Pirmininkas. − Gerb. Parlamento nariai, kitas darbotvarkės klausimas yra klausimai Tarybai. Vakar klausimų Komisijai metu mes mėginome pritaikyti naujas taisykles, kurios siūlomos kaip Parlamento reformos dalis. Jas išnagrinėjo speciali grupė ir jos faktiškai yra sudarytos iš dviejų dalių. Pirmiausia aš norėčiau pakviesti narius atsisėsti pirmuose suoluose, nes sėdint arčiau paprasčiau dalyvauti, ir, antra, bus pateikti papildomi klausimai, ir po to Tarybos pirmininkas į juos atsakys. Kadangi mes paprastai turime du papildomus klausimus, Taryba atsakys ne į kiekvieną klausimą atskirai, bet į juos abu iš karto.
Kitas darbotvarkės klausimas yra klausimai Tarybai (B6-0318/2007).
Tarybai pateikti šie klausimai.
Klausimas Nr. 1, kurį pateikė Manuel Medina Ortega (H-0678/07)
Tema: Solidarumo fondas didelėms nelaimėms
Vertinant miškų gaisrų kai kuriose Sąjungos valstybėse narėse, pavyzdžiui, Graikijoje ir Ispanijoje šią vasarą pasekmes ir tai, kad Sąjunga nesugebėjo greitai ir veiksmingai į juos reaguoti, ar Taryba neketina peržiūrėti Solidarumo fondo taisyklių tam, kad ateityje būtų taikomi tinkami mechanizmai siekiant likviduoti didelių nelaimių padarinius ir sušvelninti jų padarytą žalą?
Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, atsakydamas į šį klausimą, norėčiau jums pasakyti, kad, kaip jūs žinote, dabartinis Europos Sąjungos Solidarumo fondas buvo įsteigtas reaguojant į didelių nuostolių atnešusius potvynius Vidurio Europoje 2002 m. vasarą.
2002 m., gavusi Europos Komisijos pasiūlymą, Taryba patvirtino reglamentą, įsteigiantį Europos Solidarumo fondą. Šio reglamento 14 straipsnyje numatyta, kad Taryba peržiūrės šį reglamentą Komisijos pasiūlymo pagrindu ne vėliau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d.
2005 m. Komisija pasiūlė, kad Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002 būtų pakeistas nauju reglamentu dėl Solidarumo fondo. Šiuo pasiūlymu siekiama išplėsti priemonės taikymo sritį, kuri apimtų nelaimes pramonės ir technologijų, visuomenės sveikatos srityse ir dėl teroro veiksmų ir sumažinti apatinę ribą mobilizuojant šio fondo lėšas.
Buvo siūloma iš galiojančio reglamento pašalinti regioninio išskirtinumo kriterijus, tačiau tam tikrais atvejais Komisijai palikta galimybė spręsti, ar įvykusi nelaimė yra didelė.
2006 m. gegužės mėn. Europos Parlamentas šiuo požiūriu pateikė nuomonę ir 2006 m. Taryba apsvarstė Komisijos pasiūlymą ir Parlamento nuomonę, nors jokio susitarimo nebuvo pasiekta.
Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002 tebegalioja, Komisijai pasiūlius jį mobilizuoti 2007 m. Kadangi aš turėjau galimybę praeitą mėnesį atsakyti į panašų klausimą, kiek žinoma Tarybai, reglamente numatytų nelaimių atvejais jo taikymas buvo veiksmingas. Europos Komisija nuolat rengia pranešimus, kuriuose išsamiai apibūdinamas Solidarumo fondo naudojimas.
Manuel Medina Ortega (PSE). – (ES) Tarybos pasiūlymas yra visiškai aiškus. Šis naujas reglamentas yra labai pavėluotas. Aš norėjau užduoti Tarybai šį papildomą ir konkretų klausimą: šią vasarą beveik visiškai sudegė Vakarų civilizacijos lopšys, antikinė Graikija kartu su jos olimpiniais stadionais. Ar Taryba laukia tol, kol sudegs Vatikanas, kol sudegs Prado muziejus, Belémo rūmai, kad būtų priimtas reglamentas, kuris padėtų kovoti su šios rūšies nelaimėmis?
Manuel Lobo Antunes. − (PT) Gerb. pirmininke, M. Medina Ortega, tam, kad mes išsamiau apsvarstytume šį klausimą nebūtina, kad nuo stichinių nelaimių nukentėtų Roma, Lisabona, Londonas arba Paryžius. Mes manome, kad Belémo rūmai turėtų stovėti dar daugelį amžių.
Tačiau aš negaliu Tarybos vardu nurodyti konkrečių galutinių datų, kada iš dalies bus pakeistos galiojančios taisyklės.
Elizabeth Lynne (ALDE). - Dėkoju už jūsų atsakymą, tačiau aš turėčiau pritarti prieš tai pateiktam klausimui. Mums būtina žinoti, kada šis teisės aktas bus pakeistas.
Konkrečiai aš kalbu apie potvynį JK. Klausime kalbama apie gaisrus, tačiau solidarumo fondas apima ir potvynius. Didelių nuostoli užfiksuoti Vakarų Midlanse. Didelių nuostolių patyrė mano kaimas Worcestershire ir kaimyninės Herefordo ir Šropšyro grafystės.
Akivaizdu, kad JK vyriausybė turėtų teikti paraišką lėšoms iš solidarumo fondo. Aš tikiuosi, kad Komisija į tai atsižvelgs ir pakeis solidarumo fondo veikimo principus, todėl ateityje šias lėšas bus galima gauti greičiau.
Ar gali Tarybos atstovas pasakyti, kokia yra jo nuomonė dėl greito reagavimo pajėgų ir ar bus pateiktas pasiūlymas, kad į nuo nelaimės nukentėjusias sritis būtų skubiai atgabentos potvynio apsaugos priemonės?
Jörg Leichtfried (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad labai gerai, kad mes galime kartu čia sėdėti. Aš manau, kad tai labai gera mintis.
Keletas žodžių dėl klausimo apie gaisrus. Kai kurie gaisrai yra sukelti natūralių priežasčių, tačiau kitais atvejais tai buvo tyčiniai padegimai. Šie gaisrai kyla dėl to, kad teisinė padėtis kai kuriose valstybėse sudaro sąlygas tam tikriems žmonėms gauti tam tikrą materialinę naudą.
Ar nebuvo svarstyta galimybė daryti spaudimą šioms valstybėms ir pakeisti teisinę poziciją tam, kad ši lengvata ateityje nebūtų taikoma?
Manuel Lobo Antunes. − (PT) Manau, kad jau atsakiau bent į kai kuriuos man užduotus klausimus. Aš taip pat jau sakiau, kad mūsų vertinimas dėl to, kaip Solidarumo fondas veikė praeityje buvo teigiamas, t. y. fondas veikė tinkamai.
Greito reagavimo pajėgų klausimas yra svarstomas. Kol kas nepriimta jokio sprendimo, nes šis klausimas yra svarstomas ir aptariamas Taryboje. Dėl gaisrų prevencijos nepriimta jokio sprendimo, nors jau daug padaryta. Tačiau reikia dar daug nuveikti, ir čia galėtų būti naudingi „geriausios patirties“ mainai ir bendradarbiavimas tarp valstybių narių ES lygmeniu.
Reikalingos pastangos šioje srityje. Reikia pasakyti, kad mano valstybė taip pat kasmet patiria daug žalos dėl gaisrų, padegimų ir dėl įvairių priežasčių, susijusių su gaisrais, ypač miško gaisrais. Šalyje mes ėmėmės priemonių ir iniciatyvų, kurios pasirodė labai sėkmingos gaisrų ir padegimų prevencijos požiūriu ir, žinoma, galime pasidalyti geriausia patirtimi su kitomis valstybėmis narėmis.
Pirmininkas. −
Klausimas Nr. 2, kurį pateikė Marie Panayotopoulos-Cassiotou (H-0680/07)
Tema: Integruota Europos politika, skirta neįgaliesiems
Ar Taryba planuoja priimti bendrą sprendimą, nustatant integruotą Europos politiką suteikti profesinį mokymą piliečiams su specialiais poreikiais ir užtikrinti jų integravimo į visuomenę klausimus?
Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Dėkoju už jūsų klausimą, M. Panayotopoulos-Cassiotou. Kaip jūs žinote, Taryba gali priimti teisės aktus Komisijos pasiūlymo tam tikrame etape pagrindu.
Šiuo metu Taryba kol kas nėra gavusi jokio teisėkūros pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl integruotos Europos politikos remti ir teikti profesinį mokymą piliečiams su specialiais poreikiais ir užtikrinti jų integravimą į visuomenę.
Kaip jūs žinote, 2000 m. Taryba priėmė Direktyvą 2000/78/EB, nustatant vienodo požiūrio bendruosius pagrindus užimtumo ir profesinėje srityje. Joje draudžiamas bet koks diskriminavimas, taip pat ir neįgalumo pagrindu. Be to, sprendimu, kurį pagal bendro sprendimo procedūrą priėmė Taryba ir Parlamentas, šie metai paskelbti „Europos lygių galimybių visiems metais“.
Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti Tarybos pirmininkui. Tačiau diskriminavimo uždraudimas užimtumo srityje nėra veiksmingas būdas spręsti neįgaliųjų integravimo klausimus. Vakar buvo pranešta apie sveikatos programą, apimančią naujas technologijas. Ar šis pasiūlymas galėtų būti panaudotas tam, kad įgalintų didelę dalį Europos piliečių, kurie demografinio nuosmukio sąlygomis gali būti aktyvūs ir naudingi visuomenei, panaudoti savo potencialą ir gyventi socialinėje sanglaudoje?
Manuel Lobo Antunes. − (PT) Gerb. pirmininke, M. Panayotopoulos-Cassiotou, man atrodo, kad tai buvo labiau bendras komentaras, o ne tiesioginis klausimas. Vis dėlto aš manau, kad nepaisant nieko, mes matome didėjantį valstybių narių ir ES įsitikinimą, kad būtina dirbti kartu siekiant tinkamai spręsti klausimus šioje srityje.
Taip pat būtina pasakyti, kad pirmininkaujant Portugalijai ir europinių lygių galimybių visiems metais lapkričio 19–20 d. Lisabonoje vyks konferencija, kurios metu mes bandysime apžvelgti padėtį tam tikrais klausimais. Žinoma, mes ir ateityje sieksime politinių įsipareigojimų šiuo klausimu.
Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Kokias priemones planuoja Taryba tam, kad visuomeninis transportas būtų labiau prieinamas neįgaliesiems? Ar jūs matote kokią nors galimybę taikyti geriausią patirtį ir lyginamąją analizę tam, kad būtų galima pagerinti esamą padėtį?
Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) einantis Tarybos Pirmininko pareigas, neįgaliųjų teises mes įtvirtinome Pagrindinių teisių chartijoje, kuri yra Lisabonos sutarties dalis ir teisiškai įpareigojanti. Ar jūs matote kokią nors galimybę pirmininkaujančiai valstybei narei paraginti valstybes nares praktiškai reaguoti į naujas galimybes ir taikyti tam tikras priemones užtikrinti, kad neįgalieji turėtų daugiau ir geresnių perspektyvų?
Manuel Lobo Antunes. − (PT) Norėčiau pateikti porą komentarų. Pagrindinių teisių chartija nėra visiškai įsigaliojusi ir nėra paskelbta. Taip pat ir Lisabonos sutartis, todėl mes turime kurį laiką palaukti. Aš akivaizdžiai negaliu pranašauti, kokias iniciatyvas ir sprendimus galėtų priimti Taryba šioje srityje spalio mėn. Be to, kaip jūs žinote, Pagrindinių teisių chartija pati savaime nėra teisinis pagrindas teisėkūros iniciatyvoms.
Komisija nerekomenduoja Tarybai priimti iniciatyvų transporto srityje, nes šis klausimas tebėra valstybių narių kompetencija. Jos turėtų nuspręsti ir siūlyti būtinas priemones šalių lygmeniu taip, kaip joms atrodo reikalinga ir konkrečiomis sąlygomis.
Pirmininkas. − Gerbiamieji Parlamento nariai, kiti trys – Marian Harkin, Avril Doyle ir Esko Seppänen – klausimai buvo pateikti vakar dienos diskusijoje. Pagal Darbo tvarkos taisyklių II priedo A dalies 2 punkto reikalavimus šie klausimai nepriimtini, todėl dabar mes pereisime prie kito klausimo.
Klausimai Nr. 3, 4 ir 5 nepriimtini, nes minėta tema jau yra šios mėnesinės sesijos darbotvarkėje.
Klausimas Nr. 6, kurį pateikė Sarah Ludford (H-0687/07)
Tema: Seksualiniai nusikaltėliai
Ar Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė pritaria priemonėms, kurias siūloma taikyti ES ir jos valstybėse narėse siekiant nustatyti, bausti ir stebėti asmenis, teistus dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus, keičiantis informacija apie seksualinius nusikaltimus prieš vaikus ir apsaugoti ir gelbėti dingusius be žinios, pagrobtus arba esančius pavojuje vaikus?
Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, S. Ludford, vaikų apsauga ir kova su prekyba vaikais yra labai svarbūs klausimai Europos Sąjungai.
Šiuo požiūriu norėčiau remtis 2001 m. rugsėjo 27 d. Tarybos Rezoliucija dėl pilietinės visuomenės indėlio ieškant dingusių vaikų arba nustatant seksualinio išnaudojamo atvejus, kurioje Taryba teigia, kad kova su vaikų dingimu ir seksualiniu išnaudojimu yra vienas Europos Sąjungos prioritetų.
Šiuo požiūriu Taryba patvirtino įvairias teisines priemones, kuriomis atsižvelgiama į įvairius šio klausimo aspektus, tarp jų – 1997 m. vasario 24 d. bendruosius veiksmus kovoje su prekyba žmonėmis ir seksualiniu vaikų išnaudojimu, 2001 m. rugsėjo 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl pilietinės visuomenės indėlio ieškant dingusių arba seksualiai išnaudojamų vaikų ir pagaliau 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pamatinį sprendimą dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija.
Naujausias pasiūlymas dėl pamatinio sprendimo dėl draudimų, kylančių iš apkaltinamųjų nuosprendžių už prieš vaikus įvykdytus seksualinius nusikaltimus, pripažinimo ir vykdymo, kurį pristatė Belgijos Karalystė, buvo įvertintas Tarybos kartu su kitais pasiūlymais, pavyzdžiui, pasiūlymu dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose ir pasiūlymu dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio.
Po derybų Taryba nusprendė sujungti Belgijos Karalystės iniciatyvos nuostatas ir priemonę dėl keitimosi informacija apie teistumą. Dėl to valstybių narių valdžios institucijoms turėtų būti teikiama informacija apie asmens teistumą įvykdžius seksualinius nusikaltimus prieš vaikus.
2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pamatiniame sprendime dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija pateikiamas seksualinio vaikų išnaudojimo ir vaikų pornografijos apibrėžimas, ir valstybės narės raginamos imtis priemonių užtikrinti, kad šie nusikaltimai būtų baudžiami įkalinimu nuo vienerių iki trejų metų ir kai kuriais atvejais maksimaliai nuo penkerių iki dešimties metų. Minėtu pamatiniu sprendimu 2006 m. sausio 20 d. nustatoma kaip įgyvendinimo valstybėse narėse data. Remiantis Tarybai ir Komisijai perduotais pranešimais dėl įgyvendinimo priemonių ir Komisijos parengtas pranešimas, Taryba iki 2008 m. sausio 20 d. turėtų įvertinti, kaip valstybės narės vykdo iš šio pamatinio sprendimo kylančius įsipareigojimus.
Sarah Ludford (ALDE). - Aš labai dėkoju pirmininkui už atsakymą.
Madeleine McCann byla sukėlė labai didelį susidomėjimą ir, žinoma, daug ginčų. Aš išsamiai nenagrinėsiu šio atvejo, tačiau man nerimą kelia tai, ar Europos veiksmai dingus be žinios vaikams visuomet yra adekvatūs. Norėčiau užduoti tris klausimus.
Pirmasis – dingusių vaikų pagalbos linija. Vakar Komisijos narys F. Frattini sakė, kad jis yra nepatenkintas valstybių narių veiksmais įgyvendinant vasario mėn. Tarybos sprendimą dėl vieningos pagalbos linijos telefonu 116, kuris turėjo būti pradėtas naudoti rugpjūčio mėn. Tik keturios valstybės narės jau pasirinko paslaugų tiekėją, trys valstybės narės visiškai neatsakė į prašymą pateikti informaciją. Tai nedaro didelio įspūdžio! Ar dabar mes turėtume atskirai?
Antra, prieš keletą savaičių Teisingumo ir vidaus reikalų ministrai paragino sukurti dingusių vaikų ES duomenų bazę. Aš tikiu, kad buvo privačių mėginimų bendradarbiauti su YouTube ir M. McCann tėvais. Ar ES remia sumanymą sukurti atitinkamą duomenų bazę?
Trečia, jūs kalbėjote apie keitimąsi duomenimis dėl teistų asmenų, įvykdžiusių seksualinius nusikaltimus, tačiau kada mes turėsime kompiuterinę jų duomenų bazę?
Manuel Lobo Antunes. − (PT) Gerb. pirmininke, S. Ludford, atsakydamas į šiuos klausimus aš galėčiau pasakyti štai ką.
Pirmiausia daugelis šių priemonių yra santykinai naujos arba visiškai naujos, todėl jų poveikis turėtų būti dar vertinamas. Mes, žinoma, vertinsime, kas veikia, kas neveikia ir ar mūsų pažanga šioje srityje yra pakankama. Valstybių narių medžioklė, norint jas apkaltinti arba suversti joms atsakomybę nėra mūsų darbas.
Tai yra bendradarbiavimo procesas, kuris reikalauja dialogo tarp valstybių narių keičiantis patirtimi. Nepaisant to, aš manau, kad mes pasiekėme pažangos šioje srityje, reaguodami į padėtį, kuri humanitariniu požiūriu yra netoleruotina.
Pagaliau aš manau, kad Reformų sutartis šiuo požiūriu taip pat yra gera, nes ji veiksmingai skatina ir įgalina didesnį bendradarbiavimą tarp valstybių narių kovoje su šio pobūdžio nusikaltimais.
Mairead McGuinness (PPE-DE). - Gerb. einantis Tarybos Pirmininko pareigas, džiaugiuosi, kad jūs naudojate žodį „prekyba“, nes nors mes ir sulaukiame didelio dėmesio pavyzdžiui, M. McCann atveju, daug vaikų ir jaunuolių į Europos Sąjungos valstybes nares tiesiog parduodami. Norėčiau jūsų paklausti, ar jūs tikite, kad šiuo klausimu padaryta pakankamai. Šiems žmonėms reikėtų padėti pasirūpinant jų reabilitacija ir grąžinant juos į jų šalis arba pasirūpinti tuo, kad jie netaptų nusikaltėliais valstybėje narėje, kurioje jie atsidūrė. Aš manau, kad tai yra rimtas klausimas Europos Sąjungai.
Jörg Leichtfried (PSE). – (DE) Ministre, aš labai atidžiai klausiausi jūsų atsakymo S. Ludford. Ji pateikė labai konkretų klausimą, į kurį jūs neatsakėte: kokių veiksmų jūs ketinate imtis, jei valstybės narės neįsteigė pagalbos linijos. Galbūt jūs galėtumėte duoti konkretesnį atsakymą šiuo klausimu.
Manuel Lobo Antunes. − (PT) Aš nesu nei baudžiamosios teisės specialistas, nei Teisingumo ministras. Aš atstovauju čia Tarybai ir galiu jums pasakyti tik tai, kokia apskritai yra Tarybos nuomonė šiuo klausimu. Visuomet galima daryti daugiau ir geriau, tačiau tiesa yra tai, kad kaip jūs ir sakėte, yra daug teisinių priemonių, kurios visiškai atitinka norą veiksmingai kovoti su šio pobūdžio nusikaltimais. Kaip aš jau minėjau, daugelis šių priemonių yra pakankamai naujos ir dar turėtų būti atitinkamai įvertintos.
Visiškai aišku viena: tai valstybių narių ir jų piliečių informavimo didinimas apie reiškinį, kuris kalbant apie jo mastą ir pasekmes, yra visiškai naujas. Kaip visuomet, svarstant ir vertinant naujus reiškinius, būtina laikytis tam tikros procedūros. Jei reikia, mes ir toliau raginsime valstybes nares, kurios neišpildė savo įsipareigojimų dėl iniciatyvų arba teisės aktų įgyvendinimo tai padaryti kiek galint greičiau. Jei įsipareigojimai priimti, tada jie turėtų būti vykdomi ir įgyvendinami.
Pirmininkas. −
Klausimas Nr. 7, kurį pateikė Lambert van Nistelrooij (H-0689/07).
Tema: Bendrovių „Suez“ ir „Gaz de France“ susijungimas
Rugsėjo 3 d. buvo pranešta, kad Prancūzijos energetikos bendrovė „Suez“ ir valstybinė bendrovė „Gaz de France“ nusprendė toliau tęsti planuotą susijungimą. Tai sukurtų ketvirtą pagal dydį didžiausią energijos bendrovę po „Gazprom“, „Electricité de France“ ir EON. Komisija jau įsakė susijungusiai bendrovei atskirti kai kuriuos padalinius Belgijoje ir Prancūzijoje.
Ar Taryba mano, kad šie susijungimo planai vis dar atitinka galiojančius principus, kuriuos ji palaiko liberalizuojant energetikos rinką Europos Sąjungoje?
Kokiu mastu nauja susijungusi bendrovė ir Prancūzijos vyriausybė vykdys pagrindinių tinklų nuosavybės aktyvų išpardavimą, kurio pareikalavo Komisija?
Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, Gerbiamieji Parlamento nariai, Pirmiausia privalau pasakyti, kad, kaip jūs jau žinote, 2007 m. pavasario Europos Vadovų Taryboje buvo išsamiai aptariami ES energetikos, tarp jų dujų ir elektros vidaus rinkos klausimai.
Taryba negali išdrįsti reikšti nuomonę dėl to, ar susiliejimo planai, kokie jie yra šiandien, atitinka šią išvadų dalį. Taryba turėtų nurodyti, kad Europos Vadovų Tarybos išvados prisidėjo rengiant Europos Komisijos Trečiąjį energijos paketą, pristatytą 2007 m. rugsėjo mėn., kurio tikslas buvo atverti dujų ir elektros vidaus rinką. Tik pasiekus susitarimo dėl siūlomų reglamentų ir direktyvų ir joms įsigaliojus bus įmanoma įvertinti, ar susijungusi bendrovė GDF „Suez“ atitinka tam tikras teisines nuostatas. Antra, Taryba privalo nurodyti, kad pagal Sutarties nuostatas dėl konkurencijos Europos Komisija yra atsakinga dėl to, kad būtų nustatytas susitarimų tarp bendrovių suderinamumas su Bendrijos taisyklėmis.
Lambert van Nistelrooij (PPE-DE). – (NL). Aš manau, kad Komisija turėtų siekti įvertinti politiką ir konkrečius veiksmus. Aš norėčiau užduoti papildomą klausimą dėl Europos rinkos – t. y. bendrosios rinkos realizavimo.
Atsiejant bendrovių nuosavybę siekiama pritraukti realias investicijas į tinklus, ir mes galime matyti, kad šioje srityje mes nesilaikėme susitarimų, tarp jų ir tarp šalių, kurie buvo priimti. Valstybės narės turi turėti galimybę keistis iki 10 proc. pajėgumų, tai vadinama tarpusavio sąveikumu, ir mes šiuo klausimu atsiliekame.
Mano klausimas būtų toks: kokių veiksmų imasi Taryba pritraukti investicijas tam, kad būtų galima, pavyzdžiui, pagerinti jungtį tarp Prancūzijos ir Ispanijos? Galima pirkti trūkstamus pajėgumus iš kaimynų, tačiau jei nėra tinklų jungčių, tai neįmanoma. Kokių priemonių jūs ketinate imtis šiuo klausimu?
Manuel Lobo Antunes. − (PT) Gerb. pirmininke, L. van Nistelrooij, paskutiniojoje Europos Vadovų Taryboje kovo mėn. Taryba patvirtino priemones energetikos klausimais. Jos dabar, žinoma, turėtų būti įgyvendintos remiantis Komisijos pasiūlymais. Kiekviena įstaiga ir kiekviena institucija privalo vykdyti savo įpareigojimus: Komisija pristatydama savo pasiūlymus, Taryba jiems pritardama, atmesdama arba iš dalies keisdama, ir teismai, įvertindami, ar valstybių narių teisės aktai ir baudos atitinka galiojančius teisės aktus. Tai yra viskas, ką aš galiu jums šiuo metu pasakyti.
Pirmininkas. − Klausimas Nr. 8 atšauktas. Kadangi autorius nedalyvauja, klausimas Nr. 9 nebegalioja.
Klausimas Nr. 10, kurį pateikė Roberta Alma Anastase (H-0702/07)
Tema: Vizų išdavimo tvarkos supaprastinimas Moldovos Respublikos ir Gruzijos piliečiams
Moldovos Respublikos ir Gruzijos piliečiai susiduria su dideliais sunkumais, norėdami gauti vizas į ES valstybes nares. Be to, susitarimas dėl vizų supaprastinimo tarp ES ir Rusijos Federacijos sukūrė paradoksalią padėtį, kai vizų ir kelionių režimas separatistinių Abchazijos, Pietų Osetijos ir Padniestrės regionų gyventojams, kurie turi daugiausia Rusijos pasus, yra ne toks ribotas. Kokių veiksmų imsis Taryba siekdama prisidėti prie to, kad būtų supaprastintas vizų išdavimas Moldovos Respublikos ir Gruzijos piliečiams ir būtų sudaryti atitinkami susitarimai? Taip pat būtina skubos tvarka užtikrinti geresnį Bendrojo vizų centro Kišiniove bendradarbiavimą su daugiau ES valstybių narių įgyvendinant praktinį vizų išdavimo supaprastinimo mechanizmą. Kaip Taryba galėtų paaiškinti tai, kad šiuo bendradarbiavimu kol kas yra suinteresuotos tik nedaugelis valstybių narių ir kaip ji galėtų užtikrinti, kad nuo šiol bendradarbiautų ir likusios?
Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) R. A. Anastase, 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimu Taryba įgaliojo Komisiją siekti susitarimo tarp Europos bendrijos ir Moldovos Respublikos dėl vizų režimo supaprastinimo. Šis susitarimas buvo parafuotas 2007 m. balandžio 25 d. Kišiniove ir pasirašytas Briuselyje 2007 m. spalio 10 d., faktiškai aš jį ir pasirašiau.
Atsižvelgiant į tai, kad susitarimas buvo sudarytas greitai, su Europos Parlamentu bus konsultuojamasi dėl sprendimo projekto dėl šio susitarimo sudarymo. Spalio 17 d. Moldovos Respublikos vyriausybė patvirtino du įstatymo projektus, kuriais ratifikuojami vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimai su Europos Sąjunga.
Tarybos vardu aš galiu jums pasakyti, kad Komisija šiuo metu nėra įgaliota pradėti derybas dėl panašaus susitarimo su Gruzija. Valstybių narių ir bendrojo vizų centro Kišiniove bendradarbiavimas yra klausimas, kurį jie turėtų spręsti pačios suinteresuotos šalys.
Roberta Alma Anastase (PPE-DE). - (RO) Sveikinu pasirašius susitarimus su Moldova. Norėčiau nurodyti dar porą klausimų: pirmiausia aš manau, kad į diskusiją dėl santykių tarp Tarybos ir Moldovos Respublikos būtina įtraukti klausimą dėl padėties, kuri atsirado netrukus po to, kai buvo pasirašyti šie susitarimai: spalio 12 d. Moldovos Respublikos pasienyje kai kurioms oficialioms delegacijoms iš Rumunijos nebuvo leista atvykti į Moldovos Respublikos teritoriją. Kadangi aš manau, kad būtina laikytis vizų režimo vykstant į trečiąsias šalis abipusiškumo, būtų įdomu sužinoti Tarybos nuomonę šiuo klausimu. Antra, susitarimuose, kuriuos jūs pasirašėte, pateikta nuoroda į moldavų kalbą, kurios iš tikrųjų nėra. Aš norėčiau atkreipti į tai dėmesį, kadangi Europos Sąjungoje yra pripažįstama tik rumunų kalba. Dėl Gruzijos aš manau, kad reikalai bus sprendžiami taip, kad bus siekiama išvengti padėties, kurioje yra Gruzijos piliečiai, lyginant su Pietų Osetijos piliečiais.
Manuel Lobo Antunes. − (PT) Gerb. pirmininke, kaip aš jau minėjau, aš pasirašiau supaprastinto vizų režimo susitarimą su Moldova ir galiu jums pasakyti, kad Moldovos Respublikos vyriausybė tinkamai įvertino ir pripažino šią iniciatyvą.
Tai labai svarbi priemonė vertinant mūsų santykius su Moldova ir mūsų santykius su kaimyninėmis šalimis. Aš nuoširdžiai tikiu, kad šis susitarimas padėtų, kaip numatyta, stiprinti santykius tarp ES ir Moldovos Respublikos, ypač Europos kaimynystės politikos požiūriu, suartinant žmones, siekiant geriau pažinti vieniems kitus, nes tai neabejotinai stiprina Europos vertybes.
Žinoma, turėtų būti įvertinti ir sunkumai, kylantys taikant šį susitarimą. Šie sunkumai yra visiškai nauji, bet aš galiu pasakyti, kad, kai Europos Sąjungos susitarimai sudaryti su trečiosiomis šalimis kelia sunkumų arba kliūčių, kai jie neduoda pageidaujamų rezultatų arba jų rezultatai yra kitokie, negu tikėtasi, Komisija, bendradarbiaudama su Taryba, privalo atsižvelgti į tai, kas vyksta ir, jei reikia, daryti būtinus pakeitimus.
Dėl Gruzijos aš atsižvelgsiu į jūsų pastabą, R. A. Anastase.
Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Ar numatoma pasirašyti vizų palengvinimo sutartį su Baltarusija? Išsiplėtus Šengeno erdvei Lietuva, turinti dideles sienas su Baltarusija, negalės lengvatinėmis sąlygomis pasikviesti svečių ar baltarusių žmonės negalės aplankyti pasienyje esančių savo giminių. Ar yra numatomi tokie palengvinimai?
Manuel Lobo Antunes. − (PT) Gerb. pirmininke, D. Budreikaite, kaip jūs žinote, sprendimai dėl vizų režimo susitarimų priimami kiekvienai valstybei atskirai. Jais atsižvelgiama į minėtos šalies padėtį, santykių, kuriuos mes su ja palaikome pobūdį, techninius saugumo klausimus ir t. t. Dėl to, jei reikia, Komisija turėtų pateikti pasiūlymą Tarybai ir pastaroji turėtų šiuo klausimu priimti sprendimą. Vis dėlto kaip aš jau minėjau, siekiant sudaryti tokį susitarimą su Baltarusija arba bet kuria kita šalimi, negalima paprasčiausiai priimti sprendimo arba pradėti derybas neatsižvelgiant į tam tikras technines ir politines sąlygas, kurias ši šalis turėtų atitikti.
Vis dėlto jei techniniu arba politiniu požiūriu būtų pagrįsta sudaryti šiuos susitarimus, turėtų būti atsižvelgiama į Kaimynystės politikos „žmogiškąjį“ arba „humanitarinį“ veiksnį. Mes negalime būti visai svetimi vienas kitam, priešingai, mes privalome stiprinti tarpusavio ryšius ir geriau pažinti vienas kitą.
Pirmininkas. −
Klausimas Nr. 11, kurį pateikė Dimitrios Papadimoulis (H-0703/07)
Tema: Europos civilinės apsaugos pajėgų sukūrimas
2007 m. rugsėjo 4 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją (P6_TA(2007)0362) dėl stichinių nelaimių, kurioje pateikiama konkreti nuoroda į gaisrus, pareikalavusius žmonių gyvybių šią vasarą Graikijoje. Kaip ir kitais dokumentais, rezoliucija ir pranešimu dėl Bendrijos civilinės saugos mechanizmo (2006 m. rugsėjo 18 d. A6-0286/2006) pripažįstama Bendrijos civilinės apsaugos mechanizmo reikšmė ir raginama sukurti europines civilinės saugos pajėgas, kurios leistų nedelsiant reaguoti į nelaimingus atsitikimus ir krizes, kaip tai siūloma buvusio Komisijos nario M. Barnier pranešime.
Atsižvelgiant į tai, kad civilinės apsaugos pajėgų sukūrimas būtų ypač naudingas valstybių narių institucijoms, atsakingoms už civilinę saugą, kokia yra Tarybos nuomonė dėl civilinės apsaugos pajėgų kūrimo?
Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) D. Papadimoulis, Taryba norėtų nurodyti, kad 2006 m. birželio 15–16 d. ir 2006 m. gruodžio 14–15 d. Europos Vadovų Taryba pritarė arba atsižvelgė į pirmininkaujančios valstybės narės pranešimus dėl greitojo reagavimo pajėgų stiprinimo krizių arba nelaimių atvejais tobulinant esamą sistemą ir jos koordinavimą.
2006 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba pateikė rekomendacijas tobulinti Sąjungos greitojo reagavimo pajėgas Europos Sąjungos viduje ir už jos ribų. Ji paragino atkreipti dėmesį į tai, kad būtų toliau didinami Europos Sąjungos skubaus reagavimo pajėgų gebėjimai valstybių narių turimų priemonių, tarp jų civilinės gynybos modulių pagrindu ir svarstyti Komisijos pasiūlymus dėl bendrijos civilinės saugos pajėgumų stiprinimo.
Taryba taip pat norėtų nurodyti, kad Europos Vadovų Taryba 2006 m. birželio 15–16 d. pritarė 2006 m. gegužės mėn. M. Barnier pranešimui, kaip svarbiam indėliui į diskusiją. Nors kai kurios M. Barnier pranešimo idėjos buvo įtrauktos į Bendrijos taisykles arba praktines priemones, Tarybai iki šiol nepateikta pasiūlymų dėl Europos civilinės saugos pajėgų sukūrimo.
2007 m. spalio 15–16 d. išvadose Taryba, atsižvelgdama į pastarųjų metų įvykius ir pripažindama poreikį Europos Sąjungai veiksmingai ir laiku reaguoti į krizes ir ypatingą padėtį, paragino Komisiją svarstyti atitinkamus klausimus ir teikti pasiūlymus Bendrųjų reikalų ir išorės santykių Tarybai, kuri vyks 2007 m. gruodžio 10 d.
Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL). - (EL) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti Tarybos pirmininkui. Deja, tekste, kurį jūs mums perskaitėte, neatsižvelgiama į M. Barnier pasiūlymą. Norėčiau jūsų paklausti: kiek gaisro ir potvynio aukų dar prireiks? Kiek namų turės būti sugriauta? Kiek valstybės narės švaistys savo išteklius, kol jūs pagaliau Taryboje atliksite tyrimą, kurio jau seniai reikalauja Europos Parlamentas? Aš jūsų klausiu: ar jūs, kaip Tarybos pirmininkas, gruodžio 10 d. pasiūlysite, kad Taryba apsvarstytų tai, ką rekomendavo Europos Parlamentas, būtent – kad būtų įsteigtos šios papildomos civilinės saugos pajėgos, arba jūsų pasekėjas vėl po 18 mėnesių paseks mums pasaką dėl to, kodėl yra delsiama?
Manuel Lobo Antunes. − (PT) D. Papadimoulis, Taryba su dideliu susidomėjimu laukia Komisijos pasiūlymo šiuo klausimu dėl galimo civilinės apsaugos pajėgų sukūrimo. Tikimasi, kad šios pastabos ir pasiūlymai bus pateikti Komisijai prieš Bendrųjų reikalų Tarybos posėdį gruodžio 10 d., t. y. greičiau negu po dviejų mėnesių. Mes susipažinsime ir įvertinsime Komisijos pasiūlymus ir po to atitinkamai veiksime.
Justas Vincas Paleckis (PSE). – (LT) Aš irgi labai norėčiau pabrėžti šito klausimo svarbą ir malonu, kad Taryba kreipėsi į Komisiją ir laukia dabar Komisijos atsako. Tačiau vis dėlto aš norėčiau paklausti, kaip Taryba įsivaizduoja tokių pajėgų vaidmenį, susiduriant su ypatingom situacijom? Ir kaip Taryba, turint omenyje visus tuos potvynius, gaisrus, klimato kaitą, tai kas dabar vyksta toli nuo mūsų Amerikoje – vis dėlto kaip įsivaizduoja tokių pajėgų panaudojimą konkrečiai atvejais?
Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) einantis Tarybos Pirmininko pareigas, jūs keletą kartų minėjote M. Barnier pranešimą Šis pranešimas sukėlė pagalbą teikiančių organizacijų nerimą, nes atrodo, kad kalbama apie pusiau sukarintas vadovavimo struktūras arba išankstinių sprendimų priėmimą kariniu lygmeniu. Ar Taryba yra informuota apie susirūpinimą dėl civilių apsaugos pajėgų sukarinimo ir kaip Taryba ketina spręsti šiuos susirūpinimą keliančius klausimus?
Manuel Lobo Antunes. − (PT) Gerb. pirmininke, kaip aš jau minėjau, Tarybos pasiūlymas ir išvados dėl M. Barnier pranešimo galėtų būti laikomas pagrindu priimant ateities sprendimus. Tai nebuvo pritarimas 100 proc. arba pritarimas, kad šis pranešimas bus priimtas kaip darbo pagrindas. Paprasčiausiai Taryba šitaip tuo metu susitarė. Kaip aš ką tik sakiau, aš negaliu komentuoti pasiūlymų, modelių ir metodų, kol Taryba jų nepatvirtino, kitaip užbėgčiau įvykiams už akių.
Mes turime palaukti Komisijos pasiūlymų ir vertinimo. Po to mes juos apsvarstysime Taryboje ir pasidarysime išvadas. Mes taip pat nuspręsime dėl to, kokios krypties turėtume laikytis, ir čia mes prieiname svarbų klausimą. Taryba, prašydama Komisijos teikti pasiūlymus šiuo klausimu, nedviprasmiškai parodė susidomėjimą šia tema ir savo norą siekti pažangos šioje srityje. Manau, tai yra teigiamas ženklas.
Pirmininkas. −
Klausimas Nr. 12, kurį pateikė Bernd Posselt (H-0708/07)
Tema: Prof. Ukshin Hoti likimas
Tarptautinį pripažinimą pelnęs mokslininkas ir aktyvus taikos judėjimo dalyvis prof. Ukshin Hoti, demokratinės nepripažintos Kosovo Respublikos, vadovaujamos prezidento Ibrahimo Rugova vyriausybės užsienio reikalų ministras M. Miloševičiaus režimo metais buvo suimtas ir dingo be žinios.
Ar Taryba galėtų sužinoti iš dabar demokratiškos Serbijos vyriausybės, koks yra prof. U. Hoti likimas ir ar Belgrado valdžios institucijos yra pasirengusios atlikti šio klausimo tyrimą?
Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) B. Posselt, profesoorius U. Hoti yra vienas iš daugiau kaip 2 000 asmenų, įtrauktų į Tarptautinio Raudonojo kryžiaus komiteto (ICRC), dingusių be žinios Kosovo konflikto metu, sąrašą.
ICRC nuo 1998 m. sausio mėn. rinko informaciją apie dingusius be žinios žmones Kosove. Ši informacija buvo išsiųsta valdžios institucijoms Belgrade ir Prištinoje, kartu su prašymu nustatyti šių žmonių buvimo vietą.
ICRC Kosove taip pat dirba šiuo klausimu, bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų misija Kosove. Dialogo tarp Prištinos ir Belgrado abi šalis dominančiais klausimais metu, darbo grupė dėl dingusių asmenų, turinti atstovus abiejose vyriausybėse, globojama Raudonojo Kryžiaus, nuolat posėdžiauja nuo 2004 m. kovo mėn.
Vyksta abiejų pusių darbas siekiant nustatyti dingusių žmonių buvimo vietą, tačiau pažanga yra lėta. Teisė žinoti dingusių artimųjų buvimo vietą yra pagrindinis humanitarinės teisės ir žmogaus teisių klausimas.
Dėl to Europos Sąjungos Taryba remia darbą šioje srityje, kurį atlieka tarptautinės ir vietos valdžios institucijos Serbijoje ir Kosove.
Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, kiekviena auka žinoma, yra vienodai svarbi ir aš pritariu šiam tyrimui. Vis dėlto prof. U. Hoti buvo iš tikrųjų labai gerai žinoma asmenybė. Aš palaikau glaudžius santykius su jo šeima. Jis buvo artimiausias Ibrahimo Rugova, A. Sacharovo premijos laureato, pagalbininkas, kurį oficialiai suėmė ir įkalino tuometinė Serbijos vadovybė. Ji turi turėti žinių apie tai, kur jis šiuo metu yra! Tai klausimas, kurį būtina oficialiai išsiaiškinti su Belgrado vyriausybe, dalyvaujant Tarybai. Ką Serbijos vyriausybė galėtų pasakyti apie buvusio kalinio, už kurio saugumą ji yra atsakinga, buvimo vietą?
Manuel Lobo Antunes. − (PT) Gerb. pirmininke, kaip jau minėjau, Taryba, žinoma, pritaria tam, kad būtų prašoma valdžios institucijų, kurioms tenka tiesioginė atsakomybė, nustatyti U. Hoti buvimo vietą. Mes taip pat suprantame, kad, kaip jau buvo minėta, tai yra žmogaus teisių ir žmogaus teisių apsaugos klausimas. Šiuo požiūriu tai turėtų būti politinio dialogo su vyriausybėmis, kurios yra atsakingos šiuo klausimu, dalis.
Pirmininkas. −
Klausimas Nr. 13, kurį pateikė Robert Evans (H-0710/07)
Tema: Klimato kaita
Ar Taryba vis dar mano, kad pavyks pasiekti Europos Sąjungos tikslo apriboti temperatūros kilimą 2°C?
Ar Taryba numatė papildomas priemones ES lygmeniu sprendžiant klausimus, kurie pateikti 2007 m. pranešime, kurį pateikė tarpvyriausybinės klimato kaitos grupė (IPCC)?
Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, kaip jūs žinote, Europos vadovai priimdami šiuos įsipareigojimus, pasiuntė tarptautinei bendruomenei aiškų ženklą dėl klimato kaitos, siekiant paskatinti derybas dėl visuotinio susitarimo po 2012 m.
Kol nepasiekta minėto susitarimo, Europos Sąjunga patvirtino įsipareigojimus iki 2020 m. maždaug 20 proc. sumažinti šiltnamio dujų išmetimą, lyginant su 1990 m. Antra, Europos Sąjunga pasirengusi įsipareigoti sumažinti šiltnamio dujų išmetimą 30 proc., jei tai padarytų ir kitos išsivysčiusios šalys ir jei atitinkamai siekiant klimato tikslų prisidėtų besivystančios šalys.
Europos Sąjunga mano, kad ji turėtų rodyti pavyzdį tam, kad įtikintų besivystančias šalis prisidėti prie visuotinių veiksmų riboti teršalų išmetimą.
Aišku, kad tai turėtų sustiprinti visuotinę anglies rinką, kuri būtų viena priemonių mažinti išlaidas, ribojant išmetamų teršalų kiekį. Siekiant mažinti į aplinką išskiriamų šiltnamio dujų kiekį, vykdomos įvairios priemonės pagal Europos Klimato kaitos programą, o kitos energetikos politikos priemonės Europos Sąjungoje planuojamos strateginės analizės pagrindu.
Prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema vadina svarbų vaidmenį siekiant ilgalaikių ES tikslų riboti šiltnamio dujų išskyrimą į aplinką, o jos analizė itin svarbi įgyvendinant bendrus Europos Sąjungai tikslus.
Robert Evans (PSE). - Dėkoju, gerb. einantis Tarybos Pirmininko pareigas, už šį padrąsinantį atsakymą. Jūs sakėte, kad reikalingas visuotinis susitarimas. Man buvo įdomu išgirsti apie 30 proc. tikslą. Aš sutinku su jumis dėl to, kad mūsų tikslai turi būti drąsūs. Žinoma, tai yra sritis, kuri ne tik turi įtakos daugeliui Europos piliečių, bet ir kelia jiems didelį susirūpinimą.
Aš manau, kad jūs galėtumėte šiek tiek plačiau apibūdinti, kokių realių teigiamų veiksmų reikėtų imtis tam, kad paskatintume šalis, kurių pastangos galėtų būti didesnės – pavyzdžiui, Jungtines Valstijas – ir padėti toms šalims – ar tai būtų Kinija, Indija, ar Rusija – kurios šiuo metu nevykdo įsipareigojimų. Ką be kalbų mes galėtume padaryti, kad šis procesas pajudėtų į priekį? Aš nesakau, kad tai yra viskas, ką mes darome, bet ką mes darysime, kad šie tikslai būtų realiai įgyvendinti?
Manuel Lobo Antunes. − (PT) Europos Sąjungai prieinamos priemonės yra diplomatinės, mūsų įsitikinimai ir vadinamasis politinis nusiteikimas. Aš manau, kad geriausias būdas įtikinti kitus sekti mūsų pavyzdžiu yra laikytis nustatyto tempo ir rodyti pavyzdį, ir mes būtent tai ir darome.
Aišku, kad nustatant tikslus, kurių iš mūsų tikisi mūsų piliečiai, mes rodome pavyzdį ir pasaulyje. Tai įkvepia visuomenės nuomonę kitose šalyse ir savo ruožtu įgalina atitinkamas vyriausybes imtis to paties lygio priemonių.
Šis pirmavimo poveikis, manau, buvo labai akivaizdus Jungtinių Valstijų atžvilgiu. Europos Sąjungos pavyzdys šiuo požiūriu leido JAV visuomenei daryti spaudimą tam tikroms valdžios institucijoms. Mano asmeninė nuomonė yra ta, kad Nobelio premiją už nuopelnus klimato kaitos srityje Al Gore buvo suteikta būtent dėl mūsų drąsių politikos priemonių ir noro keistis ir siekti panašių tikslų ir, žinoma, dėl daugiašalės diplomatijos Jungtinėse Tautose.
Mairead McGuinness (PPE-DE). - Norėčiau paraginti Parlamentą rodyti pavyzdį išjungiant oro kondicionierių, nes aš sušalau ir taip pat galėtų prisidėti siekiant klimato kaitos tikslų.
Gerb. einantis Tarybos Pirmininko pareigas, jūs atsakėte į vieną iš klausimų, kurį aš norėjau paklausti, tačiau tam, kad į šių klausimų sprendimą įsitrauktų visuomenė, reikalingas daugiau negu Al Gore pavyzdys. Todėl aš norėčiau paprašyti Tarybos apibūdinti, kaip ji ketina visuomenės susirūpinimą paversti visuomenės veiksmais Europos Sąjungoje, ir nestabdant besivystančio pasaulio pažangos, nes šis vystymasis yra mums naudingas.
Pirmininkas. − Mes pamėginsime spręsti temperatūros klausimą mūsų Parlamento rūmuose.
Manuel Lobo Antunes. − (PT) Dėkoju jums už jūsų klausimą, M. McGuinness. Mes turime geriau informuoti visuomenę šiais klausimais. Taip pat mes patys turėtume rodyti pavyzdį. Tai buvo padaryta.
Žinoma, reikės padaryti daug daugiau, tačiau aš manau, kad žmonės vis labiau domisi klimato kaita, nes jos pasekmės yra akivaizdžios. Aš galėčiau nurodyti pavyzdį iš asmeninės patirties, jei tai būtų įdomu. Kai aš buvau šešerių arba septynerių metų, klimatas Portugalijoje buvo kitoks, negu jis yra šiandien, kai man penkiasdešimt. Aš, kaip ir kiti, matome, kad padėtis pasikeitė. Dėl to žmonės klausia, kodėl keičiasi klimatas ir kokios gali būti šių pokyčių pasekmės.
Kita vertus, valstybės narės turėtų taikyti įstatymus, kurie reikalingi spręsti, stabdyti arba mažinti klimato kaitą. Valstybės narės ES lygmeniu įsipareigojo ir dabar turi priimti teisės aktus, užtikrinančius šių įsipareigojimų laikymąsi. Mes privalome pirmauti, rodydami pavyzdį pasauliui.
Aš nenorėčiau pervertinti buvusio viceprezidento Al Gore kampanijos, tačiau aš manau, kad ji turėjo didelį įtaką visuomenės nuomonei visame pasaulyje.
Pirmininkas. −
Klausimas Nr. 14, kurį pateikė Mairead McGuinness (H-0713/07)
Tema: Sumaištis pasaulio finansų rinkose
Neoficialaus ES finansų ministrų susitikime (rugsėjo 14–15 d. Porto) buvo aptariama krizė, kurią sukėlė Europoje JAV finansinių rinkų nestabilumas. Ar Taryba negalėtų nurodyti, kokio pobūdžio diskusijos vyko? Ar Taryba svarstė Northern Rock atvejį, kurio finansiniai sunkumai yra tiesioginio nestabilumo JAV rezultatas?
Ar Taryba mano, kad šis klausimas gali turėti platesnį poveikį Europos finansų rinkoms?
Pagaliau ar Taryba yra patenkinta finansinių paslaugų saugiklių užtikrinama apsauga vartotojams, ypač tiems, kurie įsigijo finansinius produktus ne savo valstybėje narėje?
Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, šiuo klausimu aš norėčiau pasakyti štai ką. Neoficialiame ES finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikime, kuris vyko Portugalijos mieste Porto rugsėjo 14–15 d. buvo svarstomi įvairūs klausimai, tarp jų ir ekonominės ir finansinės sistemos padėtis.
Kaip nurodoma Portugalijos pirmininkavimo Tarybai tinklapyje, mūsų vertinimą sudaro dvi dalys. Viena vertus, mes manome, kad mus veikia nestabilumas ir rizikos pokyčiai pasaulinėse finansų rinkose, kuriuos sukėlė sunkumai antrinių būsto paskolų Jungtinėse Amerikos Valstijose rinkose, kurie per sudėtingas finansines priemones tapo pasaulinės finansinės sistemos krizės priežastimi.
Tai turėjo įtakos pinigų rinkos veikimui ir pareikalavo greitų ir griežtų pagrindinių centrinių bankų, tarp jų Europos Centrinio Banko veiksmų. Kita vertus, nors tai nėra neginčijama, dėl finansinių neramumų padidėjus netikrumui, makroekonominiai Europos Sąjungos pagrindai išlieka stiprūs ir augimas stiprus, nežiūrint lėtėjimo JAV.
Europos finansinės institucijos yra stiprios ir jų pelningumas pastaraisiais metais užtikrina, kad jos išlaikys dabartinį padidinto nestabilumo laikotarpį finansų rinkose.
Vis dėlto norėčiau nurodyti tai, kad konkretūs atvejai valstybėse narėse nebuvo aptariami. Atlikdami vertinimą, mes taip pat išnagrinėjome, ko mes galime pasimokyti iš dabartinio nestabilumo finansų rinkose. Buvo pabrėžiama, kad, nors mes turime pagrįstą finansinio sektoriaus reguliavimo ir priežiūros sistemą, kuri buvo sustiprinta naujausiais teisės aktais, pavyzdžiui, kapitalo direktyvos įgyvendinimas ir pasiūlymai dėl „Mokumo II“ direktyvos, mes turime ir toliau būti budrūs, ypač įvykių ir naujovių finansinių produktų srityje požiūriu.
Naujausias finansinės sumaišties epizodas paskatino skubiau spręsti tam tikrus klausimus, kurie tebėra Tarybos darbotvarkėje ir padidino poreikį Europos Sąjungai ir su jos tarptautiniams partneriams ieškoti būdų stiprinti skaidrumą, tobulinti vertinimo procesus, stiprinti rizikos valdymą ir tobulinti rinkos veikimą, ypač sudėtingiems finansiniams produktams.
Spalio 9 d. Ecofin Taryba pritarė išsamiai darbo programai, kurią ES lygmeniu atitinkamos tarnybos turės įgyvendinti iki 2008 m. pabaigos, bendradarbiaujant su pagrindiniais tarptautiniais partneriais.
Tame pačiame Ecofin Tarybos posėdyje spalio mėn. buvo patvirtintos išvados dėl finansinių mechanizmų stabilumo sugriežtinimo Europos Sąjungoje. Šios išvados pateikiamos Tarybos tinklapyje, ir yra daugiau kaip metus trukusio pasirengimo rezultatas. Taryba priėmė bendrų principų rinkinį siekiant užtikrinti bendradarbiavimą tarp šalių valdžios institucijų finansinio stabilumo srityje.
Be to, buvo susitarta dėl ketinimų protokolo dėl bendradarbiavimo ir informacijos mainų, kuris buvo pasirašytas 2005 m. tarp ES bankininkystės priežiūros valdžios institucijų, centrinių bankų ir finansų ministerijų, apimantis tris naujas sudėtines dalis: pirmiausia bendrieji principai, oficialiai patvirtinti susitikime; antra, bendra analitinė sistema vertinant sisteminius potencialios krizės požymius ir, trečia, praktinės rekomendacijos dėl procedūrų tarptautinės krizės atveju.
Buvo nustatyta darbo programa nustatant šių ir kitų veiksmų, kurie turėtų būti vykdomi stiprinant finansinį stabilumą Europos Sąjungoje, tvarkaraštį. Aišku, tuo yra siekiama apsaugoti vartotojus ir investuotojus, kurie yra suinteresuoti tinkamų finansinių rinkų veikimu.
Baigdamas aš norėčiau pabrėžti, kad kaip suprantu, Taryba, kartu su Europos Parlamentu ir Komisija pritaria tam, kad būtų pasiektas veiksmingas rizikos ribojimo lygis ir reguliavimas siekiant užtikrinti finansų rinkos stabilumą, pasaulinį konkurencingumą ir vartotojų apsaugą.
Mairead McGuinness (PPE-DE). - Dėkoju, gerb. einantis Tarybos Pirmininko pareigas. Aš išnagrinėsiu jūsų atsakymą, už kurį jums labai dėkoju, nes šis klausimas yra labai rimtas.
Reikėtų sutikti dėl to, kad buvo pakenkta Northern Rock indėlininkų pasitikėjimui ir sukelta grandininė reakcija. Pasitikėjimas yra bankinės sistemos stabilumo raktas ir itin reikšminga tarptautinių paslaugų ir verslo finansinių paslaugų sektoriaus dalis.
Ar jūs manote, kad veiksmai, kuriuos jūs nurodėte yra pakankami tam, kad būtų galima atkurti šį pasitikėjimą?
Manuel Lobo Antunes. − (PT) Taryba gali nustebinti narius. Kaip jau sakiau, Ecofin Taryba paprašė darbo grupę atlikti išsamią padėties analizę ir nustatyti naujas priemones, tam, kad būtų apsaugotos Europos finansinėms rinkoms. Ji yra gerai informuota apie sunkumus, nes ji prašė kompetentingų institucijų atlikti šį darbą. Ji paprašė šios darbo grupės pasiūlyti priemones, kurias reikėtų priimti tam, kad išvengtume padėties, kurią neseniai stebėjome. Matysime, ar šios priemonės bus veiksmingos praktiškai. Vis dėlto Taryba turėtų imtis priemonių tam, kad finansiniai nesklandumai netrukdytų mūsų ekonomikai ateityje.
Aš turėčiau paminėti, kad šis klausimas buvo svarstomas valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime, kuris vyko Lisabonoje praėjusią savaitę. Šiame susitikime mūsų valstybių ir vyriausybių vadovai pabrėžė, kad pirmiausia Europos ekonomika turi ekonomistų žodžiais „gerus pagrindus“, kitaip tariant, yra sveika ir, antra, kad jie remia priemones, kurių ėmėsi Ecofin ir kurios yra siūlomos šioje srityje.
Pirmininkas. −
Klausimas Nr. 15, kurį pateikė Johan Van Hecke (H-0717/07)
Tema: Didėjantis Europos agentūrų skaičius
Šiuo metu įvairiose ES valstybėse ir miestuose veikia 23 Europos agentūros. Jų veikla beveik nėra tikrinama. Paskutinioji buvo įsteigta Pagrindinių teisių agentūra, kurios buveinė yra Vienoje ir kurioje dirba 100 žmonių. Agentūros tikslas yra žmogaus teisių Europos Sąjungoje apsaugos stebėjimas, nors šią užduotį jau vykdo Europos Žmogaus teisių teismas ir faktiškai Europos Taryba, kurios abi yra Strasbūre. Visos šios agentūros per metus išleidžia maždaug per 1 mlrd. mokesčių mokėtojų pinigų. Kai kurie stebėtojai mano, kad nė viena Europos Vadovų Taryba neįvyksta neįsteigusi naujos agentūros.
Ar Taryba ketina steigti daugiau naujų agentūrų? Ar poreikis steigti agentūrą kiekvienu atveju atidžiai nagrinėjamas? Ar Taryba yra informuota apie poveikį Europos biudžetui? Ar Taryba pasirengusi atsisakyti kai kurių agentūrų, kurių veikla nebėra būtina?
Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, J. Van Hecke, aš norėčiau nurodyti, kad klausimai dėl Bendrijos agentūrų steigimo ir uždarymo turėtų būti pateikti Komisijai, kuri turi išskirtinę iniciatyvos šiuo požiūriu teisę. Teisinės institucijos, Parlamentas ir Taryba veikia tik Komisijos pateikto pasiūlymo pagrindu. Garbingasis narys gali būti tikras, kad kiekvienu atveju poreikis steigti naują agentūrą Taryboje yra atidžiai nagrinėjamas.
Aš norėčiau pasiūlyti garbingajam nariui peržiūrėti 2007 m. balandžio 18 d. bendrą pareiškimą dėl tam tikrų agentūrų biudžeto aspektų, kuriame trys biudžeto formavimo institucijos susitarė dėl bendro esamų arba būsimų Bendrijos agentūrų biudžeto valdymo principų.
Johan Van Hecke (ALDE). – (NL) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti ministrui už jo atsakymą. Mano susirūpinimas pateikiant šį klausimą buvo dvejopas: pirmiausia agentūrų skaičiaus didėjimas po kiekvieno Tarybos susitikimo; buvo įsteigta 12 naujų agentūrų per penkerius metus, kuriose darbuotojų skaičius išaugo nuo 166 iki 3 700. Antroji šio klausimo dalis yra tokia: ar Taryba dar kartą įvertins poreikį išsaugoti šias agentūras, kaip nuolat veikiančias, kai nebėra akivaizdžių jų buvimą pateisinančių priežasčių? Be to, man neaišku, kaip Taryboje yra organizuota išlaidų šių agentūrų veiklos išlaidų vidaus kontrolė ir koks vaidmuo čia tenka Parlamentui?
Manuel Lobo Antunes. − (PT) J. Van Hecke, kaip jau minėjau pasiūlymą įsteigti agentūrą pateikia Europos Komisija ir, vykdydama dialogą su Komisija, Taryba įvertina, ar Komisijos pasiūlymas yra pagrįstas. Tada priimami sprendimai, kaip tai numatyta pagal Sutartį. Aš turiu pasakyti, kad Portugalijoje yra įsikūrusi viena agentūra − Europos jūrų saugumo agentūra, kurios buveinė yra Lisabonoje, ir kuri, kaip mes manome, Europai labai reikalinga.
Kaip jūs žinote, agentūrų valdymas turi savo priežiūros mechanizmus, kurie yra gana griežti. Be to, institucijos taip pat pritarė, kaip minėjau. tam tikriems bendriems principams, kurie tiesiogiai taikomi šių Bendrijos agentūrų biudžeto valdymui.
Iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad yra ypač rūpinamasi tuo, kad būtų užtikrintas griežtas šių agentūrų valdymas ir joms patikėtų finansų naudojimas. Tai yra mano asmeninė patirtis, jeigu jūs manote, kad ji yra vertinga.
Pirmininkas. −
Klausimas Nr. 16, kurį pateikė Bill Newton Dunn (H-0719/07)
Tema: Visą parą veikiantis pranešimų apie elektroninius nusikaltimus tinklas
Gavau žinių iš JAV, kad 10 ES valstybių narių nedalyvauja visą parą veikiančiame pranešimų apie elektroninius nusikaltimus tinkle. Tai Belgija, Kipras, Estija, Graikija, Airija, Latvija, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija, taip pat Portugalija, kuri šiuo metu pirmininkauja Tarybai.
Kokią reikšmę Taryba teikia kovai su tarptautiniais modernių technologijų nusikaltimais?
Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, B. Newton Dunn, Taryba nėra informuota apie valstybių narių dalyvavimą šiame tinkle, kuris yra pirmiausia G8 ir Europos Tarybos narių iniciatyva. Todėl Taryba negali patvirtinti arba paneigti tai, ką jūs sakėte. Vis dėlto Taryba laiko kovą su modernių technologijų nusikaltimais itin svarbia, kaip tai rodo 2005 m. vasario 24 d. pamatinis sprendimas 2005/222/JAI dėl išpuolių prieš informacines sistemas ir tai, kad Taryba pritarė skubiam 2001 m. lapkričio 23 d. Europos Tarybos konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų ratifikavimui.
Be to, Tarybos išvados dėl bendrosios politikos kovojant su elektroniniais nusikaltimais bus pateiktas ir aptariamas kitoje teisingumo ir vidaus reikalų Taryboje, kuri yra planuojama lapkričio mėn.
Portugalijoje veikia nacionalinis pranešimų apie elektroninius nusikaltimus tinklas, kuris yra atsakingas už kovą su šio pobūdžio nusikaltimais per Interpolą ir visuotinį veiksmų tinklą.
Bill Newton Dunn (ALDE). - Dėkoju, gerb. einantis Tarybos Pirmininko pareigas, už gana atvirą, nuoširdų ir faktais pagrįstą atsakymą. Ar kitame Teisingumo ir vidaus reikalų Tarybos susitikime, apie kurį jūs minėjote, jūs ketinate nurodyti tą įdomią aplinkybę, kad Taryba apie tai, pasirodo, nieko nežino, ir kad 10 valstybių narių nedalyvauja šioje programoje, kas man atrodo neįtikėtina? Gal galėtumėte iškelti šį klausimą Taryboje?
Manuel Lobo Antunes. − (PT) Aš suprantu jūsų susirūpinimą. Tai, ar šis klausimas bus įtrauktas į darbotvarkę, bus nuspręsta šiek tiek vėliau, tačiau aš išdėstysiu jūsų nuomonę dėl šio klausimo.
Pirmininkas. −
Klausimas Nr. 17, kurį pateikė Ilda Figueiredo (H-0723/07)
Tema: Draudimas lankyti Kubos piliečius, kalinčius Jungtinėse Amerikos Valstijose
Šiais metais aš paprašiau JAV vyriausybės leidimo aplankyti Kubos piliečius René González, Gerardo Hernández, Antonio Guerrero, Ramón Labañino ir Fernando González, kurie yra neteisėtai kali JAV. Vis dėlto man buvo neigiamai atsakyta remiantis tuo, kad aš jų nepažinojau tada, kol jie dar nebuvo nuteisti.
Pasirodo, kad šių metų rugsėjo mėn. dviejų kalinių žmonoms buvo ir dar kartą neigiamai atsakyta į prašymą suteikti leidimus aplankyti savo vyrus.
Ką Taryba mano apie šią padėtį, kuria yra paminamos šių piliečių žmogaus teisės? Ar ji norėtų perduoti savo susirūpinimą JAV valdžios institucijoms?
Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, I. Figueiredo, kaip garbingoji narė privalo žinoti, kad šalies sprendimas suteikti leidimą vykti į jos teritoriją yra šalies kompetencijos klausimas. Kalbant apie konkretų klausimą dėl elgesio su Kubos kaliniais ir jų šeimos nariais, tai yra dvišalis Jungtinių Valstijų ir Kubos klausimas, nes pagal Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių, šalies piliečių teisių ir interesų apsauga užsienyje yra šios šalies atsakomybė.
Todėl Taryba nėra kompetentinga teikti nuomonę šiuo klausimu.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Tai tiesa, tačiau pirmininkaujanti Tarybai valstybė narė privalo svarstyti šį klausimą: penki Kubos piliečiai devynis metus praleido JAV kalėjimuose, nesuteikiant galimybės pasimatyti su šeima ir net dviem atvejais su savo žmonomis. Jos anksčiau lankėsi šiame Parlamente ir yra jame šiandien. Tiesa yra ir tai, kad aš, būdama šio Parlamento narė, prašiau suteikti man leidimą susitikti su šiais asmenimis, bet man buvo neleista to padaryti. Dabar esu šio Parlamento narė; savo prašymą aš pateikiau ne tik kaip pilietė, bet ir kaip šio Parlamento narė. Aš manau, kad Europos Parlamentas ir jo pirmininkas ir, žinoma, Portugalija, kuri pirmininkauja Tarybai, turėtų atkreipti dėmesį į šį klausimą, turint omenyje, kad atsisakymas leisti apsilankyti vienam iš šio Parlamento narių, šiuo atveju man, yra žmogaus teisių pažeidimas ir taip pat rodo nepagarbą šiam Parlamentui. Vis dėlto yra ir kitų mūsų Parlamento narių, kurie taip pat dalyvauja sprendžiant šį klausimą ir todėl aš prašau jūsų, Gerb. pirmininke, perduoti mūsų susirūpinimą.
(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)
Manuel Lobo Antunes. − (PT) Gerb. pirmininke, aš, be abejonės, atsižvelgsiu į I. Figueiredo išvadas ir pastabas, tačiau neturiu nieko daugiau pridurti prie to, ką jau sakiau anksčiau. Taip pat jūs privalote suprasti, kad aš negaliu pateikti šiuo klausimu asmeninės nuomonės.
Pirmininkas. Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr.priedą).
Klausimų laikas baigtas.
(Posėdis buvo nutrauktas 19.30 val. ir atnaujintas 21 val.)