Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2007 m. spalio 24 d. - Strasbūras

9. Paaiškinimai dėl balsavimo

- Pranešimas: J. P. Gauzès (A6-0366/2007)

  Daniel Strož (GUE/NGL), (raštu). − (CS) Galima pagrįstai manyti, kad antrajam svarstymui rekomenduotas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse prisidės stiprinant teisinę fizinių ir juridinių asmenų apsaugą valstybėse narėse. Gerai žinoma, kad anksčiau paminėtų dokumentų įteikimas yra svarbus klausimas, turintis didelę įtaką teisingumo procesui ir civiliniams bei prekybiniams santykiams. Manau, kad Europos Parlamento rekomendacija atitinka siekį priimti aukštos kokybės teisės aktus Bendrijos lygmeniu.

- Pranešimas: A. I. Vćlean (A6-0381/2007)

  Daniel Strož (GUE/NGL), raštu. − (CS) EB ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos susitarimai dėl readmisijos ir dėl trumpalaikių vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo, kurie turėtų būti patvirtinti Europos Parlamente – kaip ir kiti panašūs susitarimai su Vakarų Balkanų šalimis – mano nuomone, yra svarbūs bendrai stiprinant teisinę valstybę ir kovą su nusikalstamumu, o su nelegalia migracija susijusias problemas visų pirma reikia spręsti ekonominėmis ir politinėmis priemonėmis. Taip norėčiau pabrėžti dar vieną svarbų dalyką, paminėtą atitinkamuose pranešimuose, kad pasirašius šiuos susitarimus Makedonijai ir kitoms Vakarų Balkanų šalims teks didelė finansinė našta. Atsižvelgdama į ekonominę padėtį šiose šalyse Bendrija turėtų suteikti tinkamą ir veiksmingą paramą, ypač finansinę.

- Pranešimas: A. I. Vćlean (A6-0383/2007)

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. – (NL) Prisimenu, kad septintojo dešimtmečio pradžioje tuometinės Europos bendrijos ir buvusios Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos gyventojams buvo taikomi abipusiai vizų reikalavimai. Tačiau labai greitai šie vizų reikalavimai buvo panaikinti.

Todėl septynių tuo metu Jugoslavijai priklausiusių šalių gyventojai galėjo laisvai keliauti po didelę Europos dalį. Šios sąlygos nepasikeitė tik ES valstybei narei Slovėnijai ir šaliai kandidatei Kroatijai. Kitų teritorijų gyventojai, įskaitant šalį kandidatę Makedoniją, buvo atskirti nuo ES valstybių narių nuo 1992 m. Pvz., ES šalių ambasadose Makedonijos sostinėje Skopjėje rasite didelius ženklus, kuriuose nurodyta daug griežtų prievolių. Jas įvykdyti gali tik nusikaltėliai, bet ne studentai, mokslininkai ir žurnalistai.

Aš pasisakau už tai, kad nuo 2008 m. šioms grupėms būtų sudarytos palankesnės sąlygos, o vizos išdavimo mokestis sumažintas iki 35 EUR. Apgailestauju, kad readmisijos politikoje yra sąlygų ir neužtikrintas susijusių pabėgėlių saugumo.

- Pranešimas: R. Böge (A6-0393/2007)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Solidarumo fondo mobilizavimas, siekiant padėti Vokietijos ir Prancūzijos (La Réunion) gyventojams, nukentėjusiems nuo gaivalinių nelaimių sausio ir vasario mėn., įrodo, kad šis fondas yra svarbus teikiant pagalbą valstybėms narėms, nors ji ir pavėluota.

Atsižvelgiant į tai, kad priimdama sprendimą dėl Komisijos pasiūlymo pagerinti šį fondą Taryba atsidūrė aklavietėje, mes norėtume pakartoti, kad toliau būtina ginti regioninių nelaimių tinkamumą gauti fondo paramą. Europos Parlamentas anksčiau yra patvirtinęs, kad „Solidarumo fondas ir toliau turi sudaryti sąlygas veiksmams, kurių reikia imtis atsitikus nelaimėms, kurios – nors ir reikšmingos – neatitinka minimalaus reikalaujamo lygio, ir kad pagalba taip pat galėtų būti teikiama ypatingomis aplinkybėmis tais atvejais, kai rimtus ilgalaikius padarinius gyvenimo sąlygoms sukelianti nelaimė paveikia daugumą regiono gyventojų“.

Taip pat svarbu pripažinti ypatingą Viduržemio jūros gaivalinių nelaimių, pvz., sausų arba gaisrų pobūdį – ypač kalbant apie laiko apribojimus ir tinkamus veiksmus – ir galimybę atsitikus nelaimei skirti didesnę finansinę paramą „sanglaudos“ šalims ir „konvergencijos“ regionams. Taip pat turėtų būti įvertintas ES žemės ūkio nelaimių fondo sukūrimas.

- Pranešimas: G. Susta (A6-0403/2007)

  Françoise Castex (PSE), raštu. – (FR) F. Castex balsavo už G. Sustos pranešimą dėl Protokolo, iš dalies keičiančio Susitarimą dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS susitarimą).

Europos Parlamento Socialistų frakcijos nariams iš Prancūzijos, pasiektas susitarimas, kuris leis šalims gaminti nepatentuotus vaistus ir eksportuoti juos į neturtingas besivystančias šalis, neturinčias galimybės šių vaistų pasigaminti savarankiškai, yra labai svarbus žingsnis į priekį.

Socialistų frakcijos nariams iš Prancūzijos šis pranešimas yra teigiamas indėlis sprendžiant visuomenės sveikatos problemas, kurios kelia didelį susirūpinimą.

  Proinsias De Rossa (PSE), raštu. − Aš balsavau už Protokolą, iš dalies keičiantį TRIPS susitarimą ir galimybę įsigyti vaistų, nes tvirtai tikiu, kad ES turėtų būti pagrindinis veikėjas, skatinant visuomenės sveikatą ir galimybę įsigyti vaistų visose trečiojo pasaulio šalyse. Šis protokolas yra žingsnis teisinga kryptimi.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Išlaidos, susijusios su „intelektinės nuosavybės" apsaugos standartų įvedimu „besivystančių šalių“ farmacijos sektoriuje buvo seniai žinomos.

Dramatiška ir nepriimtina padėtis, susiklosčiusi šiose šalyse taikant „intelektinės nuosavybės teises“ sveikatos srityje, ypač kovoje su įvairiomis ligomis, pvz., maliarija, ŽIV/AIDS ir tuberkulioze, jau seniai akcentuojama ir apie ją perspėjama.

Todėl mes manome, kad šis pranešimas atspindi šių Rūmų daugumos neišnaudotas galimybes pagal kompetenciją laikytis humanistinės pozicijos ir aiškiai kovoti už politiką, kuri panaikintų intelektinės nuosavybės teises farmacijos sektoriuje.

Dangstydamasi mintimi, kad derybos dėl Protokolo turėtų būti sunkios, šių Rūmų dauguma pasirašė neužpildytą čekį Tarybai, nes po tokių miglotų rekomendacijų dabartinė padėtis išliks ir atsiras finansinių ir teisinių kliūčių, neleisiančių mažiau išteklių turinčioms šalims pasinaudoti mokslo ir technologijų pažanga šioje srityje.

Mums nepriimtinas faktas, kad daugiausia naudos ši nežmoniška politika duoda daugianacionalinėms farmacijos korporacijoms, kurios išsaugo didelius pelnus daugelio gyvybių sąskaita.

- Pranešimas: R. Corbett (A6-0354/2007)

  Richard Corbett (PSE). – Gerb. pirmininke, remiantis balsavimo rezultatais, Parlamentas nusprendė, kad reikalingos ir rašytinės plenarinių sesijų stenogramos, ir šių sesijų garso bei vaizdo įrašai. Akivaizdu, kad šis sprendimas turės įtakos biudžetui, todėl aš paraginsiu Biurą išanalizuoti padėtį, padaryti būtinus biudžeto pakeitimus ir pateikti naują pasiūlymą, jeigu ji norėtų, kad komitetas iš naujos išnagrinėtų šį klausimą.

Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo klausimu pasisakė labai didelė Rūmų dauguma ir todėl Parlamento valia yra pakankamai aiški, manau, kad šių veiksmų turėtų būti imtasi pirmiausia.

  Graham Booth (IND/DEM), raštu. − Visų diskusijų įrašai ir galimybė juos gauti visuomenei galėtų pasitarnauti euroskepticizmui. Vis dėlto jie taip pat leis ES pasigirti didesniu skaidrumu, nors realiai tai menkai prisidės prie demokratijos skatinimo, nes Europos Parlamentas negali inicijuoti teisės aktų ir jis gali būti ignoruojamas Komisijos. Europos Sąjungoje teisės aktus inicijuoja neišrinkta Komisija, kuri negali pasiūlyti jokio skaidrumo.

Galimybė per savaitę pataisyti kalbas (4 pakeitimas) buvo geras ketinimas ir apsaugotų EP narius nuo klaidų, bet naujausias žinias apie ES tikėtinai palaidotų savaitės vėlavimas, turėsiantis neigiamos įtakos laisvai žiniasklaidai, informuojančiai visuomenę. Todėl aš balsavau prieš pranešimą.

  Derek Roland Clark (IND/DEM), raštu. − Visų diskusijų įrašai ir galimybė juos gauti visuomenei galėtų pasitarnauti euroskepticizmui. Vis dėlto jie taip pat leis ES pasigirti didesniu skaidrumu, nors realiai tai menkai prisidės prie demokratijos skatinimo, nes Europos Parlamentas negali inicijuoti teisės aktų ir jis gali būti ignoruojamas Komisijos. Europos Sąjungoje teisės aktus inicijuoja neišrinkta Komisija, kuri negali pasiūlyti jokio skaidrumo.

Aš nepritariu galimybei taisyti kalbas (4 pakeitimas). Stenogramos turėtų būti tokios, kaip pasakyta. Darau tiek pat klaidų kiek ir kiti. Naujausias žinias apie ES tikėtinai palaidotų savaitės vėlavimas, turėsiantis neigiamos įtakos laisvai žiniasklaidai, informuojančiai visuomenę Atskiras paaiškinantis pranešimas galėtų būti priimtinas. Todėl aš balsavau prieš pranešimą.

  Bruno Gollnisch (ITS), raštu. – (FR) R. Corbetto pranešime pateikta rekomendacija, kad siekiant per metus sutaupyti 10 mln. EUR, Parlamento posėdžių stenogramos neturėtų būti verčiamos į visas oficialias kalbas. Taigi, susipažinti su diskusijomis visomis kalbomis bus galima tik internete naudojantis garso bei vaizdo įrašais, nors atskiri Parlamento nariai galės paprašyti išversti tam tikras ištraukas.

Vis dėlto ne visi Europoje turi galimybė naudotis internetu, be to, buvo pasiūlyta, kad per metus nariai galėtų paprašyti išversti ne daugiau kaip 30 puslapių. Todėl R. Corbettas siūlo apriboti Europos piliečių galimybes susipažinti su tuo, ką veikia jų išrinkti, jiems atstovaujantys ir jų interesus Europos Sąjungoje ginantys EP nariai. Tai nepriimtina. Dar labiau nepriimtina tai, kad ta pati institucija per metus išleidžia 100 mln. EUR savo propagandai. Ką jau bekalbėti apie Komisiją, kuri išleidžia daugiau kaip 200 mln. EUR gyvybiškai svarbiai veiklai, pvz., plačioms pornografinių interneto filmų transliacijoms, kurios turėtų puoselėti Europos kiną.

Ačiū Dievui, daugelis mūsų išsaugojo blaivų protą – nors greičiau mirtinai bijo elektorato – ir daugiakalbystė buvo išsaugota.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren IND/DEM), raštu. − (SV) Mes griežtai nepritariame pranešimo pasiūlymui, kad visos žodžiu išsakytos pastabos į stenogramą būtų įrašytos tik originalo kalba.

Europos Parlamentas siekia pasinaudoti faktu, kad kalbėtojai visai Europai kalba kaip pranešėjai savo europinėms frakcijoms, bet kartu ketiname neleisti vėliau pasinaudoti jų pareiškimais ir apriboti galimybes sumažindami vertimus į skirtingas kalbas.

Jeigu norime, kad Europa veiktų demokratiškai, privalome už tai sumokėti. Organizacija, skirianti daugiau 360 mlrd. SEK protekcionistinei žemės ūkio politikai privalo rasti galimybių sumokėti 90 mln. SEK, kad parodytų pagarbą ES piliečiams.

Jeigu vis dėlto ateityje paaiškės, kad vertimų išlaidos yra per didelės, stenogramose turėtų būti bent jau kalbėtojo originalus pasisakymas ir jo vertimas į anglų kalbą.

  Patrick Louis (IND/DEM), raštu. – (FR) IND/DEM frakcijai priklausantys nariai iš Prancūzijos balsavo prieš R. Corbetto pranešimą dėl Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 173 straipsnio dėl stenogramų pakeitimo, kuriuo siekiama panaikinti išsamų ir sistemingą Parlamento diskusijų vertimą.

Idėja skelbti diskusijas, būdinga ir teisenai, ir politiniams svarstymams, yra vienas pagrindinių demokratijos principų.

Paskelbimas padeda sumažinti ideologinį tendencingumą, šališkumą ir negražius pokštus. Jis, žinoma, remiasi prielaida, kad visi galės susipažinti su išsamiais paskelbtais posėdžiais savo gimtąją kalba užtikrinant, kad tie patys žodžiai visiems reikštų tą patį.

Kiek žmonių Europoje sugebės perskaičiuoti ir suprasti diskusijas, susidūrę su jų versija, kurią sudaro dvidešimt kalbų?

Turbūt tai būtų tas pats, kaip suprasti „supaprastintą“ sutartį ir stengtis pakeisti daugiau kaip 400 naujų nuostatų iš dabartinių sutarčių, nes per ratifikavimą nebuvo pateikta konsoliduota versija.

Susidūrusi su didėjančiu valstybių narių gyventojų santūrumu Europos Sąjunga, panašu, gali tik sugluminti, iškraipyti ir slapstytis.

  Jules Maaten (ALDE), raštu. – (NL) Parlamento Sekretoriato sprendimas nepateikti plenarinės sesijos diskusijų visomis kalbomis 2006 m. buvo nepastebėtas. Dabar Parlamentas pakeitė šį sprendimą. Sutinku, kad diskusijų ir dokumentų vertimui į 23 oficialias Sąjungos kalbas skiriama per daug laiko ir pinigų. Gaila, kad mums nebuvo pateiktas joks kompromisinis sprendimas, pagal kurį diskusijas būtų galima versti į anglų ir prancūzų kalbas ir posėdžių informacijų būtų galima gauti ne tik pasinaudojant garso bei vaizdo įrašais, bet ir raštu.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Daugiakalbystė ne tik atspindi Europos Sąjungos kultūrų įvairovę. Suverenių ir nepriklausomų valstybių organizacijoje, į kurią šalys susijungė, kad savo bendradarbiavimu užtikrintų didžiausią naudą savo piliečiams, tačiau neprarastų laisvų ir nepriklausomų valstybių statuso, daugiakalbystė yra pripažinimas, kad visos narės yra lygios.

Šios priežasties užtenka toliau ginti daugiakalbystę Bendrijos institucijų veikloje. Vis dėlto galima paminėti ir kitus argumentus. Atsisakydami daugiakalbio vidaus bendravimo tikėtinai sumažintume EP narių politinės veiklos galimybes, nes jiems suteiktos pilnos teisės naudoti gimtąją kalbą. Be to, sumažindami daugiakalbystę bendravime su išore, galime atitolinti instituciją, kuri skiria daug jėgų priartinti ES prie jos piliečių.

Galiausiai į pateiktą ekonominį argumentą galima atsakyti kitu ekonominiu argumentu: Europos žmonių kalbinė įvairovė ir įvairų kalbų žinojimas turėtų būti laikomas lyginamuoju pranašumu, o ne išlaidomis.

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Aš balsavau už R. Corbetto pranešimą dėl Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 173 straipsnio dėl stenogramų pakeitimo, nors apgailestauju, kad buvo priimti pakeitimai, kuriais rekomenduojama stenogramas išversti į visas oficialias kalbas.

Aršiems daugiakalbystės gynėjams norėčiau pasakyti, kad neteisinga teigti, kad neišplėtus vertimo, Europos Parlamentas bus vienintelis pasaulyje parlamentas, kurio posėdžiai ir diskusijos nebus raštu išverstos į visas susijusias kalbas. Neteisinga todėl, kad buvo sutarta išsaugoti daugiakalbes versijas ir padaryti sinchroninį vertimą į visas oficialias kalbas, jeigu jo bus paprašyta, visiems EP nariams ir visuomenei. Man atrodo, ši dalis yra svarbiausia.

Galiausiai aš apgailestauju, kad Parlamentas nenorėjo priimti šiuolaikiškesnio požiūrio į priėjimą prie dokumentų. aš tūkstantį kartų pasisakau už daugiakalbystę, Vis dėlto aš ir toliau pasisakysiu prieš taip vadinamą kalbų įvairovę, kurią kaip pasiteisinimą naudoja pasisakantys už status quo ir atvirai besipriešinantys pokyčiams.

  Marianne Thyssen (PPE-DE), raštu. – (NL) Aš balsavau prieš R. Corbetto pranešimo pasiūlymą dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių anksčiau nepritariau biudžeto, skirto mūsų sesijų stenogramoms versti, atsisakymui.

Parlamente pasakytas žodis yra šventas ir neliečiamas. Mūsų pasisakymai nėra tik dienos naujienos, bet – pasisekus – ir demokratinio teisėkūros proceso dalis. suteikti galimybę su ja susipažinti oficialiomis Europos kalbomis nėra prabanga. Vertimas yra politikos būtinybė tinkamai archyvavimo sistemai, kuri skirta leisti atvirai naudotis informacija.

Mes turime susitaikyti su mūsų pagrindinio sprendimo pasirinkti daugiakalbystę pasekmėmis ir neleisti jai vogčiomis nubyrėti. Savigarbos turintis parlamentas neatsikratytų tradicinės archyvavimo sistemos. Norėdami sutaupyti, turėtume rinktis kitas biudžeto sritis. Vis dėlto aš laikausi nuomonės, kad daugiakalbystės reikalavimas yra būtina pagarba skirtingoms ES kultūroms ir kalboms ir palaima demokratijai.

- Pranešimas: Sh. Bowles (A6-0327/2007)

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už šį pranešimą, kuriuo pritariama Europos statistikos valdymo patariamosios tarybos įsteigimui ir taip atsakoma į Komisijos pasiūlymą pagerinti ES statistikos pateikimą.

- Pranešimas: I. van den Burg (A6-0328/2007)

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už šį neginčytiną pranešimą, kuriuo siūloma įsteigti Bendrijos statistinės informacijos politikos Europos patariamąjį komitetą. Parlamento priimti pakeitimai taip pat užtikrins Komiteto veiksmingumą ir turės įtakos jo pavadinimui ir sudėčiai.

- Pranešimas: M. Mantovani (A6-0245/2007)

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE). - (RO) Šios dienos balsavimas už M. Mantovanio pranešimą yra svarbus, nes suteikia postūmį Europos politikai mokymosi visą gyvenimą srityje.

Išanalizavęs dabartinę padėtį šioje srityje ir jos ryšį su darbo rinka, M. Mantovanio pranešimas dar kartą įrodo, kad ilgai gyvename realybėje, kuri neturi tvirtos ir nuoseklios politikos, skirtos susidoroti su jos keliamais sunkumais. Todėl aš manau, kad būtina kuo greičiau įgyvendinti naujus pasiūlymus. Norėčiau pažymėti, kad svarbu pripažinti ir skatinti tolerancijai skirtą švietimą visoje ES teritorijoje. Tai yra vienintelis būdas užtikrinti, kad darbo rinkoje neatsirastų atmestų socialinių grupių, kurių elgesys anksčiau ar vėliau taptų antisocialinis.

  Françoise Castex (PSE), raštu. – (FR) F. Castex balsavo už M. Mantovanio pranešimą dėl Europos kvalifikacijų sąrangos.

Europos Parlamento Socialistų frakcijos narė iš Prancūzijos teigiamai vertina būsimą Europos kvalifikacijų sąrangos sukūrimą, kuris palengvins transnacionalinį dirbančiųjų ir besimokančiųjų judėjimą ir atitiks darbo rinkos reikalavimus ir įtvirtins bendrą kvalifikacijų lygmenų perkėlimo atskaitos tašką.

Remiantis pasiūlymu, visos kvalifikacijos nuo privalomojo švietimo pabaigos iki aukščiausių universitetinio mokymo ir profesinio rengimo lygmenų (pradiniame Komisijos dokumente buvo pateiktos tik bendros švietimo klasifikacijos) turėtų būti klasifikuojamos kaip priklausančios vienam iš aštuonių lygmenų pagal žinias, gebėjimus ir kompetenciją.

F. Castex mano, kad EKS, kaip priemonė palyginti, vienos valstybės kvalifikaciją ir kitos šalies kvalifikaciją ir nustatyti atitikmenis, išsaugos pagarbą pažymėjimų išdavimo sistemoms ir Europos Sąjungos kvalifikacijų turtingumą. Tai yra priemonė, kuri paskatins didesnį Europos piliečių judėjimą.

Dabar pačios valstybės narės turi įvykdyti didelę užduotį ir klasifikuoti EKS reikalingus atskaitos lygmenis, kitaip EKS nebus naudinga.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiame pranešime yra keli prieštaravimai ir mes kritiškai vertiname Europos Parlamento daugumos priimtą kompromisą dėl Europos kvalifikacijų sąrangos kūrimo. Vis dėlto paramos turėtų sulaukti teigiami aspektai, susiję su skirtingose valstybėse narėse įgytų kvalifikacijų pripažinimu.

Vis dėlto galutinis patvirtintas tekstas atspindi federalistinį Europos Parlamento pasiūlymo pobūdį, nes yra numatytos konkrečios datos pritaikyti ir susieti įvairias valstybėse narėse naudojamas švietimo ir mokymo sistemas, nors nenurodoma, kad dar kelis metus tai nebus privaloma.

Turėtume pabrėžti, kad švietimas visiškai priklauso valstybių narių atsakomybei, todėl mums atrodo, kad pasiūlytas „pritaikymas“ prieštarauja šiam principui.

Mums nepriimtinos sąsajos su Bolonijos procesu ir polinkis komercializuoti švietimą, didelį dėmesį skiriant „įsidarbinimui“ ir darbo rinkos susiejimo su Lisabonos darbotvarke perspektyvoms.

  Carl Lang (ITS), raštu. – (FR) Šiame pranešime nagrinėjamas pažymėjimų dėl mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų išdavimas Bendrijos lygmeniu. Ši priemonė yra sveikintina ir skatintina. Vis dėlto man nepriimtinas šiame dokumente naudojamas internacionalistinis pagrindimas, ypač atsižvelgiant į visišką Lisabonos strategijos nesėkmę.

Šiame dokumente galima įžvelgti Europos ideologijos aspektų. jame parašyta, kad mūsų vienintelė išsigelbėjimo viltis yra šventas ir neliečiamas globalizacijos tikslas ir kad globalizacija yra ekonomiškai ir socialiai naudinga. Mano nuomone, ultraliberali globalizacija yra mechanizmas, žlugdantis tautų ekonominę, socialinę ir kultūrinę struktūrą.

Be to, pranešime atsižvelgiama tik į potencialią pažangą – kažką, kas skirta ateičiai. Ar norėdami išanalizuoti globalizacijos nesėkmes ir mūsų visuomenei padarytą žalą neturėtume žiūrėti į dabartį?

Atsižvelgdamas į tokį trumparegiškumą, neatsakingumą ir netinkamumą aš ketinu balsuoti prieš pranešimą.

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) Gerb. pirmininke, aš balsavau už pranešimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl Europos kvalifikacijų sąrangos mokymuisi visą gyvenimą kūrimo.

Europos visuomenės vystymasis ateityje labai priklausys nuo švietimo, mokslinių tyrimų, naujovių ir technologijų. Todėl labai svarbu paremti Europos darbo rinkos judėjimą. Esu įsitikinęs, kad Europos kvalifikacijų sąrangos sukūrimas palengvins patekimą į darbo rinką.

Pranešėjas M. Mantovanis savo pranešime teisingai pastebėjo, kad nuo 2012 m. visi kvalifikacijų pažymėjimai, diplomai ir Europaso dokumentai turėtų būti susieti su atitinkamu EKS lygmeniu. EKS turėtų palengvinti kvalifikacijos lygmenų palyginimą. Labai svarbu, kad valstybės narės paremtų EKS įgyvendinimą, visų pirma keisdamosi pažangiąja patirtimi. Europos kvalifikacijų sąrangos patariamoji grupė, paminėta pranešime, turėtų užtikrinti glaudų bendradarbiavimo procesą ir jį prižiūrėti.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už pranešimą, kuriuo siekiama sukurti Europos kvalifikacijų sąrangą ir padėti pripažinti žmonių įgytą kvalifikaciją ES mastu. Ši sąranga turėtų pagerinti žmonių, norinčių dirbti kitose valstybėse narėse, judėjimą, suteikdama neutralų ir patikimą atskaitos tašką įvairioms kvalifikacijoms palyginti.

  Andreas Mölzer (ITS), raštu. − (DE) Teoriškai įmanoma pripažinti įgytą kvalifikaciją bet kurioje kitoje valstybėje narėje ir taikyti tas pačias sąlygas, kurios taikomos vietinei darbo jėgai. Vis dėlto praktiškai dar reikia išspręsti kelias problemas. Pvz., jeigu patyręs mokytojas iš Austrijos turės užbaigti dvejus metus trunkantį praktinį mokymą, kad gautų tą patį darbą Vokietijoje, kažkas bus negerai. kai kuriose valstybėse narėse įdarbinimas ne tik netinkamai naudojamas įdarbinti akademinį išsilavinimą turinčius darbuotojus kiek įmanoma pigiau, kartais taip pat sudaromos kliūtys tam tikroms profesijoms.

Nesaugios darbo sąlygos, kurios iš pradžių buvo būdingos mažai uždirbančiųjų sektoriui, jau seniai taikomos ir kvalifikuotiems darbuotojams. ES „Mėlynosios kortos“ schema neturėtų toliau skatinti šios tendencijos. Kvalifikuotų darbuotojų mums užteks, jeigu tik mokėsime jiems tinkamą atlyginimą.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Europos kvalifikacijų sąrangos sukūrimas sustiprins ES kišimąsi valstybių narių švietimo sistemas, homogenizaciją, iš anksto nustatytų kokybės ir darbo rodiklių pritaikymą. tai yra dar vienas būdas pakeisti švietimą „lanksčiu“ mokymu, nepatenkančiu į socialiai nustatytą švietimo procesą. Žinias pakeičia trumpalaikis, paviršutiniškas besitęsiantis mokymas, kuris suteiks darbuotojams bet kokis tuo metu valdžiai reikalingus įgūdžius.

Šios kvalifikacijos bus pripažįstamos ne remiantis pažymėjimais, kurie bus išduodami oficialios kiekvienos šalies švietimo sistemos, bet darbdavių kontroliuojamų organizacijų sertifikavimo egzaminais. Tai dar labiau padidins atotrūkį tarp išsilavinimo pažymėjimų ir galimybės daryti karjerą.

Įvairių švietimo lygmenų ir mokymo formų susiejimas, kuriuo siekiama sulyginti mokymąsi per patirtį su sistemingu švietimu, yra bandymas suvienodinti darbuotojų teises ir sumažinti visų dirbančiųjų atlyginimus iki žemiausio įmanomo lygmens.

Įvesdama mokymosi visą gyvenimą ir profesinių kvalifikacijų sertifikavimo sistemą, ES siekia, kad švietimas tarnautų rinkos prioritetams ir būtų sustiprintas kapitalo pelningumas. Tai visiškai neatitinka darbuotojų ir jaunimo švietimo poreikių.

Dėl šių priežasčių mes balsuojame prieš pranešimą ir Komisijos pasiūlymą.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. − (SK) Transnacionalinis darbo judėjimas ES yra neišvengiamas: 27 valstybes nares turinčioje ES jis yra kasdienybė. Šiuos pokyčius lydi šiuolaikiškesnio ir lankstesnio poreikis, kuris paruoštų europiečius integruotis į šiuolaikinę darbo rinką, kurioje švietimas yra pagrindinė išankstinė sąlyga visoms visuomenės amžiaus grupėms ir sluoksniams.

Aš balsavau už M. Mantovanio pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl Europos kvalifikacijų sąrangos mokymuisi visą gyvenimą kūrimo, nes esu įsitikinusi, kad tai yra vienintelis būdas įgyvendinti Lisabonos tikslus.

EKS struktūra remiasi aštuoniais vertikaliaisiais lygmenimis, kurie apibrėžiami kaip „atskaitos lygmenys“, remiantis trimis horizontaliaisiais kriterijais – žiniomis, gebėjimais ir kompetencija. Taip sudaroma galimybė asmenims geriau integruotis į darbo rinką pabaigus mokymosi procesą..

Kad EKS būtų sėkminga, ją įgyvendinant valstybių narių ir socialinių partnerių bendradarbiavimas privalo remtis abipusiu pasitikėjimu.

Europos darbo rinkos struktūra keičiasi ir ryškėja poreikis laikytis lankstaus požiūrio į švietimą. Todėl valstybės narės turėtų pasinaudoti EKS, kad pagerintų mokymosi visą gyvenimą programas. Taip pat svarbu, kad darbdaviai ir Europos piliečiai suprastų praktinę kvalifikacijų svarbą. Tai prisidėtų prie didesnio ir laisvesnio darbo judėjimo Europos Sąjungoje.

  José Albino Silva Peneda (PPE-DE), raštu. − (PT) Į ekonomikos globalizacijos klausimą Europa dar nerado aiškaus ir įtikinančio atsakymo.

globalesnė ekonomika reiškia pasiruošimą pokyčiams, t. y. didesniam judėjimui.

Bendros atskaitos sistemos, skirtos pripažinti, palyginti ir perkelti skirtingose sistemose įgytas kvalifikacijas, sukūrimas yra būtinas plėtojant svarbiausią Europos projekto elementą, t. y. palengvinant darbuotojų judėjimą sudarius galimybes perkelti jų kvalifikaciją.

Susiedami geresnį dirbančiųjų mokymą ir suderintą jų žinių, įgūdžių ir gebėjimų pripažinimo sistemą mes padidinsime jų judėjimą ir vidaus rinkos plėtrą.

Turėdami daugiau ir geresnių įgūdžių Europos darbuotojai galėtų padėti užtikrinti geresnę įmonių organizaciją, inovacijas ir konkurenciją.

- Pranešimas: C. Coelho (A6-0358/2007)

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE). – (LT) Tenka tik apgailestauti, kad SIS II veikimo pradžia jau buvo kelis kartus atidėta ir šiandien mes priėmėme rezoliuciją šiuo svarbiu klausimu. Vėluojame taip, kad tenka ieškoti išeities, kad po 2008 m. lapkričio 13 d. galima būtų naudotis SIS 1plus tinklo paslaugomis.

Dabar jau aišku, kad žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kurie buvo numatyti SIS II įgyvendinimui, prireiks trims vienu metu vykdomiems projektams: SIS II, SIS one4all, taip pat ryšių infrastruktūros įrengimui, veikimui ir valdymui. Tai turės neigiamą poveikį SIS II įgyvendinimui.

Ir manau, kad teisingas Bendrijos ir valstybių narių lėšų paskirstymas yra labai svarbus, tačiau įvertinant projekto reikšmę Europos Sąjungos saugumui akivaizdu, kad SIS II yra didžiausias prioritetas, ir Europos Sąjungos saugumui, ryšių infrastruktūrai turėtume rasti ir skirti pakankamai lėšų.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kad būtų „užpildytos spragos“ plečiant Šengeno informacijos sistemą (SIS), į kurią įeina vizų informacinė sistema(VIS), šiuo pasiūlymu siekiama rasti laikiną sprendimą, kuris padėtų išvengti bet kokių pertraukų ir galimų trukdžių, susijusių su pavėluotu „naujos“ sistemos „infrastruktūros“ įdiegimu. Išlaidos bus paskirstytos iš Bendrijos biudžeto ir valstybių narių.

Norėtume pažymėti, kad į tai patenka SIS savybių plėtojimas, galimybės naudotis sistema suteikimas naujoms valdžios institucijoms ir šių institucijų susiejimas bei naujų duomenų kategorijų įvedimas (pvz., biometriniai duomenys ir duomenų rinkimo mandatas)

ankstesnės sistemos plėtra kelia grėsmę piliečių teisėms, laisvėms ir garantijoms, nes į duomenų bazę įtraukiami nauji elementai, kuriais, be to, dalijasi įvairios įstaigos. Todėl šių duomenų konfidencialumo negalima visiškai užtikrinti, nes įrašus galima saugoti „ilgesnį laiką“ ir jais dalytis su trečiosiomis šalimis.

Taigi, pagrindinis siekis yra, kad SIS atitiktų pavojingus ir nepriimtinus tikslus, kuriuos kelia saugumo kampanija, ir ES vidaus reikalų ekspansiją bei didėjančią komunitarizaciją. Tam mes visiškai nepritariame.

  Bairbre de Brśn, Jens Holm, Mary Lou McDonald ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Mes neprieštaraujame pasiūlytam laikinam sprendimui, siekiant užtikrinti SIS 1+ tinklo veikimą 2008 m. lapkričio 13–gruodžio 17 d. Vis dėlto mes negalime pritarti C. Coelho pasiūlytam EB steigimo sutarties passerelle naudojimui 67 straipsnio 2 dalies 2 įtraukoje Todėl mes balsavome prieš pranešimą.

  Andreas Mölzer (ITS), raštu. − (DE) Mes jau turime problemų su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis ir nelegaliais imigrantais, kurie yra linkę telktis pasienio teritorijose, kuriose juos taip pat lengviau sulaikyti nei miestuose. Abi grupės yra nusiteikusios pabėgti į kitas šalis, kai tik sienos bus atidarytos, kad galėtų dingti be pėdsako. Turime reaguoti į šias aplinkybes ir sustiprinti pasienio bendradarbiavimą ir patikrinimus pasienio regionuose. Šengeno plėtra yra didelė visų susijusių šalių atsakomybė.

Prisijungimas prie Šengeno neturėtų visiškai priklausyti nuo SIS veikimo. Pvz., Lenkija to dar nėra pasiekusi. Priešingai, mes turime užtikrinti, kad būsimo Šengeno erdvės narės galėtų veiksmingai kontroliuoti ES išorės sienas, kad nebūtų sutrumpinti darbo rinkos apsaugos pereinamieji laikotarpiai ir kad maldavimų nedaugėtų. To neužtikrinus, skubota ir neapgalvota plėtra negali įvykti.

Remiantis FRONTEX 2006 m. metine ataskaita, sulaikymų skaičius prie dabartinių Šengeno išorės sienų (daugiausia Austrijoje ir Vokietijoje) vis dar daug didesnis nei prie ES išorės sienų, todėl labai abejotina, ar plėtrą galima patvirtinti. iš tiesų kyla klausimas, ar nereikėtų Šengeno dalies atsisakyti, ypač todėl, kad Austrijos Vidaus reikalų ministerijos ataskaitoje dėl prekybos žmonėmis nurodoma, kad beveik 50 proc. nelegalių imigrantų į Austriją pateko per Šengeno sieną su Italija.

  Søren Bo Søndergaard GUE/NGL), raštu. − Aš neprieštarauju pasiūlytam laikinam sprendimui, siekiant užtikrinti SIS 1+ tinklo veikimą 2008 m. lapkričio 13 d. – gruodžio 17 d. Vis dėlto aš negaliu pritarti C. Coelho pasiūlytam EB steigimo sutarties passerelle naudojimui 67 straipsnio 2 dalies 2 įtraukoje. Todėl aš balsavau prieš pranešimą.

- Pranešimas: I. Belohorskį (A6-0291/2007)

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Aš pasisakau už protingą kompromisą, kuris padėtų pasiekti pusiausvyrą tarp sveikatos ir aplinkos apsaugos ir žemės ūkio gamybos. todėl aš balsavau už mano kolegės iš Slovakijos – Irenos Belohorskos, kuris yra pripažinta ekspertė vėžinių susirgimų prevencijos ir gydymo srityje – parengtą pranešimą. Sveikinu ją parengus pranešimą, paremtą didele medicinine patirtimi, kuriame pateikta subalansuota tvaraus pesticidų naudojimo strategija. manau, kad šis pranešimas prisidės priimant veiksmingesnes priemones, skirtas geriau informuoti visuomenę, ir padės parengti teisingus taikymo metodus ir palaipsniui sumažinti pesticidų naudojimą žemės ūkyje.

Galimas sprendimas būtų skirti paramą ūkininkams, kuri paskatintų juos sumažinti cheminių trąšų naudojimą kovojant su ligomis, kenkėjais ir piktžolėmis ūkiuose, ir padėtų palaipsniui pereiti prie biologiškų produktų. Pranešimas galėtų paskatinti vartotojus turguje arba prekybos centre nesirinkti tik geriausiai atrodančių produktų, bet vardan sveikatos teikti prioritetą vizualiai mažiau patraukliems, bet sveikesniems biologiškiems produktams.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Mes visi norime kvėpuoti švariu oru ir sustabdyti ledynų tirpimą. Vis dėlto nepaisant energijos taupymo programų mūsų energijos poreikiai auga. Pavojų kelia ir Europos priklausomybė nuo gamtinių dujų ir naftos importo.

Todėl privalome investuoti į atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą ir spręsti branduolinių jėgainių saugumo klausimus, visų pirma galutinio radioaktyvių atliekų šalinimo problemą. Taip net 14 proc. mūsų energijos būtų gaunama iš švarių išteklių. Vis dėlto negalime pamiršti, kad 32 proc. mūsų energijos gaunama iš iškastinio kuro, kad šioje srityje dirba 300 000 žmonių ir kad ji labai teršia aplinką. Todėl aš parėmiau H. Reulio pranešimą dėl įprastinių energijos išteklių. Sutinku su pranešėju, kad mes privalome iš naujo apsvarstyti investicijas ir vystyti technologijas, kurios padėtų padidinti iškastinio kuro energijos gamybos efektyvumą ir sumažinti CO2 išmetimą. Darbo turime daug.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE). – (LT) Šiandien priėmėme svarbų sprendimą dėl pesticidų naudojimo teminės strategijos. Ir aš balsavau už šią rezoliuciją. Visi puikiai suprantame, kad kvėpuojame žmogaus sveikatai kenksmingai užterštu oru, valgome mūsų sveikatai kenksmingais chemikalais apdorotą maistą. Mūsų vaikai, ateities karta, taip pat auga šiomis sąlygomis.

Esu visiškai įsitikinusi, kad neigiamas pesticidų poveikis žmonių sveikatai turi būti maksimaliai sumažintas. Tam turime imtis ryžtingų priemonių ir rasti finansavimo šaltinius. Įpareigojimai Europos Sąjungos šalims narėms parengti veiksmų planus, nurodant vietoves, kuriose būtų iš dalies arba visiškai draudžiama naudoti pesticidus, taip pat per artimiausius 10 metų ženkliai sumažinti pesticidų naudojimą, yra sveikintini.

  Irena Belohorskį (NI), raštu. − (PT) Gerai žinome, kad 2006 m. liepos mėn. Komisija pristatė Tvaraus pesticidų naudojimo teminę strategiją ir pateikė pasiūlymą dėl direktyvos, nustatančios Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tvaraus pesticidų naudojimo, bei pasiūlymą dėl reglamento dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, siekdama sumažinti pesticidų naudojimo keliamą bendrą riziką ir neigiama poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai.

Su pesticidų naudojimu susijusi rizika jau buvo sumažinta, bet kai kuriose teritorijose, ypač šalyse, kuriose ilgą laiką buvo plėtojama intensyvi žemdirbystė, dirvoje ir vandenyje dar galima rasti didelį kiekį pesticidų. Tai reiškia, kad šalys, pvz., Portugalija, užsiimančios tradicine žemdirbyste, turėtų gauti daugiau paramos, žemės ūkio produktų gamyba išliktų mažiau intensyvi.

Vis dėlto mes nemanome, kad išeitis yra pakeisti pesticidus GMO. Cheminių pesticidų nepageidaujamas poveikis žmogaus sveikatai yra gerai žinomas, bet GMO poveikis sveikatai dar nėra gerai išnagrinėtas, todėl jiems turėtų būti taikomas atsargumo principas.

Ši Tvaraus pesticidų naudojimo strategija susijusi tik su augalų apsaugos produktais, t. y. tik su viena pesticidų naudojimo sritimi.

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. − (PL) Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas priėmė naują direktyvą dėl pesticidų gamybos ir naudojimo. Direktyvoje sugriežtintos sąlygos, pagal kurias būtų leidžiama prekiauti cheminėmis medžiagomis, kurios naudojamos augalų apsaugos produktų gamyboje. Rezultatai bus naudingi ES piliečiams, ypač jų gyvenimui ir sveikatai. Be to, direktyvoje nurodyti atvejai, kada galima purkšti iš oro. Joje taip pat rekomenduojama sumažinti naudojamų pesticidų kiekį ir prioritetą teikti necheminėms alternatyvoms.

I. Belohorskos pranešimą galima paremti net todėl, kad jame pateiktos labai plačios ir šiuolaikiškos nuostatos. Neabejotina, kad Europos Sąjungos piliečiai nebenori kasdien susidurti su toksinais ir pirkti užterštus produktus. Mūsų piliečiai taip pat nebenori kentėti nuo kancerogeninių, toksiškų arba endokrininę sistemą ardančių savybių turinčių medžiagų poveikio. Atsižvelgiant į aiškiai išsakytus Europos visuomenės lūkesčius, buvo teisinga paremti draudimą naudoti pesticidus kaimų ir miestų viešose vietose. Turėtų būti uždraustas pesticidų naudojimas teritorijose, supančiose slaugos namus, sanatorijas, reabilitacijos centrus, klinikas ir ligonines. Toks draudimas taip pat turėtų būti taikomas parkams, viešiems sodams, sporto ir laisvalaikio erdvėms, mokyklų kiemams, vaikų žaidimo aikštelėms ir panašioms vietoms.

  Karin Scheele (PSE), raštu. − (DE) Tvaraus pesticidų naudojimo strategija yra svarbus priedas prie pasiūlymo dėl reglamento ir direktyvos, dėl kurio buvo balsuota šiandien per pirmąjį svarstymą.

Teminė strategija reikalingas, nes pesticidų naudojimas Europos Sąjungoje nesumažėjo ir yra plataus masto, nors kai kurios valstybės narės 1992–2003 m. savanoriškai priėmė sėkmingas priemones. I. Belohorskos pranešime dar kartą pabrėžiama būtinybė taikyti atsargumo principą naudojant pesticidus.

- Pranešimas: H. Reul (A6-0348/2007)

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Diskutuotas pranešimas dėl Tradicinių energijos šaltinių ir energetikos technologijos yra ypatingos svarbos. Gyvenimas privertė Europos Sąjungos valstybes realiai pažiūrėti į energetiką ES ir globaliose rinkose – jos šaltinius, jų įvairovę, apsirūpinimo saugumą..

Norėčiau akcentuoti branduolinės energetikos, kaip saugios, patikimos ir ekologiškos svarbą. Įtikinamai skamba skaičiai, kad Vokietijos, turinčios 17 branduolinių elektrinių, CO2 tarša yra 6 karus didesnė nei Prancūzijos, turinčios 59 branduolines jėgaines

Branduolinė energetika ypatingai svarbi šalims, kurios neturi gausiai gamtinių sąlygų atsinaujinančiai energetikai – vėjo, saulės, vandens, biomasės, kurios panaudojimas yra labai brangus. O elektra yra ypatingai svarbi ir turi būti visiems prieinama paslauga.

Todėl balsavau už pranešimą, ir noriu pabrėžti, kad ES turi suteikti paramą branduolinių ir kitų aplinkai nekenksmingų jėgainių statybai.

  Romano Maria La Russa (UEN). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau išsiaiškinti kelis dalykus apie naujosios kartos branduolines technologijas. Derėtų prisiminti, kad branduolinės jėgainės Italijoje buvo uždarytos po anuliuoto referendumo 1987 m. Šis žingsnis tikriausiai buvo teisingas, nors palaipsniui mes tapome priklausomi nuo užsienio energijos šaltinių.

Vis dėlto naujoji branduolinių technologijų, kurios yra švarios, saugios ir palankios aplinkai, karta yra labai svarbi sprendžiant energijos tiekimo ir klimato kaitos problemas. Todėl būtina atnaujinti energijos derinį ir branduolinė energija, kaip ir atsinaujinantys energijos šaltiniai, akmens anglis ir dujos, leis Europai sumažinti priklausomybę ateityje.

Dėl šios priežasties aš balsavau už tai, kad būtų statomos ketvirtos kartos atominės elektrinės, kuriose energijos gamyba bus saugesnė ir palankesnė aplinkai. Vis dėlto turiu didelių abejonių ir jaučiu nerimą dėl branduolinių atliekų saugojimo. Nors pranešime atliekų saugojimo problema gali būti laikoma išspręsta, aš su tuo nesutinku: Atliekų problema yra labai didelė ir norint ją išspręsti artimiausiu metu reikia skirti daug investicijų moksliniams tyrimams.

Baigdamas – prašau dar trijų sekundžių – norėčiau pasakyti, kad, mano nuomone, per artimiausius metus turėtų būti patikslinti energijos šaltiniai, kurie užtikrintų energijos tiekimo saugumą Sąjungoje, nes moksliniai tyrimai ir ypač naujosios technologijos daro pažangą.

  Karin Scheele (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, aš ir mano delegacijos kolegos balsavome prieš H. Reulio pranešimą, nes nemanome, kad atominė energetika yra saugi arba švari. Mes taip pat nepasitikime naujosios kartos atominėmis jėgainėmis ir naująją branduolinės energetikos karta.

Jeigu tikrai – šiuo klausimu yra pranešimų ir duomenų – branduolinės energetikos įtaka CO2 išmetimo sumažinimui yra milžiniška, atominių elektrinių skaičių turėsime labai padidinti. Tai nėra nei realu, nei praktiška. Dėl šios priežasties – šiuo klausimu pasisakysiu daugiau pasirodžius kitam pranešimui – būtų geriau imtis veiksmingų priemonių energijos efektyvumui padidinti ir automobilių išmetamo CO2 kiekiui sumažinti, kad Europa taptų sveikesne vieta ir įtikintų kitas šalis bei žemynus pasekti jos pavyzdžiu.

  Jan Andersson, Göran Färm ir Inger Segelström (PSE), raštu. − (SV) Mes balsavome prieš pranešimą, nes nemanome, kad jis yra subalansuotas ir jame nėra paliestos svarbios problemos, susijusios su branduoline energetika.

Mes taip pat nemanome, kad lėšos, skirtos Sąjungos moksliniams tyrimams energetikos srityje, turėtų būti naudojamos naujų kartų reaktoriams atomo branduolio skilimui plėtoti.

Mes abejojame, ar iš iškastinių išteklių pagamintas sintetinis kuras, vandenilio dujos. gautos iš tos pačios kilmės energijos šaltinio ir branduolinė energija yra naudingi aplinkai, nes nė vienas iš šių energijos šaltinių nepasižymi ilgalaikiu tvarumu vertinant aplinkos arba tiekimo požiūriu.

Mes taip pat manome, kad iškastinio kuro turėtų būti palaipsniui atsisakyta, tačiau tai nėra paminėta pranešime.

Mes manome, kad CO2 surinkimas gali būti puiki priemonė CO2 išmetimui sumažinti, bet kitos energijos taupymo ir veiksmingumą skatinančios priemonės ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra ilguoju laikotarpiu yra tvaresnė ir turėtų būti galutinis tikslas.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiame pranešime yra įvairių teigiamų aspektų, įskaitant įprastinių energijos šaltinių vaidmens pripažinimą ir būtinybę jais pasinaudoti gaminant energiją, atsivėrusias perspektyvas vėl naudoti branduolinio dalijimosi energiją ir apribojimų naujoms akmens anglimi kūrenamoms elektrinėms panaikinimą.

Jame taip pat atveriamos galimybės vėl naudoti ir kasti akmens anglį ir raginama imtis tarptautinio bendradarbiavimo, įskaitant bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis, pvz., Kinija ir Indija. Be to, pranešime pabrėžiama endogeninių išteklių vertė realiau vertinamas atsinaujinančių energijos šaltinių įnašas. Jam išsakyta kritika dėl skysto biologinio kuro gamybos ir naudojimo ir pažymėta būtinybė šalims daugiau skatinti mokslinius tyrimus energetikos srityje, ypač siekiant įveikti aplinkos ir branduolinio saugumo problemas.

Vis dėlto jame yra ir neigiamų aspektų, pvz., didėjančios problemos naftos rinkoje susietos tik su kontekstu ir epizodiniais dalykais, tačiau neatkreiptas dėmesys į strateginį aspektą – išteklių išeikvojimą, ir toliau ignoruojamas didelis iš šiukšlių gaunamo biometano potencialas, nors įvairiose Europos šalyse jį bandoma įgyvendinti.

Dėl šios priežasties mes susilaikome.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už šį pranešimą savo iniciatyva dėl energetikos klausimų, kuriama išnagrinėta daug energijos efektyvumo, tiekimo ir išsaugojimo sričių. Aš nepritariau pakeitimams, skatinantiems branduolinę energiją: mano nuomone, turėtų būti plėtojami tvarūs, atsinaujinantys energijos šaltiniai ir moksliniai tyrimai bei plėtra pirmiausia turėtų būti sutelkta šiose srityse.

  Andreas Mölzer (ITS), raštu. − (DE) Iš esmės mes visi sutinkame, kad reikia didesnio energijos efektyvumo ir racionalesnio energijos perdavimo ir kad svarbi atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra. Vis dėlto atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimas neturėtų būti panaudotas kaip pretekstas nesąžiningai apriboti suverenias valstybių narių teises įtraukus jį į ES Konstituciją. Pranešime šis punktas nėra visiškai aiškus, todėl jį būtina atmesti.

nors atsinaujinantys energijos šaltiniai plečiasi, mes dar ilgus dešimtmečius būsime priklausomi nuo įprastinių energijos šaltinių, todėl privalome užtikrinti, kad jie taptų palankesni aplinkai. Vis dėlto ES vis dar prisirišusi prie branduolinės energetikos. Tai išryškėja ne tik skambiai ją apibūdinant kaip „aplinkai palankų energijos šaltinį“ – nors tai yra pasityčiojimas – bet ir skiriant dosnų finansavimą moksliniams tyrimams branduolinės energetikos srityje. Manau, kad mums nepavyko iš naujo apsvarstyti mūsų požiūrio, todėl tai buvo dar viena priežastis atmesti balsavimui pateiktą pranešimą.

  Tobias Pflüger (GUE/NGL), raštu. − (DE) H. Reulio pranešimas yra branduolinės pramonės atsiprašymas. Prieštaraujant sveikam protui, branduolinė energija vadinama ateities technologija. Šiai dinozauriškai didelę riziką keliančiai technologijai turėtų būti skirta dar daugiau ES mokslinių tyrimų lėšų ir biudžeto išteklių.

Nepaisant pastarojo meto įvykių Vattenfall branduolinėse jėgainėse, dėmesys sutelktas į branduolinės energijos plėtrą Europoje. Atsižvelgiant į šiuos incidentus ypač ciniška teigti, kad branduolinė energija tampa dar saugesnė. Vietoje investicijų į šią daug rūpesčių keliančią energijos formą nežinant, kaip išspręsti atliekų saugojimo klausimą, tikslu turėtų tapti socialinė ir ekologinė revoliucija.

tai reiškia, kad reikia sunaikinti privačias monopolijas branduolinėje pramonėje, skirti daug lėšų atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir lokalizuoti energijos gamybą. Atsižvelgiant į tai, kad ypač branduolinės įmonės inicijavo naują kainų šuolį, būtina imtis skubių veiksmų. Pranešime atsispindi Europos branduolinės pramonės pelno interesai. Raginimas statyti naujas branduolines jėgaines Europoje yra nepriimtinas.

Teisinis pagrindas, pagal kurį neribotą laiką būtų skiriamas finansavimas, turėtų būti įtvirtintas Reformų sutartyje. tai yra dar viena priežastis atmesti Sutartį. Kiekvienas papildomas centas ES branduoliniam finansavimui yra per didelė suma. vienintelė tvari energetikos politika yra energijos gamybos skatinimas iš atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės, vėjo ir vandens galios.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) šių metų pradžioje pateikusi Energetikos paketą Europos Komisija pabrėžė būtinybę parengti technologinį veiksmų planą iškastiniam kurui ir išskyrė pagrindinį reikalavimą – laikytis pragmatiško požiūrio į branduolinę energiją.

Realybė yra nemaloni: pigios ir veiksmingos alternatyvos iškastiniam kurui nėra. tai reiškia, kad po 2020 m. šis kuras tebebus svarbiausia ES energetikos politikos dalis.

Todėl mes turime ieškoti naujų sprendimų energijos tiekimui išspręsti, atsižvelgdami į tai, kad būtina užtikrinti konkurencingumą, tvarumą ir tiekimo saugumą. Ypač svarbios visos investicijos plėtoti naujas energijos technologijas, kurios būtų skirtos, pirma, sumažinti poveikį aplinkai ir padidinti esamų įrenginių saugumą ir, antra, plėtoti naujus energijos šaltinius ir užtikrinti veiksmingesnį ir saugesnį iškastinio kuro panaudojimą.

Būtina, kad valstybės narės ir ES sutelktų dėmesį į energetikos tyrimus – nuo veiksmingo energijos šaltinių naudojimo iki naujų technologijų ir švaresnio esamų energijos šaltinių naudojimo, todėl aš balsavau už pranešimą.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Aš balsavau už H. Reulio pranešimą dėl įprastinių energijos šaltinių ir energetikos technologijų.

Pranešime iškeltas labai svarbus klausimas, reikalaujantis plačių diskusijų Europos Sąjungoje – kad mums reikia bendros strategijos ir kad mes turėtume vystyti bendrą energetikos politiką. Europos energetikos saugumo užtikrinimas yra prioritetinis klausimas, todėl teigiamai vertintinas Komisijos pasiūlymas 2008 m. pavasarį vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai pateikti Strateginį energetikos technologijų planą.

Būdama pasaulio lyderė Europos Sąjunga taip pat privalo imtis vadovaujančio vaidmens vystant modernias energetikos technologijas ir išlaikant visus svarbiausius ekonomikos ir aplinkos standartus.

  Lars Wohlin (PPE-DE), raštu. − (SV) Aš nusprendžiau balsuoti už pranešimą, nes ES buvo surengtos neįprastai subalansuotos diskusijos dėl būtinybės įtraukti branduolinę energetiką į būsimą Europos energijos šaltinių derinį. Pranešime pabrėžiama, kad „siekiant Europoje vidurio laikotarpiu patenkinti svarbiausius energijos poreikius, būtina branduolinė energija“ ir kad „branduolinė energija šiuo metu yra didžiausias mažai CO2 taršos sukeliantis energijos šaltinis Europoje, ir pabrėžia jos potencialų vaidmenį kovojant su klimato kaita“. Dabar trečdalį ES energijos tiekimo sudaro branduolinė energija, kuri visada bus vienas svarbiausių energijos šaltinių daugelyje ES valstybių narių.

Gaila, kad keliant CO2 išmetimo klausimą, didesnis dėmesys nėra skiriamas branduolinei energijai. Jeigu norime patenkinti būsimus energijos poreikius, nepriklausydami nuo iškastinio kuro ir nedidindami CO2 išmetimo, bus ypač svarbu vystyti saugią naują branduolinę energiją. Deja, branduolinė energija nėra įtraukta į sąrašą priemonių, kurios laikomos realiomis siekiant iki 2020 m. įgyvendinti 20–30 proc. tikslą.

- Pranešimas: Ch. Davies (A6-0343/2007)

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Šiandien mes iškėlėme automobilių pramonei užduotį plėtoti variklius, kurie sumažintų CO2 išmetimą iki mažiau nei 120 g/km. Dabar šis skaičius siekia 157 g. Vis dėlto norėčiau įspėti džiūgaujančius dėl šio pasiūlymo, kad sumažinti išmetimą labai trukdo didėjantis bendras vairuotojų skaičius ir didelis skaičius vairuotojų, vairuojančių senus automobilius.

Dvigubas reklamos reguliavimas problemos neišspręs. Puikiai žinome, kad dauguma žmonių pirkdami automobilį prioritetą teikia rentabilumui, o ne automobilio poveikiui aplinkai. Išlaidos ir išmetimas taip pat auga įvedus didesnio automobilio saugumo reikalavimus.

Ponios ir ponai, kelių transporto išmetamo CO2 kiekis daug nesumažės, kol mažesnį poveikį aplinkai darantys ir mažiau eksploatavimo išlaidų reikalaujantys automobiliai nebus labiau prieinami. Todėl šiandien nedžiūgavau dėl pranešimo. Nei komiteto pranešimas, nei Komisijos strategija nėra pakankamai išsamūs dokumentai. Todėl aš parėmiau kitus pasiūlymus, susijusius su baudomis, viršijus išmetimo ribas, ir ypač fiskalinėmis priemonėmis bei parama automobilių parkui atnaujinti.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Ką tik priimtas pranešimas dėl būsimos CO2 strategijos automobiliams prisidės prie vienos prieštaringiausių diskusijų Europos Parlamente. Kalbama ne tik apie aplinką ir ES piliečių sveikatų, bet ir apie svarbios pramonės konkurencingumą. Aš balsavau už pakeitimą, nes jis atspindi kompromisą tarp šių dviejų aspektų. Jame atkreipiamas dėmesys į aplinkos apsaugą ir nuorodai tinkami realūs terminai Europos automobilių pramonei.

Automobilių reklama sudaro iki 20 proc. visos spausdintos žiniasklaidos leidėjų reklamos apyvartos. Įvedus privalomus reklamos reikalavimus, nurodytus pradiniame Ch. Daviso pranešime, būtų pažeistas pagrindinis žodžio laisvės principas. Todėl aš balsavau už pakeitimus, kuriais iš pranešimo išbrauktos prieštaringos 26–41 dalys. Aš parėmiau PPE–DE pasiūlymą pakviesti automobilių gamintojus pasirašyti savanorišką veiklos kodeksą dėl automobilių reklamos. Priėmus daugelį pakeitimų, per galutinį balsavimą aš balsavau už Ch. Daviso pranešimą. Balsavimo rezultatai yra aiškus politinis signalas, kuriuo pritariama rengiamiems Europos teisės aktams dėl išmetamo CO2 sumažinimo.

  Karin Scheele (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, vis dar yra teisės aktų, kuriais pasinaudodamas Parlamentas gali parodyti, kad jis rimtai vertina klimato apsaugą Europoje, todėl turime imtis pastangų, kad šie teisės aktai padėtų mums pasiekti visa, dėl ko šiandien nebuvo balsuota.

Gaila, kad 120 g/km apribojimas nebuvo įvestas nuo 2012 m. Praėjo daugiau nei dešimt metų nuo to laiko, kai mūsų pramonė pažadėjo šį tikslą pasiekti pasitelkusi pasiūlytas savireguliavimo priemones, teigdama, kad toks požiūris bus geresnis ir veiksmingesnis. Būčiau apsidžiaugusi, jeigu Parlamentas šiandien būtų išsiuntęs aiškų klimato kaitos pranešimą. Mes to nepadarėme.

Todėl aš taip pat balsavau prieš pranešimą, tikėdamasi, kad teisės aktuose parodysime daugiau tvirtumo ir ryžto ir bus visiškai aišku, kad Europoje į klimato kaitos problemą žiūrima rimtai.

  Jan Březina (PPE-DE). – (CS) Aš balsavau prieš pranešimo pasiūlymą dėl Bendrijos strategijos dėl lengvųjų automobilių ir nedidelės išmetamų CO2 dujų mažinimo, nors mano motyvai skiriasi nuo anksčiau paminėtų.

Balsavau prieš pasiūlymą todėl, kad jį priimdami nutolstame nuo integruoto požiūrio, įtvirtinto ankstesniuose strateginiuose dokumentuose, ir visą CO2 išmetimo sumažinimo naštą sukrauname Europos automobilių pramonei. Aš taip pat nepritariu raginimui privalomai skirti 20 proc. reklamos ploto. Jis pavojingai primena informacijos kampaniją dėl žalingo rūkymo poveikio.

Toks požiūris paverčia CO2 išmetimo sumažinimą tam tikra dogma, kuriai ateityje tapus privalomais teisės aktais sumažės mūsų konkurencingumas.

  Christoph Konrad (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, aš balsavau prieš Ch. Davieso pranešimą, nes, mano nuomone, priėmėme nepriimtiną ir nerealų sprendimą numatę vienodas automobilių CO2 veiksmingumo kategorijas.

Turėjo būti taikoma slankioji skalė, paremta dydžiu ir svoriu, kad būtų sudarytos vienodus sąlygos gamintojams Europos Sąjungoje. Norėčiau pateikti pavyzdį: yra skirtumas, ar aš šildaus visą namą, ar vieną kambarį. Todėl yra skirtumas. ar aš vairuoju didelį, ar mažą automobilį. Dėl šios priežasties būtinas skirstymas ir slankioji skalė, kuri remtųsi svoriu. Gaila, kad nepasinaudojame šia galimybe, o priėmę tokį sprendimą – kurio aš neparėmiau – mes taip pat nepasinaudojome galimybe įtvirtinti būdą, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp aplinkos ir pramonės interesų.

  Kurt Joachim Lauk (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, aš balsavau prieš Ch. Davieso pranešimą, nes priėmę pakeitimus mes vis dar labai atsiliekame nuo optimalaus varianto saugoti aplinką, skatinti užimtumą Europoje ir neužkrauti vartotojui per didelių kainų. Iš esmės sprendimai buvo priimti užimtumo ir vartotojų sąskaita.

Tiksliau sakant, mes nutolome nuo integruoto požiūrio, būtino siekiant sukurti sąlygas, kad visi prisidėtų prie CO2 išmetimo mažinimo – ne tik automobilių gamintojai, bet ir kitų transporto priemonių dalių gamintojai. Mes apleidome šį kelią. Be to, mes įtraukėme svorį, bet nepabaigėme jo skirstymo, kuris yra svarbus Europos konkurencingumui, nes didesnio svorio automobiliai yra naujovių lyderiai – naujovių,, kurių reikia Europai.

Nustatėme laiko apribojimus, kuriuos yra sunku arba brangu pasiekti, ir žengėme absurdišką žingsnį neparaginę įvesti su CO2 susijusių mokesčių valstybėse narėse, todėl daug CO2 išmetantys seni automobiliai išliks rinkoje ir keliuose. Todėl aš balsavau prieš pranešimą.

  Linda McAvan (PSE). – Gerb. pirmininke, norėčiau paminėti du dalykus. Pirmasis susijęs su procedūra, antrasis – su balsavimo sąrašu.

Dėl balsavimo sąrašo: pirma, nebuvo paminėta 3 dalis; antra, manau, turėtume dar kartą aptarti 52 ir 51 pakeitimus. 51 pakeitimas artimiausias pradiniam tekstui, todėl dėl jo turėjo būti balsuojama pirmiausia. 52 pakeitimas yra labiausiai nutolęs, todėl dėl jo turėjo būti balsuota po 51 pakeitimo.

Norėčiau paprašyti, kad pirmininkas į tai atsižvelgtų, nes taip turėjo būti. Taigi, norėčiau gauti atsakymus į šiuos procedūrinius klausimus.

Antra, su šiuo klausimu susiję politiniai aspektai. Tai buvo pirmasis tikras balsavimas dėl klimato kaitos. Tai nėra teisės aktas – jie bus vėliau – tačiau neparemdamos Komisijos pasiūlyto 2012 m. termino ALDE ir PPE–DE frakcijos, mano nuomone, neišlaikė pirmojo klimato kaitos testo ir žmonėms, pamačiusiems, kas šiandien čia įvyko, kils klausimas, ar mes rimtai žiūrime į įsipareigojimus sumažinti CO2, kuriuos prisiėmėme kovo mėn.

Mes kalbame apie aplinkos Europą. Norėdami, kad ji kada nors tokia taptų, turime priimti teisės aktus.

  Françoise Castex (PSE), raštu. – (FR) F. Castex balsavo už Ch. Daviso pranešimą dėl lengvųjų automobilių ir nedidelės galios prekybos transporto priemonių išmetamų CO2 dujų mažinimo.

Nors Prancūzijoje įsigalėjęs Grenelle aplinkos forumo monopolis, Europos Sąjunga priėmė dar vieną aplinkos kokybei svarbų sprendimą – strategiją, skirtą sumažinti asmeninių transporto priemonių išmetamą CO2.

F. Castex džiaugiasi, kad Parlamentas paragino Europos automobilių pramonę užtikrinti, kad iki 2012 m. naujų automobilių išmetamas CO2 sudarytų ne daugiau kaip 120 g/km.

Ši Europos Parlamento Socialistų frakcijos narė iš Prancūzijos pasisako už CARS, nes pagal šią priemonę bus skiriamos finansinės bausmės gamintojams, kurie nesilaikys jiems skirtų kvotų, ir suteikiami kreditai tiems gamintojams, kurie imsis iniciatyvos sumažinti išmetimą daugiau, nei nustatyta.

  Charlotte Cederschiöld ir Christofer Fjellner (PPE-DE), raštu. − (SV) Mes balsavome už Ch. Daviso pranešimą dėl strategijos dėl automobilių išmetamų CO2 dujų mažinimo (A6-0343/07).

Siekiant sumažinti išmetamas CO2 dujas. prioritetas turėtų būti teikiamas sumažinti automobilių išmetamą CO2. Svarbu rasti aplinkai palankesnes alternatyvas už naudojimąsi automobiliais. Vis dėlto, mūsų nuomone, automobilių gamintojams turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti, kaip jie norėtų įgyvendinti politikų keliamus aplinkos tikslus. Teisės aktuose neturėtų būti išsamiai nurodyta, kaip jie turėtų tai padaryti.

Mes taip pat nepritariame pranešėjo taisyklėms dėl reklamos, kurios yra nepagrįstos ir riboja žodžio laisvę.

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už pranešimą.

19 proc. Bendrijoje išmetamo CO2 sudaro lengvųjų automobilių ir nedidelės galios prekybos transporto priemonių išmetamas CO2. Europos Sąjunga privalo įgyvendinti ambicingą ir realų tikslą sumažinti visų į ES rinką patenkančių transporto priemonių vidutiniškai išmetamo CO2 kiekį.

Kelių transporto poveikis oro kokybei privalo būti sumažintas, nes transporto priemonių parkas palaipsniui atnaujinamas.

Džiaugiuosi, kad buvo patvirtinti Parlamento nustatyti terminai. Jeigu po 2011 m. automobilių pramonė imsis patikrinamų ir išmatuojamų veiksmų, 125 g/km tikslo įgyvendinimas iki 2015 m. man atrodo visiškai pagrįstas. Ši data sutampa su Euro VI išmetimo standartų įsigaliojimu.

Kad teisės aktai būtų veiksmingi, jie visų pirma turi būti realistiški, o pramonės politikoje aplinkos klausimai seniai užima svarbią vietą. Svarstant klimato kaitą, prioritetas turėtų būti teikiamas bendram CO2 išmetimui sumažinti.

  Jules Maaten (ALDE), raštu. – (NL) Ch. Davieso pranešimas nusipelno palaikymo dėl politinio signalo, kurį jis perduoda. Visi sektoriai turės prisidėti sprendžiant klimato kaitos problemą, įskaitant Europos automobilių pramonę. Todėl aš palaikau kompromisą iki 2015 m. pasiekti 125g CO2/km tikslą.

Nyderlandams Ch. Daviso pranešimas svarbus dėl dar vieno neginčijamo aspekto. Dėl sveikatai žalingų dalelių problemos Nyderlandų ore būtina, kad Europos lygmeniu būtų imtasi priemonių pašalinti šios problemos šaltinį. Jeigu to nebus, teritorijose, kuriose transportas intensyvus, pvz., Roterdamo uoste ir Šipholo oro uoste, mes nesugebėsime įvykdyti esamų ir (arba) griežtesnių sveikatai žalingų dalelių normų.

Aš pasisakau už tai, kad vartotojai būtų geriau informuojami apie aplinkai palankius automobilius, pvz., taip, kaip dabar informuojami apie šaldytuvus arba skalbimo mašinas, tačiau aš balsavau prieš pasiūlymą, kad įspėjantys pranešimai, kurie naudojami cigaretėms, būtų privalomi visuose automobilių pramonės reklamos ir marketingo pranešimuose. Reklamos ir marketingo srityse aš labiau pasitikiu savaiminiu reguliavimu nei Europos teisiniais įpareigojimais.

  Erika Mann (PSE), raštu. − (DE) Aš balsavau prieš Ch. Davieso pranešimą dėl Bendrijos strategijos dėl lengvųjų automobilių ir nedidelės galios prekybos transporto priemonių išmetamų CO2 dujų mažinimo. Per tiesioginį balsavimą plenarinėje sesijoje aš balsavau už pranešimą, tačiau vėliau raštu savo balsą atsiėmiau, kaip nurodyta 2007 m. spalio 25 d. Parlamento įrašuose.

Mano nuomone, pranešimas yra labai vienašališkas ir tinkamai neatsižvelgia į Vokietijos automobilių pramonės poreikius bei aplinkos problemas.

Pvz., pranešime neišskiriamos įvairios transporto priemonių svorio kategorijos, todėl automobilių gamintojams keliami nerealūs reikalavimai.

Reklamos srityje vis labiau lyginami tabako produktų ir automobilių žymėjimo poreikiai.

Pranešėjas (Ch. Daviesas, anglų žaliasis liberalas) tik pačioje pranešimo svarstymo pabaigoje buvo pasiruošęs padaryti kompromisą dėl vieno aspekto. Bet tada jau buvo per vėlu parengti protingą Parlamento rekomendaciją, kuri būtų sulaukusi visų frakcijų paramos.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už originalią pranešimo versiją, kurioje pasiūlyti griežti išmetimo apribojimai – 120 g CO2 /km iki 2012 m. Deja, pasiūlymas EP narių torių ir liberalų buvo sušvelnintas, padidinti išmetimo apribojimai ir suteiktas ilgesnis palaipsnio įvedimo laikotarpis. Strategija yra gera, gaila, kad ji buvo be reikalo susilpninta.

  Tokia Saïfi (PPE-DE), raštu. – (FR) Europos Parlamentas priėmė Bendrijos strategiją dėl lengvųjų automobilių išmetamų CO2 dujų mažinimo ir aš labai tuo džiaugiuosi.

Ši iniciatyva leis mums sumažinti CO2 dujų išmetimą ir prisidėti įgyvendinant bendrus ES aplinkos ir energijos saugumo tikslus. Vis dėlto aš manau, kad šiuo balsavimu buvo galima perduoti ambicingesnį pranešimą Komisijai ir tarptautinei bendruomenei.

120 g/km CO2 išmetimo riba pirmą kartą buvo nustatyta 1995 m. kaip įvykdomas tikslas automobilių pramonei. Praėjus 12 metų jo įgyvendinimui vis dar priešinamasi, nors technologijų pažanga leidžia sumažinti CO2 išmetimą daugiau nei prieš dešimtį metų.

Pasitenkindamas didžiausia privaloma 125 g/km CO2 išmetimo riba Parlamentas nedaro didelio žingsnio į priekį. Dėl šios priežasties aš balsavau prieš 42 ir 52 pakeitimus, nes jų tikslai, įvardyti kaip protingi ir realistiški, yra tiesiog nuosaikūs.

Dabar, kai vartotojas tampa ypač jautrus motorinių transporto priemonių taršai, bet kokios priemonės, skirtos sumažinti jų išmetamo CO2 kiekį, bus naudingos automobilių pramonei, vartotojui ir planetai.

  Renate Sommer (PPE-DE), raštu. − (DE) Aš balsavau už pasiūlymus įvesti vidutines privalomas išmetimo ribas, tačiau padariau tai su nedideliu susirūpinimu. Manau, būtų geriau taikyti slankiąją skalę, paremtą transporto priemonės dydžiu ir svoriu.

Nors esu linkusi pasisakyti už savanoriškus pramonės įsipareigojimus, manau, kad privalomi teisiniai įpareigojimai automobilių pramonei yra būtini: patirtis parodė, kad savanoriški įsipareigojimai šioje pramonės šakoje yra pasmerkti žlugti.

Visi žinome, kad 1990–2004 m. 25 ES valstybėse narėse šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis buvo sumažintas 5 proc. Tačiau ne kelių transporte: šiame sektoriuje jis išaugo 26 proc. Todėl būtina imtis skubių veiksmų šioje srityje, o automobilių pramonė turi prisidėti prie išmetamų dujų kiekio sumažinimo.

2012 m., pasirinkti ribai įvesti, buvo kritikuojami dėl to, kad palaipsnio įtraukimo laikotarpis yra per trumpas. Vis dėlto diskusijos dėl šios datos vyko daug metų, ir pramonė seniai žinojo, ko tikėtis.

Vis dėlto visada privalome atsižvelgti į būtinybė išlaikyti pusiausvyrą tarp aplinkos interesų ir automobilių pramonės interesų, nes jie susiję su darbo vietų ir konkurencingumo interesais Europos Sąjungoje. Ši pramonė klesti ir yra svarbi ES. Neturėdami klestinčių pramonės šakų, neturėsime pinigų aplinkos programoms!

- Pranešimas: S. Wagenknecht (A6-0391/2007)

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Iki šiol ES senbuvės sugebėjo susitarti tik dėl netiesioginių mokesčių – akcizo ir PVM – suderinimo, nustatant minimalų dydį, su gausybe PVM išimčių. Abejotina, ar minimalus akcizas, pavyzdžiui, kurui, didina ekonomikos konkurencingumą. Jis greičiau įtakoja kainų augimą ir vartojimo mažėjimą, ypač kylant pasaulinėms kainoms, energetinių išteklių kainoms. Siūlymas suderinti akcizus taps nepakeliama našta naujoms valstybėms narėms.

Komisijos pasiūlymas sukurti bendrą konsoliduotą įmonių pelno mokesčio bazę būtų labiau tikęs senųjų 15-os valstybių narių ekonomikoms, turinčioms panašų išsivystymo lygį. Toks pasiūlymas yra pirmas žingsnis link pelno mokesčio suvienodinimo. Didžiausia našta vėl teks naujųjų valstybių silpnesnėms ekonomikoms. Iš jų bus atimta galimybė pasinaudojant mokesčių konkurencija paspartinti ekonomikos augimą ir pasivyti senbuvių pragyvenimo lygį.

Aš balsavau prieš pranešimą, kaip nesavalaikį, nežiūrint į pakeitimus.

  Jan Andersson, Göran Färm ir Inger Segelström (PSE), raštu. – (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, visų pirma manome, kad mokesčių politika turėtų būti nacionalinis klausimas.

Pranešime taip pat pabrėžiamas valstybių narių fiskalinis suverenitetas.

Mes pasirinkome balsuoti už pranešimą, nes jame pabrėžiamas valstybių narių mokesčių politikos vaidmuo užimtumo, gerovės ir aplinkos srityse, taip pat užtikrinant gerą vidaus rinkos veikimą.

  Gérard Deprez (ALDE), raštu. – (FR) Aš pritariu Žaliųjų/Europos laisvojo aljanso pateiktam 20 pakeitimui, kuriuo siekiama išbraukti S. Wagenknecht pranešimo 17 dalį, kurioje kalbama apie mokesčių indėlį į Lisabonos strategiją.

Aš pritariu, kad siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą reikia imtis visų priemonių, kurios prisidėtų prie fiskalinio suderinamumo Europos Sąjungoje.

Nors mokesčiai tebepriklauso nacionalinei kompetencijai, tapo akivaizdu, kad mes privalome užtikrinti minimalų fiskalinį koordinavimą tarp valstybių narių. Dėl šios priežasties srityse, susijusiose su netiesioginiais mokesčiais Komisija palaipsniui įvedė minimalų akcizo mokesčio tarifą, kad sumažėtų iškreipta konkurencija.

Bet pranešimo, dėl kurio šiandien vyksta balsavimas, 17 dalyje šia sistemą siekiama apsvarstyti iš naujo ir pakeisti ją elgesio kodeksu.

Nemanau, kad jo užtektų „paraginti“ valstybes nares koordinuoti netiesioginius mokesčius. Be to, aš manau, kad toks elgesio kodeksas būtų dar mažiau veiksmingas akcizo mokesčio srityse“ tikėtina, kad kiltų dar daugiau pagundų nesilaikyti ES taisyklių ir praktikos, ir šioje srityje atsirastų apgailėtina nesąžininga konkurencija.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mes balsavome prieš galutinį tekstą, nes jame laikomasi ekonomikos ir finansų grupių gynybos pozicijos – tai pažymėjusi pranešėja išbraukė savo vardą iš pranešimo prieš galutinį balsavimą ir paragino jį atmesti. Rezoliucijoje siekiama palengvinti taisykles ir procedūras, kad didelės įmonės galėtų lengvai patekti į įvairias rinkas ir gauti didžiausias pajamas susidūrusios su mažiausiomis kliūtimis visose valstybėse narėse.

Be to, mes manome, kad visose diskusijose šiuo klausimu būtina gerbti valstybių narių fiskalinį suverenitetą formuojant savo fiskalinę politiką. Dabar to nebuvo. Bendra Europos fiskalinė politika, skatinanti „mokesčių konkurenciją“, būtų naudinga tik stambiausiam Europos ir tarptautiniam kapitalui.

Turimi duomenys rodo, kad per pastaruosius 10 metų labai sumažėjo vidutinis įmonių pelno mokestis, nors pajamų mokestis beveik nesikeitė.

Mes apgailestaujame, kad pranešėjos pateikti pasiūlymai, kuriuose buvo pabrėžtas mokesčių perskirstymo potencialas ir atkreiptas dėmesys į mokesčių naštos perkėlimą nuo didelių pajamų prie mažesnių pajamų, į galutinį tekstą nebuvo įtraukti.

  Hélčne Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) June List griežtai nepritaria šiam pranešimui, kuriuo siekiama priartėti prie bendros ES mokesčių ir muitų politikos.

Mus stebina, kad šiandien Europos Parlamentas priima sprendimus dėl klausimų, kuriems nėra bendros politikos. Ne ES turi priimti sprendimus mokesčių klausimais ir skubiai raginti valstybes nares suderinti nacionalinius mokesčius. Be to, visiškai neprotinga bandyti įvesti Bendrijos mokestį.

Pranešime taip pat parodyta, kaip Lisabonos strategija atveria duris ES imtis naujų politikos sričių per supranacionalizmą, naujus projektus, po kurių seks didesnės išlaidos.

June List balsuoja prieš šį pranešimą, nes sprendimai dėl mokesčių turi būti priimami suvereniai valstybėse narėse.

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (FR) Pranešimas dėl mokesčių ir muitų politikos indėlio į Lisabonos strategiją, dėl kurio balsuota Ekonomikos ir pinigų politikos komitete, yra priimtinas kompromisas tarp Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos ir Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos, todėl aš jį palaikau. Aš taip pat džiaugiuosi, kad šią pusiausvyrą pavyko išsaugoti per balsavimą plenarinėje sesijoje.

Man svarbiausia yra pranešimo 4 dalis, kurioje pabrėžiama sveikos mokesčių konkurencijos Europos Sąjungoje nauda. Jeigu mes tikrai norime įgyvendinti ekonomikos augimo ir užimtumo tikslus, nurodytus Lisabonos strategijoje, privalome įsitikinti, kad įmonėms neužkraunama per didelė mokesčių našta, nes jos sukuria darbo vietas. Be to, tiesiogiai arba netiesiogiai mes negalime užkrauti per didelės mokesčių naštos darbdaviams ir vartotojams, nes jie labai prisideda prie augimo.

Mokesčių konkurencija priverčia Sąjungos valstybes nares apriboti fiskalinius poreikius ir veiksmingiau valdyti viešąsias išlaidas, todėl ji labai naudinga mokesčių mokėtojui.

Bendra konsoliduota įmonių pelno mokesčio bazė – dar viena prieštaringa pranešimo tema – mano nuomone, taps fiskalinės politikos koordinavimo priemone, padėsiančia Europos įmonių pelno mokesčiui tapti veiksmingesniu ir mažiau biurokratišku.

  Diamanto Manolakou (GUE/NGL), raštu. – (EL) Mokesčių politika skirta perskirstyti pajamas kapitalo naudai. Ja naudojasi visos centro dešiniosios ir centro kairiosios vyriausybės ir ji valdo ES kapitalą.

Bendra mokesčių politika nėra įgyvendinta dėl imperialistų tarpusavio konfliktų. Vis dėlto net jeigu tokia politika būtų, kapitalas toliau didintų savo pelningumą paprastų žmonių pajamų ir poreikių sąskaita.

Dėl nemažėjančios konkurencijos kapitalas lengvai juda iš šalių, kuriose mokesčiai dideli, į tas, kuriose jie mažesni. Visose valstybėse narėse įmonių pelno mokestis mažėja fizinių asmenų pajamų mokesčio sąskaita.

Vis dėlto darbo pajamų mokestis išlieka tas pats, nors netiesioginiai mokesčiai ir PVM išaugo, padidindami nelygybę ir atotrūkį tarp turtingųjų ir skurdžių. EBPO duomenys, rodo, kad 2006 m. netiesioginiai PVM mokesčiai padidėjo iki 6,9 proc. BVP. Taigi, kapitalo mokesčių našta mažėja ir per netiesioginius mokesčius yra perkeliama darbuotojams.

Tai vyksta ir Graikijoje: įmonių pelno mokestis buvo sumažintas 10 proc., o PVM padidėjo 1 proc. ir vėliau padidės 2 proc.

Tai yra kapitalizmo barbariškumas, dėl kurio atsiranda nelygybė ir daugelis žmonių susiduria su skurdu. Mes turime jį sustabdyti.

  Mary Lou McDonald (GUE/NGL), raštu. − Nors pranešime esama kelių teigiamų dalykų, susijusių su sąžiningesniu mokesčių naštos paskirstymu, aš negaliu palaikyti didesnio Europos Sąjungos vaidmens mokesčių srityje, kuris keltų grėsmę valstybių narių ekonomikos suverenitetui.

  Gay Mitchell (PPE-DE), raštu. − Fine Gael delegacija Europos Parlamente nusprendė neparemti pranešimo per galutinį balsavimą dėl daugėjančių nuorodų į CCCTB ir kitus susijusius dalykus.

Mes pritariame Lisabonos darbotvarkei ir pasisakome už pranešimą, kuriame būtų pripažinti teigiami mažesnių mokesčių aspektai ir mokesčių konkurencijos nauda, bet nesutinkame su ES institucijų teise kištis į valstybių narių, priklausančių euro zonai, pvz., Airijos, teises. Palūkanų normas nustato ECB, o Augimo ir stabilumo pakte nurodyti skolinimosi ir infliacijos reikalavimai. Todėl mokesčių politika pagal Sutartį yra viena valstybėms narėms likusių priemonių ir turi būti saugoma.

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Yra daug būdų, kaip fiskalinės politika Europos Sąjungoje galėtų prisidėti prie geresnių Lisabonos strategijos išvadų. Trumpiau tariant, sveikintinas smulkiojo verslo augimo skatinimas ir darbo vietų kūrimas, taip pat aplinkos klausimai. Valstybės narės pačios turi imtis ir įgyvendinti šiuos dalykus – tai jų kompetencija.

Konsolidavus mokesčių bazės ES lygmeniu pranešėjos paminėtų skirtumų neatsiras. EPDP mano, kad daugelį gerų dalykų siekiant Lisabonos tikslų gali įgyvendinti valstybės narės, o ne ES.

  Sahra Wagenknecht (GUE/NGL), raštu. − (DE) Per šios dienos balsavimą Europos Parlamentas parodė, kad dauguma jo narių pasisako už mokesčių politiką, kuri atitinka svarbiausiųjų dešimties tūkstančių interesus ir yra žalinga didžiajai daugumai Europos Sąjungoje gyvenančių žmonių. Nors kai kurie mano pasiūlymai buvo priimti – juk nė vienas nenorėtų atvirai paremti priežasties, dėl kurios išaugs PVM, padidės uždirbamų pajamų mokesčiai ir bus geresnės mokesčių dempingo galimybės Europos Sąjungoje – dauguma narių atmetė pasiūlymus padidinti turto ir finansinių sandorių mokesčius ir apriboti mokesčių dempingą sukuriant bendrą konsoliduotą įmonių pelno mokesčio bazę.

Galutinis pranešimas po atskirų balsavimų labai nutolo nuo mano pradinio projekto, o kai kurie jo aspektai dar labiau išsiskyrė pranešime, dėl kurio sutarta Ekonomikos ir pinigų politikos komitete, todėl aš buvau priversta išbraukti savo vardą iš pranešimo ir paraginti narius balsuoti prieš jį per galutinį balsavimą. Džiaugiuosi kad svarbios Europos Parlamento Socialistų frakcijos dalys taip pat negalėjo pritarti galutinei pranešimo versijai – tai parodė balsavimas.

Šiandien Europos Parlamentas nepasinaudojo galimybe atkreipti dėmesį į raginimus vykdyti teisingesnę ir socialiai suderintą mokesčių politiką ir priimti tai kaip aiškią Europos Parlamento poziciją. Deja, Europos Parlamento dauguma neginčijamai vėl patvirtino, kad ES politika krypsta neteisinga linkme.

  Lars Wohlin (PPE-DE), raštu. − (SV) Šiandien aš parėmiau pranešimą dėl mokesčių politikos indėlio į Lisabonos procesą. Aš pasisakau už sveiką mokesčių konkurenciją ir bendrą konsoliduotą įmonių pelno mokesčio bazę tarptautinėms įmonėms, nesuderinant mokesčių lygio ir suteikiant galimybę visoms valstybėms narėms tokios bazės atsisakyti, jeigu jos to norėtų. Taip pat svarbu nustatyti valstybių narių suverenitetą mokesčių srityje. Aš taip pat nepritariu bandymams siekti ES mokesčio.

- Pranešimas: K. -H. Florenz (A6-0336/2007)

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (SK) Aš žaviuosi ir gerbiu kai kurių šalių ryžtą įvesti draudimą rūkyti net tik įstaigose ir visose darbo vietose, bet ir restoranuose, baruose ir klubuose. Yra atliktos poveikio ekonomikai studijos, kurios nepatvirtino restoranų savininkų nuogąstavimų dėl pajamų praradimo. Mes taip pat žinome, kad kvėpavimo takų vėžinių susirgimų ir kitų ligų gydymas kainuoja apie 50 mln. EUR.

Įvedus draudimą rūkyti, Škotijoje žmonių, paguldytų į ligonines su miokarditu, skaičius sumažėjo beveik 20 proc. Rūkančių moterų ir moterų, kurios per nėštumą susidūrė su pasyviu rūkymu, vaikai gimsta neišnešioti ir mažesnio svorio. Raginu Europos Sąjungos valstybes nares, įskaitant mano šalį, nedelsiant parengti veiksmingus įstatymus, kurie uždraustų rūkyti darbo vietose ir restoranuose, ir imtis veiksmingų priemonių sumažinti bendrą tabako sunaudojimą.

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE). - (RO) Balsuodama dėl šio pranešimo, aš norėčiau pabrėžti jo svarbą Europos piliečių ir visos Europos Sąjungos ateičiai. Pritariu strateginiam požiūriui į rūkymo, įskaitant pasyvų rūkymą, problemą ir pasiūlymui dėl konkrečių ir skubių veiksmų, skirtų kovai su rūkymu ir jo neigiamomis pasekmėmis Europos Sąjungos lygmeniu. Taip pat esu įsitikinusi, kad į strateginį šios problemos požiūrį kaip labai svarbus jo elementas turėtų būti įtraukta rūkymo prevencijos politika ir išvystyta tikra švietimo apie rūkymą sistema. Tikrovė yra akivaizdi; susipažinimo su rūkymo pasekmėmis poreikis yra akivaizdus ir jis auga visoje Europos visuomenėje. Ne mažiau svarbu sutelkti prevencijos pastangas į vaikų ir jaunimo švietimą, taip pat į išankstinį jų tėvų švietimą, siekiant užtikrinti Europą be tabako dūmų ateities kartoms.

  Ryszard Czarnecki (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, norėčiau paaiškinti savo balsavimą dėl K.–H. Florenzo pranešimo dėl kovos su nerimą keliančiu priklausomybės nuo nikotino fenomenu. Norėčiau pabrėžti, kad balsavau už šį pranešimą, nors pasisakau už rūkorių laisvę ir esu pliuralizmo gynėjas. Vis dėlto neigiamų pasyvaus rūkymo, t. y. rūkančiųjų buvimo šalia nerūkančiųjų, pasekmių problema kelia labai didelį nerimą. Parlamentui pakanka priminti, kad 650 000 žmonių mirčių kasmet yra susijusios su rūkymu. Į šį skaičių patenka 80 000 pasyvių rūkorių, kai kurie iš jų yra vaikai. Dėl šios priežasties turime įvesti tam tikrų asmenų laisvės suvaržymus, kad būtų išvengta mirčių.

  Hannu Takkula (ALDE). - (FI) Gerb. pirmininke, visų pirma norėčiau pasakyti, kad esu patenkintas šiuo pranešimu. Puiku, kad mes pagaliau priimame aiškią poziciją prieš pasyvų rūkymą.

Aš balsavau už šį pranešimą, nes dabar pats laikas imtis veiksmų Europos Sąjungos lygmeniu, kad žmonės būtų apsaugoti nuo tabako dūmų keliamo pavojaus. Jau paminėta anksčiau, kad kasmet dėl rūkymo pasekmių miršta 650 000 žmonių. Metas imtis veiksmų.

Nors aš palaikau pasiūlymą, žinau, kad bus sunku jį praktiškai įgyvendinti visose šalyse. Į 11 straipsnį įtraukta nuostata, kad visoje ES turi būti uždraustas rūkymas asmeniniuose automobiliuose, jeigu juose yra nepilnamečių. Tai yra geras siekis, bet mes privalome apsvarstyti, kaip jį būtų galima prižiūrėti. Aplinka be tabako dūmų yra siektinas tikslas, bet ateityje turėsime skirti daugiau dėmesio įsitikinti, kad mūsų veiksmai yra protingi ir kad galima prižiūrėti, kaip laikomasi įstatymų.

  Christoph Konrad (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, mes visi žinome, kad rūkymas kenkia mūsų sveikatai. Vis dėlto aš balsavau prieš pranešimą dėl Europos be tabako dūmų atsižvelgdamas į tai, kad valstybės veiksmai nė vienoje srityje nėra tokie sėkmingi, kaip kovoje su rūkymu viešose vietose. ES valstybės narės, įskaitant mus, uždrausdamos rūkyti neregėtu mastu kišasi į piliečių asmeninius įpročius.

Susidūrėme su valstybės remiama draudimo politika, skirta išmokyti žmones pakeisti savo įpročius. Pranešime tai aiškiai pasakyta. Vieningumas – arba, kaip šiandien – virtualus vieningumas neužtikrina laisvės. Priešingai: iš esmės – ir mes turėtume tai pripažinti – laisvė susijusi su galimybe nesilaikyti normų. Sukilo suinteresuoti piliečiai, mes turime valstybę – auklę, o visi, kurie yra su tuo susiję ir tai palaiko, mano, kad tai neturi nieko bendra su laisve. Bet jie klysta!

  Renate Sommer (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, aš taip pat balsavau prieš pranešimą dėl Europos be tabako dūmų, nors taip tapsiu to, kas prilygsta raganų medžioklei, auka net pačiame Parlamente. Dėl šios priežasties daug Parlamento narių neišdrįso balsuoti prieš pranešimą, nors jiems tokia auklės politika nepriimtina.

Žinoma, aš pasisakau už nerūkančiųjų, vaikų ir jaunimo apsaugą, bet šiuo atveju kyla pavojus pačiam principui. Visų pirma sveikatos politikos kompetencija priklauso ne mums, bet valstybėms narėms. Vis kita yra subsidiarumo pažeidimas ir sugalvota kompetencija ES lygmeniu. Antra, mums jau gana! Mums jau gana, ponios ir ponai! Daug metų ES kariavo su rūkoriais, alkoholiu ir nutukimu Europoje, akivaizdžiai remdamasi prielaida, kad mūsų piliečiai yra kvailiai ir reikia priimti teisės aktus, kurie atliktų auklės funkciją. Būtent tam aš nepritariu.

Piliečiai, kuriems aš atstovauju, nėra kvailiai. Draudimo politika visada duoda priešingus rezultatus ir mano darbas yra atstovauti žmonėms, o ne būti jų aukle.

  Daniel Hannan (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, rūkymas yra toji problema, kuriai labai reikia subsidiarumo. Nekreipkime dėmesio į veidmainystes, susijusias su tabako auginimo subsidijavimu Europos Sąjungoje ir bausmėmis už jo vartojimą. Ignoruokime dvigubus standartus, atsirandančius ribojant rūkymą ES ir skatinant jų už Sąjungos ribų. Geriau sutelkime dėmesį į svarbesnį klausimą – ką bendra tai turi su Briuseliu.

Teisinis ir fiskalinis tabako statusas yra nacionalinė prerogatyva, bet klausimas, kur ir kada mes galėtume jo įsigyti turėtų būti sprendžiamas dar konkretesnėje vietoje, t. y. privačioje erdvėje tai turėtų nuspręsti tos erdvės savininkas, o viešoje erdvėje – vietos valdžios institucijos. Jis neturėtų būti susijęs su nacionalinėmis vyriausybėmis ir ypač Europos Sąjunga. Subsidiarumas, kolegos – ar jį dar prisimenate?

  Marcin Libicki (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, per šį posėdį mes svarstėme K.–H. Florenzo pranešimą dėl teisės rūkyti cigaretes apribojimo. Balsavau prieš šį pranešimą, nes manau, kad apribojimai turi būti taikomi tik tada, kai rūkymas kenkia kitiems žmonėms. Vis dėlto mes negalime uždrausti žmonėms save žaloti, jeigu jie to nori. Tai prilygsta kišimuisi į asmens teises, kurios yra daug platesnės nei darbuotojo teisės. Klausimas dėl su gydymu susijusių išlaidų yra svarbus, tačiau jis visų pirma yra atsakingųjų už kitų draudimą problema. Būtų galima padidinti tarifus rūkantiesiems, kad jie padengtų gydymo išlaidas. Svarbu paminėti ir kitą aspektą, t. y. subsidiarumą. Prieš mane pasisakę nariai jį minėjo ir aš visiškai sutinku, kad šis klausimas, turintis didelių trūkumų, priskirtinas ne Europos Sąjungos, bet nacionalinių valdžios institucijų kompetencijai.

  Daniel Caspary (PPE-DE), raštu. − (DE) Pritariu visoms priemonėms, kurių imasi valstybės narės informuodamos piliečius apie rūkymo keliamą pavojų. Mano nuomone, visos šiuos priemonės priklauso valstybių narių, o ne Europos Sąjungos, kompetencijai.

Todėl per galutinį balsavimą aš atmečiau K. -H. Florenzo pranešimą.

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Aš balsavau už K.–H. Florenzo pranešimą dėl Žaliosios knygos „Europa be tabako dūmų: politikos alternatyvos ES mastu“. nes, mano nuomone, būtina imtis reikalingų veiksmų ir sumažinti mirčių ir rimtų ligų dėl tabako dūmų skaičių.

Todėl aš pasisakau už tai, kad Komisija būtų paraginta iš dalies pakeisti Direktyvą 2001/37/EB dėl tabako gaminių ir, atsižvelgiant į naujus mokslo pasiekimus, peržiūrėti taisykles dėl priedų ir kitų medžiagų, visų pirma kancerogeninių, mutageninių arba toksiškų priedų, naudojimo šiuose gaminiuose.

  Robert Goebbels (PSE), raštu. – (FR) Strasbūras nėra Kumas, o Europos Parlamentas nėra „aukščiausiasis vadovas“, kuris buvo atsiųstas įvykdyti teisingumą Sąjungoje. Visi žino, kad rūkymas kenkia sveikatai, Tačiau pats gyvenimas yra pavojingas, nes jis visada baigiasi mirtimi. Aš gyvenime niekada nerūkiau.

Nors man nekelia pasipiktinimo, kad kai kurie suaugusieji yra pasiryžę rizikuoti, aš negaliu liautis stebėjęsis Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ajatolų pastangomis atversti žmones į kitą tikėjimą. Rengdami vieną po kito pranešimus savo iniciatyva, jie siekia „išgelbėti planetą“, padarydami žalą žmonėms ir jų silpnybėms. Aš nepritariu šiems fanatikams.

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. − (PL) Esu Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narė ir nerūkančioji, kuri puikiai žino, kiek daug neigiamų pasekmių sukelia cigaretės rūkymas tiesiogiai supančiai aplinkai, todėl aš džiaugiuosi K.–H. Florenzo pranešimu „Europa be tabako dūmų“.

Aš manau, kad Europos Parlamentui tikslinga pačiam paskelbti tvirtą ir aiškų pranešimą visiems ES piliečiams ir valstybėms narėms, kuriame būtų nurodyta, kad mes nenorime matyti rūkančiųjų viešose vietose, t. y. restoranuose, baruose ir viešajame transporte. Mes ypač nenorime matyti rūkančiųjų darbo vietose.

Mes taip pat raginame imtis griežtesnių priemonių prieš cigarečių pardavimą nepilnamečiams. Be to, aš manau, kad pradėjus taikyti apribojimus turėtų būti surengta plati informavimo kampanija, kuri apimtų ne tik žalingą rūkymo poveikį. Žalingas rūkymo poveikis visiems gerai žinomas, tačiau turėtų būti paaiškinta, kad nerūkančiųjų teisė gyventi nerūkymo aplinkoje negali priklausyti arba būti apribota rūkančiųjų, norinčių įgyvendinti savo teisę rūkyti nerūkančiųjų sąskaita.

Norėdami, kad mūsų kreipimasis dėl Europos be tabako dūmų duotų rezultatų, mes, Europos Parlamento nariai, turėtume tapti pavyzdžiu ir neberūkyti savo darbo vietoje. Tai reiškia – jokio rūkymo visose Parlamento patalpose.

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už šį pranešimą, kuriuo siekiama ne tik paremti valstybes nares, taikančias griežtas priemones kovoje su priklausomybe nuo tabako, bet ir skatinti geresnę visuomenės sveikatą.

Tabako dūmai yra pagrindinis oro taršos šaltinis, be to, dėl cigaretėse esančių chemikalų kyla didelė grėsmė ir rūkantiesiems, ir nerūkantiesiems. Tai ypač aktualu uždarose erdvėse, pvz., darbo vietoje, baruose ir restoranuose. Todėl man atrodo labai svarbu, kad mes aiškiai uždraustume rūkymą tokiose vietose.

Tačiau griežtų teisės aktų, skirtų maksimaliai apsaugoti mūsų piliečių sveikatą, nebus įmanoma veiksmingai įgyvendinti nesiėmus realių pastangų įspėti ir informuoti visuomenę apie riziką, susijusią su tabako vartojimu. Aš taip pat pritariu ketinimams, susijusiems su tiesioginėmis informavimo kampanijomis, kurios skirtos tam tikroms grupės, visų pirma jaunimui, nėščiosioms ir tėvams.

Galiausiai aš gailiuosi, kad buvo priimtas pakeitimas, raginantis Komisiją ištirti sveikatos riziką, susijusią su kramtomuoju tabaku, ir jo poveikį cigarečių vartojimui. Aš manau, kad šiame pranešime toks prašymas netinka, nes kramtomojo tabako keliama sveikatos rizika, t. y. liežuvio vėžys ir pan., yra plačiai pripažinta.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už šį pranešimą, kuriame nurodyti būdai, skirti tabako dūmų žalai sumažinti Europos Sąjungoje. Jame nėra raginama priimti ES teisės aktus, tačiau valstybės narės raginamos per du metus įvesti visapusį draudimą rūkyti. JK toks draudimas jau įvestas, tačiau atsižvelgdamas į tabako žalą aš pritariu, kad jis būtų taikomas visoje ES.

  Andreas Mölzer (ITS), raštu. − (DE) Draudimas rūkyti neabejotinai atitinka visuomenės sveikatos interesus, todėl viešose patalpose yra sveikintinas. Jis taip pat tinka apsaugoti vaikus ir jaunimą. Tačiau šioms grupėms būtų daug naudingiau, jeigu žmonės taptų geru pavyzdžiu ir paremtų esamas prieš rūkymą nukreiptas kampanijas. Vis dėlto Europos Sąjunga veidmainiauja bandydama nurodyti visoms valstybėms narėms įvesti draudimą rūkyti, nors pati nesugebėjo pasiekti sutarimo dėl priemonių šiuose Rūmuose.

Mūsų demokratijos sistema ir šiuolaikiškas požiūris į gyvenimą remiasi laisve rinktis, todėl logiška šį principą taikyti rūkymui. Jeigu gyventojų dauguma pasisako už draudimą rūkyti restoranuose, jis bus įgyvendintas arba per trumpąjį, arba per ilgąjį laikotarpį. Žmonės jau yra linkę mesti rūkyti, todėl laikantis suvereniteto principo kiekvienai šaliai turi būti palikta galimybė nuspręsti, ar draudimas rūkyti, pvz., restoranuose yra reikalingas ir kokio pobūdžio jis turėtų būti.

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Aš parėmiau K.–H. Florenzo pranešimą dėl Žaliosios knygos „Europa be tabako dūmų“. Aš manau, kad jis prisidės prie asmens sveikatos apsaugos ir padės labai sumažinti neigiamą rūkymo poveikį jaunimui ir chroniškiems rūkoriams. Jis padės tai pasiekti paskatindamas nedelsiant uždrausti priklausomybę skatinančius priedus ir imtis prevencinių priemonių Europos ir valstybių narių lygmeniu.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Aš tvirtai palaikau draudimą rūkyti viešose vietose, kad būtų apsaugota visuomenės sveikata ir išvengta pasyvaus rūkymo pavojų.

Draudimas rūkyti viešose vietose Škotijoje jau veikia 19 mėnesių ir duomenys rodo, kad įvedus draudimą rūkyti 20 proc. sumažėjo patekusiųjų į ligoninę dėl širdies smūgio.

Taigi, draudimas rūkyti išgelbėjo gyvybes ir buvo veiksmingas skatinant geresnę škotų sveikatą. Labai laukiu, kada jis bus įgyvendintas likusioje Europoje.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Aš balsavau už K.–H. Florenzo pranešimą „Europa be tabako dūmų“.

Tabako dūmai yra labai žalinga medžiaga. Juos sudaro tūkstančiai cheminių medžiagų, įskaitant daugiau nei 250 kancerogeninių ir toksiškų sudedamųjų dalių. Net mažiausias šių medžiagų kiekis gali prisidėti prie auglių vystymosi. Tabako dūmų dalelės uždarose erdvėse nusėda ilgam ir sukelia oro taršą, su kuria net veiksmingiausios ventiliavimo sistemos negali sėkmingai susidoroti.

Tūkstančiai žmonių Europos Sąjungoje miršta kasmet dėl pasyvaus rūkymo. Šių mirčių būtų galima išvengti. Kiekvienam Europos Sąjungos piliečiui turi būti sudarytos sąlygos gyventi ir dirbti aplinkoje be tabako dūmų. Tai ypač pasakytina apie viešąsias institucijas ir patalpas. 70 proc. Europos Sąjungos gyventojų nerūko. Privalome į tai atsižvelgti ir užtikrinti, kad šie žmonės galėtų gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B6-0376/2007

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (SK) Aš balsavau prieš pranešimą, nes jame tiesiogiai neatsispindi Europos Sąjungos poziciją Turkijos atžvilgiu. Būtina visiškai įšaldyti stojimo derybas su Turkija. Tam yra daug priežasčių. Dabar Turkija yra nepatikimas partneris. Atsisakydami priimti Turkiją į ES, t. y. pasakydami turkams tiesą apie būsimą jų narystę, mes padėtume šaliai pagaliau demokratizuoti jos visuomenę.

Turkija tebėra okupavusi Europos Sąjungos valstybę narę: 40 proc. Kipro teritorijos yra okupavusi Turkijos kariuomenė. Turkijoje nėra religijos laisvės. Nepriklausantys musulmonams, krikščionys, Katalikų ortodoksų bažnyčios nariai ir protestantai yra persekiojami, nes jiems neleidžiama statyti bažnyčių. Buvo sugriauta 500 ortodoksų bažnyčių, nors visoje Europos Sąjungoje musulmonai stato mečetes. Turkijoje nėra žodžio laisvės. Turkija neigia praeityje išžudžiusi trečdalį Armėnijos gyventojų. Ji ruošiasi dar vienai karinei intervencijai į Iraką. Ji nesprendžia kurdų mažumos problemos savo teritorijoje. Turkija nėra Europoje ir ES jai ne vieta. Privilegijuotos partnerystės su Turkija visiškai užtektų vietoje pilnateisės narystės.

  Christoph Konrad (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, aš nebalsavau už rezoliuciją dėl Turkijos, nes esu labai susirūpinęs, kad Turkijos Parlamentas sutarė dėl karinio išpuolio prieš Iraką. Į šia problemą negalėjo būti atsižvelgta pranešime, bet ji yra ypač svarbi.

Priemonės prieš teroristų grupuotę skiriasi nuo balsavimo už įsiveržimą į kaimyninę šalį. Irako destabilizavimas neatitinka ES interesų. Turime priminti Turkijai, kad būdama šalis kandidatė, ji turi atsižvelgti į ES interesus bendrų interesų kontekste. Tai rodo, kad pilnateisė Turkijos narystė, kurios aš nepalaikau, atsižvelgiant į jos bendras sienas su Iraku ir Iranu reikštų, kad ES turės iš naujo perbraižyti politinį žemėlapį. Mano nuomone, mes turėtume vengti susijusios rizikos.

  Philip Claeys (ITS). – (NL) Gerb. pirmininke, aš balsavau prieš R. Oomen-Ruijten rezoliuciją, nes manau, kad Parlamentas turėtų imtis aktyvesnio ir ambicingesnio vaidmens prižiūrėdamas derybų su Turkija procesą.

Dabar atrodo, kad mes privalome įsitikinti, jog neįžeidžiame jautrių R. T. Erdošano ir A. Gülo jausmų. Aiškėja, kad Turkija yra kitokia šalis kandidatė nei likusios. Akivaizdu, kad Turkijai nereikia griežtai atitikti Kopenhagos kriterijų, nepaisant visų Tarybos, Komisijos ir Parlamento pažadų, kad jai teiks jų laikytis.

Atsižvelgdami į įvykių raidą neturėtume stebėtis, kad vis daugiau Europos Sąjungos piliečių nuo jos nusisuka.

  Frank Vanhecke (ITS). – (NL) Gerb. pirmininke, naujas balsavimas dėl Turkijos narystės rodo, kad ne tik daugelis Europos piliečių yra nuo jos nutolę ir mažai ja domisi, bet ir Europos institucijos vis labiau atsiriboja nuo Europos piliečių.

Eurokratamas Europa nebėra tikroji Europa, nes mes ketiname priimti visai neeuropietišką šalį – neeuropietišką istoriniu, kultūriniu arba religiniu požiūriu, nepriklausiančią euro zonai ir net Europai geografiškai. Be to, viskas buvo sutvarkyta labai nedemokratiškai, nes didžioji dauguma Europos piliečių pasisako prieš Turkijos narystę, bet jiems neleidžiama išsakyti savo nuomonės.

Piliečiams neleidžiama pareikšti nuomonės ne tik dėl Turkijos, bet ir dėl naujosios Konstitucijos, kurią mums uždrausta vadinti konstitucija. Ar eurokratai tikrai bijo demokratijos, bijo konsultuotis su žmonėmis? Ši Europa dirba vis nedemokratiškiau, ir viskas baigsis labai blogai.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE). - (FI) Gerb. pirmininke, prieš dvi savaites Hranto Dinko sūnus Aratas Dinkas ir leidėjas Serkis Seropyanas buvo nuteisti metams pagal 301 straipsnį, t. y. už turkiškojo identiteto įžeidimą. Kokį nusikaltimą jie padarė? Daugiau nei prieš metus, t. y. prieš Hranto Dinko nužudymą, jų laikraštyje Argos buvo paskelbtas straipsnis, kuriame parašyta, kad per interviu su Reuters Hrantas Dinkas yra pasakęs, kad, jo nuomone, 1915 m. įvykusios žudynės buvo genocidas. Laikraštyje buvo tik pranešta apie tai, ir nieko daugiau.

Todėl aš manau, kad būtina balsuoti už rezoliuciją, raginančią Turkiją pripažinti armėnų genocidą. Sakau tai kaip Turkijos draugė. Būtų puiku, jeigu Turkija to nepalaikytų neigiama pozicija jos atžvilgiu. ES turi paprotį siekti geresnės visuomenės, kurioje būtų išvengta istorijos baisybių. Mąstysena, pagal kurią nacionalinį identitetą gina Baudžiamasis kodeksas, kurio 301 straipsniu dažnai remiamasi ir kuris neigia tautos klaidas, labai prieštarauja minėtam papročiui.

Viena iš pagrindinių Europos identiteto savybių yra žiūrėti istorijai tiesiai į akis ir į ją atsižvelgiama. Armėnų genocidas yra istorinė tiesa. Rezoliucijoje dėl derybų pradžios Parlamentas reikalaus, kad Turkija pripažintų šį faktą.

  Gérard Deprez (ALDE), raštu. – (FR) Norėčiau pritarti teksto pakeitimams, kurie buvo pateikti šios dienos balsavimui dėl Europos Sąjungos ir Turkijos santykių, ir priminti 2006 m. gruodžio mėn. Briuselio Europos Vadovų Tarybos išvadas. Jos nurodytas plėtros principas, pagal kurį Europos Sąjunga reikalaus, kad kiekviena šalis kandidatė atitiktų Kopenhagos kriterijus, bet kiekviena plėtra taip pat priklausys nuo tolesnės Sąjungos integracijos galimybių.

Keli iš jūsų jau kurį laiką žinojo, kad aš abejoju, tiksliau, esu susirūpinęs Europos Sąjungos galimybėmis tinkamai veikti Turkijai tapus jos nare.

Žinoma, Turkija yra „draugiška“ šalis ir geostrateginiu požiūriu yra labai svarbi Europos Sąjungos partnerė. Todėl aš visiškai pritariu, kad ES puoselėtų privilegijuotą partnerystę su Turkija, bet griežtai nepritariu šios šalies narystei Bendrijoje.

Be to, aš manau, kad Turkijos, kaip potencialios valstybės narės, integracijos problemos išryškės deryboms dėl narystės pažengus į priekį.

  Patrick Gaubert (PPE-DE), raštu. – (FR) Sveikinu pranešėją, pateikusią rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Turkijos santykių. R. Oomen-Ruijten pateiktas pasiūlymas dėl rezoliucijos yra subalansuotas dokumentas, sudarytas konsensuso pagrindu, kuriame ji siekė apžvelgti visus šios problemos aspektus.

Šioje rezoliucijoje Turkija sveikinama surengusi laisvus ir sąžiningus rinkimus, Turkijos Vyriausybė raginama paspartinti reformų procesą ir džiaugiamasi jos ketinimais priimti naują pilietinę konstituciją. Pasiūlyme dėl rezoliucijos taip pat raginama imtis naujos politinės iniciatyvos ilgalaikiam kurdų problemos sprendimui rasti. Joje taip pat atkreipiamas dėmesys į pastangas išspręsti Kipro problemą pagal JT tvarką.

Kita vertus, laikydamasis Prancūzijos remiamos pozicijos, aš džiaugiuosi, kad rezoliucijoje primenama kad Turkijos narystė ir toliau priklausys nuo atitikimo Kopenhagos kriterijams ir ES gebėjimo toliau integruotis.

Dėl visų šių priežasčių aš nusprendžiau paremti rezoliucijos priėmimą per galutinį balsavimą plenarinėje sesijoje. Norėčiau tik dar kartą išreikšti gilų apgailestavimą, kad Parlamentas neparagino Turkijos oficialiai pripažinti 1915 m. armėnų genocido.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Jau anksčiau buvo pabrėžta, kad derybos dėl Turkijos narystės ES kelia daug klausimų. Šį procesą skatina didžiosios galios, kurios, nepaisydamos prieštaravimų, siekia integruoti šią didelę šalį į ES bendrąją rinką, kad galėtų kontroliuoti jos ekonomiką ir, pasinaudodamos jos geostrategine padėtimi, įgyvendinti savo planus Vidurio Rytuose, Kaukaze ir Centrinėje Azijoje.

Rezoliucija atspindi šią poziciją, nes ji pabrėžia Turkijos, kaip svarbaus energijos išteklių tranzito centro ES dujų tiekimo diversifikavimui, vaidmenį ir jos svarbą energetikos projektams, kuriuos įgyvendinant Turkija veikia Pietų Kaukazo regione, taip pat tai, kad „Turkijos geografinė strateginė padėtis regione ir Turkijos vaidmuo transporto ir logistikos srityje artimiausiais metais taps svarbesni“;

Svarbu pabrėžti ir kitus aspektus:

- Turkija nesiėmė jokių žingsnių Kiprui – ES valstybei narei – pripažinti, nepaiso JT rezoliucijų šiuo klausimu, o jos kariuomenė tebėra okupavusi salos šiaurę;

- Turkijos valdžios institucijos vis dar dalyvauja represijose prieš kurdų žmones ir atmeta jų teisėtas kultūrines, politines, ekonomines ir socialines teises.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Į pranešimą dėl Turkijos pažangos derybose dėl narystės ES įtraukti netikri sveikinimai Turkijos Vyriausybei ir naujajam Prezidentui. Pranešime veidmainiškai ir tuščiai, miglotais ir bendrais žodžiais išreikštos gražios svajonės apie žmogaus teises, pasmerktas terorizmas ir paminėta bendra ES ir Turkijos kova su juo.

Kita vertus, jame visai nepaminėta, kad Turkijos kariuomenė tebėra okupavusi Šiaurės Kiprą. Nepasmerktas Turkijos atsisakymas pripažinti Kipro Respubliką, taip pat nedaromas joks spaudimas šiuo klausimu. Nepasmerkta Turkijos režimo politika ginčyti suverenias graikų teises arba grasinti jėgos panaudojimu kaimyninėms šalims. Griežtai nepasmerktas Turkijos valdžios barbariškas persekiojimas ir nusikaltimai prieš kurdus. Nėra net mažiausios užuominos apie visos Turkijos viduriniosios klasės – tiek religingųjų, tiek pasauliečių – vykdomą komunistų ir kitų pažangiai mąstančių žmonių politinį persekiojimą. Nepaisant visko, Turkija raginama nenaudoti neproporcingos jėgos gresiančiame išpuolyje prieš Šiaurė Iraką!

Kalbant apie ES, šis pranešimas atspindi galingų imperialistinių valstybių tikslus, atitinkančius jų geopolitinius interesus platesnėje teritorijoje.

Vardan Turkijoje ir kitose regiono šalyse gyvenančių žmonių interesų reikia prieštarauti Turkijos integracijai į ES ir jos imperialistiniams planams.

  Pierre Pribetich (PSE), raštu. – (FR) Ši rezoliucija praranda savo poveikį, nes daugelis narių atmetė svarbius pakeitimus, susijusius su armėnų genocido pripažinimu.

Aš pasisakau ir pasisakysiu už Turkijos narystę Europos Sąjungoje. Vis dėlto per šį stojimo procesą svarbu pripažinti kai kuriuos istorinius faktus.

Be to, aš visiškai nepritariu prieštaravimams, kuriuos Parlamentas dabar sukėlė. 2005 m. rugsėjo 28 d. rezoliucijoje jis faktiškai paragino Turkiją pripažinti armėnų genocidą laikydamasis nuostatos, kad šis pripažinimas yra būtina narystės Europos Sąjungoje sąlyga. Sprendimas išbraukti armėnų genocidą iš naujosios rezoliucijos yra žingsnis atgal, kurio aš negaliu paremti.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Nepaisant galutinio rezultato, dabartinės derybos su Turkija turi paskatinti reformas, kurių šaliai labai reikia ir kurios yra svarbiausias potencialios šalies narystės ES elementas.

Todėl AKP pergalę turėtume vertinti kaip įsipareigojimą vykdyti ekonomikos reformas, o ne kaip balsavimą už islamą.

Po pastarojo meto įvykių kurdų problemą būtina spręsti kartu su Jungtinėmis Valstijomis, nepamirštant Irako, kurio šiaurėje kurdai yra taikūs. Kita vertus, turime kritikuoti kurdų teroristų išpuolius prieš Turkiją ir kurdų integracijos bei palankumo jiems trūkumą pačioje Turkijoje.

Galiausiai mums visada bus svarbu pabrėžti geostrateginę Turkijos reikšmę Europos sienų saugumui, energijos tiekimui, ypač kalbant apie ją kaip apie alternatyvą priklausomybei nuo Rusijos gamtinių dujų ir kaip apie partnerę vedant dialogą su Islamo šalimis ir sprendžiant Irako problemą.

Dėl šių visų priežasčių Europa turėtų laikytis rimtų ir tvirtų derybų taktikos.

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Aš balsavau už rezoliuciją, raginančią Turkiją paspartinti reformas.

Mes privalome paraginti Turkiją padaryti daugiau: užtikrinti civilinę kariškių kontrolę; visiškai netoleruoti kankinimų; suteikti apsaugą moterims ir mažumoms, ir pripažinti armėnų genocidą.

Kurdų problemos sprendimas taip pat turėtų būti vienas iš kriterijų, vertinant reformų procesą. Pranešime, už kurį mes balsavome, Turkijos Vyriausybė raginama parengti politinę iniciatyvą, skirtą ilgalaikiam kurdų problemos sprendimui rasti. Jame taip pat išreikštas apgailestavimas dėl įsibrovimo į Irako teritoriją, ir, žinoma, pasmerktas PKK smurtas.

Vis dėlto šie žingsniai nėra nukreipti prieš Turkiją, jie tik primena, kad negalime taikyti dvigubų standartų ir pigiai parduoti vertybių, kurias branginame.

Taip pat būtų pražūtinga toliau ignoruoti visuomenės nuomonę, kuri buvo dar kartą išreikšta Notre Europe atliktoje apklausoje prieš Lisabonos aukščiausio lygio susitikimą. Europos žmonės yra susirūpinę dėl prastai parengtų sprendimų dėl bet kokios plėtros ateityje ir dėl ES galimybės priimti daugiau šalių po didelės naujų valstybių narių priėmimo bangos 2004–2007 m.

  Renate Sommer (PPE-DE), raštu. − (DE) Aš palaikau rezoliuciją dėl Turkijos. Turkijos Vyriausybė pagaliau privalo ryžtingai įgyvendinti reformas.

Kalbant apie armėnu genocidą svarbu pažymėti, kad nors Kopenhagos kriterijai pripažinti šio genocido nereikalauja, šalis, siekianti tapti ES nare, privalo susitaikyti su tamsiąja savo istorijos puse.

Turkijos laukia ilgas kelias įgyvendinat Kopenhagos kriterijus, Tebėra didelių trūkumų, susijusių su žmogaus ir mažumų teisėmis, pilietinėmis ir politinėmis teisėmis ir bendru Turkijos demokratijos silpnumu prieš kariuomenę.

Nėra pažangos sprendžiant Kipro problemą. Dėl šios priežasties mes privalome šiais metais pasiekti, kad būtų ratifikuotas Ankaros Protokolas. Neratifikavus Protokolo ir neišvedus Turkijos kariuomenės iš salos, sprendimo negali būti. Akivaizdu, kad Turkija nenori suprasti, kad Europos Sąjungą sudaro 27 valstybės narės ir kad viena šių narių yra Kipro Respublika.

Dėl konflikto Turkijos pietryčiuose pasakytina, kad planas įsiveržti į Šiaurės Iraką gyvuoja nuo 2006 m. pavasario. Dabar kyla pavojus, kad jis bus iš tikrųjų įgyvendintas. Vis dėlto šalis, kuri – nepaisant tarptautinės paramos jos sienų apsaugai – teigia turinti teisę pažeisti tarptautinę teisę, kai tik jai to reikia, kartą ir visiems laikams netenka galimybės tapti Europos Sąjungos nare.

  Konrad Szymański (UEN), raštu. − (PL) Per galutinį balsavimą dėl pranešimo, susijusio su ES ir Turkijos santykiais aš susilaikiau. Susilaikiau todėl, kad deryboms trunkant jau kelis mėnesius rezoliucijoje nėra paminėta Turkijos atsakomybė už armėnų žudynes 1915 m.

Šiuo klausimu Turkija siekia cenzūruoti tarptautinę bendruomenę. Naujausias įrodymas – JAV Kongresui darytas spaudimas. Vis dėlto jis išliko tvirtas ir priėmė tinkamą poziciją. Pasiduodant Turkijai šiuo klausimu daroma klaida.

Vis dėlto norėčiau pridurti, kad aš labai džiaugiuosi, kad į minėtą rezoliuciją įtraukti pareiškimai dėl krikščionių mažumų teisių Turkijoje, pvz., dėl teisės į dvasininkų mokymą ir Bažnyčios institucijų teisės turėti juridinio asmens statusą.

  Dominique Vlasto (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsuodama dėl rezoliucijos, skirtos ES ir Turkijos santykiams, aš nusprendžiau susilaikyti ir taip išreikšti savo nepritarimą dabar vykstančioms deryboms dėl narystės. Du paskutiniai turėtų mus įspėti apie riziką, susijusią su šia hipotetine naryste. Visų pirma prieš naujojo Respublikos Prezidento prisaikdinimą šalis buvo pateikusi į politinę krizę. Ji parodė Turkijos visuomenėje tvyrančią įtampą ir šios šalies institucijų silpnumą. Taip pat galėčiau paminėti įtampą prie Irako sienos ir riziką, kad bus destabilizuotas vienas iš kelių šalies regionų, kuriuose smurtas buvo kontroliuojamas. Turkijos Parlamento sprendimas leisti kariuomenei rengti karinius išpuolius prieš Iraką yra nepriimtinas. Turkija atlieka pavojingą vaidmenį regione ir ES neturėtų paremti šių populistinių ir agresyvių veiksmų.

Visi paminėti dalykai sustiprina mano įsitikinimą, kad išplėtus Sąjungą iki Irako sienos, nieko europietiško mums nebus likę. Aš manau, kad Turkija dar negali prisijungti prie ES. Bet mes galime pasiūlyti alternatyvą: šiuo atveju N. Sarkozy pasiūlyta „Viduržemio jūros Sąjunga“ yra galimybė, kuria turėtų pasinaudoti ES ir Turkija.

  Anna Záborská (PPE-DE), raštu. − (SK) Aš nebalsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES ir Turkijos santykių, nes Europos Sąjungos plėtra ir Turkijos narystė Bendrijoje yra rimti klausimai, kuriems reikia gilesnių žinių ir intensyvesnių diskusijų. Mano nuomone, stojimo procese visoms šalims turėtų būti taikomos vienodos taisyklės.

Pasiūlyti pakeitimai, raginantys pripažinti armėnų genocidą ir atsiprašyti Armėnijos bei jos žmonių, plenarinėje sesijoje nebuvo patvirtinti. Tik genocido pripažinimas ir atsiprašymas galėtų suteikti impulsą Turkijos ir Armėnijos susitaikymo procesui. Be to, Turkija toliau stabdo pažangą ieškant Kipro problemos sprendimo. Pasienio karinė operacija prieš kurdus, gyvenančius pasienyje su Iraku, kuriai pritarta Turkijos Parlamento deklaracijoje, nepadės konstruktyviai išspręsti terorizmo problemos šalyje. Ji tik destabilizuos visą regioną.

Taip pat nėra akivaizdžios pažangos religijos laisvės Turkijos Respublikoje srityje. Nėra užtikrintas krikščionių, gyvenančių Turkijoje, saugumas ir pagarba jų teisėms. Neseniai buvome tapę žiaurių išpuolių prieš krikščionių kunigus, misionierius, leidėjus arba naujatikius liudininkais. Turkija taip pat neatidarė Ortodoksų bažnyčios seminarijos, bet kurios kyla grėsmė šios senos bažnyčios egzistavimui.