Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2596(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

B6-0376/2007

Debatai :

PV 24/10/2007 - 4
CRE 24/10/2007 - 4

Balsavimas :

PV 24/10/2007 - 8.27
CRE 24/10/2007 - 8.27

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0472

Posėdžio stenograma
Trečiadienis, 2007 m. spalio 24 d. - Strasbūras Tekstas OL

4. Europos Sąjungos ir Turkijos santykiai (diskusijos)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl ES ir Turkijos santykių.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes , einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pirmininkaujanti valstybė narė visų pirma norėtų padėkoti Europos Parlamentui ir ypač R. Oomen-Ruijten už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl ES ir Turkijos santykių.

Pirmininkaujanti valstybė narė džiaugiasi, kad Parlamentas aktyviai dalyvauja plėtros procese, ir pripažįsta jo konstruktyvų indėlį į bendras diskusijas dėl plėtros ir ypač dėl Turkijos stojimo proceso. Neabejotina, kad visos diskusijos suteikia galimybę susipažinti su Turkijos stojimo procesu, į jį įtraukti valstybių narių ir Turkijos piliečius ir padėti Turkijos vyriausybei stojimo kelyje.

Galiu jus patikinti, kad mes skiriame ypatingą dėmesį Europos Parlamento nuomonei. Po kelių dienų Komisija pristatys reguliariąją pažangos ataskaitą dėl Turkijos stojimo proceso. Taryba atidžiai išnagrinės ir įvertins šią ataskaitą.

Dabar norėčiau trumpai paminėti kelis aspektus, susijusius su šiuo Turkijos derybų dėl narystės etapu. Mes laikomės nuomonės, kad naujausi rinkimai Turkijoje parodė, kad Turkijos žmonės nori demokratijos, stabilumo – politinio ir ekonominio – ir pažangos.

Mes taip pat džiaugiamės tuo, kaip buvo surengti rinkimai, gausiu rinkėjų dalyvavimu ir geresniu atstovavimu jiems naujajame Turkijoje Parlamente. Pirmininkaujanti valstybė narė pritaria šių Rūmų nuomonei ir susirūpinimui dėl Turkijos reformų proceso. Manome, kad naujoji Vyriausybė turi didesnį teisėtumą ir jai suteiktas aiškus mandatas, kuris turėtų leisti imtis ryžtingų žingsnių darant pažangą ir išplečiant reformų procesą Turkijoje.

Būtina, kad naujoji Vyriausybė reformoms ir jų įgyvendinimui suteiktų naują postūmį, sutelkdama dėmesį į pagrindines sritis. Todėl labai svarbu įgyvendinti Stojimo partnerystę, ypač trumpojo laikotarpio prioritetus. Norėčiau priminti, kad Stojimo partnerystė turi būti atnaujinta per ateinančius mėnesius. Taip pat norėčiau pabrėžti būtinybę imtis plačių konsultacijų ir siekti nacionalinio sutarimo dėl naujosios Turkijos Konstitucijos.

Mes pritariame jūsų nuomonei, kad būtina imtis reformų labai svarbioje pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių srityje. Ypač svarbu siekti realios pažangos žodžio ir religijos laisvės, kultūros ir moterų teisių srityse bei stiprinti kovą su kankinimais ir daugelis šių klausimų yra įtraukti į Stojimo partnerystę kaip trumpojo laikotarpio prioritetai, kuriuos Turkija privalo įgyvendinti.

Žodžio laisvės srityje mes ypač pasigendame pažangos, nors vyksta plačios viešos diskusijos šiuo klausimu, ir esame susirūpinę dėl augančio nacionalizmo, kuris veda prie cenzūros. Mes vis dar tvirtai tikime, kad siekiant užtikrinti žodžio laisvę būtina panaikinti arba iš esmės pakeisti Turkijos Baudžiamojo kodekso 301 straipsnį ir kitus neaiškiai suformuluotus straipsnius. Pažanga šioje srityje yra būtina siekiant bendros pažangos derybose dėl narystės,

Religijos laisvės srityje kuo skubiau reikia siekti pažangos, ypač po tragiškų šių metų įvykių. Seniai laukiama, kad būtų priimti teisės aktai, kurie leistų visapusiškai išspręsti problemas, su kuriomis susiduria ne musulmonų bendruomenės – pvz., teisinio statuso, nuosavybės registracijos ir dvasininkijos mokymo klausimus – siekiant užtikrinti religinį pliuralizmą, atitinkantį Europos standartus.

Pagrindų įstatymas galėtų tapti pirmuoju teigiamu žingsniu. Priimtas ir įgyvendintas šis įstatymas bus atidžiai įvertintas. Naujausias Aukščiausiojo Teismo nutarimas dėl Ekumeninio patriarchato taip pat kelia susirūpinimą.

Pritariame jūsų nuomonei dėl civilių ir kariškių santykių. Įvykiai – ypač prieš rinkimų kampaniją ir per ją – parodė, kad būtina imtis priemonių šioje srityje, kad ginkluotosios pajėgos negalėtų daryti politinės įtakos.

Reikia užtikrinti civilinę demokratinę kariuomenės kontrolę atsižvelgiant į ES valstybių narių patirtį.

Dėl pietryčių – mes griežtai pasmerkėme naujausią teroristų išpuolį Sirnako provincijoje. Mes taip pat pasmerkėme kitus teroro išpuolius, įvykdytus Turkijos, ir toliau tai darysime. Teroristų veikla niekada negali būti pateisinta. Šiuo klausimu mes išlaikome solidarumą su Turkijos žmonėmis. Kita vertus, terorizmas neturėtų leisti mums užmiršti, kad būtina skubiai parengti ir įgyvendinti išsamią strategiją, kuri užtikrintų pietryčių ekonominį, socialinį ir kultūrinį vystymąsi. Tai yra sudėtinga sritis, kuri yra vykstančių reformų dalis ir kurią atidžiai stebime.

Turkijos pažanga siekiant narystė bus vertinama ne tik pagal Kopenhagos politinių kriterijų laikymąsi, bet ir remiantis Derybų plane nustatytais aiškiais reikalavimais. Todėl, kaip sutarė praėjusių metų gruodžio mėn. susitikusi Europos Vadovų Taryba, bus prižiūrima ir persvarstoma pažanga sprendžiant klausimus, nurodytus 2005 m. rugsėjo 21 d. deklaracijoje, ypač visapusiškas ir nediskriminacinis Ankaros susitarimo papildomojo protokolo įgyvendinimas. Deja, pažangos šiuo klausimu dar nėra pasiekta.

Aš taip pat norėčiau pabrėžti, kad stojimo procesui būtinas visų valstybių narių pripažinimas, todėl labai svarbu, kad Europos Sąjunga kuo greičiau sureguliuotų Turkijos ir visų valstybių narių santykius.

Darbas, reikalingas užtikrinti Sąjungos standartų ir narystės įsipareigojimų laikymąsi, yra sunkus ir reikalauja nuolatinių pastangų bei ryžto. Mes skiriame ypatingą dėmesį Turkijos stojimo procesui ir aš galiu jus patikinti, kad pirmininkaujanti valstybė narė Portugalija padarys visa, kas įmanoma, kad derybos pažengtų į priekį.

Prisiimtų įsipareigojimų reikia laikytis. Tęsiant reformų procesą ir laikantis esamų įsipareigojimų, Turkijos stojimo procesas judės pirmyn, atnešdamas naudą visų pirma visiems Turkijos piliečiams. Vis dėlto stojimo proceso pažanga priklauso nuo pačios Turkijos darbo.

 
  
MPphoto
 
 

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, leiskite pasveikinti R. Oomen-Ruijten už jos pranešimą ir už pasiūlytą griežtą ir teisingą projektą.

Turkijai šie metai buvo ypač sunkūs, ji susidūrė su rimta konstitucine krize ir didele politine įtampa. Nepaisydama šių sunkumų ji surengė parlamento ir prezidento rinkimus, visiškai laikydamasi demokratijos principų ir labai aktyviai dalyvaujant rinkėjams.

Todėl lemiamą žodį tarė demokratija. Naujajame Turkijos Parlamente atstovaujamai šalies politinei įvairovei ir, kaip minėjo M. Lobo Antunes, naujoji Vyriausybė galės dirbti turėdama stabilios daugumos paramą ir bendrą visuomenės mandatą. Todėl šiuo požiūriu kelias judėti pirmyn yra laisvas. Dabar atėjo laikas suteikti naują impulsą reformų procesui.

Todėl Komisija pritaria rezoliucijos projekte išreikštam požiūriui, kad reikia identifikuoti sunkumus ir paskatinti Turkiją įveikti šiuos politinius sunkumus, t. y. paremti naujosios Turkijos Vyriausybės įsipareigojimą sustiprinti reformas ir paskatinti ją kuo skubiau vykdyti šį įsipareigojimą imantis veiksmų. Tai taikytina ir reformų procesui, ir Ankaros protokolui.

Komisija džiaugiasi, kad konstitucinės reformos atsidūrė Vyriausybės darbotvarkės viršuje siekiant sustiprinti demokratiją ir išplėsti pagrindines laisves. Tačiau dėl to neturėtų būti atidėliojamos skubios reformos, pvz., liūdnai pagarsėjusio Turkijos Baudžiamojo kodekso 301 straipsnio ir kitų su žodžio laisve susijusių straipsnių persvarstymas ir Pagrindų įstatymo priėmimas siekiant užtikrinti religijos laisvę.

Taip pat svarbu toliau siekti, kad būtų užtikrinta demokratijos viršenybė civilių ir kariškių santykiuose, ginamos moterų, vaikų ir profesinių sąjungų teisės, tobulinama teismų sistema ir stiprinama kova su korupcija.

Leiskite tarti kelis žodžius apie pastarojo meto įvykius ir dabartinę padėtį, kurią glaudžiai aptariame su pirmininkaujančia valstybe nare ir J. Solana, mes taip pat atsižvelgėme į Parlamento nuomonę. Turkija kenčia nuo nuolatinių pasienio teroro išpuolių, kuriuos rengia PKK, patenkanti į ES teroristinių organizacijų sąrašą. Europos Sąjunga smerkia visus teroro išpuolius ir supranta, kad Turkija privalo apginti savo piliečius.

ES ir Turkija yra prisiėmusios atsakomybę už Irako nepriklausomybę, suverenitetą, vienybę ir teritorinį vientisumą. Mes toliau raginame Turkiją ir Iraką spręsti šią problemą bendradarbiaujant atsakingoms institucijoms ir laikantis tarptautinės teisės. Naujausias pasirašytas dvišalis Turkijos ir Irako susitarimas dėl kovos su terorizmu yra puikus pagrindas problemai spręsti.

Turkijos valdžios institucijos siekia įtraukti Jungtines Valstijas, Iraką ir Irako kurdų valdžios institucijas į problemos sprendimą ir neseniai joms pavyko pasiekti nedidelės pažangos. Praėjusią savaitę Parlamente priimta rezoliucija turėtų būti laikoma bendros politikos strategijos dalimi.

Akivaizdu, kad Europos perspektyvos Turkijai yra pagrindinis motyvas vykdyti reformas šalyje. Laikantis pagrindinio pricipo plėtros politikoje, reformų įgyvendinimas lemia pažangą derybose dėl narystės.

Tačiau norėdama, kad šis principas būtų veiksmingas ir taptų svariu motyvu vykdyti reformas, Europos Sąjunga privalo laikytis savo įsipareigojimų. Privalome laikytis žodžio – pacta sunt servanda.

Visos valstybės narės toliau remia derybas dėl narystės su Turkija, todėl siekiant išsaugoti pasitikėjimą Europos Sąjunga procesą būtina tęsti, laikantis 2005 m. spalio 3 d. Derybų plano ir 2006 m. gruodžio 11 d. Tarybos sprendimo. Šiuos sprendimus 27 valstybės narės priėmė vieningai.

Todėl po to, kai derybų skyriai techniškai bus paruošti, turėtume juos atidaryti. Per artimiausias savaites būtų galima atidaryti bent du skyrius – vartotojų ir sveikatos apsaugos bei transeuropinių tinklų. Taip pat raginame Turkiją pradėti laikytis 13 skyrių apibrėžtų pradinių gairių.

Galiausiai norėčiau patikinti, kad į jūsų indėlį bus tinkamai atsižvelgta rengiant būsimą pažangos ataskaitą dėl Turkijos, kurią Komisija priims lapkričio 6 d.

 
  
MPphoto
 
 

  Ria Oomen-Ruijten, PPE-DE frakcijos vardu.(NL) Gerb. pirmininke, dėkoju Tarybai ir Komisijai už išsakytus gražius žodžius. Šiandieninės diskusijos ir rezoliucija, kurią turėtume priimti, visų pirma skirtos Komisijai, nes mes norėtume šiek tiek prisidėti prie pažangos ataskaitos.

Tačiau jos taip pat skirtos Tarybai, kuri susitiks gruodžio mėn. dėl šios pažangos ataskaitos. Ką mes padarėme rezoliucijoje? Ką mes padarėme tekste? Mes aprašėme padarytą pažangą ir pasiektus susitarimus. Mes taip pat aprašėme tai, kas išėjo iš Turkijos prisiimtų įsipareigojimų.

Todėl į rezoliuciją įtraukti ne tik pasiekimai, bet ir neįgyvendinti dalykai. Gerb. pirmininke, į rezoliuciją įtraukta ir tai, ko tikimės iš Turkijos Vyriausybės, nes dabar pasitaikė galimybė suteikti naują impulsą reformų procesui.

Trečias dalykas, kurį norėčiau paminėti: mes siekėme pagilinti ir išplėsti diskusijas su Turkija. Todėl aš prašau skirti dėmesį socialinei sanglaudai, logistikai, transportui ir energetikai.

Žodžio ir religijos laisvė mūsų tekste teisingai užima svarbią vietą. Konstitucija, naujoji konstitucija, neturėtų tapti pasiteisinimu tučtuojau nepašalinti kliūčių visoms būtinoms reformoms, ypač reformoms, susijusioms su 301 straipsniu, vykdyti.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną klausimą – santykius su kaimyninėmis šalimis. Geri santykiai su kaimynais yra būtini. Turkijos ir Armėnijos atveju geri santykiai reiškia, kad turi būti atidarytos sienos. Turi būti nutraukta bet kokia ekonominė blokada. Be to – tai mano paskutinė pastaba – jeigu tauta nesusitaiko su praeitimi, ji neturi ateities. Todėl raginu Komisija paremti Turkiją ir Armėniją šiuo klausimu.

Gerb. pirmininke, negaliu pasakyti nieko daugiau apie PKK, nes šių Rūmų procedūros nesuteikia man pakankamai laiko.

 
  
MPphoto
 
 

  Hannes Swoboda, PSE frakcijos vardu.(DE) Gerb. pirmininke, visų pirma norėčiau pasveikinti R. Oomen-Ruijten už labai gerą pranešimą ir padėkoti jai už puikų bendradarbiavimą.

Šiame pranešime reikia atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Lankydamasis Turkijoje su Martinu Schulzu turėjau galimybę perduoti juos Turkijos valdžios institucijoms. Pirma, reformas privalu ne tik tęsti, bet ir paspartinti. Komisijos narys jau paminėjo Turkijos Baudžiamojo kodekso 301 straipsnį ir kitas reformas, kurios užtikrintų visišką ir tikrą žodžio laisvę ir nuomonių pliuralizmą Turkijoje. Tas pats taikytina religijos laisvės ir daugeliui kitų klausimų, apie kuriuos diskusijoje vėliau kalbės mano kolegos. Reformų procesas turi paspartėti.

Antra, kurdų problema: norėčiau aiškiai išdėstyti savo poziciją. Daugelį metų – dešimtmečiais – aš stengiausi prisidėti sprendžiant kurdų problemą, tačiau dabar atėjo metas, kai galima rasti politinį ir parlamentinį kurdų klausimo sprendimą ir atsisakyti smurto. Todėl negaliu suprasti, kodėl PKK toliau imasi teroristinių veiksmų. Aš galiu tai suprasti, nes PKK nepageidauja taikaus sprendimo, galbūt kai kurie kariškiai taip pat nenori taikaus sprendimo.

Vis dėlto mes privalome aiškiai pasakyti, kad norime taikaus sprendimo ir kad jo nori Irakas. Mes buvome susitikę su Prezidento J. Talabanio atstovu Ankaroje, kuris taip pat aiškiai pasakė, kad jie nori politinio sprendimo, o ne besitęsiančių PKK teroro išpuolių. Tikiuosi, kad kurdų regioninės vyriausybės atstovai atkreips dėmesį, kad besitęsiantis PKK terorizmas yra žalingas ne tik Turkijai, bet ir Irakui.

Todėl Europos Parlamento Socialistų frakcija ir aš galime tik pritarti, kad siekdami sustabdyti terorizmą Turkija ir Irakas privalo dirbti kartu, remdamiesi taikiu bendradarbiavimu, į kurį būtų įtraukta ir kurdų regioninė vyriausybė. Turkija taip pat privalo pateikti pasiūlymus Turkijos gyventojams kurdams, kad jie šioje šalyje jaustųsi patogiai ir laikytų ją savo namais.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Lambsdorff, ALDE frakcijos vardu.(DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pradžioje aš taip pat norėčiau padėkoti pranešėjai R. Oomen-Ruijten ir Joostui Lagendijkui bei Hannesui Swobodai už labai gerą bendradarbiavimą rengiant šios rezoliucijos projektą. Manau, kad mums stebėtinai dideliu sutarimu pavyko parengti gerą tekstą, ir kad tai yra labai gerai.

Kalbėdamas apie savo frakciją, norėčiau dar kartą išskirti pagrindinius aspektus. Visų pirma ši rezoliucija yra teigiamas ir konstruktyvus ženklas Turkijai. Mes džiaugiamės, kad buvo įveikta vasaros konstitucinė krizė ir kad naujoji Vyriausybė turi stiprų ir aiškų mandatą toliau vykdyti reformas. Vis dėlto mes raginame Vyriausybę pasinaudoti šiuo mandatu ir paspartinti reformas.

Kaip nurodyta rezoliucijoje, šios reformos yra ypač svarbios Turkijai, Turkijos žmonėms, Turkijos visuomenei ir Turkijos ekonomikai. Turkija privalo savo noru toliau daryti pažangą ir aš džiaugiuosi matydamas, kad šalyje vis daugiau sutariama šiuo klausimu, kaip nurodyta balandžio mėn. programoje. Gerai, kad taip yra.

Mums svarbiausia tai, kad Kopenhagos kriterijai ir toliau išliks derybų pagrindu, Europos Sąjungos įsisavinimo pajėgumai taip pat bus svarbus ir nepakeičiamas kriterijus.

Skubios reformos yra ypač reikalingos tam tikrose srityse, kai kurios iš jų jau buvo paminėtos. Baudžiamasis kodeksas: 301 straipsnis jau buvo paminėtas ir dėl jo viskas aišku. Mano nuomone, į diskusijas pamažu reikėtų įtraukti ir 252 straipsnį. Mustafos Kemalo Atatürko atminties įžeidimas yra problema, tačiau tai taip pat yra žodžio laisvės apribojimas.

Antras svarbus dalykas yra moterų padėties gerinimas. Didelį susirūpinimą tebekelia nužudymų dėl garbės skaičius. Konstitucinė reforma turi būti tęsiama. Pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės privalo būti apsaugotos. Norėčiau pridurti, kad, mūsų nuomone, rinkimų įstatymas taip pat yra problema. 10 proc. riba nėra taikoma nė vienoje ESBO šalyje.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad turėtume suprasti, jog padėtis Turkijoje yra sudėtinga, ypač atsižvelgiant į dramatiškus įvykius šalies pietryčiuose prie sienos su Iraku. Mes griežtai smerkiame per pastarąsias savaites įvykdytus PKK teroro išpuolius ir mūsų frakcija norėtų pareikšti užuojautą žuvusių karių šeimoms.

Raginame Turkijos Vyriausybę atsargiai reaguoti į susiklosčiusią padėtį. Iki šiol nebuvo priežasčių manyti, kad galėtų būti kitaip. Vis dėlto priemonės, kurių bus imamasi siekiant sušvelninti grėsmę Turkijos teritorijai, privalo atitikti tam tikras sąlygas. Jos privalo būti tinkamos, proporcingos ir ribotos laike. Europos Sąjunga supranta sudėtingą Turkijos padėtį. Svarbu, kad Turkija to nepamirštų. Taikus sprendimas, žinoma, yra mūsų didžiausias prioritetas.

Šios dienos rezoliucija yra tikrai konstruktyvus ženklas pozityviam dialogui su Turkija. Turkija ir toliau liks labai svarbia Europos Sąjungos partnere ir dabar privalo ryžtingai vykdyti reformas vardan savo interesų.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastiano (Nello) Musumeci, UEN frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, praėjus metams nuo rezoliucijos, kuri buvo priimta šiuose Rūmuose, liūdna matyti, kad kai kurie esminiai klausimai vis dar išlieka labai aktualūs. Turkija nepripažįsta Kipro, faktiškai Europos Sąjungos narės; spaudos laisvė vis dar apribota, nes baudžiamojo kodekso 301 straipsnis dar nėra pakeistas, ir Turkija toliau atkakliai nepripažįsta armėnų genocido 1915 m.

Baisus pastarojo meto PKK teroro išpuolis, griežtas Turkijos kariuomenės atsakas ir grasinimas įsiveržti į Šiaurės Iraką, jeigu PKK kartą ir visiems laikams nenutrauks teroro išpuolių: šie veiksniai lėmė pavojingą ir keblią geopolitinę padėtį, kurioje atsidūrė Turkija.

Žinoma, buvo pasiekta tam tikros pažangos. Visų pirma kalbu apie didesnį atstovavimą moterims naujai išrinktame Turkijos Parlamente, ekonomikos srityje ir akademiniame pasaulyje, tačiau būtent dabar turime savęs paklausti, ar rytojaus Europa nori būti dideliu politiniu dariniu, ar turėti stiprų kultūrinį identitetą, nes toks neapibrėžtumas naudingas Turkijai, kuri nenori liautis buvusi savimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Joost Lagendijk, Verts/ALE frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, tenka apgailestauti, kad šias diskusijas temdo teroro išpuolių Turkijoje šešėlis. Aš labiau norėčiau kalbėti apie tai, kad reikia toliau tęsti reformas, deja, padariau išvadą, kad nepaisant gražių žodžių iki šiol praktiškai mažai kas įgyvendinta. Vis dėlto manau, kad šiuo metu pagrindinis klausimas yra tai, ką, mūsų nuomone, Turkija turėtų daryti.

Atsisakykime diskusijoje veidmainiavimo, ponios ir ponai. Visi mes žinome, arba turėtume žinoti, kad paprastai išspręsti šios velniškos dilemos nepavyks. Viena vertus, suvokiame ir žinome, kad bet kuri šalis, kurioje per paskutinį mėnesį buvo nužudyta 50 žmonių, privalo į tai reaguoti, bet kartu daugelis mūsų supranta – įskaitant, mano nuomone, daugumą Turkijos Vyriausybėje – kad stambios karinės operacijos nėra išeitis. Jos nesunaikins PKK, jos daro didelę diplomatinę ir politinę žalą ir – svarbiausia – jos labai apsunkina kurdų problemos Turkijoje sprendimą.

Todėl belieka tikėtis, kad visos pastangos rasti diplomatinį ir politinį sprendimą bus sėkmingos. Problema slepiasi ne Irako kalnuose, problema glūdi Turkijoje, tačiau šios kurdų problemos sprendimas nėra turkai prieš kurdus. Mano nuomone, bėda ta, kad Turkijoje priešingose pusėse atsidūrė turkai ir kurdai, žinantys, kad problemą galima išspręsti tik politiniu keliu – AKP ir DTP – ir kurdų bei turkų radikalai, kurių politinis sprendimas nedomina ir kurie mano, kad karinis smurtas gali padėti. Turkų pusėje radikalai yra kariuomenė ir dalis opozicijos, kurdų – PKK.

Akivaizdu, kad pastarojo meto PKK išpuoliai yra nukreipti ne tik prieš turkų valstybę, bet ir prieš kurdų DTP partiją Turkijos Parlamente, siekiančią politinio problemos sprendimo. Todėl labai svarbu, kad šis Parlamentas griežtai pasmerktų PKK ir jos išpuolius ir paremtų visus turkus ir kurdus, kurie siekia taikaus politinio šios problemos sprendimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Kyriakos Triantaphyllides, GUE/NGL frakcijos vardu.(EL) Gerb. pirmininke, atsižvelgdama į Turkijos narystės ES perspektyvą, Komisija ir kartu visa Europos Sąjunga raginama per kelias dienas pabaigti Turkijos pažangos arba jos nebuvimo įvairiuose sektoriuose, kuriuos ji turi suderinti su Europos acquis, vertinimą.

Mes deklaravome, kad Turkijai turėtų būti sudaryta galimybė įstoti į ES, jeigu ji atitiks visus Kopenhagos kriterijus ir įvykdys įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė pagal Derybų planą ir papildomą protokolą. Mes nemanome, kad kokie nors kompromisiniai sprendimai atneštų Turkijai arba Europos Sąjungai laukiamus rezultatus. Norėtume pažymėti, kad Turkija padarė nedidelę pažangą, tačiau dar kartą pakartojame, kad siekdama sklandžios narystės, ji privalo padaryti tai, ką padarė ankstesnės šalys kandidatės: laikytis visai ES bendrų Konvencijos įsipareigojimų. Todėl Turkija privalo įvykdyti įsipareigojimus Kipro atžvilgiu; ji privalo atidarytų jūrų ir oro uostus Kipro Respublikos laivams ir orlaiviams ir panaikinti veto dėl Kipro dalyvavimo tarptautinėse organizacijoje ir daugiašalėse sutartyse.

Priklausydami kairiųjų frakcijai ir ypač AKEL (Kipro Progresyviajai darbo žmonių partijai),mes taip pat manome, kad skatindami Turkiją laikytis kelio į Europą, tikėdami, kad kartu Turkija įvykdys savo įsipareigojimus, galime daryti jai spaudimą. Taigi, Turkija privalo įvykdyti šiuos įsipareigojimus: ginti ir gerbti visų Turkijos gyventojų žmogaus teises, įskaitant kurdus ir kitas mažumas; pripažinti armėnų genocidą, atidaryti sieną su Armėnija prisiimant visas su tuo susijusias socialines ir ekonomines pasekmes.

Jeigu Turkija tikisi tęsti ir užbaigti stojimo derybas, akivaizdu, kad priimdama tam tikras priemones ir politiką ji turės atsižvelgti į tai, kad jos užtikrintų visišką Europos acquis laikymąsi ir pagarbą tarptautinei teisei, kuria vadovaujamasi ES veikloje.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Georgiou, IND/DEM frakcijos vardu.(EL) Gerb. pirmininke, tai, ką išgirdome, stebina, ir tai pasakė kompetentingas Komisijos narys, kuris per daug stengėsi pavadinti teroristais tuos, kurie teigia kovojantys už laisvę. Man įdomu, ar mes ne per daug siekiame parodyti Turkiją kaip šalį, kuri puolama iš visų pusių. Ši šalis laiko kariuomenę ES valstybėje narėje ir nėra pirma ir vienintelė šalis, kuriai reikia prisitaikyti prie ES reikalavimų.

Baigdamas norėčiau paminėti techninį dalyką. Prieš prasidedant nuotykiams prie rytinių sienų, naftos kaina Turkijoje buvo 76 USD už barelį Europoje; dabar dėl jos ginklų, kuriems išteklių ji randa visada, kai tik reikia spręsti savo problemas, naftos kaina pakilo iki daugiau kaip 90 USD už barelį.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Claeys, ITS frakcijos vardu. (NL) Gerb. pirmininke, per diskusijas dėl šios rezoliucijos komitete atrodė, kad Parlamentas snūduriuoja. Išsakyta neaiški kritika yra formali, be to, susidaro įspūdis, kad privalome laikyti Turkijos narystę fait accompli.

Tačiau nuo derybų pradžios Turkija nepadarė beveik jokios pažangos. Pavyzdžiui, galėčiau paminėti neseniai paskelbtą Amnesty International pranešimą apie žmogaus teisių padėtį ir elgesį su mažumomis. Nebeminima Turkijos pozicija Kipro atžvilgiu. Dar daugiau, yra rimta rizika, kad Turkija ketina pradėti didelį karinį puolimą prieš Iraką. Tokiu atveju atsidurtume padėtyje, kai šalies kandidatės kariuomenė yra ne tik užėmusi dalį ES valstybės narės teritorijos, bet ir ketina kariauti vietos kare kitoje kaimyninėje šalyje – šiuo atveju Irake.

Gerb. pirmininke, daugelis Europos gyventojų pasisako prieš galimą Turkijos narystę, nes Turkija nėra Europos šalis ir neturėtų priklausyti Europos Sąjungai. Būtų daug geriau, jeigu mes nekompromituotume pasitikėjimo Europa ir puoselėtume atvirą ir tvirtą išskirtinę partnerystę su Turkija, nesuteikdami jai pilnateisės narystės ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Jim Allister (NI). – Gerb. pirmininke, pastebiu tendenciją – ypač iš Komisijos – kiek įmanoma gražiau pristatyti neeuropietiškąją Turkiją. Turbūt tai nestebina, atsižvelgiant į skiriamą milijoninę pasirengimo narystei pagalbą, tačiau reikia atsižvelgti į nemalonius faktus. Didžiausią susirūpinimą man kelia garbės nusikaltimai, šiurkštūs žmogaus teisių pažeidinėjimai, ne musulmonų mažumų apsaugos trūkumas, religijos laisvės nebuvimas ir antikrikščioniški išpuoliai bei propaganda.

Šiais metais mirtini išpuoliai prieš krikščionis tęsėsi, pvz., balandžio mėn. Malatijoje buvo nužudyti trys žmonės. Religijos laisvė dažnai yra tvirto šalies įsipareigojimo žmogaus teisėms vertinimo pagrindas. Turkijai dar daug reikia nuveikti šioje srityje, pvz., išspręsti religinių grupių teisinio statuso ir nuosavybės teisių klausimą, tačiau visų pirma ji privalo gerbti teisę laisvai melstis ir teisę atsiversti į kitą tikėjimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Werner Langen (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti R. Oomen-Ruijten už parengtą pranešimą, kuris bus pateiktas Komisijai ir kuris turėtų būti laikomas Parlamento indėliu į būsimą pažangos ataskaitą.

Turkija įveikė vidaus problemas, Vyriausybei suteiktas aiškus mandatas, sekmadienį įvykusio referendumo dėl konstitucinių pataisų, susijusių su Prezidento rinkimais, rezultatai buvo palankūs, todėl dabar nebėra priežasčių toliau atidėlioti reformas. Todėl pirmiausia noriu kreiptis į Turkijos Vyriausybę: jeigu ji rimtai nori prisijungti prie ES, ji privalo paspartinti reformas. Visi mes žinome, kad pernai šioje srityje buvo nuveikta palyginti nedaug.

Antra, reformos visų pirma skirtos padėti Turkijos žmonėms. Jos nėra tikslas pats savaime arba Europos bandymas manipuliuoti; jos skirtos pašalinti trūkumus, kurių demokratija neturėtų turėti. Šie trūkumai susiję su nuomonės laisve, religijos laisve, moterų ir mažumų teisėmis, rinkimų įstatymu ir pan. Turkija savo noru privalo išspręsti šias problemas ir panaikinti trūkumus.

Norėčiau paminėti dar vieną problemą, susijusią su armėnais. Esu vokietis, todėl, manau, galime tikėtis, kad Turkija pripažins savo istorinę atsakomybę. Diskusijose ir toliau turi būti nepamirštamas Turkijos nenoras kalbėti šiuo klausimu ir panaikinti Armėnijos blokadą. Dabar – kaip jau minėjo H. Swoboda – susirūpinimą kelia tai, kad karinis konfliktas kurdų regione gali persikelti į Iraką. Čia mes visi pasisakome ne už karinį, bet už diplomatinį sprendimą, pasiektą derybų keliu. Šiuo klausimu aš visiškai pritariu Europos Parlamento Socialistų frakcijos pozicijai.

Galiausiai Turkija pati turi nuspręsti, ar ji nori ir kaip ji nori tęsti kelią į Europą. Mūsų nuomone, visateisė narystė ES nėra vienintelė išeitis; derybos sąmoningai yra atviros ir tik Turkija gali nuspręsti, ar ji nori aktyviai laikytis šio kelio. Mes kalbame ne tik apie tai, ar pati Europa yra pajėgi suteikti narystę Turkijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Marinus Wiersma (PSE).(NL) Gerb. pirmininke, aš taip pat norėčiau išsakyti sveikinimus pranešėjai R. Oomen-Ruijten. Atsakydamas į W. Lageno pastabą noriu pabrėžti, kad mano frakcijoje kalbama apie derybas dėl narystės Europos Sąjungoje.

Rezoliucija, dėl kurios šiandien diskutuojame, skirta paskatinti Turkija tęsti šį kelią. Ministrui Pirmininkui T. Erdošanui Turkijos elektoratas suteikė tvirtą mandatą tai daryti ir paskatinti reformas. Dabar mes laukiame greitų rezultatų, todėl tikimės, kad Komisija tuo tikslu netrukus pateiks pažangos ataskaitą.

Žinoma, negalima pamiršti skubių klausimų. Manau, Turkijos Vyriausybė pademonstruotų labai svarbų simbolišką žingsnį, kuris susilauktų didelio atgarsio, jeigu ji ką nors padarytų su 301 straipsniu, jeigu jį panaikintų arba performuluotų. Dėl to diskusijų, įskaitant diskusijas praeities klausimais – šiuo atveju kalbu apie armėnų problemą – aplinka Turkijoje taptų atviresnė. Manome, kad labai svarbu Turkijoje pradėti vidaus diskusijas šiuo klausimu, tačiau jas turi surengti pati Turkija, Parlamentui arba JAV Atstovų rūmams neverčiant apsispręsti. Tai yra vidaus problema; mes galime padėti, tačiau nėra prasmės iš išorės nuolat raginti ją išspręsti.

Buvo paskelbta naujoji konstitucija. Manome, kad ji taip pat atveria naujas galimybes pasiekti politinį kurdų klausimo sprendimą. Pritariu sakantiems, kad mes privalome imtis visų galimų priemonių, kad būtų išvengta karo išplėtimo į Šiaurės Iraką, tačiau visų pirma turime atsiriboti nuo PKK teroro išpuolių ir pareikalauti jos liautis.

Antra, mes taip pat turime paremti Turkiją dialoge su Iraku ir Irako valdžios institucijoms bei regioninėmis Irako kurdų valdžios institucijomis, kad būtų vykdomas praktinis bendradarbiavimas siekiant sustabdyti šiuos išpuolius. Mes džiaugiamės, kad imamasi naujų diplomatinių iniciatyvų, bet manome, kad tik praktinis bendradarbiavimas regione sumažins ir panaikins smurtą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marco Cappato (ALDE).(IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pirmininkaujanti valstybė narė pasakė: „tai priklauso nuo Turkijos“, ir daugelis kolegų pakartojo šią mintį, įskaitant W. Langeną, kuris pasakė „Turkija pati turi nuspręsti“. Deja, aš taip nemanau. Mano nuomone, Europa turi prisiimti savo atsakomybę.

Problema – ne Turkija ir oficialių narystės kriterijų atitikimas. Tiesą sakant, pastaraisiais mėnesiais Europos vyriausybės – pradedant Prancūzijos Prezidentu – leido suprasti, kad Turkija nebus priimta į Europos Sąjungą. R. Oomen-Ruijten pranešimas pradedamas šia prielaida ir jo tekstas turbūt yra geriausias, kokį galima parengti šiuose Rūmuose, bet mes privalome turėti drąsos pakeisti bendrą kontekstą. Dalį kaltės dėl dabartinės politinės ir karinės krizės prie Turkijos ir Irako sienos turi prisiimti Europos Sąjunga, atsižvelgdama į tai, kad politiškai mes užtrenkėme duris prieš Turkijos nosį, nors atitinkamos derybos tęsiamos.

Būtina žengti didelį žingsnį į priekį, Europos Sąjunga, vyriausybės turi paraginti priimti politinį pranešimą dėl piliečių, gyvenančių Turkijos žemėje, individualios teisės į demokratiją ir teisinę valstybę siekiant prisijungti prie Europos. Jis galėtų padėti Turkijai priartėti prie Europos, o ne Artimųjų Rytų.

 
  
MPphoto
 
 

  Feleknas Uca (GUE/NGL).(DE) Gerb. pirmininke, šios dienos balsavimą dėl Parlamento rezoliucijos dėl Turkijos, deja, temdo labai liūdni ir nerimą keliantys įvykiai.

Praėjusį trečiadienį Turkijos Didžioji Nacionalinė Asamblėja didele balsų dauguma pritarė Turkijos karinei intervencijai į Šiaurės Iraką. Nuo tada mus pasiekia nerimą keliančios žinios apie mirtis ir nukentėjusiuosius Turkijos ir Irako pasienyje, apie kruvinas kovas, mes taip pat girdėjome, kad Turkijos kariuomenė apšaudo kaimus Šiaurės Irake. Mes girdėjome apie išpuolius prieš kurdų institucijas ir DTP biurus bei apie įsiutusius nacionalistus, siekiančius nulinčiuoti piliečius kurdus. Vis dėlto rugpjūčio mėn. pasibaigus konstitucinei krizei Turkija parodė daug žadančių ženklų. Buvo kalbama apie naują pilietinę konstituciją, tolesnes reformas ir pastangas veiksmingiau spręsti dar neišspręstus klausimus. R. Oomen-Ruijten ir daugelis kitų mano kolegų norėjo atkreipti dėmesį į šiuos teigiamus ženklus ir pokyčius po to, kai reformos Turkijoje pernai sustojo.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos yra subalansuotas, jame pateiktas įvertinimas yra teisingas. Vis dėlto atsižvelgdamas į naujausius Turkijos sprendimus ir karinio antpuolio, kuris pažeistų Irako teritorinį integralumą, grėsmę norėčiau sužinoti, kokius tikslus Turkija tikrai puoselėja. Ar problema tikrai yra PKK? Faktas, kad pastaraisiais metais Turkijos kariuomenė įvykdė 24 pasienio operacijas, bet nė viena iš jų neturėjo ilgalaikio poveikio. Kodėl šįkart viskas turėtų būti kitaip? O galbūt tai susiję su naftos ištekliais regione aplink Kirkuką ir Turkijos ketinimais panaikinti kurdų autonomijos statusą Šiaurės Irake?

Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad kurdų problemos įsiveržimas į Šiaurės Iraką neišspręs. Mano nuomone, taip pat akivaizdu, kad Europos Sąjungos ir tarptautinės bendruomenės akivaizdoje Turkija negali sulaužyti tarptautinės teisės ir pažeisti Irako suvereniteto. Europa privalo prisiimti atsakomybę ir aktyviai dalyvauti plėtojant strategiją, skirtą kurdų problemai spręsti, nes tai yra pagrindas siekiant taikos ir demokratijos Turkijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Bastiaan Belder (IND/DEM).(NL) Gerb. pirmininke, naujausiame interviu Nyderlandų žiniasklaidai Komisijos narys O. Rehn aiškiai pasakė, kurios reformos Turkijoje Europos Sąjungai yra svarbiausios. Cituoju: „jos yra žodžio laisvės ir religijos, pagrindinių demokratijos principų, srityje“.

Dėkoju Komisijos nariui už aiškiai išsakytą poziciją. Ji taip pat leido man atkreipti Komisijos nario dėmesį į Turkijos Protestantų bažnyčių aljanso dokumentą. Šis dokumentas parengtas 2007 m. rugsėjo 1 d. ir jame išreikštas didelis Turkijos protestantų nerimas ir susirūpinimas dėl religijos laisvės nebuvimo Turkijoje. Komisijos nary, aš tikiuosi, kad jūs griežtai pasikalbėsite su savo kolegomis iš Turkijos apie menkai apsaugotą Turkijos protestantų ir kitų Turkijos krikščionių padėtį Turkijos visuomenėje.

Panaikinti simptomus, gerb. pirmininke, nepakanka. Žiniasklaida ir politikai kuria labai netolerantišką, pavojingą aplinką ne musulmonų bendruomenėms Turkijoje. Padėtis taip pat reikalauja, kad Briuselis imtųsi skubių veiksmų Ankaros atžvilgiu. Komisijos nariui aš įteiksiu antrąjį dokumentą ir nekantriai lauksiu skubaus atsakymo raštu.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (ITS).(DE) Gerb. pirmininke, prieš kelias dienas buvau Turkijos okupuotoje Kipro dalyje ir pamačiau, kaip sistemingai griaunamos beveik 500 graikų ortodoksų bažnyčių ir naikinamas Europos kultūros paveldas, kurio niekada nebepavyks atstatyti. Mano nuomone, tai nesuderinama su Europos dvasia, su kuria nesuderinamas ir toliau išliekantis tolerancijos krikščionims it kitoms mažumoms trūkumas. Arba „Turkijos identiteto įžeidimas“, kuriuo remiantis ribojama nuomonės ir spaudos laisvė, tebesitęsiantys žmogaus teisių pažeidinėjimai, nenoras spręsti armėnų genocido klausimą ir islamizacija.

Nepriimtina, kad šalis kandidatė yra okupavusi dalį ES valstybės narės teritorijos, t. y. Kipro šiaurinę dalį, ir planuoja karinį išpuolį prieš kitą šalį – šiuo atveju – Šiaurės Iraką.

Briuselis nepavargdamas kartoja, kad didžiausias narystės ES prioritetas yra pagarba pagrindinėms teisėms, visų pirma religijos laisvei ir žodžio laisvei. Akivaizdu, kad Turkijos atveju tai tėra tušti žodžiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioannis Kasoulides (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, norėčiau pradėti pasveikindamas R. Oomen-Ruijten už jos pranešimą.

O dabar aktualiausia problema: kas atsitiks, gerb. pirmininke, jeigu Turkija – šalis kandidatė – ignoruos ES perspėjimus ir įsiverš į Šiaurės Iraką? Kokie yra Turkijos ketinimai? Gal ji siekia kito Kipro varianto arba nori okupuoti kurdiškai kalbančią Irako teritoriją ir taip dar labiau apsunkinti daugelio šalių, įskaitant Europos šalis, pastangas stabilizuoti padėtį Irake? Kaip galima leisti valstybėms narėms arba šalims kandidatėms destabilizuoti teritoriją, kurioje Europos kariai aukoja savo gyvybes siekdami užtikrinti stabilumą?

Norėčiau priminti, kad Turkijos kariuomenė yra užėmusi 40 proc. Kipro teritorijos. Tai nesutrukdė šaliai pradėti derybų dėl narystės. Taip pat norėčiau priminti, kad Turkija vis dar nepaklūsta ES reikalavimui išplėsti Ankaros protokolą. Įdomu, kas šiuo klausimu bus pasakyta Komisijos ataskaitoje, kuri turėtų būti paskelbta lapkričio 6 d. Jeigu kalbame apie toleranciją, kodėl neturėtume kalbėti apie toleranciją daugeliui kitų principinių dalykų ir vertybių, kurios yra ES esmė?

Galiausiai pagrindinis klausimas yra, ar mes kalbame apie ES vertybių skleidimą, ar jų įtakos sferos sumažinimą?

 
  
MPphoto
 
 

  Béatrice Patrie (PSE).(FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau padėkoti R. Oomen-Ruijten už konstruktyvų pranešimą, kurį ketiname perduoti Tarybai ir Komisijai, taip pat Turkijos Vyriausybei ir Prezidentui.

Vis dėlto aš apgailestauju, kad mūsų Parlamentas neišsakė aiškesnės pozicijos labai jautriu ir ne mažiau svarbiu klausimu: aš kalbu apie armėnų genocidą. Nuo 1987 m. šiame Parlamente žodis „genocidas“ buvo vartojamas apibūdinti 1915–1917 m. įvykdytas 1,2 mln. armėnų, t. y. dviejų trečdalių visų tuo metu Otomanų imperijoje gyvenusių armėnų, žudynes. JAV Senatas ir Atstovų Rūmai ką tik pakartojo tą patį, todėl belieka apgailestauti, kad mūsų Parlamentas šiuo klausimu atsilieka nuo amerikiečių.

Tarptautinės Žmogaus teisių federacijos spaudos pranešime neseniai paskelbta, kad daug Turkijos piliečių yra kaltinami Turkijos identiteto įžeidimu, remiantis Baudžiamojo kodekso 301 straipsniu. Siekiant atvirai išsiaiškinti šį istorijos laikotarpį, manau, būtina kuo skubiau panaikinti minėtą straipsnį. Priversdami pamiršti istoriją kolegoms iš Turkijos mes niekaip nepadedame. Ši pareiga prisiminti yra taip pat pareiga žmonių, išgyvenusių genocidą, palikuonims ir pačiai tarptautinei bendruomenei. Todėl kviečiu Parlamentą pritarti pakeitimams, kuriais raginama pripažinti armėnų genocidą ir pabrėžia būtinybę užtikrinti visišką pagarbą religijos laisvėms ir mažumų teisėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Marios Matsakis (ALDE). – Gerb. pirmininke, Turkija yra svarbi šalis dėl politinių, ekonominių, karinių ir kultūrinių priežasčių, todėl ji svarbi ES. Suvokdama šią svarbą, ĖS nusprendė pradėti derybas dėl narystės. Kelias į narystę nebuvo lygus, bet jis leido pradėti labai reikalingą demokratinių reformų programą Turkijoje.

Tokios reformos džiugina ir ES, ir Turkijos piliečius. Reformos turi būti tęsiamos, todėl bent jau dėl šios priežasties mūsų parama Turkijos narystei privalo būti tvirta. Niekas neneigia fakto, kad problemų yra. Mano šalis, Kipras, yra vienos iš tokių problemų epicentre, tačiau aš, kaip ir daugelis žmonių šiuose Rūmuose, suprantu, kad problemas išsprendžia ne konfliktai, o taikos derybos.

Su europietiškesne Turkija diskutuoti ir spręsti problemas būtų daug lengviau, todėl aš visiškai pritariu jos narystei ES. Todėl aš pritariu kompromisui, pasiektam išmintingai vadovaujant R. Oomen-Ruijten ir sąžiningai bei rezultatyviai bendradarbiaujant visiems suinteresuotiems kolegoms, kurių nuomonės kai kuriais klausimais galbūt ir skiriasi, tačiau jie visi sutinka, kad ES bus naudingiau konstruktyviai bendradarbiauti su Turkijos žmonėmis, o ne destruktyviai nuteikti juos prieš save.

Turkijai dabar sunkus metas, todėl ES būtų išmintingiau dažniau remtis pažadais, o ne rimbu. Tegul didelė mūsų parama šiam pranešimui tampa įrodymu Turkijos žmonėms, kad mes norime jų ES, tegul padeda vykdyti didesnes ir spartesnes reformas Turkijoje ir lengviau išspręsti per daug įsisenėjusią` Kipro problemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mario Borghezio (UEN).(IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, daugelis mūsų, pasisakydami prieš Turkijos priėmimą į Europą, rėmėsi geopolitinėmis priežastimis. Dabartiniai faktai rodo, kad esame teisūs, atsižvelgiant į tai, kad Ankara sugriovė trapią pusiausvyrą Irake, kuriame mūsų kariai kasdien rizikuoja savo gyvybėmis ir kovoja už žmonių laisvę.

Mano nuomone, turime apie tai pamąstyti nes, kolegos nariai, jūsų brangi demokratinė Turkija – žmogaus teisių rojus žemėje – beldžiasi į Europą tuo metu, kai Irako fronte gresia baisus, nenuspėjamas, tragiškas karo scenarijus.

Grįžę į Briuselį padarykite tą patį, ką ketinu padaryti aš: apsilankykite armėnų restorane. Ar į jūsų ES nepriklausančių draugų sąrašą nepatenka armėnai? Vis dėlto jų restoraną sunaikino chuliganai – turkų nusikaltėliai, kurie restoraną Europos sostinėje sudegino tik todėl, kad jis buvo armėnų. Tokia yra demokratiška Turkijos nacionalistų prigimtis! Tad kodėl turėtume su džiaugsmu juos priimti, jeigu jie iki šiol nepripažįsta armėnų genocido? Kviečiu jus pritarti mano pasiūlytam pakeitimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Gerard Batten (IND/DEM). – Gerb. pirmininke, rezoliucijoje pažymima, kad visiškas Kopenhagos kriterijų atitikimas yra Turkijos narystės ES pagrindas. Pranešime Turkijos Vyriausybė taip pat raginama pakeisti požiūrį į religijos laisvę pagal Europos Teisingumo Teismo nustatytus principus.

Nuo Kemalo Atatiurko laikų Turkija išsaugojo pasaulietinę valstybę, nors islamo fundamentalistų ir literalistų galia augo. Man įdomu, ar turkai suvokia, kad įstoję į ES jie labai apribos savo galimybes priešintis karingajam islamui. Jeigu Turkija įstos į ES, šalies islamistai pasinaudos žmogaus teisių įstatymais kaip skydu, kad galėtų tęsti džihadą Turkijoje ir Europoje.

Britai pradeda suprasti, kad Turkijai įstojus į ES dar 70 mln. žmonių turės teisę atvažiuoti į Britaniją. Turkijos narystė bus katastrofa turkams ir katastrofa Didžiajai Britanijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Koenraad Dillen (ITS).(NL) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, diskutuojant dėl K. -H. Florenzo pasiūlymo dėl rezoliucijos, vakar buvo teisingai pastebėta, kad didelė gyventojų dauguma remia griežtas priemones, skirtas uždrausti rūkymą darbo vietoje ir baruose bei restoranuose.

Aš tikėjausi, kad šioje rezoliucijoje taip pat bus atsižvelgta į didelės gyventojų daugumos nuomonę, kad Turkija negali būti priimta į Europos Sąjungą. Vis dėlto akivaizdu, kad aš puoselėju per daug iliuzijų. Sprendžiant svarbiausius klausimus, susijusius, pvz., su Konstitucija arba Turkijos naryste Europos Sąjungoje, žmonių nuomonė staiga tampa nebesvarbi.

Turkija, draugiška tauta, nėra Europos valstybė. Taškas, amen, pabaiga. Tuo turėtų baigtis visos diskusijos. Vis dėlto Parlamentas ne tik neprisiima savo atsakomybės, jis jau ne kartą nepastebėjo specifinių dalykų, aiškiai rodančių, kad Turkijai ne vieta Europos Sąjungoje ir kad sprendimas pradėti derybas dėl narystės buvo klaida.

Kodėl šioje rezoliucijoje nėra paminėtas AKP pasipriešinimas konstitucinei nuostatai, pagal kurią atsivertimas į kitą religiją nebebus baudžiamas pagal įstatymą? Kodėl žmonės tokie abejingi armėnų problemai ir Kipro atžvilgiu? Tai yra dar vienas Europos Realpolitik pavyzdys, kuris mums būdingas.

 
  
MPphoto
 
 

  Charles Tannock (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, remiantis Londono laikraščiu The Times, JAV Kongreso rezoliucija dėl armėnų genocido paskelbta labai laiku. Taigi, kada bus tinkamas laikas kalbėti apie genocidą?

Armėnai garsiai triukšmauja šiame Parlamente dėl akivaizdaus susitarimo nekalbėti viešai apie genocidą – tyla genocido klausimą supa jau beveik šimtą metų. Turkų armėnų žurnalisto Hranto Dinko nužudymas turėjo priversti šalį susimąstyti, deja, taip neatsitiko.

Vis dėlto Turkijos ir Armėnijos susitaikymas, įskaitant sienos atidarymą, svarbus Turkijai siekiant narystės ES. Tačiau, mano nuomone, nė viena tikra demokratija negali atsižadėti savo praeities, net pačių didžiausių ir tamsiausių jos paslapčių.

Toks pat svarbus yra ilgalaikis konflikto Kipre sprendimas, kuris atsidūrė aklavietėje dėl okupantų kariuomenės buvimo ES valstybėje narėje ir Ankaros protokolo nevykdymo.

Mažumų, ypač krikščionių, religijos teisės taip pat kelia susirūpinimą. Pvz., graikų ortodoksų seminarija Halkyje uždaryta nuo 1971 m., krikščionims asirams, kurie pabėgo į Vokietiją ir Švediją per karą su PKK, atimta Turkijos pilietybė – taip jie neteko galimybės susigrąžinti namus, kurių jie neteko per konfliktą. Be to, Turkija neįžiūri skirtumo tarp alevizmą išpažįstančiųjų ir musulmonų sunitų daugumos ir nepripažįsta skirtingų jų religinių poreikių.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 301 straipsniu dėl turkiškojo identiteto įžeidimo buvo priimta daug nuosprendžių, o kovo mėn. – mano nuomone, keistokai – Stambulo teisimas išleido įsakymą, pagal kurį uždrausta naudotis keitimosi vaizdo įrašais svetaine Youtube, kai joje pasirodė pareiškimai apie šiuolaikinės Turkijos tėvo Kemalo Atatiurko lytinę orientaciją.

Asmeniškai, ne savo partijos ar frakcijos vardu, norėčiau pasakyti: dar daug ką reikia nuveikti.

 
  
  

PIRMININKAVO: M. A. MARTĶNEZ MARTĶNEZ
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Eleni Koppa (PSE). - (EL) Gerb. pirmininke, šios dienos diskusija suteikia mums galimybę pasidžiaugti rinkimų Turkijoje rezultatais ir aiškiu Turkijos žmonių noru tęsti reformas.

Tikėtina Turkijos narystė ES, kuri išlieka tikslu, leido pabandyti įvykdyti reformas. Deja, šie bandymai sustojo ir sulėtėjo. Naujoji vyriausybė, kuria suteiktas naujas ir tvirtas mandatas, privalo paskubėti ir visiškai įgyvendinti visas Asociacijos susitarimo ir jo papildomo protokolo nuostatas.

Reformų procesas visų pirma susijęs su demokratizacija, pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir religijos laisve. Todėl būtina panaikinti Baudžiamojo kodekso 301 straipsnį ir griežtai atsakinėti į Ekumeninio patriarchato prašymus. Deja, Turkijos Vyriausybės požiūris šiuo klausimu iki šiol leido vykdyti ekstremistinius išpuolius. Mes taip pat privalome paminėti tai, kad Turkijos valdžios institucijos Kunigų seminariją Halkyje primygtinai laiko uždarytą.

Kitas nerimą keliantis klausimas yra įtempta padėtis Turkijos pietryčiuose. Neturėtų būti leista įsigalėti konfliktų sprendimo smurtu kultūrai, nes nestabilumas išplistų didesnėje teritorijoje. Dabartinė Vyriausybė turi prisiimti atsakomybę ir imtis veiksmų taikiam kurdų problemos sprendimui pasiekti. Tai reiškia, kad abi šalys turi pradėti dialogą. Per šią potencialią krizę tarptautinė bendruomenė privalo imtis taikdario vaidmens.

Baigdama, gerb. pirmininke, norėčiau pasakyti, kad mes tikimės, jog Turkija gerbs savo įsipareigojimus ir galės nuosekliai siekti laukiamos integracijos į Europą.

 
  
MPphoto
 
 

  Giorgos Dimitrakopoulos (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, norėčiau pradėti pasveikindamas R. Oomen-Ruijten už puikiai atliktą darbą.

Gerb. pirmininke, R. T. Erdošano Vyriausybei ir ypač R. T. Erdošanui visuomenės suteiktas mandatas leidžia tęsti reformas, kurios vyko nuo tada, kai Turkijos siekis įsitvirtinti Europoje tapo realesne perspektyva. Šis mandatas taip pat įkvepia naują troškimą pasiekti sąžiningą ir ilgalaikį Kipro problemos sprendimą, kurio pirmasis reikalavimas – Turkijos kariuomenės pasitraukimas iš Kipro.

Taip pat yra naujas troškimas puoselėti nuoširdžius kaimyninius santykius bendrai ir ypač su Graikija.

Suteikus mandatą pagarbą žmogaus teisėms užtikrina nauji įstatymai, pvz., įstatymas dėl bažnytinių fondų ir įstatymai, ginantys teises ir laisves. Susitaikoma su praeitimi ir pripažįstamas armėnų, graikų bei asirų genocidas.

Suteikus mandatą į kurdų problemą žvelgiama kitaip. ES turėtų atkreipti didelį dėmesį į potencialaus įsiveržimo į Šiaurės Iraką grėsmę. Neturėtų būti leista žengti šį žingsnį, nes būtinybė, dėl kurios visi sutariame, kovoti su terorizmu neturėtų tapti pretekstu okupuotas teritorijas Šiaurės Irake laikyti fait accompli, kaip nutiko Kipre.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Howitt (PSE). – Gerb. pirmininke, aš manau, kad šios rytinės diskusijos dėl Turkijos narystės tik suteikia galimybę keliems Turkijos narystės priešininkams pakartoti savo argumentus šiuose Rūmuose. Žinome, mes privalome paraginti Turkiją susivaldyti ir imtis proporcingų veiksmų atsakant į Šiaurės Irako keliamą teroristų grėsmę, tačiau aš pastebėjau, kad kritiką šį rytą išsako tie patys žmonės, kurie kitose diskusijoje pasakė prieš Europos Sąjungos indėlį į Irako atstatymą.

Aš džiaugiuosi JK ir Turkijos strategine partneryste, įskaitant pozityvų bendradarbiavimą kovoje su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu, kurią vakar Londone paskelbė G. Brownas ir R. T. Erdoganas. Raginu kitas valstybes nares padaryti tą patį.

Noriu pasveikinti jauniausią Turkijos Parlamento narę moterį – Aylą Akatą, kuri praėjusią savaitę viešėjo Briuselyje ir kuri yra viena iš kelių Parlamento narių kurdų, išrinktų į Parlamentą pirmą kartą per 14 metų. Tai suteikia mums viltį, kad kurdų kultūros ir politinių teisių problemą galima išspręsti demokratiškai, o ne smurtu.

 
  
MPphoto
 
 

  Josef Zieleniec (PPE-DE).(CS) R. Oomen-Ruijten atliko didelį darbą sugebėjusi rasti teksto kompromisą klausimu, dėl kurio šiuose Rūmuose nesutariama.

Vis dėlto aš esu įsitikinęs, kad ateityje turėtų būti vengiama priimti rezoliucijas ir pranešimus, kuriuose siekiama kompromiso ir kurie neatspindi Parlamento nuomonės svarbiausiais ginčytinais klausimais. Siekdami išlikti vieningi mes siunčiame Turkijai žinią, kuri neatspindi nuomonių skirtumų dėl Turkijos narystės šiame Parlamente ir Europos visuomenėje.

Aš neneigsiu fakto, kad, mano nuomone, derybų dėl narystės pradžia su Turkija buvo didžiausia klaida. Vis dėlto aš žinau ir gerbiu faktą, kad ne visi šiuose Rūmuose pritaria tokiai nuomonei.

Šiuo Europos integracijai labai svarbiu klausimu Europos visuomenės nuomonė yra labai susiskaldžiusi. Mūsų pareiga – atspindėti šiuos skirtumus. Todėl norėčiau tikėtis, kad būsimose rezoliucijose ir pranešimuose bus aiškiai atspindėtas parlamento susiskaldymas dėl galimos Turkijos narystės ES. Nors daugelyje kitų sričių, dėl kurių vyksta diskusijos Parlamente, kompromisas yra sveikintinas, Turkijos narystės ir Turkijos ir ES santykiai nėra viena iš jų.

Pakeiskime požiūrį. Nerenkime daugiau pranešimų ir rezoliucijų, kuriais siekiama sukurti sutarimo ir vieningumo iliuziją. Geriau sutardami arba nesutardami, bet aiškiai suformuluodami pozicijas parodykime, kad Turkijos narystės klausimu esame susiskaldę.

Mes esami atsakingi ES piliečiams ir Turkijai, kuri nenusipelnė žinoti tik pusę tiesos. Esu įsitikinęs, kad Turkijos žmones daug labiau nudžiugintų žinojimas, kad vienybės nėra, o ne realios padėties slėpimas – Parlamentas ir Europa ją slėpė labai ilgai.

 
  
MPphoto
 
 

  Vural Öger (PSE).(DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, priimdamas R. Oomen-Ruijten rezoliuciją dėl Turkijos Europos Parlamentas parodo teigiamą nusiteikimą ir santykiuose su Turkija perėjo į naują konstruktyvaus dialogo etapą. Turkijoje dabar vyksta intensyvios diskusijos dėl vidaus reformų.

Turkija turi Vyriausybę, kuriai suteiktas aiškus visuomenės mandatas ir kuri gali pradėti dirbti. Tai yra puiki galimybė suteikti naują postūmį stojimo procesui keliose pagrindinėse srityse. Raginimas patenkinti papildomus reikalavimus, kurie nėra stojimo derybų dalis, duotų priešingą rezultatą. Turkijoje didžiausias prioritetas yra naujos konstitucijos priėmimas. Jau galima įžiūrėti šios konstitucijos kontūrus.

Turkai svarsto raginimą peržiūrėti Turkijos Baudžiamojo kodekso 301 straipsnį. Turkijai dabar reikia kitų teigiamų ženklų iš ES. Turime paskatinti Turkiją labai ryžtingai tęsti reformų procesą.

Lapkričio 7 d. turėtų būti parengta Komisijos pažangos ataskaita ir aš manau, kad joje turėtų atsispindėti paskutinieji teigiami Turkijos pasiekimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Yiannakis Matsis (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, Turkija yra kandidatė prisijungti prie suvienytos Europos. Ji turi teises ir pareigas. Pranešėja parengė subalansuotą preliminarų pranešimą. Jis suteikia Turkijai dar vieną galimybę įgyvendinti reformas ir įvykdyti įsipareigojimus, kurie daugiausia susiję su ekonomikos pokyčiais, Kopenhagos kriterijų laikymusi, žmogaus, religijos ir mažumų teisėmis.

Mes norime, kad Turkija keistųsi, nes ji pati prašo pokyčių ir jų reikalauja laikas. Pokyčiai Turkijoje reiškia, kad ji privalo laikytis įsipareigojimų Kipro atžvilgiu, pripažinti Kipro Respubliką ir nutraukti jos okupaciją. Pranešime teisingai pažymima, kad Turkijos kariuomenės pasitraukimas padės pasiekti sprendimą, o jos vietą galėtų užimti nedidelės Europos pajėgos, vadovaujamos Saugumo tarybos. Turkija privalo įvykdyti šiuos įsipareigojimus: nutraukti Kipro kolonizaciją ir pakeisti jo demografinę padėtį; grąžinti į tėvynę naujakurius, kurie sudaro didžiąją dalį gyventojų okupuotose teritorijose ir yra delstinė bomba, galinti pakenkti bet kokiam sprendimui; nutraukti Kipro graikų nuosavybės okupuotoje Kipro dalyje pasisavinimą ir mūsų kultūros paveldo niokojimą. Visų pirma Turkija privalo gerbti JTO sprendimus ir grąžinti Famagusto miestą jo teisėtiems gyventojams.

Ankara laiko Kipro turkus izoliuotais dėl 45 000 turkų kareivių, neįleidžiančių Kipro graikų į jų namus ir nuosavybę. Tik nuo Turkijos priklauso jos priėmimas į Europą ir Kipro problemos sprendimas. Turkijos politika suskaldyti Kiprą į dvi valstybes nėra išeitis. Mes gyvename vienijimosi, o ne skaldymosi amžiuje. Mes pasisakome už europietišką Turkiją ir europietišką sprendimą, kuris neturi nieko bendra su padalijimo linijomis ir zonomis; pranešėja teisingai pažymėjo, kad jis privalo remtis suvienytos Europos principais. Tai sukurtų perspektyvią pavyzdinę valstybę visai Europai, Kurioje Kipro graikai ir turkai, krikščionys ir musulmonai gyventų taikiai ir produktyviai, remdamiesi pagarba suvienytos Europos principams ir vertybėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Carnero González (PSE).(ES) Gerb. pirmininke, kaip jūs žinote, Europos Sąjungos plėtra visada yra dialektiškas procesas, per kurį turi būti apibrėžtos ir šalies kandidatės, ir Sąjungos pastangos.

Mano nuomone, kai Europos Sąjunga priims naują Reformų sutartį ir taps dar demokratiškesnė ir veiksmingesnė, ji bus geriau pasiruošusi tęsti plėtros procesą.

Taip turi būti po Lisabonos susitarimo. Turkija daro didelę pažangą. Kovoje su terorizmu mes atsiliekame nuo Ankaros Vyriausybės, nuo Turkijos žmonių. Vis dėlto siekdami, kad pažanga nesustotų, mes privalome paraginti Turkiją susivaldyti, būti nuosaikesne ir laikytis tarptautinės teisės Didelė karinė operacija Šiaurės Irake tik įpiltų žibalo į ugnį ir sukeltų didelių problemų Turkijoje.

Galiausiai aš norėčiau pasveikinti R. Oomen-Ruijten už parengtą rezoliuciją, nors joje trūksta vieno dalyko: kodėl mes dažnai pamirštame, kad Turkija yra ne tik šalis kandidatė, bet ir labai svarbi Europos ir Viduržemio jūros partnerė Barselonos procese. Šio akcento pranešime labai trūksta, Turkija yra būtina tame procese, o mes esame būtini Turkijai Europos ir Viduržemio jūros procese.

 
  
MPphoto
 
 

  Emine Bozkurt (PSE). (NL) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti R. Oomen-Ruijten už subalansuotą rezoliuciją. Buvau Turkijoje prieš dešimt dienų ir ten kalbėjau su naujosios Turkijos Vyriausybės ir naujojo Turkijos Parlamento nariais. Pabrėžiau būtinybę tęsti reformas, ypatingą dėmesį skiriant žodžio laisvei.

Teisingumo ministras ir kiti kabineto nariai mane patikino, kad 301 straipsnis bus pakeistas. Naujoji Vyriausybė taip pat pažadėjo vykdyti reformas, skirtas ES narystei pasiekti. Rezoliucijoje taip pat nurodoma, kad narystė yra galutinis tikslas. Todėl rezoliucija tiesiogiai prisidės prie reformų Turkijoje, įskaitant reformas moterų teisių, profesinių sąjungų teisių ir socialinės teisėkūros srityse.

Vis dėlto tam, kad reformos būtų pradėtos, reikia ramybės, tačiau dabar Turkijoje daug baimės ir pykčio. PKK išpuolių baimės, pykčio, kuris gali paaštrinti padėtį. Kad to būtų išvengta, Turkija ir ES privalo suvienyti jėgas ir pasinaudoti diplomatinėmis bei politinėmis priemonėmis siekdamos išvengti terorizmo ir už jį nubausti.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes , einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, šios audringos diskusijos labai naudingos pirmininkaujančiai valstybei narei. Net jeigu ir būta abejonių, diskusijos parodė, kad daugelio narių nuomonės ir požiūriai į Turkijos narystę Europos Sąjungoje labai skiriasi. Vis dėlto nepaisant skirtingų nuomonių šiuo klausimu, manau, kad šios diskusijos aiškiai parodė, kad Turkija jau yra gyvybiškai svarbi strateginė Europos Sąjungos partnerė politikos, ekonomikos ir saugumo srityse.

Taip pat manau, kad iš šių diskusijų aišku, kad Turkijos narystės Europos Sąjungoje perspektyva buvo pagrindinių politinių ir socialinių reformų Turkijoje varomoji jėga. Suprantama, kad kai kurie žmonės apgailestauja, jog šios reformos nebuvo tokios sparčios arba plačios, kaip tikėtasi, tačiau akivaizdu, kad Turkijos žmonės ir Vyriausybė palaipsniui žengia pirmyn mūsų nurodytu keliu į demokratiškesnę ir pliuralistinę visuomenę, kurioje užtikrinta didesnė pagarba teisinei valstybei.

Kopenhagos kriterijai – viso derybų proceso gairės – yra labai aiškūs Turkijai ir bet kuriai kitai šaliai kandidatei: Europos Sąjungos narėmis gali būti tik šalys, gerbiančios mūsų ekonomikos principus ir ypač (ir turbūt tai yra dar svarbiau) mūsų politikos principus. Jeigu Turkija visiškai atitiks šiuos kriterijus, ji galės tapti Europos Sąjungos nare. Tai yra labai aišku ir todėl neturėtų kelti jokių abejonių.

Kalbėdamas apie PKK teroristų išpuolius Turkijos ir Irako pasienyje, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į spalio 22 d. pirmininkaujančios valstybės narės pranešimą šiuo klausimu. Šiame pranešime pirmininkaujanti valstybė narė pasmerkė PKK teroristų smurtą ir išreiškė solidarumą su aukų šeimomis. Mes taip pat pažymėjome, kad tarptautinė bendruomenė turi paremti Turkijos pastangas kovoti su terorizmu, išsaugodama pagarbą teisinei valstybei, tarptautinę taiką ir stabilumą bei regioninį stabilumą ir paragindama Turkiją susilaikyti nuo neproporcingų karinių veiksmų. Mes taip pat raginame Turkijos ir Irako vyriausybes veiksmingai bendradarbiauti, siekiant išspręsti šią problemą ir ypač siekiant užtikrinti, kad Irako teritorija nebūtų naudojama teroristų veiksmams prie Turkiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, gerbiami nariai, norėčiau padėkoti jums už diskusijas esminiais klausimais, kurios surengtos prieš Turkijos pažangos ataskaitos pateikimą lapkričio 6 d. – t. y. po dviejų savaičių. Komisijoje siekiame parengtį tokį patį objektyvų ir sąžiningą pranešimą, kokį pristatė R. Oomen-Ruijten.

Šios dienos diskusija ir jūsų rezoliucija yra keli aiškūs šių Rūmų ženklai Turkijai. Visų pirma, manau, mes visi sutinkame, kad atėjo laikas paspartinti reformas šalyje dėl Turkijos piliečių ir siekiant rimtos pažangos derybose dėl narystės ES. Ypač didelis dėmesys skiriamas žodžio laisvės, 301 straipsnio ir kitų panašių straipsnių, religijos laisvės srities reformoms, kurios turėtų būti pradėtos nedelsiant. Taip pat norėtume pamatyti pažangą moterų teisių, profesinių sąjungų teisių, kultūros ir religijos teisių srityse ir tarptautinių įsipareigojimų laikymąsi visoje Turkijoje.

Mes smerkiame teroristų išpuolius ir suprantame Turkijos siekį apsaugoti savo piliečius, tačiau taip pat raginame Turkiją siekti politinio sprendimo bendradarbiaujant su Irako regioninės valdžios institucijomis ir tarptautine bendruomene ir proporcingai reaguoti į PKK terorizmą.

Komisija pritaria Parlamento raginimui, išsakytam rezoliucijos projekte, pradėti Turkijos ir Armėnijos susitaikymo procesą. Tai yra geriausias ir veiksmingiausias būdas, kuris pamažu leis pasiekti rezultatų susitaikymo ir teisingumo srityse.

Mes taip pat manome, kad visos problemos Turkijoje, įskaitant armėnų problemą, siekiant žodžio laisvės Turkijos visuomenėje turi būti svarstomos atvirai ir taikiai. Todėl 301 straipsnio reforma yra labai svarbi, kad diskusijos armėnų klausimu būtų rimtos ir veiksmingos ir leistų siekti susitaikymo.

Dabartiniai žodžio laisvės suvaržymai daro neigiamą poveikį ir net prisideda prie netolerancijos ir neapykantos atsiradimo. Deja, tai parodė Hranto Dinko nužudymas, įvykdytas šiais metais.

Galiausiai mes privalome atsiminti, kad aš ir jūs keliame Turkijai labai didelius reikalavimus, susijusius su reformų procesu, ir elgiamės teisingai. Bet mes taip pat turėtume prisiminti, kad atitikimas įmanomas tik tada, kai abi pusės daro tai, ką turi daryti, t. y. būdami griežti mes privalome būti teisingi. Mes privalome tesėti pažadus ir laikytis Turkijos narystės perspektyvos, kaip nurodyta derybų mandate.

(Plojimai)

Kitu atveju, kad ir kaip garsiai šūkausime, tai tebus šūkaliojimas miške. Atsakymo nebus, tik ilga tyla.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Pateikti du rezoliucijos projektai(1) diskusijai užbaigti.

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks šiandien.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Corbett (PSE), raštu. – Turkijos laukia ilgas kelias, kol ji atitiks ES narystės reikalavimus. Nors per paskutinius metus padaryta didelė pažanga, tebėra problemų, susijusių su žodžio laisve (ypač Baudžiamojo kodekso 301 straipsniu), žmogaus teisėmis ir Armėnija.

Vis dėlto aš nepritariu argumentams tų, kurie sako, kad Turkija nėra europietiška šalis ir dėl šios priežasties jai niekada neturi būti leista prisijungti prie ES. Daugiau kaip prieš penkiasdešimt metų mes priėmėme Turkiją į Europos Tarybą kaip pilnateisę narę. Mes pradėjome derybas dėl narystės, todėl iš esmės pripažinome jos tinkamumą prisijungti prie ES. Teigiantys, kad Turkija nėra europietiška tik nori pasakyti, kad ji nėra krikščioniška. Bet kodėl tai turėtų būti kriterijus? Europos Sąjungos šūkis yra „Suvienijusi įvairovę“ – mes siekiame ne standartizuoti kultūras, bet rasti būdus dirbti kartu išsaugodami skirtingas kalbas, religijas ir kt. Priimdami pasaulietinę valstybę, kurios daugumą gyventojų išpažįsta islamą, mes sustiprinsime šį principą.

 
  

(1)Žr. protokolą.

Teisinė informacija - Privatumo politika