Rodyklė 
Posėdžio stenograma
PDF 1549k
Trečiadienis, 2007 m. spalio 24 d. - Strasbūras Tekstas OL
1. Posėdžio pradžia
 2. Frakcijų sudėtis (žr. protokolą)
 3. Rašytiniai pareiškimai (gauti dokumentai) (žr. protokolą)
 4. Europos Sąjungos ir Turkijos santykiai (diskusijos)
 5. ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimas (diskusijos)
 6. Pirmininko pareiškimas (žr. protokolą)
 7. Oficialus pasveikinimas
 8. Balsuoti skirtas laikas
  8.1. Teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimas valstybėse narėse (balsavimas)
  8.2. EB ir Bosnijos ir Hercegovinos susitarimas dėl readmisijos (balsavimas)
  8.3. B ir Bosnijos ir Hercegovinos trumpalaikės vizos (balsavimas)
  8.4. EB ir Serbijos susitarimas dėl readmisijos (balsavimas)
  8.5. EB ir Serbijos trumpalaikės vizos (balsavimas)
  8.6. EB ir Juodkalnijos susitarimas dėl readmisijos (balsavimas)
  8.7. EB ir Juodkalnijos trumpalaikės vizos (balsavimas)
  8.8. EB ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos susitarimas dėl readmisijos (balsavimas)
  8.9. EB ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos trumpalaikės vizos (balsavimas)
  8.10. EB ir Albanijos trumpalaikės vizos (balsavimas)
  8.11. Giano Paolo Gobbo imunitetas ir privilegijos (balsavimas)
  8.12. Europos Sąjungos solidarumo fondo mobilizavimas (balsavimas)
  8.13. Taisomojo biudžeto projektas Nr. 6/2007 (balsavimas)
  8.14. Protokolas, iš dalies keičiantis TRIPS susitarimą (balsavimas)
  8.15. Stenogramos (173 straipsnio pakeitimas) (balsavimas)
  8.16. Europos statistikos valdymo patariamoji taryba (balsavimas)
  8.17. Bendrijos statistinės informacijos politikos Europos patariamasis komitetas (balsavimas)
  8.18. Pažymėjimai, išduodami pagal visą gyvenimą trunkančio mokymosi programas (balsavimas)
  8.19. Baterijos ir akumuliatoriai bei jų atliekos (Komisijai suteikti įgyvendinimo įgaliojimai) (balsavimas)
  8.20. Šengeno informacinės sistemos aplinkai skirta ryšių infrastruktūra (reglamentas) (balsavimas)
  8.21. Muitinių administracijų tarpusavio pagalba ir bendradarbiavimas (balsavimas)
  8.22. Tausiojo pesticidų naudojimo teminė strategija (balsavimas)
  8.23. Tradiciniai energijos šaltiniai ir energetikos technologijos (balsavimas)
  8.24. Bendrijos strategija dėl lengvųjų automobilių ir nedidelės galios prekybos transporto priemonių išmetamų CO2 dujų mažinimo (balsavimas)
  8.25. Mokesčių ir muitų politika ir Lisabonos strategija (balsavimas)
  8.26. Tabako rūkymas: politikos alternatyvos ES mastu (balsavimas)
  8.27. Europos Sąjungos ir Turkijos santykiai (balsavimas)
 9. Paaiškinimai dėl balsavimo
 10. Balsavimo pataisymai ir ketinimai (žr. protokolą)
 11. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas: (žr. protokolą)
 12. Europos Sąjungos ir Serbijos santykiai (diskusijos)
 13. Europos Sąjungos ir Afrikos santykiai (diskusijos)
 14. Tarptautinė sutartis dėl draudimo naudoti kasetines bombas (diskusija)
 15. Klausimų valanda (klausimai Tarybai)
 16. Komitetų ir delegacijų sudėtis (žr. protokolą)
 17. Medicininės paskirties opiumo gamyba Afganistane (diskusijos)
 18. Teismo sprendimų vykdymo Europos Sąjungoje veiksmingumo gerinimas. Bankų sąskaitų areštas (diskusijos)
 19. Nuosprendžių vykdymo atidėjimo, alternatyvių sankcijų ir lygtinių nuosprendžių pripažinimas ir priežiūra – Teismo sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimas (diskusijos)
 20. Bendra verslo registrų sistema statistiniais tikslais (diskusijos)
 21. Kito posėdžio darbotvarkė (žr. protokolą)
 22. Posėdžio pabaiga


  

PIRMININKAVO: H. -G. PÖTTERING
Pirmininkas

 
1. Posėdžio pradžia
  

(Posėdis pradėtas 9.00 val.)

 

2. Frakcijų sudėtis (žr. protokolą)

3. Rašytiniai pareiškimai (gauti dokumentai) (žr. protokolą)

4. Europos Sąjungos ir Turkijos santykiai (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl ES ir Turkijos santykių.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes , einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pirmininkaujanti valstybė narė visų pirma norėtų padėkoti Europos Parlamentui ir ypač R. Oomen-Ruijten už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl ES ir Turkijos santykių.

Pirmininkaujanti valstybė narė džiaugiasi, kad Parlamentas aktyviai dalyvauja plėtros procese, ir pripažįsta jo konstruktyvų indėlį į bendras diskusijas dėl plėtros ir ypač dėl Turkijos stojimo proceso. Neabejotina, kad visos diskusijos suteikia galimybę susipažinti su Turkijos stojimo procesu, į jį įtraukti valstybių narių ir Turkijos piliečius ir padėti Turkijos vyriausybei stojimo kelyje.

Galiu jus patikinti, kad mes skiriame ypatingą dėmesį Europos Parlamento nuomonei. Po kelių dienų Komisija pristatys reguliariąją pažangos ataskaitą dėl Turkijos stojimo proceso. Taryba atidžiai išnagrinės ir įvertins šią ataskaitą.

Dabar norėčiau trumpai paminėti kelis aspektus, susijusius su šiuo Turkijos derybų dėl narystės etapu. Mes laikomės nuomonės, kad naujausi rinkimai Turkijoje parodė, kad Turkijos žmonės nori demokratijos, stabilumo – politinio ir ekonominio – ir pažangos.

Mes taip pat džiaugiamės tuo, kaip buvo surengti rinkimai, gausiu rinkėjų dalyvavimu ir geresniu atstovavimu jiems naujajame Turkijoje Parlamente. Pirmininkaujanti valstybė narė pritaria šių Rūmų nuomonei ir susirūpinimui dėl Turkijos reformų proceso. Manome, kad naujoji Vyriausybė turi didesnį teisėtumą ir jai suteiktas aiškus mandatas, kuris turėtų leisti imtis ryžtingų žingsnių darant pažangą ir išplečiant reformų procesą Turkijoje.

Būtina, kad naujoji Vyriausybė reformoms ir jų įgyvendinimui suteiktų naują postūmį, sutelkdama dėmesį į pagrindines sritis. Todėl labai svarbu įgyvendinti Stojimo partnerystę, ypač trumpojo laikotarpio prioritetus. Norėčiau priminti, kad Stojimo partnerystė turi būti atnaujinta per ateinančius mėnesius. Taip pat norėčiau pabrėžti būtinybę imtis plačių konsultacijų ir siekti nacionalinio sutarimo dėl naujosios Turkijos Konstitucijos.

Mes pritariame jūsų nuomonei, kad būtina imtis reformų labai svarbioje pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių srityje. Ypač svarbu siekti realios pažangos žodžio ir religijos laisvės, kultūros ir moterų teisių srityse bei stiprinti kovą su kankinimais ir daugelis šių klausimų yra įtraukti į Stojimo partnerystę kaip trumpojo laikotarpio prioritetai, kuriuos Turkija privalo įgyvendinti.

Žodžio laisvės srityje mes ypač pasigendame pažangos, nors vyksta plačios viešos diskusijos šiuo klausimu, ir esame susirūpinę dėl augančio nacionalizmo, kuris veda prie cenzūros. Mes vis dar tvirtai tikime, kad siekiant užtikrinti žodžio laisvę būtina panaikinti arba iš esmės pakeisti Turkijos Baudžiamojo kodekso 301 straipsnį ir kitus neaiškiai suformuluotus straipsnius. Pažanga šioje srityje yra būtina siekiant bendros pažangos derybose dėl narystės,

Religijos laisvės srityje kuo skubiau reikia siekti pažangos, ypač po tragiškų šių metų įvykių. Seniai laukiama, kad būtų priimti teisės aktai, kurie leistų visapusiškai išspręsti problemas, su kuriomis susiduria ne musulmonų bendruomenės – pvz., teisinio statuso, nuosavybės registracijos ir dvasininkijos mokymo klausimus – siekiant užtikrinti religinį pliuralizmą, atitinkantį Europos standartus.

Pagrindų įstatymas galėtų tapti pirmuoju teigiamu žingsniu. Priimtas ir įgyvendintas šis įstatymas bus atidžiai įvertintas. Naujausias Aukščiausiojo Teismo nutarimas dėl Ekumeninio patriarchato taip pat kelia susirūpinimą.

Pritariame jūsų nuomonei dėl civilių ir kariškių santykių. Įvykiai – ypač prieš rinkimų kampaniją ir per ją – parodė, kad būtina imtis priemonių šioje srityje, kad ginkluotosios pajėgos negalėtų daryti politinės įtakos.

Reikia užtikrinti civilinę demokratinę kariuomenės kontrolę atsižvelgiant į ES valstybių narių patirtį.

Dėl pietryčių – mes griežtai pasmerkėme naujausią teroristų išpuolį Sirnako provincijoje. Mes taip pat pasmerkėme kitus teroro išpuolius, įvykdytus Turkijos, ir toliau tai darysime. Teroristų veikla niekada negali būti pateisinta. Šiuo klausimu mes išlaikome solidarumą su Turkijos žmonėmis. Kita vertus, terorizmas neturėtų leisti mums užmiršti, kad būtina skubiai parengti ir įgyvendinti išsamią strategiją, kuri užtikrintų pietryčių ekonominį, socialinį ir kultūrinį vystymąsi. Tai yra sudėtinga sritis, kuri yra vykstančių reformų dalis ir kurią atidžiai stebime.

Turkijos pažanga siekiant narystė bus vertinama ne tik pagal Kopenhagos politinių kriterijų laikymąsi, bet ir remiantis Derybų plane nustatytais aiškiais reikalavimais. Todėl, kaip sutarė praėjusių metų gruodžio mėn. susitikusi Europos Vadovų Taryba, bus prižiūrima ir persvarstoma pažanga sprendžiant klausimus, nurodytus 2005 m. rugsėjo 21 d. deklaracijoje, ypač visapusiškas ir nediskriminacinis Ankaros susitarimo papildomojo protokolo įgyvendinimas. Deja, pažangos šiuo klausimu dar nėra pasiekta.

Aš taip pat norėčiau pabrėžti, kad stojimo procesui būtinas visų valstybių narių pripažinimas, todėl labai svarbu, kad Europos Sąjunga kuo greičiau sureguliuotų Turkijos ir visų valstybių narių santykius.

Darbas, reikalingas užtikrinti Sąjungos standartų ir narystės įsipareigojimų laikymąsi, yra sunkus ir reikalauja nuolatinių pastangų bei ryžto. Mes skiriame ypatingą dėmesį Turkijos stojimo procesui ir aš galiu jus patikinti, kad pirmininkaujanti valstybė narė Portugalija padarys visa, kas įmanoma, kad derybos pažengtų į priekį.

Prisiimtų įsipareigojimų reikia laikytis. Tęsiant reformų procesą ir laikantis esamų įsipareigojimų, Turkijos stojimo procesas judės pirmyn, atnešdamas naudą visų pirma visiems Turkijos piliečiams. Vis dėlto stojimo proceso pažanga priklauso nuo pačios Turkijos darbo.

 
  
MPphoto
 
 

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, leiskite pasveikinti R. Oomen-Ruijten už jos pranešimą ir už pasiūlytą griežtą ir teisingą projektą.

Turkijai šie metai buvo ypač sunkūs, ji susidūrė su rimta konstitucine krize ir didele politine įtampa. Nepaisydama šių sunkumų ji surengė parlamento ir prezidento rinkimus, visiškai laikydamasi demokratijos principų ir labai aktyviai dalyvaujant rinkėjams.

Todėl lemiamą žodį tarė demokratija. Naujajame Turkijos Parlamente atstovaujamai šalies politinei įvairovei ir, kaip minėjo M. Lobo Antunes, naujoji Vyriausybė galės dirbti turėdama stabilios daugumos paramą ir bendrą visuomenės mandatą. Todėl šiuo požiūriu kelias judėti pirmyn yra laisvas. Dabar atėjo laikas suteikti naują impulsą reformų procesui.

Todėl Komisija pritaria rezoliucijos projekte išreikštam požiūriui, kad reikia identifikuoti sunkumus ir paskatinti Turkiją įveikti šiuos politinius sunkumus, t. y. paremti naujosios Turkijos Vyriausybės įsipareigojimą sustiprinti reformas ir paskatinti ją kuo skubiau vykdyti šį įsipareigojimą imantis veiksmų. Tai taikytina ir reformų procesui, ir Ankaros protokolui.

Komisija džiaugiasi, kad konstitucinės reformos atsidūrė Vyriausybės darbotvarkės viršuje siekiant sustiprinti demokratiją ir išplėsti pagrindines laisves. Tačiau dėl to neturėtų būti atidėliojamos skubios reformos, pvz., liūdnai pagarsėjusio Turkijos Baudžiamojo kodekso 301 straipsnio ir kitų su žodžio laisve susijusių straipsnių persvarstymas ir Pagrindų įstatymo priėmimas siekiant užtikrinti religijos laisvę.

Taip pat svarbu toliau siekti, kad būtų užtikrinta demokratijos viršenybė civilių ir kariškių santykiuose, ginamos moterų, vaikų ir profesinių sąjungų teisės, tobulinama teismų sistema ir stiprinama kova su korupcija.

Leiskite tarti kelis žodžius apie pastarojo meto įvykius ir dabartinę padėtį, kurią glaudžiai aptariame su pirmininkaujančia valstybe nare ir J. Solana, mes taip pat atsižvelgėme į Parlamento nuomonę. Turkija kenčia nuo nuolatinių pasienio teroro išpuolių, kuriuos rengia PKK, patenkanti į ES teroristinių organizacijų sąrašą. Europos Sąjunga smerkia visus teroro išpuolius ir supranta, kad Turkija privalo apginti savo piliečius.

ES ir Turkija yra prisiėmusios atsakomybę už Irako nepriklausomybę, suverenitetą, vienybę ir teritorinį vientisumą. Mes toliau raginame Turkiją ir Iraką spręsti šią problemą bendradarbiaujant atsakingoms institucijoms ir laikantis tarptautinės teisės. Naujausias pasirašytas dvišalis Turkijos ir Irako susitarimas dėl kovos su terorizmu yra puikus pagrindas problemai spręsti.

Turkijos valdžios institucijos siekia įtraukti Jungtines Valstijas, Iraką ir Irako kurdų valdžios institucijas į problemos sprendimą ir neseniai joms pavyko pasiekti nedidelės pažangos. Praėjusią savaitę Parlamente priimta rezoliucija turėtų būti laikoma bendros politikos strategijos dalimi.

Akivaizdu, kad Europos perspektyvos Turkijai yra pagrindinis motyvas vykdyti reformas šalyje. Laikantis pagrindinio pricipo plėtros politikoje, reformų įgyvendinimas lemia pažangą derybose dėl narystės.

Tačiau norėdama, kad šis principas būtų veiksmingas ir taptų svariu motyvu vykdyti reformas, Europos Sąjunga privalo laikytis savo įsipareigojimų. Privalome laikytis žodžio – pacta sunt servanda.

Visos valstybės narės toliau remia derybas dėl narystės su Turkija, todėl siekiant išsaugoti pasitikėjimą Europos Sąjunga procesą būtina tęsti, laikantis 2005 m. spalio 3 d. Derybų plano ir 2006 m. gruodžio 11 d. Tarybos sprendimo. Šiuos sprendimus 27 valstybės narės priėmė vieningai.

Todėl po to, kai derybų skyriai techniškai bus paruošti, turėtume juos atidaryti. Per artimiausias savaites būtų galima atidaryti bent du skyrius – vartotojų ir sveikatos apsaugos bei transeuropinių tinklų. Taip pat raginame Turkiją pradėti laikytis 13 skyrių apibrėžtų pradinių gairių.

Galiausiai norėčiau patikinti, kad į jūsų indėlį bus tinkamai atsižvelgta rengiant būsimą pažangos ataskaitą dėl Turkijos, kurią Komisija priims lapkričio 6 d.

 
  
MPphoto
 
 

  Ria Oomen-Ruijten, PPE-DE frakcijos vardu.(NL) Gerb. pirmininke, dėkoju Tarybai ir Komisijai už išsakytus gražius žodžius. Šiandieninės diskusijos ir rezoliucija, kurią turėtume priimti, visų pirma skirtos Komisijai, nes mes norėtume šiek tiek prisidėti prie pažangos ataskaitos.

Tačiau jos taip pat skirtos Tarybai, kuri susitiks gruodžio mėn. dėl šios pažangos ataskaitos. Ką mes padarėme rezoliucijoje? Ką mes padarėme tekste? Mes aprašėme padarytą pažangą ir pasiektus susitarimus. Mes taip pat aprašėme tai, kas išėjo iš Turkijos prisiimtų įsipareigojimų.

Todėl į rezoliuciją įtraukti ne tik pasiekimai, bet ir neįgyvendinti dalykai. Gerb. pirmininke, į rezoliuciją įtraukta ir tai, ko tikimės iš Turkijos Vyriausybės, nes dabar pasitaikė galimybė suteikti naują impulsą reformų procesui.

Trečias dalykas, kurį norėčiau paminėti: mes siekėme pagilinti ir išplėsti diskusijas su Turkija. Todėl aš prašau skirti dėmesį socialinei sanglaudai, logistikai, transportui ir energetikai.

Žodžio ir religijos laisvė mūsų tekste teisingai užima svarbią vietą. Konstitucija, naujoji konstitucija, neturėtų tapti pasiteisinimu tučtuojau nepašalinti kliūčių visoms būtinoms reformoms, ypač reformoms, susijusioms su 301 straipsniu, vykdyti.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną klausimą – santykius su kaimyninėmis šalimis. Geri santykiai su kaimynais yra būtini. Turkijos ir Armėnijos atveju geri santykiai reiškia, kad turi būti atidarytos sienos. Turi būti nutraukta bet kokia ekonominė blokada. Be to – tai mano paskutinė pastaba – jeigu tauta nesusitaiko su praeitimi, ji neturi ateities. Todėl raginu Komisija paremti Turkiją ir Armėniją šiuo klausimu.

Gerb. pirmininke, negaliu pasakyti nieko daugiau apie PKK, nes šių Rūmų procedūros nesuteikia man pakankamai laiko.

 
  
MPphoto
 
 

  Hannes Swoboda, PSE frakcijos vardu.(DE) Gerb. pirmininke, visų pirma norėčiau pasveikinti R. Oomen-Ruijten už labai gerą pranešimą ir padėkoti jai už puikų bendradarbiavimą.

Šiame pranešime reikia atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Lankydamasis Turkijoje su Martinu Schulzu turėjau galimybę perduoti juos Turkijos valdžios institucijoms. Pirma, reformas privalu ne tik tęsti, bet ir paspartinti. Komisijos narys jau paminėjo Turkijos Baudžiamojo kodekso 301 straipsnį ir kitas reformas, kurios užtikrintų visišką ir tikrą žodžio laisvę ir nuomonių pliuralizmą Turkijoje. Tas pats taikytina religijos laisvės ir daugeliui kitų klausimų, apie kuriuos diskusijoje vėliau kalbės mano kolegos. Reformų procesas turi paspartėti.

Antra, kurdų problema: norėčiau aiškiai išdėstyti savo poziciją. Daugelį metų – dešimtmečiais – aš stengiausi prisidėti sprendžiant kurdų problemą, tačiau dabar atėjo metas, kai galima rasti politinį ir parlamentinį kurdų klausimo sprendimą ir atsisakyti smurto. Todėl negaliu suprasti, kodėl PKK toliau imasi teroristinių veiksmų. Aš galiu tai suprasti, nes PKK nepageidauja taikaus sprendimo, galbūt kai kurie kariškiai taip pat nenori taikaus sprendimo.

Vis dėlto mes privalome aiškiai pasakyti, kad norime taikaus sprendimo ir kad jo nori Irakas. Mes buvome susitikę su Prezidento J. Talabanio atstovu Ankaroje, kuris taip pat aiškiai pasakė, kad jie nori politinio sprendimo, o ne besitęsiančių PKK teroro išpuolių. Tikiuosi, kad kurdų regioninės vyriausybės atstovai atkreips dėmesį, kad besitęsiantis PKK terorizmas yra žalingas ne tik Turkijai, bet ir Irakui.

Todėl Europos Parlamento Socialistų frakcija ir aš galime tik pritarti, kad siekdami sustabdyti terorizmą Turkija ir Irakas privalo dirbti kartu, remdamiesi taikiu bendradarbiavimu, į kurį būtų įtraukta ir kurdų regioninė vyriausybė. Turkija taip pat privalo pateikti pasiūlymus Turkijos gyventojams kurdams, kad jie šioje šalyje jaustųsi patogiai ir laikytų ją savo namais.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Lambsdorff, ALDE frakcijos vardu.(DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pradžioje aš taip pat norėčiau padėkoti pranešėjai R. Oomen-Ruijten ir Joostui Lagendijkui bei Hannesui Swobodai už labai gerą bendradarbiavimą rengiant šios rezoliucijos projektą. Manau, kad mums stebėtinai dideliu sutarimu pavyko parengti gerą tekstą, ir kad tai yra labai gerai.

Kalbėdamas apie savo frakciją, norėčiau dar kartą išskirti pagrindinius aspektus. Visų pirma ši rezoliucija yra teigiamas ir konstruktyvus ženklas Turkijai. Mes džiaugiamės, kad buvo įveikta vasaros konstitucinė krizė ir kad naujoji Vyriausybė turi stiprų ir aiškų mandatą toliau vykdyti reformas. Vis dėlto mes raginame Vyriausybę pasinaudoti šiuo mandatu ir paspartinti reformas.

Kaip nurodyta rezoliucijoje, šios reformos yra ypač svarbios Turkijai, Turkijos žmonėms, Turkijos visuomenei ir Turkijos ekonomikai. Turkija privalo savo noru toliau daryti pažangą ir aš džiaugiuosi matydamas, kad šalyje vis daugiau sutariama šiuo klausimu, kaip nurodyta balandžio mėn. programoje. Gerai, kad taip yra.

Mums svarbiausia tai, kad Kopenhagos kriterijai ir toliau išliks derybų pagrindu, Europos Sąjungos įsisavinimo pajėgumai taip pat bus svarbus ir nepakeičiamas kriterijus.

Skubios reformos yra ypač reikalingos tam tikrose srityse, kai kurios iš jų jau buvo paminėtos. Baudžiamasis kodeksas: 301 straipsnis jau buvo paminėtas ir dėl jo viskas aišku. Mano nuomone, į diskusijas pamažu reikėtų įtraukti ir 252 straipsnį. Mustafos Kemalo Atatürko atminties įžeidimas yra problema, tačiau tai taip pat yra žodžio laisvės apribojimas.

Antras svarbus dalykas yra moterų padėties gerinimas. Didelį susirūpinimą tebekelia nužudymų dėl garbės skaičius. Konstitucinė reforma turi būti tęsiama. Pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės privalo būti apsaugotos. Norėčiau pridurti, kad, mūsų nuomone, rinkimų įstatymas taip pat yra problema. 10 proc. riba nėra taikoma nė vienoje ESBO šalyje.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad turėtume suprasti, jog padėtis Turkijoje yra sudėtinga, ypač atsižvelgiant į dramatiškus įvykius šalies pietryčiuose prie sienos su Iraku. Mes griežtai smerkiame per pastarąsias savaites įvykdytus PKK teroro išpuolius ir mūsų frakcija norėtų pareikšti užuojautą žuvusių karių šeimoms.

Raginame Turkijos Vyriausybę atsargiai reaguoti į susiklosčiusią padėtį. Iki šiol nebuvo priežasčių manyti, kad galėtų būti kitaip. Vis dėlto priemonės, kurių bus imamasi siekiant sušvelninti grėsmę Turkijos teritorijai, privalo atitikti tam tikras sąlygas. Jos privalo būti tinkamos, proporcingos ir ribotos laike. Europos Sąjunga supranta sudėtingą Turkijos padėtį. Svarbu, kad Turkija to nepamirštų. Taikus sprendimas, žinoma, yra mūsų didžiausias prioritetas.

Šios dienos rezoliucija yra tikrai konstruktyvus ženklas pozityviam dialogui su Turkija. Turkija ir toliau liks labai svarbia Europos Sąjungos partnere ir dabar privalo ryžtingai vykdyti reformas vardan savo interesų.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastiano (Nello) Musumeci, UEN frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, praėjus metams nuo rezoliucijos, kuri buvo priimta šiuose Rūmuose, liūdna matyti, kad kai kurie esminiai klausimai vis dar išlieka labai aktualūs. Turkija nepripažįsta Kipro, faktiškai Europos Sąjungos narės; spaudos laisvė vis dar apribota, nes baudžiamojo kodekso 301 straipsnis dar nėra pakeistas, ir Turkija toliau atkakliai nepripažįsta armėnų genocido 1915 m.

Baisus pastarojo meto PKK teroro išpuolis, griežtas Turkijos kariuomenės atsakas ir grasinimas įsiveržti į Šiaurės Iraką, jeigu PKK kartą ir visiems laikams nenutrauks teroro išpuolių: šie veiksniai lėmė pavojingą ir keblią geopolitinę padėtį, kurioje atsidūrė Turkija.

Žinoma, buvo pasiekta tam tikros pažangos. Visų pirma kalbu apie didesnį atstovavimą moterims naujai išrinktame Turkijos Parlamente, ekonomikos srityje ir akademiniame pasaulyje, tačiau būtent dabar turime savęs paklausti, ar rytojaus Europa nori būti dideliu politiniu dariniu, ar turėti stiprų kultūrinį identitetą, nes toks neapibrėžtumas naudingas Turkijai, kuri nenori liautis buvusi savimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Joost Lagendijk, Verts/ALE frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, tenka apgailestauti, kad šias diskusijas temdo teroro išpuolių Turkijoje šešėlis. Aš labiau norėčiau kalbėti apie tai, kad reikia toliau tęsti reformas, deja, padariau išvadą, kad nepaisant gražių žodžių iki šiol praktiškai mažai kas įgyvendinta. Vis dėlto manau, kad šiuo metu pagrindinis klausimas yra tai, ką, mūsų nuomone, Turkija turėtų daryti.

Atsisakykime diskusijoje veidmainiavimo, ponios ir ponai. Visi mes žinome, arba turėtume žinoti, kad paprastai išspręsti šios velniškos dilemos nepavyks. Viena vertus, suvokiame ir žinome, kad bet kuri šalis, kurioje per paskutinį mėnesį buvo nužudyta 50 žmonių, privalo į tai reaguoti, bet kartu daugelis mūsų supranta – įskaitant, mano nuomone, daugumą Turkijos Vyriausybėje – kad stambios karinės operacijos nėra išeitis. Jos nesunaikins PKK, jos daro didelę diplomatinę ir politinę žalą ir – svarbiausia – jos labai apsunkina kurdų problemos Turkijoje sprendimą.

Todėl belieka tikėtis, kad visos pastangos rasti diplomatinį ir politinį sprendimą bus sėkmingos. Problema slepiasi ne Irako kalnuose, problema glūdi Turkijoje, tačiau šios kurdų problemos sprendimas nėra turkai prieš kurdus. Mano nuomone, bėda ta, kad Turkijoje priešingose pusėse atsidūrė turkai ir kurdai, žinantys, kad problemą galima išspręsti tik politiniu keliu – AKP ir DTP – ir kurdų bei turkų radikalai, kurių politinis sprendimas nedomina ir kurie mano, kad karinis smurtas gali padėti. Turkų pusėje radikalai yra kariuomenė ir dalis opozicijos, kurdų – PKK.

Akivaizdu, kad pastarojo meto PKK išpuoliai yra nukreipti ne tik prieš turkų valstybę, bet ir prieš kurdų DTP partiją Turkijos Parlamente, siekiančią politinio problemos sprendimo. Todėl labai svarbu, kad šis Parlamentas griežtai pasmerktų PKK ir jos išpuolius ir paremtų visus turkus ir kurdus, kurie siekia taikaus politinio šios problemos sprendimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Kyriakos Triantaphyllides, GUE/NGL frakcijos vardu.(EL) Gerb. pirmininke, atsižvelgdama į Turkijos narystės ES perspektyvą, Komisija ir kartu visa Europos Sąjunga raginama per kelias dienas pabaigti Turkijos pažangos arba jos nebuvimo įvairiuose sektoriuose, kuriuos ji turi suderinti su Europos acquis, vertinimą.

Mes deklaravome, kad Turkijai turėtų būti sudaryta galimybė įstoti į ES, jeigu ji atitiks visus Kopenhagos kriterijus ir įvykdys įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė pagal Derybų planą ir papildomą protokolą. Mes nemanome, kad kokie nors kompromisiniai sprendimai atneštų Turkijai arba Europos Sąjungai laukiamus rezultatus. Norėtume pažymėti, kad Turkija padarė nedidelę pažangą, tačiau dar kartą pakartojame, kad siekdama sklandžios narystės, ji privalo padaryti tai, ką padarė ankstesnės šalys kandidatės: laikytis visai ES bendrų Konvencijos įsipareigojimų. Todėl Turkija privalo įvykdyti įsipareigojimus Kipro atžvilgiu; ji privalo atidarytų jūrų ir oro uostus Kipro Respublikos laivams ir orlaiviams ir panaikinti veto dėl Kipro dalyvavimo tarptautinėse organizacijoje ir daugiašalėse sutartyse.

Priklausydami kairiųjų frakcijai ir ypač AKEL (Kipro Progresyviajai darbo žmonių partijai),mes taip pat manome, kad skatindami Turkiją laikytis kelio į Europą, tikėdami, kad kartu Turkija įvykdys savo įsipareigojimus, galime daryti jai spaudimą. Taigi, Turkija privalo įvykdyti šiuos įsipareigojimus: ginti ir gerbti visų Turkijos gyventojų žmogaus teises, įskaitant kurdus ir kitas mažumas; pripažinti armėnų genocidą, atidaryti sieną su Armėnija prisiimant visas su tuo susijusias socialines ir ekonomines pasekmes.

Jeigu Turkija tikisi tęsti ir užbaigti stojimo derybas, akivaizdu, kad priimdama tam tikras priemones ir politiką ji turės atsižvelgti į tai, kad jos užtikrintų visišką Europos acquis laikymąsi ir pagarbą tarptautinei teisei, kuria vadovaujamasi ES veikloje.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Georgiou, IND/DEM frakcijos vardu.(EL) Gerb. pirmininke, tai, ką išgirdome, stebina, ir tai pasakė kompetentingas Komisijos narys, kuris per daug stengėsi pavadinti teroristais tuos, kurie teigia kovojantys už laisvę. Man įdomu, ar mes ne per daug siekiame parodyti Turkiją kaip šalį, kuri puolama iš visų pusių. Ši šalis laiko kariuomenę ES valstybėje narėje ir nėra pirma ir vienintelė šalis, kuriai reikia prisitaikyti prie ES reikalavimų.

Baigdamas norėčiau paminėti techninį dalyką. Prieš prasidedant nuotykiams prie rytinių sienų, naftos kaina Turkijoje buvo 76 USD už barelį Europoje; dabar dėl jos ginklų, kuriems išteklių ji randa visada, kai tik reikia spręsti savo problemas, naftos kaina pakilo iki daugiau kaip 90 USD už barelį.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Claeys, ITS frakcijos vardu. (NL) Gerb. pirmininke, per diskusijas dėl šios rezoliucijos komitete atrodė, kad Parlamentas snūduriuoja. Išsakyta neaiški kritika yra formali, be to, susidaro įspūdis, kad privalome laikyti Turkijos narystę fait accompli.

Tačiau nuo derybų pradžios Turkija nepadarė beveik jokios pažangos. Pavyzdžiui, galėčiau paminėti neseniai paskelbtą Amnesty International pranešimą apie žmogaus teisių padėtį ir elgesį su mažumomis. Nebeminima Turkijos pozicija Kipro atžvilgiu. Dar daugiau, yra rimta rizika, kad Turkija ketina pradėti didelį karinį puolimą prieš Iraką. Tokiu atveju atsidurtume padėtyje, kai šalies kandidatės kariuomenė yra ne tik užėmusi dalį ES valstybės narės teritorijos, bet ir ketina kariauti vietos kare kitoje kaimyninėje šalyje – šiuo atveju Irake.

Gerb. pirmininke, daugelis Europos gyventojų pasisako prieš galimą Turkijos narystę, nes Turkija nėra Europos šalis ir neturėtų priklausyti Europos Sąjungai. Būtų daug geriau, jeigu mes nekompromituotume pasitikėjimo Europa ir puoselėtume atvirą ir tvirtą išskirtinę partnerystę su Turkija, nesuteikdami jai pilnateisės narystės ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Jim Allister (NI). – Gerb. pirmininke, pastebiu tendenciją – ypač iš Komisijos – kiek įmanoma gražiau pristatyti neeuropietiškąją Turkiją. Turbūt tai nestebina, atsižvelgiant į skiriamą milijoninę pasirengimo narystei pagalbą, tačiau reikia atsižvelgti į nemalonius faktus. Didžiausią susirūpinimą man kelia garbės nusikaltimai, šiurkštūs žmogaus teisių pažeidinėjimai, ne musulmonų mažumų apsaugos trūkumas, religijos laisvės nebuvimas ir antikrikščioniški išpuoliai bei propaganda.

Šiais metais mirtini išpuoliai prieš krikščionis tęsėsi, pvz., balandžio mėn. Malatijoje buvo nužudyti trys žmonės. Religijos laisvė dažnai yra tvirto šalies įsipareigojimo žmogaus teisėms vertinimo pagrindas. Turkijai dar daug reikia nuveikti šioje srityje, pvz., išspręsti religinių grupių teisinio statuso ir nuosavybės teisių klausimą, tačiau visų pirma ji privalo gerbti teisę laisvai melstis ir teisę atsiversti į kitą tikėjimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Werner Langen (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti R. Oomen-Ruijten už parengtą pranešimą, kuris bus pateiktas Komisijai ir kuris turėtų būti laikomas Parlamento indėliu į būsimą pažangos ataskaitą.

Turkija įveikė vidaus problemas, Vyriausybei suteiktas aiškus mandatas, sekmadienį įvykusio referendumo dėl konstitucinių pataisų, susijusių su Prezidento rinkimais, rezultatai buvo palankūs, todėl dabar nebėra priežasčių toliau atidėlioti reformas. Todėl pirmiausia noriu kreiptis į Turkijos Vyriausybę: jeigu ji rimtai nori prisijungti prie ES, ji privalo paspartinti reformas. Visi mes žinome, kad pernai šioje srityje buvo nuveikta palyginti nedaug.

Antra, reformos visų pirma skirtos padėti Turkijos žmonėms. Jos nėra tikslas pats savaime arba Europos bandymas manipuliuoti; jos skirtos pašalinti trūkumus, kurių demokratija neturėtų turėti. Šie trūkumai susiję su nuomonės laisve, religijos laisve, moterų ir mažumų teisėmis, rinkimų įstatymu ir pan. Turkija savo noru privalo išspręsti šias problemas ir panaikinti trūkumus.

Norėčiau paminėti dar vieną problemą, susijusią su armėnais. Esu vokietis, todėl, manau, galime tikėtis, kad Turkija pripažins savo istorinę atsakomybę. Diskusijose ir toliau turi būti nepamirštamas Turkijos nenoras kalbėti šiuo klausimu ir panaikinti Armėnijos blokadą. Dabar – kaip jau minėjo H. Swoboda – susirūpinimą kelia tai, kad karinis konfliktas kurdų regione gali persikelti į Iraką. Čia mes visi pasisakome ne už karinį, bet už diplomatinį sprendimą, pasiektą derybų keliu. Šiuo klausimu aš visiškai pritariu Europos Parlamento Socialistų frakcijos pozicijai.

Galiausiai Turkija pati turi nuspręsti, ar ji nori ir kaip ji nori tęsti kelią į Europą. Mūsų nuomone, visateisė narystė ES nėra vienintelė išeitis; derybos sąmoningai yra atviros ir tik Turkija gali nuspręsti, ar ji nori aktyviai laikytis šio kelio. Mes kalbame ne tik apie tai, ar pati Europa yra pajėgi suteikti narystę Turkijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Marinus Wiersma (PSE).(NL) Gerb. pirmininke, aš taip pat norėčiau išsakyti sveikinimus pranešėjai R. Oomen-Ruijten. Atsakydamas į W. Lageno pastabą noriu pabrėžti, kad mano frakcijoje kalbama apie derybas dėl narystės Europos Sąjungoje.

Rezoliucija, dėl kurios šiandien diskutuojame, skirta paskatinti Turkija tęsti šį kelią. Ministrui Pirmininkui T. Erdošanui Turkijos elektoratas suteikė tvirtą mandatą tai daryti ir paskatinti reformas. Dabar mes laukiame greitų rezultatų, todėl tikimės, kad Komisija tuo tikslu netrukus pateiks pažangos ataskaitą.

Žinoma, negalima pamiršti skubių klausimų. Manau, Turkijos Vyriausybė pademonstruotų labai svarbų simbolišką žingsnį, kuris susilauktų didelio atgarsio, jeigu ji ką nors padarytų su 301 straipsniu, jeigu jį panaikintų arba performuluotų. Dėl to diskusijų, įskaitant diskusijas praeities klausimais – šiuo atveju kalbu apie armėnų problemą – aplinka Turkijoje taptų atviresnė. Manome, kad labai svarbu Turkijoje pradėti vidaus diskusijas šiuo klausimu, tačiau jas turi surengti pati Turkija, Parlamentui arba JAV Atstovų rūmams neverčiant apsispręsti. Tai yra vidaus problema; mes galime padėti, tačiau nėra prasmės iš išorės nuolat raginti ją išspręsti.

Buvo paskelbta naujoji konstitucija. Manome, kad ji taip pat atveria naujas galimybes pasiekti politinį kurdų klausimo sprendimą. Pritariu sakantiems, kad mes privalome imtis visų galimų priemonių, kad būtų išvengta karo išplėtimo į Šiaurės Iraką, tačiau visų pirma turime atsiriboti nuo PKK teroro išpuolių ir pareikalauti jos liautis.

Antra, mes taip pat turime paremti Turkiją dialoge su Iraku ir Irako valdžios institucijoms bei regioninėmis Irako kurdų valdžios institucijomis, kad būtų vykdomas praktinis bendradarbiavimas siekiant sustabdyti šiuos išpuolius. Mes džiaugiamės, kad imamasi naujų diplomatinių iniciatyvų, bet manome, kad tik praktinis bendradarbiavimas regione sumažins ir panaikins smurtą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marco Cappato (ALDE).(IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pirmininkaujanti valstybė narė pasakė: „tai priklauso nuo Turkijos“, ir daugelis kolegų pakartojo šią mintį, įskaitant W. Langeną, kuris pasakė „Turkija pati turi nuspręsti“. Deja, aš taip nemanau. Mano nuomone, Europa turi prisiimti savo atsakomybę.

Problema – ne Turkija ir oficialių narystės kriterijų atitikimas. Tiesą sakant, pastaraisiais mėnesiais Europos vyriausybės – pradedant Prancūzijos Prezidentu – leido suprasti, kad Turkija nebus priimta į Europos Sąjungą. R. Oomen-Ruijten pranešimas pradedamas šia prielaida ir jo tekstas turbūt yra geriausias, kokį galima parengti šiuose Rūmuose, bet mes privalome turėti drąsos pakeisti bendrą kontekstą. Dalį kaltės dėl dabartinės politinės ir karinės krizės prie Turkijos ir Irako sienos turi prisiimti Europos Sąjunga, atsižvelgdama į tai, kad politiškai mes užtrenkėme duris prieš Turkijos nosį, nors atitinkamos derybos tęsiamos.

Būtina žengti didelį žingsnį į priekį, Europos Sąjunga, vyriausybės turi paraginti priimti politinį pranešimą dėl piliečių, gyvenančių Turkijos žemėje, individualios teisės į demokratiją ir teisinę valstybę siekiant prisijungti prie Europos. Jis galėtų padėti Turkijai priartėti prie Europos, o ne Artimųjų Rytų.

 
  
MPphoto
 
 

  Feleknas Uca (GUE/NGL).(DE) Gerb. pirmininke, šios dienos balsavimą dėl Parlamento rezoliucijos dėl Turkijos, deja, temdo labai liūdni ir nerimą keliantys įvykiai.

Praėjusį trečiadienį Turkijos Didžioji Nacionalinė Asamblėja didele balsų dauguma pritarė Turkijos karinei intervencijai į Šiaurės Iraką. Nuo tada mus pasiekia nerimą keliančios žinios apie mirtis ir nukentėjusiuosius Turkijos ir Irako pasienyje, apie kruvinas kovas, mes taip pat girdėjome, kad Turkijos kariuomenė apšaudo kaimus Šiaurės Irake. Mes girdėjome apie išpuolius prieš kurdų institucijas ir DTP biurus bei apie įsiutusius nacionalistus, siekiančius nulinčiuoti piliečius kurdus. Vis dėlto rugpjūčio mėn. pasibaigus konstitucinei krizei Turkija parodė daug žadančių ženklų. Buvo kalbama apie naują pilietinę konstituciją, tolesnes reformas ir pastangas veiksmingiau spręsti dar neišspręstus klausimus. R. Oomen-Ruijten ir daugelis kitų mano kolegų norėjo atkreipti dėmesį į šiuos teigiamus ženklus ir pokyčius po to, kai reformos Turkijoje pernai sustojo.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos yra subalansuotas, jame pateiktas įvertinimas yra teisingas. Vis dėlto atsižvelgdamas į naujausius Turkijos sprendimus ir karinio antpuolio, kuris pažeistų Irako teritorinį integralumą, grėsmę norėčiau sužinoti, kokius tikslus Turkija tikrai puoselėja. Ar problema tikrai yra PKK? Faktas, kad pastaraisiais metais Turkijos kariuomenė įvykdė 24 pasienio operacijas, bet nė viena iš jų neturėjo ilgalaikio poveikio. Kodėl šįkart viskas turėtų būti kitaip? O galbūt tai susiję su naftos ištekliais regione aplink Kirkuką ir Turkijos ketinimais panaikinti kurdų autonomijos statusą Šiaurės Irake?

Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad kurdų problemos įsiveržimas į Šiaurės Iraką neišspręs. Mano nuomone, taip pat akivaizdu, kad Europos Sąjungos ir tarptautinės bendruomenės akivaizdoje Turkija negali sulaužyti tarptautinės teisės ir pažeisti Irako suvereniteto. Europa privalo prisiimti atsakomybę ir aktyviai dalyvauti plėtojant strategiją, skirtą kurdų problemai spręsti, nes tai yra pagrindas siekiant taikos ir demokratijos Turkijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Bastiaan Belder (IND/DEM).(NL) Gerb. pirmininke, naujausiame interviu Nyderlandų žiniasklaidai Komisijos narys O. Rehn aiškiai pasakė, kurios reformos Turkijoje Europos Sąjungai yra svarbiausios. Cituoju: „jos yra žodžio laisvės ir religijos, pagrindinių demokratijos principų, srityje“.

Dėkoju Komisijos nariui už aiškiai išsakytą poziciją. Ji taip pat leido man atkreipti Komisijos nario dėmesį į Turkijos Protestantų bažnyčių aljanso dokumentą. Šis dokumentas parengtas 2007 m. rugsėjo 1 d. ir jame išreikštas didelis Turkijos protestantų nerimas ir susirūpinimas dėl religijos laisvės nebuvimo Turkijoje. Komisijos nary, aš tikiuosi, kad jūs griežtai pasikalbėsite su savo kolegomis iš Turkijos apie menkai apsaugotą Turkijos protestantų ir kitų Turkijos krikščionių padėtį Turkijos visuomenėje.

Panaikinti simptomus, gerb. pirmininke, nepakanka. Žiniasklaida ir politikai kuria labai netolerantišką, pavojingą aplinką ne musulmonų bendruomenėms Turkijoje. Padėtis taip pat reikalauja, kad Briuselis imtųsi skubių veiksmų Ankaros atžvilgiu. Komisijos nariui aš įteiksiu antrąjį dokumentą ir nekantriai lauksiu skubaus atsakymo raštu.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (ITS).(DE) Gerb. pirmininke, prieš kelias dienas buvau Turkijos okupuotoje Kipro dalyje ir pamačiau, kaip sistemingai griaunamos beveik 500 graikų ortodoksų bažnyčių ir naikinamas Europos kultūros paveldas, kurio niekada nebepavyks atstatyti. Mano nuomone, tai nesuderinama su Europos dvasia, su kuria nesuderinamas ir toliau išliekantis tolerancijos krikščionims it kitoms mažumoms trūkumas. Arba „Turkijos identiteto įžeidimas“, kuriuo remiantis ribojama nuomonės ir spaudos laisvė, tebesitęsiantys žmogaus teisių pažeidinėjimai, nenoras spręsti armėnų genocido klausimą ir islamizacija.

Nepriimtina, kad šalis kandidatė yra okupavusi dalį ES valstybės narės teritorijos, t. y. Kipro šiaurinę dalį, ir planuoja karinį išpuolį prieš kitą šalį – šiuo atveju – Šiaurės Iraką.

Briuselis nepavargdamas kartoja, kad didžiausias narystės ES prioritetas yra pagarba pagrindinėms teisėms, visų pirma religijos laisvei ir žodžio laisvei. Akivaizdu, kad Turkijos atveju tai tėra tušti žodžiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioannis Kasoulides (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, norėčiau pradėti pasveikindamas R. Oomen-Ruijten už jos pranešimą.

O dabar aktualiausia problema: kas atsitiks, gerb. pirmininke, jeigu Turkija – šalis kandidatė – ignoruos ES perspėjimus ir įsiverš į Šiaurės Iraką? Kokie yra Turkijos ketinimai? Gal ji siekia kito Kipro varianto arba nori okupuoti kurdiškai kalbančią Irako teritoriją ir taip dar labiau apsunkinti daugelio šalių, įskaitant Europos šalis, pastangas stabilizuoti padėtį Irake? Kaip galima leisti valstybėms narėms arba šalims kandidatėms destabilizuoti teritoriją, kurioje Europos kariai aukoja savo gyvybes siekdami užtikrinti stabilumą?

Norėčiau priminti, kad Turkijos kariuomenė yra užėmusi 40 proc. Kipro teritorijos. Tai nesutrukdė šaliai pradėti derybų dėl narystės. Taip pat norėčiau priminti, kad Turkija vis dar nepaklūsta ES reikalavimui išplėsti Ankaros protokolą. Įdomu, kas šiuo klausimu bus pasakyta Komisijos ataskaitoje, kuri turėtų būti paskelbta lapkričio 6 d. Jeigu kalbame apie toleranciją, kodėl neturėtume kalbėti apie toleranciją daugeliui kitų principinių dalykų ir vertybių, kurios yra ES esmė?

Galiausiai pagrindinis klausimas yra, ar mes kalbame apie ES vertybių skleidimą, ar jų įtakos sferos sumažinimą?

 
  
MPphoto
 
 

  Béatrice Patrie (PSE).(FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau padėkoti R. Oomen-Ruijten už konstruktyvų pranešimą, kurį ketiname perduoti Tarybai ir Komisijai, taip pat Turkijos Vyriausybei ir Prezidentui.

Vis dėlto aš apgailestauju, kad mūsų Parlamentas neišsakė aiškesnės pozicijos labai jautriu ir ne mažiau svarbiu klausimu: aš kalbu apie armėnų genocidą. Nuo 1987 m. šiame Parlamente žodis „genocidas“ buvo vartojamas apibūdinti 1915–1917 m. įvykdytas 1,2 mln. armėnų, t. y. dviejų trečdalių visų tuo metu Otomanų imperijoje gyvenusių armėnų, žudynes. JAV Senatas ir Atstovų Rūmai ką tik pakartojo tą patį, todėl belieka apgailestauti, kad mūsų Parlamentas šiuo klausimu atsilieka nuo amerikiečių.

Tarptautinės Žmogaus teisių federacijos spaudos pranešime neseniai paskelbta, kad daug Turkijos piliečių yra kaltinami Turkijos identiteto įžeidimu, remiantis Baudžiamojo kodekso 301 straipsniu. Siekiant atvirai išsiaiškinti šį istorijos laikotarpį, manau, būtina kuo skubiau panaikinti minėtą straipsnį. Priversdami pamiršti istoriją kolegoms iš Turkijos mes niekaip nepadedame. Ši pareiga prisiminti yra taip pat pareiga žmonių, išgyvenusių genocidą, palikuonims ir pačiai tarptautinei bendruomenei. Todėl kviečiu Parlamentą pritarti pakeitimams, kuriais raginama pripažinti armėnų genocidą ir pabrėžia būtinybę užtikrinti visišką pagarbą religijos laisvėms ir mažumų teisėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Marios Matsakis (ALDE). – Gerb. pirmininke, Turkija yra svarbi šalis dėl politinių, ekonominių, karinių ir kultūrinių priežasčių, todėl ji svarbi ES. Suvokdama šią svarbą, ĖS nusprendė pradėti derybas dėl narystės. Kelias į narystę nebuvo lygus, bet jis leido pradėti labai reikalingą demokratinių reformų programą Turkijoje.

Tokios reformos džiugina ir ES, ir Turkijos piliečius. Reformos turi būti tęsiamos, todėl bent jau dėl šios priežasties mūsų parama Turkijos narystei privalo būti tvirta. Niekas neneigia fakto, kad problemų yra. Mano šalis, Kipras, yra vienos iš tokių problemų epicentre, tačiau aš, kaip ir daugelis žmonių šiuose Rūmuose, suprantu, kad problemas išsprendžia ne konfliktai, o taikos derybos.

Su europietiškesne Turkija diskutuoti ir spręsti problemas būtų daug lengviau, todėl aš visiškai pritariu jos narystei ES. Todėl aš pritariu kompromisui, pasiektam išmintingai vadovaujant R. Oomen-Ruijten ir sąžiningai bei rezultatyviai bendradarbiaujant visiems suinteresuotiems kolegoms, kurių nuomonės kai kuriais klausimais galbūt ir skiriasi, tačiau jie visi sutinka, kad ES bus naudingiau konstruktyviai bendradarbiauti su Turkijos žmonėmis, o ne destruktyviai nuteikti juos prieš save.

Turkijai dabar sunkus metas, todėl ES būtų išmintingiau dažniau remtis pažadais, o ne rimbu. Tegul didelė mūsų parama šiam pranešimui tampa įrodymu Turkijos žmonėms, kad mes norime jų ES, tegul padeda vykdyti didesnes ir spartesnes reformas Turkijoje ir lengviau išspręsti per daug įsisenėjusią` Kipro problemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mario Borghezio (UEN).(IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, daugelis mūsų, pasisakydami prieš Turkijos priėmimą į Europą, rėmėsi geopolitinėmis priežastimis. Dabartiniai faktai rodo, kad esame teisūs, atsižvelgiant į tai, kad Ankara sugriovė trapią pusiausvyrą Irake, kuriame mūsų kariai kasdien rizikuoja savo gyvybėmis ir kovoja už žmonių laisvę.

Mano nuomone, turime apie tai pamąstyti nes, kolegos nariai, jūsų brangi demokratinė Turkija – žmogaus teisių rojus žemėje – beldžiasi į Europą tuo metu, kai Irako fronte gresia baisus, nenuspėjamas, tragiškas karo scenarijus.

Grįžę į Briuselį padarykite tą patį, ką ketinu padaryti aš: apsilankykite armėnų restorane. Ar į jūsų ES nepriklausančių draugų sąrašą nepatenka armėnai? Vis dėlto jų restoraną sunaikino chuliganai – turkų nusikaltėliai, kurie restoraną Europos sostinėje sudegino tik todėl, kad jis buvo armėnų. Tokia yra demokratiška Turkijos nacionalistų prigimtis! Tad kodėl turėtume su džiaugsmu juos priimti, jeigu jie iki šiol nepripažįsta armėnų genocido? Kviečiu jus pritarti mano pasiūlytam pakeitimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Gerard Batten (IND/DEM). – Gerb. pirmininke, rezoliucijoje pažymima, kad visiškas Kopenhagos kriterijų atitikimas yra Turkijos narystės ES pagrindas. Pranešime Turkijos Vyriausybė taip pat raginama pakeisti požiūrį į religijos laisvę pagal Europos Teisingumo Teismo nustatytus principus.

Nuo Kemalo Atatiurko laikų Turkija išsaugojo pasaulietinę valstybę, nors islamo fundamentalistų ir literalistų galia augo. Man įdomu, ar turkai suvokia, kad įstoję į ES jie labai apribos savo galimybes priešintis karingajam islamui. Jeigu Turkija įstos į ES, šalies islamistai pasinaudos žmogaus teisių įstatymais kaip skydu, kad galėtų tęsti džihadą Turkijoje ir Europoje.

Britai pradeda suprasti, kad Turkijai įstojus į ES dar 70 mln. žmonių turės teisę atvažiuoti į Britaniją. Turkijos narystė bus katastrofa turkams ir katastrofa Didžiajai Britanijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Koenraad Dillen (ITS).(NL) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, diskutuojant dėl K. -H. Florenzo pasiūlymo dėl rezoliucijos, vakar buvo teisingai pastebėta, kad didelė gyventojų dauguma remia griežtas priemones, skirtas uždrausti rūkymą darbo vietoje ir baruose bei restoranuose.

Aš tikėjausi, kad šioje rezoliucijoje taip pat bus atsižvelgta į didelės gyventojų daugumos nuomonę, kad Turkija negali būti priimta į Europos Sąjungą. Vis dėlto akivaizdu, kad aš puoselėju per daug iliuzijų. Sprendžiant svarbiausius klausimus, susijusius, pvz., su Konstitucija arba Turkijos naryste Europos Sąjungoje, žmonių nuomonė staiga tampa nebesvarbi.

Turkija, draugiška tauta, nėra Europos valstybė. Taškas, amen, pabaiga. Tuo turėtų baigtis visos diskusijos. Vis dėlto Parlamentas ne tik neprisiima savo atsakomybės, jis jau ne kartą nepastebėjo specifinių dalykų, aiškiai rodančių, kad Turkijai ne vieta Europos Sąjungoje ir kad sprendimas pradėti derybas dėl narystės buvo klaida.

Kodėl šioje rezoliucijoje nėra paminėtas AKP pasipriešinimas konstitucinei nuostatai, pagal kurią atsivertimas į kitą religiją nebebus baudžiamas pagal įstatymą? Kodėl žmonės tokie abejingi armėnų problemai ir Kipro atžvilgiu? Tai yra dar vienas Europos Realpolitik pavyzdys, kuris mums būdingas.

 
  
MPphoto
 
 

  Charles Tannock (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, remiantis Londono laikraščiu The Times, JAV Kongreso rezoliucija dėl armėnų genocido paskelbta labai laiku. Taigi, kada bus tinkamas laikas kalbėti apie genocidą?

Armėnai garsiai triukšmauja šiame Parlamente dėl akivaizdaus susitarimo nekalbėti viešai apie genocidą – tyla genocido klausimą supa jau beveik šimtą metų. Turkų armėnų žurnalisto Hranto Dinko nužudymas turėjo priversti šalį susimąstyti, deja, taip neatsitiko.

Vis dėlto Turkijos ir Armėnijos susitaikymas, įskaitant sienos atidarymą, svarbus Turkijai siekiant narystės ES. Tačiau, mano nuomone, nė viena tikra demokratija negali atsižadėti savo praeities, net pačių didžiausių ir tamsiausių jos paslapčių.

Toks pat svarbus yra ilgalaikis konflikto Kipre sprendimas, kuris atsidūrė aklavietėje dėl okupantų kariuomenės buvimo ES valstybėje narėje ir Ankaros protokolo nevykdymo.

Mažumų, ypač krikščionių, religijos teisės taip pat kelia susirūpinimą. Pvz., graikų ortodoksų seminarija Halkyje uždaryta nuo 1971 m., krikščionims asirams, kurie pabėgo į Vokietiją ir Švediją per karą su PKK, atimta Turkijos pilietybė – taip jie neteko galimybės susigrąžinti namus, kurių jie neteko per konfliktą. Be to, Turkija neįžiūri skirtumo tarp alevizmą išpažįstančiųjų ir musulmonų sunitų daugumos ir nepripažįsta skirtingų jų religinių poreikių.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 301 straipsniu dėl turkiškojo identiteto įžeidimo buvo priimta daug nuosprendžių, o kovo mėn. – mano nuomone, keistokai – Stambulo teisimas išleido įsakymą, pagal kurį uždrausta naudotis keitimosi vaizdo įrašais svetaine Youtube, kai joje pasirodė pareiškimai apie šiuolaikinės Turkijos tėvo Kemalo Atatiurko lytinę orientaciją.

Asmeniškai, ne savo partijos ar frakcijos vardu, norėčiau pasakyti: dar daug ką reikia nuveikti.

 
  
  

PIRMININKAVO: M. A. MARTĶNEZ MARTĶNEZ
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Eleni Koppa (PSE). - (EL) Gerb. pirmininke, šios dienos diskusija suteikia mums galimybę pasidžiaugti rinkimų Turkijoje rezultatais ir aiškiu Turkijos žmonių noru tęsti reformas.

Tikėtina Turkijos narystė ES, kuri išlieka tikslu, leido pabandyti įvykdyti reformas. Deja, šie bandymai sustojo ir sulėtėjo. Naujoji vyriausybė, kuria suteiktas naujas ir tvirtas mandatas, privalo paskubėti ir visiškai įgyvendinti visas Asociacijos susitarimo ir jo papildomo protokolo nuostatas.

Reformų procesas visų pirma susijęs su demokratizacija, pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir religijos laisve. Todėl būtina panaikinti Baudžiamojo kodekso 301 straipsnį ir griežtai atsakinėti į Ekumeninio patriarchato prašymus. Deja, Turkijos Vyriausybės požiūris šiuo klausimu iki šiol leido vykdyti ekstremistinius išpuolius. Mes taip pat privalome paminėti tai, kad Turkijos valdžios institucijos Kunigų seminariją Halkyje primygtinai laiko uždarytą.

Kitas nerimą keliantis klausimas yra įtempta padėtis Turkijos pietryčiuose. Neturėtų būti leista įsigalėti konfliktų sprendimo smurtu kultūrai, nes nestabilumas išplistų didesnėje teritorijoje. Dabartinė Vyriausybė turi prisiimti atsakomybę ir imtis veiksmų taikiam kurdų problemos sprendimui pasiekti. Tai reiškia, kad abi šalys turi pradėti dialogą. Per šią potencialią krizę tarptautinė bendruomenė privalo imtis taikdario vaidmens.

Baigdama, gerb. pirmininke, norėčiau pasakyti, kad mes tikimės, jog Turkija gerbs savo įsipareigojimus ir galės nuosekliai siekti laukiamos integracijos į Europą.

 
  
MPphoto
 
 

  Giorgos Dimitrakopoulos (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, norėčiau pradėti pasveikindamas R. Oomen-Ruijten už puikiai atliktą darbą.

Gerb. pirmininke, R. T. Erdošano Vyriausybei ir ypač R. T. Erdošanui visuomenės suteiktas mandatas leidžia tęsti reformas, kurios vyko nuo tada, kai Turkijos siekis įsitvirtinti Europoje tapo realesne perspektyva. Šis mandatas taip pat įkvepia naują troškimą pasiekti sąžiningą ir ilgalaikį Kipro problemos sprendimą, kurio pirmasis reikalavimas – Turkijos kariuomenės pasitraukimas iš Kipro.

Taip pat yra naujas troškimas puoselėti nuoširdžius kaimyninius santykius bendrai ir ypač su Graikija.

Suteikus mandatą pagarbą žmogaus teisėms užtikrina nauji įstatymai, pvz., įstatymas dėl bažnytinių fondų ir įstatymai, ginantys teises ir laisves. Susitaikoma su praeitimi ir pripažįstamas armėnų, graikų bei asirų genocidas.

Suteikus mandatą į kurdų problemą žvelgiama kitaip. ES turėtų atkreipti didelį dėmesį į potencialaus įsiveržimo į Šiaurės Iraką grėsmę. Neturėtų būti leista žengti šį žingsnį, nes būtinybė, dėl kurios visi sutariame, kovoti su terorizmu neturėtų tapti pretekstu okupuotas teritorijas Šiaurės Irake laikyti fait accompli, kaip nutiko Kipre.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Howitt (PSE). – Gerb. pirmininke, aš manau, kad šios rytinės diskusijos dėl Turkijos narystės tik suteikia galimybę keliems Turkijos narystės priešininkams pakartoti savo argumentus šiuose Rūmuose. Žinome, mes privalome paraginti Turkiją susivaldyti ir imtis proporcingų veiksmų atsakant į Šiaurės Irako keliamą teroristų grėsmę, tačiau aš pastebėjau, kad kritiką šį rytą išsako tie patys žmonės, kurie kitose diskusijoje pasakė prieš Europos Sąjungos indėlį į Irako atstatymą.

Aš džiaugiuosi JK ir Turkijos strategine partneryste, įskaitant pozityvų bendradarbiavimą kovoje su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu, kurią vakar Londone paskelbė G. Brownas ir R. T. Erdoganas. Raginu kitas valstybes nares padaryti tą patį.

Noriu pasveikinti jauniausią Turkijos Parlamento narę moterį – Aylą Akatą, kuri praėjusią savaitę viešėjo Briuselyje ir kuri yra viena iš kelių Parlamento narių kurdų, išrinktų į Parlamentą pirmą kartą per 14 metų. Tai suteikia mums viltį, kad kurdų kultūros ir politinių teisių problemą galima išspręsti demokratiškai, o ne smurtu.

 
  
MPphoto
 
 

  Josef Zieleniec (PPE-DE).(CS) R. Oomen-Ruijten atliko didelį darbą sugebėjusi rasti teksto kompromisą klausimu, dėl kurio šiuose Rūmuose nesutariama.

Vis dėlto aš esu įsitikinęs, kad ateityje turėtų būti vengiama priimti rezoliucijas ir pranešimus, kuriuose siekiama kompromiso ir kurie neatspindi Parlamento nuomonės svarbiausiais ginčytinais klausimais. Siekdami išlikti vieningi mes siunčiame Turkijai žinią, kuri neatspindi nuomonių skirtumų dėl Turkijos narystės šiame Parlamente ir Europos visuomenėje.

Aš neneigsiu fakto, kad, mano nuomone, derybų dėl narystės pradžia su Turkija buvo didžiausia klaida. Vis dėlto aš žinau ir gerbiu faktą, kad ne visi šiuose Rūmuose pritaria tokiai nuomonei.

Šiuo Europos integracijai labai svarbiu klausimu Europos visuomenės nuomonė yra labai susiskaldžiusi. Mūsų pareiga – atspindėti šiuos skirtumus. Todėl norėčiau tikėtis, kad būsimose rezoliucijose ir pranešimuose bus aiškiai atspindėtas parlamento susiskaldymas dėl galimos Turkijos narystės ES. Nors daugelyje kitų sričių, dėl kurių vyksta diskusijos Parlamente, kompromisas yra sveikintinas, Turkijos narystės ir Turkijos ir ES santykiai nėra viena iš jų.

Pakeiskime požiūrį. Nerenkime daugiau pranešimų ir rezoliucijų, kuriais siekiama sukurti sutarimo ir vieningumo iliuziją. Geriau sutardami arba nesutardami, bet aiškiai suformuluodami pozicijas parodykime, kad Turkijos narystės klausimu esame susiskaldę.

Mes esami atsakingi ES piliečiams ir Turkijai, kuri nenusipelnė žinoti tik pusę tiesos. Esu įsitikinęs, kad Turkijos žmones daug labiau nudžiugintų žinojimas, kad vienybės nėra, o ne realios padėties slėpimas – Parlamentas ir Europa ją slėpė labai ilgai.

 
  
MPphoto
 
 

  Vural Öger (PSE).(DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, priimdamas R. Oomen-Ruijten rezoliuciją dėl Turkijos Europos Parlamentas parodo teigiamą nusiteikimą ir santykiuose su Turkija perėjo į naują konstruktyvaus dialogo etapą. Turkijoje dabar vyksta intensyvios diskusijos dėl vidaus reformų.

Turkija turi Vyriausybę, kuriai suteiktas aiškus visuomenės mandatas ir kuri gali pradėti dirbti. Tai yra puiki galimybė suteikti naują postūmį stojimo procesui keliose pagrindinėse srityse. Raginimas patenkinti papildomus reikalavimus, kurie nėra stojimo derybų dalis, duotų priešingą rezultatą. Turkijoje didžiausias prioritetas yra naujos konstitucijos priėmimas. Jau galima įžiūrėti šios konstitucijos kontūrus.

Turkai svarsto raginimą peržiūrėti Turkijos Baudžiamojo kodekso 301 straipsnį. Turkijai dabar reikia kitų teigiamų ženklų iš ES. Turime paskatinti Turkiją labai ryžtingai tęsti reformų procesą.

Lapkričio 7 d. turėtų būti parengta Komisijos pažangos ataskaita ir aš manau, kad joje turėtų atsispindėti paskutinieji teigiami Turkijos pasiekimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Yiannakis Matsis (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, Turkija yra kandidatė prisijungti prie suvienytos Europos. Ji turi teises ir pareigas. Pranešėja parengė subalansuotą preliminarų pranešimą. Jis suteikia Turkijai dar vieną galimybę įgyvendinti reformas ir įvykdyti įsipareigojimus, kurie daugiausia susiję su ekonomikos pokyčiais, Kopenhagos kriterijų laikymusi, žmogaus, religijos ir mažumų teisėmis.

Mes norime, kad Turkija keistųsi, nes ji pati prašo pokyčių ir jų reikalauja laikas. Pokyčiai Turkijoje reiškia, kad ji privalo laikytis įsipareigojimų Kipro atžvilgiu, pripažinti Kipro Respubliką ir nutraukti jos okupaciją. Pranešime teisingai pažymima, kad Turkijos kariuomenės pasitraukimas padės pasiekti sprendimą, o jos vietą galėtų užimti nedidelės Europos pajėgos, vadovaujamos Saugumo tarybos. Turkija privalo įvykdyti šiuos įsipareigojimus: nutraukti Kipro kolonizaciją ir pakeisti jo demografinę padėtį; grąžinti į tėvynę naujakurius, kurie sudaro didžiąją dalį gyventojų okupuotose teritorijose ir yra delstinė bomba, galinti pakenkti bet kokiam sprendimui; nutraukti Kipro graikų nuosavybės okupuotoje Kipro dalyje pasisavinimą ir mūsų kultūros paveldo niokojimą. Visų pirma Turkija privalo gerbti JTO sprendimus ir grąžinti Famagusto miestą jo teisėtiems gyventojams.

Ankara laiko Kipro turkus izoliuotais dėl 45 000 turkų kareivių, neįleidžiančių Kipro graikų į jų namus ir nuosavybę. Tik nuo Turkijos priklauso jos priėmimas į Europą ir Kipro problemos sprendimas. Turkijos politika suskaldyti Kiprą į dvi valstybes nėra išeitis. Mes gyvename vienijimosi, o ne skaldymosi amžiuje. Mes pasisakome už europietišką Turkiją ir europietišką sprendimą, kuris neturi nieko bendra su padalijimo linijomis ir zonomis; pranešėja teisingai pažymėjo, kad jis privalo remtis suvienytos Europos principais. Tai sukurtų perspektyvią pavyzdinę valstybę visai Europai, Kurioje Kipro graikai ir turkai, krikščionys ir musulmonai gyventų taikiai ir produktyviai, remdamiesi pagarba suvienytos Europos principams ir vertybėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Carnero González (PSE).(ES) Gerb. pirmininke, kaip jūs žinote, Europos Sąjungos plėtra visada yra dialektiškas procesas, per kurį turi būti apibrėžtos ir šalies kandidatės, ir Sąjungos pastangos.

Mano nuomone, kai Europos Sąjunga priims naują Reformų sutartį ir taps dar demokratiškesnė ir veiksmingesnė, ji bus geriau pasiruošusi tęsti plėtros procesą.

Taip turi būti po Lisabonos susitarimo. Turkija daro didelę pažangą. Kovoje su terorizmu mes atsiliekame nuo Ankaros Vyriausybės, nuo Turkijos žmonių. Vis dėlto siekdami, kad pažanga nesustotų, mes privalome paraginti Turkiją susivaldyti, būti nuosaikesne ir laikytis tarptautinės teisės Didelė karinė operacija Šiaurės Irake tik įpiltų žibalo į ugnį ir sukeltų didelių problemų Turkijoje.

Galiausiai aš norėčiau pasveikinti R. Oomen-Ruijten už parengtą rezoliuciją, nors joje trūksta vieno dalyko: kodėl mes dažnai pamirštame, kad Turkija yra ne tik šalis kandidatė, bet ir labai svarbi Europos ir Viduržemio jūros partnerė Barselonos procese. Šio akcento pranešime labai trūksta, Turkija yra būtina tame procese, o mes esame būtini Turkijai Europos ir Viduržemio jūros procese.

 
  
MPphoto
 
 

  Emine Bozkurt (PSE). (NL) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti R. Oomen-Ruijten už subalansuotą rezoliuciją. Buvau Turkijoje prieš dešimt dienų ir ten kalbėjau su naujosios Turkijos Vyriausybės ir naujojo Turkijos Parlamento nariais. Pabrėžiau būtinybę tęsti reformas, ypatingą dėmesį skiriant žodžio laisvei.

Teisingumo ministras ir kiti kabineto nariai mane patikino, kad 301 straipsnis bus pakeistas. Naujoji Vyriausybė taip pat pažadėjo vykdyti reformas, skirtas ES narystei pasiekti. Rezoliucijoje taip pat nurodoma, kad narystė yra galutinis tikslas. Todėl rezoliucija tiesiogiai prisidės prie reformų Turkijoje, įskaitant reformas moterų teisių, profesinių sąjungų teisių ir socialinės teisėkūros srityse.

Vis dėlto tam, kad reformos būtų pradėtos, reikia ramybės, tačiau dabar Turkijoje daug baimės ir pykčio. PKK išpuolių baimės, pykčio, kuris gali paaštrinti padėtį. Kad to būtų išvengta, Turkija ir ES privalo suvienyti jėgas ir pasinaudoti diplomatinėmis bei politinėmis priemonėmis siekdamos išvengti terorizmo ir už jį nubausti.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes , einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, šios audringos diskusijos labai naudingos pirmininkaujančiai valstybei narei. Net jeigu ir būta abejonių, diskusijos parodė, kad daugelio narių nuomonės ir požiūriai į Turkijos narystę Europos Sąjungoje labai skiriasi. Vis dėlto nepaisant skirtingų nuomonių šiuo klausimu, manau, kad šios diskusijos aiškiai parodė, kad Turkija jau yra gyvybiškai svarbi strateginė Europos Sąjungos partnerė politikos, ekonomikos ir saugumo srityse.

Taip pat manau, kad iš šių diskusijų aišku, kad Turkijos narystės Europos Sąjungoje perspektyva buvo pagrindinių politinių ir socialinių reformų Turkijoje varomoji jėga. Suprantama, kad kai kurie žmonės apgailestauja, jog šios reformos nebuvo tokios sparčios arba plačios, kaip tikėtasi, tačiau akivaizdu, kad Turkijos žmonės ir Vyriausybė palaipsniui žengia pirmyn mūsų nurodytu keliu į demokratiškesnę ir pliuralistinę visuomenę, kurioje užtikrinta didesnė pagarba teisinei valstybei.

Kopenhagos kriterijai – viso derybų proceso gairės – yra labai aiškūs Turkijai ir bet kuriai kitai šaliai kandidatei: Europos Sąjungos narėmis gali būti tik šalys, gerbiančios mūsų ekonomikos principus ir ypač (ir turbūt tai yra dar svarbiau) mūsų politikos principus. Jeigu Turkija visiškai atitiks šiuos kriterijus, ji galės tapti Europos Sąjungos nare. Tai yra labai aišku ir todėl neturėtų kelti jokių abejonių.

Kalbėdamas apie PKK teroristų išpuolius Turkijos ir Irako pasienyje, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į spalio 22 d. pirmininkaujančios valstybės narės pranešimą šiuo klausimu. Šiame pranešime pirmininkaujanti valstybė narė pasmerkė PKK teroristų smurtą ir išreiškė solidarumą su aukų šeimomis. Mes taip pat pažymėjome, kad tarptautinė bendruomenė turi paremti Turkijos pastangas kovoti su terorizmu, išsaugodama pagarbą teisinei valstybei, tarptautinę taiką ir stabilumą bei regioninį stabilumą ir paragindama Turkiją susilaikyti nuo neproporcingų karinių veiksmų. Mes taip pat raginame Turkijos ir Irako vyriausybes veiksmingai bendradarbiauti, siekiant išspręsti šią problemą ir ypač siekiant užtikrinti, kad Irako teritorija nebūtų naudojama teroristų veiksmams prie Turkiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, gerbiami nariai, norėčiau padėkoti jums už diskusijas esminiais klausimais, kurios surengtos prieš Turkijos pažangos ataskaitos pateikimą lapkričio 6 d. – t. y. po dviejų savaičių. Komisijoje siekiame parengtį tokį patį objektyvų ir sąžiningą pranešimą, kokį pristatė R. Oomen-Ruijten.

Šios dienos diskusija ir jūsų rezoliucija yra keli aiškūs šių Rūmų ženklai Turkijai. Visų pirma, manau, mes visi sutinkame, kad atėjo laikas paspartinti reformas šalyje dėl Turkijos piliečių ir siekiant rimtos pažangos derybose dėl narystės ES. Ypač didelis dėmesys skiriamas žodžio laisvės, 301 straipsnio ir kitų panašių straipsnių, religijos laisvės srities reformoms, kurios turėtų būti pradėtos nedelsiant. Taip pat norėtume pamatyti pažangą moterų teisių, profesinių sąjungų teisių, kultūros ir religijos teisių srityse ir tarptautinių įsipareigojimų laikymąsi visoje Turkijoje.

Mes smerkiame teroristų išpuolius ir suprantame Turkijos siekį apsaugoti savo piliečius, tačiau taip pat raginame Turkiją siekti politinio sprendimo bendradarbiaujant su Irako regioninės valdžios institucijomis ir tarptautine bendruomene ir proporcingai reaguoti į PKK terorizmą.

Komisija pritaria Parlamento raginimui, išsakytam rezoliucijos projekte, pradėti Turkijos ir Armėnijos susitaikymo procesą. Tai yra geriausias ir veiksmingiausias būdas, kuris pamažu leis pasiekti rezultatų susitaikymo ir teisingumo srityse.

Mes taip pat manome, kad visos problemos Turkijoje, įskaitant armėnų problemą, siekiant žodžio laisvės Turkijos visuomenėje turi būti svarstomos atvirai ir taikiai. Todėl 301 straipsnio reforma yra labai svarbi, kad diskusijos armėnų klausimu būtų rimtos ir veiksmingos ir leistų siekti susitaikymo.

Dabartiniai žodžio laisvės suvaržymai daro neigiamą poveikį ir net prisideda prie netolerancijos ir neapykantos atsiradimo. Deja, tai parodė Hranto Dinko nužudymas, įvykdytas šiais metais.

Galiausiai mes privalome atsiminti, kad aš ir jūs keliame Turkijai labai didelius reikalavimus, susijusius su reformų procesu, ir elgiamės teisingai. Bet mes taip pat turėtume prisiminti, kad atitikimas įmanomas tik tada, kai abi pusės daro tai, ką turi daryti, t. y. būdami griežti mes privalome būti teisingi. Mes privalome tesėti pažadus ir laikytis Turkijos narystės perspektyvos, kaip nurodyta derybų mandate.

(Plojimai)

Kitu atveju, kad ir kaip garsiai šūkausime, tai tebus šūkaliojimas miške. Atsakymo nebus, tik ilga tyla.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Pateikti du rezoliucijos projektai(1) diskusijai užbaigti.

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks šiandien.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Corbett (PSE), raštu. – Turkijos laukia ilgas kelias, kol ji atitiks ES narystės reikalavimus. Nors per paskutinius metus padaryta didelė pažanga, tebėra problemų, susijusių su žodžio laisve (ypač Baudžiamojo kodekso 301 straipsniu), žmogaus teisėmis ir Armėnija.

Vis dėlto aš nepritariu argumentams tų, kurie sako, kad Turkija nėra europietiška šalis ir dėl šios priežasties jai niekada neturi būti leista prisijungti prie ES. Daugiau kaip prieš penkiasdešimt metų mes priėmėme Turkiją į Europos Tarybą kaip pilnateisę narę. Mes pradėjome derybas dėl narystės, todėl iš esmės pripažinome jos tinkamumą prisijungti prie ES. Teigiantys, kad Turkija nėra europietiška tik nori pasakyti, kad ji nėra krikščioniška. Bet kodėl tai turėtų būti kriterijus? Europos Sąjungos šūkis yra „Suvienijusi įvairovę“ – mes siekiame ne standartizuoti kultūras, bet rasti būdus dirbti kartu išsaugodami skirtingas kalbas, religijas ir kt. Priimdami pasaulietinę valstybę, kurios daugumą gyventojų išpažįsta islamą, mes sustiprinsime šį principą.

 
  

(1)Žr. protokolą.


5. ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimas (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes , einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, kaip visi žinote, šį penktadienį Portugalijos mieste Mafroje vyks XX ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimas. Mūsų nuomone, jis turėtų suteikti puikią galimybę Rusijos ir Europos Sąjungos lyderiams kritiškai įvertinti mūsų santykius.

Mes manome, kad Europos Sąjungos ir Rusijos santykiai iš esmės yra geri ir tikrai daug geresni, nei kartais mums bando parodyti tarptautinė žiniasklaida. Rusija yra esminis ES partneris į mūsų santykius mes žiūrime labai atsakingai. Aukščiausio lygio susitikime bus aptarta padėtis ES ir Rusijoje. Mes informuosime apie įvykius Europos Sąjungoje, visų pirma apie pažangą rengiant naująją Reformų Sutartį, kuri ką tik buvo priimta Lisabonoje, ir apie energetikos liberalizavimo paketą, kurį pasiūlė Komisija ir kuris buvo priimtas rugsėjo 9 d.

Kalbėdami apie bendruosius klausimus, apžvelgsime pažangą, pasiektą įgyvendinant gaires. Šis procesas džiugina ir toliau, nors kai kuriose srityse dar reikia pasistūmėti pirmyn. Kai kuriose svarbiose srityse šį tikslą padėjo pasiekti Nuolatinė partnerystės taryba (NPT). NPT kultūros srityje, kuri bus surengta dieną prieš aukščiausio lygio susitikimą, padės sustiprinti mūsų kultūrinį bendradarbiavimą.

Siekdami įgyvendinti aukščiausio lygio susitikimo prioritetus, ketiname siekti susitarimo dėl išankstinio perspėjimo sistemos įdiegimo energetikos sektoriuje, dėl kurios iš esmės buvo susitarta paskutiniame aukščiausio lygio susitikime Samaroje. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir Rusijos energetinę tarpusavio priklausomybę, būtina didinti pasitikėjimą ir stiprinti abipusį bendradarbiavimą. Todėl mes akcentuosime tikslus ir principus, kurių privalo laikytis ES įgyvendindama partnerystę energetikos srityje, visų pirma grįžtamumą, skaidrumą, atvirumą ir veiksmingos teisinės ir reguliavimo sistemos sukūrimą. Mūsų nuomone, į naująjį ES ir Rusijos susitarimą, kuris bus teisiškai įpareigojantis ir kuris pakeis dabartinį Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS), būtina įtraukti Energetikos chartijos sutarties principus ir tekstą dėl pasaulio energetinio saugumo, priimtą G8 susitikime Sankt Peterburge.

Investicijų srityje mes džiaugiamės oficialiu dialogu, kuris numatytas bendrosios ekonominės erdvės gairėse. Labai svarbu, kad būtų sukurtos skaidrios, nediskriminuojančios ir iš anksto žinomos sąlygos įmonėms, investuojančioms Rusijoje, atsižvelgiant į tai, kad Dūmoje svarstomas strateginių investicijų įstatymas. Mes taip pat paraginsime Rusiją pasirinktinai nesinaudoti pašaline politika, pvz., aplinkos arba mokesčių politika, siekiant pakenkti esamoms investicijoms arba sudaryti paslėptas kliūtis naujoms investicijoms. Mes manome, kad Rusijos priėmimas į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) yra prioritetas, todėl mes taip pat ketiname aptarti šį klausimą susitikime. Galbūt Komisija norės pasakyti šį tą daugiau šiuo klausimu.

Privalau pažymėti, kad nepavykus rasti priimtino svarbiausių klausimų sprendimo, pvz. dėl medienos eksporto muitų arba diskriminuojančių geležinkelio tarifų, aukščiausio lygio susitikime bus daromas spaudimas, kad būtų pasiekta pažanga.

Mes žinome, kad susitikimas vyks artėjant Rusijos Prezidento ir Dūmos rinkimams. Per rinkimų procesą bus labai svarbi žodžio laisvė, įskaitant spaudos ir susirinkimų laisvę. Ji taps tikru Rusijos demokratinio teisėtumo testu. Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui (angl. ODIHR) privalo būti sudarytos galimybės laisvai stebėti Dūmos rinkimus. Būdama Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir Europos Tarybos narė, Rusija turi ypatingą atsakomybę ginti mūsų bendrąsias vertybes. Apmaudu, kad tam tikros problemos aptemdė Europos Sąjungos ir Rusijos santykius, nors mūsų tarpusavio priklausomybė ne mažėja, o auga.

Rusija ir ES turi kartu įveikti skirtumus, nes mūsų bendradarbiavimui kitos alternatyvos nėra. Deja, derybų dėl naujojo ES ir Rusijos susitarimo pradžia vis dar aklavietėje. Rusijos draudimas importuoti mėsą ir daržoves iš Lenkijos tebėra pagrindinė kliūtis deryboms pradėti. Komisija yra pasiruošusi toliau palaikyti ryšius, kad būtų rastas abiem pusėms priimtinas sprendimas. Deja, padėtį dar labiau pablogino praėjusio mėnesio pabaigoje priimtas Rusijos veterinarijos institucijų sprendimas uždrausti 36 ES įmonių pagamintos mėsos importą.

Lietuvai skirtos naftos tiekimo nutraukimas naftotiekiu „Družba“ taip pat yra kliūtis pradėti derybas dėl naujojo ES ir Rusijos susitarimo. Daugiau nei metus Rusija nepateikia jokios oficialios informacijos apie nutekėjimą iš naftotiekio arba tiekimo atnaujinimo perspektyvas. Todėl būtina rasti priimtiną sprendimą, kad atsirastų pasitikėjimas ir būtų tęsiama ES ir Rusijos partnerystė energetikos srityje,

Nepaisant to, kad derybos yra atsidūrusios aklavietėje, padėties nereikėtų per daug dramatizuoti. 2006 m. mes su Rusija sutarėme, kad PBS galios ir toliau siekiant išvengti santykių su Rusija teisinio vakuumo.

Galiausiai mes būtinai iškelsime svarbiausius tarptautinius klausimus, ypač dėl Kosovo ir Irako. Mes taip pat pabrėšime, koks svarbus teigiamas bendradarbiavimas su Rusija mūsų bendrajai kaimynystei, kad galėtume spręsti bendrą rūpestį keliančius klausimus, ypač „įšaldytus“ konfliktus.

 
  
MPphoto
 
 

  Benita Ferrero-Waldner, Europos Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, Rusija yra ne tik artima kaimynė, bet ir mūsų strateginė partnerė. Pažiūrėję į prekybą ir investicijas pamatytume, kad jos sparčiai auga. Pamatytume ir tai, apie ką kalbėjo mūsų Pirmininkas – kad tarpusavio priklausomybė taip pat auga. Bet mes taip pat žinome, kad Rusija yra pagrindinė partnerė sprendžiant regioninius konfliktus ir pasaulio problemas – kurios čia taip pat paminėtos – ir kad dar daug reikia nuveikti, kad būtų panaudotas visas mūsų santykių potencialas.

Penktadienį vyksiantis aukščiausio lygio susitikimas yra dar viena proga įvertinti mūsų santykių būklę. Nors kelis svarbūs klausimai nebus išspręsti, mes pasieksime pažangą spręsdami kai kuruos kitus ir taip pat paruošime dirvą būsimam darbui per šį pereinamąjį laikotarpį.

Mes žinome, kad Rusijai šis laikotarpis yra lemiamas – po kelių mėnesių vyks labai svarbūs Parlamento ir Prezidento rinkimai, mes taip pat žinome, kad Europos Sąjunga jau daug kartų yra išreiškusi susirūpinimą dėl demokratijos principų įgyvendinimo ir įsipareigojimų žmogaus teisėms Rusijoje. Mes, Europos Sąjunga, labai atidžiai stebime tai, kas vyksta – todėl artėjantys rinkimai bus labai svarbus testas – ir mes tikimės, kad Rusija pasielgs protingai ir pakvies ESBO stebėtojus prižiūrėti rinkimus.

Mes taip pat turėtume pasinaudoti proga ir išreikšti susirūpinimą dėl žmogaus teisių problemų, pvz., dėl spaudos laisvės apribojimų, išpuolių prieš žurnalistus, NVO spaudimą ir dėl padėties Šiaurės Kaukaze.

Viešėdama Kaliningrade spalio 11–12 d. turėjau galimybę aptarti būsimą aukščiausio lygio susitikimą su pagrindiniu Prezidento patarėju, specialiuoju atstovu S. Jastržembskiu. Norėčiau pradėti nuo kelių gerų pavyzdžių, o vėliau pereisiu prie sričių, kuriose pažangos nepasieksime.

Aš manau, kad Rusija ketina paskelbti apie didelį finansinį įnašą į kelias ES vadovaujamas pasienio bendradarbiavimo programas. Šis žingsnis būtų labai sveikintinas, nes bendradarbiavimas prie mūsų besiplečiančių sienų yra labai svarbus po 2004 m. plėtros. Kaliningradas, žinoma, yra labai ypatingas atvejis dėl išskirtinės geografinės padėties.

Jam reikalinga speciali tvarka, kuri palengvintų pasienio bendradarbiavimą ir judėjimą per vietos sieną. Vis dėlto Rusijos finansinis įnašas taip pat būtų labai naudingas, atsižvelgiant į labai dideles transporto spūstis valstybių narių ir Kaliningrado pasienyje ir kituose sienos kirtimo punktuose su keliomis valstybėmis narėmis.

50 km ilgį siekiančios sunkvežimių eilės ES pusėje nėra priimtinos. Mus reikia įgyvendinti priemones, todėl mes susitarėme su Rusija sumažinti kliūtis. Komisija pradeda bandomąjį projektą dėl keitimosi muitinių informacija ir pasienio infrastruktūros modernizavimo finansavimo. Iš savo pusės Rusija privalo modernizuoti pasienio procedūras. Iš esmės ji yra pasiruošusi tai padaryti, tačiau reikia šiek tiek laiko.

Pirmininkaujanti valstybė narė jau paminėjo energetiką. Aš norėčiau pridurti, kad turime paskelbti susitarimą dėl išankstinio perspėjimo sistemos, kuris padėtų išspręsti tiekimo problemas anksčiau, nei jos pasieks kritinį tašką. Pirmininkas jau kalbėjo apie energetikos kultūrą ir investicijos, todėl šiuo klausimu man nebereikia nieko pasakyti. Tik norėčiau pridurti, kad investicijų ir verslo santykiai bus svarstomi pramonininkų apvaliojo stalo diskusijose Lisabonoje, kurios prasideda rytoj, ketvirtadienį, ir kuriame dalyvaus Günteris Verheugenas ir Andrisas Piebalgsas. Apvaliojo stalo išvados bus pateiktos aukščiausio lygio susitikimui penktadienį. Manau, tai būtų puikus indėlis į augančius verslo santykius.

Rusija yra labai svarbus ekonomikos veikėjas, todėl mes jai padėsime siekiant narystės PPO. Jūs žinote, kas mes visada buvome įsipareigoję Rusijos priėmimui į PPO. Mes taip pat manome, kad labai svarbu turėti vienodas sąlygas, todėl didelį dėmesį skiriame Rusijos priėmimui į PPO užbaigti. Aukščiausio lygio susitikimas suteiks naują postūmį šiam sudėtingam procesui, kuris yra atsidūręs krizėje.

Susitikime mes pasirašysime naują susitarimą dėl plieno ir padidinsime kiekį, kurį Rusija galės eksportuoti į Europos Sąjungą. Kitas teigiamas ES ir Rusijos bendradarbiavimo pavyzdys yra susitarimo memorandumas, kurį per aukščiausio lygio susitikimą turėtų pasirašyti Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras ir Rusijos federalinė narkotikų kontrolės tarnyba.

Norėčiau informuoti ir apie nelabai teigiamą dalyką – nors gegužės mėn. Samaroje Rusija aiškiai įsipareigojo pasirašyti mūsų susitarimą dėl tranzitinių skrydžių Sibire iki susitikimo Mafroje, mažai tikėtina, kad jis bus pasirašytas. Mes norime užbaigti šį ilgą ginčą. Teigiamas Rusijos žingsnis leistų mums toliau organizuoti aviacijos aukščiausio lygio susitikimą, kuris turėtų įvykti lapkričio mėn. Maskvoje, ir apibrėžti didelį bendradarbiavimo šioje srityje potencialą.

Vienas svarbiausių tarptautinių klausimų bus Kosovas ir kartu su Rusija mes turėsime apsvarstyti kaip šią problemą išspręsti pasitelkiant Trejeto pastangas. Privalome išvengti naujo konflikto Balkanuose.

Mes taip pat aptarsime kitus svarbius tarptautinius klausimus, susijusius su, pvz., Vidurio Rytais prieš konferenciją Anapilyje; Iranu po Prezidento V. Putino vizito į Teheraną; Burma/Mianmaru; ir įšaldytais konfliktais, ypač Gruzijoje ir Moldovoje.

Norėtume dirbti su Rusija konstruktyviai spręsdami šiuos ginčijamus klausimus. Todėl privalome tęsti darbą ir niekada nepamiršti ilgalaikių projektų.

 
  
MPphoto
 
 

  José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, PPE-DE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, mes tikimės – kaip pažymėta spaudoje – kad ruduo Portugalijoje bus šiltesnis už pavasarį Rusijoje ir Samaros aukščiausio lygio susitikimą.

Kaip minėjo Komisijos narė, aš manau, kad turime dirbti toliau siekdami strateginių ryšių su Rusija, tačiau klimatas labiau priklausys ne nuo Europos Sąjungos, bet nuo Rusijos temperatūros: iš dalies dėl to, ką sakė Komisijos narė, bet visų pirma dėl naujojo vaidmens, kurio nori imtis Rusija tarptautinėje arenoje, ypač kalbant apie energijos tiekimo saugumą.

Vis dėlto gerb. pirmininke, šie santykiai turi remtis keliais ramsčiais. Visų pirma bet koks sprendimas arba veiksmas, nukreiptas prieš valstybę narę, turi būti vertinamas kaip sprendimas arba veiksmas prieš visą Europos Sąjungą.

Antra, gerb. pirmininke, Europos Sąjunga yra neginčijamai įsipareigojusi žmogaus teisėms ir privalo griežtai ginti šią poziciją. Todėl manau, kad turėtume pasidžiaugti Rusijos Vyriausybės sprendimu suteikti vizas Žaliųjų/Europos laisvojo aljanso frakcijai, kad ši galėtų surengti susitikimą Maskvoje.

Tačiau nerimą kelia pareiškimas, susijęs su paskutiniu aukščiausio lygio susitikimu, kuriame dalyvavo su Kaspijos jūra besiribojančios šalys, dėl plataus fronto sudarymo, skirto kovai su regioninėmis ir tarptautinėmis grėsmėmis ir su kai kuriomis pozicijomis Jungtinėse tautose.

Aš jau baigiu, gerb. pirmininke., Komisijos nare, einantis Tarybos pirmininko pareigas, pragmatikai ginkite Europos Sąjungos interesus, stiprinkite ryšius, bet nepamirškite, kad skaičiai turi atitikti idealus. Aš prisimenu, ką neseniai skaičiau The Economist straipsnyje: matyt, Vysbadeno aukščiausio lygio susitikime V. Putinas Vokietijos kanclerei A. Merkel pasakė, kad ten F. Dostojevskis pralaimėjo ruletę.

Tikiuosi, kad Europos Sąjungai Portugalijoje pasiseks labiau, nei Rusijos rašytojui Vysbadene.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Marinus Wiersma, PSE frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, rengdamasi būsimajam susitikimui mano frakcija laikosi nuostatos, kad Rusija ir Europos Sąjunga turi svarbių bendrų interesų, todėl nepaisydama nuomonių skirtumų Europos Sąjunga per būsimą susitikimą turėtų toliau laikytis šios nuostatos. Rusija ir Europa yra reikalingos viena kitai sprendžiant Europos problemas ir ypač – didžiausias tarptautines problemas. Tvarų saugumą Europoje galima užtikrinti tik bendradarbiaujant su Rusija.

Dėl šių priežasčių mes – aš ir mano frakcija – visada rėmėme strateginę partnerystę su Rusija. Šio aukščiausio lygio susitikimo darbotvarkė labai plati ir Komisijos narė bei einantysis Europos Tarybos pirmininko pareigas apie ją jau kalbėjo. Vis dėlto mes tikimės, kad pavyks šiek tiek išjudinti klausimą dėl derybų mandato dėl naujojo partnerystės ir bendrarbiavimo susitarimo. Tikimės, kad naujajai Lenkijos Vyriausybės pavyks sėkmingiau bendradarbiauti su Maskva ir galbūt sudaryti galimybę siekti pažangos.

Santykiai energetikos srityje yra labai svarbūs ir mes manome, kad reikėtų pradėti nuo tarpusavio sąveikos, tačiau privalome suvokti, kad susidūrėme su tam tikra tarpusavio nepriklausomybe, su kuria būtų geriau tvarkytis kartu. Mes taip pat pageidaujame didesnio bendradarbiavimo Juodosios jūros regione ir tikimės, kad susitikime bus apsvarstyti Padnestrės ir Gruzijos klausimai.

Prieš mane kalbėjusieji jau paminėjo demokratijos būklę Rusijoje ir šios temos negalima išbraukti iš diskusijų. Mes taip pat esame susirūpinę dėl pasirengimo Dūmos rinkimams. Mes norime, kad rinkimų kampanija būtų laisva ir sąžininga ir kad visos partijos turėtų vienodą galimybę pasisakyti. Todėl labai svarbu aptarti stebėtojų Maskvoje klausimą ne tik rinkimų dieną, bet ir per rinkimų kampaniją. Visi žinome, kaip svarbu teisingai įvertinti rinkimus. Šalis, turinti ambicijų pirmininkauti Europos Tarybos Parlamentinei asamblėjai, turėtų sugebėti ir norėti bendradarbiauti su ESBO dėl rinkimų stebėjimo.

Galiausiai – pakartosiu tai, ką pasakiau pradžioje – mes turėtume išlikti kritiški Rusijos atžvilgiu, kalbėdami apie žmogaus teises ir demokratiją, tačiau neturėtume be reikalo skirstytis į priešiškas stovyklas. Mes vis dėlto turime būti gera kaimynė, bendradarbiauti, kartu spręsti problemas Europoje, o ne nuolatos ieškoti problemų.

 
  
MPphoto
 
 

  Graham Watson, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, gegužės mėn. Samaroje įvykęs aukščiausio lygio susitikimas išryškino mūsų strateginės partnerystės su Rusija problemas – energetikos, Kosovo ir žmogaus teisių klausimus. Dabar šios problemos yra tokios gilios, kad mes esame sunkiai spaudžiami pasakyti, kaip galima puoselėti prasmingą „partnerystę“, paremtą bendromis vertybėmis.

V. Putinas pripažino, kad „Rusija greitai netaps – jeigu iš viso kada nors taps – šalimi, kurioje liberalios vertybės turi gilias istorines šaknis“.

Ar dar ilgai mes ignoruosime šį ryškėjantį faktą? Šis pasakymas reiškia ne tai, kad rusai atsisako vakarietiškų kultūros simbolių, nes Prezidentas V. Putinas ne kartą yra kalbėjęs apie šalies vietą Europos kultūros širdyje. Ne, ši aistra, šis atsižadėjimas visų pirma nukreiptas prieš „šventąsias vertybes“ – kaip jas pavadino Pirmininkas J. M. Barroso – laisvę, demokratiją ir teisinę valstybę, kurios Rusijoje šiandien akivaizdžiai nėra.

J. I. Salafranca Sįnchez-Neyra buvo teisus. Iš Tarybos ir Komisijos išgirdome per daug Realpolitik, bet per mažai Moralpolitik. Mūsų santykiai su Rusija tikrai yra strateginiai, bet jų negalim pavadinti partneryste.

Mums reikia laikytis pragmatiško požiūrio ir bendradarbiauti tose srityse, kurios svarbios abiem pusėms, pvz., sienų kirtimo, energijos tiekimo ir prisijungimo prie PPO – nors vakarykštis pareiškimas apie maisto produktų kainų kontrolę byloja apie grįžimą prie praeities ekonomikos politikos.

Galima pasiekti nedidelę pažangą su Rusija, tačiau be fanfarų, po kurių seka susierzinimas, lydintis daugelį ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimų.

Taip pat turime būti sąžiningesni, nes Rusijoje artėja dveji svarbiausi rinkimai. Jeigu žmogaus klonavimas būtų geriau išvystytas, Prezidentas V. Putinas tikėtinai siektų ir Prezidento, ir Ministro Pirmininko postų, sekdamas Kačinskių pavyzdžiu Lenkijoje! Neįtikėtina, kad šalyje, 1917 m. nuvertusioje oligarchiją, įsigali nauja autokratija, ir mes neturėtume nutraukti kritikos baimindamiesi sukelti grėsmę partnerystei, kuri egzistuoja tik popieriuje.

Europa galės solidarizuotis su Rusija tik tada, kai nepriklausoma teismų sistema, žodžio laisvė ir demokratija nebus tik skambios frazės ir kai žurnalistai, opozicijos partijos ir NVO galės dirbti nebijodamos susilaukti bausmės.

Dėl šios priežasties mano frakcija siekė, kad po šių diskusijų būtų priimta rezoliucija, ir mums pritarė daugiau kaip 300 Europos Parlamento narių. Mes privalome būti pasiruošę raštu išdėstyti viešai pasakytus žodžius ir paneigti kaltinimus, kad šie Rūmai tėra kalbų turgus.

Pagal Reformų sutartį Parlamentui pirmą kartą turėtų būti suteiktas svarus žodis sprendžiant išorės klausimus Todėl priimkime šį iššūkį ir duokime aukščiausio lygio susitikimui žinią, kurios Prezidentas V. Putinas negalės ignoruoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Konrad Szymański, UEN frakcijos vardu. – (PL) Vakar priimtas Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų partijos frakcijos vadovų sprendimas nepriimti rezoliucijos prieš ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimą rodo, kas Rusija mums vis dar kelia problemų. Šis sprendimas yra didelė klaida. Savo Europos dalyje mes tikimės ne tokio prancūzų ir vokiečių „variklio“.

Mūsų rezoliucija, priimta gegužės 2 d., buvo labai naudinga. Aš tikiu, kad tylėdami šiandien nebandome atsiriboti nuo aiškiai apibrėžtos ir reiklios politikos Rusijos atžvilgiu. Jeigu požiūris, kurio laikytasi Samaroje keistųsi, Rusija dar labiau įsitikintų, kad integracija ir ypač 2004 m. plėtra yra dalykai, kuriuos galima sumenkinti arba iš viso nepaisyti. Politikai, kurie tariamo realizmo vardan dabar stengiasi nepastebėti, kad Rusija artėja prie diktatūros, sutinka, kad pasikartotų Suomijos atvejis. Jie leidžia diskriminuoti Vidurio Europą ir taip susilpninti Europos Sąjungos kaip pasaulinės reikšmės partnerės vaidmenį.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes, Verts/ALE frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, Ministre, ponios ir ponai. Ministre, pradėdamas jūs paminėjote, kad santykiais su Rusija yra geri arba bent jau geresni, nei pranešama tarptautinėje žiniasklaidoje. Ministre, ar jūs gyvenate Marse? Ar gyventa Veneroje? Ar jūs drįstate pasakyti rusams, kas yra tikrai svarbu, ar Europos Sąjunga jums tėra pinigai ir nuoga komercija? Ar jums jie svarbesni už demokratiją ir žmogaus teises?

Kalbėkime be užuolankų: Rusija ritasi į diktatūrą su stipriu lyderiu: stipriu lyderiu, kuri netoleruoja jokių protestų ir kuris dislokuoja slaptąją FST, kai tik jam atrodo būtina; lyderiu, kuris jokiu būdu neperleis valdžios ir kuris pasinaudos visomis įmanomomis gudrybėmis, kad išliktų valdžioje po Parlamento rinkimų gruodžio mėn. ir Prezidento rinkimų kovo mėn. Rusija, Ministre, tampa uždara visuomene, kurioje vadovaujantis režimas norėtų neleisti niekam dairytis per petį.

Nenoriu apsiriboti teoriniais svarstymais. Realybė ta, kad žmogaus teisės Rusijoje patiria nuolatinį spaudimą, o demokratijos būklė yra apgailėtina. Realybė ta, kad žodžio ir spaudos laisvė kenčia nuo cenzūros. Neseniai priimtu įstatymu dėl ekstremizmo galima puikiai pasinaudoti gaudant nepriklausomus žurnalistus ir politinius oponentus.

Realybė ta, kad Rusijos režimas nepageidauja stiprios ir nepriklausomos pilietinės visuomenės, o NVO padėtis nukenčia dėl labai ribojančių įstatymų. Realybė ta, Ministre, kad laisvi rinkimai toje šalyje yra utopija. Dalyvauti gali tik tie, kuriuos režimas toleruoja. Pvz., „Kitos Rusijos“ koalicija, kurią suvienijo G. Kasparovas, negalės dalyvauti artėjančiuose Parlamento rinkimuose.

Galiausiai Ministre, padėtis Čečėnijoje galbūt nebėra labai svarbus politikos klausimas, tačiau ji vis dar kelia didelį nerimą. Žmonės tebėra žudomi, neteisėtai sulaikomi, žmonės šantažuojami, pagrobimai ir kankinimai yra kasdieniai dalykai. Tokia realybė Rusijoje, Ministre, ir aš tikiuosi, kad savaitės pabaigoje kalbėdamas su V. Putinu jos nepamiršite.

 
  
MPphoto
 
 

  Helmuth Markov, GUE/NGL frakcijos vardu.(DE) Gerb. pirmininke, Europos ir viso pasaulio stabilumas ir vystymasis neįmanomas be protingo Europos Sąjungos ir Rusijos bendradarbiavimo. Kas, mano nuomone, turėtų būti kitaip nei Samaroje? Norėčiau, kad sugrįžę mums pasakytumėte, kad su Rusija parengėte bendrą strategiją Kosovo problemai išspręsti ir taikos procesui Vidurio Rytuose, kad suformuota bendra pozicija dėl atominio ginklo problemos Irane ir bendra strategija Padnestrės problemai išspręsti.

Ne viskas susiję su energijos tiekimu. Nepamirškime Galileo. Pramonei ji nereikalinga ir mokesčių mokėtojai turės apmokėti sąskaitą. Dirbkime kartu su Rusija dėl protingos energetikos politikos, pasinaudodami naujomis technologijomis. Išspręskime bevizio režimo su Rusija klausimą. Kodėl šioje srityje pasiekta nedidelė pažanga ir tik šioms specifinėms grupėms? Mano nuomone, galima nuveikti daug daugiau.

Kokia bus Europos Sąjungos pozicija dėl raketų skydo? Ar mes pritarsime Rusijai ir sakysime, kad JAV gynybos skydas mums nereikalingas? Manau, būtų nuostabu, jeigu pavyktų tai pasiekti. Žinoma, mes turime būti kritiški Rusijos atžvilgiu ir įspėti, kad jeigu aš pasisakau prieš antiteroristinius planus, kuriuos kuria W. Schäuble ir F. J. Jungas Vokietijoje, aš taip pat privalau pasakyti Rusijai, kad nepageidauju šio antidiskriminacinio įstatymo. Tai visiškai aišku.

Jeigu, mūsų nuomone, padėtis Čečėnijoje nesuderinama su žmogaus teisėmis, turime tai aiškiai pasakyti rusams ir po to toliau ją sekti. Manau, kad turėdami protingą partnerystės susitarimą geri partneriai gali ir turi tokius dalykus sakyti vienas kitam. Mums reikia Rusijos, o Rusijai – mūsų, ir mes galėsime kartu judėti pirmyn, jeigu apsvarstysime visas problemas ir visų pirma rasime būdus joms išspręsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jana Bobošíková (NI).(CS) Ponios ir ponai, jeigu norime tvirtai laikytis pasaulio mastu, būtina, kad ES kaip stipri grupė ir Rusija kaip supervalstybė integruotų savo ekonomikas.

Tik taip jos galės įveikti neišvengiamą politinį spaudimą, kuris kitu atveju galėtų sugriauti šią racionalią partnerystę. Šiuo metu Rusijos eksportas į ES, neįtraukiant su energetika susijusios prekybos, prilygsta Marokui arba Argentinai. Todėl aš palaikau Komisijos nario, atsakingo už prekybą, P. Mandelsono prašymą ES ir Rusijai nesielgti kaip dviem miestams, kuruos jungia tik siauras kelias ir dujotiekis.

Esu įsitikinusi, kad abi partnerės turėtų sutelkti dėmesį į ilgalaikius ir abiem pusėms naudingus ekonominius ir prekybos santykius, neleisdamos nugalėti trumpalaikei politinei taktikai. Manau, kad ES piliečiams būtų naudinga, jeigu ES veiksmai Rusijos atžvilgiu būtų nuoseklesni, tačiau dabar to nėra. Turėtume siekti, kad Rusijoje būtų sukurta stabilesnė politinė ir verslo aplinka, kuri sudarytų mažiau kliūčių importui ir sukurtų geresnį pagrindą ES investuotojams.

 
  
MPphoto
 
 

  Reino Paasilinna (PSE). - (FI) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, yra du būdai analizuoti ES ir Rusijos santykius. Mes galime vertinti juos kaip problemą arba kaip galimybę. Visi žinome, kad dabar abu variantai gali daug pasiūlyti.

Praėjusią savaitę Lisabonoje Sąjungos vadovai žengė žingsnį pirmyn įgyvendindami nuoseklesnę užsienio politiką. Ar negalėtų politika Rusijos atžvilgiu tapti pirmuoju įplaukimo uostu abiem pusėms, t. y. ir Rusijai? Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą reikia pataisyti, ir mes tai žinome. Šiaurės dimensijos srityje būta pasiekimų klausimais, susijusiais su Baltijos jūra, tačiau turime pereiti prie naujų sričių. Žemėlapiai yra, tačiau keliautojų kelyje nedaug.

Mes pritarėme Rusijos narystei PPO. Turime užbaigti susitarimą. Tada bus galima kontroliuoti muitą medienai ir neteisėtus pasienyje renkamus mokesčius, kuriuos paminėjo Komisijos narė B. Ferrero–Waldner. Energetikos požiūriu mes visiškai priklausome viena nuo kitos, tačiau ši priklausomybę turi būti veiksminga abiem pusėms. Eksportas rodo priklausomybę kaip ir importas.

Todėl turime nustoti kvailai elgtis su Rusija. Deja, šioje padėtyje esame jau seniai, bet aš džiaugiuosi, kad naujasis Lenkijos vadovas nori pagerinti santykius su Rusija ir Vokietija. Akivaizdu, kad Rusija yra didesnė problema.

Derybose taip pat turi būti pasiekti rezultatai piliečių teisių srityje kalbant ne tik apie prekes. Aš paklausiu Tarybos, ar muitai medienai bus paminėti susitikime. Be to, kyla abejonių dėl naujojo įstatymo Rusijoje, pagal kurį įtariamasis nėra perduodamas apklausti šaliai, kurioje įvykdytas nusikaltimas? Tai keista procedūra. Tai yra, nusikaltėlis, įvykdęs nusikaltimą valstybėje narėje, gali ieškoti prieglobsčio Rusijoje. Ar Taryba kels šį klausimą susitikime?

 
  
MPphoto
 
 

  Annemie Neyts-Uyttebroeck (ALDE). (NL) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, išklausius visas diskusijas ir Tarybos bei Komisijos pranešimus, akivaizdu, kad – su pagarba Rusijai – labai sunku suderinti reikalingą pagarbą šiai didelei ir svarbiai šaliai, šiai didelei ir svarbiai tautai su mūsų pagrindinių principų dėl teisinės valstybės, veikiančios demokratijos, laisvos žiniasklaidos ir pagarbos žmogaus teisėms skleidimu. Sunku rasti tinkamą pusiausvyrą, ypač todėl, kad Prezidentas V. Putinas geriau nei kas kitas moka pasinaudoti visais nuomonių skirtumais arba skirtingais nuomonių niuansais tarp valstybių narių.

Mes girdėjome, kad Rusijoje greitai bus surengti rinkimai ir kad jie vyks po kelių savaičių. Atsižvelgdama į tai norėčiau pabrėžti, kad sąlygos, taikomos partijoms, kurių atstovų Dūmoje nėra, demokratijoje visiškai nepriimtinos. Įmokos dydis, reikalingų parašų skaičius, jų patikrinimas – prisiminkime, kad atsitiko Sankt Peterburge prieš kelis mėnesius – nė vienas iš šių punktų neatitinka kriterijų, kurie, mūsų ir likusio pasaulio nuomone, taikytini laisviems ir sąžiningiems rinkimams. Kitaip tariant, tai nieko gero nereiškia.

Mes taip pat girdėjome nerimą keliančių pranešimų apie bandymus atidžiai kontroliuoti studentų ryšius ir svečių programų žmones. Aš jau baigiu, gerb. pirmininke, ir baigdama noriu pasakyti, kad valstybės narės turi būti dar vieningesnės ir budresnės nei bet kada anksčiau, kad bendradarbiavimas būtų tęsiamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Inese Vaidere (UEN). - (LV) Ponios ir ponai, Rusija yra svarbus partneris, bet jos politika kelia nerimą. Rusijos gatvėse dar nėra statomos V. Putino statulos, bet asmenybės kulto apraiškų yra. Valstybės Prezidento kandidatavimas Parlamento rinkimuose neturi precedento demokratinės valstybės istorijoje, kaip ir radikalaus judėjimo Nashi lyderio paskyrimas Ministru, atsakingu už jaunimo reikalus, bei atsisakymas priimti Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio delegaciją. Rusijos manipuliavimo užsienio tautomis yra pavojingas. Tyrimai Latvijoje rodo, kad Rusijos parama tautoms radikaliai prieštarauja visuomenės integracijai. Aš taip pat baiminuosi, kad žmonių, neseniai surengusių Rusijos forumą Europos Parlamente, politinės veiklos istorija duoda pagrindą manyti, kad esama destruktyvių planų ir kitose Europos šalyse. Mūsų pareiga – kovoti su šiomis manipuliacijoms, nes Rusija bando mūsų kantrybės ribas. Energetikos srityje svarbu, kad į naująjį susitarimą būtų įtraukti Energetikos chartijos principai ir ratifikavimas, nepaisant Maskvos nepasitenkinimo nuostata dėl abipusiškumo. Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Flautre (Verts/ALE).(FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, išsiaiškinkime! Vakar priimtą sprendimą Rusijos valdžios institucijos įvertins – tiesą sakant, jau įvertino – kaip didelę sėkmę: jokios rezoliucijos, jokio pranešimo. Tai yra papildoma dovana po atsisakymo priimti oficialią žmogaus teisių delegaciją iš Europos Parlamento. Rusijos visuomenė labiau nei kada nors anksčiau yra priklausoma nuo propagandinės žiniasklaidos ir krypsta į pavojingą nacionalizmą.

Šiandien Rusijoje paplitęs smurtas, paremtas baime, įsigali rasizmas ir ksenofobija. Nebegalima naudoti žodžio „nepriklausomas“. „Nepriklausomi“ žmogaus teisių aktyvistai, žurnalistai arba politiniai oponentai iš karto vadinami „režimo priešais“. 2007 m. priimtas įstatymas oficialiai skirtas jiems. Prisidengdamas kova su ekstremizmu, jis suteikia valdžios institucijoms visišką laisvę šioje nesąžiningoje kovoje. Marie Mendras vakar jau minėjo, nuolatinis žmogaus teisių pažeidinėjimas neskatina žmonių imtis veiksmų. Taigi, V. Putino rizika pasiteisino: jis sugebėjo įtikinti piliečius, kad Rusija turi specialias demokratijos ir žmogaus teisių taisykles.

Žinant šį įsitikinimą nestebina, kad Rusija yra paskutinė Europos Tarybos narė, neratifikavusi Protokolo Nr. 14. V. Putinui tai yra netikėta laimė. Jam nereikia laikytis taisyklių ir niekam perduoti bylų, ypač susijusių su čečėnų kankinimais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, būtų naivu manyti, kad gruodžio 2 d. Rusijoje vyks laisvi ir skaidrūs rinkimai. Ar jie nėra tik plebiscitas už arba prieš V. Putiną? Nepakeitus Konstitucijos, jis toliau turės valdžią visais politiniais, ekonominiais, finansiniais, administraciniais, teisiniais ir saugumo klausimais.

ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimo išvakarėse raginu Tarybą ir Komisiją į aukščiausią politinį lygį perkelti žmogaus teises. Svarbu, kad joms tektų pagrindinis vaidmuo svarstant būsimo susitarimo, Kosovo arba energetikos klausimus. To mūsų prašo Rusijos demokratai. Jie sako: „Kalbėkite apie jas, toliau sakykite tiesą“. Mes bent jau nerizikuojame savo gyvybėmis apie tai kalbėdami.

 
  
  

PIRMININKAVO: M. ROTHE
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 
 

  Vladimír Remek (GUE/NGL).(CS) Ponios ir ponai, diskusijos dėl ES ir Rusijos santykių yra viena dažniausių temų šiuose Rūmuose.

Reguliariai girdime tas pačias banalias frazes, kurios yra arba iš anksto apgalvotos, arba paskatintos problemų neišmanymo ar jų ignoravimo. Vis dėlto norime ar ne, privalome elgtis su Rusija kaip su partnere. Jeigu mes nesugebėsime rasti bendros kalbos ir nesistengsime palaipsniui pagerinti santykių, ES nukentės daugiau nei Rusija. Tai reiškia, kad turime ne ignoruoti sunkumus, bet pažvelgti realybei į akis ir visus vertinti pagal tuos pačius kriterijus.

Faktas, kad Rusija dabar yra ekonomiškai stipresnė, todėl labiau pasitiki savimi. Ji gina savo interesus kaip ir JAV arba ES. Mes turime laikytis blaivaus požiūrio. Todėl džiaugiuosi, kad atidėdami rezoliuciją mes suteikėme daugiau laisvės mūsų atstovams susitikime Portugalijoje.

Šių dienų Rusija nėra buvusi Sovietų Sąjunga. Sakau tai remdamasis ne tik ilgamete darbo šioje šalyje patirtimi, bet ir žodžiais, kuriuos pasiskolinau iš Amerikos diplomatijos vadovo.

 
  
MPphoto
 
 

  Ria Oomen-Ruijten (PPE-DE). (NL) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti pirmininkaujančiai valstybei narei ir Komisijos Pirmininkui. Neketinu vertinti aukščiausio lygio susitikimo sėkmės pagal galutinės bendros deklaracijos ilgį. Man svarbu – ir tikiuosi, kad tai bus apsvarstyta – kad mes išplėtotume tas temas, kurioms būtina rasti bendrą sprendimą.

ES ir Rusijos santykiai yra labai sudėtingi. Šiuo rinkimų metu jie nepasikeis. Vis dėlto mes privalome pripažinti, kad Rusija ir ES neturi kitų ekonominių arba politinių alternatyvų partnerystei. Gerb. pirmininke, mes turime puikų susitarimą šiai partnerystei. Juo buvo naudojamasi dešimt metų. Kaip kūrybingai ketiname tvarkytis ateityje? Aukščiausio lygio susitikimas taip pat yra svarbi proga paprašyti paaiškinti demokratijos sąvoką ir aš dėkoju Komisijai už jos ketinimus šiuo klausimu.

Mane visada pribloškia, kad Rusijoje stabilumas ir demokratija yra laikomi priešingybėmis; mes, žinoma, laikomės kitokio požiūrio. Visiems mums svarbu, kad Rusija įstotų į PPO.

 
  
MPphoto
 
 

  Hannes Swoboda (PSE).(DE) Gerb. pirmininke, nebūtina supriešinti Realpolitik ir Moralpolitik, kaip kalbėjo G. Whatsonas. Akivaizdu, kad mums reikalingos jo abi: tvarkydami reikalus su Rusija, turime būti realistai ir griežtai bei aiškiai apibrėžti savo etinį ir moralinį požiūrį.

Daugelis mūsų manė ir norėjo, kad žlugus komunizmui Rusija tiesiog išnyktų iš pasaulio scenos. Deja, taip neatsitiko. Taip neatsitiko, nes augant energijos kainoms, Rusijos pajamos išaugo ir ji atgavo galią pasaulio arenoje. Privalome tai pripažinti, nes kitaip tiesiog bandytume paneigti realybę.

Vis dėlto yra kai kas, ko nenorime priimti – neigiamų dalykų, ir pirmininkaujanti valstybė narė bei Komisija aiškiai tai pasakė. Mes nesame pasiruošę susitaikyti, kad imamasi vis daugiau žingsnių demokratijai Rusijoje sugriauti. Šie žingsniai mums nepriimtini ir yra susiję ne su demokratijos kūrimu, bet jos sunykimu. Mes nenorime susitaikyti, kad Rusija, deja, nelinkusi pasiūlyti kaimynams – mūsų bendriems kaimynams – atviros partnerystės. Tai atitiktų mūsų interesus, ir mes turėtume aiškiai pasakyti, kad norime dirbti su Rusija ir puoselėti šią partnerystę, tačiau Rusija turi pripažinti visų savo kaimynų nepriklausomybę ir suverenitetą.

Mes negalime susitaikyti, kad Rusija siekia daryti įtaką kitoms šalims pasinaudodama, pvz., naryste Europos Taryboje arba ESBO, tačiau nenori prisiimti atsakomybės ir, pvz., prieštarauja rinkimų stebėjimui. Mes neturėtume nepasitikėti pačiais rinkimais, bet Rusija, mananti, kad jos demokratija yra visiškai išvystyta, privalo leisti imtis patikrinimo priemonių. Jeigu Rusija nori užsitikrinti svarbų vaidmenį Europos Taryboje arba ESBO, mes privalome ją paraginti tai parodyti ir įsileisti rinkimų stebėtojus, kad būtų galiam įsitikinti, ar jos pačios rinkimai yra sąžiningi ir skaidrūs. Tai yra aiški žinia, kurią Europos Sąjunga turėtų perduoti Rusijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Bronisław Geremek (ALDE).(PL) Gerb. einantis Tarybos Pirmininko pareigas, Komisijos nare, manau, kad svarstydami Rusijos ir Europos Sąjungos santykius turime savęs paklausti, ko Rusijai reikia iš Europos Sąjungos ir ko Europos Sąjunga tikisi iš Rusijos. Vienas Rusijos politikas pareiškė, kad Rusija dabar turėtų laikytis taip vadinamos varžymo politikos. Jeigu Rusija taip pradės elgtis, bus galima kalbėti apie grįžimą į Šaltojo karo erą. Turime apsvarstyti, ką konkrečiai Rusija sieks varžyti. Gal laisvės vėjus, kylančius Europos Sąjungoje? Tai yra didžiausia problema. Nepaisant to Europos Sąjunga teigia siekianti strateginės partnerystės su Rusija.

Ši problema tikrai sudėtinga, ir mums reikėtų nepamiršti, kad teisinės valstybės principai yra išankstinė sąlyga plėtoti tvirtą partnerystę su Rusija. Į teisinės valstybės sąvoką patenka nepriklausomi teismai. Į ją patenka spaudos laisvė, žodžio laisvė ir ekonomikos laisvė. Pagal ją neturėtų būti įkalinami verslininkai. Be to, pagal ją teisinės valstybės principais turi būti taikomi tarptautiniuose santykiuose. Tai reiškia, kad reikia spręsti konfliktus Kaukaze ir Moldovoje ir paraginti tarptautinę bendruomenę imtis Kosovo problemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Hanna Foltyn-Kubicka (UEN).(PL) Gerb. pirmininke, ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimas sutampa su labai svarbiu Rusijos istorijos laikotarpiu – V. Putino eros pabaiga. Vis dėlto ar šį era tikrai baigsis?

Po Prezidento rinkimų Rusijos Federacijoje jokių pokyčių nebus. Valdžia išliks to paties asmens rankose, kuriam šį kartą priklausys Ministro Pirmininko pareigos. Andrejus Lugovojus, įtariamas Aleksandro Litvinenkos nužudymu, gali tapti Parlamento nariu ir įgyti neliečiamybę. Todėl Rusijos valdžios institucijos atvirai gina asmenį, kuris įtariamas padaręs rimtą nusikaltimą Europos Sąjungos teritorijoje, ir taip aiškiai leidžia suprasti, kad Kremliaus interesai yra viršesni už visus įstatymus ir pagarbą Europos Sąjungos valstybėms narėms.

Po rinkimų niekas nepasikeis. Čečėnijos žmonės bus toliau naikinami, žiniasklaida tildoma, o gausūs Kremliaus gamtos ištekliai leis jam toliau vykdyti brutalią užsienio politiką. Aš labai tikiuosi, kad Europos Sąjungos atstovai to nepamirš vesdami derybas su Rusijos delegacija. Mūsų atstovai taip pat privalo prisiminti, kad pačios derybos nėra svarbios. Jos tapos svarbios tik tada, kai prisidės prie tikrų pokyčių Rusijos Federacijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Christopher Beazley (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, norėčiau, kad Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas ir Komisijos narė mus patikintų, kaip buvo paprašyta vakar, kad šiuose Rūmuose išsakytos nuomonės bus tiesiogiai perduotos Prezidentui V. Putinui ir jo patarėjams penktadienį Mafroje.

Mes išgirdome tris pagrindinius principus, kuriuos Pirmininkas J. M. Barroso vadina šventais principais – solidarumą, abipusiškumą ir teisinę valstybę. Būdamas portugalas einantysis Europos Tarybos pirmininko pareigas turėtų žinoti, kad mano gimtoji šalis, Anglija, yra viena seniausių jo šalies sąjungininkių. Todėl mes žinome, ką reiškia solidarumas ir abipusė parama. Jeigu pamirštame, apie tai mums primena mūsų bendras šventasis globėjas, Šv. Jurgis.

Išpuolis prieš vieną valstybę narę arba vienos valstybės narės diplomatą, arba kibernetinis išpuolis prieš vieną valstybę narę yra išpuolis prieš visą Europos Sąjungą. Būtų labai gerai, jeigu V. Putinui būtų priminta, kad šis solidarumas ir abipusiškumas mums yra labai svarbūs. Mes negalime sutikti su suverenios demokratijos sąvoka, jeigu ji reiškia, kad Rusija prisijungs prie tarptautinių organizacijų – Komisijos nare, jūs paminėjote PPO – pažadėjusi tvirtai laikytis įsipareigojimų, ir vėliau jų nesilaikys. Tai būtina pabrėžti.

Rytoj baigsis Michailo Chodorkovskio ketverių metų įkalinimo laikas Sibire. Pagal Rusijos įstatymus bausmė turėjo būti atlikta Maskvoje. Būtų teisinga priminti V. Putinui, kad teisinė valstybė yra abipusis dalykas, kalbant apie mūsų santykius. M. Chodorkovskis nebus išleistas į laisvę, nes pateikti nauji kaltinimai.

Jūs galite paklausti, kodėl tai svarbu ES. Todėl, kad daug ES akcininkų yra susirūpinę, kad nėra vykdomi komerciniai ir teisiniai įsipareigojimai.

Galiausiai gerb. einantis Tarybos Pirmininko pareigas, mes nesame pasmerkti bendradarbiauti ir negalime turėti partnerystės be abipusės pagarbos ir supratimo. Mes labai stengiamės tai užtikrinti. Mums reikia Prezidento V. Putino patikinimo, kad jis supranta mūsų pagrindinius principus.

 
  
MPphoto
 
 

  Libor Rouček (PSE).(CS) Ponios ir ponai, aš visiškai sutinku su Ministro M. L. Antuneso žodžiais, kad ES ir Rusijos santykiai yra tvirtesni ir glaudesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

ES ir Rusija yra suinteresuotos strategine partneryste. Juk mes gyvename viename žemyne. Yra abipusė ekonominė priklausomybė. Be abipusio bendradarbiavimo mes negalėsime išspręsti jokių rimtų tarptautinių problemų – klimato kaitos, masinio naikinimo ginklų neplatinimo, konfliktų Vidurio Rytuose arba Kosove ir kt. Kitaip tariant, tvirti, visapusiški ir subalansuoti kaimyniniai santykiai tarp ES ir Rusijos yra visos Europos stabilumo, saugumo ir gerovės pagrindas.

Vis dėlto puoselėdami ir stiprindami šiuos santykius neturėtume pamiršti pagrindinių ES vertybių, pvz., žmogaus teisių ir pilietinių laisvių, demokratijos ir teisinės valstybės. Esu įsitikinęs, kad artėjant rinkimams Rusijoje turime priminti Rusijos kolegoms šias vertybes.

Būsimame aukščiausio lygio susitikime Mafroje ES Rusijos partneriams taip pat turėtų priminti skaidrumo ir abipusiškumo principus ekonominiuose santykiuose. Europos rinkos turėtų likti atviros Rusijos įmonėms. Tuo pat metu Rusijos rinkos turėtų būti visiškai atviros Europos įmonėms, įskaitant energetikos rinką ir susijusias įmones.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papastamkos (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, pereiti prie naujo strateginės partnerystės susitarimo tarp ES ir Rusijos nėra lengva. Tam trukdo įvairūs skirtumai, kuri kartais tampa didelės įtampos šaltiniu. Per daug dramatizuojant šiuos skirtumus vėl iškyla varžantys praeities modeliai, dabartis tampa neaiški ir sunku siekti konstruktyvios pažangos.

Galima kelti kelis klausimus, susijusius su ES ir Rusijos partneryste. Ar Rusija susitaikė su tuo, kad Sąjunga išsiplėtė? Ar Sąjunga įveikė augimo sunkumus, susijusius su plėtra į rytus? Ar naujosios valstybės narės mano, kad jos dalyvauja veiksmingoje Europos saugumo sistemoje? Kaip Sąjunga reaguoja į Rusijos bandymą iš naujo apibrėžti ir sustiprinti savo galią tarptautinėje galių pusiausvyroje? Ar abi pusės toliau nepasitikės viena kita ir laikysis „tyliosios diplomatijos“, ar jos sieks įgyvendinti bendrus veiksmų planus?

Ponios ir ponai, aš manau, kad į atskirus sektorius orientuotas požiūris nėra geriausias pasirinkimas. Paskelbtas siekis sukurti keturias bendrąsias erdves turi likti politiniu įsipareigojimu, taip pat ir siekis priimti Rusiją į PPO. Reikalingos plačios ir tvirtos bendradarbiavimo struktūros įvairiose srityse: ekonomikos; laisvės, saugumo ir teisingumo; išorės saugumo; mokslinių tyrimų, švietimo it kultūros/ ES, kuri remiasi demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių laisvių principais, rusofobija nėra priimtina. Aš suprantu kai kurių naujųjų valstybių narių piliečių jautrumą, bet per didelę reikšmę teikiant praeičiai gali nukentėti skaidraus politinio bendradarbiavimo ir glaudžių institucinių ryšių perspektyvos.

Gerb. einantis Tarybos Pirmininko pareigas, Komisijos nare, ir Europos Sąjunga, ir Rusija yra suinteresuotos nustatyti bendrus politinius ir ekonominius tikslus vardan demokratijos principo, taikos, stabilumo ir saugumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Józef Pinior (PSE).(PL) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, iš pradžių norėčiau pabrėžti, kad Europos Sąjungos ir Rusijos strateginė partnerystė yra labai svarbi ir kad aš jaučiu didelę meilę Rusijos Federacijos žmonėms ir visoms Rusijos tautoms. Taip pat norėčiau įvertinti Rusijos pasiekimus vystant ekonomiką ir sprendžiant socialinę krizę. Vis dėlto tikrai strateginei partnerystei reikalingas rimtas ir sąžiningas požiūris į abipusius santykius. Europos Sąjunga su susirūpinimu pažymėjo, kad formuojasi nauja sistema, kurioje valdžia sutelkiama Prezidento V. Putino rankose. Kyla grėsmė, kad tokia sistema ilgam susilpnins liberaliąją demokratiją Rusijoje. Ji taip pat įpūtė naujojo imperializmo ugnį Rusijos užsienio politikoje. Dokumentuose, parengtuose prieš ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimą, Amnesty International atkreipia dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje. Amnesty International pateikta informacija susijusi su valstybės valdžios institucijų vykdomais žmogaus teisių pažaidimais Šiaurės Kaukaze, visų pirma Čečėnijoje ir Ingušijoje, su blogėjančia padėtimi žodžio ir susirinkimų laisvės srityse, su žurnalistų nužudymais ir augančiu rasiniu smurtu.

Pirmininkaujanti valstybė narė Portugalija aukščiausio lygio susitikime, vyksiančiame 2007 m. spalio 26 d., turėtų iškelti Amnesty International paminėtas problemas. Rusijos pilietinė visuomenė, žurnalistai ir žmogaus teisių aktyvistai privalo matyti Europos Sąjungą kaip pagrindinių teisių gynėją ir demokratiškos, liberalios ir atviros pasauliui Rusijos sąjungininkę.

 
  
MPphoto
 
 

  Elmar Brok (PPE-DE) . − (DE) Gerb. pirmininke, einantis Tarybos Pirmininko pareigas, ponios ir ponai, aš tikiuosi, kad ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimas paskatins mus akimirkai sustoti ir pagaliau apibrėžti mūsų bendrus interesus, kurie neabejotinai egzistuoja. Į juos įeina ekonomikos interesai ir saugumo politikos interesai, visų pirma Vidurio Rytų, Irano problemos, kova su terorizmu ir kt. atvejai, kai mes privalome pripažinti, kad nedalyvaujant Rusijai savo tikslų neįgyvendinsime. Vis dėlto Rusija privalo suprasti, kad nedalyvaudama ji pakenks savo pačios interesams.

Būdamas Rusijos pusėje ir atsižvelgdamas į Rusijos demografinę padėtį ir sparčią Sibiro plėtrą ir čia esančias šalis, turinčias daug gyventojų, neįsivaizduočiau grėsmės iš Europos. Per ilgąjį laikotarpį įžvelgčiau grėsmę, ateinančią iš kitur. Manau, kad čia labai gerai sutariama, kur mums reikia imtis veiksmų.

Taip vadinamoje Vakarų pusėje mes – aš taip pat įtraukiu ir amerikiečius – nekreipėme į Rusiją didelio dėmesio, kai reikalai joje klojosi blogai ir jų rezultatu tapo dabartinis jos elgsenos pokytis – ji tampa labiau imperialistinė. Tai taikytina ir įvykiams pačioje Rusijoje, visų pirma žmogaus teisių ir spaudos laisvės srityse, ir jos dažnėjantiems nepriimtiniems pareiškimams apie kaimyninių šalių nepriklausomybę. Nepriimtina, kad Rusija kelia reikalavimus „artimajam užsieniui“ ir reikalauja, kad su konkrečia šalimi būtų elgiamasi pagal tam tikrą modelį. Kiekviena šalis turi teisę laisvai ir nepriklausomai priimti sprendimus ir nuspręsti, kokį kelią pasirinkti. Rusija privalo su tuo susitaikyti. Negalima grįžti prie pasenusių sąvokų ir naudotis energetika kaip ginklu – tai dar labiau nepriimtina.

Mes galėsime judėti pirmyn tik dar kartą atidžiai išanalizavę savo interesus. Manau, kad tai bus įmanoma padaryti pasibaigus rinkimams Rusijoje, ir aš taip pat tikiuosi, kad tai sustabdys Rusija nuo tolesnio ėjimo neteisingu ekonominiu keliu. Didelės lėšos, kurias Rusija gauna iš naftos ir dujų, naudojamos seniems sunkiosios pramonės koncernams aviacinėje kosminėje srityje atgaivinti, laivų statybai ir panašiems sektoriams. Jeigu padėtis blogės, Rusija susidurs su kartu tragišku scenarijumi kaip anksčiau, nes ji nesukūrė tvirtos, plačios ekonominės struktūros su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis, ir šios klaidos padariniai yra akivaizdūs. Mes taip pat esame suinteresuoti užtikrinti, kad kritus naftos kainoms Rusijoje neatsirastų naujas vakuumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ana Maria Gomes (PSE).(PT) Aukščiausio lygio susitikimas turėtų padėti išspręsti nesklandumus, toliau darančius įtaką Europos Sąjungos ir Maskvos santykiams. Vis dėlto Ministras L. Amado apdairiai nuleido kartelę paaiškindamas, kad pirmininkaujanti valstybė narė nėra parengusi ambicingos susitikimo darbotvarkės.

Duodamas paskutinį interviu LUSA, jo kolega S. Lavrovas skundėsi Europos Sąjungoje plintančia liga, darydamas užuominą į kai kurių jos narių nekonstruktyvų požiūrį. Tačiau mūsų santykius nuodija lėta demokratijos, žmogaus teisių, spaudos laisvės ir teisinės valstybės mirtis Rusijoje ir nebaudžiamumas, leidžiantis buvusiems saugumo pajėgų atstovams priimti sprendimus dėl Rusijos Federacijos darbotvarkės. Tai kelia nerimą Europos visuomenei ir atsispindi mūsų santykiuose. Plintanti liga Europos Sąjungoje, t. y. nesutarimas, yra gydoma ir Reformų Sutartis yra veiksmingas vaistas. Deja, nematyti vaistų, kurie galėtų sustabdyti V. Putino Rusijos virsmą autokratija, ir jeigu Europos Sąjungos Vadovų Taryba toliau nekreips dėmesio į susiklosčiusią padėtį, vaistų nerasime dar ilgiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE). - (RO) 2007 m. spalio 26 d. aukščiausio lygio susitikimas Mafroje vyks prieš labai svarbius įvykius, turėsiančius įtakos Europos Sąjungos ir Rusijos santykiams ateityje. Paminėsiu tik kelis iš jų: Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo tarp Europos Sąjungos ir Rusijos galiojimo pabaigą, 2007 m. gruodžio mėn. Parlamento rinkimus ir 2008 m. Prezidento rinkimus Rusijoje. Šios aplinkybės leidžia ne tik paraginti Rusija pereiti prie atviro ir nuoširdaus dialogo su Europos Sąjunga, bet ir iš naujo apsvarstyti paskutiniuosius dešimt bendradarbiavimo metų.

Pritardama anksčiau kalbėjusiems kolegoms, savo kalboje didžiausią dėmesį norėčiaus skirti svarbiam Rusijos vaidmeniui bendroje kaimynystėje ir Juodosios jūros regione. Paskutinieji dešimt metų mums rodo, kad šiame regione liko įšaldytų konfliktų ir kad Rusijos ekonominiai bei politiniai santykiai su regiono šalimis ir savo kaimynėmis ne visada rėmėsi abipusiškumu, pasitikėjimu ir gerų santykių principu. Kalbant apie įšaldytus konfliktus, paminėtinas paskutinis gerai žinomas pavyzdys, kokiomis sąlygomis buvo paleisti politiniai kaliniai Andrejus Ivantocas ir Tudoras Popa – jie yra gyvas nestabilumo regione įrodymas, įrodymas, kad yra nesaugi teritorija, daranti įtaką visam regionui. Todėl Mafros sustikime turėtų būti paliestos šios temos ir primintas pagrindinis Europos Sąjungos tikslas – sukurti tikrą demokratijos, stabilumo ir gerovės erdvę Juodosios jūros regione ir bendroje kaimynystėje.

Atsižvelgiant į šį tikslą, Rusijos pozicija ir konstruktyvus dalyvavimas laikantis tarptautinių standartų ir įsipareigojimų turėtų būti nuolatinė Europos Sąjungos dialogo su šia šalimi tema. Tikra strateginė partnerystė ir tvirti bei naudingi santykiai priklauso nuo didėjančios abiejų pusių atsakomybės ir tvirtų įsipareigojimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Katrin Saks (PSE). - (ET) Vakar Parlamente atidarytas Vengrijos lėlių teatras. Aš išsigandau pagalvojusi, kaip mes kartais čia balsuojame, pakeldami sugrubusias rankas. Ar mes taip pat tapome lėlėmis?

Kalbama apie užkulisinius susitarimus dėl pirmininkaujančios valstybės narės pasiūlymo netrukdyti priimti rezoliucijos dėl Rusijos, kad tai neaptemdytų Europos Sąjungos ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimo nuotaikos. Skandalinga, kad mes taip nuolankiai pakeičiame savo poziciją dėl saviraiškos.

Šis pavyzdys geriausiai parodo, kad Europa nesugebėjo suprasti, jog santykių su Rusija problemas lemia ne smulkmenos, bet mūsų elgesys. Europos Parlamentas anksčiau nepritarė tokioms situacijoms, bet šiandien man atrodo, kad baimė, sukausčiusi Rusijos visuomenę, palietė ir mus.

Kodėl mes vis taikome išimtis Rusijai? Ar mes tebetikime savo principais, ar leidome į galvas įsibrauti minčiai, kad Rusija yra visiškai kitokia ir kad ne tik mūsų blynai, bet ir strateginiai santykiai turi būti pagal Rusijos skonį. Toks elgesys destruktyviai veikia ir Europos Sąjungą, ir pačią Rusiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, manau, dabar pats laikas susitaikyti su realybe. G. Watsonas minėjo, kad dabartiniame bendradarbiavimo mechanizme atsirado įtrūkimų, kurie gali tapti plyšiais. Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime skelbiama, kad mes puoselėjame bendras vertybes. Vis dėlto prieš kelis metus Chrisas Pattenas rašė netikintis, kad dabar mes tikrai puoselėjame tas pačias vertybes. Tradicinis Rusijos valstybės politikos bruožas yra apsimetinėti – statyti Potiomkino kaimus – ir V. Putinas vis dar apsimeta kuriantis demokratiją, nors iš tikrųjų beveik baigė kurti autoritarinę ir labai nacionalistinę valstybę.

Mes taip pat apsimetame, kad artėjantys rinkimai bus lemiami. Aš tuo abejoju, nes visiškai pasiruošta manipuliuoti šiais rinkimais ir gauti V. Putino norus atitinkančius rezultatus, įskaitant dirbtines opozicijos partijas ir netikrų NVO sukūrimą. Jeigu mes dabar sutiksime žaisti šį apsimetinėjimo žaidimą, apsimesdami, kad tikime tokia demokratija, mes priimsime bendrą atsakomybę už tai, kas vyksta Rusijoje, ir paliksime likimo valiai paprastus rusu, kurie nusipelnė geresnės už šią suklastotą demokratijos.

Todėl aš visiškai nesutinku su Tarybos pareiškimu, kad alternatyvos bendradarbiavimui nėra. Demokratija remiasi alternatyvomis ir jų kūrimu ir mes taip pat turime įsipareigoti griežtai ginti žmogaus teises. Turime rasti pusiausvyrą mūsų santykiuose ir leisti Rusijai suprasti, kad esame pasiruošę sustabdyti bendradarbiavimą, jeigu Rusija neatsakys abipusiškumu ir atvirumu.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes , einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, aš atidžiai klausiausi visų čia šiandien pasakytų kalbų dėl artėjančio Europos Sąjungos ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimo ir jūsų nuomonės dėl Rusijos vidaus padėties Aš privalau pasakyti − tai yra mano pareiga – kad aš atkreipsiu reikiamą dėmesį į šias nuomones.

Mano nuomone, visus šios dienos komentarus ir analizę vienija vienas bruožas – kad Rusija yra Europos Sąjungos strateginė partnerė. Europos Sąjungai reikia Rusijos ir Rusijai reikia Europos Sąjungos. Remdamiesi šiuo neginčijamu faktu mes privalome kurti santykius, kurie būtų naudingi abiem pusėms, išliktų rimti bei tvirti ir remtųsi bendromis vertybėmis bei principais.

Buvo paminėtas solidarumas, žmogaus teisės ir abipusiškumas. Dabar labiau nei bet kada Europos Sąjunga privalo išlaikyti vidinį solidarumą prieš Rusiją. Vienos valstybės narės rūpestis – aš visada tai kartojau – yra visų valstybių narių rūpestis. Šio solidarumu niekada negalima abejoti.

Kalbėdami apie žmogaus teises visi žinome, kad Sąjungos šaknys yra pagarba teisinei valstybei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Šiomis neatskiriamomis vertybėmis ir principais privalome visada vadovautis užmegzdami santykius su trečiosiomis šalimis.

Turime užtikrinti abipusiškumą. Tačiau jį garantuodami galime pagrįstai tikėtis abipusiškumo iš kitų. Jeigu dabar, kaip minėjo Parlamento narys, yra atotrūkis, manau, kad Europos Sąjunga ir Rusija gali laimėti tik padariusios viską, kas įmanoma, laikydamosi mano minėtų solidarumo, abipusiškumo ir pagarbos žmogaus teisėms principų.

Europos Sąjungai svarbu, kad šis atotrūkis būtų panaikintas ir mes to sieksime, Žinoma, mes atsižvelgsime į sunkumus ir skirtingus tikslus, tačiau būsime ryžtingi, nes dabartinė padėtis netenkina didžiausių Sąjungos interesų. Mūsų pareiga – dirbti atsižvelgiant į Europos Sąjungos interesus ir mūsų darbas bus atviras ir skaidrus, kalbėsime akis į akį, nes su strateginiais partneriais taip kalbėti privalu.

Dialogas bus intensyvus ir svarbus. Kalbėsime apie ekonomiką, prekybą, žmogaus teises ir tarptautinę bei regioninę politinę padėtį. Mes tikimės – ir to sieksime – kad nepaisydami sunkumų, problemų ir skirtingų nuomonių, nepaisydami nieko, penktadienį vyksiančios aukščiausio lygio susitikimo pabaigoje mes galėsime pasakyti, kad padarėme nedidelę pažangą mūsų santykiuose ir kad, nepaisydami sunkumų, įgyvendinome savo tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  Benita Ferrero-Waldner, Europos Komisijos narė. (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pakomentuoti kelis pasakytus dalykus. Per diskusiją išryškėjo, kad šiandien čia daug nesutarimų.

Aš vis dar laikausi nuomonės, kad Rusija yra strateginis partneris. Vis dėlto aš taip pat paminėjau, kad Rusija yra kaimyninė šalis, todėl ypač svarbu rimtai atsižvelgti į Grahamo Watsono, Christopherio Beazley’aus iškeltas problemas. Mums jos tikrai svarbios.

Prisiminkime praėjusį aukščiausio lygio susitikimą Samaroje. Tada Angela Merkel, ėjusi Tarybos Pirmininko pareigas, atskleidė visas kortas ne tik susitikime, bet ir žiniasklaidoje. Todėl nemanykite, kad šios vertybės mums nėra svarbios. Mes žinome, kad yra nerimą keliančių dalykų, susijusių su laisva žiniasklaida, teismų nepriklausomybe ir sąžiningais rinkimais.

Visos šiandien paminėtos problemos yra teisingos. Vis dėlto norėčiau pasakyti, kad Elmaro Broko pastabos šiek tiek atspindi mano nuomonę, kad mums būtina aiškiai apibrėžti savo interesus. Viena vertus, yra mums labai aktualios saugumo problemos, kita vertus, yra žmogaus teisės ir demokratijos interesai.

Žinoma, svarbu paminėti ir Ch. Beazley‘aus išvardytus tris pagrindinius principus: solidarumą, abipusiškumą ir teisinę valstybę. Šiuos principus galima įvairiai įgyvendinti, ir dėl to negalime ginčytis. Ch. Beazley‘au, jūs esate visiškai teisus, bet galiu jus patikinti, kad į juos mes taip pat atsižvelgsime.

Žinau, kad Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso aiškiai iškels šį klausimą, visų pirma kalbėdamas, pvz., apie energetiką. Jūs jau žinote, kad Komija ką tik patvirtino priemonių paketą šiuo klausimu. Mes norime aiškių taisyklių, kurių laikosi kiekvienas siekdamas tikro abipusiškumo.

Taigi, norėčiau priminti vieną dalyką: kuo geriau būsime pasiruošę kalbėti vienu balsu Europos Sąjungoje, tuo būsime stipresni. Visi žinome, kad tai mums ne visada pavyksta. Vis dėlto stiprėjant Rusijai mes turime būti vieningesni. Mes esame energetiškai priklausomi, bet savo interesus galėsime veiksmingai apginti tik pasiųsdami stiprų ir aiškų signalą.

Galbūt praeityje mes jam skyrėme nepakankamai dėmesio, ir kai Rusijos ekonominė padėtis buvo silpnesnė, mes tikėtinai per mažai jį rėmėme. Vis dėlto šiandien turime laikytis abipusiškumu paremtos pozicijos ir siekti tikros partnerystės, bet Rusija taip pat privalo pripažinti mums svarbius dalykus.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį užbaigiant diskusiją pateikti šeši pasiūlymai dėl rezoliucijos(1).

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks per kitą mėnesinę sesiją.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  András Gyürk (PPE-DE), raštu. (HU) Kalbėdamas apie ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimą norėčiau atkreipti dėmesį į kelis veiksnius, susijusius su energetikos politika. Nesuklysiu pasakydamas, kad Rusijos energetikos rinkoje rinkos ekonomikos taisyklės dabar nėra taikomos. Rusija nesilaiko pricipo apsaugoti užsienio investicijas ir vykdyti nediskriminuojančia prekybą. Ji siekia patekti į Europos energetikos sektorių, bet neatveria savo rinkos užsienio įmonėms. Per pastaruosius metus daug kartų matėme, kad Maskva pasinaudojo energijos eksportu kaip priemone daryti politinį spaudimą. Tai sutapo su pastangomis kurstyti nesantaiką tarp Europos Sąjungos valstybių narių.

Apibrėždami Europos energetikos politiką, privalome atsižvelgti, kad nuosavų gamtinių dujų išteklių Rusijai nebeužtenka vidaus vartojimo ir eksporto poreikiams patenkinti. Didelė dalis gamtinių dujų yra importuojama iš Centrinės Azijos. Dėl mažesnio tiekimo Maskva galėtų dar labiau pasinaudoti politika kaip pagrindu įgyvendinti jos energijos užsakymus ateityje.

Manome, kad Europos Sąjungos užsienio santykiuose taip pat svarbu taikyti laisvos konkurencijos principą. Privalome aiškiai parodyti, kad mums nepriimtinas bandymas sukurti energijos išteklių monopoliją. Stabilaus energijos tiekimo užtikrinimas yra pagrindinis Europos Sąjungos rūpestis. Esame įsitikinę, kad su valstybėms narėms daromu spaudimu galima sėkmingai kovoti tik laikantis Bendrijos solidarumo principo.

Dabar neįmanoma įsivaizduoti Europos energijos tiekimo be Rusijos. Vis dėlto šie specifiniai santykiai turi remtis abipusiškumu.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Seeber (PPE-DE), raštu.(DE) Dabar ir praeityje ES ir Rusiją siejo jų bendra istorija, tvirti ekonominiai ir politiniai ryšiai ir bendros tradicijos. Bendradarbiavimas dar labiau gilėjo vykstant globalizacijai ir didėjant iškastinio kuro poreikiui Europos šalyse. Siekdamos užtikrinti energijos tiekimą ateityje, ES valstybės narės nuo 1990 m. vykdė intensyvesnį bendradarbiavimą šioje srityje

ir Energetikos chartija yra pagrindinė jo priemonė. Šioje sutartyje siekiama skatinti Rytų Europos šalių energetikos potencialo vystymąsi ir užtikrinti nenutrūkstamą energijos tiekimą ES valstybėse narėse. Nykstant ribai tarp užsienio politikos ir išorės prekybos ir energijos tiekimo klausimų nerimą kelia tai, kad Rusija neratifikuoja Energetikos chartijos. Bet niekada negalima kelti grėsmės Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintoms teisėms ir ES išorės santykiuose.

Atsižvelgiant į didelę ES ir Rusijos ekonomikos tarpusavio priklausomybę, grasinantys ekonominiai gestai niekada nebus gera priemonė užsienio politikos tikslams pasiekti, todėl juos privalu atmesti. Raginu Komisiją ir Tarybą atsispirti Rusijos siekiui išsaugoti vienpusę naudą Europos energijos rinkose. Turi būti užtikrintas visiškas abipusiškumas liberalizuojant rinką ir ginant investicijas.

 
  
  

(Posėdis nutrauktas 11.40 val. Dėl LUX apdovanojimo įteikimo ir tęsiamas 12 val. )

 
  
  

PIRMININKAVO: G. ONESTA
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 
 

  Martin Schulz, PSE frakcijos vardu.(DE) Gerb. pirmininke, norėčiau pateikti prašymą Parlamento Pirmininkui – ne jums kaip pirmininkaujančiajam, bet šių Rūmų pirmininkui.

Norėčiau pateikti prašymą savo frakcijos vardu. Vis dėlto aš manau, Kad kalbu visų demokratiškų frakcijų šiame Parlamente vardu. Aš ir mano kolegos manome, kad klausimas, kurį ketinu iškelti, yra labai rimtas, todėl privalau paprašyti Pirmininko H. -G. Pötteringo imtis veiksmų prieš asmenis, kuriuos paminėsiu.

Per pastarąsias dienas Budapešte kilo dideli protestai. Nieko neįprasto neįvyko: demonstracijos yra normalus reiškinys Europos sostinėse ir jos kartais perauga į smurtą. Kai kurie galbūt prieštarautų, bet jų išvengti neįmanoma. Vis dėlto pastarųjų dienų įvykiai Budapešte yra kitokie, ir aš norėčiau jums paaiškinti, kodėl.

Jūs galite būti įvairios nuomonės apie Ministrą Pirmininką F. Gyurcsány. Jūs galite jį palaikyti arba būti nusiteikę prieš jį. Tačiau nepriimtina, ponios ir ponai...

(Triukšmas Parlamente)

Jūs galite palaikyti Ministrą Pirmininką F. Gyurcsány arba būti nusiteikę prieš jį. Tačiau nepriimtina, ponios ir ponai – ir aš siūlau jums atidžiai įsižiūrėti, kas mane nori nutildyti – nepriimtina, kad Europos Sąjungoje Ministras Pirmininkas per demonstracijas yra vadinamas „purvinu žydu“. Tai yra naujas dalykas – fašizmas – šiuose Rūmuose.

(Ilgi plojimai)

Gerb. pirmininke, aš būčiau dėkingas, jeigu jūs paprašytumėte H. -G. Pötteringo išreikti didelę Parlamento paramą, kad būtų pareikštas papeikimas šiems žmonėms.

(Parlamento nariai atsistojo ir palydėjo kalbėtoją plojimais)

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. Labai jums ačiū.

Manau, kad pranešimą visi puikiai suprato, bet aš, žinoma, jį perduosiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Graham Watson (ALDE). – Gerb. pirmininke, norėčiau pasisakyti visai kitu klausimu. Daugelio savo frakcijos narių ir, esu įsitikinęs, kitų Parlamento narių vardu norėčiau jums padėkoti, kad surengėte šį LUX apdovanojimo pristatymą. Tokių dalykų Parlamente anksčiau nedarėme, bet turėtume daryti. Kaip sakė buvęs Švedijos Ministras Pirmininkas, „politikams būtų naudinga dažniau nueiti į kiną“.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Ačiū jums už komentarus.

Ponios ir ponai, norėčiau jums priminti, kad šiandien švenčiamos 62-osios Jungtinių Tautų metinės. Per kelias pastarąsias dienas jūs turėjote gauti JT Generalinio Sekretoriaus pranešimo šia proga kopiją.

Taip pat norėčiau jus informuoti, kad šiandien rengiami oficialūs pietūs Europos Parlamente Strasbūre dėl metinio pranešimo dėl Europos Sąjungos ir JT bendradarbiavimo krizių valdymo, vystymosi ir demokratijos skatinimo bei žmogaus teisių srityse. Šis aktas įrodo mūsų institucijų bendradarbiavimo svarbą, mūsų bendrą įsipareigojimą daugiašališkumui ir būtinybę dirbti kartu vardan taikos ir mūsų piliečių gerovės.

 
  

(1)Žr. protokolą.


6. Pirmininko pareiškimas (žr. protokolą)

7. Oficialus pasveikinimas
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Kalbėdamas apie tarpparlamentinius susitikimus džiaugiuosi galėdamas jums pranešti, kad dabar Europos Parlamente vieši Mauritanijos delegacija, kuriai vadovauja A. Ould Tolba. Norėčiau palinkėti svečiams šilto sutikimo ir pabrėžti, kad šiam susitikimui, kuris yra pirmasis Europos per beveik 10 metų, teikiame didelę reikšmę.

Vykdydama rinkimų stebėjimo misijas Europos Sąjunga skyrė didelį dėmesį politiniam perėjimui Mauritanijoje, kuris galėtų būti pavyzdys regionui. Sveikiname jus surengus demokratinius valstybės vadovo ir Parlamento rinkimus. Šio Parlamento vardu norėčiau išreikšti viltį, kad jūsų susitikimai čia bus naudingi ir kad apsilankymas Strasbūre veiksmingai padės mūsų dviem institucijoms suartėti. Dar kartą ačiū jums už apsilankymą.

 

8. Balsuoti skirtas laikas
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas yra balsavimas.

(balsavimo rezultatai ir kitos smulkmenos (žr. protokolą))

 

8.1. Teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimas valstybėse narėse (balsavimas)
  

Rekomendacijos antrajam svarstymui: J. P. Gauzčs (A6-0366/2007)

 

8.2. EB ir Bosnijos ir Hercegovinos susitarimas dėl readmisijos (balsavimas)
  

Pranešimas: C. Fava (A6-0385/2007)

 

8.3. B ir Bosnijos ir Hercegovinos trumpalaikės vizos (balsavimas)
  

Pranešimas: C. Fava (A6-0384/2007)

 

8.4. EB ir Serbijos susitarimas dėl readmisijos (balsavimas)
  

Pranešimas: C. Fava (A6-0386/2007)

 

8.5. EB ir Serbijos trumpalaikės vizos (balsavimas)
  

Pranešimas: C. Fava (A6-0387/2007)

 

8.6. EB ir Juodkalnijos susitarimas dėl readmisijos (balsavimas)
  

Pranešimas: A. I. Vălean (A6-0380/2007)

 

8.7. EB ir Juodkalnijos trumpalaikės vizos (balsavimas)
  

Pranešimas: A. I. Vćlean (A6-0379/2007)

 

8.8. EB ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos susitarimas dėl readmisijos (balsavimas)
  

Pranešimas: A. I. Vćlean (A6-0381/2007)

 

8.9. EB ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos trumpalaikės vizos (balsavimas)
  

Pranešimas: A. I. Vćlean (A6-0383/2007)

 

8.10. EB ir Albanijos trumpalaikės vizos (balsavimas)
  

Pranešimas: A. I. Vćlean (A6-0382/2007)

 

8.11. Giano Paolo Gobbo imunitetas ir privilegijos (balsavimas)
  

Pranešimas: D. Wallis (A6-0367/2007)

– Prieš balsavimą:

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch, ITS frakcijos vardu.(FR) Gerb. pirmininke, manau, kad kitas klausimas yra D. Wallis pranešimas. Identiteto, tradicijų ir suvereniteto frakcijos vardu norėčiau pasinaudoti darbo tvarkos taisyklių 168 straipsniu ir paprašyti grąžinti šį pranešimą komitetui.

Gerb. pirmininke, šis prašymas pagrįstas mūsų Darbo tvarkos taisyklių 168 straipsniu. Skaitant D. Wallis pranešimą labai aišku, kad pranešėja ir galbūt komitetas painioja Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 9 ir 10 straipsnius.

Pranešime nurodoma, kad G. P. Gobbo elgesys neatitiko 90 straipsnio nuostatų. Tačiau šiame straipsnyje kalbama apie nario žodžius ir veiksmus vykdant jo funkcijas šiuose Rūmuose. Todėl turėjo būti pritaikytas ne 9, bet 10 straipsnis, kuriame kalbama apie kitus nario veiksmus. Reikėjo išnagrinėti, ar G. P. Gobbo veiksmai – kurių, norėčiau pridurti aš nepalaikau politiniame lygmenyje – patenka į politikos sferą.

Akivaizdu, kad šie veiksmai patenka į politikos sferą. G. P. Gobbo vykdė veiklą taip vadinamos „Padanijos“ vardu. Todėl šie veiksmai yra politiniai ir neabejotina, kad remiantis tradicine teismų praktika, susijusia su imunitetais, bet kurių kitų politinių pažiūrų nario imunitetas būtų patvirtintas. Taip buvo Italijos Parlamente, kurio nariai vykdė tą pačią veiklą kaip G. P. Gobbo.

Todėl priimdami tokį D. Wallis pranešimą mes rizikuojame įvesti tam tikrą diskriminaciją tarp nacionalinio imuniteto ir Europos imuniteto. Tai prieštarautų Protokolui, kuriame kalbama tik apie nacionalinį imunitetą. Todėl manau, kad šis pranešimas turėtų būti grąžintas komitetui

 
  
MPphoto
 
 

  Francesco Enrico Speroni (UEN). - (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš taip pat pasisakau už klausimo grąžinimą komitetui, nors mano priežastys šiek tiek skiriasi.

Remiantis Darbo tvarkos taisyklių 5, 6 ir 7 straipsniais bei Protokolo 90 bei 10 straipsniais, Parlamentas neturi kompetencijos išreikšti nuomonę dėl G. P. Gobbo veiksmų, nes tada, kai jie buvo įvykdyti, jis nebuvo Europos Parlamento narys.

Protokolo 9 straipsnyje, kuriame ginama Europos Parlamento narių žodžio laisvė, kalbama apie žmones, kurie buvo Europos Parlamento nariai tada, kai pasakė tam tikrus žodžius arba įvykdė tam tikrus veiksmus. Kai tai buvo padaryta, G. P. Gobbo nebuvo EP narys, todėl manau, kad Parlamentui būtų teisingausia neišreikšti pozicijos, nes jis nebuvo mūsų kolega.

 
  
MPphoto
 
 

  Diana Wallis (ALDE), pranešėja. – Gerb. pirmininke, esu Teisės reikalų komiteto pranešėja ir galiu patvirtinti, kad prieš pateikiant pranešimą plenarinei sesijai įvyko išsamios diskusijos komitete. Komitete taip pat buvo išklausytas G. P. Gobbo ir už pranešimą pasisakė absoliuti jo dauguma.

Gaila, kad B. Gollnischas šių klausimų neiškėlė anksčiau, tačiau aš esu visiškai įsitikinusi, kad komitetas priėmė savo poziciją žinodamas visus faktus ir visus reglamentus. Nematau priežasties grąžinti pranešimą komitetui.

 
  
  

(Parlamentas atmetė prašymą grąžinti klausimą komitetui)

 

8.12. Europos Sąjungos solidarumo fondo mobilizavimas (balsavimas)
  

- Pranešimas: R. Böge (A6-0393/2007)

 

8.13. Taisomojo biudžeto projektas Nr. 6/2007 (balsavimas)
  

- Pranešimas: J. Elles (A6-0401/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Benita Ferrero-Waldner , Europos Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, Komisijos vardu norėčiau padaryti pareiškimą. Preliminariame taisomojo biudžeto projekte 6/2007 Komisija pasiūlė sukurti naują biudžeto eilutę „Prašymai atlyginti žalą, pateikti dėl teisinių procedūrų, vykdomų dėl Komisijos sprendimų konkurencijos srityje” finansinės programos 1a išlaidų pakategoryje, nes ji susijusi su veikla konkurencijos politikos srityje.

Komisija į šią biudžeto eilutę įrašys galima biudžeto išlaidas, susijusias Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo sprendimais konkurencijos srityje. Poreikis sukurti šią biudžeto eilutę atsirado dėl naujausių Pirmosios instancijos teismo sprendimų ir dėl biudžeto struktūros. Nors konkurencijos srityje surinktos baudos yra įtraukiamos į bendrąsias biudžeto pajamas, išmokėti skirtoms sumoms reikia atskiros eilutės biudžeto išlaidų dalyje, kurios dabar nėra.

Komisija žino, kad biudžeto valdymo institucija neketina paremti šios biudžeto eilutės sukūrimo 2007 m. Nepaisydama šio sprendimo, Komisijai prireikus gali tekti atlikti mokėjimus, laikantis teisinių įsipareigojimų, kurių gali atsirasti po 2007 m priimtų Teismo sprendimų. Mokėjimai būtų atliekami laikantis dabartinio biudžeto apribojimų ir taikant atitinkamas taisykles.

Tai neturi išankstinio poveikio galutiniam sprendimui dėl atitinkamos biudžeto eilutės sukūrimo ir susijusių išlaidų klasifikavimo pagal daugiametę finansinę programą.

 

8.14. Protokolas, iš dalies keičiantis TRIPS susitarimą (balsavimas)
  

- Rekomendacija: G. Susta (A6-0403/2007)

– Prieš balsavimą:

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Schlyter (Verts/ALE). – Gerb. pirmininke, sutarimo su Taryba dėl šio pranešimo pagrindas buvo Komisijos pareiškimas, kuris turėjo būti perskaitytas vakar per diskusijas. Vis dėlto šis pareiškimas nebuvo perskaitytas. Jeigu Taryba sutiktų pridėti jį prie protokolo arba suteikti jam kokį nors teisinį statusą ir skaidrumą, ji padėtų toliau spręsti šį klausimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes , einantis Tarybos Pirmininko pareigas. Gerb. pirmininke, galimybė neturtingose besivystančiose ir mažiausiai išsivysčiusiose šalyse apsirūpinti farmaciniais produktais prieinamomis kainomis yra ypač svarbi siekiant užsibrėžtų ES plėtros tikslų ir tai padėtų mažinti skurdą, didinti žmonių saugumą, skatintų pagarbą žmogaus teisėms ir tvarią plėtrą. Manau, mes abu sutiksime, kad svarbu užtikrinti nuoseklią ES politiką ir kad nuoseklūs ES išorės veiksmai, visų pirma prekybos ir plėtros politika, turėtų būti neatsiejami.

Mes pripažįstame, kad PPO sprendimu sukurta priemonė ir TRIPS susitarimo protokolas yra tik vienas iš būdų išspręsti problemas, susijusias su galimybe gauti vaistus ir užtikrinti visuomenės sveikatą, ir kad būtina imtis kitų priemonių sveikatos priežiūrai ir infrastruktūrai pagerinti. Net jeigu TRIPS pakeitimas nėra visiškas spendimas, manome, kad teigiamas Protokolo priėmimas yra svarbus žingsnis.

Svarbu priminti, kad ES valstybės narės pagal PPO taisykles gali laisvai taikyti įvairias TRIPS susitarime numatytas išimtis savo patentų įstatymuose, įskaitant nurodytus TRIPS susitarimo 30 straipsnyje.

Be to, siekdamos palengvinti galimybę gauti vaistų šalyse, kurių gamybos pajėgumų farmacijos sektoriuje nepakanka arba jų nėra iš viso, Taryba, Europos Parlamentas ir Komisija priėmė Reglamentą (EB) Nr. 816/2006 dėl patentų, susijusių su farmacijos produktų, eksportuojamų į šalis, turinčias problemų visuomenės sveikatos srityje, gamyba, priverstinio licencijavimo.

Norėčiau pridurti, kad mes remiame į TRIPS susitarimą įtrauktus „lankstumus“, kurie taip pat leistini pagal Dohos deklaracijos 4, 5 ir 6 straipsnius, ir papildomas lankstumo galimybes mažiaus išsivysčiusioms šalims pagal Dohos Deklaracijos 7 straipsnį, kad jos galėtų pateikti pagrindinius vaistus prieinamomis kainomis pagal vidaus visuomenės sveikatos programas.

Vesdama derybas dėl EPS su AKR šalimis ir dėl kitų dvišalių ir daugiašalių susitarimų su neturtingomis besivystančiomis šalimis ir mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis ES atsižvelgia į Dohos deklaraciją, todėl neprašo ir neketina prašyti derėtis dėl nuostatų, susijusių su farmacija, kurios kartais vadinamos TRIPS+ nuostatomis, darančiomis įtaką visuomenės sveikatai ir galimybei gauti vaistų.

Pagaliau mes teigiamai vertiname iniciatyvas, skatinančias technologijų perkėlimą, mokslinius tyrimus, gebėjimų stiprinimą, regionų tiekimo sistemas, ir padedame vykdyti registraciją, kad farmacijos produktus būtų galima pagaminti paprasčiau ir jų būtų pagaminama daugiau pačiose besivystančiose šalyse. Todėl siekdami šio tikslo dirbsime kartu su valstybėmis narėmis.

Esame įsitikinę, kad Europos Parlamento, išryškinusio galimybės gauti vaistų problemą, įsipareigojimas padės padidinti atitinkamų priemonių ir biudžeto procedūrų veiksmingumą.

 

8.15. Stenogramos (173 straipsnio pakeitimas) (balsavimas)
  

- Pranešimas: R. Corbett (A6-0354/2007)

– Po balsavimo

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE-DE).(FR) Atleiskite man, gerb. pirmininke, bet norėčiau pasakyti labai svarbų dalyką. Balsavimas dėl R. Corbetto pranešimo leis mums sugrįžti į normalią būseną. Visos diskusijos per plenarines sesijas bus verčiamos į visas kalbas. Dabar reikia užtikrinti sėkmingą įgyvendinimą. Rytoj vyks balsavimas dėl biudžeto, todėl aš siūlau parengti biudžeto pakeitimus, kad...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Naujosios nuostatos įsigalios pirmąją kitos mėnesinės sesijos dieną, t. y. lapkričio 12 d.

 

8.16. Europos statistikos valdymo patariamoji taryba (balsavimas)
  

- Pranešimas: Sh. Bowles (A6-0327/2007)

 

8.17. Bendrijos statistinės informacijos politikos Europos patariamasis komitetas (balsavimas)
  

- Pranešimas: I. van den Burg (A6-0328/2007)

 

8.18. Pažymėjimai, išduodami pagal visą gyvenimą trunkančio mokymosi programas (balsavimas)
  

- Pranešimas: M. Mantovani (A6-0245/2007)

– Po balsavimo dėl Komisijos pasiūlymo:

 
  
MPphoto
 
 

  Gerard Batten (IND/DEM). – Gerb. pirmininke, norėčiau pasisakyti dėl tvarkos – ir vėl viskas vyksta taip greitai, kad neįmanoma balsuoti. Vakar Europos Parlamento Pirmininkas mums pasakė, kad kelias klaidas galima padaryti neteisingai balsuojant, nes statistiškai taip vis tiek atsitiktų. Jūsų atveju tai negalioja, nes mes balsuojame taip greitai, kad vis tiek neįmanoma pamatyti, kaip žmonės balsuoja. Gal būtų galima tai daryti lėčiau?

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Ponios ir ponai, norėčiau jums parodyti, kiek daug darbo mes dar turime šiandien. Turbūt įsivaizduojate, kad dirbdami lėtai jo niekada nepabaigsime.

(Plojimai)

 

8.19. Baterijos ir akumuliatoriai bei jų atliekos (Komisijai suteikti įgyvendinimo įgaliojimai) (balsavimas)
  

- Pranešimas: J. Blokland (A6-0232/2007)

 

8.20. Šengeno informacinės sistemos aplinkai skirta ryšių infrastruktūra (reglamentas) (balsavimas)
  

- Pranešimas: C. Coelho (A6-0358/2007)

 

8.21. Muitinių administracijų tarpusavio pagalba ir bendradarbiavimas (balsavimas)
  

- Pranešimas: H. -V. Toma (A6-0352/2007)

 

8.22. Tausiojo pesticidų naudojimo teminė strategija (balsavimas)
  

- Pranešimas: I. Belohorská (A6-0291/2007)

 

8.23. Tradiciniai energijos šaltiniai ir energetikos technologijos (balsavimas)
  

- Pranešimas: H. Reul (A6-0348/2007)

 

8.24. Bendrijos strategija dėl lengvųjų automobilių ir nedidelės galios prekybos transporto priemonių išmetamų CO2 dujų mažinimo (balsavimas)
  

- Pranešimas: Ch. Davies (A6-0343/2007)

– Prieš balsavimą:

 
  
MPphoto
 
 

  Martin Schulz (PSE).(DE) Gerb. pirmininke, aš turiu prašymą. Prašau, kad pagal 155 straipsnio 2 dalį balsavimo tvarka dėl pakeitimų būtų pakeista. Pagal balsavimo sąrašą aišku, kad 51 pakeitimas yra daug platesnis nei 42 ir 52 pakeitimai, todėl norėčiau paprašyti iš pradžių balsuoti dėl 51 pakeitimo ir po jo –dėl 42 ir 52 pakeitimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. - Posėdžių tarnyba nesutaria, tačiau paprašysiu Ch. Davieso trumpai paaiškinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Chris Davies (ALDE), pranešėjas. – Gerb. pirmininke, aš sutinku su EP pateiktu balsavimo sąrašu.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Taigi, laikydamiesi tradicijos, privalome paklausyti pranešėjo patarimo.

 

8.25. Mokesčių ir muitų politika ir Lisabonos strategija (balsavimas)
  

- Pranešimas: S. Wagenknecht (A6-0391/2007)

– Prieš balsavimą dėl 37 dalies:

 
  
MPphoto
 
 

  Piia-Noora Kauppi (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, norėtume pasiūlyti pakeitimą, kad Parlamentas dabar ne „teigiamai vertintų“, bet „pažymėtų“, kad Komisija pateikė komunikatą dėl nuostolių apmokestinimo, nes pranešimas šiuo klausimu rengiamas Ekonomikos ir pinigų politikos komitete.

 
  
  

(Parlamentas sutiko priimti pakeitimą žodžiu)

– Prieš galutinį balsavimą:

 
  
MPphoto
 
 

  Sahra Wagenknecht, pranešėja. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, tenka apgailestauti, kad Parlamentas neišdrįso išsakyti tikros ir rimtos kritikos dėl mokesčių politikos pokyčių Europos Sąjungoje. Mokesčių politika juda visiškai neteisinga kryptimi, kuri neįtikėtinu mastu naudinga daugianacionalinėms korporacijoms ir turtingiesiems, o vartotojams ir darbuotojams, ypač mažai apmokamiems, teks dar didesnė mokesčių našta.

Mano nuomone, toks pranešimas yra nepriimtinas. Norėčiau išbraukti savo pavardę iš šio pranešimo ir paprašyti visų, esančių šiuose Rūmuose ir nuoširdžiai norinčių, kad ES mokesčių politika būtų naudinga ne tik dešimčiai tūkstančių geriausių, bet ir daugumai Europos piliečių: prašau, balsuokite prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Mes atsižvelgsime į jūsų pareiškimą, S. Wagenknecht.

 

8.26. Tabako rūkymas: politikos alternatyvos ES mastu (balsavimas)
  

- Pranešimas: K. H. Florenz (A6-0336/2007)

– Prieš balsavimą dėl 23 dalies:

 
  
MPphoto
 
 

  Marios Matsakis (ALDE). – Gerb. pirmininke, dėl akivaizdžių priežasčių norėčiau, kad po žodžio „Komisiją“ būtų įterptas žodis „skubiai“.

 
  
  

(Parlamentas sutiko priimti pakeitimą žodžiu)

 

8.27. Europos Sąjungos ir Turkijos santykiai (balsavimas)
  

- Pasiūlymai dėl rezoliucijos (B6-0376/2007, B6-0398/2007)

– Prieš balsavimą dėl 19 dalies:

 
  
MPphoto
 
 

  Ria Oomen-Ruijten (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, norėčiau pateikti pakeitimą žodžiu, bet jis yra tekste. Mano pakeitimas žodžiu yra: „bei skatinti ES aplinkosaugos standartų taikymą dideliems kalnakasybos ir vandens užtvarų projektams“.

 
  
  

(Parlamentas sutiko priimti pakeitimą žodžiu)

 
  
  

PIRMININKAVO: DIANA WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

 

9. Paaiškinimai dėl balsavimo
  

- Pranešimas: J. P. Gauzès (A6-0366/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Strož (GUE/NGL), (raštu). − (CS) Galima pagrįstai manyti, kad antrajam svarstymui rekomenduotas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse prisidės stiprinant teisinę fizinių ir juridinių asmenų apsaugą valstybėse narėse. Gerai žinoma, kad anksčiau paminėtų dokumentų įteikimas yra svarbus klausimas, turintis didelę įtaką teisingumo procesui ir civiliniams bei prekybiniams santykiams. Manau, kad Europos Parlamento rekomendacija atitinka siekį priimti aukštos kokybės teisės aktus Bendrijos lygmeniu.

 
  
  

- Pranešimas: A. I. Vćlean (A6-0381/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Strož (GUE/NGL), raštu. − (CS) EB ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos susitarimai dėl readmisijos ir dėl trumpalaikių vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo, kurie turėtų būti patvirtinti Europos Parlamente – kaip ir kiti panašūs susitarimai su Vakarų Balkanų šalimis – mano nuomone, yra svarbūs bendrai stiprinant teisinę valstybę ir kovą su nusikalstamumu, o su nelegalia migracija susijusias problemas visų pirma reikia spręsti ekonominėmis ir politinėmis priemonėmis. Taip norėčiau pabrėžti dar vieną svarbų dalyką, paminėtą atitinkamuose pranešimuose, kad pasirašius šiuos susitarimus Makedonijai ir kitoms Vakarų Balkanų šalims teks didelė finansinė našta. Atsižvelgdama į ekonominę padėtį šiose šalyse Bendrija turėtų suteikti tinkamą ir veiksmingą paramą, ypač finansinę.

 
  
  

- Pranešimas: A. I. Vćlean (A6-0383/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu.(NL) Prisimenu, kad septintojo dešimtmečio pradžioje tuometinės Europos bendrijos ir buvusios Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos gyventojams buvo taikomi abipusiai vizų reikalavimai. Tačiau labai greitai šie vizų reikalavimai buvo panaikinti.

Todėl septynių tuo metu Jugoslavijai priklausiusių šalių gyventojai galėjo laisvai keliauti po didelę Europos dalį. Šios sąlygos nepasikeitė tik ES valstybei narei Slovėnijai ir šaliai kandidatei Kroatijai. Kitų teritorijų gyventojai, įskaitant šalį kandidatę Makedoniją, buvo atskirti nuo ES valstybių narių nuo 1992 m. Pvz., ES šalių ambasadose Makedonijos sostinėje Skopjėje rasite didelius ženklus, kuriuose nurodyta daug griežtų prievolių. Jas įvykdyti gali tik nusikaltėliai, bet ne studentai, mokslininkai ir žurnalistai.

Aš pasisakau už tai, kad nuo 2008 m. šioms grupėms būtų sudarytos palankesnės sąlygos, o vizos išdavimo mokestis sumažintas iki 35 EUR. Apgailestauju, kad readmisijos politikoje yra sąlygų ir neužtikrintas susijusių pabėgėlių saugumo.

 
  
  

- Pranešimas: R. Böge (A6-0393/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Solidarumo fondo mobilizavimas, siekiant padėti Vokietijos ir Prancūzijos (La Réunion) gyventojams, nukentėjusiems nuo gaivalinių nelaimių sausio ir vasario mėn., įrodo, kad šis fondas yra svarbus teikiant pagalbą valstybėms narėms, nors ji ir pavėluota.

Atsižvelgiant į tai, kad priimdama sprendimą dėl Komisijos pasiūlymo pagerinti šį fondą Taryba atsidūrė aklavietėje, mes norėtume pakartoti, kad toliau būtina ginti regioninių nelaimių tinkamumą gauti fondo paramą. Europos Parlamentas anksčiau yra patvirtinęs, kad „Solidarumo fondas ir toliau turi sudaryti sąlygas veiksmams, kurių reikia imtis atsitikus nelaimėms, kurios – nors ir reikšmingos – neatitinka minimalaus reikalaujamo lygio, ir kad pagalba taip pat galėtų būti teikiama ypatingomis aplinkybėmis tais atvejais, kai rimtus ilgalaikius padarinius gyvenimo sąlygoms sukelianti nelaimė paveikia daugumą regiono gyventojų“.

Taip pat svarbu pripažinti ypatingą Viduržemio jūros gaivalinių nelaimių, pvz., sausų arba gaisrų pobūdį – ypač kalbant apie laiko apribojimus ir tinkamus veiksmus – ir galimybę atsitikus nelaimei skirti didesnę finansinę paramą „sanglaudos“ šalims ir „konvergencijos“ regionams. Taip pat turėtų būti įvertintas ES žemės ūkio nelaimių fondo sukūrimas.

 
  
  

- Pranešimas: G. Susta (A6-0403/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Castex (PSE), raštu. – (FR) F. Castex balsavo už G. Sustos pranešimą dėl Protokolo, iš dalies keičiančio Susitarimą dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS susitarimą).

Europos Parlamento Socialistų frakcijos nariams iš Prancūzijos, pasiektas susitarimas, kuris leis šalims gaminti nepatentuotus vaistus ir eksportuoti juos į neturtingas besivystančias šalis, neturinčias galimybės šių vaistų pasigaminti savarankiškai, yra labai svarbus žingsnis į priekį.

Socialistų frakcijos nariams iš Prancūzijos šis pranešimas yra teigiamas indėlis sprendžiant visuomenės sveikatos problemas, kurios kelia didelį susirūpinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (PSE), raštu. − Aš balsavau už Protokolą, iš dalies keičiantį TRIPS susitarimą ir galimybę įsigyti vaistų, nes tvirtai tikiu, kad ES turėtų būti pagrindinis veikėjas, skatinant visuomenės sveikatą ir galimybę įsigyti vaistų visose trečiojo pasaulio šalyse. Šis protokolas yra žingsnis teisinga kryptimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Išlaidos, susijusios su „intelektinės nuosavybės" apsaugos standartų įvedimu „besivystančių šalių“ farmacijos sektoriuje buvo seniai žinomos.

Dramatiška ir nepriimtina padėtis, susiklosčiusi šiose šalyse taikant „intelektinės nuosavybės teises“ sveikatos srityje, ypač kovoje su įvairiomis ligomis, pvz., maliarija, ŽIV/AIDS ir tuberkulioze, jau seniai akcentuojama ir apie ją perspėjama.

Todėl mes manome, kad šis pranešimas atspindi šių Rūmų daugumos neišnaudotas galimybes pagal kompetenciją laikytis humanistinės pozicijos ir aiškiai kovoti už politiką, kuri panaikintų intelektinės nuosavybės teises farmacijos sektoriuje.

Dangstydamasi mintimi, kad derybos dėl Protokolo turėtų būti sunkios, šių Rūmų dauguma pasirašė neužpildytą čekį Tarybai, nes po tokių miglotų rekomendacijų dabartinė padėtis išliks ir atsiras finansinių ir teisinių kliūčių, neleisiančių mažiau išteklių turinčioms šalims pasinaudoti mokslo ir technologijų pažanga šioje srityje.

Mums nepriimtinas faktas, kad daugiausia naudos ši nežmoniška politika duoda daugianacionalinėms farmacijos korporacijoms, kurios išsaugo didelius pelnus daugelio gyvybių sąskaita.

 
  
  

- Pranešimas: R. Corbett (A6-0354/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Corbett (PSE). – Gerb. pirmininke, remiantis balsavimo rezultatais, Parlamentas nusprendė, kad reikalingos ir rašytinės plenarinių sesijų stenogramos, ir šių sesijų garso bei vaizdo įrašai. Akivaizdu, kad šis sprendimas turės įtakos biudžetui, todėl aš paraginsiu Biurą išanalizuoti padėtį, padaryti būtinus biudžeto pakeitimus ir pateikti naują pasiūlymą, jeigu ji norėtų, kad komitetas iš naujos išnagrinėtų šį klausimą.

Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo klausimu pasisakė labai didelė Rūmų dauguma ir todėl Parlamento valia yra pakankamai aiški, manau, kad šių veiksmų turėtų būti imtasi pirmiausia.

 
  
MPphoto
 
 

  Graham Booth (IND/DEM), raštu. − Visų diskusijų įrašai ir galimybė juos gauti visuomenei galėtų pasitarnauti euroskepticizmui. Vis dėlto jie taip pat leis ES pasigirti didesniu skaidrumu, nors realiai tai menkai prisidės prie demokratijos skatinimo, nes Europos Parlamentas negali inicijuoti teisės aktų ir jis gali būti ignoruojamas Komisijos. Europos Sąjungoje teisės aktus inicijuoja neišrinkta Komisija, kuri negali pasiūlyti jokio skaidrumo.

Galimybė per savaitę pataisyti kalbas (4 pakeitimas) buvo geras ketinimas ir apsaugotų EP narius nuo klaidų, bet naujausias žinias apie ES tikėtinai palaidotų savaitės vėlavimas, turėsiantis neigiamos įtakos laisvai žiniasklaidai, informuojančiai visuomenę. Todėl aš balsavau prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Roland Clark (IND/DEM), raštu. − Visų diskusijų įrašai ir galimybė juos gauti visuomenei galėtų pasitarnauti euroskepticizmui. Vis dėlto jie taip pat leis ES pasigirti didesniu skaidrumu, nors realiai tai menkai prisidės prie demokratijos skatinimo, nes Europos Parlamentas negali inicijuoti teisės aktų ir jis gali būti ignoruojamas Komisijos. Europos Sąjungoje teisės aktus inicijuoja neišrinkta Komisija, kuri negali pasiūlyti jokio skaidrumo.

Aš nepritariu galimybei taisyti kalbas (4 pakeitimas). Stenogramos turėtų būti tokios, kaip pasakyta. Darau tiek pat klaidų kiek ir kiti. Naujausias žinias apie ES tikėtinai palaidotų savaitės vėlavimas, turėsiantis neigiamos įtakos laisvai žiniasklaidai, informuojančiai visuomenę Atskiras paaiškinantis pranešimas galėtų būti priimtinas. Todėl aš balsavau prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (ITS), raštu. – (FR) R. Corbetto pranešime pateikta rekomendacija, kad siekiant per metus sutaupyti 10 mln. EUR, Parlamento posėdžių stenogramos neturėtų būti verčiamos į visas oficialias kalbas. Taigi, susipažinti su diskusijomis visomis kalbomis bus galima tik internete naudojantis garso bei vaizdo įrašais, nors atskiri Parlamento nariai galės paprašyti išversti tam tikras ištraukas.

Vis dėlto ne visi Europoje turi galimybė naudotis internetu, be to, buvo pasiūlyta, kad per metus nariai galėtų paprašyti išversti ne daugiau kaip 30 puslapių. Todėl R. Corbettas siūlo apriboti Europos piliečių galimybes susipažinti su tuo, ką veikia jų išrinkti, jiems atstovaujantys ir jų interesus Europos Sąjungoje ginantys EP nariai. Tai nepriimtina. Dar labiau nepriimtina tai, kad ta pati institucija per metus išleidžia 100 mln. EUR savo propagandai. Ką jau bekalbėti apie Komisiją, kuri išleidžia daugiau kaip 200 mln. EUR gyvybiškai svarbiai veiklai, pvz., plačioms pornografinių interneto filmų transliacijoms, kurios turėtų puoselėti Europos kiną.

Ačiū Dievui, daugelis mūsų išsaugojo blaivų protą – nors greičiau mirtinai bijo elektorato – ir daugiakalbystė buvo išsaugota.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren IND/DEM), raštu. (SV) Mes griežtai nepritariame pranešimo pasiūlymui, kad visos žodžiu išsakytos pastabos į stenogramą būtų įrašytos tik originalo kalba.

Europos Parlamentas siekia pasinaudoti faktu, kad kalbėtojai visai Europai kalba kaip pranešėjai savo europinėms frakcijoms, bet kartu ketiname neleisti vėliau pasinaudoti jų pareiškimais ir apriboti galimybes sumažindami vertimus į skirtingas kalbas.

Jeigu norime, kad Europa veiktų demokratiškai, privalome už tai sumokėti. Organizacija, skirianti daugiau 360 mlrd. SEK protekcionistinei žemės ūkio politikai privalo rasti galimybių sumokėti 90 mln. SEK, kad parodytų pagarbą ES piliečiams.

Jeigu vis dėlto ateityje paaiškės, kad vertimų išlaidos yra per didelės, stenogramose turėtų būti bent jau kalbėtojo originalus pasisakymas ir jo vertimas į anglų kalbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Patrick Louis (IND/DEM), raštu. – (FR) IND/DEM frakcijai priklausantys nariai iš Prancūzijos balsavo prieš R. Corbetto pranešimą dėl Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 173 straipsnio dėl stenogramų pakeitimo, kuriuo siekiama panaikinti išsamų ir sistemingą Parlamento diskusijų vertimą.

Idėja skelbti diskusijas, būdinga ir teisenai, ir politiniams svarstymams, yra vienas pagrindinių demokratijos principų.

Paskelbimas padeda sumažinti ideologinį tendencingumą, šališkumą ir negražius pokštus. Jis, žinoma, remiasi prielaida, kad visi galės susipažinti su išsamiais paskelbtais posėdžiais savo gimtąją kalba užtikrinant, kad tie patys žodžiai visiems reikštų tą patį.

Kiek žmonių Europoje sugebės perskaičiuoti ir suprasti diskusijas, susidūrę su jų versija, kurią sudaro dvidešimt kalbų?

Turbūt tai būtų tas pats, kaip suprasti „supaprastintą“ sutartį ir stengtis pakeisti daugiau kaip 400 naujų nuostatų iš dabartinių sutarčių, nes per ratifikavimą nebuvo pateikta konsoliduota versija.

Susidūrusi su didėjančiu valstybių narių gyventojų santūrumu Europos Sąjunga, panašu, gali tik sugluminti, iškraipyti ir slapstytis.

 
  
MPphoto
 
 

  Jules Maaten (ALDE), raštu. – (NL) Parlamento Sekretoriato sprendimas nepateikti plenarinės sesijos diskusijų visomis kalbomis 2006 m. buvo nepastebėtas. Dabar Parlamentas pakeitė šį sprendimą. Sutinku, kad diskusijų ir dokumentų vertimui į 23 oficialias Sąjungos kalbas skiriama per daug laiko ir pinigų. Gaila, kad mums nebuvo pateiktas joks kompromisinis sprendimas, pagal kurį diskusijas būtų galima versti į anglų ir prancūzų kalbas ir posėdžių informacijų būtų galima gauti ne tik pasinaudojant garso bei vaizdo įrašais, bet ir raštu.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Daugiakalbystė ne tik atspindi Europos Sąjungos kultūrų įvairovę. Suverenių ir nepriklausomų valstybių organizacijoje, į kurią šalys susijungė, kad savo bendradarbiavimu užtikrintų didžiausią naudą savo piliečiams, tačiau neprarastų laisvų ir nepriklausomų valstybių statuso, daugiakalbystė yra pripažinimas, kad visos narės yra lygios.

Šios priežasties užtenka toliau ginti daugiakalbystę Bendrijos institucijų veikloje. Vis dėlto galima paminėti ir kitus argumentus. Atsisakydami daugiakalbio vidaus bendravimo tikėtinai sumažintume EP narių politinės veiklos galimybes, nes jiems suteiktos pilnos teisės naudoti gimtąją kalbą. Be to, sumažindami daugiakalbystę bendravime su išore, galime atitolinti instituciją, kuri skiria daug jėgų priartinti ES prie jos piliečių.

Galiausiai į pateiktą ekonominį argumentą galima atsakyti kitu ekonominiu argumentu: Europos žmonių kalbinė įvairovė ir įvairų kalbų žinojimas turėtų būti laikomas lyginamuoju pranašumu, o ne išlaidomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Aš balsavau už R. Corbetto pranešimą dėl Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 173 straipsnio dėl stenogramų pakeitimo, nors apgailestauju, kad buvo priimti pakeitimai, kuriais rekomenduojama stenogramas išversti į visas oficialias kalbas.

Aršiems daugiakalbystės gynėjams norėčiau pasakyti, kad neteisinga teigti, kad neišplėtus vertimo, Europos Parlamentas bus vienintelis pasaulyje parlamentas, kurio posėdžiai ir diskusijos nebus raštu išverstos į visas susijusias kalbas. Neteisinga todėl, kad buvo sutarta išsaugoti daugiakalbes versijas ir padaryti sinchroninį vertimą į visas oficialias kalbas, jeigu jo bus paprašyta, visiems EP nariams ir visuomenei. Man atrodo, ši dalis yra svarbiausia.

Galiausiai aš apgailestauju, kad Parlamentas nenorėjo priimti šiuolaikiškesnio požiūrio į priėjimą prie dokumentų. aš tūkstantį kartų pasisakau už daugiakalbystę, Vis dėlto aš ir toliau pasisakysiu prieš taip vadinamą kalbų įvairovę, kurią kaip pasiteisinimą naudoja pasisakantys už status quo ir atvirai besipriešinantys pokyčiams.

 
  
MPphoto
 
 

  Marianne Thyssen (PPE-DE), raštu. – (NL) Aš balsavau prieš R. Corbetto pranešimo pasiūlymą dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių anksčiau nepritariau biudžeto, skirto mūsų sesijų stenogramoms versti, atsisakymui.

Parlamente pasakytas žodis yra šventas ir neliečiamas. Mūsų pasisakymai nėra tik dienos naujienos, bet – pasisekus – ir demokratinio teisėkūros proceso dalis. suteikti galimybę su ja susipažinti oficialiomis Europos kalbomis nėra prabanga. Vertimas yra politikos būtinybė tinkamai archyvavimo sistemai, kuri skirta leisti atvirai naudotis informacija.

Mes turime susitaikyti su mūsų pagrindinio sprendimo pasirinkti daugiakalbystę pasekmėmis ir neleisti jai vogčiomis nubyrėti. Savigarbos turintis parlamentas neatsikratytų tradicinės archyvavimo sistemos. Norėdami sutaupyti, turėtume rinktis kitas biudžeto sritis. Vis dėlto aš laikausi nuomonės, kad daugiakalbystės reikalavimas yra būtina pagarba skirtingoms ES kultūroms ir kalboms ir palaima demokratijai.

 
  
  

- Pranešimas: Sh. Bowles (A6-0327/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už šį pranešimą, kuriuo pritariama Europos statistikos valdymo patariamosios tarybos įsteigimui ir taip atsakoma į Komisijos pasiūlymą pagerinti ES statistikos pateikimą.

 
  
  

- Pranešimas: I. van den Burg (A6-0328/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už šį neginčytiną pranešimą, kuriuo siūloma įsteigti Bendrijos statistinės informacijos politikos Europos patariamąjį komitetą. Parlamento priimti pakeitimai taip pat užtikrins Komiteto veiksmingumą ir turės įtakos jo pavadinimui ir sudėčiai.

 
  
  

- Pranešimas: M. Mantovani (A6-0245/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE). - (RO) Šios dienos balsavimas už M. Mantovanio pranešimą yra svarbus, nes suteikia postūmį Europos politikai mokymosi visą gyvenimą srityje.

Išanalizavęs dabartinę padėtį šioje srityje ir jos ryšį su darbo rinka, M. Mantovanio pranešimas dar kartą įrodo, kad ilgai gyvename realybėje, kuri neturi tvirtos ir nuoseklios politikos, skirtos susidoroti su jos keliamais sunkumais. Todėl aš manau, kad būtina kuo greičiau įgyvendinti naujus pasiūlymus. Norėčiau pažymėti, kad svarbu pripažinti ir skatinti tolerancijai skirtą švietimą visoje ES teritorijoje. Tai yra vienintelis būdas užtikrinti, kad darbo rinkoje neatsirastų atmestų socialinių grupių, kurių elgesys anksčiau ar vėliau taptų antisocialinis.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Castex (PSE), raštu. – (FR) F. Castex balsavo už M. Mantovanio pranešimą dėl Europos kvalifikacijų sąrangos.

Europos Parlamento Socialistų frakcijos narė iš Prancūzijos teigiamai vertina būsimą Europos kvalifikacijų sąrangos sukūrimą, kuris palengvins transnacionalinį dirbančiųjų ir besimokančiųjų judėjimą ir atitiks darbo rinkos reikalavimus ir įtvirtins bendrą kvalifikacijų lygmenų perkėlimo atskaitos tašką.

Remiantis pasiūlymu, visos kvalifikacijos nuo privalomojo švietimo pabaigos iki aukščiausių universitetinio mokymo ir profesinio rengimo lygmenų (pradiniame Komisijos dokumente buvo pateiktos tik bendros švietimo klasifikacijos) turėtų būti klasifikuojamos kaip priklausančios vienam iš aštuonių lygmenų pagal žinias, gebėjimus ir kompetenciją.

F. Castex mano, kad EKS, kaip priemonė palyginti, vienos valstybės kvalifikaciją ir kitos šalies kvalifikaciją ir nustatyti atitikmenis, išsaugos pagarbą pažymėjimų išdavimo sistemoms ir Europos Sąjungos kvalifikacijų turtingumą. Tai yra priemonė, kuri paskatins didesnį Europos piliečių judėjimą.

Dabar pačios valstybės narės turi įvykdyti didelę užduotį ir klasifikuoti EKS reikalingus atskaitos lygmenis, kitaip EKS nebus naudinga.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šiame pranešime yra keli prieštaravimai ir mes kritiškai vertiname Europos Parlamento daugumos priimtą kompromisą dėl Europos kvalifikacijų sąrangos kūrimo. Vis dėlto paramos turėtų sulaukti teigiami aspektai, susiję su skirtingose valstybėse narėse įgytų kvalifikacijų pripažinimu.

Vis dėlto galutinis patvirtintas tekstas atspindi federalistinį Europos Parlamento pasiūlymo pobūdį, nes yra numatytos konkrečios datos pritaikyti ir susieti įvairias valstybėse narėse naudojamas švietimo ir mokymo sistemas, nors nenurodoma, kad dar kelis metus tai nebus privaloma.

Turėtume pabrėžti, kad švietimas visiškai priklauso valstybių narių atsakomybei, todėl mums atrodo, kad pasiūlytas „pritaikymas“ prieštarauja šiam principui.

Mums nepriimtinos sąsajos su Bolonijos procesu ir polinkis komercializuoti švietimą, didelį dėmesį skiriant „įsidarbinimui“ ir darbo rinkos susiejimo su Lisabonos darbotvarke perspektyvoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Lang (ITS), raštu.(FR) Šiame pranešime nagrinėjamas pažymėjimų dėl mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų išdavimas Bendrijos lygmeniu. Ši priemonė yra sveikintina ir skatintina. Vis dėlto man nepriimtinas šiame dokumente naudojamas internacionalistinis pagrindimas, ypač atsižvelgiant į visišką Lisabonos strategijos nesėkmę.

Šiame dokumente galima įžvelgti Europos ideologijos aspektų. jame parašyta, kad mūsų vienintelė išsigelbėjimo viltis yra šventas ir neliečiamas globalizacijos tikslas ir kad globalizacija yra ekonomiškai ir socialiai naudinga. Mano nuomone, ultraliberali globalizacija yra mechanizmas, žlugdantis tautų ekonominę, socialinę ir kultūrinę struktūrą.

Be to, pranešime atsižvelgiama tik į potencialią pažangą – kažką, kas skirta ateičiai. Ar norėdami išanalizuoti globalizacijos nesėkmes ir mūsų visuomenei padarytą žalą neturėtume žiūrėti į dabartį?

Atsižvelgdamas į tokį trumparegiškumą, neatsakingumą ir netinkamumą aš ketinu balsuoti prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. (PL) Gerb. pirmininke, aš balsavau už pranešimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl Europos kvalifikacijų sąrangos mokymuisi visą gyvenimą kūrimo.

Europos visuomenės vystymasis ateityje labai priklausys nuo švietimo, mokslinių tyrimų, naujovių ir technologijų. Todėl labai svarbu paremti Europos darbo rinkos judėjimą. Esu įsitikinęs, kad Europos kvalifikacijų sąrangos sukūrimas palengvins patekimą į darbo rinką.

Pranešėjas M. Mantovanis savo pranešime teisingai pastebėjo, kad nuo 2012 m. visi kvalifikacijų pažymėjimai, diplomai ir Europaso dokumentai turėtų būti susieti su atitinkamu EKS lygmeniu. EKS turėtų palengvinti kvalifikacijos lygmenų palyginimą. Labai svarbu, kad valstybės narės paremtų EKS įgyvendinimą, visų pirma keisdamosi pažangiąja patirtimi. Europos kvalifikacijų sąrangos patariamoji grupė, paminėta pranešime, turėtų užtikrinti glaudų bendradarbiavimo procesą ir jį prižiūrėti.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už pranešimą, kuriuo siekiama sukurti Europos kvalifikacijų sąrangą ir padėti pripažinti žmonių įgytą kvalifikaciją ES mastu. Ši sąranga turėtų pagerinti žmonių, norinčių dirbti kitose valstybėse narėse, judėjimą, suteikdama neutralų ir patikimą atskaitos tašką įvairioms kvalifikacijoms palyginti.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (ITS), raštu. (DE) Teoriškai įmanoma pripažinti įgytą kvalifikaciją bet kurioje kitoje valstybėje narėje ir taikyti tas pačias sąlygas, kurios taikomos vietinei darbo jėgai. Vis dėlto praktiškai dar reikia išspręsti kelias problemas. Pvz., jeigu patyręs mokytojas iš Austrijos turės užbaigti dvejus metus trunkantį praktinį mokymą, kad gautų tą patį darbą Vokietijoje, kažkas bus negerai. kai kuriose valstybėse narėse įdarbinimas ne tik netinkamai naudojamas įdarbinti akademinį išsilavinimą turinčius darbuotojus kiek įmanoma pigiau, kartais taip pat sudaromos kliūtys tam tikroms profesijoms.

Nesaugios darbo sąlygos, kurios iš pradžių buvo būdingos mažai uždirbančiųjų sektoriui, jau seniai taikomos ir kvalifikuotiems darbuotojams. ES „Mėlynosios kortos“ schema neturėtų toliau skatinti šios tendencijos. Kvalifikuotų darbuotojų mums užteks, jeigu tik mokėsime jiems tinkamą atlyginimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu.(EL) Europos kvalifikacijų sąrangos sukūrimas sustiprins ES kišimąsi valstybių narių švietimo sistemas, homogenizaciją, iš anksto nustatytų kokybės ir darbo rodiklių pritaikymą. tai yra dar vienas būdas pakeisti švietimą „lanksčiu“ mokymu, nepatenkančiu į socialiai nustatytą švietimo procesą. Žinias pakeičia trumpalaikis, paviršutiniškas besitęsiantis mokymas, kuris suteiks darbuotojams bet kokis tuo metu valdžiai reikalingus įgūdžius.

Šios kvalifikacijos bus pripažįstamos ne remiantis pažymėjimais, kurie bus išduodami oficialios kiekvienos šalies švietimo sistemos, bet darbdavių kontroliuojamų organizacijų sertifikavimo egzaminais. Tai dar labiau padidins atotrūkį tarp išsilavinimo pažymėjimų ir galimybės daryti karjerą.

Įvairių švietimo lygmenų ir mokymo formų susiejimas, kuriuo siekiama sulyginti mokymąsi per patirtį su sistemingu švietimu, yra bandymas suvienodinti darbuotojų teises ir sumažinti visų dirbančiųjų atlyginimus iki žemiausio įmanomo lygmens.

Įvesdama mokymosi visą gyvenimą ir profesinių kvalifikacijų sertifikavimo sistemą, ES siekia, kad švietimas tarnautų rinkos prioritetams ir būtų sustiprintas kapitalo pelningumas. Tai visiškai neatitinka darbuotojų ir jaunimo švietimo poreikių.

Dėl šių priežasčių mes balsuojame prieš pranešimą ir Komisijos pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. (SK) Transnacionalinis darbo judėjimas ES yra neišvengiamas: 27 valstybes nares turinčioje ES jis yra kasdienybė. Šiuos pokyčius lydi šiuolaikiškesnio ir lankstesnio poreikis, kuris paruoštų europiečius integruotis į šiuolaikinę darbo rinką, kurioje švietimas yra pagrindinė išankstinė sąlyga visoms visuomenės amžiaus grupėms ir sluoksniams.

Aš balsavau už M. Mantovanio pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl Europos kvalifikacijų sąrangos mokymuisi visą gyvenimą kūrimo, nes esu įsitikinusi, kad tai yra vienintelis būdas įgyvendinti Lisabonos tikslus.

EKS struktūra remiasi aštuoniais vertikaliaisiais lygmenimis, kurie apibrėžiami kaip „atskaitos lygmenys“, remiantis trimis horizontaliaisiais kriterijais – žiniomis, gebėjimais ir kompetencija. Taip sudaroma galimybė asmenims geriau integruotis į darbo rinką pabaigus mokymosi procesą..

Kad EKS būtų sėkminga, ją įgyvendinant valstybių narių ir socialinių partnerių bendradarbiavimas privalo remtis abipusiu pasitikėjimu.

Europos darbo rinkos struktūra keičiasi ir ryškėja poreikis laikytis lankstaus požiūrio į švietimą. Todėl valstybės narės turėtų pasinaudoti EKS, kad pagerintų mokymosi visą gyvenimą programas. Taip pat svarbu, kad darbdaviai ir Europos piliečiai suprastų praktinę kvalifikacijų svarbą. Tai prisidėtų prie didesnio ir laisvesnio darbo judėjimo Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 
 

  José Albino Silva Peneda (PPE-DE), raštu. − (PT) Į ekonomikos globalizacijos klausimą Europa dar nerado aiškaus ir įtikinančio atsakymo.

globalesnė ekonomika reiškia pasiruošimą pokyčiams, t. y. didesniam judėjimui.

Bendros atskaitos sistemos, skirtos pripažinti, palyginti ir perkelti skirtingose sistemose įgytas kvalifikacijas, sukūrimas yra būtinas plėtojant svarbiausią Europos projekto elementą, t. y. palengvinant darbuotojų judėjimą sudarius galimybes perkelti jų kvalifikaciją.

Susiedami geresnį dirbančiųjų mokymą ir suderintą jų žinių, įgūdžių ir gebėjimų pripažinimo sistemą mes padidinsime jų judėjimą ir vidaus rinkos plėtrą.

Turėdami daugiau ir geresnių įgūdžių Europos darbuotojai galėtų padėti užtikrinti geresnę įmonių organizaciją, inovacijas ir konkurenciją.

 
  
  

- Pranešimas: C. Coelho (A6-0358/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE). (LT) Tenka tik apgailestauti, kad SIS II veikimo pradžia jau buvo kelis kartus atidėta ir šiandien mes priėmėme rezoliuciją šiuo svarbiu klausimu. Vėluojame taip, kad tenka ieškoti išeities, kad po 2008 m. lapkričio 13 d. galima būtų naudotis SIS 1plus tinklo paslaugomis.

Dabar jau aišku, kad žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kurie buvo numatyti SIS II įgyvendinimui, prireiks trims vienu metu vykdomiems projektams: SIS II, SIS one4all, taip pat ryšių infrastruktūros įrengimui, veikimui ir valdymui. Tai turės neigiamą poveikį SIS II įgyvendinimui.

Ir manau, kad teisingas Bendrijos ir valstybių narių lėšų paskirstymas yra labai svarbus, tačiau įvertinant projekto reikšmę Europos Sąjungos saugumui akivaizdu, kad SIS II yra didžiausias prioritetas, ir Europos Sąjungos saugumui, ryšių infrastruktūrai turėtume rasti ir skirti pakankamai lėšų.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kad būtų „užpildytos spragos“ plečiant Šengeno informacijos sistemą (SIS), į kurią įeina vizų informacinė sistema(VIS), šiuo pasiūlymu siekiama rasti laikiną sprendimą, kuris padėtų išvengti bet kokių pertraukų ir galimų trukdžių, susijusių su pavėluotu „naujos“ sistemos „infrastruktūros“ įdiegimu. Išlaidos bus paskirstytos iš Bendrijos biudžeto ir valstybių narių.

Norėtume pažymėti, kad į tai patenka SIS savybių plėtojimas, galimybės naudotis sistema suteikimas naujoms valdžios institucijoms ir šių institucijų susiejimas bei naujų duomenų kategorijų įvedimas (pvz., biometriniai duomenys ir duomenų rinkimo mandatas)

ankstesnės sistemos plėtra kelia grėsmę piliečių teisėms, laisvėms ir garantijoms, nes į duomenų bazę įtraukiami nauji elementai, kuriais, be to, dalijasi įvairios įstaigos. Todėl šių duomenų konfidencialumo negalima visiškai užtikrinti, nes įrašus galima saugoti „ilgesnį laiką“ ir jais dalytis su trečiosiomis šalimis.

Taigi, pagrindinis siekis yra, kad SIS atitiktų pavojingus ir nepriimtinus tikslus, kuriuos kelia saugumo kampanija, ir ES vidaus reikalų ekspansiją bei didėjančią komunitarizaciją. Tam mes visiškai nepritariame.

 
  
MPphoto
 
 

  Bairbre de Brśn, Jens Holm, Mary Lou McDonald ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Mes neprieštaraujame pasiūlytam laikinam sprendimui, siekiant užtikrinti SIS 1+ tinklo veikimą 2008 m. lapkričio 13–gruodžio 17 d. Vis dėlto mes negalime pritarti C. Coelho pasiūlytam EB steigimo sutarties passerelle naudojimui 67 straipsnio 2 dalies 2 įtraukoje Todėl mes balsavome prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (ITS), raštu. (DE) Mes jau turime problemų su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis ir nelegaliais imigrantais, kurie yra linkę telktis pasienio teritorijose, kuriose juos taip pat lengviau sulaikyti nei miestuose. Abi grupės yra nusiteikusios pabėgti į kitas šalis, kai tik sienos bus atidarytos, kad galėtų dingti be pėdsako. Turime reaguoti į šias aplinkybes ir sustiprinti pasienio bendradarbiavimą ir patikrinimus pasienio regionuose. Šengeno plėtra yra didelė visų susijusių šalių atsakomybė.

Prisijungimas prie Šengeno neturėtų visiškai priklausyti nuo SIS veikimo. Pvz., Lenkija to dar nėra pasiekusi. Priešingai, mes turime užtikrinti, kad būsimo Šengeno erdvės narės galėtų veiksmingai kontroliuoti ES išorės sienas, kad nebūtų sutrumpinti darbo rinkos apsaugos pereinamieji laikotarpiai ir kad maldavimų nedaugėtų. To neužtikrinus, skubota ir neapgalvota plėtra negali įvykti.

Remiantis FRONTEX 2006 m. metine ataskaita, sulaikymų skaičius prie dabartinių Šengeno išorės sienų (daugiausia Austrijoje ir Vokietijoje) vis dar daug didesnis nei prie ES išorės sienų, todėl labai abejotina, ar plėtrą galima patvirtinti. iš tiesų kyla klausimas, ar nereikėtų Šengeno dalies atsisakyti, ypač todėl, kad Austrijos Vidaus reikalų ministerijos ataskaitoje dėl prekybos žmonėmis nurodoma, kad beveik 50 proc. nelegalių imigrantų į Austriją pateko per Šengeno sieną su Italija.

 
  
MPphoto
 
 

  Søren Bo Søndergaard GUE/NGL), raštu. − Aš neprieštarauju pasiūlytam laikinam sprendimui, siekiant užtikrinti SIS 1+ tinklo veikimą 2008 m. lapkričio 13 d. – gruodžio 17 d. Vis dėlto aš negaliu pritarti C. Coelho pasiūlytam EB steigimo sutarties passerelle naudojimui 67 straipsnio 2 dalies 2 įtraukoje. Todėl aš balsavau prieš pranešimą.

 
  
  

- Pranešimas: I. Belohorskį (A6-0291/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE).(SK) Aš pasisakau už protingą kompromisą, kuris padėtų pasiekti pusiausvyrą tarp sveikatos ir aplinkos apsaugos ir žemės ūkio gamybos. todėl aš balsavau už mano kolegės iš Slovakijos – Irenos Belohorskos, kuris yra pripažinta ekspertė vėžinių susirgimų prevencijos ir gydymo srityje – parengtą pranešimą. Sveikinu ją parengus pranešimą, paremtą didele medicinine patirtimi, kuriame pateikta subalansuota tvaraus pesticidų naudojimo strategija. manau, kad šis pranešimas prisidės priimant veiksmingesnes priemones, skirtas geriau informuoti visuomenę, ir padės parengti teisingus taikymo metodus ir palaipsniui sumažinti pesticidų naudojimą žemės ūkyje.

Galimas sprendimas būtų skirti paramą ūkininkams, kuri paskatintų juos sumažinti cheminių trąšų naudojimą kovojant su ligomis, kenkėjais ir piktžolėmis ūkiuose, ir padėtų palaipsniui pereiti prie biologiškų produktų. Pranešimas galėtų paskatinti vartotojus turguje arba prekybos centre nesirinkti tik geriausiai atrodančių produktų, bet vardan sveikatos teikti prioritetą vizualiai mažiau patraukliems, bet sveikesniems biologiškiems produktams.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE).(CS) Mes visi norime kvėpuoti švariu oru ir sustabdyti ledynų tirpimą. Vis dėlto nepaisant energijos taupymo programų mūsų energijos poreikiai auga. Pavojų kelia ir Europos priklausomybė nuo gamtinių dujų ir naftos importo.

Todėl privalome investuoti į atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą ir spręsti branduolinių jėgainių saugumo klausimus, visų pirma galutinio radioaktyvių atliekų šalinimo problemą. Taip net 14 proc. mūsų energijos būtų gaunama iš švarių išteklių. Vis dėlto negalime pamiršti, kad 32 proc. mūsų energijos gaunama iš iškastinio kuro, kad šioje srityje dirba 300 000 žmonių ir kad ji labai teršia aplinką. Todėl aš parėmiau H. Reulio pranešimą dėl įprastinių energijos išteklių. Sutinku su pranešėju, kad mes privalome iš naujo apsvarstyti investicijas ir vystyti technologijas, kurios padėtų padidinti iškastinio kuro energijos gamybos efektyvumą ir sumažinti CO2 išmetimą. Darbo turime daug.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE). (LT) Šiandien priėmėme svarbų sprendimą dėl pesticidų naudojimo teminės strategijos. Ir aš balsavau už šią rezoliuciją. Visi puikiai suprantame, kad kvėpuojame žmogaus sveikatai kenksmingai užterštu oru, valgome mūsų sveikatai kenksmingais chemikalais apdorotą maistą. Mūsų vaikai, ateities karta, taip pat auga šiomis sąlygomis.

Esu visiškai įsitikinusi, kad neigiamas pesticidų poveikis žmonių sveikatai turi būti maksimaliai sumažintas. Tam turime imtis ryžtingų priemonių ir rasti finansavimo šaltinius. Įpareigojimai Europos Sąjungos šalims narėms parengti veiksmų planus, nurodant vietoves, kuriose būtų iš dalies arba visiškai draudžiama naudoti pesticidus, taip pat per artimiausius 10 metų ženkliai sumažinti pesticidų naudojimą, yra sveikintini.

 
  
MPphoto
 
 

  Irena Belohorskį (NI), raštu. (PT) Gerai žinome, kad 2006 m. liepos mėn. Komisija pristatė Tvaraus pesticidų naudojimo teminę strategiją ir pateikė pasiūlymą dėl direktyvos, nustatančios Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tvaraus pesticidų naudojimo, bei pasiūlymą dėl reglamento dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, siekdama sumažinti pesticidų naudojimo keliamą bendrą riziką ir neigiama poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai.

Su pesticidų naudojimu susijusi rizika jau buvo sumažinta, bet kai kuriose teritorijose, ypač šalyse, kuriose ilgą laiką buvo plėtojama intensyvi žemdirbystė, dirvoje ir vandenyje dar galima rasti didelį kiekį pesticidų. Tai reiškia, kad šalys, pvz., Portugalija, užsiimančios tradicine žemdirbyste, turėtų gauti daugiau paramos, žemės ūkio produktų gamyba išliktų mažiau intensyvi.

Vis dėlto mes nemanome, kad išeitis yra pakeisti pesticidus GMO. Cheminių pesticidų nepageidaujamas poveikis žmogaus sveikatai yra gerai žinomas, bet GMO poveikis sveikatai dar nėra gerai išnagrinėtas, todėl jiems turėtų būti taikomas atsargumo principas.

Ši Tvaraus pesticidų naudojimo strategija susijusi tik su augalų apsaugos produktais, t. y. tik su viena pesticidų naudojimo sritimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. (PL) Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas priėmė naują direktyvą dėl pesticidų gamybos ir naudojimo. Direktyvoje sugriežtintos sąlygos, pagal kurias būtų leidžiama prekiauti cheminėmis medžiagomis, kurios naudojamos augalų apsaugos produktų gamyboje. Rezultatai bus naudingi ES piliečiams, ypač jų gyvenimui ir sveikatai. Be to, direktyvoje nurodyti atvejai, kada galima purkšti iš oro. Joje taip pat rekomenduojama sumažinti naudojamų pesticidų kiekį ir prioritetą teikti necheminėms alternatyvoms.

I. Belohorskos pranešimą galima paremti net todėl, kad jame pateiktos labai plačios ir šiuolaikiškos nuostatos. Neabejotina, kad Europos Sąjungos piliečiai nebenori kasdien susidurti su toksinais ir pirkti užterštus produktus. Mūsų piliečiai taip pat nebenori kentėti nuo kancerogeninių, toksiškų arba endokrininę sistemą ardančių savybių turinčių medžiagų poveikio. Atsižvelgiant į aiškiai išsakytus Europos visuomenės lūkesčius, buvo teisinga paremti draudimą naudoti pesticidus kaimų ir miestų viešose vietose. Turėtų būti uždraustas pesticidų naudojimas teritorijose, supančiose slaugos namus, sanatorijas, reabilitacijos centrus, klinikas ir ligonines. Toks draudimas taip pat turėtų būti taikomas parkams, viešiems sodams, sporto ir laisvalaikio erdvėms, mokyklų kiemams, vaikų žaidimo aikštelėms ir panašioms vietoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Karin Scheele (PSE), raštu. (DE) Tvaraus pesticidų naudojimo strategija yra svarbus priedas prie pasiūlymo dėl reglamento ir direktyvos, dėl kurio buvo balsuota šiandien per pirmąjį svarstymą.

Teminė strategija reikalingas, nes pesticidų naudojimas Europos Sąjungoje nesumažėjo ir yra plataus masto, nors kai kurios valstybės narės 1992–2003 m. savanoriškai priėmė sėkmingas priemones. I. Belohorskos pranešime dar kartą pabrėžiama būtinybė taikyti atsargumo principą naudojant pesticidus.

 
  
  

- Pranešimas: H. Reul (A6-0348/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Danutė Budreikaitė (ALDE). (LT) Diskutuotas pranešimas dėl Tradicinių energijos šaltinių ir energetikos technologijos yra ypatingos svarbos. Gyvenimas privertė Europos Sąjungos valstybes realiai pažiūrėti į energetiką ES ir globaliose rinkose – jos šaltinius, jų įvairovę, apsirūpinimo saugumą..

Norėčiau akcentuoti branduolinės energetikos, kaip saugios, patikimos ir ekologiškos svarbą. Įtikinamai skamba skaičiai, kad Vokietijos, turinčios 17 branduolinių elektrinių, CO2 tarša yra 6 karus didesnė nei Prancūzijos, turinčios 59 branduolines jėgaines

Branduolinė energetika ypatingai svarbi šalims, kurios neturi gausiai gamtinių sąlygų atsinaujinančiai energetikai – vėjo, saulės, vandens, biomasės, kurios panaudojimas yra labai brangus. O elektra yra ypatingai svarbi ir turi būti visiems prieinama paslauga.

Todėl balsavau už pranešimą, ir noriu pabrėžti, kad ES turi suteikti paramą branduolinių ir kitų aplinkai nekenksmingų jėgainių statybai.

 
  
MPphoto
 
 

  Romano Maria La Russa (UEN).(IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau išsiaiškinti kelis dalykus apie naujosios kartos branduolines technologijas. Derėtų prisiminti, kad branduolinės jėgainės Italijoje buvo uždarytos po anuliuoto referendumo 1987 m. Šis žingsnis tikriausiai buvo teisingas, nors palaipsniui mes tapome priklausomi nuo užsienio energijos šaltinių.

Vis dėlto naujoji branduolinių technologijų, kurios yra švarios, saugios ir palankios aplinkai, karta yra labai svarbi sprendžiant energijos tiekimo ir klimato kaitos problemas. Todėl būtina atnaujinti energijos derinį ir branduolinė energija, kaip ir atsinaujinantys energijos šaltiniai, akmens anglis ir dujos, leis Europai sumažinti priklausomybę ateityje.

Dėl šios priežasties aš balsavau už tai, kad būtų statomos ketvirtos kartos atominės elektrinės, kuriose energijos gamyba bus saugesnė ir palankesnė aplinkai. Vis dėlto turiu didelių abejonių ir jaučiu nerimą dėl branduolinių atliekų saugojimo. Nors pranešime atliekų saugojimo problema gali būti laikoma išspręsta, aš su tuo nesutinku: Atliekų problema yra labai didelė ir norint ją išspręsti artimiausiu metu reikia skirti daug investicijų moksliniams tyrimams.

Baigdamas – prašau dar trijų sekundžių – norėčiau pasakyti, kad, mano nuomone, per artimiausius metus turėtų būti patikslinti energijos šaltiniai, kurie užtikrintų energijos tiekimo saugumą Sąjungoje, nes moksliniai tyrimai ir ypač naujosios technologijos daro pažangą.

 
  
MPphoto
 
 

  Karin Scheele (PSE).(DE) Gerb. pirmininke, aš ir mano delegacijos kolegos balsavome prieš H. Reulio pranešimą, nes nemanome, kad atominė energetika yra saugi arba švari. Mes taip pat nepasitikime naujosios kartos atominėmis jėgainėmis ir naująją branduolinės energetikos karta.

Jeigu tikrai – šiuo klausimu yra pranešimų ir duomenų – branduolinės energetikos įtaka CO2 išmetimo sumažinimui yra milžiniška, atominių elektrinių skaičių turėsime labai padidinti. Tai nėra nei realu, nei praktiška. Dėl šios priežasties – šiuo klausimu pasisakysiu daugiau pasirodžius kitam pranešimui – būtų geriau imtis veiksmingų priemonių energijos efektyvumui padidinti ir automobilių išmetamo CO2 kiekiui sumažinti, kad Europa taptų sveikesne vieta ir įtikintų kitas šalis bei žemynus pasekti jos pavyzdžiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm ir Inger Segelström (PSE), raštu. (SV) Mes balsavome prieš pranešimą, nes nemanome, kad jis yra subalansuotas ir jame nėra paliestos svarbios problemos, susijusios su branduoline energetika.

Mes taip pat nemanome, kad lėšos, skirtos Sąjungos moksliniams tyrimams energetikos srityje, turėtų būti naudojamos naujų kartų reaktoriams atomo branduolio skilimui plėtoti.

Mes abejojame, ar iš iškastinių išteklių pagamintas sintetinis kuras, vandenilio dujos. gautos iš tos pačios kilmės energijos šaltinio ir branduolinė energija yra naudingi aplinkai, nes nė vienas iš šių energijos šaltinių nepasižymi ilgalaikiu tvarumu vertinant aplinkos arba tiekimo požiūriu.

Mes taip pat manome, kad iškastinio kuro turėtų būti palaipsniui atsisakyta, tačiau tai nėra paminėta pranešime.

Mes manome, kad CO2 surinkimas gali būti puiki priemonė CO2 išmetimui sumažinti, bet kitos energijos taupymo ir veiksmingumą skatinančios priemonės ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra ilguoju laikotarpiu yra tvaresnė ir turėtų būti galutinis tikslas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šiame pranešime yra įvairių teigiamų aspektų, įskaitant įprastinių energijos šaltinių vaidmens pripažinimą ir būtinybę jais pasinaudoti gaminant energiją, atsivėrusias perspektyvas vėl naudoti branduolinio dalijimosi energiją ir apribojimų naujoms akmens anglimi kūrenamoms elektrinėms panaikinimą.

Jame taip pat atveriamos galimybės vėl naudoti ir kasti akmens anglį ir raginama imtis tarptautinio bendradarbiavimo, įskaitant bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis, pvz., Kinija ir Indija. Be to, pranešime pabrėžiama endogeninių išteklių vertė realiau vertinamas atsinaujinančių energijos šaltinių įnašas. Jam išsakyta kritika dėl skysto biologinio kuro gamybos ir naudojimo ir pažymėta būtinybė šalims daugiau skatinti mokslinius tyrimus energetikos srityje, ypač siekiant įveikti aplinkos ir branduolinio saugumo problemas.

Vis dėlto jame yra ir neigiamų aspektų, pvz., didėjančios problemos naftos rinkoje susietos tik su kontekstu ir epizodiniais dalykais, tačiau neatkreiptas dėmesys į strateginį aspektą – išteklių išeikvojimą, ir toliau ignoruojamas didelis iš šiukšlių gaunamo biometano potencialas, nors įvairiose Europos šalyse jį bandoma įgyvendinti.

Dėl šios priežasties mes susilaikome.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už šį pranešimą savo iniciatyva dėl energetikos klausimų, kuriama išnagrinėta daug energijos efektyvumo, tiekimo ir išsaugojimo sričių. Aš nepritariau pakeitimams, skatinantiems branduolinę energiją: mano nuomone, turėtų būti plėtojami tvarūs, atsinaujinantys energijos šaltiniai ir moksliniai tyrimai bei plėtra pirmiausia turėtų būti sutelkta šiose srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (ITS), raštu. (DE) Iš esmės mes visi sutinkame, kad reikia didesnio energijos efektyvumo ir racionalesnio energijos perdavimo ir kad svarbi atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra. Vis dėlto atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimas neturėtų būti panaudotas kaip pretekstas nesąžiningai apriboti suverenias valstybių narių teises įtraukus jį į ES Konstituciją. Pranešime šis punktas nėra visiškai aiškus, todėl jį būtina atmesti.

nors atsinaujinantys energijos šaltiniai plečiasi, mes dar ilgus dešimtmečius būsime priklausomi nuo įprastinių energijos šaltinių, todėl privalome užtikrinti, kad jie taptų palankesni aplinkai. Vis dėlto ES vis dar prisirišusi prie branduolinės energetikos. Tai išryškėja ne tik skambiai ją apibūdinant kaip „aplinkai palankų energijos šaltinį“ – nors tai yra pasityčiojimas – bet ir skiriant dosnų finansavimą moksliniams tyrimams branduolinės energetikos srityje. Manau, kad mums nepavyko iš naujo apsvarstyti mūsų požiūrio, todėl tai buvo dar viena priežastis atmesti balsavimui pateiktą pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Tobias Pflüger (GUE/NGL), raštu. − (DE) H. Reulio pranešimas yra branduolinės pramonės atsiprašymas. Prieštaraujant sveikam protui, branduolinė energija vadinama ateities technologija. Šiai dinozauriškai didelę riziką keliančiai technologijai turėtų būti skirta dar daugiau ES mokslinių tyrimų lėšų ir biudžeto išteklių.

Nepaisant pastarojo meto įvykių Vattenfall branduolinėse jėgainėse, dėmesys sutelktas į branduolinės energijos plėtrą Europoje. Atsižvelgiant į šiuos incidentus ypač ciniška teigti, kad branduolinė energija tampa dar saugesnė. Vietoje investicijų į šią daug rūpesčių keliančią energijos formą nežinant, kaip išspręsti atliekų saugojimo klausimą, tikslu turėtų tapti socialinė ir ekologinė revoliucija.

tai reiškia, kad reikia sunaikinti privačias monopolijas branduolinėje pramonėje, skirti daug lėšų atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir lokalizuoti energijos gamybą. Atsižvelgiant į tai, kad ypač branduolinės įmonės inicijavo naują kainų šuolį, būtina imtis skubių veiksmų. Pranešime atsispindi Europos branduolinės pramonės pelno interesai. Raginimas statyti naujas branduolines jėgaines Europoje yra nepriimtinas.

Teisinis pagrindas, pagal kurį neribotą laiką būtų skiriamas finansavimas, turėtų būti įtvirtintas Reformų sutartyje. tai yra dar viena priežastis atmesti Sutartį. Kiekvienas papildomas centas ES branduoliniam finansavimui yra per didelė suma. vienintelė tvari energetikos politika yra energijos gamybos skatinimas iš atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės, vėjo ir vandens galios.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) šių metų pradžioje pateikusi Energetikos paketą Europos Komisija pabrėžė būtinybę parengti technologinį veiksmų planą iškastiniam kurui ir išskyrė pagrindinį reikalavimą – laikytis pragmatiško požiūrio į branduolinę energiją.

Realybė yra nemaloni: pigios ir veiksmingos alternatyvos iškastiniam kurui nėra. tai reiškia, kad po 2020 m. šis kuras tebebus svarbiausia ES energetikos politikos dalis.

Todėl mes turime ieškoti naujų sprendimų energijos tiekimui išspręsti, atsižvelgdami į tai, kad būtina užtikrinti konkurencingumą, tvarumą ir tiekimo saugumą. Ypač svarbios visos investicijos plėtoti naujas energijos technologijas, kurios būtų skirtos, pirma, sumažinti poveikį aplinkai ir padidinti esamų įrenginių saugumą ir, antra, plėtoti naujus energijos šaltinius ir užtikrinti veiksmingesnį ir saugesnį iškastinio kuro panaudojimą.

Būtina, kad valstybės narės ir ES sutelktų dėmesį į energetikos tyrimus – nuo veiksmingo energijos šaltinių naudojimo iki naujų technologijų ir švaresnio esamų energijos šaltinių naudojimo, todėl aš balsavau už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. (PL) Aš balsavau už H. Reulio pranešimą dėl įprastinių energijos šaltinių ir energetikos technologijų.

Pranešime iškeltas labai svarbus klausimas, reikalaujantis plačių diskusijų Europos Sąjungoje – kad mums reikia bendros strategijos ir kad mes turėtume vystyti bendrą energetikos politiką. Europos energetikos saugumo užtikrinimas yra prioritetinis klausimas, todėl teigiamai vertintinas Komisijos pasiūlymas 2008 m. pavasarį vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai pateikti Strateginį energetikos technologijų planą.

Būdama pasaulio lyderė Europos Sąjunga taip pat privalo imtis vadovaujančio vaidmens vystant modernias energetikos technologijas ir išlaikant visus svarbiausius ekonomikos ir aplinkos standartus.

 
  
MPphoto
 
 

  Lars Wohlin (PPE-DE), raštu. (SV) Aš nusprendžiau balsuoti už pranešimą, nes ES buvo surengtos neįprastai subalansuotos diskusijos dėl būtinybės įtraukti branduolinę energetiką į būsimą Europos energijos šaltinių derinį. Pranešime pabrėžiama, kad „siekiant Europoje vidurio laikotarpiu patenkinti svarbiausius energijos poreikius, būtina branduolinė energija“ ir kad „branduolinė energija šiuo metu yra didžiausias mažai CO2 taršos sukeliantis energijos šaltinis Europoje, ir pabrėžia jos potencialų vaidmenį kovojant su klimato kaita“. Dabar trečdalį ES energijos tiekimo sudaro branduolinė energija, kuri visada bus vienas svarbiausių energijos šaltinių daugelyje ES valstybių narių.

Gaila, kad keliant CO2 išmetimo klausimą, didesnis dėmesys nėra skiriamas branduolinei energijai. Jeigu norime patenkinti būsimus energijos poreikius, nepriklausydami nuo iškastinio kuro ir nedidindami CO2 išmetimo, bus ypač svarbu vystyti saugią naują branduolinę energiją. Deja, branduolinė energija nėra įtraukta į sąrašą priemonių, kurios laikomos realiomis siekiant iki 2020 m. įgyvendinti 20–30 proc. tikslą.

 
  
  

- Pranešimas: Ch. Davies (A6-0343/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE).(CS) Šiandien mes iškėlėme automobilių pramonei užduotį plėtoti variklius, kurie sumažintų CO2 išmetimą iki mažiau nei 120 g/km. Dabar šis skaičius siekia 157 g. Vis dėlto norėčiau įspėti džiūgaujančius dėl šio pasiūlymo, kad sumažinti išmetimą labai trukdo didėjantis bendras vairuotojų skaičius ir didelis skaičius vairuotojų, vairuojančių senus automobilius.

Dvigubas reklamos reguliavimas problemos neišspręs. Puikiai žinome, kad dauguma žmonių pirkdami automobilį prioritetą teikia rentabilumui, o ne automobilio poveikiui aplinkai. Išlaidos ir išmetimas taip pat auga įvedus didesnio automobilio saugumo reikalavimus.

Ponios ir ponai, kelių transporto išmetamo CO2 kiekis daug nesumažės, kol mažesnį poveikį aplinkai darantys ir mažiau eksploatavimo išlaidų reikalaujantys automobiliai nebus labiau prieinami. Todėl šiandien nedžiūgavau dėl pranešimo. Nei komiteto pranešimas, nei Komisijos strategija nėra pakankamai išsamūs dokumentai. Todėl aš parėmiau kitus pasiūlymus, susijusius su baudomis, viršijus išmetimo ribas, ir ypač fiskalinėmis priemonėmis bei parama automobilių parkui atnaujinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE).(SK) Ką tik priimtas pranešimas dėl būsimos CO2 strategijos automobiliams prisidės prie vienos prieštaringiausių diskusijų Europos Parlamente. Kalbama ne tik apie aplinką ir ES piliečių sveikatų, bet ir apie svarbios pramonės konkurencingumą. Aš balsavau už pakeitimą, nes jis atspindi kompromisą tarp šių dviejų aspektų. Jame atkreipiamas dėmesys į aplinkos apsaugą ir nuorodai tinkami realūs terminai Europos automobilių pramonei.

Automobilių reklama sudaro iki 20 proc. visos spausdintos žiniasklaidos leidėjų reklamos apyvartos. Įvedus privalomus reklamos reikalavimus, nurodytus pradiniame Ch. Daviso pranešime, būtų pažeistas pagrindinis žodžio laisvės principas. Todėl aš balsavau už pakeitimus, kuriais iš pranešimo išbrauktos prieštaringos 26–41 dalys. Aš parėmiau PPE–DE pasiūlymą pakviesti automobilių gamintojus pasirašyti savanorišką veiklos kodeksą dėl automobilių reklamos. Priėmus daugelį pakeitimų, per galutinį balsavimą aš balsavau už Ch. Daviso pranešimą. Balsavimo rezultatai yra aiškus politinis signalas, kuriuo pritariama rengiamiems Europos teisės aktams dėl išmetamo CO2 sumažinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Karin Scheele (PSE).(DE) Gerb. pirmininke, vis dar yra teisės aktų, kuriais pasinaudodamas Parlamentas gali parodyti, kad jis rimtai vertina klimato apsaugą Europoje, todėl turime imtis pastangų, kad šie teisės aktai padėtų mums pasiekti visa, dėl ko šiandien nebuvo balsuota.

Gaila, kad 120 g/km apribojimas nebuvo įvestas nuo 2012 m. Praėjo daugiau nei dešimt metų nuo to laiko, kai mūsų pramonė pažadėjo šį tikslą pasiekti pasitelkusi pasiūlytas savireguliavimo priemones, teigdama, kad toks požiūris bus geresnis ir veiksmingesnis. Būčiau apsidžiaugusi, jeigu Parlamentas šiandien būtų išsiuntęs aiškų klimato kaitos pranešimą. Mes to nepadarėme.

Todėl aš taip pat balsavau prieš pranešimą, tikėdamasi, kad teisės aktuose parodysime daugiau tvirtumo ir ryžto ir bus visiškai aišku, kad Europoje į klimato kaitos problemą žiūrima rimtai.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE-DE).(CS) Aš balsavau prieš pranešimo pasiūlymą dėl Bendrijos strategijos dėl lengvųjų automobilių ir nedidelės išmetamų CO2 dujų mažinimo, nors mano motyvai skiriasi nuo anksčiau paminėtų.

Balsavau prieš pasiūlymą todėl, kad jį priimdami nutolstame nuo integruoto požiūrio, įtvirtinto ankstesniuose strateginiuose dokumentuose, ir visą CO2 išmetimo sumažinimo naštą sukrauname Europos automobilių pramonei. Aš taip pat nepritariu raginimui privalomai skirti 20 proc. reklamos ploto. Jis pavojingai primena informacijos kampaniją dėl žalingo rūkymo poveikio.

Toks požiūris paverčia CO2 išmetimo sumažinimą tam tikra dogma, kuriai ateityje tapus privalomais teisės aktais sumažės mūsų konkurencingumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Christoph Konrad (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, aš balsavau prieš Ch. Davieso pranešimą, nes, mano nuomone, priėmėme nepriimtiną ir nerealų sprendimą numatę vienodas automobilių CO2 veiksmingumo kategorijas.

Turėjo būti taikoma slankioji skalė, paremta dydžiu ir svoriu, kad būtų sudarytos vienodus sąlygos gamintojams Europos Sąjungoje. Norėčiau pateikti pavyzdį: yra skirtumas, ar aš šildaus visą namą, ar vieną kambarį. Todėl yra skirtumas. ar aš vairuoju didelį, ar mažą automobilį. Dėl šios priežasties būtinas skirstymas ir slankioji skalė, kuri remtųsi svoriu. Gaila, kad nepasinaudojame šia galimybe, o priėmę tokį sprendimą – kurio aš neparėmiau – mes taip pat nepasinaudojome galimybe įtvirtinti būdą, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp aplinkos ir pramonės interesų.

 
  
MPphoto
 
 

  Kurt Joachim Lauk (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, aš balsavau prieš Ch. Davieso pranešimą, nes priėmę pakeitimus mes vis dar labai atsiliekame nuo optimalaus varianto saugoti aplinką, skatinti užimtumą Europoje ir neužkrauti vartotojui per didelių kainų. Iš esmės sprendimai buvo priimti užimtumo ir vartotojų sąskaita.

Tiksliau sakant, mes nutolome nuo integruoto požiūrio, būtino siekiant sukurti sąlygas, kad visi prisidėtų prie CO2 išmetimo mažinimo – ne tik automobilių gamintojai, bet ir kitų transporto priemonių dalių gamintojai. Mes apleidome šį kelią. Be to, mes įtraukėme svorį, bet nepabaigėme jo skirstymo, kuris yra svarbus Europos konkurencingumui, nes didesnio svorio automobiliai yra naujovių lyderiai – naujovių,, kurių reikia Europai.

Nustatėme laiko apribojimus, kuriuos yra sunku arba brangu pasiekti, ir žengėme absurdišką žingsnį neparaginę įvesti su CO2 susijusių mokesčių valstybėse narėse, todėl daug CO2 išmetantys seni automobiliai išliks rinkoje ir keliuose. Todėl aš balsavau prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Linda McAvan (PSE). – Gerb. pirmininke, norėčiau paminėti du dalykus. Pirmasis susijęs su procedūra, antrasis – su balsavimo sąrašu.

Dėl balsavimo sąrašo: pirma, nebuvo paminėta 3 dalis; antra, manau, turėtume dar kartą aptarti 52 ir 51 pakeitimus. 51 pakeitimas artimiausias pradiniam tekstui, todėl dėl jo turėjo būti balsuojama pirmiausia. 52 pakeitimas yra labiausiai nutolęs, todėl dėl jo turėjo būti balsuota po 51 pakeitimo.

Norėčiau paprašyti, kad pirmininkas į tai atsižvelgtų, nes taip turėjo būti. Taigi, norėčiau gauti atsakymus į šiuos procedūrinius klausimus.

Antra, su šiuo klausimu susiję politiniai aspektai. Tai buvo pirmasis tikras balsavimas dėl klimato kaitos. Tai nėra teisės aktas – jie bus vėliau – tačiau neparemdamos Komisijos pasiūlyto 2012 m. termino ALDE ir PPE–DE frakcijos, mano nuomone, neišlaikė pirmojo klimato kaitos testo ir žmonėms, pamačiusiems, kas šiandien čia įvyko, kils klausimas, ar mes rimtai žiūrime į įsipareigojimus sumažinti CO2, kuriuos prisiėmėme kovo mėn.

Mes kalbame apie aplinkos Europą. Norėdami, kad ji kada nors tokia taptų, turime priimti teisės aktus.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Castex (PSE), raštu. – (FR) F. Castex balsavo už Ch. Daviso pranešimą dėl lengvųjų automobilių ir nedidelės galios prekybos transporto priemonių išmetamų CO2 dujų mažinimo.

Nors Prancūzijoje įsigalėjęs Grenelle aplinkos forumo monopolis, Europos Sąjunga priėmė dar vieną aplinkos kokybei svarbų sprendimą – strategiją, skirtą sumažinti asmeninių transporto priemonių išmetamą CO2.

F. Castex džiaugiasi, kad Parlamentas paragino Europos automobilių pramonę užtikrinti, kad iki 2012 m. naujų automobilių išmetamas CO2 sudarytų ne daugiau kaip 120 g/km.

Ši Europos Parlamento Socialistų frakcijos narė iš Prancūzijos pasisako už CARS, nes pagal šią priemonę bus skiriamos finansinės bausmės gamintojams, kurie nesilaikys jiems skirtų kvotų, ir suteikiami kreditai tiems gamintojams, kurie imsis iniciatyvos sumažinti išmetimą daugiau, nei nustatyta.

 
  
MPphoto
 
 

  Charlotte Cederschiöld ir Christofer Fjellner (PPE-DE), raštu. (SV) Mes balsavome už Ch. Daviso pranešimą dėl strategijos dėl automobilių išmetamų CO2 dujų mažinimo (A6-0343/07).

Siekiant sumažinti išmetamas CO2 dujas. prioritetas turėtų būti teikiamas sumažinti automobilių išmetamą CO2. Svarbu rasti aplinkai palankesnes alternatyvas už naudojimąsi automobiliais. Vis dėlto, mūsų nuomone, automobilių gamintojams turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti, kaip jie norėtų įgyvendinti politikų keliamus aplinkos tikslus. Teisės aktuose neturėtų būti išsamiai nurodyta, kaip jie turėtų tai padaryti.

Mes taip pat nepritariame pranešėjo taisyklėms dėl reklamos, kurios yra nepagrįstos ir riboja žodžio laisvę.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už pranešimą.

19 proc. Bendrijoje išmetamo CO2 sudaro lengvųjų automobilių ir nedidelės galios prekybos transporto priemonių išmetamas CO2. Europos Sąjunga privalo įgyvendinti ambicingą ir realų tikslą sumažinti visų į ES rinką patenkančių transporto priemonių vidutiniškai išmetamo CO2 kiekį.

Kelių transporto poveikis oro kokybei privalo būti sumažintas, nes transporto priemonių parkas palaipsniui atnaujinamas.

Džiaugiuosi, kad buvo patvirtinti Parlamento nustatyti terminai. Jeigu po 2011 m. automobilių pramonė imsis patikrinamų ir išmatuojamų veiksmų, 125 g/km tikslo įgyvendinimas iki 2015 m. man atrodo visiškai pagrįstas. Ši data sutampa su Euro VI išmetimo standartų įsigaliojimu.

Kad teisės aktai būtų veiksmingi, jie visų pirma turi būti realistiški, o pramonės politikoje aplinkos klausimai seniai užima svarbią vietą. Svarstant klimato kaitą, prioritetas turėtų būti teikiamas bendram CO2 išmetimui sumažinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jules Maaten (ALDE), raštu. – (NL) Ch. Davieso pranešimas nusipelno palaikymo dėl politinio signalo, kurį jis perduoda. Visi sektoriai turės prisidėti sprendžiant klimato kaitos problemą, įskaitant Europos automobilių pramonę. Todėl aš palaikau kompromisą iki 2015 m. pasiekti 125g CO2/km tikslą.

Nyderlandams Ch. Daviso pranešimas svarbus dėl dar vieno neginčijamo aspekto. Dėl sveikatai žalingų dalelių problemos Nyderlandų ore būtina, kad Europos lygmeniu būtų imtasi priemonių pašalinti šios problemos šaltinį. Jeigu to nebus, teritorijose, kuriose transportas intensyvus, pvz., Roterdamo uoste ir Šipholo oro uoste, mes nesugebėsime įvykdyti esamų ir (arba) griežtesnių sveikatai žalingų dalelių normų.

Aš pasisakau už tai, kad vartotojai būtų geriau informuojami apie aplinkai palankius automobilius, pvz., taip, kaip dabar informuojami apie šaldytuvus arba skalbimo mašinas, tačiau aš balsavau prieš pasiūlymą, kad įspėjantys pranešimai, kurie naudojami cigaretėms, būtų privalomi visuose automobilių pramonės reklamos ir marketingo pranešimuose. Reklamos ir marketingo srityse aš labiau pasitikiu savaiminiu reguliavimu nei Europos teisiniais įpareigojimais.

 
  
MPphoto
 
 

  Erika Mann (PSE), raštu. − (DE) Aš balsavau prieš Ch. Davieso pranešimą dėl Bendrijos strategijos dėl lengvųjų automobilių ir nedidelės galios prekybos transporto priemonių išmetamų CO2 dujų mažinimo. Per tiesioginį balsavimą plenarinėje sesijoje aš balsavau už pranešimą, tačiau vėliau raštu savo balsą atsiėmiau, kaip nurodyta 2007 m. spalio 25 d. Parlamento įrašuose.

Mano nuomone, pranešimas yra labai vienašališkas ir tinkamai neatsižvelgia į Vokietijos automobilių pramonės poreikius bei aplinkos problemas.

Pvz., pranešime neišskiriamos įvairios transporto priemonių svorio kategorijos, todėl automobilių gamintojams keliami nerealūs reikalavimai.

Reklamos srityje vis labiau lyginami tabako produktų ir automobilių žymėjimo poreikiai.

Pranešėjas (Ch. Daviesas, anglų žaliasis liberalas) tik pačioje pranešimo svarstymo pabaigoje buvo pasiruošęs padaryti kompromisą dėl vieno aspekto. Bet tada jau buvo per vėlu parengti protingą Parlamento rekomendaciją, kuri būtų sulaukusi visų frakcijų paramos.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už originalią pranešimo versiją, kurioje pasiūlyti griežti išmetimo apribojimai – 120 g CO2 /km iki 2012 m. Deja, pasiūlymas EP narių torių ir liberalų buvo sušvelnintas, padidinti išmetimo apribojimai ir suteiktas ilgesnis palaipsnio įvedimo laikotarpis. Strategija yra gera, gaila, kad ji buvo be reikalo susilpninta.

 
  
MPphoto
 
 

  Tokia Saïfi (PPE-DE), raštu. – (FR) Europos Parlamentas priėmė Bendrijos strategiją dėl lengvųjų automobilių išmetamų CO2 dujų mažinimo ir aš labai tuo džiaugiuosi.

Ši iniciatyva leis mums sumažinti CO2 dujų išmetimą ir prisidėti įgyvendinant bendrus ES aplinkos ir energijos saugumo tikslus. Vis dėlto aš manau, kad šiuo balsavimu buvo galima perduoti ambicingesnį pranešimą Komisijai ir tarptautinei bendruomenei.

120 g/km CO2 išmetimo riba pirmą kartą buvo nustatyta 1995 m. kaip įvykdomas tikslas automobilių pramonei. Praėjus 12 metų jo įgyvendinimui vis dar priešinamasi, nors technologijų pažanga leidžia sumažinti CO2 išmetimą daugiau nei prieš dešimtį metų.

Pasitenkindamas didžiausia privaloma 125 g/km CO2 išmetimo riba Parlamentas nedaro didelio žingsnio į priekį. Dėl šios priežasties aš balsavau prieš 42 ir 52 pakeitimus, nes jų tikslai, įvardyti kaip protingi ir realistiški, yra tiesiog nuosaikūs.

Dabar, kai vartotojas tampa ypač jautrus motorinių transporto priemonių taršai, bet kokios priemonės, skirtos sumažinti jų išmetamo CO2 kiekį, bus naudingos automobilių pramonei, vartotojui ir planetai.

 
  
MPphoto
 
 

  Renate Sommer (PPE-DE), raštu. − (DE) Aš balsavau už pasiūlymus įvesti vidutines privalomas išmetimo ribas, tačiau padariau tai su nedideliu susirūpinimu. Manau, būtų geriau taikyti slankiąją skalę, paremtą transporto priemonės dydžiu ir svoriu.

Nors esu linkusi pasisakyti už savanoriškus pramonės įsipareigojimus, manau, kad privalomi teisiniai įpareigojimai automobilių pramonei yra būtini: patirtis parodė, kad savanoriški įsipareigojimai šioje pramonės šakoje yra pasmerkti žlugti.

Visi žinome, kad 1990–2004 m. 25 ES valstybėse narėse šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis buvo sumažintas 5 proc. Tačiau ne kelių transporte: šiame sektoriuje jis išaugo 26 proc. Todėl būtina imtis skubių veiksmų šioje srityje, o automobilių pramonė turi prisidėti prie išmetamų dujų kiekio sumažinimo.

2012 m., pasirinkti ribai įvesti, buvo kritikuojami dėl to, kad palaipsnio įtraukimo laikotarpis yra per trumpas. Vis dėlto diskusijos dėl šios datos vyko daug metų, ir pramonė seniai žinojo, ko tikėtis.

Vis dėlto visada privalome atsižvelgti į būtinybė išlaikyti pusiausvyrą tarp aplinkos interesų ir automobilių pramonės interesų, nes jie susiję su darbo vietų ir konkurencingumo interesais Europos Sąjungoje. Ši pramonė klesti ir yra svarbi ES. Neturėdami klestinčių pramonės šakų, neturėsime pinigų aplinkos programoms!

 
  
  

- Pranešimas: S. Wagenknecht (A6-0391/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Danutė Budreikaitė (ALDE). (LT) Iki šiol ES senbuvės sugebėjo susitarti tik dėl netiesioginių mokesčių – akcizo ir PVM – suderinimo, nustatant minimalų dydį, su gausybe PVM išimčių. Abejotina, ar minimalus akcizas, pavyzdžiui, kurui, didina ekonomikos konkurencingumą. Jis greičiau įtakoja kainų augimą ir vartojimo mažėjimą, ypač kylant pasaulinėms kainoms, energetinių išteklių kainoms. Siūlymas suderinti akcizus taps nepakeliama našta naujoms valstybėms narėms.

Komisijos pasiūlymas sukurti bendrą konsoliduotą įmonių pelno mokesčio bazę būtų labiau tikęs senųjų 15-os valstybių narių ekonomikoms, turinčioms panašų išsivystymo lygį. Toks pasiūlymas yra pirmas žingsnis link pelno mokesčio suvienodinimo. Didžiausia našta vėl teks naujųjų valstybių silpnesnėms ekonomikoms. Iš jų bus atimta galimybė pasinaudojant mokesčių konkurencija paspartinti ekonomikos augimą ir pasivyti senbuvių pragyvenimo lygį.

Aš balsavau prieš pranešimą, kaip nesavalaikį, nežiūrint į pakeitimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm ir Inger Segelström (PSE), raštu. – (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, visų pirma manome, kad mokesčių politika turėtų būti nacionalinis klausimas.

Pranešime taip pat pabrėžiamas valstybių narių fiskalinis suverenitetas.

Mes pasirinkome balsuoti už pranešimą, nes jame pabrėžiamas valstybių narių mokesčių politikos vaidmuo užimtumo, gerovės ir aplinkos srityse, taip pat užtikrinant gerą vidaus rinkos veikimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Gérard Deprez (ALDE), raštu. – (FR) Aš pritariu Žaliųjų/Europos laisvojo aljanso pateiktam 20 pakeitimui, kuriuo siekiama išbraukti S. Wagenknecht pranešimo 17 dalį, kurioje kalbama apie mokesčių indėlį į Lisabonos strategiją.

Aš pritariu, kad siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą reikia imtis visų priemonių, kurios prisidėtų prie fiskalinio suderinamumo Europos Sąjungoje.

Nors mokesčiai tebepriklauso nacionalinei kompetencijai, tapo akivaizdu, kad mes privalome užtikrinti minimalų fiskalinį koordinavimą tarp valstybių narių. Dėl šios priežasties srityse, susijusiose su netiesioginiais mokesčiais Komisija palaipsniui įvedė minimalų akcizo mokesčio tarifą, kad sumažėtų iškreipta konkurencija.

Bet pranešimo, dėl kurio šiandien vyksta balsavimas, 17 dalyje šia sistemą siekiama apsvarstyti iš naujo ir pakeisti ją elgesio kodeksu.

Nemanau, kad jo užtektų „paraginti“ valstybes nares koordinuoti netiesioginius mokesčius. Be to, aš manau, kad toks elgesio kodeksas būtų dar mažiau veiksmingas akcizo mokesčio srityse“ tikėtina, kad kiltų dar daugiau pagundų nesilaikyti ES taisyklių ir praktikos, ir šioje srityje atsirastų apgailėtina nesąžininga konkurencija.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Mes balsavome prieš galutinį tekstą, nes jame laikomasi ekonomikos ir finansų grupių gynybos pozicijos – tai pažymėjusi pranešėja išbraukė savo vardą iš pranešimo prieš galutinį balsavimą ir paragino jį atmesti. Rezoliucijoje siekiama palengvinti taisykles ir procedūras, kad didelės įmonės galėtų lengvai patekti į įvairias rinkas ir gauti didžiausias pajamas susidūrusios su mažiausiomis kliūtimis visose valstybėse narėse.

Be to, mes manome, kad visose diskusijose šiuo klausimu būtina gerbti valstybių narių fiskalinį suverenitetą formuojant savo fiskalinę politiką. Dabar to nebuvo. Bendra Europos fiskalinė politika, skatinanti „mokesčių konkurenciją“, būtų naudinga tik stambiausiam Europos ir tarptautiniam kapitalui.

Turimi duomenys rodo, kad per pastaruosius 10 metų labai sumažėjo vidutinis įmonių pelno mokestis, nors pajamų mokestis beveik nesikeitė.

Mes apgailestaujame, kad pranešėjos pateikti pasiūlymai, kuriuose buvo pabrėžtas mokesčių perskirstymo potencialas ir atkreiptas dėmesys į mokesčių naštos perkėlimą nuo didelių pajamų prie mažesnių pajamų, į galutinį tekstą nebuvo įtraukti.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélčne Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) June List griežtai nepritaria šiam pranešimui, kuriuo siekiama priartėti prie bendros ES mokesčių ir muitų politikos.

Mus stebina, kad šiandien Europos Parlamentas priima sprendimus dėl klausimų, kuriems nėra bendros politikos. Ne ES turi priimti sprendimus mokesčių klausimais ir skubiai raginti valstybes nares suderinti nacionalinius mokesčius. Be to, visiškai neprotinga bandyti įvesti Bendrijos mokestį.

Pranešime taip pat parodyta, kaip Lisabonos strategija atveria duris ES imtis naujų politikos sričių per supranacionalizmą, naujus projektus, po kurių seks didesnės išlaidos.

June List balsuoja prieš šį pranešimą, nes sprendimai dėl mokesčių turi būti priimami suvereniai valstybėse narėse.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (FR) Pranešimas dėl mokesčių ir muitų politikos indėlio į Lisabonos strategiją, dėl kurio balsuota Ekonomikos ir pinigų politikos komitete, yra priimtinas kompromisas tarp Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos ir Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos, todėl aš jį palaikau. Aš taip pat džiaugiuosi, kad šią pusiausvyrą pavyko išsaugoti per balsavimą plenarinėje sesijoje.

Man svarbiausia yra pranešimo 4 dalis, kurioje pabrėžiama sveikos mokesčių konkurencijos Europos Sąjungoje nauda. Jeigu mes tikrai norime įgyvendinti ekonomikos augimo ir užimtumo tikslus, nurodytus Lisabonos strategijoje, privalome įsitikinti, kad įmonėms neužkraunama per didelė mokesčių našta, nes jos sukuria darbo vietas. Be to, tiesiogiai arba netiesiogiai mes negalime užkrauti per didelės mokesčių naštos darbdaviams ir vartotojams, nes jie labai prisideda prie augimo.

Mokesčių konkurencija priverčia Sąjungos valstybes nares apriboti fiskalinius poreikius ir veiksmingiau valdyti viešąsias išlaidas, todėl ji labai naudinga mokesčių mokėtojui.

Bendra konsoliduota įmonių pelno mokesčio bazė – dar viena prieštaringa pranešimo tema – mano nuomone, taps fiskalinės politikos koordinavimo priemone, padėsiančia Europos įmonių pelno mokesčiui tapti veiksmingesniu ir mažiau biurokratišku.

 
  
MPphoto
 
 

  Diamanto Manolakou (GUE/NGL), raštu. – (EL) Mokesčių politika skirta perskirstyti pajamas kapitalo naudai. Ja naudojasi visos centro dešiniosios ir centro kairiosios vyriausybės ir ji valdo ES kapitalą.

Bendra mokesčių politika nėra įgyvendinta dėl imperialistų tarpusavio konfliktų. Vis dėlto net jeigu tokia politika būtų, kapitalas toliau didintų savo pelningumą paprastų žmonių pajamų ir poreikių sąskaita.

Dėl nemažėjančios konkurencijos kapitalas lengvai juda iš šalių, kuriose mokesčiai dideli, į tas, kuriose jie mažesni. Visose valstybėse narėse įmonių pelno mokestis mažėja fizinių asmenų pajamų mokesčio sąskaita.

Vis dėlto darbo pajamų mokestis išlieka tas pats, nors netiesioginiai mokesčiai ir PVM išaugo, padidindami nelygybę ir atotrūkį tarp turtingųjų ir skurdžių. EBPO duomenys, rodo, kad 2006 m. netiesioginiai PVM mokesčiai padidėjo iki 6,9 proc. BVP. Taigi, kapitalo mokesčių našta mažėja ir per netiesioginius mokesčius yra perkeliama darbuotojams.

Tai vyksta ir Graikijoje: įmonių pelno mokestis buvo sumažintas 10 proc., o PVM padidėjo 1 proc. ir vėliau padidės 2 proc.

Tai yra kapitalizmo barbariškumas, dėl kurio atsiranda nelygybė ir daugelis žmonių susiduria su skurdu. Mes turime jį sustabdyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Mary Lou McDonald (GUE/NGL), raštu. − Nors pranešime esama kelių teigiamų dalykų, susijusių su sąžiningesniu mokesčių naštos paskirstymu, aš negaliu palaikyti didesnio Europos Sąjungos vaidmens mokesčių srityje, kuris keltų grėsmę valstybių narių ekonomikos suverenitetui.

 
  
MPphoto
 
 

  Gay Mitchell (PPE-DE), raštu. − Fine Gael delegacija Europos Parlamente nusprendė neparemti pranešimo per galutinį balsavimą dėl daugėjančių nuorodų į CCCTB ir kitus susijusius dalykus.

Mes pritariame Lisabonos darbotvarkei ir pasisakome už pranešimą, kuriame būtų pripažinti teigiami mažesnių mokesčių aspektai ir mokesčių konkurencijos nauda, bet nesutinkame su ES institucijų teise kištis į valstybių narių, priklausančių euro zonai, pvz., Airijos, teises. Palūkanų normas nustato ECB, o Augimo ir stabilumo pakte nurodyti skolinimosi ir infliacijos reikalavimai. Todėl mokesčių politika pagal Sutartį yra viena valstybėms narėms likusių priemonių ir turi būti saugoma.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Yra daug būdų, kaip fiskalinės politika Europos Sąjungoje galėtų prisidėti prie geresnių Lisabonos strategijos išvadų. Trumpiau tariant, sveikintinas smulkiojo verslo augimo skatinimas ir darbo vietų kūrimas, taip pat aplinkos klausimai. Valstybės narės pačios turi imtis ir įgyvendinti šiuos dalykus – tai jų kompetencija.

Konsolidavus mokesčių bazės ES lygmeniu pranešėjos paminėtų skirtumų neatsiras. EPDP mano, kad daugelį gerų dalykų siekiant Lisabonos tikslų gali įgyvendinti valstybės narės, o ne ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Sahra Wagenknecht (GUE/NGL), raštu. − (DE) Per šios dienos balsavimą Europos Parlamentas parodė, kad dauguma jo narių pasisako už mokesčių politiką, kuri atitinka svarbiausiųjų dešimties tūkstančių interesus ir yra žalinga didžiajai daugumai Europos Sąjungoje gyvenančių žmonių. Nors kai kurie mano pasiūlymai buvo priimti – juk nė vienas nenorėtų atvirai paremti priežasties, dėl kurios išaugs PVM, padidės uždirbamų pajamų mokesčiai ir bus geresnės mokesčių dempingo galimybės Europos Sąjungoje – dauguma narių atmetė pasiūlymus padidinti turto ir finansinių sandorių mokesčius ir apriboti mokesčių dempingą sukuriant bendrą konsoliduotą įmonių pelno mokesčio bazę.

Galutinis pranešimas po atskirų balsavimų labai nutolo nuo mano pradinio projekto, o kai kurie jo aspektai dar labiau išsiskyrė pranešime, dėl kurio sutarta Ekonomikos ir pinigų politikos komitete, todėl aš buvau priversta išbraukti savo vardą iš pranešimo ir paraginti narius balsuoti prieš jį per galutinį balsavimą. Džiaugiuosi kad svarbios Europos Parlamento Socialistų frakcijos dalys taip pat negalėjo pritarti galutinei pranešimo versijai – tai parodė balsavimas.

Šiandien Europos Parlamentas nepasinaudojo galimybe atkreipti dėmesį į raginimus vykdyti teisingesnę ir socialiai suderintą mokesčių politiką ir priimti tai kaip aiškią Europos Parlamento poziciją. Deja, Europos Parlamento dauguma neginčijamai vėl patvirtino, kad ES politika krypsta neteisinga linkme.

 
  
MPphoto
 
 

  Lars Wohlin (PPE-DE), raštu. (SV) Šiandien aš parėmiau pranešimą dėl mokesčių politikos indėlio į Lisabonos procesą. Aš pasisakau už sveiką mokesčių konkurenciją ir bendrą konsoliduotą įmonių pelno mokesčio bazę tarptautinėms įmonėms, nesuderinant mokesčių lygio ir suteikiant galimybę visoms valstybėms narėms tokios bazės atsisakyti, jeigu jos to norėtų. Taip pat svarbu nustatyti valstybių narių suverenitetą mokesčių srityje. Aš taip pat nepritariu bandymams siekti ES mokesčio.

 
  
  

- Pranešimas: K. -H. Florenz (A6-0336/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE).(SK) Aš žaviuosi ir gerbiu kai kurių šalių ryžtą įvesti draudimą rūkyti net tik įstaigose ir visose darbo vietose, bet ir restoranuose, baruose ir klubuose. Yra atliktos poveikio ekonomikai studijos, kurios nepatvirtino restoranų savininkų nuogąstavimų dėl pajamų praradimo. Mes taip pat žinome, kad kvėpavimo takų vėžinių susirgimų ir kitų ligų gydymas kainuoja apie 50 mln. EUR.

Įvedus draudimą rūkyti, Škotijoje žmonių, paguldytų į ligonines su miokarditu, skaičius sumažėjo beveik 20 proc. Rūkančių moterų ir moterų, kurios per nėštumą susidūrė su pasyviu rūkymu, vaikai gimsta neišnešioti ir mažesnio svorio. Raginu Europos Sąjungos valstybes nares, įskaitant mano šalį, nedelsiant parengti veiksmingus įstatymus, kurie uždraustų rūkyti darbo vietose ir restoranuose, ir imtis veiksmingų priemonių sumažinti bendrą tabako sunaudojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE). - (RO) Balsuodama dėl šio pranešimo, aš norėčiau pabrėžti jo svarbą Europos piliečių ir visos Europos Sąjungos ateičiai. Pritariu strateginiam požiūriui į rūkymo, įskaitant pasyvų rūkymą, problemą ir pasiūlymui dėl konkrečių ir skubių veiksmų, skirtų kovai su rūkymu ir jo neigiamomis pasekmėmis Europos Sąjungos lygmeniu. Taip pat esu įsitikinusi, kad į strateginį šios problemos požiūrį kaip labai svarbus jo elementas turėtų būti įtraukta rūkymo prevencijos politika ir išvystyta tikra švietimo apie rūkymą sistema. Tikrovė yra akivaizdi; susipažinimo su rūkymo pasekmėmis poreikis yra akivaizdus ir jis auga visoje Europos visuomenėje. Ne mažiau svarbu sutelkti prevencijos pastangas į vaikų ir jaunimo švietimą, taip pat į išankstinį jų tėvų švietimą, siekiant užtikrinti Europą be tabako dūmų ateities kartoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Ryszard Czarnecki (UEN).(PL) Gerb. pirmininke, norėčiau paaiškinti savo balsavimą dėl K.–H. Florenzo pranešimo dėl kovos su nerimą keliančiu priklausomybės nuo nikotino fenomenu. Norėčiau pabrėžti, kad balsavau už šį pranešimą, nors pasisakau už rūkorių laisvę ir esu pliuralizmo gynėjas. Vis dėlto neigiamų pasyvaus rūkymo, t. y. rūkančiųjų buvimo šalia nerūkančiųjų, pasekmių problema kelia labai didelį nerimą. Parlamentui pakanka priminti, kad 650 000 žmonių mirčių kasmet yra susijusios su rūkymu. Į šį skaičių patenka 80 000 pasyvių rūkorių, kai kurie iš jų yra vaikai. Dėl šios priežasties turime įvesti tam tikrų asmenų laisvės suvaržymus, kad būtų išvengta mirčių.

 
  
MPphoto
 
 

  Hannu Takkula (ALDE). - (FI) Gerb. pirmininke, visų pirma norėčiau pasakyti, kad esu patenkintas šiuo pranešimu. Puiku, kad mes pagaliau priimame aiškią poziciją prieš pasyvų rūkymą.

Aš balsavau už šį pranešimą, nes dabar pats laikas imtis veiksmų Europos Sąjungos lygmeniu, kad žmonės būtų apsaugoti nuo tabako dūmų keliamo pavojaus. Jau paminėta anksčiau, kad kasmet dėl rūkymo pasekmių miršta 650 000 žmonių. Metas imtis veiksmų.

Nors aš palaikau pasiūlymą, žinau, kad bus sunku jį praktiškai įgyvendinti visose šalyse. Į 11 straipsnį įtraukta nuostata, kad visoje ES turi būti uždraustas rūkymas asmeniniuose automobiliuose, jeigu juose yra nepilnamečių. Tai yra geras siekis, bet mes privalome apsvarstyti, kaip jį būtų galima prižiūrėti. Aplinka be tabako dūmų yra siektinas tikslas, bet ateityje turėsime skirti daugiau dėmesio įsitikinti, kad mūsų veiksmai yra protingi ir kad galima prižiūrėti, kaip laikomasi įstatymų.

 
  
MPphoto
 
 

  Christoph Konrad (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, mes visi žinome, kad rūkymas kenkia mūsų sveikatai. Vis dėlto aš balsavau prieš pranešimą dėl Europos be tabako dūmų atsižvelgdamas į tai, kad valstybės veiksmai nė vienoje srityje nėra tokie sėkmingi, kaip kovoje su rūkymu viešose vietose. ES valstybės narės, įskaitant mus, uždrausdamos rūkyti neregėtu mastu kišasi į piliečių asmeninius įpročius.

Susidūrėme su valstybės remiama draudimo politika, skirta išmokyti žmones pakeisti savo įpročius. Pranešime tai aiškiai pasakyta. Vieningumas – arba, kaip šiandien – virtualus vieningumas neužtikrina laisvės. Priešingai: iš esmės – ir mes turėtume tai pripažinti – laisvė susijusi su galimybe nesilaikyti normų. Sukilo suinteresuoti piliečiai, mes turime valstybę – auklę, o visi, kurie yra su tuo susiję ir tai palaiko, mano, kad tai neturi nieko bendra su laisve. Bet jie klysta!

 
  
MPphoto
 
 

  Renate Sommer (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, aš taip pat balsavau prieš pranešimą dėl Europos be tabako dūmų, nors taip tapsiu to, kas prilygsta raganų medžioklei, auka net pačiame Parlamente. Dėl šios priežasties daug Parlamento narių neišdrįso balsuoti prieš pranešimą, nors jiems tokia auklės politika nepriimtina.

Žinoma, aš pasisakau už nerūkančiųjų, vaikų ir jaunimo apsaugą, bet šiuo atveju kyla pavojus pačiam principui. Visų pirma sveikatos politikos kompetencija priklauso ne mums, bet valstybėms narėms. Vis kita yra subsidiarumo pažeidimas ir sugalvota kompetencija ES lygmeniu. Antra, mums jau gana! Mums jau gana, ponios ir ponai! Daug metų ES kariavo su rūkoriais, alkoholiu ir nutukimu Europoje, akivaizdžiai remdamasi prielaida, kad mūsų piliečiai yra kvailiai ir reikia priimti teisės aktus, kurie atliktų auklės funkciją. Būtent tam aš nepritariu.

Piliečiai, kuriems aš atstovauju, nėra kvailiai. Draudimo politika visada duoda priešingus rezultatus ir mano darbas yra atstovauti žmonėms, o ne būti jų aukle.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, rūkymas yra toji problema, kuriai labai reikia subsidiarumo. Nekreipkime dėmesio į veidmainystes, susijusias su tabako auginimo subsidijavimu Europos Sąjungoje ir bausmėmis už jo vartojimą. Ignoruokime dvigubus standartus, atsirandančius ribojant rūkymą ES ir skatinant jų už Sąjungos ribų. Geriau sutelkime dėmesį į svarbesnį klausimą – ką bendra tai turi su Briuseliu.

Teisinis ir fiskalinis tabako statusas yra nacionalinė prerogatyva, bet klausimas, kur ir kada mes galėtume jo įsigyti turėtų būti sprendžiamas dar konkretesnėje vietoje, t. y. privačioje erdvėje tai turėtų nuspręsti tos erdvės savininkas, o viešoje erdvėje – vietos valdžios institucijos. Jis neturėtų būti susijęs su nacionalinėmis vyriausybėmis ir ypač Europos Sąjunga. Subsidiarumas, kolegos – ar jį dar prisimenate?

 
  
MPphoto
 
 

  Marcin Libicki (UEN).(PL) Gerb. pirmininke, per šį posėdį mes svarstėme K.–H. Florenzo pranešimą dėl teisės rūkyti cigaretes apribojimo. Balsavau prieš šį pranešimą, nes manau, kad apribojimai turi būti taikomi tik tada, kai rūkymas kenkia kitiems žmonėms. Vis dėlto mes negalime uždrausti žmonėms save žaloti, jeigu jie to nori. Tai prilygsta kišimuisi į asmens teises, kurios yra daug platesnės nei darbuotojo teisės. Klausimas dėl su gydymu susijusių išlaidų yra svarbus, tačiau jis visų pirma yra atsakingųjų už kitų draudimą problema. Būtų galima padidinti tarifus rūkantiesiems, kad jie padengtų gydymo išlaidas. Svarbu paminėti ir kitą aspektą, t. y. subsidiarumą. Prieš mane pasisakę nariai jį minėjo ir aš visiškai sutinku, kad šis klausimas, turintis didelių trūkumų, priskirtinas ne Europos Sąjungos, bet nacionalinių valdžios institucijų kompetencijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Caspary (PPE-DE), raštu. − (DE) Pritariu visoms priemonėms, kurių imasi valstybės narės informuodamos piliečius apie rūkymo keliamą pavojų. Mano nuomone, visos šiuos priemonės priklauso valstybių narių, o ne Europos Sąjungos, kompetencijai.

Todėl per galutinį balsavimą aš atmečiau K. -H. Florenzo pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Aš balsavau už K.–H. Florenzo pranešimą dėl Žaliosios knygos „Europa be tabako dūmų: politikos alternatyvos ES mastu“. nes, mano nuomone, būtina imtis reikalingų veiksmų ir sumažinti mirčių ir rimtų ligų dėl tabako dūmų skaičių.

Todėl aš pasisakau už tai, kad Komisija būtų paraginta iš dalies pakeisti Direktyvą 2001/37/EB dėl tabako gaminių ir, atsižvelgiant į naujus mokslo pasiekimus, peržiūrėti taisykles dėl priedų ir kitų medžiagų, visų pirma kancerogeninių, mutageninių arba toksiškų priedų, naudojimo šiuose gaminiuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Goebbels (PSE), raštu. – (FR) Strasbūras nėra Kumas, o Europos Parlamentas nėra „aukščiausiasis vadovas“, kuris buvo atsiųstas įvykdyti teisingumą Sąjungoje. Visi žino, kad rūkymas kenkia sveikatai, Tačiau pats gyvenimas yra pavojingas, nes jis visada baigiasi mirtimi. Aš gyvenime niekada nerūkiau.

Nors man nekelia pasipiktinimo, kad kai kurie suaugusieji yra pasiryžę rizikuoti, aš negaliu liautis stebėjęsis Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ajatolų pastangomis atversti žmones į kitą tikėjimą. Rengdami vieną po kito pranešimus savo iniciatyva, jie siekia „išgelbėti planetą“, padarydami žalą žmonėms ir jų silpnybėms. Aš nepritariu šiems fanatikams.

 
  
MPphoto
 
 

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. (PL) Esu Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narė ir nerūkančioji, kuri puikiai žino, kiek daug neigiamų pasekmių sukelia cigaretės rūkymas tiesiogiai supančiai aplinkai, todėl aš džiaugiuosi K.–H. Florenzo pranešimu „Europa be tabako dūmų“.

Aš manau, kad Europos Parlamentui tikslinga pačiam paskelbti tvirtą ir aiškų pranešimą visiems ES piliečiams ir valstybėms narėms, kuriame būtų nurodyta, kad mes nenorime matyti rūkančiųjų viešose vietose, t. y. restoranuose, baruose ir viešajame transporte. Mes ypač nenorime matyti rūkančiųjų darbo vietose.

Mes taip pat raginame imtis griežtesnių priemonių prieš cigarečių pardavimą nepilnamečiams. Be to, aš manau, kad pradėjus taikyti apribojimus turėtų būti surengta plati informavimo kampanija, kuri apimtų ne tik žalingą rūkymo poveikį. Žalingas rūkymo poveikis visiems gerai žinomas, tačiau turėtų būti paaiškinta, kad nerūkančiųjų teisė gyventi nerūkymo aplinkoje negali priklausyti arba būti apribota rūkančiųjų, norinčių įgyvendinti savo teisę rūkyti nerūkančiųjų sąskaita.

Norėdami, kad mūsų kreipimasis dėl Europos be tabako dūmų duotų rezultatų, mes, Europos Parlamento nariai, turėtume tapti pavyzdžiu ir neberūkyti savo darbo vietoje. Tai reiškia – jokio rūkymo visose Parlamento patalpose.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už šį pranešimą, kuriuo siekiama ne tik paremti valstybes nares, taikančias griežtas priemones kovoje su priklausomybe nuo tabako, bet ir skatinti geresnę visuomenės sveikatą.

Tabako dūmai yra pagrindinis oro taršos šaltinis, be to, dėl cigaretėse esančių chemikalų kyla didelė grėsmė ir rūkantiesiems, ir nerūkantiesiems. Tai ypač aktualu uždarose erdvėse, pvz., darbo vietoje, baruose ir restoranuose. Todėl man atrodo labai svarbu, kad mes aiškiai uždraustume rūkymą tokiose vietose.

Tačiau griežtų teisės aktų, skirtų maksimaliai apsaugoti mūsų piliečių sveikatą, nebus įmanoma veiksmingai įgyvendinti nesiėmus realių pastangų įspėti ir informuoti visuomenę apie riziką, susijusią su tabako vartojimu. Aš taip pat pritariu ketinimams, susijusiems su tiesioginėmis informavimo kampanijomis, kurios skirtos tam tikroms grupės, visų pirma jaunimui, nėščiosioms ir tėvams.

Galiausiai aš gailiuosi, kad buvo priimtas pakeitimas, raginantis Komisiją ištirti sveikatos riziką, susijusią su kramtomuoju tabaku, ir jo poveikį cigarečių vartojimui. Aš manau, kad šiame pranešime toks prašymas netinka, nes kramtomojo tabako keliama sveikatos rizika, t. y. liežuvio vėžys ir pan., yra plačiai pripažinta.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už šį pranešimą, kuriame nurodyti būdai, skirti tabako dūmų žalai sumažinti Europos Sąjungoje. Jame nėra raginama priimti ES teisės aktus, tačiau valstybės narės raginamos per du metus įvesti visapusį draudimą rūkyti. JK toks draudimas jau įvestas, tačiau atsižvelgdamas į tabako žalą aš pritariu, kad jis būtų taikomas visoje ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (ITS), raštu. (DE) Draudimas rūkyti neabejotinai atitinka visuomenės sveikatos interesus, todėl viešose patalpose yra sveikintinas. Jis taip pat tinka apsaugoti vaikus ir jaunimą. Tačiau šioms grupėms būtų daug naudingiau, jeigu žmonės taptų geru pavyzdžiu ir paremtų esamas prieš rūkymą nukreiptas kampanijas. Vis dėlto Europos Sąjunga veidmainiauja bandydama nurodyti visoms valstybėms narėms įvesti draudimą rūkyti, nors pati nesugebėjo pasiekti sutarimo dėl priemonių šiuose Rūmuose.

Mūsų demokratijos sistema ir šiuolaikiškas požiūris į gyvenimą remiasi laisve rinktis, todėl logiška šį principą taikyti rūkymui. Jeigu gyventojų dauguma pasisako už draudimą rūkyti restoranuose, jis bus įgyvendintas arba per trumpąjį, arba per ilgąjį laikotarpį. Žmonės jau yra linkę mesti rūkyti, todėl laikantis suvereniteto principo kiekvienai šaliai turi būti palikta galimybė nuspręsti, ar draudimas rūkyti, pvz., restoranuose yra reikalingas ir kokio pobūdžio jis turėtų būti.

 
  
MPphoto
 
 

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Aš parėmiau K.–H. Florenzo pranešimą dėl Žaliosios knygos „Europa be tabako dūmų“. Aš manau, kad jis prisidės prie asmens sveikatos apsaugos ir padės labai sumažinti neigiamą rūkymo poveikį jaunimui ir chroniškiems rūkoriams. Jis padės tai pasiekti paskatindamas nedelsiant uždrausti priklausomybę skatinančius priedus ir imtis prevencinių priemonių Europos ir valstybių narių lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Aš tvirtai palaikau draudimą rūkyti viešose vietose, kad būtų apsaugota visuomenės sveikata ir išvengta pasyvaus rūkymo pavojų.

Draudimas rūkyti viešose vietose Škotijoje jau veikia 19 mėnesių ir duomenys rodo, kad įvedus draudimą rūkyti 20 proc. sumažėjo patekusiųjų į ligoninę dėl širdies smūgio.

Taigi, draudimas rūkyti išgelbėjo gyvybes ir buvo veiksmingas skatinant geresnę škotų sveikatą. Labai laukiu, kada jis bus įgyvendintas likusioje Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Aš balsavau už K.–H. Florenzo pranešimą „Europa be tabako dūmų“.

Tabako dūmai yra labai žalinga medžiaga. Juos sudaro tūkstančiai cheminių medžiagų, įskaitant daugiau nei 250 kancerogeninių ir toksiškų sudedamųjų dalių. Net mažiausias šių medžiagų kiekis gali prisidėti prie auglių vystymosi. Tabako dūmų dalelės uždarose erdvėse nusėda ilgam ir sukelia oro taršą, su kuria net veiksmingiausios ventiliavimo sistemos negali sėkmingai susidoroti.

Tūkstančiai žmonių Europos Sąjungoje miršta kasmet dėl pasyvaus rūkymo. Šių mirčių būtų galima išvengti. Kiekvienam Europos Sąjungos piliečiui turi būti sudarytos sąlygos gyventi ir dirbti aplinkoje be tabako dūmų. Tai ypač pasakytina apie viešąsias institucijas ir patalpas. 70 proc. Europos Sąjungos gyventojų nerūko. Privalome į tai atsižvelgti ir užtikrinti, kad šie žmonės galėtų gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B6-0376/2007

 
  
MPphoto
 
 

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE).(SK) Aš balsavau prieš pranešimą, nes jame tiesiogiai neatsispindi Europos Sąjungos poziciją Turkijos atžvilgiu. Būtina visiškai įšaldyti stojimo derybas su Turkija. Tam yra daug priežasčių. Dabar Turkija yra nepatikimas partneris. Atsisakydami priimti Turkiją į ES, t. y. pasakydami turkams tiesą apie būsimą jų narystę, mes padėtume šaliai pagaliau demokratizuoti jos visuomenę.

Turkija tebėra okupavusi Europos Sąjungos valstybę narę: 40 proc. Kipro teritorijos yra okupavusi Turkijos kariuomenė. Turkijoje nėra religijos laisvės. Nepriklausantys musulmonams, krikščionys, Katalikų ortodoksų bažnyčios nariai ir protestantai yra persekiojami, nes jiems neleidžiama statyti bažnyčių. Buvo sugriauta 500 ortodoksų bažnyčių, nors visoje Europos Sąjungoje musulmonai stato mečetes. Turkijoje nėra žodžio laisvės. Turkija neigia praeityje išžudžiusi trečdalį Armėnijos gyventojų. Ji ruošiasi dar vienai karinei intervencijai į Iraką. Ji nesprendžia kurdų mažumos problemos savo teritorijoje. Turkija nėra Europoje ir ES jai ne vieta. Privilegijuotos partnerystės su Turkija visiškai užtektų vietoje pilnateisės narystės.

 
  
MPphoto
 
 

  Christoph Konrad (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, aš nebalsavau už rezoliuciją dėl Turkijos, nes esu labai susirūpinęs, kad Turkijos Parlamentas sutarė dėl karinio išpuolio prieš Iraką. Į šia problemą negalėjo būti atsižvelgta pranešime, bet ji yra ypač svarbi.

Priemonės prieš teroristų grupuotę skiriasi nuo balsavimo už įsiveržimą į kaimyninę šalį. Irako destabilizavimas neatitinka ES interesų. Turime priminti Turkijai, kad būdama šalis kandidatė, ji turi atsižvelgti į ES interesus bendrų interesų kontekste. Tai rodo, kad pilnateisė Turkijos narystė, kurios aš nepalaikau, atsižvelgiant į jos bendras sienas su Iraku ir Iranu reikštų, kad ES turės iš naujo perbraižyti politinį žemėlapį. Mano nuomone, mes turėtume vengti susijusios rizikos.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Claeys (ITS).(NL) Gerb. pirmininke, aš balsavau prieš R. Oomen-Ruijten rezoliuciją, nes manau, kad Parlamentas turėtų imtis aktyvesnio ir ambicingesnio vaidmens prižiūrėdamas derybų su Turkija procesą.

Dabar atrodo, kad mes privalome įsitikinti, jog neįžeidžiame jautrių R. T. Erdošano ir A. Gülo jausmų. Aiškėja, kad Turkija yra kitokia šalis kandidatė nei likusios. Akivaizdu, kad Turkijai nereikia griežtai atitikti Kopenhagos kriterijų, nepaisant visų Tarybos, Komisijos ir Parlamento pažadų, kad jai teiks jų laikytis.

Atsižvelgdami į įvykių raidą neturėtume stebėtis, kad vis daugiau Europos Sąjungos piliečių nuo jos nusisuka.

 
  
MPphoto
 
 

  Frank Vanhecke (ITS).(NL) Gerb. pirmininke, naujas balsavimas dėl Turkijos narystės rodo, kad ne tik daugelis Europos piliečių yra nuo jos nutolę ir mažai ja domisi, bet ir Europos institucijos vis labiau atsiriboja nuo Europos piliečių.

Eurokratamas Europa nebėra tikroji Europa, nes mes ketiname priimti visai neeuropietišką šalį – neeuropietišką istoriniu, kultūriniu arba religiniu požiūriu, nepriklausiančią euro zonai ir net Europai geografiškai. Be to, viskas buvo sutvarkyta labai nedemokratiškai, nes didžioji dauguma Europos piliečių pasisako prieš Turkijos narystę, bet jiems neleidžiama išsakyti savo nuomonės.

Piliečiams neleidžiama pareikšti nuomonės ne tik dėl Turkijos, bet ir dėl naujosios Konstitucijos, kurią mums uždrausta vadinti konstitucija. Ar eurokratai tikrai bijo demokratijos, bijo konsultuotis su žmonėmis? Ši Europa dirba vis nedemokratiškiau, ir viskas baigsis labai blogai.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE). - (FI) Gerb. pirmininke, prieš dvi savaites Hranto Dinko sūnus Aratas Dinkas ir leidėjas Serkis Seropyanas buvo nuteisti metams pagal 301 straipsnį, t. y. už turkiškojo identiteto įžeidimą. Kokį nusikaltimą jie padarė? Daugiau nei prieš metus, t. y. prieš Hranto Dinko nužudymą, jų laikraštyje Argos buvo paskelbtas straipsnis, kuriame parašyta, kad per interviu su Reuters Hrantas Dinkas yra pasakęs, kad, jo nuomone, 1915 m. įvykusios žudynės buvo genocidas. Laikraštyje buvo tik pranešta apie tai, ir nieko daugiau.

Todėl aš manau, kad būtina balsuoti už rezoliuciją, raginančią Turkiją pripažinti armėnų genocidą. Sakau tai kaip Turkijos draugė. Būtų puiku, jeigu Turkija to nepalaikytų neigiama pozicija jos atžvilgiu. ES turi paprotį siekti geresnės visuomenės, kurioje būtų išvengta istorijos baisybių. Mąstysena, pagal kurią nacionalinį identitetą gina Baudžiamasis kodeksas, kurio 301 straipsniu dažnai remiamasi ir kuris neigia tautos klaidas, labai prieštarauja minėtam papročiui.

Viena iš pagrindinių Europos identiteto savybių yra žiūrėti istorijai tiesiai į akis ir į ją atsižvelgiama. Armėnų genocidas yra istorinė tiesa. Rezoliucijoje dėl derybų pradžios Parlamentas reikalaus, kad Turkija pripažintų šį faktą.

 
  
MPphoto
 
 

  Gérard Deprez (ALDE), raštu. – (FR) Norėčiau pritarti teksto pakeitimams, kurie buvo pateikti šios dienos balsavimui dėl Europos Sąjungos ir Turkijos santykių, ir priminti 2006 m. gruodžio mėn. Briuselio Europos Vadovų Tarybos išvadas. Jos nurodytas plėtros principas, pagal kurį Europos Sąjunga reikalaus, kad kiekviena šalis kandidatė atitiktų Kopenhagos kriterijus, bet kiekviena plėtra taip pat priklausys nuo tolesnės Sąjungos integracijos galimybių.

Keli iš jūsų jau kurį laiką žinojo, kad aš abejoju, tiksliau, esu susirūpinęs Europos Sąjungos galimybėmis tinkamai veikti Turkijai tapus jos nare.

Žinoma, Turkija yra „draugiška“ šalis ir geostrateginiu požiūriu yra labai svarbi Europos Sąjungos partnerė. Todėl aš visiškai pritariu, kad ES puoselėtų privilegijuotą partnerystę su Turkija, bet griežtai nepritariu šios šalies narystei Bendrijoje.

Be to, aš manau, kad Turkijos, kaip potencialios valstybės narės, integracijos problemos išryškės deryboms dėl narystės pažengus į priekį.

 
  
MPphoto
 
 

  Patrick Gaubert (PPE-DE), raštu.(FR) Sveikinu pranešėją, pateikusią rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Turkijos santykių. R. Oomen-Ruijten pateiktas pasiūlymas dėl rezoliucijos yra subalansuotas dokumentas, sudarytas konsensuso pagrindu, kuriame ji siekė apžvelgti visus šios problemos aspektus.

Šioje rezoliucijoje Turkija sveikinama surengusi laisvus ir sąžiningus rinkimus, Turkijos Vyriausybė raginama paspartinti reformų procesą ir džiaugiamasi jos ketinimais priimti naują pilietinę konstituciją. Pasiūlyme dėl rezoliucijos taip pat raginama imtis naujos politinės iniciatyvos ilgalaikiam kurdų problemos sprendimui rasti. Joje taip pat atkreipiamas dėmesys į pastangas išspręsti Kipro problemą pagal JT tvarką.

Kita vertus, laikydamasis Prancūzijos remiamos pozicijos, aš džiaugiuosi, kad rezoliucijoje primenama kad Turkijos narystė ir toliau priklausys nuo atitikimo Kopenhagos kriterijams ir ES gebėjimo toliau integruotis.

Dėl visų šių priežasčių aš nusprendžiau paremti rezoliucijos priėmimą per galutinį balsavimą plenarinėje sesijoje. Norėčiau tik dar kartą išreikšti gilų apgailestavimą, kad Parlamentas neparagino Turkijos oficialiai pripažinti 1915 m. armėnų genocido.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Jau anksčiau buvo pabrėžta, kad derybos dėl Turkijos narystės ES kelia daug klausimų. Šį procesą skatina didžiosios galios, kurios, nepaisydamos prieštaravimų, siekia integruoti šią didelę šalį į ES bendrąją rinką, kad galėtų kontroliuoti jos ekonomiką ir, pasinaudodamos jos geostrategine padėtimi, įgyvendinti savo planus Vidurio Rytuose, Kaukaze ir Centrinėje Azijoje.

Rezoliucija atspindi šią poziciją, nes ji pabrėžia Turkijos, kaip svarbaus energijos išteklių tranzito centro ES dujų tiekimo diversifikavimui, vaidmenį ir jos svarbą energetikos projektams, kuriuos įgyvendinant Turkija veikia Pietų Kaukazo regione, taip pat tai, kad „Turkijos geografinė strateginė padėtis regione ir Turkijos vaidmuo transporto ir logistikos srityje artimiausiais metais taps svarbesni“;

Svarbu pabrėžti ir kitus aspektus:

- Turkija nesiėmė jokių žingsnių Kiprui – ES valstybei narei – pripažinti, nepaiso JT rezoliucijų šiuo klausimu, o jos kariuomenė tebėra okupavusi salos šiaurę;

- Turkijos valdžios institucijos vis dar dalyvauja represijose prieš kurdų žmones ir atmeta jų teisėtas kultūrines, politines, ekonomines ir socialines teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Į pranešimą dėl Turkijos pažangos derybose dėl narystės ES įtraukti netikri sveikinimai Turkijos Vyriausybei ir naujajam Prezidentui. Pranešime veidmainiškai ir tuščiai, miglotais ir bendrais žodžiais išreikštos gražios svajonės apie žmogaus teises, pasmerktas terorizmas ir paminėta bendra ES ir Turkijos kova su juo.

Kita vertus, jame visai nepaminėta, kad Turkijos kariuomenė tebėra okupavusi Šiaurės Kiprą. Nepasmerktas Turkijos atsisakymas pripažinti Kipro Respubliką, taip pat nedaromas joks spaudimas šiuo klausimu. Nepasmerkta Turkijos režimo politika ginčyti suverenias graikų teises arba grasinti jėgos panaudojimu kaimyninėms šalims. Griežtai nepasmerktas Turkijos valdžios barbariškas persekiojimas ir nusikaltimai prieš kurdus. Nėra net mažiausios užuominos apie visos Turkijos viduriniosios klasės – tiek religingųjų, tiek pasauliečių – vykdomą komunistų ir kitų pažangiai mąstančių žmonių politinį persekiojimą. Nepaisant visko, Turkija raginama nenaudoti neproporcingos jėgos gresiančiame išpuolyje prieš Šiaurė Iraką!

Kalbant apie ES, šis pranešimas atspindi galingų imperialistinių valstybių tikslus, atitinkančius jų geopolitinius interesus platesnėje teritorijoje.

Vardan Turkijoje ir kitose regiono šalyse gyvenančių žmonių interesų reikia prieštarauti Turkijos integracijai į ES ir jos imperialistiniams planams.

 
  
MPphoto
 
 

  Pierre Pribetich (PSE), raštu. – (FR) Ši rezoliucija praranda savo poveikį, nes daugelis narių atmetė svarbius pakeitimus, susijusius su armėnų genocido pripažinimu.

Aš pasisakau ir pasisakysiu už Turkijos narystę Europos Sąjungoje. Vis dėlto per šį stojimo procesą svarbu pripažinti kai kuriuos istorinius faktus.

Be to, aš visiškai nepritariu prieštaravimams, kuriuos Parlamentas dabar sukėlė. 2005 m. rugsėjo 28 d. rezoliucijoje jis faktiškai paragino Turkiją pripažinti armėnų genocidą laikydamasis nuostatos, kad šis pripažinimas yra būtina narystės Europos Sąjungoje sąlyga. Sprendimas išbraukti armėnų genocidą iš naujosios rezoliucijos yra žingsnis atgal, kurio aš negaliu paremti.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Nepaisant galutinio rezultato, dabartinės derybos su Turkija turi paskatinti reformas, kurių šaliai labai reikia ir kurios yra svarbiausias potencialios šalies narystės ES elementas.

Todėl AKP pergalę turėtume vertinti kaip įsipareigojimą vykdyti ekonomikos reformas, o ne kaip balsavimą už islamą.

Po pastarojo meto įvykių kurdų problemą būtina spręsti kartu su Jungtinėmis Valstijomis, nepamirštant Irako, kurio šiaurėje kurdai yra taikūs. Kita vertus, turime kritikuoti kurdų teroristų išpuolius prieš Turkiją ir kurdų integracijos bei palankumo jiems trūkumą pačioje Turkijoje.

Galiausiai mums visada bus svarbu pabrėžti geostrateginę Turkijos reikšmę Europos sienų saugumui, energijos tiekimui, ypač kalbant apie ją kaip apie alternatyvą priklausomybei nuo Rusijos gamtinių dujų ir kaip apie partnerę vedant dialogą su Islamo šalimis ir sprendžiant Irako problemą.

Dėl šių visų priežasčių Europa turėtų laikytis rimtų ir tvirtų derybų taktikos.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Aš balsavau už rezoliuciją, raginančią Turkiją paspartinti reformas.

Mes privalome paraginti Turkiją padaryti daugiau: užtikrinti civilinę kariškių kontrolę; visiškai netoleruoti kankinimų; suteikti apsaugą moterims ir mažumoms, ir pripažinti armėnų genocidą.

Kurdų problemos sprendimas taip pat turėtų būti vienas iš kriterijų, vertinant reformų procesą. Pranešime, už kurį mes balsavome, Turkijos Vyriausybė raginama parengti politinę iniciatyvą, skirtą ilgalaikiam kurdų problemos sprendimui rasti. Jame taip pat išreikštas apgailestavimas dėl įsibrovimo į Irako teritoriją, ir, žinoma, pasmerktas PKK smurtas.

Vis dėlto šie žingsniai nėra nukreipti prieš Turkiją, jie tik primena, kad negalime taikyti dvigubų standartų ir pigiai parduoti vertybių, kurias branginame.

Taip pat būtų pražūtinga toliau ignoruoti visuomenės nuomonę, kuri buvo dar kartą išreikšta Notre Europe atliktoje apklausoje prieš Lisabonos aukščiausio lygio susitikimą. Europos žmonės yra susirūpinę dėl prastai parengtų sprendimų dėl bet kokios plėtros ateityje ir dėl ES galimybės priimti daugiau šalių po didelės naujų valstybių narių priėmimo bangos 2004–2007 m.

 
  
MPphoto
 
 

  Renate Sommer (PPE-DE), raštu. − (DE) Aš palaikau rezoliuciją dėl Turkijos. Turkijos Vyriausybė pagaliau privalo ryžtingai įgyvendinti reformas.

Kalbant apie armėnu genocidą svarbu pažymėti, kad nors Kopenhagos kriterijai pripažinti šio genocido nereikalauja, šalis, siekianti tapti ES nare, privalo susitaikyti su tamsiąja savo istorijos puse.

Turkijos laukia ilgas kelias įgyvendinat Kopenhagos kriterijus, Tebėra didelių trūkumų, susijusių su žmogaus ir mažumų teisėmis, pilietinėmis ir politinėmis teisėmis ir bendru Turkijos demokratijos silpnumu prieš kariuomenę.

Nėra pažangos sprendžiant Kipro problemą. Dėl šios priežasties mes privalome šiais metais pasiekti, kad būtų ratifikuotas Ankaros Protokolas. Neratifikavus Protokolo ir neišvedus Turkijos kariuomenės iš salos, sprendimo negali būti. Akivaizdu, kad Turkija nenori suprasti, kad Europos Sąjungą sudaro 27 valstybės narės ir kad viena šių narių yra Kipro Respublika.

Dėl konflikto Turkijos pietryčiuose pasakytina, kad planas įsiveržti į Šiaurės Iraką gyvuoja nuo 2006 m. pavasario. Dabar kyla pavojus, kad jis bus iš tikrųjų įgyvendintas. Vis dėlto šalis, kuri – nepaisant tarptautinės paramos jos sienų apsaugai – teigia turinti teisę pažeisti tarptautinę teisę, kai tik jai to reikia, kartą ir visiems laikams netenka galimybės tapti Europos Sąjungos nare.

 
  
MPphoto
 
 

  Konrad Szymański (UEN), raštu. − (PL) Per galutinį balsavimą dėl pranešimo, susijusio su ES ir Turkijos santykiais aš susilaikiau. Susilaikiau todėl, kad deryboms trunkant jau kelis mėnesius rezoliucijoje nėra paminėta Turkijos atsakomybė už armėnų žudynes 1915 m.

Šiuo klausimu Turkija siekia cenzūruoti tarptautinę bendruomenę. Naujausias įrodymas – JAV Kongresui darytas spaudimas. Vis dėlto jis išliko tvirtas ir priėmė tinkamą poziciją. Pasiduodant Turkijai šiuo klausimu daroma klaida.

Vis dėlto norėčiau pridurti, kad aš labai džiaugiuosi, kad į minėtą rezoliuciją įtraukti pareiškimai dėl krikščionių mažumų teisių Turkijoje, pvz., dėl teisės į dvasininkų mokymą ir Bažnyčios institucijų teisės turėti juridinio asmens statusą.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Vlasto (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsuodama dėl rezoliucijos, skirtos ES ir Turkijos santykiams, aš nusprendžiau susilaikyti ir taip išreikšti savo nepritarimą dabar vykstančioms deryboms dėl narystės. Du paskutiniai turėtų mus įspėti apie riziką, susijusią su šia hipotetine naryste. Visų pirma prieš naujojo Respublikos Prezidento prisaikdinimą šalis buvo pateikusi į politinę krizę. Ji parodė Turkijos visuomenėje tvyrančią įtampą ir šios šalies institucijų silpnumą. Taip pat galėčiau paminėti įtampą prie Irako sienos ir riziką, kad bus destabilizuotas vienas iš kelių šalies regionų, kuriuose smurtas buvo kontroliuojamas. Turkijos Parlamento sprendimas leisti kariuomenei rengti karinius išpuolius prieš Iraką yra nepriimtinas. Turkija atlieka pavojingą vaidmenį regione ir ES neturėtų paremti šių populistinių ir agresyvių veiksmų.

Visi paminėti dalykai sustiprina mano įsitikinimą, kad išplėtus Sąjungą iki Irako sienos, nieko europietiško mums nebus likę. Aš manau, kad Turkija dar negali prisijungti prie ES. Bet mes galime pasiūlyti alternatyvą: šiuo atveju N. Sarkozy pasiūlyta „Viduržemio jūros Sąjunga“ yra galimybė, kuria turėtų pasinaudoti ES ir Turkija.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE-DE), raštu. − (SK) Aš nebalsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES ir Turkijos santykių, nes Europos Sąjungos plėtra ir Turkijos narystė Bendrijoje yra rimti klausimai, kuriems reikia gilesnių žinių ir intensyvesnių diskusijų. Mano nuomone, stojimo procese visoms šalims turėtų būti taikomos vienodos taisyklės.

Pasiūlyti pakeitimai, raginantys pripažinti armėnų genocidą ir atsiprašyti Armėnijos bei jos žmonių, plenarinėje sesijoje nebuvo patvirtinti. Tik genocido pripažinimas ir atsiprašymas galėtų suteikti impulsą Turkijos ir Armėnijos susitaikymo procesui. Be to, Turkija toliau stabdo pažangą ieškant Kipro problemos sprendimo. Pasienio karinė operacija prieš kurdus, gyvenančius pasienyje su Iraku, kuriai pritarta Turkijos Parlamento deklaracijoje, nepadės konstruktyviai išspręsti terorizmo problemos šalyje. Ji tik destabilizuos visą regioną.

Taip pat nėra akivaizdžios pažangos religijos laisvės Turkijos Respublikoje srityje. Nėra užtikrintas krikščionių, gyvenančių Turkijoje, saugumas ir pagarba jų teisėms. Neseniai buvome tapę žiaurių išpuolių prieš krikščionių kunigus, misionierius, leidėjus arba naujatikius liudininkais. Turkija taip pat neatidarė Ortodoksų bažnyčios seminarijos, bet kurios kyla grėsmė šios senos bažnyčios egzistavimui.

 

10. Balsavimo pataisymai ir ketinimai (žr. protokolą)
  

(Posėdis nutrauktas 14.00 val. ir tęsiamas 15.00 val.)

 
  
  

PIRMININKAVO: LUIGI COCILOVO
Pirmininko pavaduotojas

 

11. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas: (žr. protokolą)

12. Europos Sąjungos ir Serbijos santykiai (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas yra J. Kacino pranešimas (A6-0325/2007) Užsienio reikalų komiteto vardu dėl Europos Sąjungos ir Serbijos santykių su Europos Parlamento pasiūlymu dėl rekomendacijos Tarybai dėl Europos Sąjungos ir Serbijos santykių [2007/2126(INI)].

 
  
MPphoto
 
 

  Jelko Kacin (ALDE), Pranešėjas. – (SL) Šiandien aš kalbu ne tik kaip pranešėjas, bet ir kaip liberalas demokratas, slovėnas, buvęs jugoslavas ir europietis. Prieš 15 metų šalis, kurioje gimiau, skilo ir kilo keli kruvini karai, kuri tęsėsi beveik visą dešimtmetį.

Šiandien daugelis regiono šalių, įskaitant Serbiją, vis dar susiduria su neigiamomis šių konfliktų pasekmėmis. Šioms trapioms ir jaunoms demokratijoms narystė Europos Sąjungoje yra stiprus tolesnės demokratizacijos stimulas. Europos Sąjunga, prie kurios šios šalys nori kuo greičiau prisijungti, remiasi bendromis vertybėmis ir standartais. Vienas svarbiausių iš jų yra teisinė valstybė.

Tačiau Balkanų šalys privalo ne tik įvykdyti teismų sistemos reformą, bet ir visapusiškai bendradarbiauti su Hagos Tarptautiniu baudžiamuoju teismu.

Serbija iki šiol nesilaikė vidinės ir tarptautinės pareigos sulaikyti keturis pabėgusius karo nusikaltimais kaltinamuosius asmenis, įskaitant R. Mladičių ir R. Karadžičių, kurie kaltinami vadovavę 8 000 civilių gyventojų žudynėms Srebrenicoje. Bet kuris, nužudęs nors vieną žmogų, padaro nusikaltimą, tačiau įvykdžiusieji genocidą sukuria tarptautines ir politines problemas.

Prieš parengdamas pranešimą apsilankiau Srebrenicoje. Aš tikiu serbų savigarba. Todėl aš primygtinai kartoju, kad Serbija turi įrodyti bendradarbiaujanti su TBTBJ. Gegužės mėn. pradėjo dirbti naujoji proeuropietiška Vyriausybė, kurios vienas pagrindinių tikslų yra bendradarbiavimas su TBTBJ. Šia įvykių eiga aš nuoširdžiai džiaugiuosi. Aš taip pat džiaugiuosi, kad Vyriausybė sulaikė ir perdavė du iš šešių labiausiai ieškomų bėglių – Z. Tolimirą ir V. Džordževičių.

Šie areštai parodė, kad Serbija yra pajėgi nustatyti, kad yra likusieji bėgliai ir juos sulaikyti. Vyriausioji prokurorė C. Del Ponte teisingai pažymėjo, kad pagrindinė kliūtis yra ne sugebėjimas, bet jo realus įgyvendinimas. Todėl susidariusiomis aplinkybėmis ES negali nusileisti.

Būtų klaidinga manyti, kad ES arba Serbija ilguoju laikotarpiu turėtų naudos, jeigu ES nusileistų ir pradėtų taikyti nuolaidas Belgradui. Žiūrėjimas pro pirštus į karo nusikaltėlius gal ir tinka šiuolaikinei Realpolitik, tačiau jis neprisidės prie ilgalaikės taikos arba regiono stabilumo.

Dažnai kartojama, kad Serbija yra stabilumo regione garantas, tačiau Belgrado politikai klysta manydami, kad dėl šios priežasties Serbijai bus skiriamas išskirtinis dėmesys. Būtų geriau, jeigu Serbija panaudotų savo gausius gabumus ir potencialą, kad taptų pavyzdžiu kaimynams regione, o ne paliktų juos silpti dėl savo nepaklusnumo.

Tiesa, kad ES nebus pilna, kol Balkanai netaps Sąjungos dalimi, tačiau narystės neturi būti siekiama bet kokia kaina, ypač nesilaikant tarptautinės teisės ir ignoruojant pagrindines Europos vertybes.

Serbijos piliečiai turi teisę žinoti tiesą apie jų vardu neseniai vykdytą karo politiką. Ši priežastis mane taip pat paskatino paremti specialiojo prokuroro iniciatyvą atskleisti politinius Ministro Pirmininko Z. Džindžičio nužudymo motyvus. Dėl šios priežasties aš taip pat apgailestauju, kad Serbijos karo nusikaltimų teismas paskelbė švelnius nuosprendžius keturiems Scorpions nariams už šešių Srebrenicos musulmonų nužudymą.

Serbija turi didelį ekonomikos ir kultūros potencialą ir daug talentingų žmonių visose gyvenimo srityse. Naujoji Vyriausybė parodė turinti energingų ir ambicingų ministrų. Nėra jokių abejonių, kad Serbija turi administracinių ir institucinių gebėjimų profesionaliai vesti tolesnes derybas dėl ES narystės.

Per pastaruosius mėnesius buvo pasiekta pažanga keliose srityse, pvz., buvo baigtos techninės derybos dėl SAS, ratifikuotas Kioto protokolas, CEFTA, išrinktas ombudsmenas, Serbijos banko valdytojas, komisijos narys, atsakingas už visuomenės informavimą, ir Valstybės audito institucijos tarybos nariai.

Deja, nepasiekta jokios pažangos pateikiant Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras. Be to, toliau šmeižiami pilietinės visuomenės veikėjai, kritikuojantys Vyriausybę arba siekiantys atkreipti dėmesį į opias problemas, pvz., karo nusikaltimus. Todėl aš smerkiu pastarojo meto įvykius Novi Sade, kai neonacių organizacija užpuolė susirinkusiuosius į taikią antifašistinę demonstraciją. Todėl būtina, kad atsakingos valdžios institucijos surastų kaltininkus ir kruopščiai ištirtų nusikaltimą.

Aš taip pat pripažįstu, kad griežtas ES vizų režimas, kuris neleidžia paprastiems serbams susitikti su Europos Sąjungos piliečiais, stabdo Serbijos demokratinę pažangą ir prisideda prie ksenofobijos ir nacionalizmo.

Džiaugiuosi, kad vyksta derybos dėl įvairių susitarimų. Jie yra svarbus pirmasis žingsnis, tačiau galutinis tikslas turėtų būti visų regiono piliečių kelionių liberalizavimas. Ar žinote, kad tik dešimtadalis serbų turi pasą? Mes turime pasiūlyti konkrečius dalykus likusiems gyventojams. Raginu Tarybą užtikrinti, kad susitarimai įsigaliotų kitų metų pradžioje, taip pat kviečiu ją parengti aiškias vizų režimo liberalizavimo gaires.

Taip pat norėčiau pasinaudoti proga ir padėkoti savo asistentams, kolegoms Europos Parlamento nariams, Užsienio reikalų komiteto sekretoriatui, politinėms frakcijoms, Komisijai, Serbijos misijai prie ES ir Serbijos Europos integracijos tarnybai.

Baigdamas pasisakymą taip pat norėčiau pridėti trumpą asmeninę pastabą. Esu vienas iš kelių Europos Parlamento narių, gimusių Vakarų Balkanuose, ir labai didžiuojuosi, kad galėjau būti pranešėjas. Mano šalis, Slovėnija, tapo ES nare ne todėl, kad tai buvo lengva, bet todėl, kad tai buvo sunku. Mums pavyko, pavyks ir Serbijos politikams, inteligentijai ir verslininkams, kai tik jie nuspręs tai padaryti. Kviečių Serbiją ir jos žmones pabusti dabar, padėti sau, padėti savo kaimynams, padėti visam regionui ir prisijungti prie mūsų. Padarykite tai. Stiprybės jums užtenka. Kartu mums pavyks.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Dėkoju Rūmams už parodytą kantrybę dėl įprasto laiko apribojimo. Pranešėjo vardu atsiprašau Rūmų. Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes , einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, Serbija priklauso Europos erdvei ir mes visi pripažįstame, kad per pastaruosius metus jai teko susidurti su dideliais sunkumais – tiksliau, su ypač dideliais sunkumais – nes ji yra labai svarbi Vakarų Balkanų regiono stabilumui ir vystymuisi. Europos Sąjunga stengėsi padėti Serbijai įveikti šiuos sunkumus sutvirtindama ir leisdama pamatyti bei pajusti Europos perspektyvos naudą.

Todėl siekėme įrodyti Serbijos žmonėms ir valdžios institucijoms, kad esame įsipareigoję priartinti Serbiją prie Europos Sąjungos. Siekėme parodyti alternatyvą padėdami proeuropietiškoms politinėms ir socialinėms jėgoms, kurios yra pasiruošusios vykdyti būtinas reformas ir konsoliduoti šalies demokratiją bei vystymąsi.

Stabilizavimo ir asociacijos susitarimai yra svarbus žingsnis siekiant priartinti Vakarų Balkanų šalis prie Europos Sąjungos. Jie taip pat yra pagrindinė priemonė paaiškinti Europos perspektyvą. Todėl mes teigimai vertiname, kad Komisija užbaigė derybas su Serbija dėl Stabilizavimo ir asociacijos susitarimo sudarymo. Mes nuoširdžiai tikime, kad netrukus bus įvykdytos visos sąlygos ir Komisija pasirašys susitarimą.

Taryboje tvirtai pasisakoma už tai, kad įvykdžius būtinas sąlygas Stabilizavimo ir asociacijos susitarimas turėtų būti pasirašytas kuo greičiau. Vis dėlto Serbija privalo visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu, kad Taryba galėtų įgyvendinti susitarimą.

Galimybė Serbijos žmonėms laisviau keliauti Europos Sąjungoje taip pat sustiprintų mūsų ryšius ir prisidėtų prie demokratizacijos ir Europos Sąjungai palankios nuotaikos Serbijos visuomenėje.

Vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimai, kurie buvo pasirašyti rugsėjo mėn. ir įsigalios 2008 m. sausio mėn., mūsų nuomone, yra labai svarbūs.

Įsigaliojus šiems susitarimams, Komisija ir Serbija susitarė pradėti dialogą dėl vizų režimo liberalizavimo. ES taip pat paaiškino Serbijai, kad jos integracijos procesas nėra susijęs su būsimo Kosovo statuso nustatymu. Iš tiesų, kiekvienos šalies narystė Europos Sąjungoje priklauso nuo jos nuopelnų, stabilizavimo ir asociacijos proceso sąlygų ir atitikimo Kopenhagos kriterijams.

Baigdamas, gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau dar kartą pakartoti, kad pirmininkaujanti valstybė narė labai vertina galimybę apsvarstyti su Europos Parlamentu, kokia svarbi europietiška Serbijos ateitis jai pačiai ir visam regionui. Be jokios abejonės, Vakarų Balkanai yra vienas iš Europos Sąjungos prioritetų ir galutinis mūsų tikslas yra užtikrinti taiką, stabilumą, demokratiją ir gerovę regione.

Todėl mes puoselėjame viziją integruoti šias šalis į Sąjungą, o pasiruošimo šiai potencialiai narystei pagrindu turėtų išlikti stabilizavimo ir asociacijos procesas. Serbija turi didelę geostrateginę reikšmę viso regiono stabilumui, todėl šio proceso pažanga yra būtina siekiant įgyvendinti galutinį ES tikslą Vakarų Balkanuose: pamatyti, kaip jis tampa stabilumo, taikos ir pažangos regionu.

 
  
MPphoto
 
 

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, norėčiau pasveikinti J. Kaciną už išsamų pranešimą, kuriame paliesti visi pagrindiniai dabartinių ES ir Serbijos santykių aspektai. Aš paprašiau savo tarnybų toliau remtis pranešimo rekomendacijomis, kurios buvo labai naudingos rengiant metinę Komisijos pažangos ataskaitą, kuri turėtų būti priimta lapkričio 6 d.

Jūsų pranešime išryškintos sritys, reikalaujančios didesnių Serbijos ir Europos Sąjungos pastangų, ir aš visiškai jums pritariu. Ypač sutinku, kad svarbus vizų režimo supaprastinimas ir kad dabar reikia siekti pažangos šį režimą liberalizuojant.

Dėl šios priežasties Komisija kitų metų pradžioje ketina pradėti dialogą su visomis Vakarų Balkanų šalimis dėl vizų režimo liberalizavimo gairių, apibrėždama savo reikalavimus ir sąlygas. Šis klausimas yra ypač svarbus todėl, kad jaunajai regiono kartai mes aiškiai parodysime, ką iš tiesų reiškia Europa.

Mūsų santykiai su Serbija pasiekė kritinį tašką. Per pastarąsias dvi savaites vyko intensyvios diskusijos dėl įvykių eigos su pirmininkaujančia valstybe nare, valstybėmis narėmis ir Serbijos valdžios institucijomis. Nenuostabu, kad pagrindiniai klausimai buvo Kosovo statuso procesas ir stabilizavimo ir asociacijos susitarimas, įskaitant TBTBJ sąlygas.

Derybų dėl Kosovo terminas – gruodžio 10 d. – sparčiai artėja ir tarptautinio trejeto darbas pereina į lemiamą etapą. Mes visapusiškai remiame ES atstovo, ambasadoriaus Wolfgango Ischingerio, darbą ir padarysime visa, kas įmanoma, siekdami sutartinio sprendimo.

Dabar svarbiausia, kad dvi šalys – Belgradas ir Priština – prisiimtų savo atsakomybę ir imtųsi rimtai ieškoti konstruktyvių ir kūrybiškų pasiūlymų, kurie padėtų rasti sutartinį tvarų sprendimą. Aš taip pat dalyvavau intensyviose diskusijose su valstybėmis narėmis ir Serbijos valdžios institucijomis dėl stabilizavimo ir asociacijos susitarimo. Šis susitarimas bus mūsų santykių su Serbija politinis pagrindas. Jis taps vartais į kandidatės statusą siekiant narystės Europos Sąjungoje.

Komisija visų pirma vedė derybas ir pabaigė techninį darbą dėl šio susitarimo teksto projekto, kurio vertinimą dabar atlieka valstybės narės Tarybos darbo grupėje.

Ji intensyviai dirba su pirmininkaujančia valstybe nare ir valstybėmis narėmis siekdama užbaigti teisinį–lingvistinį teksto peržiūrėjimą, kad mes, Europos Sąjunga, būtume techniškai pasiruošę greitai pasirašyti susitarimą, jeigu bus įvykdytos politinės sąlygos – t. y. visapusiškas bendradarbiavimas su TBTBJ – kurios leistų sulaikyti likusius kaltinamuosius. Mano nuomone, tai atitinka jūsų pranešimo rekomendaciją, skirtą Tarybai.

Dėl TBTBJ, kaip minėjau anksčiau, mano nuomonė yra ta, kad Serbijos stiklinė yra pusiau pilna, o ne pusiau tuščia. Serbijos Vyriausybei aš aiškiai pasakiau, kad SAS yra pasiekiamas. Dabar viskas priklauso nuo politinės valios ir rezultatų. Mes būsime pasiruošę, kai Serbija, įvykdžiusi sąlygas, taip pat bus pasiruošusi. Dabar viskas Serbijos rankose.

Mes taip pat turėtume įvertinti Serbijos pastangas. Savo diskusijose labai dažnai jas pamirštame. Nuo 2004 m. Serbija bendradarbiavo nustatant 20 iš 24 TBTBJ kaltinamųjų buvimo vietą ir juos perduodant. Tai rodo, kad sąlygų politika yra veiksminga.

Vis dėlto TBTBJ bendradarbiavimas nėra stop-start procesas ir reikia daug padaryti, kad bendradarbiavimas būtų visapusiškas. Tai visų pirma pasakytina apie intensyvesnes paieškų operacijas ir priėjimą prie archyvų ir dokumentų.

Vyriausioji prokurorė rytoj dviem dienoms grįžta į Belgradą ir Komisija atsižvelgs į jos išvadas atlikdama vertinimą dėl SAS susitarimo parafavimo.

Pasirašymas priklausys nuo visapusiško bendradarbiavimo su TBTBJ, ir mes su Taryba jį įvertinsime. Todėl Serbija privalo padaryti visa, kas įmanoma, kad nustatytų bėglių buvimo vietą ir juos suimtų, ir suteikti TBTBJ visą informaciją, kuri reikalinga jiems suimti ir perduoti Hagos Teismui.

Kitaip tariant, Serbija turi didelį ekonominį, kultūrinį ir protinį potencialą, kurį reikia panaudoti siekiant europietiškos šalies ateities.

Komisija yra visiškai įsipareigojusi Serbijos europinei perspektyvai. Esu įsitikinęs, kad kelyje į Europą šalis gali padaryti palyginti greitą pažangą, kai bus įvykdytos pagrindinės sąlygos.

Tai yra būtina ne tik dėl Serbijos europinių siekių, bet ir dėl viso Vakarų Balkanų regiono stabilumo ir pažangos. Todėl dabar Serbijai pats tinkamiausias laikas užversti skausmingą istorijos puslapį ir siekti europinės ateities.

 
  
MPphoto
 
 

  György Schöpflin, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, visi esantys šiuose Rūmuose sutiks, kad Serbijos laukia europinė ateitis ir kad ši europinės ateities trokšta ir Serbija, ir Europa. Todėl kyla klausimas, kaip ją iš čia pasiekti.

Nors Serbija tikrai pasižymi kai kuriomis demokratijos savybėmis, stabilios, demokratinės infrastruktūros jai trūksta. Tai yra problemos esmė. Komunizmas ir po Jugoslavijos skilimo kilę karai paliko gilų pėdsaką Serbijos visuomenėje, todėl labai sunku užtikrinti patikimų, neutralių institucijų veiklą. Silpna teisinė valstybė, korupcija, nepotizmas ir aukštas atsitiktinio smurto lygis yra požymiai, rodantys, kad reikia didelių visuomenės pokyčių, kad demokratija atitiktų Kopenhagos kriterijus.

Turbūt nuodingiausia palikimo dalis yra išlikęs žavėjimasis nacionalizmu politiškai svarbioje visuomenės dalyje, įskaitant dalį elito. Serbų etninio nacionalizmo šalininkams Serbijos pilietybė yra sietina tik su serbų tauta. Dėl to Serbijos visuomenės neserbiškajai daliai kyla daug sunkumų. Šioje srityje šalies politiniam elitui yra labai daug darbo. Tik Serbija – šalies politinis elitas ir Serbijos visuomenė – gali žengti būtiną žingsnį link demokratijos, žmogaus teisių ir pilietybės.

Kita vertus, šio išsamaus pranešimo išvadose pateikiami įtikinami nurodymai, kaip būtų galima įgyvendinti šį perėjimą ir kaip Serbija galėtų iš naujo užimti savo vietą Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis, PSE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, nors netrukus žiema, politinė atmosfera Serbijoje kaista. Todėl PSE frakcija, dalyvaudama rengiant šį pranešimą, ypač stengėsi suprasti, kokioje padėtyje atsidūrė tauta, netekusi privilegijuotos pozicijos buvusioje Jugoslavijos Federacijoje, tauta, kurios nacionalistiniai protrūkiai padarė žalos visam regionui, sugriovė daug gyvenimų, pareikalavo aukų, o į juos buvo atsakyta bombomis ir raketomis.

Ir vis dėlto dauguma šalies gyventojų nori eiti Europos keliu ir taip išgydyti savo ir kaimynų žaizdas. Šiuo pranešimu siekiama draugiškai, bet vis dėlto įsakmiai, padėti nubrėžti šio svarbaus kelio gaires. Ypač norėčiau padėkoti mūsų kolegai J. Kacinui, kuris į šį pranešimą įdėjo ne tik daug darbo, bet ir išminties bei širdies.

Aš norėčiau pabrėžti, kad proeuropietiška Serbijos Vyriausybė šiomis sunkiomis aplinkybėmis dirba sėkmingai. Jos veikla leido Europos Parlamentui pasiūlyti pasirašyti stabilizavimo ir asociacijos susitarimą galbūt jau šių metų pabaigoje. Vis dėlto tik nuo pačių serbų priklauso, ar šalis sugebės atversti naują santykių su ES lapas. Mes griežtai laikysimės nuomonės, kad susitarimą bus galima pasirašyti tik tada, kai Serbija pasieks rezultatų ieškodama likusių karo nusikaltėlių.

PSE frakcija pasiūlė kelis pranešimo pakeitimus, kuriais siekiama sušvelninti serbams svarbių klausimų formuluotes. Siūloma, inter alia, pakeisti M konstatuojamąją dalį pabrėžiant, kad etninis susitaikymas yra ypač svarbus siekiant išsaugoti stabilumą regione.

Mes laikomės nuomonės, kad Kosovas yra atskira problema, todėl pranešime jis beveik neliečiamas. Šios problemos sprendimas neturėtų nukreipti Serbijos nuo Europos kelio, kuriame ji kada nors susitiks ir su Kosovu, ir su buvusiomis Jugoslavijos respublikomis, ir su visa likusia Europa.

 
  
MPphoto
 
 

  Istvánas Szent-Iványi, ALDE frakcijos vardu. – (HU) Gerb. pirmininke, Ministre, Komisijos nary, visų pirma norėčiau pasveikinti pranešėją J. Kaciną už konstruktyvų ir subalansuotą pranešimą. 2003 m. Europos Sąjunga įsipareigojo sau integruoti Serbiją į ES, nes buvo įsitikinusi, kad Serbija yra svarbus regioninio stabilumo garantas ir kad Serbijos ateitis – Europoje. Nuo tada integracijos sparta priklauso tik nuo Serbijos.

Visapusiškas bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai Hagoje yra svarbi išankstinė sąlyga. Buvo pasiekta pažanga, perduoti du iš šešių labiausiai ieškomų karo nusikaltėlių, tačiau didžiausieji – R. Mladičius ir R. Karadžičius – tebėra laisvėje. Reikia daugiau pastangų. Didžiausias Serbijos ir Europos stiprybės išbandymas yra Kosovo statuso nustatymo problema. Dabartinė padėtis yra rimčiausia kliūtis regioniniam stabilumui ir Serbijos integracijai į ES. Tikimės, kad Serbija dirbs konstruktyviai siekdama išspręsti šią problemą kiek įmanoma greičiau ir geriau.

Padaryta pažanga mažumų teisių srityje, smurtinių užpuolimų skaičius sumažėjo, pagal konstituciją mažumoms suteikta naujų teisių. Tačiau tokios pažangos nepakanka: su nacionalinėmis tarybomis susiję reglamentai dar nėra parengti, trūksta teisės aktų, užtikrinančių mažumų apsisprendimo teisę. Serbija taip pat turi įvykdyti europines užduotis, atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis teismas praktiškai neveikia, teisingumo sistema yra lėta ir priklausoma nuo politinės įtakos, korupcija ir organizuotas nusikalstamumas persismelkęs į visas ekonominio ir socialinio gyvenimo sritis. Jeigu Serbija tikrai siekia integracijos, jai būtina daugiau dėmesio skirti šioms sritims. Europa kiek įmanoma padės Serbijai sėkmingai įvykdyti šias užduotis, tačiau jų imtis turi pati Serbija. Privalome pabrėžti, kad pačių mūsų draugų serbų atsakomybė ir pareiga padaryti visa, kas įmanoma, kad Serbijos integracija į ES būtų sėkminga. Dėkoju, gerb. pirmininke.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Crowley, UEN frakcijos vardu.(GA) Gerb. pirmininke, Komisija greitai priims sprendimą dėl stabilizavimo ir asociacijos susitarimo tarp ES ir Serbijos. Aš pritariu šiam susitarimui. Jis bus aiškus tarptautinis signalas, kad Serbijos narystė ES yra dabartinėje politikos darbotvarkėje. Tai yra pirmasis svarbus šalies žingsnis siekiant narystės ES.

UEN frakcijos vardu.Nors daugelis mano kolegų kalbėjo apie sunkumus, su kuriais praeityje susidūrė Serbija, ir apie dabartines problemas, susijusias su Serbijos stojimu ir stabilizavimo susitarimu, mes taip pat privalome pripažinti, kad nepaisydama visų sunkumų Serbija nuėjo labai ilgą kelią.

Kaip ir visuose santykiuose tarp arti esančių šalių, ateityje kils sunkumų dėl Serbijos požiūrio į Kosovo problemą, bendradarbiavimo su Tarptautiniu karo nusikaltimų teismu ir ypač dėl santykių su kitomis kaimyninėmis šalimis, kurios priklausė Jugoslavijai.

Vis dėlto Serbijos valdžia aiškiai leidžia suprasti, kad ji trokšta pasiekti pažangą. Ji nori sužinoti apie pažangiosios patirties modelius, kuri galėtų ją paskatinti. Prisiminkime, kad Europos Sąjunga yra skyrusi praeityje – daugiau nei 165 mln. EUR atstatymui. Mes visi privalome prisiminti, kad Balkanų karas paliko didelę psichologinę žymę ne tik Serbijos, bet ir kitų šalių vystymuisi. Jeigu atsigręžtume į netolimą bet kurios mūsų šalies praeitį, pamatytume tuos pačius psichologinius lūžius, kuriuos įveikti mums reikėjo laiko.

Turėtume suteikti šiek tiek laisvės Serbijai įgyvendinti šį perėjimą ir pažangą. Mūsų vaidmuo ir pareiga – užtikrinti, kad elgsimės kaip geras kaimynas, ištikimai mokysime, kaip pasiekti geriausius dalykus, ir atlyginsime už tuos gerus dalykus, kurie jau yra pasiekti.

 
  
MPphoto
 
 

  Gisela Kallenbach, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti pranešėjui už kruopščiai atliktą darbą. Mes labai džiaugiamės, kad Europos Parlamentas reguliariai ir aiškiai prisideda prie politinių diskusijų dėl padėties Pietryčių Europoje. Serbijos vaidmuo šiame regione buvo ir yra labai svarbus.

Todėl būtina dar kartą pabrėžti, kad Serbijos ateitis – Europoje ir kad mes esame geri ir patikimi partneriai. Vis dėlto partnerystę kuria bent dvi šalys, todėl aš raginu Serbiją toliau siekti integracijos į ES ir imtis konstruktyvaus vaidmens sprendžiant Kosovo problemą.

Mes tikimės, kad bendradarbiavimas su Hagos teismu pagaliau bus neribotas – tai buvo pakartota kelis kartus – ir bus laikomasi Europos standartų kriterijų. Aš labai tikiuosi, kad geresnės galimybės keliauti prisidės prie teigiamų pokyčių ateityje.

Vis dėlto aš negaliu pritarti kartais pasigirstantiems pasiūlymams taikyti skirtingus ES narystės standartus. Džiaugiuosi, kad pranešėjas, Komisijos narys ir Tarybos atstovas laikosi tos pačios nuomonės, ypač atsižvelgiant į tai, kad visai neseniai už tai brangiai sumokėjome.

Aš labai gerai suprantu, kad Serbija yra atsidūrusi sunkioje ir skausmingoje padėtyje, bet – kartoju – partnerystei sukurti reikia bent dviejų šalių.

 
  
MPphoto
 
 

  Erik Meijer, GUE/NGL frakcijos vardu. (NL) Gerb. pirmininke, kaip ir bet kurioje šalyje, neseniai pralaimėjusioje karą ir netekusioje teritorijos bei įtakos, Serbijoje stiprus nacionalistinis pranašumo jausmas. Dėl nesugebėjimo rasti karo nusikaltėlio Ratko Mladičiaus Serbija neturėtų būti izoliuojama ir baudžiama, jai turėtų būti pasiūlyta ateitis, kuri suteiks garantijas etninėms mažumoms Vojvodinoje, Sandžake ir Preševe.

Mano frakcija remia pastangas J. Kacino pranešime užsiminti apie Serbijos narystę Europos Sąjungoje. Deja, Užsienio reikalų komiteto įtraukta 8 dalis užbėga už akių sprendimui dėl Kosovo. Po gruodžio 10 d., Kosovą kaip valstybę vienašališkai pripažins Amerika ir kelios Europos Sąjungos valstybės narės, o Serbija vienašališkai atsiims šiaurinę Kosovo dalį. Todėl mes nepritariame įsitikinimui, kad būsimasis Kosovo statusas gali prisidėti tik prie stabilumo ir integracijos.

Kol 8 dalyje išliks šis nepagrįstas optimizmas, mano frakcija pranešimo neparems.

 
  
MPphoto
 
 

  Gerard Batten, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, šis pranešimas pradedamas sakiniu „... Serbijos ateitis susijusi su Europos Sąjunga“. Toliau sakoma, kad „... visų šio regiono šalių ateitis yra ES“. Regiono šalys yra Kroatija, Kosovas, Bosnija ir Hercegovina, Makedonija, Juodkalnija ir Albanija. Kai kurios iš jų gyvena istorinėje nesantaikoje, kuri neseniai peraugo į tragiškus karus.

ES, žinoma, tikisi, kad joms prisijungus viskas savaime išsispręs. Tačiau pažiūrėkime, kas iš tikrųjų atsitiks, jeigu šios šalys prisijungs prie ES. Šiose šalyse iš viso gyvena daugiau kaip 24 mln. žmonių. Daugelis jų pasinaudos teise persikelti į kitas ES šalis. Remiantis ankstesne patirtimi, daug šių žmonių atvyks į Britaniją. Britaniją jau užtvindė imigrantai ir prieglobsčio ieškotojai iš ES ir kitų šalių. Britanijos Vidaus reikalų ministerija vykdo neoficialią politiką ir perkelia prieglobsčio ieškotojus, priklausančius skirtingoms etninėms ir religinėms grupėms, į įvairias Jungtinės Karalystės dalis baimindamasi, kad tarp jų nekiltų smurtas ir neįsipliekstų konfliktai. Jeigu Serbija ir kitos Balkanų šalys kada nors prisijungtų prie ES, Britanija importuotų dar daugiau jų istorinės neapykantos ir kraujo keršto į britų žemę.

Išeitis Serbijai ir jos kaimynėms yra ne prisijungti prie Europos Sąjungos, bet tapti demokratinėmis nepriklausomomis tautinėmis valstybėmis ir taikiai išspręsti savo problemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Lang, ITS frakcijos vardu.(FR) Gerb. pirmininke, Europos valdžios institucijose ir ypač J. Kacino pranešime su Serbija elgiamasi ne kaip su suverenia valstybe, bet kaip su nepaklusniu mokiniu, nevykėliu, kuriam Europos Sąjunga turi teisę rašyti gerus ir blogus pažymius.

Serbijai parašomas geras pažymys, kai ji patvirtina proeuropietišką Vyriausybę. Proeuropietiškumas, žinoma, reiškia būti įpareigotam ir paklusti Briuselio dogmoms. Blogi pažymiai rašomi tada, kai serbai nerodo didelio noro bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu. Šiuo atveju naudinga prisiminti principus, kad Teismas nepaisė dviejų principų, kurie yra mūsų teisingumo sistemos šerdis: teisinio valstybių suvereniteto ir žodžio laisvės. Todėl Vojislavas Šešelis, Serbijos radikalų partijos, atstovaujančios 28 proc. rinkėjų, lyderis nuo 2003 m. vasario mėn. yra įkalintas Hagoje ir iki šiol laukia nuosprendžio, nors pasidavė savanoriškai. Todėl Teismas akivaizdžiai nesilaiko pačios Europos Sąjungos paskelbtų principų – pagarbos pagrindinėms laisvėms ir žmogaus teisėms. Tiesą sakant, vienintelis V. Šešelio nusikaltimas yra buvimas Serbijos patriotu.

Europos Sąjungos vadovai, norintys suskaldyti Europos tautas, negali atleisti serbams, kurie priešinosi jų valstybės griovimui ir ypač Kosovo – istorinės Serbijos srities – atsiskyrimui. Elgesys su serbais Kosove yra įspėjimas visoms Europos tautoms. Šiandien albanai gali reikalauti sukurti Kosovo valstybę tik todėl, kad dėl imigracijos ir mažėjančio serbų gimstamumo jie tapo dauguma provincijoje, kurioje prie penkiasdešimt metų jie buvo mažuma. Kosovo pavyzdys turėtų priversti mus iš naujo patvirtinti Europos tautų teisę būti savimi ir priimti savarankiškus sprendimus, t. y. išsaugoti savo identitetą ir suverenitetą. Išsiplėtusioje europietiškoje tautų Europoje turi būti skirta teisėta vieta Serbijos žmonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Doris Pack (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, J. Kacin pateikė pranešimą, kuris sulaukė didelio palaikymo šiuose Rūmuose. Prie to prisidėjo ir dalis mūsų. Aš neketinu analizuoti įvairų smulkmenų, bet norėčiau pateikti kelias pastabas pagal savo kompetenciją.

Serbijos demokratinės jėgos per vėlai nusprendė atsiriboti nuo S. Miloševičiaus eros. Į bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju teisimu nebuvo žiūrima rimtai, todėl bendradarbiavimas pagal stabilizavimo ir asociacijos susitarimą taip buvo atidėtas, vėliau – suspenduotas ir vėl atnaujintas, o dabar mes vėl laukiame. Kitaip tariant, Serbijos kelias į ES jau suplanuotas ir Serbija turi visas galimybes, tačiau ji pati turi imtis pastangų.

Neišspręsta Kosovo problema temdo Serbijos politiką ir ją paralyžiuoja. Kas dėl to kenčia? Atsakymas paprastas: jaunoji karta. Po embargo ir NATO bombardavimų – serbai už tai turėtų dėkoti S. Miloševičiui, o ne demokratinėms jėgoms, kurios šiandien yra valdžioje – jaunimas susidūrė su kita sunkiai išsprendžiama problema – Kosovu. Ši problema taip pat trukdo veiksmingam politiniam darbui ir tuo puikiai pasinaudoja radikalai ir jų artimiausi draugai valdžioje.

Laimei, vizų režimo supaprastinimas leis šiek tiek atsikvėpti ir Parlamentais seniai už jį agitavo. Mes norime, kad jaunieji serbai galėtų greitai dalyvauti mūsų švietimo ir jaunimo programose, kurios pradėtos įgyvendinti 2007 m. Aš taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į darbą, kurio ėmėsi Vojvodinos regioninis parlamentas, skatindamas toleranciją ir jaunimo bendradarbiavimą, ir kuris turi didelį poveikį. Daug jaunimo susirinko šiemet Dunojaus regione. Tai yra puikus įsipareigojimo tolerancijai ir taikiems socialiniams santykiams pavyzdys.

Serbijoje labai ilgimasi normalaus gyvenimo. Politikai turėtų labiau pasistengti dėl dabarties ir rytojaus ir pamiršti praeitį. Jie taip pat turėtų labiau pasistengti, kad pagerintų paprastų žmonių kasdienį gyvenimą ir neprarastų visuomenės paramos.

 
  
MPphoto
 
 

  Hannes Swoboda (PSE). (DE) Gerb. pirmininke, mano nuomone, mūsų gerbiamo kolegos J. Kacino kalboje trūko dviejų dalykų. Pirmiausia padėkos dosniam pirmininkui, o antra – pusiausvyros, kuri neabejotinai buvo išreikšta jo pranešime.

Mums puikiai sekėsi kartu dirbti ir už tai norėčiau jam padėkoti. Mūsų darbo rezultatas – mano manymu, puikus pirmasis pranešimo variantas. Tai sakydamas aš atkartoju Komisijos nario O. Rehno žodžius. Padaryta didelė pažanga, tačiau vertinant šalį reikia paminėti tiek teigiamus, tiek neigiamus aspektus. Pažanga matyti ir bendradarbiavimo su ICTY srityje. Vis dėlto ši pažanga nėra pakankama ir šiuo klausimu mes sutariame. Tikiuosi, kad per kitas keletą dienų pavyks susitarti su Carla del Ponte, o savo frakcijos vardu kalbėdamas su ministru R. Ljajić leidau suprasti, kad visi šie klausimai turi būti išspręsti. Negalime sustoti pusiaukelėje, kaip ir negalime sustoti nuėję tris ketvirtadalius kelio. Būtinas glaudus bendradarbiavimas. Tai bendra Parlamento ir Europos Sąjungos kaip visumos pozicija.

Mano akimis, didžiausia šios šalies problema yra ta, kad darbotvarkę dažnai nustato nacionalistai, ir tai sakydamas atkartoju Doris Pack žodžius. Mes negalime leisti ekstremistiniams dešiniojo sparno nacionalistams nukrypti dar labiau į dešinę. Tai paprasčiausiai sukeltų chaosą. Pats faktas, kad T. Nikolić buvo Parlamento pirmininku, net jei tai ir tetruko keturias dienas, yra tiesiog gėdingas. Kaip galima net pagalvoti, kad esant tokiai sudėtingai situacijai radikalių dešiniųjų lyderis galėtų būti Parlamento pirmininku. Tai tikras skandalas. Tai netinkamas būdas vykdyti politiką ir mėginti vesti Serbiją į priekį. Tokia situacija tik dar kartą patvirtina, kad Serbija eina nacionalistiniu keliu. Tikiuosi, kad visos centro jėgos pamąstys ir supras, kad tarp nacionalistų ir kitų, nesvarbu, ar tai būtų konservatoriai ar socialistai, turi būti aiški skiriamoji riba. Centras yra vienintelė jėga, galinti vesti šalį į priekį, jei tik nesusigundys gaišti laiko su nacionalistais.

Žinoma, mes turime labiau pasistengti dėl bevizio režimo. Žingsnis link vizų režimo sušvelninimo žengtas, o dabar reikia pereiti prie bevizio režimo, kad jauni žmonės galėtų atvykti į Europą ir pamatyti, kokia situacija yra čia. Štai ko reikia jauniems serbams ir visai Serbijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Samuli Pohjamo (ALDE). - (FI) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, pirmiausia norėčiau padėkoti specialiajam pranešėjui J. Kacinui už puikų ir kruopštų pranešimą. Pranešime minimos sudėtingos problemos, kurios gadina ES ir Serbijos santykius, tačiau jame taip pat pabrėžiama daug teigiamų Serbijos vystymosi metu iškilusių veiksnių.

Norėčiau pabrėžti natūralių santykių svarbą ES ir Serbijos bendradarbiavimo srityje. Labai svarbu, kad jauni serbų nacionalistai turėtų daugiau galimybių išvykti į užsienį pagal studentų mainų ir kultūrines programas. Turime teigiamos patirties su daugeliu šalių šiame kontekste, pavyzdžiui, vykdant programas Erasmus Mundus ir Leonardo da Vinci.

Natūralius santykius su Serbija paskatins ir neseniai priimtas susitarimas dėl vizų. Turime užtikrinti, kad šis susitarimas įsigaliotų dar iki šių metų pabaigos, kai pagreitinsime vizų išdavimo procesą ir sukursime paramos veiklą, kad jauniems žmonėms ir ypač savo sričių specialistams būtų suteikta daugiau galimybių keliauti.

Pabaigoje norėčiau pasakyti, kad Europos rekonstrukcijos agentūra taip pat atliko savo vaidmenį Serbijoje. Jos darbas artėja prie pabaigos ir šios agentūros užduotys galės būti perkeltos į Komisijos dalinius, akcentuojant paramą administracinės ir teisinės sričių plėtrai. Toku būdu galėsime paskatinti Serbiją ir kitas regiono šalis džiaugtis artimesniais santykiais su Europos Sąjunga.

 
  
MPphoto
 
 

  Hanna Foltyn-Kubicka (UEN). (PL) Šiame pranešime kalbama apie naujausias permainas Serbijoje. Vis dėlto dar daug reikia padaryti, ypač bendradarbiavimo tarp vyriausybės ir Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai srityje. Nepaisant pažadų, Radko Mladič vis dar nesuimtas ir neperduotas Hagos tribunolui. Nepakankama pažanga šioje bendradarbiavimo srityje kelia nerimą ir neigiamai veikia Serbijos valdžios institucijų veiksmų siekiant sustiprinti teisinę valstybę supratimą.

Naujoji konstitucija ir nuostatos, susijusios su žmogaus teisių ir tautinių mažumų teisių apsauga, apsaugos priemonėmis, teismų santvarka ir kariuomene, taip pat pastangos sumažinti korupciją iš tiesų rodo, kad einama tinkama linkme. Vis dėlto įgyvendinant reformas pastebėta tam tikrų nusižengimų, tokių kaip nesugebėjimas paskirti Konstitucinio Teismo narius, kurie atliktų demokratijos sargų funkciją. Serbijai labai svarbu stebėti, kaip taikomos priemonės ir kaip laikomasi prisiimtų įsipareigojimų. Nepaisant padarytos pažangos, Serbija dar daug ką turi padaryti.

 
  
MPphoto
 
 

  Joost Lagendijk (Verts/ALE). (NL) Gerb. pirmininke, Parlamento nariai, ponios ir ponai, šiandien mėginame pabrėžti Serbijos pažangą ir, kad nekiltų jokių nesusipratimų, tame nėra nieko blogo. Europos Sąjungai svarbu, kad Serbija siektų demokratijos, tačiau lygiai taip pat svarbu, kad mes, Europos Sąjunga, pripažintume šį procesą ir, kur įmanoma, jį paremtume. Tokios pat pastangos šiuo metu matyti ir kitose ES institucijose, o ypač Taryboje.

Vis dėlto, ponios ir ponai, nereikėtų persistengti. Net jei Serbija darys viską, ko prašoma šiame pranešime, bet tuo pat metu neigiamai ir destruktyviai veiks derybas dėl Kosovo ateities, tai, žinoma, turės neigiamų pasekmių Serbijos keliui į Europos Sąjungą. Ponios ir ponai, štai kaip viskas turėtų vykti. Štai kodėl, mano nuomone, nesuprantama ir negerai, kad nenustatytas ryšys, kuris, aš manau, yra būtinas – tą žino visi, tarp Serbijos pozicijos derybose dėl Kosovo ir Serbijos kelio Europos kryptimi.

Todėl kreipiuosi į kolegas Parlamento narius ir prašau pritarti pakeitimui, kuriame šis ryšys yra nustatytas. Tarp Serbijos pozicijos dėl Kosovo ir derybų tarp Serbijos ir Europos Sąjungos tempo bei turinio egzistuoja sąryšis. Iki šiol atsisakymas nustatyti šį ryšį buvo teisinamas argumentu, kad mes, Europos Sąjunga, nenorime dar labiau apsunkinti demokratų, Prezidento B. Tadičiaus padėties Serbijoje, todėl privalome nutylėti, kai kalbama apie opius klausimus.

Ponios ir ponai, aš visiškai nepritariu tokiam situacijos vertinimui. Aš pritariu dabartinio Komisijos nario pirmtakui Chrisui Pattenui, kuris neseniai rašė, kad klystame, jei tikime, kad mūsų aplaidus, o ne tiesus ir nuoširdus elgesys su Serbija padeda demokratams. Nebūdami atviri ir nuoširdūs mes suteikiame stiprybės V. Kostunicai, kuris tuomet gali sakyti: jei labai pasistengsime, galime priversti Europos Sąjungą suteikti mums lengvatų. Toks požiūris neveda į priekį. Dar kartelį labai jūsų prašau: būkite pozityvūs, tačiau būkite sąžiningi ir viską dėstykite aiškiai. ES ir Serbijos žmonės to nusipelnė.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL). (EL) Gerb. pirmininke, ES turi prisiimti dalį atsakomybės už nesąžiningą ir purviną NATO karą prieš Jugoslaviją. Ji dalijasi atsakomybe už tūkstančių jugoslavų nužudymą, už milžinišką žalą infrastruktūrai, gamykloms ir visai šaliai ir už sodrintojo urano naudojimą. Areštuoti, teisiami ir nuteisti už karo nusikaltimus turėtų būti Bill Clinton, Tony Blair, Javier Solana (buvęs NATO generalinis sekretorius) ir kiti Jugoslaviją užpuolusių šalių vadovai. Deja, nieko panašaus nebuvo daroma. Jugoslavija suskaldyta, o jūs kuriate protektoratus ir mėginate aneksuoti Serbiją. Jūs prašote, kad savo apgailestavimą išreikštų žmonės, kurie darė savaime suprantamus dalykus – gynė savo šalies nepriklausomybę. Gal ir gausite tokį atsiprašymą iš vyriausybės, tačiau jauni žmonės niekuomet nepamirš ir neatleis už IAOI ir ES vykdytus nusikaltimus.

Tą pačią politiką tęsiate spręsdami Kosovo nepriklausomybės klausimą ir kurdami naują protektoratą. Be kita ko, pranešime siūlomos priemonės yra mėginimas sumokėti už žudynes ir naikinimą pasinaudojant Europos darbuotojų pinigais. Šiomis priemonėmis siekiama Jugoslavijos žmonių žudikus vaizduoti kaip gelbėtojus tokiu būdu sukuriant palankias sąlygas sieti Serbiją su imperialistinėmis lenktynėmis ir prijungti Serbiją prie Europos kapitalo.

Graikijos komunistų partija smerkia šį pranešimą ir mano, kad Balkanų tautų interesai bus ginami tuomet, jei nemėginsime pamiršti, bet kovosime su ES ir jūsų puoselėjamu barbariškumu.

 
  
MPphoto
 
 

  Bastiaan Belder (IND/DEM). (NL) Gerb. pirmininke, J. Kacino solidžiame ir plačiai aprėpiančiame pranešime pateikiamas subalansuotas socialinio ir ekonominio Serbijos vystymosi vaizdas. Pateiktos tiek šviesioji, tiek ir tamsioji pusės: pavyzdžiui, puiki augimo statistika prieš didelį nedarbą. Kalbant konkrečiai, pastaruosius trejus metus tai buvo 7,2 proc. prieš daugiau nei 20 proc.

Serbijos vystymuisi svarbios tiesioginės užsienio investicijos, o būtent to šiuo metu ir trūksta. To priežastys akivaizdžios. Iš esmės priežastys siekia prasto Belgrado įvaizdžio problemą. Labiau nei kas nors kitas, užsienio investuotojus gąsdina užsitęsęs politinis nesaugumas, kurio apraiška – Kosovas, ir ryškus rinkos reformų tempo mažinimas iš Belgrado pusės.

Visa tai verčia mane užduoti esminį klausimą: ar Serbija eina savo keliu? J. Kacino pranešimas pradedamas teiginiu, kad Serbijos ateitis yra Europos Sąjungoje. Europos Sąjungos sąlygos, norint pasiekti šį tikslą, Belgradui puikiai žinomos, kaip ir Europos pasiryžimas bendradarbiauti jo siekiant. Galų gale Serbijos valdžios institucijos pačios turi atsakyti į šį aktualų klausimą – ar Serbija eina savo keliu?

 
  
MPphoto
 
 

  Zsolt László Becsey (PPE-DE). - (HU) Ačiū, gerb. pirmininke. J. Kacino pranešimas yra nuostabus, profesionalus darbas. Visi pasakytų, kad šis žmogus gimė šiame regione ir puikiai jį pažįsta. Mano komentarai tokie:

1. Vertybių principas. Labai svarbu, kad į Europos Sąjungą niekam nebūtų leidžiama įstoti atsinešant ne tik nesugebėjimą kolektyviai tirti nusikaltimus ir masines žmogžudystes, bet ir draudimą juos net atminti, atminti mirusiuosius. Nuo Antigonės laikų tai buvo minimali žmogaus teisė, teisė į orumą. Ten, kur ši tradicija negerbiama, nereikia stebėtis, kad radikalios grupuotės klaidžioja gatvėmis ir įgyja vis daugiau galios ar per Voivodiną žygiuoja naujieji fašistai. Šią problemą reikia išspręsti, nes kitu atveju reikės nerimauti ne tik dėl Serbijos, bet ir dėl visos Europos.

2. Mano nuomone, mažų mažiausia turime atlikti tai, ką patys išdėstėme šio pranešimo atžvilgiu. Kitaip tariant, nešvelninkime jo pataisomis, necenzūruokime priimtų rezoliucijų ar jų punktų, bet tiksliai jų laikykimės. Tas pats galioja ir teritoriniams susitarimams, kuriuos J. Kacin gana teisingai išdėstė savo pranešime, nes niekas nesupras, ko mes norime, jei to aiškiai neišsakysime.

3. Turime padėti Serbijai, o ne tik apie tai kalbėti. Po to, kai sušvelninome vizų reikalavimus, reikia juos visiškai panaikinti, kad paprasti serbai galėtų atvykti į Europą, kada jie panorės. Iki tol nėra tikslo nepaliaujamai kalbėti apie Serbijos perspektyvas Europos Sąjungoje, nes negalime žengti trečiojo žingsnio prieš tai nežengę pirmojo. Tas pats galioja ir Serbijos narystei CEFTA, asociacijos proceso įgyvendinimui ir jos ateičiai JTO.

Pabaigoje norėčiau pasakyti, kad mums reikia hierarchinės visuomenės. Tokios visuomenės, kuri reikalautų proporcingumo atstovaujant etninėms mažumoms viešo administravimo srityje, nes tai ypač svarbu, ir užtikrinant atitinkamas autonomijos formas. Nepakankamas proporcingumas reiškia pasitikėjimo trūkumą, o jei nėra pasitikėjimo, negalėsime eiti tolyn link naujo ilgai laukto bendradarbiavimo Balkanuose. Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Véronique De Keyser (PSE). (FR) Gerb. pirmininke, J. Kacino pranešime nagrinėjami Serbijos, o ne Kosovo klausimai, ir ne tai, kas vyks pasibaigus gruodžio mėn. Galima sakyti, kad pranešimas nesiejamas su Serbijos reakcija į Kosovo problemą, kalbant apie įstojimą į Europos Sąjungą. Tai nuliūdino J. Lagendijką, tačiau mano frakcija pritaria šiam pranešimui ir laikosi požiūrio, kad šiuo atveju Parlamentas gali atmesti politinį derėjimąsi ar dvigubą diplomatiją.

Tiesa, kad yra vienas nuolat keliamas klausimas – tai Tarptautinis baudžiamasis tribunolas ir Serbijos santykiai su juo. C. Del Ponte ką tik suskambino pavojaus varpais ar panašiai dėl rodomo nepritarimo ir sieja Europos Sąjungą su viskuo, kas turi įtakos žmogaus teisėms, kitais žodžiais tariant, su sąlygų laikymusi, ir aš tikiu, kad ji neklysta.

Kitaip nei C. Lang netikiu, kad tai tik paprasčiausiai gerų ir blogų pažymių rašymas. Aš laikausi požiūrio, kad nacionalizmo ir nebaudžiamumo kultūros problema, kai keturi ieškomi nusikaltėliai, kurie nėra nesvarbūs asmenys, laisvi važinėja po Serbiją, yra netoleruotina. Be to, sakyčiau, kad mes iš patirties žinome, kad šalis turi viską pasiekti pripažindama savo praeitį ir savo nusikaltimus. Mes paraginome Kroatiją dėti daug pastangų ir to paties paprašėme Bosnijos; būtent tokios pačios pastangos suteikė mums galimybę atkurti Europą po Antrojo pasaulinio karo.

Visa tai turi didelį poveikį tam, ką labiausiai vertiname. Tai ne balų skyrimas. Tai mūsų vertybių branduolys ir raktas į susitaikymą Balkanuose. Baigdama, norėčiau pridurti, nors mes ir nenagrinėjame Kosovo klausimo, tai, kad Serbijos vicepremjeras Bozidaras Djelicas, kuris prieš kelias savaites lankėsi Europos Parlamente, dar kartą patvirtino mums, kad jo šalis neketina griebtis ginklo dėl to, kas įvyko Kosove. Aš prisimenu šiuos žodžius ir nesiedama jų su J. Kacino pranešimu tikiuosi, kad šį kreipimąsi išgirs jo tauta.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Tomasz Zapałowski (UEN). (PL) Gerb. pirmininke, bėgant metams pastebėjau kai kurių Europos šalių neigiamą požiūrį į Serbiją. Serbija yra suvokiama kaip šalis, kuri vykdo Rusijos politiką Balkanuose. Tačiau labiausiai liko nepastebėtas kitas aspektas. Serbija yra išsidėsčiusi viename pagrindinių islamo plitimo kelių į Europą. Asmeniškai aš palankiai vertinu kuo geriausių santykių su Turkija ir kitomis musulmonų šalimis palaikymą, tačiau Europa nesuinteresuota leisti nuolat menkinti krikščionišką šalį dėl rodomo palankumo musulmoniškoms šalims. Tai mūsų žemynui gali sukelti didžiules pasekmes. Minimam regionui reikia stabilumo, o ne rasinės ir religinės įtampos kurstymo. Serbijoje vykstantis politinio gyvenimo demokratizacijos procesas turi neabejotinai sulaukti visapusiško palaikymo.

Mūsų santykiai su Serbija turėtų gerbti šios tautos pasididžiavimą ir tautines tradicijas. Tik tada Serbija pasirinks Sąjungą, o ne kitas galimybes, ir tuo pačiu metu stabilizuos padėtį regione.

 
  
MPphoto
 
 

  Michael Gahler (PPE-DE). (DE) Gerb. pirmininke, buvusios Jugoslavijos Respublikos Serbijos ateitis yra Europoje. Tai taikoma visoms buvusios Jugoslavijos respublikoms. Kiekvieno potencialaus kandidato atveju yra tam tikros sąlygos, taikomos prisijungimui prie šios vertybių visuomenės, todėl aš norėčiau padėkoti pranešėjui ne tik už jo pranešimą, bet ir už aiškų šių sąlygų išdėstymą. Neapribotas bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu Buvusiajai Jugoslavijai išties yra išankstinė sąlyga, kad būtų pasirašytas stabilizacijos ir asociacijos susitarimas. Man sunku susitaikyti su tuo, kad karo nusikaltėliai, pavyzdžiui, R. Mladič ir R. Karadžič vis dar turi tiek daug šalininkų ne tik plačiojoje Serbijos visuomenėje, bet ir policijoje, kariuomenėje ir tarp valstybės pareigūnų: kitais žodžiais tariant, tai tie patys žmonės, su kuriais mes derėsimės dėl glaudesnių Serbijos santykių su ES.

Praeities klausimų sprendimas nėra tik formali sąlyga glaudesniems ryšiams su ES. Tai padėtų serbams, jų artimiausiems kaimynams ir visai ES.

Kosovo klausimas taip pat turi būti vertinamas atskirai formaliu požiūriu, tačiau aš manau, kad šis nacionalistinis priešinimasis yra labai nenaudingas. Aš taip pat manau, kad nėra teisinga pirkti Rusijos veto teisę Saugumo Taryboje mainais už dėsningą pagrindinių įmonių pardavimą Rusijos įmonėms. Proceso pabaigoje, remiantis Belgrado paskaičiavimais, ES turi suteikti kompensaciją, stabilizacijos ir asociacijos susitarimo formoje, už nuolaidas, kurios nebuvo padarytos sprendžiant Kosovo klausimą. Tai bus aišku po gruodžio 10 d.

Todėl aš visiškai palaikau J. Lagendijko poziciją. Bendradarbiavimo lygis sprendžiant Kosovo klausimą bus vienas iš veiksnių, kuris arba padės, arba sutrukdys glaudesniems Serbijos santykiams su ES, ir Belgradas turėtų atkreipti dėmesį į šį faktą.

 
  
MPphoto
 
 

  Libor Rouček (PSE). (CS) Ponios ir ponai, praėjusiais metais Serbijoje vyko reikšmingi pokyčiai, dėl kurių, mano įsitikinimu, taip pat buvo sėkmingai susitarta.

Sunkus ir skausmingas Serbijos ir Juodkalnijos sąjungos išformavimo procesas įgyvendintas sėkmingai. Demokratiniai parlamento rinkimai vyko sąžiningai ir laisvai ir buvo sudaryta nauja proeuropietiška vyriausybė. Po to sekė ryškus ekonomikos augimas.

Po trylikos mėnesių pertraukos vėl atnaujintos Serbijos vyriausybės ir ES derybos dėl stabilizacijos ir asociacijos susitarimo (SAS). Realu tikėtis, kad artimiausioje ateityje SAS gali būti pasirašytas. Tai būtų reikšmingas žingsnis Serbijos kelyje į narystę ES. Kaip jau buvo šiandien kelis kartus minėta, tam būtina sąlyga yra Serbijos bendradarbiavimas su TBTBJ. Aš tikiu, kad rytoj ir poryt Carlos de Ponte vizito į Belgradą metu bent jau kai kurios kliūtys bus įveiktos, pavyzdžiui, bus suteiktos visos teisės naudotis archyvo dokumentais ministerijų departamentuose.

Savo trumpoje šios dienos kalboje nekomentuosiu Kosovo klausimo, nes mes aptarinėjame pranešimą apie Serbiją. Tačiau aš norėčiau pagirti Serbiją už jos atsakingą ir proaktyvų požiūrį bei jos bendradarbiavimą regioninių iniciatyvų kontekste, pavyzdžiui, Stabilumo pakto ir CEFTA (Vidurio Europos laisvosios prekybos sutarties) įgyvendinimas. Šis bendradarbiavimas aiškiai įrodo Serbijos interesą kurti ir palaikyti gerus ryšius su savo regiono kaimynais.

 
  
MPphoto
 
 

  Ryszard Czarnecki (UEN). (PL) Gerb. pirmininke, Serbija yra Europos šalis, kuri per pastaruosius keletą metų padarė reikšmingą pažangą integracijos į Europos Sąjungą link. Žinoma, būtų galima paminėti nemažai problemų, kurios iš tiesų Serbijoje nėra didesnės nei Albanijoje ar Bosnijoje ir Hercegovinoje, nors atrodo, kad mes linkę užsimerkti ir nematyti to, kas vyksta šiose šalyse.

Manau, kad turėtume Serbijai sukurti paskatinimų sistemą, kad paskatintumėme ją dar labiau stengtis laikytis Europos standartų. Vis dėlto tikslas, t. y. Europos Sąjunga, turi būti aiškiai matomas. M. Gahlerio pasisakyme, be abejo, yra tiesos dėl Rusijos ir Serbijos santykių. Tačiau Serbijai turi būti aiškiai pasakyta, kad jos vieta yra Europos Sąjungoje ir kad mums su Serbija bus lengviau dirbti, jei ji bus Sąjungos nare, užuot likus už jos ribų. Man tai atrodo akivaizdu.

 
  
MPphoto
 
 

  Marcello Vernola (PPE-DE). - (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš tikiu, kad Serbijos valdžia privalo rodyti didesnį įsipareigojimą bendradarbiaujant su prokurore Carla De Ponte tam, kad karo nusikaltėliai būtų sugauti. Mes visi sutinkame, kad tai yra būtina sąlyga viso Balkanų regiono ir visos Europos Sąjungos saugumui, taip pat tai yra teisinis ir moralinis įsipareigojimas.

Mes taip pat turime pasirūpinti, kad Serbijos vyriausybė atnaujintų savo įsipareigojimą užtikrinti taikią visų šalyje gyvenančių etninių grupių bendro sugyvenimo atmosferą. Vidaus reikalų ministerija jau nuo 2004 m. įgyvendina iniciatyvas, kad užkirstų kelią tarpetniniams konfliktams Voivodinoje ir galėtų juos kontroliuoti, tačiau turi būti skatinamas tautinių mažumų dalyvavimas socialiniame gyvenime ir tinkamas atstovavimas jiems valdžios institucijose.

Mes visi palankiai vertiname šį gruodžio mėn. vyksiančias derybas dėl Kosovo statuso sprendimo. Vis dėlto daug problemų liks neišspręsta, pradedant būtinybe imtis griežtų priemonių pažaboti albanų organizuoto nusikalstamumo grupes, kurios destabilizuoja visą geografinį regioną, įskaitant Makedonijos ir Albanijos pasienio vietoves, ir taip keldamos grėsmę bendram viso Balkanų regiono saugumui.

Negalima Kosovo palikti likimo valiai. Mes privalome reikalauti, kad šį viso Balkanų regiono saugumą užtikrintų nuolatinis Europos Sąjungos dalyvavimas. Laikantis šio požiūrio, pagreitintas Serbijos įstojimas į ES stabilizuotų padėtį, ypač padėtų išspręsti neteisėtos prekybos visose įmanomose ir įsivaizduojamose srityse klausimą: nelegali prekyba yra paplitusi Balkanuose, pradedant aplinkosaugos sektoriumi.

Mes turime paraginti Serbiją greičiau priimti atitinkamą aplinkosaugos politiką energijos, vandens valymo ir integruoto atliekų valdymo atžvilgiu, kad šis sektorius būtų apsaugotas nuo organizuoto nusikalstamumo grupių įtakos.

 
  
MPphoto
 
 

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE). - (HU) Gerb. pirmininke, J. Kacino pranešime atspindimas pasikeitęs Europos Parlamento požiūris. Ilgą laiką Europos Parlamentas visuose pareiškimuose dėl Kosovo vienšališkai palankiai kalbėdavo apie albanus ir bausdavo serbus. Dabar galiausiai turime patikimą ir objektyvų Serbijos vaizdą. Tai yra ypač svarbu, nes mes privalome užtikrinti, kad Serbijai daugiau nebūtų taikomas atpirkimo ožio vaidmuo. Tačiau tai nereiškia, kad serbai vieną dieną neturės susitaikyti su S. Miloševičiaus eros nusikaltimais, kaip kad ir Kosovo albanai; kiekviena tauta turi susitaikyti su savo istoriniais nusikaltimais.

Tai, kad mes artiname Serbiją Europos Sąjungos link, yra gerai ir teisinga, ir aš sutinku, kad nepakanka vizų režimo supaprastinimo; mes turėtume įvesti bevizį režimą Serbijos piliečiams, ir lygiai taip pat svarbu kuo greičiau suteikti Serbijai kandidatės statusą. Štai Kosovas kelia didelę riziką; Europos Tarybos vertinimu prognozuojama, kad apie 100 000 pabėgėlių, serbų pabėgėlių, paliks Kosovą, ir šią situaciją daugiausia teks spręsti Voivodinai.

J. Kacinui verta padėkoti už pasiūlytus pataisymus, kurie objektyviai atspindi tarpetninius procesus Voivodinoje ir toliau tebesitęsiančius žiaurumus, būtinybę įteisinti nacionalinių tarybų teisinį statusą, proporcingai atstovauti mažumoms policijos pajėgose ir teisinėje sistemoje, išlaikyti ir finansuoti mažumų radijo transliacijas. Apskritai aš sveikinu J. Kaciną: Serbijos priartinimas prie Europos Sąjungos yra svarbus žingsnis. Ačiū už jūsų dėmesį.

 
  
  

PIRMININKAVO: R. KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 
 

  Kinga Gál (PPE-DE). - (HU) Gerb. pirmininke, dėkoju už suteiktą galimybę pasisakyti. Ponios ir ponai, aš pritariu šiam pranešimui ir tikiu, kad Komisijos priimta versija yra ypač gera ir harmoninga. Serbijos narystės Europos Sąjungoje perspektyvos yra ypač svarbios Vengrijai. Mes esame labai suinteresuoti, kad mūsų kaimynė būtų kuo greičiau priimta į Bendriją. Tai yra vienintelė alternatyva susitaikymui, užkertant kelią tarpetninei nesantaikai, karui, žmonių diskriminacijai ar žeminimui už tai, kad jų gimtoji kalba ar papročiai yra kitokie.

Akivaizdu, kad nesame abejingi vengrų tautinei mažumai Serbijoje, ir iš tiesų mes stengėmės, kad Voivodinos klausimas nebūtų išbrauktas iš Europos darbotvarkės. Labai svarbu, ir aš džiaugiuosi tai matydama pranešime, yra atkreipti dėmesį į daugiaetninio Voivodinos pobūdžio išsaugojimą, kuris vystėsi daugelį amžių. Šio daugiaetniškumo pagrindas yra bendras skirtingų etninių grupių sugyvenmas, kuris remiasi ne tyla ir žeminimu, o tikra lygybe prieš įstatymus ir lygiomis galimybėmis. Deja, šiuo metu to kasdienėje tikrovėje nėra.

Aš tikiu, kad itin svarbu išlaikyti etninę regiono pusiausvyrą ir jo ypatingą charakteristiką; mano nuomone, serbų pabėgėlių perkėlimas į šį regioną pažeistų šią jautrią pusiausvyrą ir pagilintų tarpetninį konfliktą. Netolimoje praeityje jau matėme nemalonius tokio konflikto pavyzdžius. Turėdama tai omenyje, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, pavyzdžiui, į atvejį, kuris iki šios dienos nėra išspręstas. Etninių vengrų jaunuolių, kuriems akivaizdžios etninės diskriminacijos atveju Temerine buvo skirta neproporcingai griežta bausmė, likimą. Todėl apskritai Balkanams reikia Europos Sąjungos, nes Europos Sąjungos dvasia, principai ir institucinė sistema, ir tai, kad ji yra nuosekli – aš ypač pabrėžiu pastarąją savybę – padės sugrąžinti gyvenimą, kuriame verta gyventi. Labai ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, šią diskusiją sekiau su dideliu susidomėjimu, ir, žinoma, atkreipiau dėmesį į daugelio narių išsakytus pasiūlymus ir susirūpinimus.

Regis, šios diskusijos rezultatas man yra aiškus: Ji byloja, kad tik suteikiant Serbijai tikrą Europos perspektyvą, šioje šalyje galima pasiekti taikos, stabilumo ir pažangos, o visame Vakarų Balkanų regione – stabilumo. Tai absoliučiai pripažįstama, ir Taryba ne kartą yra pareiškusi, kad Serbijos ateitis, suprantama, yra narystė Europos Sąjungoje.

Mes visi žinome, kad šis planas be tam tikrų sąlygų laikymosi neįmanomas. Žinoma, turi būti sąlygų, susijusių su vidiniais politiniais procesais Serbijoje, demokratinių vertybių ir ypač teisinės valstybės gerbimu. Žinoma, šios sąlygos yra susijusios ir su būtinu Serbijos bendradarbiavimu su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu. Kalbant apie bendradarbiavimą su Tribunolu, Serbija turi dar daug ką nuveikti. Mes visi žinome, kad turi būti imtasi kitų veiksmų ir žingsnių. Tačiau prašau man leisti išreikšti pasitikėjimą ir paskatinimą, kad Serbijos valdžia sugebės šio proceso pabaigoje imtis reikiamų žingsnių, kad šis bendradarbiavimas taptų visavertis.

Mes, būdami Europos Sąjungoje, privalome padėti Serbijai. Tikime, kad padarytume strateginę klaidą, palikdami Serbiją ir jos žmonės tam tikroje nežinomybėje be jokios krypties, perspektyvos ar plano. Tai strateginė klaida, kurios negalime padaryti, ir šiuo tikslu privalome daryti viską, kad jos išvengtume.

Aš taip pat, žinoma, sveikinu, padarytą pažangą suteikiant Serbijos tautoms galimybę laisvai judėti Europos erdvėje. Privalome toliau eiti šiuo keliu. Kažką reikia daryti, ir ši bei kitos mūsų įgyvendinamos iniciatyvos turi sulaukti atitinkamo palaikymo.

Mes taip pat privalome suteikti ateities perspektyvas Serbijos jaunimui, nes neabejotinai jo dėka ir kartu su jaunimu bus galima sukurti demokratinę Serbiją, kuri visapusiškai dalysis mūsų vertybėmis ir principais ir kuri siekia tapti neatsiejama Europos Sąjungos dalimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Olli Rehn, Komisijos narys. (FI) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, noriu visiems padėkoti už objektyvią ir atsakingą diskusiją, o pranešėjui už gausiai faktais paremtą pranešimą. Sprendžiant iš diskusijos, Parlamentas ir Sąjunga iš esmės pritaria, kad Serbijos ateitis yra Europos Sąjungoje ir kad Europos Sąjunga Serbijai atvers duris, kai šalis įvykdys sąlygas, ir kad Serbijos vyriausybė turi galimybių nuvesti Serbiją į Europą. Dauguma Serbijos piliečių palaiko šią plėtrą ir jai pritaria.

Dabar Serbijos vyriausybė labiau atlieka sargybinio vaidmenį: savo rankose ji laiko raktus. Aš tikiu, kad Serbijos vyriausybė pasinaudos šiais raktais ir įgyvendins Serbijos žmonių valią – serbų valią eiti Europos Sąjungos link. Galite būti tikri, kad mes atsižvelgsime į pranešime išdėstytą požiūrį ir juos įtrauksime į mūsų pažangos ataskaitą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. - (EL) Diskusija baigta.

Balsavimas vyks rytoj, ketvirtadienį, 2007 m. spalio 25 d.

 

13. Europos Sąjungos ir Afrikos santykiai (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. (EL) Kitas klausimas yra M. Martens Vystymosi komiteto vardu pateiktas pranešimas [2007/2002(INI)] (A6-0375/2007) dėl dabartinių Europos Sąjungos ir Afrikos santykių.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Martens, pranešėja. (NL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, mes aptarsime pranešimą dėl dabartinius Europos Sąjungos ir Afrikos santykių. Joje išdėstoma bendra Afrikos ir Europos ateities bendradarbiavimo vizija, skatinanti Afrikos vystymąsi ir kovą su skurdu. Strategija turi apimti daugiau nei vien tik dabartinės politikos gynimą. Tai vizija, kuri remiasi bendromis vertybėmis ir principais bei abipuse pagarba, kuri veda žmonių gerovės link.

Afriką ir Europą sieja bendra ilga istorija, tačiau jų santykiai išties pasikeitė: jie nebegali būti vienpusiai. Dabar kalbame apie lygią partnerystę tam, kad kartu spręstume problemas, turinčias įtakos abiem žemynams, pavyzdžiui, saugumas, prekyba, migracija ir klimato kaita.

2005 m. Europos Sąjunga priėmė Europos strategiją dėl Afrikos. Tuo metu aš taip pat buvo pranešėja. Mūsų požiūriu, ta strategija turėjo du pagrindinius trūkumus. Tai buvo strategija, skirta Afrikai, bet be pačios Afrikos dalyvavimo, kai Parlamentas bei pilietinė visuomenė nepakankamai dalyvavo vystant šią strategiją. Džiaugiuosi, kad dabar mes kalbame apie bendrą ES ir Afrikos strategiją ir kad šį kartą Parlamentas bei pilietinė visuomenė bus labiau įtraukti. Šis bendradarbiavimas yra geras ženklas ateičiai.

Gerb. pirmininke, ši strategija turėtų suteikti mums bendrų ateities veiksmų struktūrą ir kryptį. Kova su skurdu ir Tūkstantmečio vystymosi tikslai turi likti dėmesio centre. Nors naujausi TVT duomenys suteikia tam tikro optimizmo, 41,1 proc. žmonių į pietus nuo Sacharos vis dar gyvena iš vieno dolerio per dieną. Šios situacijos negalima pagerinti vien tik plėtros pagalba. Būtina taip pat skatinti ekonominį augimą.

Šiuo metu vykstančios derybos dėl ekonominės partnerystės susitarimų galėtų tam būti gera priemonė su sąlyga – ir aš norėčiau tai pabrėžti – kad dėmesio centre būtų tvari plėtra ir kad tai būtų daugiau nei vien tik Europos prekybos susitarimai. Aš labai norėčiau iš Komisijos nario išgirsti apie situaciją dėl galimo 2008 m. sausio 1 d. termino nukėlimo.

Gerb. pirmininke, Afrikos vyriausybės, žinoma, pirmiausia yra atsakingos už vystymąsi savo pačių šalyse. Jos tapo labiau nepriklausomos tiek politiškai, tiek ekonomiškai. Afrikos vystymasis yra pačiame įkarštyje, ypač įkūrus naujas institucijas, pavyzdžiui, NEPAD (Naująją Afrikos Vystymosi partnerystę) ir Afrikos tarpusavio vertinimo mechanizmą. Jau seniai praėjo laikas, kai Europa buvo vienintelis ir išskirtinis finansinės ir politinės paramos partneris. Kitos šalys pradeda labai aiškiai stiprinti savo įtaką Afrikoje: pavyzdžiui, pažvelkite į Kiniją. Daugiau negalime mūsų santykius su Afrika laikyti savaime suprantamais.

Gerb. pirmininke, pranešime pabrėžiamos trys prioritetines politikos sritys: taika ir saugumas, geras valdymas ir ekonominis augimas bei investicijos į žmones. Kalbant apie Europos politikos sritis, pranešime atkreipiamas dėmesys į didesnę vystymosi veiklų darną iš vienos pusės ir kitų politikos sričių – iš kitos, pavyzdžiui, prekybos, žemės ūkio ir migracijos. Europos Sąjungos vystymosi politika gali būti veiksmingesnė ir produktyvesnė tik jei Europa nuosekliau ir geriau koordinuos savo paramos naudojimą ir pagerins finansinę atskaitomybę.

Taika ir saugumas yra rimta problema Afrikoje. Pranešime pabrėžiama integruoto požiūrio, sprendžiant konfliktines situacijas, svarba. Svarbiausias prioritetas šioje srityje turėtų būti mūsų atsakomybė apsaugoti žmones, padėti užkirsti kelią konfliktams ir juos išspręsti bei atkurti šalis. Akivaizdu, kad geras valdymas, lygiateisiškumas prieš įstatymą ir stabili demokratija yra stabilumo ir vystymosi sąlygos. Gebėjimų stiprinimas šiose srityse yra gyvybiškai svarbus. Mes palaikome Komisijos siekius šioje srityje.

Gerb. pirmininke, antrasis ES ir Afrikos suvažiavimas vyks Lisabonoje gruodžio mėn. po septynerių metų pertraukos. Jo metu bus priimti bendra ES ir Afrikos strategija ir Veiksmų planas. Ant kortos pastatyta daug kas, ir mes visi suinteresuoti, kad šis suvažiavimas būtų sėkmingas. Be to, nors situacija Zimbabvėje kelia didelį susirūpinimą, mes turėtume atminti, kad tai yra ES ir Afrikos, o ne ES ir Zimbabvės suvažiavimas; tai į žmones, o ne į prezidentus orientuotas požiūris.

Gerai, kad Europos Parlamentas ir Visos Afrikos Parlamentas turės galimybę suvažiavime aiškiai išreikšti parlamentinį požiūrį į bendrą strategiją. Praeitą savaitę susitiko Visos Afrikos Parlamento ir mūsų parlamento delegacijos tam, kad paruoštų bendrą deklaraciją. Aš tikiu, kad šiame suvažiavime mūsų pirmininkai galės ją pristatyti vyriausybių vadovams.

Gerb. pirmininke, šia tema yra dar daug ką pasakyti, tačiau, matau, kad mano laikas baigėsi, todėl šiuo klausimu baigsiu pasisakymą, tačiau prieš tai noriu padėkoti mano kolegoms ir Komisijai už labai vaisingą bendradarbiavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pranešėja, per pastarąjį dešimtmetį Europa, Afrika ir pasaulis labai pasikeitė. Dabar Europa yra 27 šalių narių blokas, kurios kartais pateikia labai skirtingus užsienio politikos prioritetus ir požiūrius. Nors būtų nesąžininga sakyti, kad Afrikos žemynas buvo pamirštas, atsižvelgiant į tai, kiek plėtros pagalbos Europa jam suteikė, vis dėlto mes galime kalbėti apie strateginį vakuumą Europos ir Afrikos santykiuose. Pastaraisiais metais neigiamos šio vakuumo pasekmės tapo labiau matomos. Dabar Europos Sąjunga ir šalys narės pripažįsta poreikį perkelti santykius su Afriką į kitą lygmenį, o antrasis ES ir Afrikos suvažiavimas būtų kaip tik tinkamas momentas aiškiai išreikšti šį norą.

Yra įvairių priežasčių, pateisinančių šį naują santykių tarp Europos Sąjungos ir Afrikos svarbos pripažinimą: plačiai paplitęs supratimas, kad globaliniai pokyčiai, pavyzdžiui, taika ir saugumas arba tarptautinė prekyba, reikalauja suderintų tarptautinės bendruomenės veiksmų, ir taip pateisinančių naujų bendradarbiavimo formų atsiradimą; atsakymų ieškojimas į ir Europai, ir Afrikai aktualias problemas; energijos išteklių valdymas arba migracijos srautai; Afrikos noras kolektyviai spręsti bendras problemas ir būtinybė prisitaikyti prie specifinių geopolitinių pokyčių tarptautiniame kontekste.

Šie nauji ES ir Afrikos santykiai išdėstyti dokumentuose, kurie, tikime, bus priimti gruodžio mėn. suvažiavimo metu: bendrojoje ES ir Afrikos strategijoje, jos pirmajame veiksmų plane, ir mes tikimės, Lisabonos deklaracijoje. Šie dokumentai atspindi ypatingą Europos ir Afrikos santykių pobūdį. Juose išdėstomas požiūris, kuris, iš vienos pusės, palankiai vertina daugiašalius kanalus, o iš kitos pusės, siekia labiau integruotai spręsti įvairius mūsų santykių aspektus. Šis požiūris išreiškia skirtumą, kurį ES gali parodyti, ypač lyginant su kitais tarptautiniais subjektais. Tai, kad Afrika pripažįstama kaip strateginė pasaulio partnerė, taip pat atsispindi tiek ruošiantis suvažiavimui, tiek ruošiant dokumentus, kurie bus priimti. Jei 2005 m. priimta ES ir Afrikos strategija yra ES dokumentas, kuris įpareigoja tik Sąjungą, naujoji strategija – pirmą kartą bendra strategija – ir veiksmų planas yra bendro darbo su mūsų Afrikos kolegomis rezultatas.

Nuo pat pradžių suvažiavimo dokumentus ruošė jungtinė ekspertų grupė, ir mes tikimės, kad jie bus patvirtinti spalio 31 d. vyksiančio ES ir Afrikos ministrų trejeto susitikimo metu, procese, kuriame dalyvauja tiek Afrikos, tiek Europos nevyriausybiniai subjektai ir pilietinės visuomenės. Todėl bendroji strategija ir pirmasis veiksmų planas yra bendro darbo rezultatas. Todėl dabartinė redakcija atspindi daug nerimą keliančių dalykų ir pasiūlymų, kurie yra išdėstyti M. Martens pranešime, kuris neabejotinai labai išsamus ir visapusiškas.

Bendrojoje strategijoje ir veiksmų plano projekte išdėstyti Europos Sąjungos ir Afrikos partnerystės santykiai turi apimti bendrų interesų temas. Pagrindiniai kriterijai turi dabartiniam bendradarbiavimui ir politiniam dialogui pridėti vertės ir užtikrinti teigiamą įtaką kasdieniam Europos ir Afrikos piliečių gyvenimui. Partnerystė, kurią mes norime kurti, taip pat sieks užtikrinti pusiausvyrą tarp abiejų šalių įsipareigojimų, kuri pakeis vienšališką ir pagalba grįstų santykių pobūdį tarp ES ir AKR (Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno) šalių.

Patirtis taip pat rodo, kad politiniai įsipareigojimai reikalauja įgyvendinimo ir stebėjimo mechanizmų, kad būtų galima juos paversti kai kuo daugiau, o ne vien tik gerais ketinimais. Tarp suvažiavimų, lygiagrečiai reguliariems abiejų komisijų ir ministrų trejeto susitikimams, dabar yra galimybė, kai reikia organizuoti papildomus sektorių ministrų susirinkimus. Tačiau tikrai ES ir Afrikos santykiai iš tikrųjų pasikeis tik tada, kai procesą veiksmingai įgyvendins kiti įvairūs subjektai.

Šiuo atžvilgiu mes norime įkurti neoficialias jungtines ekspertų grupes įgyvendinti kiekvieną partnerystę. Jos bus atviros ir jose galės dalyvauti daug suinteresuotųjų subjektų: Europos ir Afrikos parlamentai, vietos valdžia, Europos ir Afrikos pilietinė visuomenė, Afrikos subregioninės organizacijos ir institutai bei privatus sektorius. Kartu bus išplėstas bendradarbiavimas ir dialogas tarp Visos Afrikos Parlamento ir šių Rūmų, ir šios institucijos taip pat atliks kanalų funkciją, įgyvendinant bendrąją strategiją ir veiksmų planą.

Nors tokie sudėtingi pokyčiai negali akimirksniu įvykti, mes esame kryžkelėje pokyčių santykiuose tarp abiejų žemynų link. Mūsų laukiantis iššūkis yra visiškai pasinaudoti šia galimybe, pradedant įgyvendinti šią naują strateginę ES ir Afrikos dialogo viziją. Būtent siekiant šio tikslo, kurio ir ketiname laikytis, ir su pasitikėjimu ir tikėjimu tuo, ką darome, turi vykti kitas ES ir Afrikos suvažiavimas Lisabonoje gruodžio mėn.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel, Komisijos narys. (FR) Gerb. pirmininke, ponai ir ponios, pirmiausia norėčiau pasveikinti ir padėkoti M. Martens už jos puikų pranešimą, kuris kelia įvairias problemas ir pateikia naudingų nurodymų ir neabejotinai yra įkvėpimo šaltinis Parlamentui sprendžiant ypač svarbų klausimą, taip pat kuriame reikalaujama naujo požiūrio į ES ir Afrikos santykius.

Kaip žinote, 2007 m. bus ypatingi metai Europos ir Afrikos santykių ateičiai. Praėjus penkeriems metams po 2003 m. Lisabonos suvažiavimo ataskaitos ir ne mažiau nei septyneriems metams po pirmojo Afrikos ir Europos suvažiavimo, kuris vyko Kaire 2000 m., man atrodo, kad mums skubiai reikia iš naujo apibrėžti šiuos santykius. Per pastaruosius metus Afrika labai pasikeitė ir įgijo kontinentinės institucinės sandaros, kuri daugeliu atžvilgių primena mūsų pačių. Naująją instituciją, t. y. Afrikos Sąjungą, dabar reikia stiprinti ir įtvirtinti. Ši institucija sukūrė ambicingą pagrindinių sričių kontinentinę politiką, pavyzdžiui, socioekonominio vystymosi, taikos ir saugumo, ir taip pat iš tiesų gero valdymo; visi šie elementai aiškiai nusipelno mūsų paramos ir pripažinimo.

Dabar Afrika neabejotinai remiasi tarptautine plotme. Aš galvoju apie jos įvairialypius santykius su tarptautine bendruomene, kaip minėjo M. Martens, ir aš taip pat galvoju apie naująjį vaidmenį, kurį, pavyzdžiui, atlieka Kinija, ir jos įtaka investicijų projektams tame žemyne. Žinoma, aš taip pat galvoju apie globalinius iššūkius, su kuriais Afrika, kaip ir kiti pasaulio žaidėjai, turi susidurti, būtent, klimato kaita, energijos tiekimas, daugiašalių institucijų reforma, pandemijų rizika, emigracija ir taip toliau; ir akivaizdu, kad Afrika privalo imtis priemonių, kad ją išgirstų, privalo daryti įtaką, ir svarbiausia, privalo ginti savo teises. Nes nepaisant visko šie iššūkiai, kuriuos ką tik išvardijau, yra ir mūsų iššūkiai. Visi šie iššūkiai ir problemos yra bendri mums, ir, negana to, jie išryškina Europos ir Afrikos tarpusavio priklausomybę. Nes mus sieja tas pats likimas.

Bendra labiau politinio pobūdžio strategija gali pakeisti Afriką – ir Europą taip pat, ir tai turi būti pasakyta likusiai pasaulio daliai. Todėl abiem žemynams reikia skubiai sudaryti naują koncepciją ir įgyti naujų priemonių, kad ES ir AS dialogas vyktų daug aukštesniu lygmeniu. Bendroji ES ir Afrikos strategija, kurią mes sukūrėme per pastaruosius mėnesius kartu su mūsų kolegomis iš Afrikos, turėtų atspindėti šią koncepciją. Tačiau tai nereiškia, kad mes turime nusigręžti nuo tradicinių solidarumo santykių. Vietoj to, mums būtinas kokybiškas šuolis, kuris perkeltų ES ir Afrikos santykius į naują epochą, kuri kartu suveda du partnerius, turinčius lygias teises ir lygias atsakomybes.

Šios problemos labai gerai išdėstytos pranešime, ir aš tik galiu paremti svarbias naujas idėjas, kurias Parlamentas pasiūlė, kad galėtų stebėti ir palaikyti šios strategijos bei iš jos išplaukiančių veiksmų planų įgyvendinimą. Šiuo atžvilgiu aš manau, kad labai svarbu sudaryti bendrą EP/AP (Visos Afrikos Parlamento) delegaciją, kad būtų užbaigta institucinė sandara, kurią turime įgyvendinti. Taip pat norėčiau pridėti reguliarius šių dviejų institucijų pirmininkų susitikimus, kartu organizuojant posėdžius ir rengiant politines ataskaitas, detaliai pristatančias padarytą pažangą. Visa tai atliks pagrindinį vaidmenį palaikant proceso pagreitį ir suteikiant jam politinės energijos, kurios prireiks sėkmingam įgyvendinimui.

Mes žinome, kad šis požiūris taip pat ragina Afrikos Sąjungą įsteigti stabilias institucijas ir organus, kurie galėtų veikti ir bendrauti su mūsų institucijomis. Aiškiai turėdami tai omenyje, mes ir toliau remsime Afrikos Sąjungą, jai įgyvendinant pokyčius ir stiprinant savo institucijas. Iš anksto patvirtindamas šį įsipareigojimą, aš džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad pirmajam Visos Afrikos Parlamento pateiktam veiksmų planui bus skirta 275 000 EUR suma iš institucinės paramos programos, kurią dabar finansuoja devintasis Europos vystymosi fondas. Tai buvo vienas iš svarbių susirūpinimą keliančių klausimų, kuriuos man pateikė pirmininkas J. Borrell.

Tikiuosi, kad šis pradinis finansavimas leis Visos Afrikos Parlamentui visapusiškai dalyvauti iniciatyvoje, kurios ėmėtės, siekiant suorganizuoti bendrą parlamentinį renginį prieš gruodžio mėn. vyksiantį Lisabonos suvažiavimą, nes jūsų darbo rezultatus bus galima pristatyti šalių vadovams suvažiavimo metu.

Pagaliau, kaip jau keletą kartų esu minėjęs, abiejų žemynų civilių gyventojų ir jiems atstovaujančių išrinktų asamblėjų dalyvavimas ir įsipareigojimas yra esminis veiksnys, lemiantis efektyvaus dialogo proceso ir Europos ir Afrikos bendradarbiavimo sėkmę. Galbūt mes kartais esame linkę pamiršti, kad kalbame apie bendrą 1,5 mlrd. žmonių likimą, ir būtent jie yra svarbiausi partnerystės, kurią dabar kuriame, veikėjai.

M. Martens, aš visiškai sutinku, kad reikia koordinavimo; štai kodėl mes pasiūlėme elgesio kodeksą, kuris leistų geriau paskirstyti darbą tarp skirtingų paramos teikėjų, tai reiškia, užtikrintų didesnę harmoniją. Aš tikiu, kad mes išlaikėme nuoseklumą šiuo atžvilgiu, nes kaip žinote, dešimtajame Europos vystymosi fonde mes pateikėme specialų finansinį paketą politinio dialogo, kurį ketiname įtvirtinti su mūsų partneriais iš Afrikos, valdymui, o tai yra vienas iš svarbiausių aspektų. O dėl EPS (ekonominių partnerysčių susitarimų), neabejoju, kad šia tema turėsiu atsakyti į klausimus po jūsų pasisakymų. Todėl aš pataupysiu savo atsakymą pasisakymams, kad šiuo metu nepasakyčiau per daug ir neužimčiau daugiau laiko.

Mano paskutinis akcentas yra tai, ką einantysis Tarybos Pirmininko pareigas taip pat pabrėžė: negalima neigti ES ir Afrikos suvažiavimo svarbos. Dabar tinkamas laikas organizuoti tokį renginį, nes procesas dėl tikslų keitimo jau įsibėgėjo. Kai kuriais atžvilgiais tai ir santykių tarp mūsų dviejų žemynų pobūdžio pasikeitimas. Mums reikia pamiršti tradicinius, netgi, galime sakyti, banalius – santykius, pakankamai archajišką paramos gavėjo ir paramos teikėjo arba paramos teikėjo ir gavėjo partnerystę ir judėti link kur kas labiau politiškos asociacijos, kurioje dalyvauja du partneriai, turintys lygias teises ir atsakomybes. Mano nuomone, tai neabejotinai daug svarbiau. Kol kas tiek; esu įsitikinęs, kad prie kai kurių dalykų dar sugrįšiu, kai jūs galėsite pateikti man konkretesnius klausimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Michel Rocard, Užsienio reikalų komiteto nuomonės referentas. (FR) Gerb. pirmininke, einantis Tarybos Pirmininko pareigas, ponios ir ponai, Užsienio reikalų komitetas, kuriam atstovauju kaip nuomonės referentas, palankiai vertina visas šias pastangas. Komitetas yra susirūpinęs dėl Afrikos ir remia viską, kas buvo išsakyta. Tik nori žinoti viena: ar mes esame pakankamai drąsūs, kad įvykdytume užduotį?

Ko mes negalime parašyti, nors apie tai užsimenama pranešime, ir iš tiesų aš galiu tai pasakyti, yra tai, kad kai kalbame apie Afriką, susiduriame su didele politiškai teisinga ir dusinančia veidmainyste, kurios reikia iš pradžių atsikratyti, jei tikrai siekiame savo tikslų. Kalbėdami apie galimybes Afrikai vystytis, įsileidžiant jos produktus į savo rinkas, privalome atminti, kad apie keturiasdešimt Afrikos šalių neturi ką eksportuoti. Šis šūkis yra tiesiog nesąžiningas. Nė viena Afrikos šalis negali savarankiškai apsirūpinti maisto produktais. Jos turi importuoti maistą, kai tuo pat metu eksportas iš čia ir Brazilijos žudo vietos natūrinį žemės ūkį. Mes turime padėti Afrikai save apginti. Šią mintį mes kartojame pranešime.

Žinoma, korupcija Afrikoje yra tarsi viską naikinantys amarai. Vis dėlto ši problema yra būdinga tik labai skurdžioms šalims. Todėl mes turime pradėti nuo stambių žuvų ir į jas orientuotis. Tai reiškia gerai žinomus įtariamuosius, netgi jei jie yra ministrai, ir mūsų pusėje esančius asmenis, kurie yra susiję su kyšininkavimu. Nedidelė korupcija pranyks tik vystantis ekonomikai. Nepradėkime jų kaltinti už tuos pačius dalykus, kuriuos patys darėme prieš kelis amžius, nes mūsų plėtimasis ir vystymasis taip pat rėmėsi korupcija.

Galiausiai diktatūra negali tapti demokratija, net ir esant prekybai ir užsienio paramai. Tačiau ji gali tapti apsišvietusiu despotizmu. Pasibaigę kankinimai ir grobimai, suteikta saviraiškos teisė ir teismų nepriklausomybė bei policijos pavaldumas jiems – visa tai turi būti anksčiau už pliuralistinius rinkimus, kurie yra organizuojami tik tam, kad įtiktų vakarams, kai tuo metu visą laiką grobiami žmonės, žudomi žurnalistai ir rinkimų kandidatai. Šie veiksniai turi atsispindėti sąlygose, kurias mes keliame. Dar daug ką galima pasakyti šia tema.

 
  
MPphoto
 
 

  Filip Kaczmarek , PPE-DE frakcijos vardu. (PL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, M. Martens parengė puikų pranešimą, kurį Vystymosi komitetas vieningai priėmė. Pirmą kartą Afrika ir Europa iš lėto pradeda dirbti partnerystės pagrindu ir įgyvendinti bendrą požiūrį į demokratijos vystymąsi, vystymosi paramą ir stiprina taiką ir saugumą visame Afrikos žemyne. Kaip ir Tarybos ir Komisijos atstovai, tikiuosi, kad šis pranešimas taps geru įkvėpimo šaltiniu ruošiantis ES ir Afrikos suvažiavimui Lisabonoje. Daugelis pranešime pateiktų sąlygų ir ypač jų įgyvendinimas atliks labai svarbų vaidmenį Europos ir Afrikos santykių vystymesi. Be įvairių Sąjungos politikų nuoseklumo gerinimo, pavyzdžiui, prekybos, vystymosi, aplinkosaugos, žemės ūkio ir migracijos politikų, mūsų abipusiai santykiai sunkiai žengs į priekį.

Taip pat yra svarbu vykdyti anksčiau priimtus sprendimus ir įsipareigojimus. 2005 m. Europos Sąjungos Taryba nusprendė Afrikos šalims skirti bent 50 proc. daugiau išteklių. Mano šalyje, Lenkijoje, pastaraisiais metais plėtros pagalba gerokai padidėjo. Problema ta, kad praėjusiais metais vos 1,4 proc. visos dvišalės Lenkijos paramos buvo skirta Afrikos šalims į pietus nuo Sacharos. Tai, kad kai kurios šalys narės neskuba ratifikuoti pataisyto Kotonu susitarimo ir vidinio susitarimo dėl dešimtojo Europos vystymosi fondo, taip pat kelia susirūpinimą. Esant dabartinei situacijai, tik pusė Sąjungos šalių narių yra ratifikavusios Partnerystės susitarimą su AKR (Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno) šalimis, kuris turi įsigalioti 2008 m. sausio 1 d.

Jei susitarimą ratifikuos ne visos šalys, bus labai sunku paspartinti Afrikos programas ir paramos Afrikai planai taip ir liks planais. Todėl aš raginu šių rūmų narius daryti spaudimą savo šalių parlamentams ir vyriausybėms, kad būtų ratifikuotas pataisytas Kotonu susitarimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alain Hutchinson, PSE frakcijos vardu. (FR) Gerb. pirmininke, einantysis Tarybos Pirmininko pareigas, Komisijos nary, Europos Parlamento socialistų frakcija visuomet tvirtai laikėsi principo, kad vystymosi strategijas turi kontroliuoti tie žmonės, kurie joms turės tiesioginę įtaką, nes tai reiškia, kad tokiu būdu iš tikrųjų bus atsižvelgta į jų prioritetus.

Todėl šiame pranešime mes, savaime suprantama, pabrėžėme, kad į ES ir Afrikos strategiją reikia įtraukti nacionalinius parlamentus ir pilietinę visuomenę. Dabar vykstančiame pasiruošime naujajai strategijai, kuri siekia atverti kelią naujos formos strateginei partnerystei, jų dalyvavimo trūksta dideliu mastu. Mes būtinai turime tai ištaisyti. Šiame kontekste mes palaikome pirmininkaujančios Portugalijos iniciatyvą pakviesti Europos ir Viso Afrikos Parlamentų delegacijas dalyvauti gruodžio mėn. suvažiavime Lisabonoje. Tikėkimės, kad tai ne vien tik simbolinis gestas.

Mes taip pat reikalavome – ir M. Martens tai ką tik paminėjo, – kad skirtingos Europos politikos kryptys turi būti nuoseklios. Tai reiškia, kad mūsų prekybos, žemės ūkio, žvejybos ir imigracijos politikos srityse priimtos priemonės turi atsižvelgti į bet kokius su vystymusi susijusius įvykius pietų šalyse, ir ypač Afrikoje.

Mes taip pat pamename, kad Europos Sąjunga pažadėjo daryti viską, kas įmanoma, kad pasiektų Tūkstantmečio vystymosi tikslus, ir imtis visų reikiamų žingsnių, kad panaikintų skurdą. Turėdami tai omenyje, mes reikalaujame, kad naujojoje ES ir Afrikos strategijoje būtų aiškiai išdėstyti jos įsipareigojimai ir būtų išvardytos konkrečios jų įgyvendinimui būtinos priemonės, kiek tai susiję su Afrika.

Dėl Ekonominės partnerystės susitarimo mūsų pozicija yra pakankamai aiški: mes jokiais būdais, nei ideologiniu, nei kitu pagrindu, nesame nusistatę prieš susitarimus, įtvirtinančius partnerystės, kuri būtų naudinga ir europiečiams, ir AKR (Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno) šalių tautoms, sąlygas. Tačiau mes tvirtai priešinsimės bet kokiam susitarimui, kurį pasirašius, ypač Afrikos tautų padėtis bus blogesnė, nei ji yra šiandien. Tai yra mūsų pasiūlyto pataisymo tikslas.

Pabaigoje norėčiau parėžti, kad susiklosčius aplinkybėmis mes vis dar nežinome teksto, kuris bus pateiktas kitame Lisabonos suvažiavime. Jūs pranešėte, kad šis dokumentas yra ruošiamas. Todėl mes kreipsime ypatingą dėmesį į tai, kaip mūsų pranešime pasiūlytos rekomendacijos bus atspindėtos šiame dokumente, ir, savaime suprantama, pasiliekame teisę atitinkamai reaguoti iš karto, kai tik susipažinsime su tekstu.

 
  
MPphoto
 
 

  Johan Van Hecke, ALDE frakcijos vardu. (NL) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Marijos Martens panešime yra keletas įdomių rekomendacijų, tačiau turiu pripažinti, kad mūsų frakcijai užkliuvo gana neigiamas pranešimo atspalvis ir tai, kad jame trūksta aiškios ir nuoseklios ateities vizijos.

Praėjus septyneriems metams po pirmojo suvažiavimo Kaire, pirmininkaujanti Portugalija su Komisija nuoširdžiai bando – ir aš tuo tikrai tikiu – sukurti naują ES ir Afrikos strategiją, kad atsikratytų senojo paramos teikėjo ir paramos gavėjo modelio. Tai, kad organizuojamas šis suvažiavimas, yra nepaprastai svarbu ne vien tik dėl neigiamų priežasčių ir nerimo, kurį kelia didėjanti Kinijos įtaka.

Priešingai, tai, kad abi pusės vis labiau supranta, kad Europa ir Afrika nebėra viena kitos išskirtinės prioritetinės partnerės, suteikia unikalią galimybę sukurti visiškai naujus labiau subalansuotus santykius. Iš pirmo žvilgsnio kliūtys tarp Europos ir Afrikos neatrodo didelės. Svarbu, kad visi Afrikos partnerystės ryšiai atsiribotų nuo priklausomumo nuo tradicinės pagalbos bei labdaros ir sąlyginumo kultūros. Vis garsiau ir garsiau raginama industrializuotis, labiau plėsti privatųjį sektorių ir daugiau investuoti į žinių ekonomiką.

Laimei, Afrikoje taip pat vis geriau suprantama, kad pirmiausia žmonės turi būti atsakingi už savo problemų sprendimą. Europa, stengdamasi nepakliūti į paternalizmo ir interferencijos pinkles, dabar turi aiškiai pasakyti, kaip ji rems šį vilčių teikiantį vystymąsi. Ateityje visi santykiai tarp ES ir Afrikos turės neišvengiamai remtis abipusės atskaitomybės principu. Tokiu būdu besąlyginis žemės ūkio subsidijų panaikinimas labiau nei bet koks kitas veiksmas galėtų sustiprinti pasitikėjimą ES tarp jos Afrikos draugų.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Crowley, UEN frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti einančiajam pirmininko pareigas ir Komisijos nariui už jų pasisakymus, bet labiausiai – mūsų pranešėjai M. Martens už jos darbą šiuo klausimu, nes tikrovė yra ta, kad mes susiduriame su nauja partneryste, nauju susitarimu tarp Europos Sąjungos ir Afrikos. Aš sveikinu Tarybą dėl rengiamo ES ir Afrikos suvažiavimo gruodžio mėn. ir tikiuosi, kad šis suvažiavimas nepriklausys nuo to, ar jame dalyvaus vienas tam tikras asmuo.

Ant kortos yra pastatyta pernelyg daug, kalbant apie santykius tarp Europos ir Afrikos, kad būtų svarstoma, ar Robert Mugabe dalyvaus, ar ne. Mes visi žinome ir kritikuojame Roberto Mugabe veiksmus Zimbabvėje. Mes visi giname demokratinių institucijų ir demokratinių judėjimų Zimbabvėje teises ir raginame ginti šias demokratines teises, tačiau tai neturi sutrukdyti tinkamam vystymuisi ir tinkamam darbui, kuris turi vykti tarp Europos Sąjungos ir visos Afrikos.

Valdymo klausimai, vystymosi pagalbos klausimai ir ypač laisvos prekybos klausimai yra gyvybiškai svarbūs Afrikos vystymuisi ateityje. Kalbant apie vystymąsi, Europos Sąjunga yra didžiausia pagalbos teikėja pasaulyje. Airija, mano šalis, pagal vienam gyventojui tenkančią paramos sumą užima šeštą vietą pasaulyje. Bet kalba ne apie tai, kad parama teikiama tam, kad būtų atsilyginta. Kalbame apie tai, kad turime suteikti žmonėms laisvę išlaisvinti save, išmainyti sunkumus, sukurti švietimą, sveikatos priežiūrą ir infrastruktūrą tam, kad ateityje jie nepriklausytų nuo pagalbos.

Lieka dar klausimai dėl Kinijos suinteresuotumo, nes Kinija nesuteikia tokio pasitikėjimo valdymu, korupcijos nebuvimu, atvirumu ir skaidrumu kaip kad Europa. Mes privalome turėti omenyje Kinijos įtaką tame besivystančiame pasaulyje. Gerb. pirmininke, labai dėkoju už suteiktą leidimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Hélène Aubert, Verts/ALE frakcijos vardu. (FR) Gerb. pirmininke, nepaisant išsakytų ketinimų mes negalime išties pasakyti, kad pastaraisiais mėnesiais vykstančiose diskusijose dėl partnerystės tarp Europos Sąjungos ir Afrikos atsirado naujų elementų. Žinoma, taika ir lygiateisiškumas prieš įstatymą privalo būti besąlyginiai prioritetai; šiuo atžvilgiu ES vaidmuo tampa vis svarbesnis, ir tai yra sveikintina. Mes taip pat turime užtikrinti, kad išties yra rūpinamasi ir kruopščiai tikrinama parama, pavyzdžiui, rinkimams organizuoti, kad suinteresuotos bendruomenės matytų praktišką naudą, kurią demokratiją gali suteikti jų kasdieniam gyvenimui.

Dėl kitų priemonių sakyčiau, kad apskritai Europos Sąjungos pasiūlymai yra gana tipiški, balansuojantys tarp gero valdymo skatinimo ir laisvos prekybos ir akcentuojantys ekonominį vystymąsi ir sveikatos priežiūrą. Tačiau nors yra labai opių klausimų, kuriuos reikia spręsti, šios ES ir Afrikos strategijos, mūsų nuomone, neišsprendžia dviejų pagrindinių problemų. Pirmiausia tai – maisto sauga, augant pagrindinių maisto produktų, ypač grūdų kainoms, ir skatinant biokuro naudojimą bei saugant bei vystant žemės ūkį, nors kitas Europos vystymosi fondas, kaip ir daugelis vyriausybių Afrikoje, skyrė tik mažą savo procento dalį šiam tikslui. Netgi Pasaulio bankas neseniai pabrėžė, kad reikia peržiūrėti šią sritį, o tai jau šį tą sako. Maisto tiekimo klausimas tapo neabejotinai svarbiausia problema, kaip kad ir smulkiųjų ūkininkų, kuriuos pernelyg dažnai ignoruoja plėtros parama ir politikos, ateitis.

Antra svarbi problema yra tai, kad Afrika, kaip žinote, yra didžiulis gamtos išteklių šaltinis, iš kurio, deja, Afrikos žmonės nemoka pasipelnyti, nepaisant to, kad gamtos išteklių kaina nepaprastai išaugo. Visos pagrindinės ekonominės galybės, įskaitant ir naujas, pavyzdžiui, Kiniją, skuba užvaldyti šiuos išteklius, kurių vis labiau mažėja. Ši pastarųjų dienų aukso karštinė, materialių dalykų troškimas pasireiškia itin žiauria socialine ir aplinkosaugos atatranka bei toliau skatina karus ir korupciją.

Esant tokiai situacijai, Europos Sąjungos kalbos yra teoriškos, ir netgi yra angeliško tono, kai ji pati visą laiką taip pat išnaudoja Afrikos gamtos išteklius. Kaip mes tada galime protingai valdyti ir paskirstyti galimybę naudotis šiais ištekliais taip, kad nebūtų niekinama gamta, o suinteresuotos bendruomenės iš to tikrai gautų naudą? Tai yra labai svarbus klausimas, į kurį ES ir Afrikos strategija turi rimčiau atsižvelgti, nes su šiuo klausimu bet kuriuo atveju turėsime susidurti, kai įvykiai šiame sektoriuje įgis pagreitį.

 
  
MPphoto
 
 

  Luisa Morgantini, GUE/NGL frakcijos vardu. (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, dėkoju M. Martens, ypač už tai, kaip mes dirbome komitete, už jos dėmesingumą ir išaiškėjusius nukrypimus, kurie niokoja skurdžias ir neišsivysčiusias Afrikos šalis.

ES ir Afrikos santykiai nuėjo ilgą kelią nuo 2000 m. Kairo deklaracijos. Daug kas Afrikoje, įvairovių kupiname ir karo išvargintame žemyne, pasikeitė. Pažangą rodo įkurta Afrikos Sąjunga, skelbianti įvairoves vienijančią politiką.

Visos Afrikos Parlamentas priėmė moto „viena Afrika, vienas balsas“. Energingi socialiniai judėjimai Afrikoje ragina imtis veiksmų, apie kuriuos ką tik minėjo V. Öger. Šie energijos kupini judėjimai buriasi į tinklus ir Nairobi socialiniame forume atkreipė į save dėmesį. Išties padaryta pažanga kuriant ne Europos politiką Afrikos atžvilgiu, o bendrą Afrikos ir Europos partnerystės politiką.

Visos Afrikos Parlamento ir Europos Parlamento susitikimai bei jų dalyvavimas Lisabonos suvažiavime įgyvendina būtent tai, ką mes sakėme, kad trūksta šiame dokumente, tai yra šių Rūmų vaidmenį. Mes ne tik reikalaujame vaidmens, bet ir jo atlikimo praktikoje, ir aš manau, kad Louis Michel pagalba, kartu su pirmininkaujančios Portugalijos pagalba, buvo nepaprastai svarbi. Vis dėlto mūsų nuomonių skirtumai aiškūs.

Įvairūs strategijos aspektai yra svarbūs, tačiau mes privalome juos paspartinti priimdami nuoseklias politikos kryptis; šia prasme, aš turiu omenyje prekybą ginklais. Todėl mes privalome toliau eiti šiuo keliu, žinodami, kad jame pasitaikys kliūčių.

 
  
MPphoto
 
 

  Kathy Sinnott, IND/DEM vardu. – Gerb. pirmininke, švietimas yra tiltas iš skurdo į viltį. Tai šiuolaikinės visuomenės kasdienio gyvenimo priemonė. Tai tvirtovė, sauganti nuo skurdo, ir svarbus vystymosi elementas. Todėl Kofi Annan aprašė strategiją Tūkstantmečio vystymosi tiksluose, kurie yra panašūs į ES strategijos dėl Afrikos tikslu. Joje švietimas gretinamas su prekyba pagal savo svarbą žemyno vystymuisi.

Nepaisant to, ES linkusi prisijungti prie turtingų valstybių, pavyzdžiui, JAV, Australijos, Kanados ir Naujosios Zelandijos, nuolat eksportuojant kvalifikuotą ir išsilavinusią darbo jėgą iš Afrikos ir Azijos.

Praėjusį mėnesį Komisijos narys F. Frattini paskelbė, jog tam, kad Europa užsitikrintų jos ekonomikai reikiamą migrantų skaičių, per ateinančius 20 metų Europa importuos 20 mln. kvalifikuotų darbininkų iš šių žemynų pagal mėlynosios kortelės, panašios į Amerikos žaliąją kortelę, sistemą. Nors nuolatinio kvalifikuotų darbininkų trūkumo, kuris atsiranda dėl mūsų senstančios darbo jėgos, užpildymas ir atneš mums naudą, toks protinio potencialo nutekėjimas žlugdys skurdžias ir neišsivysčiusias Afrikos šalis.

Europa yra taip pat įsivėlusi į privatizuotų įmonių turto dalijimą varganose Afrikos šalyse. Vaikai yra mūsų šalių ateitis, tačiau ES vystymosi fondai nuolat laikosi gimstamumo reguliavimo programų, siekiančių eliminuoti būsimus afrikiečius.

ES Žaliojoje knygoje dėl demografijos aiškiai pasakyta, kad jei gyventojų skaičius neauga, ekonomikos augimas neįmanomas. Dabar Afrika yra vienintelis žemynas pasaulyje, kur gimstamumas yra didesnis už demografinę pusiausvyrą. Jei mes įgyvendinsime savo Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir jei tesėsime savo pažadus, šiame amžiuje Afrika taps pasaulio lydere.

 
  
MPphoto
 
 

  Koenraad Dillen, ITS frakcijos vardu. (NL) Gerb. pirmininke, niekas negali paneigti, kad šiame pranešime detaliai pateikiama daugelis Afrikos žemyno problemų bei įvairūs Europos Sąjungos ir Afrikos partnerystės laukiantys iššūkiai. Tačiau, nors aš labai pasitikiu pranešėjos kompetencija vystymosi politikos srityje, vis dėlto manau, kad šis pranešimas nepakankamai pabrėžia pagrindinę Afrikos problemų priežastį ir nepateikia atsakymų į kai kuriuos esminius iššūkius.

Galbūt nesu politiškai korektiškas tai sakydamas, bet taip yra. Priešingai, nei teigiama pranešime, šiuo metu Afrika ir Europos Sąjunga nevienodai mąsto apie didesnę demokratiją, gerą valdymą ir žmogaus teises. Pagrindinės skurdo, alkio, nesaugumo ir socialinių ekonominių žemyną varginančių problemų, kurios teisingai išvardytos šiame pranešime, priežastys yra labai blogi ir korumpuoti režimai, kurie visiškai nesistengia laikytis gero valdymo, demokratijos ir žmogaus teisių principų.

Pavyzdžiui, niekas daugiau nediskutuoja, kad Robert Mugabe yra nusikaltėlis, kuris ant kelių parklupdė savo šalį ir terorizuoja savo paties tautą. Ką vis dėlto turi pasakyti besivystančios pietinės Afrikos šalys? Kad rinkimai buvo tinkamai organizuoti ir kad vakarų šalys turėtų rūpintis savo reikalais. Aš iš tiesų abejoju tų pačių vadovų pažadais dėl gero valdymo.

Šis pranešimas išreiškia deramą susirūpinimą taika ir saugumu. Afrikoje, kur yra nesuskaitoma daugybė demokratinių režimų, ginklams išleidžiama daug daugiau nei didžiulės plėtros pagalbos sumos, kurios yra skiriamos toms šalis pagal „Oxfam“. Todėl visos šios problemos grįžta prie tos pačios priežasties.

Pabaigoje turiu pasakyti, kad nesutinku su dalimi dėl imigracijos, nes tie, kurie mano, kad apykaitinė migracija gali sustabdyti protinio potencialo nutekėjimą iš Afrikos ir imigracijos spaudimą Europai, bijau, kad turi iliuzijų šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Michael Gahler (PPE-DE). (DE) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti mūsų pranešėjai už gerą ir išsamų pranešimą. Rūmai didžiąja dalimi pritaria bendriems principams. ES ir Afrikos suvažiavimas Lisabonoje gruodžio mėn. negali įvykti pernelyg greitai. Džiaugiuosi, kad galėsime sutarti dėl bendros strategijos.

Europos Parlamento pozicija R. Mugabe atveju yra žinoma jau daugelį metų. Tačiau šis ponas neturi tapti kliūtimi naujiems Europos ir Afrikos santykiams. Tikiu, kad yra pakankamai Europos vyriausybių vadovų, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškia savo poziciją šio pono atžvilgiu. Štai kodėl jis privalo dalyvauti ir išgirsti išreiškiamą poziciją.

Būdamas santykių su Visos Afrikos Parlamentu delegacijos pirmininku, norėčiau išreikšti tam tikrus parlamentarų pageidavimus, dėl kurių susitarėme Midrande praeitą savaitę dėl būsimo bendradarbiavimo. Afrikos parlamentai paprastai yra ignoruojamos institucijos. Popieriuje jie atlieka svarbų konstitucinį vaidmenį, tačiau jų pačių vyriausybės ir net pagalbos teikėjai, vertina juos nerimtai. Tačiau turint tinkamų išteklių ir sėkmingai bei visapusiškai sustiprinus parlamentų narių ir parlamentinių administracijų, komitetų ir grupių personalo gebėjimus, šie parlamentai gali atlikti savo tikrąjį vykdomojo organo tinkamos politinės priežiūros vaidmenį. Šiam veiksmų planui būtina vietos lygmenyje turėti demokratiškai teisėtus priežiūros organus, į kurių kritiką, iškilus problemoms, būtų labiau atsižvelgiama nei į paramos teikėjų kritiką.

Todėl raginu Komisiją į savo šalių programas tikslingai įtraukti parlamentinių gebėjimų stiprinimą tam, kad po kelerių metų mes tikrai įsitikintume, jog ir nacionalinių parlamentų dėka Afrikos politika praktiškai atsižvelgia į visuomenės poreikius.

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE). (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pagirti M. Martens už jos darbą ir paremti ES ir Afrikos Sąjungos politinę valią, kuriant bendrą strategiją, apimančią abiem bendruomenėms svarbius dalykus: pradedant saugumu ir baigiant aplinkosauga, pradedant migracija ir baigiant vystymusi bei žmogaus teisų ir demokratijos skatinimu.

Tam, kad ši strategija išties būtų veiksminga, nuo šiol ES privalo sukurti naują partnerystę, kurioje atitinkamai dalyvautų pilietinė visuomenė ir vietos parlamentai. ES turi skatinti apčiuopiamus rezultatus teikiančius ir įžvalgius veiksmus, kad apgintų žmogaus teises, žodžio ir susivienijimų laisvę bei demokratijos principus tam, kad nenutrūktų ekonominis ir socialinis vystymasis Afrikos žemyne ir kad jame dalyvautų visi Afrikos visuomenės sluoksniai.

Be to, norėčiau pakartoti kitų kolegų raginimą dėl tvirto ES įsipareigojimo siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų kovojant su ŽIV, kuris mažina dirbančiųjų skaičių, ir tobulinant Europos politiką, kuri tikrai atspindėtų bendradarbiavimo vystymosi dvasią tarptautinės prekybos kontekste.

 
  
MPphoto
 
 

  Danutė Budreikaitė (ALDE). (LT) Norėčiau pasveikinti M. Martens, pranešime pateikiančią dabartinės ES ir Afrikos santykių būklės vaizdą ir siūlymus santykių gerinimui.

Apmaudu, tačiau Afrika yra skurdžiausias pasaulio žemynas. Nepaisant ES ir kitos tarptautinės paramos, skurdas per šiuos 25 metus ne sumažėjo, o padidėjo. Tūkstantmečio vystymosi tikslai nukeliami ateičiai.

Tai vyksta Afrikoje, kuri savo naudingomis iškasenomis yra turtingiausias žemynas pasaulyje. Viena iš priežasčių – žaliavų eksportas pigiausiomis kainomis ir brangus gatavų produktų importas. Pakeisti situaciją gali perdirbamosios pramonės, smulkiojo ir vidutinio verslo, darbo vietų kūrimas Afrikos valstybėse ir regioninis bendradarbiavimas.

Be abejo, kaip pabrėžiama pranešime ir ką visuomet pabrėžia Europos Parlamentas, švietimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kuriant savarankišką ekonomiką Afrikoje.

Kalbėdama apie Afrikos ateitį, norėčiau paminėti karinius konfliktus, kurie, pavyzdžiui, Sudane, trunka daugelį metų. Tai iš vienos pusės sukelia nesaugumą vietiniams ir užsienio investuotojams, iš kitos pusės tai sudaro galimybes kai kurioms valstybėms pasinaudoti konfliktais ir didinti žaliavų gavybą sau palankiomis sąlygomis.

ES kartu su tarptautine bendrija turėtų stengtis labiau prisidėti ieškant karinių konfliktų Afrikoje sprendimo, tuo pačiu metu būtų efektyvesnė vystomojo bendradarbiavimo parama Afrikai.

 
  
MPphoto
 
 

  Helmuth Markov (GUE/NGL). (DE) Gerb. pirmininke, labai svarbus vystymosi politikos veiksnys Afrikoje yra prekyba, kuri padėtų mažinti skurdą ir tobulinti sveikatos apsaugą Afrikoje. Tinkamai plėtojama prekyba leistų skatinti švietimą ir kovoti su neraštingumu. Vis dėlto ji negali to pasiekti taip, kaip tai atrodo Komisijai.

Man labai malonu – nes nugalėjo sveikas protas arba todėl, kad Afrikos šalių spaudimas tapo toks didelis – kad nuo praėjusio pirmadienio Komisija laikosi kitokio požiūrio į Ekonominės partnerystės susitarimus (EPS). Dėl to nebeliko nepagrįstų reikalavimų dėl rinkos liberalizavimo abipusiškumo ir poreikio atsižvelgti į Singapūro klausimus. Dabar sutarta, kad derybos vyks atskirais klausimais pirmiausia dėl prekių, o kiti klausimai bus svarstomi vėliau.

Jei mes būtume šį požiūrį taikę Dohos plėtrai, mes taip pat būtume galėję pasiekti tam tikros sėkmės, tačiau iki šiol mums to nepavyko. Dėl tokios Komisijos pozicijos nesėkmė ištiko PPO ir Dohos plėtrą, nes Komisija siunčia vis tą pačią žinią. Ši žinia yra tokia: „Jūs turite suprasti, kad mes norime jums tik gero, ir jei jūs to nesuprantate, jokios sutarties nebus“.

Laimei, jei mes žvelgsime į šio Parlamento pranešimą – kuris šiuo atveju yra daug protingesnis negu Komisijos – kurio projektą parengė mano kolega R. Sturdy 2006 m., aišku, kad Komisijos narys P. Mandelson turėjo gerokai anksčiau laikytis reikalavimų, kuriems jis įsipareigojo tik dabar, ir galbūt mes nebūtume nuėję taip toli.

Jūs pats kalbėjote mūsų komitete ir mes jūsų konkrečiai apie tai klausėme. Koks buvo jūsų atsakymas? Jūs pasakėte, kad Komisijos narys P. Mandelson darbą atliko puikiai! Atsakomybė taip pat tenka ir Tarybai, turint omenyje tai, kad ji turės pritarti partnerystės susitarimui proceso pabaigoje. Ji galėtų laikas nuo laiko dalyvauti derybose, o ne paprasčiausiai sakyti „mes patikėsime tai Komisijos nariui, gal jis pagaliau kažką nuspręs“. Ne, atsakomybė dėl EPS, manau, tenka ir jums, jūs nepateisinote pasitikėjimo, bent sprendžiant iš jūsų pareiškimų mūsų komitete.

 
  
  

PIRMININKAVO: LUISA MORGANTINI
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Sturdy (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, pats esu gana nustebęs dėl to, kad iš visos širdies sutinku su kolegos iš priešingos šio Parlamento pusės nuomone.

Sveikinu M. Martens parengus gerą pranešimą. Šią popietę mes girdėjome daug puikių žodžių, tačiau būtina pasakyti, kad Afrikoje mes patyrėme nesėkmę. Mes patyrėme nesėkmę anksčiau ir kaip pranešėjas dėl EPS tikiuosi, kad Europos Sąjunga šį kartą pasirodys geriau.

Vakar Komisija paskelbė Komunikatą dėl EPS, kuriame pagaliau pripažino, kad neįmanoma baigti derybų iki 2007 m. pabaigos, kaip buvo planuojama ir teigiama mano pranešime. Tačiau Komisija toliau primygtinai teigia, kad Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalys turi įsipareigoti 2008 m. pasirašyti EPS, be to, kai kurios regiono šalys turėtų pasirašyti EPS, o kitos nebūtinai. Tiesiog farsas!

Šiose derybose likus tiek nedaug laiko, pernelyg daug kas yra neaišku ir neapibrėžta. Komunikatas yra sąmoningai neaiškus ir man tai kelia nerimą: aš niekuomet nepasirašyčiau to, ko aš nesuprantu, o mes kaip tik to ir reikalaujame iš Afrikos šalių.

Be to, šie nauji pasiūlymai dėl susitarimų tarp regionų Afrikos šalyse, kurios to norėtų, sukurtų įvairių sutarčių kaimyninėse šalyse įvairovę, kuri primintų spagečių lėkštę.

Tai, kad kitos šalys ir AKR regionai turėtų prisijungti vėliau, reiškia, kad jos turėtų pasirašyti tai, apie ką derybose su jomis nebuvo kalbama. Ar tai gera mintis? Ar EPS nėra skirti stiprinti regioninę integraciją?

Kas yra atsakingas už įgyvendinimą, stebėjimo mechanizmus ir poveikio vertinimus, kai derybų šalys bando pasiekti susitarimą dėl šių mažesnių paketų? AKR šalys neturėtų pasirašyti prekybos susitarimų, kurie būtų nenaudingi jų vietos (regioninėms) rinkoms arba keltų kliūtis jų eksporto rinkoms. Būtina pasirinkti, o Komisijos politinio požiūrio pasikeitimas paskutinę minutę nepadeda stiprinti jų pasitikėjimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Josep Borrell Fontelles (PSE). - (ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ministre, ši diskusija turėtų mums padėti siekti pažangos dėl Lisabonos sutarties ir aukščiausio lygio susitikimo, ir mes turėtume padėkoti Tarybai pirmininkavusiai Portugalijai dėl to, kad ji daug dėmesio skyrė Europos ir Afrikos santykiams. Mes manome, kad tai pagaliau padės europiečiams suprasti, kad jų likimas yra neatskiriamai susijęs su Afrikos likimu, kad mes suprantame, kad Afrikos vystymasis yra mūsų gerovės sąlyga ir kad mes negalėsime kontroliuoti migracijos srautų arba užtikrinti saugaus energijos tiekimo be stiprios partnerystės su Afrika.

Mes turime pasakyti aiškiai, kad mūsų tikslas – ne padėti neturtingiems Afrikos gyventojams, bet mūsų pačių interesai. Reikia pasakyti, kad Afrikos gyventojai klausosi mūsų deklaracijų, jomis nepasitikėdami ir laikydami jas paprasčiausia retorika, nes mes neįveikėme kolonijinės praeities ir negalime kurti solidžių santykių tarp lygių partnerių, nors mes visi to labai norime ir apie tai skelbiame, tačiau tai ir nėra realu.

Afrikos modernizavimas – didelis darbas. Šiuo požiūriu Afrikos gyventojams tenka didžiulė atsakomybė, tačiau ji iš dalies tenka ir mums. Be mūsų pagalbos, be mūsų bendradarbiavimo Afrikai nepavyks įgyvendinti užduočių, kurios pateiktos M. Martens pranešime, nes reikalinga ne tik prekyba, bet pagalba ir lygybe pagrįsti santykiai, kurie leistų įveikti praeitį, dėl kurios iš dalies atsakingi ir mes.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE). - (SV) Dėkoju, gerb. pirmininke. Gruodžio mėn. vyks pirmasis Afrikos Sąjungos ir ES aukščiausio lygio susitikimas. Šis susitikimas svarbus ES, kuriai tenka didžiulė atsakomybė remiant ekonominį ir demokratinį vystymąsi Afrikoje. Jį surengti pasiūlė Tarybai pirmininkaujanti Portugalija. ES veikla Afrikos žemyne turi būti aktyvesnė.

Man, kitaip negu Brianą Crowley, nerimą kelia tai, kad aukščiausio lygio susitikime tikriausiai dalyvaus ir Zimbabvės diktatorius R. Mugabe. Europos Sąjunga neturėtų sėstis prie vieno derybų stalo su R. Mugabe. R. Mugabės savivalė ir korupcija paralyžiavo visą šalį. Imamasi prievartos prieš politinę opoziciją, nėra kalbos laisvės, šalyje, kuri kažkada buvo laikoma Afrikos aruodu, trūksta maisto, ir šimtai tūkstančių žmonių neturi namų. Ekonomika sužlugo, infliacija siekia daugiau kaip 7 000 proc., vidutinis gyventojų amžius yra mažiausias pasaulyje, o 25 proc. visų gyventojų užkrėsti ŽIV. Gerb. pirmininke, Komisijos nare, Manuel Lobo Antunes, vienas būdų parodyti mūsų protestą prieš diktatorinį R. Mugabės valdymą – nedalyvauti ES aukščiausio lygio susitikime. Siaubingam R. Mugabės valdymui turi ateiti galas. Su diktatoriais neturėtų būti leidžiamasi į diskusijas. Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE). - (FI) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, norėčiau padėkoti pranešėjai M. Martens už šį svarbų pranešimą. Viena vertus, tai aiškus ženklas Komisijai, kad rengiant bendrą ES ir Afrikos strategiją šį kartą didesnis vaidmuo turėtų tekti parlamentinei dimensijai. Tai, kad rengiant ES strategiją Afrikai 2005 m., Komisija ignoravo ne tik partnerius, bet ir Parlamentą, deja, buvo tuometinės Komisijos požiūris. Kita vertus, reikia pripažinti, kad pranešime keliami svarbūs klausimai, dėl turinio ir dėl priimamos strategijos, kuriems taip pat reikalingi atsakymai.

Pirmiausia istorija aiškiai rodo, kad visuotinės žmogaus teisės reikalauja visuotinės apsaugos, jei mes norime jas realizuoti. Dėl šios priežasties ES Afrikos strategijoje taikos ir saugumo prioritetais turėtų būti numatyta ir skatinama apsaugos sąvoka. Atsakomybė dėl apsaugos taip pat turi būti diskusijų ES tema.

Antra, kaip skelbiama pranešime, didžiausias strategijos prioritetas yra klimato kaitos klausimai. Vanduo, jo kokybė ir aprūpinimas yra susijęs su rimtais politiniais klausimais Afrikoje. Vis dėlto norėčiau priminti, kad rimčiausi aplinkos sunkumai susiję su dabartine dirvožemio erozija ir nykstančiomis ganyklomis. Klimato kaita dar labiau apsunkina padėtį. Reikalingos prisitaikymo ir paramos programos. Be to, Afrika yra mūsų tarptautinis partneris kovoje su klimato kaita.

Trečia, norėčiau pabrėžti, koks svarbus smulkusis ir vietos verslas, kuris yra tvaraus ir realaus ekonominio vystymosi Afrikoje pagrindas. Mes turėtume užtikrinti jam paramą savo veiksmais. Tik vietos gyventojai gali prikelti Afriką.

 
  
MPphoto
 
 

  Ana Maria Gomes (PSE). (PT) Noriu pasveikinti M. Martens su svarbiu pranešimu tuo metu, kai ES peržiūri savo santykius su Afrika, didžiąja dalimi dėl to, kad žemyne atsirado naujas žaidėjas – Kinija. Vis dėlto galima pasiekti pažangos ES ir Afrikos santykių srityje, jei bus nuosekliai užtikrinamas vystymasis ir saugumas, ypač žmogaus teisių, demokratijos ir tinkamo valdymo srityje.

Atsižvelgiant į bendros strategijos reikšmę ir su tuo susijusį veiksmų planą, kuris bus priimtas ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikime, norėčiau prašyti Tarybai pirmininkaujančią Portugaliją informuoti Europos Parlamentą apie pažangą svarstant šiuos dokumentus ir jų turinį. Tai padėtų užtikrinti, kad bendroje strategijoje ir veiksmų plane numatytos priemonės būtų įgyvendintos pritariant Europos Parlamentui ir pritaikant įvairias finansines priemones.

Čia, šiame Parlamente, mes tikimės, kad bendroje strategijoje ir veiksmų plane bus atspindėti Europos Sąjungos įsipareigojimai, nustatant prioritetus kovai su skurdu ir Tūkstantmečio vystymosi tikslams, ypač siekiant užtikrinti sveikatos apsaugos ir švietimo prieinamumą. Mes norėtume įtraukti bendras priemones kontroliuoti mažų ginklų ir lengvosios ginkluotės, kurie yra masinio naikinimo ginklai Afrikoje, prekybą, ir priemones, suteikiančias veiklos galimybes moterims ir pilietinei visuomenei, nuo kurių priklauso Afrikai taip reikalingi pokyčiai taikos ir vystymosi srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). (CS) Europa išsiugdė netinkamą požiūrį į Afriką, kuris yra susijęs su kolonijine praeitimi. Šiandien mes bandome padėti besivystančioms šalims įžengti į globalizuotą pasaulį, ir todėl dėmesys santykiuose su šiomis šalimis vis labiau krypsta prie visuotinių iššūkių. Be ligų, bado ir geriamo vandens trūkumo, sprendžiami saugumo, prekybos, migracijos, protų nutekėjimo ir klimato kaitos klausimai.

Be labdaros, mūsų užduotis yra stebėti, kad būtų priimami atsakingi sprendimai, pagrįsti demokratiniais principais iš Afrikos institucijų pusės. Šiuo požiūriu Komisijos nario P. Mandelsono vystymosi strategiją laikau pavojinga, nes joje išskirtinis dėmesys skiriamas prekybos santykiams su Ramiojo vandenyno šalimis.

Gerbiamieji Parlamento nariai, mes privalome primygtinai reikalauti, kad Komisija sparčiau didintų pajėgumus sprendžiant žmogaus teisių darbotvarkės klausimus. Be jos demokratija Afrikoje arba bet kurioje kitoje pasaulio vietoje neturės galimybių išlikti. Man didžiausią nerimą kelia tai, kaip giliai Afrikoje įsišaknijusi buvusio komunistinio bloko ideologija. Taip pat nerimą kelia totalitarinės Kinijos rinkos, kuri naudoja Afrikos žaliavas ir atima darbą iš Afrikos žmonių, modelio įtaka.

Norėčiau pasveikinti pranešėją M. Martens už išsamų ir suderintą naujosios strategijos apibrėžimą, pateiktą jos pranešime. Vis dėlto mes taip pat turime atsižvelgti į finansinę sistemą ir įvertinti atitinkamų finansinius rodiklius.

Man taip pat atrodo, kad Komisija nepakankamai informuoja Europos piliečius apie ES bendradarbiavimo su tiesioginiu jos kaimynu – Afrika – reikšmę. Tikiuosi, kad aukščiausio lygio susitikime Lisabonoje gruodžio mėn. taip pat ir šio pranešimo pagrindu bus patvirtinta nauja santykių vizija, kylanti iš žmogaus teisių darbotvarkės.

Užbaigdama noriu pasakyti, kad aukščiausio lygio susitikimu siekiama pakeisti ES ir Afrikos santykius, todėl nepritariu tam, kad Čekija ir JK ketina blokuoti šį Afrikos aukščiausio lygio susitikimą, nes jame ketina dalyvauti Zimbabvės diktatorius. Vis dėlto jam dalyvaujant jo valdymas turėtų būti pasmerktas.

 
  
MPphoto
 
 

  Thijs Berman (PSE). (NL) Gerb. pirmininke, Europos Sąjungos ir Afrikos šalių santykiai tapo nepriimtinai įtempti dėl Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių derybų dėl Ekonominės partnerystės susitarimų. Jei šios derybos baigtųsi nesėkme, tada pagal Kotonu sutartį daugelis šalių nuo sausio 1 d. liktų sunkioje padėtyje, nes mūsų prekybos santykiai tada būtų reguliuojami pagal gerokai mažiau palankią bendroji lengvatų sistemą.

Vis dėlto būtų nedovanotina, jei neturtingos šalys būtų šitaip baudžiamos, nes jos mato, kad ES ir AKR valstybės šiuo metu nėra joms lygiavertės partnerės. Mes turime suteikti neturtingoms šalims teisę apsaugoti jų rinkas sektoriuose, kurie yra silpni ir kurie patirtų laisvosios prekybos smūgį. Šios derybos prieštarauja M. Martens pranešime pateiktiems geriausios patirties principams ir tikslams, kuriems aš taip pat pritariu.

Mes, socialistai, norėjome papildyti, kad ES prekybos ir žemės ūkio politika neturėtų trukdyti vystymosi politikai. Mums reikalingas darnumas, be to, politika taip pat turėtų būti siekiama suvienodinti moterų teises. Nuo Komisijos priklauso, ar tai taps konkrečiais veiksmais. Komisija turėtų atidžiai stebėti vystomąjį bendradarbiavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). (PL) Nepaisant milijonų eurų, skirtų Afrikai, skurdas šiame žemyne didėja, kaip nurodoma pranešime, parengtame M. Martens. Aš nesikonsultavau su M. L. Antunes, kuris atstovauja Portugalijai, arba J. Van Hecke, tačiau norėčiau pabrėžti, kad bendradarbiavimas su vietos Afrikos organizacijomis yra sine qua non siekiant finansinės paramos veiksmingumo.

Būtina padėti ekonomikai įgyvendinant technologijas, žadinant verslumo dvasią, skatinant piliečių lojalumą ir remiant asmeninę iniciatyvą. Misionieriai dalyvauja šioje veikloje, neturėdami lėšų, o Sąjunga nedalyvauja nepaisant to, kad turi didelius finansinius išteklius. Vienas pagrindinių iššūkių yra švietimas, kitaip sakant, investicijos į žmogiškąjį kapitalą, kuris teikia didelę naudą. Afrika taip pat turi prisiimti įsipareigojimus. Tai apima ginklų prekybos ribojimą ir tam tikrų teisinių nuostatų, pavyzdžiui, dėl nuosavybės teisių, kurios yra svarbios ekonomikos plėtrai, apsaugos įgyvendinimą. Norėčiau užbaigti tuo, kad vyriausybių vaidmuo turėtų būti suprantamas kaip tarnavimas žmonėms, o ne pelnymasis iš mūsų pagalbos, kurį simbolizuoja prabangūs automobiliai, kuriuos naudoja Afrikos valdžios institucijų atstovai.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Arlette Carlotti (PSE) . – (FR) Gerb. pirmininke, Afrika šiandien turi du veidus: vienas jų yra kraštutinis skurdas ir žmonių tragedija Darfūre ir Somalyje, o kitas, kuris taip pat ilgai buvo nepastebimas ir ignoruojamas – siekiančio naujovių, demokratijos, nors gal ir pernelyg lėtai, bet pamažu grįžtančio į augimo kelią žemyno veidas.

Todėl naująja ES ir Afrikos strategija turėtų būti atsižvelgiama į šią dvejopą tikrovę ir siekiama remti šį vis dar trapų procesą tikrosios politinės partnerystės priemonėmis: partnerystės, kuri pagrįsta vieningumu per Afrikos Sąjungą, su kuria mes turėtume bendradarbiauti; atitinkanti darbotvarkę, kuri buvo parengta drauge, o ne pagrįsta prievarta iš šiaurės, nes Europa nėra vienintelė Afrikos partnerė. ES taip pat turi remti procesą, vadovaudamasi Tūkstantmečio vystymosi tikslais, kaip planu vykdant pažadus ir finansinius ES ir valstybių narių įsipareigojimus ir pripažįstant tą vaidmenį, kuris tenka Afrikos parlamentams. M. Martens pranešimas faktiškai yra žinia, kurią mes šiandien siunčiame Komisijai ir Tarybai, ir gruodžio mėn. Lisabonoje mes matysime, ar ši žinia buvo išgirsta.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE). (PT) Gerb. pirmininke, kaip teigiama M. Martens pranešime, kuriam aš iš esmės pritariu, tai, kad dabartinė ES strategija Afrikai nebuvo kuriama kartu su Afrikos šalimis, yra jos ribotų galimybių požymis. Tai buvo klaida, ir ją būtina ištaisyti kitoje ES strategijoje, kuri turėtų sustiprinti Afrikos Sąjungos vaidmenį remiantis partnerystės ir lygiateisiškumo sąvokomis. Susirūpinimą kelia taikos, perkeltųjų asmenų ir kovos su rimtomis ligomis, pavyzdžiui, AIDS ir maliarija, klausimai.

Vystymasis turi būti mūsų tikslas, o prekyba – viena priemonių. Šiuo požiūriu mes turime remti mažąsias ir vidutines įmones ir skatinti lygiateisę tarptautinę prekybą. Vis dėlto šioje strategijoje sėkmė mus lydės tik tada, jei žemyne bus įtvirtinta demokratija ir gerbiamos žmogaus teisės.

Peržiūrint ir atnaujinant ES strategiją Afrikai, būtina atsižvelgti į naujas vietos ir pasaulio sąlygas. Tai, kad mes šiandien kalbame su Afrikos Sąjunga yra savaime reikšminga. Kita vertus, bendras naftos ir maisto poreikio didėjimas reiškia, kad būtina didinti pasaulinius gamybos pajėgumus, ir šiuo požiūriu Afrika yra žemynas, kuriame yra ne tik daug naftos ir dujų, bet ir didelis žemės ūkio potencialas, kurį būtų galima panaudoti.

Pagaliau aukščiausio lygio susitikimo klausimas. Nebūtina rengti aukščiausio lygio susitikimą tam, kad būtų apibrėžta strategija Afrikai. Vis dėlto kadangi pirmininkaujanti Portugalija pasirinko šį kelią, būtų blogai, jei mes neitume iki galo, kitaip mes prarastume galimybę turėti teigiamos įtakos Afrikos žemynui. Turėtų būti kalbama ne tik apie skolos nurašymą, nes didesnė gerovė pasaulyje gali ir turi būti, gerb. pirmininke, didesnės gerovės Afrikoje galimybė. Ši gerovė turėtų teikti naudą jos žmonėms, o ne tik jos elitui.

Tarptautinis bendradarbiavimas, kaip kažkas jau minėjo, neturėtų kelti sunkumų Afrikai. Todėl mes privalome jį tobulinti, siekiant užtikrinti švietimą, sveikatos apsaugą, demokratizavimą ir vystymąsi.

 
  
MPphoto
 
 

  Luis Yañez-Barnuevo García (PSE). (ES) Gerb. pirmininke, norėčiau pasveikinti pranešėją ir pasakyti, kad sutinku su L. Michel dėl naujos partnerystės ir santykių tarp Europos ir Afrikos. Taip pat norėčiau padėkoti M. Lobo Antunes už Europos ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimo organizavimą.

Vis dėlto tol, kol bus sukurti naujo tipo santykiai, oficiali vystymosi parama ir toliau yra ir bus keletą metų labai naudinga priemonė plečiant Europos, ir ne tik visos Europos, bet taip pat ir valstybių narių santykius su Afrika.

Mes turėtume skatinti sveiką konkurenciją tarp valstybių narių tobulinant vystymosi pagalbos kiekybę ir kokybę. Mano šalis, Ispanija, šią parlamentinę kadenciją trigubai padidino savo pagalbą ir lyginant su ankstesne vyriausybe padidino savo įnašus nuo 200 mln. EUR 2004 m. iki 850 mln. EUR, kurių tikimasi 2008 m. Ispanija dabar yra antroji didžiausia pasaulyje vystymosi pagalbos donorė ir yra Vystymosi paramos komiteto narė, kurios įnašas per šį laikotarpį išaugo labiausiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, pirmiausia norėčiau padėkoti už jūsų pastabas, pasiūlymus ir net kritiką dėl to, ką dėl Afrikos ir ES santykių siūlo pirmininkaujanti valstybė narė. Žinoma, mes tinkamai atsižvelgėme į visus šiuos pasiūlymus, pastabas ir kritiką.

Norėčiau paaiškinti, kad tai, ką mes siūlome naujų santykių su Afrika požiūriu, gali būti vertinama dviem aspektais, kurie yra naujoviški, arba mes manome, kad jie tokie yra, arba gali pasirodyti esą. Pirmiausia mes planuojame skurti veiksmingą partnerystę su Afrika; ši partnerystė taip pat privalo būti veiksminga nuosavybės požiūriu.

Kaip jau minėjau, strategija, kurią mes kuriame Afrikai, nėra vienašalė strategija. Tai yra bendra strategija, kitais žodžiais tariant, strategija, kurios projektas buvo parengtas, aptartas ir priimtas kartu ir, kad ir koks būtų jo rezultatas, jis turėtų atitikti mūsų draugų iš Afrikos lūkesčius ir tai, ko mes taip pat, žinoma, teigiama prasme tikimės iš mūsų Afrikos partnerių.

Kita vertus, mes taip pat norėtume padidinti šios strategijos dalyvių skaičių ir norėtume, kad joje dalyvautų ne tik vyriausybės. Mes norime, kad joje dalyvautų ir kitos visuomeninės institucijos, parlamentai, kaip jau minėjau, ir platesni pilietinės visuomenės sluoksniai, jų atstovai ir dalyviai. Kitas aspektas, kuris, mano nuomone, yra svarbus, yra tai, kad mes norime modernizuoti Europos Sąjungos ir Afrikos darbotvarkę. Mes norime, kad ja būtų atsižvelgiama į naujus visuotinius iššūkius, sudėtingus pokyčius, kurie vyksta pasaulyje, ir suteikti Afrikai galimybę integruotis į naująją pasaulio sąrangą.

Būtent todėl mes norime kartu su Afrika svarstyti ir tokius naujus klausimus, kaip energijos klausimas, klimato kaita ir klausimai, susiję su migracija, mobilumu ir užimtumu, nepamirštant ir tų klausimų, kurie ir toliau yra tradiciniai, pavyzdžiui, taika, saugumas, demokratinis valdymas ir žmogaus teisės ir mokslo ir informacinės visuomenės klausimai.

Manau, kad ši darbotvarkė yra nuosekli, drąsi ir, kaip jau sakiau, šiuolaikiška. Mes privalome modernizuoti mūsų darbotvarkę su Afrika, kuria siekiama veiksmingai atsiliepti į dabartinius poreikius. Norėčiau taip pat pasakyti, kad Portugalija niekada nedvejojo įvardyti diktatorius Afrikoje arba kitoje pasaulio dalyje ir juos pasmerkti, ir mes tai darysime, kai tik tai bus būtina.

Pagaliau turėčiau taip pat padėkoti Komisijai už darbą, rengiantis antrajam ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimui. Mes gavome iš Komisijos ir Komisijos narių, kurie yra konkrečiai atsakingi už prekybą, išorės veiksmus ir humanitarinę pagalbą, labai reikšmingą ir kokybišką paramą.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel, Komisijos narys. – (FR) Gerb. pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau padėkoti Tarybai už tai, kad ji įvertino mūsų pateiktas priemones. ir norėčiau pridurti, kad pritariu iškeltiems klausimams.

Aš pritariu pagrįstam susirūpinimui dėl kai kurių klausimų. Komisija siekia laikytis didesnio nuoseklumo dėl užjūrio teritorijų, siekiant išvengti dialogo tarp Europos ir Afrikos prieštaravimų, tarp jų ir tų, kuriuos apibūdino M. Rocard. Mes patys kartais taikome prieštaringas politikos priemones: pavyzdžiui, subsidijos žemės ūkiui. Tai yra prieštaravimas. Deja, kartais tenka rinktis tarp įvairių interesų ir kartais tai yra tiesiog neišvengiama. Aš matau, kad Europa tikriausiai yra vienintelė tarptautinė žaidėja, kuri gali keisti savo veiksmus, ir eina teisinga kryptimi.

Antrasis klausimas, kuris buvo keliamas – tai Zimbabvė. Nenorėčiau grįžti prie šio klausimo dar kartą. M. Martens jį apibūdino geriau už mane. Mes kalbame apie ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimą, o ne ES ir Zimbabvės aukščiausio lygio susitikimą. Tai pirma. Antra, esu informuotas apie raginimus pasmerkti R. Mugabe režimą. Mes galėtume tai padaryti, tačiau tai nieko nepakeistų. Sprendimas pakviesti R. Mugabe nuo mūsų nepriklauso. Deja, mes negalime atstovauti mūsų partneriams iš Afrikos. Kalbėdamas kaip Komisijos narys, atsakingas už vystymąsi ir humanitarinę pagalbą, kuriam suteikta ypatinga atsakomybė dėl Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių ir politinių santykių ir dialogo su Afrika, turiu jums pasakyti – ir atsiprašau, kad turiu tai priminti – kad mes neturime teisės taikyti prievartą, kuri įgalintų mums pasakyti mūsų Afrikos partneriams: „jūs galite kviesti bet ką, išskyrus jį“. Rizikuodamas būti pernelyg tiesmukiškas taip pat pasakysiu: jei mes visus klausimus spręstume iš šių pozicijų, mes turėsime sunkumų ne tik su R. Mugabe. Ir dar norėčiau pridurti: tai yra realybė.

Svarbu tai, kad aukščiausio lygio susitikimas vyksta, taip pat svarbu, kad šio aukščiausio lygio susitikimo metu mes galėtume svarstyti klausimus ir kelti klausimą dėl žmogaus teisių padėties Zimbabvėje. Tai man atrodo naudinga ir svarbu, ir dėl to galima visiškai neabejoti. Todėl aukščiausio lygio susitikimas turi įvykti. Mes jo laukėme pakankamai ilgai. Jau įvyko Afrikos ir Kinijos aukščiausio lygio susitikimas. Be to, rengiamas Afrikos ir Japonijos aukščiausio lygio susitikimas, ir mes šiame susitikime būtinai dalyvausime, nors tiksliai neaišku, kada jis vyks.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad mes sulaukėme Pietų Afrikos Respublikos pagalbos. Pietų Afrikos Respublika stengėsi padėti išspręsti šį klausimą, atstovaudama visų šalių interesams. Be to, ši šalis yra viena tų, kurios dalyvauja siekiant susitarimo tarp daugumos ir opozicijos Zimbabvėje, ir tai turėtų baigtis teisingais ir sąžiningais rinkimais 2008 m. kovo mėn. Šios derybos tebevyksta, ir bet kuriuo atveju paskutinis mano pokalbis su prezidentu T. Mbeki parodė, kad esama realios sėkmės vilties. Todėl nekritikuokime Pietų Afrikos, nes ji daro viską, ką ji gali, ir čia nėra nieko bloga.

Dėl žemės ūkiui skiriamo finansavimo norėčiau paprasčiausiai nurodyti, kad tarp devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų šiam sektoriui atidėtos lėšos išaugo nuo 663 mln. EUR iki 1,1 mlrd. EUR. Tiesa, kad nepaisant lėšų tarp devintojo ir dešimtojo EPF padidėjimo, absoliučiu procentiniu požiūriu jos sumažėjo, nors kalbant apie absoliučius procentinius dydžius faktinis padidėjimas nebuvo nereikšmingas. Be to, aš labai apsidžiaugiau, kai Pasaulio banko pirmininkas prieš keletą dienų Vašingtone, posėdyje, kuriame dalyvavau ir aš, paskelbė, kad gerokai daugiau dėmesio bus skiriama žemės ūkio vystymui, todėl visiškai pritariu jūsų susirūpinimui dėl to, ką jūs ką tik išsakėte.

Taip pat galiu nuoširdžiai pritarti pranešime išdėstytam požiūriui dėl pilietinės visuomenės ir parlamentų ir visos Afrikos Parlamento.

Trumpai apibendrindamas, nes skirtas laikas yra labai trumpas, norėčiau dar kartą paliesti ekonominių partnerystės susitarimų arba EPS klausimą, kaip ir žadėjau. Jūs turite žinoti mano poziciją dėl šių susitarimų. Jie yra būtina sąlyga integruojant Afriką į pasaulio bendruomenę. Kaip parodė Azijos patirtis, lemiamas pažangos veiksnys yra ne pagalba, bet ekonominis vystymasis ir integravimas į pasaulio rinką. Aš manau, kad EPS suteikia galimybių, kurios leistų laipsniškai integruoti AKR šalis į tarptautinę prekybos bendruomenę, sukuriant regionines rinkas. Norėčiau pažymėti, kad 2008 m. sausio 1 d. nebus dramatiško rinkos liberalizavimo pradžia. Ką tai reiškia? Faktiškai tai reikštų laipsnišką rinkų atvėrimą taikant skirtingus pereinamuosius laikotarpius skirtingai produkcijai, teikiant finansinę paramą iš regioninių fondų, kurie leistų sumažinti sunkumus dėl iždo nuostolių, patiriamų dėl liberalizavimo. Žinoma, įdomių pasiūlymų, kurie galėtų būti taikomi šioje srityje, netrūksta.

Be to, mes taip pat galėtume mobilizuoti didelius išteklius daugelyje sričių, kurie sukurtų optimalias sąlygas liberalizuoti šiuos pažangius procesas, ir šis laipsniškas rinkų atvėrimas yra naudingas, teigiamas ir vaisingas. Tačiau man labai gerai suprantamas ir daugelio jūsų susirūpinimas. Vis dėlto dėl raginimo nukelti šių ekonominių partnerystės susitarimų datą turėčiau jums pasakyti, kad čia nematau jokių privalumų. PPO nesuteiks išimties AKR šalims, nes mūsų dabartinė sistema pažeidžia kitų besivystančių šalių interesus, su kuriomis būtų elgiamasi kaip su buvusiomis kolonijomis.

Todėl vienintelė alternatyva yra bendroji lengvatų sistema. Mažiausiai išsivysčiusios šalys (MIŠ) turėtų prieigą visose srityse, išskyrus ginklus, tačiau ne MIŠ – ir aš norėčiau nurodyti, kad tokių šalių yra 36 – tai reikštų mažesnes galimybes. EPS suteiktų pirmenybę mūsų tradiciniams partneriams, tačiau tai taip pat leistų remti regioninės ekonomikos integravimą. Aš manau, kad čia esama realaus prekybos, kuria siekiama stiprinti ekonominį vystymąsi, potencialo.

Mes, žinoma, esame informuoti apie sunkumus, kuriuos tai sukeltų mūsų partneriams, mes suprantame jų abejones ir, reikia pripažinti, jų teisėtus nuogąstavimus. Būtent dėl šios priežasties mes iš pradžių siūlėme siekti susitarimų etapais, kurie leistų spręsti prekybos klausimą atveriant rinkas abipusiu pagrindu, suderinamu su PPO taisyklėmis. Aš visuomet sakiau, kad mūsų AKR partnerių pasiūlymai dėl rinkos prieigos, žinoma, bus pagrįsti asimetrijos principais. Mes iš savo pusės visiškai atveriame rinkas, siekiame būti kuo lankstesni ir panaudosime visus mums prieinamus svertus spręsdami tam tikrus klausimus, ypač apsaugant žemės ūkio gamybą ir besivystančias pramonės šakas.

Šiuo metu mes toliau svarstome šį klausimą. Realus iššūkis yra išvengti pražūtingos ne MIŠ padėties nuo sausio 1 d. Šios šalys turi svarbius prekybinius interesus, kurie turėtų būti apsaugoti. Jei iki sausio 1 d. mums nepavyktų išspręsti rinkos prieigos klausimo, akivaizdu, kad jis grįžtų bendrosios lengvatų sistemos pavidalu, o tai reikštų, kad šios šalys bus paliktos nuošalyje, o tai būtų pražūtinga. Todėl mes turime paskubėti, jei norime, kad būtų priimti bent laikini susitarimai. Tai iš esmės ir yra viskas, kas liečia EPS.

Pagaliau norėčiau pasakyti, kad visiškai sutinku su požiūriu, kurį aiškiai išreiškė J. Borrell Fontelles. Artėjantis aukščiausio lygio susitikimas ir ES ir Afrikos strategija iš esmės pakeistų Europos ir Afrikos santykių pobūdį. Todėl siekime – pasiskolinsiu žodžius – kurti stiprią partnerystę tarp dviejų pusių, kurios gerbia viena kitą ir turi teises ir įsipareigojimus viena kitos atžvilgiu, ir atsisakyti to, ką turime šiandien – nenorėčiau sakyti banalių, nes tai yra daug rimčiau – pasenusių, archajiškų santykių, duodančių priešingus rezultatus, kuriuos žymi dažnai žeminančios donoro ir naudos gavėjo sąvokos.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks rytoj, 11.30 val.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimas turėtų žymėti ES politikos priemonių pokyčius dėl Afrikos šalių ir tautų suverenumo ir plėtros teisių, skatinant sąžiningesnį, taikesnį ir humaniškesnį pasaulį ir užtikrinant didesnį solidarumo lygį.

Tai, pavyzdžiui, reikalauja:

- solidarumo priemonių patenkinti pagrindinius milijonų žmonių poreikius;

- pagarbos šaliam suverenumui ir nepriklausomybei, nesikišimo į kiekvienos šalies vidaus reikalus ir taikingo tarptautinių konfliktų sprendimo;

- tarptautinių santykių demilitarizavimo ir laipsniško ginkluotės ir karinių išlaidų mažinimo;

- teisingų ir sąžiningų tarptautinių ekonominių santykių, atmetant nepagrįstus Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko ir Pasaulio prekybos organizacijos bei „Ekonominių partnerystės susitarimų“ reikalavimus dėl prekybos liberalizavimo;

- atšaukti užsienio skolą, kurios suma jau yra daugiau, negu gražinta;

- tinkamų bendradarbiavimo politikos priemonių ir aktyvios ir abipusės vystymosi paramos;

- garantuoti imigrantų teises.

Šis santykis neturėtų būti paremtas neokolonialistinėmis ambicijomis arba paternalistiniu požiūriu, kuriuo siekiama atgauti tas pozicijas, kurios buvo prarastos po to, kai Afrikos tautos atgavo nepriklausomybę 20-ojo amžiaus antrojoje pusėje – ir skatinti tarpusavio sąveiką, karinį ES pagrindinių ES jėgų dalyvavimą ir tarptautinių bendrovių gamtinių žaliavų eksploatavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Tokia Saïfi (PPE-DE), raštu. – (FR) Jei mes norime pabrėžti Parlamento pranešimo dėl Europos Sąjungos ir Afrikos santykių, reikšmę, atsižvelgiant į artėjantį ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimą gruodžio mėn., tada mes turime pirmiausia pasidžiaugti jo realistiniu požiūriu.

Pranešime raginama siekti tikros partnerystės tarp ES ir Afrikos, demokratinės ir realistinės partnerystės, kuri būtų pagrįsta ne tik veiksminga ir koordinuota pagalba, bet ir prekybos santykiais.

Norėčiau išreikšti savo pritarimą deryboms dėl Ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) nes, kaip pabrėžiama pranešime, tarptautinė prekyba turėtų būti laikoma vystymosi priemone. Skurdą gali sumažinti tik ekonominis augimas, sąžiningai, tvariai ir tinkamai kontroliuojamas augimas, kuris yra komercinės veiklos, kurią skatina rinkos prieiga, rezultatas.

Laisvoji prekyba nėra tikslas savaime, ji turi tarnauti Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalims; todėl AKR tautos turėtų laipsniškai ir asimetriškai dalyvauti atsižvelgiant į vietos ypatybes.

Mes negalime būti patenkinti, teikdami pagalbą pasirinktinai, kitaip mes neišspręsime sunkumų, mes juos tiesiog nuolat atidėsime jų sprendimą.

Afrika nėra tik humanitarinės pagalbos teatras, ji turi būti aktyvi vystymosi dalyvė, padedant Europos Sąjungai.

 

14. Tarptautinė sutartis dėl draudimo naudoti kasetines bombas (diskusija)
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Kitas klausimas yra diskusija dėl:

- žodinio Josepo Borrellio Fontelleso klausimo Tarybai vystymosi komiteto vardu dėl tarptautinės sutarties dėl draudimo naudoti kasetines bombas, atsižvelgiant į Oslo deklaraciją (O-0048/2007 - B6-0319/2007);

- žodinio Josepo Borrellio Fontelleso klausimo Tarybai vystymosi komiteto vardu dėl Oslo deklaracijos pagrindu sudarytos tarptautinės sutarties dėl draudimo naudoti kasetines bombas (O-0052/2007 - B6-0320/2007).

 
  
MPphoto
 
 

  Josep Borrell Fontelles, autorius. – (ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ministre, vis dažniau ir garsiau girdėti raginimai uždrausti kasetinių bombų naudojimą. Šių bombų naudojimas 2006 m. vasarą Libane parodė galimos humanitarinės nelaimės mastą.

Tai ginkluotė, kuri yra pavojinga civiliams gyventojams ir kariniams darbuotojams, tačiau praktiškai 90 proc. aukų yra civiliai gyventojai. Be to, 10 proc. šių mirtinų bombų nesprogsta: jos lieka žemėje ir turi tą patį poveikį kaip ir minos.

Todėl teritorijos, kurioje lieka ši ginkluotė valymas yra pavojingas gyventojams ir tarptautinių taikos palaikymo pajėgų kariams. Šios bombos naudojamos ne tik kare; jos yra ilgalaikė kliūtis transportui ir žemės ūkiui ir prekybai ir humanitarinei pagalbai.

Todėl kasetinės bombos yra vienas pagrindinių sunkumų neturtingų šalių vystymuisi: būtent neturtingos šalys patiria šį poveikį, ir pagrindinės aukos šiose šalyse yra neturtingiausia ir mažiausiai išsilavinusi gyventojų dalis.

Mes nebegalime sakyti, kad bombardavimas iš 10 000 metrų aukščio ir bombos, kurios visam laikui pasilieka žemėje yra veiksmingas būdas palaikyti taiką arba vykdyti karinius veiksmus.

Taikos palaikymo jėgų išdėstymas ir humanitarinė pagalba šiandien yra itin svarbios stabilizuojant ir atkuriant konfliktų paveiktas sritis, ir šios ginkluotės naudojimas dabar neturi jokio pateisinimo, net žvelgiant iš karinės perspektyvos.

Šiandien mes norime aptarti su Komisija ir Taryba iniciatyvas, kurios yra pasikeitusio tarptautinės bendruomenės požiūrio į kasetines bombas rezultatas.

Europos Parlamentas laikosi labai aiškaus požiūrio: mums reikalingas tarptautinis visuotinio pobūdžio reglamentas, uždraudžiant kasetinių bombų naudojimą, gamybą, perdavimą, finansavimą ir saugojimą. ES valstybės narės turėtų įgyvendinti vienašalius veiksmus ir uždrausti šių bombų naudojimą ir prekybą, sekant šalių, kurios tai padarė arba rengiasi padaryti, pavyzdžiu.

Komisijos nary, ministre, Europos Parlamentas norėtų padėkoti Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei, Komisijai ir valstybėms narėms už tai, kad jos siekia naujo Jungtinių Tautų konvencijos protokolo dėl kai kurių įprastinių ginklų, kuriame būtų aptariami įvairūs kasetinių bombų naudojimo humanitariniai aspektai. Deja, vis dėlto mes turime pripažinti, kad iki šiol buvo pasiekta pažanga buvo nedidelė.

Todėl mums reikalingas solidus Oslo procesas, kurio pagrindu šalys, NVO, Raudonasis Kryžius ir tarptautinės organizacijos parengtų drąsią darbotvarkę. Šiuo metu Oslo procesą remia 80 šalių, tarp jų daug besivystančių valstybių, tačiau neaišku, ar šiuo procesu pagaliau pavyks visiškai uždrausti kasetines bombas.

Mums reikalingas integruotas, išsamus humanitarinis požiūris, kuriuo daug dėmesio būtų skiriama ne nusiginklavimui, bet civilių asmenų apsaugai, padedant jiems įveikti karo padarinius ir užtikrinti, kad sukauptos bombos būtų sunaikintos, o užterštos sritys išvalytos.

Artėjant daugeliui svarbių įvykių, pavyzdžiui, Vienos susitikimui gruodžio mėn. ir Briuselio susitikimui kitą savaitę ir minint Pasaulinę veiksmų prieš kasetines bombas dieną lapkričio mėn. 5 d., kai visame pasaulyje vyks daugelis renginių, ką darysime mes?

Šiomis sąlygomis norėčiau paklausti Komisijos ir Tarybos atstovų, ką mes darysime, kokia bus mūsų pozicija? Kokia yra Europos Sąjungos pozicija dėl diskusijų konvencijos dėl kai kurių įprastinių ginklų sistemoje?

Ar mes priimsime Tarybos bendrą poziciją šiuo klausimu? Kokiomis iniciatyvomis valstybės narės bus skatinamos priimti priemones, siekiant uždrausti kasetines bombas? Ką mes darome remiant trečiąsias šalis tam, kad išvalytume teritorijas, informuotume gyventojus apie rizikos veiksnius ir sunaikintume jau uždraustos ginkluotės atsargas?

Pagaliau ar Komisija svarstys tarptautinės konferencijos dėl Europos Sąjungos vaidmens siekiant įveikti socialines ekonomines, humanitarines ir vystymosi pasekmes po konfliktų, kuriose šie ginklai buvo naudojami, organizavimo klausimą?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, Josep Borrell Fontelles, pirmiausia norėčiau padėkoti jums už šiuos konkrečius klausimus. Pamėginsiu trumpai ir kiek galint objektyviau atsakyti į kiekvieną iš trijų Tarybai pateiktų klausimų.

Atsakydamas į pirmąjį klausimą turiu pasakyti, kad konvencijos dėl kai kurių įprastinių ginklų sistemoje – tam, kad būtų trumpiau vadinsiu ją „konvencija“ – Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė Europos Sąjungos vardu išreiškė susirūpinimą dėl kasetinių bombų naudojimo humanitariniu požiūriu. Konkrečiai, trečiojoje Konvencijos šalių peržiūros konferencijoje Ženevoje praėjusiais metais lapkričio 7–17 d. Europos Sąjunga pareiškė, kad kasetinė ginkluotė yra itin svarbi būsimos konvencijos dėl kai kurių įprastinių ginklų sudėtinė dalis.

ES pateikė pasiūlymą, remiantį atviros vyriausybinių ekspertų grupės sukūrimą siekiant Konvencijos sąlygomis parengti rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų galimybės. Šiam pasiūlymui konferencijoje nebuvo pritarta. Vis dėlto skubos tvarka buvo sutarta sušaukti neeilinį vyriausybių ekspertų grupės dėl nuo karo likusių sprogmenų, posėdį.

Šis posėdis vyko 2007 m. birželio 19–22 d. Ženevoje, kur ES pateikė derybų mandato projektą dėl teisiškai įpareigojančios priemonės spręsti klausimus visais su kasetinės ginkluotės naudojimu susijusių humanitarinių klausimų aspektais. Ši priemonė turėtų būti priimta iki 2008 m. pabaigos.

ES Troika plačiai konsultavosi dėl ES požiūrio su trečiosiomis šalimis. Vis dėlto vyriausybių ekspertų grupė nusprendė atidėti bet kokį sprendimą dėl teisiškai įpareigojančios priemonės iki konvenciją pasirašiusių šalių susitikimo 2007 m., kuris vyks kitą mėnesį.

Lygiagrečiai su tuo, kaip jūs žinote, sprendžiant klausimus dėl kasetinės ginkluotės, kai kurios ES valstybės narės pasirašė Oslo Deklaraciją ir dalyvavo vadinamojo Oslo proceso susitikimuose, kur buvo svarstomas klausimas dėl visiško kasetinės ginkluotės uždraudimo.

Kaip atskiros dalyvės juose dalyvavo ir ES valstybės narės. Iki šiol nebuvo pasiekta jokio sprendimo dėl ES pozicijos dėl Oslo proceso. Dauguma valstybių narių mano, kad šie du procesai papildo vienas kitą ir veikia lygiagrečiai siekiant bendro tikslo – pasiekti tarptautinės teisiniu požiūriu įpareigojančios priemonės kasetinės ginkluotės klausimais.

Antruoju klausimu turiu pasakyti, kad ES valstybės narės, tarp jų ir pirmininkaujanti valstybė narė būsimuose renginiuose Briuselyje ir Vienoje galės dalyvauti kiekviena atskirai, jei jos taip nuspręstų. Bendroji ES pozicija nėra planuojama.

Pagaliau trečiuoju klausimu galiu pasakyti, kad Austrija ir Belgija ėmėsi veiksmų dėl kasetinės ginkluotės uždraudimo, kaip savo klausime nurodo Josep Borrell Fontelles. Taryba šiuo klausimu nesiėmė jokių veiksmų.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Tikėkimės, kad ji netrukus pareikš savo nuomonę.

 
  
MPphoto
 
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti Josepui Borrelliui Fontelles už šį žodinį klausimą. Tai suteikia mums galimybę išsamiai apsvarstyti šį klausimą, kuris gali turi itin baisias pasekmes ir neigiamą poveikį, ypač civiliams gyventojams. Man šis klausimas atrodo labai svarbus, nes aš skiriu labai didelį dėmesį tam, kas turi įtakos žmonių saugumui. Visiškai pritariu Tarybos pirmininko nuomonei, tačiau taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į kai kuriuos kitus klausimus.

Per šiuos metus man buvo sudaryta galimybė aptarti šį klausimą keliuose oficialiuose ir neoficialiuose forumuose, tarp jų ir susitikimuose – pirmajame Paryžiuje ir vėliau kitame Aleksandrijoje, kuriuos organizavo Taikos studijų institutas, vadovaujant S. Mubarak. Ji ėmėsi energingai spręsti ir siekė pažangos šiuo klausimu. Likusios po karo priešpėstinės minos kelia didelį pavojų civilių gyventojų gyvybei ir saugumui, ir todėl norėčiau išsamiai atsakyti į klausimus, kuriuos čia pateikė Josep Borrell Fontelles.

Šios ginkluotės poveikis gali būti staigus arba ilgalaikis. Didelėse teritorijose pasklidę sprogmenys kelia pavojų civiliams gyventojams, dažnai vaikams. Be to, daug mažų bombų arba atskilusios ginkluotės skeveldrų nesuyra ir nesprogsta nuo smūgio, ir jų mirtinas poveikis išlieka ir po konflikto, todėl kasetinė ginkluotė yra didelė kliūtis teikiant humanitarinę pagalbą. Tai akivaizdžiai matyti iš karo Libane.

Pastaraisiais metais likviduojant konfliktų padarinius Komisija aktyviai sprendė minų ir kitų likusių nuo karo sprogmenų, tarp jų dėl kasetinės ginkluotės klausimą.

Vadovaujantis dviem Europos Komisijos minų veiksmų strategijomis 2002–2007 m., teritorijos valymo, atsargų naikinimo, informavimo apie minų pavojų, paramos nukentėjusiems, reabilitavimo ir socialinio ekonominio integravimo į visuomenę projektams visame pasaulyje buvo skirta daugiau kaip 300 mln. EUR. Projektai, susiję su kasetine ginkluote vykdomi įvairiose šalyse, tarp jų Afganistane, Laose ir Kambodžoje, kur šios ginkluotės poveikis yra didelis.

Mes ir toliau sieksime integruoti veiksmus prieš priešpėstines minas ir likusius nuo karo sprogmenis į mūsų Bendrijos išorės paramos strategijas ir programas.

Komisija taip pat naudoja humanitarinės pagalbos priemonę, numatytą pagal ECHO finansuoti humanitarinius išminavimo veiksmus. Paskutinioji humanitarinė parama išminavimui buvo suteikta Libane, kuris gavo didelę humanitarinę pagalbą po konflikto 2006 m. gruodžio mėn.

Norėčiau priminti, kad Komisijos vaidmuo derybose dėl nusiginklavimo sutarčių arba konvencijų ne visuomet yra mūsų kompetencijos klausimas. Jei Bendrija nėra pasirašiusi nusiginklavimo sutarčių arba konvencijų, teisiniu požiūriu ji gali tik skatinti partneres siekti daugiašališkumo, ypač dalyvaujant sutartyse ir konvencijose. Manau, kad mūsų pirmininkas pakankamai daug apie tai kalbėjo.

Mes dalyvavome ES troikos išvykose į Jungtines Amerikos Valstijas, Japoniją, Braziliją, Pietų Korėją, Kanadą, Pakistaną ir Ukrainą, kuriomis buvo siekiama skatinti daugiašales iniciatyvas dėl kasetinės ginkluotės remiantis Konvencija dėl kai kurių įprastinių ginklų, ypač derybas dėl teisiškai įpareigojančios priemonės, kuri padėtų spręsti humanitarinius klausimus, susijusius su humanitariniais kasetinės ginkluotės naudojimo aspektais. Mūsų tikslas – užbaigti derybas iki kitų metų pabaigos.

Kartu Komisija atidžiai stebi Oslo proceso eigą ir kaip stebėtoja siekia dalyvauti susitikimuose, planuojamuose šiuo požiūriu Briuselyje ir Vienoje.

Baigdama norėčiau užtikrinti jus, Josep Borrell Fontelles, ir Europos Parlamentą, kad Komisija ir toliau rems daugiašales iniciatyvas, kuriomis siekiama visiškai ir galutinai uždrausti kasetinių minų naudojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, norėčiau pasakyti Komisijos narei, kad mane įkvepia mus siejantys bendri tikslai, ir padėkoti jai už išsamų šio klausimo pristatymą ir apibūdinimą. Taip pat manau, kad bendradarbiavimas tarp Parlamento narių rengiant šį pasiūlymą dėl rezoliucijos buvo labai geras.

Šį klausimą būtina skubiai spręsti. Tai būtina iš žmogiškųjų pozicijų ir politiniu požiūriu, nes nežiūrint iš įspėjimo ženklų iš viso pasaulio, kasetinės bombos plačiai tebenaudojamos. Būtina atsižvelgti į du šio klausimo aspektus.

Pirmiausia kasetinių bombų naudojimas yra nehumaniškas. Šios bombos paprastai nėra nukreiptos į konkrečius objektus. Jų tikslumas nėra toks didelis, kaip būtų galima tikėtis. Jas naudojant yra labai didelis aukų skaičius tarp civilių gyventojų, kuris, kaip buvo sakyta, viršija 90 proc.

Kitas klausimas yra tai, kad buvusiose konfliktų srityse lieka daug nesprogusių kasetinių bombų. Jos yra labai didelis kliuvinys atkuriant ekonomiką po konfliktų. Todėl aš manau, kad ES turėtų imtis pirmaujančio vaidmens ir uždrausti kasetinės ginkluotės gamybą, naudojimą ir pardavimą.

Pirmasis žingsnis būtų nedelsiant įvesti moratoriumą šiems ginklams. Toliau mūsų rezoliucijoje primygtinai reikalaujama, kad ES karinės pajėgos jokiomis aplinkybėmis nenaudotų kasetinės ginkluotės, kol nebus pasiekta atitinkamų tarptautinių susitarimų. Mes prašome Parlamentą ir Komisiją skubiai padidinti finansinę paramą bendruomenėms ir asmenims, kurie patyrė žalą dėl sprogusios ir nesprogusios kasetinės ginkluotės, naudojant šiuo požiūriu visas turimas finansines priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Ana Maria Gomes, PSE frakcijos vardu. – (PT) Gerb. pirmininke, kalbėsiu Socialistų frakcijos Europos Parlamente vardu. Klausimai, kuriuos mes svarstome rodo, kad šiam Parlamentui tenka pirmaujantis vaidmuo įprastinio nusiginklavimo, ginkluotės perdavimo kontrolės srityje ir stiprinant tarptautinius humanitarinius įstatymus.

Mes kovojome dėl to, kad Otavos konvencija būtų išplėsta ir taikoma visoms minų rūšims. Gerokai prieš Europos Vadovų Tarybą mes derėjomės dėl visuotinės sutarties dėl ginklų prekybos. Parlamente taip pat buvo atsižvelgta į itin svarbius reikalavimus paversti ES elgesio kodeksą ginklų eksporto srityje teisiškai įpareigojančia priemone.

Klausimai dėl kasetinių bombų turės būti sprendžiami ateityje nustatant, ką turėtų daryti Europa tam, kad būtų atsisakyta šių ginklų, kurie yra vienodai pavojingi civiliams gyventojams ir kariniam personalui. Mes raginame taikyti moratoriumą naudoti, gaminti, kaupti ir eksportuoti šią ginkluotę. Moratoriumas atėjus laikui turėtų tapti teisine priemone, kuri leistų uždrausti šių barbariškų ginklų saugojimą arsenaluose ir kovos lauke ilgalaikiu laikotarpiu, kaip tai buvo padaryta su priešpėstinėmis minomis.

Be to ragindami Europos Sąjungą pradėti diplomatinius veiksmus įgyvendinant šią priemonę, mes norime, kad valstybės narės parodytų pavyzdį ir atsisakytų šių ginklų savo ginkluotose pajėgose. Jos ne tik privalo sustabdyti jų eksportą, gamybą ir saugojimą. Libane, Čečėnijoje, Afganistane ir dešimtyse kitų šalių, kur karas jau baigėsi, žmonės kasdien sumoka aukščiausią kainą už kariškių neatsakingumą, kuris yra nusikalstamas ir amoralus, peržengiantis etines ir teisines ribas, kurios būdingos civilizuotam žmonių elgesiui.

Europa galėtų vadovauti pasauliniam aljansui, siekiant atkurti, patvirtinti ir laikytis šių apribojimų. Mums skubiai reikalinga bendra pozicija tam, kad būtų sustabdytas kasetinių bombų ir kitos kasetinės ginkluotės naudojimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Elizabeth Lynne, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, kasetinės bombos žudo ir luošina civilius gyventojus, tarp kurių yra daug vaikų. Dūžta svajonės ir likimai. Štai irakiečio berniuko Ahmed Kamel pavyzdys. Suviliotas blizgučio, Ahmedas pakėlė nuo žemės bombą ir ji sprogo jo rankose. Jis neteko abiejų rankų ir regėjimo. Kaip 12-metis turėtų visa tai išgyventi?

Vis dėlto šokiruoja tai, kad kasetinė ginkluotė yra saugojama daugiau negu 15 ES valstybių narių. Labiausiai baugina tai, kad šie ginklai gaminami mažiausiai 10 ES valstybių narių: Prancūzijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Švedijoje ir Bulgarijoje. Mano požiūriu šių valstybių, taip pat tų, kurios jas naudoja, tarp jų ir JK, vyriausybės yra susitepusios krauju.

Pritariu kai kurių valstybių, pavyzdžiui, Belgijos pastangoms kurti teisės aktus, siekiant uždrausti kasetinės ginkluotės naudojimą. Visos kitos ES valstybės narės turėtų pasekti šiuo pavyzdžiu. Raginu Tarybą ir Komisiją pritarti Oslo procesui.

Diplomatiniai JK ir kitų vyriausybių manevrai, teigiant, kad yra „atsilikusi“ ir „pažangi“ kasetinė ginkluotė, turi būti atmesti – visi šie ginklai žudo ir luošina. Žodžio „pažangi“ vartojimas čia yra visiškai nepriimtinas.

Būtinas moratoriumas siekiant nedelsiant uždrausti kasetinės ginkluotės visose ES valstybėse narėse naudojimą, investicijas, perdavimą ir eksportą. Visos valstybės, kurios naudoja kasetinę ginkluotę turi imtis atsakomybės išvalyti teritorijas, o Komisija turėtų skubiai padidinti finansinę paramą bendruomenėms, kur yra likusių nesunaikintų bombų. Prašau jūsų pritarti šiai rezoliucijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Frithjof Schmidt, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, gerbiamieji Parlamento nariai, Oslo procesas suteikia istorinę galimybę siekti tarptautinio susitarimo – ne tiesiog deklaracijos, bet tarptautinio susitarimo – uždrausti kasetines bombas. Du dešimtmečius trukusios kampanijos ir tarptautinės iniciatyvos visuomet paskęsdavo diplomatinėje karinių ir ekonominių interesų pelkėje. Dabar mes turime galimybę pasiekti susitarimą 2008 m.

Tam reikalinga ne tik Parlamento, kuriame visos parlamentinės frakcijos laikosi aiškios pozicijos, parama. Mane pradžiugino B. Ferrero-Waldner žodžiai, kad Komisija taip pat pritaria šiai pozicijai, ir tai yra labai džiugu. Taryba turėtų laikytis aiškios pozicijos, kuriai pritarė Parlamentas ir Komisija. Tai nėra tik kasetinių bombų atsargų ir naudojimo ir prekybos, bet ir šios ginkluotės gamybos draudimo klausimas. Mes turėtume uždrausti šių bombų gamybą, tačiau Europos Sąjunga tebėra viena pagrindinių šių ginklų gamintojų. Jos vis dar gaminamos Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Belgijoje. Šiuo metu Belgijoje ir Austrijoje priimti teisės aktai, draudžiantys jų gamybą, tačiau mano žiniomis gamyba Belgijoje nėra visiškai sustabdyta. Šiame įstatyme taip pat yra ir spragų.

Būtina uždrausti naudoti šiuos ginklus. Taryba privalo apsaugoti aiškią poziciją, kuri buvo čia pateikta. Tai yra vienintelis būdas užtikrinti, kad 2008 m. mes pagaliau turėtume susitarimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Tobias Pflüger, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, pirmą kartą su šiuo klausimu man teko susidurti NATO agresijos prieš Jugoslaviją, karo, kuriam aš nepritariau ir kurį, kaip daugelį kitų palaimino vakarų valstybės, metu.

Maždaug 98 proc. kasetinių bombų aukų yra civiliai gyventojai. 5–40 proc. kasetinių bombų nesprogsta iš karto. Vakarų šalys gamina ir aprūpina savo karines pajėgas kasetinėmis bombomis ir naudoja kasetines bombas įvairiuose karuose. Kasetinės bombos gaminamos 34 šalyse, tarp jų 13 ES valstybių narių. Kasetinės bombos yra svarbus veiksnys karuose, kuriuos kariauja ES valstybės, pavyzdžiui, buvusioje Jugoslavijoje, Afganistane ir Irake, todėl nereikia čia lieti krokodilo ašarų!

ES turėtų išspręsti šį klausimą visiems laikams. Tai reiškia, kad Europos Sąjunga turėtų priimti bendrą poziciją, smerkiančią šių žudančių ginklų naudojimą. Tai reikštų kasetinių bombų gamybos pabaigą, ir, žinoma, nenaudoti kasetinių bombų, kaip tai įvyko Persijos įlankos kare, Jugoslavijoje, Afganistane, Irake ir Libane. To negalima toliau leisti.

 
  
MPphoto
 
 

  Alain Hutchinson (PSE). (FR) Gerb. pirmininke, einantis Tarybos Pirmininko pareigas, Komisijos nary, šiuo klausimu buvo nemažai pasakyta ir mes, žinoma, smerkiame – nors šis žodis šiuo atveju nėra visiškai tinkamas – kasetinės ginkluotės naudojimą, kuris turėjo rimtų padarinių daugeliui šalių, todėl norėčiau padėkoti Josep Borrell Fontelles už tai, kad būtent jis iškėlė į viešumą šį klausimą.

Vis dėlto tam, kad draudimas būtų veiksmingas, ir įgyvendinant rezoliucijoje pateiktus jo sprendimo būdus, mes, žinoma, turėtume siekti gerokai daugiau ir ne tik uždrausti šios ginkluotės naudojimą. Mes taip pat turėtume spręsti jos gamybos ir realizavimo klausimus, nes, viena vertus, negalime tęsti humanitarinę diskusiją – kai šios bombos, kurios nesprogsta, bet lieka įvairiose vietose ir neleidžia bendruomenėms ir pabėgėliams grįžti į gimtinę ir teikti humanitarinę pagalbą – nesiimdami veiksmų prieš šių ginklų gamybos pramonę, kuri, deja, ir toliau gamina ir parduoda šiuos ginklus.

Norėčiau užbaigti tuo, kad ši rezoliucija suteiktų mums galimybę kreiptis į valstybes nares. Šiuo požiūriu mano valstybė, Belgija priėmė reikalingus įstatymus, ji buvo pirmoji, ir Belgijos pavyzdys turėtų įkvėpti juo sekti ir kitas 26 valstybes nares.

 
  
MPphoto
 
 

  Annemie Neyts-Uyttebroeck (ALDE). (NL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ministre, einantis Tarybos Pirmininko pareigas, savo ruožtu aš norėčiau pritarti iškeltam klausimui taip, kaip jį suformulavo Josep Borrell Fontelles, taip pat mūsų bendram pasiūlymui dėl rezoliucijos šiuo klausimu.

Man atrodo, kad ginklų kontrolė yra be išimties labai sudėtingas procesas ir kartais primena Echternacho procesiją, žengiant du žingsnius į priekį ir vieną atgal. Mano nuomone, žmonės, dirbantys nusiginklavimo, ginklų kontrolės srityje yra senamadiški, tarsi būtų iš praėjusio amžiaus, tuo tarpu aplinkui sparčiai vyksta persiginklavimas. Tai turėtų kelti mums didelį susirūpinimą.

Dar visai neseniai vienintelės likusios pasaulyje supergalybės vadovas grasino galimu trečiuoju pasauliniu karu. Šiomis sąlygomis, kurios yra gerokai mažiau palankios bendroms pastangoms, svarbu, kad Taryba ir Komisija pabrėžtų, kad valstybės narės šiuo klausimu veiktų bendrai, ko iki šiol, deja, nebuvo.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Schlyter (Verts/ALE). - (SV) Dėkoju, pirmininke. Aš taip pat kalbu savo kolegos Raül Romeva vardu. Jis yra iš Ispanijos, aš esu iš Švedijos, ir abi valstybės gamina šiuos baisius ginklus, kuriuos abi įsipareigojo uždrausti. Kaip elgiasi mano valstybė? Derybose Osle Švedija teigė, kad mes turėtume riboti, o ne uždrausti šių baisių ginklų naudojimą. Tai yra gėdinga. Jokia civilizuota valstybė negali pasisakyti už šių ginklų naudojimą, ir aš džiaugiuosi matydamas Tarybos, Komisijos ir Parlamento vienybę siekiant visiškai juos uždrausti.

Šie ginklai žudo ir luošina nekaltus vaikus. Tai ginkluotė, kuri pažeidžia žmogaus teises ir stabdo ekonominį vystymąsi. Todėl mes privalome veikti, kad šie ginklai būtų uždrausti. Tai yra pradžia – siekime kiek įmanoma greičiau užbaigti šį procesą, nes kiekvieną minutę nuo jo miršta vaikas. Dėkoju.

 
  
  

PIRMININKAVO: Manuel António DOS SANTOS
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 
 

  Luis Yañez-Barnuevo García (PSE). (ES) Gerb. pirmininke, norėčiau pritarti tiems, kurie jau kalbėjo apie šių ginklų – kasetinių bombų – pavojingų civiliams gyventojams gamybos, eksporto ir saugojimo uždraudimą, ir išreikšti savo paramą Oslo procesui, nežiūrint to, kad kaip minėjo pranešėjas, kalbėjęs prieš mane, mano atstovaujama valstybė narė gamina, kaupia ir eksportuoja šios rūšies ginklus.

Vis dėlto norėčiau pabrėžti vieną klausimą: rugsėjo 21 d. – t. y. prieš mėnesį – partija, kuri remia vyriausybę – socialistų partija pateikė parlamentui įstatymo dėl gynybos pramonės išorės prekybos kontrolės ir dvigubo naudojimo medžiagų, kuriuo iš dalies siekiama riboti ir, jei reikia, uždrausti naudoti kasetines bombas, kurios ypač pavojingos civiliams gyventojams.

Kitaip tariant tendencija mano valstybėje keičiasi: šių ginklų gamyba, kaupimas ir eksportas buvo patvirtinti ankstesnių vyriausybių. Ši vyriausybė yra visiškai įsipareigojusi Oslo procesui ir norėtų siekti laipsniško atsisakymo ir galiausiai visiško jų gamybos, kaupimo ir eksporto uždraudimo. Tai buvo svarbus dalykas, į kurį aš norėjau atkreipti jūsų dėmesį.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau iškelti du itin svarbius klausimus, tačiau kalbėsiu labai trumpai, nes žinau, kad mes viršijame leistiną laiką. Pirmasis yra tai, kad ši diskusija suteikė man labai aiškų įsitikinimą, kad Europos Parlamentas turėtų atidžiai stebėti, kaip bus sprendžiamas šis klausimas, kuris rūpi daugeliui. Todėl aš atidžiai stebėsiu, kaip sprendžiamas šis klausimas.

Antra, norėčiau nurodyti, kad Europos Sąjunga taip pat veikia šioje srityje, nors galbūt ir su mažesne energija, negu norėtųsi daugeliui narių ir per lėtai, tačiau su tam tikru optimizmu.

Konvencijoje dėl kai kurių įprastinių ginklų mes jau išreiškėme Europos Sąjungos susirūpinimą dėl humanitarinių šios rūšies ginklų naudojimo pasekmių. Mes taip pat siūlėme susitarti dėl teisiškai įpareigojančios priemonės, kuri būtų priimta ne vėliau, kaip 2008 m., nors ji galbūt ir ne tokią drąsią, kaip daugeliui iš jūsų norėtųsi. Vis dėlto mes esame čia tam, kad imtumės reikalingų veiksmų. Tai yra procesas, kuriam reikalinga politinė valia, entuziazmas ir pastangos tam, kad būtų galima pagaliau įgyvendinti numatytus tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, norėčiau pridurti viena mintį prie to, kas buvo jau pasakyta. Žinoma, galima kalbėti tik apie tas sritis, kurios atitinka Komisijos kompetenciją, ir jūs žinote, kad ši sritis yra valstybių narių kompetencija. Vis dėlto galiu kalbėti apie finansinę paramą nukentėjusiems.

Norėčiau dar kartą patvirtinti tai, ką jau sakiau anksčiau, tai yra, kad mes padarėme viską, ką galėjome tam, kad išspręstume po karo likusių atsargų, tarp jų kasetinės ginkluotės, klausimą, ypač per mūsų veiksmų strategiją dėl minų ir su tuo susijusią horizontalią biudžeto eilutę, kuriai tenka maždaug du trečdaliai šioje srityje numatytų lėšų.

Galiu jus užtikrinti, kad veiksmai prieš minas ir po karo likusias atsargas bus tęsiami toliau plečiant geografines priemones ir net šiuo metu yra integruojami – ir tai yra nauja – į mūsų išorės paramos strategijas ir programas.

Kai kurie veiksmai gali būti taip pat finansuojami pagal naują stabilumo priemonę, todėl dabar mes galime naudoti daugiau priemonių sprendžiant šį iššūkį, ir atsižvelgsime į Parlamento poziciją kiek galint veiksmingiau jas naudoti, jei reikia, nes aš visiškai pritariu jūsų nurodytam tikslui.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Gautas pasiūlymas dėl rezoliucijos, pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalies reikalavimus.(1)

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks rytoj.

(Keletą minučių prieš klausimų laiką posėdis buvo sustabdytas.)

 
  

(1)Žr.protokolą.


15. Klausimų valanda (klausimai Tarybai)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Gerb. Parlamento nariai, kitas darbotvarkės klausimas yra klausimai Tarybai. Vakar klausimų Komisijai metu mes mėginome pritaikyti naujas taisykles, kurios siūlomos kaip Parlamento reformos dalis. Jas išnagrinėjo speciali grupė ir jos faktiškai yra sudarytos iš dviejų dalių. Pirmiausia aš norėčiau pakviesti narius atsisėsti pirmuose suoluose, nes sėdint arčiau paprasčiau dalyvauti, ir, antra, bus pateikti papildomi klausimai, ir po to Tarybos pirmininkas į juos atsakys. Kadangi mes paprastai turime du papildomus klausimus, Taryba atsakys ne į kiekvieną klausimą atskirai, bet į juos abu iš karto.

Kitas darbotvarkės klausimas yra klausimai Tarybai (B6-0318/2007).

Tarybai pateikti šie klausimai.

Klausimas Nr. 1, kurį pateikė Manuel Medina Ortega (H-0678/07)

Tema: Solidarumo fondas didelėms nelaimėms

Vertinant miškų gaisrų kai kuriose Sąjungos valstybėse narėse, pavyzdžiui, Graikijoje ir Ispanijoje šią vasarą pasekmes ir tai, kad Sąjunga nesugebėjo greitai ir veiksmingai į juos reaguoti, ar Taryba neketina peržiūrėti Solidarumo fondo taisyklių tam, kad ateityje būtų taikomi tinkami mechanizmai siekiant likviduoti didelių nelaimių padarinius ir sušvelninti jų padarytą žalą?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, atsakydamas į šį klausimą, norėčiau jums pasakyti, kad, kaip jūs žinote, dabartinis Europos Sąjungos Solidarumo fondas buvo įsteigtas reaguojant į didelių nuostolių atnešusius potvynius Vidurio Europoje 2002 m. vasarą.

2002 m., gavusi Europos Komisijos pasiūlymą, Taryba patvirtino reglamentą, įsteigiantį Europos Solidarumo fondą. Šio reglamento 14 straipsnyje numatyta, kad Taryba peržiūrės šį reglamentą Komisijos pasiūlymo pagrindu ne vėliau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d.

2005 m. Komisija pasiūlė, kad Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002 būtų pakeistas nauju reglamentu dėl Solidarumo fondo. Šiuo pasiūlymu siekiama išplėsti priemonės taikymo sritį, kuri apimtų nelaimes pramonės ir technologijų, visuomenės sveikatos srityse ir dėl teroro veiksmų ir sumažinti apatinę ribą mobilizuojant šio fondo lėšas.

Buvo siūloma iš galiojančio reglamento pašalinti regioninio išskirtinumo kriterijus, tačiau tam tikrais atvejais Komisijai palikta galimybė spręsti, ar įvykusi nelaimė yra didelė.

2006 m. gegužės mėn. Europos Parlamentas šiuo požiūriu pateikė nuomonę ir 2006 m. Taryba apsvarstė Komisijos pasiūlymą ir Parlamento nuomonę, nors jokio susitarimo nebuvo pasiekta.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002 tebegalioja, Komisijai pasiūlius jį mobilizuoti 2007 m. Kadangi aš turėjau galimybę praeitą mėnesį atsakyti į panašų klausimą, kiek žinoma Tarybai, reglamente numatytų nelaimių atvejais jo taikymas buvo veiksmingas. Europos Komisija nuolat rengia pranešimus, kuriuose išsamiai apibūdinamas Solidarumo fondo naudojimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Medina Ortega (PSE). (ES) Tarybos pasiūlymas yra visiškai aiškus. Šis naujas reglamentas yra labai pavėluotas. Aš norėjau užduoti Tarybai šį papildomą ir konkretų klausimą: šią vasarą beveik visiškai sudegė Vakarų civilizacijos lopšys, antikinė Graikija kartu su jos olimpiniais stadionais. Ar Taryba laukia tol, kol sudegs Vatikanas, kol sudegs Prado muziejus, Belémo rūmai, kad būtų priimtas reglamentas, kuris padėtų kovoti su šios rūšies nelaimėmis?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Gerb. pirmininke, M. Medina Ortega, tam, kad mes išsamiau apsvarstytume šį klausimą nebūtina, kad nuo stichinių nelaimių nukentėtų Roma, Lisabona, Londonas arba Paryžius. Mes manome, kad Belémo rūmai turėtų stovėti dar daugelį amžių.

Tačiau aš negaliu Tarybos vardu nurodyti konkrečių galutinių datų, kada iš dalies bus pakeistos galiojančios taisyklės.

 
  
MPphoto
 
 

  Elizabeth Lynne (ALDE). - Dėkoju už jūsų atsakymą, tačiau aš turėčiau pritarti prieš tai pateiktam klausimui. Mums būtina žinoti, kada šis teisės aktas bus pakeistas.

Konkrečiai aš kalbu apie potvynį JK. Klausime kalbama apie gaisrus, tačiau solidarumo fondas apima ir potvynius. Didelių nuostoli užfiksuoti Vakarų Midlanse. Didelių nuostolių patyrė mano kaimas Worcestershire ir kaimyninės Herefordo ir Šropšyro grafystės.

Akivaizdu, kad JK vyriausybė turėtų teikti paraišką lėšoms iš solidarumo fondo. Aš tikiuosi, kad Komisija į tai atsižvelgs ir pakeis solidarumo fondo veikimo principus, todėl ateityje šias lėšas bus galima gauti greičiau.

Ar gali Tarybos atstovas pasakyti, kokia yra jo nuomonė dėl greito reagavimo pajėgų ir ar bus pateiktas pasiūlymas, kad į nuo nelaimės nukentėjusias sritis būtų skubiai atgabentos potvynio apsaugos priemonės?

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE). (DE) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad labai gerai, kad mes galime kartu čia sėdėti. Aš manau, kad tai labai gera mintis.

Keletas žodžių dėl klausimo apie gaisrus. Kai kurie gaisrai yra sukelti natūralių priežasčių, tačiau kitais atvejais tai buvo tyčiniai padegimai. Šie gaisrai kyla dėl to, kad teisinė padėtis kai kuriose valstybėse sudaro sąlygas tam tikriems žmonėms gauti tam tikrą materialinę naudą.

Ar nebuvo svarstyta galimybė daryti spaudimą šioms valstybėms ir pakeisti teisinę poziciją tam, kad ši lengvata ateityje nebūtų taikoma?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Manau, kad jau atsakiau bent į kai kuriuos man užduotus klausimus. Aš taip pat jau sakiau, kad mūsų vertinimas dėl to, kaip Solidarumo fondas veikė praeityje buvo teigiamas, t. y. fondas veikė tinkamai.

Greito reagavimo pajėgų klausimas yra svarstomas. Kol kas nepriimta jokio sprendimo, nes šis klausimas yra svarstomas ir aptariamas Taryboje. Dėl gaisrų prevencijos nepriimta jokio sprendimo, nors jau daug padaryta. Tačiau reikia dar daug nuveikti, ir čia galėtų būti naudingi „geriausios patirties“ mainai ir bendradarbiavimas tarp valstybių narių ES lygmeniu.

Reikalingos pastangos šioje srityje. Reikia pasakyti, kad mano valstybė taip pat kasmet patiria daug žalos dėl gaisrų, padegimų ir dėl įvairių priežasčių, susijusių su gaisrais, ypač miško gaisrais. Šalyje mes ėmėmės priemonių ir iniciatyvų, kurios pasirodė labai sėkmingos gaisrų ir padegimų prevencijos požiūriu ir, žinoma, galime pasidalyti geriausia patirtimi su kitomis valstybėmis narėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas.

Klausimas Nr. 2, kurį pateikė Marie Panayotopoulos-Cassiotou (H-0680/07)

Tema: Integruota Europos politika, skirta neįgaliesiems

Ar Taryba planuoja priimti bendrą sprendimą, nustatant integruotą Europos politiką suteikti profesinį mokymą piliečiams su specialiais poreikiais ir užtikrinti jų integravimo į visuomenę klausimus?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Dėkoju už jūsų klausimą, M. Panayotopoulos-Cassiotou. Kaip jūs žinote, Taryba gali priimti teisės aktus Komisijos pasiūlymo tam tikrame etape pagrindu.

Šiuo metu Taryba kol kas nėra gavusi jokio teisėkūros pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl integruotos Europos politikos remti ir teikti profesinį mokymą piliečiams su specialiais poreikiais ir užtikrinti jų integravimą į visuomenę.

Kaip jūs žinote, 2000 m. Taryba priėmė Direktyvą 2000/78/EB, nustatant vienodo požiūrio bendruosius pagrindus užimtumo ir profesinėje srityje. Joje draudžiamas bet koks diskriminavimas, taip pat ir neįgalumo pagrindu. Be to, sprendimu, kurį pagal bendro sprendimo procedūrą priėmė Taryba ir Parlamentas, šie metai paskelbti „Europos lygių galimybių visiems metais“.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti Tarybos pirmininkui. Tačiau diskriminavimo uždraudimas užimtumo srityje nėra veiksmingas būdas spręsti neįgaliųjų integravimo klausimus. Vakar buvo pranešta apie sveikatos programą, apimančią naujas technologijas. Ar šis pasiūlymas galėtų būti panaudotas tam, kad įgalintų didelę dalį Europos piliečių, kurie demografinio nuosmukio sąlygomis gali būti aktyvūs ir naudingi visuomenei, panaudoti savo potencialą ir gyventi socialinėje sanglaudoje?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Gerb. pirmininke, M. Panayotopoulos-Cassiotou, man atrodo, kad tai buvo labiau bendras komentaras, o ne tiesioginis klausimas. Vis dėlto aš manau, kad nepaisant nieko, mes matome didėjantį valstybių narių ir ES įsitikinimą, kad būtina dirbti kartu siekiant tinkamai spręsti klausimus šioje srityje.

Taip pat būtina pasakyti, kad pirmininkaujant Portugalijai ir europinių lygių galimybių visiems metais lapkričio 19–20 d. Lisabonoje vyks konferencija, kurios metu mes bandysime apžvelgti padėtį tam tikrais klausimais. Žinoma, mes ir ateityje sieksime politinių įsipareigojimų šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Paul Rübig (PPE-DE). (DE) Kokias priemones planuoja Taryba tam, kad visuomeninis transportas būtų labiau prieinamas neįgaliesiems? Ar jūs matote kokią nors galimybę taikyti geriausią patirtį ir lyginamąją analizę tam, kad būtų galima pagerinti esamą padėtį?

 
  
MPphoto
 
 

  Reinhard Rack (PPE-DE). (DE) einantis Tarybos Pirmininko pareigas, neįgaliųjų teises mes įtvirtinome Pagrindinių teisių chartijoje, kuri yra Lisabonos sutarties dalis ir teisiškai įpareigojanti. Ar jūs matote kokią nors galimybę pirmininkaujančiai valstybei narei paraginti valstybes nares praktiškai reaguoti į naujas galimybes ir taikyti tam tikras priemones užtikrinti, kad neįgalieji turėtų daugiau ir geresnių perspektyvų?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Norėčiau pateikti porą komentarų. Pagrindinių teisių chartija nėra visiškai įsigaliojusi ir nėra paskelbta. Taip pat ir Lisabonos sutartis, todėl mes turime kurį laiką palaukti. Aš akivaizdžiai negaliu pranašauti, kokias iniciatyvas ir sprendimus galėtų priimti Taryba šioje srityje spalio mėn. Be to, kaip jūs žinote, Pagrindinių teisių chartija pati savaime nėra teisinis pagrindas teisėkūros iniciatyvoms.

Komisija nerekomenduoja Tarybai priimti iniciatyvų transporto srityje, nes šis klausimas tebėra valstybių narių kompetencija. Jos turėtų nuspręsti ir siūlyti būtinas priemones šalių lygmeniu taip, kaip joms atrodo reikalinga ir konkrečiomis sąlygomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Gerbiamieji Parlamento nariai, kiti trys – Marian Harkin, Avril Doyle ir Esko Seppänen – klausimai buvo pateikti vakar dienos diskusijoje. Pagal Darbo tvarkos taisyklių II priedo A dalies 2 punkto reikalavimus šie klausimai nepriimtini, todėl dabar mes pereisime prie kito klausimo.

Klausimai Nr. 3, 4 ir 5 nepriimtini, nes minėta tema jau yra šios mėnesinės sesijos darbotvarkėje.

Klausimas Nr. 6, kurį pateikė Sarah Ludford (H-0687/07)

Tema: Seksualiniai nusikaltėliai

Ar Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė pritaria priemonėms, kurias siūloma taikyti ES ir jos valstybėse narėse siekiant nustatyti, bausti ir stebėti asmenis, teistus dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus, keičiantis informacija apie seksualinius nusikaltimus prieš vaikus ir apsaugoti ir gelbėti dingusius be žinios, pagrobtus arba esančius pavojuje vaikus?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, S. Ludford, vaikų apsauga ir kova su prekyba vaikais yra labai svarbūs klausimai Europos Sąjungai.

Šiuo požiūriu norėčiau remtis 2001 m. rugsėjo 27 d. Tarybos Rezoliucija dėl pilietinės visuomenės indėlio ieškant dingusių vaikų arba nustatant seksualinio išnaudojamo atvejus, kurioje Taryba teigia, kad kova su vaikų dingimu ir seksualiniu išnaudojimu yra vienas Europos Sąjungos prioritetų.

Šiuo požiūriu Taryba patvirtino įvairias teisines priemones, kuriomis atsižvelgiama į įvairius šio klausimo aspektus, tarp jų – 1997 m. vasario 24 d. bendruosius veiksmus kovoje su prekyba žmonėmis ir seksualiniu vaikų išnaudojimu, 2001 m. rugsėjo 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl pilietinės visuomenės indėlio ieškant dingusių arba seksualiai išnaudojamų vaikų ir pagaliau 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pamatinį sprendimą dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija.

Naujausias pasiūlymas dėl pamatinio sprendimo dėl draudimų, kylančių iš apkaltinamųjų nuosprendžių už prieš vaikus įvykdytus seksualinius nusikaltimus, pripažinimo ir vykdymo, kurį pristatė Belgijos Karalystė, buvo įvertintas Tarybos kartu su kitais pasiūlymais, pavyzdžiui, pasiūlymu dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose ir pasiūlymu dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio.

Po derybų Taryba nusprendė sujungti Belgijos Karalystės iniciatyvos nuostatas ir priemonę dėl keitimosi informacija apie teistumą. Dėl to valstybių narių valdžios institucijoms turėtų būti teikiama informacija apie asmens teistumą įvykdžius seksualinius nusikaltimus prieš vaikus.

2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pamatiniame sprendime dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija pateikiamas seksualinio vaikų išnaudojimo ir vaikų pornografijos apibrėžimas, ir valstybės narės raginamos imtis priemonių užtikrinti, kad šie nusikaltimai būtų baudžiami įkalinimu nuo vienerių iki trejų metų ir kai kuriais atvejais maksimaliai nuo penkerių iki dešimties metų. Minėtu pamatiniu sprendimu 2006 m. sausio 20 d. nustatoma kaip įgyvendinimo valstybėse narėse data. Remiantis Tarybai ir Komisijai perduotais pranešimais dėl įgyvendinimo priemonių ir Komisijos parengtas pranešimas, Taryba iki 2008 m. sausio 20 d. turėtų įvertinti, kaip valstybės narės vykdo iš šio pamatinio sprendimo kylančius įsipareigojimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Sarah Ludford (ALDE). - Aš labai dėkoju pirmininkui už atsakymą.

Madeleine McCann byla sukėlė labai didelį susidomėjimą ir, žinoma, daug ginčų. Aš išsamiai nenagrinėsiu šio atvejo, tačiau man nerimą kelia tai, ar Europos veiksmai dingus be žinios vaikams visuomet yra adekvatūs. Norėčiau užduoti tris klausimus.

Pirmasis – dingusių vaikų pagalbos linija. Vakar Komisijos narys F. Frattini sakė, kad jis yra nepatenkintas valstybių narių veiksmais įgyvendinant vasario mėn. Tarybos sprendimą dėl vieningos pagalbos linijos telefonu 116, kuris turėjo būti pradėtas naudoti rugpjūčio mėn. Tik keturios valstybės narės jau pasirinko paslaugų tiekėją, trys valstybės narės visiškai neatsakė į prašymą pateikti informaciją. Tai nedaro didelio įspūdžio! Ar dabar mes turėtume atskirai?

Antra, prieš keletą savaičių Teisingumo ir vidaus reikalų ministrai paragino sukurti dingusių vaikų ES duomenų bazę. Aš tikiu, kad buvo privačių mėginimų bendradarbiauti su YouTube ir M. McCann tėvais. Ar ES remia sumanymą sukurti atitinkamą duomenų bazę?

Trečia, jūs kalbėjote apie keitimąsi duomenimis dėl teistų asmenų, įvykdžiusių seksualinius nusikaltimus, tačiau kada mes turėsime kompiuterinę jų duomenų bazę?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Gerb. pirmininke, S. Ludford, atsakydamas į šiuos klausimus aš galėčiau pasakyti štai ką.

Pirmiausia daugelis šių priemonių yra santykinai naujos arba visiškai naujos, todėl jų poveikis turėtų būti dar vertinamas. Mes, žinoma, vertinsime, kas veikia, kas neveikia ir ar mūsų pažanga šioje srityje yra pakankama. Valstybių narių medžioklė, norint jas apkaltinti arba suversti joms atsakomybę nėra mūsų darbas.

Tai yra bendradarbiavimo procesas, kuris reikalauja dialogo tarp valstybių narių keičiantis patirtimi. Nepaisant to, aš manau, kad mes pasiekėme pažangos šioje srityje, reaguodami į padėtį, kuri humanitariniu požiūriu yra netoleruotina.

Pagaliau aš manau, kad Reformų sutartis šiuo požiūriu taip pat yra gera, nes ji veiksmingai skatina ir įgalina didesnį bendradarbiavimą tarp valstybių narių kovoje su šio pobūdžio nusikaltimais.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Gerb. einantis Tarybos Pirmininko pareigas, džiaugiuosi, kad jūs naudojate žodį „prekyba“, nes nors mes ir sulaukiame didelio dėmesio pavyzdžiui, M. McCann atveju, daug vaikų ir jaunuolių į Europos Sąjungos valstybes nares tiesiog parduodami. Norėčiau jūsų paklausti, ar jūs tikite, kad šiuo klausimu padaryta pakankamai. Šiems žmonėms reikėtų padėti pasirūpinant jų reabilitacija ir grąžinant juos į jų šalis arba pasirūpinti tuo, kad jie netaptų nusikaltėliais valstybėje narėje, kurioje jie atsidūrė. Aš manau, kad tai yra rimtas klausimas Europos Sąjungai.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE). (DE) Ministre, aš labai atidžiai klausiausi jūsų atsakymo S. Ludford. Ji pateikė labai konkretų klausimą, į kurį jūs neatsakėte: kokių veiksmų jūs ketinate imtis, jei valstybės narės neįsteigė pagalbos linijos. Galbūt jūs galėtumėte duoti konkretesnį atsakymą šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Aš nesu nei baudžiamosios teisės specialistas, nei Teisingumo ministras. Aš atstovauju čia Tarybai ir galiu jums pasakyti tik tai, kokia apskritai yra Tarybos nuomonė šiuo klausimu. Visuomet galima daryti daugiau ir geriau, tačiau tiesa yra tai, kad kaip jūs ir sakėte, yra daug teisinių priemonių, kurios visiškai atitinka norą veiksmingai kovoti su šio pobūdžio nusikaltimais. Kaip aš jau minėjau, daugelis šių priemonių yra pakankamai naujos ir dar turėtų būti atitinkamai įvertintos.

Visiškai aišku viena: tai valstybių narių ir jų piliečių informavimo didinimas apie reiškinį, kuris kalbant apie jo mastą ir pasekmes, yra visiškai naujas. Kaip visuomet, svarstant ir vertinant naujus reiškinius, būtina laikytis tam tikros procedūros. Jei reikia, mes ir toliau raginsime valstybes nares, kurios neišpildė savo įsipareigojimų dėl iniciatyvų arba teisės aktų įgyvendinimo tai padaryti kiek galint greičiau. Jei įsipareigojimai priimti, tada jie turėtų būti vykdomi ir įgyvendinami.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas.

Klausimas Nr. 7, kurį pateikė Lambert van Nistelrooij (H-0689/07).

Tema: Bendrovių „Suez“ ir „Gaz de France“ susijungimas

Rugsėjo 3 d. buvo pranešta, kad Prancūzijos energetikos bendrovė „Suez“ ir valstybinė bendrovė „Gaz de France“ nusprendė toliau tęsti planuotą susijungimą. Tai sukurtų ketvirtą pagal dydį didžiausią energijos bendrovę po „Gazprom“, „Electricité de France“ ir EON. Komisija jau įsakė susijungusiai bendrovei atskirti kai kuriuos padalinius Belgijoje ir Prancūzijoje.

Ar Taryba mano, kad šie susijungimo planai vis dar atitinka galiojančius principus, kuriuos ji palaiko liberalizuojant energetikos rinką Europos Sąjungoje?

Kokiu mastu nauja susijungusi bendrovė ir Prancūzijos vyriausybė vykdys pagrindinių tinklų nuosavybės aktyvų išpardavimą, kurio pareikalavo Komisija?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, Gerbiamieji Parlamento nariai, Pirmiausia privalau pasakyti, kad, kaip jūs jau žinote, 2007 m. pavasario Europos Vadovų Taryboje buvo išsamiai aptariami ES energetikos, tarp jų dujų ir elektros vidaus rinkos klausimai.

Taryba negali išdrįsti reikšti nuomonę dėl to, ar susiliejimo planai, kokie jie yra šiandien, atitinka šią išvadų dalį. Taryba turėtų nurodyti, kad Europos Vadovų Tarybos išvados prisidėjo rengiant Europos Komisijos Trečiąjį energijos paketą, pristatytą 2007 m. rugsėjo mėn., kurio tikslas buvo atverti dujų ir elektros vidaus rinką. Tik pasiekus susitarimo dėl siūlomų reglamentų ir direktyvų ir joms įsigaliojus bus įmanoma įvertinti, ar susijungusi bendrovė GDF „Suez“ atitinka tam tikras teisines nuostatas. Antra, Taryba privalo nurodyti, kad pagal Sutarties nuostatas dėl konkurencijos Europos Komisija yra atsakinga dėl to, kad būtų nustatytas susitarimų tarp bendrovių suderinamumas su Bendrijos taisyklėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Lambert van Nistelrooij (PPE-DE). (NL). Aš manau, kad Komisija turėtų siekti įvertinti politiką ir konkrečius veiksmus. Aš norėčiau užduoti papildomą klausimą dėl Europos rinkos – t. y. bendrosios rinkos realizavimo.

Atsiejant bendrovių nuosavybę siekiama pritraukti realias investicijas į tinklus, ir mes galime matyti, kad šioje srityje mes nesilaikėme susitarimų, tarp jų ir tarp šalių, kurie buvo priimti. Valstybės narės turi turėti galimybę keistis iki 10 proc. pajėgumų, tai vadinama tarpusavio sąveikumu, ir mes šiuo klausimu atsiliekame.

Mano klausimas būtų toks: kokių veiksmų imasi Taryba pritraukti investicijas tam, kad būtų galima, pavyzdžiui, pagerinti jungtį tarp Prancūzijos ir Ispanijos? Galima pirkti trūkstamus pajėgumus iš kaimynų, tačiau jei nėra tinklų jungčių, tai neįmanoma. Kokių priemonių jūs ketinate imtis šiuo klausimu?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Gerb. pirmininke, L. van Nistelrooij, paskutiniojoje Europos Vadovų Taryboje kovo mėn. Taryba patvirtino priemones energetikos klausimais. Jos dabar, žinoma, turėtų būti įgyvendintos remiantis Komisijos pasiūlymais. Kiekviena įstaiga ir kiekviena institucija privalo vykdyti savo įpareigojimus: Komisija pristatydama savo pasiūlymus, Taryba jiems pritardama, atmesdama arba iš dalies keisdama, ir teismai, įvertindami, ar valstybių narių teisės aktai ir baudos atitinka galiojančius teisės aktus. Tai yra viskas, ką aš galiu jums šiuo metu pasakyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 8 atšauktas. Kadangi autorius nedalyvauja, klausimas Nr. 9 nebegalioja.

Klausimas Nr. 10, kurį pateikė Roberta Alma Anastase (H-0702/07)

Tema: Vizų išdavimo tvarkos supaprastinimas Moldovos Respublikos ir Gruzijos piliečiams

Moldovos Respublikos ir Gruzijos piliečiai susiduria su dideliais sunkumais, norėdami gauti vizas į ES valstybes nares. Be to, susitarimas dėl vizų supaprastinimo tarp ES ir Rusijos Federacijos sukūrė paradoksalią padėtį, kai vizų ir kelionių režimas separatistinių Abchazijos, Pietų Osetijos ir Padniestrės regionų gyventojams, kurie turi daugiausia Rusijos pasus, yra ne toks ribotas. Kokių veiksmų imsis Taryba siekdama prisidėti prie to, kad būtų supaprastintas vizų išdavimas Moldovos Respublikos ir Gruzijos piliečiams ir būtų sudaryti atitinkami susitarimai? Taip pat būtina skubos tvarka užtikrinti geresnį Bendrojo vizų centro Kišiniove bendradarbiavimą su daugiau ES valstybių narių įgyvendinant praktinį vizų išdavimo supaprastinimo mechanizmą. Kaip Taryba galėtų paaiškinti tai, kad šiuo bendradarbiavimu kol kas yra suinteresuotos tik nedaugelis valstybių narių ir kaip ji galėtų užtikrinti, kad nuo šiol bendradarbiautų ir likusios?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) R. A. Anastase, 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimu Taryba įgaliojo Komisiją siekti susitarimo tarp Europos bendrijos ir Moldovos Respublikos dėl vizų režimo supaprastinimo. Šis susitarimas buvo parafuotas 2007 m. balandžio 25 d. Kišiniove ir pasirašytas Briuselyje 2007 m. spalio 10 d., faktiškai aš jį ir pasirašiau.

Atsižvelgiant į tai, kad susitarimas buvo sudarytas greitai, su Europos Parlamentu bus konsultuojamasi dėl sprendimo projekto dėl šio susitarimo sudarymo. Spalio 17 d. Moldovos Respublikos vyriausybė patvirtino du įstatymo projektus, kuriais ratifikuojami vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimai su Europos Sąjunga.

Tarybos vardu aš galiu jums pasakyti, kad Komisija šiuo metu nėra įgaliota pradėti derybas dėl panašaus susitarimo su Gruzija. Valstybių narių ir bendrojo vizų centro Kišiniove bendradarbiavimas yra klausimas, kurį jie turėtų spręsti pačios suinteresuotos šalys.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE). - (RO) Sveikinu pasirašius susitarimus su Moldova. Norėčiau nurodyti dar porą klausimų: pirmiausia aš manau, kad į diskusiją dėl santykių tarp Tarybos ir Moldovos Respublikos būtina įtraukti klausimą dėl padėties, kuri atsirado netrukus po to, kai buvo pasirašyti šie susitarimai: spalio 12 d. Moldovos Respublikos pasienyje kai kurioms oficialioms delegacijoms iš Rumunijos nebuvo leista atvykti į Moldovos Respublikos teritoriją. Kadangi aš manau, kad būtina laikytis vizų režimo vykstant į trečiąsias šalis abipusiškumo, būtų įdomu sužinoti Tarybos nuomonę šiuo klausimu. Antra, susitarimuose, kuriuos jūs pasirašėte, pateikta nuoroda į moldavų kalbą, kurios iš tikrųjų nėra. Aš norėčiau atkreipti į tai dėmesį, kadangi Europos Sąjungoje yra pripažįstama tik rumunų kalba. Dėl Gruzijos aš manau, kad reikalai bus sprendžiami taip, kad bus siekiama išvengti padėties, kurioje yra Gruzijos piliečiai, lyginant su Pietų Osetijos piliečiais.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Gerb. pirmininke, kaip aš jau minėjau, aš pasirašiau supaprastinto vizų režimo susitarimą su Moldova ir galiu jums pasakyti, kad Moldovos Respublikos vyriausybė tinkamai įvertino ir pripažino šią iniciatyvą.

Tai labai svarbi priemonė vertinant mūsų santykius su Moldova ir mūsų santykius su kaimyninėmis šalimis. Aš nuoširdžiai tikiu, kad šis susitarimas padėtų, kaip numatyta, stiprinti santykius tarp ES ir Moldovos Respublikos, ypač Europos kaimynystės politikos požiūriu, suartinant žmones, siekiant geriau pažinti vieniems kitus, nes tai neabejotinai stiprina Europos vertybes.

Žinoma, turėtų būti įvertinti ir sunkumai, kylantys taikant šį susitarimą. Šie sunkumai yra visiškai nauji, bet aš galiu pasakyti, kad, kai Europos Sąjungos susitarimai sudaryti su trečiosiomis šalimis kelia sunkumų arba kliūčių, kai jie neduoda pageidaujamų rezultatų arba jų rezultatai yra kitokie, negu tikėtasi, Komisija, bendradarbiaudama su Taryba, privalo atsižvelgti į tai, kas vyksta ir, jei reikia, daryti būtinus pakeitimus.

Dėl Gruzijos aš atsižvelgsiu į jūsų pastabą, R. A. Anastase.

 
  
MPphoto
 
 

  Danutė Budreikaitė (ALDE). (LT) Ar numatoma pasirašyti vizų palengvinimo sutartį su Baltarusija? Išsiplėtus Šengeno erdvei Lietuva, turinti dideles sienas su Baltarusija, negalės lengvatinėmis sąlygomis pasikviesti svečių ar baltarusių žmonės negalės aplankyti pasienyje esančių savo giminių. Ar yra numatomi tokie palengvinimai?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Gerb. pirmininke, D. Budreikaite, kaip jūs žinote, sprendimai dėl vizų režimo susitarimų priimami kiekvienai valstybei atskirai. Jais atsižvelgiama į minėtos šalies padėtį, santykių, kuriuos mes su ja palaikome pobūdį, techninius saugumo klausimus ir t. t. Dėl to, jei reikia, Komisija turėtų pateikti pasiūlymą Tarybai ir pastaroji turėtų šiuo klausimu priimti sprendimą. Vis dėlto kaip aš jau minėjau, siekiant sudaryti tokį susitarimą su Baltarusija arba bet kuria kita šalimi, negalima paprasčiausiai priimti sprendimo arba pradėti derybas neatsižvelgiant į tam tikras technines ir politines sąlygas, kurias ši šalis turėtų atitikti.

Vis dėlto jei techniniu arba politiniu požiūriu būtų pagrįsta sudaryti šiuos susitarimus, turėtų būti atsižvelgiama į Kaimynystės politikos „žmogiškąjį“ arba „humanitarinį“ veiksnį. Mes negalime būti visai svetimi vienas kitam, priešingai, mes privalome stiprinti tarpusavio ryšius ir geriau pažinti vienas kitą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas.

Klausimas Nr. 11, kurį pateikė Dimitrios Papadimoulis (H-0703/07)

Tema: Europos civilinės apsaugos pajėgų sukūrimas

2007 m. rugsėjo 4 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją (P6_TA(2007)0362) dėl stichinių nelaimių, kurioje pateikiama konkreti nuoroda į gaisrus, pareikalavusius žmonių gyvybių šią vasarą Graikijoje. Kaip ir kitais dokumentais, rezoliucija ir pranešimu dėl Bendrijos civilinės saugos mechanizmo (2006 m. rugsėjo 18 d. A6-0286/2006) pripažįstama Bendrijos civilinės apsaugos mechanizmo reikšmė ir raginama sukurti europines civilinės saugos pajėgas, kurios leistų nedelsiant reaguoti į nelaimingus atsitikimus ir krizes, kaip tai siūloma buvusio Komisijos nario M. Barnier pranešime.

Atsižvelgiant į tai, kad civilinės apsaugos pajėgų sukūrimas būtų ypač naudingas valstybių narių institucijoms, atsakingoms už civilinę saugą, kokia yra Tarybos nuomonė dėl civilinės apsaugos pajėgų kūrimo?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) D. Papadimoulis, Taryba norėtų nurodyti, kad 2006 m. birželio 15–16 d. ir 2006 m. gruodžio 14–15 d. Europos Vadovų Taryba pritarė arba atsižvelgė į pirmininkaujančios valstybės narės pranešimus dėl greitojo reagavimo pajėgų stiprinimo krizių arba nelaimių atvejais tobulinant esamą sistemą ir jos koordinavimą.

2006 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba pateikė rekomendacijas tobulinti Sąjungos greitojo reagavimo pajėgas Europos Sąjungos viduje ir už jos ribų. Ji paragino atkreipti dėmesį į tai, kad būtų toliau didinami Europos Sąjungos skubaus reagavimo pajėgų gebėjimai valstybių narių turimų priemonių, tarp jų civilinės gynybos modulių pagrindu ir svarstyti Komisijos pasiūlymus dėl bendrijos civilinės saugos pajėgumų stiprinimo.

Taryba taip pat norėtų nurodyti, kad Europos Vadovų Taryba 2006 m. birželio 15–16 d. pritarė 2006 m. gegužės mėn. M. Barnier pranešimui, kaip svarbiam indėliui į diskusiją. Nors kai kurios M. Barnier pranešimo idėjos buvo įtrauktos į Bendrijos taisykles arba praktines priemones, Tarybai iki šiol nepateikta pasiūlymų dėl Europos civilinės saugos pajėgų sukūrimo.

2007 m. spalio 15–16 d. išvadose Taryba, atsižvelgdama į pastarųjų metų įvykius ir pripažindama poreikį Europos Sąjungai veiksmingai ir laiku reaguoti į krizes ir ypatingą padėtį, paragino Komisiją svarstyti atitinkamus klausimus ir teikti pasiūlymus Bendrųjų reikalų ir išorės santykių Tarybai, kuri vyks 2007 m. gruodžio 10 d.

 
  
MPphoto
 
 

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL). - (EL) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti Tarybos pirmininkui. Deja, tekste, kurį jūs mums perskaitėte, neatsižvelgiama į M. Barnier pasiūlymą. Norėčiau jūsų paklausti: kiek gaisro ir potvynio aukų dar prireiks? Kiek namų turės būti sugriauta? Kiek valstybės narės švaistys savo išteklius, kol jūs pagaliau Taryboje atliksite tyrimą, kurio jau seniai reikalauja Europos Parlamentas? Aš jūsų klausiu: ar jūs, kaip Tarybos pirmininkas, gruodžio 10 d. pasiūlysite, kad Taryba apsvarstytų tai, ką rekomendavo Europos Parlamentas, būtent – kad būtų įsteigtos šios papildomos civilinės saugos pajėgos, arba jūsų pasekėjas vėl po 18 mėnesių paseks mums pasaką dėl to, kodėl yra delsiama?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) D. Papadimoulis, Taryba su dideliu susidomėjimu laukia Komisijos pasiūlymo šiuo klausimu dėl galimo civilinės apsaugos pajėgų sukūrimo. Tikimasi, kad šios pastabos ir pasiūlymai bus pateikti Komisijai prieš Bendrųjų reikalų Tarybos posėdį gruodžio 10 d., t. y. greičiau negu po dviejų mėnesių. Mes susipažinsime ir įvertinsime Komisijos pasiūlymus ir po to atitinkamai veiksime.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (PSE). (LT) Aš irgi labai norėčiau pabrėžti šito klausimo svarbą ir malonu, kad Taryba kreipėsi į Komisiją ir laukia dabar Komisijos atsako. Tačiau vis dėlto aš norėčiau paklausti, kaip Taryba įsivaizduoja tokių pajėgų vaidmenį, susiduriant su ypatingom situacijom? Ir kaip Taryba, turint omenyje visus tuos potvynius, gaisrus, klimato kaitą, tai kas dabar vyksta toli nuo mūsų Amerikoje – vis dėlto kaip įsivaizduoja tokių pajėgų panaudojimą konkrečiai atvejais?

 
  
MPphoto
 
 

  Reinhard Rack (PPE-DE). (DE) einantis Tarybos Pirmininko pareigas, jūs keletą kartų minėjote M. Barnier pranešimą Šis pranešimas sukėlė pagalbą teikiančių organizacijų nerimą, nes atrodo, kad kalbama apie pusiau sukarintas vadovavimo struktūras arba išankstinių sprendimų priėmimą kariniu lygmeniu. Ar Taryba yra informuota apie susirūpinimą dėl civilių apsaugos pajėgų sukarinimo ir kaip Taryba ketina spręsti šiuos susirūpinimą keliančius klausimus?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Gerb. pirmininke, kaip aš jau minėjau, Tarybos pasiūlymas ir išvados dėl M. Barnier pranešimo galėtų būti laikomas pagrindu priimant ateities sprendimus. Tai nebuvo pritarimas 100 proc. arba pritarimas, kad šis pranešimas bus priimtas kaip darbo pagrindas. Paprasčiausiai Taryba šitaip tuo metu susitarė. Kaip aš ką tik sakiau, aš negaliu komentuoti pasiūlymų, modelių ir metodų, kol Taryba jų nepatvirtino, kitaip užbėgčiau įvykiams už akių.

Mes turime palaukti Komisijos pasiūlymų ir vertinimo. Po to mes juos apsvarstysime Taryboje ir pasidarysime išvadas. Mes taip pat nuspręsime dėl to, kokios krypties turėtume laikytis, ir čia mes prieiname svarbų klausimą. Taryba, prašydama Komisijos teikti pasiūlymus šiuo klausimu, nedviprasmiškai parodė susidomėjimą šia tema ir savo norą siekti pažangos šioje srityje. Manau, tai yra teigiamas ženklas.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas.

Klausimas Nr. 12, kurį pateikė Bernd Posselt (H-0708/07)

Tema: Prof. Ukshin Hoti likimas

Tarptautinį pripažinimą pelnęs mokslininkas ir aktyvus taikos judėjimo dalyvis prof. Ukshin Hoti, demokratinės nepripažintos Kosovo Respublikos, vadovaujamos prezidento Ibrahimo Rugova vyriausybės užsienio reikalų ministras M. Miloševičiaus režimo metais buvo suimtas ir dingo be žinios.

Ar Taryba galėtų sužinoti iš dabar demokratiškos Serbijos vyriausybės, koks yra prof. U. Hoti likimas ir ar Belgrado valdžios institucijos yra pasirengusios atlikti šio klausimo tyrimą?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) B. Posselt, profesoorius U. Hoti yra vienas iš daugiau kaip 2 000 asmenų, įtrauktų į Tarptautinio Raudonojo kryžiaus komiteto (ICRC), dingusių be žinios Kosovo konflikto metu, sąrašą.

ICRC nuo 1998 m. sausio mėn. rinko informaciją apie dingusius be žinios žmones Kosove. Ši informacija buvo išsiųsta valdžios institucijoms Belgrade ir Prištinoje, kartu su prašymu nustatyti šių žmonių buvimo vietą.

ICRC Kosove taip pat dirba šiuo klausimu, bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų misija Kosove. Dialogo tarp Prištinos ir Belgrado abi šalis dominančiais klausimais metu, darbo grupė dėl dingusių asmenų, turinti atstovus abiejose vyriausybėse, globojama Raudonojo Kryžiaus, nuolat posėdžiauja nuo 2004 m. kovo mėn.

Vyksta abiejų pusių darbas siekiant nustatyti dingusių žmonių buvimo vietą, tačiau pažanga yra lėta. Teisė žinoti dingusių artimųjų buvimo vietą yra pagrindinis humanitarinės teisės ir žmogaus teisių klausimas.

Dėl to Europos Sąjungos Taryba remia darbą šioje srityje, kurį atlieka tarptautinės ir vietos valdžios institucijos Serbijoje ir Kosove.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernd Posselt (PPE-DE). (DE) Gerb. pirmininke, kiekviena auka žinoma, yra vienodai svarbi ir aš pritariu šiam tyrimui. Vis dėlto prof. U. Hoti buvo iš tikrųjų labai gerai žinoma asmenybė. Aš palaikau glaudžius santykius su jo šeima. Jis buvo artimiausias Ibrahimo Rugova, A. Sacharovo premijos laureato, pagalbininkas, kurį oficialiai suėmė ir įkalino tuometinė Serbijos vadovybė. Ji turi turėti žinių apie tai, kur jis šiuo metu yra! Tai klausimas, kurį būtina oficialiai išsiaiškinti su Belgrado vyriausybe, dalyvaujant Tarybai. Ką Serbijos vyriausybė galėtų pasakyti apie buvusio kalinio, už kurio saugumą ji yra atsakinga, buvimo vietą?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Gerb. pirmininke, kaip jau minėjau, Taryba, žinoma, pritaria tam, kad būtų prašoma valdžios institucijų, kurioms tenka tiesioginė atsakomybė, nustatyti U. Hoti buvimo vietą. Mes taip pat suprantame, kad, kaip jau buvo minėta, tai yra žmogaus teisių ir žmogaus teisių apsaugos klausimas. Šiuo požiūriu tai turėtų būti politinio dialogo su vyriausybėmis, kurios yra atsakingos šiuo klausimu, dalis.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas.

Klausimas Nr. 13, kurį pateikė Robert Evans (H-0710/07)

Tema: Klimato kaita

Ar Taryba vis dar mano, kad pavyks pasiekti Europos Sąjungos tikslo apriboti temperatūros kilimą 2°C?

Ar Taryba numatė papildomas priemones ES lygmeniu sprendžiant klausimus, kurie pateikti 2007 m. pranešime, kurį pateikė tarpvyriausybinės klimato kaitos grupė (IPCC)?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, kaip jūs žinote, Europos vadovai priimdami šiuos įsipareigojimus, pasiuntė tarptautinei bendruomenei aiškų ženklą dėl klimato kaitos, siekiant paskatinti derybas dėl visuotinio susitarimo po 2012 m.

Kol nepasiekta minėto susitarimo, Europos Sąjunga patvirtino įsipareigojimus iki 2020 m. maždaug 20 proc. sumažinti šiltnamio dujų išmetimą, lyginant su 1990 m. Antra, Europos Sąjunga pasirengusi įsipareigoti sumažinti šiltnamio dujų išmetimą 30 proc., jei tai padarytų ir kitos išsivysčiusios šalys ir jei atitinkamai siekiant klimato tikslų prisidėtų besivystančios šalys.

Europos Sąjunga mano, kad ji turėtų rodyti pavyzdį tam, kad įtikintų besivystančias šalis prisidėti prie visuotinių veiksmų riboti teršalų išmetimą.

Aišku, kad tai turėtų sustiprinti visuotinę anglies rinką, kuri būtų viena priemonių mažinti išlaidas, ribojant išmetamų teršalų kiekį. Siekiant mažinti į aplinką išskiriamų šiltnamio dujų kiekį, vykdomos įvairios priemonės pagal Europos Klimato kaitos programą, o kitos energetikos politikos priemonės Europos Sąjungoje planuojamos strateginės analizės pagrindu.

Prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema vadina svarbų vaidmenį siekiant ilgalaikių ES tikslų riboti šiltnamio dujų išskyrimą į aplinką, o jos analizė itin svarbi įgyvendinant bendrus Europos Sąjungai tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Evans (PSE). - Dėkoju, gerb. einantis Tarybos Pirmininko pareigas, už šį padrąsinantį atsakymą. Jūs sakėte, kad reikalingas visuotinis susitarimas. Man buvo įdomu išgirsti apie 30 proc. tikslą. Aš sutinku su jumis dėl to, kad mūsų tikslai turi būti drąsūs. Žinoma, tai yra sritis, kuri ne tik turi įtakos daugeliui Europos piliečių, bet ir kelia jiems didelį susirūpinimą.

Aš manau, kad jūs galėtumėte šiek tiek plačiau apibūdinti, kokių realių teigiamų veiksmų reikėtų imtis tam, kad paskatintume šalis, kurių pastangos galėtų būti didesnės – pavyzdžiui, Jungtines Valstijas – ir padėti toms šalims – ar tai būtų Kinija, Indija, ar Rusija – kurios šiuo metu nevykdo įsipareigojimų. Ką be kalbų mes galėtume padaryti, kad šis procesas pajudėtų į priekį? Aš nesakau, kad tai yra viskas, ką mes darome, bet ką mes darysime, kad šie tikslai būtų realiai įgyvendinti?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Europos Sąjungai prieinamos priemonės yra diplomatinės, mūsų įsitikinimai ir vadinamasis politinis nusiteikimas. Aš manau, kad geriausias būdas įtikinti kitus sekti mūsų pavyzdžiu yra laikytis nustatyto tempo ir rodyti pavyzdį, ir mes būtent tai ir darome.

Aišku, kad nustatant tikslus, kurių iš mūsų tikisi mūsų piliečiai, mes rodome pavyzdį ir pasaulyje. Tai įkvepia visuomenės nuomonę kitose šalyse ir savo ruožtu įgalina atitinkamas vyriausybes imtis to paties lygio priemonių.

Šis pirmavimo poveikis, manau, buvo labai akivaizdus Jungtinių Valstijų atžvilgiu. Europos Sąjungos pavyzdys šiuo požiūriu leido JAV visuomenei daryti spaudimą tam tikroms valdžios institucijoms. Mano asmeninė nuomonė yra ta, kad Nobelio premiją už nuopelnus klimato kaitos srityje Al Gore buvo suteikta būtent dėl mūsų drąsių politikos priemonių ir noro keistis ir siekti panašių tikslų ir, žinoma, dėl daugiašalės diplomatijos Jungtinėse Tautose.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Norėčiau paraginti Parlamentą rodyti pavyzdį išjungiant oro kondicionierių, nes aš sušalau ir taip pat galėtų prisidėti siekiant klimato kaitos tikslų.

Gerb. einantis Tarybos Pirmininko pareigas, jūs atsakėte į vieną iš klausimų, kurį aš norėjau paklausti, tačiau tam, kad į šių klausimų sprendimą įsitrauktų visuomenė, reikalingas daugiau negu Al Gore pavyzdys. Todėl aš norėčiau paprašyti Tarybos apibūdinti, kaip ji ketina visuomenės susirūpinimą paversti visuomenės veiksmais Europos Sąjungoje, ir nestabdant besivystančio pasaulio pažangos, nes šis vystymasis yra mums naudingas.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Mes pamėginsime spręsti temperatūros klausimą mūsų Parlamento rūmuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Dėkoju jums už jūsų klausimą, M. McGuinness. Mes turime geriau informuoti visuomenę šiais klausimais. Taip pat mes patys turėtume rodyti pavyzdį. Tai buvo padaryta.

Žinoma, reikės padaryti daug daugiau, tačiau aš manau, kad žmonės vis labiau domisi klimato kaita, nes jos pasekmės yra akivaizdžios. Aš galėčiau nurodyti pavyzdį iš asmeninės patirties, jei tai būtų įdomu. Kai aš buvau šešerių arba septynerių metų, klimatas Portugalijoje buvo kitoks, negu jis yra šiandien, kai man penkiasdešimt. Aš, kaip ir kiti, matome, kad padėtis pasikeitė. Dėl to žmonės klausia, kodėl keičiasi klimatas ir kokios gali būti šių pokyčių pasekmės.

Kita vertus, valstybės narės turėtų taikyti įstatymus, kurie reikalingi spręsti, stabdyti arba mažinti klimato kaitą. Valstybės narės ES lygmeniu įsipareigojo ir dabar turi priimti teisės aktus, užtikrinančius šių įsipareigojimų laikymąsi. Mes privalome pirmauti, rodydami pavyzdį pasauliui.

Aš nenorėčiau pervertinti buvusio viceprezidento Al Gore kampanijos, tačiau aš manau, kad ji turėjo didelį įtaką visuomenės nuomonei visame pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas.

Klausimas Nr. 14, kurį pateikė Mairead McGuinness (H-0713/07)

Tema: Sumaištis pasaulio finansų rinkose

Neoficialaus ES finansų ministrų susitikime (rugsėjo 14–15 d. Porto) buvo aptariama krizė, kurią sukėlė Europoje JAV finansinių rinkų nestabilumas. Ar Taryba negalėtų nurodyti, kokio pobūdžio diskusijos vyko? Ar Taryba svarstė Northern Rock atvejį, kurio finansiniai sunkumai yra tiesioginio nestabilumo JAV rezultatas?

Ar Taryba mano, kad šis klausimas gali turėti platesnį poveikį Europos finansų rinkoms?

Pagaliau ar Taryba yra patenkinta finansinių paslaugų saugiklių užtikrinama apsauga vartotojams, ypač tiems, kurie įsigijo finansinius produktus ne savo valstybėje narėje?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, šiuo klausimu aš norėčiau pasakyti štai ką. Neoficialiame ES finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikime, kuris vyko Portugalijos mieste Porto rugsėjo 14–15 d. buvo svarstomi įvairūs klausimai, tarp jų ir ekonominės ir finansinės sistemos padėtis.

Kaip nurodoma Portugalijos pirmininkavimo Tarybai tinklapyje, mūsų vertinimą sudaro dvi dalys. Viena vertus, mes manome, kad mus veikia nestabilumas ir rizikos pokyčiai pasaulinėse finansų rinkose, kuriuos sukėlė sunkumai antrinių būsto paskolų Jungtinėse Amerikos Valstijose rinkose, kurie per sudėtingas finansines priemones tapo pasaulinės finansinės sistemos krizės priežastimi.

Tai turėjo įtakos pinigų rinkos veikimui ir pareikalavo greitų ir griežtų pagrindinių centrinių bankų, tarp jų Europos Centrinio Banko veiksmų. Kita vertus, nors tai nėra neginčijama, dėl finansinių neramumų padidėjus netikrumui, makroekonominiai Europos Sąjungos pagrindai išlieka stiprūs ir augimas stiprus, nežiūrint lėtėjimo JAV.

Europos finansinės institucijos yra stiprios ir jų pelningumas pastaraisiais metais užtikrina, kad jos išlaikys dabartinį padidinto nestabilumo laikotarpį finansų rinkose.

Vis dėlto norėčiau nurodyti tai, kad konkretūs atvejai valstybėse narėse nebuvo aptariami. Atlikdami vertinimą, mes taip pat išnagrinėjome, ko mes galime pasimokyti iš dabartinio nestabilumo finansų rinkose. Buvo pabrėžiama, kad, nors mes turime pagrįstą finansinio sektoriaus reguliavimo ir priežiūros sistemą, kuri buvo sustiprinta naujausiais teisės aktais, pavyzdžiui, kapitalo direktyvos įgyvendinimas ir pasiūlymai dėl „Mokumo II“ direktyvos, mes turime ir toliau būti budrūs, ypač įvykių ir naujovių finansinių produktų srityje požiūriu.

Naujausias finansinės sumaišties epizodas paskatino skubiau spręsti tam tikrus klausimus, kurie tebėra Tarybos darbotvarkėje ir padidino poreikį Europos Sąjungai ir su jos tarptautiniams partneriams ieškoti būdų stiprinti skaidrumą, tobulinti vertinimo procesus, stiprinti rizikos valdymą ir tobulinti rinkos veikimą, ypač sudėtingiems finansiniams produktams.

Spalio 9 d. Ecofin Taryba pritarė išsamiai darbo programai, kurią ES lygmeniu atitinkamos tarnybos turės įgyvendinti iki 2008 m. pabaigos, bendradarbiaujant su pagrindiniais tarptautiniais partneriais.

Tame pačiame Ecofin Tarybos posėdyje spalio mėn. buvo patvirtintos išvados dėl finansinių mechanizmų stabilumo sugriežtinimo Europos Sąjungoje. Šios išvados pateikiamos Tarybos tinklapyje, ir yra daugiau kaip metus trukusio pasirengimo rezultatas. Taryba priėmė bendrų principų rinkinį siekiant užtikrinti bendradarbiavimą tarp šalių valdžios institucijų finansinio stabilumo srityje.

Be to, buvo susitarta dėl ketinimų protokolo dėl bendradarbiavimo ir informacijos mainų, kuris buvo pasirašytas 2005 m. tarp ES bankininkystės priežiūros valdžios institucijų, centrinių bankų ir finansų ministerijų, apimantis tris naujas sudėtines dalis: pirmiausia bendrieji principai, oficialiai patvirtinti susitikime; antra, bendra analitinė sistema vertinant sisteminius potencialios krizės požymius ir, trečia, praktinės rekomendacijos dėl procedūrų tarptautinės krizės atveju.

Buvo nustatyta darbo programa nustatant šių ir kitų veiksmų, kurie turėtų būti vykdomi stiprinant finansinį stabilumą Europos Sąjungoje, tvarkaraštį. Aišku, tuo yra siekiama apsaugoti vartotojus ir investuotojus, kurie yra suinteresuoti tinkamų finansinių rinkų veikimu.

Baigdamas aš norėčiau pabrėžti, kad kaip suprantu, Taryba, kartu su Europos Parlamentu ir Komisija pritaria tam, kad būtų pasiektas veiksmingas rizikos ribojimo lygis ir reguliavimas siekiant užtikrinti finansų rinkos stabilumą, pasaulinį konkurencingumą ir vartotojų apsaugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Dėkoju, gerb. einantis Tarybos Pirmininko pareigas. Aš išnagrinėsiu jūsų atsakymą, už kurį jums labai dėkoju, nes šis klausimas yra labai rimtas.

Reikėtų sutikti dėl to, kad buvo pakenkta Northern Rock indėlininkų pasitikėjimui ir sukelta grandininė reakcija. Pasitikėjimas yra bankinės sistemos stabilumo raktas ir itin reikšminga tarptautinių paslaugų ir verslo finansinių paslaugų sektoriaus dalis.

Ar jūs manote, kad veiksmai, kuriuos jūs nurodėte yra pakankami tam, kad būtų galima atkurti šį pasitikėjimą?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Taryba gali nustebinti narius. Kaip jau sakiau, Ecofin Taryba paprašė darbo grupę atlikti išsamią padėties analizę ir nustatyti naujas priemones, tam, kad būtų apsaugotos Europos finansinėms rinkoms. Ji yra gerai informuota apie sunkumus, nes ji prašė kompetentingų institucijų atlikti šį darbą. Ji paprašė šios darbo grupės pasiūlyti priemones, kurias reikėtų priimti tam, kad išvengtume padėties, kurią neseniai stebėjome. Matysime, ar šios priemonės bus veiksmingos praktiškai. Vis dėlto Taryba turėtų imtis priemonių tam, kad finansiniai nesklandumai netrukdytų mūsų ekonomikai ateityje.

Aš turėčiau paminėti, kad šis klausimas buvo svarstomas valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime, kuris vyko Lisabonoje praėjusią savaitę. Šiame susitikime mūsų valstybių ir vyriausybių vadovai pabrėžė, kad pirmiausia Europos ekonomika turi ekonomistų žodžiais „gerus pagrindus“, kitaip tariant, yra sveika ir, antra, kad jie remia priemones, kurių ėmėsi Ecofin ir kurios yra siūlomos šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas.

Klausimas Nr. 15, kurį pateikė Johan Van Hecke (H-0717/07)

Tema: Didėjantis Europos agentūrų skaičius

Šiuo metu įvairiose ES valstybėse ir miestuose veikia 23 Europos agentūros. Jų veikla beveik nėra tikrinama. Paskutinioji buvo įsteigta Pagrindinių teisių agentūra, kurios buveinė yra Vienoje ir kurioje dirba 100 žmonių. Agentūros tikslas yra žmogaus teisių Europos Sąjungoje apsaugos stebėjimas, nors šią užduotį jau vykdo Europos Žmogaus teisių teismas ir faktiškai Europos Taryba, kurios abi yra Strasbūre. Visos šios agentūros per metus išleidžia maždaug per 1 mlrd. mokesčių mokėtojų pinigų. Kai kurie stebėtojai mano, kad nė viena Europos Vadovų Taryba neįvyksta neįsteigusi naujos agentūros.

Ar Taryba ketina steigti daugiau naujų agentūrų? Ar poreikis steigti agentūrą kiekvienu atveju atidžiai nagrinėjamas? Ar Taryba yra informuota apie poveikį Europos biudžetui? Ar Taryba pasirengusi atsisakyti kai kurių agentūrų, kurių veikla nebėra būtina?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, J. Van Hecke, aš norėčiau nurodyti, kad klausimai dėl Bendrijos agentūrų steigimo ir uždarymo turėtų būti pateikti Komisijai, kuri turi išskirtinę iniciatyvos šiuo požiūriu teisę. Teisinės institucijos, Parlamentas ir Taryba veikia tik Komisijos pateikto pasiūlymo pagrindu. Garbingasis narys gali būti tikras, kad kiekvienu atveju poreikis steigti naują agentūrą Taryboje yra atidžiai nagrinėjamas.

Aš norėčiau pasiūlyti garbingajam nariui peržiūrėti 2007 m. balandžio 18 d. bendrą pareiškimą dėl tam tikrų agentūrų biudžeto aspektų, kuriame trys biudžeto formavimo institucijos susitarė dėl bendro esamų arba būsimų Bendrijos agentūrų biudžeto valdymo principų.

 
  
MPphoto
 
 

  Johan Van Hecke (ALDE). (NL) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti ministrui už jo atsakymą. Mano susirūpinimas pateikiant šį klausimą buvo dvejopas: pirmiausia agentūrų skaičiaus didėjimas po kiekvieno Tarybos susitikimo; buvo įsteigta 12 naujų agentūrų per penkerius metus, kuriose darbuotojų skaičius išaugo nuo 166 iki 3 700. Antroji šio klausimo dalis yra tokia: ar Taryba dar kartą įvertins poreikį išsaugoti šias agentūras, kaip nuolat veikiančias, kai nebėra akivaizdžių jų buvimą pateisinančių priežasčių? Be to, man neaišku, kaip Taryboje yra organizuota išlaidų šių agentūrų veiklos išlaidų vidaus kontrolė ir koks vaidmuo čia tenka Parlamentui?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) J. Van Hecke, kaip jau minėjau pasiūlymą įsteigti agentūrą pateikia Europos Komisija ir, vykdydama dialogą su Komisija, Taryba įvertina, ar Komisijos pasiūlymas yra pagrįstas. Tada priimami sprendimai, kaip tai numatyta pagal Sutartį. Aš turiu pasakyti, kad Portugalijoje yra įsikūrusi viena agentūra − Europos jūrų saugumo agentūra, kurios buveinė yra Lisabonoje, ir kuri, kaip mes manome, Europai labai reikalinga.

Kaip jūs žinote, agentūrų valdymas turi savo priežiūros mechanizmus, kurie yra gana griežti. Be to, institucijos taip pat pritarė, kaip minėjau. tam tikriems bendriems principams, kurie tiesiogiai taikomi šių Bendrijos agentūrų biudžeto valdymui.

Iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad yra ypač rūpinamasi tuo, kad būtų užtikrintas griežtas šių agentūrų valdymas ir joms patikėtų finansų naudojimas. Tai yra mano asmeninė patirtis, jeigu jūs manote, kad ji yra vertinga.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas.

Klausimas Nr. 16, kurį pateikė Bill Newton Dunn (H-0719/07)

Tema: Visą parą veikiantis pranešimų apie elektroninius nusikaltimus tinklas

Gavau žinių iš JAV, kad 10 ES valstybių narių nedalyvauja visą parą veikiančiame pranešimų apie elektroninius nusikaltimus tinkle. Tai Belgija, Kipras, Estija, Graikija, Airija, Latvija, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija, taip pat Portugalija, kuri šiuo metu pirmininkauja Tarybai.

Kokią reikšmę Taryba teikia kovai su tarptautiniais modernių technologijų nusikaltimais?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, B. Newton Dunn, Taryba nėra informuota apie valstybių narių dalyvavimą šiame tinkle, kuris yra pirmiausia G8 ir Europos Tarybos narių iniciatyva. Todėl Taryba negali patvirtinti arba paneigti tai, ką jūs sakėte. Vis dėlto Taryba laiko kovą su modernių technologijų nusikaltimais itin svarbia, kaip tai rodo 2005 m. vasario 24 d. pamatinis sprendimas 2005/222/JAI dėl išpuolių prieš informacines sistemas ir tai, kad Taryba pritarė skubiam 2001 m. lapkričio 23 d. Europos Tarybos konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų ratifikavimui.

Be to, Tarybos išvados dėl bendrosios politikos kovojant su elektroniniais nusikaltimais bus pateiktas ir aptariamas kitoje teisingumo ir vidaus reikalų Taryboje, kuri yra planuojama lapkričio mėn.

Portugalijoje veikia nacionalinis pranešimų apie elektroninius nusikaltimus tinklas, kuris yra atsakingas už kovą su šio pobūdžio nusikaltimais per Interpolą ir visuotinį veiksmų tinklą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bill Newton Dunn (ALDE). - Dėkoju, gerb. einantis Tarybos Pirmininko pareigas, už gana atvirą, nuoširdų ir faktais pagrįstą atsakymą. Ar kitame Teisingumo ir vidaus reikalų Tarybos susitikime, apie kurį jūs minėjote, jūs ketinate nurodyti tą įdomią aplinkybę, kad Taryba apie tai, pasirodo, nieko nežino, ir kad 10 valstybių narių nedalyvauja šioje programoje, kas man atrodo neįtikėtina? Gal galėtumėte iškelti šį klausimą Taryboje?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Aš suprantu jūsų susirūpinimą. Tai, ar šis klausimas bus įtrauktas į darbotvarkę, bus nuspręsta šiek tiek vėliau, tačiau aš išdėstysiu jūsų nuomonę dėl šio klausimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas.

Klausimas Nr. 17, kurį pateikė Ilda Figueiredo (H-0723/07)

Tema: Draudimas lankyti Kubos piliečius, kalinčius Jungtinėse Amerikos Valstijose

Šiais metais aš paprašiau JAV vyriausybės leidimo aplankyti Kubos piliečius René González, Gerardo Hernández, Antonio Guerrero, Ramón Labañino ir Fernando González, kurie yra neteisėtai kali JAV. Vis dėlto man buvo neigiamai atsakyta remiantis tuo, kad aš jų nepažinojau tada, kol jie dar nebuvo nuteisti.

Pasirodo, kad šių metų rugsėjo mėn. dviejų kalinių žmonoms buvo ir dar kartą neigiamai atsakyta į prašymą suteikti leidimus aplankyti savo vyrus.

Ką Taryba mano apie šią padėtį, kuria yra paminamos šių piliečių žmogaus teisės? Ar ji norėtų perduoti savo susirūpinimą JAV valdžios institucijoms?

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke, I. Figueiredo, kaip garbingoji narė privalo žinoti, kad šalies sprendimas suteikti leidimą vykti į jos teritoriją yra šalies kompetencijos klausimas. Kalbant apie konkretų klausimą dėl elgesio su Kubos kaliniais ir jų šeimos nariais, tai yra dvišalis Jungtinių Valstijų ir Kubos klausimas, nes pagal Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių, šalies piliečių teisių ir interesų apsauga užsienyje yra šios šalies atsakomybė.

Todėl Taryba nėra kompetentinga teikti nuomonę šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). (PT) Tai tiesa, tačiau pirmininkaujanti Tarybai valstybė narė privalo svarstyti šį klausimą: penki Kubos piliečiai devynis metus praleido JAV kalėjimuose, nesuteikiant galimybės pasimatyti su šeima ir net dviem atvejais su savo žmonomis. Jos anksčiau lankėsi šiame Parlamente ir yra jame šiandien. Tiesa yra ir tai, kad aš, būdama šio Parlamento narė, prašiau suteikti man leidimą susitikti su šiais asmenimis, bet man buvo neleista to padaryti. Dabar esu šio Parlamento narė; savo prašymą aš pateikiau ne tik kaip pilietė, bet ir kaip šio Parlamento narė. Aš manau, kad Europos Parlamentas ir jo pirmininkas ir, žinoma, Portugalija, kuri pirmininkauja Tarybai, turėtų atkreipti dėmesį į šį klausimą, turint omenyje, kad atsisakymas leisti apsilankyti vienam iš šio Parlamento narių, šiuo atveju man, yra žmogaus teisių pažeidimas ir taip pat rodo nepagarbą šiam Parlamentui. Vis dėlto yra ir kitų mūsų Parlamento narių, kurie taip pat dalyvauja sprendžiant šį klausimą ir todėl aš prašau jūsų, Gerb. pirmininke, perduoti mūsų susirūpinimą.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Lobo Antunes. (PT) Gerb. pirmininke, aš, be abejonės, atsižvelgsiu į I. Figueiredo išvadas ir pastabas, tačiau neturiu nieko daugiau pridurti prie to, ką jau sakiau anksčiau. Taip pat jūs privalote suprasti, kad aš negaliu pateikti šiuo klausimu asmeninės nuomonės.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr.priedą).

Klausimų laikas baigtas.

(Posėdis buvo nutrauktas 19.30 val. ir atnaujintas 21 val.)

 
  
  

PIRMININKAUJA : M. ROURE
Pirmininko pavaduotoja

 

16. Komitetų ir delegacijų sudėtis (žr. protokolą)

17. Medicininės paskirties opiumo gamyba Afganistane (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. - Kitas klausimas – M. Cappato pranešimas (A6-0341/2007) Užsienio reikalų komiteto vardu su Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl opiumo gamybos Afganistane medicininiais tikslais (2007/2125(INI)).

 
  
MPphoto
 
 

  Marco Cappato, pranešėjas. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, šiame pranešime mes siūlome, kad Parlamentas turėtų imtis iniciatyvos ir parengti pasiūlymą Tarybai dėl opiumo gamybos Afganistane, visų pirma bendrosios užsienio ir saugumo politikos kontekste.

Visų pirma mes vadovaujamės suvokimu, kad iki šiol pasiekti rezultatai yra nepakankami. Per pastaruosius dvejus metus heroinui gaminti naudojamo opiumo gamyba išaugo 50 proc. Mes, regis, nesugebame rasti veiksmingų priemonių tokiam milžiniškam produkcijos kiekiui, kuris visas vėliau krauna turtus, žinoma, ne augintojams, ne ūkininkams, o stambioms tarptautinėms narkotikų mafijoms, teroristams ir Talibanui.

Be to, pranešime remiamasi dar viena prielaida: jog tuo pat metu išties labai sunku gauti nuskausminamųjų vaistų. Apie 80 proc. pasaulio gyventojų apskritai negali gauti nuskausminamųjų vaistų. Žinoma, į šiuos du klausimus galima žiūrėti kaip į visiškai atskirus, tačiau aš manau, kad politinių institucijų pareiga yra būti pragmatiškoms, taigi suvokti, kad esant didžiulei heroino gamybai naudojamos produkcijos apimčiai, kai tos pačios žemės ūkio kilmės produkto labai trūksta – turėtų būti galima šias dvi prielaidas tarsi sujungti.

Pakeitimai, pateikti Užsienio reikalų komitete, Socialistų frakcijos vardu A. M. Gomes pasiūlyti Europos Parlamente bei Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos pateikti plenariniame posėdyje, pasėjo užtikrinti, kad šiandien svarstomas pasiūlymas nebūtų alternatyvus, tai yra, kad tai nebūtų negatyvus pasiūlymas, raginantis staiga pakeisti iki šiol vykdytą politiką.

Mes prašome Jūsų, Tarybos ir Komisijos atlikti eksperimentą, imtis tam tikrų bandomųjų projektų pagal kuriuos dalis derliaus, šiuo metu naudojamo heroino gamybai, būtų skiriama nuskausminamiesiems vaistams gaminti. Be to, galima būtų pamėginti imtis poreikių tenkinimo strategijos gabenant nuskausminamuosius vaistus, pavyzdžiui, į Afrikos ir Azijos žemynus, kuriuose tokių vaistų praktiškai nėra.

Todėl šis Užsienio reikalų komiteto pateiktas pranešimas, kuriame yra atsižvelgta į pateiktus pasiūlymus, man regis, yra iš esmės gerai subalansuotas. Jame remiamasi labai paprasta prielaida – būtent, jog su ūkininkais galbūt – o aš manau, kad neabejotinai – bendradarbiauti būtų lengviau, jeigu pasiūlytume dalį jų produkcijos skirti legaliems tikslams, užuot tiesiog pradėję vykdyti plantacijų naikinimo, fumigacijos ir ardymo politiką. Tokia reakcija iš tikrųjų sudaro dar vieną konflikto su vietos gyventojais motyvą ir bent jau iki šiol pasirodė, kad taip gaunami priešingi rezultatai, negu norima, ir tai yra nenaudinga.

Todėl tikiuosi, kad greta Europos vyriausybių ir Afganistano vyriausybės priimtos suprantamos nuostatos, teigiančios būtinybę kovoti su opiumo gamyba – greta šios oficialios nuostatos galėtume nusiųsti ir kitokį signalą – o Europos Parlamentas turbūt turi daugiau laisvės nei kitos institucijos tokiam pasiūlymui pateikti. Mes jau prisiėmėme šią atsakomybę, ir aš tikiuosi, kad rytoj balsuodami dar kartą ją pareikšime. Mes turime daugiau laisvės nei kiti siūlyti atlikti alternatyvius eksperimentus ir juos vertinti ne ideologiškai, o pragmatiškai.

Kiekvienas arba kiekviena iš mūsų turime savų idėjų dėl tarptautinės politikos ir narkotikų bei dėl tarptautinės politikos Afganistane. Šis skirtas ne ideologiniam pasiūlymui, o praktiniam mėginimui rasti sprendimą dėl to, kas išties yra pasaulinė tragedija.

 
  
MPphoto
 
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, aš irgi norėčiau nuoširdžiai padėkoti M. Cappato – tante grazie!

Aš visokeriopai palaikau šią labai laiku surengtą diskusiją dėl narkotikų problemos – ypač dėl narkotikų problemos Afganistane – kuris, kaip žinia, yra labai svarbus ir sudėtingas klausimas politikos ir saugumo kontekste.

Neseniai mes daug diskutavome Niujorke. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje buvo surengta nemaža labai svarbių diskusijų su Prezidentu H. Karzai, Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Ban Ki-moon bei daugeliu šalių. Jode kaip tik daugiausia dėmesio buvo skiriama visam šiam sudėtingam klausimui.

Šio vakaro diskusija prisidedama prie platesnės diskusijos dėl Afganistano atstatymo – tačiau ir dėl narkotikų vaidmens. Be to, leiskite man jus pagirti už Europos Parlamento delegacija santykiams su Afganistanu įsteigimą. Mes esame labai suinteresuoti jūsų darbu ir manome, kad labai svarbu, jog jūs tai atlikote.

Afganistano narkotiko pramonė iš tiesų kelia didžiulį iššūkį valstybės kūrimo pažangai. Naujausią Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) pranešimą skaityti nėra malonu. Deja, tiek aguonų auginimo, tiek perdirbimo pajėgumai smarkiai išaugo. Ypač tai liečia pietines Afganistano provincijas, kurioms tenka 70 proc. visos gamybos. Vargu ar gali stebinti stiprus maištų ir narkotikų ekonomikos tarpusavio ryšys. Tačiau neturėtume nepastebėti ir teigiamų įvykių, ypač stabilesniosiose šalies dalyse, kuriose realiai pagerėjo sveikatos ir švietimo padėtis bei išaugo ekonomika.

Trylikoje šiaurės ir vidurio Afganistano provincijų aguonų išties nėra. Tai mažų mažiausiai teikia vilčių, ir tuo galime remtis. M. Cappato pranešime pateikiamas išsamus padėties vaizdas – ir aš turiu jums padėkoti už jūsų skatinančias pastabas dėl Komisijos veiklos – ir jame gana teisingai nurodoma Afganistano atsakomybė už kovą su opiumo pramone. Dėl to mes visiškai sutinkame.

Vis dėlto turiu pareikšti, kad negaliu pritarti, bent jau kol kas, pranešimo išvadoms, kuriose siūloma legalizuoti daržinių aguonų auginimą medicinos tikslams, nors ir eksperimento tvarka. Toks pasiūlymas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti patraukliai, tačiau, sprendžiant sudėtingą Afganistano narkotikų problemą, paprastų atsakymų, deja, nėra.

Leiskite pasidalyti kai kuriais savo nuogąstavimais. Šalys – pavyzdžiui, Australija, Turkija ir Indija, kurios jau gamina opiumo žaliavą medicinos tikslams, paprastai turi veiksmingą teisėsaugos sistemą; be to, jose nėra išplitusių konfliktų. Tačiau net ir esant tokioms sąlygoms tai įgyvendinama labai sunkiai. O kai tokios sąlygos netenkinamos, legaliai auginamas opiumas greitai nukreipiamas kitur – tai jau matėme Peru ir Bolivijoje. Akivaizdu, kad Afganistane teisėtas auginimas tiesiog prisidėtų prie neteisėto auginimo, užuot jį pakeitęs, ir to mes baiminamės. Be to, legali opiumo gamyba vietos ūkininkams liks nepatraukli, kadangi jų pajamos tokiu atveju sudarytų 25-30 proc. pajamų, kurias jie dabar gali gauti juodojoje rinkoje.

Įgyvendinti tokį projektą yra sudėtinga, ir tai įmanoma tik subsidijuojant medicinos produktų kokybės stebėseną ir platinimą. Ar mes tai turėtume remti mokesčių mokėtojų pinigais? Afganistano vyriausybė, kuri aiškiai yra silpna ir turi silpnas institucijas, šiuo metu neturi – ir todėl aš sakiau, kad „kol kas“ negaliu pritarti – pajėgumų tokiam projektui prižiūrėti.

Kai kuriuose šalies dalyse šiuo metu tiesiog nėra valdžios, jau nekalbant apie gera valdymą. Ypač tai liečia nestabilias pietines provincijas, kuriuose pagaminama didžioji dalis opiumo. Pagaliau Afganistano vyriausybė ryžtingai panaikino – ir tai yra svarbus argumentas – bet kokią legalią opiumo gamybą.

Esant tokioms aplinkybėms, šio pranešimo politiniu turiniu iš tikrųjų nepasiunčiamas reikiamas signalas mūsų partneriams Afganistane. Jo rezultatas gali būti netgi priešingas. Sunki ir nepaneigiama tiesa yra ta, kad Afganistano atkūrimui reikės daug daugiau laiko ir išteklių. Be to, jeigu norime į šią karo nusiaubtą šalį atnešti patvarią plėtrą, tam reikės ir ištvermės.

Valstybės kūrimo pažanga galima tik esant daugiau ryžtingumo – taip pat iš Afganistano politinės vadovybės, ypač jos vietinio lygmens, pusės. Beje, tokį signalą mes pasiuntėme iš Niujorko. Aš suprantu, kad pats metas regimai prigriebti korupciją. Mes ne tik tai pasakėme, bet ir stengiamės padėti tai atlikti kurdami gerą teismų sistemą ir organizuodami policijos pajėgas, kurios būtų tikrai veiksmingos, kad įtikintume eilinius afganus, kurie dažnai lieka skeptiški.

Kelio gairės yra aiškios. Jis veda per Afganistano nacionalinę narkotikų kontrolės strategiją, kuriai pritarė tarptautinė bendruomenė ir kurioje yra visi reikiami elementai. Tai tikrai nusipelno nedviprasmiškos mūsų paramos, tai išsami strategija, aprėpianti uždraudimą, visuomenės informavimą, žinomų narkotikų platintojų baudžiamąjį persekiojimą ir vietinės plėtros rėmimą.

Ten, kur taikomas toks kruopštus politinių priemonių derinys, ūkininkai jau tvirtai nustojo auginti aguonas. Todėl Komisija mano, kad siūlymas legalizuoti daržines aguonas galėtų pakenkti šiuo metu jos atliekamam darbui kituose sektoriuose, ypač dėl teisinės valstybės ir teisėtvarkos palaikymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlo Fatuzzo, PPE-DE frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš nė kiek neabejoju, kad M. Cappato, su kuriuo aš seniai palaikau draugiškus ryšius, desperatiškai stengiasi prisidėti prie kovos su narkotikais pašalyje ir padėti nelaimingiems jauniems arba pagyvenusiems merdintiems žmonėms, kuriems galėtų padėti vaistai. Tačiau, deja, aš negaliu su juo sutikti.

Deja, kartoju, aš nesutinku su pranešėjo nuomone. Aš manau, jog problema kyla dėl to, kad jo pranešimas skirtas Afganistanui – valstybei, kurioje didesnio nesaugumo būti jau negali. Taip, Irakas, ko gero yra dar nesaugesnis, tačiau vargu ar Afganistanas yra vieta, kurioje galima būtų pamėginti įtikinti ūkininkus atsisakyti jiems labai pelningo aguonų auginimo ir imti auginti tai, kad yra padoriau, labiau atitinka Senąjį Testamentą ir geriau dera su mums visiems žinoma civilizuoto ūkininkavimo praktika.

Pačiame pranešime visiškai aiškiai nurodyta, kad daugiausia narkotikų pasaulyje – apie pusę – yra iš Afganistano, ir kad opiumą auginti Afganistane yra uždrausta. Tačiau, nors tai ir uždrausta, iš šios šalies tiekiama pusė žaliavų, skirtų žudyti mūsų jaunimą arba paversti jį narkotikų prekeivių auka; šie kaip žinia, skatina jaunimą vartoti narkotikus, ir tai dar žalą tiek jam, tiek visai visuomenei.

Manau, kad yra tik vienas veiksmingas ginklas kovoti su narkotikų prekeiviais, pradedant nuo Afganistano ūkininkų, kurie, mano nuomone, yra pirmoji narkotikų prekybos grandis. Kadangi mes nesugebame jų kontroliuoti ir stebėti, vienintelis būdas kovoti su narkotikais yra prevencija, taigi pagalba kuo labiau mažinant opiumo auginimą.

Todėl PPE-DE frakcija nepritaria šiai M. Cappato pranešimo daliai, ir manau, kad tai, ką aš dabar kalbu, turėtų būti aišku kiekvienam, kad ir kokie rytoj būtų rezultatai.

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 
 

  Ana Maria Gomes, PSE frakcijos vardu. – (PT) Turiu pasveikinti pranešėją M. Cappato ne tik dėl šio labai naudingo pranešimo, bet ir dėl jo pasirengimo priimti pastabas, kad sutarimas būtų kuo platesnis.

Jo pradiniai ketinimai pagirtini, kadangi jis stengėsi vienu šūviu nušauti du zuikius: įteisinti aguonų auginimą ir opiumo gamybą medicinos tikslams padarytų galą ne tik heroino gamybai Afganistane, bet ir nuskausminamųjų vaistų trūkumui pasaulyje.

Deja, susidūrėme su sunkiomis praktinėmis problemomis, pavyzdžiui, su Afganistano institucijų trapumu ir nesugebėjimu reguliuoti opiumo gamybą, netikrumu dėl tokio projekto ekonominio gyvybingumo ir pavojumi atnaujinti opiumo verslą kai kuriose iš trylikos šią gamybą nuraukusių Afganistano provincijų.

Mano frakcijos pasiūlymais buvo stengiamasi perorientuoti pranešimą, sutelkiant dėmesį į esminį elementą: į kovą su opiumo gamyba Afganistane, kuri daro įtaką ne tik Afganistanui, bet ir kaimyninėms šalims. Iš šio opiumo pagaminti narkotikai yra tai, ką kai kas vadina tikraisiais masinio naikinimo ginklais, ypač Europoje.

Kovodami su opiumo gamyba, turime jautriai atsižvelgti į įvairiems Afganistano regionams būdingus ypatumus. Sėkminga gali būti tik priemonių kombinacija. Visų pirma reikia išnaikinti Afganistano centrinėje administracijoje, ypač Vidaus reikalų ministerijoje ir policijoje, plintančią korupciją, kadangi tai suparalyžiavo visas kovos su opiumo gamyba politikos priemones. Antra, reikia susekti, suimti ir patrukti į teismą maždaug 30 pagrindinių narkotikų prekeivių, nustatytų 2006 m. JT ir Pasaulio banko pranešime, kad būtų galima sustabdyti šią nežmonišką prekybą. Trečia, NATO turi remti Afganistano operacijas, skirtas kovai su šia prekyba, naikinant laboratorijas ir sandėlius bei užkertant kelią narkotikų gabenimui. Ketvirta, aguonų naikinimo operacijos turi būti kruopščiai ir atrinkus taikomos ir koncentruojamos ten, kur ūkininkai turi realių alternatyvų.

Tai yra punktai, dėl kurių pranešėjui pritariame. Mes visi nepritariame aguonų plantacijų fumigacijai nedarant skirtumo, kaip siūlo elgtis JAV, nes tai paprasčiausiai papildys Talibano gretas, o heroino gamybai esminės įtakos neturės.

Pagaliau, turint omenyje priemonių Afganistano narkotikų problemai spręsti paketą, reikėtų išnagrinėti pranešėjo pasiūlymą dėl legalios opiumu pagrįstų analgetikų gamybos. Visų pirma šiame pranešime stengiamasi skatinti Europos Vadovų Tarybą būti kūrybišką ir drąsiai kovoti su heroino gamyba Afganistane. Lengvų šios problemos sprendimų nėra, bet mes žinome, kad Talibano bei Al-Qaedos propaguojamas terorizmas ir baisus tamsuoliškumas bus įveiktas tik tuomet, kai Afganistanas bus išlaisvintas iš narkotikų gniaužtų.

Aš jau baigiu, gerb. pirmininke. Šį pranešimą reikėtų laikyti skubiu kreipimusi į valstybes nares negailėti pastangų šalies, taip smarkiai paveiktos kruvinų konfliktų, ekonominiam ir politiniam atstatymui; tai taip svarbu regiono ir pasaulio saugumui.

 
  
MPphoto
 
 

  Marios Matsakis (ALDE). - Gerb. pirmininke, aš kalbu šiuo klausimu tik savo, o ne mano frakcijos vardu.

Draudžiamo opiumo gamyba Afganistane suklestėjo nuo tada, kai šioje šalyje yra JAV ir sąjungininkų pajėgos. Taip yra nepaisant įvairių kovos su narkotikais institucijų ir kovos su narkotikais programų kūrimo, dažnai panaudojant didžiules ES mokesčių mokėtojų pinigų sumas.

Todėl ir aklam aišku, kad Afganistano žmonės, kad ir kas nutiktų, toliau gamins opiumą. Priežastis gana paprasta. Pasaulio kovos su narkotikais agentūrų apimtis, skaičius ir patirtis auga, ir jos atlieka savo darbą veiksmingiau. Taigi joms pavyksta konfiskuoti didesnius kiekius narkotikų. Tačiau, kadangi narkomanijos aukų paklausa lieka nepakitusi, ir kadangi nusikaltėliai narkotikų prekeiviai iš nelegalaus narkotikų tiekimo tiems ligoniams toliau gauna didžiulius pelnus, opiatų kaina kyla, o prekybos narkotikais pelnas auga.

Taigi Afganistano žmonės tiesiog vadovaujasi pagrindiniais liberaliosios rinkos principais. Jie didina savo produkciją, kad galėtų patenkinti draudžiamos prekybos paklausą ir padidinti savo pelną. Todėl visiškai klaidinga tikėtis, kad subsidijuojant daugiau opiumo kontrolės Afganistane programų galėtų turėti kokio nors esminio poveikio.

Vienintelis kelias veiksmingai spręsti opiumo gamybos Afganistane ir kitur problemą yra narkotikų problemos sprendimas pasauliniu mastu. Vienintelis protingas būdas tai padaryti – tai legalizuoti narkotikus ir pripažinti, kad narkomanai nėra nusikaltėliai, o ligoniai, kuriems reikia pagalbos.

Jeigu tokiems narkomanams bus duodama gydomųjų vaistų kontroliuojamoje medicinos įstaigoje, tai galimybė išvengti rimtų pašalinių poveikių bei detoksikacijos tikimybė žymiai padidės. Drauge neliks didžiulio nusikalstamumo, susijusio su prekyba narkotikais ir visų kovos su narkotikais policijos agentūrų, ir tai leis nepaprastai sutaupyti biudžetą.

Šios problemos logika yra tokia elementari, tačiau politikams visame pasaulyje sunku ją įžvelgti.

 
  
MPphoto
 
 

  Salvatore Tatarella, UEN frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, M. Cappatos pranešime svarstomas klausimas yra labai subtilus, ir jį Europos Parlamentas turėtų kruopščiai įvertinti, kad nebūtų pateikta klaidingų ir pražūtingų sprendimų, nors jie ir būtų pagrįsti gerais ketinimais.

Norėčiau pažymėti du dalykus. Pirma, opiumo ir jo gaminių gamybos padidėjimas Afganistane galėtų kelti pavojų šalies atstatymui ir jau sunkiai vykstančiam teisinės valstybės stabilizavimui šiame nelaimingame regione. Antra, į opiumo gamybos augimą – šiais metais iki 30 proc. – nesureaguota adekvačia kovos su narkotikais strategija.

Dėl šių priežasčių aš manau, kad pranešime pateiktas pasiūlymas yra visiškai nepriimtinas, ir norėčiau pabrėžti, kad:

1. būtini morfino kiekiai Afganistane jau gaminami pagal specialias licencijas, prižiūrint Jungtinių Tautų narkotikų agentūrai ir Afganistano vyriausybės Kovos su narkotikais ministerijai;

2. Tarptautinė narkotikų kontrolės taryba teigia, kad visame pasaulyje jau yra medicininės paskirties opiatų perteklius;

3. išplitus legaliai morfino gamybai bus pagaminama daugiau narkotikų; šie galiausiai patenkins narkotikų paklausą pasaulio rinkoje. Jeigu jų kaina rinkoje bus nedidelė, jie bus prieinami visiems.

Vietoj to mes turime kovoti su narkotikais – visuomet, kiekvienu atveju ir visomis priemonėmis – Nuo gamybos iki prekybos, iki nelegalaus platinimo. Paklausa turi būti ribojama vertybėmis pagrįsta politika bei nuolatiniu, plačiu prevencijos darbu ir informavimo kampanijomis, ypač tarp jaunimo.

Tokioje šalyje, koks yra Afganistanas, turint omenyje dabar ten esančias sąlygas, šiame pranešime pasiūlytą sprendimą galima būtų laikyti kapituliacijos ir pralaimėjimo simptomu; tai taip pat galėtų sutrukdyti tarptautinės bendruomenės, Europos Sąjungos ir atstatymo agentūrų Afganistane dedamas pastangas vykdant programas, kuriomis siekiama aguonų plantacijas pakeisti įvairinant kitų augalų auginimą ir paremiant jas finansinėmis paskatomis.

Pabaigoje norėčiau tik paminėti, kad Tarptautinė narkotikų kontrolės taryba pritarė Afganistano vyriausybės sprendimui atmesti pasiūlymą legalizuoti draudžiamų daržinių aguonų auginimą ir pakartojo savo pažadą laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautines sutartis.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda, Verts/ALE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, pradžioje norėčiau pabrėžti, kad šis pranešimas yra nepaprastai svarbus, savalaikis ir drąsus. Dvi krizės, kurioms jis yra skirtas, nusipelno tiek politinio dėmesio, tiek politinės reakcijos, kurių jos dar nesusilaukė.

Nors saugumo padėtis ir su opiumo gamyba susijusi situacija Afganistane kelia vis didesnį nerimą, analgetikų poreikis visame pasaulyje yra viena didžiausių ir opiausių, deja, ir viena labiausiai ignoruojamų, mūsų laikų humanitarinių problemų.

Pranešėjui M. Cappato nebuvo lengva parengti šį pranešimą, taigi tai yra juo labiau puiku, ir aš dar kartą pabrėžiu tiek savo paties, tiek mano frakcijos paramą jam. Kaip jis pats pasakė, nors abiejų klausimų tarpusavio ryšys ir nėra nei paprastas, nei būtinai tiesioginis, mes, kaip politikai, privalome analizuoti sudėtingas realijas, kad rastume kompleksinių problemų kompleksinius sprendimus. Kaip tik tai ir daroma pranešime.

Dėl saugumo Afganistane – nėra abejonės, kad jam reikia teikti pirmenybę, jeigu norime įgyvendinti atstatymo ir vystymo programas su ateities garantijomis. Tačiau problema ta, kad tam tikros ginkluotos grupuotės gauna finansavimą būtent dėl opiumo gamybos reguliavimo stokos. Mes taip pat žinome, kad vyksta nelegalus opiumo auginimas ir prekyba, kuri sudaro 40 proc. Afganistano bendrojo vidaus produkto.

Turint omenyje šią situaciją, aš manau, kad derėtų bent jau išnagrinėti, pavyzdžiui, Senlio tarybos, kuri siūlo leisti Afganistane auginti opiumą medicinos tikslams, teikiamas iniciatyvas ir į jas atsižvelgti. Čia daugiausia dėmesio būtų skiriama nuskausminamųjų vaistų, pavyzdžiui, morfino ir kodeino, kuriuos būtų galima parduoti ir kitoms šalims, šiuo metu gaunančioms šių gyvybiškai svarbių medikamentų nepakankamai arba visai jų negaunančių pagal preferencines prekybos sutartis.

Tenka apgailestauti, kad šis pranešimas šiuo metu realiai nesusilaukia stipresnės Komisijos arba pačios Afganistano vyriausybės paramos. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad priemonės, kurios dažniausiai reklamuojamos kaip alternatyvios, dažniausiai yra cheminis naikinimas – tai nuolat pabrėžia JAV valdžia. Jeigu būtų vykdoma šitokia priemonė, tai suteiktų Talibanui naują argumentą savo pozicijoms ginti, o ūkininkų bendrijos ilgainiui greičiausiai taptų maištininkų stovyklomis.

Be to, tai labai rimtai atsilieptų sveikatai ir aplinkai. Iš pat pradžių aišku, kad purškiant iš lėktuvų – tai tikriausiai siūloma daryti Afganistane – tarša tikrai palies žmones, gyvenančius apdorojamose ir gretimose teritorijose. Tai buvo įrodyta metų pradžioje, kai tokią praktiką panaudojo Kolumbija kokaino produkcijai palei Ekvadoro sieną naikinti, kai pastarasis vėliau pateikė skundą ir iškėlė bylą Hagoje.

Aš nesu ekspertas, ir šis cheminis klausimas tikriausiai yra žymiai sudėtingesnis, tačiau aš manau, kad šiame etape mes turėtume gerai suvokti kai kurias napalmo ir nusodrinto urano sukeltas nelaimes. Mes neturime to pakartoti trečią kartą ir tikiuosi, kad to nepadarysime.

 
  
MPphoto
 
 

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). (SK) Opiumo gamyba turi būti kontroliuojama. Visa tarptautinė bendruomenė turi daug labiau susirūpinti opiumo gamybos kontrole visose pasaulio vietose. Ligšiolinės JT ir jų Ekonominės ir socialinės tarybos (ECOSOC) bei Pasaulio sveikatos organizacijos pastangos reguliuoti opiatų vartojimą skausmo gydymui yra būtinos, tačiau vis dar nepakankamos. Drauge tarptautinė bendruomenė neturi leisti laisvai vartoti opiatų ir piktnaudžiauti jais narkomanams.

Manyčiau, kad mūsų pareiga yra neatsisakyti kovos su piktnaudžiavimu stipriaisiais narkotikais, kurie gana akivaizdžiai griauna jų vartotojų gyvenimus. Ir aš nepritariu nuomonei, jog visuomenė turėtų aprūpinti narkomanus narkotikais, užuot stengusis juos perauklėti ir sugrąžinti į realų gyvenimą. Kas teigiama M. Cappato pranešime? Esama požiūrio, jog tarptautinė bendrija stokoja opiatų, arba jai gali jų pritrūkti artimiausioje ateityje, todėl būtina tam tikromis sąlygomis pirkti šį vaistą iš Afganistano.

Tiesa, kad opiajai naudojami įvairioms ligoms gydyti, pooperaciniam skausmui malšinti, pagaliau – ir tai yra ne mažiau svarbu – piktybinėmis ligomis sergantiems žmonėms gydyti. Tačiau ši teorija turi kai kurių principinių trūkumų, kurių esant dabartinei situacijai ignoruoti negalima. Visų pirma tai dabartinė politinė padėtis Afganistane, kuri yra nestabili. Afganistane, viena vertus, reikia kovoti su Talibanu, o kita vertus, kovoti su juodąja opiumo rinka. Ši juodoji rinka daro neigiamą poveikį ne tik Afganistano ekonomikai, bet ir Afganistano politikai ir užsienio santykius. Aš turiu rimtų abejonių ir nuogąstavimų, ir dabar paaiškinsiu, kodėl, mano nuomone, toks būdas negali funkcionuoti. Projektai, numatantys legalų aguonų auginimą opiumo gamybai, nefunkcionuos, kadangi Tarptautinė narkotikų kontrolės taryba gali skirti šaliai sankcijas tik vėliau, tačiau dalis derliaus šalyje pateks į juodąją rinką.

Tarptautinė paklausa yra pastovi. Afganistano valdžia nėra pajėgi veikti kaip vienintelė opiumo derliaus tvarkytoja. Esant tokios sąlygoms aišku, kad vyriausybė kovą su narkotikų prekeiviais pralaimės. Dėl konkurencijos opiumo kainos pakils, ir aguonas legaliai auginantys ūkininkai pereis į juodąją rinką. Be to (ir tai yra labai svarbu) Afganistano kainos nėra konkurencingos palyginti su Australija, kur vienas kilogramas morfino kainuoja 56 JAV dolerius, arba Turkija, kur jis kainuoja 250 JAV dolerių. Tuo tarpu Afganistane kaina siekia 450 JAV dolerių už kilogramą.

Dėl naudojimo medicinos reikmėms – jeigu Afganistano opiumas būtų naudojamas medicinos produktuose, tai tik prisidėtų prie tolesnio rinkos perpildymo šioje srityje. Aš jau greitai baigsiu, gerb. pirmininke. Aš nepritarsiu jokiai ES ir jos valstybių narių paramai aguonų auginimui Afganistane dėl mažiausiai keturių priežasčių: nepakankamos infrastruktūros, ekonominio konkurencingumo nebuvimo, didžiulės plėtros netinkama kryptimi ir galiausiai dėl to, kad šiuo metu pasaulio rinkose opiatų netrūksta.

 
  
MPphoto
 
 

  Józef Pinior (PSE). (PL) Gerb. pirmininke! Gerb. Komisijos nare! Pirmiausia norėčiau padėkoti Marco Cappato už šio pranešimo parengimą. Tai buvo labai sunkus pranešimas, kuriame stengtasi paliesti vieną sunkiausių dabartinio pasaulio problemų.

Opiumo gamyba Afganistane kasmet auga. Paskutinio metinio pranešimo duomenimis, dabar opiumo pagaminama du kartus daugiau, negu prieš dvejus metus. Afganistanas tapo praktiškai vieninteliu labiausiai mirtino narkotiko tiekėju pasaulyje; čia pagaminama 93 proc. viso pasaulio opiatų produkcijos. Pirmininkė yra viena iš tų, kurie mano, kad Afganistano likimas yra mūsų bendras reikalas. Didvyriška Afganistano žmonių kova šaltojo karo laikotarpiu prisidėjo prie laisvės plėtros šiuolaikiniame pasaulyje ir prie geležinės uždangos griuvimo Europoje. Dabar Europos Sąjungos pareiga yra suteikti tai šaliai karinę, administracinę ir ekonominę pagalbą.

Tai pasakytina ir pagalbą kovojant su narkotikų gamyba Afganistane. Reikia nepamiršti, kad pagrindinė Afganistano žemdirbių paskata gaminti opiatus yra finansinis pelnas. Į tai turi būti atsižvelgta Europos pagalbos programoje, skirtoje šiai problemai išspręsti. Todėl norėčiau pagirti M. Carppato visų pirma už pranešime pateiktus drąsius pasiūlymus. Jie gali padėti pagerinti padėtį šiuo atžvilgiu.

Viename iš šių pasiūlymų numatoma teikti pagalbą diegiant eksperimentinį mokslinį aguonų gamybos medicinos reikmėms projektą, kuris leis toliau ištirti, kaip licencijavimas galėtų prisidėti prie skurdo mažinimo, kaimo ekonomikos įvairinimo, bendros plėtros ir saugumo didėjimo. Vienu žodžiu, svarbu ne moralizuoti, bet reikia, kad Europos Sąjunga galėtų veiksmingai prisidėti sprendžiant šią Afganistano problemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Horia-Victor Toma (ALDE). - (RO) 2007 m. Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuro atlikto Afganistano opiumo gamybos tyrimo duomenimis, opiumo gamyba pasiekė 8 200 tonų rekordą ir sudaro 93 proc. pasaulio opiatų gamybos. Taigi 40 proc. Afganistano bendrojo vidaus produkto sukurta iš opiumo gamybos ir nelegalios prekybos, o šiame procese dalyvauja 2 9 000 000 žmonių. Nepaisant to, tik 10 šalių suvartojama 80 proc. pasaulyje legaliai tiekiamų opiumo darinių, o daugiau kaip 150 medicinos reikmėms jų trūksta dėl nelegalios prekybos opiumu.

Turime pabrėžti, kad pagrindinis Talibano ir teroristų grupuočių finansavimo šaltinis yra nelegali prekyba narkotikais. Be to, tarptautinės bendrijos subsidijuojamas narkotikų likvidavimo arba sunaikinimo operacijas genčių politiniai ir kariniai vadai panaudoja savo interesams ir pritaiko konkurencijai šalinti. Remdamasis iki šiol išdėstytais dalykais aš esu įsitikinęs, kad strateginiame ir subalansuotame požiūryje į opiumo gamybos mažinimo ir kontroliavimo procesą turi būti numatytos socialinės ir ekonominės alternatyvos, palankios teisinės valstybės ir demokratinių institucijų kūrimui Afganistane. Todėl tokia veikla galėtų būti vienas pagrindinių terorizmo prevencijos ir likvidavimo sprendimų.

Gerb. pirmininke, aš manau, kad kovos su narkotikais Afganistane planas, numatantis opiumo kiekių kontroliavimą panaudojant juos analgetikų ir kitų darinių gamybai, galėtų būti vienas, bet ne vienintelis alternatyvus ekonominis sprendimas ir priemonė aguonų auginimui mažinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Ryszard Czarnecki (UEN). (PL) Gerb. pirmininke! Pirmiausia norėčiau pasveikinti Komisijos narę B. Ferrero-Waldner su puikiu Altenburgo berniukų choro koncertu, kurio ką tik kartu klausėmės. Jis man padarė didžiulį įspūdį.

Dabar turiu pereiti prie ne tokių malonių dalykų – prie M. Cappato pranešimo. Anksčiau kalbėjusieji atkakliai kartojo 40 proc. BVP skaičių – esą, tokią Afganistano BVP dalį sudaro narkotikų gamyba. Toks skaičius tapo priimtas, tačiau noriu pabrėžti, kad prieš metus mūsų Parlamento Užsienio reikalų komitete mūsų atstovai Afganistane vienareikšmiškai konstatuodavo, kad tai sudaro daugiau kaip 50 proc. BVP. Tas skaičius yra dar didesnis. Aš nenoriu teikti aiškinimų, tačiau mažiausiai 10 proc. Afganistano gyventojų gyvena iš narkotikų gamybos ir prekybos. Be to, reikia pripažinti, kad į šią prekybą įsitraukia ir ten dislokuoti tarptautinių pajėgų kariai, taip pat amerikiečiai.

Manau, kad toks siūlymas yra rizikingas, nors, žinoma, įžvelgiu ir tam tikrų jo pliusų. Tačiau, mano giliu įsitikinimu, pagal tokį pasiūlymą iš tikrųjų būtų legalizuota ne tiek medicinos pagalba, kiek vis dėlto prekyba narkotikais.

 
  
MPphoto
 
 

  Vittorio Agnoletto (GUE/NGL). (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, svarbu ne tik konstatuoti, kad 92 proc. opiumo pasaulyje pagaminama Afganistane, bet ir pabrėžti augimo tendenciją: 2001 m., JT Narkotikų agentūros duomenimis, opiumo auginimui buvo skirta 8 000 hektarų, o 2006 m. buvo jau 165 000 ha; 2001 m. derlius buvo 185 tonos, o 2006 m. – 6 100 tonų.

Tai neabejotinai reiškia, kad dabartinė pasėlių naikinimo atliekant fumigaciją strategija nieko neišsprendžia. Veikiau ji turi socialinių pasekmių, kurios vėliau įsuks opiumo produkcijos spiralę. Sunaikinami ir kitokie nei daržinių aguonų pasėliai, todėl ūkininkai nuskursta ir patenka į narkotikų prekeivių – būtent, Talibano ir vyriausybėje patogiai sėdinčių karo vadeivų rankas.

Taigi tikslas yra suteikti ūkininkams paramą, kurios finansinis lygis, bent jau iš pradžių, turėtų būti toks pat, kaip dabar, išlaisvinant juos iš priklausomybės nuo narkotikų prekeivių. Šis planas, žinoma, problemos neišspręs, bet niekas ir nesako, kad išspręs. Kalbame apie eksperimentą ribotoje teritorijoje; kitaip ir negali būti karo draskomoje šalyje, kurioje žemę kontroliuoja tarpusavyje besivaržančios gaujos. Tačiau vis dėlto tai yra žingsnis į priekį – bent jau tiek, kad opiumas taps ne heroinu, o morfinu. Manau, kad tai naudinga Vakarams ir visam pasauliui.

Be to, aš manau, kad mes turime išsiaiškinti faktą, kad jau yra nuostata dėl morfino gamybos. Man nėra žinoma, Komisijos nare, apie tai, kad visos šios problemos egzistuoja Indijoje arba Turkijoje; jeigu taip, reikalingas reguliavimas. Tačiau nutarime, kurį t