Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2007 m. lapkričio 12 d. - Strasbūras

19. Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymas (diskusijos)

  Pirmininkas.− Kitas darbotvarkės punktas – Komisijos pareiškimas dėl Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymo.

  Franco Frattini, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − Gerb. Pirmininke, mes labai atidžiai sekėme kaip keitėsi padėtis Italijoje. Mums kelia susirūpinimą didėjantis nusikalstamumas gatvėse ir pirmiausia norėtume užjausti nusikalstamų veikų aukų šeimas.

Teigiamai vertiname Italijos ir Rumunijos ministrų pirmininkų praėjusią savaitę paskelbtas dvišales bendradarbiavimo priemones. Užtikrinsime, kad rumunų teisės gerbiamos, kaip ir turėtų būti gerbiamos visos piliečių teisės.

Pagal pereinamojo laikotarpio susitarimus dėl darbo rinkų atidarymo baigimo, Rumunijos piliečiai turi kreiptis dėl darbo leidimų tam tikrose valstybėse narėse. Užtikrinsime, kad valstybės narės laikosi nediskriminacijos principo jų šalies teisės aktuose ir administracinėje praktikoje.

Laisvo judėjimo direktyvoje, t. y. Direktyvoje 2004/38/EB, leidžiama išsiųsti Europos pilietį, kai asmuo kelia tikrą ir pakankamai rimtą pavojų vienam iš pagrindinių visuomenės interesų. Sprendimas priimamas kiekvieno konkretaus atvejo pagrindu visapusiškai atsižvelgiant į materialinės ir procesinės teisės garantijas. Neatidėliotino išsiuntimo atvejais, neatidėliotinumas turi būti atitinkamai pagrįstas. Pagal Direktyvą priimančioji valstybė narė gali taip pat išsiųsti Europos piliečius, jeigu jie daugiau neatitinka teisės apsigyventi sąlygų. Nedirbantys Sąjungos piliečiai gali būti išsiųsti, jeigu tampa nepagrįsta našta socialinės paramos sistemai; kitaip sakant, jeigu jie neturi teisėtų finansinių priemonių užsitikrinti tinkamas kasdienines gyvenimo sąlygas. Šiuo atveju išsiuntimas bus grindžiamas objektyviomis aplinkybėmis ir negalima nustatyti draudimo iš naujo įvažiuoti.

Europos piliečio išsiuntimas – kraštutinė priemonė. Tai − vienos iš pagrindinių Sutarties laisvių ribojimas. Turi būti imamasi priemonių, kad būtų išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp teisės į laisvą judėjimą ir kiekvienos valstybės narės pareigos reaguoti į sąžiningų gyventojų interesus, kai neatitinkama teisinių sąlygų pasilikti.

Italijos valdžios institucijos oficialiai pranešė Komisijai apie 2007 m. lapkričio 7 d. dekreto tekstą. Dekretą turi patvirtinti Italijos Parlamentas per 60 dienų. Kaip žinote, Italijos Parlamentas turi įgaliojimus pakeisti dekreto tekstą. Žinoma, Komisijos pozicija dėl Italijos teisės aktų, perkeliančių Direktyvą 2004/38/EB į šalių teisės aktus, priklausys nuo galutinio teisės akto varianto, kurį lems Italijos Parlamento patvirtinimas. Dekretas įsigaliojo nedelsiant, bet Direktyvos nuostatos yra pakankamai tikslios, kad jas tiesiogiai taikytų šalies teismai. Tai reiškia, kad, jeigu Sąjungos pilietis mano, kad jo arba jos atžvilgiu nustatyta individuali priemonė dėl išsiuntimo neužtikrina Direktyvoje nustatytų garantijų, jis arba ji gali pateikti skundą šalies teismuose. Kaip jums labai gerai žinoma, esant abejonėms dėl Europos teisės taikymo, šalies teismai privalo perduoti klausimą Europos Teisingumo Teismui. Mes toliau stebėsime padėtį, laukdami Italijos Parlamento dekreto patikrinimo.

Mums taip pat kelia nerimą kai kurios rasistinės ir ksenofobinės demonstracijos, kurios vyko dekretą pristatant Italijoje. Romų grupės – didžiausia mažuma Europoje. Romų bendruomenės visoje Europoje susiduria su sunkiomis sąlygomis. Baudžiamojo persekiojimo istorija yra ilga. Dėl šios situacijos kenčia žmonės ir jaučiama socialinė įtampa. Įtraukčiai reikia visų susijusių asmenų, įskaitant pačių romų, pastangų. Speciali apsauga turi būti teikiama asmenims, vaikams ir ypač moterims.

Bet kokios tautybės nusikaltėliai labai dažnai išnaudoja ypač pažeidžiamus asmenis, pvz., vaikus. Romų vaikai susiduria su dviguba diskriminacija. Pirma, jie yra stereotipų ir išankstinio nusistatymo aukos. Bet taip pat jie gali susidurti su jų pagrindinių teisių pažeidimais, net ir savo bendruomenėje. Per dažnai matome apleistus romų vaikus mūsų gatvėse arba gyvenančius skurde, o sąlygas šiuolaikiniuose Europos apleistuose rajonuose dažnai toleruojame. Vaikai gali būti įtraukti į nusikalstamą gyvenimą arba verčiami elgetauti. Romų moksleiviai linkę anksti palikti mokyklą neįgiję kvalifikacijos ateičiai arba įgūdžių pasirūpinti savimi ir savo šeimomis.

Jeigu tik vertintume grupę, svarstydami, kaip apsaugoti pagrindines teises, rizikuotume prarasti grupės asmenų apsaugą ir prarastume galimybę sustabdyti nusikaltimo ir baimės ratą.

Esame pasirengę geriausiu įmanomu būdu padėti Italijai ir Rumunijai pasinaudoti visomis jau galiojančiomis pagal Europos teisę ir Europos fondus galimybėmis. Būtina taip pat pabrėžti, kad romų bendruomenės gyvena daugelyje kitų valstybių narių, pvz., Prancūzijoje, Airijoje, Ispanijoje, Slovakijoje, Čekijoje arba Vengrijoje. Socialinė romų bendruomenių įtrauktis taip pat gali būti toliau gerinama šiose valstybėse narėse, būtent struktūriniais fondais, kurie gali būti pakankamai naudingi.

Europos finansavimas, ypač skirtas romų bendruomenių poreikiams, yra jau prieinamas pvz., socialinės įtraukties, kovos prieš diskriminaciją, regioninės plėtros ir švietimo srityse.

Ankstesniame programos laikotarpyje iš struktūrinių fondų buvo skirta daugiau kaip 275 mln. eurų su romų tautybe susijusiems projektams. Papildomi 60 mln. eurų buvo skirti Rumunijai ir Bulgarijai 2004–2006 m. pagal pasirengimo narystei priemones. Su romų tautybe susijusių projektų finansavimas tęsis struktūrinių fondų programos 2007–2013 m. laikotarpiu. Europos rasių lygybės direktyva (2000/43/EB), kurios taikymo sritis apima romų tautybę, numato apsaugą prieš diskriminaciją užimtumo, švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, prekių ir paslaugų, ir apgyvendinimo srityse. Aktyviai užtikriname, kad šis teisės aktas taikomas visoje ES.

Galiausiai, kadangi Komisija nėra pasirengusi toleruoti savo piliečių diskriminavimo arba netoleravimo bet kokia forma, vienodai remsime valstybes nares, kurios teisėtai saugo savo piliečius nuo nusikalstamumo, nepriklausomai nuo to, ar jie yra apskritai Sąjungos piliečiai, ar gyventojai. Galų gale, laisvės, teisingumo ir saugumo principai veikia kartu.

  Antonio Tajani, PPE-DE frakcijos vardu.–(IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau pasveikinti F. Frattinį už visapusišką pranešimą ir už pasiūlymus, mintis, turinį ir vertybes, ginamas jo kalboje.Europos vienijimasis neabejotinai sąlygojo augantį gyventojų judėjimą Sąjungos viduje, ir kai kuriais atvejais jis virto realiu migracijos reiškiniu.Taip yra Italijoje, kur šiandien yra maždaug pusė milijono Rumunijos piliečių.

2004/38/EB direktyva Europos Sąjunga mėgino užtikrinti pagarbą tiek Bendrijos gyventojų, kurie emigruoja iš vienos šalies į kitą, teisėms, tiek valstybių narių teisėms išsiųsti Europos Sąjungos gyventojus, nepaklūstančius tam tikroms taisyklėms.Kalbu apie gebėjimą remti save pačius ir apie pavojų visuomenės politikai ir saugumui.Deja, to, kad Italijoje buvo pritaikyta Europos Sąjungos direktyva, yra per maža ir tai per vėlu.Koks rezultatas?Nepavyko išsiųsti daug gyventojų, kurie, jei būtų buvę deportuoti, galbūt nebūtų padarę nusikaltimų Italijoje.

Deja, buvo padaryti nusikaltimai, sukrėtę viešąją nuomonę, ir juos padarė žmonės su Europos pasais.Reaguota buvo nepriimtinu ksenofobišku smurtu.Smurtas ir žmogžudystės, padarytos Italijoje, turi būti griežtai pasmerkti ir parodytas solidarumas aukų šeimoms.Smurtinė ir ksenofobiška reakcija taip pat turi būti pasmerkta, nors, deja, netaikant taisyklių, nepriverčiant vykdyti įstatymų, yra rizikos, kad gyventojai savarankiškai vykdys teisingumą, ir tai akivaizdžiai nepriimtina.

Valstybės narės turi labai aiškias pareigas, lygiai kaip ir vietos valdžios įstaigos.Romoje, nepaisant gausių pranešimų, deja, nebuvo imtasi jokių veiksmų reaguojant į tam tikras socialines situacijas, pvz., lūšnynus, kuriuose gyvena romai.Tokiose situacijose reikia greitai imtis veiksmų.Kartais pavėluotos priemonės nė kiek nesprendžia sprogstančių problemų.Nesame už masinį išstūmimą.Kiekvienas nusikaltimą padaręs gyventojas atsakingas asmeniškai.Tai nėra tautybės ar priklausymo tam tikrai tautinei grupei klausimas.Tolesnis bendradarbiavimas tarp Rumunijos ir Italijos, žinoma, būtų naudingas.Neatsitiktinai aš ir mano kolega M.-J. Marinescu nepasirašėme PPE teksto.

Šis klausimas susijęs būtent su romais.Jis nesusijęs su Rumunijos piliečiais, ir todėl prašome įkurti specialią agentūrą romų bendruomenių socialinei integracijai – Europos agentūrą, kad parodytume, jog Europa įneša savo indėlį, spręsdama problemą, galinčią išprovokuoti dar didesnę socialinę paniką.

  Martin Schulz, PSE frakcijos vardu.– (DE) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, esame labai sudėtingoje padėtyje.Ji sudėtinga todėl, kad Romoje paaiškėję įvykiai tiesiog iškelia į paviršių tai, ko nematėme ar nenorėjome matyti iki šiol.Įvykusi žmogžudystė buvo labai smerktinas, bjaurus aktas.Šios žmogžudystės sukeltos reakcijos kelia nerimą.Tačiau tai, kad vienas kriminalinį veiksmą atlikęs pažeidėjas jam skirtame nuosprendyje traktuojamas kaip didelės grupės žmonių, kurie, taip sakant, laikomi bendrai atsakingais už vieno asmens veiksmus, dalis, žmonijos istorijoje nėra nauja – taip pasitaikydavo visada, – bet tai yra visada yra lygiai taip pat smerktina.Todėl pirmiausia, ką mes turime daryti, yra atskirti.Turime vertinti labai atsargiai.Tiesa tokia:romų integracija į mūsų visuomenę labai ilgai buvo nevykdoma.Tai taip pat susiję su faktu, kad yra labai nedaug įsipareigojimų integruoti romus į mūsų visuomenę.Jie – sudėtingi žmonės, su sava, tik jiems būdinga kultūra, ir reikia didelių pastangų juos integruoti, bet tai galima padaryti.Tai galima padaryti, jei gerbiame juos ir jų kultūrą.

Vis dėlto reikia aiškiai leisti suprasti, kad valstybė, besilaikanti teisės viršenybės, turi sugebėti užtikrinti savo išlikimą visomis konstitucinėmis priemonėmis.Teisės viršenybės besilaikanti valstybė turi panaudoti visas priemones, kad palaikytų viešąjį saugumą ir išsaugotų viešąją tvarką.Koks geriausias būdas tai padaryti?Geriausias būdas – ne apibendrinti, bet įvertinti kiekvieną atskirą atvejį, ir būtent taip reikia elgtis Europoje.Kalbant apie judėjimo laisvę, kiekvienu atskiru atveju turime tikrinti, kokias teises įgijo Sąjungos pilietis ir kokiomis teisėmis remiantis jis turi būti traktuojamas jam vykstant iš vienos šalies į kitą.

Europos Sąjungoje garantuojame judėjimo laisvę.Visi Europos valstybių gyventojai – bent jau tie, kurie priklauso Šengeno sričiai, – gali naudotis šia neatimama judėjimo laisve.Tai nereiškia, kad nuvykę iš vienos valstybės į kitą jie gali daryti tai, ką nori.Jie turi gerbti tos valstybės teises ir įstatymus, kita vertus, Šengeno sričiai priklausanti šalis savo teritorijoje taip pat turi gerbti Sąjungos gyventojo teises.Negalima pasakyti apibendrinant:„tai šios grupės nusižengimas, ir ši grupė turi išvykti, nes niekas iš jos narių neturi leidimų dirbti, arba dėl to, kad jie neprisitaiko prie mūsų kultūros idėjų, arba dėl to, kad jie visi bedarbiai, arba dėl to, kad jie elgetauja“.Kiekvienu atveju turime nustatyti, kokias teises turi gyventojas – lygiai taip, kaip kiekvienu atveju nustatoma, kokias teises jis pažeidė.Būtent tokia yra užduotis, kurios dabar imasi Italijos ir Rumunijos vyriausybės, ir Komisija taip pat turi jos imtis.

Čia turiu pasakyti, Komisijos nary F. Frattini, kad Jūs neteisingai atliekate savo vaidmenį.Buvau nepaprastai nustebęs, kai perskaičiau Jūsų pastabas Il Messaggero.Iki tol man buvo susidaręs įspūdis, kad esate labai nuosaikus Komisijos narys.Jūs nusipelnėte mano frakcijos pagarbą todėl, kad iki šiol labai jautriai dirbote darbą jautrioje politikos sritis.Tačiau Il Messaggero paskelbtos pastabos dėl darbo leidimų ir žmonių pajamų formos – numanant, kad buvo įmanoma tiesiog nuvykti į stovyklą, kažkieno paklausti, kaip jie užsidirbo pragyvenimui ir, jei jie negalėjo tuojau pat paaiškinti, iš ko jie gyvena, deportuoti juos, – primena totalitarinę valstybę.Tačiau mes negyvename tokioje valstybėje.Tai Jūsų užduotis, Komisijos nary F. Frattini, – juo labiau, kad esate Komisijos narys, atsakingas už žmogaus teises, – kai reikia, ginti Europos Sąjungos principus ir vėl nepateikti savęs kaip būsimosios Italijos vyriausybės ministro.

(Plojimai centre ir kairėje)

  Graham Watson, ALDE frakcijos vardu.– Gerb. Pirmininke, dauguma mūsų pripažįsta migracijos naudingumą. Valstybėse narėse, kurios atidarė savo sienas migrantams iš kitų valstybių narių, nebuvo pastebėta, kad didėjo bedarbystės rodikliai; greičiau, pastebėtas produktyvumo augimas, ekonominio augimo kilimas ir naujų darbo vietų kūrimas.

Tai – sena, sena istorija. Atvykėliai užima darbo vietas, kuriose vietiniai gyventojai nenori dirbti, jie sunkiai dirba, jiems mokama mažai ir jie atneša naujas idėjas. Bet svarbu pripažinti, kad kai kurie žmonės kerta sienas, nenorėdami dirbti arba, bent jau, nenorėdami teisėtai dirbti. Europos Sąjungos teisė tai pripažįsta, kaip jūs, Komisijos nary, nurodėte. Suteikiant teisę gyventi kitose valstybėse narėse, leidžiama priimančiai valstybei apriboti teisę gyventi iki trijų mėnesių, jeigu neturima jokių pragyvenimo lėšų, ir atimti šią teisę, jeigu kyla grėsmė viešajai tvarkai.

Viena iš didžiausių mūsų Sąjungos sėkmių – laisvai suteikti šią teisę, kurią dabar turi milijonai piliečių studijuodami, dirbdami, būdami pensijoje. Teisė nėra be iššūkių, nes gimtinės neturintys žmonės, pvz., kaip žydai, seniau buvo dažnai neigiamai vertinami taip pat kaip šiandien romai, t. y. apytiksliai devyni milijonai žmonių, yra diskriminuojami daugumoje priimančiųjų valstybių. Vis dėlto prilyginti romų tautybės žmones su gyvenančiais Rumunijos valstybėje, net jeigu daugelis jų ir yra Rumunijos piliečiai, reiškia, kad yra nesuprantama abiejų tautybių kilmė. Galėtumėte taip pat palyginti juos su Romos miestu.

Europos Sąjungos lėšos skiriamos romų integracijai. Dirbame su Georgu Sorosu ir jo romų įtraukties dešimtmečio programoje. Bet mums reikia, kad visos valstybės narės įsipareigotų šiam tikslui ir, jeigu jos įsipareigotų, reikia bendros Bendrijos pagrindų strategijos romų įtraukčiai.

Gaila, kad Italija nieko neskyrė iš šių lėšų. Ispanija skyrė apie 52 mln. eurų, Lenkija apie 8 mln. eurų. Bet tai nėra susiję vien tik su Italijos Vyriausybės įžvalgos trūkumu; tai taip pat yra ir Komisijos įžvalgos stoka. Manau, kad Jose Manuel Barroso buvo neteisus vakar teigdamas savo interviu laikraštyje La Repubblica, kad neįsivaizduojama, jog Europos Sąjungos valdžios institucijos skatintų integraciją šiuo pagrindu. Tai neturi būti neįsivaizduojama.

Pritariu Franco Frattinio, Martino Schulzo nuomonėms. Neturėtumėte žaisti partijos politikos šiuo klausimu. Šiuose Rūmuose reikalaujama, kad susitektumėte ties savo dabartinėmis pareigomis, ne ties galima būsima karjera. Italai žino taip pat kaip ir kiti apie migruojančių bendruomenių pažeidžiamumą. 1893 m. Aigues-Mortes, Prancūzijoje, Italijos druskos darbininkai talpykloje Peccais buvo nulinčiuoti taikant prieš juos ksenofobiniais išpuolius dėl vietinių darbo vietų apsaugos. Bet vienas iš didžių Sąjungos pasiekimų yra tai, kad šie pogromai – praeities dalis.

Vis dėlto, per dažnai demokratija yra valdoma krizių valdymu. Galbūt, tai labiau akivaizdu Italijoje negu kitur. Bet, jeigu kyla problemos Italijoje, taip pat kils problemos ir kitose šalyse. Jeigu teisė gyventi užsienyje − ES teisė, negalime leisti valstybėms narėms perrašyti išimtinių nuostatų, kaip Italijos Vyriausybė padarė savo dekrete. Niekas negali sustabdyti šalies, suteikiančios įgaliojimus prefektams spręsti šiuos klausimus, kol galima įgyvendinti apeliacijos teisę. Apeliacinio skundo pateikimas taikos teisėjui, kuris nėra teisės ekspertas, yra nepakankamas, taip pat kaip tik italų arba anglų kalbų naudojimas teisiniuose dokumentuose. Bet, tikiu, kad Italijos Parlamentas ištaisys šias nuostatas ir užtikrins šalių teisės aktų nuoseklumą su ES nuostatomis.

Mums tai – pirmas realus atvejis, kai kartu su valstybių narių parlamentais Europos Parlamentas prižiūri teisingumo ir vidaus reikalų teisės aktų taikymą. Turime vertinti ne tik tai, kad neveikia, bet ir tai, kas veikia, ir mums reikia, kad Komisijos narys aktyviai pasišvęstų šiam darbui.

(Plojimai centre ir kairėje pusėje)

  Roberta Angelilli, UEN frakcijos vardu.–(IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, taip pat norėčiau padėkoti Komisijos nariui F. Frattiniui už išsamų šią popietę perskaitytą pranešimą.Mano nuomone, 2004/38/EB direktyva yra galiojanti nuoroda, užtikrinanti, jog patvirtinama visiška Europos Sąjungos gyventojų judėjimo teisė, vengiant bet kokios diskriminacijos formos ir nustatant visiškos integracijos principą.

Ši direktyva yra iš esmės siejasi su apsistojusiųjų valstybėje narėje teisių, taip pat su valstybės narės gyventojų teisių gynimu, išlaikant abipusiškumo principą.Ji siūlo didžiausią galimą apsaugą žmonėms, kurie dirba, mokosi ir nori integruotis, bet sunkiai prispaudžia tuos asmenis, kurie laužo taisykles.Būtent dėl pastarojo punkto Parlamentas turi pradėti realią diskusiją.

Yra ne tik teisės – taip pat yra pareigos ir taisyklės, kurias reikia gerbti.Negalime ir toliau nepaisyti, kad yra tam tikras procentas – be abejo, absoliuti mažuma, tačiau toks procentas tikrai yra – žmonių, vykstančių į kitas valstybes nares ir neketinančių pranešti apie savo buvimą juos priimančioms valstybėms narėms tiesiog todėl, kad jie nenori būti oficialiai atpažinti, todėl, kad jie net neketina laikytis įstatymų ir legaliai dirbti.

Turime deramai spręsti problemą asmenų, išvykstančių ir atvykstančių į valstybes nares, ketinančių likti visuomenės paribiuose.Be abejo, galima gerinti priemones, tačiau kai kurios iš jų jau yra prieinamos valstybėms narėms pagal 2004/38/EB direktyvą.Todėl pirmiausia turime reikalauti greito, visiško, nuodugnaus ir konkretaus šios direktyvos taikymo kiekvienoje valstybėje narėje.

Galbūt taip pat būtų verta patobulinti šią direktyvą ne tik skiriant įsipareigojimą atvykusiems deklaruoti savo buvimą priimančios valstybės narės teritorijoje per tam tikrą laiką, bet ir valstybei narei įsipareigojant taikyti sankcijas kiekvienam, nesilaikančiam šių taisyklių.Pvz., Italijoje direktyvą įgyvendinantis potvarkis nustato tam tikrus terminus ir sąlygas, bet nepateikia jokių sankcijų, todėl įstatymas iš tiesų visiškai neefektyvus.

Svarbiausia, turime įsitikinti, kad imigrantai palydimi atgal į jų šalį, aišku, tais atvejais, kai yra rimtų priežasčių taip elgtis.Tačiau norėčiau pabrėžti, kad bet kuris asmuo, padaręs nusikaltimą, pažeidęs žmogaus teises (nes tai irgi svarbu), išnaudojantis vaikus, išnaudojantis moteris ar keliantis grėsmę viešajam saugumui, turi būti išsiunčiamas ir grąžinamas į savo kilmės šalį per valdžios institucijoms žinomą nustatytą laiką.Mums taip pat reikia įstatymų dėl nedirbančių asmenų, dėl skurdžiai gyvenančių asmenų, kurie dėl to yra didelė našta priimančiosios valstybės narės bendruomenei.

Norėčiau baigti, primindama romų vaikus ir papasakodama apie įvykį Italijoje.Maždaug 50 000 vaikų, ar bent jau 50 000, Italijoje yra išnaudojami.Jie yra romų kilmės, jie verčiami elgetauti, jie neskiepijami, nelanko mokyklų ir gyvena visiškai apgailėtinomis sanitarinėmis sąlygomis.Norėčiau priminti kiekvienam, kad maždaug savaitę prieš tai, kai Romoje buvo nužudyta Giovanna Reggiani, tame pačiame lūšnų rajone, kur gyveno Giovannos Reggiani žudikas, romų dviejų mėnesių vaikas mirė nuo šalčio.Tai įvyko Romoje, vienoje iš pirmaujančių Europos sostinių.

Todėl baigsiu klausimu:ar tai iš tikrųjų yra integracija?Ar tai pagarba žmogaus teisėms?Mūsų pareiga užduoti rimtus klausimus neveidmainiaujant, ir mūsų pareiga pasakyti, kad kiekvienas yra lygus prieš įstatymą.

  Monica Frassoni, Verts/ALE frakcijos vardu.–(IT) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, lapkričio 2 d. F. Frattinis pasakė:„Tai, ką reikia daryti, paprasta – eikite į klajoklių stovyklą, pvz., Romoje, ir jų paklauskite:„Pasakykite, kur jūs gyvenate?“Jei jie sakosi nežinantys, suimkite juos ir išsiųskite atgal į Rumuniją.“Būtent taip veikia Europos direktyva – paprastai ir aiškiai, ir mes nedelsdami turime išardyti klajoklių stovyklas.Jūs taip pat teigėte, kad Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija paprastai išsiunčia nedirbančius gyventojus, o Italija to nedaro ir todėl tai sutrukdė tinkamai įgyvendinti 2004/38/EB direktyvą.

Kalbu su Jumis kaip viena iš Europos politinės frakcijos pirmininkų, ir kreipiuosi į Jus kaip į Europos Komisijos narį, todėl reikėtų visiškai nekreipti dėmesio į šį atvejį Italijoje – mes turbūt rengiame kampaniją skirtingose koalicijose, – bet čia veikiame ir turime veikti kaip europiečiai.Manau, kad Il Messaggero paskelbti Jūsų tvirtinimai nepriimtini, be to, visiškai prieštarauja tam, ką Jūs teigėte mums čia vakar vakare.Kuris iš dviejų F. Frattinių tikrasis?Tas, kuris sakė, kad turėjome griauti romų stovyklas, ar tas, kuris sakė, kaip gana teisingai nurodo direktyva, jog gyventojai gali būti išsiunčiami remiantis tiksliomis taisyklėmis ir dar tikslesnėmis garantijomis?Iš tiesų įvertinčiau atsakymą į šį klausimą.

Kalbant apie klausimą dėl kitų Europos valstybių narių, būčiau dėkinga, jei galėtumėte man paaiškinti situaciją.Atlikome kelias apklausas ir nustatėme, kad niekas iš minėtų šalių – nei Jungtinė Karalystė, nei Prancūzija ar Vokietija – niekada nedeportavo Europos gyventojų dėl ekonominių priežasčių, o tai bet kuriuo atveju draudžia direktyva, ir kad joks gyventojas niekada nebuvo laikomas didele našta savo gyvenamosios šalies ekonomikai.Todėl norėčiau žinoti, ar Jūs apie tai žinojote, nes regis, tai svarbi informacija.

Visiškai pritariu, kad ši direktyva pateikia tikslią struktūrą.Tačiau manau, kad ji galėtų būti dar tikslesnė ir geriau suformuluota, ir net laikausi nuomonės, kad mūsų šiandien aptariamas atvejis ar atvejai yra simboliai to būdo, kuriuo turi būti taikoma direktyva ir kaip valstybės narės turi suprasti ir įžvelgti judėjimo plėtimąsi ir laisvę, kurie yra absoliutūs mūsų prioritetai.Gal tik pasakysiu, gerb. Pirmininke, A. Tajani ir R. Angelilli, kad šalis, kur mafija valdo apytiksliai 90 milijardų vertės verslą ir kur vyksta tokie įvykiai kaip atsitikę pastarosiomis dienomis, mus labai nedaug ko gali pamokyti imigracijos tema.

  Roberto Musacchio, GUE/NGL frakcijos vardu.–(IT)− Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, mūsų debatai yra ne apie Italiją ar Rumuniją – jie yra apie Europą ir jos gyventojų gyvenimą:buvo nužudyta moteris, ir mūsų mintys ir užuojauta turi krypti jos šeimos link; romai ir Rumunijos piliečiai buvo gėdingai užpulti; mūsų tapatybė, mūsų vertybės, mūsų įstatymai ir mūsų istorija, įskaitant tragedijas, tokias kaip romų persekiojimas, šiandien verčia mus visu tuo suabejoti ir neleidžia mums užmiršti ir būti tikriems, kad nėra nė trupučio erdvės bet kokios rūšies rasizmui.

Ši tragedija išmokė mus įstatymų, patvirtinančių teises, svarbos – nėra saugumo be įstatymo.Taigi kokie svarbūs yra mūsų įstatymai, mūsų susitarimai, net mūsų ekonomikos reglamentai, patvirtinantys vertybes ir teisę judėti bei keisti gyvenamąją vietą, ir tai yra įstatymais paremtos Europos gyventojų teisės, o ne lengvatos, kurios gali būti reguliuojamos, bet kurių negalima paneigti.Europos įstatymai aiškūs:kiekvienas turi teisę judėti ir gyvenamąją vietą, o iškeldinamas gali būti tik ekstremaliais atvejais, kai kyla grėsmė šalies saugumui.Išsiuntimas yra griežtai individualus ir niekada nėra kolektyvinis, taip pat garantuojama teisė į gynybą.Tai proporcingos priemonės, visada atsižvelgiančios į tęstinę judrumo teisę – teisę, kuri niekada nepaneigiama dėl ekonominių priežasčių, nes skurdas negali būti gėda ar priežastis diskriminuoti gyventojus.

Taip teigia 27 Direktyvos straipsnis, t. y. teisės aktas.Jis juo labiau šventas, nes jame aptariamos teises.Įstatymas taikomas kiekvienam, ne vien Komisijos nariams – ir aš turiu pasakyti, F. Frattini, kad Jūsų gausiuose pareiškimuose čia, Parlamente, sunkiai įžvelgiau įstatymo raidę ir dvasią – tiesą sakant, neįžvelgiau nė vieno iš jų, taip pat ir valstybėms narėms, kurios turi perduoti savo Europos narystę ir jos direktyvas mums visiems.

Šiandien Europoje miršta vis dar per daug žmonių.Italijoje moteris mirė nuo smurtinio rumuno vyro užpuolimo.Tai mane nepaprastai liūdina.Kaltajam dėl žmogžudystės turi būti už ją atitinkamai atlyginta, bet tai neturi nieko bendro su romais ar Rumunijos piliečiais, kurie matė neteisingai užpultus kai kuriuos iš savųjų žmonių.Kaltė individuali, o ne kolektyvinė.Labai daug migrantų miršta, bandydami pasiekti Europą.Šie žmonės yra sukrėsti ir prašo mus veikti.Dėl šių kančių turime padaryti Europą įstatymų ir teisių kraštu – šventų įstatymų, ypač kalbant apie priėmimą.Šie įstatymai sudaro saugumo pagrindą.

Norime, kad tai Parlamente būtų vėl iškilmingai patvirtina balsavimu, kad daugiau nepasitaikytų Europos įstatymų klaidingos traktuotės.

  Pirmininkas.− Pagal mūsų procedūros taisykles norėčiau paprašyti pasisakančių Parlamento narių necituoti kitų Parlamento narių dėl tokios paprastos priežasties, kad pagal taisykles jie gali paprašyti kalbėti po to.Todėl, siekdamas, kad diskusija vyktų sklandžiai, norėčiau visų prašyti, kad visi bendrai kreiptųsi į Parlamentą, cituodami faktus; žinoma, tai netaikoma Komisijos nariui, kuris turės visišką teisę paaiškinti savo motyvus diskusijos pabaigoje.

  Jens-Peter Bonde, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, mano naujosios nacionalinės nepriklausomybės partijos (angl. NIP) kolegos Rumunijoje įsiuto, sužinoję apie tūkstančių rumunų išsiuntimą iš Italijos. Visiškai juos suprantu.

Paskambinau Komisijos nariui Francui Frattiniui, kuris užtikrino mane, kad nė vienas rumunas nebus išsiųstas be teisėjo sprendimo. Buvo nukrypimų, tačiau: žmonės, pragyvenę tris mėnesius neturėdami jokių pragyvenimo lėšų, gali būti išsiųsti be teisėjo sprendimo. Pritariu šiai tvarkai, jeigu ji vykdoma gera valia. Laisvas judėjimas neapima teisės gauti finansinę paramą iš valstybės, kurioje lankotės. Turite sugebėti pragyventi iš savo biudžeto arba turėti darbą.

Nusikaltėlius taip pat galima išsiųsti, jeigu taip nusprendžia teisėjas, bet policija neturi įgaliojimų spręsti, kas yra nusikaltėliai. Tokiems sprendimams priimti turime turėti nepriklausomus teisėjus. Tikiuosi, kad mano kolegos Italijos Vyriausybėje pritaria šiam pagrindiniam Europos Sąjungos principui.

  Luca Romagnoli, ITS frakcijos vardu.–(IT) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau pradžioje padėkoti F. Frattiniui, kad jis vėl yra čia, už jo įsipareigojimą ir dalyvavimą su mumis.Jūs esate savo šalies turtas.Apmaudu, kad to negaliu pasakyti apie kitus Italijos atstovus, ir man tai nepatinka.

Mes aptarėme – ir vis dar aptarinėjame – Šengeno sutartį.Nepaisant viso socialinio nepasitenkinimo, kurį laisvas gyventojų judėjimas Europos Sąjungos viduje neabejotinai sukelia Italijai, G. Amato nusprendė, kad būtų gera mintis susitelkti ties kitomis problemomis.Ką nors reikia daryti, kad šis socialinis nepasitenkinimas nepasiektų tokio lygmens, kokio pasiekė mūsų šalyje.Tačiau neatrodo, kad kažkas būtų daroma, turint omeny Italijoje augantį nusikalstamumą visais lygiais, nuo antisocialaus elgesio iki organizuoto nusikalstamumo, nekalbant jau apie pastovų nelegalių imigrantų vykimą į mūsų šalį, ir, svarbiausia, tai, kad kai kurie žmonės, kurie atvyksta į Italiją su studijų, darbo ar turistinėmis vizomis, nesugrįžta į savo šalis, kai baigiasi vizų galiojimo laikas.Šis paskutinis punktas nebuvo plačiai nušviestas žiniasklaidoje.

Be to, atrodo, dabartinė Italijos administracija ir Vidaus reikalų ministras nežino apie nusikaltimus, kuriuos Italijoje daugiausia įvykdo užsieniečiai, o kai kurie iš jų yra Europos gyventojai, keliautojai ar žmonės, taip save vadinantys.Tai buvo prieš kelis mėnesius pabrėžta pranešime, kurį Italijos Parlamentui pateikė Italijos prefektas A. Serra.

Italijos vyriausybė kelia sunkumus vis labiau ir labiau vargstančiai tautai, ir jie nėra vieni tokie.Ši vyriausybė, kuri nesugeba ir suprasti socialinio nepasitenkinimo, ir užkirsti jam kelio, negali suvokti, kad reikia atkreipti dėmesį į problemą.Jai neateina į galvą – ir visi stebisi, kaip tai gali būti – pripažinti dabartinės migracijos politikos trūkumus ar Europos direktyvų, šiuo atveju 2004/38/EB direktyvos, nepakankamą vykdymą.

Kalbėdama šia tema, Italijos vyriausybė skundžiasi, kad jai sunku nustatyti tikslią įsigaliojimo datą.Aišku, kad veikiant Šengeno sutarčiai, šie sunkumai nepaprastai išauga.Taip pat akivaizdu, kad mano partija ir aš norėtume panaikinti Šengeno sutartį. G. Amato vis dar ignoruoja net pakartotinius politinio chuliganizmo aktus Italijoje per pastaruosius mėnesius, kuriuos daugeliu atvejų patyrė mano partija, ir kuriuos atliko anarchiško ir šiurkštaus komunizmo šalininkai, apsaugoti įsitvirtinusių kairiųjų atstovų.

Deja, G. Amato ir R. Prodis bei labai daug merų, taip pat ir Romos meras, negyvena darbininkų rajonuose, jie neturi jokio kontakto su keliautojų stovyklomis – teisėtomis ar ne – ir jie nesinaudoja visuomeniniu transportu, jie nepatiria bauginimų, smurto ir išsisukinėjimų, su kuriais reguliariai susiduria net Europos Sąjungos piliečiai, atvykę į Italiją.Šie neatsakingi politikai kalba apie solidarumą, kurio vardu visi gyventojai yra priversti kęsti nuo kvailų sprendimų.

Europos Sąjunga, užuot apgailestavusi dėl to, kad Italija neprašė finansavimo, turi atkreipti dėmesį į tai, ką pasakė Pirmininkas J. M. Barroso, kitaip tariant, kad jei valstybė narė leidžia lūšnynams atsirasti jos teritorijoje, tai kokių veiksmų galima tikėtis iš Komisijos?G. Amato nusprendžia nedalyvauti susitikimuose šia tema.Tuo tarpu italai norėtų padaryti vienintelį teisingą dalyką:pradėti balsuoti ir pasakyti vyriausybei eiti velniop.

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE).- (RO) Europos Sąjunga – vertybėmis paremta bendruomenė, kurioje vyrauja pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, o jos politika apima gyventojų saugumą ir kovą su nusikalstamumu, taip pat vaikų apsaugą bei kovą su kurstymu smurtauti.

Tvirtai smerkiu smurtą bei nusikaltimus ir giliai apgailestauju dėl to, kas įvyko Italijoje.Bet manau, kad įstatymo vardu vykdomas piktnaudžiavimas ir neteisingumas yra nepriimtini, jie kelia baimę bei pažeminimą ir gali išprovokuoti neapykantą žmonių bendruomenėse.

Matau tendenciją nepateisinamai eskaluoti šią situaciją, kurią, be to, kursto tam tikrų politikų ištarti politiniai ir ksenofobiški tvirtinimai.

Esu susirūpinęs dėl to, kad, remiantis ligi šiol paskelbta informacija, iš Italijos buvo išsiųsti vien Rumunijos gyventojai.Visos valstybės narės turi teisę ir įsipareigojimą priimti įstatyminius aktus, kurie garantuotų ir konsoliduotų viešąją tvarką ir saugumą.

Visi Europos gyventojai, nesvarbu, kokios tautybės, turi įsipareigojimą laikytis įstatymų ir jų nuostatų, kad ir kur jie būtų Europos Sąjungos teritorijoje.

Bet kartu turime pasmerkti nepakantumą, ksenofobiją ir ypač nepagrįstą neapykantos skleidimą bei dėl kelių asmenų, kurie nesilaiko įstatymų, vykdomą stigmatizaciją visai etninei grupei ar net visai tautai.

Manau, kad Italijos valstybė, taip pat kaip ir visos kitos Europos Sąjungos valstybės narės privalo apsaugoti Europos piliečių, gyvenančių jos teritorijoje, susijungusių į bendruomenę ir paklūstančių įstatymams, teises ir laisves.

Reikia bendro Europos metodo imigracijos ir mažumų integracijos politikos srityje.Mažumų problema ir ypač romų mažumos problema svarbi visai Europai, ir ją reikia spręsti remiantis nuosekliu ir bendru metodu, o ne vien esant krizei.

Turi bendradarbiauti visos tinkamos institucijos, visų pirma, Europos Komisija ir Pagrindinių teisių agentūra bei atitinkamos institucijos valstybėse narėse.

Raginu Europos Komisiją peržiūrėti prioritetus ir Europos socialinio fondo mechanizmus, kad būtų galima išplėsti bendrų veiksmų finansavimą, ir taip prisidėti prie socialinės romų mažumos įtraukties.

Taip pat prašau Europos Komisijos skubiai ištirti, ar Italijos valdžios institucijų išleistas potvarkis atitinka Europos teisės aktus, ir užtikrinti, kad bet kokių šio tipo nuostatų vykdymas nesukeltų piktnaudžiavimo dorų žmonių atžvilgiu, nepriklausomai nuo jų tautybės.

  Gianni Pittella (PSE).- (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, manau, kad būtų teisinga, jei mūsų Parlamentas nusiųstų Giovannos Reggiani šeimai užuojautos žinutę.Taip pat norėčiau nepritarti neseniems F. Frattinio pareiškimams, kai per anksčiau minėtus interviu jis supainiojo savo, kaip Komisijos atstovo, vaidmenį su opozicijos nario vaidmeniu, atimdamas šį malonumą iš A. Tajanio, jau verčiau jis būtų panaudojęs savo prestižinį vaidmenį pagyvinti šalies politinį klimatą.

Tai sakyti man skaudu, nes mes dažnai palaikydavome F. Frattinio pasiūlymus ir iniciatyvas. F. Frattinis labai gerai žino, kad, kaip nurodė kai kurie mano kolegos Parlamento nariai, nėra jokio Europos teksto, kuriuo numatomas automatinis gyventojų iš kitų valstybių narių išsiuntimas dėl ekonominių priežasčių.

Neseniai Italijos vyriausybės priimtos nuostatos atitinka Europos direktyvą, gerbia jos dvasią ir stiprina tam tikrus aspektus, kurie laikomi svarbiais situacijos Italijoje aplinkybėmis.Tai vykdo visos Italijos įstaigos – aš sakau tai A. Tajaniui, R. Angelilli ir kitiems opozicijos nariams – pradedant Romos miesto regionine savivalda ir baigiant mažiausia vietos taryba.Negarbinga mesti purvą į tokį civilizacijos ir integracijos lygį, kurio mūsų šalis pasiekė per tuos metus.

Tikiuosi, kad Europos Parlamentas dar kartą patvirtins, jog atsisako kolektyvinės atsakomybės principo, kuris naudojamas kurstyti neapykantai ir smurtui Europos širdyje.

Turime patvirtinti, kad reikia kovoti su bet kokiomis rasizmo ir ksenofobijos formomis ir su bet kokia diskriminacija dėl tautybės ir etninės kilmės.Tam turime gaires:Pagrindinių teisių chartiją.Svarbu, kad stengiamės, nes Italijos ir Rumunijos ministrai pirmininkai prašė užtikrinti geresnę socialinę nepalankioje padėtyje esančių žmonių integraciją ir bendradarbiavimą tarp valstybių narių, tiek valdant mūsų migrantų srautų judėjimą, tiek vykdant struktūrinių fondų finansuojamas socialinio vystymosi ir gerovės programas.

Tai, ką mums reikia padaryti ateityje, paprasta:niekas iš mūsų neturi pamiršti, kad imigracija yra ištekliai, tai yra mūsų ateities dalis, bet ji turi būti valdoma.Todėl siūlau valstybėms narėms dabar imtis veiksmų, kad užmegztų glaudesnę Europos koordinaciją, skirtą reguliuoti migrantų judėjimą Europos Sąjungoje.

  Adina-Ioana Vălean (ALDE). – Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos nariui, kad kreipėsi į Parlamentą šiuo labai svarbiu klausimu.

Rumunijos piliečio įvykdyta italės žmogžudystę sukėlė daug emocijų Italijoje. Lygiai taip pat Italijos gaujų represijos prieš Rumunijos piliečius sukėlė daug emocijų Rumunijoje.

Tačiau, kai nuslūgs emocijos, sugrįšime prie mūsų pagrindinių vertybių ir principų: laisvo visų gyventojų judėjimo, teisinės valstybės ir jos atitikimo Europos teisei.

Jeigu būtina, leiskite priminti, kad laisvas Europos piliečių judėjimas − pagrindinė steigimo Sutartyse saugoma teisė. Deja, šitie naujausi įvykiai parodė mums, kad mums reikia labiau stengtis, kad sustiprintume šias teises ir užtikrintume jų tinkamą įgyvendinimą visoje Europoje.

Šiandieninėje Europoje negalime pritarti neatsakingoms valdžios institucijoms, rodančioms pirštais į konkrečias tautybes arba tautines grupes. Negalime patvirtinti teiginio, kad laisvas darbuotojų judėjimas galėtų būti kelias didėjančio nusikalstamumo link, nes nusikaltimas neturi nei tautybės, nei tautiškumo. Šis požiūris tik privestų prie pavojingų pasiekimų ir dažnesnių ksenofobijos veiksmų.

Priešingai, manau turime toliau skatinti žmonių mobilumą ir suteikti darbuotojams tas pačias galimybes visoje Europoje, stiprinti stiprų Europos identitetą. Tai buvo tėvų steigėjų tikrasis Europos Sąjungos kūrimo tikslas.

Kol kartoju, kad Europos Sąjunga turi užtikrinti visiems savo piliečiams gyvenimą laisvės, saugumo ir teisingumo aplinkoje, manau, kad turėtume taip pat skirti daugiau dėmesio integracijai ir laisvam judėjimui.

Atsakas į nusikaltimus nėra sienų uždarymas. Atsakas į nusikaltimus nėra ksenofobijos, diskriminacijos ir tautybių arba etninės kilmės smerkimo skatinimas. Šiuolaikinėje Europoje atsakas yra labiau bendradarbiauti policijai ir teismams, įgyvendinti daugiau integracijos politikos krypčių, daugiau išteklių skirti tarnaujantiems visiems mūsų piliečiams ir saugantiems juos, nepriklausomai nuo jų tautybės.

Norėčiau matyti Europą, kurioje visi piliečiai gali laisvai gyventi, dirbti ir judėti. Kaip Sutarčių saugotoja Europos Komisija dabar turi užtikrinti, kad šios pagrindinės teisės yra teisingai įgyvendintos ir vykdomos. Raginu Komisiją laikytis tvirtos pozicijos dėl šių principų.

  Elly de Groen-Kouwenhoven (Verts/ALE). – Gerb. Pirmininke, romų padėtis Europoje blogėja. Įvykiai Italijoje tai mums įrodė. Visi matėme, kad nekelianti abejonių ksenofobinė ir rasistinė isterija gali įveikti sveiką protą. Vieno asmens nusikaltimas paskatino precedento neturintį žiniasklaidos linčiavimą. Tai mus privedė prie Europos piliečių pagrindinių teisių ribojimų populiarios rasistinės ir ksenofobinės isterijos pagrindu.

Negalime leisti, kad taip atsitiktų. Baudžiamieji klausimai skirti teisėjams spręsti, o ne politikams arba civiliams gyventojams. Tačiau dėl Romoje įvykdyto siaubingo ir smerktino nusikaltimo visa tauta negali būti kolektyviai atsakinga. Įvykiai Italijoje tikrai atskleidė campo nomadi tikrovę, kurioje tiek daug gyvena romų. Neabejojama, kad dėl šių situacijų kyla įtampa ir nestabilumas. Todėl turime veikti. Mano pirmas padėjėjas yra romai. Integracija gali vykti greitai.

2005 m. priėmėme rezoliuciją, kurioje prašoma imtis suderintų ES ir šalių veiksmų pagreitinti romų įtraukties procesą. Todėl, siūlau, kaip EPN parodyti, kad mums rūpi, ir skatinti sprendimus priimančias institucijas prisijungti prie mūsų. Siūlau, kad EP skirtų nuolatinį Europos Parlamento pranešėją dėl romų klausimų, kuris stebėtųromų padėtį Europoje ir kasmet pateiktų rekomendacijas Komisijai ir vyriausybėms.Be to, turime ragintiKomisiją įsteigti ES romų įtraukties fondą, kartu nustatant ES romų įtraukties strategiją ir romų skyrių Europos Komisijoje. Tai užtikrins tinkamą ES romų įtraukties politikos krypčių valdymą.

.

  Umberto Guidoni (GUE/NGL). – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, Rumunijos gyventojui brutaliai nužudžius Giovanną Reggiani, kurios šeimai reiškiame mūsų širdingą užuojautą, daug politinių grupių Italijoje rodė pirštu į Europą.Tačiau šiuos įvykius sukėlė ne plėtra, Šengeno ar kitos Europos direktyvos dėl laisvo judėjimo Europos Sąjungos viduje.

Tai – senos problemos, kurias reikia spręsti ne taip paviršutiniškai, ir dėl kurių neužtenka išleisti potvarkį, skubiai patvirtintą Parlamente, kad patenkintų viešąją nuomonę.Dėl to turime būti dėmesingesni ir iš naujo nagrinėti šį klausimą, laikydamiesi teisėtumo ir nevaržomi emocijų ar skubių reikalavimų.Teisėtumas reikalauja, kad baudžiamoji atsakomybė būtų individuali ir ne kolektyvinė.Nukrypę nuo šio principo, įvestume pavojingą precedentą, kuris galėtų privesti prie tam tikrų migruojančių tautinių grupių kriminalizavimo.

Potencialūs to padariniai kelia susirūpinimą.Pamatėme, kaip Italijoje iškilo raganų medžioklės kultūra, nukreipta prieš rumunus ir romus, ir buvo surengta daug baudžiamųjų ekspedicijų:net vaikai mokyklose patyrė panieką ir su jais buvo blogai elgiamasi.Saugumo problema, žinoma, pagrįsta, bet negalime patekti į polemikos spąstus ir klausimo eksploatavimą, sąmoningai siekdami kurstyti neapykantą ir ksenofobiją vien dėl šališkų priežasčių.Jei Italijos politika atgautų objektyvumą, visuomenė sužinotų, kad Italija nebuvo perpildyta nusikalstančių migrantų.Imigracija išties yra toks klausimas, kuriam reikia Europos koordinavimo, bet negalime panaudoti Europos, kad tiesiog apribotume migrantų judėjimo laisvę.

F. Frattinio veiksmai turi būti pasmerkti.Jis pasinaudojo šia galimybe prisijungti prie nacionalinės polemikos, reiškiančios nuomones prieš Europos direktyvas.Būtų buvę geriau, jei Komisijos narys būtų pasiūlęs integracijos politikos veiksmų, pvz., pagrįstų padidintais ištekliais iš integracijos fondų ir poreikiu išvaduoti nacionalinę priėmimo politiką iš Stabilumo pakto apribojimų, kaip jau buvo padaryta saugumo politikai.

Taip pat svarbu, kad reikalautume teisminių priemonių ir viešosios tvarkos priežiūros koordinacijos ir sustiprinimo, kad spręstume problemas, kurias sukelia organizuotas nusikalstamumas ir neteisėta prekyba – šis šlykštus nusikaltimas dabar pasiekė daugiašalį lygmenį.Diskusija dėl 2004/38/EB direktyvos taikymo – tinkama proga rengti debatus apie Rumunijos gyventojų išsiuntimo teisines aplinkybes; turime galimybę patvirtinti, kokiu būdu Rumunijos gyventojų laisvas judėjimas yra neatimama Europos pilietybės teisė.

Direktyva aiški:žmonių negalima prevenciškai išsiųsti, bet reikia įvertinti jų asmeninę atsakomybę, ir šią informaciją reikia panaudoti kaip pradinį tašką, kad vyriausybės dekretai neprieštarautų mūsų šalies proeuropietiškai tradicijai.

  Alfredo Antoniozzi (PPE-DE).- (IT) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau padėkoti jums už drąsą ir pastovumą, kurie nepakenčia jokio veidmainiavimo, bet kuris, deja, dažnai vyrauja mūsų įstaigose ir kurį tam tikru mastu mes šiandien čia taip pat išgirdome. U. Guidoni, potvarkis, kurį jūs puolate, yra jūsų pačių vyriausybės potvarkis, todėl mums čia reikia šį tą paaiškinti.

Pribloškiantys įvykiai Italijoje ir ypač Romoje yra tik paskutiniai iš incidentų, kurie dažnai likdavo nepastebėti ar buvo ignoruojami.Europa remiasi laisvės ir pagarbos pagrindinėms teisėms ir laisvėms principais.Italijos žmonės visada rodydavo, kad jie palaiko neatimamas vertybes, pvz., nediskriminavimą, lygybę tarp tautų ir demokratiją.

Tačiau manau, jog teisinga pridurti, remiantis informacija iš oficialaus Caritas pranešimo, parengto bendradarbiaujant su Italijos Vidaus reikalų ministerija ir pateikiančio gana rimtą vaizdą, kad tai vyko po 2007 m. sausio 1 d., po Rumunijos gyventojų persikėlimo į Italiją beprecedentiniu mastu Europos Sąjungoje.

Labai nenoriu to sakyti, bet turime išgirsti tik kelis skaičius, kad suprastume, kokia absurdiška situacija.Vien per 2006 m. Italijoje buvo suimta 17 900 rumunų.Tai nėra visų žmonių nusižengimas, tai yra tam tikrų asmenų nusižengimas.Tačiau turime tai apgalvoti, ir automatiškai kyla klausimas:kodėl Italijos vyriausybė anksčiau neratifikavo potvarkio, perkeliančio 2004/38/EB direktyvą?Be to, kodėl potvarkis neįgyvendina direktyvos nuostatų dėl gyvenamosios vietos po trijų mėnesių laikotarpio?Kodėl Vidaus reikalų ministerija nepajėgė suteikti tinkamas priemones dėl reikalingų tenkinti sąlygų ir reikalavimų vykdymo, tikrinimo ir kontrolės bei galimos Europos Sąjungos gyventojų išsiuntimo, jei jie nesilaikė būtinų direktyvoje numatytų sąlygų?

Šis silpnumas sukūrė savivalės kultūrą, ir to negalima pateisinti.Todėl be jokios tvarkos ėmė atvykti neturtingi žmonės, ir kiekvieną dieną stiprino tvyrantį nusiminimo jausmą, kuris galiausiai priveda žmones prie neišvengiamo trumpojo sujungimo – įstatymų pažeidimo.Pvz., Romos meras toleravo apytiksliai šimto romų stovyklų ir lūšnų rajonų atsiradimą, kur negaliojo elementariausios žmogaus teisės, kur higiena ir asmeninis orumas buvo visiškai ignoruojami, kol buvo priimtas sprendimas juos išgriauti.Tai buvo nerūpestingumo aktas, už kurį vis dar mokame šiandien.Pasisakome už solidarumą ir priėmimą, bet tai turi vykti pagal įstatymus, užtikrinant įstatymų ir viešosios politikos laikymąsi.

  Adrian Severin (PSE).- Gerb. Pirmininke, šiandien bandysiu pamiršti, kad esu rumunas. Bandysiu pamiršti, kad žmonės deportuojami, užpuldinėjami ir žudomi Europos Sąjungoje tiesiog dėl to, jog jie yra kalti dėl rumuniškos kilmės etnine arba pilietine prasme.

Šiandien bandysiu mąstyti kaip italas ir kaip europietis. Jeigu būčiau italas, manyčiau, kad turiu teisę jaustis saugiai savo protėvių šalyje. Mane piktintų apgailėtinų žmonių apgailėtinos stovyklos aplink nuostabius miestus mano šalyje. Man keltų pasibjaurėjimą didėjantis taikiam mano tėvynainių gyvenimui grasinančių nusikaltėlių skaičius. Bet, ieškodamas saugumo sau, suvokiu, kad kasdien saugumas stiprinamas daugiau kaip vieno milijono imigrantų kūrybišku darbu, kuriuo gaminamos italų prekes, siūlomos paslaugos srityse, kurios neužpildomos italų darbu, perkamos italų prekės ir mokami mokesčiai Italijos valdžios institucijoms. Priešingai, aš jausčiau, kad mano saugumas bus mažesnis, jeigu tie ne Italijos gyventojai išvažiuotų iš mano šalies, jeigu jų žmogaus teisės būtų pažeistos ir jeigu jie taptų ksenofobijos praktikos objektais.

Jeigu bent vieno žmogaus pagrindines teises pažeidžia mano šalies valdžios institucijos, kurios bando paslėpti savo silpnybę, stiprindamos teisės aktus slėpdamos rasistines sąvokas, ksenofobinius pasiteisinimus ir diskriminacines priemones, mano teisėms ir, be to, visų teisėms kyla pavojus.

Nebe pirmas kartas, kai saugumas buvo nukreiptas prieš demokratines ir humanitarines vertybes, kai kažkas mano, kad mažiau žmogaus ir pilietinių teisių reiškia daugiau saugumo, kai nesaugūs žmonės ieško prieglobsčio savo šalies bendruomenėje, neteisingai manydami, kad etninis panašumas teikia geresnę apsaugą. Tai neteisinga. Eiliniame nusikaltime yra viena arba kelios aukos. Rasizmas taip pat yra nusikaltimas, bet jis − neeilinis nusikaltimas, o visi, įskaitant nusikaltėlį, yra rasizmo ir ksenofobijos aukos. Todėl rasizmas ir rasinė taisyklė yra nesaugumo šaltiniai.

Kaip Europos demokratas, negaliu galbūt pritarti, kad įvairovė reiškia didesnį nesaugumą arba kad kai kurie nusikaltėliai turi būti socialiai integruoti, o kiti turi būti atstumti. Kai kurie turi teisę į gynybą, o kiti neturi. Kai kuriems naudinga abejoti, o kitiems ne, priklausomai nuo jų nacionalinės arba etninės kilmės. Kaip europietis, neleisčiau nė vienai iš valstybių narių, pvz., Rumunijai, tapti getu romams arba Europos Sąjungai Sibiru, į kurį nepageidaujami Europos piliečiai deportuojami. Galiu suprasti, kad kraštutinė teisė yra ksenofobija, bet negaliu suprasti, kada demokratai griebiasi ksenofobinės ir rasistinės kalbos. Nesuprantu demokratų silpnybės ir demagogiškų rasistinių kalbų ir juos labiau smerkiu, nei kraštutinė ksenofobijos teisę.

Dėl to turime dabar reaguoti į pavojaus signalą ir mobilizuotis. »Tikiuosi, kad šiuo klausimu priimtas Europos Parlamento pasiūlymas dėl rezoliucijos suvienys mus ginant Europos vertybes ir Europos ateitį.

«

(Plojimai)

  Alfonso Andria (ALDE).- (IT) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, kiekvienos valstybės narės vyriausybė turi teisę ir pareigą užkirsti kelią nusikaltimams, kad užtikrintų savo gyventojų, toje šalyje gyvenančių ir dirbančių žmonių saugumą.Diskusijose, į kuriuos esame šiandien įsitraukę, turime išvengti dvejopos emocionalumo ir instrumentinės politinės reakcijos pagundos.

Įstatymo projektas, pavadintas „saugumo paketu“, jau kurį laiką buvo rengiamas Italijoje.Dramatiški praėjusio spalio mėn. įvykiai įtikino vyriausybę paversti jį potvarkio įstatymu, kuris nedelsiant imtas vykdyti.Čia nebuvo nieko skuboto ar improvizuoto, ir, mūsų žiniomis, pakeitimai bet kokiu atveju bus pasiūlyti Parlamentui.Pažiūrėkime į klausimo medžiagą ir suprasime, kad potvarkio turinys visiškai teisingas:jis skirtas tiems, kurie savo elgesiu grasina teisėtvarkai, įskaitant viešąjį saugumą, ir kenkia visiems tiems, kas atvyksta į Italiją, norėdami darbu pagerinti savo gyvenimą.Šis potvarkis nėra skirtas visiems, bet jis naudingas tiems žmonėms, kurie atvyksta į Italiją ir visiškai laikosi mūsų įstatymų, o tokių žmonių, be abejo, yra dauguma.

Žmonių, kurie nesilaiko taisyklių, buvimas Italijoje, kaip ir bet kurioje kitoje šalyje, apsunkina kitų atvykusių žmonių integraciją.Turiu galvoje atmetimo mentalitetą, kuris stabdo integraciją.Dėl to ir atsirado greitas Italijos vyriausybės atsakymas, kuriuo taip pat spėta išvengti bet kokių instrumentinių politinių veiksmų ir pavojingų signalų, pvz., baudžiamųjų ekspedicijų ar patrulių, kurie pasiųstų klaidinančią ar net iškreiptą žinią visuomenei.

  Evgeni Kirilov (PSE).- Gerb. Pirmininke, pagal Direktyvą ir vadovaujantis nediskriminavimo principu, visiems valstybėje narėje gyvenantiems Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams turi būti taikomas vienodo vertinimo principas. Kartu laisvo judėjimo teisė iri teisę įsidarbinti gyvenamosios vietos valstybėje yra laikomos kaip susijusios teisės Direktyvos 23 straipsnyje.

Šia prasme laisvas darbuotojų judėjimas yra pagrindinė teisė, atitinkant suvienytos Europos, kurios piliečiai gali būti visur laisvai įdarbinti, idėjai. Deja, taip nėra kalbant apie daugumos naujų valstybių narių piliečius, įskaitant Bulgariją ir Rumuniją, kurie susiduria su ribojimais.

Po viešųjų diskusijų dėl to, ar Bulgarija taikys ar netaikys Bendrijos teisę šioje srityje, ir ar taikyti abipusiškumo metodą, nuspręsta taip nedaryti ir vadovautis bendrais Bendrijos tikslais, kad Europos Sąjunga galėtų atitinkamai susidoroti su šiuolaikiniais pasauliniais iššūkiais.

Teigiamai vertindamas tas valstybes nares, kurios iki šiol laikosi tos pačios pozicijos, raginu kitas valstybes nares prisijungti prie svarstymų ir atsižvelgti į tai, kad pereinamieji laikotarpiai yra bendros Europos darbo rinkos vystymosi kliūtys ir trukdo jos konkurencingumui.

Analizėje pabrėžiama, kad senosios valstybės narės, kurios atidarė savo rinkas, gavo daug daugiau naudos, nei kilo problemų su priimtais darbuotojais. Kita vertus, naujosios valstybės narės jau susiduria su rimtu kvalifikuotų darbuotojų stygiumi. Dabar paskelbtoje naujausioje Eurostato apžvalgoje nurodoma, kad nebuvo didelio masto Bulgarijos ir Rumunijos piliečių migracijos po prisijungimo ES. Apžvalgoje taip pat nurodoma, kad 80 proc. Bulgarijos piliečių dirba užsienyje, kurie sudaro neabejotinai darbo kvotą, t. y. siekia skaičių, apie kurį daug ES valstybių gali tik svajoti.

Nepaisant ligi šiol pasiektos pažangos, judėjimo laisvė vis dar atsilieka kitų Europos laisvių atžvilgiu. ES pilietybės idėja yra taip pat iškraipoma skirstant pirmosios, antrosios, trečiosios klasės piliečiais, ką šiandien galime paliudyti mūsų diskusijoje.

Kiek įmanoma greičiau ES bendrosios rinkos piliečiai turi veiksmingai realiai taptiES piliečiais su visapusiškomis teisėmis ir pareigomis mūsų visų labui.

  Viktória Mohácsi (ALDE).- (HU) Labai jums ačiū.Komisijos nary, gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, kaip žinote, oficialiai 560 tūkst. gyventojų iš Rumunijos gyvena Italijos teritorijoje, bet pagal kai kuriuos apytikslius apskaičiavimus jų skaičius viršija 1 mln.Didelė jų dalis gyvena gyvenvietėse Romos, Turino, Milano ir Neapolio priemiesčiuose.Nėra jokio žmogžudystės Romoje pasiteisinimo:jei kas nors atliko nusikaltimą, jis turi atsakyti teisme už savo veiksmus.

Tačiau, būdama liberalė, nesutinku ir negaliu sutikti, kad bet kokios tautybės nusikaltėlio, priklausančio bet kokiai tautinei grupei, veiksmai gali tapti pagrindu priimti bendrą nuosprendį tam tikrai grupei, ir, kaip parodė skaudūs įvykiai po žmogžudystės, paskatinti ypač žiaurius smurtinius veiksmus prieš nekaltus žmones.

Norėčiau jums priminti tai, ką aš dažnai sakiau O. Rehnui, už plėtrą atsakingam Komisijos nariui, būtent, kad po dviejų naujų valstybių narių prisijungimo 2007 m. sausio 1 d., jų piliečių, gyvenančių blogomis socialinėmis sąlygomis ir beviltiškame skurde, persikėlimas gali tapti rimta problema kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, daugiausia dėl menkos integracijos.Šis įspėjimas nesulaukė reakcijos ir nebuvo imtasi rimtų priemonių per derybas dėl narystės.Net nedrįsčiau spėti, kiek yra romų Europoje, kurie persikelia iš naujųjų valstybių narių į valstybes nares Vakarų ir Šiaurės Europoje, tikėdamiesi geresnio gyvenimo ir išreikšdami savo nepasitenkinimą integracijos politika toje šalyje, kurią jie paliko.

Prieš šių dviejų šalių prisijungimą panašiai sakiau, kad svarbu pasiruošti kilsiančioms migracijos problemoms, bet daugelis mano kolegų Parlamento narių tai atmetė, įžvelgdami tokiame siūlyme judėjimo laisvės apribojimą.Mūsų atsakymas į tai galėtų būti šitoks:ar priimame vyriausybės dekretą per nepaprastąją sesiją, kuri sukuria teisinę bazę išsiuntimui?Iškilo kai kurių rimtų problemų dėl vyriausybės dekreto konstitucingumo ir jo santykio su tarptautine ir Europos Sąjungos teise.Taip pat galvoju apie Laisvo judėjimo direktyvos ir Rasinės lygybės direktyvos pažeidimus.

Ar iš tikrųjų taip reikia spręsti tikras problemas?27 Europos Sąjungos šalys negali atsidurti situacijoje, kai perkeliame problemas nuo vienos šalies kitai šaliai Sąjungos viduje.

Norėčiau perskaityti tik šiek tiek duomenų, kuriuos pateikiau Europos Komisijos ir Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros pranešime.2002–2003 m. daugiau kaip pusė mokinių, lankančių specialiąsias mokymo įstaigas Slovakijoje, buvo romai.Vokietijoje tik pusė romų vaikų lankė mokyklą, o 80 proc. jų lankė specialiąsias mokymo įstaigas.Vengrijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Slovėnijoje romų vaikai sudaro daugumą lankančiųjų specialiąsias mokymo įstaigas.2003 m. 80 proc. romų Slovakijoje neturėjo registruotos darbo vietos, 80 proc. romų Rumunijoje ir Bulgarijoje gauna mažesnes pajamas negu nacionalinė skurdo riba, ir aš galėčiau išvardyti...(pirmininkas nutraukė kalbėtoją) galėčiau išvardyti daugiau atvejų. Dėkoju.

  Jan Marinus Wiersma (PSE).- (NL) Gerb. Pirmininke, manau, kad tikrai sutinkame, jog efektyvų nusikalstamumo sprendimo metodą reikia palaikyti, ir, žinoma, niekada nebūna jokio pateisinimo žmogžudystėms, bet manau, kad taip pat sutinkame, jog teisė gyventi Šengeno erdvėje yra didelė vertybė ir apčiuopiamas Europos pilietybės įrodymas.Kas nors, norintis ją apriboti, turi pateikti labai gerus argumentus.Taip pat šiomis aplinkybėmis ypač turime saugotis grupėms taikomų priemonių, nes kai kas nors kalba apie grupėms taikomas priemones, tai netrukus ima kalbėti apie vieną grupę, ir šiuo atveju tai taip pat įvyko, nes kalbame apie romus.Manau, kad tai labai negerai.

Esu patenkintas Komisijos nario F. Frattinio pastabomis apie romus ir apie tai, kad Europos Sąjunga galėjo daugiau padaryti šiai grupei, bet lieku, žinoma, nepatenkintas dėl jo ankstesnės pastabos apie romus, pasakytos kalbant apie įvykius Italijoje.Šiandien buvo daug kalbų apie padarinius, kuriuos sukelia migracija, vykusi po Europos Sąjungos plėtros ir taip pat vykusi anksčiau išsiplėtusios Sąjungos viduje, ir, žinoma, kilo padarnių, su kuriais tenka kovoti.Tačiau manau, kad taip pat turime tam tikru mastu pažiūrėti į priežastis ir atrasti būdų, kaip mes, Europos Sąjunga, galime labiau padėti žmonėms, važiuojantiems į Europos Sąjungą, nes jie tiesiog siekia geresnių gyvenimo sąlygų, darbo ir geresnių sąlygų savo šeimoms ir vaikams.

Tikrai pasisakau už tai, kad būtų daugiau naudojami Europos fondai ir būtų suteikta geresnė pagalba romams, ypač naujosiose valstybėse narėse, bet norėčiau pakartoti, kad anksčiau šis Parlamentas jau ragino pripažinti romus Europos tautine mažuma, t. y. ypatinga grupe, nepalyginama su kitomis mažumomis.Pripažinus romus Europos tautine mažuma, Sąjungai tiesiogiai atsivertų daug galimybių padėti spręsti jų problemas.

Norėčiau pakartoti mūsų raginimą suteikti vienam Komisijos nariui atsakomybę už politiką romų atžvilgiu; taip veikla būtų geriau koordinuojama, skirtingai negu dabar, kai įvairūs Komisijos nariai tvarko šios srities reikalus.Kompetencija turi būti vienose rankose.

Galų gale, kalbant apie diskriminaciją ir socialinę atskirtį, šis Parlamentas tai laikė prioritetais, taip pat ir per derybas su naujosiomis valstybėmis narėmis.Aš nurodau naująsias valstybes nares, bet mes žinome, kad taip pat yra problemų ir senosiosiose valstybėse narėse.

Jau buvo sudarytos įvairios sutartys su naujųjų valstybių narių vyriausybėmis, bet jos yra nepakankamai įgyvendinamos arba visai neįgyvendinamos.Manau, kad Europos Sąjunga, Europos Komisija taip pat turi atlikti savo vaidmenį, peržiūrėdamos sutartis, sudarytas stojant, ypač sutartis dėl romų padėties gerinimo.Čia svarstomos problemos yra diskriminacija ir socialinė atskirtis.

Todėl mūsų frakcija paragino dar sykį tai aptarti su šiomis naujosiomis valstybėmis narėmis.Tikrai tai darysime patys, bet tai taip pat yra kreipimasis į Tarybą ir ypač Komisiją:ne tik į Komisijos narį F. Frattinį, bet ir į jo kolegas.

  Franco Frattini, Komisijos pirmininko pavaduotojas.−(IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, aišku, kad net šiuo atveju turiu remtis įprastu nuoširdumu ir atvirumu, kreipdamasis į šį Parlamentą, kuriam jaučiu didžiausią pagarbą, nors man tai netrukdo atsakyti į tvirtinimus ir svarstymus, kuriems nepritariu.

Juk nepradėjau veikti ir atvirai pasisakyti dėl šios problemos vos prieš kelias dienas.Daugelis jūsų prisiminė vieną ar dvi eilutes iš mano interviu, kurį daviau – vieną iš daugelio – lapkričio 2 d. Pradėjau rimtai domėtis šiuo klausimu prieš daug mėnesių.To prašė Italijos merai, kurie, kaip žinome, priklauso skirtingoms politinėms partijoms, dauguma jų priklauso centro kairiosioms partijoms.

Per Italijos merų konferenciją gegužės 19 d., šį svarbų susitikimą, įvykusį prieš kelis mėnesius – atsižvelgdamas į tai, kaip dažnai esu cituojamas, aš taip pat turiu įrašus – Italijos merai kartu su Italijos Vidaus reikalų ministru iškėlė problemą dėl saugumo jų miestuose ir kaltino Europą.To susitikimo pabaigoje G. Amato pasakė, kad būtų rimta klaida manyti, jog saugumo problema yra susijusi vien su turtingaisiais, kurie turi saugotino turto, bet jis teigė, kad tai yra toks reiškinys, kuris, jo nesiimant spręsti, gali paversti kaimynus priešais.Tai paskatino tą pačią dieną pateikti kreipimąsi į Europos Komisiją.

Birželio 23 d. ANCI generalinėje asamblėjoje – kuri, kaip žino Parlamento nariai iš Italijos, yra Italijos vietos valdžios asociacija, kuriai pirmininkauja Florencijos meras – buvo išdėstytas romų priėmimo planas, praėjus kelioms dienoms po susitikimo tarp vietos valdžios atstovų ir manęs.Tame susitikime, kuris įvyko Baryje, buvo išdėstytas romų priėmimo planas ir buvo pateiktas prašymas dėl Europos finansavimo – kurio iki tol Italija neprašė – padengti plano išlaidas.Italijos merai sutiko, kad integracijos sistema turi būti pagrįsta abipusėmis vertybėmis, teigdami, kad privalome priimti ir integruoti imigrantus, jei jie priėmė mūsų šalies taisykles.

Tokios pozicijos laikiausi daug mėnesių, nuo pat vasaros pradžios, kol Bolonijos ir Florencijos merų paskatintas įvykis neprivedė prie šalies kampanijos prieš žmones, valančius automobilių priekinius stiklus.Florencijos meras – kurį jūs gerai pažįstate, juk jo negalima įtarti dėl simpatijų rasistams – netgi pasiūlė laikyti nusikaltėliais benamius, kurie valo automobilių priekinius stiklus.

Vėliau dar kartą susitikau su merais spalio 25 d., prieš kelias savaites, įraše iš Italijos agentūros, po dar kito susitikimo, sakoma, kad „merai nesusitaria, jie nedelsiant nori naujų įstatymų ir tvirtina, kad žmonės nesupranta pasidalijimų, kurie formuojasi daugumos viduje“.Šitie pareiškimai apėmė Italijos merų ir iš Italijos Vidaus reikalų ministro kreipimąsi į mane, nes tuo laiku niekas nemanė, kad Europa turi kokias nors priemones, panašias į tas, kurios buvo paskui priimtos pagal potvarkio įstatymą, siekiant spręsti situacijas, kuriose aiškiai pažeidžiama 2004/38/EB direktyva.

Todėl pradėjau domėtis šia tema, ir visiems tiems, kas kritikavo mane posėdyje, sakau:nemanau, kad surasite nors vieną laikotarpį, kai aš teigiamai ir sąžiningai neprisidėjau, be to, visada bendradarbiavau su G. Amato, kuris atsakingas už šį dalyką Italijoje.Noriu jums įrodyti, kad tai netiesa, kad atsisakiau bendradarbiauti, kai to prašė G. Amato, kad neatsakiau į prašymus, kuriuos Italijos vyriausybė teisėtai pateikė Europai, kaip tai buvo padaryta prieš kelias dienas.

Praėjus kelioms savaitėms po šių įvykių, Romos meras pateikė pirmuosius skaičius – atsimenu tai gerai todėl, kad man, kaip Europos Komisijos nariui, buvo pareikšti protestai iš Bukarešto – tvirtindamas, kad rumunai yra atsakingi už 75 proc. nusikaltimų, įvykdytų Italijoje, kai iš tiesų tai buvo 75 proc. nusikaltimų, kuriuos įvykdė užsieniečiai, o tai yra daug mažesnis procentinis dydis.Daugelis jūsų prisimins, kad tada Bukarešte žmonės išėjo į gatves, nesutikdami su šiais tvirtinimais, bet nepaisant to, aš vis dar palaikiau derybas su Romos meru, siūlydamas jam Europos socialinio fondo išteklius.Jis atsiuntė man laišką, kuris yra išsaugotas ir kuriame jis prašė Europos pagalbos bei palaikymo integracijos priemonių forma.Maniau, kad tai mano pareiga, ir tai padariau.

Apibendrindamas norčiau pasakyti, jog nemanau, kad kas nors Parlamente gali dėl to abejoti, nebent tik remiantis tuo, ką kai kurie iš jūsų nusprendė čia šiandien iškelti, bet tai yra tik vienas tam tikro interviu aspektas, ir manau, kad niekas iš jūsų negali nepastebėti to, ko pasiekiau per tuos metus.Dirbau ir vis dar dirbu, siekdamas užtikrinti, kad Šengeno erdvė būtų išplėsta iki Kalėdų ir apimtų devynias naująsias valstybes nares.

Kokia nauda iš šios sutarties, jei ji nesuteikia efektyvesnės judėjimo laisvės?Jei tai įvyks, tai bus iš dalies dėl mano pastangų.Dirbau šioje srityje per praėjusius dvejus su puse metų ir niekada nebijojau pasakyti, kad laisvo judėjimo teisė − vienas iš Europos Sąjungos ramsčių.Negaliu patikėti, kad kas nors gali mane kritikuoti dėl to, kad nenorėjau pripažinti šios teisės.

Paskutinis žodis Rumunijos tema:aš klausiau Parlamento narių iš Rumunijos.Jie geriau negu bet kas žino apie tai, ką aš asmeniškai savo pranešimais, patarimais ir apsilankymais padariau, kad padėčiau Rumunijai prisijungti prie Europos Sąjungos.Nemanau, kad kas nors Parlamente gali bet šiek tiek įtarti, kad nejaučiu Rumunijai ir Rumunijos žmonėms – ne Rumunijos nusikaltėliams, kuriuos vertinu taip pat kaip Italijos nusikaltėlius – didžiausios pagarbos ir giliausios draugystės, ar kad nebūčiau padaręs visko, ką padariau per praėjusius dvejus metus.Nemanau, kad vienas sakinys iš interviu galėtų pakeisti šiuos faktus.

  Pirmininkas.− Derybos baigtos.

Balsavimas vyks ketvirtadienį 12 val..

Pareiškimai raštu (142 straipsnis)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu.–(IT) Neseni tragiški įvykiai Romoje sukrėtė tarptautinę bendruomenę.Apmaudu, kad kai kurios politinės grupės negrabiai bando pasinaudoti šia situacija, siekdamos savo tikslų, ir kartais pavojingai bei nekonstruktyviai primindamos praeitį.Europos teisės aktai nustato tam tikras gaires, kurių būtina laikytis visose 27 valstybėse narėse, turint galvoje, kad kai kurias šalis lengviau pasiekti dėl geografinių ir logistikos priežasčių.Būtina sistema, kuri laikytų teises virš visa kita, bet kuri neignoruotų asmens pareigų; būtent šių dviejų aspektų sintezė lemia politikos efektyvumą šiame sektoriuje.Taip pat reikia laikytis fundamentalaus metodo, kuriuo, viena vertus, valstybės narės įpareigojamos integruoti įstatymų besilaikančius Europos piliečius, ir, kita vertus, joms leidžiama išsiųsti taisykles laužančius asmenis.Europai tenka pagrindinis vaidmuo susidoroti su šiuo iššūkiu.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu.– (RO)Nusikalstamumas neturi tautybės.Apgailestauju ir smerkiu bet kokį nusikalstamą veiksmą, kad ir kur jis įvyktų, o teisingumas turi atlikti savo pareigą.Tačiau negalima smerkti visos tautos ar etninės grupės už vieno jos nario įvykdytą nusikaltimą.

Kova su nusikalstamumu neturi pažeisti pagrindinio Europos kūrimo principo – laisvo asmenų judėjimo.

Europos gyventojai turi teisę laisvai gyventi ir keliauti, nebijodami, kad bus persekiojami arba patirs smurtą valstybėse narėse.

Prašau Europos Komisiją išnagrinėti neseniai Italijoje patvirtintą potvarkį, kuriuo leidžiama išsiųsti asmenis, nesuteikiant jiems jokių teisinių garantijų, ypač jei jie yra Europos Sąjungos piliečiai.Remiantis šiuo potvarkiu įvyko keli piktnaudžiavimo atvejai, kuriuos patyrė Rumunijos piliečiai.Prašau, kad Italijos valstybė imtųsi veiksmų ir sustabdytų piktnaudžiavimą.

Manau, kad šią situaciją reiktų skubiai išspręsti, siekiant užkirsti kelią Europos Sąjungos piliečių diskriminacijai, nesvarbu, kokios jie yra kilmės – ar jie yra rumunai, italai, vokiečiai, ispanai ar prancūzai.Nenoriu, kad šis potvarkis taptų pavojingu precedentu, kvestionuojančiu Sąjungos pagrindinių principų laikymąsi.Tai galėtų paveikti Europos Sąjungos patikimumą, taip pat jos, kaip pasaulinio veikėjo, patikimumą.

PIRMININKAUJA L. MORGANTINI
Vicepirmininkė