Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2007 m. lapkričio 14 d. - Strasbūras

14. Paprastųjų tunų išteklių rytinėje Atlanto dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo planas (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas punktas yra Ileso Braghetto pranešimas Žuvininkystės komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, nustatančio daugiametį paprastųjų tunų išteklių rytinėje Atlanto dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo planą (COM (2007) 0169 – C6-0110/2007 – 2007/0058 (CNS)) (A6-0408/2007).

  Joe Borg, Komisijos narys.− Pone Pirmininke, pirmiausia norėčiau išreikšti savo padėką pranešėjui Ilesui Braghettui ir Žuvininkystės komitetui už šį pranešimą, kuriame iškeltas klausimas dėl paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano.

Rytinėje Atlanto ir Viduržemio jūroje žvejojami tunai yra pagrindiniai bendrijos ištekliai. Kaip patvirtinama mokslinė konsultacija, šiems paprastųjų tunų ištekliams gresia didelis išnykimo pavojus. Visos žvejyboje dalyvaujančios valstybės susitarė dėl neatidėliotinų priemonių užtikrinti paprastųjų tunų išteklių ir žvejybos tvarumą poreikio.

Esu tikras, kad 2006 m. Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (angl. ICCAT) priimtas atkūrimo planas simbolizuoja realią galimybę palaipsniui atkurti paprastųjų tunų išteklius, jeigu juo bus išsamiai vadovaujamasi. Todėl nedelsiant būtinas lemiamas ir veiksmingas žingsnis bendrijos lygiu. ICCAT atkūrimo plano įgyvendinimas yra absoliuti pareiga dėl išsaugojimo priežasčių ir bendrosios žuvininkystės politikos patikimumo ir pačių ES žvejų patikimumo apsaugos. Tikslas yra parengti lapkričio mėn. Taryboje suderintą pasiūlymą.

Rengiantis Tarybai vykusių diskusijų metu, buvo pristatyta daug pirminio pasiūlymo pakeitimų, kai kurie iš jų yra panašūs į jūsų siūlomus pakeitimus. Esu tikras, kad susitariame dėl tikslų imtis neatidėliotinų priemonių, kad pašalintume per didelį žuvų išteklių naudojimą ir užtikrintume griežtą laikymąsi ICCAT priemonėmis, siekiant paprastųjų tunų išteklius pakelti į tvarų lygį. Tai, tuo pačiu metu, pagerins žvejybos pramonės pelningumą ateityje. Be naudos pramonei, šioje srityje taip pat yra tarptautinis politinis įsipareigojimas, kurį privalome įgyvendinti.

Dabar apie pranešimą. Vertinu ir pritariu Žuvininkystės komiteto nuomonei, kad bendrija turi atkreipti dėmesį į nesaikingas savo laivyno žvejybos pajėgumus. Komisija taip pat mano, kad metinis žvejybos planas yra veiksminga priemonė išvengti per didelio žuvų išteklių naudojimo dėl bendrijos laivyno per didelių pajėgumų.

Šiame kontekste Komisija gali priimti 1, 2, 7 ir 8 pakeitimus dėl metinių žvejybos planų kūrimo, kad užtikrintų pusiausvyrą tarp bendrijos laivyno žvejybos pajėgumu ir kvotų. Tinkama nuostata dėl šio klausimo pristatyta pirmininkaujančios valstybės kompromisiniame pakeitime.

Be to, Komisija prašo atitinkamų valstybių narių įtraukti į jų veiklos planus žvejybos pajėgumų sumažinimą laikinai ją nutraukiant arba nenaudojant, kad būtų užtikrinta, jog yra visapusiškai laikymąsi kvotų 2008 m. ir kitais metais. Pripažįstu, kad prašome pramonės aukoti dideles aukas, bet jos yra būtinos, kad būtų užtikrintas ilgalaikis žuvininkystės, laivynų ir aptariamų pakrančių bendruomenių tvarumas. Pasirinkimas yra tarp trumpalaikės aukos ir išteklių išnykimo.

Be to, visiškai sutinku su jumis, kad, siekiant palengvinti socialinį ekonominį poveikį, kurį sukels žvejybos veiklos sumažinimas, būtina užtikrinti finansinę kompensaciją pramonei. Nuostata dėl susijusių finansavimo priemonių pagal 5 pakeitimą buvo taip pat pristatyta pirmininkaujančios valstybės kompromisiniame pakeitime. Žinau, kad yra kitų nerimą keliančių klausimų. Pritariu daugumai šių klausimų ir žinau, kad į juos taip pat būtina atkreipti dėmesį.

Kalbant apie 3 pakeitimą, visų pirma leiskite pasakyti, kad gerai žinau, jog tunų tukinimo narvų skaičius labai padidėjo nuo 1990 m. ir kad jų pajėgumas viršija bendrą leistiną pagal BSLK sumą.

Dabar ICCAT priėmė griežtą reglamentą, siekiant užtikrinti paprastųjų tunų tvarų šėrimo veiklos vystymąsi. Kitas žingsnis yra reguliuoti žuvininkystės ūkių skaičių. Komisija visiškai pritaria ICCAT darbo grupės dėl pajėgumų parengtų rekomendacijų priėmimui 2007 m. liepos mėn.

Šioje rekomendacijoje siūloma įgyvendinti šaldymą dėl paprastųjų tunų žvejybinių laivų pajėgumų ir šėrimo pajėgumų. Turime laukti šią savaitę Antalijoje vyksiančios galutinės ICCAT diskusijos rezultatų. Todėl Komisija negali priimti šiame etape pakeitimo dėl šėrimo pajėgumų ribojimo.

Kalbant apie leidžiančias nukrypti nuostatas dėl žvejybos rajonų ir mažiausių dydžių, norėčiau priminti jums kontekstą, kuriuo remiantis ICCAT pritarė šioms leidžiančioms nukrypti nuostatoms. Visos susitariančios šalys susitarė dėl šių laidžiančių nukrypti nuostatų kaip dėl paketo dėl atkūrimo plano dalies. Šios leidžiančios nukrypti nuostatos buvo suteiktos laivynams, naudojantiems tradicinius arba riboto poveikio įrankius komercinėje žvejyboje, ir kai kuriems sezoniniams laivynams, nes jų poveikis sužvejotam kiekiui yra nereikšmingas. Be to, šios leidžiančios nukrypti nuostatos apima daug griežtų sąlygų, pvz., dėl riboto laivų skaičiaus, riboto sužvejojamo kiekio ir nustatytų uostų. Remiantis ankščiau išdėstytomis nuostatoms, atkūrimo planas gali būti peržiūrėtas 2008 m. naujos mokslinės rekomendacijos arba įgyvendinant nustatytų trūkumų pagrindu.

Šiame etape bendrija yra atsakinga užtikrinti, kad atkūrimo planas būtų įtrauktas į bendrijos teisės aktus, kad būtų užtikrintas jo visapusiškas įgyvendinimas. Šiame kontekste negaliu pritarti Parlamento pakeitimams dėl leidžiančių nukrypti nuostatų išbraukimo, t. y. 4 ir 6 pakeitimams arba 12 ir 13 pakeitimams dėl plano pavadinimo pakeitimo, EB kvotų pataisų ir naujos lėšų grąžinimo sistemos nustatymo. Šie pakeitimai neatitinka ICCAT priimto atkūrimo plano ir ICCAT taisyklių dėl lėšų grąžinimo.

Negaliu pritarti 10 pakeitimui dėl gaudyklių, nes pasiūlyme neapimamos priemonės, kurios spręstų šiuos klausimus. Pirmą kartą atkūrimo plane reglamentuojama gaudyklėmis vykdoma veikla, o tai ateityje sudarys galimybes vertinti šios žvejybos veiklos poveikį ištekliams.

Kalbant apie 9 ir 11 pakeitimus, susijusius su sankcijų suderinimu ir galimu valstybės narės, kurioje nevykdomi informavimo reikalavimai, žvejybos nutraukimu, leiskite man pasakyti, kad, kadangi visiškai suprantame už šio pasiūlymo slypinčiai idėją ir jai pritariame, negalime pritarti pakeitimui šiame kontekste, nes pasiūlymas neapima priemonių, kurios spręstų klausimus. Klausimas yra vienas iš bendrosios politikos, o Komisija jį patikrins per būsimąją bendrosios žuvininkystės politikos kontrolės pagrindo reformą 2008 m.

Manome, kad dokumentacija ir informacijos perdavimas Komisijai nustatytu laiku yra svarbus paprastųjų tunų atkūrimo plano sėkmės elementas ir tai yra taip pat būtinoji sąlyga, jeigu turime stebėti realų ES kvotų naudojimą. Todėl Komisija pradėjo taikyti pažeidimų procedūras dėl perduodamų duomenų trūkumų prieš visas septynias valstybes nares, kurios dalyvauja paprastųjų tunų žuvininkystėje.

Apibendrinant leiskite man pareikšti, kad esame sunerimę dėl kai kurių valstybių narių kvotų pažeidimo, kuris kenkia bendrijos patikimumui tarptautiniu lygiu ir kelia grėsmę paprastųjų tunų atkūrimo plano pasisekimui.

Priežiūros komiteto susitikime, kuris įvyko Antalijoje lapkričio 8–9 d., susitariančiosios šalys – ypač Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kanada – kritikavo vadovavimosi ICCAT taisyklėmis trūkumą. Kaip tikėtąsi, Europos bendrija buvo griežtai kritikuojama už BSLK pažeidimą 2007 m..

Tuo pačiu metu susitariančiosios šalys pripažino Europos bendrijos laivyno sunkumus realiai taikant atkūrimo planą, kuris įsigaliojo 2007 m., ir teigiamai vertino Europos bendrijos pasiūlymą dėl specialaus lėšų grąžinimo režimo. Priežiūros komitetas priėmė specialią rekomendaciją dėl lėšų grąžinimo sistemos dėl EB kvotų, kurios sudaro 4440 tonų, pažeidimo 2007 m. EB pasiūlymo pagrindu.

Pagal šią rekomendaciją, per didelių Europos bendrijų kvotų naudojimas 2007 m. lems tai, kad kiekvienais metais jos metinė kvota 2009–2011 laikotarpiu bus mažinama 1480 tonomis.

Be to, Priežiūros komitetas pritarė, kad skaičius Europos bendrijai yra laikinas ir gali būti peržiūrėtas ir galimai sureguliuotas dėl tebevykstančių tyrimų. Šią rekomendaciją priims ICCAT jos lapkričio 18 d. plenarinės sesijos metu.

Vis dėlto, turime dar kartą užtikrinti ICCAT šalis, kad Europos bendrija padarys viską, kas įmanoma, kad užtikrintų, jog mūsų valstybių narių laivams skirtos kvotos yra skrupulingai stebimos tų valstybių narių ir Europos Komisijos, siekiant užtikrinti laikymąsi nustatytomis kvotomis 2008 m. ir ateinančiais metais.

Po šio reglamento patvirtinimo Komisija yra pasiryžusi glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad užtikrintų ir atidžiai stebėtų visapusišką paprastųjų tunų atkūrimo plano įgyvendinimą. Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra taip pat atliks aktyvų vaidmenį. Agentūra pradėjo parengiamąjį darbą dėl kontrolės ir valstybių narių patikrinimo veiksmų koordinavimo, siekiant viską parengti 2008 m. paprastųjų tunų sezonui.

  Iles Braghetto (PPE-DE), pranešėjas.–(IT) Pone Pirmininke, Komisare, ponai ir ponios, Europos Sąjunga parengė šį paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planą siekdama, kaip nurodyta Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (TATAK) pasiūlyme, duoti tinkamą atsaką į mokslininkų susirūpinimą dėl kritinės paprastųjų tunų išteklių būklės, kurią lėmė per daug intensyvi žvejybos veikla.

Planas susilaukė įvairios kritikos, bylojančios apie tai, kad mokslo ekspertų ir žvejų nuomonės dėl būtinybės apsaugoti šios žuvų rūšies išteklius išsiskiria. Tačiau šis planas siūlo tinkamą atsaką į tuos poreikius, kurie buvo ypač akcentuoti, numatydamas laipsnišką šių žuvų žvejybos kvotų mažinimą 2006-2010 m. laikotarpiu iki 20%, minimalaus verslinio tuno dydžio padidinimą iki 30 kg, žvejybos draudimo laikotarpių nustatymą ir kontrolės priemonių kovojant su neteisėta žvejyba įgyvendinimą.

Komitetas sustiprino kai kuriuos plano elementus šių pasiūlymų pagrindu:

– plane numatyti sąlygą, reikalaujančią, kad valstybės narės pateiktų savo žvejybos planus pagal žvejybos susitarimus, net ir tuo atveju, kai žuvų ištekliai yra geros biologinės būklės, nes viena iš pagrindinių problemų yra leidžiamas kvotas viršijantys žvejybinių laivynų pajėgumai;

– kiekvienoje valstybėje narėje nustatyti pusiausvyrą tarp kvotų ir žuvų tukinimo ūkių pajėgumų;

– panaikinti leidžiančias nukrypti nuostatas, susijusias su žvejybos rajonais ir minimaliais dydžiais, nes jos prieštarauja visų ekspertų ir daugumos valstybių narių nuomonei. Be to, šios leidžiančios nukrypti nuostatos nepateisinamos biologiniu požiūriu, nes Viduržemio jūroje ir Atlanto vandenyne veisiasi tik ši tunų rūšis, o tai labai iškraipo konkurenciją ir gali dar labiau suintensyvinti žvejybos veiklą šiuose rajonuose, net ir tais žvejybos laivais, kurie įprastai šiuose rajonuose žuvų negaudo, bei sumažinti tikrinimo veiklos veiksmingumą;

– paraginti valstybes nares paisyti reikalavimų dėl duomenų ir informacijos pateikimo Komisijai ir dėl nacionalinės žūklės uždraudimo nepateikus duomenų apie sugautą žuvų kiekį;

– sudaryti planą dėl Atlanto vandenyne esančių gaudyklių veiklos atnaujinimo ir Viduržemio jūroje įrengtų daugiau nebenaudojamų gaudyklių atnaujinimo, kad būtų išsaugotas tvarus ir labai efektyvus selektyvus tunų gaudymo būdas;

– plane numatyti sąlygą dėl kompensacijos mokėjimo Europos žvejybos fondo lėšomis, kuri padengtų žvejų nuostolius, patirtus ne žvejybos sezono metu, kad būtų apsaugota socialinė ir ekonominė žvejybos įmonių ir žvejų pusiausvyra;

– suderinti baudas, kad būtų išvengta bet kokių skirtumų valstybėms narėms įgyvendinant šį reglamentą.

Procedūros, pastaraisiais mėnesiais inicijuotos prieš kai kurias valstybes nares už 2007 m. nustatytų žvejybos kvotų pažeidimus, neabejotinai yra reikalingos ir net būtinos, tačiau reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad šių nuostatų įsigaliojimui šiais metais buvo nustatytas gana trumpas laikas.

Turint omenyje tai, kad išteklių valdymo veikla yra labai sudėtinga, ypač tuose žvejybos rajonuose, kur egzistuoja stipri konkurencija su kitais nei ES žvejybos laivynais, ypač Viduržemio jūroje, kad veikla įgyvendinant TATAK nustatytus tikslus būtų sąžininga, būtina labiau paisyti abipusiškumo principų. Plane numatytos priemonės bus veiksmingos tik tuo atveju, jei tiek valstybės narės, tiek ir ne ES šalys laikysis šiuose priemonėse numatytų principų ir nuostatų.

Baigdamas, pone Pirmininke, norėčiau išreikšti ypatingą padėką visiems kolegoms, kurie prisidėjo prie šio darbo.

  Carmen Fraga Estévez, PPE-DE frakcijos vardu. –(ES) Pone Pirmininke, nors aš pritariu tam, kad šis paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planas nėra toks ambicingas kaip turėtų būti, bet jis iš tiesų yra labai sunkiai TATAK iškovotų kompromisų rezultatas. Manau, kad patvirtinę šį planą, žengsime didelį žingsnį pirmyn ir pirmą kartą duosime labai aiškų signalą asmenims, atsakingiems už pernelyg intensyvią šios rūšies žuvų žūklės veiklą.

Bet kuriuo atveju, tiek, kiek tai susiję su Europos Sąjunga, šis planas yra gera drausminamoji priemonė toms valstybėms narėms, kurios nepaisydamos labai rimtos paprastųjų tunų išteklių būklės leidžia ir net skatina didinti savo laivynų, žvejojančių Viduržemio jūroje, pajėgumus, o taip pat ir Komisijai, kuri puikiai žinodama apie tokį piktnaudžiavimą ir nuolatinius reikalavimo teikti ataskaitas apie sugautus žuvų kiekius pažeidimus, iki šiol net pirštu nepajudino, kad šiems pažeidimams būtų užkirstas kelias.

Dėl šio negebėjimo prisiimti atsakomybę visoms valstybėms narėms buvo uždrausta žvejoti, kai rugpjūčio mėnesį paaiškėjo skandalinga žinia, kad dvi šalys išnaudojo visą Europos Sąjungai nustatytą žvejybos kvotą.

Todėl aš manau, kad plenarinio posėdžio nariai turėtų patvirtinti pono Braghetto pranešimą, kartu su mano pasiūlytu pakeitimu, kad nuo šiol iš valstybių narių būtų reikalaujama iš anksto pateikti žvejybos planus, kuriuose, pirma, būtų nurodytas maksimalus žvejybos laivų skaičius ir, antra, parodyta, kad nacionalinė žvejybos veikla atitinka jai nustatytą kvotą. Komisija nurodė, kad ji palankiai vertina reikalavimą dėl žvejybos planų pateikimo, ir mes tikimės, kad Taryba jam taip pat pritars.

Tačiau aš apgailestauju, kad pranešime nenumatomos jokios išimtys žvejybos laivynams, kurie nuo neatmenamų laikų žvejoja Atlanto vandenyse turėdami tik labai nedidelę bendrijos kvotos dalį ir naudodami daug selektyvesnę žvejybos įrangą. Tokia tradicine žvejyba besiverčiantys žvejai buvo priversti mokėti už pirmiau paminėtų dviejų valstybių narių gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivynų nežabotą godumą, nors visiškai su tokia veikla nebuvo susiję. Tai neteisinga, bet aš tikiuosi, kad Parlamentas ir Taryba šią neteisybę ištaisys.

Pabaigoje dar norėčiau paprašyti Komisijos ir paraginti ją imtis visų būtinų priemonių, kad skirstant bendrijos kvotas kitiems metams, valstybėms narėms, kurios buvo priverstos nutraukti žvejybos veiklą dėl to, kad joms skirtos kvotos buvo išnaudotos kitų, būtų numatytos kompensacijos paskirstant tokioms šalims iš prasikaltusių valstybių narių kvotų atimtą atitinkamą tonų kiekį.

PIRMININKAUJA PONAS COCILOVO
Pirmininko pavaduotojas

  Rosa Miguélez Ramos, PSE frakcijos vardu.–(ES) Pone Pirmininke, aš labai palankiai vertinu Komisijos pasiūlymą perkelti su TATAK suderinto paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano nuostatas į teisės aktus ir sutinku su komisaru, kad šiame plane numatytos priemonės, su sąlyga, jei jos bus įgyvendinamos tinkamai, leis palaipsniui atkurti tunų išteklius tiek Atlanto vandenyne, tiek ir Viduržemio jūroje.

Plane, ir tai laikau labai svarbiu veiksniu, atsižvelgta į tradicinės žvejybos ypatumus, sudarant šiai veiklai sąlygas, kurios užkirs kelią baudų taikymui ja besiverčiantiems subjektams, ir tuo pat metu siekiama sujungti išteklių apsaugą su socialiniais ir ekonominiais aspektais.

Tuo klausimu norėčiau informuoti komisarą, kad nuo pat pradžios mano šalis siekė, kad nustatant minimalų dydį tradicinės žvejybos laivynui būtų numatytas tam tikras lankstumo laipsnis, todėl aš prašiau, kad tradiciniam laivynui nustatytas konkretus procentinis dydis būtų įtrauktas į šiam laivynui nustatytą žuvų, kurių dydis nesiekia 30 kg, žvejybos kvotą.

Komisija išgirdo šį prašymą ir supratusi, kad smulkūs tradicine žvejyba besiverčiantys žvejai neturi mokėti už didelių pramoninės žvejybos laivynų prasižengimus, sutiko įtraukti šią priemonę į planą, bet jos dydį sumažino iki 2%.

Tačiau, Komisare, tai, kad ši priemonė buvo įtraukta į I priedo 6 punktą, kelia tam tikrų abejonių dėl jos geografinės taikymo srities.

Jei ši priemonė bus taikoma tik žvejybai Atlanto vandenyne, tai paprasčiausiai reikš paliepimą tradiciniam Viduržemio jūros laivynui išnykti, nes šiam laivynui stinga pajėgumų net pasiekti Atlanto vandenyno žvejybos rajonus. Sprendžiamas klausimas dėl istorinio laivyno, kuris žvejojo šimtmečiais nesukeldamas jokių problemų žuvų ištekliams, kurie iš tiesų mažėja tik dėl pernelyg didelių Viduržemio jūroje gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivyno pajėgumų.

Komisare, ši priemonė turėtų būti taikoma visų žūklėje dalyvaujančių šalių laivynams, ne tik toms šalims, kurios turi Atlanto vandenyne žvejojantį laivyną. Alžyras, Tunisas ir Turkija taip pat turi teisę panaudoti tam tikrą kvotos kiekį jų tradicinių laivynų apsaugai nuo pramonine žvejyba besiverčiančių laivynų konkurencijos, todėl aš nemanau, kad ši, kaip jums žinoma, labai nežymi išimtis kaip nors sumažins tunų išteklių atkūrimo plano efektyvumą.

Būtent todėl aš prašau Komisijos atsižvelgti į abejones, iškilusiais įtraukus šią priemonę į I priedo 6 punktą, ir būtent todėl aš prašau Komisijos atstovų dėti visas pastangas netrukus įvyksiančio TATAK susitikimo metu, kad būtų išaiškinta, jog tie 2% turėtų būti taikomi tradiciniams laivynams, žvejojantiems Atlanto vandenyne ir Viduržemio jūroje.

Kalbant apie šiandien svarstomą paranešimą, norėčiau informuoti pranešėją, kad mano frakcija taip pat nepritaria išimčių dėl minimalaus dydžio ir draudžiamos žvejybos rajonų panaikinimui, nes dėl šių išimčių, kaip minėjo komisaras, buvo susitarta TATAK. Dėl tos pačios priežasties mes nepritariame Žaliųjų frakcijos pasiūlytiems naujiems pakeitimams ir rytoj balsuosime prieš juos.

  Alfonso Andria, ALDE frakcijos vardu.–(IT) Pone Pirmininke, Komisare, ponai ir ponios, visų pirma norėčiau pasveikinti pranešėją poną Braghettą atlikus puikų darbą Žvejybos komitete, leidusį mums pateikti rytojaus balsavimui subalansuotą tekstą, kuris, iš dalies remiantis ankstesne patirtimi, keičia reglamentą dėl paprastųjų tunų išteklių atkūrimo neabejotinai teigiama linkme.

Nukrypimų nuo nuostatų panaikinimas fiksuotoms kvotoms, taikomoms sužvejojamiems tuno kiekiams, kurie išlaikomi nuo pat pradžių, ir tuno kiekiams, sužvejojamiems Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Adrijos jūroje, mano nuomone, yra vienas iš sėkmingų šios parlamentinės procedūros rezultatų. Šie nukrypimai nuo nuostatų nebuvo pagrįsti biologiniu požiūriu, kadangi Viduržemio jūroje ir Atlanto vandenyne veisiasi tik viena tuno rūšis, todėl jie net galėtų labai iškreipti konkurenciją, nes rajonuose, kuriems netaikomi jokie apribojimai, žvejybos veikla dar labiau suintensyvėtų. Tai taip pat sunkintų tikrinimo veiklą ir, be abejo, sumažintų jos efektyvumą.

Aš sutinku su pranešėju, kad žvejybos draudimo laikotarpiu žvejams turėtų būti mokama piniginė kompensacija, taip pat pritariu pasiūlytam gaudyklių veiklos atnaujinimo planui.

Su neteisėta žvejyba, laikoma pagrindine paprastųjų tunų išteklių apsaugos rykšte, taip pat turi būti ryžtingai kovojama. Nors pasiūlymas įdiegti reguliavimo priemonę padėtų spręsti tikrinimo problemą veiksmingiau nei anksčiau, šiuo metu egzistuojantys netolygumai tarp valstybių narių taikant teisės nuostatas, mano galva, turėtų būti panaikinti. Aš manau, kad derinant nacionalines teisės nuostatas, būtina, kad valstybės geriau tarpusavyje bendradarbiautų, ir būtent to aš siekiu savo pasiūlytame pakeitime.

Mano požiūriu, turi būti sprendžiama ir kita problema: paprastųjų tunų išteklių kontrolė Viduržemio jūroje reikalauja globalios strategijos, suderintos su kitomis Viduržemio jūroje žvejojančiomis šalimis, kurios nepriklauso TATA, pavyzdžiui, su Japonija, priešingu atveju reglamente numatyti tikslai nebus įgyvendinti.

Baigdamas norėčiau išreikšti viltį, kad balsavimo būdu tekstas, kuriam Žvejybos komitetas pritarė, bus patvirtintas.

  Raül Romeva i Rueda, Verts/ALE frakcijos vardu. –(ES) Pone Pirmininke, aš taip pat norėčiau pradėti nuo padėkos mūsų kolegai ponui Braghettui už puikų darbą rengiant šį pranešimą. Tačiau, kaip minėjau svarstymų Žvejybos komitete metu, remdamasis daugelio mokslininkų, aplinkos apsaugos organizacijų ir kai kurių šio sektoriaus sričių ataskaitomis, manau, kad šio pranešimo pavadinimas turėtų būti pakeistas.

Užuot vadinę šį reglamentą paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planu, mes turėtumėme jį pavadinti neatkūrimo planu, ar, veikiau, tunų sunaikinimo planu. Išsiaiškinkime: kai taip vadinamas atkūrimo planas prieš metus buvo Dubrovnike priimtas TATAK, Mokslo komitetas jau tada įspėjo, aš pacituosiu, „apskirtai kalbant, preliminarūs rezultatai rodo, jog priimtos priemonės, nors tai ir yra žingsnis teisinga kryptimi, vargu ar padės visiškai įgyvendinti plano tikslą“. Mokslo komitetas taip pat pridūrė, kad „jei plano priemonės bus įgyvendinamos tinkamai ir jei populiacijos papildymas bus apytikriai 1990-tųjų lygyje ir nebus neigiamai veikiamas esamo reprodukcinės biomasės lygio, yra 50% tikimybė, kad galiojant esamiems reglamentams ištekliai bus atkurti 2023 m.“

Kitaip tariant, jei priemonės bus įgyvendinamos ne taip tinkamai arba populiacijos papildymas kartu su reprodukcijos masės mažėjimu nukris žemiau esamo lygio, ar abiem atvejais, vargu, ar plano tikslai bus įgyvendinti.

Norėčiau dar kartą priminti, jog taip kalbu remdamasis mokslininkų išvadomis. Tačiau tai dar ne visos blogybės − laikinas planas, pradėtas įgyvendinti 2007 m., praktikoje pasirodė esąs toks netikęs, kad Europos Sąjunga net viršijo jai skirtą kvotą 26%, dėl ko teko inicijuoti precedento neturintį teisminį procesą prieš valstybes nares, kurios nesilaikė taisyklių, ypač prieš Prancūziją ir Italiją.

Man, žinoma, rūpi sužinoti, kaip kitai šaliai, Ispanijai, 2006 m. pavyko eksportuoti 9 000 tonų tunų, jei jos deklaruotas sužvejotas kiekis tesudarė 4 700 tonų, kaip pastebėjo organizacijos „Greenpeace“ ir „Adena“.

Galiausiai man taip pat būtų įdomu išgirsti, kokių priemonių Komisija ir valstybių narių vyriausybės ketina imtis, kad užtikrintų žvejybos laivyno kontrolę ar net sumažintų jo pajėgumus, nes, švelniai tariant, sunku būtų tikėtis sumažinti sužvejojamų žuvų kiekius didinant mūsų laivų kiekį ir gerinant jų kokybę, juolab kad daugeliu atvejų tai daroma švaistant Europos subsidijų lėšas. Galbūt TATAK šiuo metu Turkijos mieste Antalijoje vykstančiame susitikime, kuriame dalyvauja mano kolegos Marie-Hélène Aubert ir Michael Earle, galės atsakyti į šiuos klausimus.

Mano galva, peršasi paprasta ir nerimą keliantį išvada: visi požymiai rodo, kad padėtis tunų išteklių atžvilgiu yra žymiai blogesnė nei mes manėm savo optimistinėse prognozėse. Kai kurių nuomone, kad dabar jau per vėlu bandyti išgelbėti šių žuvų išteklius. Kitaip tariant, esant tokiai padėčiai, šį planą sunku pavadinti atkūrimo planu.

  James Nicholson (PPE-DE) – Pone Pirmininke, visų pirma, ar galiu taip pat prisidėti ir pasveikinti pranešėją už jo pranešimą. Pasiekti atkūrimą bet kokiame atkūrimo plane yra visada sudėtinga. Jis nesiskiria nuo daugumos kitų, nustatančių daugiametį atkūrimo planą, bet šį kartą jis yra skirtas paprastiesiems tunams. Aš, kaip visi kiti, nuoširdžiai tikiuosi, kad programai bus sėkminga.

Turėjau patirties su menkių atkūrimo planu Airijos jūroje. Per tuos metus žvejai šiame rajone negavo jokios kompensacijos už tai, kad buvo draudžiama žvejoti tuo laikotarpiu. Manau, kad dvi blogybės niekada nesukuria kažko gero: jeigu norite išsaugoti tada, manau, kad turite taip pat būti pasirengę mokėti kompensacijas – nemanau, kad yra kokių nors alternatyvų. Puiku prašyti aukotis, bet aukojimasis taip pat kainuoja.

Pripažįstu, kad šis pranešimas yra nepaprastai opus žvejams, kurie žvejoja Viduržemio jūroje ir Atlanto vandenyne. Taigi, iš ekonominės ir socialinės perspektyvos, tai bus jiems nepaprastai sudėtinga. Tokiomis aplinkybėmis reglamentas taip pat bus labai skausmingas žvejams šiame regione. Tačiau svarbiausia yra paprastųjų tunų rūšies išsaugojimas ir apsauga.

  Paulo Casaca (PSE).- (PT) Pone Pirmininke, Komisare, aš taip pat norėčiau padėkoti mūsų pranešėjui ponui Braghettui už puikų pranešimą ir pradėti nuo to, kad tai, kaip mes šiandieną sprendžiame paprastųjų tunų išteklių nykimo Atlanto vandenyno rytinėje pakrantėje ir ypač Viduržemio jūroje problemą, yra labiausiai stulbinantis pavyzdys, bylojantis apie šiuo metu vykdomos bendrosios politikos negebėjimą užtikrinti šios veikos tvarumą. Tai pripažįstama ir neseniai Žuvininkystės ir jūrinių reikalų generalinio direktorato pradėtame tyrime, kurio rezultatų paskelbimu pasirūpino ponas Borgas, už ką dabar norėčiau jam padėkoti.

Reikalas tas, kad dabar šioje srityje įgyvendinamos griežtos priemonės, visiškas žvejybos veiklos nutraukimas metų pradžioje, bandymai labai sumažinti laivyną ir visiško veiklos paralyžiaus perspektyva, net jei visa tai, greičiausiai, nepadės įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, yra tiesioginis rezultatas, išplaukiantis iš požiūrio, kuriuo vadovaujamasi vykdant bendrąją žuvininkystės politiką, kurioje sprendimai valdymo sityje nesiejami su jų įgyvendinimu praktikoje ir įgyvendinimo kontrole ir kurioje žvejybos bendruomenių ir šiam sektoriui vadovaujančių institucijų įsipareigojimus užgožė išskirtinė europinė kompetencija, kurios, deja, realiai pasigendame ją propaguojančios susitarimo šalies veikloje.

Aplinkos požiūriu tvari, bet ekonominiu požiūriu ne tokia pelninga tradicinė žūklės įranga buvo priversta konkuruoti su šiuolaikinėmis technologijomis ir itin sudėtingais ištekliais, kurie buvo nepalyginamai pelningesni trumpalaikėje perspektyvoje, bet aplinkos požiūriu neilgalaikiai, bet kai kurios diskriminacinės priemonės prieš pastarosios rūšies laivus galiausiai pradėtos taikyti tik dabar. Aš norėčiau patvirtinti ir pabrėžti visišką pritarimą čia mano kolegės ponios Miguélez išsakytiems žodžiams, kad remti tradicinius žūklės būdus yra ypač svarbu.

Komercinei paprastųjų tunų žūklei gresia išnykimas, todėl mes turėtumėme susimąstyti apie tai, ką būtinai reikėtų padaryti visos bendrosios žvejybos politikos atžvilgiu.

  Ioannis Gklavakis (PPE-DE). – (EL) Pone Pirmininke, Komisare, aš sutinku su daugeliu pono Braghetto nuostatų dėl tunų išteklių atkūrimo. Manau, mes visi norime, kad mūsų jūrose būtų pakankamas žuvų išteklių kiekis.

Tačiau leiskite man išreikšti susirūpinimą dėl dviejų dalykų. Pirma, planuojama sukurti sistemą, pagal kurią žvejybos laivai turėtų pateikti išsamius savo žvejybos planus, kad būtų užtikrinta geresnė kontrolė. Aš manau, kad ši sistema padės sustiprinti kontrolę išskirtinai tik tunus gaudančių didelių laivų atžvilgiu, bet neužtikrins mažų laivų, be tunų gaudančių ir kitas žuvis, kontrolės.

Mes visi norime kontroliuoti tunų žūklę, bet mes nenorime išskirti šalių, turinčių mažą laivyną, kuriose, beje, labai stipri žvejybos tradicija.

Antras dalykas, keliantis nerimą, yra 3 pakeitimas, kuris sieja tukinimo pajėgumus su nacionaline kvota. ES raudonųjų tunų šėrimo veikla užsiima šalys, neturinčios didelių kvotų.

Pavyzdžiui, mano šalis taip pat nėra lepinama didelėmis kvotomis, bet mes turime santykinių privalumų tuno šėrimo veiklos požiūriu. Tai kodėl mes turėtume sumažinti savo tukinimo pajėgumus iki mums skirtos kvotos lygio?

Baigdamas norėčiau paminėti vieną nepriimtiną faktą, kad rugsėjo mėnesį tunų žvejyba buvo uždrausta dėl to, kad dvi ES valstybės narės išnaudojo tunų žvejybai nustatytas kvotas, kurių pakaktų visoms valstybėms narėms kartu sudėtoms. Šioms valstybėms turėtų būti taikomos atitinkamos nuobaudos. Kita vertus, šalys, iš kurių šiais metais buvo atimta teisė žvejoti, kitais metais turėtų gauti atitinkamai didesnę kvotą, kuri kompensuotų jų prarastą teisę. Tuo tarpu mes turėtumėme surasti būdus pagerinti sužvejojamų kiekių kontrolę.

  Robert Navarro (PSE) . – (FR) Pone Pirmininke, leiskite man pradėti nuo padėkos žodžių ponui Braghettui už puikiai atliktą darbą. Kadangi derybos TATAK dar tebevyksta, mes nežinome, kas laukia mūsų žvejų kitais metais. Bet mes žinome tai, kad šią vasarą atsitiko kažkas labai rimta ir kad mes turime nuodugniai peržiūrėti susitarimus dėl sugaunamų žuvų kiekių stebėsenos. Džiaugiuosi, kad Komisija ėmėsi šios užduoties, bet šiek tiek nuogąstauju, kad kai kurios praeitą mėnesį pasiūlytos priemonės, skirtos kovai su neteisėta žvejyba, galės būti ne taip palankiai sutiktos Taryboje.

Kad ir kaip ten būtų, aš tikiuosi, kad bendrijos žvejybos kontrolės agentūrai pasiseks tinkamai suderinti Europos veiklą atliekant kiekių tikrinimus, nes nacionalinės stebėsenos sistemos neveikia. Labai gerai, kad mūsų Ispanijos, Portugalijos ir Graikijos kolegos galės visiems pagarsinti apie tai, kad Prancūzijos ir Italijos žvejybos laivynai nesilaiko taisyklių ir kad šių šalių kiekių stebėsenos sistemos neveikia. Visi turi sužinoti teisybę! Mums visiems ne paslaptis, kad kiekviena šalis per ilgai slepia faktus apie jos pačios laivyno neteisėtos žūklės veiklą. Būtent todėl, norim to ar nenorim, mums reikalinga griežtesnė kontrolė Europos lygmeniu ir būtent todėl, mano įsitikinimu, mums reikalinga europinė pakrančių apsauga.

Mums taip pat būtina apsvarstyti nuobaudų už viršytus sužvejojamų žuvų kiekius klausimą. Labai tikėtina, kad TATAK nutars bendrijai paskirti baudą, tuomet savo ruožtu turėsime nubausti prasikaltusias valstybes nares. Prancūzijos vyriausybė labai triukšmingai atsisako eiti į kompromisą ir grasina, kad jei bauda bus paskirta, kai kam lėks galvos. Asmeniškai aš tikiuosi, kad šios nuobaudos – kurių nereikėtų taikyti, jei stebėsenos sistemos veiktų efektyviai, – bus griežtos, bet teisingos ir proporcingos. Aš taip pat tikiuosi, kad tie, kurie verčiasi tradicine tunų žvejyba, kuri daro mažesnį poveikį šių žuvų ištekliams, nebus nubausti dėl kitų kaltės.

Ekspertai aiškiai nustatė, kad Europos žvejybos laivyno pajėgumai neproporcingai viršija paprastųjų tunų išteklius, todėl norėčiau pasinaudoti proga ir paklausti komisaro, kokios lėšos bus skirtos žvejų, kurie turės pasitraukti iš verslo, perkvalifikavimui.

  Joe Borg, Komisijos narys.− Pone Pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti gerbiamiems Parlamento nariams už įdomias jų pateiktas pastabas.

Šioje diskusijoje buvo pabrėžtas pripažinimas, kad pritariame bendram tikslui veiksmingai atkreipti dėmesį į pavojingą paprastųjų tunų padėtį. Geriausias būdas atkreipti dėmesį į prastą išteklių padėtį yra įgyvendinti ICCAT atkūrimo planą. Todėl dėkoju Parlamentui už jo pasiūlymą dėl nacionalinių žvejybos planų, kurie yra veiksminga priemonė atkreipiant dėmesį, kaip yra laikomasi nuostatų dėl per didelių pajėgumų naudojimo.

Kalbant apie leidžiančių nukrypti nuostatų klausimą, Komisija negali keisti ICCAT priimto plano turinio. Visos susitariančiosios šalys susitarė dėl šių leidžiančių nukrypti nuostatų. Leiskite jums priminti, kad leidžiančios nukrypti nuostatos buvo nustatytos laivynams, naudojantiems tradicinius arba riboto poveikio įrankinius komercinėje žvejyboje, ir kai kuriems sezoniniams laivynams, nes jų poveikis sužvejotam kiekiui yra nereikšmingas. Be to, šios leidžiančios nukrypti nuostatos apima eilė griežtų sąlygų, pvz., dėl riboto laivų skaičiaus, riboto sužvejojamo kiekio ir nustatytų uostų. Remiantis aukščiau išdėstytomis nuostatoms, atkūrimo planas gali būti peržiūrėtas 2010 m. naujos mokslinės rekomendacijos arba įgyvendinant nustatytų trūkumų pagrindu.

Kalbant apie Rosos Miguélez Ramos iškeltą klausimą, kurį toliau norėjo išplėsti dviem specialiems atvejams Atlanto vandenyne ir Adrijos jūroje, tai yra specialūs, nežymūs ir nereikšmingi atvejai. Norint išplėsti juos, siekiant apimti kitus regionus, reiktų pakeisti ICCAT atkūrimo plano susitarimą. Tai tikrai negali įvykti šiais metais. Nenorime vėl pradėti derybas dėl ICCAT plano. Peržiūra yra numatyta 2008 m., bet, atsižvelgiant į kritiką dėl dviejų leidžiančių nukrypti nuostatų, manau, kad bus nepaprastai sudėtinga jas dar daugiau išplėsti.

Per didelių pajėgumų naudojimo klausimas bus sprendžiamas nacionaliniais planais, kuriuos pateiks valstybės narės, kurios turės suderinti pajėgumus su sužvejojamu kiekiu. Be to, diskusijose Taryboje sugebėjome nustatyti padidintos kontrolės priemones, kad būtų sudarytos galimybės geriau laikytis nuostatų. Be to, apskritai 2008 m. savo pastangas orientuosime į kontrolės stiprinimą.

Taip pat primygtinai reikalaujame, kad pagal Europos žuvininkystės fondą lėšos būtų skiriamos laivų išmontavimui tose valstybėse narėse, kuriose yra naudojami per dideleli pajėgumai, ypač dėl paprastųjų tunų žvejybos.

Dėl užtikrinimo klausimo, kad kiti žvejybos laivai, t. y. trečiosioms šalims priklausantys žvejybos laivai, laikytųsi ICCAT reglamentų, ICCAT nuostatos taikomos visiems ICCAT partneriams ir tikimės, kad jie visi vadovausis paprastųjų tunų atkūrimo plano terminais ir sąlygomis. Jeigu jie nesivadovaus, imsimės priemonių jų atžvilgiu ICCAT ir dvišaliu pagrindu. Jeigu jie atsisakys gerbti savo įsipareigojimus, tuomet svarstysime galimybę imtis kitų galimų priemonių.

Kalbant apie klausimą dėl dviejų valstybių per didelio žuvų išteklių naudojimo, jau sakiau, kad pritariame nacionaliniams žvejybos planams, o tai rodoma pirmininkaujančios valstybės kompromisiniame pakeitime, kurį, tikiuosi, patvirtins visos valstybės narės lapkričio mėn. Taryboje.

Už per didelį žuvų išteklių kiekio naudojimą turi būti mokama ir dėl to buvo susitarta Antalijoje. Rezultatas pasireikš kasmetiniu 1480 tonu mažinimu 2009–2011 laikotarpiu. Kompensacija nepakankamą žuvų išteklių kiekį sužvejojančioms valstybėms bus skiriama nuo 2008 m.

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks ketvirtadienį 12 val.

Raštu pateikti pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Francesco Musotto (PPE-DE), pateikta raštu. –(IT) Pono Braghetto pranešime yra daug dalykų, susijusių su paprastųjų tunų populiacijos atkūrimo planu, apie kurį mes turėtume susimąstyti. Plane numatomi rimti apribojimai žvejybai ir tai daroma siekiant apsaugoti nykstančias žuvų rūšis. Tačiau yra rizika, jog ši iniciatyva nebus efektyvi, jei Europos Sąjunga nepriims atitinkamų priemonių, neutralizuojančių šio plano socialinį ir ekonominį poveikį. Pranešimas vertas pagyrimo už tai, kad šis atotrūkis yra pabrėžtas ir kad jame siūlomos tinkamos priemonės efektyviam Komisijos ir TATAK rekomendacijų įgyvendinimui.

Kalbant apie socialinius ir ekonominius aspektus, tunų žūklė yra tradicinė veikla ir vienintelis pragyvenimo šaltinis tūkstančiams šeimų, todėl jei būtų nutarta ją visiškai uždrausti, žvejams iš EŽF turėtų būti išmokėta finansinė kompensacija.

Valstybės narės taip pat turi skirti baudas už neteisėtą žvejybą, kuri yra tikroji tunų išteklių nykimo priežastis. Nėra prasmės triuškinti sąžiningus žvejus, jei nėra priemonių sustabdyti tikruosius plėšrūnus.

Abipusiškumo turi būti reikalaujama ir iš ES nepriklausančių valstybių: nėra prasmės aukoti savo žvejus siekiant apsaugoti nykstančias rūšis, jei kitos šalys, pirmiausia turiu galvoje Libiją ir Turkiją, taip pat Kiniją ir Japoniją, savo vandenyse netaikys tokių pačių griežtų apribojimų. Tai tik suteiks joms konkurencinių privalumų Europos žvejų atžvilgiu, bet neišspręs tunų išteklių nykimo problemos.