje, kurie užsipuola tabaką, tačiau prieš keletą metų legalizavo lengvuosius narkotikus. Ponios ir ponai, šioje rezoliucijoje yra keletas kraštutinių dalykų.

Iš principo ir toliau šioje srityje nereikalingi jokie viršvalstybiniai reglamentai. Europa turėtų gerbti subsidiarumo principą ir viskam, ko ji nori, gauti savo piliečių pritarimą. Pavyzdžiui, prieš keletą metų direktyvoje buvo nurodyta, kad tabakas taip pat turi būti ženklinamas. Tai gerai, tačiau tuomet iš karto iškėlė galvą biurokratija. Etiketė turėjo uždengti 30 proc. pakelio, 35 proc. turėjo būti dviem kalbom. Tekstas turi būti užrašytas juodomis raidėmis, su juodu, mažiausiai 3 mm rėmeliu ir daugiausiai 4 mm storio, šriftas turi būti Helvetica ir taip toliau. Europa nori viską diktuoti ir niekas nesupranta, iš kur kyla visuomenės susierzinimas.

Antra, ponios ir ponai, yra veidmainiaujama su subsidijomis tabako augintojams, kurios praėjusiais metais išaugo iki  900 milijonų eurų per metus. Dabar jos buvo sumažintos iki 300 milijonų eurų, tačiau vis tiek ši suma yra daug kartų didesnė nei ta, kuri yra skiriama informacijai, skatinančiai jaunimą mesti rūkyti. Panašiai yra ir su mūsų valstybėmis: Briuselyje pakelis cigarečių dabar kainuoja 4.30 eurų, iš kurių  3.30 atitenka Belgijos valstybės, kuri išleidžia keletą milijonų prieš tabaką nukreiptai informacinei kampanijai, akcizo mokesčiui. Milijardai iš akcizo mokesčių gaunamų eurų galėtų padėti finansuoti kovos su plaučių vėžiu išlaidas. Atleiskite man už ciniškumą.

Taigi, ką mes ruošiamės daryti? Uždrausti subsidijas ir nuskriausti savo Europos ūkininkus, importuojant tabako produkciją iš užsienio? Į šiuos klausimus taip pat reikia atsakyti, jei nenorim pasinerti į perdėtą lyrizmą, antraip tai bus piliečių akių dūmimas. Deja, aš nerandu atsakymo į šiuos klausimus.

Ponios ir ponai, nepersūdykime, nes tos didaktinės kalbos kartais ima mane pykinti. Iš tiesų, mane nuo to tiesiog krato. Europa be tabako dūmų. Kokie gražūs žodžiai. Koks puritonizmas. Nusidėjėliai turi būti nubausti. Susilaikykime nuo perdėto rūkančių gyventojų, kurių yra 30 proc., niekinimo. Netapkime prieš tabaką kovojančiais ajatolomis, kaip kartą manęs maldavo Prancūzijos socialinių reikalų ministras. Nepatekime į Amerikos sąlygas.

Kalifornijoje yra norinčių taip pat nuo 2009 m. uždrausti žmonėms rūkyti jų pačių namuose. Įsivaizduokite! Kaip jie tai padarys? Su komandosais ir skundėjais? Kiekvienuose namuose įves privalomus tabako detektorius? Ar mes norime sekti šiuo pavyzdžiu? Ar mes seksime jų pėdomis? Ar uždrausime skaityti Simenoną dėl to, kad inspektorius Megrė su savo pypke yra blogas pavyzdys jaunimui?

Nepraraskime sveiko proto. Daugumoje Europos šalių, kaip pavyzdžiui Italijoje, Prancūzijoje ir Skandinavijos šalyse ir taip pat mano šalyje, rūkymas jau seniai yra išguitas iš parduotuvių ir restoranų, ir tai yra gerai. Tam padaryti joms Europos nereikia. Sakyčiau, ilgalaikė laisvė. Leiskime tiems restoranų vadovams, kurie to nori, turėti nedidelį kambariuką, kuriame klientai, kartais mėgstantys išgėrę puodelį kavos, surūkyti cigarą. Kas žino, gal rytdienos Europoje kava taip pat bus uždrausta, nes prie kofeino taip pat yra priprantama. Turbūt būtų geriausia, jei Komisija paliktų žmonėms tik duoną ir vandenį.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE). - (FI) Pone Pirmininke, be rūkorių, rūkymo sukeliamo pavojaus rizikos grupėje yra milijonai kitų europiečių. Europos be tabako dūmų sukūrimas ir pasyvaus rūkymo prevencija yra dvi pagrindinės Europos aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos politikos užduotys. Valstybės narės taip pat įsipareigojo įgyvendinti šį tikslą per tarptautinę teisę, ir, išskyrus Italiją bei Čekijos Respubliką, visos Europos Sąjungos valstybės narės, Pasaulinės sveikatos organizacijos pagrindų konvencijoje piliečių apsaugą nuo tabako dūmų pripažino pagrindine teise. Ši teisė turi būti veiksmingai ginama.

Iš visų Komisijos pateiktų pasirinkimų status quo laikymasis nėra tinkamas pasirinkimas. Savanoriškomis procedūromis nepavyko apsaugoti žmonių nuo tabako dūmų. Norėčiau padėkoti pranešėjui už tai, kad jis pasisakė už teisines gynybos priemones, kaip už efektyviausią kovos su šia problema būdą.

Mes ypač norime apsaugoti dvi grupes: vaikus bei jaunimą ir darbuotojus. Tačiau negalime tiesiog paimti ir taikyti bet kokias taisykles. Naudodamiesi savo galiomis privalome išlikti racionalūs. Pritarimas tam, kad visoje Europos Sąjungoje būtų uždrausta pardavinėti tabako produktus jaunesniems nei 18 metų asmenims ir rūkymo apribojimas privačiuose automobiliuose, kai juose yra yra nepilnamečių, yra šiek tiek skirtingi dalykai. Šiuo atveju aš labiau apeliuočiau į tėvų sąmoningumą ir diskretiškumą. Neverskite savo vaikų kvėpuoti mirtinu oru. Teisės aktų leidėjai turėtų būti atsargūs siekdami, kad būtų laikomasi įstatymų, kurių taikymo praktiškai neįmanoma stebėti.

Taip pat reikia pabrėžti prevencinio darbo ir įvairių kampanijų svarbą. Tačiau, siekiant apsaugoti darbuotojus, būtina visose valstybėse narėse įvesti visapusišką rūkymo draudimą.

Taip pat norėčiau iškelti gamintojų atsakomybės klausimą. Tabako produktų direktyva turėtų būti iš dalies pakeista, įtraukiant gamintojų atsakomybę finansuojant sveikatos išlaidas, sukeltas tabako vartojimo. Rūkymas yra susijęs ne tik su rūkoriais, nes milijonines išlaidas, kurias visuomenė patiria dėl tabako vartojimo, turi padengti nerūkančiųjų dauguma. Ttai, kad priversime žmones jausti kaltę, niekuo nepadės, be tai yra skurdi politika, tačiau faktus reikia paminėti. Rūkymas kainuoja pernelyg brangiai. Jis kainuoja gyvybes.

  Gyula Hegyi (PSE). - Pone Pirmininke, kaip jau buvo minėta, kiekvienais metais Europoje dėl rūkymo sukeltų ligų miršta 65 000 žmonių. Pasyvaus rūkymo aukų skaičius taip pat yra tragiškai didelis – dėl kitų žmonių žalingų įpročių kasmet miršta apie 80 000 Europos piliečių. Todėl visiškas rūkymo uždraudimas darbo vietoje ir kitose viešose vietose turėtų būti sveikintinas.

Mūsų ilga kova su rūkymu nebuvo nesėkminga. Prieš dešimt ar dvidešimt metų žmonėms buvo natūralu rūkyti beveik bet kur: per susirinkimus ir kai kuriose šalyse netgi autobusuose. Dabar užsidegti cigaretę renginyje yra beveik laikoma agresija. Prieš rūkymą nukreiptos kampanijos sėkmė rodo, kad tarptautinės bendrovės, tokios kaip tabako bendrovės, nėra nepalaužiamos. Jei mes turime aiškius tikslus dėl aplinkos ir sveikatos apsaugos, galime suvienyti visuomenę, NVO bei politikus, nepamirštant ir gerų teisininkų, ir palaipsniui siekti tikslo. Šioje ataskaitoje nurodomi teisingi žingsniai teisinga kryptimi. Žinoma, turėtume paminėti, kad mes kovojame ne su rūkoriais, o su rūkymu.

  Marios Matsakis (ALDE). - Pone Pirmininke, šis rezoliucijos projektas yra suderintas, tikslus ir suprantamas, o pranešėjas K.-H. Florenz už savo darbą nusipelno nuoširdaus pasveikinimo.

Vienintelė kritika, kurią galiu išsakyti šios rezoliucijos atžvilgiu yra tai, kad jos sulaukėme per vėlai. Šiame dokumente pateikti moksliniai įrodymai ir nediskutuotinas politikos galimybių poreikis mums visiems buvo akivaizdus jau daugelį metų. Gaila, tačiau akivaizdu, kad vėluojantis ženklus progresas, siekiant Europos be tabako dūmų, bus tūkstančių ES piliečių mirčių, kurių būtų galima išvengti, priežastimi.

Kas yra kaltas dėl to, kad masiškai aukojamos žmonių gyvybės? Paminėsiu tik du pagrindinius kaltininkus, siekdamas juos sugėdyti, nors ir nepakankamai drastiškai.

Visų pirma, tai tabako pramonė. Ji išleido milijonus eurų melagingoms ir klaidinančioms informacinėms kampanijoms. Ji manipuliavo žiniasklaida, politikais ir netgi mokslininkais, siekdama pelnyti daugiau laiko, ir tai vyko paprasčiau dėl finansinės naudos, puikiai suprantant, kad rizikuojama tūkstančiais gyvybių.

Antra, daugelio ES valstybių narių vyriausybės ir kai kurios politinės partijos. Jie nuolaidžiavo tabako baronų galiai ir įtakai ir vis delsė imtis veiksmingų priemonių, siekiant apsaugoti piliečius nuo rūkymo maro. Netgi tokios nesudėtingos priemonės kaip tabako mokesčių didinimas ir plačiai prieinamas nemokamas gydymas nuo priklausomybės tabakui buvo stabdomos.

Aš pritariu aktyviam balsavimui dėl šios rezoliucijos ir raginu jus nepamiršti apie niekingą elgesį tų, kurie sąmoningai lėmė tai, kad tabako sukeltos ligos tragiškai nusinešė tiek daug gyvybių.

PIRMININKAVO: M. MAURO
Pirmininko pavaduotojas

  Carl Schlyter (Verts/ALE). - (SV) Karl-Heinz, sveikiname su šešiasdešimtmečiu. Labai džiaugiuosi matydamas, kad jūs vis dar toks pat pilnas gyvybės kaip ir jaunasis Karl-Heinz. Geriausia dovana, kokią PPE-DE frakcija galėjo suteikti, tai leisti jam pataisyti jo pateiktos ataskaitos trūkumus. Manau, kad svarbu paminėti priedus. Mes jau ilgą laiką prašėme teisės aktų. Turi būti skelbiama apie pavojingus priedus ir labai negerai, kad yra tiek mažai informacijos apie tai. Todėl,mes tikimės greitai gauti Komisijos pasiūlymą dėl šių siaubingų priedų, dėl kurių cigaretės tampa dar pavojingesnės, uždraudimo.

Mes turime savaime suprantamą teisę uždrausti rūkyti darbo vietose, kaip ir vaikai turi savaime suprantamą teisę išvengti rūkymo savo žaidimų aikštelėse. Parlamentas yra visiškai teisus, ragindamas valstybes nares spręsti šią problemą. Jei nuvesite vaikus į mūsų pačių laiptų aikštelę šalia restorano, paskui jie pusvalandį kvėpuos tabako dūmais. Taip pat norėčiau paminėti vieną iš diskusijos išplaukusį aspektą. Bet kokia patikima tabako politika turi panaikinti visas subsidijas ir mes privalome užtikrinti, kad dėl slegiančios besivystančių šalių prekybos nebūtų pakenkta mūsų bendrovių darbui. Ačiū.

  Bogusław Sonik (PPE-DE). - (PL) Pone Pirmininke, kaip rodo statistika, maždaug 30 proc. gyventojų vis dar kasdien siekia cigaretės. Besąlygiškai sutinku su tuo, kad nerūkantieji turėtų būti apsaugoti nuo žalingų kvėpavimo nikotino dūmais pasekmių. Tačiau negaliu sutikti su rezoliucijoje pasiūlytais radikaliais metodais. Mes negalime sukurti represinės politikos rūkoriams, kuri ribotų jų pilietines laisves.

Manau, kad turėtume akcentuoti visuomenės švietimą ir reguliuoti pardavimo kainas, keldami kainas, nes moksliniai tyrimai parodė, jog tai yra veiksmingas ginklas kovojant su priklausomybe nuo tabako. Punktas dėl draudimo rūkyti darbe yra neginčytinas. Tačiau manau, kad jis turėtų būti praplėstas pridedant nukrypti leidžiančią nuostatą, užtikrinančią, kad kiekviena įstaiga suteiktų rūkoriams vietą, kur jie galėtų rūkyti nekenkdami kitiems. Esant dabartinės aplinkybėms, tai neturi būti tiesiog dirbtinas ir beprasmis sveikatos skatinimas, tai turi būti veiksmingas veiksmas.

Man skirtu laiku norėčiau pakalbėti apie kitą problemą, kurios šaknys siekia daugelio vyriausybių vykdytą prieš nikotiną nukreiptą politiką, o konkrečiai, prieš populiarėjančius kontrabandinius suklastotus tabako produktus, kurių pagrindinis patrauklumas yra mažesnė nei originalių produktų kaina. Šiuo metu tai yra pats pelningiausias kontrabandininkų verslas.

Prašau nepamiršti, kad tokie produktai yra pardavinėjami mūsų parduotuvėse mūsų piliečiams. Tie, kurie imasi pardavinėti tokius produktus, nevengs parduoti juos ir nepilnamečiams. Todėl rengdami prieš nikotiną nukreiptą politiką, mes privalome įvairiapusiškai išnagrinėti problemą ir užtikrinti, kad mūsų įvesta teisinė realybė efektyviai padėtų spręsti problemas, susijusias su nikotino produktų vartojimu.

  Karin Scheele (PSE). – (DE) Pone Pirmininke, norėčiau prisidėti prie sveikinimų mūsų pranešėjui. Didžiausią susirūpinimą man kelią darbuotojų apsauga. Prisijungiu prie tų narių, kurie nori, kad valstybės narės duotų greitą atsaką, o su šia rezoliucija mes tai ir darome. Šiandien turimi rezultatai rodo, kad tai suveikė kai kuriose valstybėse narėse, tačiau ne mano šalyje.

Kai kalbama apie darbuotojų apsaugą, iškyla klausimas, kokių veiksmų gali imtis Europos Komisija, kad būtų išvengta pirmos ir antros klasės piliečių susidarymo? Kaip valstybės narės reagavo į šią diskusiją? Ar jos pasisako už darbuotojų apsaugos vykdymą Europos lygmeniu ir už tai, kad būtų imamasi tokių veiksmų ir priemonių, kaip draudimas rūkyti restoranuose, kavinėse ir baruose? Dauguma mūsų į šį klausimą žiūrime iš savo situacijos ir dažnai pamirštame, kad turime galvoti apie tokiose sąlygose dirbančius žmones.

  Holger Krahmer (ALDE). – (DE) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, ne tik nerūkančiųjų apsaugos, bet ir kitais klausimais, aš manau, kad mes neturėtume imtis ekstremalių ES priemonių. Apie ką mes čia kalbame? Žinoma, svarbu inicijuoti diskusiją apie galimą Europą be rūkymo, nepradedant kryžiaus žygių prieš žmones, vartojančius Europoje legalius produktus. Tačiau kai kurie pasisakymai ir daugelis pakeitimų skamba labiau kaip religinis karas nei atitinkama diskusija.

Taip pat ataskaitoje nurodyta, kad ši politika turėtų sukurti aplinką, kurioje į rūkymą nebebūtų žiūrima kaip į normalų dalyką. Nemanau, kad politikų pareiga yra mokyti žmones, kaip elgtis ar diktuoti jiems kaip jie turėtų mąstyti. Turėtume atsirinkti, ką ES turėtų reglamentuoti, o ko ne.

Reglamentai, nustatantys valstybių narių mokesčių sistemas, nėra mūsų kompetencija, kaip ir plataus masto draudimai dėl rūkymo. Paprasčiausiai valstybės narės mums nesuteikė tokios galios. Nors yra jaučiama nerūkymo Europoje tendencija, jos panaudojimas taikant pernelyg griežtas taisykles ir viešo pritarimo bangos sukėlimas, mano nuomone, yra netinkamas būdas. Čia mes šnekame beveik vien tiktai apie draudimus. Paprastai draudimai tik padidina potraukį draudžiamam dalykui, ypač jauniems žmonės, tai grupei, kuri mums kelia didžiausią susirūpinimą.

Mes turėtume sutelkti energiją ir pinigus į žmonių informavimą apie žalingas tabako vartojimo pasekmes, kiek įmanoma labiau kreipdamiesi į kiekvieną grupę individualiai. Tai yra vienintelis būdas priversti žmones priimti ilgalaikius išmintingus sprendimus.

  Anja Weisgerber (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, ponai ir ponios, rūkymo pasekmių statistika kalba pati už save. K.-H. Florenz yra teisus, kai nepailstamai kartoja, jog 650 000 rūkymo sukeltų mirčių ir 80 000 pasyvaus rūkymo sukeltų mirčių, mūsų sveikatos sistemai kasmet kainuoja 50 milijonus eurų. Mums, parlamentarams, nereikėtų diskutuoti dėl efektyvios nerūkančiųjų apsaugos. Todėl diskusija yra ne apie tai „ar“, o apie tai „kaip“ tai gali būti įgyvendinta.

Yra keletas skirtingų veiksmingos nerūkančiųjų apsaugos Europoje modelių. Kai kurios šalys, tokios kaip Švedija ir Airija, griežtai uždraudė rūkyti restoranuose, kavinėse ir baruose bei visuomeniniuose pastatuose, kitos šalys paliko nedideles išimtis. Mes turime gerbti šiuos skirtingus modelius. Todėl iš principo manau, kad nerūkančiųjų apsauga yra valstybių narių reikalas.

Pranešėjas siūlo, kad Europa įsikištų tuo atveju, jei valstybės narės neužtikrintų veiksmingos nerūkančiųjų apsaugos darbo vietose. Tačiau kai šios taisyklės yra sulaužomos, aš pritariu tam, kad ES laikytųsi ES galių sistemos, susijusios su darbo sauga ir sveikata.

Taip pat pritariu tam, kad būtų pripažintos valstybėse narėse galiojančios taisyklės. Turi būti galima palikti egzistuojančias ir veikiančias nacionalines taisykles dėl nerūkančiųjų apsaugos. Šiuo keliu einančioms valstybėms turėtų būti atlyginta, privalome pripažinti jų pastangas. Kiekvienu atveju turėtume atsižvelgti į nacionalinius ir regioninius skirtumus bei juos pripažinti.

Tačiau, tai vis tiek turi užtikrinti pakankamą specialią vaikų ir jaunimo bei nerūkančiųjų apsaugą. Mes nenorime susilpninti nerūkančiųjų apsaugos. Taip bus pasiektas aukštas sveikatos apsaugos lygmuo, laikantis subsidiarumo principo ir gerbiant valstybių narių interesus bei regioninius skirtumus.

  Catherine Stihler (PSE). - Pone Pirmininke, šiltai sveikinu K.-H. ataskaitą. Labai pritariu draudimui rūkyti viešuose vietose, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir išvengti pasyvaus rūkymo keliamų pavojų.

Labai džiaugiausi, kai 2006 m. kovą Škotija paskatino Jungtinę Karalystę įvesti draudimą rūkyti ir man labai malonu, kad tokie draudimai dabar galioja Anglijoje, Velse ir Šiaurės Airijoje.

Kadangi jau kurį laiką yra įvestas Škotijos draudimas, mes turime akivaizdžių įrodymų, kokį jis daro poveikį sveikatai. Nesena Škotijos statistika rodo, kad nuo tada, kai buvo įvestas draudimas rūkyti, į ligonines yra atvežama 20 proc. mažiau žmonių, ištiktų širdies smūgio.

Taip pat mes ir toliau informuojame apie rūkymo pavojų sveikatai. Dėl šios priežasties 2007 m. lapkričio 14 d. aš pateikiau raštišką deklaraciją Europos Parlamentui, raginančią atlikti daugiau tyrimų ir skirti daugiau išteklių chroniškai obstrukcinei plaučių ligai (angl. COPD). Chroniška obstrukcinė plaučių liga yra šprasta ir brangiai atsieinanti plaučių liga, kuriai pažengus, prasideda chroniškas kvėpavimo sutrikimas. Tai yra nepripažinta, nediagnozuojama ir negydoma liga, kuria nesirūpina nei sveikatos apsaugos darbuotojai, nei visuomenė. Dėl lėtinės obstrukcinės plaučių ligos atvejų daugėjimo yra dar svarbiau, kad ES taikytų tinkamą politiką dėl nerūkymo bei K.-H. Florenz ataskaitą.

  Christofer Fjellner (PPE-DE). - (SV) Labai jums ačiū. Norėčiau pradėti pasakydamas, kad aš ypač skeptiškai žiūriu į ES idėją visoje Europos Sąjungoje uždrausti rūkyti viešose vietose. Netgi tie, kurie pasisako už tokį rūkymo uždraudimą, privalo čia įžvelgti ES lygmens problemą. Tačiau tokie sprendimai yra prieštaringi. Piliečiai supranta, kad jie ateina iš Briuselio, kad kažkas, kas nėra tiesiogiai su jais susijęs, priima tokius sprendimus, ir aš manau, kad didės pasipriešinimas.

Tačiau yra dalykų, kuriuos galime atlikti čia, Europoje, kad sumažintume tabako dūmų daromą žalą visoje Europoje. Pavyzdžiui, galime panaikinti nesuprantamą švediško uostomo tabako draudimą. Vėl grįžtu, kad pasinaudočiau galimybe akcentuoti Švedijos patirtį. Mūsų šalyje proporcionaliai yra mažiausiai rūkorių, mažiausiai tabako sukeliamų ligų, tačiau žinote ką? Nepaisant to, mes suvartojame maždaug tiek pat tabako, kaip ir likusioje Europos dalyje, tačiau daugiau vartojame ne cigaretes, o uostomą tabaką. Faktas yra tas, kad jei likusi Europos dalis pakeistų cigaretes uostomu tabaku, taip, kaip mes tai padarėme Švedijoje, kasdien nuo plaučių vėžio būtų apsaugota 200 000 europiečių. Todėl manau, kad yra nemoralu ir toliau būti užmerktomis akimis.

Deja, panašu, kad Komisija samprotauja visiškai priešingai. Šiandien Komisija Alandų saloms liepė sumokėti beveik 20 milijonų Švedijos kronų dydžio baudas už tai, kad jos nesugriežtino pakankamai veiksmingų draudimų dėl uostomo tabako. Nors uostomas tabakas yra tradicinis Alandų salų produktas, pakeitęs cigaretes ir išgelbėjęs gyvybes. Be to, Komisija turi drąsos teigti, kad ji rūpinasi Alandų salų gyventojų sveikata. Tačiau aš su jais kalbėjausi, ir jie mandagiai tam paprieštaravo. Todėl, jei Alandų saloje bus pradėta daugiau rūkyti, dėl to bus kalta Komisija. Tačiau žinau, kad čia vis dar yra skeptiškai nusiteikusių narių, kurie, iš tiesų, netiki, kad tai gali būti taip paprasta, ir kad statistika nėra tokia akivaizdžiai mažesnė kaip kad aš teigiu. Norėčiau jūsų paprašyti su manimi sutikti nors dėl šio punkto ir balsuoti už Jules Maaten pasiūlymą įvertinti uostomo tabako poveikį sveikatai. Ateityje siūlau diskusijų metu remtis moksliniais faktais. Esu įsitikinęs, kad tai bus pirmas žingsnis nepagrįsto ES draudimo dėl uostomojo tabako panaikinimo link. Ačiū, pone Pirmininke.

  Markos Kyprianou, Komisijos narys. − Pone Pirmininke, norėčiau padėkoti nariams už labai įdomią diskusiją. Buvo malonu išgirsti skirtingas nuomones. Turiu pasakyti, kad labai džiaugiuosi, jog dauguma pritaria draudimams rūkyti ir visoms kitoms rūkymo prevenciją skatinančioms priemonėms.

Visų pirma, neturime pamiršti, kad pagrindinis tikslas yra apsaugoti jaunimą. Nepamirškime, kad visą laiką kyla naujų idėjų. Dabar yra nauja mada tarp jaunų merginų skatinti rūkymą kaip svorio reguliavimo priemonę. Buvo panaudotos visos priemonės skatinant rūkymą, todėl mes turime būti visapusiškai išradingi duodami savo atsaką.

Suprantu, kad kai kurie nariai nenori, kad Komisija ar bendrija imtųsi priemonių. Jie teigia, kad turėtume palaukti, kol valstybės narės imsis veiksmų. Kaip jau sakiau, dabar mes nagrinėjame ir studijuojame, koks turėtų būti sekantis žingsnis Europos lygmeniu.

Tačiau turiu pasakyti, kad nors tendencija yra labai drąsinanti – per keletą pastarųjų metų šalys įvedė labai daug visapusiškų apribojimų – kuo ilgiau mes delsėme imtis priemonių, tuo daugiau žmonių miršta. Turime to nepamiršti. Tai labai svarbus faktorius.

Dar yra subsidiarumo klausimas, tačiau subsidiarumas nereiškia darymo. Taip pat kaip ir 152 straipsnis nereiškia, kad mes turime tiesiog sėdėti ir žiūrėti kaip miršta žmonės. Tai reiškia, kad mes turime papildyti, paremti, padrąsinti ir, esant reikalui, netgi priimti teisės aktus. Mes neturime teisinio pagrindo, turime tik nuomonę apie tai. Taigi, tai yra politinio, o ne teisinio sprendimo klausimas. Ties tuo mes dirbsime.

Kaip jau sakiau, mums svarbu, kaip geriausiai galime pasiekti rezultatų, o ne tai, kokias teisines priemones tam naudojame. Nepamirškime, kad naujoje Sutartyje, priimtoje vos prieš trejetą dienų, ypač pabrėžiamas Europos Sąjungos dalyvavimas sprendžiant tabako klausimą. Į tai taip pat reikėtų atsižvelgti.

Žaliojoje knygoje daugiausiai kalbama apie aplinką be tabako dūmų ir diskusijoje tai yra daugiausiai akcentuojama. Tačiau tai tik viena priemonė. Turime imtis daugiau priemonių, kad pasiektume savo tikslo. Reikia tokio draudimo rūkyti, prie kurios aš netrukus sugrįšiu, reikia reklamuoti jau esamus draudimus, įspėjimus bei vaizdinius įspėjimus, kuriuos turime, taip pat reikalingos švietimo kampanijos.

Tiesa yra ta, kad tai yra gyvenimo būdo pasirinkimas, ir kad galiausiai žmonės patys pasirinks. Tačiau mes turime padėti jiems priimti sprendimą, kuris būtų paremtas tikrais faktais, ir taip, kad būtų atremta agresyvi tabako pramonės marketingo technika, kuriai yra išleidžiama milijardai eurų. Turime būti pajėgūs žmonėms patarti ir paaiškinti problemas bei paraginti juos nerūkyti arba mesti rūkyti. Tai labai svarbi sritis.

Kalbant apie rūkymo draudimo išimtis, geriau šios išimtys, negu jokio draudimo. Aš su tuo sutinku. Tačiau faktas yra tas, kad taikant išimtis viskas nebus taip efektyvu kaip visiškai uždraudus rūkyti, nes jos taikomos ne tik pasyvių rūkorių apsaugai, bet, kaip ir sakiau, skatinant rūkorius atsisakyti šio įpročio, o nerūkančiuosius – nepradėti rūkyti. Neturėtume to pamiršti. Nieko keista, kad dauguma rūkorių taip pat pritaria rūkymo uždraudimui, nes jie nori rūkyti tada, kai patys nusprendžia, o ne uostyti kažkieno kito leidžiamus dūmus.

Tai nėra teorinė diskusija. Žinau, kad prieš keletą metų būta nuogąstavimų, nes tai yra nauja diskusija, ir tokių nuogąstavimų pasitaiko iki šiol. Tačiau dabar mes turime šiokios tokios patirties ir žinome, kad tai veikia, bei tai, kad dėl to nepradedama rūkyti kažkur kitur. Dabar yra sumažėjęs rūkorių bei su rūkymu susijusių problemų skaičius, mes matėme, kad tai nepalietė tam tikrų ekonomikos sektorių, kaip kad buvo nuogąstaujama. Taigi, mes galime pasinaudoti šia patirtimi ir paaiškinti valstybėms narėms, ir netgi šio parlamento nariams, prieštaraujantiems, kad tai yra naudinga ir efektyvu.

Dėl sudedamųjų dalių ir priedų klausimo – mes su tuo dirbame. Mes labai rimtai atsižvelgiame į Parlamento poziciją. Paskutinius keletą metų K.-H. Florenz man nedavė dėl to ramybės. Mes dirbame šia kryptimi, tačiau tai reikalauja labai daug darbo, kadangi direktyva, kokia buvo priimta iš pradžių, buvo neveiksminga. Taigi dabar mes stengiamės patobulinti informacijos tiekimą ir atliksime rizikos vertinimą.

Dėl nelegalios prekybos mes dirbame tabako kontrolės pagrindų konvencijos kontekste ir šiuo metu rengiame protokolą, skirtą prekybai kontroliuoti. Europos Sąjunga labai aktyviai dirba šiuo klausimu ir taip dirbs ir toliau.

Dar kartą noriu pabrėžti, kad mes esame ne prieš rūkorius, ir pritariu tiems, kurie tai pažymėjo. Priešingai, visos šios priemonės bus naudingos ir rūkoriams.

Žinau, kad valstybėms narėms yra aktualus kramtomojo tabako klausimas. Tačiau turiu pasakyti, kad Olandijos klausimas yra visiškai kitoks, nes ši valstybė narė neprašė nukrypti leidžiančios nuostatos, kaip tai padarė Švedija. Tačiau tuo pat metu kramtomas tabakas nėra saugi alternatyva, ir aš džiaugčiausi, jei mes daugiau apie tai padiskutuotume. Jis taip pat yra pavojingas, nes sukelia įvairias vėžio ir kitų ligų formas.

Labai greitai, kitų metų pradžioje mes turėsime visus įrodymus. Aš dabar remiuosi Švedijos ekspertais. Taigi, negali būti net klausimo apie tai, kad reiktų rodyti pavyzdį likusiai Europos daliai, kuri jo nevartoja. Aš konsultuojuosi su Švedijos ekspertais, kurie man pateikė daugybę įrodymų šia tema. Kramtomas tabakas negali sukelti plaučių vėžio, kadangi jis nėra įtraukiamas į plaučius, tačiau jis daro poveikį ir sukelia problemų. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad jis gali būti efektyvus kaip tabako kontrolės ar rūkymo kontrolės priemonė. Todėl aš labai skeptiškai žiūriu į šį klausimą ir tikrai abejoju, kad tam yra kokių nors mokslinių įrodymų.

Tačiau turiu pasakyti, kad matau, jog pajutusi nerūkymo politikos grėsmę, tabako pramonė ypač stengiasi reklamuoti kramtomąjį tabaką. Turėtume būti atsargūs, nes tai gali sukelti problemų ir tai gali plisti bei būti reklamuojama agresyviomis komercinėmis priemonėmis. Aš prieštarauju šiuo metu Europos Sąjungoje status quo pakeitimui ir šia prasme mums pritaria Europos teisingumo teismo sprendimas.

Pabaigoje norėčiau dar kartą padėkoti visiems nariams už šią įdomią diskusiją. Aš kalbu ir apie tuos, kurie pritaria Komisijos politikai, ir apie tuos, kurie jai prieštarauja. Mums labai svarbu išklausyti jūsų visų nuomones. Kitais metais mes su jumis turėsime išsamesnę diskusiją ir specialų Komisijos pasiūlymą, paremtą šios dienos diskusija.

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks trečiadienį, 12.00 val.

Pareiškimai raštu (142 taisyklė.)

  Zita Gurmai (PSE), raštu. – (HU) Rūkymas yra didžiulė visuomenės sveikatos problema, kiekvienais metais pareikalaujanti kelių šimtų tūkstančių aukų, tarp kurių yra ir nerūkantieji. Kadangi ši problema yra globali, reikalingi įvairiapusiai veiksmai, valstybių narių įsipareigojimai ir veiksmingi teisės aktai, kurie būtų dar griežtesni negu iki šiol galiojusieji. To reikalauja Europos piliečių apsauga.

Aišku, kad kelias siekiant pirminio tikslo – Europos be tabako dūmų bus ilgas ir reikalaujantis milžiniškų pastangų bei atsidavimo. Todėl mes vienu metu žengiame vieną žingsnį. Kai kurios valstybės narės parodė pavyzdį, kuriuo mes turėtume sekti, imdamiesi rimtų ir veiksmingų veiksmų, siekiant išvengti pasyvaus rūkymo pavojų. Vienas iš artimiasių žingsnių turėtų būti visiškas draudimo rūkyti uždraudimas per dvejus metus visose uždarose darbo vietose, įskaitant maitinimo sektorių, visus visuomeninius pastatus ir viešąjį transportą visoje Europos Sąjungoje.

Kad galėtume sėkmingai kovoti su rūkymu, mums reikia tvirto pagrindo, išsamios bendrijos strategijos, paremtos atitinkamomis studijomis ir geriausiomis empirinėmis žiniomis, skirtomis rūkymo kontrolei ir žmonių skatinimui mesti rūkyti. Šioje strategijoje pagrindinį vaidmenį turi atlikti veiksmingų teisėkūros priemonių planavimas, prevencija ir švietimas.

  Marianne Mikko (PSE), raštu. – (ET) Ponios ir ponai, kiekvienais metais cigarečių rūkymas lemia daugiau nei 650 000 nesavalaikių europiečių mirčių. Nė vienas iš jų nenusprendžia pradėti rūkyti tam, kad nusižudytų. Rūkoriai yra priklausomi dešimtmečius trukusios propagandos vergai.

Tik griežtas PR gali paaiškinti tai, kad jei 86 proc. Europiečių mano, kad darbo vietose turi būti nerūkoma, tai tik 61 proc. mano, kad tas pats turėtų būti taikoma ir barams bei restoranams. Ponios ir ponai, padavėjos ir baro personalas taip pat turi teisę į gyvenimą ir sveikatos apsaugą!

Kiekvienais metais nuo pasyvaus rūkymo miršta 80 000. Prieš savo valią jie buvo priversti kvėpuoti 250 kancerogenų ir toksinų mišiniu. Padavėjai, dirbantys įstaigose, kuriose leidžiama rūkyti, turi 50 proc. didesnę tikimybė susirgti plaučių vėžiu nei tas personalas, kuris dirba įstaigose, kuriose yra nerūkoma.

Visa tai nėra naujiena. 30 proc. Europos piliečių yra rūkantys. Laisvos rinkos ekonomika nesustabdė nesveiko įpročio, sukeliančio tūkstančius mirčių ir mokesčių mokėtojams kainuojančio milijardus eurų.

Akivaizdu, kad įstatymų leidėjai privalo imtis veiksmų. Sutinku su ataskaitoje esančiu teiginiu, kad tik aplinkoje, kurioje yra visiškai nerūkoma, mes galime įgyvendinti šiandienos sveikatos apsaugos reikalavimus.

Tačiau be draudimo, mums taip pat reikalingos priemonės, kurios padėtų rūkoriams patiems išsilaisvinti iš savo priklausomybės. Tereikia pažiūrėti, kokias sumas tabako pramonė išleidžia reklamai, kad suprastume, koks milžiniškas yra iššūkis, kurį mes bandome atremti.

Pusinės priemonės jau nebetinka. Laikas imtis tikrų veiksmų.

18. Protokolas, iš dalies pakeičiantis TRIPS (diskusija)

  Pirmininkas. − Kitas punktas yra Gianluca Susta rekomendacija Tarptautinės prekybos komiteto vardu dėl Protokolo, iš dalies pakeičiančio TRIPS susitarimą (08934/2006 – C6-0359/2006 – 2006/0060(AVC)) (A6-0403/2007)

  Gianluca Susta (ALDE), pranešėjas. – (IT) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau pasinaudoti galimybe ir padėkoti Parlamento Liberalų aljanso frakcijos ir Europos demokratų sekretoriatui už man suteiktą paramą. Taip pat noriu padėkoti pranešėjams bei J. Van Hecke, kurie aplenkė mane, parengdami šį dokumentą, už atliktą puikų darbą ir už tai, kad jie sugebėjo iki galo išlaikyti institucinės teisės vienovę.

Mano nuomone, tai buvo didžiausia Parlamento stiprybė vykdant kampaniją dėl medikamentų prieinamumo besivystančiose ir mažiau išsivysčiusiose šalyse, kur jų labiausiai reikia. Teisė į sveikatą ir medicina už prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų už prieinamas kainas turėtų būti užtikrinta visiems piliečiams. Deja, mes labai gerai žinome, kad taip yra ne visada: labai dažnai farmacijos pramonės nustatytos kainos yra pernelyg didelės, todėl tos šalys, kurioms jų labiausiai reikia, patiria sunkumų.

Dėl šios priežasties, kaip jau keletą kartą minėjau, tiek Tarptautinės prekybos komitete, tiek ir plenarinėje sesijoje Parlamentas negali aklai pritarti Protokolui, iš dalies pakeičiančiam TRIPS susitarimą, tarsi jis būtų universali panacėja, ir manyti, kad klausimas yra išspręstas. Parlamentas norėjo, kad būtų padaryta daugiau, bent jau Europos Sąjungos viduje, nes Europos Sąjunga gali ir privalo padaryti daugiau.

Netgi po apgailestaujamų šios vasaros įvykių, tokių kaip pasikeitimas laiškais su Tailandu, nors tai ir buvo iš dalies išspręsta, Europos Parlamentas, kuris visad pasisakė už visų TRIPS susitarimo teikiamų lankstumo priemonių panaudojimą, negali leisti ratifikuoti protokolo, neturėdamas realių ir veiksmingų garantijų iš Komisijos ir Tarybos.

Manau, kad reikia pažymėti, jog per šiuos glaudaus bendradarbiavimo su Komisija ir Taryba mėnesius, mes be jokios abejonės įgyvendinome svarbų Europos Sąjungai tikslą, į Europos politinės darbotvarkės sąrašo viršų iškeldami šį iš esmės techninį dokumentą.

Manau, kad galutinis rezultatas gali būti laikomas sėkme, ne tik dėl šios priežasties, bet ir, visų pirma, dėl to, kad mums pavyko pasistūmėti į priekį ypač jautriose srityse, pavyzdžiui, skatinant naudoti TRIPS susitarimo leidžiamas lankstumo priemones, kad nacionalinių visuomenės sveikatos programų sistemoje galėtume skatinti prieigą prie pagrindinių medikamentų už prieinamas kainas.

Aš ypač pritariu pirmadienį Tarybos pranešime pateiktai aiškiai nuorodai į TRIPS susitarimo 30 straipsnį. Mano frakcijai tai yra garantija ir užtikrinimas, kad valstybės narės galės panaudoti šią priemonė nepatirdamos spaudimo, ir kad bus lengviau gauti medikamentų tose šalyse, kuriose jų labiausiai reikia.

Antra, labai džiaugiuosi TRIPS-plius rezultatais, tai yra griežtesnėmis nuostatomis nei tos, kurios buvo pateiktos TRIPS susitarime. Parlamentas, Taryba ir Komisija sutiko, kad neturėtų būti deramasi dėl ateities dvišalių ar regioninių susitarimų su besivystančiomis šalimis ar nuostatų, kurios galėtų turėti neigiamų pasekmių sveikatai ir prieigai prie medikamentų.

Nepaisant to, pripažindamas Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos pastangas, aš norėčiau paklausti, ar tekstas gali būti patobulintas, ypač ta jo dalis, kurioje yra yra kalbama apie skurdžias besivystančias šalis. Toks posakis gali sukelti nesusipratimų, nes dabar yra įprasta kalbėti tik apie besivystančias šalis ir apie mažiau išsivysčiusių šalių kategoriją. Naujos kategorijos įvedimas komplikuotų situaciją. Visų pirma, yra svarbu pabrėžti, kad visos besivystančios šalys, taigi, netgi tokios šalys kaip Brazilija, Indija ir pan., privalo turėti galimybę pasinaudoti esama sistema, be rizikos, kad ateityje būtų įvestos neigiamos nuostatos.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus klausimas yra tai, kad labai svarbu pabrėžti iki šiol dėtas pastangas mokslinių tyrimų ir technologijų vystymąsi perkelti į besivystančias pietines šalis. ALDE frakcija yra pasirengusi duoti savo sutikimą, nes ji mano, jog atsakymas „ne“ duotų neigiamą ženklą šalims, kurioms to labiausiai reikia, ir tai būtų neatsakinga iš Europos Sąjungos pusės, nes būtų nerealu iš naujo pradėti PPO derybas.

Tačiau tai nekeičia fakto, kad mes ir toliau susilaikome dėl PPO išnagrinėtų ir patvirtintų mechanizmų veiksmingumo. Dėl šios priežasties (aš jau beveik baigiau) norėčiau patvirtinti, kad ES ties tuo nesustos. Parlamentas padarys viską, ką gali, kad užtikrintų, jog per paskutinius keletą mėnesių suteiktos garantijos būtų gerbiamos ir praktikoje.

Todėl mes prašome Komisaro P. Mandelsono, kuris savo laiške patvirtino, kad neketina derėtis dėl TRIPS-plus nuostatų, iš Ekonominės partnerystės sutarties su Karibų šalimis pašalinti prašymą laikytis Patentinės kooperacijos sutarties, Patentų teisės sutarties ir Direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių stiprinimo intelektinės nuosavybės nuostatų, kurios yra neabejotinai panašios į TRIPS-plus nuostatas.

  Peter Mandelson, Komisijos narys. − Pone Pirmininke, man labai malonu, kad mums pavyko rasti visiems patinkančią išeitį dėl svarbaus skurdžių, besivystančių šalių prieigos prie medikamentų klausimo. Mūsų pastarųjų mėnesių diskusija buvo vaisinga ir norėčiau padėkoti Parlamentui už mūsų mainų intensyvumą ir kokybę. Komisija visad atsižvelgdavo į Parlamento išreikštus susirūpinimus, ir daugumai jų pritaria. Todėl Komisija labai aktyviai dalyvavo diskusijoje dėl TRIPS ir prieigos prie medikamentų PPO.

Šioje diskusijoje įžvelgiau galimybę Komisijai patikslinti savo poziciją dėl daugelio klausimų. Mes visi sutinkame, kad TRIPS susitarimo pakeitimas yra vieno iš daugelio prieigos prie medikamentų problemos sprendimų dalis. Akivaizdu, jog reikia ir kitų priemonių, ypač skirtų sveikatos apsaugos sistemų bei infrastruktūrų gerinimui, visų pirma skurdžiose, besivystančiose šalyse.

Kai kurie Parlamento nariai baiminasi, kad toks mechanizmas bus neveiksmingas. Dabar dar tikrai per anksti tai vertinti. Savo reglamente įgyvendinančiame atsisakymo dokumentą, kartu su Parlamentu mes sutarėme jį įvertinti praėjus trejiems metams po jo įsigaliojimo, ir mes tai padarysime.

Mes taip pat pritariame tarpvyriausybinės darbo grupės darbui kartu su PPO, siekiant panaudoti kitas priemones tolesniam prieigos prie medikamentų gerinimui.

Komisija galėjo dar kartą patvirtinti savo pritarimą Doha deklaracijai dėl TRIPS susitarimo dėl visuomenės sveikatos ir savo paramos joje esančioms lankstumo priemonėms.

Taip pat ši diskusija leidžia man išsklaidyti daug nesusipratimų dėl to, ką daro Komisija ekonominės partnerystės susitarimuose su AKR šalimis. Leiskite patvirtinti, kad šiuose susitarimuose ir būsimuose dvišaliuose ir regioniniuose susitarimuose su skurdžiomis besivystančiomis šalimis Komisija neprašo ir neprašys nuostatų, kurios galėtų daryti poveikį prieigai prie medikamentų arba pakenktų Doha deklaracijoje esančioms TRIPS lankstumo priemonėms dėl TRIPS susitarimo ir visuomenės sveikatos.

Nuoširdžiomis ir tiesioginėmis diskusijomis Parlamentas dabar gali pritarti Komisijos pasiūlymui. Tuomet Europos bendrija prisijungs prie PPO narių, kurie jau pritarė TRIPS susitarimui. Toks pritarimas leis ES toliau atlikti pagrindinį vaidmenį PPO medikamentų prieigos klausimu.

Norėčiau griežtai paprašyti, kad medikamentai liktų Komisijos prioritetu ir ateityje, šiuo klausimu aš noriu tęsti darbą konstruktyvioje dvasioje su Parlamentu.

  Michel Rocard (PSE), Teisės reikalų komiteto nuomonės pranešėjas. – (FR) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, apgailestauju, kad šiandien mūsų diskusijoje nedalyvauja Tarybos atstovai, nes tai yra mūsų pagrindinis kontaktas. Čia tvyro euforinė atmosfera, visi sutaria ir rytoj mes balsuosime, manau, didele balsų dauguma, už šio TRIPS susitarimo ratifikavimą, kuris, kaip manoma, turėtų suteikti geresnę prieigą prie medikamentų šalims, kurios nėra pakankamai išsivysčiusios ir neturi farmacijos pramonės, kuri suteiktų tokią prieigą.

Per ilgą diskusiją šia tema Parlamentas turėjo šiek tiek daugiau abejonių dėl šios sistemos veiksmingumo nei Komisija. Manau, kad dėl to buvo prieita prie šįryt pateikto pranešimo ir mes sutikome, kad mūsų susitarimas leis žengti nedidelį žingsnį į priekį. Ir norėčiau padėkoti Tarybai už tai, kad ji nors kartą labiau klausėsi Parlamento, o ne Komisijos. Tai pažanga, tačiau mes žinome apie jos neadekvatumą ir šiek tiek abejojame jo veiksmingumu. Šios abejonės turi būti pašalintos su tokiu pat atkaklumu, su kokiu valstybės narės ir Taryba taiko rekomendacijas.

Tačiau mane džiugina tai, ką ką tik pasakė P. Mandelson, kuris pats paskyrė grupę ekspertų, kad šie rastų kitų priemonių bei tas priemones įvertintų, ir manau, kad mes dar kartą diskutuosime šiais klausimais kai tik pamatysime, ar efektyvumas atitinka mūsų lūkesčius. Bet kokiu atveju aš labai džiaugiuosi pozityviomis išvadomis šiuo būtinu etapu, net jei mes ir nedaug pasistūmėjome į priekį.

  Georgios Papastamkos, PPE-DE frakcijos vardu. – (EL) Pone Pirmininke, kaip Europos liaudies partijos pranešėjas, aš norėčiau padėkoti pranešėjui L. Sousa ir kitiems kolegoms už produktyvų bendradarbiavimą, leidusį mums įveikti kai kuriuos politinių frakcijų skirtumus ir išlaikyti vieningą poziciją šiuo svarbiu klausimu. Europos Parlamento atsakomybės sritys nebuvo apribotos, kaip nurodyta Sutartyje, jos nebuvo apribotos tiesiog tam, kad jis galėtų duoti savo pritarimą. Liepos mėnesio rezoliucijoje buvo pasiekta politinė pergalė, išreiškianti vieningą norą vykdyti partijų politikos kryptis.

Buvo siekiama susitarimų tarp Komisijos ir Tarybos. Daugeliu atvejų jie sutampa su Europos Parlamento nuomonėmis. Galima sakyti, kad institucijų bendradarbiavimas buvo iš naujo peržvelgtas naujo Europos Parlamento vaidmens, kurį jis atliks kai tik bus priimta Reformų sutartis, šviesoje.

Taigi, tokių pakeitimų Sąjungoje priėmimą palaiko tikri įsipareigojimai, užtikrinantys sėkmingą proceso veikimą. Įsipareigojimai siekia dar toliau. Jie pateikia integruoto besivystančių šalių visuomenės sveikatos klausimo sprendimo gaires. Tai, kad Sąjunga pritarė TRIPS susitarimui, duoda teigiamą ir vilties teikiantį ženklą besivystančioms šalims. Mes tikimės, kad kiti nariai taip pat aktyviai bendradarbiaus su PPO šalimis.

  Kader Arif, PSE frakcijos vardu. – (FR) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, mūsų paskutinės diskusijos, vykusios liepos mėnesį metu, aš savo komentarus užbaigiau raginimu Komisijai ir Tarybai prisiimti aiškius ir oficialius įsipareigojimus, kurie užtikrintų aktyvų Europos dalyvavimą ieškant naujų išeičių ir norą pirmauti kovoje už įperkamų medikamentų prieigą kiekvienam. Mes negalime pritarti diskusijai, kurios metu nebuvo prisiimta jokių tikslių įsipareigojimų, ir šiandien aš pažymiu, kad po keletą mėnesių vykusių mainų tarp trijų institucijų mes pateikėme keletą pasiūlymų ir labai norėjome, kad jie taptų realybe.

Pirmiausia leiskite man pagirti Parlamentą už jo darbą, kurį jis atliko nuolat rūpindamasis atsiskaitomumu ir atvirumu. Trys, vienas po kito sekę balsavimo Parlamente atidėjimai, buvo grindžiami įsipareigojimu pasaulio visuomenės sveikatai. Tai mums parodė, kad žodis „solidarumas“ vis dar kažką reiškia Europos politikams.

Todėl norėčiau padėkoti mūsų pranešėjui G. Susta už jo gebėjimą įtikinti ir gebėjimą atsilaikyti, bei visiems politinių frakcijų pranešėjams, kurie per šiuos bendradarbiavimo, pastangų ir bendro įsitikinimo mėnesius paliko nuošalyje partijų politiką ir pademonstravo kokios kokybės gali būti Parlamento darbas. Tikiuosi, kad Taryba ir Komisija pajėgs pademonstruoti, jog bus laikomasi per pastaruosius keletą mėnesių per vykusius įvairius mainus ir raštiškus pranešimus prisiimti įsipareigojimai.

Šie įsipareigojimai yra tokie: kad valstybės narės gali laisvai naudoti visus straipsnius, leidžiančius joms gaminti nepatentuotus vaistus ir eksportuoti juos į besivystančias valstybes, ir ne tik į skurdžias besivystančias valstybes; kad tokios besivystančios valstybės gali naudotis visomis Dohos deklaracijos lankstumo nuostatomis, kad aprūpintų savo gyventojus pagrindiniais reikiamais medikamentais; kad Europos Sąjunga nesiderės dėl prekybos susitarimų. Aš taip pat pažymiu komisaro pareiškimus; ir galiausiai, kad ES finansuos šių šalių mokslinių tyrimų vystymo ir gamybos pajėgumų tokiose šalyse projektus.

Tai yra teigiami žingsniai ir mes vis norime, žengti pagrindinius dabar, tačiau norėčiau pasakyti, kad ne visi Parlamento iškelti klausimai ar jo teisėti nuogąstavimai būtinai atitinka kitų institucijų pageidaujamus atsakymus. Mūsų kova dėl prieigos prie medikamentų kiekvienam tęsiasi. Todėl mes turime būti labai atidūs dėl šiandien Tarybos ir Komisijos prisiimtų įsipareigojimų. Taip pat mes ir toliau prašysime, kad per ateinančius mėnesius visi mūsų nuogąstavimai susilauktų greito ir adekvataus atsako. Primenu, kad pirmiausia Parlamentui buvo pažadėta, jog bus užbaigtas vertinimo mechanizmas, kurį turime rytoj patvirtinti. Dėl to vis dar yra abejonių, ir mes turime į jas atsižvelgti. Jei taip neatsitiks, laikydamasi atitinkamoms besivystančioms duotų įsipareigojimų, ES turštų padaryti atitinkamas išvadas, kad rastų tikrai tinkamą, tvarią išeitį.

Todėl aš džiaugiuosi Tarybos ir Komisijos prisiimtais įsipareigojimais ir paraginsiu savo frakciją rytoj balsuoti už ratifikavimą, nors ilgos darbo savaitės verčia mane manyti, kad mūsų priimtas kolektyvinis susitarimas yra toli ne pabaiga, o tik pradžia.

  Johan Van Hecke, ALDE frakcijos vardu. – (NL) 2003 m. rugpjūčio 30 d. PPO sprendimas, leidęs laikinai nukrypti nuo TRIPS susitarimo, dabar 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimu virto nuolatine nukrypti leidžiančia nuostata. Savo ataskaitoje G. Susta pateikia daug atitinkamų pastabų dėl privalomo licencijavimo praktiškumo. Aš pripažįstu, kad labai daug mano 2005 m. ataskaitos sudedamųjų dalių virto laikinomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis Europos reglamente.

Aš pritariu Tarybos ir Komisijos rekomendacijoms, kurias G. Susta sieja su avis conforme. Sukurti mechanizmai iš tiesų yra vienintelė išeitis iš problemos, kurią sukelia neadekvati prieiga prie medikamentų skurdžiose šalyse. ES privalo padėti besivystančioms šalims rasti ilgalaikę išeitį dėl galimybės už prieinamą kainą įsigyti pagrindinius medikamentus ir privalo skatinti investicijas į vietinės produkcijos įrenginius. Technologijų perkėlimas, moksliniai tyrimai ir techninė pagalba, žinoma, čia yra svarbiausi dalykai.

Todėl pasiremsiu neseniai pateiktomis ataskaitomis, teikdamas, kad nepatentuotų vaistų rinkos dalis vėl mažėja, todėl pačios farmacinės kompanijos teikia pigią produkciją, kurių patentinės apsaugos galiojimas yra pasibaigęs. Tai turi suteikti galimybių skurdžioms šalims, kuriose, PPO sprendimu, privalomas licencijavimas gali pasiūlyti išeitį dėl vis dar pacientų saugomų medikamentų.

Jei nenorime suteikti tuščios vilties milijonams žmonių, kurie vis dar negali naudotis labiausiai būtinais medikamentais, reikia daug daugiau nei mechanizmų, dėl kurių praktiškumo vis dar kyla abejonių.

  Ryszard Czarnecki, UEN frakcijos vardu. – (PL) Pone Pirmininke, prieš 14 metų, būdamas specialaus pakomitečio pirmininku Lenkijos parlamente aš buvau susidūręs su intelektinės nuosavybės teisės klausimu. Šiandien aš turiu garbės tą patį daryti Europos Parlamente.

Kaip ir tie, kurie kalbėjo prieš mane, norėčiau akcentuoti per pastaruosius keletą mėnesių pasiektą progresą ir pažymėti, kad, kaip matome, Europos Parlamentas daug ką padarė, kad ištaisytų tai, kas buvo pasiūlyta Europos Komisijos. Aš esu tvirtai įsitikinęs, kad mūsų siūlomas kompromisas pagerins farmacinių produktų prieigą trečiojo pasaulio šalyse, kurios mums kelia didžiausią susirūpinimą.

  Carl Schlyter, Verts/ALE frakcijos vardu. – (SV) Pone Pirmininke, jei mes teisingai supratome, Komisija prieš balsavimą perskaitys pareiškimą, nes kitaip nebus privalomų įsipareigojimų. Tuomet norėčiau jūsų paprašyti panaikinti žodį skurdžios besivystančios šalys. Tai visiškai neturi jokios prasmės ankstesniuose pakeitimuose. Yra besivystančios šalys ir mažiau išsivysčiusios šalys, o Parlamentas nori, kad abi šios šalių grupės galėtų naudotis šiais mechanizmais. Aišku, kad mes čia kalbame ta pačia kalba. Jūsų kalba, pone P. Mandelson, man sukėlė tam tikrų klausimų: Jūs sakėte, kad AKR šalims nėra dėl ko nerimauti, tačiau jūs taip pat AKR šalis vadinote skurdžiomis besivystančiomis šalimis. Tikiuosi, kad mes neapribojame diskusijos su jomis, ir kad savo laiške Tailandui jūs nenustatėte tam apribojimų, tačiau mes labai aiškiai pasakėme, kad besivystančios šalys, kurios nėra vienos vargingiausių, iš tiesų turi turėti galimybę saugoti visuomenės sveikatą, kad galėtų efektyviai vystytis, ir kad mes privalome joms suteikti visą įmanoma pagalbą ir paramą. Tikiuosi, kad mes dėl to sutinkame.

  Umberto Guidoni, GUE/NGL frakcijos vardu. – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, Europos Parlamentas buvo paragintas išreikšti nuomonę apie tai, ar PPO susitarimų dėl intelektinės nuosavybės – TRIPS susitarimų – pakeitimas gali būti nuolatinis, nes jis būtų greita išeitis iš problemos dėl besivystančių šalių prieigos prie medikamentų.

Iki šiol neturime jokių įrodymų dėl šio pakeitimo efektyvumo, svarbu, kad Europos Parlamentas įvertintų TRIPS pakeitimų ratifikavimo suteiktą galimybę, kad užtikrintų didesnes garantijas, jog ES politika dėl prieigos prie medikamentų būtų išsami, darni ir efektyvi.

TRIPS susitarimas, kaip tai pripažino Taryba, yra tik problemos dėl prieigos prie medikamentų ir visuomenės sveikatos sprendimo dalis, todėl svarbu, kad Taryba, kaip ne kartą pabrėžė Parlamentas, pareikštų, jog remia visas tas šalis, kurios nori pasinaudoti TRIPS susitarimų teikiamomis lankstumo priemonėmis, kad pagrindinius medikamentus būtų galima teikti prieinamomis kainomis.

Europos Sąjunga privalo labiau stengtis išspręsti sveikatos krizę skurdžiausiose šalyse, visų pirma užtikrindama, kad šios šalys galėtų patenkinti savo poreikius, neapsunkinant jų dvišaliais ar regioniniais susitarimais, TRIPS-plius susitarimais ar nuostatomis, susijusiomis su farmaciniais produktais, kurie gali turėti neigiamą poveikį prieigai prie visuomenės sveikatos paslaugų ir medikamentų.

Mes taip pat manome, kad Komisijos ir Tarybos pareiga yra remti PPO iniciatyvas, siekiant, kad TRIPS taisyklės būtų ne tokios sudėtingos, ir ypač maksimaliai padidinti prieigą prie produktų.

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). - (PL) Pone Pirmininke, iš dalies paaiškėjo, kad tarp tūkstantmečio tikslų mes padarėme blogiausia kovodami su tuberkulioze, ŽIV ir maliarija. Pasaulio sveikatos organizacijos statistika rodo, kad 2005 m. nuo tuberkuliozės mirė daugiau nei vienas su puse milijono žmonių. Toks aukštas mirštamumo nuo TB lygis buvo prieš II pasaulinį karą. Kasdien dėl trūkstamos prieigos prie pagrindinių medikamentų miršta 27 000 žmonių.

Sveikata yra neatskiriama gerovės ir ekonominio vystymosi dalis ir aš manau, kad mūsų moralinė pareiga yra padėti mažiau išsivysčiusioms šalims. Teigiamas žingsnis būtų paremti protokolą, iš dalies pakeičiantį TRIPS susitarimą, siekiant suteikti galimybę prieigai prie medikamentų. Tai nėra visiška išeitis, tačiau mes negalime rizikuoti, nes turime apsaugoti milijonų žmonių gyvybes.

Tai yra rizikinga. Visų pirma, siekiant gauti licenziją gaminti nepatentuotus vaistus eksportui į šalis, kurioms jų reikia, reikia įgyvendinti daug sąlygų, kurios gali atbaidyti žmones nuo tokios veiklos.

Antra, tokio pobūdžio vaistų gamyba gali sudaryti piktnaudžiavimui palankias sąlygas tiek gavėjams, tiek ir patiems gamintojams, o vargingose šalyse infrastruktūra yra tokia silpna, kad ten tiesiog yra neįmanoma imtis gamybos. Dėl šios priežasties reikia tam tikrų papildomų, daugiasluoksnių pagalbos priemonių. Man atrodo, kad svarbiausias dalykas yra finansinė pagalba, kurią planuojama skirti vietinių gamybos centrų steigimui, technologijų perkėlimui ir investicijoms į vystymą ir naujoves. Mes esame priversti parodyti socialinį solidarumą šioms šalims, tačiau turime rasti būdą, kaip labiausiai padidinti teikiamos pagalbos veiksmingumą, tuo pat metu apsaugant savo pačių rinką.

Komisare, noriu pasakyti, kad Komisija ir jūs pats, kaip specialaus komiteto vadovas, turite daugybę naujų temų pamąstymui.

  Erika Mann (PSE). – (DE) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, tai, apie ką mes šiandien diskutuojame ir dėl ko rytoj balsuosime, yra nedidelis, bet svarbus indėlis į bendradarbiavimą tarp institucijų, Komisijos, Tarybos ir Parlamento.

Šioje procedūroje vienintelė Parlamento užduotis yra sutikti su pasiūlymais arba juos atmesti. Tai, kaip pranešėjas G. Susta ir visi pranešėjai, o ypač norėčiau padėkoti savo frakcijos nariui Kader Arif, tai išsprendė, labai aiškiai įpareigojo Parlamentą imtis veiksmų.

Tačiau aš taip pat norėčiau padėkoti komisarui už tai, kad jis specialiai pabrėžė, jog šis susitarimas, šis Protokolas, dėl kurio mes rytoj balsuosime ir kurį tada galės ratifikuoti valstybės narės, yra nors ir svarbi, bet tik viena sudedamoji dalis, ir kad dar reikia daug ką atlikti, kad tos besivystančios valstybės, kurios neturi gamybos pajėgumų farmacijos sektoriuje, turėtų realią galimybę savo piliečiams teikti būtinus medikamentus.

Šis žingsnis padės mums bendradarbiauti ir ypač pagelbės tuomet, kai Parlamentas turės daugiau pritarimo teisių, pavyzdžiui, prekybos srityje.

Aš labai nuoširdžiai dėkoju Tarybai ir Komisijai bei visiems nariams, kurie suteikė galimybę pasiekti tokį lankstumą, koks yra dabar.

  Francisco Assis (PSE). - (PT) Komisare, ponios ir ponai, dėl ypatingos šio klausimo svarbos ši mūsų diskusija yra labai svarbi politine prasme. Dėl interesų konflikto atsiranda dviprasmybė tarp intelektinės nuosavybės apsaugos ir sveikatos bei gerovės skatinimo mažiau išsivysčiusiose šalyse. Šis konfliktas gali būti išspręstas tik pasvėrus vertybes.

Ši opozicija yra tiesiog akivaizdi. Viena vertus, mes turime tam tikrą diskusijos apie nuosavybės teisės gynimą modelį, paremtą naujovių iniciatyvos siekimo ir iš to sekančio mokslinių žinių praplėtimo, argumentu, kita vertus, milijonai vargstančių žmonių gyvena šalyse, kuriose trūksta išteklių, ir mes negalime jų pasmerkti kančioms ir mirčiai dėl ekonominių priežasčių žinodami, kad galime išgelbėti jiems gyvybes.

Iš šio palyginimo tampa aišku, į kurią pusę linkta pagrindinės vertybės. Todėl skirtingu laiku ir įvairiose vietose jau buvo imtasi tam tikrų veiksmų, siekiant, kad intelektinės nuosavybės apsaugos sistema būtų lankstesnė ir būtų galima skatinti medikamentų prieinamumą visiems. Tačiau šio progreso toli gražu nepakanka. Šiuo metu svarstomi mechanizmai yra tik priemonės šiai sudėtingai problemai sušvelninti.

Turime eiti toliau. Parlamentas akcentavo šią kryptį, prisidėdamas prie ES skatinimo priimti poziciją, paremtą šiomis pagrindinėmis vertybėmis. Šiuo metu rasta išeitis atskleidžia šį susirūpinimą, todėl norėčiau pagirti Tarybą už pastangas pareiškimais ir įsipareigojimais siekti pozicijos, kuri Europą atspindėtų iš geriausios pusės. Politinė bendruomenė visad rėmėsi nediskutuotinomis humanistinėmis vertybėmis.

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks trečiadienį, 12.00 val.

19. ENKvalifikacijų sąranga mokymuisi visą gyvenimą (diskusija)

  Pirmininkas. − Kitas punktas yra Mario Mantovani Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu pranešimas (A6-0245/2007) dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl Europos kvalifikacijų sąrangos mokymuisi visą gyvenimą kūrimo (KOM(2006)0479 – C6-0294/2006 – 2006/0163(COD))

  Peter Mandelson, Komisijos narys. − Pone Pirmininke, norėčiau padėkoti M. Mantovani ir perduoti Komisijos padėką jam bei atsakingiems komitetams už jų aktyvų dalyvavimą ir palaikymą derybų dėl Europos kvalifikacijų sąrangos visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi metu.

Rekomendacijoje kalbama apie esminius ES dalykus: mobilumą, bendradarbiavimą tarp šalių, klestėjimą skatinimą ir pagalbą atskiriems piliečiams. Mes siūlome Europos kvalifikacijų sąrangą, nes jūs, Europos Parlamentas, ir valstybės narės paprašėte mūsų rasti būdų, kaip skatinti mobilumą ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, be kurio mes negalime pasiekti Lisabonos tikslų. Europos kvalifikacijų sąranga buvo plėtojama 2010 m. Švietimo ir mokymo darbo programos ir Lisabonos darbotvarkės švietimo aspekto kontekste.

Europos kvalifikacijų sąranga siekiama įveikti kliūtis, su kuriomis Europos darbuotojai ir besimokantys asmenys susiduria tuomet, kai nori pakeisti darbo vietą arba persikelti į kitą šalį dirbti ar studijuoti. Labai dažnai europiečiai susiduria su sunkumais, norėdami pasinaudoti savo kvalifikacijomis kitoje Europos šalyje. Netgi savo pačių šalyje jiems yra užkirstas kelias į mokymąsi dėl prasto integravimosi į įvairias jų nacionalinio švietimo sistemas.

Europos kvalifikacijų sąranga veiks kaip perkėlimo priemonė ir susies skirtingas šalių nacionalinių kvalifikacijų sistemas. Todėl kitų šalių kvalifikacijos taps suprantamesnės ir leis žmonėms persikelti į kitą šalį, jei jie norės ten dirbti ar mokytis.

Nacionaliniu lygmeniu tai paskatins ir, tiesą sakant, jau dabar skatina, nacionalinių kvalifikacijų sąrangų vystymąsi. Kvalifikacijų sąrangos skatina visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, pavyzdžiui, padėdamos žmonėms judėti tarp skirtingų švietimo ir mokymo institucijų tipų, pavyzdžiui, nuo profesinio mokymo pereiti prie aukštojo mokslo.

Turiu pripažinti, kad Europos kvalifikacijų sąranga yra techninė ir sudėtinga priemonė. Ją daugiausiai naudos ekspertai ir švietimo valdžios institucijos, tačiau tai bus daroma piliečių labui.

Šiandien mes diskutuojame apie bendras Komisijos, šalių, socialinių partnerių, švietimo ir mokymo asociacijų ir kitų suinteresuotų šalių pastangas. Europos kvalifikacijų sąranga didžiąja dalimi buvo paremta sutarimu ir mes siekiame, kad suinteresuotos šalys liktų su mumis viso proceso metu.

Europos kvalifikacijų sąranga rekomenduoja, kad šalys iki 2010 m. susietų savo kvalifikacijų sistemas su Europos kvalifikacijų sąranga (angl. EQF), o iki 2012 m. užtikrintų, kad nacionalinėse kvalifikacijose būtų nuoroda į atitinkamą EQF. Šias datas pasiūlė Taryba ir Parlamentas.

Mes tai pat su džiaugsmu pritarėme Parlamento pasiūlytų naujų rekomendacijų dėl kokybės užtikrinimo, kurios mūsų nuomone sustiprins šių principų svarbą, įtraukimui.

Mes taip pat pritariame Parlamento pasiūlymui įtraukti nuorodą dėl kreditų sistemos, pripažįstančią greitą kvalifikacijų sąrangų sudedamųjų dalių vystymąsi bei taikymą.

Mes manome, kad Parlamentas ir Taryba iš tiesų patobulino tekstą. Pozicija, kurios derybų metu laikėsi Parlamentas, Taryba ir Komisija, atspindi sutarimą dėl EQF visoje Europoje.

Dabar EQF turi varomosios jėgos, dauguma valstybių pripažįsta jos mobilumo potencialą ir laiko ją visą gyvenimo trunkančio mokymosi priemone.

Didžioji dalis valstybių šiuo metu plėtoja nacionalines kvalifikacijų sąrangas, susijusias su EQF, taigi, šis pasiūlymas jau daro didelį poveikį Europos švietimo ir mokymo sistemoms.

Tikiuosi, jūs šiam pasiūlymui pritarsite pirmojo klausymo metu, kad Taryba galėtų jį oficialiai patvirtinti jau artimiausiomis savaitėmis.

  Mario Mantovani (PPE-DE), pranešėjas. – (IT) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, manau, kad šis vakaras yra didelio projekto, kurio jau ilgai laukė Europa, Europos Sąjungos valstybės narės, regionai ir miestai, pradžia. Šio tikslo įvairios susijusios šalys švietimo, užimtumo, prekybos ir ekonomikos srityje siekė metų metus. To nori visa visuomenė.

Rytoj, kai patvirtinsime Europos kvalifikacijos sąrangą, mes padėsime pagrindus geresniam rytojui, būsimoms kartoms suteikdami bendrą orientyrą jų kultūriniam, švietimo ir profesiniam dalyvavimui, mokymui ir, žinoma, užimtumui.

Laikydamasi Lisabonos strategijos, Europos kvalifikacijų sąranga yra tiesioginis kanalas, stiprinantis ryšius tarp mokyklų, universitetų ir darbo vietų bei tarp oficialaus ir neoficialaus visą gyvenimą trunkančio mokymosi, užtikrinant skaidrumą pripažįstant kvalifikacijas ir sertifikatus tiek nacionaliniu, tiek ir sektorių lygmeniu, ir niekad neišeinant už Europos sistemos ribų. Galiausiai tai sustiprins valstybių narių bendradarbiavimą sudėtingoje skirtingų sistemų lyginimo srityje.

Tai yra pasikartojanti tema, kuri, laikantis Lisabonos strategijos, leido mums prisiimti reikiamą atsakomybę, padarant pasirinkimą, kuris, esu įsitikinęs, skatins augimą, vystymąsi ir konkurencingumą Europoje, vienu iš jos tikslų pripažinus socialinę sanglaudą.

Tai yra ilgalaikis projektas, prasidėjęs nuo Bolonijos proceso kaip kreditų, kaip ekvivalentų rinkimo ir perkėlimo sistema, kuris vėliau vėl iškilo į paviršių Barselonos viršūnių susitikime dėl profesinio mokymo. 2004 m. jis buvo patobulintas Bergene, o paskui 2005 m. Taryboje, kuri pakartojo, jog reikia patvirtinti dabartinę sistemą. Tai yra istorinės svarbos diena, aiškiai parodanti Europos sprendimus priimančių institucijų ambiciją sukurti naują priemonę, kuri, daugelio nuomone, yra revoliucinga, tačiau būtina Europos integracijos procesui, kurio mes jau tiek metų siekiame.

Pone Pirmininke, ponios ir ponai, aš esu įsitikinęs, kad ši sistema ne tik paskatins tarpvalstybinį mobilumą, bet bus dar ir varomoji jėga ES vidaus mobilumui, jei pagalvosime apie studentus, darbuotojus, tyrėjus ir savanorius apskritai bei apie visus tuos, kurie nori laisvai judėti Europoje, nesukeldami panikos ar bereikalingų rūpesčių. Prisiminkite Lenkijos santechniko, pakraupinusio Prancūziją, istoriją. Tai buvo viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių Prancūzija referendume balsavo prieš Europos Konstituciją.

Ką gi, mums prieš akis gulintis tekstas yra daugelio mėnesių darbo, glaudaus bendradarbiavimo su Tarybos, kuriai pirmininkavo Portugalija, atstovais, kurie iš karto suprato šio ambicingo projekto svarbą, rezultatas.

Komisija, atstovaujama komisaro J. Figeio, atidžiai stebėjo visą procesą, ir jos partnerystės dvasios dėka, mums pavyko šį tekstą patobulinti, įtraukiant pagrindines sąvokas, artimas Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui. Už tai aš esu labai dėkingas savo kolegoms, pranešėjams – matau čia liberalus F. Castex ir S. Kusstatscher – bei E. Mann ir I. Kasoulides, bei visiems tiems, kurie prie to prisidėjo. Dėl jų kilnaus dalyvavimo ir pasišventimo mums pavyko įtraukti šias sąvokas: socialinę integraciją, darbo rinkos reikalavimus, asmeninį vystymąsi naudojantis skirtingais mokymosi būdais, nediskriminavimą, įskaitant sunkumų turinčius žmones, lygias galimybes, subsidiarumo principo laikymąsi ir koordinavimo punktų valstybėse narėse įkūrimą.

Mes taip pat užtikrinome, kad rekomendacija būtų neprivaloma, nors ji ir yra teisėkūros pobūdžio. Žinoma, nebuvo nuolaidžiaujama jokioms silpnybėms. Tai kilo iš atsakomybės ir realizmo jausmo, siekiant paskatinti šios priemonės taikymą tose šalyse, kurioms reikia daugiau laiko. Trumpai tariant, be jokios abejonės, dar yra vietos tobulinimui, tačiau šiame gyvenime viską galima tobulinti. Tačiau esu įsitikinęs, kad prieš mus guli geras ir sąmoningai parengtas tekstas.

Mano nuomone, Europos Parlamento darbas yra leisti įstatymus, atitinkančius realius piliečių interesus. Šiuo atveju mes tai ir padarėme. Tai įrodo teksto patvirtinimas pirmojo skaitymo metu Kultūros ir švietimo komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto teigiamų indėlių dėka.

  Pilar del Castillo Vera (PPE-DE), Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės rengėjas. – (ES) Pone Pirmininke, Komisare, norėčiau pradėti pasveikindamas pranešėją, nes jis tikrai sprendė klausimą, kuris siekia daug daugiau, nei mes galime įsivaizduoti.

Iš tiesų, globalizuotame pasaulyje Europa ir įvairios ES šalys bus vertinamos pagal savo žmogiškųjų išteklių kvalifikacijas. Jei reiktų apibendrintai pasakyti, dėl ko Europa ir ją sudarančios šalys yra konkurencingos globaliame pasaulyje, tai būtų žmogiškųjų išteklių, Europos piliečių, kvalifikacijos.

Turint tai galvoje, būtina visą gyvenimą trunkantį švietimą ir mokymą pritaikyti prie darbo rinkos poreikių ir nuolat duoti jiems atsaką. Priešingu atveju nebus įmanoma to pasiekti.

Mes taip pat susiduriame su šiuo paradoksu: žmonės senėja, tačiau tie senėjantys žmonės tampa jaunesni ir potencialiai aktyvesni, tačiau jie neturi pakankamai išteklių tolių būti produktyvūs ir kažką duoti visuomenei bei atrasti pilnatvę darbo pasaulyje.

Todėl pirmasis aspektas yra visą gyvenimą trunkantis mokymasis, daugiausiai paremtas technologine plotme, duodančia pridėtinę vertę. Tai turi būti pagrindinis rūpestis. Tačiau yra ir antras aspektas, susijęs su Europos ateitimi. Tai yra šių žmogiškųjų išteklių integravimas į konkurencingą vidaus rinką, kuriai reikalingos visų valstybių narių pripažįstamos kvalifikacijos, leisiančios žmonėms iš skirtingų šalių konkuruoti vieniems su kitais remiantis visų pripažintu mokymu.

Todėl šiame konkurencingame pasaulyje yra reikalingas asmeninis vystymasis bei vidaus rinkos vystymasis. Ši tema yra daug svarbesnė nei, galbūt, ji buvo pristatyta tokį vėlų metą vykstančios diskusijos metu.

  Pirmininkas. − Ačiū jums, P. del Castillo, tačiau vakarinės diskusijos visad būna pačios įdomiausios.

  Milan Gaľa, Kultūros ir švietimo komiteto nuomonės pranešėjas. – (SK) Visų pirma, norėčiau padėkoti pranešėjui M. Mantovani už jo darbą rengiant šią ataskaitą dėl Europos kvalifikacijų sąrangos. Mes šia tema diskutavome Europos Parlamente nuo 2006 m. pavasario. Kaip žinome, stiprus Europos kvalifikacijų sąrangos mandatas yra sudėtinė Lisabonos strategijos dalis. Tai bus tarsi vertimo įrenginys tarp skirtingų kvalifikacijų sistemų ir jų lygmenų, o jo įgyvendinimas lems didesnį skaidrumą, palyginamumą ir piliečių kvalifikacijų perkeliamumą skirtingose valstybėse narėse. Be to, Europos kvalifikacijų sąranga padės tarptautinėms sektoriaus organizacijoms pagerinti ryšius tarp jų sektorių kvalifikacijų sistemų ir nacionalinių kvalifikacijų sistemų, taip padedant didinti dirbančiųjų ir besimokančiųjų mobilumą.

Laikydamasis subsidiarumo principo, aš pritariu Europos kvalifikacijų sąrangos neprivalomą pobūdį valstybėse narėse ir nacionalinių kvalifikacijų sistemų kūrimą, laikantis nacionalinių teisės aktų bei praktikos. Tačiau Europos kvalifikacijų sąranga taps veiksminga priemone pripažįstant ir lyginant kvalifikacijas Europos lygmeniu tik tuomet, jei ji bus nuosekliai įgyvendinama kaip ES valstybių narių visą gyvenimą trunkančio mokymosi dalis. Kadangi EQF yra tiesiogiai susijusi su tuo, kaip piliečiai įsitvirtina darbo rinkoje ir daro įtaką profesinio švietimo bei mokymo kokybei, ji taip pat gali būti laikoma atitinkama konkurencijos skatinimo priemone.

  Thomas Mann, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Pone Pirmininke, Europos kvalifikacijų sąranga yra profesinio mokymo ES lygmeniu emancipacijos pradžios ženklas, nes ji leis profesines kvalifikacijas pripažinti visoje Europoje, kaip kad yra pripažįstamos akademinės kvalifikacijos. Tai užima laiko ir reikalauja noro bendradarbiauti, koordinuoti ir keisti nusistovėjusias nuostatas. Tie žmonės, kurie gina tik tai, ką jie žino, ir šalinasi naujos patirties, neturėtų nustebti pastebėję, kad jiems trūksta mobilumo.

Mums reikia daugiau aiškumo. Nacionalinės mokymo kvalifikacijos turi būti palyginamos, nors tai nereiškia, kad jos turi būti standartizuotos. Praėjusiais metais EQF pranešime savo iniciatyva, kurį parengiau Parlamentui, aš jau raginau to imtis. Nuo to laiko daug kas įvyko. Mano šalyje jau prasidėjo nuogąstavimai, kad valstybės narės praras galias. Visą gyvenimą trunkantis mokymasis ir EFQ buvo pagrindiniai įvykiai Vokietijos pirmininkavimo Tarybai metu, kuriuos mes pripažinome sėkmingais. Dabar nacionalinių kvalifikacijos sistemų sukūrimas yra tikras postūmis į priekį, kuris nėra labai lengvas dėl Vokietijos federalinės struktūros ir kiekvienos Vokietijos žemės autonomijos.

Norėčiau PPE-DE frakcijos vardu padėkoti Mario Mantovani už jo atkaklumą derantis su Komisija ir Taryba ir už tai, kad jis nuolat informuodavo visus frakcijų narius, kurie domėjosi EQF klausimo eiga. Tikiuosi, kad rytoj ataskaita bus priimta pirmojo svarstymo metu.

Nuo dabar, kadangi pereiname prie detalių, reikia daug diskusijų tarp mokytojų, dėstytojų ir mokymo institucijų. Aš tai patyriau vakar Hesene vykusiame susitikime su profesinio mokymo dėstytojais. Klasifikuojant kvalifikacijas, pavyzdžiui, German Master Craftsman arba Tradesman sertifikatas yra priskiriamas mažiausiai trečiam ar ketvirtam iš aštuonių lygmenų. Kiti iš viso nežino apie tokią kvalifikaciją. Dvigubos Vokietijos sistemos stiprioji pusė žmonėms nėra akivaizdi tol, kol jie patys jos nepatiria.

Mūsų Europos mokymo ir mokymosi seminare, kuris yra paremtas subsidiarumo principu, švietime ir mokyme bus smarkiai sustiprinta užimtumo ir profesinės politikos dimensija. Visi kartu mes pasieksime ambicingo tikslo: iki 2010 m. į sertifikatus ir diplomus įtraukti kokybės standartą.

  Françoise Castex, PSE frakcijos vardu. – (FR) Pone Pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjui ir pasveikinti jį su puikiu konsultavimusi dėl šios rekomendacijos dėl Europos kvalifikacijų sąrangos. Taip pat norėčiau padėkoti Komisijai ir Tarybai už tai, kad išklausė kiekvieną ir kiekvienas galėjo su jomis susiekti.

Europos kvalifikacijų sąrangoje mes turime priemonę, kuri padeda Europos piliečių mobilumui arba kaip mokymo būdų dalis arba kaip profesinio mobilumo dalis. Laisvam asmenų judėjimui, kuris yra aprašomas Sutartyse, vis dar trukdo tai, kad piliečiai patiria sunkumų dėl jų kilmės šalyse išduotų kvalifikacijų pripažinimo visoje ES. Tokios kvalifikacijos, kurias kiekviena valstybė suteikia pagal savo procedūras ir sistemas, yra kiekvienos valstybės narės suverenumo reikalas ir EQF tai gerbia.

Tačiau vis dažniau žmonėms reikia pasinaudoti kvalifikacijomis už tos šalies, kurioje jos buvo suteiktos, ribų ir mes norime tai paskatinti, kad būtų gerbiama diplomo ar kitokios kvalifikacijos vertė. Todėl mums reikalinga priemonė, leidžianti palyginti ir ypač perversti kvalifikacijas iš vienos šalies į kitą. Tai yra ypač svarbus klausimas dėl profesinių kvalifikacijų. Todėl Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas labai norėjo profesines kvalifikacijas įtraukti į EQF. Tai buvo padaryta ir mes tuo džiaugiamės.

Darbuotojai ir bendrovės Europos darbo rinkoje tampa vis mobilesni. Tačiau dėl to darbuotojams ir darbdaviams visose valstybėse narėse reikia garantijų dėl darbuotojo kompetencijos ir vertės įvertinimo visų pirma pagal jo profesines kvalifikacijas, nepaisant to, kur jos buvo įgytos.

Tačiau, Komisare, aš norėčiau pabrėžti kitą punktą. Šiuo metu EQF yra graži, tačiau tuščia priemonė. Kad ji tinkamai funkcionuotų, remiantis Europos kvalifikacijų sąrangos nuorodomis, turi būti sugraduoti ir užregistruoti kiekvienos valstybės narės diplomai, kvalifikacijos ir sertifikatai. Tam prireiks didelio valstybių narių darbo ir pareikalaus daug energijos bei specialistų patyrimo. Svarbiausia bus Europos Komisijos ir Europos agentūrų, ir, mano nuomone, labiausiai „Cedefop“, parama. Socialinių partnerių dalyvavimas taip pat bus esminis visuose lygmenyse. Juos valstybės narės ir sektorių dialogo komitetai privalo įtraukti bendrijos lygmeniu kaip rekomendacines šalis.

Galiausiai kad EQF būtų veiksminga, taip pat bus būtina, kad ekonominiai partneriai, profesinės sritys tai suprastų ir pritaikytų sau. Ir ne tik todėl, kad jie suteikia kvalifikacijas, kurios turi būti įtrauktos į EQF, tačiau ir dėl to, kad bendrovėms reikia gairių, kuriomis remiantis būtų galima klasifikuoti darbus ir įdarbinti žmones. EQF turi greitai tapti jų jų orientaciniu pagrindu, ir aš svajoju apie atitinkamą terminą, iki kurio EQF taps orientaciniu pagrindu visur, netgi kolektyviniuose susitarimuose.

  Ona Juknevičienė, ALDE frakcijos vardu. – (LT) Pirmiausia noriu pasveikinti pranešėją poną Mantovanį parengus šį labai svarbų dokumentą.

Šio dokumento pagrindinis tikslas – tai galimybė nustatyti ir palyginti kvalifikacijų vertę darbo rinkoje bei švietimo sistemoje.

Neabejoju, kad tinkamai naudojama Europos kvalifikacijų sąranga (EKS) paskatins bendrijos darbo rinkos efektyvumą ir lankstumą. Tačiau daug svarbiau yra tai, kad EKS padėtų sumažinti imigrantų ir bendrijos piliečių diskriminavimą darbe.

Šiandien, deja, Lietuvos, taip pat ir kiti Europos Sąjungos piliečiai, dar negali bet kurioje Bendrijos šalyje panaudoti įgytos kvalifikacijos. Jos dažnai nepripažįsta darbdaviai ar institucijos.

Žmonės jaučiasi diskriminuojami, nes negali lygiomis teisėmis konkuruoti darbo rinkoje. Neretai jie būna priversti dirbti žemesnės kvalifikacijos ir mažiau apmokamą darbą. Susitikime su Londone gyvenančiais ir dirbančiais lietuviais girdėjau daug nuoskaudų dėl diskriminavimo ir sunkumų įsidarbinti pagal kvalifikaciją.

Žmonės jaučiasi antrarūšiai, nors jų kvalifikacija ir gebėjimai dažnai būna aukštesni už tą patį darbą atliekančių tos šalies piliečių. Jie negauna norimo darbo ir adekvataus atlyginimo tik dėl to, kad jų profesinis pasirengimas nėra pripažįstamas.

Taigi šis dokumentas yra labai svarbus daugeliui žmonių. Deja, tiek Komisija, tiek Taryba ir mes, parlamentarai, nesugebėjome šio klausimo išspręsti net 22 metus.

Dar 1985 m. Taryba priėmė sprendimą įvesti profesinio rengimo kvalifikacijų palyginamumo sistemą. Ji nedavė rezultatų. Gaila, bet vėl neskubėdami siūlome įdiegti tik 2012 metais šią sistemą. Dar daugiau – paliekame ją bendrijos narėms, apeliuojant į jų geranoriškumą

Gaila, kad esame neefektyvūs. Turime pasimokyti iš to.

  Zdzisław Zbigniew Podkański, UEN frakcijos vardu. – (PL) Pone Pirmininke, Europos kvalifikacijų sąrangos dėl visą gyvenimą trunkančio mokymosi įvedimas yra yra labai svarbus dalykas šiandienos ir ateities Europai. Tai, kaip žmogus save realizuos savo asmeniniame gyvenime ir visuomenėje, visų pirma priklauso nuo to žmogaus pasirengimo gyvenimui ir darbui. Dėl istorinių ir dabartinių aplinkybių išaugo poreikis ypatingą dėmesį skirti penkiasdešimtmečiams ir vyresniems žmonėms bei jauniems žmonėms iš ekonominius sunkumus patiriančių šeimų, ypač naujose valstybėse narėse. Ne visi jie gali ar turi vykti į užsienį ieškoti darbo. Turi būti sudarytos sąlygos žmonėms vystytis savo pačių aplinkose, ten kur jie gyvena. Nacionalinės kvalifikacijų sąrangos turėtų būti priemonė, padedanti klasifikuoti kvalifikacijas, remiantis nurodytais kriterijais specialiems, pasiekiamiems studijų lygmenims. Europos Sąjunga turėtų paremti valstybių narių pastangas tiek teisiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Sąjunga ne tik turėtų suteikti savo piliečiams laisvo judėjimo potencialą, bet ir pripažinti jų profesines kvalifikacijas.

  Sepp Kusstatscher, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone Pirmininke, labai dėkoju Mario Mantovani, kuris šiuo klausimu pasekė savo kolegos pėdomis.

Priešais save turime rezultatą, kuris pareikalaus, kad valstybių narių nacionalinės valdžios institucijos pasinaudotų šia bendra sąranga kaip vertimo įrenginiu ir orientyru. Dar gali būti daromas daug didesnis spaudimas dėl didesnio skaidrumo, geresnio palyginamumo, taigi, dėl skirtingų kvalifikacijų Europos Sąjungoje pripažinimo.

Mane ypač džiugina tai, kad profesinis mokymas yra specialiai paminėtas šalia bendrojo švietimo ir jam yra suteiktas lygus statusas ir kad remiantis standartais bus vertinami ne tik oficialūs diplomai, bet ir neoficialūs įgūdžiai, kuriuos žmonės įgyja darbe arba namuose.

Dažnai yra naudojami įvairūs triukai, kad patekimas į darbo rinką būtų sudėtingesnis. Neretai švietimo įstaigos, profesinės tarybos ir profesinės asociacijos stengiasi atsilaikyti prieš išorės konkurenciją, nenorėdamos pripažinti kitur įgytų trečiojo lygmens ir profesinio švietimo kvalifikacijų dėl jų formos. 2010 m. tau jau bus praeities dalykas.

  Derek Roland Clark, IND/DEM frakcijos vardu. – Pone Pirmininke, visą gyvenimą trunkančio mokymo skatinimas, ES atvirai dirbant dėl žmonių gerovės ir užimtumo skamba gražiai, ar ne?

Dar šį rytą J.M. Barroso sakė, kad jam nepatinka netaikymai, tačiau jis pasisakė už kompromisus dėl įvairovės. Tai gražūs žodžiai, tačiau čia mes mėginame nuostabią įvairovę paversti bendra, suderinta, savitų bruožų neturinčia dirva.

Dabar, apskritai šnekant, atėjo eilė švietimui. Tačiau švietimas nėra ES kompetencijos sritis! Švietimui yra skirti tik 149 ir 150 Sutarties straipsniai. Taigi, tai tai pat yra mėginimas apeiti kompetenciją pro atsargines duris. Jei ES nori turėti kompetenciją švietimo atžvilgiu, tegu tai daro sąžiningai, naudodamasi įprastiniais kanalais ir naudojasi skaidrumu, apie kurį tiek daug girdime šnekant.

Remiantis Bergeno sistemos modeliu, EUROPASS diplomų ir sertifikatų priedų įvedimas kartu su Europos kreditų sistema pareikalaus suderinto EKS lygmens. Suteikiat kvalifikacijas sektorių ir regioniniu bei nacionaliniu lygmeniu, šis ES pasiūlymas užtikrins beik visišką kvalifikacijų kontroliavimą. Suteikiant laipsnius ir kvalifikacijas, tai užtikrins, kad ES aplenks universitetus ir nacionalines vyriausybes.

Jungtinės Karalystės vyriausybė pasisako už suderintas kvalifikacijas. Ji tam ruošiasi įvesdama universitetų kontrolę, kurią vykdo Slaptoji Taryba, pasirengusi perduoti universitetus ES. Ką apie tai galvoja universitetai, atrodo nesvarbu.

Tikrąją HMG poziciją atspindi jos vienintelis prieštaravimas šiai schemai. Ji nenori, kad ant kvalifikacijos dokumentų būtų ES logotipas. Taip yra todėl, kad jie nenori, jog žmonės žinotų, kad švietimas yra perduotas į ES rankas.

Prašom pasakyti, kodėl mano vyriausybė laikosi tokios pozicijos? Kodėl ji pasisako už tokį ES projektą, tačiau nori jį nuslėpti nuo žmonių? Ar ir kitos nacionalinės vyriausybės elgiasi taip pat? Nenustebčiau jei taip, kadangi jos taip pat gali norėti nuslėpti nuo žmonių tai, kad su jų universitetais yra šitaip elgiamasi.

Jūs galite pamanyti, kad man nepatinka šis projektas, tačiau taip yra ne dėl didžiavimosi Didžiosios Britanijos universitetais ir kolegijomis. Ne. Taip yra todėl, kad būdamas mokytoju, aš vertinu švietimą ir pripažįstu, kad Europos šalys turi universitetus, kuriais teisėtai didžiuojasi – puikius mokymo centrus, kurie šimtmečiais prisidėjo prie meno, literatūros bei mokslo, visose šalyse praturtinančio žmonių gyvenimus.

Aš taip pat pripažįstu, kad šis impulsas civilizacijai atsirado dėl to, kad tokios mokymo vietos vystėsi atskirai ir nepriklausomai, kiekviena išvystydama savo nuosavą braižą ir identitetą.

Ar gi ne keista, kad amžiuje, kuriame asmeninis identitetas yra taip pavydžiai saugomas, o identiteto pasisavinimas yra laikomas nusikaltimu, kuriuo jis ir yra, kai kurie žmonės atkakliai siekia sunaikinti unikalų identitetą institucijų, kurios juos padarė tuo, kuo jie yra, paneigdami juose įgytą kvalifikaciją?

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). - (EL) Pone Pirmininke, šiandien mes neturėjome galimybės padiskutuoti apie pasiūlymą dėl rekomenduojamos Europos kvalifikacijų sąrangos (EKS), o mūsų kolega M. Mantovani, kartu su Komisija ir Taryba, tinkamai pasinaudojo buvusio EP nario patirtimi šioje srityje. Todėl šiandien mes galime nustatyti aštuonis kvalifikacijos lygmenis apimančius bendrąjį švietimą, suaugusiųjų švietimą ir tris trečiojo švietimo kvalifikacijų lygmenis.

Atsakydami prieš mane kalbėjusiam kolegai, mes pabrėžiame, kad Sutarties 149 ir 150 straipsniai yra tinkamas teisinis pagrindas pasiūlytai rekomendacijai paprasčiausiai dėl to, kad jie suteikia galimybes visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi. Jokiomis aplinkybėmis mes nepripažinsime, kad švietimas turėtų būti laikomas ES atsakomybės sritimi: jis išlieka nacionaline atsakomybe. Kvalifikacijų lyginimas EQF neatsižvelgia į mokymo metodus ir švietimo įstaigos tipus. Todėl toks palyginimas atsižvelgia tik į žinias, gebėjimus suprasti ir praktinį žinių bei įgūdžių taikymą.

Graikija ir daugelis kitų šalių ypač džiaugiasi, kad EQF nėra privalomo pobūdžio. Buvo išreikšta oficiali nuomonė apie tai, kad kvalifikacijų lygos lentelės visiškai nėra susijusios su nacionalinių švietimo sistemų kūrimu ar studijų sertifikavimo pripažinimu. Be to, neoficialiam švietimui, dėl jo įvairovės ir specifinių aplinkybių, kuriomis jis yra įgaunamas, automatinis sertifikavimas yra neįmanomas.

Mes taip pat privalome nepamiršti, kad tas pats asmuo gali turėti keletą skirtingų lygių kvalifikacijų.

  Joel Hasse Ferreira (PSE). – (PT) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, Europos kvalifikacijų sąranga visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi yra lemiamas dokumentas, leisiantis Europos lygmeniu palyginti nacionalines ir sektorių kvalifikacijų sistemas.

Gautų kvalifikacijų sertifikavimas yra labai svarbus siekiant, kad progresas, įgyvendintas už oficialaus švietimo ribų, visų pirma darbe, galėtų būti integruotas kartu su oficialiose sistemose pasiektais privalumais. Tokiu būdu yra prisidedama prie didesnio asmeninių profesinių karjerų valdymo demokratizavimo visoje ES.

Ši direktyva, kaip ir vienas iš Parlamento pasiūlytų ir patvirtintų pakeitimų, pabrėžia ir skatina tokių kvalifikacijų patvirtinimą, laikantis Tarybos išvadų dėl bendrųjų Europos principų dėl neformalaus ir neoficialaus mokymosi patvirtinimo.

Pone Pirmininke, tai leis mums pasistūmėti link vieningos Europos teisinės sistemos, kuri būtų darni nesumažinant garantijų, kurios kai kuriai atvejais jau egzistuoja. Ponios ir ponai, pasiūlymas dėl direktyvos, apie kurį mes diskutuojame, bus lemiama priemonė didesniam darbo rinkų lankstumui, leidžianti geriau apsaugoti darbuotojų interesus ir suteikianti geresnę galimybę teikti kokybiškas paslaugas. Šiuo požiūriu aš galiu tik pasveikinti Tarybai pirmininkaujančią Portugaliją už jos pastangas švietimo srityje užtikrintai ir greitai pasistūmėti link Parlamento patvirtinimo pirmojo skaitymo metu. Aišku, kad esant tokioms aplinkybėms, mes taip pat turėtume akcentuoti pranešėjo M. Mantovani ir pranešėjų, ypač F.Castex, atliktą darbą.

Siekiant didesnio efektyvumo ir daugiau naudos iš profesinio ir akademinio mobilumo Europoje, mes turime dirbti dar efektyviau, įgyvendindami Europos kvalifikaciją sąrangą ir susijungdami su Europos kreditų sistema, o ši ataskaita skatina postūmį šia linkme. Taigi, pasiūlymas dėl direktyvos skatina lygias galimybes žinių visuomenėje, kurioje mes gyvename, siekiant geriau integruoti įvairių valstybių narių darbo rinkas, atsižvelgiant į turtingą įvairių nacionalinių sistemų įvairovę. Todėl tai nusipelno teigiamo mūsų atsakymo.

  Ewa Tomaszewska (UEN). - (PL) Pone Pirmininke, esant skirtingose aplinkybėse, sistemose ir šalyse įgytų kvalifikacijų skaidrumui ir palyginamumui, yra lengviau įvertinti tiek darbininkų, tiek ir darbdavių žinias, tokiu būdu padidinant mobilumą darbo rinkoje. Tai taikoma tiek reglamentuojamoms profesijoms – medikams, medicinos seserims ir kitoms medicininėms profesijoms, kurių kvalifikacijos yra pripažįstamos ES šalyse, tiek ir kitoms profesijoms. Įvedus Kvalifikacijų sąrangas, pagerės socialinė sanglauda.

Tačiau meno švietimo institucijoms ir profesijoms, kur disciplina neturi varžyti talentų ir paversti jų vidutinybėmis, ir kur mokytojas yra nenuasmenintas, o ir toliau yra mokytojas.

Sveikinu pranešėją.

  Peter Mandelson, Komisijos narys. − Pone Pirmininke, manau, kad tai buvo labai gera diskusija, nuo kurios prasidėjo labai svarbus projektas, kuris, mano nuomone, yra pačiu laiku ir yra būtinas, ir, kaip jau minėjo kiti, tai yra pagrindas šiai ir ateinančioms kartoms.

Tai yra labai svarbu vieningos rinkos darbui, tai yra labai svarbu Europos socialiniam vystymuisi, tai yra labai svarbu Europos piliečių gebėjimui prisitaikyti prie greitai kintančios ekonomikos ir darbo rinkos. Tai yra pasas į asmeninį vystymąsi bei socialinę integraciją. Vyko labai konstruktyvūs ir darnūs debatai, neskaitant vieno bendražygio pasisakymo, kuris leido sau pateikti gerokai perdėtus teiginius, smarkiai nuspalvintus išankstinio ideologinio nusistatymo, visiškai nesusijusio su tuo, kas buvo numatyta ir pasiūlyta.

Tai yra rekomendacija ir, žinoma, ji yra laisvai pasirenkama. EKS neteiks kvalifikacijų. Tai ir toliau darys šalys, universitetai ir kitos institucijos, kurios išlieka autonomiškos. Ant kvalifikacijų bus nurodytas kvalifikacijų EKS lygmuo, pavyzdžiui, ketvirtas lygmuo, tačiau ant kvalifikacijų taip pat bus ir nacionalinis lygmuo.

Taigi, aš džiaugiuosi galėdamas šiame Parlamente ir Taryboje pasveikinti šį susitarimą – nepaisant vieno asmens – dėl teisės akto dėl EKS pasiūlymo, kuris atsispindi nacionaliniu lygmeniu, kur mes įžvelgiame rimtą nacionalinių kvalifikacijų sąrangų kūrimo atspalvį.

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Šios diskusijos pabaigoje visų pirma norėčiau padėkoti vertėjams, kurie nusprendė pasilikti, nors iš jų ir nebuvo to reikalaujama.

Balsavimas vyks trečiadienį, 12.00 val.

Pareiškimai raštu (142 taisyklė.)

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE), raštu. – (RO) Europos nuorodų sistema sumažins sistemos, kurioje yra 27 dvišaliai iš akademinio ir profesinio švietimo gautų kvalifikacijų ryšiai, kompleksiškumą. Taigi, Bolonijos procesas dėl Europos švietimo erdvės įkūrimo iki 2010 m. yra papildytas kvalifikacijų, kurios gali būti įgytos Sąjungos valstybėse narėse, pripažinimu.

Nors 9 iš 10 Europos Sąjungos piliečių mano, kad visą gyvenimą trunkantis mokymasis yra svarbi karjeros vystymo dalis, dėl finansinių išteklių stygiaus dabartinėje ekonomikoje labai trūksta reikiamo mokymo. Neseniai atliktas Eurobarometro tyrimas rodo, kad tik 58 proc. respondentų moka naudotis kompiuteriu ir tik pusė jų sakosi naudojantys internetą. Be to, daugiau nei 60 proc. piliečių savo darbe negali naudoti užsienio kalbos. Nacionaliniai biudžetai, skirti visą gyvenimą trunkančiam švietimui, varijuoja nuo 40 proc. bendros švietimui skiriamos sumos šiaurinėse šalyse iki mažiau nei 10 proc. naujosiose valstybėse narėse.

Todėl tokios iniciatyvos kaip „Grundtvig“ arba „Erasmus“ jauniems verslininkams turėtų būti išplėtotos ir reiktų padvigubinti joms skiriamas lėšas, kurios papildytų nepakankamus nacionalinius finansus. Be to, Europos nuorodų sistema turėtų būti papildyta programomis, kurios nustatytų tikras europines kvalifikacijas, pripažįstamas visoje Europos Sąjungos teritorijoje.

  Rumiana Jeleva (PPE-DE), raštu. – (BG) Būtina pažymėti, kad neoficialus švietimo sektorius nėra nepakankamai išvystytas, nelabai žinomas ir dažnai izoliuotas nuo oficialiojo. Europos kvalifikacijų sąranga yra pagrindinė priemonė šiam atotrūkiui mažinti bei priemonė iš naujo įvertinti ir perorganizuoti profesinės orientacijos ir informacijos sistemą.

EKS vystymas palengvintų darbo jėgos mobilumą 31 dalyvaujančioje šalyje ir paskatintų naujųjų ES valstybių narių sektoriaus arba pramonės organizacijų absorbuojant Europos socialinio fondo lėšas, skiriamas naujoms kvalifikacijoms įgyti ar jau turimoms kvalifikacijoms tobulinti. Pačios naujausios ES šalys, tokios kaip Bulgarija, mano, jog yra svarbu turėti galimybę keistis gera praktika ir įgyvendinti bendrijos bandomąsias programas.

Bulgarijai ir Rumunijai taikomų pereinamųjų laikotarpių atžvilgiu labai svarbu vystyti ir įgyvendinti Europos kreditų sistemą profesiniam mokymui (angl. ECVET), skirtą palengvinti švietimo rezultatų pripažinimo kaupimą, perdavimą ir pripažinimą, nepaisant to, kur ir kaip jie buvo įgyti. Kreditų sistema sukurs laisvą judėjimą ir patekimo į darbo rinką prasiplėtimą daugumai bendrijos žmogiškųjų išteklių, užtikrinant tinkamą pagrindą palyginimams.

Manau, kad EKS duos tolesnį impulsą šio proceso vystymuisi.

  Katalin Lévai (PSE), raštu. – (HU) Piliečių žinių, įgūdžių ir kompetencijos pripažinimas yra būtinas Europos Sąjungos konkurencingumui ir socialinei sanglaudai bei atskirų asmenų mobilumui. Dalyvavimas visą gyvenimą trunkančiame mokyme ir galimybė visiems mokytis visą gyvenimą, įskaitant ir nepalankių sąlygų paveiktus žmones, turi būti stiprinamas ir tobulinamas tiek nacionaliniu, tiek ir bendrijos lygmeniu. Jaunimas, suaugę žmonės, imigrantai ir darbo jėga visoje Europoje, kurie neoficialiai įgijo įgūdžius, kurie niekada nebuvo pripažinti, turi būti skatinami dalyvauti visą gyvenimą trunkančio mokymo programose, tokiu būdu išvengiant šių žmonių grupių socialinės atskirties ir išstūmimo iš darbo rinkos.

Kad visa tai atliktume, svarbų vaidmenį turi atlikti bendra nuorodų sistema, kuri yra perkėlimo priemonė tarp įvairių kvalifikacinių sistemų bei jų lygmenų, bendrajam ir aukštesniajam lavinimuisi arba profesiniam švietimui ar mokymuisi. Tai padidins piliečių kvalifikacijų skaidrumą, palyginamumą ir mobilumą skirtingose valstybėse narėse.

Nuorodos sistemos užduotis yra integruoti ir koordinuoti nacionalines kvalifikacijų sistemas, siekiant užtikrinti nediskriminavimą, padidinti kvalifikacijų prieigą ir progresiją pilietinės visuomenės ir darbo rinkos atžvilgiu.

Siekiant, kad nebebūtų šiuo metu egzistuojančios švietimo segregacijos, aš pritariu priemonių, skirtų teikti informaciją ir pradėti socialinį dialogą, iniciavimui.

Taip pat manau, kad svarbu pripažinti darbuotojų įgytą neoficialų mokymąsi, siekiant suteikti jiems galimybę lengviau keisti darbo vietas.

Europos Sąjunga turi tapti žiniomis pagrįsta visuomene, tinkamai pasirengusia atremti globalizacijos iššūkius. Tokioje visuomenėje kiekvienos valstybės narės piliečiai privalo prisitaikyti, kad galėtų patenkinti į konkurenciją nukreiptos darbo rinkos poreikius. Dėl šios priežasties mokymasis bus būtina išankstinė sąlyga visoms amžiaus grupėms.

  James Nicholson (PPE-DE), raštu. – Europos kvalifikacijų sąranga (EKS) visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi yra geras pavyzdys to, kad Europos Sąjunga daro tai, ką turėtų daryti skatindama mobilumą tarp nacionalinių sienų. Bėgant metams, dauguma mūsų turėsime atstovauti savo pačių valstybių narių piliečiams, kurie pastebi, kad tuomet, kai pasinaudoja jiems suteikta judėjimo po ES laisve ir persikelia į kitą šalį, jie yra diskriminuojami, nes jų kvalifikacijos nėra tinkamai pripažįstamos naujoje jų gyvenamojoje šalyje. EKS, veikdama kaip perkėlimo priemonė nacionalinėms valdžios institucijoms, be jokios abejonės padės mūsų sudedamosioms dalims įveikti šią beprasmišką diskriminaciją. Tai tai pat turėtų būti naudinga visoms valstybėms narėms, į kurias persikelia asmenys, kadangi tai užtikrins, kad būtų galima atidžiai įvertinti individualias kvalifikacijas.

20. Dėl kito posėdžio darbotvarkės: žr. Posėdžio protokolai

21. Posėdžio pabaiga

(posėdis baigtas 00.05)