Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2628(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

O-0048/2007 (B6-0319/2007)

Debatai :

PV 24/10/2007 - 14
CRE 24/10/2007 - 14

Balsavimas :

Priimti tekstai :


Diskusijos
Trečiadienis, 2007 m. spalio 24 d. - Strasbūras Tekstas OL

14. Tarptautinė sutartis dėl draudimo naudoti kasetines bombas (diskusija)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Kitas klausimas yra diskusija dėl:

- žodinio Josepo Borrellio Fontelleso klausimo Tarybai vystymosi komiteto vardu dėl tarptautinės sutarties dėl draudimo naudoti kasetines bombas, atsižvelgiant į Oslo deklaraciją (O-0048/2007 - B6-0319/2007);

- žodinio Josepo Borrellio Fontelleso klausimo Tarybai vystymosi komiteto vardu dėl Oslo deklaracijos pagrindu sudarytos tarptautinės sutarties dėl draudimo naudoti kasetines bombas (O-0052/2007 - B6-0320/2007).

 
  
MPphoto
 
 

  Josep Borrell Fontelles, autorius. – (ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ministre, vis dažniau ir garsiau girdėti raginimai uždrausti kasetinių bombų naudojimą. Šių bombų naudojimas 2006 m. vasarą Libane parodė galimos humanitarinės nelaimės mastą.

Tai ginkluotė, kuri yra pavojinga civiliams gyventojams ir kariniams darbuotojams, tačiau praktiškai 90 proc. aukų yra civiliai gyventojai. Be to, 10 proc. šių mirtinų bombų nesprogsta: jos lieka žemėje ir turi tą patį poveikį kaip ir minos.

Todėl teritorijos, kurioje lieka ši ginkluotė valymas yra pavojingas gyventojams ir tarptautinių taikos palaikymo pajėgų kariams. Šios bombos naudojamos ne tik kare; jos yra ilgalaikė kliūtis transportui ir žemės ūkiui ir prekybai ir humanitarinei pagalbai.

Todėl kasetinės bombos yra vienas pagrindinių sunkumų neturtingų šalių vystymuisi: būtent neturtingos šalys patiria šį poveikį, ir pagrindinės aukos šiose šalyse yra neturtingiausia ir mažiausiai išsilavinusi gyventojų dalis.

Mes nebegalime sakyti, kad bombardavimas iš 10 000 metrų aukščio ir bombos, kurios visam laikui pasilieka žemėje yra veiksmingas būdas palaikyti taiką arba vykdyti karinius veiksmus.

Taikos palaikymo jėgų išdėstymas ir humanitarinė pagalba šiandien yra itin svarbios stabilizuojant ir atkuriant konfliktų paveiktas sritis, ir šios ginkluotės naudojimas dabar neturi jokio pateisinimo, net žvelgiant iš karinės perspektyvos.

Šiandien mes norime aptarti su Komisija ir Taryba iniciatyvas, kurios yra pasikeitusio tarptautinės bendruomenės požiūrio į kasetines bombas rezultatas.

Europos Parlamentas laikosi labai aiškaus požiūrio: mums reikalingas tarptautinis visuotinio pobūdžio reglamentas, uždraudžiant kasetinių bombų naudojimą, gamybą, perdavimą, finansavimą ir saugojimą. ES valstybės narės turėtų įgyvendinti vienašalius veiksmus ir uždrausti šių bombų naudojimą ir prekybą, sekant šalių, kurios tai padarė arba rengiasi padaryti, pavyzdžiu.

Komisijos nary, ministre, Europos Parlamentas norėtų padėkoti Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei, Komisijai ir valstybėms narėms už tai, kad jos siekia naujo Jungtinių Tautų konvencijos protokolo dėl kai kurių įprastinių ginklų, kuriame būtų aptariami įvairūs kasetinių bombų naudojimo humanitariniai aspektai. Deja, vis dėlto mes turime pripažinti, kad iki šiol buvo pasiekta pažanga buvo nedidelė.

Todėl mums reikalingas solidus Oslo procesas, kurio pagrindu šalys, NVO, Raudonasis Kryžius ir tarptautinės organizacijos parengtų drąsią darbotvarkę. Šiuo metu Oslo procesą remia 80 šalių, tarp jų daug besivystančių valstybių, tačiau neaišku, ar šiuo procesu pagaliau pavyks visiškai uždrausti kasetines bombas.

Mums reikalingas integruotas, išsamus humanitarinis požiūris, kuriuo daug dėmesio būtų skiriama ne nusiginklavimui, bet civilių asmenų apsaugai, padedant jiems įveikti karo padarinius ir užtikrinti, kad sukauptos bombos būtų sunaikintos, o užterštos sritys išvalytos.

Artėjant daugeliui svarbių įvykių, pavyzdžiui, Vienos susitikimui gruodžio mėn. ir Briuselio susitikimui kitą savaitę ir minint Pasaulinę veiksmų prieš kasetines bombas dieną lapkričio mėn. 5 d., kai visame pasaulyje vyks daugelis renginių, ką darysime mes?

Šiomis sąlygomis norėčiau paklausti Komisijos ir Tarybos atstovų, ką mes darysime, kokia bus mūsų pozicija? Kokia yra Europos Sąjungos pozicija dėl diskusijų konvencijos dėl kai kurių įprastinių ginklų sistemoje?

Ar mes priimsime Tarybos bendrą poziciją šiuo klausimu? Kokiomis iniciatyvomis valstybės narės bus skatinamos priimti priemones, siekiant uždrausti kasetines bombas? Ką mes darome remiant trečiąsias šalis tam, kad išvalytume teritorijas, informuotume gyventojus apie rizikos veiksnius ir sunaikintume jau uždraustos ginkluotės atsargas?

Pagaliau ar Komisija svarstys tarptautinės konferencijos dėl Europos Sąjungos vaidmens siekiant įveikti socialines ekonomines, humanitarines ir vystymosi pasekmes po konfliktų, kuriose šie ginklai buvo naudojami, organizavimo klausimą?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, Josep Borrell Fontelles, pirmiausia norėčiau padėkoti jums už šiuos konkrečius klausimus. Pamėginsiu trumpai ir kiek galint objektyviau atsakyti į kiekvieną iš trijų Tarybai pateiktų klausimų.

Atsakydamas į pirmąjį klausimą turiu pasakyti, kad konvencijos dėl kai kurių įprastinių ginklų sistemoje – tam, kad būtų trumpiau vadinsiu ją „konvencija“ – Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė Europos Sąjungos vardu išreiškė susirūpinimą dėl kasetinių bombų naudojimo humanitariniu požiūriu. Konkrečiai, trečiojoje Konvencijos šalių peržiūros konferencijoje Ženevoje praėjusiais metais lapkričio 7–17 d. Europos Sąjunga pareiškė, kad kasetinė ginkluotė yra itin svarbi būsimos konvencijos dėl kai kurių įprastinių ginklų sudėtinė dalis.

ES pateikė pasiūlymą, remiantį atviros vyriausybinių ekspertų grupės sukūrimą siekiant Konvencijos sąlygomis parengti rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų galimybės. Šiam pasiūlymui konferencijoje nebuvo pritarta. Vis dėlto skubos tvarka buvo sutarta sušaukti neeilinį vyriausybių ekspertų grupės dėl nuo karo likusių sprogmenų, posėdį.

Šis posėdis vyko 2007 m. birželio 19–22 d. Ženevoje, kur ES pateikė derybų mandato projektą dėl teisiškai įpareigojančios priemonės spręsti klausimus visais su kasetinės ginkluotės naudojimu susijusių humanitarinių klausimų aspektais. Ši priemonė turėtų būti priimta iki 2008 m. pabaigos.

ES Troika plačiai konsultavosi dėl ES požiūrio su trečiosiomis šalimis. Vis dėlto vyriausybių ekspertų grupė nusprendė atidėti bet kokį sprendimą dėl teisiškai įpareigojančios priemonės iki konvenciją pasirašiusių šalių susitikimo 2007 m., kuris vyks kitą mėnesį.

Lygiagrečiai su tuo, kaip jūs žinote, sprendžiant klausimus dėl kasetinės ginkluotės, kai kurios ES valstybės narės pasirašė Oslo Deklaraciją ir dalyvavo vadinamojo Oslo proceso susitikimuose, kur buvo svarstomas klausimas dėl visiško kasetinės ginkluotės uždraudimo.

Kaip atskiros dalyvės juose dalyvavo ir ES valstybės narės. Iki šiol nebuvo pasiekta jokio sprendimo dėl ES pozicijos dėl Oslo proceso. Dauguma valstybių narių mano, kad šie du procesai papildo vienas kitą ir veikia lygiagrečiai siekiant bendro tikslo – pasiekti tarptautinės teisiniu požiūriu įpareigojančios priemonės kasetinės ginkluotės klausimais.

Antruoju klausimu turiu pasakyti, kad ES valstybės narės, tarp jų ir pirmininkaujanti valstybė narė būsimuose renginiuose Briuselyje ir Vienoje galės dalyvauti kiekviena atskirai, jei jos taip nuspręstų. Bendroji ES pozicija nėra planuojama.

Pagaliau trečiuoju klausimu galiu pasakyti, kad Austrija ir Belgija ėmėsi veiksmų dėl kasetinės ginkluotės uždraudimo, kaip savo klausime nurodo Josep Borrell Fontelles. Taryba šiuo klausimu nesiėmė jokių veiksmų.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Tikėkimės, kad ji netrukus pareikš savo nuomonę.

 
  
MPphoto
 
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti Josepui Borrelliui Fontelles už šį žodinį klausimą. Tai suteikia mums galimybę išsamiai apsvarstyti šį klausimą, kuris gali turi itin baisias pasekmes ir neigiamą poveikį, ypač civiliams gyventojams. Man šis klausimas atrodo labai svarbus, nes aš skiriu labai didelį dėmesį tam, kas turi įtakos žmonių saugumui. Visiškai pritariu Tarybos pirmininko nuomonei, tačiau taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į kai kuriuos kitus klausimus.

Per šiuos metus man buvo sudaryta galimybė aptarti šį klausimą keliuose oficialiuose ir neoficialiuose forumuose, tarp jų ir susitikimuose – pirmajame Paryžiuje ir vėliau kitame Aleksandrijoje, kuriuos organizavo Taikos studijų institutas, vadovaujant S. Mubarak. Ji ėmėsi energingai spręsti ir siekė pažangos šiuo klausimu. Likusios po karo priešpėstinės minos kelia didelį pavojų civilių gyventojų gyvybei ir saugumui, ir todėl norėčiau išsamiai atsakyti į klausimus, kuriuos čia pateikė Josep Borrell Fontelles.

Šios ginkluotės poveikis gali būti staigus arba ilgalaikis. Didelėse teritorijose pasklidę sprogmenys kelia pavojų civiliams gyventojams, dažnai vaikams. Be to, daug mažų bombų arba atskilusios ginkluotės skeveldrų nesuyra ir nesprogsta nuo smūgio, ir jų mirtinas poveikis išlieka ir po konflikto, todėl kasetinė ginkluotė yra didelė kliūtis teikiant humanitarinę pagalbą. Tai akivaizdžiai matyti iš karo Libane.

Pastaraisiais metais likviduojant konfliktų padarinius Komisija aktyviai sprendė minų ir kitų likusių nuo karo sprogmenų, tarp jų dėl kasetinės ginkluotės klausimą.

Vadovaujantis dviem Europos Komisijos minų veiksmų strategijomis 2002–2007 m., teritorijos valymo, atsargų naikinimo, informavimo apie minų pavojų, paramos nukentėjusiems, reabilitavimo ir socialinio ekonominio integravimo į visuomenę projektams visame pasaulyje buvo skirta daugiau kaip 300 mln. EUR. Projektai, susiję su kasetine ginkluote vykdomi įvairiose šalyse, tarp jų Afganistane, Laose ir Kambodžoje, kur šios ginkluotės poveikis yra didelis.

Mes ir toliau sieksime integruoti veiksmus prieš priešpėstines minas ir likusius nuo karo sprogmenis į mūsų Bendrijos išorės paramos strategijas ir programas.

Komisija taip pat naudoja humanitarinės pagalbos priemonę, numatytą pagal ECHO finansuoti humanitarinius išminavimo veiksmus. Paskutinioji humanitarinė parama išminavimui buvo suteikta Libane, kuris gavo didelę humanitarinę pagalbą po konflikto 2006 m. gruodžio mėn.

Norėčiau priminti, kad Komisijos vaidmuo derybose dėl nusiginklavimo sutarčių arba konvencijų ne visuomet yra mūsų kompetencijos klausimas. Jei Bendrija nėra pasirašiusi nusiginklavimo sutarčių arba konvencijų, teisiniu požiūriu ji gali tik skatinti partneres siekti daugiašališkumo, ypač dalyvaujant sutartyse ir konvencijose. Manau, kad mūsų pirmininkas pakankamai daug apie tai kalbėjo.

Mes dalyvavome ES troikos išvykose į Jungtines Amerikos Valstijas, Japoniją, Braziliją, Pietų Korėją, Kanadą, Pakistaną ir Ukrainą, kuriomis buvo siekiama skatinti daugiašales iniciatyvas dėl kasetinės ginkluotės remiantis Konvencija dėl kai kurių įprastinių ginklų, ypač derybas dėl teisiškai įpareigojančios priemonės, kuri padėtų spręsti humanitarinius klausimus, susijusius su humanitariniais kasetinės ginkluotės naudojimo aspektais. Mūsų tikslas – užbaigti derybas iki kitų metų pabaigos.

Kartu Komisija atidžiai stebi Oslo proceso eigą ir kaip stebėtoja siekia dalyvauti susitikimuose, planuojamuose šiuo požiūriu Briuselyje ir Vienoje.

Baigdama norėčiau užtikrinti jus, Josep Borrell Fontelles, ir Europos Parlamentą, kad Komisija ir toliau rems daugiašales iniciatyvas, kuriomis siekiama visiškai ir galutinai uždrausti kasetinių minų naudojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, norėčiau pasakyti Komisijos narei, kad mane įkvepia mus siejantys bendri tikslai, ir padėkoti jai už išsamų šio klausimo pristatymą ir apibūdinimą. Taip pat manau, kad bendradarbiavimas tarp Parlamento narių rengiant šį pasiūlymą dėl rezoliucijos buvo labai geras.

Šį klausimą būtina skubiai spręsti. Tai būtina iš žmogiškųjų pozicijų ir politiniu požiūriu, nes nežiūrint iš įspėjimo ženklų iš viso pasaulio, kasetinės bombos plačiai tebenaudojamos. Būtina atsižvelgti į du šio klausimo aspektus.

Pirmiausia kasetinių bombų naudojimas yra nehumaniškas. Šios bombos paprastai nėra nukreiptos į konkrečius objektus. Jų tikslumas nėra toks didelis, kaip būtų galima tikėtis. Jas naudojant yra labai didelis aukų skaičius tarp civilių gyventojų, kuris, kaip buvo sakyta, viršija 90 proc.

Kitas klausimas yra tai, kad buvusiose konfliktų srityse lieka daug nesprogusių kasetinių bombų. Jos yra labai didelis kliuvinys atkuriant ekonomiką po konfliktų. Todėl aš manau, kad ES turėtų imtis pirmaujančio vaidmens ir uždrausti kasetinės ginkluotės gamybą, naudojimą ir pardavimą.

Pirmasis žingsnis būtų nedelsiant įvesti moratoriumą šiems ginklams. Toliau mūsų rezoliucijoje primygtinai reikalaujama, kad ES karinės pajėgos jokiomis aplinkybėmis nenaudotų kasetinės ginkluotės, kol nebus pasiekta atitinkamų tarptautinių susitarimų. Mes prašome Parlamentą ir Komisiją skubiai padidinti finansinę paramą bendruomenėms ir asmenims, kurie patyrė žalą dėl sprogusios ir nesprogusios kasetinės ginkluotės, naudojant šiuo požiūriu visas turimas finansines priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Ana Maria Gomes, PSE frakcijos vardu. – (PT) Gerb. pirmininke, kalbėsiu Socialistų frakcijos Europos Parlamente vardu. Klausimai, kuriuos mes svarstome rodo, kad šiam Parlamentui tenka pirmaujantis vaidmuo įprastinio nusiginklavimo, ginkluotės perdavimo kontrolės srityje ir stiprinant tarptautinius humanitarinius įstatymus.

Mes kovojome dėl to, kad Otavos konvencija būtų išplėsta ir taikoma visoms minų rūšims. Gerokai prieš Europos Vadovų Tarybą mes derėjomės dėl visuotinės sutarties dėl ginklų prekybos. Parlamente taip pat buvo atsižvelgta į itin svarbius reikalavimus paversti ES elgesio kodeksą ginklų eksporto srityje teisiškai įpareigojančia priemone.

Klausimai dėl kasetinių bombų turės būti sprendžiami ateityje nustatant, ką turėtų daryti Europa tam, kad būtų atsisakyta šių ginklų, kurie yra vienodai pavojingi civiliams gyventojams ir kariniam personalui. Mes raginame taikyti moratoriumą naudoti, gaminti, kaupti ir eksportuoti šią ginkluotę. Moratoriumas atėjus laikui turėtų tapti teisine priemone, kuri leistų uždrausti šių barbariškų ginklų saugojimą arsenaluose ir kovos lauke ilgalaikiu laikotarpiu, kaip tai buvo padaryta su priešpėstinėmis minomis.

Be to ragindami Europos Sąjungą pradėti diplomatinius veiksmus įgyvendinant šią priemonę, mes norime, kad valstybės narės parodytų pavyzdį ir atsisakytų šių ginklų savo ginkluotose pajėgose. Jos ne tik privalo sustabdyti jų eksportą, gamybą ir saugojimą. Libane, Čečėnijoje, Afganistane ir dešimtyse kitų šalių, kur karas jau baigėsi, žmonės kasdien sumoka aukščiausią kainą už kariškių neatsakingumą, kuris yra nusikalstamas ir amoralus, peržengiantis etines ir teisines ribas, kurios būdingos civilizuotam žmonių elgesiui.

Europa galėtų vadovauti pasauliniam aljansui, siekiant atkurti, patvirtinti ir laikytis šių apribojimų. Mums skubiai reikalinga bendra pozicija tam, kad būtų sustabdytas kasetinių bombų ir kitos kasetinės ginkluotės naudojimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Elizabeth Lynne, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, kasetinės bombos žudo ir luošina civilius gyventojus, tarp kurių yra daug vaikų. Dūžta svajonės ir likimai. Štai irakiečio berniuko Ahmed Kamel pavyzdys. Suviliotas blizgučio, Ahmedas pakėlė nuo žemės bombą ir ji sprogo jo rankose. Jis neteko abiejų rankų ir regėjimo. Kaip 12-metis turėtų visa tai išgyventi?

Vis dėlto šokiruoja tai, kad kasetinė ginkluotė yra saugojama daugiau negu 15 ES valstybių narių. Labiausiai baugina tai, kad šie ginklai gaminami mažiausiai 10 ES valstybių narių: Prancūzijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Švedijoje ir Bulgarijoje. Mano požiūriu šių valstybių, taip pat tų, kurios jas naudoja, tarp jų ir JK, vyriausybės yra susitepusios krauju.

Pritariu kai kurių valstybių, pavyzdžiui, Belgijos pastangoms kurti teisės aktus, siekiant uždrausti kasetinės ginkluotės naudojimą. Visos kitos ES valstybės narės turėtų pasekti šiuo pavyzdžiu. Raginu Tarybą ir Komisiją pritarti Oslo procesui.

Diplomatiniai JK ir kitų vyriausybių manevrai, teigiant, kad yra „atsilikusi“ ir „pažangi“ kasetinė ginkluotė, turi būti atmesti – visi šie ginklai žudo ir luošina. Žodžio „pažangi“ vartojimas čia yra visiškai nepriimtinas.

Būtinas moratoriumas siekiant nedelsiant uždrausti kasetinės ginkluotės visose ES valstybėse narėse naudojimą, investicijas, perdavimą ir eksportą. Visos valstybės, kurios naudoja kasetinę ginkluotę turi imtis atsakomybės išvalyti teritorijas, o Komisija turėtų skubiai padidinti finansinę paramą bendruomenėms, kur yra likusių nesunaikintų bombų. Prašau jūsų pritarti šiai rezoliucijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Frithjof Schmidt, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, gerbiamieji Parlamento nariai, Oslo procesas suteikia istorinę galimybę siekti tarptautinio susitarimo – ne tiesiog deklaracijos, bet tarptautinio susitarimo – uždrausti kasetines bombas. Du dešimtmečius trukusios kampanijos ir tarptautinės iniciatyvos visuomet paskęsdavo diplomatinėje karinių ir ekonominių interesų pelkėje. Dabar mes turime galimybę pasiekti susitarimą 2008 m.

Tam reikalinga ne tik Parlamento, kuriame visos parlamentinės frakcijos laikosi aiškios pozicijos, parama. Mane pradžiugino B. Ferrero-Waldner žodžiai, kad Komisija taip pat pritaria šiai pozicijai, ir tai yra labai džiugu. Taryba turėtų laikytis aiškios pozicijos, kuriai pritarė Parlamentas ir Komisija. Tai nėra tik kasetinių bombų atsargų ir naudojimo ir prekybos, bet ir šios ginkluotės gamybos draudimo klausimas. Mes turėtume uždrausti šių bombų gamybą, tačiau Europos Sąjunga tebėra viena pagrindinių šių ginklų gamintojų. Jos vis dar gaminamos Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Belgijoje. Šiuo metu Belgijoje ir Austrijoje priimti teisės aktai, draudžiantys jų gamybą, tačiau mano žiniomis gamyba Belgijoje nėra visiškai sustabdyta. Šiame įstatyme taip pat yra ir spragų.

Būtina uždrausti naudoti šiuos ginklus. Taryba privalo apsaugoti aiškią poziciją, kuri buvo čia pateikta. Tai yra vienintelis būdas užtikrinti, kad 2008 m. mes pagaliau turėtume susitarimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Tobias Pflüger, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, pirmą kartą su šiuo klausimu man teko susidurti NATO agresijos prieš Jugoslaviją, karo, kuriam aš nepritariau ir kurį, kaip daugelį kitų palaimino vakarų valstybės, metu.

Maždaug 98 proc. kasetinių bombų aukų yra civiliai gyventojai. 5–40 proc. kasetinių bombų nesprogsta iš karto. Vakarų šalys gamina ir aprūpina savo karines pajėgas kasetinėmis bombomis ir naudoja kasetines bombas įvairiuose karuose. Kasetinės bombos gaminamos 34 šalyse, tarp jų 13 ES valstybių narių. Kasetinės bombos yra svarbus veiksnys karuose, kuriuos kariauja ES valstybės, pavyzdžiui, buvusioje Jugoslavijoje, Afganistane ir Irake, todėl nereikia čia lieti krokodilo ašarų!

ES turėtų išspręsti šį klausimą visiems laikams. Tai reiškia, kad Europos Sąjunga turėtų priimti bendrą poziciją, smerkiančią šių žudančių ginklų naudojimą. Tai reikštų kasetinių bombų gamybos pabaigą, ir, žinoma, nenaudoti kasetinių bombų, kaip tai įvyko Persijos įlankos kare, Jugoslavijoje, Afganistane, Irake ir Libane. To negalima toliau leisti.

 
  
MPphoto
 
 

  Alain Hutchinson (PSE). (FR) Gerb. pirmininke, einantis Tarybos Pirmininko pareigas, Komisijos nary, šiuo klausimu buvo nemažai pasakyta ir mes, žinoma, smerkiame – nors šis žodis šiuo atveju nėra visiškai tinkamas – kasetinės ginkluotės naudojimą, kuris turėjo rimtų padarinių daugeliui šalių, todėl norėčiau padėkoti Josep Borrell Fontelles už tai, kad būtent jis iškėlė į viešumą šį klausimą.

Vis dėlto tam, kad draudimas būtų veiksmingas, ir įgyvendinant rezoliucijoje pateiktus jo sprendimo būdus, mes, žinoma, turėtume siekti gerokai daugiau ir ne tik uždrausti šios ginkluotės naudojimą. Mes taip pat turėtume spręsti jos gamybos ir realizavimo klausimus, nes, viena vertus, negalime tęsti humanitarinę diskusiją – kai šios bombos, kurios nesprogsta, bet lieka įvairiose vietose ir neleidžia bendruomenėms ir pabėgėliams grįžti į gimtinę ir teikti humanitarinę pagalbą – nesiimdami veiksmų prieš šių ginklų gamybos pramonę, kuri, deja, ir toliau gamina ir parduoda šiuos ginklus.

Norėčiau užbaigti tuo, kad ši rezoliucija suteiktų mums galimybę kreiptis į valstybes nares. Šiuo požiūriu mano valstybė, Belgija priėmė reikalingus įstatymus, ji buvo pirmoji, ir Belgijos pavyzdys turėtų įkvėpti juo sekti ir kitas 26 valstybes nares.

 
  
MPphoto
 
 

  Annemie Neyts-Uyttebroeck (ALDE). (NL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ministre, einantis Tarybos Pirmininko pareigas, savo ruožtu aš norėčiau pritarti iškeltam klausimui taip, kaip jį suformulavo Josep Borrell Fontelles, taip pat mūsų bendram pasiūlymui dėl rezoliucijos šiuo klausimu.

Man atrodo, kad ginklų kontrolė yra be išimties labai sudėtingas procesas ir kartais primena Echternacho procesiją, žengiant du žingsnius į priekį ir vieną atgal. Mano nuomone, žmonės, dirbantys nusiginklavimo, ginklų kontrolės srityje yra senamadiški, tarsi būtų iš praėjusio amžiaus, tuo tarpu aplinkui sparčiai vyksta persiginklavimas. Tai turėtų kelti mums didelį susirūpinimą.

Dar visai neseniai vienintelės likusios pasaulyje supergalybės vadovas grasino galimu trečiuoju pasauliniu karu. Šiomis sąlygomis, kurios yra gerokai mažiau palankios bendroms pastangoms, svarbu, kad Taryba ir Komisija pabrėžtų, kad valstybės narės šiuo klausimu veiktų bendrai, ko iki šiol, deja, nebuvo.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Schlyter (Verts/ALE). - (SV) Dėkoju, pirmininke. Aš taip pat kalbu savo kolegos Raül Romeva vardu. Jis yra iš Ispanijos, aš esu iš Švedijos, ir abi valstybės gamina šiuos baisius ginklus, kuriuos abi įsipareigojo uždrausti. Kaip elgiasi mano valstybė? Derybose Osle Švedija teigė, kad mes turėtume riboti, o ne uždrausti šių baisių ginklų naudojimą. Tai yra gėdinga. Jokia civilizuota valstybė negali pasisakyti už šių ginklų naudojimą, ir aš džiaugiuosi matydamas Tarybos, Komisijos ir Parlamento vienybę siekiant visiškai juos uždrausti.

Šie ginklai žudo ir luošina nekaltus vaikus. Tai ginkluotė, kuri pažeidžia žmogaus teises ir stabdo ekonominį vystymąsi. Todėl mes privalome veikti, kad šie ginklai būtų uždrausti. Tai yra pradžia – siekime kiek įmanoma greičiau užbaigti šį procesą, nes kiekvieną minutę nuo jo miršta vaikas. Dėkoju.

 
  
  

PIRMININKAVO: Manuel António DOS SANTOS
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 
 

  Luis Yañez-Barnuevo García (PSE). (ES) Gerb. pirmininke, norėčiau pritarti tiems, kurie jau kalbėjo apie šių ginklų – kasetinių bombų – pavojingų civiliams gyventojams gamybos, eksporto ir saugojimo uždraudimą, ir išreikšti savo paramą Oslo procesui, nežiūrint to, kad kaip minėjo pranešėjas, kalbėjęs prieš mane, mano atstovaujama valstybė narė gamina, kaupia ir eksportuoja šios rūšies ginklus.

Vis dėlto norėčiau pabrėžti vieną klausimą: rugsėjo 21 d. – t. y. prieš mėnesį – partija, kuri remia vyriausybę – socialistų partija pateikė parlamentui įstatymo dėl gynybos pramonės išorės prekybos kontrolės ir dvigubo naudojimo medžiagų, kuriuo iš dalies siekiama riboti ir, jei reikia, uždrausti naudoti kasetines bombas, kurios ypač pavojingos civiliams gyventojams.

Kitaip tariant tendencija mano valstybėje keičiasi: šių ginklų gamyba, kaupimas ir eksportas buvo patvirtinti ankstesnių vyriausybių. Ši vyriausybė yra visiškai įsipareigojusi Oslo procesui ir norėtų siekti laipsniško atsisakymo ir galiausiai visiško jų gamybos, kaupimo ir eksporto uždraudimo. Tai buvo svarbus dalykas, į kurį aš norėjau atkreipti jūsų dėmesį.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau iškelti du itin svarbius klausimus, tačiau kalbėsiu labai trumpai, nes žinau, kad mes viršijame leistiną laiką. Pirmasis yra tai, kad ši diskusija suteikė man labai aiškų įsitikinimą, kad Europos Parlamentas turėtų atidžiai stebėti, kaip bus sprendžiamas šis klausimas, kuris rūpi daugeliui. Todėl aš atidžiai stebėsiu, kaip sprendžiamas šis klausimas.

Antra, norėčiau nurodyti, kad Europos Sąjunga taip pat veikia šioje srityje, nors galbūt ir su mažesne energija, negu norėtųsi daugeliui narių ir per lėtai, tačiau su tam tikru optimizmu.

Konvencijoje dėl kai kurių įprastinių ginklų mes jau išreiškėme Europos Sąjungos susirūpinimą dėl humanitarinių šios rūšies ginklų naudojimo pasekmių. Mes taip pat siūlėme susitarti dėl teisiškai įpareigojančios priemonės, kuri būtų priimta ne vėliau, kaip 2008 m., nors ji galbūt ir ne tokią drąsią, kaip daugeliui iš jūsų norėtųsi. Vis dėlto mes esame čia tam, kad imtumės reikalingų veiksmų. Tai yra procesas, kuriam reikalinga politinė valia, entuziazmas ir pastangos tam, kad būtų galima pagaliau įgyvendinti numatytus tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, norėčiau pridurti viena mintį prie to, kas buvo jau pasakyta. Žinoma, galima kalbėti tik apie tas sritis, kurios atitinka Komisijos kompetenciją, ir jūs žinote, kad ši sritis yra valstybių narių kompetencija. Vis dėlto galiu kalbėti apie finansinę paramą nukentėjusiems.

Norėčiau dar kartą patvirtinti tai, ką jau sakiau anksčiau, tai yra, kad mes padarėme viską, ką galėjome tam, kad išspręstume po karo likusių atsargų, tarp jų kasetinės ginkluotės, klausimą, ypač per mūsų veiksmų strategiją dėl minų ir su tuo susijusią horizontalią biudžeto eilutę, kuriai tenka maždaug du trečdaliai šioje srityje numatytų lėšų.

Galiu jus užtikrinti, kad veiksmai prieš minas ir po karo likusias atsargas bus tęsiami toliau plečiant geografines priemones ir net šiuo metu yra integruojami – ir tai yra nauja – į mūsų išorės paramos strategijas ir programas.

Kai kurie veiksmai gali būti taip pat finansuojami pagal naują stabilumo priemonę, todėl dabar mes galime naudoti daugiau priemonių sprendžiant šį iššūkį, ir atsižvelgsime į Parlamento poziciją kiek galint veiksmingiau jas naudoti, jei reikia, nes aš visiškai pritariu jūsų nurodytam tikslui.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Gautas pasiūlymas dėl rezoliucijos, pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalies reikalavimus.(1)

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks rytoj.

(Keletą minučių prieš klausimų laiką posėdis buvo sustabdytas.)

 
  

(1)Žr.protokolą.

Teisinė informacija - Privatumo politika