Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2007 m. spalio 25 d. - Strasbūras

1. Posėdžio pradžia

PIRMININKAVO: Diana WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

(Posėdis pradėtas 10.00 val.)

2. Europos ombudsmeno veikla 2006 m. (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas punktas yra Lucianos Sbarbati pranešimas Peticijų komiteto vardu dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno veiklą 2006 m. (2007/2131(INI) (A6-0301/2007).

Mums malonu šį rytą pasveikinti ombudsmeną ir Komisijos narę M. Wallström.

  Nikiforos Diamandouros, ombudsmenas. − Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti gerbiamiems nariams už galimybę kreiptis į Parlamentą dėl savo 2006 m. metinio pranešimo. Taip pat noriu padėkoti pranešėjai L. Sbarbati bei Peticijų komitetui už jų puikų pranešimą.

Mano pranešime minima pažanga, atlikta skatinant gerą administravimą ir teikiant žinių apie ombudsmeno vaidmenį. 2006 m. aš gavau 3 830 skundų. Tai reiškia, kad bendras skundų skaičius stabilizavosi ties maždaug tokiu lygmeniu, kuris buvo pasiektas po 53 proc. padidėjimo 2004 m.

Džiaugiuosi galėdamas jums pranešti, kad skundų dėl mandato proporcija išaugo. Tai leidžia manyti, kad žmonės pradeda daugiau žinoti apie mano bei mano nacionalinių ir regioninių kolegų mandatą Europos ombudsmeno tinkle, kuris tokiu būdu yra atitinkamai stiprinamas visų susijusių su juo naudai.

Iš viso 2006 m. buvo atlikta 586 tyrimai. Iš jų 66 proc. buvo susiję su Komisija. Kadangi Komisija yra ES institucija, su kuria piliečiai turi daugiausia priežasčių turėti realų kontaktą, normalu, kad ji turėtų būti pagrindinis tyrimų objektas.

2006 m. buvo priimta 250 sprendimų baigti tyrimus. Devyniasdešimt penkiais atvejais tyrimai neatskleidė netinkamo administravimo. Toks sprendimas ne visada yra neigiamas skundą pateikusiojo atžvilgiu, kuris bent jau gauna išsamų paaiškinimą iš susijusios institucijos. Net tuomet, kai netinkamo administravimo atvejų nėra nustatoma, aš įžvelgiu galimybę pagerinti institucijų teikiamos administracijos kokybę. Jei nustatoma, aš juos pabrėžiu kitoje pastaboje.

Daugelio mano tyrimų rezultatai yra priimtini tiek skundo teikėjui, tiek ir institucijai, prieš kurią buvo pateiktas skundas. 2006 m. ši institucija skundo pateikėjų naudai išsprendė 64 bylas.

Kai aptinku netinkamo administravimo atvejų, bandau siekti kuo draugiškesnės išeities. 2006 m. buvo rastos trys draugiškos išeitys ir dar 27 pasiūlymus dėl tokios išeities institucija svarstė metų pabaigoje.

Kai draugiškos išeities pasiekti neįmanoma, aš užbaigiu bylą kritine pastaba arba parengiu rekomendacijos projektą. Kritinė pastaba yra taikoma tuomet, kai atitinkama institucija jau nebegali panaikinti netinkamo administravimo fakto. Noriu pabrėžti, kad kritika yra konstruktyvi, siekiant padėti išvengti panašaus pobūdžio netinkamo administravimo ateityje. 2006 m. aš tokiu būdu užbaigiau 41 tyrimą.

Siekdamas geriau stebėti savo kritikos ir patarimų poveikį, šiais metais pradėjau tyrimą dėl to, kaip buvo atsižvelgiama į visas 2006 m. pateiktas kritines pastabas bei į 38 atvejus, kurių atžvilgiu tais pačiais metais buvo pateiktos kitokios pastabos. Tokių tyrimų rezultatai turėtų labiau paskatinti susijusias institucijas tobulinti savo praktiką ir vystyti piliečiams teikiamų paslaugų kultūrą.

Tais atvejais, kai vis dėlto neįmanoma pašalinti netinkamo administravimo faktų, paprastai pateikiu rekomendacijos projektą institucijai, kuri turi į jį detaliai atsakyti. 2006 m. buvo pateikta 13 rekomendacijų projektų.

Jei institucija tinkamai neatsako į rekomendacijos projektą, aš galiu nusiųsti specialią ataskaitą Europos Parlamentui. 2006 m. buvo parengtos dvi specialios ataskaitos. Pirmoji buvo susijusi su Tarybos atsakomybe už Valdybos tinklalapiuose vartojamų kalbų pasirinkimą. Antrąja ataskaita Komisija buvo paraginta tinkamai spręsti skundą dėl pažeidimo, susijusio su sporto lažybų paslaugomis. Man malonu pranešti, kad Komisija greitai ir pozityviai sureagavo į šią ataskaitą.

Dar vienas metinio pranešimo bruožas, kurį noriu pabrėžti, paremdamas ir paskatindamas tinkamą administravimą, yra susijęs su tuo, ką aš vadinu institucijų gerosios patirties „išskirtiniais atvejais“, kuriuos pastebėjau vykdydamas tyrimus.

Dabar norėčiau paminėti keletą veiklos sričių, kurias vykdžiau 2006 m. siekdamas užtikrinti kuo geresnį piliečių aptarnavimą.

Visų pirma pasirašiau susitarimo memorandumą su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu (angl. EDPS). Susitarimu mes siekiame užtikrinti tinkamą skundų, kuriuose iškeliami duomenų apsaugos klausimai, nagrinėjimą ir išvengti bereikalingo dubliavimosi.

Šis susitarimas leidžia man pasinaudoti EDAPP patirtimi, konsultuojantis su juo tais atvejais, kai Duomenų apsaugos reglamento tekstas ir dabartinė precedentų teisė palieka vietos skirtingoms nuomonėms. Aš jau įsitikinau, kad man tai yra naudingas mechanizmas tuomet, kai sprendžiau bylas, kuriose būtina suderinti teisėtą teisę galėti naudotis dokumentais ir teisę į privatumą.

Aš taip pat pasirašiau susitarimą su Ispanijos vyriausybe, leidžiantį piliečiams pateikti skundus Europos ombudsmenui bet kuria iš oficialiųjų Ispanijos kalbų. Taigi, savo praktiką aš suderinau su 2005 m. Tarybos pasiektomis išvadomis, kuriose kalbama apie šių kalbų vartojimą, siekiant palengvinti Ispanijos piliečių bendravimą su ES institucijomis.

Gerbiamieji nariai, esu dėkingas už paramą Europos ombudsmeno darbui, išreikštą L. Sbarbati pranešime, ir norėčiau informuoti Parlamentą apie tai, kad, kaip prašoma jos pranešime, esu įsipareigojęs paruošti pagrindą susitarimo memorandumui su Europos investicijų banku.

Kadangi ES teisės įgyvendinimas didžiąja dalimi yra valstybių narių administratorių atsakomybė, aš ir toliau vystysiu bendradarbiavimą per Europos ombudsmenų tinklą. Džiaugiuosi galėdamas jums pranešti, kad šiame pačiame pastate praėjusią savaitę įvyko šeštasis tinklo susitikimas. Šio sėkmingo susitikimo pabaigoje mes bendru sutarimu priėmėme pareiškimą, kuriuo siekiama, kad būtų daugiau žinoma apie nacionalinių ir regioninių ombudsmenų darbo ES aspektą ir norima paaiškinti apie tai, kokas paslaugas jie teikia žmonėms, teikiantiems skundus ES teisės srities klausimais.

Savanoriškas ombudsmenų bendradarbiavimas, kuris dabar yra išreikštas pareiškimu, mano nuomone, gali vis labiau prisidėti prie Europos Sąjungos pajėgumo teikti konkrečius rezultatus, užtikrinant, kad piliečiai kasdien realiai galėtų naudotis savo teisėmis ir kad problemos būtų sprendžiamos piliečiams artimu būdu.

Europos ombudsmeno institucija buvo įsteigta siekiant padėti Sąjungai priartėti prie piliečių ir ES administracijai suteikti „žmogišką veidą“. Pagrindinis mūsų institucijų aspektas yra tai, kad ombudsmenas yra asmuo, kuris asmeniškai bendrauja su piliečiais, peržiūri jų bylas ir siekia išspręsti jų problemas bei skundus.

Kiekvienas iš šių „mikropranešimų“ yra galimybė kurti pasitikėjimą tarp piliečių ir institucijų. Siekdamas šio tikslo, aš ir toliau skatinsiu konstruktyvų dialogą su institucijomis ir atkreipsiu jų dėmesį į problemas, kad jos galėtų patobulinti savo veiklą.

Tai, kad viešosios administracijos reaguoja į skundus, yra pagrindinis rodiklis, iš kurio galima spręsti, kiek jos yra susikoncentravusios į piliečius. Nors daugelyje sričių buvo smarkiai pasistūmėta į priekį, tačiau 2006 m., deja, padaugėjo bylų, kurias aš turėjau užbaigti kritinėmis pastabomis.

Tai turėtų kelti susirūpinimą visiems, kas nori geresnių ES ir jos piliečių santykių. Skundai suteikia galimybę viską sustatyti į savo vietas ir parodyti, kad tam tikra institucija rimtai gerbia piliečių pagrindinę teisę į gerą administravimą.

Aš nesu įsitikinęs, kad piliečiai gali lengvai suderinti savo norą būti „arčiau žmonių“ ir tapti „atviresni“, su tuo, kad tos pačios institucijos dažnai nepasinaudoja ombudsmeno teikiamomis galimybėmis pagerinti ryšius ir padidinti skaidrumą. Tačiau, man vilties suteikia tai, kad šiais, 2007 m., daug dalykų rodo, jog labiau norima pasinaudoti galimybėmis, kurias siūlo mano tyrimai, vykdomi sprendžiant skundus.

Toks bendradarbiavimas yra būtinas, kadangi ombudsmenas negali pasiekti sėkmės vienas. Aukščiausios klasės administravimo užtikrinimas yra uždavinys, kuris turi būti sprendžiamas kartu su ES institucijomis. Pasižadėjimai, žalos atlyginimo mechanizmų teikimas, mokymasis iš klaidų, atviras darbas ir leidimas atlikti viešą tikrinimą – visa tai yra labai svarbios priemonės siekiant sukurti pasitikėjimą.

Taip pat Europos ombudsmenas privalo teisingai ir sistemiškai dirbti kartu su regionų kolegomis, siekdamas užtikrinti, kad Sąjungoje būtų visapusiškai gerbiamos piliečių teisės. Galiausiai ombudsmenas privalo ir toliau bandyti susisiekti su žmonėmis, kad jie žinotų apie jo teikiamas paslaugas.

Su Parlamento parama ir jo teikiamais orientyrais aš ir toliau stengsiuosi remtis esamais pasiekimais, siekdamas iš tiesų įvykdyti savo institucinį mandatą priartinti Sąjungą prie piliečių ir suteikti ES administracijai „žmogišką veidą“.

  Luciana Sbarbati (ALDE), pranešėja. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti ombudsmenui už jo puikų darbą, apie kurį paaiškėjo iš šio ypatingo pranešimo. Taip pat norėčiau padėkoti Komisijos teisinėms tarnyboms ir visiems savo kolegoms parlamentarams komitete, ypač šešėliniam pranešėjui M. Mavrommatisui už jų bendradarbiavimą.

Piliečiams teikiamų paslaugų kultūra, kuri visų pirma reikalinga, siekiant užtikrinti aukštos kokybės, skaidrią, prieinamą, greitą ir bendradarbiaujančią viešąją administraciją, buvo skatinama ir stiprinama Bendrijos lygmeniu, bendromis peticijų komiteto ir ombudsmeno pastangomis, o jos pirmas apraiškas galima pastebėti 2001 m. rugsėjo 6 d. rezoliucijoje, kai Europos Parlamentas priėmė geros administracinės elgsenos kodeksą, pasiūlytą Europos ombudsmeno.

Be to, Mastrichto sutartimi buvo pasiekta kiekybinė Europos pilietiškumo pažanga, visiems piliečiams suteikiant galimybę pateikti peticijas parlamentinei institucijai, kuri yra vienintelis arbitras, arba kreipiantis į labiau specializuotą instituciją, kuri, taikydama neteismines priemones, vykdo procedūrą, kuri nedraudžia parlamentinės intervencijos tuo atveju, jei Bendrijos institucija, atsakinga už blogo administravimo atvejį, atsisako bendradarbiauti.

Aš nekalbėsiu apie statistiką, kadangi apie ją jau kalbėjo ombudsmenas ir ji yra pateikiama pranešime. Šiuo metu prasto administravimo atvejai yra susiję su skaidrumo trūkumu, atsisakymu teikti informaciją, piktnaudžiavimu galiomis, teisinėmis klaidomis ir Sutarties įsipareigojimų nesilaikymu, ypač iš Komisijos pusės.

Ombudsmeno sprendimai nėra teisiškai privalomi, tačiau apsauga, kurią suteikia jo darbas, padeda stiprinti jo gebėjimą įtikinti. Jį aktyviai remia Peticijų komitetas, kurio posėdžiuose jis dalyvavo keturis kartus 2006 m. ir kuris bendradarbiauja su Europos ombudsmenų tinklu, kuris turėtų būti sustiprintas ir praplėstas. Pavyzdžiui, Italija dar neturi nacionalinio ombudsmeno.

Tačiau reiktų pažymėti, kad apie galutinius sprendimus reikėtų pranešti realiu laiku, siekiant išvengti kompetencijos konfliktų tarp ombudsmeno ir Peticijų komitetų veiklos.

Pranešime po 2006 m. atliktų tyrimų priimti sprendimai skirstomi į skirtingas kategorijas: Komisijos institucijų ir įstaigų atvirumo trūkumas (25 proc. tyrimų), Komisijos, kaip sutarties užtikrintojos, vaidmuo pagal 226 straipsnio procedūras, sutarčių valdymas, atlygis ir išmokos bei Bendrijos institucijų personalo įdarbinimas ir valdymas.

Procedūros dažnai užbaigiamos kritinėmis pastabomis, kurios yra priemonė, stengiantis išvengti prasto administravimo atvejų ateityje, tais atvejais, kai būtų beprasmiška teikti rekomendacijas. Ombudsmenas pranešime pateikė įvairių pavyzdžių, su kuriais galima susipažinti.

Todėl Peticijų komitetas ragina ombudsmeną atlikti detalų praktinio kritinių pastabų, pateiktų vykdant tyrimus 2006 m., poveikio tyrimą. Vien to, kad institucijos turi geros administracinės elgsenos kodeksą, nepakanka, kad būtų užtikrinta tinkama paslaugų kultūra.

Pranešimas taip pat rodo, kad vis dar esama pilkų sričių, susijusių su tuo, kad Komisija neteisingai naudojasi teisėmis veikti savo nuožiūra, nesiimdama tinkamų veiksmų prieš pradedant teisinius procesus, kaip pretekstu naudodamasi politiniais svarstymais. Dėl sutarčių ir personalo valdymo kai kurie ombudsmeno tyrimai, vykdyti jo paties iniciatyva, rodo, kaip jo galios suteikia veiksmingas priemones, priverčiant administracines valdžios įstaigas imtis savireguliavimo, kuris yra svarbus principas, kuriuo reikia daugiau naudotis.

Tačiau, Peticijų komiteto požiūriu, vykdomu konstruktyviu dialogu turi būti išvengta sinchroniškumo tarp grafikų ir nuomonių trūkumo kai kuriais atvejais, kai ombudsmenas ir Parlamentas sprendžia tas pačias bylas.

Peticijų komitetas taip pat pateikė specialų raginimą ombudsmenui ištirti EPSO naudojamas sistemas, taip pat siekiant apsaugoti kandidatų, ypač jaunų, teises Europos Parlamento konkurencijos procedūrose ir ištirti įtariamus diskriminacijos Briuselio Europos mokykloje atvejus, apie kuriuos buvo pranešta.

Gerb. pirmininke, šiame metiniame pranešime pabrėžiamas ombudsmeno, kaip pagrindinio Sąjungos demokratinio gyvenimo veikėjo, vaidmuo. Jis yra gyvybiškai svarbus tarpininkas tarp piliečių ir viešųjų įstaigų. Jo efektyvi veikla pabrėžia skirtumą tarp gero ir prasto administravimo, suteikiant gaires, kaip atpažinti klaidas, ir siekiant tinkamai išspręsti skundus, prastą elgseną paverčiant gera.

Todėl būtų vertinga, jei ombudsmenas parengtų geriausios administracinės patirties sąrašą, į kurį būtų įtraukti ne tik pavyzdiniai atvejai, bet ir mažiau patikimi atvejai. Vienas iš kardinalių principų, kuris buvo nuolat pabrėžiamas, yra demokratinė lygybė visiems Europos piliečiams, neišskiriant jų ir nediskriminuojant dėl tautybės ar kalbos, kuo ombudsmenas gali remtis toliau stengdamasis kruopščiai prižiūrėti ir saugoti kalbinę lygybę.

Peticijų komitetas pasisako už procedūrų paspartinimą, siekiant užtikrinti, kad ombudsmeno metinis pranešimas būtų nagrinėjamas greičiau, ir tai taip pat prisidės prie Statuto pakeitimo, jei pakeitimai tik kokybiškai išplės ombudsmeno galias, nedarydami įtakos jo kompetencijos pobūdžiui ar neprivalomam visų jo sprendimų poveikiui.

  Margot Wallström, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Gerb. pirmininke, Komisija turėtų „imtis vadovaujančio vaidmens skatinant paslaugų kultūrą“. Negalėčiau nieko daugiau pridurti prie šių ombudsmeno žodžių, pasakytų jo metinio parnešimo įžangoje. Europos Sąjunga turi būti artimesnė savo piliečiams, tiksliau, geriau juos išklausyti ir vykdyti gerą politiką. Kad turėtume aukščiausios kokybės viešąjį administravimą, tai yra būtina sąlyga. Siekiant bendros sėkmės, taip pat mums labai svarbu turėti tinkamomis priemonėmis aprūpintą mūsų pažangos sergėtoją. Ombudsmenas veikia kaip tvirto ir atskaitingo Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų administravimo išorės kontrolės mechanizmas.

Todėl aš labai palankiai vertinu ombudsmeno 2006 m. metinį pranešimą ir noriu pažymėti, kad Komisijos ir ombudsmeno santykiai yra labai pozityvūs. Pavyzdžiui, lyginant su 2005 ir 2004 m., 2006 m. atvirų tyrimų Komisijos atžvilgiu sumažėjo 20 proc. ir mes vis dažniau pripažįstame savo klaidas ir atsiprašome. Mes ieškome tinkamos išeities ieškovams, tokios kaip ombudsmeno kritinių pastabų ir rekomendacijų projektų laikymasis.

Taip pat dėkoju L. Sbarbati už labai svarbų pranešimą ir jame pateiktus konstruktyvius pasiūlymus. Kaip pritariu ombudsmeno raginimui dėl paslaugų kultūros, taip sutinku ir su raginimu dėl būtinų biudžeto ir žmogiškųjų išteklių. Mus vertina pagal tai, ką darome, o ne pagal tai, ką kalbame, taigi, turime iš tiesų užtikrinti, kad piliečiai gautų greitus ir esminius atsakymus, kaip kad savo pranešime teigia L. Sbarbati.

Leiskite trumpai pakomentuoti keletą konkrečių šio pranešimo punktų. Visų pirma Komisija sveikina ombudsmeno iniciatyvą sudaryti esminių atvejų, atspindinčių geriausią patirtį, sąrašą. Mes taip pat palaikome iniciatyvą parengti Komisijos ir kitų institucijų bei įstaigų tolesnių veiksmų tyrimą, pateikiant ombudsmeno kritinius komentarus ir kitas pastabas. Tikiuosi, kad tai galėtų padėti gerinant patirtį piliečių naudai.

Antra, dėl galimo Peticijų komiteto ir ombudsmeno veiklos ir galių dubliavimosi Komisija dar kartą pareiškia norą dirbti su šiomis dviem institucijomis savo kompetencijos ribose, o kompetencijos apibrėžimas nėra Komisijos kompetencija.

Trečia, Parlamentas paprašė Komisijos tinkamai naudotis savo teisėmis veikti savo nuožiūra, numatytomis 226 straipsnyje, susijusiame su pažeidimo procedūromis. Žinoma, mes turėtume vengti vėlavimų ar veiksmų nesiėmimo, todėl Komisija neseniai priėmė komunikatą dėl Bendrijos teisės įgyvendinimo ir mes parengėme tikslingesnes prevencines priemones, geresnį informacijos teikimą ir problemų sprendimą. Trumpai tariant, tai buvo naujas Komisijos įsipareigojimas: siekti efektyvesnio pažeidimų bylų valdymo ir didesnio skaidrumo.

Dėl Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės susipažinti su dokumentais, kaip jums yra žinoma, vyksta šio Reglamento persvarstymas, o ombudsmeno indėlis į konsultavimąsi buvo labai šiltai sutiktas. Vos prieš keletą savaičių mes susitikome su tarpinstituciniu komitetu dėl galimybės susipažinti su dokumentais, kuriam vadovavo Pirmininko pavaduotoja D. Wallis, ir aš noriu padėkoti jai už tai, kad ji labai konstruktyviai ėmėsi spręsti šį klausimą dėl galimybės susipažinti su dokumentais.

Mano priešpaskutinis punktas yra susijęs su ombudsmeno statutu. Dėl jo yra sprendžiama atskirame kontekste, tačiau, kaip buvo minėta pranešime, aš tik noriu užtikrinti, kad Komisija atidžiai stebėtų vystymąsi ir kad tarp Komisijos ir ombudsmeno būtų užmezgami kontaktai visais hierarchiniais lygmenimis. Noriu, kad tai plėtotųsi esant glaudžiam bendradarbiavimui tarp Tarybos, Parlamento ir Komisijos.

Galiausiai, kalbant apie ombudsmeno komunikacijos strategiją ir Europos ombudsmenų tinklą, mums reikia dalytis administracine ir kitokia patirtimi. Mums reikia geriau informuoti žmones ir priartinti visuomenę prie ES. Čia yra labai svarbus ombudsmeno, Europos Parlamento ir Peticijų komiteto vaidmuo. Tai yra svarbu man ir visai Komisijai, ir galite būti tikri, kad mes padarysime viską, kad bendradarbiautume ir rastume geriausias, į priekį žvelgiančias išeitis.

  Manolis Mavrommatis, PPE-DE frakcijos vardu. – (EL) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma leiskite padėkoti pranešėjai L. Sbarbati ir pasveikinti ją su pranešimu dėl Europos ombudsmeno 2006 m. veiklos. Taip pat norėčiau padėkoti mūsų komiteto sekretoriatui už pagalbą rengiant L. Sbarbati pranešimą bei Europos ombudsmenui N. Diamandourosui, už tai, kad jis greitai pateikė savo 2006 m. pranešimą ir paskui bendradarbiavo su Peticijų komitetu.

Ombudsmenas yra nepriklausoma institucija ir ES administracijos kontrolės mechanizmas. Tačiau, nepaisant N. Diamandouroso veiksmų, kurių jis ėmėsi, siekdamas informuoti visuomenę, vis dar yra daug nesusipratimų dėl Europos ombudsmeno jurisdikcijos sričių. Todėl mes privalome ir toliau stengtis ir informuoti visuomenę, teikdami atitinkamą finansinę ES paramą. Dėl šios priežasties mes, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija, dar kartą parengėme atitinkamą pakeitimą, kuriuo raginame kuo labiau dalyvauti žiniasklaidą, skelbiant apie Europos ombudsmeno darbą.

Kaip šešėlinis pranešėjas, aš pamėginau prisidėti prie pranešimo dėl Europos ombudsmeno veiklos, pateikdamas pakeitimus, kuriuos numačiau ir kuriems pritariau. Priimdami šiuos pakeitimus, mes pamatėme pažangą šiose Europos ombudsmeno veiklos srityse.

Visų pirma Europos ombudsmenas buvo paragintas tęsti tyrimą dėl trečiojo ramsčio klausimų.

Antra, pranešimai, susiję su Europos ombudsmenu, turi būti greitai išverčiami į visas oficialiąsias ES kalbas, ypač Europos ombudsmeno metinio pranešimo atveju.

Trečia, Europos ombudsmenas privalo palaikyti gerus santykius su Peticijų komiteto nariais ir su jais bendradarbiauti, siekiant norimų rezultatų.

Ir galiausiai Europos ombudsmenų tinklas yra raginamas plėstis ir į savo gretas įtraukti specializuotus ombudsmenus, kurie spręstų nepilnamečių teisių, šeimų problemų, asmens duomenų ir kalinių ar pacientų teisių klausimus.

  Alexandra Dobolyi, PSE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, norėčiau pradėti padėka N. Diamandourosui ir M. Wallström už jų pristatymus ir L. Sbarbati už jos puikų pranešimą.

Neseniai priimta Lisabonos sutartis atveria duris, leidžiančias Europos Sąjungai išeiti iš ilgai užsitęsusio etapo, kai jos galimybė veiksmingai funkcionuoti piliečių labui buvo stabdoma. Mes turime ilgai lauktą institucinę sistemą, kuri veikia efektyviau, tačiau vis dar yra galimybių padaryti daug daugiau.

Aš sveikinu iškilmingą gruodžio 12 d. Institucijų chartijos pirmininkų pareiškimą. Pagrindinių teisių chartijos įtraukimas į Europos Sąjungos teisinę sistemą leis Sąjungai pradėti dirbti remiantis efektyvesniu, skaidresniu ir demokratiškesniu pagrindu. Europos piliečiai tikisi, ir aš taip pat neprarasiu vilties, kad Sąjungos institucijos veiks remdamosi pagrindiniais principais: Chartija, veiksmingumu, efektyvumu ir atvirumu.

Europos ombudsmenas yra viena pagrindinių demokratinės struktūros ir Sąjungos funkcionavimo dalių. Daugiausia ombudsmeno vykdomų tyrimų yra susiję su skaidrumo trūkumu. Tai yra mūsų veiklos sritis, kurią privalome tobulinti, jei norime įgyti didesnį pasitikėjimą piliečių akyse. Aš džiaugiuosi ombudsmeno darbu, kurį jis pristatė savo metiniame pranešime ir savo kalboje. Per 2006 m. jis priėmė daug svarbių sprendimų, įskaitant sprendimus dėl Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančių šalių internetinėse svetainėse vartojamų kalbų pasirinkimo, dėl Komisijos pateiktos netikslios ir klaidinančios informacijos skrajutėse, plakatuose ir vaizdo pristatymuose dėl oro keleivių teisių, ir dėl prieigos prie Europos investicijų banko audito ataskaitos.

Svarbu, kad mes remtume ombudsmeno bei Peticijų komiteto darbą, kadangi tik spręsdami piliečių skundus ir peticijas dėl ES klausimų mes galime pastebėti tai, kas yra negerai Europos lygmeniu, ir imtis korekcinių priemonių. Ombudsmenui ir Peticijų komitetui pranešama apie vis sudėtingesnius atvejus ir todėl reikia didesnių įstaigų išteklių investicijų, kad būtų galima tinkamai spręsti gyventojų problemas.

Šiame kontekste aš norėčiau priminti nariams apie L. Sbarbati pranešimo 2 dalį: „Ragina visas Europos institucijas ir įstaigas, kurioms skiriami būtini biudžeto ir žmogiškieji ištekliai, užtikrinti, kad piliečiai į savo teiravimusis, skundus ir peticijas, gautų greitus ir išsamius atsakymus“. Nebus geresnio būdo praktiškai įgyvendinti Pagrindinių teisių chartiją nei į tai atsižvelgti, ir aš raginu institucijas bei įstaigas šiuo požiūriu pirmenybę teikti piliečių interesams.

  Anneli Jäätteenmäki, ALDE frakcijos vardu. – (FI) Gerb. pirmininke, Komisijos Pirmininko pavaduotoja Margot Wallström, ombudsmene Nikiforos Diamandouros, ponios ir ponai, norėčiau pradėti nuo padėkos pranešėjai už jos puikų darbą.

Per tuos metus Europos ombudsmeno vaidmuo tapo labai svarbus Europos Sąjungos gyventojams. Kai tik įsigalios Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartija, tas vaidmuo taps dar svarbesnis. Tai reiškia, kad ateityje mes turime net labiau stengtis užtikrinti, kad ombudsmenas turėtų pakankamai išteklių, ir praktikos kodeksas, pagal kurį jis veikia, atitiktų dabartines aplinkybes.

Komisijos narė Margot Wallström pabrėžė skaidrumo poreikį. Aš tikėčiausi, kad dabar, kai praktikos kodeksas, pagal kurį Europos ombudsmenas veikia, keičiasi, Komisijos narės žodžiai, didesnis skaidrumas ir minties, kad iš Komisijos galima gauti reikiamą informaciją skatinimas, taps realybe, kadangi svarbūs yra tik veiksmai, o ne žodžiai.

Ombudsmeno metinis pranešimas ir jo apibendrintas variantas yra puikus pavyzdys to, kaip mūsų darbas turi būti pristatytas visuomenei. Pranešimas yra aiškus, glaustas ir konkretus. Aiškumas yra raktas į Europos demokratiją ir jos pagrindinė statybos medžiaga.

Pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį, kiekvienas asmuo turi teisę, kad Sąjungos institucijos ir tarnybos su juo elgtųsi nešališkai, dorai ir jo reikalus spręstų atitinkamu laiku. Tai daug ką pasako ir tai įpareigoja visas Europos Sąjungos institucijas, taip pat, žinoma, ir ombudsmeno tarnybą. Todėl norėčiau pabrėžti, kad svarbu užtikrinti, jog būtų tinkamų išteklių atitinkamoje vietoje, kad žmonės neturėtų metų metus laukti sprendimų dėl reikalų, kurie daro jiems poveikį, nes sprendimų laukimas yra varginantis dalykas.

Galiausiai norėčiau padėkoti ombudsmenui už jo darbą, ir palinkėti jam sėkmės atliekant šį sunkų vaidmenį. Tai ne visada yra pakankamai vertinama, kadangi pagrindinės teisės yra įgyvendintos sėkmingiau tarp elito negu tarp paprastų žmonių.

  Mieczysław Edmund Janowski, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti L. Sbarbati už jos darbą ir pasakyti, kad vertimu Europos ombudsmeno, profesoriaus Nikiforoso Diamandouroso pasiekimus. Aš išreiškiu Sąjungos už tautų Europą frakcijos nuomonę bei Peticijų komiteto pirmininko Marcino Libickio nuomonę, kuris negalėjo dalyvauti šiandienos posėdyje ir paprašė, kad aš kalbėčiau jo vardu.

Hominum causa omne ius constitutum sit – kiekvienas įstatymas turi būti pritaikytas žmonėms. Šį romėnų principą galima įžvelgti ombudsmeno darbe, kuris, dirbdamas savo kompetencijos srityje, mėgina laikytis pagrindinio principo, kad kiekvienas turi teisę būti nešališkai ir teisingai išklausytas ES įstaigų ir institucijų.

Tai galima pamatyti iš pranešimo analizės, kad tik apytiksliai 25 proc. pateiktų nusiskundimų patenka į ombudsmeno kompetencijos ribas. Ar tai reiškia, kad mūsų piliečiai neišmano įstatymų? Gal kažkuria prasme taip ir yra. Tačiau aš manau, kad yra ir kita priežastis, kad jie kreipiasi į ombudsmeno instituciją kaip į paskutinę instanciją, kai negali tinkamos pagalbos gauti savo šalyse. Peticijų komitetui pateiktų pareiškimų apimtis ir kiekis rodytų panašius rezultatus. Jei jausmas, kad su kažkuo yra elgiamasi neteisingai, vangiai, nekompetentingai ar biurokratiškai, ir toliau didės, Europos geros administracinės elgsenos kodeksas taps troškimų rinkiniu, o ne kasdiene praktika.

Profesoriau, jūs, kaip ombudsmenas, būkite veiksmingai dirbančiu Bendrijos piliečių interesų saugotoju, o Parlamentas, Taryba ir Komisija, taip pat valstybių narių parlamentai ir ombudsmenai tepadeda jums šiame darbe.

  Margrete Auken, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DA) Gerb. pirmininke, aš nebekartosiu visų gerų dalykų, kurie buvo pasakyti, tik padėkosiu mūsų ombudsmenui ir Komisijos narei M. Wallström. Be to, norėčiau pasakyti kai ką, kas turėtų būti pabrėžta. Aš esu sąlyginai nauja Gyventojų skundų komiteto, kaip būtų geriau jį pavadinti, narė. Aš, savo nuostabai, būdama visuomenėje pastebiu, kad faktiškai tiktai aktyvūs gyventojai kontroliuoja, ar daugelyje vietų yra laikomasi ES įstatymų. To nedaro nei institucijos, nei valstybės narės. Todėl jei to nedarytų gyventojai, viskas žlugtų. Taigi gyventojai yra ne tik aukos individualiose bylose, jie taip pat yra aktyvūs veikėjai, dirbantys siekiant užtikrinti, kad itin skaidri ES sistema būtų suprantama ir artima gyventojams.

Mes taip pat turime suprasti, kad tai yra amžina kova, net jei mes suteikiame visas reikiamas priemones savo instrumentams, t. y. ombudsmenui ir Gyventojų skundų komitetui. Šiuo metu yra puolama Švedijos atvirumo ir dokumentų prieigos sistema. Neturime manyti, kad tai yra kova, kurią galime laimėti kartą ir visiems laikams. Mes turime užsispirti ir toliau būti užsispyrę ir vis tiek niekaip nelaimėsime mūšio. Laimėsime tik tuo atveju, jei ir toliau turėsime labai stiprias priemones.

Leiskite pažymėti, kad aš esu labai patenkinta L. Sbarbati pranešimu. Vis dėlto norėčiau pabrėžti pakeitimus, kuriuos dėl didelio palaikymo, laimei, mums pavyko įtraukti į pranešimą. Visų pirma dabar institucijos negerbia ombudsmeno, Parlamentas gali ombudsmeno bylas perduoti teismui. Labai svarbu, kad tai galėtų būti padaroma iš tikrųjų ir nebūtų tiesiog kažkas, apie ką galime skelbti visam pasauliui. Mes turime ombudsmeno institucijas, mes turime Gyventojų skundų komitetą, tačiau tai gali būti tik žodžiai ir nieko daugiau. Todėl šis klausimas yra ypač svarbus.

Kitas aspektas yra susijęs su Europos investicijų banku. Daugeliu atvejų bankas neatrodė toks „geras“, koks turėtų būti. Daugeliu atvejų jis elgėsi taip, tarsi padėtų didiesiems pramoninkams, ir yra labai svarbu, kad ne Europos šalių gyventojai, kurie turėtų gauti naudos iš banko veiklos, turėtų galimybę kreiptis į ombudsmeną. Iš tiesų gana šokiruoja tai, kad jiems yra atsakoma, nes jie nėra ES piliečiai ir negali tarti savo žodžio. Su jais buvo elgiamasi globėjiškai ir arogantiškai, todėl aš taip pat labai džiaugiuosi, kad šiame pranešime taip pat buvo pabrėžta, jog šitie gyventojai savaime suprantama turės galimybę kreiptis į ombudsmeną.

Galiausiai leiskite pasakyti, kad svarbu pabrėžti, jog pagal trečiąjį ramstį ombudsmenas taip pat turi kompetenciją tarpvyriausybinėse srityse. Apskritai su šiuo pranešimu mes žengiame didelį žingsnį, ir aš labai tikiuosi, kad tiek Komisijos, tiek ir Parlamento įstaigos tai įvertins rimtai.

  Dimitrios Papadimoulis, GUE/NGL frakcijos vardu. – (EL) Gerb. pirmininke, šiandienė diskusija ir puikus darbas, kurį Europos ombudsmenas, N. Diamandouros, atliko per praėjusius ketverius su puse metų, taip pat puikus L. Sbarbati pranešimas suteikia Europos Parlamentui ir Komisijai galimybę susidaryti įspūdį apie tai, kaip visuomenė žiūri Europos Sąjungos įstaigas.

Didelė visuomenės dalis prašo daugiau skaidrumo ir pavyzdinio administravimo, kurių labai trūksta.

N. Diamandouroso pranešime aš įžvelgiu keletą nerimą keliančių ženklų. Mažiau bylų buvo išspręsta draugišku sutarimu. Sumažėjo atvejų, kai Komisija (aš matau, kad Pirmininko pavaduotoja nesiklauso), laikėsi Europos ombudsmeno rekomendacijų.

Gerb. pirmininke, sveikinimų Europos ombudsmenui nepakanka, mes turime laikytis jo rekomendacijų. N. Diamandouros visiškai teisėtai prašo išplėsti jo galias, kad jos apimtų trečiojo ramsčio klausimus, tokiu būdu suteikiant daugiau skaidrumo ir kontrolės. Jis prašo pakeisti Europos ombudsmeno statutą, kad galėtų efektyviau dirbti.

Tikiu, kad jį palaiko Europos Parlamentas, tačiau jam taip pat reikia ir Komisijos paramos, ir ne tik žodžiais, bet ir veiksmais.

  Luca Romagnoli, ITS frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, N. Sbarbati pranešime mes perskaitėme, kad pagal 2006 m. statistinius duomenis daugiau nei 90 proc. 3 800 ar pan. skundų buvo gauta iš pavienių piliečių, o tai yra labai įdomus faktas. N. Sbarbati taip pat sako, kad didžioji dalis skundų ateina iš didesnių valstybių narių, kuriose yra daugiau gyventojų, tačiau toliau teigia, kad gyventojų skaičiaus ir skundų skaičiaus santykis pasikeitė tuomet, kai didžioji dalis skundų pradėjo ateiti iš Liuksemburgo ir naujai įstojusių šalių – Maltos, Kipro ir Slovėnijos. Mano nuomone, tai atspindi tai, kad europinio pobūdžio ir Europos kompetencijos bei teisėkūros klausimai yra didžiausias ombudsmeno kasdienio darbo rūpestis.

Mano nuomone, įdomu pastebėti, kad būtų naudingiau turėti veikiančią ombudsmeno instituciją tose šalyse ir ypač Italijoje, nei turėti vieną Europos ombudsmeną. Jei gerai pamenu, pranešime perskaičiau, kad didžioji dalis 95 proc. išnagrinėtų atvejų nėra Europos ombudsmeno kompetencijos sritis, kadangi skundai yra pateikti ne prieš Bendrijos instituciją ar įstaigą.

Prasto administravimo atvejai yra susiję su skaidrumo, aiškumo, trūkumu, piktnaudžiavimu galiomis, teisinėmis klaidomis ir panašiai. Nėra duomenų apie administracijos neveiksmingumą ir neteisingumą mano šalyje, ir esu tikras, kad jei tokie duomenys būtų ir į juos būtų atkreiptas Europos ombudsmeno dėmesys, Italija, ir ypač kairiojo sparno administracijos mano šalyje, gerokai pirmautų šioje srityje.

Nenuostabu, kad neteisingas savarankiškų Komisijos įgaliojimų naudojimas gerokai pirmauja rangų skalėje, todėl aš raginčiau Europos ombudsmeną kruopščiau ištirti ryšius tarp gyventojų, Tarybos, Komisijos ir Parlamento.

Aš taip pat sutinku, kad ombudsmeno tyrimo apimtis turi būti išplėsta, kad apimtų nepilnamečių apsaugą, šeimos problemas, asmens duomenų ir kalinių teisių apsaugą, ir todėl aš palaikau N. Mavrommatis pakeitimą. Tačiau aš nepalaikau, ponai L. Sbarbati ir N. Mavrommatis, raginimo vykdyti tyrimus remiantis vadinamuoju trečiuoju ramsčiu. Tai neteisinga, ir aš tam nepritariu. Tačiau, aš noriu padėkoti L. Sbarbati už jos produktyvų darbą kartu su Europos ombudsmenu.

  Robert Atkins (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš norėčiau pasveikinti pranešėją, o per ją – ir savo kolegą M. Mavrommatisą ir, žinoma, ypač patį ombudsmeną, su dar vienais sėkmingais metais.

Apytiksliai trys šimtai nusiskundimų per mėnesį yra didžiulis darbo krūvis, rodantis, kad didėja susidomėjimas sistema, tačiau didėja ir susirūpinimas prasto ES administravimo aspektais. Kadangi daugelis bylų yra sprendžiama bendradarbiaujant, ombudsmenas pateikia vis daugiau kritinių komentarų, kuriuos jis yra priverstas pateikti. Tokia situacija turėtų pagerėti, arba Parlamentas turės rasti būdų, kaip priversti Komisiją padėti ir atsakyti į prašymus, ir veikti pagal ombudsmeno pateiktas išvadas.

Jis pateikia iškalbingus komentarus. Norėčiau vieną iš jų paminėti: „Nesu įsitikinęs, ar žmonės gali lengvai suderinti dažnus institucijų pareiškimus, kad jos nori „tapti artimesnės gyventojams“, su tuo, kad tos pačios institucijos, dažnai nepasinaudoja ombudsmeno siūlomomis galimybėmis pagerinti ryšius“. Ombudsmeno tarnybos turi plėtoti paslaugų kultūrą, o ne problemų vengimą, o ministrai ir nuolatiniai atstovai privalo suprast, jog yra ypač svarbu pozityviai reaguoti į rinkėjų ir gyventojų nepasitenkinimą, išreiškiamą arba per ombudsmeną, arba per peticijų komitetą.

Galiausiai norėčiau trumpai paminėti ypatingą ombudsmeno pranešimą, kuris būtent yra susijęs su skundais prieš OLAF. Kaip Peticijų komiteto šios svarstomos problemos pranešėjas aš pažymiu, kad kai teisminis procesas dėl šio atvejo bus baigtas, aš neleisiu, kad šio ypatingo pranešimo svarstoma problema būtų nuslėpta. Ji bus iš naujo svarstoma kuo greičiau.

Norėčiau užbaigti dar kartą padėkodamas ne tik jums, gerb. pirmininke, už tai, kad džiuginate mus savo buvimu čia, bet ir ombudsmenui bei Komisijai, už tai, kad jie taip pat čia dalyvauja.

  Maria Matsouka (PSE). – (EL) Gerb. pirmininke, atrodo, kad mes iš tiesų pradedame suprasti, kaip yra svarbu, kad Europos gyventojai jaustųsi artimesni Sąjungai demokratinių ir ypač skaidrių institucijų dėka.

Europos ombudsmenas yra par excellence institucija, skirta gauti gyventojų skundus. Jis taip pat turi daugiausia galimybių leisti gyventojams pajausti, kad Sąjunga sprendžia jų problemas ir į jas reaguoja. Tai rodo, kad buvo pasiekta pažanga pripažįstant ir taisant administracines klaidas.

Norėčiau pasveikinti pranešėją su gerai apmąstytu pranešimu. Ji teisingai išryškina ombudsmeno pagrindinį vaidmenį ES demokratiniame charakteryje.

Tačiau mane neramina tai, kad nors buvo mažiau prasto administravimo pavyzdžių, ombudsmeno kritiškos pastabos, tais atvejais, kai buvo pasiekta draugiško sprendimo, nesusilaukė pakankamo institucijų įstaigų pritarimo.

Pranešėja yra teisi, primindama mums apie Parlamento teisę kreiptis į teismą, nors, žinoma, kai kas norėtų, kad šia teise nebūtų naudojamasi. Tačiau visi čia esantys šiandieną turi suprasti, kad mes patys esame institucijos ir to padarinys yra tai, kad institucijų patikimumas priklauso nuo mūsų pačių požiūrio.

Aš taip pat pritariu pranešėjos nuomonei dėl suderinto, tačiau energingo savo pareigų vykdymo.

Ombudsmenas nėra, negali ir neturi tiesiog būti ES demokratijos parodymu. Turime tai pripažinti, priimti dėl to bendrą sprendimą ir visų svarbiausia turime prisiimti atsakomybę. Kitaip tariant, turime tvirtai priimti sprendimus, tačiau svarbiausia – siekti daugiau skaidrumo ten, kur turime kreipti daugiausiai dėmesio.

  Marios Matsakis (ALDE). - Gerb. pirmininke, svarbiausias ES ir jos institucijų egzistavimo aspektas yra palaikyti pagrindinius teisingumo, demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms principus, ypač Europos gyventojų atžvilgiu. Mūsų Sąjunga neturėtų jokio raison d’źtre ar funkcinio tikslo, jei ji neturėtų svarbiausio tikslo – pasiūlyti teisingas, visapuses ir efektyvias paslaugas Europos žmonėms.

Europos gyventojai buvo, yra ir visada bus mūsų, kaip funkcionuojančios Sąjungos, pastangų centre. Daugiausia dėl šios priežasties ombudsmeno veikla yra tokia svarbi. Tai yra todėl, kad ombudsmenas yra Europos gyventojų draugas ir saugotojas bei priemonė, per kurią Bendrijos institucijos ir įstaigos gali būti priverstos atsiskaityti, ar jos tinkamai tarnavo gyventojams ir ar jos yra kaltos dėl blogo administravimo ar blogos praktikos.

Mes palankiai vertiname 2006 m. metinį N. Diamandouros pranešimą ir dėkojame jam už labai gerą darbą, kurį jis ir jo komanda atliko palaikydami Europos gyventojų teises. Taip pat, mes sveikiname pranešėją L. Sbarbati su jos puikiu pranešimu, kuriame yra daug svarbių punktų ir pasiūlymų. Man pats įdomiausias yra, pavyzdžiui, pasiūlymas, pateiktas 12 straipsnio dalyje, kuris iš tiesų drąsina ombudsmeną kasmet sudaryti ir publikuoti gėdos sąrašą ir Europos Sąjungos administracinių paslaugų garbės sąrašą.

Noriu pažymėti, kad tinkamas ombudsmeno funkcionavimas neišvengiamai retais atvejais gali nepatikti kai kurioms tarnyboms. Tokiais atvejais ombudsmenui turi būti suteikiama visiška parama.

Galiausiai norėčiau pagirti aktyvų palaikymą ir bendradarbiavimą, kurį Peticijų komitetas pademonstravo ombudsmenui atliekant savo pareigas. Labai dažnai šių dviejų įstaigų darbas yra tarpusavyje susijęs ir jų bendradarbiavimas turėtų būti labai vertinamas ir giriamas.

  Ryszard Czarnecki (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, aš atstovauju Lenkijai, šaliai, kuri statistiškai užima penktą vietą pagal Europos ombudsmenui pateikiamų skundų skaičių. Kas šešioliktas ombudsmenui pateikiamas skundas yra iš mano šalies. Beveik kas dvidešimtas skundas yra parašytas lenkų kalba. Aišku, aš kalbu apie absoliučius skaičius, nes imant skaičius vienam gyventojui, Liuksemburgo, Maltos ir Kipro gyventojai daug aktyviau teikia skundus nei mano tautiečiai.

Verta pabrėžti, kad pernai Europos ombudsmenas gavo mažiau nusiskundimų negu 2005 m. Tik daugiau kaip 200 nusiskundimų gauta iš įmonių ir asociacijų, o 18 kartų daugiau nusiskundimų gauta iš pavienių asmenų.

Galima teigti, kad Europos ombudsmeno funkcionavimas yra geriausias naudojimosi kompiuteriais Europos Sąjungoje rodiklis. Dvylika iš dvidešimties skundų pateikiami elektroniniu būdu.

Iš neigiamos pusės ES gyventojų žinių trūkumą rodo tai, kad keturi iš penkių skundų nepatenka į Europos ombudsmeno kompetencijos sritį. Tai rodo, kad į šią instituciją kreipiamasi dėl visų blogybių, netgi tų, kurios nėra susijusios su Europos Sąjungos įstaigomis, kurias iš esmės Europos ombudsmenas turėtų kontroliuoti. Aišku, kad europiečiai jaučia, jog ombudsmenas turi teisę imtis botago visų atžvilgiu.

Pabaigoje norėčiau pasidžiaugti, kad tik 8 proc. ombudsmeno vykdytų tyrimų buvo susiję su Europos Parlamentu, o beveik 66 proc. buvo susiję su Europos Komisija.

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL). - (SV) Ačiū, gerb. pirmininke. Ombudsmeno kritika dėl skaidrumo trūkumo yra būtina ir labai reikalinga kritika. Aš taip pat sveikinu Parlamento pasiūlymą, kad ombudsmenas turi išnagrinėti praktinį kritiškų pastabų, kurios buvo pasakytos, be kita ko, dėl Komisijos, poveikį. Tiesa ta, kad Parlamentas yra dažnai jaudinančiai kritikuoja kitas institucijas, tačiau tai yra gera proga Parlamentui būti ir savikritiškam. Ombudsmenas neseniai paprašė, kad Parlamentas atskleistų informaciją apie išmokas, gautas EP narių kelionėms ir darbuotojų samdymui, bet Parlamentas atsisakė atskleisti informaciją, dėdamasis, kad tai yra duomenų apsaugos pažeidimas. Aš manau, kad tai paprasčiausia priedanga, ir man šiuo klausimu pritaria Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas. Mokėjimai personalui, be jokios abejonės, yra vieši dokumentai. Parlamentui laikas pradėti mokėti švariai. Tik tie, kurie įdarbina žmones pagal vergoviškas bei kitokias keistas sutartis, turi baimintis dėl skaidrumo. Žinoma, negali taip būti, kad kai kurie nariai baiminasi, jog nebus perrinkti 2009 m., jei žiniasklaida praneš, kaip kai kuriais atvejais yra elgiamasi su darbuotojais. Aš sakau, kai kuriais atvejais. Ačiū.

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, aš, žinoma, norėčiau paminėti, kad mes nagrinėjame 10-ąjį ombudsmeno, kuris 2006 m. gavo 3 889 laiškus ar elektroninius laiškus, iš kurių 3 619 buvo atsiųsti pavienių visuomenės narių, pranešimą.

Iš 3 889 skundų 3 051 buvo ne jo kompetencijos srities. Kitaip tariant, per vienus metus iš viso buvo gauti 838 kompetenciją atitinkantys skundai. Todėl manau, kad ombudsmeno skyrius yra gana didelis darbuotojų ir išteklių požiūriu, kad galėtų susitvarkyti su 838 nusiskundimais, kurie, žinoma, daugiausia yra susiję su prastu Komisijos ir Europos personalo atrankos tarnybos ir kiek mažiau – su Europos Parlamento ir Tarybos administravimu.

Žinoma, būtų sveikintina, jei ombudsmenas paskelbtų geriausios administravimo patirties sąrašą. Tačiau aš nežinau, ar jo skyrius leidžia gyventojams teikti skundus dėl jo paties skyriaus veikimo. Gaila, kad Peticijų komiteto pranešime kalbama tik apie Europos personalo atrankos tarnybą, bet nekalbama apie Europos ombudsmeną, kuris iki šiol dar neatliko savo skyriaus ex officio tyrimo.

Todėl mes prašome ne pakeisti ombudsmeno Statutą, bet greičiau sustiprinti teises, kurias jam jau suteikėme. Tai turėtų leisti jam parodyti deramą pagarbą gyventojams, būti aktyvesniu teisingai administruojant Europos įstaigas, ir gerbti gyventojų, Europos Parlamento narių ir darbuotojų asmeninius duomenis, kurie turi būti išlaikyti paslaptyje. Europos Teisingumo Teismas turi veikti nepriklausomai, be ombudsmeno kišimosi, ir turi būti gerbiamos efektyvios tarptautinės agentūroms, kurios veikia nepriklausomai, kad apsaugotų pagrindines teises.

Mūsų parama Europos ombudsmenui nėra neribota.

  Proinsias De Rossa (PSE). - Gerb. pirmininke, norėčiau pradėti padėka ombudsmenui N. Diamandourosui ir L. Sbarbati už jų puikų darbą ombudsmeno pranešime. Tai yra svarbu, kadangi ši diskusija vyksta pačiu geriausiu Parlamento plenarinės darbo dienos laiku, kai gali būti plačiai išgirsta visuomenės.

Ombudsmeno teikiamos paslaugos yra ypač svarbios gyventojams: tai didina teigiamą ryšį tarp Europos institucijų ir gyventojų ir turtina darbo, kurį mes atliekame institucijose, ar tai būtų Parlamentas, ar Komisija, ar Taryba, teisėtumą.

Ši tarnyba ir toliau plėtojasi, ir tai ganėtinai gerai parodoma L. Sbarbati pranešime, kur ji teikia įvairius pasiūlymus, ir pats ombudsmenas teikia įvairius pasiūlymus, kaip tai būtų galima tobulinti toliau. Tikrai, mintis paplėsti ryšius su tarpininkais, kurie sprendžia nepilnamečių ir vaikų klausimus, yra svarbus patobulinimas.

Tuo pat metu yra pasipriešinimas sistemai: pasipriešinimas skaidrumui, bendram visų institucijų administravimo praktikos kodeksui ir ombudsmeno mandato atnaujinimui. Manu, kad Europos Parlamentas turėtų imtis aktyvesnio vaidmens, pavyzdžiui, sprendžiant skaidrumo klausimą, ir aš pritariu ombudsmeno raginimui Parlamentui būti skaidresniam skelbiant apie nariams mokamas išmokas.

  Leopold Józef Rutowicz (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, Europos ombudsmeno veikla, ES gyventojams suteikia jausmą, kad jie yra kažkiek saugomi nuo netinkamų ES institucijų veiksmų. Pateikta medžiaga sukėlė keletą klausimų. Pirmasis yra tai, kad didžioji dalis ombudsmenui pateikiamų skundų yra susiję su Europos Komisija, Europos personalo atrankos tarnyba ir Europos Parlamentu. Tai, kad Europos įstaigoms, išskyrus ombudsmeną, nesiseka įgyvendinti Europos geros administracinės elgsenos kodekso remiantis 2001 m. Europos Parlamento rezoliucija, gali būti prisidedančiu veiksniu. Antras klausimas yra apie tai, kad 78,5 proc. ombudsmenui pateiktų klausimų yra už jo kompetencijos ribų, o 93,7 proc. skundų yra nesusiję su ES įstaigomis ar institucijomis. Tai rodytų, kad mūsų gyventojai neturi pakankamai informacijos apie ombudsmeno darbą arba dėl įvairių priežasčių jie nepajėgia pasiekti, kad svarbūs klausimai būtų išspręsti jų pačių šalyse. Reiktų išnagrinėti šiuos klausimus. Trečiasis klausimas yra apie tai, kad ombudsmenas turėtų turėti galių greitai pašalinti tokią administracinę praktiką, dėl kurios yra teikiami skundai.

Norėčiau padėkoti pranešėjai už puikų pranešimą.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, norėčiau pasveikinti mūsų svečius, gyventojus, dalyvaujančius šioje diskusijoje. Tikiuosi, kad jie iš šio labai detalaus jo dvylikos darbo mėnesių pristatymo per labai trumpą laiką supras, kas yra ombudsmenas.

Gaila, kad ombudsmenas gauna tiek daug bylų, kurių sprendimas nėra jo kompetencija, tačiau aš suprantu, kad ji yra atitinkamai apribota. Svarbu tai pasakyti žmonėms, klausantiems šios diskusijos. Tokios bylos nenustumiamos į šalį, o nusiunčiamos teisinga kryptimi. Kad jūs sprendžiate tam tikrą skaičių atvejų ir randate sprendimą yra teigiama, bet mes turime padaryti truputį daugiau, kad informuotume žmones apie tai, ką jūs darote ir kaip jūs tai darote, kad jūs gautumėte dar daugiau skundų atvejų. Tai nepridarys žalos, kadangi, esu tikras, kad nedidelis skaičius skundų, kuriuos jūs sprendžiate, neatspindi prasto administravimo problemų.

Grįžtant prie Komisijos, man visai patinka paslaugų kultūros idėja, tačiau nesu tikras, kad Komisija visapusiškai naudoja Atpildo ir bausmės metodą, kad iš tiesų užtikrintų paslaugų kultūrą. Tai turėtų būti atlikta per įstatymų leidybą. Ar yra taikomos baudos skyriams ar asmenims, susijusiems su prastu administravimu piliečių atžvilgiu? Galbūt turėtume atidžiau į tai pažiūrėti.

Man patinka mintis apie tai, kad reikėtų iškelti į priekį geriausius ir blogiausius, kad galėtume palyginti, tačiau galiausiai žmonės nori rezultatų ir teigiamų pasekmių. Aš vis kartoju Airijos žmonėms, kad Peticijų komitetas neturi didelės galios, tačiau savo daromu darbu mes galime daryti spaudimą dėl to, kad būtų imamasi veiksmų. Norėčiau, kad mes turėtume daugiau galių, tačiau mes bent jau galime pasinaudoti tuo nedideliu spaudimu, kad galėtume piliečiams pateikti rezultatus. Jie nesidomi procesu. Jie tiesiog nori teigiamų rezultatų.

N. Diamandouros, linkiu jums sėkmės šiais metais ir tikiuosi, kad jūs tai tęsite ir ateityje. Aš tikriau dirbsiu Airijoje, siekdamas užtikrinti, kad ateityje mes apie jus žinotume daug daugiau.

  Inés Ayala Sender (PSE). - (ES) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti N. Diamandourosui už jo pranešimą ir pripažinti, kokį didžiulį darbą atliko Komisijos narė M. Wallström, ir pasveikinti L. Sbarbati su jos atitinkamu pranešimu, kuris bus tarsi mūsų gidas vertinant 2007 m. ir 2008 m. pasiekimus.

Mes sveikiname šio pranešimo turinį, kuris rodo, kad Europos ombudsmeno užduotis tapo nustatyta; tai taip pat rodo, kad yra didesnis kontaktas su valdžios organais ir su gyventojais.

Asmeniškai aš ypač sveikinu susitarimą su dabartine Ispanijos vyriausybe dėl jos valstybinių kalbų – baskų, katalonų ir galisų – vartojimo, kadangi tai padės Ispanijos gyventojams naudotis savo teisėmis, nemažinant ispanų kalbos funkcionalumo, kurios pasirodys esančios labai naudingos būsimuose kontaktuose su trečiųjų šalių piliečiais.

Tačiau yra ir kitų paties N. Diamandouroso paminėtų aspektų, kurie kelia susirūpinimą: daugiau nei 75 proc. skundų yra ne dėl Europos kompetencijos, o dėl regioninių ir nacionalinių institucijų kompetencijos. Todėl mes manome, kad siekiant tai išspręsti reikia labai skubiai stiprinti Europos ombudsmenų tinklo komunikacijos strategiją.

Kita problema, kuri buvo pabrėžta, yra prasto administravimo atvejai, užbaigti draugiška sutartimi ar susitarimu. Mes, ombudsmeno šalininkai, raginame jį pagerinti savo žinias ir atkurti savo veiksmingumą šioje srityje. Įtikinėjimai yra geriau nei jėgos naudojimas.

Pabaigoje tik pridėsiu, kad būtų ironiška, jei teisėta dabartinio ombudsmeno ambicija taikyti administracinės elgsenos kodeksą priverstų jį uoliau dirbti už namų sienų nei jų viduje.

  Simon Busuttil (PPE-DE). - (MT) Ačiū, gerb. pirmininke. Šiandieną, ombudsmeno biuras yra gerai įrengtas ir aš norėčiau pasveikinti jį su geru darbu. Dabar mes turime žiūrėti į priekį, kad užtikrintume, jog priemonės, kurias gyventojai turi, siekdami kompensavimo, yra aiškios, visiems žinomos ir efektyviau funkcionuojančios. Šiuo metu yra labai daug neaiškumo dėl to, kur žmonės turėtų kreiptis norėdami pateikti skundą. Vieni kreipiasi į Peticijų komitetą, kiti į Komisiją, treti į ombudsmeną, o dar kiti kreipiasi į visus, dėl to atsiranda didelė sumaištis, dubliuojasi darbas ir tai reikalauja nereikalingų išlaidų, kurių būtų galima išvengti. Todėl, kaip teisingai sakė Komisijos narė M. Wallström, reikia geresnio institucijų, išklausančių ir priimančių sprendimus dėl skundų, koordinavimo. Pavyzdžiui, turėtų būti aiškiai įsipareigota dėl laiko, per kurį tokios agentūros privalo atsakyti piliečiams nuo jų skundų gavimo bei įsipareigota dėl maksimalaus laikotarpio, per kurį jos gali pateikti galutinį atsakymą. Mes vis dar per dažnai girdime apie prieš keletą metų pateiktus skundus, kurie vis dar yra neišspręsti. Kaip sakė mano kolega M. McGuinness, kai skundas yra nusiunčiamas ne į tą agentūrą, agentūra nesiunčia neigiamo atsakymo, o turi pati perduoti skundą tinkamai agentūrai. Galiausiai, kai gyventojai neaiškiai suformuluoja skundą, kadangi galų gale ne visi gyventojai yra teisininkai, reiktų labiau stengtis užtikrinti, kad tas, kas gauna skundą, duotų ieškovui abejonės privilegiją, o ne automatiškai laikytų skundą nepriimtinu. Manau, kad mes smarkiai pasistūmėjome į priekį ir norėčiau pasveikinti ombudsmeną, tačiau mes vis dar turime labai daug ką atlikti. Labai jums ačiū.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). - (PL) Norėčiau pasidžiaugti, kad Europos ombudsmenas savo funkciją atlieka suderintai ir dinamiškai, tiek spręsdamas skundus, kurių 2006 m. buvo 3830, tiek vykdydamas ir papildydamas tyrimus. Taip pat padrąsinantys yra ir geri ryšiai tarp ombudsmeno ir Europos Sąjungos įstaigų ir institucijų bei paskata piliečiams naudotis savo teisėmis. Kadangi mes svarstome šį pranešimą, aš norėčiau pabrėžti, kaip svarbu užtikrinti, kad būtų būtinų biudžeto ir aprūpinimo darbuotojais išteklių, garantuoti, kad gyventojai gautų greitus ir objektyvius atsakymus savo klausimams, nusiskundimams ir peticijoms. Akivaizdu, kad visos institucijos turi dirbti konstruktyviai su ombudsmenu kiekvienoje procedūros stadijoje, ir ombudsmenas turi pateikti Parlamentui pasiūlymų, kurie, jo nuomone, padėtų pagerinti procedūras ir padaryti šį bendradarbiavimą net efektyvesnį.

Pasveikindamas profesorių N. Diamandourosą su jo, kaip ombudsmeno, pasiekimais, aš tuo pačiu metu norėčiau padrąsinti jį tęsti pastangas ir dar labiau populiarinti savo veiklą, kad Europos gyventojų akyse jis taptų geros administracijos Europos Sąjungos institucijose laiduotoju.

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE). - (RO) Praėjus dešimčiai metų nuo tada, kai buvo įkurta Europos ombudsmeno institucija, man malonu pastebėti jo veikos ir vaidmens pažangą Europos piliečių gynimo procese.

Pranešimas apie veiklą 2006 m. mums įrodo, kad šiandien Europos piliečiai turi tikrai kompetentingą teismą, kur jie gali apsiginti prieš bet kokią instituciją ir iš tiesų pranešti apie jų prastą veikimą ir užkirsti jam kelią. Kitaip tariant, šiandien mes šnekame apie tikrą demokratinės kontrolės priemonę, vykdomą autonomiškai ir skaidriai, kuri gali būti tik naudinga Europos Sąjungai. Be to, dėkoju Europos Parlamento pranešėjai už tai, kad ji pabrėžė aspektus, kurie turėtų būti patobulinti dabartinėje ombudsmeno veikloje. Visų pirma aš apgailestauju dėl to, kad vis dar gaunama daug piliečių, kurie negavo prašytos informacijos savo kalba, skundų. Tai įrodo, kad Europa vis dar turi problemų užtikrinant visapuses kalbines teises ir gyventojų lygybę. Mes esame ties 2008 m., kurie yra paskelbti kultūrų dialogo metais, riba ir esame priversti nedelsiant panaikinti tuos skirtumus, kurie prieštarauja pagrindinėms Europos Sąjungos vertybėms.

Savo ruožtu aš sveikinu Europos ombudsmeno komunikacijos strategiją ir pabrėžiu, kad ją reikia konsoliduoti. Esama statistika dėl nusiskundimų, kurie ir toliau viršija ombudsmeno kompetenciją, yra liūdnas nepakankamo gyventojų informuotumo bei jų supratimo ir žinių apie ombudsmeno ir kitų institucijų kompetencijos sritį, rezultatas.

  Andrzej Jan Szejna (PSE ). – (PL) Gerb. pirmininke, pone ombudsmene, visų pirma norėčiau pasveikinti profesorių su jo puikiais pasiekimais ir jo darbu demokratijos labui bei gyventojų teisių Europos Sąjungoje paisymu.

Europos ombudsmenas yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos demokratinio gyvenimo institucijų. Jis turi saugoti visų Europos gyventojų demokratinę lygybę ir veikti kaip tarpininkas tarp gyventojų ir Bendrijos viešosios administracijos organų, kurie, dėl įvairių priežasčių, nesilaiko nustatytų normų. Informacija, pristatyta pranešime apie ombudsmeno veiklą 2006 m., yra padrąsinanti, atspindinti jo dinamišką dalyvavimą visuomeniniame Bendrijos gyvenime ir jo aktyvų bendradarbiavimą ir su Europos Sąjungos gyventojais, ir su administracinėmis Europos Sąjungos institucijomis.

Siekiant pagerinti ombudsmeno veiksmų efektyvumą, vertėtų apsvarstyti galimybę paruošti geriausios administracinės patirties sąrašus, su pavyzdingais ar išskirtiniais atvejais, į kuriuos, nesvarbu kuriais metais, buvo įtrauktas ombudsmenas, bei sąrašą tų atvejų, kuriais institucijų veiksmai buvo mažiau tinkami. Taip pat, siekiant užtikrinti visapusį ir galutinį ombudsmeno dalyvavimą, reikėtų palaikyti idėją, kad ombudsmenas taip pat turėtų vykdyti tyrimus dėl vadinamojo trečiojo ramsčio, tai yra, Policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, kurios taip pat turėtų praplėsti Europolo veiklą.

  Nikiforos Diamandouros, ombudsmenas. − Gerb. pirmininke, pirmiausia aš noriu padėkoti mano 2006 m. metinio pranešimo pranešėjai šioje plenarinėje sesijoje L. Sbarbati. Taip pat norėčiau padėkoti daugeliui Parlamento narių, kurie skyrė laiko mano pranešimui komentuoti. Esu labai dėkingas už susidomėjimą ir pateikiamus orientyrus.

Su pagarba L. Sbarbati leiskite tiesiog pasakyti, kad aš, žinoma, labai glaudžiai bendradarbiavau ir ketinu toliau bendradarbiauti su Peticijų komitetu, su kuriuo mes palaikome puikius ryšius. Peticijų komitetas ir ombudsmenas ir toliau bus pagrindinės priemonės, kuriomis ši įstaiga taip pat galės spręsti piliečių klausimus Europos institucijoms. Atkreipiu dėmesį į jūsų pastabas. Galiu jums pasakyti, kad jau pradėjau tyrimą savo iniciatyva dėl EPSO. Jūs tai žinote, tačiau noriu apie tai pranešti šiai institucijai. Aš taip pat kreipiu labai daug dėmesio į Europos mokyklų vystymąsi ir labai atidžiai jį stebiu.

Norėčiau padėkoti M. Wallström už jos pastabas. Pastebiu, kad ji užrašė didėjantį skaičių atvejų, kai Komisija atsiprašo, kai jos paslaugos nebuvo paremtos geriausia patirtimi. Esu jai labai dėkingas, kad ji tai pripažino. Aš susitiksiu su M. Wallström artimoje ateityje. Taip pat susitiksiu su Komisijos generaliniais direktoriais ir visų tarnybų, susijusių su ombudsmenu, koordinatoriais, kad galėčiau sužinoti apie geresnį koordinavimą ir geresnius rezultatus. Tai rodo, kaip artimai aš dirbu su Komisija, ir tikiuosi, sugebėsiu pasiekti geresnių rezultatų, apie kuriuos atsiskaitysiu jums kitais metais, ir, žinoma, atsiskaitysiu gyventojams. Tai apima pažeidimus ir aš taip pat juos spręsiu.

Bendresne prasme leiskite man tiesiog pasakyti, kad esu labai dėkingas jums už bendrą palaikymą tokiais plačiais klausimais kaip paslaugų kultūra, kuri yra mano darbo centre, už jūsų nuorodas, kad ombudsmenui reikia daugiau išteklių, jūsų palaikymą Pagrindinių teisių chartijos ir pagrindinių teisių klausimu, jūsų raginimą dėl didesnio atsiskaitomumo, kuris man, žinoma, yra ypač svarbus. Taip pat galiu pasakyti, kad šiais metais praėjau stengtis susisiekti su verslo asociacijomis, o ne tik su pavieniais asmenimis, siekdamas geriau jas informuoti apie jų teises.

Dėl laiko stokos leiskite man praleisti kalbas, tačiau visų pirma pasakyti M. McGuinness ir M. Panayotopoulos-Cassiotou, kad aš padedu 70 proc. iš 70 proc., kurie yra už mano kompetencijos ribų. Todėl mano darbas apima ne tik tą procentinį dydį veiklos pagal mano įgaliojimus. Mano darbuotojai labai stengiasi padėti visiems piliečiams, kurie kreipiasi į mus su savo rūpesčiais, nors jie ir nėra mūsų kompetencijos sritis, susisiekdami su atitinkama įstaiga Europos ar nacionaliniu lygmeniu. Todėl tai apima 3 830 atvejų, o ne 885.

Dabar leiskite praleisti kalbas.

ombudsmenas. (EL) Gerb. M. Panayiotopoulos, norėčiau jus patikinti, kad Europos ombudsmenas yra išsamiai informuotas apie jo prievolę dirbti teisės aktų ribose. Žinoma, jis visą laiką dirbs remdamasis atsiskaitomumo Parlamentui ir jums principu ir visais atvejais jis tiksliai žinos apie savo atsakomybę.

ombudsmenas. Galiausiai aš darau viską, kad skatinčiau nacionalinio ombudsmeno tarnybos Italijoje įkūrimą. Aš ten buvau keturis ar penkis kartus ir toliau tai darysiu, tikėdamasis, kad artimoje ateityje savo gretose galėsime pasveikinti Italijos nacionalinį ombudsmeną.

  Margot Wallström, Komisijos Pirmininko pavaduotoja. − Gerb. pirmininke, aš norėčiau atsakyti į du tiesioginius klausimus.

Pirmasis yra susijęs su ombudsmeno Statutu. Galiu jums pasakyti, kad ombudsmenas labai anksti informavo mus apie tai, kad yra dirbama dėl naujojo Statuto ir mes visą laiką palaikėme su juo ryšį. Žinoma, yra keletas dalykų, kuriuos galėtume lengvai patobulinti, tačiau yra ir sudėtingesnių klausimų. Komisija savo nuomonę oficialiai pateiks tik tada, kai Parlamentas pateiks savo pasiūlymus. Mes taip pat susitikome su A. Jäätteenmäki ir su susidomėjimu laukiame jos pranešimo.

Kitą tiesioginį klausimą uždavė M. McGuinness dėl atpildo ir bausmės metodo ir dėl to, ar mes jį taikome. Ne, nepakankamai arba, sakyčiau, dar ne. Bet, pastaruoju metu mes sukūrėme daugiau aiškumo šiais klausimais ir sukūrėme nuosavybę Komisijos viduje kiekvienam generaliniam direktoratui ir visuose Komisijos hierarchijos lygmenyse. Manau, kad tokio atsakomybės ir matomumo jausmo sukūrimas padės mums skatinti, o kartais ir pranešti apie tai, kad mes nesame patenkinti tuo, kaip pavieniai pareigūnai sprendžia bylas. Manau, kad retai kada pavieniai pareigūnai padaro klaidų; tai veikiau susiję su kultūra. Tokia situacija yra dabar, ir mes turime tai pakeisti. Manau, kad reformos, kurių ėmėmės, ves mus teisinga kryptimi.

Galiausiai leiskite man tiesiog paminėti vieną dalyką, kurį, tikiuosi, šiltai sutiks Komisija ir Parlamentas: mes dirbame su mūsų pasiūlymų santraukomis gyventojams. Ir vėl, kad taptume artimesni gyventojams, turime kalbėti ne ES žargonu, bet aiškia kalba, ir aš tikiuosi, kad tai padės.

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks greitu laiku.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

  Véronique Mathieu (PPE-DE), raštu. – (FR) L. Sbarbati pranešimas apie Europos ombudsmeno veiklą akivaizdžiai parodo jo požiūrį į instituciją, įsteigtą 1992 m. Mastrichto sutartimi, siekiant apsaugoti gyventojus prasto Bendrijos institucijų administravimo atveju. Pranešime teisingai pabrėžiami tam tikri prioritetai, į kuriuos ombudsmenas turėtų atsižvelgti ateityje: pavyzdžiui, bendradarbiavimo su ombudsmenais valstybėse narėse svarba, pasiūlymas dėl geresnės ES įstaigų valdymo vidaus priežiūros.

Čia iškyla du klausimai, tačiau mes savo pačių pavojui neįtraukėme į Europos diskusiją. Viena vertus, ombudsmeno veikla turi išprovokuoti institucijos profilio peržiūrą ir prieinamumą visoje Europoje. Iš tikrųjų tam tikrais su ombudsmenu susijusiais atvejais esama mažėjimo tendencijos (3830 2006 m., t. y. 2 proc. mažiau nei 2005 m.), o nusiskundimai daugiau gaunami iš tų valstybių narių, kuriose jau yra nusistovėjusi kultūra raginti žmones kelti klausimus dėl atitinkamų nacionalinių institucijų.

Kita vertus, pranešime sprendžiamas klausimas dėl ombudsmeno galių praplėtimo (dėl prieigos prie dokumentų ir besąlygiško liudytojų išklausymo). Jokiam ombudsmeno Statuto pakeitimui negalima leisti užtemdyti pagrindinio Parlamento peticijų komiteto vaidmens, kurio teisėtumas prasideda tiesiogiai nuo balsadėžės.

(Posėdis nutrauktas 11.20 val. ir pratęstas 11.30 val.)

PIRMININKAVO: H. -G. PÖTTERING
Pirmininkas

3. Kilmės ženklinimas (rašytinis pareiškimas): žr. protokolą

4. Pirmininko pareiškimas

  Pirmininkas. − Ponios ir ponai, Pirmininkų sueiga priėmė vieningą sprendimą, apie kurį aš jums pranešu, susijusį su manimi ir ypač su Taryba.

Svarstant dėl Komisijos pasiūlymo iš dalies pakeisti reglamentą dėl Europos politinių partijų finansavimo, Reguliavimo dėl Europos politinių partijų finansavimo, Nuolatinių atstovų komitetas vakar nusprendė Komisijos pasiūlymą padalyti į dvi dalis ir priimti būtinus Finansinio reglamento pakeitimus atskiroje teisėkūros priemonėje, kuri turi būti sukurta remiantis Finansiniam reglamentui taikomu teisiniu pagrindu.

Tai reikštų, kad pagrindiniai šio teisėkūros proceso elementai bus pašalinti iš bendros Parlamento sprendimo srities ir kad Komisija, prieštaraudama savo įsitikinimams, turėtų pristatyti naują pasiūlymą, ir bus būtina, ar bent jau patartina, kad konsultuotis su Audito Rūmais.

Europos Parlamentas ragina Tarybą iš naujo persvarstyti savo sprendimą. Komisijos pasiūlyti Politinių partijų reglamento pakeitimai yra būtini, siekiant išvengti jo taikymo metu atsiradusių praktinių sunkumų. Jie taip pat leis toliau remti Europos politinių pagrindų vystymąsi, kuris atlieka svarbų vaidmenį pradedant viešo tikrinimo politinį procesą. Todėl būtina, kad pasiūlytas reglamentas greitai įsigaliotų.

Spalio 22 d. Konstitucinių reikalų komitetas priėmė pranešimą, kuriame išreiškiamas noras siekti kompromiso su Taryba ieškant būdo, kaip greitai priimti pasiūlytą reglamentą.

Kadangi Nuolatiniai atstovai nepasinaudojo šia priemone, tai sutrukdė šioms pastangoms. Tai yra teisiškai nereikalinga, kenkia Komisijos iniciatyvos teisei, mažina Parlamento teises ir, tikėtina, bus didelių vėlavimų priežastis.

Pirmininkų sueigos vardu aš raginu Tarybą, ministerijų lygmeniu pakeisti parlamentų atstovų sprendimą.

Manęs buvo paprašyta baigti kalbėti, tačiau po to diskusijų nebebus.

  Jo Leinen (PSE), Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkas. – (DE) Gerb. pirmininke, esu ypač dėkingas už šį pareiškimą jums ir Pirmininkų sueigai. Yra labai rimta, kai Europos Parlamentas – Europos žmonėms atstovaujantys rūmai – yra pašalinti iš įstatymų leidybos proceso, susijusio su Europos politinių partijų reglamentavimu. Tai tikrai kelia susirūpinimą visiems čia esantiems, nesvarbu, kokiai partijai priklausome. Neįtikima, kad dėl šios svarstomos problemos turi spręsti kai kurių finansų ministerijų biurokratai ir jų vyriausybės, o ne žmonėms atstovaujanti Europos Sąjungos asamblėja. Mes tam nepritarsime! Dėl 2008 m. biudžeto leiskite pasakyti, kad nacionalinės vyriausybės turi norų, kurių negali įgyvendinti kartu su mumis. Kalbant 2008 m. biudžetą, šis Parlamentas turėtų prisiminti, kad vakar Taryba priėmė sprendimą dėl šio Europos politinių partijų reglamento. Ačiū jums už pranešimą. Mes nepamatėme šio klausimo pabaigos.

  Margot Wallström, Komisijos Pirmininko pavaduotoja. − Gerb. pirmininke, kadangi šie Rūmai suprato, ką jūs pasakėte, Koreperas nusprendė Komisijos pasiūlymą padalyti į dvi dalis: viena – reglamentas pagal 199 straipsnį, kuriam taikomas bendras sprendimas dėl politinių pagrindų ir kampanijų rengimo, kuris reiškia paprastą konsultavimąsi su Parlamentu ir Audito Rūmais, siekiant apimti su finansais susijusias leidžiančias nukrypti nuostatas.

Tokiam pasiūlymo padalijimui Komisija paprieštaravo ne tik dėl rimtų teisinių priežasčių, bet ir dėl politinių priežasčių. Sprendimas kelia abejonių dėl laiko parinkimo, kadangi mes norime, kad pasiūlymas įsigaliotų iki šių metų pabaigos, iki 2009 m. pagrindai galėtų būti visiškai funkcionalūs. Tai buvo visa pasiūlymo mintis. Mes taip pat manome, kad visas pasiūlymas turėtų būti patvirtintas bendru sprendimu, remiantis Sutarties 199 straipsniu. Todėl mes apgailestaujame, kad prieš Komisijos valią Koreperas nusprendė sumažinti Parlamento vaidmenį sprendžiant klausimą, kuris yra artimai susijęs su Parlamento reikalais, tai yra su politinių partijų finansavimu.

Praėjus vos 36 valandoms po to, kai Konstitucinių reikalų komitetas labai didele balsų dauguma pritarė Komisijos pasiūlymui, Koreperas nusprendė eiti keliu, kuris visiškai skiriasi nuo to, kurį pasirinko Komisija ir Parlamentas.

Tačiau mūsų tikslas, tikiuosi, lieka tas pats: iki šių metų pabaigos patvirtinti mūsų pasiūlymo esminius punktus.

(Plojimai)

5. 2007 m. Sacharovo premija (laureato paskelbimas)

  Pirmininkas. − Ponios ir ponai, prieš mums pereinant prie biudžeto klausimu, turiu atlikti dar vieną pranešimą. Šį rytą, spalio 25 d., ketvirtadienį, vykusio susitikimo metu, Pirmininkų sueiga vienbalsiai išrinko Sacharovo premijos laureatą. Dėl jo atsidėjimo seniai pamirštoms Darfūro aukoms Sueiga nusprendė premiją skirti Salihui Mahmoudui Osmanui.

(Plojimai)

Daugiau nei 20 metų už žmogaus teises kovojantis teisėjas ir Sudano organizacijos prieš kankinimus narys S. M. Osman gynė nesuskaičiuojamą kiekį Darfūro konflikto aukų, žmonių, kurie buvo savavališkai kalinami, išvežti iš savo namų ir kankinami arba sulaukė mirties bausmės. Šiuo metu būdamas Sudano parlamento nariu, jis gali į jų bylas atkreipti tarptautinės bendrijos dėmesį, nors kartais tai reikalauja didelių asmeninių aukų.

S. M. Osman kovoja už dialogą ir teisingumą prieš smurtą ir tironiją. Be demokratijos nebus teisingumo. Skirdamas Sacharovo premiją Salihui Mahmoudui Osmanui Europos Parlamentas norėtų išreikšti palaikymą šio drąsaus žmogaus, tapusio Darfūro balsu, darbui ir per jį paremti teisinės valstybės įvedimą Sudane.

Oficialus premijos įteikimas vyks gruodžio 11 d., ketvirtadienį, Strasbūre.

Be to, norėčiau jums pranešti, kad Pirmininkų sueiga taip pat vienbalsiai išsakė nuomonę, kad mes turėtume apsvarstyti, kaip tinkamai pagerbti nužudytą Rusijos žurnalistę Anną Politkovskają, ir…

(Plojimai)

... Pirmininkų sueiga kito posėdžio metu nuspręs, kokiu būdu atiduoti šią duoklę.

6. Oficialus pasveikinimas

  Pirmininkas. − Man labai malonu pasveikinti čia oficialioje galerijoje sėdinčius Tadžikistano Respublikos Parlamento Majlisi Oli narius.

(Plojimai)

Delegacijos nariai atvyko į Strasbūrą pasikalbėti su savo Europos kolegomis vykstant trečiajam tarpparlamentiniam Europos Parlamento ir Majlisi Oli susitikimui. Tai pirmas kartas, kai tarpparlamentinis susitikimas vyksta čia, Strasbūre.

Kartu su delegacijos vadovu Makhkamboy‘umi Azimovichiu Makhmudovu atvyko Nosir Yusupovich Salimov ir Gulkhoja Gangibekov.

Tikiuosi, kad delegacija ir toliau džiaugsis šiuo maloniu ir sėkmingu vizitu Europos Sąjungoje.

(Plojimai)

7. Balsuoti skirtas laikas

  Pirmininkas. − Kitas klausimas yra balsuoti skirtas laikas.

7.1. Bendrojo Europos Sąjungos biudžeto projektas. 2008 finansiniai metai (balsavimas)

– Prieš balsavimą

  Kyösti Virrankoski (ALDE). - Gerb. pirmininke, prieš pradedant balsavimą norėčiau kai ką pasakyti.

Kaip jūs žinote, Biudžeto komitetas balsavo dėl daugiau nei 1 600 2008 m. biudžeto projekto pakeitimų. Neišvengiamai čia yra keletas techninių pataisymų, kuriuos prašau įsitraukti į balsavimą plenarinės sesijos metu.

Po balsavimo Biudžeto komitetas pateikė prašymą iš naujo apsvarstyti šiuos keturis pakeitimus:

990 pakeitimas +1,53 mln. EUR 16 03 04 eilutėje, tik įsipareigojimų asignavimai;

24 pakeitimas: 15 05 55 eilutėje, tik įsipareigojimų asignavimai, rezervas ir pastabos kaip 938 pakeitime;

989 pakeitimas: +1 mln. EUR 16 03 02 eilutėje, įsipareigojimų asignavimai ir +1 mln. EUR mokėjimų asignavimams;

1043 pakeitimas: +1 mln. EUR 15 06 06 eilutėje, įsipareigojimų asignavimai ir +1 mln. EUR mokėjimų asignavimų, plius papildomos pastabos iš 25 pakeitimo, kur vietoje 1,5 mln. yra 1 mln.

Dėl šių techninių pakeitimų ir specifikacijų mes sprendėme ir juos patvirtinome 2007 m. spalio 11 d. vykusiame Biudžeto komiteto posėdyje.

Dėl Frontex buvo pastebėta techninė klaida, įsivėlusi po balsavimo komitete dėl pastabų. Teisingas pastabų pakeitimas yra 1133 pakeitime, pridėtame prie balsavimo sąrašo.

Galiausiai 634 pakeitime pateiktų pastabų nėra 1018 pakeitime dėl 15 02 02 05 biudžeto eilutės; 934 pakeitime dėl 09 06 01 biudžeto eilutės; 938 pakeitime dėl 15 05 55 biudžeto eilutės ir 940 pakeitime dėl 17 02 02 biudžeto eilutės. Ir dėl 09 03 03 biudžeto eilutės teisingas įsipareigojimų asignavimų skaičius turėtų būti 5, o mokėjimų asignavimų – 4,85.

Posėdžių tarnybos prašau atlikti reikiamus Posėdžių protokolų pataisymus.

Galiausiai vakar, koordinatorių susitikime, mes turėjome diskusiją ir, remdamasis sprendimais, aš rekomenduoju atmesti 752 pakeitimą ir balsuoti dėl 610 pakeitimo dėl 16 02 02 eilutės (multimedijos veiksmai), bet paimti atsargą iš 752 pakeitimo ir atmesti 1044 pakeitimą bei balsuoti dėl 32 pakeitimo dėl 16 02 03 eilutės.

– Po balsavimo dėl 878 pakeitimo

  Kyösti Virrankoski (ALDE). - (FI) Dėl 878 pakeitimo, tai jis turėjo būti įtrauktas į bandomuosius projektus ir jam buvo pritarta. Komitete buvo plačiau pritariama, kad mes turėtume pakeisti 822 pakeitimą dėl pagrindimų. Priešingu atveju jie bus identiški, tačiau 822 pakeitimas buvo šiek tiek pakeistas. Lyginant su pagrindimais dėl ankstesnio pakeitimo aš siūlau, kad mes balsuotume tik dėl 822 pakeitimo pagrindimų.

  Pirmininkas. − Ačiū, T. Virrankoski. Man buvo pasakyta, kad V. De Keyser dar kartą paprašė žodžio.

  Véronique De Keyser (PSE) . – (FR) Gerb. pirmininke, aš šiek tiek nerimauju, kadangi matau, jog 231 pakeitime mes balsavome už Europos pagrindą „mylinčių ir veikiančių sąlygų“ gerinimą. Be jokios abejonės, čia reikia tam tikro paaiškinimo!

– Prieš balsavimą dėl 996 pakeitimo

  Kyösti Virrankoski (ALDE). - Gerb. pirmininke, siūlau, kad mes balsuotume tik dėl rezervų, ir aš pasisakau už tai, kad panaikintume rezervą, kadangi mes gavome visą informaciją, kurios prašėme.

– Prieš balsavimą dėl 21 pakeitimo

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, norėčiau tik priminti Rūmams, kad tai yra pakeitimas dėl specialiosios olimpinių žaidynių suvienyto sporto iniciatyvos programos.

– Prieš balsavimą dėl 938 pakeitimo

  Kyösti Virrankoski (ALDE). - Gerb. pirmininke, mano nuomone, apie 15 05 55 eilutę buvo kalbama mano ankstesniame pareiškime, todėl mums nebereikia dėl jos balsuoti.

  Pirmininkas. − Tačiau, T. Virrankoski, dar liko klausimas dėl rezervo. Mums nereikia balsuoti dėl pirmos dalies, tačiau turime balsuoti dėl antros dalies, tai yra, dėl rezervo.

  Kyösti Virrankoski (ALDE). - Gerb. pirmininke, savo pareiškime aš sakiau „938 pakeitimo rezervas ir pastabos“.

– Prieš balsavimą dėl 1043 pakeitimo

  Kyösti Virrankoski (ALDE). - Gerb. pirmininke, apie tai taip pat yra kalbama mano ankstesniame pareiškime.

– Prieš balsavimą dėl 752 pakeitimo

  Kyösti Virrankoski (ALDE). - Gerb. pirmininke, dėl 16 02 02 biudžeto eilutės aš siūlau atmesti 752 pakeitimą ir patvirtinti 610 pakeitimą, tačiau mes išnaudojome 752 pakeitimo rezervą. Todėl noriu paprašyti, kad mes balsuotume pirmiausiai dėl 610 pakeitimo, o paskui dėl 752 pakeitimo rezervo.

– Prieš balsavimą dėl 990 pakeitimo

  Kyösti Virrankoski (ALDE), pranešėjas. – Gerb. pirmininke, manau, kad apie tai yra kalbama mano ankstesniame pareiškime.

– Po balsavimo dėl 6 rinkinio

  László Surján (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, 951 pakeitime teisingas yra tekstas vokiečių kalba. Tekstuose kai kuriomis kitomis kalbomis yra klaidų, todėl prašau remtis vokiškuoju tekstu.

– Po balsavimo dėl 8 rinkinio

  Ville Itälä (PPE-DE), pranešėjas. – Gerb. pirmininke, prieš pradedant balsavimą dėl biudžetinių pakeitimų norėčiau jus informuoti apie ribotą techninių pataisymų, kuriuos reikia atlikti, skaičių.

Pirmiausia dėl I skyriaus: 1094 pakeitime bus balsuojama tik dėl 20 26 biudžeto eilutės.

Dėl 101 skyriaus: plenarinėje sesijoje turėtų būti balsuojama tik dėl galutinės sumos 1004 pakeitime, kuri yra 5 mln. EUR.

Dėl VI ir VII skyrių: 1013 pakeitime, antra ir trečia pakeitimo pagrindimo straipsnio dalys turėtų pakeisti atitinkamas straipsnių dalis pagrindime 1001 pakeitime ir antroje dalyje 986, 1007 ir 999 pakeitimuose.

7.2. 2008 m. bendrojo biudžeto projektas (III skirsnis) (balsavimas)

– K. Virrankoski pranešimas (A6-0397/2007)

7.3. 2008 m. bendrojo biudžeto projektas (I, II, IV, V, VI, VII, VIII, IX skirsniai) (balsavimas)

– V. Itälä pranešimas (A6-0394/2007)

7.4. Nuosprendžių vykdymo atidėjimo, alternatyvių sankcijų ir lygtinių nuosprendžių pripažinimas ir priežiūra (balsavimas)

– M. da A. Esteves pranešimas (A6-0356/2007)

– Prieš balsavimą

  Maria da Assunção Esteves (PPE-DE), pranešėja. – Aš norėčiau tiesiog pasiūlyti pakeitimą žodžiu savo 2 pakeitimui, siekdama patikslinti tekstą.

Siūlau išbraukti žodį „nepriimtinas“. Tuomet turėtų skambėti taip: „kai yra aiškiai pažeidžiamos pagrindinės teisės, išvardytos Europos Sąjungos sutartyse“. Politinės frakcijos jau buvo apie tai informuotos.

(Pakeitimas žodžiu buvo patvirtintas).

7.5. Europos arešto orderis ir nuteistų asmenų perdavimas (balsavimas)

– I. Varvitsiotis pranešimas (A6-0362/2007)

7.6. EB ir Madagaskaro žvejybos partnerystės susitarimas (balsavimas)

– M. Sudre pranešimas (A6-0405/2007)

7.7. EB ir Mozambiko žvejybos partnerystės susitarimas (balsavimas)

– E. J. Fernandes (A6-0404/2007)

7.8. Bendra verslo registrų sistema statistiniais tikslais (balsavimas)

– Hans-Peter Martin pranešimas (A6-0353/2007)

– Prieš balsavimą

  Hansas-Peteris Martin (NI), pranešėjas. – (DE) Gerb. pirmininke, noriu pateikti prašymą demokratiškai mąstančių žmonių vardu. Nepriimtina tai, kad Europos Parlamento nariai yra pravardžiuojami „Europos vėžiu“, kitaip tariant, kai jie yra iškviečiami po mirtinos ligos. Taip atsitiko ne Budapešte, kaip tuo įžeidimo atveju, apie kurį vakar kalbėjo M. Schulz, o Briuselyje. Savo kalboje plenariniame šių Rūmų posėdyje Europos Parlamento narys ES kritiką vadino vėžiu. Tas narys buvo EPP frakcijos pirmininko pavaduotojas Othmar Karas. Jis taip pasakė 2007 m. spalio 10 d. plenarinio posėdžio metu.

Aš prašau…

(Pirmininkas nutraukia kalbėtoją.)

  Pirmininkas. − Tai nesusiję su pranešimu.

Šiuo klausimu pasakysiu, kad Parlamento narių žodžiai ir veiksmai visada turi būti pavyzdiniai.

7.9. Maisto produktų kainų augimas (balsavimas)

– Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos: B6-0400/2007

7.10. Specialioji priemonė 2007 m. Irakui (balsavimas)

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: B6-0422/2007

7.11. Europos Sąjungos ir Serbijos santykiai (balsavimas)

– J. Kacin pranešimas (A6-0325/2007)

– Prieš balsavimą dėl 8 pakeitimo

  Doris Pack (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, noriu tarti žodį dėl šio pakeitimo. Mes čia turime atlikti pataisymą ir prašau G. Schöpflino ir kitų narių balsuoti už, kadangi originaliame tekste yra įsivėlusi klaida. 1992 m. yra neteisingi metai. Jei nebalsuosime dėl J. Kacin pakeitimo, rekomendacijoje liks klaida. Todėl prašau balsuoti už šį pakeitimą.

– Prieš balsavimą dėl 29 pakeitimo

  Jelko Kacin (ALDE), pranešėjas. – Gerb. pirmininke, turiu pakeitimą žodžiu 29 straipsnio daliai, kadangi reikia kai ką išbraukti. Variante anglų kalba reikia išbraukti žodžius „abu subjektai“. Priešingu atveju balsavimas dalimis neturės prasmės.

Tam pritarė PPE-DE frakcija.

(Pakeitimas žodžiu buvo patvirtintas).

– Po balsavimo

  Gerard Batten (IND/DEM). - Gerb. pirmininke, dėl tvarkos aš noriu priminti 166 straipsnį, kur sakoma, kad nariai pirmiausia turi nurodyti, apie kurį straipsnį jie kalba. Aš kalbu apie šį.

Suprantu, kad jūs nutraukėte H. P. Martiną prieš tai, kol jis dar nespėjo užbaigti to, ką norėjo pasakyti. Jis kalbėjo apie vakar dieną.

Vakar M. Schulz pristatė ilgą politinį pranešimą, nenurodydamas straipsnio, kuriuo remdamasis jis šneka. Tai leido pirmininkas, todėl H. P. Martin ir buvo nutrauktas.

Aš manau, kad tai yra šališka ir čia taikomi dvigubi standartai, kai tiems, kurie kalba palankiai Europos Sąjungai, leidžiama pasakyti, ką jie nori, o tie, kurie kalba nepalankiai, yra nutraukiami.

Prašau taikykime šiuos straipsniu.

(Plojimai iš dešinės)

  Pirmininkas. - Šiandien aš pirmininkauju ir visada stengiuosi taikyti darbo tvarkos taisykles taip, kaip nurodyta.

7.12. Europos Sąjungos ir Afrikos santykiai (balsavimas)

– M. Martens pranešimas (A6-0375/2007)

– Prieš balsavimą dėl 1 pakeitimo

  Alain Hutchinson (PSE) . – (FR) Gerb. pirmininke, kolegos, norėčiau trumpai pasiūlyti pakeitimą žodžiu naujam 61a straipsniui 1 pakeitime, kuriuo į antrą dalį būtų įtraukti tokie žodžiai: „todėl ragina Komisiją […] tęsiant derybas rasti išeitis“. Tikiu, kad mane palaiko klegos iš ALDE ir PPE frakcijų.

(Pakeitimas žodžiu buvo patvirtintas).

7.13. Kasetinės bombos (balsavimas)

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: B6-0429/2007

7.14. Medicininės paskirties opiumo gamyba Afganistane (balsavimas)

– M. Cappato pranešimas (A6-0341/2007)

– Prieš balsavimą

  José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra (PPE-DE). - (ES) Gerb. pirmininke, prieš pradedant balsavimą dėl M. Cappato pranešimo, aš norėčiau paaiškinti Rūmams, kad į teksto versiją ispanų kalba įsivėlė klaida: 1 straipsnio b dalyje trečioje nuo galo eilutėje sakoma „bandomųjų projektų įgyvendinimas“, kadangi autentiška versija turi būti anglų kalba, kur sakoma (EN) „žvelgiant į galimybę“.

  Pirmininkas. - Dėkoju, kad taip atidžiai išnagrinėjote tekstą. Tai, žinoma, bus ištaisyta.

– Prieš balsavimą dėl 4 pakeitimo

  Marco Cappato (ALDE), pranešėja. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau pasakyti, jog atleidžiu jums už neteisingai ištartą mano pavardę, o antra, dėl 4 pakeitimo, norėčiau pasiūlyti tai, kas galėtų būti pavadinta faktine pakeitimo dalimi, kad reiktų palikti tik pirmąją dalį.

„kadangi, remiantis Tarptautinės narkotikų kontrolės valdybos duomenimis, pasaulyje yra per didelis opiatų medicininiais tikslais tiekimas“.

(IT) Marco Cappato (ALDE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, čia pakeitimas turėtų baigtis; jei nėra prieštaravimų, tuomet mes pasisakome už.

(Pakeitimas žodžiu buvo patvirtintas).

– Prieš balsavimą dėl 5 pakeitimo

  Marco Cappato (ALDE), pranešėja. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, ir atsiprašau, čia vėl tik faktinis pakeitimas; kadangi yra paminėta Afganistano teisė, turėtų būti pakeistas atitinkamas teisės apibūdinimas:

„kadangi Afganistano konstitucijoje numatoma, kad „valstybė turi užkirsti kelią bet kokiam narkotikų auginimui ir kontrabandai“ ir kadangi 2005 m. Afganistano kovos su narkotikais įstatymas numato galimą licencijuotą kontroliuojamų medžiagų gamybą ir platinimą Afganistane;“

(Pakeitimas žodžiu buvo patvirtintas).

7.15. Teismo sprendimų vykdymo Europos Sąjungoje veiksmingumo gerinimas. Banko sąskaitų areštas (Žalioji knyga) (balsavimas)

– K. Lechner pranešimas (A6-0371/2007)

7.16. Europos ombudsmeno veikla 2006 m. (diskusija)

– L. Sbarbati pranešimas (A6-0301/2007)

PIRMININKAVO: M. MAURO
Pirmininko pavaduotojas

8. Paaiškinimai dėl balsavimo

  Pirmininkas. − Kitas klausimas yra paaiškinimai dėl balsavimo.

- 2008 finansiniai metai

  Jens Holm, Kartika Tamara Liotard ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Mes prieštaraujame nuolatiniam ES biudžeto didinimui. Šiandien jis yra pernelyg išplėstas, o didelė lėšų dalis yra skiriama neteisingiems tikslams. Panašu, kad šiandien vyksta mainai tarp naujų Sąjungos tikslų ir ES finansavimo poreikių.

Tai reiškia, kad yra ne tik nauji valstybių narių išmokų poreikiai, bet ir tai, kad naujos lėšos yra pervedamos į biurokratinę, neveiksmingą ir sudėtingą sistemą. Šiandien taip pat per daug pabrėžiamas pramoninis žemės ūkis ir užsienio politika bei karinių projektai, ir nepakankamai dėmesio skiriama aplinkos ir socialiniams projektams. Tačiau yra daug pageidaujamų iniciatyvų, finansuojamų iš biudžeto, ir mes palaikome protingus egzistuojančių priemonių pakeitimus. Mes nusprendėme pritarti specialiam 945 pakeitimui, kadangi, be kitų dalykų, jis apima pagalbą Palestinai, nors buvo kitų pakeitimo aspektų, kuriems mes nepritariame.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Aš visiškai prieštarauju tam, kad Europos lėšos būtų naudojamos tabako auginimui Europos Sąjungoje. Dėl priklausomybės nuo tabako kasmet bereikalingai miršta pusė milijono ES gyventojų. Mes negalime tęsti tabako auginimo ES subsidijavimo.

  Lars Wohlin (PPE-DE), raštu. − (SV) Aš nusprendžiau intensyviau balsuoti už Tarybos 2008 m. biudžeto projektą ir prieš didesnes Europos Parlamento pasiūlytas išlaidas. Labai negerai, kad Parlamentas nori finansuoti programą Galileo iš Bendrijos biudžeto. Jei paaiškėja, kad privatūs operatoriai traukiasi dėl pelningumo problemų, Europos Sąjunga turi prisiimti pasekmes ir nutraukti projektą ar leisti sudomintoms valstybėms narėms prisijungti, kaip kad atsitiko su Boingu. Aš taip pat dalyvavau svarstyme dėl subsidijų tabako gamintojams ir palaikymo vyno gamintojams panaikinimo, ir galiu tiktai apgailestauti, kad Parlamentas nėra pasiruošęs palaikyti tokius pasiūlymus.

– T. Virrankoski pranešimas (A6-0397/2007)

  Gyula Hegyi (PSE). - (SV) Labai jums ačiū, gerb. pirmininke. Žinoma, nėra tobulo biudžeto, tačiau mes vis tiek privalome stengtis bendras lėšas išleisti teisingai ir galvodami apie ateitį. Deja, didžioji dalis Europos Sąjungos biudžeto ir toliau yra išleidžiama praeities sąlygoms išlaikyti. Todėl svarbu užtikrinti, kad dalis pinigų būtų skiriama ateičiai, moksliniams tyrimams, vystymuisi ir mokslui. Vis dar reikia išspręsti Europos technologijų instituto finansavimo klausimą, kadangi Komisija pasiūlė tarpinę išeitį – maksimalią 308 mln. EUR sumą. Dėl puikių mokslinių tyrimų rezultatų ir mokslinės patirties, įgytos kovojant su klimato kaita, Budapeštas būtų ideali vieta Europos technologijų institutui. Tai dar viena priežastis, kodėl aš labai noriu matyti rezoliuciją finansavimo klausimu. Vengrai gali suteikti tinkamą vietą nedideliam, ekonomiškam, bet labai gerą intelektualinę bazę turinčiam institutui.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE). – (LT) Šiandien mes baigėme pirmąjį 2008 m. Europos Sąjungos biudžeto skaitymą ir balsavome už projektą, pagal kurį 2008 m. numatoma daugiau nei 129 mlrd. EUR įsipareigojimams ir daugiau nei 124 mlrd. EUR mokėjimams.

Palyginti su Europos Komisijos pasiūlymu, mes norime padidinti kitų metų mokėjimų asignavimus nuo 0,97 iki 0,99 proc. Europos Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų.

Noriu pažymėti, kad šis padidinimas yra pagrįstas ir jis susijęs su svarbiais projektais, kaip Galileo palydovinės navigacijos sistemos įgyvendinimas ir Europos technologijų instituto projektas.

Manau, kad labai svarbu buvo skirti papildomas lėšas ir mūsų įsipareigojimams Kosove ir Palestinoje vykdyti, t. y. ketvirtajai kategorijai – „Europos Sąjunga kaip globali partnerė.“

  Bastiaan Belder (IND/DEM), raštu. − (NL) Abu pranešėjai dėl ES biudžeto K. T. Virrankoski V. Itälä teisingai sukritikavo 2008 m. biudžete išaugusias sumas. Aš norėčiau išsakyti savo požiūrį šia tema.

Deja, Europos Parlamentas šiandien daugeliu atvejų nusprendžia išleisti daugiau pinigų. Todėl mes turime problemų dėl 2 ir 4 K. T. Virrankoski pranešimo straipsnio dalių. Tai nėra priimtina Europos Sąjungoje, kuri nori susikoncentruoti ties sritimis, kuriose pelnas yra pagrindinis uždavinys.

Galiausiai papildoma problema, dėl kurios tampa dar sunkiau pritarti K. T. Virrankoski pranešimui, yra Socialistų frakcijos pateiktas 2 pakeitimas. Šiuo pakeitimu siūloma į Parlamento poziciją įtraukti seksualines ir reprodukcines teises. Tačiau joje nepašalinama abortus provocatus. Todėl sąvoka „seksualinės ir reprodukcinės teisės“ nėra tinkama.

  Göran Färm ir Inger Segelström (PSE), raštu. − (SV) Šiandien Švedijos socialdemokratai balsavo dėl 2008 m. ES biudžeto.

Manau, kad priimtas pasiūlymas buvo geras kompromisas, ir, nors praradome keletą aspektų, mes visiškai pritariame pasiūlymui.

Mes balsavome už žemės ūkio eksporto subsidijų mažinimą, tačiau aš manau, kad būtų neprotinga balsuoti už visišką ir greitą paramos panaikinimą.

Mes taip pat balsavome prieš tolesnį tabako gamintojų subsidijavimą ir už Parlamento sesijų Strasbūre skaičiaus mažinimą.

Dėl Dafnės (vaikų, moterų ir jaunimo apsaugos nuo smurto) programos, mes balsavome už tai, kad asignavimai būtų padidinti iki Komisijos siūlomo lygmens. Tačiau, mes buvome pasiruošę balsuoti už tolesnį finansavimą, bet neturėjome tam galimybės, kadangi pakeitimas taip ir nebuvo apteiktas balsavimui.

K. T. Virrankoski rezoliucijoje (A6-0397/2007) mes, Švedijos socialdemokratai, balsavome prieš pakeitimą, kuriuo, be kitų dalykų, Komisija yra raginama užtikrinti, kad jokie ūkininkai iš ES per metus negautų daugiau nei 50 000 EUR tiesioginės pagalbos. Šia tema vyksta diskusija, todėl mes sutinkame su pasiūlymo dvasia, tačiau nemanome, kad dabar pat reiktų nustatyti tikslią sumą ar numatyti specialias sąlygas.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) kaip jau sakėme, nors 2008 m. bendrame biudžeto projekte, kuris buvo EP patvirtintas per pirmąjį svarstymą, yra aspektų, kurie pagerina Tarybos ir Komisijos pasiūlymą, tačiau galiausiai jis prieštarauja tam, dėl ko buvo sutarta dėl 2008 m. 2007–2013 m. daugiametėje finansinėje struktūroje.

Tuo pačiu metu, kai Europos Sąjungos biudžetui yra taikomi apribojimai, jo prioritetai yra apibrėžiami kaip konkurencijos politika (kurios pavyzdys yra laipsniškas struktūrinės politikos iškraipymas, priskiriantis jį prie Lisabonos strategijos paslaugų) ir „vidaus saugumo ir imigracijos kontrolės“ suvisuomeninimas, skatinantis kišimąsi ir tarptautinių ryšių sukarinimą.

Taigi, mes balsuojame prieš.

Tačiau pritarimas mūsų pateiktiems pasiūlymams, turi būti pažymėtas:

- struktūriniams fondams POSEI (Azorai ir Madeira) ir PROGRESS (vyrų ir moterų lygybė) skiriamų sumų didinimas;

- parama ūkininkų asociacijų bendradarbiavimui ir kitai kaimo veiklai bei smulkiam ir šeimyniniam ūkininkavimui;

- Papildomų 2 mln. EUR skyrimas programai, siekiant kompensuoti papildomas išlaidas, patirtas prekiaujant tam tikrais žvejybos produktais iš labiausiai nutolusių regionų, jog autonominėms Maderos ir Azorų salų sritims bus skirta 570 000 EUR daugiau.

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE), raštu. − (RO) Aš pritariu tokiam Europos Sąjungos biudžetui, koks jis yra dabar, dėl keleto priežasčių. Tarybos atliktas žemės ūkiui skiriamų lėšų sumažinimas 553 mln. EUR buvo iš esmės atkurtas, o sudarytą Komisijos administracinių lėšų rezervą pateisinta užlaikymai, užfiksuoti tvirtinant Sektorines veiklos programas bei Kaimo plėtros programas. Antrojo Europos biudžeto svarstymo metu Ministrų Taryba neturėtų atlikti papildomų žemės ūkio lėšų ar struktūrinių lėšų mažinimų.

Plenume pateiktas pakeitimas dėl ūkininkų pajamų ribojimo iki daugiausiai 50 000 EUR per metus, yra nepagrįstas. Tokia dirbtinė kliūtis užkirs kelią geriausiems ūkininkams pelningai plėtoti savo darbą. Be to, apribojimai prisidės prie darbo vietų žemės ūkyje panaikinimo ir Europos žemės ūkio konkurencingumo smukimo. Todėl aš atmečiau šią priemonę numatantį pakeitimą.

Toks 2008 m. biudžetas, kokį mes šiandieną priimame, Europos Sąjungos institucijas daro atskaitingas. Aš pritariu pasiūlymui perkelti 49 mln. EUR iš Komisijai skiriamų lėšų į rezervą, iki tol, kol ji pateiks aiškų pranešimą dėl žmogiškųjų išteklių politikos, ypač dėl naujų darbuotojų iš į Europos Sąjungą neseniai įstojusių šalių – Rumunijos ir Bulgarijos, įdarbinimo.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už šią biudžeto dalį, palaikydamas Jungtinės Karalystės vyriausybės poziciją dėl klausimų kategorijos.

  Robert Navarro (PSE), raštu. – (FR) Aš balsavau už Parlamento pasiūlymą dėl 2008 m. biudžeto, kadangi jame yra siūlomi aiškūs Tarybos pateikto biudžeto patobulinimai. 2008 m. buvo rasta pusiausvyra tarp, viena vertus, užsienio politikos, tokios kaip parama Kosovui ir Palestinai ir, kita vertus, projekto Galileo, kuris suartina valstybes nares. Pirmojo svarstymo metu priimtoje Parlamento pozicijoje dėl 2008 m. ES biudžeto puikiai atsispindi Europos socialistų prioritetai.

Tačiau norėčiau pažymėti, kad tai yra kuklus biudžetas: šiuo metu jis sudaro ne daugiau kaip 0,99 proc. Sąjungos BVP. Tai yra pirmas kartas, kai biudžetas nesiekia 1 proc. BVP. Sąjunga negali veikti savo gyventojų interesų labui, jei trūksta tam lėšų. Atėjo laikas, kai valstybės narės prisiėmė sau atsakomybę.

– V. Itälä pranešimas (A6-0394/2007)

  Kathy Sinnott (IND/DEM). - Gerb. pirmininke, aš tik norėjau pasakyti, kad labai apgailestauju, jog mes ir vėl nusprendėme negauti išlaidų kelionėms. Norėčiau pasiūlyti Parlamentui, jei jie skiria bilietų kainas pagal atstumą, ateityje galbūt galėtų būti daugiau palaikymo. Manau, kad piliečiai, žiūrintys šį balsavimą, vėl bus nepatenkinti.

  Brigitte Douay (PSE), raštu. – (FR) Europos Parlamentas gynė savo prioritetus per šį pirmojo svarstymo dėl 2008 m. biudžeto etapą ir aš pritariu dviejų pranešėjų pasiekimams, ypač kai tai susiję su sanglauda ir darniu augimu. Tačiau, nepamirškime, kad kadangi 2007–2013 m. perspektyva buvo nustatyta per žemame lygmenyje, tai bus skurdus metinis biudžetas, sudarantis tik 0,99 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų. Kaip ir mano politinė frakcija, aš apgailestauju dėl tokios situacijos, kuri mums neleis įgyvendinti visų Parlamento komitetų vilčių ir skirti atitinkamą finansavimą didžiausiems į priekį žvelgiantiems projektams, kaip kad Galileo projektas.

Tačiau mes sutikome palaikyti informacijos ir komunikacijos politikos esmę: todėl galėsime susikoncentruoti ties vietine žiniasklaida, kuri atlieka labai svarbų vaidmenį perteikiant informaciją visiems Europos gyventojams. Tai yra ypač svarbu laukiant sprendimo dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo ir ruošiantis 2009 m. Europos rinkimams. Kaip nuolatinis Biudžeto komiteto pranešėjas dėl informacijos politikos, aš sveikinu galimybes, kurias naujas biudžetas suteikia šiuo atžvilgiu.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Iš daugelio šio 2008 m. biudžeto projekto aspektų, kurie gali būti pabrėžti, mes norėtume išskirti du:

- Pirma, kaip mes apgailestaujame dėl prieštaravimų Parlamente, kuris tvirtina, kad pripažįsta ir saugo Europos Parlamento narių kalbinę įvairovę, bet tuo pačiu metu atsisako priimti aiškios užuominos įtraukimą, kad jo posėdžių metu turi būti prieinamos visos oficialiosios ES kalbos, kaip mes tai pasiūlėme prieš kelerius metus. Taigi Biudžeto komitetas dėl nesuvokiamų ir nepriimtinų priežasčių atmetė mūsų pasiūlymą, kuriuo buvo siekiama užtikrinti, pavyzdžiui, kad portugalų kalba turi būti viena iš darbo kalbų ES ir AKR Parlamentinės asamblėjos posėdžiuose, ypač atsižvelgiant Parlamento narius iš įvairių komitete atstovaujamų šalių, kurių valstybinė kalba yra portugalų.

- Antra – tai nerimą kelianti didėjanti tendencija stiprinti asignavimus „stipriai informacijos politikai“ „reformų“ Sutarties „pradėjimo“ iš naujo ir kitų 2009 m. vyksiančių EP rinkimų kontekste. Kad suprastume, kas iš tikrųjų vyksta, pakanka sekti diskusiją Konstitucinių reikalų komitete dėl Europos politinių partijų reglamento apžvalgos.

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE), raštu. − (RO) Dabartinė plenarinių sesijų Strasbūro Parlamento valdymo centruose ir Briuselio komitetų ar frakcijų sesijose yra neveiksminga ir neekonomiška. Manoma, kad kasmet galima būtų sutaupyti daugiau nei 200 mln. EUR Europos mokesčių mokėtojų pinigų, jeigu būtų nuspręsta Parlamento valdymo centrus įsteigti Briuselyje. Tai būtų ne tik sumažintos išlaidos, bet ir supaprastintas institucijų darbas. Taip pat pilietinės visuomenės grupės atkreipė dėmesį į rimtas, dažnų Europos Parlamento narių ir valstybės institucijų tarnautojų važinėjimo iš miesto į miestą vykdyti Europos teisėkūros veiklos procesus, pasekmes aplinkai.

Todėl aš manau, kad mintis ir toliau turėti dvi plenarines sesijas per metus Strasbūro būstinėje, yra nepagrįsta. Tai tik apsunkins administracinių išlaidų situaciją, kadangi, siekiant pasiruošti tokioms sesijoms, visus metus bus skiriamos išmokos tiek patalpų, tiek ir personalo išlaidoms.

Daug pilietinių iniciatyvų, iš kurių bent vieną yra pasirašę daugiau nei milijonas žmonių iš daugumos valstybių narių, prašo panaikinti Europos Parlamento buveinių dualumą. Atėjo laikas šią situaciją aptarti Parlamento ir Tarybos valdyboje, siekiant įsteigti vieną buveinių vietą mūsų institucijai.

  Niels Busk (ALDE), Anne E. Jensen (ALDE) ir Dan Jørgensen (PSE), raštu. − (DA) Mes, Danijos Liberalų partijos (Venstre) Europos Parlamente nariai, balsavome už tai, kad būtų atmestas C. Schlyterio ir Jens-Peterio Bonde‘o iš Nepriklausomybės ir demokratijos frakcijos pateiktas 8 pakeitimas. Venstre partija pritaria kelionių išlaidų grąžinimo reformai, kad būtų grąžinamos visos pagrįstos ir būtinos kelionių išlaidos. Tačiau tai jau buvo nuspręsta naujuose narių įstatuose, kurie bus taikomi nuo 2009 m.

J. P. Bonde‘o pasiūlymas nebuvo svarstomas, o tai prieštarauja šiuo metu galiojantiems įstatams.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už šiuos 2008 m. biudžeto skyrius.

– V. Itälä pranešimas (A6-0394/2007) ir T. Virrankoski pranešimas (A6-0397/2007)

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Aš balsavau už pranešimus dėl 2008 m. biudžeto projekto, tačiau dariau tai skaudančia širdimi, kadangi panašu, jog brangus cirkas, tai yra, mūsų reguliarūs vizitai į Strasbūrą, tęsis ir toliau.

Ypač skaudu tai, kad mes balsuojame už posėdžio vykdymą tą pačią dieną, kai dėl kai kurių bendrovės Air France darbuotojų streiko dalis mūsų vietų atsidūrė nepalankioje padėtyje.

Martin Luther King kartą pasakė „Aš turiu svajonę“. Aš taip pat turiu svajonę, ir ta svajonė yra apie tai, kad vieną dieną Parlamentas turėtų vieną vietą, kurioje dirbtų, o Strasbūro cirkas pasibaigtų.

– M. da A. Esteves pranešimas (A6-0356/2007)

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Kartu turime stengtis pagerinti standartų kokybę ir teisingumo efektyvumą.

Tai yra labai opi ir įvairi sritis, tačiau tai tik patvirtina, kad mes turime stiprinti pasitikėjimą, siekdami, kad teisminiai sprendimai būtų bendrai pripažįstami, tokiu būdu prisidedant prie laipsniško Europos teisminės kultūros vystymosi.

Aš pritariu puikiam M. da A. Esteves pranešimui, kurio tikslas yra, stiprinant bendrą sprendimų pripažinimo principą, didinti nuteisto asmens galimybes vėl integruotis į visuomenę, siekiant gerinti aukų apsaugą ir užkirsti kelią recidyvizmui.

Šiuo pagrindų sprendimu siekiama pateikti taisykles, pagal kurias valstybė narė savo kompetencijos ribose turi kontroliuoti ir prižiūrėti bausmės be įkalinimo priemones (sprendimai, susiję su lygtinių nuosprendžių vykdymu, alternatyvios sankcijos ir papildomi nuosprendžiai), pritaikytas kitose valstybėse narėse priimtu nuosprendžiu.

Tikiuosi, kad Tarybai pirmininkaujanti Portugalija pajėgs išspręsti neišspręstus klausimus ir kad iki metų pabaigos bus pasiekta bendro susitarimo.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už šį pranešimą, kuriame nurodomi būdai, kaip padėti neteistam žmogui vėl integruotis į visuomenę, numatoma geresnė aukų apsauga ir kuris padeda stiprinti atitinkamas bausmes tais atvejais, kai nusikaltėliai yra ne nuolatiniai valstybės gyventojai.

– I. Varvitsiotis pranešimas (A6-0362/2007)

  Bruno Gollnisch (ITS), raštu. – (FR) Jei kada ir buvo opi tema, tai, žinoma, yra baudžiamosiose bylose priimtų nuosprendžių pripažinimas. Žinoma, iki to dar toli, kadangi šiandieninė Europos baudžiamoji teisė yra labai įvairi. Skirtingos šalys turi ne tik skirtingas teisės tradicijas ir bertybes, bet ir skirtingus baudžiamuosius įstatymus. Valstybių narių baudžiamosios teisės sistemos atspindi jų tapatybę.

Yra daug ir įvairių baudžiamosios teisės neatitikimų nacionaliniu lygmeniu pavyzdžių. Pavyzdžiui, įvairiose šalyse smarkiai skiriasi žodžio laisvės apsauga ir apibrėžimas to, kas yra žodžio laisvės pažeidimas. Todėl būtų labai pavojinga reikalauti, kad vienoje šalyje paskirta bausmė būtų automatiškai perkeliama į kitą šalį. Tai būtų pavojinga ne tik tiems, kurie yra patraukiami baudžiamojon atsakomybėn, bet ir visai teisinei valstybei apskritai.

Taigi čia mes iš tikrųjų turime būti labai apdairūs, nes šiuo metu neįmanoma užtikrinti tam tikrų bendrų pagrindinių standartų taikymo baudžiamojo proceso teisėje. Aš ypač galvoju apie dvigubo pavojaus principo laikymąsi, teisę į tikrą, o ne paprasčiausiai oficialią gynybą ir, žinoma, apie aukų teises.

Yra du pagrindiniai principai, kurių turi būti nuolat laikomasi, kitaip įstatymų valdžia liausis egzistavusi. Tai yra teisėtumo ir teisinio tikrumo principai.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kaip teigiama pranešime, 1999 m. Europos Vadovų Tarybos susitikime Tamperėje buvo patvirtinta, kad abipusio pripažinimo principas yra „teismų bendradarbiavimo Sąjungos civilinėse ir baudžiamosiose bylose kertinis akmuo“.

Po metų Taryba patvirtino šiuo principu paremtų priemonių programą, siekiant taikyti galutinių nuosprendžių abipusio pripažinimo mechanizmus ir praplėsti nuteistų asmenų perkėlimo principą, kad jis būtų taikomas valstybėse narėse gyvenantiems asmenims.

Paskui Hagos programa nustatė naujus tikslus, ypač susijusius su „kova su terorizmu“, siekiant pasistūmėti suvisuomeninant šią sritį, kuri yra valstybių narių suverenumo pagrindas.

Atsižvelgiant į šį pasiūlymą, ir kaip pabrėžė mūsų parlamentinė frakcija, nerimą kelia tai, kad pranešimas nustato, kad „nepaisant būtinybės nuteistam asmeniui suteikti tinkamą apsaugą, jo dalyvavimas byloje neturi būti dominuojantis, visais atvejais reikalaujant jo sutikimo dėl nuosprendžio perdavimo kitai valstybei narei, kad ši pripažintų ir sustiprintų priimtą nuosprendį“, ypač kadangi mes nepajėgiame pamatyti, kaip šio principo nesilaikymas yra suderintas su Pagrindų sprendimo tikslu padėti perauklėti nuteistą asmenį.

– M. Sudre pranešimas (A6-0405/2007)

  Göran Färm ir Inger Segelström (PSE), raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, Europos Parlamente balsavome už šį pranešimą. Šis susitarimas yra žingsnis teisinga kryptimi. Aukštesni reikalavimai yra nustatyti dėl susitarimo dėl žuvų išteklių ir vietinių gyventojų gyvenimo sąlygų pasekmių kontroliavimo. Dabar yra svarbu tinkamai kontroliuoti susitarimo poveikį.

Tačiau mes balsavome prieš 7 pakeitimą. Mes visiškai pritariame ketinimui prisidėti prie darnaus žuvininkystės vystymosi, kuris taip pat yra naujojo susitarimo dėl žuvininkystės tikslas. Šis susitarimas neturi sukelti neigiamų pasekmių žuvininkystei ir Madagaskaro gyventojams. Kita vertus, mes negalime pritarti tam, kad susitarimas būtų nedelsiant panaikintas, jei jis sukels neigiamų pasekmių. Mes manome, kad jungtinis komitetas, kuris bus suformuotas peržiūrėti šį susitarimą, yra geriausia išeitis, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi susitarimo, ir kad jis būtų naudingas abiem šalims ir aplinkai. Jei paaiškės, kad šis susitarimas sukelia neigiamas pasekmes, jis bus persvarstytas.

Mes pasisakome už tai, kad didžiąją išlaidų dalį padengtų Europos laivai, kuriuos palaiko sutartis. Tačiau mes manome, kad viso susitarimo tikslas turėtų būti savifinansavimas.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Ši partnerystės sutartis buvo pasirašyta naujam šešerių metų laikotarpiui nuo 2007 m. sausio 1 d. Portugalija gavo septynias žvejybos galimybes ilgosiomis dreifinėmis ūdomis. Lyginant su ankstesniu susitarimu, ji gavo vieną papildomą žvejybos licenciją.

Tarp kitų dalykų sutartyje nurodoma, kad bent jau 20 proc. kiekvieno laivo komandos turi būti AKR piliečiai (iš Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno). Taip pat numatomas Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaracijos dėl pagrindinių darbo principų ir teisių taisyklių taikymas, kuris numato privalomą laisvę į asociacijas ir efektyvų teisės į profsąjungos derybas su darbdaviu pripažinimą bei diskriminacijos dėl užimtumo ir profesinės veiklos panaikinimą. Sutartis taip pat numato, kad jūreivių darbo užmokestis turi būti nustatomas derybomis tarp laivo savininkų ir žvejų ar jų atstovų, ir pritaria „kilmės šalies principui“, kuris suteikia gilios ir nesąžiningos nelygybės aspektą. Šis protokolas 40 proc. padidina laivų savininkų indėlį nuo 25 EUR už toną žuvies iki 35 EUR, taip sumažindamas Bendrijos finansinį indėlį, kuris, mūsų nuomone, yra nepriimtinas.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už šį pranešimą, kuris patvirtino Susitarimą dėl partnerystės Madagaskaro žuvininkystės sektoriuje. Tunų žvejybą reglamentuojantis susitarimas suteikia žvejybines galimybes, atsižvelgiant į tris laivų kategorijas Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Jame numatomi žvejybos ištekliai ES laivams, suteikiant galimybę Madagaskarui gauti daugiau pajamų už išteklius, kuriems eksploatuoti šalis nebūtų turėjusi galimybės.

– E. J. Fernandes (A6-0404/2007)

  Luis Manuel Capoulas Santos, Paulo Casaca ir Manuel António dos Santos (PSE), raštu. − (PT) Mes balsavome prieš pranešimą, taip išreikšdami protestą tam, kaip, šiuo susitarimu Komisija siūlo padalyti žvejybos galimybes valstybėms narėms.

Priešingai tam, kas visada būdavo su tokio pobūdžio sutartimis, Komisija siūlo pažeisti pagrindinį principą, kuris buvo pagrindinė priemonė, siekiant užtikrinti teisingumą ir lygybę tarp valstybių narių ir, praktiškai, tai buvo nebylus jų susitarimas.

Mes manome, kad šio principo netaikymas šiuo atveju yra nesuprantamas ir nepriimtinas.

  Göran Färm ir Inger Segelström (PSE), raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, Europos Parlamente balsavome už šį pranešimą. Šis susitarimas yra žingsnis teisinga kryptimi. Aukštesni reikalavimai yra nustatyti dėl susitarimo dėl žuvų išteklių ir vietinių gyventojų gyvenimo sąlygų pasekmių kontroliavimo. Dabar yra svarbu tinkamai kontroliuoti susitarimo poveikį.

Tačiau mes balsavome prieš 8 pakeitimą. Mes visiškai pritariame ketinimui prisidėti prie darnaus žuvininkystės vystymosi, kuris taip pat yra naujojo susitarimo dėl žuvininkystės tikslas. Šis susitarimas neturi sukelti neigiamų pasekmių žuvininkystei ir Mozambiko gyventojams. Kita vertus, mes negalime pritarti tam, kad susitarimas būtų nedelsiant panaikintas, jei jis sukels neigiamų pasekmių. Mes manome, kad jungtinis komitetas, kuris bus suformuotas peržiūrėti šį susitarimą, yra geriausia išeitis, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi susitarimo, ir kad jis būtų naudingas abiem šalims ir aplinkai. Jei paaiškės, kad šis susitarimas sukelia neigiamas pasekmes, jis bus persvarstytas.

Mes pasisakome už tai, kad didžiąją išlaidų dalį padengtų Europos laivai, kuriuos palaiko sutartis. Tačiau mes manome, kad viso susitarimo tikslas turėtų būti savifinansavimas.

  Emanuel Jardim Fernandes (PSE), raštu. − (PT) Aš susilaikiau nuo balsavimo už savo pranešimą, nes nors ir pripažįstu būtinybę sudaryti šią sutartį ir manau, kad šis pasiūlymas yra teigiamas iš dalies dėl žvejybos licencijų dalijimo, ir kadangi nėra įmanoma jį pakeisti − tai yra Tarybos ir Komisijos atsakomybė, man labai nepatinka tai, kad nėra laikomasi reliatyvaus stabilumo principo, kuris visada dominuodavo ankstesnėse sutartyse.

Aš taip pat apgailestauju, kad dėl galimų teisinių svarstymų neįmanoma pateikti įvairų teisėkūros pakeitimų projektų, viena vertus, siekiant sustiprinti pilietinę visuomenę Mozambike, žvejams aktyviai dalyvaujant rengiant būsimas sutartis, o kita vertus, optimizuoti tarptautines taisykles dėl atitinkamų profesinių kategorijų, būtent dėl taisyklių dėl minimalaus darbo užmokesčio AKR jūreiviams nustatymo.

Aš jaučiau, kad Europos Parlamento politinis įgaliojimas šiame rajone buvo apribotas, ir todėl buvo pateikti kiti pasiūlymai dėl pakeitimų, kurie yra laikomi teisiškai priimtini, siekiant pagerinti Parlamentui teikiamą informaciją ir reikalaujant, kad Parlamentas ir Taryba pateiktų pranešimą dėl sutarties taikymo per paskutinius protokolo galiojimo metus ir iki tol, kol bus sudaryta kita sutartis dėl jos atnaujinimo.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mes negalime balsuoti už šią žvejybos sutartį, nes manome, jog žvejybinių galimybių pasidalijimas, kuris sutartis nustato tarp įvairių valstybių narių, yra neproporcingas ir neadekvatus, kadangi tai prieštarauja teisėtiems Portugalijos interesams.

Ši Partnerystės sutartis tarp EB ir Mozambiko įsigaliojo 2007 m. sausio 1 d. penkių metų laikotarpiui ir lyginant su ankstesnėmis sutartimis, pastaroji 2 000 tonų padidina Bendrijos žvejybos kvotas tunams ir tuninių rūšių žuvims.

Ankstesnėje sutartyje Portugalijos žvejybinių galimybių (penkios) panaudojimo mastas buvo gana didelis, todėl Portugalija paprašė devynių licencijų ilgosioms dreifinėms ūdroms ir galimybės dugniniams šaldymo traleriams žvejoti giliavandenes krevetes. Tačiau ji gavo tik septynias licencijas tunų žvejybai.

Turint galvoje ankstesnį licencijų paskirstymą ir reliatyvaus stabilumo principo nesilaikymą didinant žvejybos galimybes, šioje naujoje sutartyje jaučiamas ryškus pusiausvyros trūkumas: Portugalija gauna tik dvi papildomas licencijas, o kitos valstybės narės gauna 16 (Prancūzija) ir 13 (Ispanija).

Jei Tarybos sprendimai reikalautų vieningumo, to nebūtų atsitikę.

Taigi mes balsuojame prieš.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už šį neprieštaringą pranešimą, kuris patvirtina pasiūlymą dėl reglamento dėl naujos žuvininkystės partnerystės sutarties tarp Europos bendrijos ir Mozambiko sudarymo. Ši sutartis buvo pasirašyta penkerių metų laikotarpiui (atnaujinta) nuo jos įsigaliojimo ir suteikia žvejybos galimybes Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Portugalijos ir Jungtinės Karalystės laivams.

– Hans-Peter Martin pranešimas (A6-0353/2007)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − Reglamentu, kuriuo nustatoma bendra verslo registrų sistema (Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2186/93), statistiniais tikslais renkant duomenis apie Europos Sąjungoje veikiančias įmones, pavyzdžiui, apie jų skaičių, rūšį, dydžio struktūrą ir kitas charakteristikas, buvo siekiama teikti patikimus statistinius duomenis ES politikos kūrėjams.

2006 m. birželio 1 d. pirmajame svarstyme Europos Parlamentas iš esmės pritarė Komisijos pasiūlymui su 22 pakeitimais, daugiausia dėmesio skirdamas administravimo išlaidų klausimui, sąlygų, kuriomis perduodami slapti duomenys, tikslinimui ir tam tikriems techninio ir redakcinio pobūdžio pakeitimams. 2007 m. gegužės 21 d. Taryba savo bendrojoje pozicijoje pritarė visiems 22 Parlamento pakeitimams.

Tačiau paskui naujas biurokratizmas sukėlė papildomų sunkumų procese, kuris dėl to užsitęsė iki šio laiko, pareikalaudamas didelių išlaidų, kurias pranešėjas teisingai pasmerkė.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už šį pranešimą, kuris padeda patobulinti tas ES statistikos sistemos dalis, kurios yra susijusios su informacijos apie Sąjungoje veikiantį verslą registrais.

– Pasiūlymai dėl rezoliucijų: (B6-0400/2007)

  Ole Christensen, Dan Jørgensen, Poul Nyrup Rasmussen, Christel Schaldemose ir Britta Thomsen (PSE), raštu. − (DA) Danijos socialistų frakcijos nariai Europos Parlamente balsavo už Parlamento rezoliuciją dėl pašarų ir maisto kainų kilimo.

Delegacija mano, kad būtina susikoncentruoti ties kylančiomis pašarų ir maisto kainomis. Tačiau delegacija nepritaria nuomonei, kad yra gerai, jog ES žemės ūkio ministrai neseniai nusprendė sustabdyti obligacijų perkėlimą į 2008 m.

  Göran Färm ir Inger Segelström (PSE), raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, nusprendėme susilaikyti balsuojant dėl Rezoliucijos RC B6-400/2007 ir dėl klausimo, į kurį atsakoma žodžiu B6-0321/2007 dėl didėjančių pašarų ir maisto kainų, kadangi manome, kad rezoliucija kelia abejonių dėl ekonominės ūkininkų situacijos ES.

Didesnės grūdinių produktų kainos yra naudingos ūkininkams ir gali suteikti geresnę galimybę restruktūrizuoti ES žemės ūkio sektorių.

Be to, žemės ūkyje, kaip ir kituose sektoriuose, turi būti atlikti tam tikri reikiami pokyčiai.

Kita vertus, mes pritariame rezoliucijoje išsakytai nuomonei dėl biokuro. Didelio maisto kainų padidėjimo skirstymo sektoriuje ir maisto situacijos nesaugumo pasaulyje.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) pastarojo meto maisto kainų kilimą didžia dalimi lėmė viena po kitos sekusios BŽŪP reformos, tokiu būdu skatintas gamybos atsisakymas ir dėl to sekęs daugelio mažų ir vidutinio dydžio ūkių išnykimas. Specifinės valstybių narių tikrovės ignoravimas labiau atsižvelgiant į didelių agropramoninių įmonių, tarptautinių maisto platintojų interesus ir derybas, siekiant liberalizuoti prekybą PPO viduje, padėjo pakeisti žemės ūkio veiklos pagrindus, privesdamas prie produkcijos sumažėjimo.

O žemės ūkio produktų naudojimas ne maisto tikslais, ypač biokuro gamybai, kuriai jie siekia suteikti prioritetą, nepadės išvystyti žemės ūkio veiklos ir gali priešingai − pakeisti maisto produktų gamybą, tai darant neigiamą poveikį maisto suverenumo apsaugai.

Todėl mes manome, kad būtina iš naujo įvertinti bendrosios žemės ūkio politikos tikslus, siekiant padidinti maisto produkto produkciją, palaikyti mažus ir vidutinio dydžio žemės ūkio ir gyvulininkystės ūkius ir saikingas vartotojų kainas, stiprinant intervencijos mechanizmus ir užtikrinant atitinkamas intervencijos kainas.

  Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu. − Aš pritariau bendram rezoliucijos projektui dėl didėjančių pašarų ir maisto kainų, kuris atkreipia dėmesį į didelį pagrindinių prekių kainų pokytį Europos Sąjungoje ir pasauliniu mastu.

Aš taip pat balsavau už 1, 2, 3, 4 ir 5 pakeitimus, kuriuose sprendžiamas GM pašarų sudėtinėse dalyse klausimas. Šitie pakeitimai pabrėžia rinkos realybę ir paprasčiausiai parodo faktą, kad dideli kukurūzų ir sojos kiekiai, kurie jau yra naudojami gaminant gyvulių pašarus ES, yra GM kilmės.

Šiuose pakeitimuose taip pat atkreipiamas dėmesys į sunkumus, susijusius su leidimu naudoti GM gyvulių pašarų sudėtinėse dalyse. Ši situacija turi poveikį Europos Sąjungos gyvulininkyste užsiimančių ūkininkų konkurenciškumui ir priveda prie paradoksalios situacijos, kur Europos Sąjungos vartotojai perka mėsą ir gyvulininkystės produktus iš trečiųjų šalių, kurios naudoja GM pašarus.

Šie pakeitimai yra būtini, siekiant pabrėžti ES požiūrio į GM nenuoseklumą ir atviresnės diskusijos šia tema poreikį.

– J. Kacin pranešimas (A6-0325/2007)

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE), raštu. − (RO) Aš balsavau už šį pranešimą, tikėdamasi, kad jis turės esminį poveikį Serbijos sprendimui tęsti demokratinę reformą ir prisijungimą prie Europos standartų, visų pirma mažumų teisių gerbimo srityje.

Nors pranešime palaikomas reliatyvus situacijos pagerinimas, vis dar nėra sudarytos tikram tarpetniniam gyvenimui kartu ir abipusei pagarbai būtinos sąlygos, ir vis dar yra daug ir rimtų skandalingų mažumų teisių pažeidimo atvejų. Čia aš kalbu apie konkretų pavyzdį – ignoruojamas rumuniškos bendruomenės ir rumuniškai kalbančių žmonių teises Serbijoje, ypač Valia Timokulujuje ir Voivodinoje. Šiandien su apgailestavimu galiu pasakyti, kad jų kalbinės teisės yra pažeidžiamos ir ignoruojamos, kai kalbama apie švietimo ir religinę praktiką rumunų kalba.

Šiuo klausimu Serbijai turėtų būti nusiųsta aiški žinia: tik iš tiesų daugiaetninė Serbija, užtikrinanti bendruomenių sutarimą ir savitarpio toleranciją, gali būti laikoma iš tiesų europietiška.

– M. Martens pranešimas (A6-0375/2007)

  Frank Vanhecke (ITS). – (NL) Gerb. pirmininke, aš balsavau prieš M. Martens pranešimą. Aš turiu sutikti, kad pranešime yra daug protingų punktų, tačiau, mano nuomone, jame nėra paminėta svarbiausia Afrikos problemų priežastis, kaip ir nėra teisingų nuorodų dėl ateities, tai yra imigrantų antplūdžio.

Kodėl Europos Parlamento pranešime negalima paminėti pagrindinės skurdo, alkio, saugumo trūkumo, socialinių ir ekonominių problemų Afrikoje priežasties? Pagrindinė priežastis yra blogos šio žemyno vyriausybės. Jį valdo korumpuoti asmenys, kuriems nerūpi geras valdymas, demokratija ar žmogaus teisės ir kurie savo pačių šalyse, vogdami pinigus iš savo gyventojų, kasmet ginklams išleidžia daugiau pinigų nei gauna pagalbos vystymuisi. Tai skandalas.

Imigracijai duodamas ženklas taip pat yra visiškai neadekvatus. Visų pirma Europa negali prisiimti dar daugiau imigrantų, ir antra, apsišvietusių žmonių imigravimas į Europą yra tragedija pačioms jų kilmės šalims.

  Göran Färm ir Inger Segelström (PSE), raštu. (SV) − Mes, Švedijos socialdemokratai, pritarėme pranešimui, kuris yra geras. Siekiant atremti ateityje laukiančius iššūkius, reikalinga ES ir Afrikos partnerystė. Mes balsavome už 61 straipsnio dalį, kadangi pritariame laisvai prekybai. Tačiau norime pažymėti, kad negalime sukurti augimo per laisvą prekybą, jei tuo pat metu neinvestuosime į švietimą, sveikatą ir kitas ilgalaikes investicijas, kurios taip pat minimos kitose pranešimo dalyse.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Akivaizdu, kad seksualinė ir reprodukcinė sveikata yra svarbus klausimas. Todėl Europos Parlamentas, siekdamas išplėsti savo valdžią, kaip kad 77 šio pranešimo straipsnio dalyje, neturi naudotis moterų ir vaikų gerove. Be to, kompetentinga, teisėta JT institucija jau dirba ties šiais klausimais.

Kadangi šiuose Rūmuose yra jaučiamos nemalonios tendencijos, kai daug narių aktyviai prieštarauja seksualinei ir reprodukcinei sveikatai, būtų didelė tragedija, tiek Sąjungos viduje, tiek ir kitur, jei Europos Parlamentui būtų suteikta daugiau galių šiuo klausimu.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nors šiame pranešime yra, mūsų nuomone, teigiamų aspektų, jame nėra išnagrinėta tikra ES ir Afrikos santykių esmė, praleidžiant ar vengiant kalbėti apie pagrindinę atsakomybę ir strateginius tikslus.

Aiškiausias to pavyzdys yra NATO / JAV / Europos Sąjungos iniciatyvų dėl Afrikos, tokių kaip specifinių karinių komandų (USA/AFRICOM) sukūrimas, karinių manevrų (NATO) vykdymas ar augantis didžiųjų Europos Sąjungos galių karinis dalyvavimas („taikos palaikymo mechanizmai“, karinės misijos), nutylėjimas.

Pranešime taip pat yra aspektų, kurie atveria duris intervencijai, besislepiančiai po tokiomis sąvokomis kaip „humanitarinis“, „konflikto valdymas“ ar „geras valdymas“ ir neprieštarauja didėjančiam plėtros politikos priklausomumui nuo „saugumo“ strategijų, pritariant kareivių teikiamai „pagalbai vystymuisi“ arba lėšų naudojimui tikslais, kurie neturi nieko bendro su tokia pagalba, skiriama remiantis pagrindinių galių strateginiais tikslais, kurių pagrindinis yra didžiulių Afrikos didžiulių gamtos išteklių, įskaitant naftą, kontrolė.

Pagaliau šiame pranešime priskiriant vertybę prie apribojimų yra pritariama „Ekonominėms Partnerystės sutartims“ ir dar kartą patvirtinama prekybos liberalizacijos „dogma“ kaip vystymosi pagrindas.

Palaikydami ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimą, mes atmetame tokią politiką.

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) M. Martens yra teisi pastebėdama, kad Afrikos ir Europos bendradarbiavimo vystymo pagrindas turėtų būti besivystanti demokratija ir abipuse pagarba paremta partnerystė. Taip pat buvo teisingai pastebėta, kad partneriai yra lygūs jų teisių ir atsakomybių atžvilgiu, tačiau ne jų integracijos lygmens ar finansinių, techninių ar žmogiškųjų išteklių prieigos ir išsivystymo lygmens atžvilgiu.

Aš sutikčiau, kad mūsų bendra atsakomybė ir Europos Sąjungos ir Afrikos bendradarbiavimo pirminis tikslas turi būti skurdo pašalinimas ir kad taika yra pats svarbiausias pirmas žingsnis į išsivystymą.

Manau, kad pranešimo dvasioje svarbu atsižvelgti į tikrą Afrikos gyventojų poreikį: užtikrinti deramą apmokėjimą smulkiems ūkininkams, padidinti vietinę gamybą, garantuoti maisto saugą ir pragyvenimo šaltinio saugumą, taip pat sukurti vietines ir regionines rinkas.

  Karin Scheele (PSE), raštu. − (DE) Be svarbios diskusijos dėl nesąžiningos prekybos politikos, pranešime apie ryšių tarp Europos Sąjungos ir Afrikos būklę taip pat yra kalbama apie prevenciją ir konfliktų sprendimą. Šiame kontekste norėčiau paminėti paskutinę koloniją pasaulyje, paskutinę koloniją Afrikoje, būtent Vakarų Sacharą, kuri daugiau kaip 30 metų buvo užimta Maroko. Tokia okupacija pažeidžia tarptautinę teisę ir yra lydima baisių žmogaus teisių pažeidimų. Kai mes pasisakome už Vakarų Sacharos gyventojų (angl. Saharawi) žmogaus teises ir jų teisę į apsisprendimą, dažnai girdime, kad laikomės Vakarų Sacharai palankios pozicijos. Tai yra pasibaisėtinas požiūris, kadangi mūsų vienintelis tikslas yra palaikyti žmogaus teises ir tarptautinę teisę. Visos Europos institucijos turėtų pasišvęsti šiam tikslui, o ne vien siekti ekonominių valstybių narių interesų. Europa turi užimti patikimą poziciją prieš diktatūras. Grūmojimas pirštu naujai išrinktoms diktatūroms gadina Sąjungos, kaip taikos nešėjos, patikimumą ir kenkia tiems, kurie kenčia nuo priespaudos ir kurių žmogaus teisės kasdien yra šiurkščiai pažeidžiamos.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Aš norėčiau balsuoti už M. Martens pranešimą dėl ES ir Afrikos santykių.

Turi būti išvystyta jungtinė strategija bendradarbiavimui tarp Europos Sąjungos ir Afrikos šalių, kuri turi būti pagrįsta abipuse pagarba ir bendrais, aiškiai apibrėžtais principais ir vertybėmis. Mes turime atsižvelgti į Afrikos poziciją ir ypač susikoncentruoti ties vystymosi klausimu bei ties Tūkstantmečio vystymosi tikslų, tokių kaip stabilus augimas ir vystymasis, skurdo panaikinimas ir pagalba teikiant prieigą prie išsimokslinimo ir sveikatos apsaugos priemonių, įgyvendinimu.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: (B6-0429/2007)

  Göran Färm ir Inger Segelström (PSE), raštu. (SV) − Mes, Švedijos socialdemokratai, pritarėme pranešimui, kuris yra geras. Tačiau mes balsavome prieš 1 pakeitimą, kuriame kalbama apie kasetinės amunicijos naudojimą dviejuose specifiniuose konfliktuose. Mes nusprendėme balsuoti prieš, kadangi smerkiame kasetinės amunicijos naudojimą bet kokiuose konfliktuose, net ir specifiniais atvejais.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Akivaizdu, kad kasetinė amunicija yra labai žiauri ginklų sistema, sukelianti dideles kančias civiliams. Todėl labai apmaudu, kad Europos Parlamentas naudoja tokią svarbią svarstomą problemą, stengdamasis paskubinti Europos Jungtinių Valstijų sukūrimą.

Tokio pobūdžio ginklų draudimas turi būti įvestas visame pasaulyje, JT ir valstybių iniciatyva, tačiau tai ne Europos Parlamento darbas.

Todėl šiandien mes balsavome prieš rezoliuciją.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Rugsėjo 17 d. Jungtinės Tautos paragino savo valstybes nares imtis neatidėliotinų priemonių, sprendžiant bauginančius kasetinės amunicijos naudojimo padarinius, reikalaudamos užbaigti teisiškai privalomą tarptautinį humanitarinį įstatymą, kuris draudžia tokios amunicijos naudojimą, vystymą, gamybą, kaupimą ir perkėlimą.

Jungtinės Tautos reikalauja sunaikinti esamą tokios amunicijos rezervą, prašo imtis pavojaus sušvelninimo ir pagalbos aukoms veiksmų ir, kol bus priimta tokia priemonė, prašo valstybių narių užšaldyti tokių ginklų naudojimą ir perkėlimą.

Kaip teigiama šioje rezoliucijoje, buvo pateikti dokumentai, kad 98 proc. šitų bombų aukų yra civiliai ir kad jos lėmė labai daug brutalių mirčių ir sužalojimų, ypač tarp vaikų.

Tačiau EP dauguma balsavo prieš, nurodydama, kad kasetinę amuniciją naudojo vadinamosios koalicijos pajėgos Afganistane ir Irake ir izraeliečių pajėgos Libane.

Būtina kuo skubiau nutraukti ginklavimosi lenktynes. Masinio naikinimo ginklai, kasetinė amunicija, išsodrinto urano ginklai ir fosforo sviediniai turi būti kuo skubiau uždrausti.

Todėl mes pasisakome už rezoliuciją.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už šią rezoliuciją, kuri dar kartą patvirtina, jog reikia sustiprinti tarptautinę humanitarinę teisę (THT), taikomą kasetinei amunicijai, ir greitai tarptautiniu lygmeniu visapusiškai uždrausti naudoti, gaminti, perkelti ir kaupti kasetinę amuniciją. Rūmai taip pat pažymėjo, kad labai stipriai palaiko 2007 m. pradėtą Oslo procesą.

– M. Cappato pranešimas (A6-0341/2007)

  Ryszard Czarnecki (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, aš norėčiau paaiškinti savo balsavimą dėl M. Cappato pranešimo ir kodėl Sąjungos už tautų Europa frakcija susilaikė nuo balsavimo. Aš balsavau prieš, kadangi manau, jog tai yra labai prieštaringa mintis. Narkotikai yra pagrindinis verslas Afganistane ir mėginimas kontroliuoti kad ir mažą jų gamybos dalį medicininiais tikslais yra daugiau nei abejotinas. Todėl aš balsavau prieš šį pasiūlymą.

  Carlo Fatuzzo (PPE-DE). - (IT) Gerb. pirmininke, ponai ir ponios, tuo, ką M. Cappato pasiūlė šiuo pranešimu, buvo pasiekta, kad būtų žinoma, jog Europos Parlamentas pasisako už bandymus, opiumo Afganistane gamybą nusikalstamam naudojimui paversti opiumo gamyba medicininiam naudojimui, gydant ligonius

Turiu pasakyti, kad aš balsavau prieš, nes darbininkas, lauke auginantis aguonas, yra tikras pradinis taškas, nuo kurio prasideda mirtys ir nusikaltimai tų, kas sąmoningai ar nesąmoningai yra patekę į šios baisios žmonijos rykštės tinklą.

Mano nuomone, tie, kas balsavo už šį pranešimą, apgaudinėja save, kad kažkas, kas šiuo metu yra vykdoma neteisėtai, tai yra opijaus aguonų auginimas Afganistane, gali būti panaikinta tiesiog leidžiant jį naudoti naudingais tikslais.

  Richard Howitt (PSE), raštu. − Europos Parlamento darbo partija negali pritarti šiai rezoliucijai, kadangi iš esmės šis pasiūlymas skatina opiumo auginimą Afganistane. Tai prieštarauja Afganistano vyriausybės pastangoms, kurias remia tarptautinė bendruomenė, ir 80 proc. Afganistano gyventojų norams – opiumo pramonė maitina Talibano sukilėlius. Mes pastebime, kad šiais metais Afganistane daugiau nei dvigubai išaugo provincijų be opiumo skaičius.

Mes balsavome prieš originalų 1 straipsnio a ir b dalių tekstą, kadangi jaučiame, jog Europos Parlamento vaidmuo nėra skatinti bet kokius projektus, skatinančius opiumu produkciją Afganistane.

Mes balsavome prieš dėl minėtos priežasties ir dėl to, kad šis pasiūlymas yra paremtas faktiškai klaidinga nuomone, jog pasaulyje trūksta opiatų, skirtų naudoti medicininiais tikslais. Tarptautinė narkotikų kontrolės valdyba (angl. INCB) pareiškė, kad dėl teisėtų opiatų produkcijos pertekliaus nuo 2000 m. šalyse gamintojose susikaupė tiek produkcijos atsargų, kad „jų pakaktų patenkinti dviejų metų poreikius“.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau prieš šį pranešimą. Pasaulyje netrūksta medicininiams tikslams skirto opiumo, o saugumo situacija Afganistane neatrodo tokia, kad suteiktų galimybę saugiai gamybai ir opiumo kaupimui medicininiais tikslais.

– K. Lechner pranešimas (A6-0371/2007)

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už šį pranešimą. Prisirišimas yra procesas, kuriuo kreditorius gali kreiptis į teismą, kad užšaldytų banko sąskaitą, siekdamas kažkam sutrukdyti pasinaudoti išmokomis pinigų sumomis. Juo siekiama pusiausvyros tarp kreditorių teisių padengti sąskaitas ir atitinkamos apsaugos teikimo atsakovui. Tai neprieštarauja nacionaliniams įstatymams ir bendra standartų procedūra turėtų tapti prieinama visoje Europoje.

– L. Sbarbati pranešimas (A6-0301/2007)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Veiklos registro duomenys rodo, kad 2006 m. ombudsmenas gavo 3830 nusiskundimų. Tačiau ombudsmenas jautė, kad tik 21,5 proc. šių atvejų yra jo kompetencijos sritis, iš kurių 258 buvo tiriami. 2006 m. ombudsmenas iš viso atliko 582 tyrimus, iš kurių 315 jau buvo vykdomi 2005 m. ir nė vienas nebuvo pradėtas paties ombudsmeno iniciatyva.

Kiekvienais metais vis daugiau tyrimų buvo vykdoma Komisijos atžvilgiu (66 proc. iš visų tyrimų, tai yra 387). Europos personalo atrankos tarnybai (EPSO) teko 13 proc., o Europos Parlamentui – 8 proc.

Dažniausiai pasitaikantis skundas buvo dėl skaidrumo trūkumo, įskaitant atsisakymą teikti informaciją (25 proc.), paskui sekė neskaidrumas arba piktnaudžiavimas galiomis ir įvairūs kiti prastos administracijos atvejai. Tačiau, kaip sakė pats ombudsmenas, yra daug atvejų, kai jo kritinės pastabos neturi jokio poveikio, tačiau jos, be abejonės, įspėja apie tai, kad problemos egzistuoja, todėl Parlamentas turi į jas tinkamai atkreipti dėmesį.

9. Balsavimo pataisymai ir ketinimai: žr. protokolą

  Pirmininkas. − Kitas punktas yra balsavimo pataisymai ir ketinimai.

(Posėdis nutrauktas 13 val. ir pratęstas 15 val.)

PIRMININKAVO: G. ONESTA
Pirmininko pavaduotojas

10. Tarybos bendrųjų pozicijų perdavimas: žr. protokolą

11. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas: žr. protokolą

12. Bendrovių teisės (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas punktas yra Komisijos pareiškimas: bendrovių teisės.

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, Europos privačių bendrovių įstatai paprastai būdavo įtraukti į Europos Parlamento ir, kaip jūs žinote, į Teisės reikalų komiteto darbotvarkę. Įvairūs argumentai, pateikti šių diskusijų metu, parodė, kad Europos individualiųjų įmonių įstatai gali būti naudingi smulkioms ir vidutinėms įmonėms, ir taip pat buvo palaikyta mintis dėl suinteresuotų šalių konsultavimo.

Komisija pripažįsta, kad reikia pritaikyti teisinę bazę, kad MVĮ galėtų tapti labiausiai nuolat integruojamomis Europos rinkomis. Turime padaryti taip, kad smulkioms ir vidutinėms įmonėms būtų lengviau vykdyti tarptautinį verslą. Svarbu imtis veiksmų, padėsiančių tokioms įmonėms visiškai pasinaudoti bendrosios rinkos privalumais.

Kaip visi žinome, smulkių ir vidutinių įmonių augimas yra būtinas Europos ekonomikos konkurencingumui, ir Komisija gali pastebėti, kad Europos privačių įmonių statutas gali padėti smulkiajam verslui išsiplėsti už nacionalinių sienų ribų. Todėl, suteikiant pasirinkimo teisę, įmonės turės daugiau galimybių rinktis, nepatirdamos jokių papildomų sunkumų.

Tai galėtų gerokai sumažinti atitikties išlaidas toms įmonėms, kurios nori veikti keliose valstybėse narėse. Jei bus galima tai pasiekti, MVĮ galės lengviau patekti į naujas rinkas. Todėl Komisija žino apie Europos privačių įmonių įstatus Europos Sąjungos valstybėms narėms ir Europos verslui.

Galiu jus užtikrinti, kad mano kolega Komisijos narys C. McCreevy pateiks pasiūlymą dėl teisės akto dėl Europos privačių įmonių įstatų, kaip kad buvo sakęs 2007 m. spalio 3 d. Teisės reikalų komitete. Šis pasiūlymas turėtų būti parengtas vėliausiai 2008 m. viduryje. Kaip jūs žinote, mes šiuo metu toliau konsultuojamės dėl tikslios pasiūlymo formos ir turinio, o šio konsultavimosi rezultatai bus įtraukti į poveikio vertinimą, kuris bus užbaigtas per pirmus kitų metų mėnesius. Mano kolega C. McCreevy labai džiaugsis galėdamas su jumis tęsti dialogą, kai tik bus pateiktas šis pasiūlymas.

  Klaus-Heiner Lehne, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, leiskite pradėti nuo širdingos padėkos jums už jūsų pastabas, aiškiai nuvedusias mane prie mano pirmo punkto, tai yra, Europos privačių įmonių statuto. Galiu pasakyti, kad mes džiaugiamės, jog po patirtų sunkumų Komisija galiausiai buvo įtikinta šio teisėkūros projekto reikalingumu ir kad dabar mes galime tikėtis jo sulaukti. Dėl Parlamento pasitikėjimo tai buvo įmanoma naudojant didelį spaudimą, kurį mes darėme. Kad ir kaip būtų, mes tikrai galime širdingai džiaugtis rezultatu.

Tačiau aš ketinu atkreipti dėmesį į antrą punktą, kuris taip pat yra minimas šios dienos rezoliucijoje ir kuriuo mes nesame patenkinti. Aš kalbu apie 14-ąją bendrovių teisės direktyvą dėl bendrovės registruotos buveinės, vietos, kurioje bendrovės yra registruotos, perkėlimo. Daug metų Europos Komisija planavo panaikinti šią bendrovių teisės spragą. Dabar mes sužinojome, kad ji buvo daugiau ar mažiau išbraukta iš teisėkūros programos, bent jau tiek, kiek ji yra susijusi su Europos Komisija, ir todėl ši spraga išliks neužtaisyta.

Leiskite pabrėžti, kad bent jau mano politinė frakcija – ir, aš tikiu, didžioji dauguma Teisės reikalų komiteto, sprendžiant iš jo ir visų šių Rūmų svarstymų pastaraisiais metais krypties – visada laikėsi nuomonės, kad ši spraga turi būti užtaisyta ir kad 14-oji bendrovių teisės direktyva yra būtinybė.

Tai nesukels papildomos biurokratijos ir neprimes naujų kolektyvinių įsipareigojimų. Tai tiesiog suteiks bendrovėms galimybę, kuri joms buvo žadėta Sutartyje, laisvai judėti Europos Sąjungoje ir įsisteigti bet kokioje valstybėje narėje. Mes girdėjome, kad viena iš priežasčių, dėl kurių Europos Komisija jaučiasi negalinti judėti į priekį šiuo klausimu ir pateikti pasiūlymo, buvo jos nuomonė, kad dabartiniai sujungimo reglamentai ir kitos nuostatos yra tinkamos, siekiant užtikrinti įmonių mobilumą.

Galiu tik pasakyti, kad įmonė negali perkelti savo registruotos buveinės bendrosios rinkos viduje, nebent ji įsteigia naują įmonę ir tada su ja susijungia, ir dabartinės taisyklės vargu ar yra pavyzdinga priemonė vengti biurokratizmo ar sumažinti išlaidas. Idealu būtų turėti daugiau antrinių teisės aktų, kurie užtikrintų bendrovių teisę praktiškai naudotis laisve, kurią joms teoriškai suteikia bendroji rinka.

Vienas iš argumentų, pateiktų dėl status quo, yra tai, kad ankstesni Europos Teisingumo Teismo sprendimai ir taip jau labai smarkiai liberalizavo bendrovių teisę. Tai neabejotinai yra tiesa, bet Europos Teisingumo Teismas šituos nutarimus vieninteliu tikslu – skatinti išsamų pirminės teisės taikymą tiesiog todėl, kad teisėkūros organai, atsakingi už antrinės teisės priėmimą, o būtent Parlamentas ir Taryba – nors mes priklausome nuo Europos Komisijos – nesugeba priimti tvirtos antrinės teisės, kuri iš tikrųjų garantuotų laisves, puoselėjamas Sutarties nuostatose dėl bendrosios rinkos.

Todėl Parlamentas laikosi nuomonės, kad Komisijos monopolija dėl iniciatyvos teisės, įpareigoja ją pateikti tinkamą pasiūlymą dėl 14-osios bendrovių teisės direktyvos. Mes prašome, kad Komisija peržiūrėtų, ar 14-oji Direktyva, kurią jau turi Komisijos įstaigos, per artimiausius metus gali būti įtraukta į teisės aktų leidybos programą.

Jei taip nebus, Parlamentas pasilieka teisę – kuri yra aiškiai numatyta mūsų rezoliucijoje – taikyti 192 Sutarties straipsnį ir pateikti pranešimą savo iniciatyva, reikalaujant įstatyminio pasiūlymo. Ir kol kalbame bendrovių teisę, leiskite man pasinaudoti šia patogia proga, trumpai tarti žodį apie naujausią Komisijos komunikatą dėl bendrovių teisės supaprastinimo. Rezoliucijoje tiesiogiai nekalbama apie šį komunikatą, tačiau tarp jų abiejų yra teminis ryšys.

Tikiu, kad Parlamentas sutinka, jog mes nepritariame jokiai nustatytos Bendrijos teisės ir praktikos esmės – acquis communautaire – erozijai, kaip supaprastinimo priemonių pasekmei. Kitaip tariant, mano nuomone, negali būti net kalbos apie ištisų direktyvų išbraukimą. Mes galime pritarti tik priemonėms, skirtomis palengvinti įmonių naštą, sumažinti biurokratinius ir statistinius įsipareigojimus, išlaisvinti bendroves nuo reikalavimo skelbti apie visas balansų detales, kurios tačiau gali būti gana svarbios. Tikiu, kad siekiant patobulinti bendrovių teisę reikia glaudžiai bendradarbiauti su Komisija.

Kitas dalykas, sukrėtęs mane, kai perskaičiau Komisijos dokumentaciją šią tema, buvo tai, kad yra tam tikrų įstatymų, kuriuos mes priėmėme – vienas pavyzdys yra Skaidrumo direktyva, priimta po Sarbanes-Oxley įstatymo – ir kuriuose yra numatytos tam tikros sąlygos dabar sukelia klausimą, kodėl jos nėra apžvelgiamos kaip supaprastinimo eigos dalis. Aš taip pat pasveikinčiau tolesnį šio Komisijos klausimo svarstymą, kadangi tokia apžvalga galėtų padėti pagerinti bendrovių teisę.

  Manuel Medina Ortega, PSE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, K. -H. Lehne iš esmės pateikė Teisės reikalų komiteto narių nuomonę. Jis tai padarė Europos liaudies partijos frakcijos vardu, o aš tai padarysiu Europos socialistų partijos vardu.

Šiuo metu, kaip sakė K. -H. Lehne, mūsų rūpestis yra tai, kad mes per smarkiai remiamės teisminiu teisės vystymusi, kitaip tariant, vystymusi pagal Teisingumo Teismo precedento teisę. Teismo precedento teisė užpildo spragas, kurias palieka antrinė Europos Sąjungos teisė, tačiau mes neturime antrinės teisės. Sutartys yra labai bendro pobūdžio ir kai kuriose srityse tai sukelia įvairių interpretacijų ir šiuo metu nepalengvina vidaus rinkos sukūrimo.

Kaip pastebėjo K. -H. Lehne, mūsų pasiūlymai yra dvikrypčiai – pirma, jie palaiko Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl direktyvos dėl Europos privačių įmonių, kuri tikrai atliktų didelį darbą, padėdama sukurti laisvą judėjimą Europos Sąjungos viduje, ir antra, pabandyti tęsti pasistūmėti bendrovių teisėje, darant spaudimą dėl naujos, 14-osios direktyvos, kuri galiausiai galėtų papildyti šias nuostatas.

Aš pritariu K. -H. Lehne nuogąstavimui dėl to, kad jei mes netaikysime nuostatų dėl bendrovių pagrindinių būstinių perkėlimo, paliksime atvirą teisinę spragą, kadangi susijungimai yra skirtinga tema ir ne visai atitinka šią kategoriją. Tikiuosi, kad Komisija gali tokio pobūdžio veiklą įtraukti į savo darbo programą.

Visų pirma tikiuosi, kad 2008 m. ir, jei įmanoma, iki birželio 30 d. bus parengtas pasiūlymas dėl Direktyvos dėl privačių bendrovių įstatų, ir antra, reikia tikėtis, kad Komisija neapleis minties toliau plėtoti bendrovių teisę tokiose srityse kaip įsisteigimo laisvė ir bendrovių buveinės pakeitimas.

Tuo baigiu savo kalbą.

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, leiskite atsakyti į abu klausimus.

Atsakymas į pirmąjį klausimą, mano nuomone, yra aiškus. Atsakydami į antrąjį klausimą dėl 14-osios bendrovių teisės direktyvos, mes pasiūlėme, kad papildomos mobilumo gerinimo priemonės galėtų būti direktyva, nustatanti registruotų buveinių perkėlimo Europos Sąjungoje sąlygas. Galimos direktyvos pridėtinės vertės ekonominės analizės rezultatai buvo negalutiniai; bendrovės jau turi teisinių priemonių vykdyti tarptautiniu perkėlimus. Kai kurios bendrovės jau perkėlė savo registruotas buveines, naudodamiesi Europos bendrovių įstatų suteikiamomis galimybėmis.

Greitai Tarpvalstybinių susijungimų direktyva, kuri įsigalios gruodžio mėn., suteiks akcinėms bendrovėms, įskaitant MVĮ, galimybę perkelti savo registruotas buveines. Jos galėjo tai padaryti įkurdamos filialą valstybėje narėje, į kurią nori persikelti, ir tada šį filialą sujungdamos su jau egzistuojančia bendrove.

Komisijos nuomone, tik sukūrus tokią struktūrą, gali būti pateisinti 14-osios bendrovių teisės direktyvos teisėkūros veiksmai. Todėl C. McCreevy nusprendė šiuo metu nesiimti 14-osios bendrovių teisės direktyvos, tačiau aš būtinai vėl pranešiu apie jūsų susirūpinimą.

  Pirmininkas. – Aš gavau rezoliucijos projektą, parengtą vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalimi.⁽¹⁾

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks netrukus, balsavimui skirtu laiku.

(1) Žr. protokolą

13. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų(diskusijos)

13.1. Iranas

  Pirmininkas. Kitas punktas yra diskusija dėl šešių rezoliucijos projektų dėl Irano.⁽¹⁾

  Ryszard Czarnecki (UEN), autorius. – (PL) Gerb. pirmininke, ir vėl mes kalbame apie Iraną. Aš esu Sąjungos už tautų Europą frakcijos parengtos rezoliucijos bendraautorius. Situacija Irane yra nesibaigianti žmogaus teisių pažeidimų istorija. Europos Parlamentas labai reguliariai grįžta prie šio klausimo, pateikdamas daugiau aukų vardų ir daugiau žmogaus teisių pažeidimo atvejų. Šiek tiek apgailestaudamas, turiu pasakyti, kad kai kurie Europos Sąjungos politikai ir kai kurios vyriausybės taiko dvigubus standartus, o tai tuo labiau gali būti pasakyta apie šalis, kuriose nėra prekybos, kur niekas negali imtis verslo. Šalių, su kuriomis kad ir neoficialiai yra palaikomi ekonominiai ryšiai, atveju nieko nesakant, tiesiog užsidirbant pinigus, žmonės apie žmogaus teises kalba tyliau, pašnibždomis. Labai gerai, kad Europos Parlamentas nešnibžda, kai kalbama apie Iraną.

Bendroje rezoliucijoje, kurią mes siūlome ir kurią norėčiau pabrėžti nepaisydamas jokių politinių susiskirstymų, pateikiame naują specifinių ir tragiškų įvykių sąrašą, kuris atspindi prieš mūsų akis toje šalyje vykstančią dramą. Pasaulio viešosios nuomonės dėmesys yra nukreiptas kažkur kitur, į tam tikrus mėginimus sukurti branduolinį ginklą toje šalyje ar į Irano Prezidento aiškius antisemitinius pareiškimus. Deja, mes nepastebime žmogaus teisių pažeidimų šioje šalyje, todėl yra gerai, kad šiandien Europos Parlamentas svarsto šį klausimą.

  Marios Matsakis (ALDE), autorius. – Gerb. pirmininke, tai jau ne pirmas kartas, ir bijau, kad ne paskutinis, kai šie Rūmai yra paraginti spręsti situaciją Irane. Ši šalis, kuri turi visus gamtinius išteklius, kad jos žmonės galėtų pasiekti pavydėtiną pragyvenimo lygį, deja, vis giliau grimzta į tamsiųjų amžių totalitarinio valdymo bedugnę, dėl ko vyksta dideli gyventojų žmogaus teisių pažeidimai ir Iranas tampa vis labiau izoliuotas nuo likusios pasaulio dalies.

Besitęsianti barbariškų veiksmų praktika kaip kad gyventojų, įskaitant moteris ir vaikus, mirtinas sumušimas ir moterų bei politinių oponentų teisių kokybės nepripažinimas yra civilizuoto gyvenimo būdo žaizda. Kasdien mus pasiekia pranešimai apie vis daugiau nekaltų gyventojų sulaikymo, kankinimo ir žudymo, vykdomo Irano valdžios, atvejų.

(Pirmininkas paprašė kalbėtoją nusiraminti)

Tikiuosi, kad tai nekainuos man laiko, gerb. pirmininke. Tarp kitko, gal aš galiu kalbėti angliškai, kad žmonės galėtų mane suprasti be vertėjų pagalbos.

(Plojimai iš kai kurių vietų)

Ačiū, C. Tannock.

Šioje šalyje žodžio ir spaudos laisvė neegzistuoja, ir visa tai kartu su slaptu mėginimu sukurti branduolinius ginklus prieštarauja sveikam protui ir susilaukia tarptautinio pasipiktinimo.

Irano režimas, sumišęs su trumparegio nacionalizmu ir ekstremaliu religiniu fanatizmu, veda tik prie konfrontacijos ir jos sukeliamų kančių, kurias daugiausia patiria paties Irano gyventojai. Balsavimo dėl šios rezoliucijos proga dar kartą nusiųskime paramos ženklą tiems iraniečiams, kurie kovoja už laisvę ir demokratiją, ir dar kartą aiškiai pasakykime Iraną valdantiems ekstremistams, kad mūsų kantrybė dėl jų beprotiško elgesio baigia išsekti.

Norėčiau pabaigti kolegoms pranešdamas kelias geras žinias iš JAV, kurias ką tik gavau, kad JAV administracija nusprendė Revoliucijos sargus įtraukti į teroristų sąrašą.

  Paulo Casaca (PSE), autorius. – (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, šią savaitę mes turėjome garbės išklausyti literatūros Nobelio premijos laimėtoją Doris Lessing, kuri yra iš kilusi iš Irano ir kuri sako tai, ką mes visi galvojame: „Aš nekenčiu Irano vyriausybės. Tai žiauri ir bloga vyriausybė“. Doris Lessing taip pat pasakė, kad dėl naftos niekas nedrįsta kritikuoti Irano vyriausybės. Manau, kad tiksliau pasakyti nebuvo galima.

Tokia nuolaidžiavimo politika yra mirtinai pavojinga ne tik Irano žmonių interesams, bet taip pat ir kiekvienam, kas nori taikos. Tokios politikos tęsimas šios ir Irano režimo ekspansionistinių ir fanatiškų instinktų kurstymas bus didžiausia tragedija, su kuria mes susidursime artimoje ateityje. Manau, kad mes visi turime apie tai žinoti ir privalome pakeisti tokią politiką. Jei to nepadarysime, mūsų laukia labai niūri ateitis ir, gerb. pirmininke, tik norėčiau pasakyti, kad šie Rūmai turėtų ypač pasveikinti Nobelio premijos laimėtoją už šiuos labai teisingus žodžius.

  Erik Meijer (GUE/NGL), autorius. – (NL) Gerb. pirmininke, vertinant tai, kas šiuo metu vyksta Irane, reikia aptarti keturis klausimus. Visų pirma tai pasibaisėtina žmogaus teisių situacija, susidariusi dėl režimo, paremto ne demokratija ir žmonių lygybe, bet jo paties Dievo valios interpretavimu, suteikiančiu laisvę kalinti, kankinti ir žudyti kitus.

Antra, tai režimo mėginimas laimėti masių palaikymą, nepaisant jo, kaip žiaurios mažumos, vaidmens. Tai yra dirbtinis bandymas apeliuoti į nacionalinį orumą. Šio orumo priežastis yra tai, kad šalis turi branduolinės energijos ir galbūt netgi branduolinių ginklų kaip ir Indija, Pakistanas ir Izraelis, kurios nėra pasirašiusios Ginklų neplatinimo sutarties.

Trečia, tai opozicija režimui. Tiek nuosaiki opozicija, kuri nori šiek tiek mažiau griežtos sistemos, kuri buvo valdant ankstesniam prezidentui, tiek tikra demokratinė opozicija, kurią sudaro Irano darbininkais ir studentai bei iš šalies pabėgę intelektualai.

Ketvirta, Amerikos grasinimas Irane panaudoti tą patį modelį kaip ir Irake bei Afganistane, panaudojant karinę invaziją ar bent jau bombardavimą. Tokia pamirštų priešininkų ataka turėtų priešingą poveikį. Tai tik sustiprintų iraniečių patriotinius jausmus ir jie susivienytų remti nekenčiamą režimą ir jo branduolinius ginklus, jei tokių yra.

Mano frakcija nepritaria prieš režimą nukreiptai karinei invazijai ar bandymui palaikyti draugiškus santykius su režimu siekiant asmeninių interesų. Mes turime parodyti solidarumą aukoms ir opozicijai. Jokiu būdu negalima leisti, kad režimas susidarytų įspūdį, jog įmanoma derėtis dėl Europoje tremtyje esančios opozicijos teisių apribojimo, ir jam negalima leisti skleisti propagandos, reikalaujančios, kad demokratinės šalys palaikytų jo baisų valdymą.

Europos Teisingumo Teismo sprendimas liaudies Mujahidin organizaciją pašalinti iš teroristinių organizacijų sąrašo turėtų būti visapusiškai įgyvendintas, kad ši organizacija ir kitos opozicinės grupuotės nesusidurtų su jokiomis teisinėmis ar finansinėmis kliūtimis.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), autorius. – (ES) Gerb. pirmininke, aš manau, kad yra trys, mažiausiai trys, dalykai, pateisinantys tokį skubumą.

Pirmiausia, kaip jau buvo minėta, tai vis blogėjanti žmogaus teisių situacija. Antra, tai egzekucijų atvejai, rekordiniai ne tik savo skaičiumi, bet ir vykdymo brutalumu. Šiandien yra atliekama daugiau egzekucijų nei per visus 2007 m.: 2007 m. – 244, o 2006 m. – 177. Trečias dalykas yra žmogaus teisių aktyvistų ir ypač moterų teises ginančių organizacijų persekiojimai.

Aš manau, kad visa tai ne tik pagrindžia rezoliuciją, bet ir, kaip sakoma rezoliucijoje, skatina Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją atvirai ir besąlygiškai balsuoti už rezoliuciją, pasmerkiant pagrindinių teisių pažeidimus Irane. To mūsų buvo prašoma jau ilgą laiką. Mes nesuprantame, kodėl apie tai yra nutylima, ir aš tikiuosi, kad ši rezoliucija bent jau padės pakeisti kai kurias nuomones.

  Tadeusz Zwiefka (PPE-DE), autorius. – (PL) Gerb. pirmininke, Koranas, šventoji musulmonų knyga, specialistų yra laikoma meilės knyga. Tačiau kas gi vyksta šalyse, kurios save vadina islamiškomis? Jos yra valdomos ekstremistų radikalų. Vienintelė iš tų šalių gaunama žinia yra neapykanta išoriniam pasauliui, kaimynams musulmonams ir savo pačių piliečiams. Tai, kas šiuo metu vyksta Irane, yra visiškai nepriimtina. Ne viena proga mes jau šiuose Rūmuose kalbėjome apie tai, kad reikia taikyti radikalias priemones, siekiant užkirsti kelią įvairiems žmogaus teisių pažeidimams Irane.

Ypač baisus yra mirties bausmės vykdymo būdas. Vykdyti mirties bausmę užmėtant akmenimis yra necivilizuota, nehumaniška ir visiškai nepriimtina jokiai demokratijai. Nepaisant Irano vyriausybės ir parlamento pažadų, šalyje ir toliau yra vykdoma mirties bausmė nepilnamečiams, kuri yra uždrausta visame demokratiškame ir civilizuotame pasaulyje.

Kiti neapykantos aktai yra nukreipti į bet kokią opoziciją – ir labai mažą vidaus opoziciją, sudarytą iš atskirų gyventojų, ir daug didesnę ir labiau suorganizuotą opoziciją tiek šalies viduje, tiek už jos ribų. Žurnalistų sulaikymai, žodžio laisvės trūkumas, draudimas spausdinti ir netgi kalbėti grasinant įkalinimu ar netgi mirtimi, tai yra situacija, kuriai mes niekaip negalime pritarti. Panašu, kad šiandien bet kokie prašymai yra beveik pavėluoti. Mes turėtume pagalvoti apie labiau specifinius apribojimus, kurie priverstų Irano valdžią pakeiti elgesį.

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, visų pirma mes, tai yra Komisija, sveikiname šį naują bendrą Europos Parlamento rezoliucijos projektą.

Galima pasakyti, kad mes visi ne kartą išreiškėme didelį susirūpinimą žmogaus teisių situacija Irane. Aš pati tai padariau visai neseniai JT Generalinės Asamblėjos metu, kurios pabaigoje susitikau su Irano užsienio reikalų ministru ir dar kartą stipriai pabrėžiau visus šiuos faktus.

Turiu pasakyti, kad pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms Irane per pastaruosius metus ir toliau mažėjo, todėl mes kaip ir kiekvienais metais taip pat palaikysime naują JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl žmogaus teisių situacijos Irane, kurią, atrodo, ruošiasi parengti Kanada.

Ir toliau yra draudžiamos žodžio, taikaus susirinkimo ir politinio nuomonių skirtumo laisvės. Pasitaikė naujų kankinimo ir egzekucijų atvejų, kai nusikaltimo vykdymo metu kankinami žmonės buvo nepilnamečiai. Tai pat, kaip sakė R. Romeva i Rueda, buvo vykdoma vis daugiau viešų egzekucijų, įskaitant vieną užmėtymo akmenimis atvejį, nepaisant Irano tvirtinimų, kad pagal šiuo metu galiojančius dekretus užmėtymas akmenimis yra uždraustas. Šį atvejį aš pabrėžiau savo susitikimo su Irano užsienio reikalų ministru metu. Šiais metais Iranas įvykdė 250 mirties bausmių, ir pasaulyje užima antrą vietą pagal mirties bausmių vykdymą.

Taip, mes, žinoma, pastebime, kad ir toliau ir pažeidžiamos mažumų teisės, vis dažniau yra puolamos ir uždaromos nepriklausomos nevyriausybinės organizacijos. Padaugėjo dokumentais užfiksuotų žmogaus teisių gynėjų iš visų Irano visuomenės sluoksnių bauginimo ir persekiojimo, represijų prieš intelektualus, mokytojus, studentus, moteris aktyvistes ir profsąjungas atvejų. Visai neseniai vienas labiausiai žinomų Irano žmogaus teisių gynėjų Emaddedin Baghi vėl buvo įkalintas dėl propagandos prieš vyriausybę skleidimo. Liepos mėn. buvo suimtas Irano autobusų vairuotojų sąjungos pirmininkas Mansour Osanlou, atstovaujantis nepriklausomam profsąjungų judėjimui Irane. M. Osanlou reikalinga skubi medicininė pagalba, kurios, kaip mes turime pagrindo manyti, jis vis dar nesulaukė.

Tačiau mes apie tai nenutylime. Mes ėmėmės veiksmų ir ne kartą padarėme viešus pareiškimus, pasmerkiančius vykstančius žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus Irane, kaip ir tai, kad šalis nuolat nesilaiko tarptautinių teisingumo administravimo standartų. Dar kartą raginu Irano vyriausybę gerbti visas žmogaus teises ir pagrindines laisves, laikantis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę ir jo ratifikuotas konvencijas.

Taip pat norėčiau dar kartą pabrėžti mūsų susirūpinimą Irano atsisakymu tęsti 2004 m. nutrūkusį politinį dialogą dėl žmogaus teisių, kurio vis prašo Europos Sąjunga. Savo ruožtu, mes ir toliau esame pasiruošę atnaujinti dialogą, kadangi tikime jo svarba ir įsipareigojimu.

Pabaigoje Komisija, visiškai pritardama Parlamentui, gana aiškiai kalba apie bet kokius postūmius branduoliniu klausimu ar kitais, Europos Sąjungai nerimą keliančiais klausimais. Ir mes turime šį dvigubo kelio metodą, su kuriuo šiuo metu dirba Javier Solana ir jo naujas kolega ir kartu mes taip pat dirbame Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje dėl galimo tolesnio sankcijų stiprinimo. Šiuo metu nesant rimto žmogaus teisių situacijos pagerėjimo negali būti realios pažangos santykiuose su Iranu.

  Pirmininkas. – Diskusija baigta.

Balsavimas vyks netrukus, balsuoti skirtu laiku.

(1) Žr. protokolą

13.2. Pakistanas

  Pirmininkas. – Kitas klausimas yra keturi rezoliucijų projektai dėl Pakistano.⁽¹⁾

  David Martin (PSE), autorius. – Gerb. pirmininke, leiskite man pradėti išreiškiant užuojautą siaubingo bombardavimo Karačyje aukoms. Mūsų mintys yra skirtos visiems tiems, kurie nukentėjo nuo šio dramatiško įvykio.

Pakistanas yra valstybė, Europai kelianti didelį susirūpinimą. Tai yra puikiai prekiaujanti, ir ne tik savo žemyne, tauta, ir ji yra gyvybiškai svarbi sąjungininkė kovoje su terorizmu. Todėl labai gaila, kad per savo šešiasdešimties metų istoriją Pakistanas netapo tikrai demokratiška valstybe, tačiau, kita vertus, mus turėtų padrąsinti tai, kad jis netapo teokratija ar netgi nuolatine karine diktatūra. Pakistanui dar kartą yra atveriamas langas į demokratiją.

Mes laukiame teismo sprendimo dėl Prezidento rinkimų teisėtumo rezultatų. Mes raginame Prezidentą P. Musharrafą susitaikyti su rezultatu, jei jis bus jam priešiškas, tačiau taip pat raginame žmones Pakistane ir visame pasaulyje priimti teismo sprendimą, jei jis bus palankus prezidentui. Manau, kad tai vienintelis dalykas, kuriuo remdamiesi mes galėsime stumtis į priekį šioje šalyje.

Dėl sausio mėn. vyksiančių rinkimų aš tikiuosi, kad vyriausybė ir toliau ruošis šiems rinkimams, ir Benazir Bhutto galės saugiai vykdyti rinkiminę kampaniją. Tai sakydamas, aš žinau, kad mes numanome, jog už bombardavimo stovi vyriausybė; aš tuo netikiu, tačiau mes turime užtikrinti, kad būtų garantuotas visų kandidatų saugumas ir vyriausybė padarytų viską, kad apsaugotų Benazirą Bhutto. Aš taip pat manau, kad N. Sharifui turėtų būti leista grįžti į šalį ir, jei jis to nori, vykdyti rinkiminę kampaniją, taip pat turi būti užtikrintas jo saugumas.

Per visą rinkimų periodą kariuomenė turėtų laikytis nuošalyje, ir aš tikiuosi, kad iki sausio mėn. ir, žinoma, iki tol, kol prasidės rinkiminė kampanija, prezidentas pats nusivilks uniformą ir pradės iš tiesų civiliškai valdyti savo šalį. Tai yra geriausia, ko galima tikėtis dėl Pakistano ateities, ir tai yra geriausia, ko galima tikėtis Europos ir Pakistano santykiams: kad sausio mėn. būtų demokratiškai išrinktas Parlamentas ir kad prezidentas uniformą pakeistų civiliais drabužiais.

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), autorė. – (SV) Ačiū, gerb. pirmininke. Visų pirma su skaudančia širdimi turiu pasakyti, kad kiekvieną mėnesį čia, Parlamente, mes turime nuspręsti dėl įvairių rezoliucijų, kadangi labai didelė aplink mus esančio pasaulio dalis negerbia pilietinių laisvių ir teisių ir pažeidžia pagrindines žmogaus teises. Turiu tai pasakyti, kadangi manau, jog yra labai baisu, kad tai vis tęsiasi ir tęsiasi. Mes apie tai kalbame čia, Parlamente, apie tai kalbame daugybėje įvairių kontekstų, ir vis tiek tai tęsiasi.

Dėl Pakistano, kuris yra šiuo metu aptariamos rezoliucijos tema, noriu pasakyti, kad GUE/NGL frakcija visiškai pritaria rezoliucijai. Rezoliucijoje pateikiama daug labai pagrįstų prašymų Pakistano vyriausybei. Mes Pakistaną supančiame pasaulyje negalime nutylėti apie karinio režimo įtaką ir sprendimo galią visose visuomenės srityse. Valdžia turi būti perduota civilinei demokratinei vyriausybei. Mes turime remti visas savanoriškas organizacijas ir visus, kurie dirba dėl demokratinių laisvių ir teisių. Aš ypač noriu pabrėžti rezoliucijos 16 straipsnio dalį. Šiuo požiūriu Parlamentas išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad didelė dalis Pakistano moterų negali dalyvauti demokratiniame procese. Pakistano žmonės yra engiami karinio režimo religiniais pagrindais, tačiau mes neturime pamiršti apie spaudimą, kurį patiria didelė dalis Pakistano moterų. Mūsų frakcija labai nori palaikyti visą rezoliuciją. Ačiū.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), autorius. – (ES) Gerb. pirmininke, aš taip pat noriu pasakyti, kad nepaisant to, kad logiškai visa atsakomybė dėl situacijos sprendimo gula ant Pakistano valdžios institucijų pečių, tai neturėtų leisti mums pamiršti, kad Europos Sąjunga ir visų pirma mes, valstybės narės, nešame milžinišką atsakomybę bent jau už tai, kad situacija nepablogėtų.

Tai yra susiję su praktika, kuri taip pat yra nesuprantama, kadangi ji yra nesuderinama su ketinimu išspręsti susidariusią situaciją, toliau eksportuoti arba mėginti eksportuoti ginklus į Pakistaną.

Pateiksiu tris pavyzdžius: 2006 m. Jungtinės Karalystės vyriausybė į regioną, įskaitant Pakistaną, leido eksportuoti 15 000 graižtvinių ginklų; Prancūzija ir toliau siekia parduoti Pakistanui raketas ir radarus, skirtus sukurti karinį oro laivyną, kurį Pakistanas, kaip įtariama, plėtoja kartu su Kinija; ir Vokietija taip pat buvo atsakinga už didelių kiekių amunicijos, ginklų ir kitokios karinės įrangos eksportą.

Todėl aš manau, kad noras išspręsti situaciją Pakistane yra nesuderinamas su tokiu tiekimu. Taigi siūlau ir prašau savo kolegų pritarti pakeitimui, siekiant nutraukti bet kokį ginklų ir karinės įrangos eksportą iki tol, kol bus galima užtikrinti, kad jie nebus panaudoti žmogaus teisėms pažeisti.

  Charles Tannock (PPE-DE), autorius. – Gerb. pirmininke, praėjusią savaitę Karačyje sprogusi savižudžio bomba mums priminė apie tai, kaip pavojingai Pakistane įsivyravo anarchija. Perspektyva, kad branduoliniu ginklu apsiginklavęs Pakistanas taps niekšiška islamistų fanatikų kontroliuojama valstybe, tiesa sakant, yra bauginanti.

Aš nesu ypatingas Benaziro Bhutto, kurio, kaip ministro pirmininko, valdymo laikotarpis pasižymėjo plačiai paplitusia korupcija, gerbėjas, tačiau galiausiai demokratiškas ir į pasaulietiškumą linkstantis civilio valdymas visada yra geriau nei karinis diktatas, kuris šiuo atveju kelia pavojų dėl savo ryšių su islamistinėmis partijomis ir afganų Talibanu. Prezidentas P. Musharraf yra laikomas mūsų šalininku kovoje su terorizmu; kartais aš pagalvoju, kiek jis yra pasiryžęs panaikinti terorizmą savo paties šalyje.

Tikimasi, kad B. Bhutto grįžimas į Pakistaną gali duoti stimulą žmogaus teisėms. Vienas iš labiausiai nerimą keliančių dalykų yra religinių mažumų, įskaitant krikščionis, induistus ir Ahmadi musulmonus. Jei ji nori, kad į ją būtų rimtai žiūrima kaip į pažangią modernesnio Pakistano lyderę, ji privalo užtikrinti, kad Pakistanas laikytųsi savo įsipareigojimų pagal žmogaus teisių konvencijas.

Tačiau, kol Pakistanas susiduria su daugeliu iššūkių, mes turėtume pripažinti, kad kai kuriose srityse buvo pasiekta tam tikros pažangos. Ekonomika ir toliau auga ir Pakistanas taip pat yra įsipareigojęs dėl pasitikėjimą skatinančių priemonių su Indija dėl ginčo dėl Jammu ir Kašmyro.

Vienas klausimas, kuris lieka visiškai neatsakytas, yra kaip teisiškai Pakistano vyriausybė, nepaisant Aukščiausiojo Teismo sprendimo leisti Ministrui Pirmininkui Nawazui Sharifui grįžti iš tremties į Pakistaną, nedelsdama deportavo jį į Saudo Arabiją. Kaip pagal tarptautinę teisę vyriausybė gali deportuoti savo šalies piliečius? Gali būti, kad Nawaz Sharif dabar turi atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį atkurdamas pilietinių demokratinių politikų Pakistane daugiapartiškumą.

  Bernd Posselt, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, mes turime būti labai įžvalgūs Pakistano atžvilgiu. Tai yra didelė ir svarbi šalis, turinti audringą istoriją. Pakistano valstybė buvo dirbtinai sukurta kaip namai Indijos musulmonams, todėl ji turi islamišką identitetą, dėl kurio mes dabar nieko negalime prikišti. Tai buvo daugiau ar mažiau jo pradinis raison d’źtre.

Tai nereiškia, kad mes neturėtume kovoti su Islamo ekstremistais, ir, žinoma, patys pakistaniečiai stengiasi su tuo kovoti. Pakistanas buvo svarbus sąjungininkas atremiant sovietinę Afganistano okupaciją, sprendžiant su komunistine Kinija susijusius klausimus ir ilgalaikių sovietų bandymų įgauti įtakos Indijoje kontekste. Jis buvo svarbus strateginis faktorius iš Vakarų.

Kita vertus, nereikia nė sakyti, kad Pakistanas susiduria su sunkumais, apie kuriuos mes turime žinoti: sudėtinga ir nevienalytė gyventojų struktūra etniniu ir religiniu požiūriu, plačiai paplitęs skurdas ir, žinoma, poreikis stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę. Mes turime šaliai skirti labai daug palaikymo, rengiant laisvus rinkimus ir sukuriant stipresnę nepriklausomą teismo organų sistemą, ir turime paraginti karinę komandą palaipsniui perduoti valdžią išrinktiems politikams. Svarbiausia, kaip sakė Charles Tannock, mes turime skatinti Pakistaną tęsti pasitikėjimo kūrimo procesą su kaimynine Indija.

Todėl buvo gauta padrąsinančių ženklų ir subalansuotos politikos Pakistane tikslas yra stiprinti tuos ženklus išreiškiant bet kokią reikiamą kritiką.

  Sarah Ludford, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, Pakistano žmonės nenusipelno karinio diktato, žiaurumo ir įstatymų nesilaikymo. Todėl vienas iš pagrindinių šios rezoliucijos straipsnių yra tas, kuriame patvirtinamas mūsų solidarumas Pakistano žmonėms, kurie taip pat siekia demokratinio valdymo ir skaidrios, atskaitingos valdžios, ir kurie drąsiai ir su apsisprendimu stoja prieš terorizmą ir nusikalstamą žiaurumą.

Žinoma, todėl mes pabrėžiame poreikį sugrįžti prie demokratijos ir civilio valdymo per laisvus ir skaidrius rinkimus, vyksiančius sausio mėn., kadangi tai yra vienintelis būdas atsakyti į Pakistano visuomenės iššūkius.

Tuo pačiu metu mes taip pat pabrėžiame poreikį panaikinti Pakistano visuomenės militarizavimą ir apgailestaujame, kad Prezidentas P. Musharraf neatsisakė savo armijos vado pozicijų, kaip kad buvo žadėjęs. Teisinė valstybė Pakistane yra itin nepastovi. Kartais būdavo tam tikrų padrąsinančių postūmių, tačiau jie taip pat būdavo lydimi labai represyvių sprendimų. Nuo to ypač kenčia religinės ir kitokios mažumos bei moterys. Mes teisėtai raginame imtis patobulinimų šioje srityje.

Tai, žinoma, yra taip pat apgailestautina, kaip ir tai, kad praėjusią savaitę nuo savižudžio bombos žuvo 140 ir sužeista 500 žmonių. Aš bijau, kad tai gali būti pretekstu sugriežtinti politinę veiklą, kadangi jau buvo pranešta, kad politinėms partijoms bus leista rengti susitikimus tik gerai apsaugotuose parkuose ir viešose aikštėse, bet neleidžiama organizuoti procesijų. Galima suprasti, kad tai tapo pretekstu.

Pagaliau viena iš priežasčių, kodėl aš noriu, kad Pakistanas kovotų ir su ekstremizmu ir su sukarinimu, bei sugrįžtų į teisinę valstybę, yra poveikis pakistaniečių kilmės Britanijos gyventojams, reikalaujant jiems, pavyzdžiui, prisistatyti arba reikalaujant visų vykstant į JAV. Jei Pakistanas būtų demokratinė visuomenė, tokiems žmonėms kaip mano rinkėjai tokios grėsmės nebūtų.

  Ryszard Czarnecki, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, šiandien per televiziją buvo paskelbta apie dar vieną išpuolį Pakistane, per kurį žuvo žmonės. Tai taip pat yra nesibaigianti istorija. Kodėl mes gaištame tam laiką, juolab, kad mes atstovaujame savo mokesčių mokėtojams? Turėtume prisiminti, kad Europos Sąjunga Pakistanui skiria dideles pinigų sumas sveikatos apsaugai, skurdo šalinimui ir švietimui. Dėl šios priežasties mes turime teisę domėtis tuo, kas vyksta toje šalyje, kuri iš dalies yra remiama iš mūsų rinkėjų pinigų.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tuos klausimus, kurių mes čia dar neaptarėme. Visų pirma į tai, kad Pakistane yra persekiojamos ir diskriminuojamos religinės mažumos: ne tik krikščionys, bet ir induistai, sikai ir budistai. Aš manau, kad verta atkreipti dėmesį į šį klausimą. Šis klausimas dingsta iš akiračio išpuolių ir tragiškų mirčių kontekste, tačiau tai yra nuolatinis dalykas.

Aš norėčiau pažymėti, ir šis klausimas jau buvo iškeltas, kad vyksta moterų diskriminavimas. Šiuo klausimu yra išleisti specialūs hudud dekretai. Tai taip pat turėtų būti pasmerkta, ir man labai malonu, kad mes tai darome pakankamai nepriklausomai nuo mūsų politinio susiskirstymo.

  Koenraad Dillen, ITS frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, žinoma, mes visi išreiškėme pasibaisėjimą šokiruojančiais praėjusios savaitės išpuoliais Pakistane, kurie, kaip sakė prieš mane kalbėjęs narys, yra nesibaigianti istorija.

Tačiau tai neturėtų mums sutrukdyti pažymėti esminį dalyką, kad Pakistanas, žinoma, yra karinis diktatas, kad oficialiajame Pakistane yra labai smarkiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir kad jo vadovai vis dar nesilaiko įstatymų. Tačiau Pakistanas taip pat yra griežta islamiška valstybė, kurioje nėra vietos kito tikėjimo žmonėms ar religinėms mažumoms, ir, kaip jau buvo minėta, šalis turi branduolinių ginklų.

Galbūt, o gal ir ne, Islamabadas yra didesnė grėsmė nei Teheranas. Aš nežinau. Mane taip pat aplanko šioks toks déją vu su Pakistanu jausmas, kadangi kaip ir kitose islamiškose šalyse, pavyzdžiui, Alžyre, kariniai diktatai ar režimai, kuriuose armija atlieka dominuojantį vaidmenį, neleidžia islamo fundamentalistams užimti valdžios. Deja, daugiau demokratijos reiškia daugiau islamiško fundamentalizmo, ir paradoksalu, bet mažiau demokratijos. Tai dilema, kurios taip paprastai neišeina išspręsti.

  Marios Matsakis (ALDE). - Gerb. pirmininke, mirtinas išpuolis prieš nieko neįtariančius šalininkus, sveikinančius sugrįžtančią Benazirą Bhutto spalio 18 d. Karačyje, buvo dar vienas kietaširdiškas terorizmo aktas prieš demokratinius pokyčius Pakistane.

Tarptautinė bendruomenė su siaubu žiūrėjo, kaip dar daugiau nekaltų tautos, kurioje diktatoriškas generolas Musharraf paverčia šalį baimės ir įstatymų laužymo valstybe, civilių buvo paaukota. Šis brutalus asmuo ir jo korumpuota šalininkų grupė yra vėžį sukelianti kankynė Pakistano žmonėms. Deja, jis vis dar valdžioje ir labiausiai dėl to, kad jį palaiko Vakarai, o ypač JAV, tačiau, žinoma, ir viena ar dvi ES valstybės narės.

Dabar atėjo laikas, kai Vakarai privalo skubiai ištraukti kilimą iš po P. Musharrafo kojų ir paramą teikti ne jam, o Pakistano demokratinėms reformos pajėgoms.

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, kadangi Pakistanas ruošiasi svarbiems parlamento rinkimams, situacija, kaip mums žinoma, yra labai sudėtinga ir kelianti nerimą, ir aš, kaip ir daugelis jūsų, turiu pasakyti, kad esu giliai sukrėsta baisaus sprogdinimo išpuolio ir pasikėsinimo nužudyti Karačio mieste, kai Benazir Bhutto praėjusią savaitę sugrįžo į šalį, bei siaubingomis tokios daugybės nekaltų žmonių žūtimis. Mes norėtume išreikšti nuoširdžią užuojautą aukų šeimoms ir kreipiamės į Pakistano valdžią, kad už tai atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Šis išpuolis prieš taikų sambūrį dar kartą aiškiai parodė visus terorizmo ir fundamentalizmo pavojus Pakistano žmonėms. B. Bhutto buvo teisi šį siaubingą įvykį apibūdindama kaip išpuolį prieš demokratiją, ypač dabartiniame šalies rinkiminiame kontekste.

Parlamento noras išreikšti solidarumą Pakistano žmonėms yra labai tinkamas ir laiku. Mes Europoje turėtume skatinti atviresnę, demokratiškesnę visuomenę ir, žinoma, stiprią pilietinę visuomenę Pakistane.

Taip pat labai svarbu, kad rinkimai suteiktų kuo daugiau demokratinio teisėtumo įeinančiai asamblėjai, o balsavimas turi būti demokratiškas, skaidrus ir suteikiantis galimybių visiems politiniams varžovams.

Kaip jūs gerai žinote, tai yra viena iš tų šalių, kur mes galime numatyti galimą rinkimų stebėjimo misiją. Šiame kontekste birželio mėn. mano tarnybos atliko tiriamąją misiją, ir turiu pasakyti, kad nustatė didelių struktūros ir rinkimų sąlygų trūkumų, įskaitant problemas dėl Rinkimų komisijos nepriklausomumo, rinkėjų registro išbaigtumo ir tikslumo, ribojančių nuostatų dėl kandidatūrų bei aiškumo trūkumo rezultatų procese.

Tačiau skubiai imantis politinės valios vis dar yra laiko pagerinti daugelį šių probleminių sričių ir todėl aš dar nepriėmiau išsamaus sprendimo dėl to, ar mes vykdysime visišką nepriklausomą rinkimų stebėjimo misiją. Aš iš tiesų turiu peržiūrėti prieš tai minėtas sudedamąsias dalis.

Aš tikiu, kad dauguma Pakistano žmonių norėtų matyti nuosaikų, stabilų ir demokratišką Pakistaną, ir mes turėtume palaikyti juos siekiant šio tikslo. Mes daug darome, pavyzdžiui, iš prekybos pusės siekdami padėti žmonėms išsivaduoti iš skurdo, tačiau mes taip pat daug darome dėl švietimo, siekdami, kad mokiniai ir maži vaikai nebūtų lavinami religinėse mokyklose prie mačečių, siekiant juos nukreipti į ekstremizmą ir fundamentalizmą. Tačiau mes taip pat turime tam pritarti ir dėl to, kad tai yra ypač svarbu, kaip jau buvo minėta, visam regionui, įskaitant kaimynines šalis, tokias kaip Afganistanas.

Todėl mes turime visas priežastis ir toliau tame dalyvauti. Tai mes ir bandome daryti, todėl ši diskusija yra labai laiku.

  Pirmininkas. – Diskusija baigta.

Dėl šio klausimo balsuosime netrukus po diskusijos.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. – (FI) Gerb. pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti visiems už jų paramą siekiant, kad Pakistanas taptų rezoliucijos raštu tema. Demokratinių pajėgų populiarumo rodymas ir aiškus žmogaus teisių pabrėžimas, o ne kariuomenė, yra didžiausios kliūtys radikalių grupių kilimui į valdžią. Todėl šie dalykai, kaip ir religinės mažumos, dabar reikalauja mūsų palaikymo.

Darbo su žmogaus teisėmis patirtis rodo, kad religijos laisvė yra svarbus žmogaus teisių situacijos rodiklis, tai tarsi lakmuso testas. Problemos pirmiausia pastebimos religinių grupių statuse ir persikelia į žodžio laisvės ir teisės į susibūrimus sistemą. Yra ryšys tarp demokratijos padėties ir mažumų statuso: kai žmonės neturi pakankamai galimybių dalyvauti, mažumos taip pat kenčia.

Galime teigti, kad Pakistano pagrindinė problema yra netinkamas įstatymo dėl šventvagystės dėl religingų mažumų naudojimas. Turėtų būti sukurta vertybių apsaugos sistema, o ne aktyviai persekiojami kitų tikėjimų žmonės. Nors įstatymo turinys nėra nukreiptas prieš jokias atskiras religines grupes, kasdieninė realybė yra kitokia. Mirties nuosprendžiai daugiausia yra skelbiami mažumų atstovams. Teisinė reforma yra gyvybiškai svarbi.

Tai bus įmanoma tik su demokratijos pagalba. Apgailėtinas P. Musharrafo sprendimas išlaikyti savo, kaip armijos vado, poziciją padarė poveikį pastarųjų kelerių metų Pakistano socialiniam vystymuisi ir susilpnino jį. Gaila, kad visuomenė buvo palaipsniui sukarinama.

Kita vertus, mes išreiškiame paramą Pakistanui jo kovoje su talibanizavimu. Mes jaučiame solidarumą tiems pakistaniečiams, kurie nukentėjo nuo praėjusią savaitę įvykdyto siaubingo sprogdinimo išpuolio.

Praėjusį mėnesį aš turėjau galimybę asmeniškai susipažinti su politine situacija Pakistane. Turėjau garbės susitikti su įvairių politinių partijų atstovais, senatoriais ir parlamento nariais. Tačiau ypač noriu paminėti Visų Pakistano mažumų aljansą, kurio kaip daugelio mažumų grupių atstovo svarbus darbas nusipelno išorinio pasaulio dėmesio ir paramos.

(1) Žr. protokolą

13.3. Sudanas: Afrikos Sąjungos taikdarių nužudymas

  Pirmininkas. Kitas klausimas yra šeši rezoliucijų projektai dėl Sudano ir ypač dėl Afrikos Sąjungos taikos palaikymo karių nužudymo.⁽¹⁾

  Marios Matsakis (ALDE), autorius. – Gerb. pirmininke, šie Rūmai ne kartą sprendė situacijos Darfūre klausimus, o paskutinė rezoliucija buvo priimta tik šių metų rugsėjo mėn. viduryje. Žinia, kad rugsėjo mėn. pabaigoje buvo įvykdytas mirtinas išpuolis prieš Afrikos Sąjungos bazę pietų Darfūre, kurio metu žuvo 10 taikos palaikymo karių, buvo rimtai sužeisti aštuoni kiti personalo nariai ir dar apie 40 žmonių paimta įkaitais, negailestingai priminė, kad nepaisant mūsų pastangų dar reikia labai daug ką atlikti, siekiant saugios taikos ir stabilumo šiame liūdname pasaulio kampelyje.

Žinoma, taip pat turėtume prisiminti, kad per ketverių metų konfliktą Darfūre žuvo mažiausiai 200 000 žmonių ir daugiau nei du milijonai žmonių buvo išvaryti iš savo namų. Rugsėjo mėn. įvykdytas išpuolis prieš Afrikos Sąjungos taikos palaikymo karius turėtų priversti ES ir JT užtikrinti, kad Darfūre būtų atitinkamas skaičius ir tinkamai paruoštų taikos palaikymo karių, kad jie turėtų tinkamą įrangą, kad jiems būtų suteikta atitinkama technika ir kita būtina parama, kad jie galėtų saugiai ir veiksmingai vykdyti savo pareigas.

Tiesiog nusiunčiant prastai parengtus ir menkai aprūpintus AS civilius į labai pavojingas situacijas, kaip įrodė šis atvejis, nepadeda pasiekti jokių tikslų, išskyrus tai, kad sumažinamos išlaidos pinigine prasme, tačiau padidinamos išlaidos žmonių gyvybių prasme. Būtina, kad tarptautinė bendruomenė skubiai tai persvarstytų ir perplanuotų.

Galiausia, bet nemažiau svarbu yra tai, kad mes nepamirštume tų vis dar dingusiais laikomų žmonių, kurie, kaip manoma, yra laikomi įkaitais. Turi būti dedamos visos pastangos juos išlaisvinti ir saugiai sugrąžinti gyvus.

PIRMININKAVO: M. ROURE
Pirmininko pavaduotoja

  Alain Hutchinson (PSE) , autorius. – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, kolegos, po to, kai reido Haskanitoje metu žuvo dešimt vyrų, Afrikos Sąjungos misijos Darfūre vadas generolas Martin Luther Agwai pakėlė aliarmą, pabrėždamas, kad jo pajėgos yra menkai ginkluotos ir jas sudaro per mažai žmonių ir kad labai greitu metu jos gali būti sumuštos. Iki šiol situacija nepasikeitė ir yra įmanomi tolesni išpuoliai, panašūs į rugsėjo 29 d. įvykius. Generolo pavojaus signalo turi paisyti tarptautinė bendrija, ir ypač Europos Sąjunga, kuri tikrai galėjo pateikti galingą kreipimąsi dėl efektyvių jungtinių visų valstybių narių veiksmų, kurie yra įtraukti į pažadus dėl Europos Sąjungos palaikymo.

Per dvi dienas vyks svarbios derybos tarp Libijos ir Sudano vyriausybės ir įvairių maištininkų pajėgų. Vis dar nėra aišku, ar šiose derybose dalyvaus Sudano išsilaisvinimo armijos įkūrėjas Abdel el-Nur, kuris šiuo metu yra pasitraukęs į Prancūziją. Žinoma, taip pat yra labai daug neaiškumų dėl kitoms maištininkų pajėgoms atstovaujančių asmenų, kadangi jų kaičius kiekvieną dieną kinta. Kad ir kaip būtų, mes turime teikti prioritetą šioms diskusijoms, kurios, tikėtina, atneš paliaubas. Taigi, norėtume dar kartą paprašyti Europos Sąjungos valdžios institucijų kuo greičiau paskleisti žinią apie šio susitikimo svarbą ir apie Europos ketinimą palaikyti bet kokius teigiamus poslinkius, kurie gali po jo sekti, tiek karinius, tiek ir susijusius su pagalbos darbuotojų, dirbančių ypač sunkioje situacijoje, sąlygų gerinimu.

Taip pat priminsiu jums, kad Chartumo vyriausybė dėl savo veiksmų yra labai didele dalimi atsakinga dėl tragiškos šiandieninės situacijos ir ne tik dėl to, kad palaikė „Janjaweed“ ginkluotą grupuotę, nešančią mirtį ir siaubą juodosios Afrikos bendruomenėms. Taip pat ši vyriausybė ištisus mėnesius atsisakė į Sudaną priimti Vakarų pajėgas. Ši vyriausybė leido žurnalistams ir užsienio stebėtojams patekti į labiausiai neramumų paliestus regionus, nors jų darbas galėjo smarkiai prisidėti prie vykstančio tarptautinės viešosios nuomonės mobilizavimo. Mobilizavimas yra būtinas, jei mes norime užtikrinti, kad vis mes Europoje prisiimtume atsakomybę kovojant su tuo, kad tai turi būti pripažinta ne kuo kitu, o genocidu.

Kitas svarbus punktas yra tai, kad dėl naujų Europos pajėgų, kurios turi dislokuotis rytinėje Čado dalyje ir Centrinės Afrikos Respublikos šiaurėje, sukilėliams bus sunkiau laisvai judėti per tų šalių sienas ir tęsti savo politiką iš pabėgėlių ir perkeltų asmenų stovyklų rinkti kovotojų būrius, jiems sutinkant arba prieš jų valią. Numatydamos šią kliūtį savo veiklai, kai kurios ginkluotos grupės jau kreipia dėmesį į kitą Darfūro pusę – į kaimyninę sritį Kordofaną, pro kurį galima pabėgti į Haskanitą. Čia taip pat palaikymas, kurį Europos Sąjunga įsipareigojo teikti, gali būti labai naudingas, nors gana greitai taip pat gali paaiškėti, kad jo nepakanka.

Taigi, mūsų užduoties dalis yra atkakliai tęsti tai, ką galime, kad sudarytume politines sąlygas, kuriomis Europos intervencija bus efektyvi. Aišku, kad šis pasaulio regionas patyrė pakankamai žiaurumo ir skausmo. Yra ne tik prarasta šimtai tūkstančių gyvybių, bet ir visiškai suniokota socialinė Darfūro sandara, todėl rekonstrukcija kiekvieną dieną tampa vis labiau problematišku klausimu.

  Pirmininkas. – Aš suprantu, kad šį vakarą mes turime šiek tiek daugiau laiko, tačiau prašau, visiškai nenukrypkime į šoną!

  Tobias Pflüger (GUE/NGL), autorius. – (DE) Gerb. pirmininke, išpuolis, apie kurį kalbama rezoliucijoje, buvo nukreiptas prieš diplomatinį Sudano situacijos sprendimą. Šis kontekstas yra gana svarbus, kadangi išpuolis buvo įvykdytas likus labai nedaug laiko iki to, kai Desmond Tutu turėjo vesti svarbias derybas su Darfūru. Atrodo akivaizdu, kad išpuolio laikas buvo sąmoningai apgalvotas, siekiant sutrukdyti diplomatinio sprendimo, kurio taip desperatiškai reikia šiam regionui, paieškoms. Žinoma, paskui sekė ilgi svarstymai dėl sukilėlių grupės, kuri įvykdė išpuolį, pareikalavusį dešimties AS taikos palaikymo pajėgų karių gyvybių, tapatybės. Ženklai rodo, kad labiausiai tikėtina, jog nusikaltėliai buvo provakarietiška maištininkų grupė.

Sprendžiant Darfūro klausimą, svarbu nesusikoncentruoti į siaurą sritį, bet prisiminti, kad abiejuose pusėse, be vietinių ginkluotųjų pajėgų, čia veikia įvairios sukilėlių grupuotės iš Sudano, Čado ir Centrinės Afrikos Respublikos.

Manau, labai daug ką pasako tai, kad Europos Sąjungos mėginimas paveikti Darfūro konfliktą per Čado misiją šiuo metu yra labai apgailėtinoje situacijoje. Pradžioje buvo kalbama apie ES pajėgų siuntimą ten. Iš tiesų po ES vėliava ten buvo išsiųstos Prancūzijos pajėgos su keliais papildomais būriais. Man dar nepavyko gauti jokios tinkamos informacijos apie tai, kokioje vietoje šiuo metu veikia šios pajėgos. Nors mums vis dar sakoma, kad svarbiausia, jog pajėgos apsaugotų ten pabėgėlius, dauguma pabėgėlių yra pasienio srityje, kuri yra tiksliai ten, kur Čado vyriausybė nenori, jog būtų dislokuotos Europos Sąjungos pajėgos. Galbūt Komisijos narys vėl galėtų padėti, pateikdamos kokios nors informacijos.

Tai, ką šiuo metu daro ES, tikrai yra ne tai, ko reikia, siekiant sušvelninti esamą situaciją. Mes turime labai aiškiai pasakyti, kad čia turime remti tai, ko ir norėjo Desmond Tutu, tai yra, diplomatinį sprendimą.

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN), autorius. – (PL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, nuo 1956 m. atgautos nepriklausomybės Sudanas, kuris pagal plotą yra didžiausia Afrikos šalis, buvo laikomas namais visiems – šiaurės arabams, pietų afrikiečiams, musulmonams, krikščionims ir animistams.

Tačiau beveik 50 metų užsitęsęs karas šioje šalyje pareikalavo mažiausiai dviejų milijonų žmonių aukų. Daugiau nei 4,5 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus. Darfūre, kur konfliktas prasidėjo 2003 m. pradžioje, žuvo apie 200 000 žmonių ir maždaug du milijonai žmonių buvo išvaryti iš savo namų. Tai yra siaubingų kovų, valymų ir teroro rezultatas. Šiuo metu tai yra tragiškiausia humanitarinė krizė pasaulyje, kuri dar labiau blogėja dėl bado ir vandens trūkumo.

Todėl reikėtų padėkoti visiems, kurie ėmėsi taikos iniciatyvų šioje kankinamoje žemėje. Už tai turėtume padėkoti Afrikos Sąjungai, kuri čia atsiuntė 7 000 stiprių taikos misijų. Paskutinis išpuolis prieš šią misiją, įvykęs Haskanitoje, sukėlė stiprių prieštaravimų. Mažiausiai dešimt žmonių žuvo ir apie 50 buvo pagrobta. Tai yra akivaizdus esamų susitarimų ir Jungtinių Tautų rezoliucijų pažeidimas. Norėčiau išreikšti užuojautą šių žmonių šeimoms.

Mes veikdami Europos Sąjungos vardu turėtume pareikalauti, kad už tai atsakingi asmenys būtų nubausti ir kad būtų atkurtas taikos procesas. Planuojamas JT misijų pajėgas kartu su Afrikos Sąjungos pajėgomis sudarys maždaug dar dvidešimt tūkstančių karių. Tačiau jie turi turėti kokią nors galimybę neutralizuoti ginkluotą konfliktą ir padėti įvesti stabilumą į šią konfliktinę Afrikos dalį. Tikiuosi, kad Europos Parlamento sprendimas, Sacharovo premiją skirti Sudano teisininkui Salihui Mahmoudui Osmanui padės siekiant užbaigti Sudano dramą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), autorius. – (ES) Gerb. pirmininke, aš, savaime suprantama, noriu prisidėti prie griežto taikos palaikymo pajėgų narių nužudymo pasmerkimo.

Tačiau tuo pat metu aš taip pat noriu prisiminti visus civilius, tapusius Darfūro situacijos aukomis, ypač atkreipdamas dėmesį į kai kurių išpuolių su aiškia seksualine potekste brutalumą ir rimtus pažeidimus, atsižvelgiant į tai, kaip daugelyje frontų yra išnaudojamos (taip pat ir seksualiai) moterys.

Manau, kad visa tai reikalauja ne tik veiksmų ir pareiškimų, bet ir rimto tyrimo, kurį turėtų atlikti ne tik susiję žmonės, bet ir Tarptautinis baudžiamasis teismas. Mano nuomone, tai yra vienas iš pagrindinių šios diskusijos aspektų.

Antra, aš taip pat noriu pažymėti, kad mes turėtume džiaugtis tuo, kad šiuo metu Sudano vyriausybė davė leidimą priimti UNAMID būrius, tačiau kartu mes taip pat pastebime, kad kitais atvejais jie sulaužė šį pažadą, todėl mes turime išlikti atsargūs.

Savaime suprantama, aš manau, kad būtina ir toliau kartu reikalauti, kaip sakė T. Pflüger, užtikrinant, kad vykstančios pajėgos vyktų su Jungtinių Tautų pavedimu, o ne tik atstovautų vienos šalies interesams.

Trečia, aš manau, kad tai taip pat būtina ir būtina priminti, kad visa pagalba: politinė, finansinė ar techninė, turi tapti prieinama, kadangi gali būti pareikalauta atlikti pareigas, su kuriomis ši misija turės susidurti. Neįmanoma siųsti misijos į vietovę, nesant įsitikinus, kad ji pajėgs įvykdyti savo užduotį.

Pagaliau ir vėl norėčiau pažymėti, ir čia aš neabejotinai remiuosi rezoliucijos žodžiais, kuri primygtinai siūlo Sudano vyriausybei vykdyti Tarptautinio baudžiamojo teismo vyriausiojo prokuroro Luiso Moreno-Ocampo reikalavimus suimti Sudano humanitarinių reikalų ministrą Ahmedą Harouną, ypač dėl to, kad jis gali būti laikomas atsakingu už dviejų milijonų žmonių Darfūre perkėlimą, tokiu būdu išprovokuodamas neseniai prasidėjusį tarptautinį teismo procesą.

  Jürgen Schröder (PPE-DE), autorius. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, faktai yra žinomi: rugsėjo 30 d. buvo įvykdytas išpuolis prieš AS taikos palaikymo pajėgas; dešimt karių neteko gyvybių, aštuoni buvo sunkiai sužeisti, o keturiasdešimt vis dar yra dingę be žinios.

Liepos mėn. kartu su mūsų Parlamento delegacija aš lankiausi Darfūre. Vizito metu mes susitikome su Afrikos Sąjungos misijos Sudane (angl. AMIS) atstovais. Kaip sakė kai kurie AMIS atstovai, tai buvo ir vis dar yra neįtikėtinai sudėtinga misija. Pavyzdžiui, vienas iš vadų Nigerijos generolas mums pasakė, kad jis jaučiasi labiau kunigu, nei kariu. Jis sakė, kad viskas, ko jis galėjo prašyti žmonių, tai susilaikyti nuo žiaurių veiksmų; jis neturėjo tikro įgaliojimo veikti, todėl visai nenuostabu, kad sukilėlių grupuotės pasinaudojo šia silpnybe.

Vakarai Afrikai skiria nepakankamai dėmesio. Trūksta pusiausvyros tarp Darfūre įvykusios tragedijos dydžio ir jai skiriamo dėmesio. Visos karinės operacijos Afrikoje yra labai gerai, tačiau yra rizika, kad Afrika taps tokio tipo misijų bandymų vieta. Kai ES čia vykdo veiklą, jos pajėgoms turi būti skiriamas rimtas pavedimas, atitinkama įranga ir pakankamai žmonių. Misijos trukmė taip pat turi priklausyti nuo jos tikslų.

Turime ne slėptis kitiems už nugarų, o vykdyti savo įsipareigojimus. Tai yra taikytina AMIS finansavimui ir paramai, pradedant logistika ir karine įranga ir baigiant personalu. Tačiau svarbiausia – mums reikia visų politinės valios ir, mano nuomone, taika Darfūre ir visame Sudane gali būti pasiekta tik bendradarbiaujant su Kinija.

  José Ribeiro e Castro, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, aš pacituosiu spaudą: „Iškart po vakarienės, pažeidžiančios Ramadano pasninką, rugsėjo 29 d. maždaug 30 transporto priemonių su keliais šimtais Sudano sukilėlių lėkė į Afrikos Sąjungos taikos palaikymo pajėgų bazę Haskanitos, nedidelio miestelio pietų Darfūre, pakraštyje, kuris yra vakarų Sudane dalis, kur mažiausiai 200 000, o gal net 300 000 žmonių žuvo nuo 2003 m. prasidėjusio sukilimo pradžios.“

Maždaug 100 būrių, kurių daugumą sudarė nigeriečiai, po pirmos atakos pasitraukė į tranšėjas ir šaudė per naktį tol, kol baigėsi jų amunicija. Žuvo dešimt žmonių. Mažiausiai 40 dingo be žinios. Užpuolikai dalinį apiplėšė anksčiau, nei Sudano kariai išgelbėjo išlikusiuosius. Po savaitės buvo sunaikinta pati Haskanita. Kai JT tikrino padarytus nuostolius, mieste stovėjo tik mokykla ir mečetė. Manoma, kad iš vietovės pabėgo apie 7 000 žmonių. Tuomet, spalio 8 d., staiga prasidėjo mūšiai Darfūro sukilėlių frakcijos kontroliuojamoje Muhajirijoje. Žuvo žmonių.

Niekas tiksliai nežino, kas buvo užpuolikai. Buvo įtariama netgi Omaro El Bashiro vyriausybė. Tačiau tai galėjo būti sukilėliai. Viskas, ką mes žinome, yra tai, kad tokie dalykai ir toliau tęsis tol, kol nebus tarptautinių pajėgų su veiksmingu pavedimu ir turinčių efektyvių priemonių. Visi žino, kad atėjo laikas baigti žaisti slėpynes su Chartumo vyriausybe.

  Ana Maria Gomes, PSE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, po baisios sukilėlių pajėgų atakos Haskanitoje prieš Afrikos Sąjungos Misiją Sudane (AMIS) sekė serija kitų keršto vyriausybinių pajėgų keršto atakų prieš visus kaimus, kurie, kaip manoma, slepia sukilėlius, pareikalavusios didžiulių civilių gyventojų aukų.

Mes turime suprasti, kad tai atitinka Bashiro gaujos Chartume genocidinę strategiją padalyti ir sunaikinti Darfūro bendruomenes ir sukilėlių grupes, siekiant vesti taikos derybas, tokias kaip tos, kurios, šį savaitgalį turėtų prasidėti Libijoje, kuris niekur neveda.

Tas baisus išpuolis ir po jo sekęs smurtas rodo fundamentalų visos Afrikos pajėgų Darfūre, tokių kaip AMIS, ribotumą. Todėl būtina, kad Afrikos Sąjungos ir Jungtinių Tautų hibridinė operacija Darfūre (UNAMID), kuri turėtų būti dislokuota sausio mėn. pradžioje, būtų tinkamai aprūpinta visais pajėgumais, reikalingais operacijai.

Šiame kontekste nerimą kelia tai, kad Afrikos Sąjungos Komisijos Pirmininkas A. O. Konaré primygtinai reikalavo visos Afrikos pajėgų, netgi atmesdamas siūlomą Urugvajaus, Tailando ir Norvegijos dalinių integraciją į UNAMID, o tai prieštarauja JT Saugumo Tarybos sprendimui, ir tokiu būdu yra tarsi Chartume gaujos atliktų veiksmų atgarsis.

Tai taip pat neramu, kad Europos Sąjunga, JAV ir kitos turtingos šalys nepajėgė greitai suteikti visapusio palaikymo, kurį turėjo suteikti tos misijos dislokavimui, tai yra, nefinansavo oro desanto ir kitų logistikos ir karinių pajėgumų, kurie turėtų veikti. Netgi misija Čade yra labai pavėluota, nors ji buvo vadinama „skubia“.

Galiausiai Omar El Bashir bus iškilmingai sutiktas Lisabonoje, ne tik R. Mugabe. Tikiuosi, kad Europos Sąjungos valdžios institucijos ir Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kitos valstybės narės nepraleis progos pasinaudoti puikia galimybe informuoti jį apie tą didžiulę atsakomybę, kuri vieną dieną atves jį į Hagos tribunolą.

  Carl Schlyter, Verts/ALE frakcijos vardu. – (SV) Visų pirma mūsų mintys yra skiriamos tiems sūnums, broliams ir mylimiesiems, kurie žuvo brutalaus išpuolio prieš AMIS pajėgas metu. Šie žmonės mirė mėgindami padėti žmonėms kaimyninėje šalyje. Dauguma jų čia susiduria su smurtu, prievartavimais, žudymais ir ypatingu skurdu. Kiek kartų mes jau čia stovėjome ir apie tai kalbėjome? Kiek kartų mes prašėme, kad vyriausybė ar kiti imtųsi veiksmų? Leiskite jums priminti, kad pagrindinė bet kokios vyriausybės užduotis yra ginti jos civilių gyventojų žmogaus teises. Ši vyriausybė per visą savo kadenciją nei karto net nemėgino to daryti. Tačiau turime būti kantrūs, kadangi tai padaryti galime tik per ilgalaikę ekonominę ir politinę paramą tiems, kurie bando išspręsti konfliktą. Taip pat neturime pamiršti savo ekonominių interesų. Kartais mūsų pačių naftos įmonės tiesiogiai ar netiesiogiai remia tam tikras grupuotes. Turime ir į tai atsižvelgti. Vyriausybei lieka sunki atsakomybė, o mes turime teikti tolesnius prašymus. Aš visiškai sutinku su savo kolega Raüliu Romeva, kad Tarptautiniam baudžiamajam teismui turėti būti suteiktos visiškos prieigos teisės ir visiška teisė vykdyti tyrimus, kad žmonės šioje nualintoje šalyje galėtų tinkamai pajausti, kas yra teisingumas. Ačiū.

  Kathy Sinnott, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, kadangi airių kariai išvyksta į Čadą ginti pabėgėlių nuo kaimyninio Sudano, aš ir vėl skaudžiai prisimenu, kad ši genocido Sudane tragedija tęsiasi diena iš dienos ir nesimato jokio jos pabaigos ženklo. Aš palaikau šį rezoliucijos projektą dėl to, kad jame apgailimas žiaurumas, išreiškiama parama JT ir AS misijoms Sudane. „Mes turime pademonstruoti vieningą frontą“, sakoma rezoliucijoje; ir nors ir labai pritariu šiam teiginiui, nelabai įsivaizduoju, kaip tai įgyvendinti. Matote, pačiose Jungtinėse Tautose yra visiškai skirtingų nuomonių šiuo klausimu.

Pastangos gali būti bevaisės, jei Kinija, sprendžianti narė, ir toliau tęs konfliktą, aprūpindama regioną ginklais. Dar kartą, mes privalome parodyti pirštu į Kiniją, kaip į pagrindinį Chartumo vyriausybės rėmėją. Kinija savo ginklus keičia Sudano nafta, ir nesunku suprasti, kad tai yra vienas iš pagrindinių dalykų, palaikančių šiuo metu vykstantį konfliktą.

Mes neturėtume pritarti tokios Kinijos ginklų eksportavimo politikos dangstymui. Pekinas neskelbia jokios informacijos apie ginklų išvežimą į užsienį ir per pastaruosius aštuonerius metus JT Konvencinių ginklų registrui nėra pateikusi jokių duomenų. Reikia iškelti klausimą dėl Kinijos veiksmų neatsakomumo, kadangi jų ginklų eksporto suma (kai kurie tų ginklų buvo panaudoti ką tik aptartame išpuolyje) per metus siekia daugiau nei 2 mlrd. EUR.

Jei šis klausimas liks nesprendžiamas, nuo to nukentės ne tik Sudanas. Ginklų iš Kinijos galima rasti Australijoje, Malaizijoje, Tailande, Pietų Afrikoje, reguliariai jie yra siunčiami į Birmą ir Nepalą. Taigi, galiausiai aš meldžiu Parlamentą imtis veiksmų Kinijai pasmerkti dėl to, kad ji pasirašė po Sudano žmonių genocidu. Dėl viso to, yra labai gerai remti taiką ir JT vaidmenį, tačiau mes turime daryti tai aktyviai, nes priešingu atveju rizikuojame prisidėti prie Sudano žmonių kančių.

  Koenraad Dillen, ITS frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, žinoma, dešimties Afrikos Sąjungos taikos palaikymo karių žūtis Darfūre yra dar vienas tragiškas įvykis. Jau daug metų šis Parlamentas išreiškia susirūpinimą šiuo regionu.

Aš tikrai apgailestauju, kad mes dar sykį praleidome galimybę iškelti klausimą dėl Kinijos atsakomybės ir pražūtingo jos vaidams šiame konflikte, todėl reikia dar kartą pasakyti, kad, bandydama daryti įtaką Afrikoje, Kinija vaidina pražūtingą vaidmenį karo nusiaubtame Sudane. Ji tai daro už Darfūre žuvusių aukų nugarų ir dabar netiesiogiai yra susitepusi karių, padedančių stabilizuoti situaciją, krauju.

Su savo abejotinomis investicijomis kinai labai smarkiai prisidėjo prie tos šalies režimo pastangų kariauti. Europa tiesiog turi suprasti, kad kuo stipresnė Kinija taps Afrikoje, tuo mažiau galios turės mūsų Vakarų skleidžiama žinia apie demokratiją, laisvę ir gerą valdymą. Tačiau Kinija yra pernelyg svarbus Europos prekybos partneris, ir kai akiratyje pasirodo Realpolitik, kalbos apie demokratiją ir žmogaus teises dažnai yra nustumiamos į šoną.

  Colm Burke (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš labai apgailestauju dėl to, kad 2007 m. rugsėjo 30 d. nežinomos pajėgos Haskanitoje, pietų Darfūre, nužudė 10 Afrikos Sąjungos taikos palaikymo karių. Dar mažiausiai aštuoni Afrikos Sąjungos Misijos Sudane (AMIS) nariai buvo sunkiai sužeisti ir dar 40 dingę be žinios. Aš raginu Sudano vyriausybę aktyviai bendradarbiauti vykdant nepriklausomą išpuolio tyrimą ir visus, kurie yra už tai atsakingi, patraukti atsakomybėn.

Šios žūtys primena apie saugumo situacijos šiame regionine sudėtingumą. Deja, šiuo metu neįmanoma palaikyti taikos, tačiau tarptautinė bendruomenė, įskaitant JT ir Europos Sąjungą, yra atsakinga už tai, kad pabandytų padėti kuo greičiau įvesti saugumą šiame regione, kad ateityje galėtų būti įvesta taika.

Europos Sąjungos misija Čade, Centrinės Afrikos Respublikoje ir Darfūro pasienyje taip pat turi prisiminti apie čia vykstančių žūčių pavojų. Niekas nesakė, kad tai bus lengva užduotis. Svarbu, kad ES valstybės narės sutelktų politinę, finansinę, logistinę ir techninę paramą Airijos, Belgijos, Lenkijos ir kitiems būriams, kurie sudaro šios misijos dalį. Negalime leisti, kad mūsų būriai būtų prastai apginkluoti, kaip kad buvo su apgultais AMIS būriais. Siųsdami savo būrius į kintančią aplinką, privalome suteikti jiems priemonių apsiginti. Ši ES misija smarkiai pasinaudos tvirtu jėgos naudojimo mandatu, pagal JT Chartijos VII skyrių, ir būriai turėtų būti skatinami juo pasiremti. Taikos palaikymas yra viena iš kilniausių profesijų ir yra tragiška, kai taiką palaikantys žmonės netenka gyvybės gindami kitų gyvybes.

Todėl mes turime ir toliau daryti spaudimą įvairioms susijusioms šalims.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją.)

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). - (PL) Konfliktas Darfūre, kuris tęsiasi nuo 2003 m., yra pripažintas didžiausia humanitarine katastrofa. Du šimtai tūkstančių žmonių žuvo etninio valymo ir pogromų metu ir dar du su puse milijono bus išvaryti iš savo namų. Milijonai pabėgėlių gyvena baimėje dėl to, ką atneš kita diena, ir jų pajėgas sudaro tik septyni tūkstančiai menkai apginkluotų Afrikos Sąjungos taikos palaikymo karių, kurie vis dažniau tampa kruvinų išpuolių, tokių kaip praėjusių metų rugsėjo mėn. išpuolis Haskanitoje, objektais.

Situacija regione dramatiškai blogėja, o humanitarinių taikos palaikymo organizacijų atstovai tampa grobimų aukomis. Šioje situacijoje yra svarbu veikti kuo greičiau, į pasiūlymą įtraukiant jungtines JT ir Afrikos Sąjungos misijas, kurios dabar, kai yra Sudano vyriausybės susitarimas, privalo turėti stiprų mandatą, leidžiantį joms teikti visišką civilių gyventojų apsaugą. Misija turi turėti atitinkamą skaičių karių ir atitinkamą kiekį įrangos ir lėšų. Europos Sąjunga, JT ir Afrikos Sąjunga privalo kartu stengtis atnaujinti procesą Darfūre ir padėti rasti teisingą ir ilgalaikį susitarimą, kurį pasirašytų visos suinteresuotos šalys.

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, mes Europos Komisijoje prisijungiame prie Europos Parlamento griežtai pasmerkdami Afrikos Sąjungos taikos palaikymo karių Haskanitoje ir kitus praėjusių metų incidentus ir, žinoma, tai, kad dar daug žmonių vis dar yra dingę be žinios.

Neturėtume įsivaizduoti, kad netgi didžiausios Afrikos Sąjungos taikos palaikymo karių misijos Sudane (AMIS) pajėgos pajėgs lengvai apsiginti, kad užtikrintų didelės apimties humanitarinę operaciją, remiamą Europos Komisijos ir daugelio kitų pagalbos teikėjų, ir palaikys taiką, nors taikos, kurią būtų galima palaikyti, nėra. Tai yra klausimas.

Mes pripažįstame, kad Sudano vyriausybė pritarė JT taikos palaikymo pajėgų buvimui Sudano teritorijoje. Kaip ir visa tarptautinė bendrija, mes tikimės, kad vyriausybės laikysis duoto žodžio. Mes sveikiname vyriausybės ketinimus nutraukti karo veiksmus, kai spalio 27 d. Libijoje prasidės derybos, tačiau vyriausybė turi imtis ir kitų veiksmų. Europos Komisija taip pat ragina Sudano vyriausybę aktyviai įsitraukti į derybas, kurios, kaip manoma, turėtų baigtis lygiu galios ir turtų pasidalijimu Darfūre. Mes prisijungiame prie likusios Europos Sąjungos dalies, ragindami sukilėlių judėjimus patiems paskelbti jų bylas teršiančių žudymų ir banditavimo pabaigą. Mes taip pat raginame juos širdingai dalyvauti derybose Sirte.

Galiausiai, kaip jūs žinote, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Rezoliucija 1778, priimta rugsėjo 25 d., įpareigoja tarptautines daugiadimenses pajėgas prisidėti prie rytinio Čado ir šiaurės rytų Centrinės Afrikos Respublikos stabilizavimo ir tokiu būdu užtikrinti vietinių civilių gyventojų, pabėgėlių ir perkeltų asmenų saugumą bei stabilizuoti situaciją Sudane.

Todėl Bendrųjų reikalų taryba ir Užsienio reikalų taryba spalio 15 d. nusprendė išsiųsti laikinas ir daugiadimenses Europos pajėgas, sudarytas iš 3 000 būrių, į EUFOR Čadą, kaip mes jį vadiname, kad šios greitu laiku paremtų ir papildytų dislokuotas JT pajėgas. Atsižvelgiant į Darfūro krizės regioninį aspektą, šios naujos EUFOR Čado misijos ir JT policijos misijos lygiagrečiai su UNAMID Sudane dislokavimas, mano nuomone, yra ypač svarbus žingsnis siekiant palengvinti užsitęsusią konflikto Darfūre situaciją ir galiausiai siekiant savanoriško Sudano pabėgėlių, įsikūrusių Čade, sugrįžimo. Galiu jums pasakyti, kad šiuo metu Airijos Generolas tiria situaciją ir aiškinasi, kur tiksliai turėtų būti dislokuota EUFOR.

Tačiau grįžtant prie paties Sudano klausimo leiskite pasakyti, kad mes tvirtai tikime, kad Sudano ateitis priklauso nuo turto ir galios pasidalijimo, federalinės vyriausybės ir federalinio išdėstymo. Dėl to vyriausybė ir maištininkai sutarė 2005 m. sausio mėn., kai buvo pasirašytas Visapusiškos taikos susitarimas, kuriuo užbaigiamas dešimtmečius trukęs pilietinis karas tarp šiaurės ir pietų. Tarptautinė bendrija turi tvirtai pasisakyti už šį Visapusiškos taikos susitarimą. Jei šios sutarties gali būti priversta laikytis – taip, šiuo metu tai yra sunku, tačiau šie sunkumai neturi būti lemiantys – tai aiškiai parodys, kad Darfūre tikrai galima plėtoti panašius susitarimus.

Taip teikdami palaikymą, kurį taip pat papildė Europos Plėtros fondas pietų Sudano atsistatymui ir atkūrimui ir ilgalaikiam teisingam ir darniam visos šalies vystymui, mes aiškiai pasisakome už Visapusišką taikos susitarimą. Mes taip pat palaikome ES specialaus atstovo bei kitų pagalbos teikėjų pastangas palengvinti taiką Sudane ir esame pasirengę užtikrinti, kad taikos padalijimas, atstatant ir atkuriant Darfūrą, vyktų laikantis atnaujinto susitarimo dėl taikos.

Mes manome, kad visų šalių – vyriausybės, Darfūro maištininkų, Afrikos Kyšulio regiono ir tarptautinės bendrijos – interesas yra tai, kad Sudanas išliktų vientisas. Tačiau kad ir kokios ilgos ir sunkios, o kartais ir nuviliančios yra Sirte derybos, aš manau, kad mes turime būti tvirti dėl taikos Sudane. Šios šalies vieningumas priklauso nuo mūsų.

  Pirmininkas. – Diskusija baigta.

Balsavimas vyks po diskusijų, balsuoti skirtu laiku, kuris, iš tiesų, yra kitas klausimas.

(1) Žr. protokolą

14. Balsuoti skirtas laikas

  Pirmininkas. – Kitas punktas yra balsuoti skirtas laikas.

(Dėl balsavimo rezultatų ir kitų detalių: žr. protokolą)

14.1. Iranas (balsavimas)

- Rezoliucija: Iranas (RC B6-0406/2007)

– Prieš balsavimą dėl 15 pakeitimo

  Marios Matsakis (ALDE). – Gerb. pirmininke, prašau jūsų ir savo klegų man atleisti, kad paskutinę minutę pateikiu pakeitimą žodžiu dėl to, kad mus ką tik informavo apie garsaus žmogaus teisių gynėjo Irane suėmimą. Pakeitimu prie 15 straipsnio dalies pridedamas toks sakinys: „Pasmerkia žmogaus teisių gynėjo daktaro Sohrabo Razzaghi‘o sulaikymą ir įkalinimą 2007 m. spalio 24 d. ir ragina nedelsiant ir besąlygiškai jį paleisti“.

Aš jau kalbėjausi su dauguma kitų politinių frakcijų ir jos tam pritaria.

(Parlamentas pritarė žodiniam pakeitimui ir jį patvirtino)

14.2. Pakistanas (balsavimas)

- Rezoliucija: Pakistanas (RC B6-0409/2007)

14.3. Sudanas: Afrikos Sąjungos taikdarių nužudymas (balsavimas)

- Rezoliucija: Sudanas: Afrikos Sąjungos taikdarių nužudymas (RC B6-0408/2007)

14.4. Bendrovių teisės (balsavimas)

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Komisijos pareiškimas dėl bendrovių teisių (B6-0399/2007)

15. Balsavimo pataisymai ir ketinimai: žr. protokolą

16. Komitetų ir delegacijų sudėtis: žr. protokolą

17. Pakeitimų pateikimo terminas: žr. protokolą

18. Gauti dokumentai: žr. protokolą

19. Į registrą įrašyti rašytiniai pareiškimai (116 straipsnis): žr. protokolą

20. Posėdžio metu priimtų tekstų perdavimas: žr. protokolą

21. Kitų posėdžių kalendorinis planas: žr. protokolą

22. Sesijos atidėjimas

  Pirmininkas . – Skelbiu Europos Parlamento sesiją atidėtą.

(Posėdis baigtas 16.35 val.)

Europos užsienio politika ir Europos energetinio saugumo politika tampa neatsiejamos. EP pranešime dėl bendros užsienio energetikos politikos skatinama imtis institucinių pertvarkymų ir sukurti ES solidarumo mechanizmą. Jis, be kita ko, energetikos išteklių tiekimo nutraukimo atveju užtikrintų valstybių narių energetikos bendrovėms vienodą priėjimą prie išteklių atsargų. Ši užduotis sudėtinga. Reikalingas trišalis EK, nacionalinių vyriausybių ir energetikos įmonių sutarimas.

Ar Taryba palaiko EP siūlymus? Kaip ji įsivaizduoja bendro ES valstybių požiūrio į užsienio energetikos politiką formavimą?

Kaip užtikrinti geresnį ryšį tarp Europos kaimynystės politikos, Centrinės Azijos strategijos, Baku iniciatyvos ir „Juodosios jūros sinergijos“ iniciatyvų nuostatų siekiant sustiprinti energetinį bendradarbiavimą su šalimis gamintojomis?

Kaip Taryba ketina pagreitinti ES energetinių salų (Baltijos regionas) integraciją į bendrą ES energetinį tinklą?

(PT) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atsakymas, neturintis saistančios galios Tarybai ir valstybėms narėms, 2007 m. spalio mėn. Strasbūre vykusios Europos Parlamento sesijos metu, kai buvo teikiami klausimai Tarybai, žodžiu pateiktas nebuvo.

Labai svarbu formuoti bendrą išorės energetikos politiką ir tai daryti kuo greičiau.

Vieni iš Europos Vadovų Tarybos 2007 m. kovo mėn. patvirtintų tarptautinės energetikos politikos, ypač santykių su šalimis gamintojomis, prioritetų yra ES santykių su Vidurio Azija, Kaspijos ir Juodosios jūros regionais stiprinimas siekiant labiau praplėsti išteklių ir tiekimo maršrutų įvairovę ir santykių energetikos srityje stiprinimas su Alžyru, Egiptu ir kitomis šalimis gamintojomis Mašreko ir Magribo regionuose.

Pagrindiniai išorės energetikos politikos, rinkų veikimo ir įvairinimo principai išsamiai pateikti Komisijos ir Tarybos generalinio sekretoriaus, vykdančio BUSP vyriausiojo įgaliotinio funkciją, bendrame dokumente „Išorės politikos tikslas – tarnauti Europos energetikos interesams“, kurį 2006 m. birželio mėn. patvirtino Europos Vadovų Taryba.

Taip pat būtina veikti Europos energijos tiekimo patikimumo srityje; 2007 m. kovo mėn. posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba patvirtino svarbiausius veiksmus – gerinti tiekimo patikimumą vidaus rinkos priemonėmis – sudarant palankesnes sąlygas naujų jėgainių integravimui į elektros tinklą visose valstybėse narėse, gerinant tarpvalstybinius regioninius mainus ir spartinant regionų bendradarbiavimo energetikos srityje vystymą, taip pat sprendžiant periferinių energetikos rinkų problemas ir sudarant sąlygas regioninėms rinkoms integruotis į ES vidaus rinką.

Europos Vadovų Taryba pabrėžė būtinybę prisidėti prie solidaraus energijos tiekimo patikimumo tarp valstybių narių – kuriant veiksmingesnius reagavimo į krizes mechanizmus, remiantis apibusiu bendradarbiavimu ir galiojančiais mechanizmais. Šie jau veikiantys mechanizmai buvo sukurti Tarybos direktyva dėl priemonių, skirtų gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti (2004/67/EB), ir Sprendimu, nustatančiu gaires transeuropiniams energetikos tinklams. Taryba taip pat atkreipia dėmesį į, pvz., neseniai pateiktą pasiūlymą iš dalies pakeisti Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ir Direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, ir atitinkamus Komisijos pateiktus reglamentus. Taryba mano, kad labai svarbu šiuos pasiūlymus išanalizuoti, ir tikisi, kad EP pateiks savo nuomonę nedelsdamas ir taip sudarys sąlygas juos skubiai priimti.

Ar Taryba yra susirūpinusi dėl dabartinio žalingo valiutos kurso poveikio, ypač dėl euro pabrangimo pagrindinių prekybos partnerių valiutų atžvilgiu, ir kokių veiksmų Taryba imasi valiutos kurso politikos srityje?

(PT) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atsakymas, neturintis saistančios galios Tarybai ir valstybėms narėms, 2007 m. spalio mėn. Strasbūre vykusios Europos Parlamento sesijos metu, kai buvo teikiami klausimai Tarybai, žodžiu pateiktas nebuvo.

Taryba nesvarstė valiutos kurso pokyčių nei euro, nei valstybių narių, kurios neįvedė euro, valiutų atžvilgiu.

Euro grupė per savo sesiją, spalio 8 d., svarstė valiutos kurso pokyčius trečiosiose šalyse ir paskelbė tokią poziciją:

sparčiai augančios ekonomikos šalys, turinčios einamosios sąskaitos perviršį, – ypač Kinija – turėtų leisti savo esamam efektyviajam valiutos kursui keistis;

pabrėžta, kad JAV valdžios institucijos vėl patvirtino, kad jos siekia stipraus dolerio;

kalbant apie Japonijos ekonomikos atsigavimą – atrodo, kad jis tvarus, ir tikimasi, kad rinkos į tai atsižvelgs.

Apibendrinant – euro grupė vėl patvirtino, kad per didelis užsienio valiutos kurso kaitumas ekonomikos augimo požiūriu yra nepageidautinas ir kad valiutų kursai turėtų būti susiję su svarbiausiais ekonomikos aspektais.

Reikėtų įsidėmėti, kad tame pačiame euro grupės komunikate dar kartą pabrėžiama, kad ji teigiamai vertina euro zonos vaidmenį laipsniškai mažinant pasaulinį disbalansą.

Neseniai vykusiame Didžiojo septyneto šalių (G7) finansų ministrų susitikime savo partneriams pateikėme euro grupės poziciją – įskaitant nuostatą, kad Kinija turi greičiau padidinti savo efektyvųjį valiutos kursą.

Ar Taryba gali padaryti pareiškimą, kuriame pateiktų naujausią informaciją apie politinę padėtį Čade, taip pat nurodytų, kokios valstybės narės siųs karius į taikos palaikymo operaciją Čade.

(PT) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atsakymas, neturintis saistančios galios Tarybai ir valstybėms narėms, 2007 m. spalio mėn. Strasbūre vykusios Europos Parlamento sesijos metu, kai buvo teikiami klausimai Tarybai, žodžiu pateiktas nebuvo.

Taryba teigiamai vertina tai, kad 2007 rugpjūčio 13 d. 82 Čado politinės partijos – ir daugumos, ir opozicinės – siekdamos Čade stiprinti demokratinį procesą, pasirašė visuotinį politinį susitarimą. Šis susitarimas yra svarbus žingsnis šioje šalyje įtvirtinant demokratinį procesą. ES, kuri pasirašė šį susitarimą kaip stebėtoja, rėmė derybas nesikišdama į procesą; ji dalyvauja kaip Paramos ir stebėjimo komiteto, kuris buvo įsteigtas šiuo susitarimu ir kurio užduotis – užtikrinti sutarties nuostatų įgyvendinimą, rėmėja. ES toliau rems Čado rinkimų proceso reformą, siekdama, kad iki 2009 m. pabaigos būtų surengti laisvi ir sąžiningi rinkimai. Padėtis Čade taip pat buvo aptarta 2007 m. spalio 15–16 d. Tarybos išvadose.

2007 m. rugsėjo 25 d. JT Saugumo Tarybai vienbalsiai priėmus Rezoliuciją 1778 (2007) Jungtinėms Tautoms tapo įmanoma Čado rytinėje dalyje ir Centrinės Afrikos Respublikos šiaurės rytinėje dalyje vykdyti įvairias operacijas, tarp jų ES karinę operaciją. 2007 m. spalio 15 d. Taryba patvirtino bendrus veiksmus dėl Europos Sąjungos karinės operacijos Čado Respublikoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje – EUFOR Chad/CAF. Ši operacija bus vykdoma pagal Europos saugumo ir gynybos politiką; ja siekiama apsaugoti civilius, ypač pabėgėlius ir perkeltuosius asmenis, palengvinti humanitarinės pagalbos teikimą, padėti perkeltiesiems asmenims savanoriškai grįžti į kilmės vietas, taip pat padėti užtikrinti JT ir su jomis susijusių darbuotojų saugumą ir judėjimo laisvę. Reikia pabrėžti, kad šios misijos dislokavimas atitinka nuostatas dėl platesnio ES dalyvavimo sprendžiant regionines Sudano krizes prielaidas.

Kai kurios ES valstybės (Prancūzija, Airija, Lenkija, Švedija, Austrija, Belgija, Ispanija, Graikija ir Suomija) neoficialiai nurodė, kad į šią operaciją jos ketina siųsti savo karius. Įprastinis pajėgų dislokavimas prasidės tinkamu laiku.

Ar Taryba gali padaryti pareiškimą, kuriame informuotų, kaip ji ketina padėti Sirijos ir Jordanijos vyriausybėms spręsti maždaug 2 mln. irakiečių pabėgėlių, kurie atvyko į šias šalis per paskutinius 18 mėnesių, problemą?

Jordanijos strateginių tyrimų centro universitetas neseniai paskelbė dokumentą „Karo Irake poveikis Jordanijos augimui ir infliacijai“, kuriame teigiama, kad Jordanijoje yra daugiau nei milijonas irakiečių pabėgėlių, ir pabrėžiama, kad sprendžiant Irako humanitarinės nelaimės labai didelio poveikio Jordanijai problemą Europa rodo nepakankamai solidarumo.

Ar Taryba nemano, kad, atsižvelgiant į ES vertybes ir interesus, būtina parengti ypatingos padėties valdymo planą, skirtą padėti šalims, kurias labiausiai veikia Irako humanitarinė nelaimė – Libanui, Egiptui, o labiausiai – Jordanijai ir Sirijai?

Ar Taryba nemano, kad jos nesugebėjimas veikti yra ne tik nežmogiškas, bet ir prieštaraujantis Europos interesams?

(PT) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atsakymas, neturintis saistančios galios Tarybai ir valstybėms narėms, 2007 m. spalio mėn. Strasbūre vykusios Europos Parlamento sesijos metu, kai buvo teikiami klausimai Tarybai, žodžiu pateiktas nebuvo.

Taryba labai atidžiai stebi padėtį Jordanijoje ir Sirijoje.

Komisija skyrė 10,2 mln. eurų Irako humanitarinės krizės sukeltoms problemoms spręsti. Iš šios sumos maždaug 4 mln. eurų skirti padėti kenčiantiems Irako žmonėms. Likę 6 mln. bus panaudoti Jordanijoje ir Sirijoje – pažeidžiamiausių grupių sveikatos priežiūrai ir švietimui, taip pat tiksliniam maisto ir svarbiausių buities prekių platinimui.

Taryba gerai žino apie šių metų liepos 12 d. priimtą Europos Parlamento rezoliuciją dėl Irako pabėgėlių humanitarinės padėties. Šiuo metu svarstomos kitos pagalbos Jordanijai ir Sirijai priemonės.

Be to, 2006 m. per Tarptautinį Irako atkūrimo fondą buvo suteikta 10 mln. eurų parama, skirta padėti perkeltiesiems asmenims Irake.

Ar Taryba gali padaryti pareiškimą, kuriame informuotų, kokias iniciatyvas Europos Sąjunga vykdo, kad būtų iš esmės padidintas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros finansavimas? Ar Taryba sutinka, kad šis labai svarbus politinis klausimas turi būti sprendžiamas taip, kad Europos Sąjunga galėtų pasiekti Lisabonos darbotvarkėje nustatytus tikslus?

(PT) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atsakymas, neturintis saistančios galios Tarybai ir valstybėms narėms, 2007 m. spalio mėn. Strasbūre vykusios Europos Parlamento sesijos metu, kai buvo teikiami klausimai Tarybai, žodžiu pateiktas nebuvo.

Taryba visada teigė, kad, siekiant Lisabonos strategijoje nustatytų tikslų ir norint panaikinti Europos Sąjungos atsilikimą nuo svarbiausių konkurentų pasaulyje, būtina daugiau investuoti į į mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir naujovių projektus.

Pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos
programą (2007–2013 m.), kuri, palyginti su ankstesne programa, yra finansuojama geriau, pradėtos vykdyti įvairios iniciatyvos, skirtos pagerinti mokslinių tyrimų veiklos ir programų koordinavimą. Tarp jų – Europos technologijų platformos, kuriomis naudodamosi pramonės ir kitos suinteresuotosios šalys kuria įmonėms svarbias bendras ilgalaikes programas ir strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkes, taip pat – principu „nuo atskiro prie bendro“ pagrįsta ERA-NET sistema, skirta remti nacionalinių ir regioninių programų koordinavimą.

Taryba šiuo metu ypač siekia skubiai susitarti, kad būtų patvirtintos pirmosios keturios direktyvos dėl bendrųjų technologijų iniciatyvų: ARTEMIS (įterptosios skaičiavimo sistemos), NVI (naujoviškos vaistų iniciatyvos), „Švarus dangus“ (aeronautika ir oro transportas) ir ENIAC (nanoelektros technologijos). Taryba taip pat paragino Komisiją kuo greičiau paskelbti likusias bendrąsias technologijų iniciatyvas, pateiktas programoje „Bendradarbiavimas“, įgyvendinančioje Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą, ir dar kartą pabrėžė, kad šias iniciatyvas būtina valdyti atvirai ir skaidriai.

Ar Taryba gali padaryti pareiškimą, kuriame informuotų apie galimybes iki šių metų pabaigos sudaryti tarptautinį susitarimą dėl Kosovo ateities?

(PT) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atsakymas, neturintis saistančios galios Tarybai ir valstybėms narėms, 2007 m. spalio mėn. Strasbūre vykusios Europos Parlamento sesijos metu, kai buvo teikiami klausimai Tarybai, žodžiu pateiktas nebuvo.

2007 m. birželio 18 d. Taryba dar kartą patvirtino mananti, kad JT specialiojo pasiuntinio Marčio Ahtisaario pasiūlymas suteikia pagrindą išspręsti Kosovo klausimą priimant naują Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją. Taryba pabrėžė, kad būtina greitai išspręsti Kosovo statuso klausimą, nes jis yra esminis kuriant demokratinę ir daugiatautę visuomenę Kosove, kuris būtų pasirengęs laikytis teisinės valstybės principų, taip pat siekiant išlaikyti ir stiprinti regiono stabilumą. Taryba taip pat pabrėžė, kad ES yra pasirengusi imtis svaraus vaidmens įgyvendinant statuso nustatymą.

Kadangi JT Saugumo Taryboje šis klausimo sprendimas atsidūrė aklavietėje, šiuo metu derybos yra laikinai sustabdytos. Savo rugpjūčio 1 d. pareiškime JT Generalinis Sekretorius Ban Ki-moon teigiamai įvertino kontaktinės grupės iniciatyvą surengti naujas Prištinos ir Belgrado derybas, kurioms vadovautų ES trejetas, Rusijos Federacija ir JAV. JT Generalinis Sekretorius paprašė kontaktinę grupę iki gruodžio 10 d. pateikti jam ataskaitą. Liepos 29 d. Tarybos generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis BUSP Javier Solana ES atstovu trejete paskyrė ambasadorių Wolfgangą Ischingerį.

Trejetas pradėjo darbą rugpjūčio mėn. ir nuo to laiko surengė kelis šalių susitikimus, kurie vyko konstruktyvioje atmosferoje. Pirmasis Prištinos ir Belgrado delegacijų tiesioginių derybų ratas vyko rugsėjo 28 d. Niujorke. Spalio 14 ir 22 d. vyko dar du tiesioginių ir netiesioginių derybų ratai. Šalys Kosovo statuso klausimu iki šiol laikosi savo visiškai priešingų nuomonių. Kiti derybų ratai, kuriuose dalyvaus ir minėtos šalys, vyks lapkričio mėn.

2007 m. spalio 15 d. išvadose Taryba pareiškė visiškai remianti trejeto procesą ir jame ES atstovaujantį ambasadorių Wolfgangą Ischingerį. Taryba palankiai įvertino intensyvią veiklą ir konstruktyvią pirmo derybų raundo atmosferą. Pažymėdama, kad trejeto procesą užbaigs kontaktinė grupė, kuri iki gruodžio 10 d. pateiks ataskaitą JT Generaliniam Sekretoriui, Taryba paragino abi šalis konstruktyviai, ryžtingai ir siekiant kompromiso dalyvauti likusiuose derybų etapuose bei dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad derybose būtų išspręstas Kosovo statuso klausimas.

Trejeto procesui pasibaigus JT Generalinis Sekretorius JT Saugumo Taryboje paskelbs ataskaitą apie jo rezultatus.

Šiuo metu šių procesų rezultatus prognozuoti per anksti.

Į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (angl. IUCN) Raudonąją knygą šiuo metu įtraukta 41 415 laukinės floros ir faunos rūšių; 16 306 šių rūšių gresia išnykimas; praėjusiais metais išnykimas grėsė 16 118 rūšių. Bendras išnykusių laukinės floros ir faunos rūšių skaičius – 785; 65 rūšys laikomos nelaisvėje arba kultivuojamos žmogaus.

Ar Taryba gali informuoti, kokių politinių veiksmų jį šiuo metu imasi ir kokių ketina imtis ateityje, kad pavojuje atsidūrę gyvūnai būtų apsaugoti nuo išnykimo ir kad iš rūšių, kurioms gresia pavojus, sąrašo jie patektų į saugesnį lygmenį – atsižvelgdama į tai, kad nepaisant ankstesnių įsipareigojimų, atitinkamų politinių veiksmų beveik nebuvo imtasi.

(PT) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atsakymas, neturintis saistančios galios Tarybai ir valstybėms narėms, 2007 m. spalio mėn. Strasbūre vykusios Europos Parlamento sesijos metu, kai buvo teikiami klausimai Tarybai, žodžiu pateiktas nebuvo.

Taryba, kaip ir gerbiamasis EP narys, nerimauja dėl nuolatinio biologinės įvairovės nykimo ir ekosistemų paslaugų ES ir pasaulyje skaičiaus mažėjimo, taip pat sutinka, kad veiksmai siekiant šią tendenciją stabdyti turi būti nedelsiant pradėti koordinuoti ir stiprinti – ypač atsižvelgdama į tai, kad 2010 m. įsipareigojimams įgyvendinti liko nedaug laiko. Kaip gerbiamasis EP narys žino, 2001 m. Geteborge Europos Vadovų Taryba nustatė tikslą iki 2010 m. ES sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. ES taip pat nustatė tikslą iki 2010 m. pasaulyje sumažinti prarandamos biologinės įvairovės dalį.

Kaip įprasta, Bendrijos aplinkos politikos svarbiausias aspektas yra aplinkos apsaugos teisės aktai, susiję su laukinių gyvūnų ir augalų apsauga: Natūralių buveinių direktyva (Tarybos direktyva 92/43/EEB⁽¹⁾), Paukščių direktyva (Tarybos direktyva 79/409/EEB⁽²⁾), taip pat CITES reglamentas (EB) Nr. 338/97 (Tarybos direktyva (EB) Nr. 338/97⁽³⁾). Kaip gerbiamasis EP narys neabejotinai žino, aplinkos klausimai šiuo metu sprendžiami pagal EB sutarties 251 straipsnį – tai reiškia, kad Europos Parlamentas šiais klausimais yra viena iš teisėkūros institucijų. Be to, saugomos gamtos teritorijos negali išlikti ir vystytis atskirai nuo aplinkos. Todėl Taryba paragino Komisiją ir valstybes nares toliau integruoti biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų klausimus į kitų politikos sričių programas ir pasinaudoti galimybėmis, kurias suteikia žemės ūkio, kaimo plėtros, miškininkystės ir žuvininkystės politika.

Biologinės įvairovės apsaugai Tarybos politinėje darbotvarkėje skiriama ypač daug dėmesio. Praėjusį gruodį. Taryba paragino nedelsiant įgyvendinti Komisijos parengtą ES veiksmų planą iki ir po 2010 m. Šiame veiksmų plane nustatomos politikos sritys, atitinkami konkretūs tikslai ir paramos priemonės.

Taryba nuolat pabrėžia poreikį apsaugoti svarbiausias natūralias buveines ir laukinės floros ir faunos rūšis ir ragina Komisiją vykdyti rūšių ir natūralių buveinių, nurodytų Natūralių buveinių direktyvos prieduose, mokslinę analizę. Valstybių narių ataskaitų dėl Natūralių buveinių direktyvos įgyvendinimo tyrimas taip pat gali padėti nustatyti, ar reikia persvarstyti konkrečių laukinės floros ir faunos rūšių apsaugos statusą. Dėl išsamesnės informacijos apie šį procesą gerbiamasis EP narys turėtų kreiptis tiesiogiai į Komisiją.

Pasaulio lygmeniu ES yra biologinės įvairovės apsaugos lyderė ir stengiasi kuo geriau taikyti daugiašalius aplinkos susitarimus (DAS), pvz. – Konvenciją dėl biologinės įvairovės (angl. CBD), Konvenciją dėl tarptautinės prekybos nykstančių rūšių laukine fauna ir flora (angl. CITES) ir Konvenciją dėl migruojančių laukinės faunos ir floros rūšių (angl. CMS). CITES konvenciją pasirašiusių šalių 14 konferencijoje, kurį vyko 2007 m. birželio mėn. Hagoje (ją organizavo Nyderlandai) ES šalys buvo lyderės. Komisija pradėjo pasirengimą 9-ajam CBD konvenciją pasirašiusių šalių susitikimui, kuris vyks 2008 m. gegužės mėn. Bonoje, siekdama užtikrinti, kad ES būtų aktyvi ir konstruktyvi dalyvė. Be to, CMS konvenciją pasirašiusios ES šalys Škotijoje susitinka su Afrikos, Europos ir Azijos atstovais (2007 m. spalio 22–25 d.), siekdamos, kad būtų sudarytas naujas susitarimas dėl migruojančių plėšrūnų paukščių apsaugos.

Galiausiai Portugalija kartu su Tarptautine gamtos apsaugos sąjunga (angl. IUCN) 2007 m. lapkričio 12–13 d. rengia svarbią suinteresuotųjų verslo ir biologinės įvairovės apsaugos sektoriaus atstovų konferenciją. Joje siekiama nustatyti partnerystę su įmonėmis (siekiant apsaugoti biologinę įvairovę) – tai yra svarbu norint rasti naujų ir pažangių finansavimo šaltinių.

Kaip Taryba reaguos, jei 2007 m. pabaigoje Kroatija įgyvendins savo vienašalį sprendimą nustatyti ekologinę ir žvejybos apsaugos zoną (numatoma, kad jis įsigalios 2008 m. sausio 1 d.)?

(PT) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atsakymas, neturintis saistančios galios Tarybai ir valstybėms narėms, 2007 m. spalio mėn. Strasbūre vykusios Europos Parlamento sesijos metu, kai buvo teikiami klausimai Tarybai, žodžiu pateiktas nebuvo.

Taryba su susirūpinimu atkreipė dėmesį į Kroatijos parlamento sprendimą nuo 2008 m. sausio 1 d. pradėti taikyti ekologinę ir žvejybos apsaugos zoną. Šis sprendimas prieštarauja 2004 m. birželio 17–18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadoms, kuriose Taryba atkreipė dėmesį į Kroatijos sprendimą ES valstybėms narėms netaikyti jokio ekologinės ir žvejybos apsaugos zonos aspekto ir teigiamai įvertino Italijos, Slovėnijos ir Kroatijos susitarimą, pasiektą 2004 m. birželio 4 d. Briuselyje vykusiame trišaliame susitikime. Derybų plane taip pat numatyta, kad Kroatija turi visiškai atsižvelgti į 2004 m. birželio 17–18 d. išvadas.

Suinteresuotųjų šalių susitikimai, kuriuose buvo siekiama rasti tenkinantį sprendimą, buvo nesėkmingi. ES ne kartą pabrėžė Kroatijai (pvz., paskutiniame jungtinio parlamentinio komiteto susitikime, kuris vyko 2007 m. spalio 2 d. Briuselyje) galimus vienašalio ekologinės ir žvejybos apsaugos zonos taikymo padarinius deryboms dėl stojimo.

Taryba toliau atidžiai stebės šio klausimo eigą ir primena visus atitinkamus 2004 m. birželio 17–18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų lygmenis.

Liepos mėn. Komisija nusprendė uždrausti Lenkijos žvejams žvejoti menkes Baltijos jūros rytinėje dalyje iki 2007 m. pabaigos. Lenkijos vyriausybės atstovai teigė, kad vyriausybė neketina bausti žvejų, kurie pažeisti šį žvejybos draudimą. Kokias priemones, Tarybai pirmininkaujančios šalies požiūriu, ES turėtų taikyti šalims, kurios atvirai pareiškia, kad jos neužtikrins bendrųjų susitarimų dėl žvejybos kvotų įgyvendinimo šioje srityje?

(PT) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atsakymas, neturintis saistančios galios Tarybai ir valstybėms narėms, 2007 m. spalio mėn. Strasbūre vykusios Europos Parlamento sesijos metu, kai buvo teikiami klausimai Tarybai, žodžiu pateiktas nebuvo.

Pagal Bendrijos institucines nuostatas Komisija yra „sutarčių sergėtoja“ ir užtikrina, kad būtų laikomasi Bendrijos teisės aktų. Šiuo atveju, jei bus nustatyta, kad Lenkija nesilaiko draudimo žvejoti menkes, sprendimą dėl priemonių priims Komisija.

Todėl Taryba pataria gerbiamajai EP narei savo klausimą pateikti Komisijai.

Nepaisant to, kad ES uždraudė Zimbabvės prezidentui Robertui Mugabei ir 130 jo režimo atstovų atvykti į ES, R. Mugabei tikriausiai bus leista atvykti į Europos ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimą, kuris vyks 2007 m. gruodžio 8 d. Lisabonoje. Nė viena ES valstybė narė neremia Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Gordono Browno, kuris siekia, kad Zimbabvės atstovams nebūtų leista dalyvauti šiame susitikime. Teigiama, kad Vakarų valstybių spaudimas pablogins ir taip prastą Zimbabvės padėtį ir paskatins Afrikos valstybes remti R. Mugabės režimą. Tokie argumentai neteisingi. ES valstybės narės taip pat prieštarauja Gordono Browno pasiūlymui paskirti specialųjį pasiuntinį krizės Zimbabvėje klausimams.

Kaip Taryba vertina Gordono Browno pasiūlymą? Kokius konkrečius įgaliojimus galėtų turėti toks pasiuntinys? Kodėl ES valstybės narės prieštarauja šiam pasiūlymui?

(PT) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atsakymas, neturintis saistančios galios Tarybai ir valstybėms narėms, 2007 m. spalio mėn. Strasbūre vykusios Europos Parlamento sesijos metu, kai buvo teikiami klausimai Tarybai, žodžiu pateiktas nebuvo.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Tarybos generalinis sekretorius-vyriausiais įgaliotinis BUSP ketina bendru sutarimu suteikti įgaliojimą oficialiam pasiuntiniui nustatytu metu pranešti apie padėti Zimbabvėje – jei tarpininkaujant prezidentui Thabo Mbekiui bus pasiektas vidaus politinis susitarimas.

Apie tikslus ir įgaliojimus paskelbs Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Tarybos generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis BUSP, kuris pasiūlys atitinkamą pareigūną. Pasiuntinio funkcija – labiau vertinti, nei kištis.

Taryba toliau remia Pietų Afrikos plėtros bendrijos (angl. SADC) iniciatyvą suteikti įgaliojimą prezidentui Thabo Mbekiui tarpininkauti Zimbabvės vyriausybės ir opozicijos derybose ir atsargiai džiaugiasi pirmaisiais šių pastangų rezultatais.

Neseniai vykusiame valstybių narių transporto ministrų susitikime paaiškėjo, kad nuomonės dėl Europos palydovinės radijo navigacinės sistemos „Galileo“ finansavimo labai skiriasi. Su panašiomis problemomis susiduria Europos interneto paieškos programa „Quaero“.

Atsižvelgiant į strateginį pranašumą, kurį šios programos gali suteikti Europos naujovių ekonomikos ir techninio bei kultūrinio Sąjungos pasitikėjimo savo jėgomis požiūriu, – ar Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė per Tarybos svarstymus atkreipė dėmesį į tai, kad pavojinga neteikti strateginio pranašumo, kurį gali suteikti „Galileo“ programa (turint mintyje, kad šiuo metu rengiamas panašus JAV projektas GPS III)? Kokių konkrečių priemonių ji ketina imtis, kad skirtingi valstybių narių požiūriai būtų suderinti? Ką Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė pataria šių projektų finansavimo klausimu?

(PT) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atsakymas, neturintis saistančios galios Tarybai ir valstybėms narėms, 2007 m. spalio mėn. Strasbūre vykusios Europos Parlamento sesijos metu, kai buvo teikiami klausimai Tarybai, žodžiu pateiktas nebuvo.

Gerbiamasis EP narys tikriausiai žino, kad 2007 m. spalio 1–2 d. sesijoje Taryboje buvo keičiamasi nuomonėmis dėl Europos palydovinės navigacijos programų („Galileo“ ir EGNOS), ir atkreipė dėmesį į tai, kad 2007 m. rugsėjo 19 d. Komisija paskelbė Komunikatą „Galileo“ pažanga. Pakeisti Europos GNSS programų profilį“ ir atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus – iš dalies pakeistą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tolesnio Europos palydovinės radijo navigacijos programų įgyvendinimo ir pasiūlymą dėl biudžeto valdymo institucijos sprendimo dėl daugiametės finansinės programos peržiūros. Šiuos dokumentus, kuriuos Komisija parengė Tarybos ir Europos Parlamento (2007 m. birželio 8 ir 20 d. rezoliucijos) prašymu ir kurie pabrėžia strateginę „Galileo“ programos vertę, vertins Tarybos kompetentingosios institucijos.

Europos Vadovų Tarybai, kuri 2007 m. birželio 21–22 d. dar kartą patvirtino, kad „Galileo“ projektas Europos Sąjungai labai svarbus, pateikus prašymą Taryba patvirtino išvadas, kuriose teigia, kad ji sieks, kad iki šių metų pabaigos būtų priimtas bendras sprendimas dėl Europos GNSS programų įgyvendinimo. Pirmininkaujanti valstybė narė, atsižvelgdama į „Galileo“ programos pridėtinę vertę ir bendrą Europos Sąjungos interesą, darys viską, kad Tarybos kompetentingosios institucijos ir kitos institucijos, ypač Europos Parlamentas, šią užduotį sėkmingai įgyvendintų.

Laikraščio „New York Times“ informacija, kad įtariamųjų terorizmu kalinimo slaptose vietose ne JAV teritorijoje programa vykdoma toliau ir kad CŽV slaptu memorandumu per šias operacijas buvo leista vykdyti kankinimus, sukėlė pasipiktinimą. Laikraščio duomenimis, CŽV užsienyje esančiose „juodosiose vietose“ vėl kalina sulaikytuosius, o 2005 m. Teisingumo departamentas, vadovaujamas Alberto R. Gonzaleso, paskelbė slaptą memorandumą, kuriuo CŽV leidžiama naudoti žiauresnę apklauso techniką, „skausmingą fizinę ir psichologinę taktiką“, pvz., mušimą per veidą, tariamą skandinimą ir laikymą labai žemoje temperatūroje.

Ar Taryba ketina pasmerkti šią neteisėtą CŽV veiklą, kurią JAV administracija toleruoja ir palaiko? Ar ji ketina imtis priemonių, kad būtų sustabdytas CŽV vykdomas neteisėtas įtariamųjų kalinimas ir kankinimai, JAV administracija būtų apkaltinta šiurkščiais žmogaus teisių konvencijų pažeidimais, kurie yra nepriimtinas išpuolis prieš pagrindines teises ir laisves?

(PT) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atsakymas, neturintis saistančios galios Tarybai ir valstybėms narėms, 2007 m. spalio mėn. Strasbūre vykusios Europos Parlamento sesijos metu, kai buvo teikiami klausimai Tarybai, žodžiu pateiktas nebuvo.

Taryba niekada nesvarsto spaudoje pateiktų kaltinimų.

Tarybos pozicija dauguma šių klausimų pateikta 2006 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadose: „ES tebėra tvirtai įsipareigojusi visiškai uždrausti kankinimą, žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą. Šiuo įsipareigojimu vadovaujamės savo veiksmuose ir trečiosioms šalims keliame mums susirūpinimą keliančius klausimus. Todėl Taryba pakartoja, kad kovojant su terorizmu turi būti gerbiamos ir užtikrinamos žmogaus teisės, pabėgėlių teisė ir tarptautinė humanitarinė teisė. Taryba toliau atidžiai stebės žmogaus teisių aspekto raidą kovoje su terorizmu ir imsis tinkamų priemonių šioms teisėms apsaugoti. Veikiančios slaptos įkalinimo įstaigos, kuriose sulaikyti asmenys yra laikomi be teisinio reglamentavimo, neatitinka tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės.“

Be to, ES gairėse dėl kankinimų nustatyta, kad ES skatina trečiąsias šalis imtis šių priemonių:

– „užtikrinti, kad parodymais, gautais kankinant ir netinkamai elgiantis, nebūtų remiamasi kaip įrodymais teismo byloje, išskyrus įrodymus prieš kankinimu kaltinamą asmenį, kad parodymas buvo išgautas: (...)

– užtikrinti, kad jokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis, įskaitant karo padėtį arba karo grėsmę, vidaus politinius neramumus ar kitokią nepaprastąją padėtį, nebūtų remiamasi pateisinti kankinimus ar netinkamą elgesį;

– užtikrinti, kad joks asmuo nebūtų prievarta grąžintas į šalį, kurioje yra pavojus, kad jis bus kankinamas ar su juo bus netinkamai elgiamasi.“

Marokas yra neteisėtai okupavęs Vakarų Sacharą nuo 1976 m., kai šiurkščiai pažeisdamas tarptautinę teisę, jis šią teritoriją aneksavo.

Nepaisant visų Polisario fronto, teisėtos Sacharos žmonėms atstovaujančios organizacijos, taip pat JT pastangų ir geros valios ženklų, taikos procesas Vakarų Sacharoje jau ilgą laiką nevyksta – dėl Maroko valdžios institucijų, kurios nesutinka laikyti tarptautinės teisės ir tęsia šios teritorijos okupaciją, priešiškumo.

Dėl tokios Maroko pozicijos taikos procesas nevyksta. Maroko pasiūlymais iš esmės siekiama panaikinti Sacharos žmonių teisę spręsti savo likimą – nepaisant to, kad ši teisė yra puoselėjama JT rezoliucijose ir JT Chartijoje.

Atsižvelgiant į naujausias sustiprėjusias represijas Maroko okupuotoje Vakarų Sacharos teritorijoje – kaip Taryba vertina Maroko požiūrį ir kokių iniciatyvų ji imasi, kad būtų įgyvendintos JT rezoliucijos dėl Vakarų Sacharos, pagal kurias Sacharos žmonėms turi būti suteikta nepaneigiama apsisprendimo teisė, nes tai yra vienintelė ir visiškai būtina priemonė, leidžianti rasti sąžiningą ir tvarų Vakarų Sacharos konflikto sprendimą?

(PT) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atsakymas, neturintis saistančios galios Tarybai ir valstybėms narėms, 2007 m. spalio mėn. Strasbūre vykusios Europos Parlamento sesijos metu, kai buvo teikiami klausimai Tarybai, žodžiu pateiktas nebuvo.

Tarybos pozicija aiški. Taryba visiškai pritaria Jungtinių Tautų ir JT Generalinio Sekretoriaus asmeninio pasiuntinio pastangoms rasti politinį problemos sprendimą. Taryba nuosekliai pasisako už teisingą, tvarų, abiem pusėms priimtiną sprendimą, kuriuo Vakarų Sacharos žmonėms, laikantis JT rezoliucijų, būtų suteikta apsisprendimo teisė.

Po kelerių metų politinės aklavietės, 2007 m. balandžio 30 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija 1754 suteikia galimybę pradėti naują procesą – joje šalys raginamos vykdyti tiesiogines derybas be išankstinių sąlygų. Šių metų birželio 18–19 d. ir rugpjūčio 10–11 d., remiant Jungtinėms Tautoms, įvyko du derybų ratai; naujas derybų ratas numatytas šį rudenį. Tikimės, kad derybų šalys ir regiono valstybės, siekdamos pažangos ieškant politinio šio klausimo sprendimo, toliau visapusiškai bendradarbiaus su Jungtinėmis Tautomis ir tarpusavyje.

Vaziristano genčių zona tapo teroristinės grupuotės „Al Qaeda“ ir ginklų bei narkotikų kontrabandininkų prieglobsčiu; tai kenkia Vakarų valstybių interesams ir saugumui.

Kokias priemones Taryba pataria ar siūlo patarti vykdyti Pakistano vyriausybei, kad ši padėtis pasikeistų ir būtų sustabdyta bet kokia Pakistano talibanizacija?

(PT) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atsakymas, neturintis saistančios galios Tarybai ir valstybėms narėms, 2007 m. spalio mėn. Strasbūre vykusios Europos Parlamento sesijos metu, kai buvo teikiami klausimai Tarybai, žodžiu pateiktas nebuvo.

Taryba nuolat stebi padėti Vaziristane. Pripažindami, kad tai yra vidaus klausimas, mes reguliariai svarstome padėtį su Pakistano valdžios institucijomis.

Mūsų nuomone, daugiau gali būti padaryta kuriant pasitikėjimo atmosferą – pvz., asmeninių ryšių, pasienio zonų ekonomikos plėtros ir pabėgėlių srityse. Mes pasirengę padėti.

Šiuo metu svarbiausius veiksmus vykdome naudodamiesi EB priemonėmis. Ateityje teikiant Bendrijos pagalbą Pakistanui daugiausia dėmesio bus skiriama su Afganistanu besiribojančių provincijų kaimo plėtrai ir švietimui. Mes skyrėme lėšų regioniniam bendradarbiavimui – pasienio valdymui ir regioninės prekybos skatinimui; pasienio bendradarbiavimo požiūriu šie aspektai labai svarbūs. EB taip pat siekia paremti ekonomikos plėtros iniciatyvas – suplanuota parama švietimui, ypač profesiniam mokymui.

JAV įmonė „Blackwater“ įkūrė privačią samdinių armiją ir Irake, Afganistane ir kitose 56 šalyse dislokavo specialiuosius operatyvinius padalinius, kurie šaudo į neginkluotus piliečius ir, pažeisdami tarptautinę teisę, terorizuoja dirbančius žmones. Privati „Blackwater“ įmonei priklausanti armija (ją sudaro 180 000 samdinių) kartu su okupacine JAV kariuomene yra atsakinga už 11civilių irakiečių nužudymą ir 18 sužeidimą 2007 m. rugsėjo 16 d. Be to, pranešama, kad nuo 2005 m. iki dabar Irake ji dalyvavo maždaug 200 epizodų, kuriuose buvo pralietas kraujas, taip pat, kad 2004 m. ši armija dalyvavo sunaikinant Faludžos miestą, kai žuvo daugybė civilių gyventojų. Remiantis autoritetingais tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniai, įmonei „Blackwater“ už jos nusikalstamus veiksmus kasmet sumokama apie 100 mln. dolerių.

Kaip Taryba vertina įmonės „Blackwater“ nusikalstamus veiksmus? Ar Taryba smerkia bendras JAV okupacinių pajėgų, NATO ir „Blackwater“ samdinių armijos žudikiškas operacijas prieš civilius Irako ir Afganistano gyventojus? Ar Taryba pritaria tarptautinei visuomenei, raginančiai JAV ir NATO iš Irako ir Afganistano nedelsiant išvesti okupacines pajėgas?

(PT) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atsakymas, neturintis saistančios galios Tarybai ir valstybėms narėms, 2007 m. spalio mėn. Strasbūre vykusios Europos Parlamento sesijos metu, kai buvo teikiami klausimai Tarybai, žodžiu pateiktas nebuvo.

Taryba nesvarstė „Blackwater USA“ veiksmų.

Tarptautinės pajėgos, įskaitant JAV pajėgas, yra dislokuotos Irake šios šalies vyriausybės prašymu ir atitinka JT Saugumo Tarybos rezoliucijose numatytas sąlygas. 2006 m. lapkričio 28 d. tarptautinių pajėgų mandatas buvo pratęstas dar metams. Saugumo Taryba savo rezoliucijoje skelbia, kad, jei Irako vyriausybė pareikalaus, šis mandatas bus nutrauktas anksčiau. Taryba gerbia Irako vyriausybės nuomonę dėl tarptautinių pajėgų buvimo.

NATO vadovaujamos tarptautinės saugumo ir pagalbos pajėgos (angl. ISAF) dislokuotos Afganistane šios šalies vyriausybės prašymu ir laikosi JT Saugumo Tarybos nurodymų. ES visiškai palaiko 2006 m. susitarimą dėl Afganistano, kuris yra pagrįstas Afganistano vyriausybės ir tarptautinės bendruomenės partneryste ir kuriuo siekiama sukurti ilgalaikius Afganistano pajėgumus ir institucijas. Jei ISAF būtų nedelsiant išvestos, tai nepadėtų siekti šio tikslo.

Kaip Taryba ketina remti Birmos demokratizacijos procesą ir teikti humanitarinę pagalbą šalies gyventojams?

(PT) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atsakymas, neturintis saistančios galios Tarybai ir valstybėms narėms, 2007 m. spalio mėn. Strasbūre vykusios Europos Parlamento sesijos metu, kai buvo teikiami klausimai Tarybai, žodžiu pateiktas nebuvo.

Taryba teigia, kad svarbiausias Europos tikslas kalbant apie Birmą (Mianmarą) yra taikus perėjimas prie teisėtos civilinės valdžios. ES toliau vykdo suderintą politiką, viena vertus – stiprindama ribojančias priemonės, kita vertus – didindama pagalbą Birmos (Mianmaro) žmonėms.

Kalbant apie demokratinį procesą šioje šalyje – Taryba mano, kad tokius pokyčius reikia skatinti tik politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis. ES misijos vadovai kartu su Birmos vyriausybe neseniai ėmėsi dviejų iniciatyvų. Tarybai pirmininkaujanti šalis, vyriausiasis įgaliotinis ir Komisijos narys, atsakingas už užsienio reikalus, paskelbė nemaža pareiškimų, kuriuose valdžios institucijos raginamos elgtis santūriai, paleisti politinius kalinius ir pradėti dialogą su atitinkamomis šalimis. Taryba taip pat pareiškė, kad ji pasirengusi padėti Birmai (Mianmarui) pereinamuoju laikotarpiu – jei vyriausybė iš tikrųjų nuspręstų eiti šiuo keliu.

Ambasadorių lygmeniu ES trejetas ėmėsi iniciatyvų įvairių šio regiono valstybių sostinėse. Taryba artimai ir reguliariai bendrauja su savo partnerėmis regione, t. y. – Indija, Kinija ir ASEAN valstybėmis narėmis.

Ministrų sesijoje, kuri vyko spalio 15 d., Taryba aiškiai parėmė JT specialiojo pasiuntinio Ibrahimo Gambario tarpininkavimo misiją, taip pat kitas JT (įskaitant Saugumo Tarybą) iniciatyvas.

Taryba taip pat sutiko sustiprinti ribojančias priemones, nukreiptas prieš Birmos (Mianmaro) režimą, bet ne prieš gyventojus, kurie ir taip kenčia nuo spaudimo. ES, atsižvelgdama į pokyčius ir Ibrahimo Gambario misijos rezultatus, yra pasirengusi persvarstyti, pakeisti ar sustiprinti šias priemones.

Kalbant apie humanitarinę pagalbą – ES yra viena didžiausių pagalbos Birmai (Mianmarui) teikėjų. Europos Komisija ir valstybės narės vieningai remia tolesnį humanitarinės pagalbos teikimą Birmos (Mianmaro) žmonėms ir iš Birmos į kaimynines šalis pasitraukusiems pabėgėliams. Komisija šiuo metu rengia priemones, kaip šią pagalbą padidinti.

Riboto pobūdžio Birmai taikomos ES sankcijos yra apgailėtinos. Draudimų parduoti ginklus ir išduoti vizas (šis draudimas buvo kelis kartus pažeistas) poveikis minimalus. Lėšų įšaldymo poveikis taip pat tik simbolinis. Europoje įšaldytų lėšų suma gali būti tik 57 svarai sterlingų. Prekybos lengvatų panaikinimas yra sveikintinas, tačiau ES išlieka viena didžiausių investuotojų Birmoje ir jos prekybos partnerių. Atsižvelgiant į tai, kad diskusijos dėl ES sankcijų Birmai išplėtimo jau vyksta, – ar Taryba gali įsipareigoti uždrausti visoms Europos įmonėms ir piliečiams investuoti į Birmą? Ar Taryba gali uždrausti kariškių, kariuomenės personalo ir jų draugų valdomose įmonėse pagamintų prekių ir šių įmonių teikiamų paslaugų importą? Ar Taryba gali įsipareigoti uždrausti strateginės svarbos prekių, pvz., brangakmenių ir medienos, importą? Ar Taryba gali įsipareigoti uždrausti ES teritorijoje vykdyti tarptautines finansines operacijas?

Ar Taryba gali spausti JT Saugumo Tarybą, kad ši Birmai nustatytų privalomas sankcijas? Ar Taryba gali kartu su JT nustatyti tikslines sankcijas, įskaitant privalomą ginklų embargą, draudimą investuoti, draudimą Birmai eksportuoti strateginės svarbos prekes, tarp jų dujas, brangakmenius ir medieną, kol nebus pasiekta negrįžtama pažanga keičiant politinę santvarką ar kol to nepaprašys demokratiškai išrinkta Birmos vyriausybė?

(PT) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atsakymas, neturintis saistančios galios Tarybai ir valstybėms narėms, 2007 m. spalio mėn. Strasbūre vykusios Europos Parlamento sesijos metu, kai buvo teikiami klausimai Tarybai, žodžiu pateiktas nebuvo.

ES Birmai (Mianmarui) ginklų embargą taiko nuo 1990 m., o nuo 1996 m. – daug įvairių sankcijų. Nuo to laiko ribojančios priemonės laipsniškai stiprinamos ir reguliariai atnaujinamos. Sankcijos yra nukreiptos prieš karinį režimą, asmenis, kurie turėjo daugiausia naudos iš prasto valdymo, ir visus tuos, kurie aktyviai priešinasi nacionalinio susitaikymo procesui, žmogaus teisėms ir demokratijai.

Šiuo metu ribojančios priemonės apima vizų išdavimo apribojimus, taip pat šių maždaug 386 asmenų lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymą: Birmos valstybės taikos ir vystymo tarybos (angl. SPDC) narių, regionų policijos viršininkų ir jų pavaduotojų, ministrų, aukščiausio rango generolų (nuo brigados generolo), už kalėjimų ir policijos valdymą atsakingų pareigūnų, asmenų, kurie turėjo naudos iš vyriausybės ekonominės politikos, įmonių, kurios priklauso ginkluotųjų pajėgų atstovams ir jų šeimų nariams, vadovams; taip pat draudžiama teikti paskolas Birmos valstybėms įmonėms (41 įmonė ir organizacija) ir dalyvauti jų versle, skelbiamas ginklų embargas, draudžiama eksportuoti vidaus represijoms skirtą įrangą; sustabdomos nehumanitarinės pagalbos programos (išskyrus sveikatos, švietimo ir skurdo mažinimo sritis); taip pat taikomos diplomatinės priemonės – sustabdyti aukščiausio lygio pareigūnų vizitai į Birmą (Mianmarą), iš ES valstybių narių ambasadų atšaukti karo atašė.

Ryžtingai pasmerkusi žiaurų demonstracijų, kurios vyko rugsėjo pabaigoje, numalšinimą ir šalį kamuojančias represijas, Taryba spalio 15 d. nusprendė padidinti tiesioginį spaudimą režimui – nustatyti griežtesnes ir papildomas eksporto ir importo ribojimo priemones, taip pat riboti investicijas į rąstų ir medienos pramonę, metalų, mineralų ir brangiųjų bei pusbrangių akmenų gavybą. ES taip pat remia tolesnį aktyvų JT, taip pat Saugumo Tarybos dalyvavimą.

Taryba primena, kad, siekdama pagerinti padėtį Birmoje (Mianmare), Taryba naudoja daug priemonių, tarp jų visišką paramą JT specialiojo pasiuntinio Ibrahimo Gambario tarpininkavimo misijai ir politiniam dialogui su Birmos kaimynėmis. Reškiant solidarumą Birmos (Mianmaro) žmonėms labiausiai pažeidžiamoms Birmos gyventojų grupėms ir iš Birmos į kaimynines šalis pasitraukusiems pabėgėliams suteikta didelė humanitarinė pagalba.

Neseniai man pranešė apie vieną Ispanijos, tiksliau Galisijos (aš taip pat kilęs iš šio regiono), kuri turi sieną su Portugalija, darbuotojų problemą. Beveik visi jie yra sveikatos darbuotojai, dirbantys mokamą darbą Portugalijoje; kiekvieną dieną jie keliauja į darbą savo automobiliais, kurie yra registruoti šalyje, kurioje jie gyvena – Ispanijoje.

Portugalijos transporto priemonių mokestis kitos valstybės narės piliečiams gali būti taikomas tuo atveju, jei jie gauna pajamas Portugalijoje ir ten praleidžia daugiau nei šešis mėnesius. Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas „pasienio darbuotojo“ statusas taikomas jiems tik tuo atveju, jei jie dirba pasienyje esančioje municipalinėje apygardoje; kitu atveju įstatymas paverčia juos faktiniais fiskaliniais gyventojais. Dėl to valdžios institucijos prieš šiuos piliečius imasi veiksmų – nustato baudas, konfiskuoja transporto priemonės dokumentus, paima automobilį; taip piliečiui paliekamos dvi galimybės: automobilį įregistruoti arba išsiųsti.

Mums buvo pranešta, kad po kai kurių nukentėjusių asmenų protestų Ispanijos ir Portugalijos valdžios institucijos šį klausimą nagrinėja. Ar Portugalijos valdžios institucijos gali užtikrinti, kad šios problemos bus sprendžiamos nedelsiant – kadangi jos kliudo laisvam darbuotojų judėjimui?

Šiuo metu didėja susirūpinimas dėl Ispanijoje registruotų transporto priemonių judėjimo Portugalijoje – ypač kalbant apie pasienio gyventojus, kurie kiekvieną dieną keliauja į kaimyninę šalį dirbti mokamą darbą.

Labiausiai kenčia Šiaurės Portugalijoje, ypač jos sveikatos paslaugų sektoriuje, dirbantys Galisijos gyventojai. Pagal Portugalijos įstatymus bendrosios užsienyje registruotų transporto priemonių judėjimo Portugalijos teritorijoje nuostatos netaikomos „pasienio darbuotojams“. Tačiau ši sąvoka nėra tinkamai apibrėžta, ir Portugalijos policija, tikrindama Portugalijoje dirbančius Ispanijos piliečius, juos baudžia – dėl to, kad jie nesugeba įrodyti, kad jie atitinka „pasienio darbuotojų“ teisinę apibrėžtį.

Nesant tikslaus apibrėžimo, yra pavojus, kad dėl neaiškaus šių taisyklių taikymo atsiras klaidingų interpretacijų, kurios gali pabloginti gerus Portugalijos ir Ispanijos santykius, kurių nori visa Europa.

Dėl to – ar Tarybai pirmininkaujanti Portugalija gali patvirtinti, kad ji daro viską, kad užtikrintų, kad šių darbuotojų teisinis statusas būtų visiškai vienareikšmiškas?

(PT) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atsakymas, neturintis saistančios galios Tarybai ir valstybėms narėms, 2007 m. spalio mėn. Strasbūre vykusios Europos Parlamento sesijos metu, kai buvo teikiami klausimai Tarybai, žodžiu pateiktas nebuvo.

Taryba nekomentuoja priemonių, kurių imasi ar ketina imtis valstybė narė.

Nors šioje plenarinėje sesijoje atstovauju Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei, kadangi atitinkami klausimai yra susiję su Portugalijos valstybe, aš, būdamas Portugalijos vyriausybės narys, turiu garbės išaiškinti šį klausimą.

Portugalijos ir Ispanijos dvišaliai santykiai puikūs. Dėl to Portugalijos valdžios institucijos Ispanijoje (ne tik Galisijoje) gyvenančių Ispanijos piliečių, kurie dirba Portugalijoje, ypač sveikatos ir švietimo sektoriuose, problemai spręsti turi skirti ypač daug dėmesio.

Atsakingai pareiškiu, kad 2008 m. bendrajame valstybės biudžete, kurį šiuo metu svarsto Portugalijos parlamentas, numatyta, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. pasienio darbuotojai Portugalijoje galės keliauti Ispanijoje registruotomis transporto priemonėmis – jei jų darbo vieta nuo Portugalijos sienos yra nutolusi ne daugiau nei 60 km.

Tai tapo įmanoma dėl bendrų Portugalijos valdžios institucijų ir problemų sprendimo tinklo SOLVIT Portugalijos ir Ispanijos centrų pastangų, kurie šiam atvejui skyrė daug dėmesio; apie tai informavome ir Ispanijos valdžios institucijas.

ES valstybėse narėse prasidėjo aktyvios diskusijos apie tai, kad naudojant naujas technologijas ir dalijantis duomenimis apie keleivius siekiant aptikti teroristus kyla grėsmė, kad bus kėsinamasi į žmonių pilietines laisves, ir apie vėliau priimtą direktyvą dėl telefoninių pokalbių įrašymo. Duomenų apie keleivius dalijimosi ir telefoninių pokalbių įrašinėjimo kritikai įtikinėja, kad tokie planai kelia grėsmę kiekvieno asmens saugumui ir riziką, kad ne ES šalių piliečiai bus dar labiau diskriminuojami. Ši grėsmė labai svarbi devynioms šalims, kurios ateinančiais mėnesiais turėtų prisijungti prie Šengeno, ir laikomasi nuomonės, kad toks duomenų rinkimo planas pažeistų ir imigrantų, ir ES piliečių teises.

Kokios pozicijos laikosi Taryba duomenų apie keleivius rinkimo plano įgyvendinimo klausimu? Kokių veiksmų ketina imtis Taryba siekdama užtikrinti, kad nebus pažeistos pilietinės laisvės, o atvirkščiai, kad jos bus apsaugotos ir apgintos?

(PT) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atsakymas, neturintis saistančios galios Tarybai ir valstybėms narėms, 2007 m. spalio mėn. Strasbūre vykusios Europos Parlamento sesijos metu, kai buvo teikiami klausimai Tarybai, žodžiu pateiktas nebuvo.

Taryba dar negavo Komisijos pasiūlymo dėl keleivių vardų registro (KVR), kurį mini gerbiamoji EP narė, todėl negali pateikti savo nuomonės.

Jei klausime kalbant apie „direktyvą dėl telefoninių pokalbių įrašymo“, mintyje turima Direktyva dėl duomenų saugojimo, Taryba pažymi, kad ji neleidžia įrašyti telefoninių pokalbių. Direktyvoje reglamentuojama tyrimo priemonė „srauto duomenų saugojimas“ – pvz., kokiu numeriu ir kam buvo skambinta, taip pat skambučio trukmė. Pagal šią direktyvą pokalbių turinio įrašyti negalima.

Taryba tikisi, kad kitoje lapkričio mėn. TVR tarybos sesijoje bus pasiektas bendras sutarimas dėl pagrindų sprendimo dėl duomenų apsaugos, nustatančio minimalius duomenų apsaugos reikalavimus pagal trečiąjį ramstį.

Atsižvelgiant į rugsėjo mėn. Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (TCAO) susitikime priimtą sprendimą dėl rinkos priemonių, skirtų kovai su klimato kaita, taip pat kai kurių ne ES šalių priešiškumą aviacijos sektoriaus įtraukimui į ES išmetamųjų teršalų prekybos sistemą, – kokių veiksmų Taryba ketina imtis, kad užtikrintų, kad trečiųjų šalių oro vežėjai būtų įtraukti į ES išmetamųjų teršalų prekybos sistemą, ir koks bus šių veiksmų teisinis pagrindas?

(PT) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atsakymas, neturintis saistančios galios Tarybai ir valstybėms narėms, 2007 m. spalio mėn. Strasbūre vykusios Europos Parlamento sesijos metu, kai buvo teikiami klausimai Tarybai, žodžiu pateiktas nebuvo.

Kaip gerbiamasis EP narys žino, Taryba ir Europos Parlamentas šiuo metu nagrinėja Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/87/EB, įtraukiant aviacijos veiklą į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą Bendrijoje. Direktyva bus priimama bendro sprendimo procedūra, taigi – Parlamentui visiškai dalyvaujant. Tarybos parengiamosios institucijos nagrinėja pasiūlymą, jo techninę, teisinę ir politinę reikšmę. Nepaisydama Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (TCAO) 36-osios generalinės asamblėjos rezultatų, Taryba yra apsisprendusi siekti išsamios aviacijos išmetamųjų teršalų sumažinimo koncepcijos, kuri atitinka ES politiką ir tikslus ir Jungtinių Tautų bendrąją klimato konvenciją, jos sudedamoji dalis – intensyvus darbas dėl Komisijos pasiūlymo įtraukti aviaciją į Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą.

Taryba taip pat toliau dirbs Jungtinių Tautų struktūroje ir dvišalių santykių srityje, kad į procesą būtų įtrauktos trečiosios šalys ir kad būtų pasiektas susitarimas dėl priemonių dėl klimato kaitos po 2012 m. ES mano, kad vienas pagrindinių derybų dėl priemonių po 2012 m. aspektų yra ištaisyti reikalavimus dėl tarptautinės aviacijos taršos taip, kad jie būtų ekonominiu požiūriu labiau pagrįsti – išplečiant ir padidinant anglies rinką. Taryba pripažįsta, kad į šį procesą labai svarbu įtraukti trečiąsias šalis, ypač besivystančias šalis, ir toliau diplomatiniu lygmeniu siekti joms išaiškinti, kad oro linijų dalyvavimas Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemoje gali atnešti grynos naudos.

Pranešama, kad vis daugiau sukčiaujama naudojant Pietų Italijai, ypač Bazilikatos regionui, skirtas lėšas, ir vykdomi atitinkami tyrimai.

Nors pirmiausia nacionalinės ir regionų institucijos turi atlikti patikrinimus ir auditą, o atitinkamos valdymo institucijos iš to turi padaryti išvadas ir visas reikalingas pataisas – ar Komisija gali informuoti, kiek kartų ir kokiais atvejais Italijos valdžios institucijos paprašė Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (angl. OLAF) pagalbos vykdant tyrimus?

Ar Komisija nemano, kad problema yra visa institucinė ir verslo aplinka, ypač Bazilikatos regione?

Nors Komisijos atliktas auditas yra tik papildoma metinės strategijos dalis, ar Komisija gali pasakyti, ar ji ketina imtis kokių nors priemonių, kad patikrintų, ar struktūriniai fondai naudojai tinkamai, ir užkirstų kelią sukčiavimui Bazilikatos regione?

Per 2000–2006 m. programinį laikotarpį Bazilikatos regionui iš viso skirta 848 035 000 eurų struktūrinių fondų lėšų. 433 885 000 eurų skirta Europos regioninės plėtros fondui (ERPF) (51,16 proc.), 220 900 000 eurų – Europos socialiniam fondui (ESF) (26,05 proc.) ir 193 250 000 (22,79 proc.) – Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Orientavimo skyriui. Taigi Bazilikatos regionui skirta apie 2,5 proc. visų Italijai skirtų Bendrijos lėšų, numatytų 2000–2006 m. programiniam laikotarpiui.

Gerbiamasis EP narys teisus, sakydamas, kad padaugėjo pranešimų apie taisyklių pažeidimus. Vien Bazilikatos regione 2006 m. nustatyta 80 pažeidimų. Be to, Italijos valdžios institucijos nustatė, kad 79 iš 80 šių pažeidimų yra įtariamo sukčiavimo atvejai; bendra su jais susijusi suma – 3,7 mln. eurų. Jie sudaro 11 proc. visų pažeidimų, apie kuriuos pranešė Italija. Lėšų požiūriu dalis daug mažesnė – 1,6 proc.

Dauguma atvejų susiję su EŽŪOGF Orientavimo skyriumi.

Tačiau, nors statistiko rodo, kad su šiuo konkrečiu fondu susijusių įtariamo sukčiavimo atvejų labai padaugėjo, Komisiją ramina tai, kad kontrolės institucijos šiuos pažeidimus nustatė ir apie visus juos pranešė.

Be to, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (angl. OLAF) pranešė, kad buvo tik vienas su Bazilikatos regionu susijęs tolesnio nagrinėjimo atvejis, o aktyvūs tyrimai nebuvo vykdomi.

Italijos valdžios institucijos OLAF neprašė padėti vykdyti tyrimus dėl struktūrinių fondų naudojimo Bazilikatos regione.

Be to, kalbant apie 2000–2006 m. programinį laikotarpį, Bazilikatos regionas per pagrindinį koordinavimo punktą, priklausantį Presidenza del Consiglio dei Ministri – Dipartimento politiche comunitarie, pranešė apie 93 pažeidimus.

Tinkamą struktūrinių fondų naudojimą nacionaliniu ir Bendrijos lygmeniu užtikrina kelios institucijos. Struktūrinių fondų naudojimo auditą atlieka ir nacionalinės institucijos, ir su struktūriniais fondais dirbančios Komisijos kompetentingosios tarnybos (Regioninės politikos generalinis direktoratas, Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinis direktoratas, Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas ir Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas). Kiekvienais metais Komisija gauna Italijos ataskaitą (pagal Reglamento (EB) Nr. 438/2001 13 straipsnį) apie struktūrinių fondų valdymą ir paramos, suteiktos iš struktūrinių fondų, kontrolės sistemas. Ataskaita svarstoma metiniame dvišaliame Italijos valdžios institucijų ir Komisijos koordinavimo susitikime. Šiais metais susitikimas vyks gruodžio mėn.

EŽŪOGF Orientavimo skyrius pagal 2000–2006 m. programinio laikotarpio darbotvarkę 2004 m. atliko Bazilikatos regiono auditą. Kitą auditą planuojama atlikti 2007 m. gruodžio mėn. Po Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato 2004 m. atlikto audito vykdoma finansinių pataisų procedūra (pagal Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 39 straipsnį).

ERPF pagal 2000–2006 m. programinio laikotarpio darbotvarkę Bazilikatos regiono audito nevykdė. Nacionalinių audito institucijų nustatytas klaidų lygis santykiškai žemas – 0,18 proc.

Regioninės plėtros generalinis direktoratas pagal savo metinę strategiją ir auditų planus netrukus atliks rizikos analizę (jos kriterijai nurodyti iš anksto).

Kadangi REGIO GD daugiau informacijos apie galimus pažeidimus negavo, šiuo metu negalima pasakyti, ar artimiausiu metu bus atliekamas Bazilikatos regiono veiklos programos auditas.

Kalbant apie ESF – Komisija praneš gerbiamajam EP nariui apie atsakymą į jo raštišką klausimą E-4158/07.

Galiausiai taip pat reikėtų paminėti, kad Italijos valdžios institucijos šį mėnesį pasirašė susitarimą, kuriuo Italijos procedūros dėl pranešimų apie su Bendrijos biudžetu susijusius sukčiavimo atvejus ir pažeidimus teikimo suderinamos su atitinkamomis kitų valstybių narių procedūromis. Tai rodo, kad Italijos valdžios institucijos rimtai vertina kovą su sukčiavimu, susijusiu su Bendrijos biudžetu.

Kokioje nekilnojamojo turto verslo veikloje šiuo metu dalyvauja Komisijos nario S. Kallas ypatingasis patarėjas pastatų politikos klausimais (pareigos ir funkcijos, tiesioginis ar netiesioginis dalyvavimas, pvz., turi akcijų ar dalyvauja ūkinėje bendrijoje)? Nuo kada šia verslo veikla užsiimama?

Kaip tai suderinti su 2007 m. gegužės 2 d. Komisijos nario S. Kallas pareiškimu Biudžeto kontrolės komitetui, kad jo ypatingasis patarėjas nutraukė bet kokią nekilnojamojo turto verslo veiklą?

Komisija leidžia ypatingajam įgaliotiniui susipažinti su konfidencialia ir rinkos požiūriu svarbia informacija apie jos planus Briuselyje. Kaip Komisija vertina šios informacijos komercinę reikšmę?

1. R. Boomerio verslo veikla

Richard Boomer paskirtas Komisijos Pirmininko pavaduotojo S. Kallas ypatinguoju patarėju, jam suteiktas įgaliojimas konsultuoti pastatų politikos klausimais – dėl santykių su atsakingomis Briuselio ir Liuksemburgo institucijomis gerinimo ir Komisijos investicijų šioje srityje efektyvumo optimizavimo.

R. Boomerį paskyrus Komisijos nario S. Kallas ypatinguoju patarėju laikotarpiui nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d., pagal Komisijos nustatytą tokių patarėjų įdarbinimo tvarką jis pranešė Komisijai apie kitą profesinę veiklą, kurią jis vykdo kartu su Komisijos nario specialiojo patarėjo įgaliojimais. Komisiją jis užtikrino, kad tarp šios veiklos ir jo, kaip specialiojo patarėjo, įgaliojimų interesų konflikto nėra.

Komisija nėra informuota apie tai, kad R. Boomer turi akcijų ar dalyvauja ūkinėje bendrijoje, kas galėtų sukelti interesų konfliktą su šiuo metu vykdomomis specialiojo įgaliotinio funkcijomis.

2. R. Boomerio profesinės veiklos ir Komisijos Pirmininko pavaduotojo S. Kallas pareiškimo 2007 m. gegužės 2 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdyje neatitiktis.

Gerbiamasis EP narys turėtų pasidomėti 1 punkte pateikta informacija.

3. R. Boomerio galimybė naudotis konfidencialia ir svarbia informacija.

Pirmiausia Komisija norėtų pabrėžti, kad, rengdama planus dėl savo nekilnojamojo turto Briuselyje, ji remiasi įvairiais informacijos šaltiniais ir analize. Dėl to specialiojo patarėjo, atsižvelgiant į jo patirtį šioje srityje, taip pat prašoma pateikti nuomonę – kaip ir daugelio kitų asmenų. Eidamas savo pareigas R. Boomer konsultavo rengiant neseniai patvirtintą Komunikatą dėl pastatų politikos, kuriame nustatytos plačios gairės, kuriomis siekiama įvairių nekilnojamojo turto verslo dalyvių skaidrumo rinkoje ir didesnės konkurencijos. Komisijos duomenimis, R. Boomer nepasinaudojo ir nepiktnaudžiavo informacija, kuri buvo jam pateikta einant Komisijos Pirmininko pavaduotojo S. Kallas specialiojo patarėjo pareigas.

Jei gerbiamoji EP narė turi svarbių ir Komisijai nežinomų faktų, Komisija prašo juos pateikti.

Ar Komisija gali padaryti pareiškimą dėl ES ir pagrindinių jos prekybos partnerių prekybos disbalanso, ar Komisijai rūpi žalingas disbalansas ir kokių veiksmų ji imasi, kad šie klausimai būtų išspręsti?

Komisija atidžiai stebi ir analizuoja padėtį. Ji visiškai supranta visuomenės susirūpinimą dėl ES prekybos deficito. Tačiau jį reikėtų vertinti platesnėje perspektyvoje. ES prekybos deficitą daugiausia lemia naftos kaina, nes, kalbant apie pagamintus gaminius, ES prekybos balansas yra teigiamas: jis nuolat auga ir 2006 m. sudarė 154 mlrd. eurų. Be to, šių metų duomenys rodo, kad bendras ES aštuonių šių metų mėnesių deficitas (įskaitant naftą), palyginti su 2006 m., pagerėjo. Tačiau prekybos su Kinija deficitas sparčiai blogėja. Kalbant apie euro zoną – prekybos balansas, palyginti su tuo pačiu 2006 m. laikotarpiu, iš neigiamo virto į teigiamą. Be abejo, šie bendri skaičiai ir atskirų valstybių narių duomenys gali skirtis: pvz., kai kuriose šalyse yra didelis prekybos perteklius (Vokietija), kitose – deficitas (Ispanija ir Prancūzija).

ES pasaulyje išlieka labai sėkmingu prekybos bloku kalbant apie prekybą pramonės prekėmis su stabilia pasaulio rinka – nepaisant didelių sparčiai kylančios ekonomikos šalių (Kinijos, Indijos ar Brazilijos) augimo. Šiuo požiūriu ES aiškiai lenkia JAV ir Japoniją, kurios laipsniškai praranda rinkos dalį.

Tačiau ši pusiausvyra nepastovi, ir ES padėtis gali pablogėti. ES jau praranda pozicijas aukštosios technologijos gaminių sektoriuje, o tokios šalys kaip, pvz., Kinija, vejasi. Šalių, į kurias Europa eksportuoja savo prekes, geografinė padėtis taip pat labai svarbi; šiuo požiūriu ES turi siekti kuo daugiau eksportuoti į tas šalis, kuriose sparčiai auga paklausa. Kitu atveju ES rizikuoja netekti galimybės patekti į dinamiškų regionų, kurių importo augimas jau sudaro pusę pasaulio importo augimo, rinkas.

Tinkama strategija yra ne protekcionizmas, bet rinkos atvirumas ir siekimas, kad rinkas toliau atvertų ir mūsų partneriai. Tai atitinka pasaulinės Europos darbotvarkės, skirtos padidinti ES konkurencingumą viduje ir užsienyje, dvasią. Pagal ją reikia vykdyti susietas patekimo į rinką strategijas, naudoti prekybos apsaugos priemones, saugoti intelektinės nuosavybės teises, nustatyti specialią ES Kinijai skirtą politiką ir sudaryti naujos kartos dvišalius prekybos susitarimus, kurie papildo ES įsipareigojimus Pasaulio prekybos organizacijai. Ji yra išorinis Lisabonos darbotvarkės aspektas.

Komisijai yra susirūpinusi dėl pasaulinės einamosios sąskaitos disbalanso ir pavojaus, kurį jis kelia pasaulio finansų stabilumui. Euro zona aktyviai dalyvavo per Tarptautinio valiutos fondo daugiašales konsultacijas vykusiose diskusijose, kurių dalyviai pritarė išsamiai strategijai, pagal kurią disbalansas turi būti mažinamas vykdant ir kiekvienai atskirai šaliai, ir daugiašaliu požiūriu naudingą politiką. Planuojamos šios politikos priemonės, inter alia, – valstybės taupymo skatinimas JAV ir laipsniškas Kinijos valiutos keitimo kurso lankstumo didinimas.

Ką Komisija mano apie prekybos santykių su Vakarų Balkanais, ypač su šalimi kandidate Makedonija, vystymąsi?

ES yra svarbiausia Vakarų Balkanų prekybos partnerė. Prekyba yra labai svarbus platesnės ES politikos šio regiono atžvilgiu – stabilizavimo ir asociacijos proceso – aspektas. Iš tikrųjų stipresni prekybos santykiai su ES ir regione yra labai svarbūs ekonomikos plėtros, o kartu ir politinio stabilumo požiūriu.

ES dvišalė prekyba prekėmis su Vakarų Balkanais nuo 2002 m. nuolat auga. Bendras ES importas kasmet augo po 7,2 proc., o bendras ES eksportas – po 1,8 proc.

Pirmaisiais 2007 m. mėnesiai ES prekyba su Balkanais augo greičiau nei prekyba su likusiu pasauliu (importas – 12,6 proc. greičiau, eksportas – 5,2 proc. greičiau).

Kalbant apie Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją (BJRM), prekybos santykiai vyksta pagal stabilizavimo ir asociacijos susitarimą (SAS), kuris įsigaliojo 2004 m. balandžio 1 d. ir kuriuo buvo panaikintas laikinasis susitarimas, įsigaliojęs 2001 m. birželio 1 d.

Nuo laikinojo susitarimo įsigaliojimo dvišalė prekyba su BJRM nuolat augo – importas beveik padvigubėjo, eksportas išaugo maždaug 20 proc.

Apibendrinant, Komisija labai patenkinta dvišalės prekybos su Vakarų Balkanais, ypač su BJRM, plėtra.

Ar Komisija gali pateikti išsamią, tikslią ir naujausiais duomenimis papildytą ataskaitą apie pasaulio prekybos derybų padėtį?

Ar dabar ES yra arčiau susitarimo, nei lygiai prieš metus? Jei taip, ar Komisija gali informuoti, kokias nuolaidas, siekdama pažangos derybose, ji padarė – ypač žemės ūkio gaminių klausimu – ir kokias nuolaidas už tai suteikė ES prekybos partneriai?

Ar Komisija gali pateikti savo vertinimą – kokia tikimybė, kad galutinis pasaulio prekybos susitarimas bus pasiektas artimiausiu metu?

Ar Europos Komisija gali padaryti išsamų pranešimą, kuriame informuotų, kokia šiuo metu pasaulio prekybos derybų Dohos rato padėtis?

Komisija vis dar mano, kad susitarimas dėl Dohos plėtros darbotvarkės (DPD) įmanomas. Liepos mėn. komiteto pirmininkų pateikti derybų tekstai rodo, kad artėjama prie susitarimo.

Derybos tęsiamos Ženevoje – siekiant iki 2007 m. lapkričio mėn. paskelbti persvarstytus derybų tekstus dėl žemės ūkio ir pramonės gaminių, taip pat tekstus dėl paslaugų, taisyklių ir prekybos supaprastinimo. Šiuo pagrindu turėtų vykti tolesnės derybos, įskaitant derybas ministrų lygmeniu, siekiant iki 2007 m. pabaigos sudaryti susitarimą dėl modalumų. Tačiau ar tai pavyks ir įvyks persilaužimas, visiškai priklauso nuo derybų dalyvių derybinių įsipareigojimų.

Ekonominiu požiūriu nuomonių skirtumai minimalūs; problema – ar užteks politinės valios priimti sunkius sprendimus ir kompromisus.

Per kelias kitas savaites derybininkai privalės įsigilinti į derybų specifiką (o ne žaisti taktinius žaidimus) ir pasirašyti susitarimą.

Šiuo metu artėjame prie derybų dėl pramonės gaminių svarbiausios akimirkos; derybos dėl žemės ūkio jau baigtos. Sparčiai augančios ekonomikos šalys šiuo metu atsisako derėtis ir bent kiek prisidėti prie derybų – atverti savo rinkas pramonės gaminiams – ir bando paversti derybas Šiaurės ir Pietų santykių aiškinimusi.

Tačiau 30 sparčiai augančios ekonomikos šalių derybose prašoma visai nedaug: nustatyti tokius muitus, kokie šiuo metu taikomi; kai kurių šalių ir sektorių prašoma per dešimt metu ribotai pakoreguoti šiuo metu taikomus muitų tarifus – 1 ar 2 proc.

ES pažymėjo, kad pasirengusi pagerinti savo pasiūlymus žemės ūkio klausimais, jei kitos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narės taip pat parodys lankstumo ir pasiūlys savo įnašą į susitarimą. Neseniai JAV paskelbė, kad ji sutinka su žemės ūkio derybinės grupės pirmininko pateiktomis sąlygomis ir skaičiais, tačiau tai jokiu būdu netūrėtų paveikti mūsų pozicijos.

Jei sparčiai augančios ekonomikos šalys dabar atsisakytų padaryti bet kokias nuolaidas ir reikalautų daugiau lankstumo, tai labai pakenktų dabartiniam derybų procesui ir jį sulėtintų.

Be to, toks atsisakymas būtų smūgis Dohos „deryboms dėl plėtros“, nes labai suprastėtų naujos besivystančių šalių tarpusavio prekybos galimybės.

Kalbant apie žemės ūkio vidaus subsidijas, JAV ketinimas derėtis pagal S. Falconer pateiktą dokumentą dėl modalumų yra teigiamas ženklas, nors mes visada žinojome, kad tam tikru momentu JAV turės realistiškai įvertinti vidaus paramą. 2003 m. mes jau įvykdėme žemės ūkio reformą; JAV vis dar atsilieka. Todėl JAV veiksmas nėra priežastis mums keisti kursą.

ES tvirtai laikysi šios nuostatos, tačiau toliau sieks konstruktyviai bendrauti su derybų partnerėmis – siekdama sukurti sąlygas, reikalingas, kad iki šių metų pabaigos būtų sudarytas platus susitarimas dėl modalumų. Mūsų nuomone, šis susitarimas turėtų būti susijęs ne tik su žemės ūkio ir pramonės gaminiais; jis turėtų suteikti plačią platformą deryboms, išplečiant rato darbotvarkę ir į ją įtraukiant paslaugas, taisykles, geografinius duomenis ir prekybos supaprastinimą.

Iš tikrųjų svarbu, kad šis susitarimas dėl modalumų būtų sudarytas šiais metais. Apgaulinga manyti, kad derybos galėtų būti įšaldytos, kol bus prisaikdinta nauja JAV administracija.

Ar Komisija gali padaryti pranešimą, kuriame informuotų apie esamą ES ir Brazilijos prekybos derybų padėtį ir nuogąstavimus dėl Brazilijos galvijų mėsos sektoriaus veiksmų?

ES ir Brazilijos prekybos santykiai geri; prekybos srautai didėja abiem kryptimis. Brazilijos eksportas tampa įvairesnis, didėja pramonės prekių dalis. Be to, Brazilija yra labai svarbi Pasaulio prekybos organizacijos (PPO Dohos plėtros darbotvarkės (DPD)) dalyvė – ji vadovauja valstybių grupei G–20. Brazilija yra Mercosur organizacijos, su kuria kaip su atskiru regionu ES nuo 2000 m., derasi dėl asociacijos susitarimo.

Brazilija yra pagrindinė ES partnerė ir bendradarbė sprendžiant kai kurias svarbias problemas – siekiant sėkmingai įgyvendinti DDA, valdant globalizacijos procesą, kovojant su klimato kaita ir mažinant skurdą.

Europos Sąjunga yra svarbiausia Brazilijos prekybos partnerė; eksportas į ES sudaro 24 proc. viso jos eksporto, o importas į ES – 21 proc. viso importo. Tačiau, nepaisant jos dydžio, prekyba su Brazilija sudaro tik 1,8 proc. visos ES prekybos; Brazilija – tik vienuolikta pagal dydį ES prekybos partnerė.

ES Brazilijoje yra didžiausia investuotoja – Europos investicijos sudaro 80 mlrd. eurų. Vienos ES investicijos yra didesnės nei Rusijos, Indijos ir Kinijos investicijos kartu paėmus. Brazilijos užsienio investicijos – nors vis dar nedidelės – didėja, o daugiausia investuojama į ES.

Komisija siekia užtikrinti, kad EB rinkoje parduodami gaminiai (importuoti ar pagaminti Bendrijoje) atitiktų griežtus ES reikalavimus, ir dėl to labai priklauso nuo savo tikrinimo tarnybų.

ES yra didžiausia Brazilijos žemės ūkio produktų importuotoja. Dėl to Komisija labai atidžiai vertina iš Brazilijos importuojamų žemės ūkio produktų sanitarines sąlygas. Komisijos tarnybos vykdo intensyvią patikrinimų vietoje programą, kontroliuojamas importas, vykdomi atsitiktine tvarka pasirenkami vidaus rinkos patikrinimai paskirties vietoje.

Vykdant šiuos patikrinimus nustatyta trūkumų, ypač galvijų mėsos sektoriuje.

Paskutinis galvijų mėsos sektoriaus patikrinimas vyko praėjusį kovo mėn.; remdamasi jo išvadomis, Komisija pranešė Brazilijos valdžios institucijoms, kad, jei iki šių metų pabaigos jos nepateiks patikrinamų įrodymų, kad visi likę trūkumai pašalinti, ES turės persvarstyti leidimų galvijų mėsos importui išdavimą.

Tolesnis Komisijos patikrinimus vykdančių tarnybų (Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato (SANCO) ir Maisto ir veterinarijos tarnybos (MVT)) patikrinimas vyks lapkričio mėn.

Už sveikatos reikalus atsakingas Komisijos narys ir už sanitariją ir fitosantariją atsakingos Komisijos tarnybos Parlamentui pateikė išsamią informaciją apie Brazilijos galvijų mėsos sektoriaus sanitarinę padėtį. Komisijos narys taip pat dalyvavo spalio 9 d. Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto posėdyje, kuriame šis klausimas buvo intensyviai svarstytas.

Komisija užtikrina gerbiamąjį EP narį, kad, jei ES vartotojams, gyvuliams ar augalams iškils rimtas pavojus, Komisija imsis atitinkamų veiksmų.

Atsakydama į ankstesnį klausimą (H-0671/07)⁽¹⁾ Taryba pranešė, kad Išorės valdymo komitetas, siekdamas atsakyti į daugelio valstybių narių nuogąstavimus dėl vadinamojo susitarimo memorandumo dėl tekstilės ir aprangos gaminių eksporto iš Kinijos į ES šalis galiojimo pabaigos, kuri numatyta 2007 m. gruodžio 31 d., nagrinėjo įvairias galimybes.

Kaip buvo skelbiama, Komisija akivaizdžiai ketina pasiūlyti importui iš Kinijos taikyti „dvigubos kontrolės“ mechanizmą – pagal jį kontrolę vykdytų ir valstybių narių, ir Kinijos institucijos; iki 2008 m. pabaigos jis būtų taikomas aštuonioms iš dešimties memorandume nurodytų kategorijų.

Kaip Komisija ketina užtikrinti, kad 2008 m. nepasikartotų 2005 m. padėtis – eksponentinis tekstilės importo augimas, ir kodėl ji nepratęsia šiuo metu galiojančių apribojimų ir netaiko jų naujoms kategorijoms (be to, tai būtų panašiau į Kinijos ir JAV susitarimų nuostatas)?

2005 m. nustojus galioti susitarimui dėl tekstilės ir aprangos (STA), reaguodama į didėjantį tekstilės importą iš Kinijos, Komisija su Kinija sudarė Šanchajaus susitarimo memorandumą. Šiame susitarimo memorandume susitarta dėl dešimties gaminių kategorijų importo iš Kinijos į ES augimo iki 2007 m. pabaigos. Susitarimo memorandumas galioja iki 2008 m. pabaigos.

Tai buvo galutinis susitarimas su Kinija, pagrįstas jos stojimo į PPO sąlygomis, kuris suteikė ES pramonei papildomo laiko prisitaikyti prie naujų Kinijos – pagrindinės pasaulio tekstilės sektoriaus dalyvės – iššūkių.

Per paskutinius mėnesius Komisija ir Kinijos prekybos ministerija diskutavo apie priemones, skirtas užtikrinti sklandų pereinamąjį laikotarpį 2008 m. Atskiruose susitikimuose su ES pramonės ir prekybos atstovais už prekybą atsakingas Komisijos narys pateikė tą patį raginimą – užtikrinti sklandų pereinamąjį laikotarpį 2008 m. Manoma, kad už pereinamojo laikotarpio sklandumą atsakingos visos jame dalyvaujančios šalys; be to, sklandus pereinamasis laikotarpis naudingas visiems. Niekas nenori, kad pasikartotų 2005 m. padėtis.

Diskusijos su Kinija baigtos 2007 m.; Kinija nori bendradarbiauti su Komisija nustatant bendrą prekybos aštuonių kategorijų tekstilės gaminiais (4 kat. – marškinėliai; 5 kat. – megztiniai; 6 kat. – kelnės; 7 kat. – palaidinukės; 20 kat. – paklodės ir užvalkalai; 26 kat. – suknelės; 31 kat. – liemenėlės; 115 kat. – lino ir pluoštinės bemerijos verpalai) stebėjimo mechanizmą 2008 m. Pagal susitarimo memorandumą kitoms dviem kategorijoms (2 kat. – medvilnės audiniai ir 39 kat – stalo ir virtuvės lino audiniai) Komisija mūsų vidaus taisyklių dėl vienašalio tikrinimo netaiko. Priimdama nuostatas dėl bendros kontrolės Kinija faktiškai patvirtino, kad ji prisiima dalį atsakomybės dėl sklandaus pereinamojo laikotarpio, kuris prasidės, kai šių metų pabaigoje nustos galioti susitarimo memorandume nustatyti lygmenys. Šiuo tikslu Komisija bendradarbiaus su kolegomis iš Kinijos.

Susitarimas apima ekonominiu požiūriu svarbias ir ypač opias kategorijas. Kategorijos, kurioms susitarimas netaikomas, yra tos, kurių rodikliai 2005–2007 m. buvo mažiausi.

Nuo 2007 m. vasaros pradžios Komisija skirtingo lygmens susitikimuose bendrauja su valstybių narių atstovais, o per gausius rašytinius ir žodinius Europos Parlamento narių klausimus – su Parlamentu. Buvo pasiūlymų nustatytus lygmenis pratęsti; taip pat buvo siūloma visiškai liberalizuoti prekybą ar nustatyti prekybos stebėjimo mechanizmą.

Pasiūlymai dėl esamos sistemos pratęsimo ir visiško liberalizavimo buvo atmesti; ES pasirinko kompromisą – dvigubos kontrolės mechanizmą. Ypač atsižvelgta į tai, kad kitos šalys 2005 m. su Kinija sudarė susitarimus, kurių galiojimo trukmė ir turinys skiriasi.

Komisija mano, kad 2005 m. susitarimas buvo naudingas ir sėkmingas ir kad laikas žengti kitą žingsnį siekiant visiško liberalizavimo. Patirtis rodo, kad žengiant šį žingsnį būtų protinga stebėti prekybos srautus opiausiose kategorijose. Pirmiau aprašyta dvigubos kontrolės sistema kaip tik tai ir atlieka – tai vienas iš Komisijos veiksmų siekiant išvengti 2005 m. padėties pasikartojimo. Taip pat siekiama, kad visos suinteresuotosios Kinijos ir ES šalys prisiimtų savo atsakomybės dalį.

Komisija mano, kad ši padėtis yra teigiama, ir atkreipia dėmesį į plačią valstybių narių paramą ir teigiamą jų vertinimą. Tai geriausia, dėl ko buvo galima susitarti su Kinija; dvigubos kontrolės sistema yra ir techniniu, ir politiniu požiūriu geriau nei vienašaliai ES veiksmai. Pramonės atstovai – gamintojai, importuotojai ir mažmenininkai – jį įvertino teigiamai.

Kitas Komisijos žingsnis buvo atitinkamo reglamento paskelbimas 2007 m. spalio 19 d.

Atsižvelgiant į Komisijos pagal Lisabonos strategiją prisiimtą įsipareigojimą didinti užimtumą, taip pat neseniai paskelbtą Komisijos dokumentą dėl jaunimo užimtumo, kuriuose valstybės narės raginamos veiksmingiau investuoti į jaunąją kartą ir skatinti jaunimo švietimą, užimtumą ir visuomeninę veiklą, ar gali Komisija informuoti, kaip ji ketina užtikrinti, kad jauni žmonės su negalia įsidarbindami ir dirbdami turėtų lygias galimybes?

(FR) Komisija mano, kad skatinant jaunų žmonių su negalia integraciją į darbą ir visuomenę apskritai ypač svarbus aspektas yra perėjimas nuo švietimo prie pirmojo darbo. Komisija remia ir atidžiai stebi Europos žmonių su negalia forumo ir Europos jaunimo forumo susitarimo memorandumo, kuris buvo pasirašytas Europos žmonių su negalia dieną, įgyvendinimą.

Europos veiksmų plane dėl žmonių su negalia padėties pabrėžiama, kad labai svarbu į užimtumo politiką įtraukti žmonių su negalia klausimą.

Vykdydama Europos užimtumo strategiją Komisija glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, kurių užduotis – įgyvendinti jaunų žmonių su negalia užimtumo skatinimo priemones. Valstybės narės taip pat turi galimybę nustatyti nacionalines žmonių su negalia užimtumo planines užduotis. Komisija parengė vadovą, pagrįstą naujosiomis integruotomis gairėmis⁽¹⁾, kuriuo siekiama padėti valstybėms narėms veiksmingiau spręsti su negalia susijusius klausimus joms vykdant nacionalines reformų programas.

Europos socialinis fondas remia valstybių narių pastangas skatinti aktyvią žmonių su negalia socialinę ir profesinę integraciją. Nuo šių metų prieiga žmonėms su negalia bus vienas veiksmų finansavimo atrankos kriterijų. Be to, Komisija, siekdama supaprastinti žmonių su negalia įdarbinimo ir profesinio mokymo nuostatas, rengia naują reglamentą dėl valstybės pagalbos.

2000 m. lapkričio 27 d. Direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus⁽²⁾, buvo perkelta į visų valstybių narių teisės aktus. Jos nuostatose dėl vienodo požiūrio į žmones su negalia numatoma, kad visi darbdaviai privalo tinkamai pasirūpinti neįgaliaisiais. Šios direktyvos 7 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės gali toliau taikyti ar priimti konkrečias priemones, skirtas užkirsti kelią nepatogumams dėl negalios arba jiems kompensuoti.

Komisija teigiamai vertina 2006 m. pavasarį posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose nustatyta, kad jaunimo ir žmonių su negalia užimtumas yra prioritetas. Galiausiai Komisijos komunikate dėl lankstumo ir užimtumo garantijų⁽³⁾ (angl. flexicurity) siūlomos naujos galimybės veiksmingai remti jaunų žmonių su negalia įdarbinimą jiems baigus studijas (pvz., darbas ne visą darbo dieną, laikinas darbas, stažuotės ir praktinė darbo patirtis).

Ar Komisija gali užtikrinti, kad ji daro viską, kad jos tinklalapiu būtų kuo patogiau naudotis?

Komisija iš tikrųjų užtikrina, kad ji daro viską, kad jos tinklalapiu būtų kuo patogiau naudotis, pvz., didindama tinklalapių sąveiką. Komisija neseniai pradėjo vartotojų tyrimą – naudodama internetinį klausimyną, nustatydama keliolika apklausos grupių ir lygindama jų apklausos rezultatus su rezultatais dėl kitų e. vyriausybės tinklalapių. Naudojantis tyrimo rezultatais bus analizuojama, kaip galima patobulinti ir pertvarkyti EUROPA ir Komisijos tinklalapius.

Remdamasi šio tyrimo išvadomis Komisija per kelis kitus mėnesius pateiks konkrečius pasiūlymus dėl naujos interneto strategijos, kuria siekiama palengvinti vartotojų prieigą prie jos tinklalapių, kaip paskelbta 2007 m. spalio 3 d. Komisijos komunikate „Europos komunikacinė partnerystė“.

Laikraščio „La Dernière Heure“ duomenimis, kai kurie Komisijos nariai susirūpinę, kad galimas Belgijos skilimas gali paskatinti kitus Europos regionus, pvz., Baskiją ir Kataloniją. Komisijos atstovybės Belgijoje vadovas pasakė, kad aplink Briuselį esančiuose flamandų miestuose gyvenantys prancūzų kalba kalbantys europiečiai nerimauja, kad toliau vykdoma „faciliteiten“ politika (specialios taisyklės dėl kalbos).

Ar informacija teisinga? Ar Komisija patvirtina Komisijos atstovybės Belgijoje vadovo pastabas? Ar Komisijoje buvo svarstomas Belgijos skilimo klausimas? Kokiame susitikime ir kokiu būdu? Ar Komisija mano, kad ji yra kompetentinga pasisakyti šiuo klausimu ar imtis veiksmų?

Komisija laikosi principo nedaryti pareiškimų dėl valstybės narės vidaus reikalų.

Atsižvelgiant į Airijos oro linijų „Aer Lingus“ pranešimą apie maršruto Šanono (Shannon) oro uostas–Londono Hitrou (Heathrow) oro uostas pakeitimą maršrutu Belfasto tarptautinis oro uostas–Londono Hitrou oro uostas, ar Komisija gali informuoti, ar ji gavo Jungtinės Karalystės arba Šiaurės Airijos vyriausybės prašymą leisti teikti valstybės pagalbą Belfasto tarptautinio oro uosto plėtrai? Ar Komisija gali pasakyti, ar ES lėšos buvo naudojamos šiam naujam oro susisiekimo maršrutui finansuoti?

(FR) Komisija negavo jokio pranešimo dėl valstybės pagalbos Belfasto tarptautiniam oro uostui nei iš JK, nei iš Šiaurės Airijos valdžios institucijų. Remiantis Komisijos turima informacija, viešasis finansavimas kuriant naują įmonės „Aer Lingus“ maršrutą Belfastas–Londono Hitrou oro uostas nebuvo naudotas.

2007 m. sausio mėn. Komisija paskelbė galutinę ataskaitą dėl mažmeninės bankininkystės sektoriaus tyrimo (COM(2007)0033). Skyriuje apie mokesčius už kredito pervedimą pažymima, kad Graikijoje įsikūrę bankai nustato didesnius mokesčius už tos pačios grupės (angl. on – us) kredito pervedimą nei kitose euro zonos valstybėse narėse esantys bankai. Be to, svertinis vidutinis mokestis už skirtingų grupių kredito pervedimą (angl. off – us) buvo penkis kartus didesnis nei euro zonos vidurkis. Galiausiai Graikijos tarpbankiniai mokesčiai už kredito pervedimą vieni didžiausių ES. Ką Komisija mano šiuo klausimu? Kodėl Graikijoje tokie dideli mokesčiai už banko pervedimus? Ką Komisija mano apie Graikijos bankų sektoriaus veiklą? Kokių veiksmų ji imsis siekdama apsaugoti Graikijos vartotojus nuo nepagrįstų banko mokesčių?

Dideli mokėjimo paslaugų kainų skirtumai Europoje ir galimas konkurencijos trūkumas kai kuriose rinkose Komisijai kelia susirūpinimą. Dėl to Komisija atliko platesnį Europos mažmeninės bankininkystės sektoriaus tyrimą⁽¹⁾ – siekdama užtikrinti, kad Europos vartotojai galėtų naudotis visais vidaus rinkos teikiamais pranašumais. Galutinėje ataskaitoje dėl šio sektoriaus tyrimo Komisija patarė imtis įvairių priemonių; tarp jų – konkurencijos įstatymų vykdymas ir teisinės ir savireguliavimo priemonės, skirtos sustiprinti konkurenciją mažmeninės bankininkystės sektoriuje, ES mokėjimų rinkos trūkumai taip pat nagrinėjami 2007 m. balandžio mėn. Parlamento priimtoje Mokėjimo paslaugų direktyvoje.

Iš esmės ES valstybių narių mokėjimo paslaugų rinkos dažniausiai vis dar yra nacionalinio pobūdžio. Be to, bankų strategijas labai veikia vartotojų elgesys ir tai, kam jie teikia pirmenybę; pvz., Graikijos mokėjimų negrynaisiais pinigais skaičius vienam gyventojui yra pats mažiausias ES. Dėl šių priežasčių Komisija labai remia bendros mokėjimo eurais erdvės (BMEE, angl SEPA) projektą; tai bankų sektoriaus iniciatyva, skirta sukurti integruotą ir konkurencingesnę mokėjimų eurais rinką. Ji turėtų pradėti visiškai veikti iki 2010 m. pabaigos. Taip pat tikimasi, kad Mokėjimų paslaugų direktyva, kuri turėtų būti įgyvendinta iki 2009 m. lapkričio mėn., paskatins konkurenciją – bus panaikintos patekimo į rinką kliūtys ir užtikrintos vienodos patekimo į rinką sąlygos. Joje taip pat suderinamos reikalavimų dėl informacijos taisyklės ir vartotojų įsipareigojimai mokėjimo paslaugų atžvilgiu.

Komisija toliau dirbs mažmeninių finansinių paslaugų srityje. Kaip pažymėta Žaliojoje knygoje dėl mažmeninių finansinių paslaugų, Komisijos tikslas – suteikti konkrečią naudą vartotojams kainų ir pasirinkimo srityje. Politinių iniciatyvų bus imamasi tik tada, jei jos bus tvirtai ekonomiškai pagrįstos ir suteiks vartotojams daugiau pasitikėjimo ir galių.

Nuo Komisijos mažmeninės bankininkystės sektoriaus tyrimo paskelbimo Komisija, Europos konkurencijos tinklo sistemoje glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis, stebi, kaip sprendžiamos nustatytos problemos. Komisija ir Graikijos konkurencijos institucija nagrinėja, kaip spręsti Graikijos sektoriaus tyrime nurodytas problemas.

Ar Komisija gali paaiškinti, kaip taikos ir susitaikymo procesui padės jos atsisakymas vykdyti dialogą su išrinktais Palestinos žmonių atstovais, kurie priklauso „Hamas“ organizacijai, kuri per paskutinius rinkimus Palestinoje gavo didžiausią balsų dalį?

Gerbiamasis EP narys žino, kad Komisija rėmė Palestinos įstatymų leidybos tarybos rinkimus ir pripažįsta jų rezultatus.

Komisija nebendradarbiauja su judėjimais, įtrauktais į ES sudarytus teroristinių organizacijų sąrašus, pvz., „Hamas“.

Komisija tikisi, kad „Hamas“ tinkamu laiku bus įtikinta remti prezidento M. Abbaso pastangas vykdant derybas su Izraeliu.

Komisija mano, kad prezidento M. Abbaso programoje numatyti susitaikymas ir nacionalinė vienybė yra vienintelis būdas pasiekti nacionalinius Palestinos tikslus.

Kadangi didėja jaunų Europos moterų polinkis išgerti, yra didelis pavojus, kad bus padaryta neurologinė žala vaisiams, galinti sukelti vaisiaus vystymosi sutrikimų ir kitų komplikacijų.

Komisijos komunikate dėl ES strategijos remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą pasiūlyta įsteigti Alkoholio ir sveikatos forumą – jis įsteigtas 2007 m. birželio 7 d.

Ar Komisija sutinka, kad šis forumas turi nuodugniai išnagrinėti alkoholio vartojimo priešgimdyminiu laikotarpiu klausimą, nes moterims nedelsiant reikia pateikti informaciją apie alkoholio vartojimo nėštumo metu keliamą pavojų?

Komisija žino apie tai, kad dėl to, kad jaunos moterys vartoja daugiau alkoholio, yra didelis pavojus, kad vaisiams bus padaryta neurologinė žala. Komisija nagrinėjo šį klausimą 2006 m. spalio 24 d. komunikate, kuriame teigiama, kad negimusių vaikų apsauga yra viena svarbiausių sričių, kuriose reikalingi veiksmai. Komunikate pateikiamas gerosios patirties pavyzdys – kai kurios valstybės narės įdiegė arba rengiasi įdiegti alkoholinių gėrimų ženklinimą ir taip apsaugoti nėščias moteris bei negimusius vaikus. Kalbant apie šias įspėjamąsias etiketes – Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis, tirs galimybes kurti visai Bendrijai bendrus veiksmingus metodus, kuriais siekiama pateikti tinkamą informaciją.

Įspėjamosios etiketės yra tik viena iš daugelio priemonių (nors ir svarbi), galinti pagerinti informavimą ir skatinti supratimą, todėl jos turėtų būti platesnės strategijos dalis. Todėl Komisija rems valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių pastangas kurti su alkoholio vartojimo ir nėštumo klausimu susijusias informavimo ir švietimo programas. Tai bus daroma derinant šiuos du principus:

– kartu su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis Komisija, dalyvaudama Europos alkoholio ir sveikatos forumo veikloje, planuos konkrečius veiksmus, skirtus apsaugoti Europos piliečius nuo žalingo alkoholio vartojimo. Parlamentas pakviestas dalyvauti forumo veikloje kaip stebėtojas, todėl gali sekti jo eigą;

– naujajame Nacionalinės politikos ir veiksmų komitete (kurį sudaro valstybių narių atstovai) Komisija vertins Europos tikslų, susijusių su vaisiaus alkoholinio sindromo ir alkoholio sukeliamų vaisiaus vystymosi sutrikimų pažabojimu, apibrėžimo sritį.

Tai atitinka 2007 m. rugsėjo 5 d. Parlamento rezoliucijoje pateiktą raginimą.

Apibendrinant galima pasakyti, kad Komisija, siekdama užtikrinti, kad moterys gautų informaciją apie pavojų, susijusį su alkoholio vartojimu nėštumo metu, ne tik dalyvauja Alkoholio forumo veikoje, bet ir aktyviai dirba su valstybėmis narėmis.

Į ES rinką vis labiau skverbiasi importuojami tekstilės gaminiai, nudažyti azodažikliais, kurie pavojingi sveikatai ir neatitinka Direktyvoje 2002/61/EB⁽¹⁾ dėl azodažiklių nustatytų kriterijų. Paradoksalu, bet griežti reikalavimai taikomi, pvz., iš odos ir audinių pagamintoms darbinėms pirštinėms, bet ne gaminiams, kurie ilgesnį laiką liečia daug didesnį odos plotą, pvz., naktiniams drabužiams ir paklodėms ir užvalkalams. Šiuo metu nustatyta, kad nuo tekstilės pavyzdžių įsigijimo iki įspėjimo paskelbimo RAPEX sistemoje gali praeiti daugiau nei trys su puse mėnesio; tai pakankamas laikas pavojingus gaminius visiškai išparduoti rinkoje.

Kaip laikas nuo pavyzdžių įsigijimo iki įspėjimo paskelbimo RAPEX sistemoje galėtų būti sutrumpintas iki minimalaus?

Ar Komisija pritartų nešiojamojo įrenginio, kuris leistų iš anksto lengvai ir greitai nustatyti gaminius, kuriuose yra draudžiamų azodažiklių, kūrimui?

Jei bus nustatyta, kad didelėje dalyje į ES rinką patenkančių tekstilės gaminių yra draudžiamų azodažiklių, ar Komisija taikys apribojimus, siekdama sumažinti importą?

Direktyvoje 2002/61/EB⁽²⁾ nustatyta, kad tekstilės ar odos gaminiuose, kurie gali tiesiogiai ir ilgą laiką liesti odą, esantys azodažikliai gali skleisti ne daugiau nei 30 ppm aromatinių aminų. Šie apribojimai taikomi visoms trims gerbiamojo EP nario paminėtoms gaminių rūšims, t. y. naktiniams drabužiams, paklodėms ir užvalkalams ir darbo pirštinėms; jei jie viršijami, atitinkami audiniai negali būti tiekiami į ES rinką. Naudojant patikimą matavimo metodą ir pačią jautriausią turimą techniką, buvo nustatyta pati mažiausia galima riba. Apribojimai taikomi tiems azodažikliams, kurie cheminio redukcinio skilimo proceso metu gali skleisti vieną iš 22 kancerogeninių aromatinių aminų, išvardytų Direktyvos 2003/3/EB⁽³⁾ priede.

Nuo 2004 m. gruodžio 31 d. valstybių narių kompetentingosios institucijos, įgyvendindamos reikalavimus dėl apribojimų, naudoja Europos standartizacijos komiteto (ESK) tyrimo metodus, pateiktus Direktyvoje 2004/21/EB⁽⁴⁾. Pagal šį tyrimo metodą, audinys apdorojamas chemiškai, kad azodažikliai redukcinio skilimo metu pradėtų skleisti aromatinius aminus; tada chromatografijos būdu atliekamas kiekybinis aminų matavimas. Tyrimas padaromas per 1–2 darbo dienas specialiai tam pritaikytoje laboratorijoje. Nešiojamųjų įrenginių, skirtų išgauti pavyzdžius ir greitai ir paprastai juos analizuoti, komercinė rinka yra labai didelė ir apima daugelį sričių – ne tik azodažiklių sritį. Todėl jei būtų įmanoma sukurti tokią patikrinimo vietoje priemonę, finansinė paskata tokio įrengimo gamybai būtų tokia didelė, kad Komisijos papildoma parama įrenginiui, skirtam tik azodažiklių analizei, būtų nereikalinga.

Didžiausia vidutinio laiko nuo gaminio pavyzdžio paėmimo iki patvirtinimo ir pranešimo RAPEX⁽⁵⁾ sistemoje (susiejančioje valstybių narių teisėsaugos institucijas) paskelbimo yra susijusi su valstybių narių vykdomu gaminių pavyzdžių tikrinimu, vertinimu ir pranešimu apie patikrinimo rezultatus. Tai ypač pasakytina apie cheminių medžiagų keliamą pavojų, kai vizualinės pavyzdžio analizės nepakanka.

Be to, verta paminėti, kad RAPEX sistemos pranešimai yra susiję su valdžios institucijų ar ūkio subjektų ribojančiomis priemonėmis dėl vartotojų sveikatai ir saugai grėsmę keliančių gaminių. Todėl šių priemonių patvirtinimas, paskelbimas ir pranešimas apie jas skaičiuojant laiką taip pat turėtų būti įvertinti. Žinoma, atvejais, kai būtina veikti greitai (pvz., dėl atvejo pavojaus lygmens, masto, geografinio paplitimo ir politinės svarbos), laikas nuo pavyzdžio paėmimo iki paskelbimo RAPEX sistemoje, per kurią informacija pateikiama valdžios institucijoms, žiniasklaidai ir piliečiams, gali būti sutrumpintas iki kelių dienų ar net valandų.

Komisija reguliariai ragina valstybes nares padėti pagreitinti RAPEX sistemos veikimą ir šiuo tikslu nuolat dirba su valdžios institucijomis. Be to, kitame už Direktyvos 2002/61/EB dėl azodažiklių įgyvendinimą atsakingos darbo grupės posėdyje, kuris numatytas 2007 m. gruodžio 3 d., Komisija ragins valstybes nares pranešti apie jų vykdomos rinkos priežiūros lygmenį ir apie visas teisės aktų vykdymo problemas.

2000 m. ES patvirtino teisės aktus, draudžiančius diskriminuoti dėl rasės ar etninės kilmės užimtumo, profesinio mokymo, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, švietimo, galimybės gauti prekių ir paslaugų ir aprūpinimo būstu srityse. Taip pat patvirtintas teisės aktas, draudžiantis diskriminuoti dėl negalios, amžiaus, religijos ar tikėjimo ir lytinės orientacijos. Ši direktyva taikoma tik užimtumo ir profesinio mokymo srityse. Kai kurios valstybės narės, pvz., Belgija, priėmė daug griežtesnius teisės aktus, draudžiančius bet kokį diskriminavimą – tiesioginį ir netiesioginį – ypač dėl lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, civilinės padėties, religinių ar filosofinių įsitikinimų, esamos ar būsimos sveikatos būklės, negalios ar socialinės kilmės.

Siekiant, kad visi Europos piliečiai galėtų naudotis tomis pačiomis teisėmis ir apsauga, ir atsižvelgiant į Europos lygių galimybių metus – ar Komisija pasiūlys išplėsti Europos kovos su diskriminavimu dėl amžiaus, negalios, religijos ar lytinės orientacijos teisės aktus ir kitose srityse, ne vien užimtumo?

Komisija yra įsipareigojusi užtikrinti, kad visi Europos Sąjungos gyventojai galėtų įgyvendinti savo galimybes jiems netaikant išankstinio nusistatymo, rasistinių nuostatų ar stereotipų. Komisija teigiamai vertina tai, kad kai kurios valstybės narės remdamosi Sutarties 13 straipsniu nustatė griežtesnius apsaugos nuo diskriminavimo teisės aktus. Tačiau Komisijos užsakytas tyrimas, paskelbtas 2006 m. pabaigoje, rodo, kad, nors dauguma valstybių narių nustatė kokią nors apsaugą nuo diskriminavimo dėl religijos ar tikėjimo, amžiaus, negalios ir lytinės orientacijos, apsaugos laipsnis ir pobūdis skiriasi.

Atsižvelgdama į šiuos skirtumus ir Parlamento raginimą įgyvendinti Bendrijos kovos su diskriminavimu sistemą, Komisija savo Metinėje politikos strategijoje 2008 m. paskelbė, kad:

„Komisija plės ir stiprins savo lygių galimybių politiką – tai tolesnė priemonė po Europos lygių galimybių metų (2007 m.). Visų pirma ji siūlo naują iniciatyvą, skirtą užkirsti kelią diskriminacijai už darbo rinkos ribų ir su ja kovoti – diskriminacijai dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos“.

Visų pagrindinių Komisijos iniciatyvų poveikio vertinimas jau prasidėjo – užsakyta surinkti duomenis apie diskriminavimą ir konsultuojamasi su plačiąja visuomene, verslo atstovais, NVO ir socialiniais partneriais. Europos lygių galimybių visiems metų proga 2007 m. spalio 11–12 d. Parlamente organizuota konferencija taip pat prisidėjo prie šio proceso.

Gerinant žmonių su negalia ir riboto judumo asmenų galimybę naudotis lėktuvais padaryta labai daug; ar Komisija turi planų, kaip paskatinti Europos viešbučių verslo atstovus padaryti savo viešbučius patogesnius tokiems svečiams?

Prieinamumo, ypač galimybės naudotis pastatais, tarp jų viešbučiais, politika iš esmės yra valstybių narių atsakomybės sritis.

Nepaisydama to, Komisija remia veiksmus, kuriais siekiama pagerinti tokį prieinamumą, – vykdydama tarptautinius projektus⁽¹⁾. Šie projektai susiję su profesionalų mokymu apie prieinamas konstrukcijas⁽²⁾, prieinamumo kriterijaus įtraukimu į viešųjų pirkimų procedūras⁽³⁾ ir priemonių, kurios padėtų vykdyti išsamų pastatų prieinamumo auditą, sukūrimu⁽⁴⁾.

Kalbant apie teisės aktus – Direktyvoje 2000/78/EB nustatomi bendrieji vienodo vertinimo pagrindai užimtumo ir profesinės veiklos srityje ir užimtumo ir profesinio mokymo srityje draudžiama diskriminuoti dėl negalios, amžiaus, religijos ar tikėjimo ir lytinės orientacijos. Šios direktyvos 5 straipsnyje reikalaujama, kad darbdaviai darbuotojams su negalia suteiktų „tinkamas patalpas“. Šią direktyvą į savo teisės aktus perkėlė visos valstybės narės, ir jei žmonės su negalia užimtumo srityje yra diskriminuojami, jie gali naudotis šalies lygmens teisinėmis priemonėmis. Tačiau ši direktyva kitoms nei užimtumo, profesinės veiklos ir profesinio mokymo sritys netaikoma.

Kaip skelbiama Komisijos metinėje politikos strategijoje 2008 m.⁽⁵⁾ ir remiantis valstybių narių kovos su diskriminavimu teisės aktų tyrimu⁽⁶⁾ , Komisija planuoja siūlyti priemones, skirtas užkirsti kelią diskriminacijai už darbo rinkos ribų ir su ja kovoti – be kita ko, ir diskriminacijai dėl negalios. Atliktas poveikio vertinimas ir konsultavimasis su visuomene internetu⁽⁷⁾ (jis baigėsi 2007 m. spalio 15 d.).

Kalbant apie turizmą – dėl ribotos kompetencijos Komisija šioje srityje teisės aktų priimti negali. Tačiau Komisija siekia gerinti supratimą apie būtinybę palengvinti vyresnio amžiaus žmonių ir asmenų, turinčių ypatingų poreikių, keliavimą.

Pvz., Komisija atliko tyrimą, kaip pagerinti informavimą apie žmonių su negalia galimybes naudotis turizmo infrastruktūra. Jame informuojama, kaip didelė ar maža turizmo infrastruktūra ir turizmo vietos gali pagerinti paslaugų kokybę – kad ji atitiktų žmonių su negalia ir kitų asmenų, kuriems naudingas geresnis prieinamumas, poreikius.

Remdama Europos lygių galimybių visiems metus Komisija organizavo konferenciją „Europa visiems – suinteresuotųjų šalių konferencija apie prieinamą turizmą“ ir konferenciją apie socialinį turizmą, kurioje ypatingas dėmesys skirtas vyresnio amžiaus piliečiams. Pagrindinis šių konferencijų tikslas – gerinti visų suinteresuotųjų šalių supratimą apie būsimo demografinio senėjimo proceso poveikį ir su juos susijusias verslo galimybes – dėl šio proceso padaugės turistų, kuriems reikės geresnio prieinamumo ir geresnės kokybės paslaugų.

Rengdama Komunikatą „Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkė“ Komisija toliau skatina turizmo pramonę pripažinti, kad ypatingų poreikių turintys turistai yra svarbi vartotojų grupė. Komisija ketina toliau organizuoti konferencijas ir remti platformų, kuriose būtų keičiamasis gerąja ir blogąja patirtimi, kūrimą.

Kokių žingsnių Komisija, įgyvendindama ES Bendrąją gaminių saugos direktyvą (BGSD) 2001/95/EB⁽¹⁾, ėmėsi, kad paskatintų Europos standartizavimo komitetą (ESK) priimti naujus cigarečių saugos standartus, pagal kuriuos visose ES parduodamose cigaretėse būtų privaloma naudoti „sumažinto degumo“ technologiją?

Be priežiūros paliktos cigaretės yra viena pagrindinių (jei ne pati pagrindinė) pražūtingų gaisrų priežastis.

Mažesnio degumo (angl. RIP) cigaretės⁽²⁾ galėtų labai sumažinti gaisro aukų skaičių ir gaisrų padarytus nuostolius. Keliose JAV⁽³⁾ valstijose ir Kanadoje galima naudoti tik tokias cigaretes. Panašūs teisės aktai rengiami Australijoje.

Komisija pradėjo diskusijas su valstybių narių gaminių saugos institucijomis. Po duomenų rinkimo ir analizės, kuri parodė galimos taisyklės dėl RIP cigarečių nustatymo ES naudą ir sąnaudas, jos sutarė, kad RIP cigarečių saugos standartas turėtų būti nustatytas Europos lygmeniu. Keliolika valstybių narių šiems veiksmams teikia didelę reikšmę.

Kai kurie pramonės atstovai išreiškė tam tikrų abejonių, tačiau mano, kad RIP cigaretes per pagrįstą laiką galima įvesti į rinką – sudarant pramonei sąlygas prisitaikyti prie naujų reikalavimų.

Šiuo metu Komisija rengia Komisijos sprendimą dėl saugos reikalavimų RIP cigaretėms, kurį 2007 m. lapkričio mėn. ketina pateikti balsuoti Direktyvos 2001/95/EB dėl bendrosios gaminių saugos (BGSD) reguliavimo komitetui.

Jei Komitetas pritars, SANCO GD⁽⁴⁾ pateiks prašymą EKS⁽⁵⁾ parengti RIP cigarečių saugos standartus – tinkamai atsižvelgiant į esamus viso pasaulio teisės aktuose nustatytus RIP cigaretėms taikomus standartus.

2007 m. rugsėjo 18 d. įvyko neteisėtas Turkijos prezidento Abdullah Gulio vizitas okupuotoje šiaurinėje Kipro dalyje. Šis apsilankymas pažeidžia tarptautinės teisės, Turkijos ir ES partnerystės ir rugsėjo 21 d. deklaracijos principus. Jis taip pat nesuderinamas su Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijomis 541 ir 550.

Ar Komisija, siekdama būti solidari, gins Kipro Respublikos suverenumą ir savo principus ir vertybes, kurie buvo pažeisti Abdullah Gulio vizitu ir yra pažeidžiami kasdien – dėl Europoje esančios Kipro Respublikos okupacijos – ir kaip ji tai ketina daryti? Kaip tokie veiksmai ir tebesitęsianti Kipro okupacija paveiks Turkijos stojimo į ES procesą?

Komisijos ir visos ES pozicija gerai žinoma – išskyrus Kipre esančių karinių bazių teritorijas, kurios priklauso Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei, visa Kipro salos teritorija priklauso Kipro Respublikai. 2003 m. Stojimo akto 10 protokole išskiriamos tokios Kipro Respublikos teritorijos: tos, kurias kontroliuoja Kipro Respublikos vyriausybė, ir tos, kurių ji nekontroliuoja. ES valstybės narės nepripažįsta vadinamosios „Šiaurės Kipro Turkų Respublikos“.

Gerbiamojo EP nario klausimas rodo, koks neatidėliotinas yra Kipro problemos sprendimas. Komisija visiškai remia Jungtinių Tautų vadovaujamų derybų atnaujinimą, siekdama, kad kuo greičiau būtų rastas visapusis Kipro problemos sprendimas.

Pasaulio profesinių sąjungų organizacija ką tik paskelbė savo metinę ataskaitą apie profesinių sąjungų aktyvistų padėtį pasaulyje. Statistika labai slegianti, ypač kalbant apie Kolumbiją. Iš 144 pasaulyje nužudytų profesinių sąjungų aktyvistų daugiau nei pusė – 78 – nužudyti Kolumbijoje. Be žmogžudysčių, labai daug grasinimų ir kitų persekiojimo formų buvo tiesiogiai nukreipti prieš profesinių sąjungų aktyvistus. Beveik visas žmogžudystes Kolumbijoje įvykdė vyriausybei artimos sukarintos grupuotės ar tiesiog vyriausybės kariuomenė.

ES anksčiau nutraukė bendradarbiavimą prekybos srityje su Baltarusija dėl žmogaus teisių ir kt. Neseniai tai padaryta ir Birmai. Šiuo metu ES dėl naujo laisvosios prekybos susitarimo derasi su Kolumbija.

Peter Mandelson anksčiau, taip pat ir 2007 m. birželio 5 d. Europos Parlamente vykusiame susitikime pasakė, kad darbuotojų teises būtina ginti ir kad jei kuri nors šalis pažeis TDO konvencijas, Komisija į tai ryžtingai reaguos.

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta pirmiau, – ar Komisija sustabdys šiuo metu vykstančias ES ir Kolumbijos derybas dėl prekybos ir ką Komisija ketina daryti, kad šioje šalyje užkirstų kelią žmogaus teisių pažeidimams?

Reikia pripažinti, kad prezidento A. Uribe administracija labai stengiasi stiprinti teisinės valstybės principus; tuo metu narkotikų prekeiviai, partizanai ir buvusios sukarintos grupuotės smurtauja. Šie veiksmai iš dalies buvo sėkmingi, nors žmogaus teisių padėtis Kolumbijoje toliau kelia susirūpinimą ES. Todėl Kolumbijos vyriausybę privalome tvirtai remti.

Be abejo, mūsų parama neturėtų būti nei besąlygiška, nė neabejojama. Politiniame dialoge su vyriausybe ES nuolat reiškia susirūpinimą dėl žmogaus teisių. Mes nuosekliai raginame Bogotą aktyviau saugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes, pvz., profesinių sąjungų veikėjus ir aukų organizacijų atstovus. Bet kokie valstybės kariuomenės veiksmai, kuriais pažeidžiamos žmogaus teisės, kelia ypač didelį susirūpinimą. Labai svarbu tokius atvejus visiškai ištirti ir kaltininkus nubausti.

Atsižvelgiant į narkotikų gamybos, prekybos ir žmogaus teisių pažeidimų ryšį, alternatyvių atlyginimo ir užimtumo šaltinių sukūrimas yra pagrindinis ES Kolumbijos politikos aspektas. Šią politiką sustiprins būsimas ES ir Andų bendrijos asociacijos susitarimas, kuriuo, toliau liberalizuojant prekybą, teisėtai Kolumbijos ekonomikai sukurs papildomas rinkas. Be to, susitarimo taikymo sritis apima daug daugiau nei laisvoji prekyba. Šis susitarimas visiems leis vykdyti intensyvesnį politinį dialogą ir glaudesnį bendradarbiavimą ir padės sukurti naujas priemones ir stipresnę institucinę sistemą, kuri sudarys sąlygas atkreipti vyriausybės dėmesį į nuogąstavimus dėl žmogaus teisių.

Taigi Komisija yra įsitikinusi, kad su Kolumbija sudarydami asociacijos susitarimą galime labiau prisidėti prie padėties žmogaus teisių srityje gerinimo ir geresnės žmogaus teisių gynėjų apsaugos, nei sustabdydami derybas.

Ar Komisija žino, kad labai svarbu, kad per Halo miestą einanti magistralė E20 (A63) (Kasl Stryt atkarpa) būtų perkelta į tunelį – siekiant panaikinti šio svarbaus tarptautinio Europos kelių tinklo kelio (kuriuo vyksta didžioji dalis Airijos ir Šiaurės Anglijos prekybos su žemynine Europa) susiaurėjimą ir sujungti šiuo keliu atskirtus miesto centrą ir uosto rajoną, nes kelias trukdo darniai miesto plėtrai?

Ar Komisija gali informuoti, ar tokį projektą galima paremti Europos lėšomis, pvz., TEN, struktūrinių fondų ar kitų šaltinių lėšomis.

(FR) Komisija žino, kad tunelis po Halo miestu yra viena galimybių reorganizuoti eismą Kasl Stryto rajone. Tačiau JK valdžios institucijos niekada oficialiai nesikreipė dėl projekto.

Veiklos planuose dėl Jorkšyro ir Hamberio (pagal Europos regioninės plėtros fondo regionų konkurencingumo ir užimtumo programą 2007–2013 m.) iš struktūrinių fondų lėšų investicijoms į transporto infrastruktūrą 2007–2013 m. skirti nenumatyta.

Komisijai reikia daugiau informacijos, kad galėtų įvertinti, ar šis projektas galėtų būti laikomas bendrojo intereso projektu, kaip numatyta Sprendime Nr. 1692/96/EB⁽¹⁾.

Komisija gerbiamajam EP nariai primena apie galimybę paimti paskolą iš Europos investicijų banko.

Rugsėjo 13 d. televizijos kanalas BBC Four Televizion rodė dokumentinį filmą apie Bulgarijos našlaičių prieglaudas, kuriame parodyti badaujantys vaikai ir baisus elgesys su našlaičiais.

Kokių veiksmų Komisija gali imtis dėl tokių nežmoniškų sąlygų ir elgesio?

(FR) Komisija pažymi, kad už vaikų apsaugą, vaikų socialinę integraciją ir vaikų priežiūros institucijų valdymą atsakingos valstybės narės.

Tačiau rengdama ataskaitas prieš Bulgarijai įstojant į Europos Sąjungą Komisija atidžiai stebėjo, kaip Bulgarijos vyriausybė įgyvendina deinstitucionalizacijos politiką ir siekia pagerinti gyvenimo institucijose sąlygas ir vysto alternatyvias paslaugas, pvz., vaikų globą namuose.

Atitinkami Bulgarijos teisės aktų pakeitimai buvo atlikti 2003 m. rugsėjo mėn.

Vykdant reformas daugiausia dėmesio buvo skirta darbuotojų mokymui, paslaugų decentralizavimui, bendradarbiavimui su vietos valdžios institucijomis ir vaikų apsaugos NVO, taip pat institucijose gyvenančių vaikų socialinei integracijai.

Įsigaliojus naujiems teisėms aktams šių vaikų padėtis apskritai kalbant pagerėjo. Dėl tos priežasties šis klausimas nebuvo nagrinėjamas vykdant lyginamąją analizę, kaip numatyta 2006 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendime, nustatančiame bendradarbiavimo su Bulgarija ir jos pažangos siekiant orientacinių tikslų teismų reformos ir kovos su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu srityse patikrinimo mechanizmą.

Komisija skatina keistis gerąja patirtimi ir koordinuoti politiką – naudojant atvirąjį socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties koordinavimo metodą. 2007 m. socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties bendroji ataskaita rodo, kad valstybės narės reagavo į 2008 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos raginimą imtis veiksmų siekiant panaikinti vaikų skurdą ir suteikti lygias galimybes visiems. Komisijos parengtame Bulgarijos strateginės ataskaitos dėl socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties, kuri yra įtraukta į 2007 m. bendrąją ataskaitą, vertinime Komisija nustatė, kad šiuo metu vykstanti ilgalaikės priežiūros institucijų (t. y. institucionalizuotų paslaugų) reforma yra iššūkis Bulgarijos valdžios institucijoms. Komisija rengdamasi kitų nacionalinių strategijų ataskaitų, kurios apima 2009–2011 m. laikotarpį, pateikimo etapui stebės pokyčius šioje srityje.

Pagal naująją 2007–2013 m. struktūrinių fondų finansinę perspektyvą, vienas pagrindinių Europos socialinio fondo (ESF) tikslų yra skatinti socialinę įtrauktį ir lygybę bei galimybes visiems. Bulgarijos veiksmų programos „Žmogiškųjų išteklių plėtra“, kurią 2007–2013 m. finansuoja ESF ir kurią neseniai patvirtino Komisija, svarbiausi tikslai – socialinė įtrauktis ir socialinės ekonomikos skatinimas, taip pat institucijų teikiamų paslaugų kokybės gerinimas ir tolesnė deinstitucionalizacija.

Kalbėdama apie BBC pateiktą padėties vertinimą, Komisija pasilieka teisę išsamiau išnagrinėti dokumentiniame filme pateiktus faktus.

Pagal Prancūzijos įstatymus savivaldybės ir viešosios įstaigos, siekdamos masto ekonomijos, gali bendradarbiauti sutelkdamos savo paslaugas (Bendrojo kodekso, reguliuojančio vietos ir regionų valdžios institucijų darbą, L. 5211-4-1 II straipsnis). Tačiau Komisija mano, kad susitarimai dėl paslaugų sutelkimo turi būti sudaromi pagal viešųjų pirkimų įstatymą, ir dėl to prieš Prancūziją pradėjo vykdyti pažeidimo procedūrą. Ši nuostata prieštarauja Europos Vadovų Tarybos priimto Stabilumo ir augimo pakto, kuris taikomas valstybėms narėms ir jų vietos valdžios institucijoms, idėjoms. Paslaugų sutelkimas atitinka Stabilumo ir augimo pakto tikslą nekurti institucijų, kurios dubliuoja viena kitos veiklą, o dėl to padidėja išlaidos ir mažėja išteklių. Šiuo požiūriu, paslaugų sutelkimu siekiama bendrąjį interesą ir Bendrijos interesus atitinkančio tikslo – geresnio veiklos valdymo ir valstybės lėšų taupymo.

Ar Komisija gali paaiškinti, kodėl ji imasi veiksmų, kuriais Prancūzijos vietos valdžios institucijoms neleidžiama naudotis teisine priemone, kuri leistų sutaupyti valstybės lėšų ir užtikrintų efektyvesnes viešąsias paslaugas.

Savivaldybių ir viešųjų įstaigų susitarimai dėl bendradarbiavimo⁽¹⁾, kuriais savivaldybės paslaugos teikiamos viešajai įstaigai, kurios narė yra savivaldybė, yra viešoji sutartis, kaip numatyta viešųjų pirkimų direktyvose 2004/17/EB ir 2004/18/EB. Todėl šie susitarimai turėtų būti sudaromi įvykdžius šiose direktyvose nustatytas procedūras.

Iš tikrųjų šie „susitarimai“ visiškai atitinka viešųjų pirkimų direktyvose pateiktą „viešosios sutarties“ apibrėžimą. Tai sutartys, pagal kurias vienas juridinis asmuo sumoka kitam, skirtingam juridiniam asmeniui – savivaldybė, veikianti kaip ūkio subjektas, ir viešoji įstaiga, veikianti kaip perkančioji organizacija ar įstaiga. Be to, nepaisant to, kad abi šalys yra viešosios įstaigos, šios direktyvos joms vis tiek taikomos.

Viešųjų pirkimų direktyvose siekiama užtikrinti viešųjų pirkimų atvėrimą konkurencijai ir užtikrinti galimybę sudaryti sutartis pagal ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Todėl Komisija nemano, kad jos veiksmai šiuo klausimu kaip nors prieštarauja Stabilumo pakto, kuriuo remiasi gerbiamasis EP narys, nuostatoms dėl viešųjų išlaidų kontrolės, viešųjų paslaugų efektyvumo ir jame nustatytoms taisyklėms.

Švedijoje nuo 2002 m. knygoms taikomas 6 proc. PVM. Tokio dydžio mokestis taikomas ir spausdintinėms, ir garsinėms knygoms. Spausdintinių knygų tekstas identiškai atkuriamas garsinėse knygose.

Garsinių knygų rinka auga, ir žmonės šiais laikais vis dažniau joms naudojasi. Garsinės knygos yra labai svarbios regos negalią turintiems žmonėms, taip pat žmonėms, turintiems skaitymo ir rašymo sunkumų. Šiuo metu Komisija planuoja prieš Švediją pradėti pažeidimo procedūrą, siekdama, kad ji padidintų garsinėms knygoms taikomą PVM.

Kodėl Komisija reikalauja, kad spausdintinėms ir garsinėms knygoms būtų taikomas skirtingas PVM, nors jų tekstas vienodas?

Argi kitoks PVM mokestis nėra regos negalią turinčių žmonių, taip pat žmonių, turinčių skaitymo ir rašymo sunkumų, diskriminavimas?

Pagal esamas taisykles valstybės narės visoms prekėms ir paslaugoms privalo taikyti standartinio dydžio (ne didesnį nei 15 proc.) pridėtinės vertės mokestį. Tačiau jos gali taikyti vieną ar du mažesnio dydžio mokesčius kai kurioms ar visoms PVM direktyvos II priede nurodytoms prekėms ir paslaugoms⁽¹⁾. III priede pateiktos PVM direktyvoje nustatytos bendrosios sistemos išimtys; pagal PVM direktyvą apmokestinamosios operacijos privalo būti apmokestintos standartinio dydžio PVM, todėl ji turi būti tiksliai interpretuojama.

Vienas šio priedo 4 kategorijos elementų yra žmonėms su negalia skirta įranga; vienas 6 kategorijos elementų – knygos.

Nors kultūros apsauga ir skatinimas aiškiai yra esminės svarbos klausimas, valstybės narės vis tiek turi laikytis Bendrijos įstatymų.

Pasirodo, Švedijoje yra dvi rūšys įgarsintų knygų – „kalbančios knygos“ (šved. talböcker), skirtos išimtinai žmonėms su negalia, ir plataus vartojimo garsinės knygos (šved. ljudböcker).

Komisijos požiūriu, garsinėms knygoms sumažintas PVM neturi būti taikomas, nes vertinant griežtai jos negali būti laikomos nei „knygomis“ (6 kategorija), nei „medicinos įranga“ (4 kategorija), skirta naudoti tik žmonėms su negalia.

Tačiau Komisija savo 2007 m. liepos 5 d. komunikate⁽²⁾ pradėjo plačią diskusiją dėl mažesnių mokesčių. Komisija teigiamai vertintų, jei šiose diskusijose būtų iškeltas garsinių knygų klausimas.

Šiais metais aš paprašiau JAV vyriausybės leisti aplankyti JAV kalėjimuose neteisėtai laikomus Kubos piliečius René Gonzálezą, Gerardo Hernándezą, Antonio Guerrero, Ramoną Labańino ir Fernando Gonzálezą. Tačiau man leidimo nedavė – dėl to, kad nepažinojau jų prieš juos įkalinant.

Paaiškėjo, kad šių metų rugsėjo mėn. dviejų kalinių žmonoms eilinį kartą nebuvo leista susitikti su savo vyrais, kurių dėl nuolatinių draudimų jos negali aplankyti jau devynerius metus.

Kaip Komisija vertina šią padėtį, kuri reiškia šių piliečių žmogaus teisių negerbimą? Ar ji norėtų pareikšti savo susirūpinimą JAV valdžios institucijoms?

Komisija žino penkių JAV kalinčių kubiečių bylą. Kalbant apie kalinių šeimų narių apsilankymus – Komisija nemato priežasties kištis.

Kadangi tarptautinės teisės standartai dėl kalinių šeimų narių apsilankymo yra tik patariamojo pobūdžio, JAV valdžios institucijos gali savo nuožiūra nuspręsti, kam leisti lankyti kalinius.

Be to, nėra tarptautiniu mastu pripažintos kalinių teisės būti lankomiems trečiųjų šalių piliečių, kurie nėra kalinių giminės ar kitaip su kaliniais susiję.

Ar Europos Komisija gali padaryti pranešimą dėl to, ar visos Europos judriojo ryšio paslaugų įmonės laikosi ES sprendimo Europos mobiliųjų telefonų vartotojams labai sumažinti tarptinklinio ryšio kainas?

Tarptinklinio ryšio reglamentu⁽¹⁾ tarptautinio judriojo tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams nustatomos maksimalios mažmeninės kainos už skambinimą ir skambučių priėmimą Europos Sąjungos tarptinklinio ryšio zonoje. Reglamentu judriojo ryšio operatoriai įpareigojami nustatyti didmeninių kainų (kuriomis jie apmokestina vieni kitus) ribą ir padidinti skaidrumą – vartotojams teikiant pagrindinę tarptinklinio ryšio kainodaros informaciją, taip pat, vartotojo prašymu, – išsamesnę kainodaros informaciją. Galutinis visų šių įpareigojimų įgyvendinimo terminas – 2007 m. rugsėjo 30 d., nors buvo reikalaujama, kad operatoriai įvykdytų tarpinius veiksmus, pvz., iki 2007 m. pabaigos nustatytų Europos tarifą. Pagal minėtąjį reglamentą nacionalinės reguliavimo institucijos privalo stebėti ir prižiūrėti, kaip šie įpareigojimai įgyvendinami. Komisija, remdamasi savo pačios ir Europos reguliuotojų grupės (ERG), kuri vienija ES valstybių narių reguliavimo institucijas, tyrimais, konstatavo, kad visi operatoriai nustatė reikalavimus atitinkantį Europos tarifą, o keliolika operatorių iš įvairių valstybių narių nustatė mažesnį nei leistinas didžiausias tarifą.

2008 m. pabaigoje Komisija Parlamentui ir Tarybai pateiks ataskaitą apie šio reglamento veikimą ir, jei reikės, rekomenduos šio reglamento galiojimą pratęsti po šiuo metu nustatyto termino (2010 m. birželio 30 d.) ir (arba) iš dalies jį pakeisti, į jį įtraukiant kitas paslaugas, pvz., SMS ir duomenų siuntimą. Komisija taip pat nagrinės kitus klausimus, pvz., galimą šio reglamento poveikį mažesniems operatoriams, vidaus judriojo ryšio paslaugų kainų, atsitiktinio tarptinklinio ryšio ir srauto nukreipimo klausimus.

Daugiau informacijos apie ERG vykdomą valstybėse narėse taikomų Europos tarifų stebėjimą galima rasti Komisijos tarptinklinio ryšio tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/information_society/activities/roaming/index_en.htm"

Ar Europos Komisija gali informuoti apie narkotiko metamfetamino, dar vadinamo kristaliniu metamfetaminu, vartojimą Europoje? Ar šis narkotikas yra didėjanti grėsmė Europos visuomenei?

Istoriškai ES metamfetamino vartojama labai nedaug; daugiausia – Čekijoje (čia jis parduodamas kaip pervetinas), taip pat Slovakijoje. Šios dvi šalys neseniai pranešė apie metamfetamino vartojimo mastą. Nustatyta, kad Čekijoje yra nuo 18 400 iki 24 000 metamfetamino vartotojų (2,5–3,5 atvejo iš tūkstančio 15–64 m. amžiaus suaugusiųjų). Slovakijoje yra nuo 6000 iki 14 000 metamfetamino vartotojų (1,5–3,7 atvejo iš tūkstančio 15–64 m. amžiaus suaugusiųjų). Gauti keli pranešimai apie padidėjusį metamfetamino vartojimą kai kuriose Vengrijos gyventojų grupėse.

Epidemiologiniai duomenys, taip pat vaistų paklausos rodikliai rodo, kad kitose ES šalyse metamfetamino vartojimas neišaugo. Kalbant apie metamfetamino vartojimą kitose ES šalyse – ten suvartojamas kiekis sudaro mažą viso suvartojamo kiekio dalį. ES amfetamino tipo stimuliatorių, įskaitant metamfetaminą, vartojimas iš esmės stabilizavosi ir keliolikoje šalių mažėja. Jau daug metų pranešama, kad santykiškai daug amfetamino, įskaitant kristalinį metamfetaminą ir (arba) ledą, vartojama ne ES šalyse – JAV, Tolimuosiuose Rytuose ir Australijoje.

Kalbant apie šios medžiagos poveikį – metamfetaminas yra centrinės nervų sistemos stimuliatorius, sukeliantis hipertenziją, tachikardiją, taip pat didesnį pasitikėjimą, norą bendrauti ir suteikia energijos. Jis labai panašus į amfetaminą.

Kristalinis metamfetaminas yra kristalizuota metamfetamino forma, kuri yra grynesnė. Kristalinį metamfetaminą galima rūkyti (pvz., pašildytą ant aliuminio folijos), taip pat įšvirkšti, nes jis lengvai tirpsta vandenyje.

Nėra jokių įrodymų, kad Europos Sąjungoje vartojama ar gaminama daugiau (kristalinio) metamfetamino. Pranešimai apie padidėjusį metamfetamino vartojimą keliose valstybėse narėse nėra pagrįsti įrodymais – metamfetamino, palyginti su amfetaminu, jau keletą metų randama labai mažai.

Rūkomas metamfetaminas pasiekia smegenis daug greičiau, nei šniaukiamas ar švirkščiamas. Pripratimo prie amfetamino rizika didelė.

Priklausomybė nuo metamfetamino sukelia:

psichikos sveikatos sutrikimų – susijaudinimą, sumažėjusią motyvaciją, depresiją ir nerimą, psichozę – pablogina šizofrenijos simptomus, pablogina koncentraciją ir atmintį;

fizinės sveikatos sutrikimų – pablogėja miegas, dėl prasto apetito netenkama svorio, smarkiai plaka širdis, atsiranda skausmai krūtinėje, taip pat su injekcijomis susijusių problemų, pvz., pūlinių;

pavojų dėl injekcijų (hepatito C ir kitos per kraują plintančios ligos, kuriomis susergama dėl dalijimosi švirkštais ir pan.);

socialinių ir finansinių problemų.

Kadangi kristalinis ir bazinis metamfetaminas yra grynesni, šių tipų metamfetaminas sveikatos ir socialinių problemų požiūriu yra pavojingesnis nei įprastos šios medžiagos formos.

Ar Komisija žino apie OLAF atliekamą Plėtros ir verslo centro veiklos tyrimą dėl kaltinimų sukčiavimu ir finansiniais pažeidimais?

Jei taip, kokių veiksmų ji ketina imtis, kad užtikrintų, kad visi blogu valdymu apkaltinti asmenys būtų nubausti, kad valdyba, kuri prarado AKR šalių partnerių pasitikėjimą, būtų atleista ir kad Terry Battersby, asmuo, kuris šiuos pažeidimus atskleidė, būtų apsaugotas nuo PVC vadovybės įžeidinėjimų ir atsakomųjų priemonių?

Komisija praneša, kad 2006 m. gruodžio mėn. pateiktame atsakyme į raštišką A. Mote klausimą E-3104/0 ji informavo Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF) dėl galimų įtarimų sukčiavimu, o OLAF vėliau pranešė Komisijai, kad ji šiuo klausimu atlieka tyrimą. Komisija taip pat pranešė OLAF apie prevencines finansines ir biudžeto priemones, kurių ji ėmėsi – inicijavo išorinį finansinį auditą ir pakeitė lėšų skyrimo grafiką. Todėl Komisija negali daugiau komentuoti šio klausimo. Be to, su pažeidimais susijusios pinigų sumos dar nustatinėjamos.

Kalbant apie Plėtros ir verslo centro (PVC) valdybą – AKR šalių ir EB ambasadorių komiteto 2005 m. liepos 20 d. sprendimo dėl PVC statuso ir tvarkos taisyklių Nr. 8/2005 5 straipsnyje nustatyta, kad šio centro priežiūros institucija yra Ambasadorių komitetas, o 6 straipsnyje nurodyta, kad „Centro priežiūros organai yra vykdomoji valdyba ir valdančioji taryba“.

Valdybą skiria ambasadorių komitetas, ją sudaro trijų ES valstybių narių ir trijų AKR šalių atstovai. Šiuo metu dirbančios valdybos įgaliojimai baigiasi 2007 m. gruodžio mėn. Ambasadorių komitete šiuo metu svarstomas esamų valdybos narių įgaliojimų pratęsimo ar pakeitimo klausimas.

Komisija, Tarybos sekretoriatas, AKR sekretoriatas ir Europos investicinis bankas (EIB) stebėtojo statusu gali dalyvauti valdybos posėdžiuose. Komisija, būdama vykdomosios valdybos posėdžių stebėtoja, taip pat reguliariai susitikdama su PVC valdymo ir personalo komitetu, atidžiai stebės, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi personalo procedūrų ir jau buvo valdybos užtikrinta, kad jų bus laikomasi.

Klimato kaita ypač padidino poreikį saugoti aplinką ir gerinti plačiosios visuomenės supratimą apie tvariąją plėtrą. Kalbant apie neseniai pateiktą Atėnų mero pasiūlymą Europos Parlamento ir Komisijos pirmininkams dėl Europos ekologijos sostinės statuso, pagrįsto Europos kultūros sostinės modeliu, nustatymo – ar Komisija imsis veiksmų įgyvendindama šią iniciatyvą? Ar ji mano, kad įgyvendinus šią sistemą bus galima geriau paskatinti domėjimąsi šia sritimi ir užtikrinti, kad aplinka taptų ir Komisijos, ir valstybių narių prioritetu.

Komisija sutinka su gerbiamuoju EP nariu, kad dėl klimato kaitos būtina saugoti aplinką ir kad labai svarbu informuoti ir aiškinti plačiajai visuomenei apie tvariąją plėtrą ir kitus su aplinka susijusius iššūkius.

Komisija taip pat teigiamai vertina neseniai Atėnų mero pateiktą pasiūlymą dėl Europos ekologijos sostinės statuso, pagrįsto Europos kultūros sostinės modeliu, nustatymo. Ši iniciatyva iš tikrųjų galėtų padėti aplinkai tapti Komisijos ir valstybių narių prioritetu.

Šiuo metu Komisija visiškai remia sumanymą nustatyti „Europos žaliosios sostinės apdovanojimų“ sistemą, o už šios iniciatyvos vystymą atsakingas Aplinkos generalinis direktoratas.

Baigdama Komisija norėtų pabrėžti, kad miestai yra labai svarbūs įgyvendinant ES tvariosios plėtros tikslą, kadangi juose gyvena 80 proc. ES piliečių. Tai, kad miestai gali būti svarbiausias veikėjas tvariosios plėtros procese, gali paskatinti veiksmus individualiu lygmeniu.

2006 m. gruodžio 1 d. ES Taryboje socialinių reikalų ministrams pritarus sprendimui Vilniuje steigti Lyčių lygybės institutą, numatyta, kad jis pradės veikti 2007 m.

Ką institutas nuo to laiko nuveikė ir ar Komisija pateiks pasiūlymą dėl šių metų instituto darbo grafiko?

2006 m. gruodžio 20 d. buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 1922/2006, įsteigiantis Europos lyčių lygybės institutą⁽¹⁾. Komisija yra įsipareigojusi veikti, kad institutas pradėtų veikti kuo greičiau. Nuo šio reglamento priėmimo padaryta pažanga direktoriaus skyrimo, valdančiosios tarybos sukūrimo ir būstinės parengimo srityse.

Kalbant apie direktoriaus skyrimą – 2007 m. balandžio 27 d. Komisija paskelbė konkursą eiti direktoriaus pareigas. Kaip numatyta reglamente, šiuo metu Komisija rengia kandidatų sąrašą. Direktorių skirs valdančioji taryba pagal Komisijos pateiktą kandidatų sąrašą. Prieš paskiriant, valdančiosios tarybos parinktas kandidatas turės pateikti pareiškimą Europos Parlamento kompetentingiems komitetams.

Kalbant apie valdančiąją tarybą – 18 jos narių paskirti 2007 m. gegužės 30 d. sprendimu, o Komisija savo atstovą ir pakaitinį atstovą paskyrė 2007 m. balandžio 30 d.

Įžanginis valdančiosios tarybos posėdis vyko 2007 m. spalio 8 d. Briuselyje. Jame buvo išrinkta pirmininkė: Eva WELSKOP-DEFFA, Vokietijos federalinės šeimos, vyresnio amžiaus žmonų, moterų ir jaunimo reikalų ministerijos Lygių galimybių departamento direktorė; pirmininkės pavaduotoju paskirtas Michel PASTEEL, Belgijos Moterų ir vyrų lygybės instituto direktorius.

Valdančioji taryba priima instituto veiklai būtinus sprendimus. Ji, pasikonsultavusi su Komisija, tvirtins direktoriaus parengtus metinės darbo programos ir vidutinio laikotarpio trukmės programos projektus. Pagal reglamentą pirmoji metinė darbo programa turi būti patvirtinta ne vėliau ne praėjus devyniems mėnesiams po direktoriaus paskyrimo. Todėl, nesant direktoriaus, institutas dar negali pateikti gerbiamojo EP nario minėtos darbo programos.

Komisija bendradarbiauja su Lietuvos valdžios institucijomis, siekdama rasti institutui tinkamas patalpas. 2007 m. gegužės 4 d. Komisijos surengė išankstinį techninio pobūdžio apsilankymą Vilniuje. Diskusijos su atitinkamomis institucijomis vis dar vyksta. Komisija pabrėžia, kad, kadangi institucija yra nepriklausoma organizacija, galutinį sprendimą dėl patalpų priims ji pati.

Beveik pusė ES nustatytų nesaugių gaminių atkeliauja iš Kinijos. Be to, 79 proc. ES muitinių pareigūnų sulaikytų padirbtų gaminių atkeliauja iš Kinijos.

Atsižvelgiant į tai, ar Komisija gali informuoti apie šiuo metu vykstančių diskusijų su Kinijos valdžios institucijomis dėl į ES eksportuojamų gaminių saugos ir gaminių padirbinėjimo suvaržymo Kinijoje padėtį?

Kokių priemonių Komisija ketina imtis, kad užtikrintų, kad būtų laikomasi ES gaminių saugos ir autentiškumo standartų?

Šioje srityje Komisija visus savo veiksmus vykdo laikydamasi vieno principo – vartotojų saugos klausimais negali būti ir nebus jokių kompromisų. Taisyklė aiški: į rinką galima pateikti tik saugius gaminius; nesaugūs gaminiai draudžiami.

Komisija imasi įvairių konkrečių žingsnių – ir Europos, ir tarptautiniu lygmeniu – kad būtų veiksmingai sprendžiamos į ES iš Kinijos ar bet kurios kitos trečiosios šalies importuojamų gaminių saugos problemos.

Komisija pagal susitarimo memorandumą nuo 2006 m. bendradarbiauja su Kinijos vyriausybe.

Pagal šio bendradarbiavimo nuostatas Kinijos valdžios institucijoms pateikiama išsami informacija apie į ES rinką patekusius nesaugius Kinijoje pagamintus gaminius; Kinijos valdžios institucijos įsipareigojo ištirti kiekvieną atvejį ir imtis atitinkamų priemonių ir tobulinti sistemą. Komisijai kas ketvirtį metų pateikiamos išsamios ataskaitos apie prevenciją ir tolesnes priemones. Naujausia ataskaita yra 2007 m. rugsėjo mėn. pabaigos ataskaita; šiuo metu atliekama išsami jos analizė.

2007 m. spalio mėn. Komisijos gaminių saugos ekspertai vyksta į Pekiną su savo kolegomis iš Kinijos svarstyti šios ataskaitos, ir, kalbant plačiau, – galimus būdus, kaip pagerinti Kinijoje pagamintų pavojingų gaminių kontrolę.

Komisija mano, kad esama plataus vartojimo gaminių saugos sistema veikia gerai ir esamas problemas galima išspręsti. Šiuo metu vykstančio vertinimo išvadose, kurios bus pateiktos vėliau 2007 m., bus atsakyta į klausimą – kokių tolesnių priemonių reikėtų imtis Komisijos ar valstybių narių lygmeniu.

Kovoje su gaminių padirbinėjimu ir piratavimu viena svarbiausių yra muitinės institucija. 2006 m. labai padaugėjo į ES įvežamų konfiskuojamų padirbtų prekių. Iš dalies tai rodo didesnį muitinių aktyvumą šioje srityje, taip pat sėkmę muitinėse vykdant rizikos valdymu pagrįstą politiką.

Komisija glaudžiai bendradarbiauja su valstybių narių muitinių administracijomis – siekdama tobulinti muitinių apsaugą nuo padirbtų ir piratinių gaminių prie išorinės sienos ir stiprinti bendradarbiavimą su trečiųjų šalių, tarp jų Kinijos, administracijomis.

Komisija taip pat labai atidžiai stebi pokyčius Kinijoje ir tikisi pamatyti, kad vykdomos konkrečios priemonės. Lapkričio mėn. pabaigoje vyksiantis ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikimas bus puiki proga svarstyti šį klausimą aukščiausiu lygiu.

Dviejų Komisijos globojamų didžiausių valstybių narių techninio bendradarbiavimo programų – Europos radijo navigacijos programos „Galileo“ ir interneto paieškos programos „Quero“ ateitis tapo neaiški. Atsižvelgiant į Lisabonos strategijoje naujovėms teikiamą reikšmę ir šių dviejų projektų pridėtinę vertę stiprinant informacinę visuomenę ir ES pasitikėjimą technologijų srityje – ką Komisija daro, kad būtų sumažinti valstybių narių pozicijų skirtumai, ypač dėl projektų finansavimo? Ar Komisija svarstė kokius nors pasiūlymus dėl alternatyvaus finansavimo? Kaip Komisija reagavo į 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento rezoliuciją P6_TA(2007)0272 dėl Europos „Galileo“ programos finansavimo?

(FR) Kalbant apie „Galileo“ programą – Komisija visiškai pritaria 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento rezoliucijoje⁽¹⁾ išreikštai nuomonei, ypač dėl visiško „Galileo“ programos finansavimo iš ES biudžeto ir būtinybės sukurti viešųjų finansinių įnašų kompensavimo mechanizmą – tuo atveju, kai suformuojama viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė.

2007 m. rugsėjo 19 d. Komisija patvirtino tekstų paketą: Komisijos komunikatą⁽²⁾ ir išsamesnį Komisijos tarnybų darbo dokumentą⁽³⁾, taip pat iš dalies pakeistą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento⁽⁴⁾, kuriuo siekiama toliau vykdyti Europos visuotinės palydovinės navigacijos sistemos (angl. GNSS) programas, ir pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos persvarstymo⁽⁵⁾. Šie pasiūlymai reiškia, kad atliktas išsamus visų galimų sprendimų tyrimas. Jais siekiama išsaugoti „Galileo“ ir Europos geostacionarinio navigacijos tinklo sistemos (angl. EGNOS) programų finansavimą 2007–2013 m. laikotarpiui, jais reaguojama į Parlamento raginimus, pateiktus pirmiau minėtoje 2007 m. birželio 20 d. rezoliucijoje.

Parlamentas ir Taryba, vykdydami savo, kaip teisėkūros ir biudžeto valdymo institucijų, funkcijas, turės kuo anksčiau išnagrinėti šiuos tekstus, kad sprendimas dėl šių dviejų programų finansavimo būtų priimtas iki 2007 m. pabaigos.

Kalbant apie „Quero“ programą – tai Prancūzijos mokslinių tyrimų ir naujovių projektas pažangios garso ir vaizdo ieškos srityje, kuriame dalyvauja keliolika pramonės ir mokslinių tyrimų veikėjų ir kurį remia Prancūzijos pramonės naujovių agentūra. „Quare“ nėra ES finansuojamas projektas, jo negloboja Komisija. Prezidentas Jacques Chirac ir kancleris Gerhard Schröder pasirinko jį kaip vieną iš penkių svarbiausių mokslinių tyrimų ir naujovių projektų. Iš pradžių, 2005 m., tai buvo Prancūzijos ir Vokietijos iniciatyva; vėliau projektas išsivystė į du skirtingus projektus, kuriuose pasiūlė dalyvauti du skirtingi mokslinių tyrimų konsorciumai, vadovaujami Prancūzijos ir Vokietijos partnerių – atitinkamai – „Quaero“ ir „Theseus“. „Quero“ iš dalies finansuoja Prancūzijos vyriausybė; neseniai Komisijos paprašyta įvertinti šio projekto atitiktį teisės aktams dėl valstybės pagalbos. Prancūzijos konsorciumas šiuo metu laukia Komisijos sprendimo. Programą „Theseus“ remia Vokietijos valdžios institucijos; 2007 m. liepos mėn. Komisija patvirtino, kad programa atitinka valstybės pagalbos taisykles.

Investicijos į naujas informacijos technologijas yra labai svarbus Lisabonos darbotvarkės elementas, labai prisidedantis prie ekonomikos plėtros ir užimtumo Europoje. Komisija teigiamai vertina „Quero“ ir panašias iniciatyvas, jei laikomasi valstybės pagalbos taisyklių. Valstybės pagalba neturėtų iškraipyti konkurencijos – tai nesuderinama su bendruoju interesu. „Theseus“ programos atveju Komisija nustatė, kad teigiamas programos poveikis yra svarbesnis, nei konkurencijos iškraipymas. Be to, Komisija pagal savo mokslinių tyrimų programas pati tiesiogiai remia keliolika garso ir vaizdo turinio ieškos projektų, kuriuose dalyvauja daug mokslinių tyrimų grupių iš daugelio ES šalių. Komisija ketina toliau remti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą daugialypės terpė ieškos variklių srityje – jei bus siekiama atitinkamo finansavimo pagal 7-ąją bendrąją programą.

Vis didėjanti globalizacija sukelia didelius socialinius, politinius, ekonominius ir kultūrinius pokyčius. Globalizacijos procese laimi ekonomiškai stiprios ir kultūros požiūriu vyraujančios šalys. Silpnesnės ir mažiau skaitlingos šalys laipsniškai netenka savo suverenumo ir tautinės tapatybės. Vienas nerimą keliantis reiškinys – kalbų, kurios yra tautinės kultūros pagrindas, nykimas. Šiuo metu pasaulyje kalbama apie 7000 kalbų; per kitą šimtą metų apie 3000 kalbų išnyks. Kalbos greičiausiai nyksta Australijoje, centrinėje Pietų Amerikos dalyje, Ramiojo vandenyno pietryčiuose ir Sibire. Nykstant kalboms nyksta ir gausybė žinių, ypač gamtos ir medicinos srityse. Kalbų nykimas neigiamai veikia ir Europą bei Europos Sąjungą. Todėl mes imamės žingsnių, siekdami apsaugoti ir aprašyti kalbas. Būtina parengti ataskaitą apie kalbas. Ar Komisija ketina parengti tokią ataskaitą, ir jei taip – kada?

(FR) Komunikate „Nauja daugiakalbystės pagrindų strategija“⁽¹⁾ Komisija atnaujina savo įsipareigojimus daugiakalbystės srityje, pabrėždama, kad pagarba kalbų įvairovei yra viena pagrindinių Europos Sąjungos vertybių.

Naujoji Sąjungos daugiakalbystės politika skatina vartoti visas kalbas. Ja siekiama sukurti aplinką, kurioje būtų skatinama mokytis kuo daugiau įvairių kalbų.

Šis platus principas taip pat aprašytas 2007–2013 m. mokymosi visą gyvenimą programoje. Pagal veiklos rūšį „Kalbų mokymosi skatinimas“ Europos Sąjungoje galima prašyti lėšų projektams ir (arba) tinklams, susijusiems su visų kalbų mokymu. Taip Europos Sąjunga praktiškai prisideda prie mažiau vartojamų ir atsidūrusių ant išnykimo ribos kalbų išsaugojimo.

Remdama Sąjungos regionų ir mažumų kalbų skatinimo ir apsaugos priemones, Komisija parėmė ir ataskaitą „Europos mozaika – regionų ir mažumų kalbos valstybėse narėse“⁽²⁾, kuri apima 25 valstybes nares, ir kuri greitai bus taikoma Bulgarijai ir Rumunijai.

Be to, 2008 m. rudenį Komisija ketina priimti komunikatą, kuriame nustatoma nauja daugiakalbystės Europos Sąjungoje programa.

Komisija neplanuoja rengti ataskaitos apie viso pasaulio kalbų padėtį.

Kokį atsakymą Komisijai pateikė Airijos valdžios institucijos, atsakydamos į 2007 m. birželio 29 d. Komisijos Airijai perduotą pagrįstą nuomonę dėl ardymo darbų išbraukimo iš Airijos įgyvendinamos Direktyvos 85/337/EEB⁽¹⁾ dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo taikymo srities?

Kaip Komisija vertina Airijos atsakymą ir kokių veiksmų šiuo metu ji ketina imtis?

Gerbiamojo EP nario nurodytoje papildomoje pagrįstoje nuomonėje nagrinėti Airijos įgyvendinimo teisės aktų aspektai ir tai, kaip Airija įgyvendina ir interpretuoja Direktyvą 85/337/EEB⁽²⁾ dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo⁽³⁾. Be kitų dalykų, joje nagrinėjamas klausimas dėl Airijos taikomo principo, pagal kurį, kalbant apie šioje direktyvoje reglamentuojamas projektų kategorijas, kai kurie sprendimai dėl tam tikrų istorinių arba archeologinių struktūrų ardymo arba pašalinimo nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį. Šiuo metu Komisija vis dar svarsto Airijos valdžios institucijų atsakymą, siekdama priimti sprendimą dėl kito šio nagrinėjimo žingsnio.

Naujas JAV įstatymas reikalauja, kad visi laivyboje naudojami konteineriai prieš juos importuojant į JAV būtų patikrinti skeneriu, siekiant įsitikinti, kad juose nėra ginklų, sprogmenų ir kt. Tai reiškia, kad daugelyje Europos uostų turi būti įrengta skenavimo įranga, o tai labai brangu.

Ar Komisija šiuo klausimu diskutavo su JAV valdžios institucijomis?

Kaip Komisija vertina tai, kad Europos uostai, transporto bendrovės ir galiausiai Europos vartotojas mokės už JAV šalies saugumą ir karą su teroristais?

Ar Komisija ginčysis dėl šio metodo – skenuoti visus konteinerius, o ne skirti dėmesį silpniausioms transporto grandinės dalims – teisėtumo?

Kadangi dėl šio metodo iškraipoma Europos įmonių konkurencija, ar Komisija iškels šią problemą PPO, ir jei taip, kokia bus jos derybinė pozicija?

Komisija gerai žino apie 2007 m. rugpjūčio 3 d. prezidento G. W. Busho pasirašytą Rugsėjo 11 d. komisijos rekomendacijų įgyvendinimo aktą. Jis vienašalis, neveiksmingas, brangus ir sukelia rimtų politinių ir ekonominių padarinių. Jei ši priemonė bus įgyvendinta, tai labai kliudys prekybai, nes padidės sąnaudos ir padažnės vėlavimo atvejai. To reikia bet kokiomis priemonės vengti.

Keliuose pranešimuose ir susitikimuose su JAV sprendimų priėmėjais Komisija išreiškė stiprų prieštaravimą. Komisija kels šį svarbų klausimą kitame ES ir JAV dialogo transporto ir pasienio klausimais susitikime (2007 m. lapkričio 1 d.), EB ir JAV transatlantinėje ekonomikos taryboje (2007 m. lapkričio 9 d.), taip pat kituose EB ir JAV aukšto lygio susitikimuose.

Komisija taip pat kels šį klausimą tarptautinėse organizacijose, tarp jų Pasaulio muitinių organizacijoje.

Tarptautinėje jūrų organizacijoje 2005–2007 m. JAV ragino priimti naujas Sąlygų supaprastinimo konvencijos ir Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso nuostatas, siekdama, kad laivų ir uosto įrenginių operatoriams būtų nustatyti nauji saugumo įpareigojimai, susiję su į konteinerius pakrauto krovinio, pristatomo iš vidaus tiekimo grandinės, tikrinimu, kadangi operatoriai neturėjo jokios galimybės kontroliuoti, kas vyksta minėtoje tiekimo grandinėje. Šiam sumanymui ES valstybės narės ir Komisija sėkmingai pasipriešino.

Komisija supranta JAV susirūpinimą dėl saugumo, bet nenori, kad už JAV šalies saugumą mokėtų Europos uostai ir įmonės. Komisija toliau bendradarbiaus su JAV vyriausybe siekdama rasti priimtiną alternatyvą visų krovinių skenavimui. Komisija glaudžiai bendradarbiauja su JAV pasienio ir sienos apsaugos tarnybomis vystant bendrą saugios prekybos projektą, pagrįstą abipusiu atitinkamų saugumo standartų pripažinimu ir daugiasluoksniu rizikos valdymo metodu; tai tinkama kryptis didinti krovinių saugumą. ES ir JAV sutarė, kad lapkričio 9 d. vyksiančiame Transatlantinės ekonomikos tarybos posėdyje bus priimamos gairės dėl abipusio prekybos partnerystės programų pripažinimo (ES atveju – įgaliotojo ūkio subjekto programos, JAV atveju – prieš terorizmą nukreiptos muitinių partnerystės prekybos srityje programos).

Komisija užtikrina, kad ji darys viską, kad rastų politiniu ir praktiniu požiūriu priimtiną sprendimą. Siekiant mūsų tikslų šiuo politiškai opiu klausimu būtina, kad šiame procese aktyviai dalyvautų Parlamentas.

Grūdų gamybos sumažėjimas Graikijoje ir ES, kurį sukėlė intervencijos mechanizmų žlugimas, juokingai mažos intervencinės kainos, privalomas žemės atidėjimas ir nepalankios oro sąlygos, dvigubai padidino pašarų kainas; dėl to Graikijos gyvulininkystės sektorius, kuris ir taip buvo labai spaudžiamas BŽŪP, atsidūrė ant katastrofos ribos; tai labai pakenks mažiems ir vidutiniams gyvulių ūkiams, šalies žemės ūkio prekybos balansui ir padidins šalies priklausomybę nuo maisto.

Ar Komisija ketina nedelsdama imtis veiksmų (subsidijuoti pašarus) ir vykdyti vidutinės trukmės ir ilgalaikes priemones, skirtas sumažinti spaudimą mažiems ir vidutiniams gyvulių augintojams ir padėti išvengti nelaimės, kuri gali įvykti ir taip sumažėjusiame gyvulininkystės sektoriuje?

Dėl nepalankių meteorologinių sąlygų 2007 m. derlius Europos Sąjungoje buvo prastas. ES grūdinių kultūrų derlius šiuo metu sudaro 255–260 mln. tonų; tai mažiau nei ilgalaikis vidurkis. Karščio bangos ypač neigiamai paveikė Graikiją, ir derlius šioje valstybėje narėje sudarė tik 3,2 mln. tonų.

Komisija reagavo į prastą padėtį grūdų rinkose ir kaip niekad dideles kainas pasiūlydama Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybai nustatyti 0 proc. žemės atidėjimo reikalavimą 2007 m. rudens ir 2008 m. pavasario sėjoms. Per pagreitintą procedūrą šį pasiūlymą išnagrinėjus Parlamentui, rugsėjo 26 d. Taryba priėmė sprendimą. Komisijos skaičiavimais, papildomas grūdų kiekis 2008 m. derliuje, kuris bus gautas dėl šios priemonės (daugiau nei 10 mln. tonų) taikymo, turėtų padidinti besibaigiančias atsargas 2008 m. birželio mėnesį.

Be to, už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakinga Komisijos narė tą pačią dieną paskelbė, kad ji siūlys Komisijos narių kolegijai, kad Tarybai būtų pateiktas pasiūlymas šiais prekybos metais visiškai netaikyti grūdų importo muitų.

Šios trumpalaikės priemonės turėtų padėti subalansuoti įtemptą pašarų rinką ir sumažinti spaudimą gyvulininkystės sektoriui.

Kalbant apie ilgalaikes priemones – kitą mėnesį prasidės bendrosios žemės ūkio politikos kokybės patikrinimas; tai bus galimybė įvertinti esamas rinkos priemones ir vidutinės trukmės ir ilgalaikių priemonių poreikį.

Kaip Komisija vertina Juodkalnijos pažangą siekiant integracijos į Europos Sąjungą asociacijos susitarimo plotmėje?

Stabilizavimo ir asociacijos susitarimas (SAS) buvo pasirašytas spalio 15 d. Liuksemburge. Pagal laikinąjį susitarimą (LS), nuostatos dėl prekybos ir su ja susijusių reikalų įsigalios 2008 m. vasario mėn. SAS užtikrins stabilią sistemą, palankią tolesnei ekonomikos ir socialinei plėtrai ir politinėms bei institucinėms reformoms; jei susitarimas bus tinkamai įgyvendintas, jis taps „vartais į šalies kandidatės statusą“.

Per praėjusius metus Juodkalnija, rengdamasi susitarimo įsigaliojimui, ėmėsi svarbių žingsnių, kad sustiprintų savo administracinį pajėgumą. Ji sustiprino Europos integracijos reikalų koordinavimą ir ėmėsi žingsnių, kad pagerintų įgyvendinimo pajėgumus muitų, prekybos, viešųjų pirkimų ir konkurencijos srityse. Įsigaliojus LS ir vėliau ratifikavus SAS reikės nuolatinių pastangų įgyvendinant ir tolesnes susitarime nustatytų sričių reformas.

Juodkalnijos pažangos požiūriu svarbu, kad integruojantis į ES būtų sėkmingai įgyvendinami SAS įsipareigojimai ir Europos partnerystės rekomendacijos.

Lapkričio 6 d. Komisija išsamiai informuos apie kiekvienos šalies kandidatės pažangą ir apie galimas naujas šalis kandidates, įskaitant Juodkalniją.

Gauta informacijos, kad Vokietijoje (Šiaurės Reino Vestfalijoje) ir Lenkijoje ketinama priimti teisės aktus, kuriais bus uždrausta įmonei IKEA steigtis naujose rinkose; tai aiškus Paslaugų direktyvos pažeidimas. Kol Komisija nesiims aktyvių priemonių, gali būti, kad kitos valstybės narės imsis panašių protekcionistinių priemonių ir padarys neįmanomą ar bent labiau apsunkins naujų pardavimo principų, pvz., „viskas po vienu stogu“ diegimą. Europos vartotojams, kuriems buvo naudingos dėl šio principo plėtros labai sumažėjusios kainos, tai bus labai nepalanku. Būtų liūdna, jei ši tendencija įsigalėtų visoje Europoje – ignoruojant Paslaugų direktyvos ir Bendrijos politikos dvasią.

Ar Komisija gali užtikrinti, kad ji, padariusi steigimosi laisvę pagrindiniu Plėtros ir konkurencijos strategijos aspektu, atidžiai stebės, kaip įgyvendinama Paslaugų direktyva, ir imsis veiksmų prieš valstybes nares, kurios nevykdo savo įsipareigojimų?

Komisija yra informuota apie gerbiamojo EP nario minėtus teisės aktus. Šiuo metu jie nagrinėjami – siekiant nustatyti, ar jie suderinti su EB sutartyje nustatytomis pagrindinėmis laisvėmis, ypač EB sutarties 43 straipsniu, kuriame numatyta steigimosi laisvė. Jei Komisija po šio vertinimo nuspręs, kad priimti teisės aktai nesuderinami su EB sutartimi, ji svarstys, kokių priemonių imtis – pradėdama pažeidimo procedūrą pagal EB sutarties 226 straipsnį.

Kalbant apie Direktyvą 123/2006/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (Paslaugų direktyva)⁽¹⁾ – Komisija gali užtikrinti gerbiamąjį EP narį, kad tinkamam šios priemonės, kuri yra labai svarbus žingsnis siekiant paslaugų vidaus rinkos sukūrimo, įgyvendinimui ji skiria ypač daug dėmesio. Paslaugų direktyva turi būti įgyvendinta ik 2009 m. pabaigos. Atsižvelgdama į šį terminą Komisija atidžiai stebi procesą ir aktyviai teikia pagalbą valstybėms narėms – kad užtikrintų, kad ši direktyva, įskaitant jos nuostatas dėl nepagrįstų steigimosi laisvės apribojimų panaikinimo, būtų tinkamai įgyvendinta.

Daug studentų iš ES valstybių narių stambios kelionių organizavimo įmonės įdarbina turizmo sektoriuje, dideliuose viešbučių tinkluose, kuriuose jie eksploatuojami; jie privalo dirbti iki 16 val. per dieną ypač prastomis įdarbinimo ir darbo sąlygomis – nėra patikrinimų, nėra draudimo, mėnesinė išmalda – 380 eurų. Taip turizmo organizavimo įmonės, bendradarbiaudamos su privačiomis įdarbinimo (eksploatavimo) agentūromis, išnaudoja tūkstančius jaunų darbuotojų. Taip pažeidžiamos valstybių narių darbuotojams užtikrintos pagrindinės teisės ir privilegijos, pvz., kolektyvinė sutartis, socialinis draudimas ir kt. Be to, tūkstančiai turizmo profesijos darbuotojų lieka be darbo. Šiomis neleistinomis sąlygomis tūkstančiai studentų įdarbinami visoje Europos Sąjungoje, ypač vasaros mėnesiais.

Ar Komisija smerkia šią neteisėtą turizmo organizavimo įmonių, kurioms darbuotojų išnaudojimas atneša didžiulį pelną, verslo veiklą. Ką Komisija mano apie šį masinį darbuotojų išnaudojimą valstybėse narėse?

Komisija darbuotojų išnaudojimą ir jų teisių pažeidimus laiko visiškai nepriimtinais.

Pagal Bendrijos įstatymus⁽¹⁾ ES piliečiams, kurie naudojasi laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise, užtikrinama, kad užimtumo ir darbo sąlygų požiūriu, įskaitant atlyginimą, sveikatą ir saugą ir darbo laiką, su jais bus elgiamasi taip pat, kaip su priimančiosios valstybės narės piliečiais. Šiuos teisės aktus, remdamosi pateiktais faktais, turi įgyvendinti valstybių narių valdžios institucijos, įskaitant teismus.

Komisija primena, kad įstatymo vykdymo problemą ji neseniai nagrinėjo Žaliojoje knygoje „Darbo teisės modernizavimas įgyvendinant 21-ojo amžiaus uždavinius“⁽²⁾. Šiuo požiūriu Komisija mano, kad šalių ir tarptautiniu lygmeniu būtina nustatyti ar stiprinti valstybės institucijų, įskaitant teisėsaugos institucijas ir teismus, darbo inspekcijų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų paslaugų teikėjų bendradarbiavimą.

Ar Komisija yra atlikusi tyrimų siekdama nustatyti, kokie yra biodegalų gamybos kaštai, sunaudojamas vandens kiekis, priklausomai nuo pagrindinės žaliavos, įtaka aplinkai ir klimato kaitai?

Biodegalų gamybos sąnaudos priklauso nuo išteklių ir nuo naudojamų konversijos technologijų. Esamos biodegalų rūšys (biotetanolis, etilo tretinis butilo eteris (ETBE), vandeniu apdorotas augalinis aliejus ir riebalų rūgšties metilo esteris (FAME; biodyzelinas)) gaminamos iš tradicinių žemės ūkio kultūrų, kurios plačiai auginamos ES; taigi nebuvo poreikio vykdyti išsamų tyrimą apie jų gamybos išlaidas ir vandens sąnaudas – šie parametrai gerai žinomi. Siekiant nustatyti jų poveikį aplinkai ir klimato kaitai vykdyta keletas tyrimų. Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis priklauso nuo su biodegalų gamyba susijusių veiksnių. Komisija savo šiais metais paskelbtoje Biokuro pažangos ataskaitoje⁽¹⁾ priėjo prie išvados, kad pagal degalų efektyvumo analizės metodą „nuo gręžinio iki variklio“, naudojant pagal Europoje ekonomiškiausią gamybos metodą pagamintus pirmos kartos biodegalus, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama 35–50 proc. mažiau, nei naudojant įprastinius degalus, kuriuos jie pakeičia.

„Antros kartos“ biodegalai, kurie gaminami iš kietos biomasės, vis dar tobulinami, ir ES jais dar neprekiaujama. Šie biodegalai gaminami iš medžio ar kitos biomasės; vandens sunaudojimo klausimas šiuo atveju nereikšmingas. Keliuose tyrimuose buvo įvertintas antros kartos biodegalų poveikis aplinkai. Visi šie tyrimai parodė, kad tokie degalai daug mažiau teršia aplinką, nei pirmos kartos biodegalai.

Tačiau jei biodegalai iš žemės ūkio kultūrų bus gaminami netinkamai, tai gali turėti bendrą neigiamą poveikį aplinkai. Todėl būsimajame teisėkūros pasiūlyme dėl atsinaujinančios energijos bus pateiktos priemonės, skirtos užtikrinti, kad biodegalai, naudojami siekiant įgyvendinti ES tikslus, atitiktų pagrindinius tvarumo standartus. Taip visuomenė bus užtikrinta, kad biodegalai, kurių gamybą remia valstybės narės ir su kuriais susijusių tikslų siekia ES ir valstybės narės, nekenktų aplinkai.

Komisija ekonomikos ir aplinkos duomenų apžvalgoje⁽²⁾, kuri buvo pateikta ir pirmiau minėtoje Biokuro pažangos ataskaitoje, neseniai paskelbė naujausių faktų apie šiuos klausimus.

Birželio mėn. Cámara de Comptos (Autonominės Navaros bendrijos audito rūmai) paskelbė ataskaitą „Europos Sąjungos (Socialinio fondo) 1997–2003 m. Navaros regionui skirtos lėšos“. Šioje ataskaitoje nustatyta, kad Navaros vyriausybė netinkamai tvarko Europos socialinio fondo šiuo laikotarpiu skirtas lėšas, įskaitant gausius struktūrinių fondų ir Europos socialinio fondo taisyklių dėl Bendrijos pagalbos įgyvendinimo, stebėjimo ir pagrindimo pažeidimus⁽¹⁾. Kadangi gali būti pažeisti Bendrijos interesai – ar Komisija žino apie šią ataskaitą? Ar Komisija ketina tirti joje nustatytus pažeidimus?

(FR) Komisija atkreipė dėmesį į Navaros audito rūmų ataskaitą apie Europos socialinio fondo 1997–2003 m. Autonominei Navaros bendrijai skirtas lėšas. Šiuo metu Komisija nagrinėja šios ataskaitos turinį ir netrukus imsis konkrečių veiksmų.

Komisija paprašys Ispanijos ESF valdymo institucijos (UAFSE) papildomos informacijos apie šią ataskaitą ir apie priemones, kurios, jos nuomone, reikalingos siekiant ištaisyti regioninių Navaros audito rūmų nustatytus pažeidimus. Komisija sieks užtikrinti, kad Komisijai siunčiamuose prašymuose išmokėti lėšas nebūtų jokių neteisingų sumų ir kad dėl bet kokių patvirtintų neteisingų sumų būtų įvykdyti atitinkami finansiniai pakeitimai.

Šios ataskaitos kopija bus nusiųsta Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) – kad ji galėtų įvertinti įtariamus pažeidimus ir nustatyti, kokių priemonių reikėtų imtis siekiant apginti Europos Bendrijų finansinius interesus.

Maratono „Fortis Marathon Rotterdam“, kuris vyks 2008 m. balandžio 13 d., organizatoriai dalyviams iš kitų šalių taiko daug didesnius dalyvavimo mokesčius, nei dalyviams iš Nyderlandų.

Pasak organizatorių, to priežastis yra didesnės pašto ženklų ir siuntimo paštu išlaidos. Vis dėlto šios išlaidos nesudaro papildomos mokesčio dalies, kuri siekia dešimtis eurų.

Kaip Komisija vertina šiuos veiksmus ir ar ji pasirengusi įspėti organizatorius, kad padėtis turi būti ištaisyta?

Pagal EB sutartį bet koks diskriminavimas dėl pilietybės nesuderinamas su Bendrijos teisės aktais, ypač su EB sutarties 12 straipsnio nuostatomis. Europos Teisingumo Teismas taip pat nutarė, kad bet kokia prieigos prie paslaugos diferenciacija dėl gyvenamosios vietos yra diskriminavimas, kadangi atitinkamoje vietoje negyvenantys asmenys dažniausiai yra užsieniečiai⁽¹⁾.

Be to, anot Europos Teisingumo Teismo, jei vietos ar decentralizuotos valdžios institucijos tos valstybės piliečiams ar tų institucijų teritorijose gyvenantiems asmenims taiko palankesnę turistinių vietų lankymo kainą, tai gali pažeisti EB sutarties 12 ir 49 straipsnius⁽²⁾.

Teismas nuolat pabrėžė, kad laisvė teikti paslaugas, teisė į kurią numatyta Sutarties 49 straipsnyje, apima ir paslaugų gavėjų laisvę vykti į kitą valstybę narę gauti šias paslaugas⁽³⁾.

Šie bendrieji principai taip pat taikomi sporto paslaugų srityje. Šiuo konkrečiu atveju kitokių mokesčių taikymas Roterdamo maratono dalyviams, kurių gyvenamoji vieta yra ne Nyderlanduose, gali būti prilygintas diskriminavimui ir laikomas nesuderinamu su Bendrijos teisės aktais. Tačiau iki šiol Europos Teisingumo Teismas neturėjo galimybės išaiškinti, ar EB sutarties 49 straipsnis taip pat taikomas privatiems operatoriams, kurie sporto renginiuose taiko skirtingus mokesčius. Pagal turimą informaciją atrodo, kad Roterdamo maratoną organizuoja privatūs subjektai. Todėl, jei organizuojant šį maratoną nedalyvauja viešosios institucijos, Komisija negali imtis Sutarties 226 straipsnyje numatytų veiksmų, susijusių su Bendrijos teisės aktų taikymo kontrole.

Komisija taip pat atkreipia gerbiamojo EP nario dėmesį į tai, kad Paslaugų direktyva, kurią valstybės narės turi perkelti į savo teisės aktus iki 2009 m. gruodžio 29 d., draudžia bet kokį diskriminavimą prieigos prie paslaugų srityje dėl paslaugų gavėjo pilietybės ar gyvenamosios vietos. Šis draudimas taikomas ne tik viešosioms institucijoms, bet ir privatiems paslaugų teikėjams.

Keliolikoje Graikijos pramoninių teritorijų (pvz., Viotija ir Evija) iškilo didelė problema dėl šešiavalenčio chromo koncentracijos geriamajame vandenyje, kuri siekia 15 µgr/l.

Graikijos vyriausybė, remdamasi Tarybos direktyva 98/83/EB⁽¹⁾ dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (1 priedo B dalis „Cheminiai parametrai“), kurioje nustatyta, kad didžiausia chromo (nesvarbu, trivalenčio ar šešiavalenčio) koncentracija gali būti 50 µg/l, teigia, kad minėtas vanduo tinka vartoti žmonėms.

Remiantis tarptautiniais darbais, šešiavalentis chromas ir jo sudėtinės dalys yra daug pavojingesni nei trivalentis chromas. Pvz., chromo oksidas (CrO3) ar šešiavalentis chromas yra ypač kenksmingos chromo rūgšties hidridas, Direktyvoje 67/548/EEB⁽²⁾, iš dalies pakeistos Direktyva 92/32/EEB⁽³⁾, apibrėžiamas kaip kancerogeninis, mutageninis, oksiduojantis, labai nuodingas, ėsdinantis, kenksmingas (toksiškas) vaisingumui ir pavojingas aplinkai.

Ką Komisija mano apie šešiavalenčio chromo, esančio geriamajame vandenyje, keliamą pavojų? Ar Komisija nemano, kad reikėtų nustatyti kitokią didžiausią šešiavalenčio chromo koncentracijos geriamajame vandenyje ribą?

Metalas chromas būna trijų valentingumų; iš jų šešiavalentis chromas pripažintas labiausiai toksišku. Jis gali sukelti alergijos ir astmos simptomus, jo įkvėpus gali būti sudirginti ar net pažeisti nosies kanalai. Jis žinomas dėl jo kenksmingo toksikologinio poveikio ir dėl kancerogeniškumo, kuris pirmiausia paveikia plaučius. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (angl. IARC) šią medžiagą priskyrė 1 klasei (kancerogeniška žmonėms). Tačiau ši klasifikacija taikytina, jei ši medžiaga įkvepiama.

Kalbant apie patekimą per burną – ilgalaikis kancerogiškumo tyrimas, paskelbtas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) geriamojo vandens gairėse⁽⁴⁾, kancerogeniškumo neparodė. Tačiau apie šešiavalentį chromą turima nedaug duomenų. Ir JAV Aplinkos apsaugos agentūra, ir PSO laukia pagal JAV nacionalinę toksikologijos programą vykdomų šešiavalenčio chromo tyrimų rezultatų. Rezultatai buvo gauti jau 2006 m., bet jie dar nepaskelbti.

Šiuo metu galiojančioje Geriamojo vandens direktyvoje⁽⁵⁾ nustatytas chromo parametras (50 µg/l) yra pagrįstas 1992 m. PSO gairėmis; 2004 m. PSO gairėse chromo parametras nepakeistas. Turimi toksikologiniai duomenys neskatina nustatyti naujo dydžio. Atsižvelgdama į šios direktyvos persvarstymą, Komisija šiuo metu iš naujo svarsto pasiūlymo dėl naujosios Geriamojo vandens direktyvos parametrų sąrašą. Komisija atidžiai seka šiuo metu vykdomus mokslinius tyrimus ir, priklausomai nuo gautų toksikologinių duomenų, svarstys, ar pateikti naujų pasiūlymų.

Nepaisant chromo parametro klausimo, Komisija yra labai susirūpinusi dėl Asopo upės užteršimo šešiavalenčiu chromu, apie kurį kalba gerbiamasis EP narys. Komisija pradėjo tyrimą, siekdama nustatyti, ar laikomasi EB aplinkos teisės aktų (Direktyvos 2006/11/EB dėl tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų sukeltos taršos; Direktyvos 80/68/EB dėl požeminio vandens apsaugos; Direktyvos 91/689/EB dėl pavojingų atliekų; Direktyvos 98/83/EB dėl geriamojo vandens). Komisijos neatidėliotinas tikslas – užtikrinti, kad būtų nustota teršti Asopo upę pavojingomis medžiagomis, kad būtų atkurta geriamojo vandens, kurį naudoja šalia gyvenantys žmonės, kokybė.