Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2007 m. lapkričio 14 d. - Strasbūras

13. Prekybiniai ir ekonominiai ryšiai su Ukraina (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės punktas − Zbigniewo Zaleskio Tarptautinės prekybos komiteto vardu pateiktas pranešimas dėl prekybinių ir ekonominių santykių su Ukraina, (2007/2022(INI) (A6-0396/2007).

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE), pranešėjas.–(PL) Pranešimas rodo, kaip mes įsivaizduojame Ukrainos vaidmenį mūsų pačių ekonominės veiklos fone ir jos, kaip partnerės, vaidmenį prekybos su kitomis šalimis kontekste. Be to, mes norėjome išryškinti vaidmenį, kurį Ukraina atlieka Juodosios jūros regione, t.y. jos politinį, ekonominį ir kultūrinį vaidmenį.

Aš manau, kad ekonominė veikla ir plėtra turėtų judėti į priekį neatsižvelgiant į tai, kokių politinių idėjų šalis laikosi. Ekonomika turi būti laisva, valstybės valdymo ir teisėkūros struktūros turi suteikti jai paramą, o atskiri verslininkai ir jų grupės turi sudaryti ūkio vienetus. Ekonomika turėtų būti priemone gerinti piliečių gyvenimo sąlygas, o šį tikslą galima pasiekti keliant gyvenimo standartų lygį, gerinant darbo sąlygas, švietimą ir teisingumo sistemą, kuri, be visa kita, apima ir nuosavybės teises. Mes negalime leisti, kad bendra nuosavybė būtų naudojama atskirų individų naudai. Žmonės turi būti skatinami ir motyvuojami dirbti sąžiningai ir iš to turėti materialinę bei kitokią asmeninę naudą.

Jei nėra savo geros patirties modelių ar istorijos, verta pasinaudoti kitų, pavyzdžiui, kaimynų geros praktikos pavyzdžiais ir patirtimi. Todėl labai svarbu įtraukti Ukrainą į bendrą rinką ir pasidalinti su ja Europoje sukaupta praktine patirtimi. Aš manau, kad mūsų ekonominis modelis yra geras, nors ir toli gražu ne tobulas, pavyzdžiui, maisto gamybos ir prekybos srityje, bet mes jį nuolat stengiamės tobulinti. Mes galime pasiūlyti savo kaimynei kitame Būgo upės krante standartus ir taisykles, kurių veiksmingumas buvo patikrintas praktikoje.

Kokias sritis šis pranešimas apima? Jame kalbama apie pramonę, žemės ūkį, energetiką, finansų sritį, sienų apsaugą, transporto infrastruktūrą, nekorupcinės veiklos pavyzdžius, intelektinę nuosavybę, aplinkosaugą, bendradarbiavimą mokslo srityje ir santykius su kaimynais. Visa tai yra visumos, kurią mes vadiname ekonomika, dalys. Egzistuoja aiškiai apibrėžti standartai, kuriais tokia ekonomika grindžiama, ir pranešime mes rekomenduojame savo šalims partnerėms pačioms sukurti tokius standartus arba laikytis jau sukurtų.

Kokias sąlygas Ukraina turi įvykdyti, kad galėtų suderėti dėl geresnių saitų su Europos Sąjunga? Mano nuomone, pagrindinė sąlyga, kurią Ukraina privalėtų įvykdyti pirmiausia, yra įstoti į Pasaulio prekybos organizaciją ir tuo pačiu metu ar net prieš tai išspręsti skolos problemą su Kirgiziją. Šis procesas jau prasidėjo. Antra, Ukrainos parlamentas turėtų kuo skubiau patvirtinti šalies apsisprendimą dėl narystės. Kitos sąlygos apima gerus santykius su kaimynais, t.y. su Rusija ir Baltarusija, nacionalinės valiutos stabilumą, finansinių paslaugų kokybę, tarptautinėms rinkoms skirtų prekių ženklų kūrimą ir įstatymo raidės paisymą.

Ukrainos, kuri paskelbė apie savo siekį prisijungti prie Europos Sąjungos, laukia ne tik dideli, bet didžiuliai iššūkiai. Savo ekonomine, teisine, finansine ir politine veikla ji turės įtikinti Europą esanti pakankamai įsipareigojusi partnerė, kad ES vėliau ar anksčiau užduotų sau klausimą dėl to, ar nevertėtų įtraukti Ukrainą į bendrą Europos šalių būrį?

Komisare, gal mūsų požiūriai kartais išsiskiria, bet aš tikiu, kad mes siekiame to paties − sukurti naudingą modus vivendi, t.y. sambūvio su šia svarbia rytine kaimyne modelį.

Aš manau, pone Pirmininke, kad sutaupiau šiek tiek laiko, nes jau vakaras.

  Joe Borg, Komisijos narys.− Pone Pirmininke, visų pirma leiskite man pasveikinti pranešėją Zbigniewą Zaleskį už jo labai gerą pranešimą.

Taip pat noriu padėkoti pranešėjui už puikų bendradarbiavimą su Komisijos tarnybomis rengiant šį pranešimą. Pranešimas parengtas tinkamu laiku. Jame pateikiama išsami aktualių klausimų ES ir Ukrainos prekybiniuose ir ekonominiuose santykiuose apžvalga.

Leiskite man atkreipti dėmesį į kai kuriuos klausimus, kuriuos jūs taip pat pabrėžėte savo pranešime. Laikome Ukrainą pagrindiniu ir vertingu partneriu mūsų kaimynystės strategijoje. Pritariame bendrajai šio pranešimo dvasiai: kaip galima arčiau priartinti Ukrainos ekonomiką prie ES nauju glaudesniu susitarimu, kuriame išsamus ir visapusiškas laisvos prekybos susitarimas bus pagrindinis ramstis.

Komisija taip pat visiškai pritaria jūsų nuomonėms dėl poreikio stiprinti teisinės valstybės principą Ukrainoje ir Ukrainos prisijungimo prie PPO svarbos. Labai tikimės, kad Ukraina vis dar gali užbaigti PPO prisijungimo procesą šiais metais ir šiuo tikslu glaudžiai bendradarbiausime su Ukrainos vyriausybe. Manome, kad, kai tik prisijungimo paketą patvirtins PPO nariai, daugiašalis prisijungimo procesas bus baigtas.

Ukraina apibrėžė PPO prisijungimą kaip savo prioritetą ir esame tikri, kad ji tinkamai įvykdys savo vidaus ratifikavimo procedūras, kad įteisintų savo narystę. Europos Sąjunga visiškai nėra suinteresuota delsti pradėti LPS derybas ir yra pasiruošusi pradėti, kai tik PPO nariai patvirtins sprendimą dėl prisijungimo paketo. Kalbant apie būsimą LPS, visiškai sutinkame, kad jis turi būti išsamus ir visapusiškas, griežtai orientuotas į reglamentavimo suderinimą.

Kalbant apie ekonominius santykius su kaimyninėmis šalimis, pranešime siūlomas trijų būdų dialogas: ES, Rusija ir Ukraina. Turime būti labai išmintingi ir nedubliuoti procesų dėl jau kituose forumuose įtrauktų temų. Be to, kyla klausimas, ar Europos Sąjunga nerizikuoja būti įtraukta į dvišalį Rusijos ir Ukrainos ginčą. Taip pat abejotume tokio metodo nauda.

Mūsų politika yra kaip priemonė, užtikrinanti prieigą prie saugios ir prieinamos energijos, palaikanti energijos rinkų atvirumą konkurencingumui. Tai bus svarbi tema būsimose LPS derybose su Ukraina.

Kalbant apie gyventojų pagrindinių poreikių apsaugą, ES teisės aktai dėl elektros ir dujų sektoriaus liberalizavimo apima reikšmingas nuostatas, taikomas užtikrinti vartotojų apsaugą ir saugoti jų pagrindinius poreikius. Ketiname derėtis dėl Ukrainos susiderinimo su šiais teisės aktais.

Kalbant apie pasiūlymą išplėsti BLS+ taikymą Ukrainai, norėčiau pabrėžti, kad Ukraina neatitinka reikalavimų dėl šių papildomų lengvatų ir kad Europos Sąjunga įsipareigojo nekeisti pagrindinių BLS kriterijų ad hoc pagrindu. Be to, tai žymiai pakenktų mūsų derybų pozicijoms dėl būsimo LPS.

Baigiant, leiskite man dar kartą pasveikinti pranešėją už jo gerą pranešimą. Komisija visapusiškai pritaria bendram metodui, išskyrus dėl kelių klausimų, kuriuos anksčiau pabrėžiau. Komisija atsižvelgs į pranešimą toliau ir ateityje bendradarbiaujant su Ukraina.

  Jerzy Buzek, PPE-DE frakcijos vardu.–(PL) Pone Pirmininke, nors padėtis po rinkimų Ukrainoje dar nėra stabili, tie, kurie atstovauja demokratijai, vis tik švenčia pergalę. Ši demokratijos pergalė svarbi ne tik Ukrainai, bet ir pačiai Europos Sąjungai, kuri visada remia tokią veiklą. Dabar ukrainiečiai ir Europos Sąjunga Ukrainos labui turi įtvirtinti tai, kas buvo taip sunkiai pasiekta. Dabar, kai rinkimai jau įvyko, būtent patys Ukrainos gyventojai turi priimti sprendimus, bet mes galime padėti Ukrainai ir tuo pačiu patiems sau.

Aš visiškai palaikau pono Zaleskio pranešimą ir sveikinu jį sugebėjus parengti tokį dokumentą. Galėčiau išskirti tris sritis, kurios, mano galva, yra pačios svarbiausios padėties Ukrainoje stabilizavimo atžvilgiu, taip pat ir Europos Sąjungos atžvilgiu.

Pirma, tai yra abiems pusėms labai svarbus bendradarbiavimas energetikos srityje. Mums būtina investuoti į naftotiekius, kurie daugeliu atvejų yra labai prastos būklės, taip pat į naujus naftotiekius, pavyzdžiui, į naftotiekį „Odessa – Brody – Gdanskas“, investuoti į elektros tinklus ir energijos efektyvumą užtikrinančias priemones. Mes galime pasiūlyti Ukrainai savo technologijas, sutelkti bendrą kapitalą, skirtą energijos efektyvumo gerinimui Ukrainoje, o tai savo ruožtu taip pat padės stiprinti mūsų pačių energetikos sektoriaus saugumą. Žinoma, turime prisidėti prie atominės jėgainės Ukrainoje saugumo didinimo, kas labai svarbu Europai.

Kita sritis − tai bendradarbiavimas mokslo srityje. Ukraina gali didžiuotis žymiais pasiekimais šioje srityje, todėl verta išnaudoti jų teikiamus privalumus. Be to, būtina skatinti studentų ir mokslininkų mainus, taip sumažinant deficitą pačioje Europos Sąjungoje, kurioje mokslininkų stygius siekia net septynis šimtus tūkstančių. Mes visada turėtumėme atminti, kad ryšiai tarp mokslo, švietimo įstaigų ir studentų yra patikimiausiais ir greičiausiais bendradarbiavimo būdas.

Trečia, bendradarbiavimas tarp vietinės ir regioninės valdžios institucijų. Šiuo atžvilgiu mūsų miestai ES gali daug ką pasiūlyti. Mes turėtume padėti Ukrainai sukurti visišką demokratiją vietinių savivaldų lygmeniu, nes šioje srityje dar nieko nepadaryta.

Visa tai yra sudedamosios ilgalaikio tikslo, t.y. asociacijos susitarimo su Ukraina, dalys. Nesvarbu, kada tai įvyks – po 10 ar 20 metų. Svarbu, kad Ukrainai tokia galimybė būtų sudaryta, nes tai naudinga tiek patiems ukrainiečiams, tiek ir Europos Sąjungai.

  Vural Öger, PSE frakcijos vardu.–(DE) Pone Pirmininke, po pietų vykusio plenarinio posėdžio metu mes diskutavome Europos kaimynystės politikos klausimu. 2004 m. įvykus išplėtimui, Europos Komisija pasiūlė sukurti nuoseklią Sąjungos santykių su naujomis kaimynėmis strategiją. EKP padėjo užmegzti ypatingus saitus su aplinkinėmis šalimis, kurios puoselėja tas pačias pagrindines vertybes ir siekia tų pačių tikslų kaip ir ES.

Mūsų kaimynė Ukraina užima tvirtą padėtį EKP. Mes suvokiame ypatingą geopolitinę ir komercinę Ukrainos, kaip tilto, jungiančio ES iš vienos pusės su Rusija, o iš kitos pusės su Vidurio Azija, svarbą. Šiandien Ukraina yra pagrindinė ES prekybos partnerė. 2006 m. prekybos tarp Ukrainos ir ES valstybių narių apimtys jau pasiekė 26,6 milijardų eurų kartelę.

Mes Europos Sąjungoje pripažįstame, kad Ukrainai pastaraisiais metais pasisekė daug pasiekti. Ankstesnę komandinę ekonomiką pakeitė efektyvi rinkos ekonomika. EBPO ataskaitos duomenimis, 2000-2006 m. laikotarpiu vidutinis ekonominio augimo rodiklis siekė 7,6%. Tai didžiulis pasiekimas.

2007 m. vasario mėn. mes pradėjome derybas dėl naujo partnerystės ir asociacijos susitarimo su Ukraina. Ukrainos siekiai jos narystės ES ir NATO atžvilgiu yra taip pat tvirtai pagrįsti dokumentais. Šiuo metu Ukrainos prioritetas prekybos ir ekonomikos politikos atžvilgiu yra jos narystė Pasaulio prekybos organizacijoje. Mes manome, kad Ukraina galės tapti PPO nare dar nesibaigus šiems metams. Šalies narystė šioje organizacijoje taip pat žymiai išplės ES ir Ukrainos bendradarbiavimo ribas ir pašalins visas kliūtis derantis EKP ribose dėl laisvosios prekybos zonos sukūrimo.

ES turi elgtis su Ukraina kaip su tikra partnere ir siųsti jai aiškius signalus. Šiuo atžvilgiu aš galiu tik pasidžiaugti rezultatais, pasiektais 2007 m. rugsėjo 14 d. vykusio ES ir Ukrainos aukščiausio lygio susitikime, kuris dar kartą patvirtino, kad šias abi šalis sieja stiprūs ir ilgalaikiai ryšiai. Mes turėtumėme ir toliau aktyviai remti Ukrainą jos kelyje į PPO narystę, jos pastangas žengiant tolesnį laisvosios prekybos zonos sukūrimo žingsnį ir jos siekį ateityje tapti Europos Sąjungos nare.

  Danutė Budreikaitė, ALDE Frakcijos vardu– Ukraina yra strategiškai ir ekonomiškai svarbi ES partnerė ir rytų kaimynė, vaidinanti svarbų vaidmenį regione ir už jo ribų.

Svarbiausios ES ir Ukrainos santykių kryptys – stiprinti tarpusavio politinį bendradarbiavimą ir laipsniškai gilinti ekonominę integraciją. Šių krypčių įgyvendinimas prisidės prie tolesnės demokratijos konsolidacijos ir rinkos ekonomikos plėtros Ukrainoje. Tačiau Ukrainos vystymosi sėkmė priklauso ne tik nuo ES. Ukraina pati turi aiškiai pasirinkti provakarietišką kryptį ir nuosekliai ją įgyvendinti.

Norėčiau išsakyti keletą minčių apie ES ir Ukrainos ekonominius ir prekybinius santykius.

Pirma, Ukrainos derybų dėl laisvosios prekybos zonos su ES pradžia griežtai siejama su Ukrainos naryste PPO. Tačiau derybos dėl laisvosios prekybos zonos apims ne tik tarifų atsisakymą (ką numato derybos su PPO), bet ir platesnę konvergenciją – paslaugų sektoriaus liberalizavimą, institucines reformas, teisinės bazės harmonizaciją su ES acquis. Todėl koordinuoti ES ir Ukrainos veiksmai laisvos prekybos zonos sukūrimui turėtų būti vykdomi lygiagrečiai su Ukrainos stojimu į PPO.

Antra, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas „gero valdymo“ praktikų diegimui, viešo sektoriaus stiprinimui, korupcijos pažabojimui. Intensyvesnis bendradarbiavimas šiomis kryptimis ženkliai prisidėtų prie stabilesnių ekonominių ir prekybinių santykių tarp ES ir Ukrainos, stiprintų demokratizaciją ir veiktų kaip galimos Ukrainos narystės ES perspektyvas stiprinantis veiksnys.

Trečia, svarbu pabrėžti, kad Ukrainos gamintojai dar nėra tinkamai pasirengę konkurencijai su ES šalių gamintojais, todėl reikia numatyti pereinamuosius laikotarpius ir sukurti priežiūros institucijas, galinčias apsaugoti bei amortizuoti neigiamas pasekmes Ukrainos ekonomikai ir visuomenei. ES turėtų numatyti techninę ir finansinę pagalbą Ukrainos pramonės prisitaikymui prie ES standartų.

Ketvirta, ES, remianti prekybos su Ukraina liberalizavimą, turi būti pasiruošusi galimiems sunkumams, susijusiais su Ukrainos gamintojų, ypač eksportuojančių į NVS šalis, pasipriešinimu diegti ES standartus; valdininkų siekiu išlaikyti esamą status quo ir susiformavusius korupcinius ryšius. Todėl sėkmingam reformų įgyvendinimui Ukrainos vyriausybė turi informuoti verslininkus ir visuomenę apie prekybos liberalizavimo ir laisvosios prekybos tarp Ukrainos ir ES zonos naudą.

Penkta, didėjantis ES santykių su Ukraina intensyvumas potencialiai didins negatyvų Rusijos politinį ir ekonominį spaudimą Ukrainai. Tokiu atveju ES turėtų imtis ne pasyvaus arbitro, kaip neretai iki šiol, tačiau savo ir Ukrainos interesų gynėjo vaidmens. Rusijos spaudimas Ukrainai bei kai kurioms ES valstybėms energetikos srityje ir toliau tikėtinas, todėl ES turėtų ne tik aukščiausiu lygiu siekti galimų problemų energetikos srityje sprendimo, bet ir įtraukti Ukrainą į formuojamą bendrosios ES energetikos politikos erdvę ir siekti Ukrainos ir ES energetinio saugumo.

  Guntars Krasts, UEN frakcijos vardu. – (LV) Pranešimas, kuriame apžvelgiama esama Ukrainos, kaip ES partnerės, pažanga ir darbas, kurį jai dar reikės atlikti, vertas pagyrimo, nes jis aprėpia daugybę įvairių klausimų ir pateikia išsamų jų įvertinimą. Akivaizdu, kad pranešimo autorių asmeniškai domina tai, kaip plėtojasi Ukraina ir kaip klostosi jos santykiai su Europos Sąjunga, ir tai, be abejo, turėjo teigiamos įtakos pačiam pranešimui. Pranešėjas kruopščiai ir atidžiai įvertino problemas, keliančias grėsmę sėkmingai Ukrainos plėtotei, bet jei dalykai nevadinami jų tikraisiais vardais, kai kartais sunku tikėtis, kad bus surasti tinkami būdai tas problemas išspręsti. Negalima nepastebėti, kad Ukrainoje per daug reguliuojamas ūkio sektorių skaičiaus augimas, valstybės įsikišimas nėra pagrįstas įstatymu, taip pat šalyje toliau priimami tarpusavyje nesuderinami teisės aktai, o tai naudinga tiems, kurie ieško būdų apeiti įstatymą ir kurių darbas yra įstatymų aiškinimas. Visa tai kartu su didele biurokratija yra rimta kliūtis pritraukiant į šalies ūkį investicijas, įskaitant investicijas iš Europos Sąjungos. Energetikos sektorius yra labai ryškus to pavyzdys. Europos Sąjunga yra suinteresuota, kad Ukrainoje būtų sukurtas skaidrus gamtinių dujų sektorius, kuris, su visomis jo dirbtinai sukurtomis sudėtingomis struktūromis ir neskaidriais pinigų srautais, yra, kaip ir visas Ukrainos energetikos ūkis, per daug reguliuojamas. Europos Sąjunga dar neturi duomenų, būtinų tam, kad galima būtų įvertinti Ukrainos dujotiekio sistemos saugumą. Europos Sąjungai, kuri yra didžiausia Ukrainos prekybos partnerė, šie klausimai yra svarbūs. Reikia tikėtis, kad Ukraina sugebės įveikti užsitęsusią politinę krizę ir kad Ukrainos vyriausybė ateityje bus pasirengusi deryboms su ES, kurios abiejų šalių tarpusavio interesų pagrindu leis joms užmegzti glaudų bendradarbiavimą. Aš sutinku su pranešėju, kad Ukrainos troškimo prisijungti prie Europos Sąjungos negalima ignoruoti, todėl norėčiau dar kartą akcentuoti, kad aiški ES narystės perspektyva yra pats efektyviausiais reformų įrankis, kurį Europos Sąjunga gali pasiūlyti Ukrainai. Ačiū už dėmesį.

  Caroline Lucas, Verts/ALE frakcijos vardu.– Pone Pirmininke, labai šiltai norėčiau pasveikinti Zbigniewą Zaleskį už jo parengtą pranešimą. Manau, kad šis pranešimas žymiai skiriasi nuo kitų dabartinių pranešimų, dėl kurių vyko balsavymas Tarptautinės prekybos komitete. Palyginus prieš vienerius arba dvejus metus parengtus pranešimus dėl dvišalių prekybinių santykių, pvz., pranešimus dėl ES ir Rusijos arba ES ir Mercosur, pranešime parodoma daugiau atsargumo nesuvaržytų laisvosios prekybos lengvatų atžvilgiu. Ir manau, kad tai rodo didėjantį sutarimą tarp partijų dėl aktyvaus dalyvavimo svarbos politinėje paieškoje, kaip geriausiai pateikti prekybos taisykles, kad atitiktų tvaraus vystymosi principus.

Šiuo klausimu, manau, kad galime džiaugtis, kad kaip įmanoma pasinaudojome delsimu dėl įvairiausių priežasčių PPO Dohos raunde, kuris, tam tikra prasme, leido mums atlikti šią teisingesnių ir tvaresnių prekybos taisyklių paiešką mūsų dvišaliuose prekybiniuose santykiuose. Todėl dėkoju pranešėjui už tai, kad aktyviai pasinaudojo šia galimybe.

Tarp daugelio teigiamų ženklų, kurie šiame pranešime nurodyti Prekybos GD jų derybose su Ukraina dėl laisvos prekybos susitarimo, norėčiau ypač pabrėžti keturis klausimus.

Manau, kad pranešimo 10 dalyje teisingai įspėjama dėl pasitikėjimo išimtinai į eksportą orientuotomis pramonėmis ir eksporto įvairinimu siekiant sukurti tvarią prekybą. Vietoj to, jame atkreipiamas dėmesys į nacionalinės rinkos vystymo svarbą kaip būtinąjį pagrindą bet kokiam ekonomiškai stabiliam vystymuisi.

Pranešimo 13 dalyje siūloma būtinybė išlaikyti pusiausvyrą investuotojų teisių atžvilgiu. Kitaip tariant, jame reikalaujamas teisinis pagrindas Ukrainoje, kuri skatina geriausią bendros socialinės atsakomybės praktiką.

Pranešimo 23 dalyje siūlomas reikšmingas poslinkis mūsų užsienio energijos tiekimo politikoje, reikalaujant daugiašalių taisyklių dėl prieigos prie energijos išteklių ir įspėjant nepritarti varžyboms dėl geriausių vienašalės energijos prieigos sąlygų.

Pranešimo 36 dalyje pripažįstama, kad žemės ūkis yra ypatinga veikla, kuri negali būti vertinama taip pat kaip pramoninės prekės ir todėl pateisina skirtingas tarifų taisykles.

Labai tikiuosi, kad šios ir kitos pastabos išliks galutiniame tekste, kad mano frakcija galėtų labai laimingai balsuoti už pranešimą. Bet tik noriu pridėti, kad manau, jog gaila girdėti, kad Prekybos GD prieštaravo trims pagrindiniams Verts pasiūlytiems ir pranešėjo palaikomiems pakeitimams, kuriais raginamas Prekybos GD po to, kai Ukrainos parlamentas pateiks savo pritarimą PPO deryboms dėl narystės, pradėti derybas dėl dvišalio LPS. Nors Prekybos GD yra tikrai teisus, kad tai galėtų uždelsti dvišalį LPS, kaip Parlamento nariai turime primygtinai reikalauti, kaip tai darėme prieš LPS sudarymą iš Europos Sąjungos pusės, atsižvelgti į piliečių ir, žinoma, įskaitant Ukrainos piliečius, nuomones dėl šio svarbaus klausimo. Todėl, ypač norėtume padėkoti Zbigniewui Zaleskiui, kad nepasidavė tam spaudimui ir dar kartą už puikų pranešimą.

  Helmuth Markov, GUE/NGL frakcijos vardu.–(DE) Pone Pirmininke, norėčiau prisijungti prie visų ir pasveikinti gerbiamą kolegą poną Zaleski. Jo parengtas pranešimas buvo patvirtintas Komitete visiškai vienbalsiai, o tai rodo, kad pasistengę iš tiesų gebame parengti visoms partijoms priimtiną pranešimą.

Leiskite man pasidalinti su jumis keliais pastebėjimais. Rinkimai Ukrainoje jau įvyko. Jie buvo demokratiniai, teisingi ir laisvi, bet aš manau, bet jie paliko aibę neišspręstų problemų. Dabartiniam prezidentui visada sunkiai sekasi rasti bendrą kalbą su stipriais ministrais pirmininkais − tiek su Julija Timošenko, kuri buvo atstatydinta 2005 m., tiek ir su Viktoru Janukovičiumi, vadovavusių vyriausybei 2006 ir 2007 m.

Nors koalicijos susitarimas, sudarytas tarp Julijos Timošenko aljanso ir bloko „Mūsų Ukraina“, egzistuoja popieriuje kaip pagrindas sukurti koalicinę vyriausybę, tokia vyriausybė dar nėra suformuota. Mes taip pat nežinome, kuo visa tai baigsis, nes dar nieko neaišku, nors galutinis terminas vyriausybės suformavimui jau artėja į pabaigą. Tačiau jei ši vyriausybė vis tik bus suformuota laiku, pirmiausia, mano galva, ji turės užsiimti konstitucine reforma, nes nereformavus konstitucijos, nebus garantijos, kad vidinio Ukrainos politinių jėgų stabilumo pakaks, kad būtų išvengta naujo rinkimų vajaus, ypač atsižvelgiant į tai, kad kai kurie jau bando reikalauti, kad prezidento rinkimų metu taip pat būtų surengti ir parlamento rinkimai.

Remiantis EBPO ataskaita, padėtis kai kuriose srityse, pavyzdžiui, ekonomikos politikoje, iš tikrųjų atrodo teikianti vilties. Šios ataskaitos duomenimis, 2000-2006 m. laikotarpiu vidutinis ekonominio augimo rodiklis Ukrainoje sudarė 8,7%. Bet jei panagrinėtumėme situaciją giliau, pamatytume, kad Ukraina turi didžiulį prekybos deficitą, kuris siekia per 4,5 milijardus eurų prekyboje su NVS šalimis ir beveik 4,5 milijardus eurų prekyboje su Europos Sąjunga. Kitaip tariant, ekonominiai pokyčiai dar iš tikrųjų būtini, ir partnerystės susitarimai gali ir turi būti panaudoti siekiant šio tikslo.

Kita vertus, lyginant, pavyzdžiui, su mano šalimi, t.y. Federaline Vokietijos Respublika, Ukrainos statistiniai rodikliai iš tiesų puikūs:Ukrainoje žemesnis nedarbo lygis, aukštesnis BVP augimo rodiklis, didesnės socialinio aprūpinimo sistemos išlaidos pensijoms, ji taip pat skiria didesnę procentinę BVP dalį švietimui, taigi ir investicijoms į ateitį.Todėl yra pagrindo manyti, kad šalis neabejotinai eina teisingu keliu.

Aš kalbėjau apie problemas ekonomikoje, tačiau šalis, žinoma, turi problemų ir kitose srityse. Rusija davė aiškiai suprasti ir atvirai pareiškė, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. ketina pakelti energijos kainas 10%. Tai suduos didelį smūgį Ukrainos ekonomikai. Šiuo metu Ukraina moka Rusijai skolas tiekdama jai dujas iš savo požeminių telkinių. Reikia palaukti ir pažiūrėti, kokia bus įvykių eiga. Šis ekonominis klausimas vėl gali peraugti į politinį klausimą, todėl siekiant išlaikyti taiką, į šiuos reikalus turės įsikišti Europos Sąjunga. Rusija turi teisę kelti savo kainas ir, savaime aišku, Ukraina turės pati surasti būdus, kaip susitvarkyti su ekonominėmis tokio kainų pakėlimo pasekmėmis.

Panagrinėkime kitą sritį − socialinę politiką. Rinkimų kampanijos metu visos rinkimuose dalyvaujančios partijos žadėjo smarkiai padidinti valstybės išlaidas socialiniam aprūpinimui. Paskaitę esamą koalicijos susitarimo tarp Timošenkos aljanso ir prezidento bloko tekstą, pamatysite, kad jame visiškai nieko nerašoma apie valstybės išlaidų socialiniam aprūpinimui padidinimą. Atsižvelgiant į esamą valstybės biudžeto pajamų lygį, realiai vargu ar būtų įmanoma tuos pažadus įvykdyti. Vadinasi Ukrainos plėtra nėra tokia sparti kaip visada teigiama.

Kitas klausimas, kuriuo norėčiau pasidalinti savo nuomone, yra užsienio politika. Rinkimų kampanijos metu visos partijos žadėjo priartinti Ukrainą prie Europos Sąjungos. Partija, kuri visada siedavo šią konvergenciją su Europos Sąjunga su Ukrainos stojimo į NATO klausimu, t.y. partija „Mūsų Ukraina“, pati pirmoji patyrė skaudų pralaimėjimą. Absoliuti Ukrainos gyventojų daugumą pasisako prieš Ukrainos narystę NATO organizacijoje. Todėl norėčiau paprašyti Europos Sąjungos šiuo klausimu elgtis labai apdairiai. Dauguma Ukrainos gyventojų nenori, kad jų šalis įstotų į NATO. Bet visi turimi duomenys rodo, kad jie norėtų matyti savo šalį PPO nare.

Atsižvelgiant į visa tai, jei dabar pamąstytume, kaip reikėtų formuoti partnerystės susitarimus, tai pamatytumėme, kad tikrieji poreikiai atsiranda būtent tose mano išvardintose srityse, kuriose Ukraina dar patiria sunkumų. Aš visiškai sutinku su ponu Zaleskiu, kad Ukraina privalo turėti europinę perspektyvą, t.y. perspektyvą tapti ES nare. Europos Sąjungai būtų naudinga turėti stiprią partnerę Rytuose, tai būtų naudinga ir Ukrainai, ypač atsižvelgiant į jos bendrą geostrateginę padėtį.

  Bastiaan Belder, IND/DEM frakcijos vardu.–(NL) Pone Pirmininke, mūsų diskusija Europos Sąjungos prekybos ir ekonominių ryšių su Ukraina klausimu, kurį taip nuodugniai išdėstė ponas Zaleskis savo pateiktame pranešime, vyksta labai lemiamu momentu: parlamento rinkimai jau įvyko ir dabar nauja energinga vyriausybė turi aktyviai imtis spręsti šalies ekonomines ir politines problemas. Mano galva, ji turėtų imtis aktyvių priemonių kovoje prieš korupcija. Artėjant žiemai, Ukrainai taip pat būtina turėti stiprią vyriausybę, kuri būtų pajėgi derėtis su Rusija dėl Rusijos dujų tiekimo ir tranzito.

Aš linkęs manyti, kad pranešime, su kuriuo susipažinau, Europa davė aiškiai suprasti Ukrainai, ko iš jos nori. Kamuolys dabar yra Ukrainos aikštelės pusėje. Šaliai dabar būtina suformuoti vyriausybę, kuri būtų ne tik veiksminga, bet ir gebėtų parodyti politinį ryžtą imtis spręsti problemas. Visiškai suprantama, kad per šiuos penkerius metus, kai kasmet buvo rengiami rinkimai, Ukrainos gyventojai jau pavargo nuo visų tų politinių rietenų. Nuo šiol Ukrainos politikai turėtų liautis aiškintis vieni su kitais ir susirūpinti šalies politine ir ekonomine ateitimi.

Taip, kamuolys dabar yra Ukrainos aikštelės pusėje, bet norėčiau pasakyti, pone Pirmininke, kad tai dar ne viskas. Būtinas tam tikras darbas ir iš Europos Sąjungos pusės. Aš sutinku su tuo, kaip teigiama pranešimo 51 skirsnyje, kad Europos kaimynystės politikai stinga tikslumo ir aiškiai apibrėžtų perspektyvų. Ukrainai turi būti suteikta galimybė ilgalaikėje ar artimesnėje perspektyvoje tapti ES nare. Tada Europos Sąjunga savo kaimynystės politikos ribose galėtų inicijuoti ir remti reformas, kurias šalyje būtina įgyvendinti.

  Sylwester Chruszcz (NI).- (PL) Pone Pirmininke, Ukraina yra svarbus Europos Sąjungos šalių partneris ir Europos kaimynystės politikoje jai tenka strateginės svarbos vaidmuo.

Mes visi tikimės, kad prekybos tarp Ukrainos ir ES šalių augimas sustiprins regiono ekonominį augimą ir bendradarbiavimą su šio regiono šalimis. Geri ekonominiai santykiai yra naudingi abiems pusėms.

Ekonomikos augimo procesas Ukrainoje turi vykti lygiagrečiai su demokratijos ir teisinės valstybės stiprinimo procesu. Šiuo atžvilgiu norėčiau taip pat pabrėžti, kad šalis turi paisyti etninių mažumų teisių ir, kas man ypač svarbu, užkirsti kelią bet kokiai veiklai, garbinančiai fašizmą ir genocidą. Mes remiame mūsų rytinėje kaimynėje Ukrainoje vykstančius demokratinius ir ekonominius procesus.

Kita vertus, iš mūsų pusės būtų teisinga vengti bet kokio šališkumo ir vienpusės paramos kuriam nors vienam Ukrainos politiniam blokui.

  Bogdan Golik (PSE).- (PL) Pone Pirmininke, kaip ir jūs, aš, visų pirma, norėčiau pasveikinti poną Zaleskį parengus tokį įžvalgų pranešimą prekybos ir ekonominių santykių su Ukraina tema. Bendradarbiavimo su Ukraina klausimas dabar yra ypač svarbus ir visos mūsų iniciatyvos siekiant sustiprinti šį bendradarbiavimą aiškiai byloja apie europinį interesą šios rytų kaimynės atžvilgiu ir atvirumą iš Europos Sąjungos pusės.

Problema ta, kad laikas, kada būtų tinkama pradėti praktiškai įgyvendinti glaudesnio bendradarbiavimo sumanymą išeinant už Europos kaimynystės politikos ribų, kuri iki šiol davė nedaug naudos Ukrainai, iš esmės jau artėja. Ukraina, neabejotinai, dar turi daug padaryti, kad galėtų priartėti prie Bendrijos ekonominių, politinių ir socialinių struktūrų. Visos problemos, kurias Ukraina dabar turi spręsti, yra išsamiai išnagrinėtos pranešime.

Nepaisant to, kad Ukraina gali didžiuotis savo pasiekimais liberalizuojant prekybą ir kapitalo srautus, jai dar būtina tęsti darbą reformuojant ir stiprinant savo ekonomiką, įskaitant veiklą siekiant narystės PPO. Nepaisant Ukrainos europinių siekių, paskelbtų „Oranžinės revoliucijos“ metu, Ukraina dar turi nedviprasmiškai apsispręsti, su kuo ji sies savo ateitį – su Europos Sąjunga ar su Rusija. Jei mes norime, kad Ukraina pasirinktų europinę galimybę, mes apie tai turime pareikšti aiškiai ir suteikti savo paramą tokiam pasirinkimui.

ES turėtų išreikšti tokį savo interesą Ukrainos atžvilgiu, iš vienos pusės, suteikdama aktyvią paramą Ukrainoje vykstantiems pokyčiams, iš kitos pusės, imdamasi veiksmų Europos Sąjungos viduje laipsniškam perėjimui nuo kaimynystės politikos prie politikos, nukreiptos į integraciją. Tuo tikslu būtina imtis veiksmų ne tik ekonominiame fronte, bet taip pat socialinėje srityje ir politinėje arenoje. Todėl būtų teisinga remti Ukrainos nepriklausomybę nuo Rusijos stiprinant su ja ekonominius saitus, t.y. sukuriant ES ir Ukrainos laisvosios prekybos zoną, kuri apimtų taip pat Ukrainos ir bendrijos energetikos tinklą, bei, galimas daiktas, suteikiant finansinę paramą Ukrainos transporto sistemai.

Taip pat būtų pravartu remti ir įgyvendinti programas, reklamuojančias Ukrainą Europos Sąjungoje, taip pat Europos Sąjungą Ukrainoje, bei programas, propaguojančias mokslo ir švietimo plėtrą, apie ką kalbėjo profesorius Buzekas. Svarbiausiais žingsnis keičiant Europos Sąjungos įvaizdį Ukrainos žmonių akyse būtų įvesti bevizį režimą tarp Ukrainos ir Europos Sąjungos ir aiškiai pareikšti, ką čia visi Parlamente minėjo, apie Ukrainos galimybę tapti ES nare, net jei tam prisireiks ilgo laiko tarpo.

  Šarūnas Birutis (ALDE).- Spalio 18 d. Portugalijoje prezidentas V. Juščenko pareiškė, kad Ukraina prie PPO privalo prisijungti dar šiais metais. Ukraina jau baigė visas derybas su PPO valstybėmis, išskyrus Kirgiziją, kuri reikalauja gražinti dar nuo sovietinių laikų užsilikusią 27 mln. Amerikos dolerių skolą.

Ukrainai įstojus į PPO, sumažės importo mokesčiai bei padidės importuotojų skaičius. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad Ukrainai reikia įgyvendinti sistemines reformas ekonomikoje. Nežiūrint į pozityvius pokyčius, tokius kaip Ukrainos narystė PPO – visuomenės nuotaikos yra susijusios su rimtų reformų lūkesčiais.

Ukraina sparčiai vystosi. Paskutiniais metais stebimas žymus BVP augimas, tačiau Ukrainai dar reikia nemažai padirbėti didinant ekonomikos produktyvumą bei konkurencingumą. Pasaulio ekonomikos forumo parengtoje 2007–2008 Pasaulio konkurencingumo ataskaitoje Ukraina iš 69 vietos nukrito į 73. Neigiamai vertintume ir beribę oligarchų įtaką.

Ukraina yra strateginė ES partnerė, todėl būtina plėtoti Ukrainos integraciją tokiuose svarbiuose sektoriuose kaip energetika, dvišalė prekyba.Visapusiškai reikėtų atsižvelgti į svarbų Ukrainos vaidmenį užtikrinant Europos Sąjungos energetikos tiekimo saugumą. Reikia palaikyti Ukrainos integravimo į transeuropinius tinklus galimybes, nes Ukraina gali vaidinti strateginį vaidmenį kaip tranzito šalis, per kurią yra tiekiama nafta ir dujos į Europą.

Viliuosi, kad Ukraina po rinkimų pasuko politinio stabilumo keliu. Manau, kad Europos Sąjunga privalo tęsti atvirų durų politiką Ukrainos atžvilgiu.

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN).- (PL) Pone Pirmininke, Komisare, savaime aišku, kad Europos Sąjunga suinteresuota stiprinti ir plėtoti politinius ir ekonominius ryšius su Ukraina. Ukraina, kuri jau gali pasidžiaugti nuolatinio demokratizacijos proceso vaisiais, tapo viena perspektyviausia Europos Sąjungos prekybos partnere.

Ukrainos siekis tapti Pasaulio prekybos organizacijos nare vertas palaikymo. Ukrainos priėmimas į šią organizaciją vieną kartą ir visiems laikams parodys, kad šalis atsisakė centralizuotos planinės ekonomikos ir tapo visiškai funkcionuojančia rinkos ekonomika.

Taip pat svarbu paremti Ukrainos siekius palaikyti gerus politinius ir ekonominius santykius su Rusija. Kadangi Rusija, siūlydama Ukrainai pasirašyti su ja laisvosios prekybos susitarimą, bando savo naudai perimti Ukrainos kontrolę, labai svarbu, kad Europos Sąjunga išreikštų savo ryžtingą požiūrį, remiantį Ukrainą jos siekyje tapti Europos Sąjungos nare. Ukraina turėtų palaikyti tinkamus politinius ir ekonominius ryšius su Rusija, bet tuo pat metu mes turėtumėme remti jos siekius.

Šių metų pradžioje įsigalios sprendimai, susiję su Lenkijos prisijungimu prie Šengeno konvencijos. Labai svarbu, kad Lenkijai vykdant reikalavimą užtikrinti Europos Sąjungos sienų apsaugą, Ukrainos gyventojai neatsidurtų atskirti nauja „Berlyno siena“. Aš tikiuosi, kad Europos Komisija leis Lenkijai taikyti tokias sienų apsaugos taisykles, kurios bus palankios Ukrainos gyventojams.

  Kathy Sinnott (IND/DEM). – Pone Pirmininke, praėjusio kovo mėn. vizito į Parlamentą metu klausinėjau Ukrainos ministrą pirmininką Viktorą Yanukovychų. Prieštaravau jam dėl siaubingos, bet pelningos ir plačiai paplitusios, nelegalios žmogaus kūno dalių prekybos jo šalyje problemos. Mano nuostabai, jis nepaneigė to. Iš tikrųjų jis pasakė, kad tai buvo labai skausmingas klausimas ir paprašė mūsų Užsienio reikalų komitete pagalbos, ypač dėl pirkėjų, kurių dauguma atvyksta iš ES.

Svarbu pagirti Ukrainą už jos sąžiningumą šios problemos atžvilgiu ir turime išreikšti stiprų troškimą panaikinti šią prekybą, kuri visiškai nesuderinama su žmogaus orumu ir su glaudesniais ES ir Ukrainos santykiais. Šis pranešimas yra apie pagalbą Ukrainai tokiose srityse kaip prekyba. Jis turi apimti pagalbą, kurios buvęs ministras pirmininkas prašė mūsų Parlamento. Tai yra neatidėliotinas klausimas, nes negalima kalbėti apie tolimesnį bendradarbiavimą su šalimi, kurioje gyvų ir negyvų žmonių prekyba sudaro reikšmingą ekonomikos dalį. Kova prieš tai turi atlikti svarbų vaidmenį ES ir Ukrainos bendradarbiavime.

  Béla Glattfelder (PPE-DE).- (HU) Labai dėkui, pone Pirmininke. Aš norėčiau prisijunti prie visų ir pasveikinti mūsų kolegą poną Zaleskį už puikiai parengtą pranešimą. Pačiai Europos Sąjungai svarbu, kad Ukraina liktų politiškai stabili ir plėtotų savo ekonomiką. Sėkmingas Ukrainos kelias galėtų būti teigiamu pavyzdžiu kitoms regiono šalims ir buvusioms Sovietų Sąjungos valstybėms, padedančiu stiprinti demokratiją regione.

Europos Sąjunga turi veiksmingai skatinti Ukrainą nesieti savo ateities su Rusija, bet eiti narystės Europos Sąjungoje keliu. Ukraina yra Europos šalis, su Europa ją sieja šalies geopolitinė padėtis, istorija ir kultūrinės tradicijos. Mes turime padėti Ukrainai tapti pajėgiai taikyti PPO taisykles. Tapusi PPO nare, Ukraina galės pasirašyti laisvosios prekybos susitarimą su Europos Sąjunga.

Išplėsti prekybą yra naudinga tiek Europai, tiek ir Ukrainai, bet svarbu, kad ši prekyba nebūtų iškreipta ir neturėtų neigiamos įtakos socialinės žmonių padėties, užimtumo, gyvūnų ir augalų sveikatos bei aplinkos apsaugos atžvilgiu, priešingu atveju mums iškils daugybė problemų.

Leiskite man šiuo atveju pasiremti Vengrijos pavyzdžiu, nes ji su Ukraina turi bendrą sieną. Vengrijoje paukštininkyste besiverčiantys ūkininkai priversti investuoti didžiules sumas, kad galėtų atitikti gyvūnų gerovei ir aplinkos apsaugai taikomus reikalavimus. Jei laisvosios prekybos susitarimai taip pat apimtų gyvulininkystės produkciją, didelė Vengrijos gamintojų dalis perkeltų savo gamybą į Ukrainos teritoriją, vos už 100 km nuo savo dabartinių ūkių, ir galėtų toliau gaminti produkciją žymiai mažesnėmis išlaidomis. Kita vertus, visa jų produkcija, pagaminta nesilaikant gyvūnų gerovei taikomų reikalavimų, vėl sugrįžtų į Europos Sąjungą, o kadangi Tisos upė teka iš Ukrainos į Vengriją, mes Vengrijoje taip pat turėtumėme aplinkos apsaugos problemų.

Todėl aš manau, kad mes privalome padėti Ukrainai kuo skubiau įgyvendinti tarptautinius reikalavimus socialinėje, užimtumo, gyvūnų sveikatos ir gerovės bei aplinkos apsaugos srityse. Dėkui už dėmesį.

  Stavros Arnaoutakis (PSE). – (EL) Pone Pirmininke, aš taip pat norėčiau pasveikinti poną Zaleskį parengus puikų pranešimą.

Ukraina yra svarbus ES prekybos partneris. Mes remiame jos stojimą į PPO ir derybas su Sąjunga dėl laisvosios prekybos zonos sukūrimo.

Todėl Ukraina turi toliau gerinti savo ekonominius rodiklius, kad galėtų kuo labiau priartėti prie ES ekonomikos lygio.

Be to, Ukraina turi dėti didesnes pastangas ir efektyviau spręsti šalies problemas. Ypač būtina kovoti su korupcija, neteisėta prekyba, stiprinti bendradarbiavimą su Sąjunga mokslo, technologijų ir švietimo srityse bei užmegzti glaudesnius tarptautinius kultūrinius saitus.

Jeigu Ukraina dar aktyviau rems veiklą įgyvendinant jos pradėtas reformas, trokštamų rezultatų, manau, ilgai laukti neteks.

  Andrzej Tomasz Zapałowski (UEN).- (PL) Pone Pirmininke,  Ukraina šiandien turi priimti strateginės svarbos sprendimą: ilgam laikui palikti politinį pasidalijimą sudarant „oranžinę“ koaliciją arba sukurti „Mūsų Ukrainos“ koaliciją su Regionų partija. Šis apsisprendimas turės didžiulės reikšmės ES ir Ukrainos santykiams ateityje. Jei bus pasirinkta pirmoji galimybė, atsiras didelė tikimybė, kad toks politinis pasirinkimas ilgainiui išsirutulios į politinį bendradarbiavimą su Europos Sąjunga, taip pat į didžiulę trintį su Rusija ekonomikos srityje. Didelės koalicijos sudarymas tarp „oranžinio“ ir „mėlynojo“ blokų galės sąlygoti santykinį ekonominį stabilumą, bet žymiai vėlesnę Ukrainos integraciją į ES.

Aš nesu tikras, ar ES šiandien yra pajėgi suteikti Ukrainai pagalbą, kurios pakaktų kompensuoti šalies nuostolius, patirtus dėl konflikto su Rusija. Šis klausimas yra svarbus tuo požiūriu, kad ES dabar turi pareikšti, ar ji pasirengusi finansiškai ir politiškai paremti Ukrainą. Jeigu mes nepadarysime tokio vienareikšmiško pareiškimo, galėsime patys išprovokuoti vidaus padėties destabilizaciją Ukrainoje. Norėčiau pasveikinti poną Zaleski parengus puikų pranešimą.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE).- Jei šiandien manęs kas nors paklaustų, kuri iš Europos kaimynystės politikos valstybių yra arčiausiai Europos Sąjungos, atsakyčiau nedvejodama – Ukraina.

Ši milžiniška valstybė, turinti 46 milijonus gyventojų, gali ne tik didžiuotis demokratijos pasiekimais, pasiektais suirus Sovietų Sąjungai, bet ji taip pat neabejotinai tapo viena daugiausiai žadančių ES partnerių. Kaip Europos Parlamento delegacijos narė, kiek daugiau nei prieš mėnesį turėjau galimybę stebėti parlamento rinkimus šioje šalyje ir įsitikinti, kad Ukrainoje akivaizdžiai stiprėja demokratinės, pilietinės institucijos, demokratinė tradicija tampa Ukrainos savastimi, ir rinkimai šioje šalyje iš esmės niekuo nesiskiria nuo rinkimų ES valstybėse narėse.

Pasižiūrėjus į žemėlapį akivaizdu, kad Ukrainos padėtis (iš vienos pusės – ES, iš kitos – Rusija) negali būti lengva. Pasirinkimas, atsakymas į klausimą – „Qua vadis, Ukraina?“ – taip pat yra nelengvas. Tačiau aišku, kad šiandien Ukraina turi apsispręsti ir pasirinkti negrįžtamai.

Šis pasirinkimas nereiškia, kad visi ilgamečiai prekybos ir ekonominiai ryšiai su Rusija ir NVS šalimis nutraukiami ar kad Rusija negali dalyvauti Ukrainos ekonomikoje, greičiau atvirkščiai. Tačiau, pavyzdžiui, Rusijos neseniai pasiūlyta Bendros ekonominės erdvės sutartis greičiau pakenktų, nei padėtų realizuoti Ukrainos ekonominės nepriklausomybės siekį, be to, pakenktų ir laisvos prekybos susitarimo sudarymui su Europos Sąjunga.

Norėčiau ypač pažymėti tai, kad ES – ir jos institucijos, ir valstybės narės – privalo pasiūlyti ir suteikti Ukrainai politinę ir diplomatinę pagalbą, kad Ukrainos priėmimas į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) būtų sėkmingai užbaigtas. Ne mažiau svarbi parama ir po to seksiantiems žingsniams – oficialioms deryboms dėl laisvos prekybos sutarties ir naujo išsamesnio ES – Ukrainos susitarimo.

Baigdama dėkoju kolegai iš Lenkijos Zbignevui Zaleskiui už puikiai parengtą pranešimą, o Ukrainos kolegoms linkėčiau kuo greičiau baigti naujos vyriausybės formavimą ir imtis didelių rimtų darbų, kurie jų laukia.

  Bogusław Rogalski (UEN).- (PL) Pone Pirmininke, Ukraina yra strategiškai svarbi Europos Sąjungos kaimynė. Ji yra geografinis tiltas, jungiantis mus su Rusija ir Vidurio Azija.

Ukraina yra didžiausia ES prekybos partnerė nuo 2004 m. išplėtimo. ES ir Ukrainos ekonominiai ir prekybiniai interesai dideliu mastu sutampa, todėl siekiant, kad šie santykiai būtų kuo vaisingesni, yra prasmės tęsti tolesnę mūsų rinkų integraciją. Tą galima pasiekti sukūrus bendrą laisvosios prekybos zoną, bet pirma Ukraina turi užbaigti stojimo į PPO procesą. Mes turėtume imtis visų įmanomų politinių ir diplomatinių priemonių, kad paremtume Ukrainos siekį tapti šios organizacijos nare. Taip pat būtina teikti Ukrainai tolesnę paramą jai įgyvendinant PPO reikalavimus.

Turėtumėme atminti, kad iš kitos pusės Ukrainos siekia galinga Rusijos ranka, kuri dar kartą bandys įtvirtinti savo viešpataujančią padėtį šioje Europos dalyje. Todėl sumanymas suteikti Ukrainai rinkos ekonomikos statusą yra teisingas, nes tai padės priartinti šią šalį prie Vakarų Europos ir sudarys galimybę šiai valstybei ateityje tapti ES nare. Pono Zaleskio pranešimas yra teisingas žingsnis einant šia kryptimi, todėl norėčiau padėkoti jam už šį darbą.

  Daniel Caspary (PPE-DE).- (DE) Pone Pirmininke, leiskite man pasidalinti keliomis pastabomis ir, pirma, pažymėti, kad šiandien jau antrą kartą diskutuojame užsienio politikos klausimu, bet šioje diskusijoje vėl nedalyvauja Komisijai atstovaujantis kompetentingas komisaras. Pagrindinė ryte vykusių diskusijų tema buvo globalizacija, bet ji buvo aptariama nedalyvaujant komisarui, taip ir šį vakarą vykusių diskusijų metu pasigedome už šį svarbų klausimą atsakingų Komisijos atstovų. Aš nieko neturiu prieš mūsų visų gerbiamą Komisijos narį Borgą, bet, mano galva, būtų teisingiau, jei šioje diskusijoje Komisijai atstovautų už šį klausimą atsakingas komisaras. Aš būčiau dėkingas, jei jūs, pone Pirmininke, perduotumėte šį prašymą Komisijai, kad ateityje į tai būtų atsižvelgta, nes esu tikras, kad tai būtų visų Komisijos narių labui.

Norėčiau išreikšti savo nuoširdžią padėką ponui Zaleskiui už jo labai subalansuotą pranešimą. Mes turime gerinti bendradarbiavimą su savo rytine kaimyne Ukraina. Todėl pritariu tam, kad Europos kaimynystės politika turėtų būtų atitinkamai priderinta prie šio poreikio. Taip pat pritariu tam, kad Ukraina turėtų siekti narystės PPO. Pritariu taip pat ir tam, kad mes turėtume sudaryti su Ukraina partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą ir remti laisvosios prekybos zonos viziją kaip atsargaus europinės perspektyvos atvėrimo Ukrainai pradžią.

Tačiau šiuo atžvilgiu norėčiau pasakyti, jog neįsivaizduoju, kad artimiausioje ateityje Ukraina galėtų tapti ES nare. Geresnis bendradarbiavimas, apie kurį jau kalbėjo daugelis mano kolegų, taip pat yra būtinas, nes jis naudingas abiems pusėms. Aš teikiu ypač daug svarbos vaisingam bendradarbiavimui ir solidarumui su mūsų rytinėmis kaimynėmis.

Mano nuomone, yra netoleruotina, pavyzdžiui, tai, kad Rusijos bendradarbiavimas su Ukraina grindžiamas tuo, kokia vyriausybė yra prie valdžios vairo ir kokią parlamentinę daugumą Ukrainos tauta išrinko. Toks elgesys yra netoleruotinas ir laikydamasi tokios politikos, Rusija eina neteisingu keliu. Mes, europiečiai, Europos Sąjunga, turime palaikyti Ukrainos žmones jų tolesnėse pastangose išsikovoti nepriklausomybę ir įtvirtinti demokratiją. Šiuo atžvilgiu pono Zaleskio pranešimas yra didelis ir svarbus indėlis.

  Pirmininkas. − ?Esu tikras, kad esate teisus, Danieli Caspary, teigdamas, kad diskusijoje atitinkamas Komisijos narys turėtų pateikti atsakymą, bet praktiškai tai yra ne visada įmanoma. Žinau, kad Joe Borgas yra ypač patyręs Komisijos narys ir politikas, jis be abejo perduos jūsų pranešimą atitinkamiems žmonėms.

Turėčiau pabrėžti, kad šiandien anksčiau vykusioje diskusijoje dėl globalizacijos pateikė atsakymą Jose Manuelis Barroso, taigi, tai yra atitinkantis Komisiją junginį atstovas, bet labai kompetentingas.

  Bogusław Sonik (PPE-DE).- (PL) Pone Pirmininke, Ukrainai ES Europoje vykdomoje užsienio politikoje turėtų būti skirta prioritetinė svarba. Tai būtina dėl šios šalies strateginės geopolitinės padėties. Viena vertus, Ukraina yra tiesioginė Europos Sąjungos kaimynė, kita vertus, Ukraina gali būti tiltu tarp ES, Rusijos ir Vidurio Azijos šalių. Turėdama priėjimą prie Juodosios jūros, ji taip pat galėtų tapti svarbia ekonomine partnere ir šiame regione.

Aš pritariu pranešėjo rekomendacijoms, kad valstybės narės turėtų teikti paramą Ukrainai jos siekyje tapti PPO nare. Tai duos daugybę privalumų Ukrainai ir visam regionui. Tačiau mes neturėtume užmiršti ir to, kad dėl istorinių priežasčių Kijevui reikia dar daug ką padaryti. Europos Sąjunga turėtų paremti Ukrainos vyriausybę pertvarkant šalį visais lygiais, nes pertvarka būtina ne vien tik ekonomikos ir pramonės srityje, bet ir socialinėje sferoje. Šalies užsienio politika taip pat turėtų tapti žymiai lankstesnė, ypač atsižvelgiant į skirtingų politinių jėgų gausą Ukrainoje.

Šiuo atžvilgiu svarbu apsvarstyti ir Rusijos, kurios interesai Vakarų Ukrainoje kertasi su Bendrijos interesais, klausimą. Ukrainos demokratija dar labai gležna, nors pastarieji keleri metai parodė, kad demokratijos procesai stabilizuojasi. Nepaisant to, šiuo metu dar negalime pamiršti, kad, atsižvelgiant į visuomenės nuotaikas, į valdžią gali ateiti labai priešiškai Europos atžvilgiu nusiteikusios jėgos. Todėl aš norėčiau prisijungti prie visų šiuose rūmuose išreikštų sveikinimų ponui Zaleskiui už puikiai parengtą pranešimą, kurį aš taip pat labai palankiai vertinu. Šiame pranešime išnagrinėti visi svarbiausi klausimai ir nubrėžtas kelias, kuriuo ES turėtų eiti plėtodama savo politiką Ukrainos atžvilgiu.

  Joe Borg, Komisijos narys.− Pone Pirmininke, norėčiau padėkoti Parlamento nariams už jų pastabas ir įdomią diskusiją.

Tinkamai atkreipiau į tai dėmesį ir perduosiu jūsų pranešimą savo kolegai Komisijos nariui Peteriui Mandelsonui, kuris šiandien dalyvauja tarptautiniame įsipareigojime, kurio negalėjo praleisti.

Leiskite man reaguoti į kai kuriuos diskusijoje iškeltus klausimus. Nesiveldamas į skirtingų klausimų išsamias pastabas, norėčiau pabrėžti, kad susitarėme dėl dviejų svarbiausių išvadų.

Pirma, Ukraina yra pagrindinis ir vertingas partneris Europos Sąjungos kaimynystės strategijoje. Pritariame jūsų pagrindiniams pranešimams dėl teigiamos ekonominės tarpusavio priklausomybės, mūsų energetinių santykių svarbos, mokslo srities, betarpiškų žmonių santykių ir poreikio gilinti ir stiprinti mūsų ekonominius santykius.

Kalbant apie PPO prisijungimo klausimą, Komisija visiškai pritaria, kad tai yra pagrindinis klausimas. Tačiau Komisija ir valstybės narės mano, kad derybos dėl LPS simbolizuoja svarbų žingsnį, kurį būtina žengti kaip galima greičiau. Dėl to PPO Ženevos proceso baigimas būtų pakankamas, kad būtų galima parengti pasiūlymą derybose dėl išsamaus ir visapusiško LPS. Tikimės, kad PPO procesas vis dar gali būti užbaigtas iki šių metų pabaigos arba 2008 m. pradžios.

Siekiame sudaryti ambicingiausią dvišalį prekybos susitarimą, kurio dar niekad nesame sudarę. Jame taip pat turės būti apsvarstytas klausimas dėl institucinių galių ir reformos poreikių, muitinės, policijos ir teisminės sistemos ir apskritai korupcijos klausimo.

Dėl mokslinių mainų ir vizų klausimo. Norėčiau pabrėžti, kad šios sritys taip pat bus įtrauktos į LPS.

Leiskite man taip pat pareikšti, kad prekybos srautų didėjimas nekelia grėsmės tvariam vystymuisi. Kita vertus, jis skatina tvarų vystymąsi priimant ES standartus.

Dėl Ukrainos galimo prisijungimo prie ES klausimo. Leiskite pabrėžti, kad nė viena pusė nėra pasirengusi šiam žingsniui. Naujas glaudesnis susitarimas kaip galima arčiau priartins Ukrainą prie ES daugelyje sričių, tuo tarpu nepažeidžiant jokių galimų būsimų pasiekimų ES ir Ukrainos santykiuose pagal sutarties sąlygas.

Baigdamas norėčiau dar kartą padėkoti pranešėjui už jo labai gerą pranešimą, kuris, mūsų vertinimu, yra suderintas ir atitinkamai atsižvelgsime į jo rekomendacijas mūsų tebesitęsiančiame darbe su Ukraina.

  Pirmininkas. − Dėkoju, Komisijos Nary, ir dėkoju visiems pranešėjams šioje svarbioje diskusijoje dėl svarbios temos.

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks ketvirtadienį.

Raštu pateikti pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  András Gyürk (PPE-DE), pateikta raštu. –(HU) Pranešime, kurį mes aptarėme, teisingai pateikta, kad Ukraina yra Europos Sąjungos strateginės svarbos partnerė, nes ji gali atlikti svarbų tarpinį vaidmenį dialoge su Rusija ir kitomis Vidurio Azijos šalimis. Mes esame įsitikinę, kad ekonominių santykių stiprinimas, grindžiamas laisvosios rinkos principais, yra neabejotinai naudingas abiems pusėms. Tai ypač aktualu energetikos politikos srityje.

Pastarųjų kelių mėnesių įvykiai parodė, kad šiandien energetikos sektoriui Ukrainoje stinga skaidrumo. Painūs santykiai suteikia erdvės korupcijai ir politiniam spaudimui, kurie sudaro kliūtį realizuojant rinkos santykius. Šie neigiami reiškiniai apsunkina Ukrainos pastangas eiti integracijos su Sąjunga keliu ir todėl kelia grėsmę Europos energijos tiekimo saugumui.

Būtent dėl šios priežasties Europos Sąjunga ir Ukraina turi dirbti, kad prasidėjus bendradarbiavimui energijos srityje skaidrumo ir konkurencijos principai jau būtų įtvirtinti. Be to, mūsų santykiai visada turi būti grindžiami abipusiškumo principu.

Manau derėtų pažymėti, kad ekonominis bendradarbiavimas, kurį planuojama plėtoti tarp Europos Sąjungos ir Ukrainos, negali būti aiškinamas neatsižvelgus į Rusijos ambicijas. Naujoji Ukrainos vyriausybė galės atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant, kad pirmiau minėti principai būtų įgyvendinti ne vien tik dialogo su Ukraina atžvilgiu, bet ir visame regione.

  Gábor Harangozó (PSE), pateikta raštu. – Po 2004 m. plėtros ir valstybių su bendromis išorės sienomis su Ukraina prisijungimo, akivaizdu, kad Ukraina tapo strateginės reikšmės ES kaimyne, taip pat ir lemiančia dalyve regione. Nuo 2004 m. ES buvo svarbiausias Ukrainos prekybos partneris, o rytinių Sąjungos sienų išplėtimas neabejotinai suteikė naujas galimybes prekybai, pramoniniam bendradarbiavimui ir ekonominiam augimui regione.

Šiuo atžvilgiu ypač svarbu Sąjungai aktyviai palaikyti Ukrainos prisijungimą prie PPO, po kurio bus galima nustatyti tikrą ES ir Ukrainos laisvosios prekybos sritį tvirtoje ir skaidrioje sistemoje. Apskritai kalbant, iš tikrųjų Sąjunga yra suinteresuota skatinti gerą komercinę, ekonominę ir socialinę veiklą Ukrainoje, siekiant apsaugoti prekybinius santykius ir politinį stabilumą regione.

Todėl palaikome reikalavimą dėl suderinto pasaulinio atsako politiniams, ekonominiams ir socialiniams iššūkiams Rytų Centrinėje Europoje. Būtent kartu su Ukraina turime sukurti nuoseklius metodus dėl svarbių klausimų, pvz., energijos tiekimo, branduolinės saugos, žemės ūkio klausimų ir aplinkosaugos tvarių standartų patikimumo.