Bogusław Liberadzki (PSE), pateikta raštu. − (PL) Pono Leinen pranešimas konkrečiai nurodo, kad pati reikšmingiausia naujovė Komisijos pasiūlyme yra galimybė finansuoti ne tik Europos politines partijas, bet ir su jomis susijusius politinius fondus Europos lygmenyje iš Sąjungos biudžeto.
Sutinku, kad pasiūlytas reglamentas pagerins Europos politinių partijų stabilumą ir jų 2009 m. rinkimų į Europos Parlamentą kampanijų finansavimą.
Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Prieš metus atrodė, kad Šengeno erdvės plėtros data bus atidėta iki 2009 m. Džiaugiuosi, kad mes sutelkėme jėgas ir radome konstruktyvų sprendimą, kad laisvas žmonių judėjimas be paso kontrolės taptų tikrove.
Tad aš sveikinu Carlos Coelho pranešimą, patvirtinantį devynių naujųjų valstybių narių įstojimą į Šengeno erdvę. Tikiu, kad laisvas žmonių judėjimas be paso kontrolės yra tikrai Europos integracijos sėkmės istorija, todėl buvau laiminga balsuodama už šį pranešimą. Naujųjų narių, įskaitant Slovakiją, įstojimas į Šengeno erdvę aiškiai sako Europos žmonėms, kad geležinė uždanga, kurią totalitariniai komunistų režimai pastatė tarp Vakarų ir Rytų Europos, po 2007 m. gruodžio 21 d. liks tik istorijos knygose.
Man šis balsavimas dėl pranešimo buvo istorinis įvykis, kadangi jis vyko tą pačią savaitę, kai Slovakijos ir Čekijos Respublikos minės – lapkričio 17 d. – 18-tas metines nuo totalitarinio režimo, trukdžiusio piliečiams keliauti po Europą, žlugimo. Tikiuosi, kad Europos piliečiai džiaugsis šią Kalėdų dovana.
Frank Vanhecke (NI). - (NL) Pone Pirmininke, aš balsavau prieš Coelho pranešimą visų pirma dėl to, kad atkreipčiau dėmesį į daugybę problemų, susijusių su Šengeno sutarties atvirų sienų politika. Šiaip ar taip, Šengeno sistemą palaiko, viena vertus, griežta, neturinti spragų išorinių sienų kontrolė – kuri, kalbant visiškai tiksliai, tokia nėra – ir, kita vertus, griežtas požiūris į nusikalstamumą visose valstybėse narėse ir koordinuojamas visose valstybėse narėse – kas gana retai vyksta. Galiausiai visos Šengeno šalys taip pat privalo įgyvendinti griežtą migracijos politiką, o tai visiškai nesuderinama su, pavyzdžiui, masinio legalizavimo bangomis, kurios pastaraisiais metais buvo vykdomos daugelyje valstybių narių.
Esant tokioms aplinkybėms aš, kaip asmuo ir kaip politikas, negaliu džiaugtis dėl to, kad kirsdamas vidaus sieną neturiu eiti pro sienos kontrolės punktą, nes to neturi daryti ir nusikaltėliai ir nelegalūs imigrantai, o tai pavojinga mūsų visuomenei.
Oldřich Vlasák (PPE-DE). - (CS) Pone Pirmininke, leiskite kalbėti apie kolegos Carlos Coelho pranešimą dėl Tarybos sprendimo projekto dėl Šengeno acquis nuostatų visiško taikymo devyniose valstybėse narėse, kurios į ES įstojo 2004 m. Aš asmeniškai tikiu, kad šis sprendimas yra absoliučiai būtinas. Šių šalių, įskaitant mano tėvynę, Čekijos Respubliką, įstojimo į Šengeno erdvę jokiu būdu negalima atidėti. Visos iki šios dienos atliktos analizės objektyviai konstatuoja, kad visos šios šalys yra tinkamai pasirengusios Šengeno erdvės plėtrai. Dėl neįtikėtinų atitinkamų valstybių narių pastangų, daugelio ekspertų, atlikusių patikrinimus, policijos, teisėsaugos institucijų, pareigūnų ir kitų asmenų dėka šiandien šios valstybės narės yra pakankamai pasirengusios tinkamai taikyti visas Šengeno acquis nuostatas. Todėl aš manau, kad Teisingumo ir vidaus reikalų taryba taip pat pritars šiam sprendimui šių metų gruodžio 6–7 d. Simbolinė vidaus sienų panaikinimo, kuris mūsų piliečiams asocijuojasi su prisijungimu prie Šengeno erdvės, reikšmė išliks istorijoje ir gali būti palygintas tik su geležinės uždangos kritimu prieš beveik 20 metų.
Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Ponios ir ponai, labai džiaugiuosi, kad – nepaisant techninių problemų – mes visi susirinkome balsuoti dėl pranešimo, patvirtinančio, kad naujosios valstybės narės, įskaitant Čekijos Respubliką, bus pasirengusios prisijungti prie Šengeno erdvės jau nuo 2008 m. Aš vertiniuvalstybių narių ir Komisijos pastangas ir atvirumą intensyvių techninių konsultacijų, kurių reikėjo prieš prisijungimą, metu. Išplėsta Šengeno erdvė reikš, be abejo, didelius iššūkius Europos vidaus saugumui, bet, kita vertus, ir tai norėčiau pabrėžti, tai yra pastangų kulminacija siekiant laisvo judėjimo tikrai integruotoje erdvėje. Kitais metais Europa bus suvienyta kaip niekada anksčiau. Geležinė uždanga galutinai pradingo ir aš už tai jums dėkoju.
Sylwester Chruszcz (NI). – (PL) Pone Pirmininke, Lenkijos prisijungimas prie Šengeno erdvės atneša ne tik potencialią naudą, susijusią su patogumu kertant sieną, bet ir grėsmes.
Vienas neigiamas reiškinys, kurį Lenkija jau patiria keletą metų, tai sunkumai, su kuriais susiduria mūsų rytų kaimynių piliečiai įvažiuodami į mūsų šalį, įskaitant lenkus, gyvenančius Baltarusijoje ir Ukrainoje. Kai nėra pasienio kontrolės gali pasireikšti neigiami reiškiniai, susiję su nusikalstamumu ir nelegalia imigracija. Mes taip pat susirūpinę dėl veiksmų, kurių imtasi panaikinant nacionalines sienų kontrolės tarnybas valstybėse narėse ir perduodant funkcijas visos Europos sienų tarnybai. Štai dėl to aš susilaikau balsavime dėl šio dalyko.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), pateikta raštu. – (PT) Kadangi mes ilgai ginčijomės, mes manome, kad teisingumo ir vidaus reikalų sritys yra pagrindinės valstybės kompetencijos, ypač Portugalijos valstybės. Todėl mes prieštaraujame palaipsniui vykdomam jų perdavimui viršnacionalinėms ES institucijoms vykstant procesui, kai kiekvienas naujas „žingsnis“ pateisinamas ankstesniu „žingsniu“.
Taip vyksta su „Šengeno erdvės“ kūrimu kartu su jos Šengeno acquis, kuris naudojamas kaip katalizatorius perkelti į Bendrijos lygmenį politiką ir priemones, susijusias su sienos kontrole – vizos, prieglobstis ar imigracija – ar policijos ir teisėsaugos mechanizmus.
Juo labiau, kai šis perkėlimas į Bendrijos lygmenį vykdomas remiantis tokia sistemą, kurioje svarbiausios ES valdžios centrai kartu užtikrina, kad sprendimų priėmimo procesas suteiktų jiems galimybę apginti ir apsaugoti asavo interesus, bet ne Portugalijos.
Kaip jau pareiškėme, pagrindinis tarptautinis ir Europos bendradarbiavimas su suvereniomis valstybėmis lygiomis teisėmis dėl šių reikalų yra vienas dalykas, bet pagrindinių saugumo ir nacionalinio suvereniteto ir demokratijos elementų perdavimas viršnacionalinėms institucijoms, kurias valdo galingiausis ES valdžios centrai siekiant sukurti „Europos tvirtovę“, yra visai kitas dalykas.
Todėl toks mūsų balsavimas.
Luca Romagnoli (NI), pateikta raštu. − (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, aš balsuoju prieš šį pranešimą, kadangi, kaip aš nuodugniai aiškinau įvairiomis progomis, taip pat ir visai neseniai, kalbėdamas Parlamente, pasisakau tvirtai prieš Šengeno sutartį. Juo labiau pasisakau prieš ją, kai ši sutartis tapo transporto priemone nelegaliems imigrantams ir pavojingiems judėjimams ES viduje.
Šių valstybių, kurios nori tapti Šengeno acquis dalimi, sienos yra lengvas taikinys nusikaltėliams. Jos suteiks kitas priemones nekontroliuojamai imigracijai iš buvusio Sovietinio bloko šalių ir Viduriniųjų Rytų, jau nekalbant apie socialinius neramumus, kuriuos Italijoje ir kitose šalyse neabejotinai sukelia laisvas piliečių judėjimas ES.
Lars Wohlin (PPE-DE), pateikta raštu. − (SV) Šengeno bendradarbiavimas turi likti atviras visoms valstybėms narėms, kurios nori prisijungti ir dalyvauti bendradarbiaujant. Kita vertus, nepaprastai svarbu, kad visos bendradarbiavime dalyvaujančios šalys atitiktų reikalavimus prisijungimo metu, nes bendradarbiavimas reiškia bendrą išorinę sieną. Jeigu vienoje šalyje būtų trūkumų, Švedija neturėtų galimybės patikrinti sienų apsaugą. Atlikti tyrimai rodo, kad tai problemos, kurias reikia tvarkyti, ir pagrįsta būtų atidėti prisijungimą, kol bus įgyvendinti visi reikalavimai.
Jan Andersson, Göran Färm ir Inger Segelström (PSE), pateikta raštu. − (SV) Šiuo paaiškinimu dėl balsavimo mes, pasirašę Švedijos socialdemokratų partijos nariai Europos Parlamente, norėtume paaiškinti, kaip mes balsavome dėl Braghetto pranešimo (A6-0408/2007).
Mes manome, kad labai svarbu sukurti paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planą. Paprastasis tunas ilgą laiką buvo nykstanti rūšis dėl didelio masto neribotos žvejybos. Per ilgesnį laiką tai gali pažeisti visą ekosistemą tose žūklės zonose. Tačiau mes manome, kad Komisijos rezoliucija yra ne visai adekvati ir todėl mes balsavome prieš.
Mes balsavome už komiteto 4 ir 6 pataisas – dvi pataisas, kuriomis pašalintos dvi, mūsų nuomone, abejotinos išimtys dėl paprastojo tuno žvejybos.
Mes taip pat palaikėme 13 pataisą, kuri būtų reiškusi, kad mes turime priimti atkūrimo planą, vertą šio pavadinimo. Pasiūlymas siekė daugiau nei originalus pasiūlymas, o tam mes visiškai pritariame. Paprastojo tuno ištekliai vis dar yra pavojingai maži ir Europos Sąjunga turi prisiimti didesnę atsakomybę už paprastojo tuno išteklių atkūrimą.
Gérard Deprez (ALDE), pateikta raštu. – (FR) Norėčiau paaiškinti dėl savo balsavimo dėl pranešimo dėl paprastųjų tunų išteklių Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo plano.
Atsižvelgdama į kritišką paprastųjų tunų ištelklių būklę Europos Sąjunga šiuo reglamentu reaguoja tokiu būdu: nuolat mažinti žvejybos kvotas, riboti žvejybos laikotarpius, stiprinti kontrolės priemones, siekiant užkirsti kelią nelegaliai žvejybai. Aš pritariu šiems pasiūlymams.
Tačiau mane apima tam tikras pesimizmas.
Pirmiausia dėl to, kad mokslininkai jau pareiškė, jog šio reglamento nuostatų neužtenka garantuoti išteklių atkūrimą. Jų nuomone, būtų geriau nustatyti kvotas, daug didesnes už metinę žvejybos normą, kurią nustatė ICCAT (Tarptautinė komisija dėl Atlanto tuno apsaugos). Aš linkęs jais tikėti, todėl remiu 13 pataisą, kurią pateikė Žaliųjų / Europos laisvės aljanso frakcija.
Atsižvelgiant į tai, kad Viduržemio jūroje žvejoja valstybių, kurios nėra ES narės (kaip antai Libija, Turkija, Tunisas, Japonija ir Kinija, kurios nėra ICCAT narės) laivai, aišku, kad šis reglamentas turės poveikį tik tuo atveju, jeigu šios šalys pasirašytų jos nuostatas, o to tikrai jos nedarys.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), pateikta raštu. – (PT) ES daugiamečio paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planas yra vienos iš Tarptautinė komisijos dėl Atlanto tuno apsaugos priimtų priemonių praktinis įgyvendinimas.
Planas, be kitų dalykų, nustato nuoseklų žvejybos kvotų mažinimą, žvejybos draudimo laikotarpius, minimalaus svorio ir ilgio didinimą ir stebėjimo žvejybos laivuose ir žvejybos ūkiuose planą.
Priimta rekomendacija numato finansinę kompensaciją, mokamą žvejams žvejybos draudimo laikotarpiu siekiant išsaugoti laivyną ir užimtumą sektoriuje.
Mes taip pat manome, kad labai svarbu sustiprinti kontrolę, periodiškai tikrinant įvairių laivų sugautą kiekį, kad būtų užkirstas kelias kai kurioms valstybėms viršyti skirtas kvotas kitų sąskaita, kaip vyksta šiuo metu. Prisiminkite, kad paprastojo tuno žvejyba buvo uždrausta nuo rugsėjo iki gruodžio, nes įtarta, kad kai kurios šalys jau viršijo kvotas, ir tai pasitvirtino.
Mes apgailestaujame, kad buvo atmestas mūsų pasiūlymas, pabrėžiantis, kad mažo masto pakrantės ir tradicinė žvejyba ne tik sukuria tūkstančius darbo vietų, bet ir sudaro žuvų išteklių tausojančio naudojimo galimybę.
Iki cia E.B.
David Martin (PSE), pateikta raštu. − Balsavau „už“ šį pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, nustatančio paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planą Rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje. Pagal pasiūlymą žvejams bus išmokėtos kompensacijos už nuostolius, atsiradusius dėl laikotarpių, per kuriuos draudžiama žvejoti, ir leisti atkurti išteklius skirtų sumažintų kvotų. Jame rekomenduojama netaikyti leidžiančių nukrypti nuostatų dėl sezonų arba mažiausių dydžių. Pastovūs veiksmai yra būtini, kad būtų užtikrinta, jog šios žuvies ištekliai nebūtų neatkuriamai išeikvoti.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), pateikta raštu. – (PT) Mes balsavome prieš šią rezoliuciją, kuria siekiama išrinkti neoliberalius Bendrijos politikos bruožus ir siekti diegti juos visame pasaulyje.
Tai rezoliucija, skelbianti, kad lankstumo ir užimtumo garantijos yra koncepcija, kurią reikia plėtoti ir integruoti į kiekvienos valstybės narės nacionalinių reformų programas, taip pat siekianti užmaskuoti tikruosius Lisabonos darbotvarkės siekius ir tikslus, susijusius su ekonomikos ir užimtumo politika, ypač atitinkamus liberalizavimo ir privatizavimo aspektus.
Negalime priimti rezoliucijos, kuria pritariama idėjai plėtoti išorinę Lisabonos darbotvarkės dimensiją, ypač susijusią su pasauliniu rinkos liberalizavimu, akcentuojant jos neoliberalų pobūdį ir kišantis į trečiųjų šalių ekonomines nuostatas.
Spalio mėnesio Komisijos komunikate su valstybių vadovais arba vyriausybėmis teigiama, kad Lisabonos darbotvarkės aspektai, susiję su plėtra ir darbu, buvo pradėti vykdyti sėkmingai, bet jame turėjo būti žodžiai „didelių nacionalinių ir tarptautinių ekonominių ir finansinių grupių“, kurios patyrė proporcingą pajamų augimą, tuo tarpu kai darbuotojų teisės buvo sumenkintos.
Timothy Kirkhope (PPE-DE), pateikta raštu. − Aš ir mano Britanijos konservatorių partijos kolegos tvirtai tikime Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, kurios vykdo politiką, kuri padidins Europos konkurencingą padėtį globalizuotoje ekonomikoje. Manome, kad Europa turi vykdyti Lisabonos darbotvarkę energingai, užsitikrindama sandorį pasaulio prekybos derybose, reikalaudama tolimesnio reglamentavimo panaikinimo, kad išlaisvintų pramonę ir verslą siekiant konkuruoti pasaulio rinkose, skatindama liberalizavimą vidaus rinkoje, veiksmingai įgyvendindama Paslaugų direktyvą ir vadovaudamasi tvirta konkurencijos politika. Visa tai turi būti grindžiama tvirtu įsipareigojimu laisvajai prekybai ir atviroms rinkoms. Kai kurie iš šių elementų įrašyti šiame pasiūlyme ir tai teigiamai vertiname.
Liūdna, tačiau, manome, kad šis bendras pasiūlymas yra didžiulė praleista galimybė Jame turėjo būti nustatyti pagrindiniai ES globalizacijos metodo principai, kaip aukščiau bendrais bruožais pristatyta, bet taip nėra. Šiame pasiūlyme yra elementų, kurie ves Europą kryptimi, kenkiančia ES gebėjimui sėkmingai konkuruoti globalizuotoje ekonomikoje.
Marie-Noëlle Lienemann (PSE), in writing. – (FR) Šioje rezoliucijoje turėjo būti patvirtinti keli aktualūs klausimai ir nurodyta, ko Europos Parlamentas iš tikrųjų tikisi iš Europos Sąjungos institucijų, kad būtų užtikrintas plėtros atgimimas, bendras socialinis progresas visose 27 valstybėse narėse ir besivystančių šalių pažanga.
Viso to nėra – tenka skaityti tą pačią seną istoriją apie globalizacijos teikiamus pranašumus. Neužsimenama apie demokratinę atsvarą ECB vykdomai pinigų politikai, skatinančią pramonės plėtrą ir darbo vietų kūrimą. Nekalbama apie ES pralaidomo biržos sandorių ir nepriklausomiems turto fondams neutralizavimo strategiją. Nepateiktos Bendrijos nuostatos ir griežti reikalavimai dėl socialinių (Tarptautinės darbo organizacijos) ar aplinkos standartų. Nieko nepasakyta apie plėtros pagalbą, kuri itin svarbi siekiant bendros pažangos.
Tad kodėl mes stebimės dėl mažo Europos pažangos masto, socialinių problemų ir žmonių nepasitikėjimo?
David Martin (PSE), pateikta raštu. − Balsavau „už“ šią sudėtinę rezoliuciją, kuri yra atsakas į Komisijos dokumentą „Europos interesas: laimėti globalizacijos amžiuje“. Rezoliucijoje pabrėžiama daug būdų, kaip Sąjunga gali pasinaudoti globalizacijos teikiamomis galimybėmis: skatinti vienodas galimybes konkurencingumo ir prekybos klausimuose; gerinti ES politkos kūrimą, kad būtų labiau suderinta; ir pabrėžti poreikį stiprinti ES socialinę dimensiją.
Peter Skinner (PSE), pateikta raštu. − Teigiamai vertinu šią rezoliuciją, kurioje kreipiamas dėmesys į eilę susijusių klausimų – nuo socialinių teisių iki finansinių reglamentų, ir poveikį, kaip pilietis gali pasinaudoti besiplečiančiomis rinkomis. Pusiausvyrą būtina išlaikyti tarp liberalių rinkos sąlygų ir besivystančių šalių poreikių klausimo ir visiškai būtina, kad vėl ir vėl tęstume diskusiją šiuo klausimu.
Bart Staes (Verts/ALE), pateikta raštu. – (NL) Europoje nepavyks sėkmingai kovoti su vis didėjančiu skurdu ir visuotiniu atšilimu – pagrindiniais globalizacijos iššūkiais, – jei didžiausias dėmesys nuolatos bus skiriamas globalizacijai. Šias problemas iš tikrųjų sukelia laisvoji rinka. Globalizacija sudaro įspūdį, kad bendras klestėjimo lygis visame pasaulyje pamažu kyla, bet tuo pačiu metu aš pastebiu, kad vis didėja praraja tarp turtingų ir skurstančių valstybių narių gyventojų. Liberalizacija taip pat yra didžiulės ekologinės nelaimės priežastis; ją taip pat turėsime pašalinti, jei norime suskubti imtis ryžtingų ir efektyvių priemonių kovodami su visuotiniu atšilimu.
Patikimos strategijos šioje srityje nebuvimas yra nusikalstamas neatsakingumas. Vis dėlto investicijos į produktyvaus energijos suvartojimo ekonomiką ir darbo vietų kūrimas šioje srityje yra daug žadantys veiksmai. Pernelyg dažnai ignoruojamas principas, pagal kurį už žalingas pasekmes turi atsakyti tas, kas teršia. Kaip Žaliųjų ir Europos laisvojo aljanso frakcijos narys aš apgailestauju, kad tai neakcentuota.
Jei Europoje norima sukurti vientisą rinką, užtikrinančią laisvą žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimą, būtina nustatyti aukštus socialinius ir aplinkos standartus, užtikrinančius apsaugą ir demonstruojančius pavyzdį visam pasauliui.
Siūlomas tekstas yra nerišlus ir paviršutiniškas bei dar kartą nurodo tipinius Komisijos politikos bruožus.
- Rezoliucija dėl Direktyvos 2004/38/EB (B6-0462/2007)
Mario Borghezio (UEN). - (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, būtų galima laikyti tikra veidmainyste, jei Parlamentas, didžiąja balsų dauguma balsavęs už ponios Angelilli žodinį pataisymą dėl Europos Parlamento reiškiamos užuojautos ir teikiamos paramos visiškai nemotyvuoto ir labai rimto mūsų šalyje įvykdyto nusikaltimo aukos šeimai, nesugebėtų priimti aiškios pozicijos dėl prevencinių tokios veiklos –nekaltų piliečių žudynių, kurios įmanomos dėl priežiūros stokos, – priemonių.
Niekas nenori, kad Italijoje klestėtų ksenofobija, ypač tokių tautų kaip rumunai atžvilgiu, nes, pasak vedamojo laikraščio L'Avvenire straipsnio, iš šios tautos kilę tokie menininkai kaip Mircea Eliade, Ionesco ir Cioran. Tai yra didinga civilizacija, glaudžiai susijusi su mūsų pačių. Nusikaltėlių antplūdis ir ypač Romos grupių atsiradimas yra visiškai kita problema. Dėl jų reikia užtikrinti sienos kontrolę ir sulaikymo priemones, sukurti pirštų atspaudų ėmimo sistemą, kad žinotume, kas ir su kokiais ketinimais atvyksta į mūsų šalį, jei tik tai įmanoma sužinoti, o svarbiausia – galėtume tiksliai nustatyti tikslią atvykimo datą.
Nors ir nenorime, kad Europoje būtų įvestos žiaurios priemonės, tačiau jei teigiame, kad praėjus trims mėnesiams reikia atlikti patikrinimą, turime žinoti tikslą atvykimo datą, o šiuo metu, kaip pastebėjo ponas Amato Italijos Deputatų rūmuose, to padaryti negalima.
Robert Evans (PSE). – Pone Pirmininke, balsavau „už“ šią rezoliuciją, nes pripažįstu, kad laisvas asmenų judėjimas yra pagrindinis ES principas ir toks, kurio turi laikytis ir kurį turi ginti visos valstybės narės.
Be to, manau, kad esame teisūs dar kartą pabrėždami, jog iš tikrųjų ES buvo sukurta priemonių kovoti su visomis rasizmo ir ksenofobijos formomis ir iš tikrųjų visomis diskriminacijos formomis pagrindu. Lygiai taip pat, turime visi šiuose Rūmuose pripažinti, kad Europos romų žmonės yra galbūt labiausiai diskriminuojami, o kai kuriose valstybėse visiškai nepriimtinu lygiu. Turime suprasti, kad romų mažumos asimiliacija, socialinė integracija ir apsauga yra tikslai, kuriuos ši Europos Sąjunga dar turi pasiekti. Manau, kad tai yra tikslas, dėl kurio greta laisvo judėjimo dvasios turime visi dirbti.
Carlo Fatuzzo (PPE-DE). - (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, balsavau prieš rezoliuciją dėl teisės laisvai judėti Europos Sąjungoje, kurią pateikė centro ir kairiųjų frakcijos, (netrukus paaiškinsiu, kodėl) paskelbęs, kad absoliučiai ir visiškai pritariu Mario Mantovani pasiūlymui trims metams neleisti įvažiuoti į ES, taigi, ir Italiją, ne ES valstybių tautų piliečiams. Kalbėdamas apie ES piliečius, turiu pasakyti, kad visiškai pritariu laisvam darbininkų, piliečių, turistų judėjimui, jei tai nereikš, kad bus išduota teisė žudyti.
Neįsivaizduojama, kad 45 metų amžiaus moteris gali žūti važiuodama iš darbo namo, o daktaras, likus kelioms dienoms iki pensijos, gali būti nužudytas mėginimo įsilaužti į jo namus Milane metu. Abu incidentai yra pastarųjų dienų Italijos įvykiai. Tai nėra judėjimo laisvė!
Marian-Jean Marinescu (PPE-DE). - (RO) Balsavau už rezoliuciją dėl judėjimo laisvės, kurią pateikė PSE, ALDE, Verts ir GUE/NGL frakcijos, nors ji tik iš dalies atitinka tikslą, kurio, manau, šia rezoliucija turi būti siekiama.
Manau, kad rezoliucijos tekste turi būti aiškiau kalbama apie paramą Europos piliečiams, gyvenantiems ne tose valstybėse, iš kurių yra kilę, ypač Rumunijos piliečiams, gyvenantiems Italijos teritorijoje ir paklūstantiems Italijos įstatymams.
Tekste, už kurį teko balsuoti, nepasmerkta ksenofobija Rumunijos piliečių atžvilgiu, be to, nenurodyta, kad didėja įtampa tarp Italijos rumunų bendruomenės ir Italijos piliečių, kurią taip pat kursto Italijos Ministrų komiteto neadekvačiai priimtas potvarkis ir kurių Italijos politikų teiginiai.
Taip pat manau, kad, kaip minėta bendroje PPE-DE ir UEN rezoliucijoje, efektyvios teisinės Italijos tarnybų priemonės būtų galėję užkirsi kelią tokiai situacijai.
Europos Komisijos ir Italijos tarnybų noriu paprašyti apsvarstyti bendrojoje PPE-DE ir UEN frakcijų rezoliucijoje siūlomas priemones, kurios neįtrauktos į šiandien priimą tekstą.
Frank Vanhecke (NI). - (NL) Pone Pirmininke, situacija tampa vis labiau komiška. Šiuo metu dauguma esančių šiuose Rūmuose mano, kad ksenofobija reikia kaltinti Italijos piliečius ir vyriausybę. Be to, pasiūlyme dėl rezoliucijos teigiama, kad Italijos vyriausybės požiūris į daugybę Romoje įvykdomų nusikaltimų tarp rumunų, sukelia didesnę įtampą. Dėl to Italija gali kaltinti tik pati save, nes turėjo dalyvauti Europos socialinio fondo programoje dėl Romos integracijos.
Šioje vietoje norėčiau aiškiai pasakyti, kad Italijos piliečiai ir vyriausybė turi teisę apsiginti, o tai, kas nutiko, iš tikrųjų įrodo, kad direktyva yra netinkama, kad turi sudaromos sąlygos, leidžiančios paprasčiau, o ne sudėtingiau deportuoti nusikaltėlius – būtent nusikaltėlius, o ne dorus žmones, kurie dirba, kad sudurtų galą su galu.
David Martin (PSE), pateikta raštu. – Balsavau „už“ šią bendrą rezoliuciją, kurioje pažymima, kad laisvo judėjimo teisė yra pagrindinė visiems ES piliečiams suteikta teisė. Valstybės narės turi įsipareigojimą prižiūrėti jų teritorijose gyvenančių kitų valstybių narių piliečius ir užtikrinti visų Sąjungos piliečių, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, teisių orumą ir pagarbą.
Luca Romagnoli (NI) , pateikta raštu. − (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, aš ryžtingai prieštarauju šiems pasiūlymams dėl rezoliucijos ir noriu pareikšti savo tvirtą nuomonę. Visa tai lėmė pavėluoti ir neefektyvūs Italijos vyriausybės veiksmai, kai buvo suvokta, kad Italijoje kilo krizė, kurią, deja, sukėlė baisūs ES piliečių padaryti nusikaltimai.
Direktyva 2004/38/EB yra suprantama, kai teigiama, kad „visiems ES piliečiams bus suteikta teisė gyventi kitos valstybės narės teritorijoje […], jei [...] jų ir jų šeimos ištekliai yra pakankami ir tai nesukels rūpesčių priimančios šalies socialinės paramos sistemai“.
Todėl šie pasiūlymai dėl rezoliucijos yra beprasmiai ir pateikti kaip pretekstas. Sutartyse numatyta piliečių judėjimo laisvė ES ir niekas nenori kurstyti diskriminacijos dėl kilmės. Tačiau jei ES piliečiai padaro rimtus ir itin žiaurius nusikaltimus kitoje valstybėje narėje arba negali nurodyti savo apsilankymo priežasties, kaip reikalauja direktyva, visos Sąjungos labui juos būtina grąžinti į tą žalį, iš kurios jie yra kilę.
Silvia-Adriana Ţicău (PSE), pateikta raštu. − (RO) Aš balsavau už rezoliuciją dėl judėjimo laisvės, kurią pateikė PSE ir kitos politinės frakcijos, nes manau, kad ji yra labai svarbi, siekiant išspręsti Italijoje susiklosčiusią padėtį, o ne sukurti pavojingą precedentą ir pastatyti į pavojų pagrindinius Europos Sąjungos principus.
Manau, kad šią situaciją reikia ištaisyti nedelsiant, kad Europos Sąjungoje nebūtų leidžiama diskriminuoti piliečių, neatsižvelgiant į jų tautybę.
Rezoliucijoje siūlomos nuostatos užtikrins tinkamą elgesį su visais Europos piliečiais. Būtina, kad visi ES piliečiai ir rumunai jaustųsi solidarūs su visos Europos piliečiais, nes tūkstančiai rumunų dirba svetur, ten žavimasi jų sunkiu darbu, sąžiningumu ir teisingumu.
Prie reformų sutarties pridedamoje Sąjungos chartijoje išvardytos pagrindinės Europos piliečių teisės. Tai yra kilnumas, laisvė, lygybė, solidarumas, pilietiškumas ir teisingumas. ES užtikrinami demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių principai, taip pat mažumų apsauga. Todėl pasitelkus rezoliucijoje siūlomas nuostatas bus galima užtikrinti efektyvesnę romų bendruomenės integraciją.
- Rezoliucija dėl Šengeno acquis nuostatų taikymo (B6-0448/2007)
Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Pakartodama tai, kas buvo pasakyta pasiūlyme dėl rezoliucijos, aš taip pat noriu pasveikinti Portugalijos vyriausybę, pateikusią pasiūlymą dėl techninio laikinojo sprendimo – SISone4all – kuriuo remiantis naujosios valstybės narės 2007 m. galės prisijungti prie Šengeno informacinės sistemos, kol Komisija įgyvendins naująją sistemą SIS II.
Taip pat sveikinu ir naująsias valstybes nares, kurios rengiasi prisijungti prie Šengeno erdvės, milžiniškomis pastangomis per tokį trumpą laiką sugebėjusias įvykdyti visus Šengeno reikalavimus. Tai, kad nuo 2007 m. gruodžio 21 d. į Šengeno erdvę bus priimtos devynios naujos valstybės, yra svarbus Europos Parlamento pastangų laikytis iš pradžių nustatyto termino rezultatas. Todėl aš balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), pateikta raštu. – (PT) Mes balsavome prieš šią rezoliuciją, nes mes iš esmės nepritariame teisingumo ir vidaus reikalų komunai, nes tai yra valstybės suvereniteto esmė. Reformų sutartimi siekiama teisingumo ir vidaus reikalų komitetų politiką paversti bendra strategija.
Pavertimą komuna, kitaip sakant, nacionalinio suverenumo praradimą, reikia vertinti dar rimčiau, nes to siekiama pasitelkiant Bendrijos vykdomą politiką ir priemones, kuriomis pavojingai kompromituojamos piliečių teisės, laisvės ir garantijos, kurios liudija civilizacijos pažangą ir pagrindinius demokratijos pasiekimus.
Pamąstykite apie politinio prieglobsčio politiką ir sunkumus, su kuriais vis dažniau susiduria siekiantieji apginti savo teises ir garantijas. Pažvelkite į imigracijos politiką ir čia diegiamą saugumo užtikrinimo požiūrį, nusikalstamumą, susijusį su neteisėtais imigrantais, nehumaniškus sulaikymo centrus ir repatriacijos priemones, diskriminuojantį, išnaudojantį ir grobuonišką požiūrį į žmones iš trečiųjų šalių. Nepamirškite, kad naudojama vis daugiau informacijos ir išsaugoma vis daugiau duomenų – taip pat biometrinių, – kurie pasiekiami vis platesniam tarnybų ratui, įskaitant ir trečiąsias šalis, pvz., JAV tarnybų prieiga prie oro transporto keleivių duomenų.
Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), pateikta raštu. − (SV) Akivaizdu, kad dabartinė Pakistano situacija yra kritiška, nes Prezidentas paskelbė nepaprastąją padėtį, dėl kurios buvo įvykdyta akivaizdžių žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su laisvės apribojimu, jėgos prieš taikius demonstrantus panaudojimu ir žiniasklaidos nutildymu. Mes tam vienareikšmiškai prieštaraujame, tačiau nepritariame ir Europos Parlamentui, šia rezoliucija dar kartą siekiančiam, kad ES pradėtų vadovauti nepriklausomai valstybių narių vykdomai užsienio politikai.
JTO yra vienintelė organizacija, kuri savo narių vardu, gali ir turi teisę taikyti spaudimą visoje bendruomenėje. Labai svarbu, kad Pakistane būtų atkurti stabilumas ir taika bei pagarba žmogaus teisėms, bet ES neturi imtis šios užduoties vietoje valstybių narių.
Peter Skinner (PSE), pateikta raštu. − Sutinku, kad paskelbta nepaprastoji padėtis (de facto nepaprastosios padėties taisyklės) turi baigtis ir civilinės teisės padėtis iš naujo įgyvendinta, kad ji nedelsiant įsigaliotų, todėl balsavau „už“ tai.
Daugelį mūsų, kas yra Pakistano politikos stebėtojai, slegia matant, kaip yra baisiai paveiktos Pakistano bendruomenės be mūsų valstybių užuojautos.
Grįžimas prie demokratinės tvarkos yra būtinas Pakistano politikų patikimumui ir teisėtam procesui.
- Rezoliucija dėl Balio konferencijos klimato kaitos klausimais (B6-0432/2007)
Eija-Riitta Korhola (PPE-DE). - (FI) Pone Pirmininke, mūsų frakcija apsvarstė pataisymą dėl to, kad branduolinės energetikos vaidmens pripažinimas deklaracijoje, kurią pristatysime konferencijoje klimato klausimais metu, būtų esminis šios rezoliucijos aspektas. Todėl mes džiaugiamės, kad Parlamentas patvirtino 7 pataisą. Mes nesame vieninteliai tokio požiūrio šalininkai. JTO klimato kaitos specialistų grupė ir IPCC taip pat patvirtino, kad branduolinė energetika – tai nedidelius išmetamųjų dujų kiekius sukelianti energijos forma. Taip pat neturime pamiršti, kad šiuose Rūmuose buvo priimtas istorinis sprendimas dėl pono Reul ataskaitos, už kurią balsavo 509 nariai. Europos Parlamentas pripažino, kad branduolinė energija buvo ir yra pats svarbiausias ES energijos šaltinis, užtikrinantis nedidelį anglies dioksido išmetimą, be to, buvo akcentuota jos svarba kovojant su klimato kaita.
Kita vertus, mūsų frakcija nepritaria rezoliucijos 25 skyriui, nes mūsų nuomone taikus branduolinės energijos naudojimas nepagrįstai siejamas su branduolinių ginklų gamybos plėtra ir didėjančia terorizmo grėsme. Reikia nepamiršti, kad atmosferoje netaikoma moralinė cenzūra. Čia nebus pradėta vengti vienos energijos formos ir jausti prielankumą kitai dėl ideologinių priežasčių. Svarbu yra tik išvengti taršos, o dabar tarša yra nepageidaujama. Bet kokiu atveju noriu pasakyti, kad džiaugiamės, jog šie Rūmai pateikė aiškų pranešimą konferencijai klimato klausimais ir pripažino klimato kaitos keliamos grėsmės rimtumą.
Karin Scheele (PSE). - (DE) Pone Pirmininke, mano delegacija, Austrijos socialdemokratai, susilaikė balsuodami dėl pranešimo, susijusio su Balyje vyksiančia konferencija, dėl tų pačių priežasčių, kurias minėjo ponia Korhola. Mes pritariame kitoms politinėms šio pranešimo nuostatoms. Pranešimas yra labai geras. Mano delegacija negali pritarti nuostatai, kad branduolinės energijos naudojimas yra esminė priemonė kovojant su klimato kaita. Aš taip pat manau, kad šalys ir žemynai turi patys nuspręsti, kokią strategiją vykdyti.
Noriu dar kartą akcentuoti, kad mano delegacija pritaria visiems šio pranešimo teiginiams, taip pat ir dėl branduolinės energijos neįtraukimo į švarios plėtros mechanizmo projektą. Tačiau mes nenorime remti šio politinio signalo branduolinės energijos pirmumo, todėl susilaikėme. Norėdami parodyti savo pritarimą likusiai pranešimo daliai, kurią laikome gera, mes nebalsavome prieš.
Bairbre de Brún, Jens Holm and Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), pateikta raštu. − ?Pritariame rezoliucijai, kurioje aptariama artėjanti Balio konferencija. Rezoliucijoje išreikšti keli svarbūs pastebėjimai. Be kitų klausimų joje paaiškinamas reikšmingas emisijų, kurias išskiria galvijų sektorius, kiekis. Joje taip pat pabrėžiama tinkamos paramos svarba besivystančioms šalims jų prevencijos ir mažinimo veiksmuose, kad apribotų klimato kaitos neigiamus padarinius. Tačiau, nepritariame pasiūlymui, kad branduolinė energija turi būti vertinama kaip priemonė, kuri yra būtina, kad užkirstų kelią klimato kaitai.
Edite Estrela (PSE), pateikta raštu. – (PT) Aš balsavau už pasiūlymą dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl pasaulio klimato kaitos apribojimo iki 2 laipsnių Celsijaus, pasirengiant Balyje vyksiančiai konferencijai klimato kaitos klausimais ir tolesniems veiksmams (COP 13 ir COP/MOP 3). Nepamirštant, kad klimato kaita yra didžiausias šiandieninės visuomenės iššūkis, manau, jog Europos Sąjunga turi atgauti lyderio pozicijas Balio konferencijoje ir siekti tarptautinio susitarimo dėl klimato laikotarpiu nuo 2012m.
Elisa Ferreira (PSE), pateikta raštu. – (PT) 7 pataisa sudarko visą kompromiso nuotaiką, būdingą deryboms dėl galutinio teksto. Jos priėmimas reiškia, kad tekstas, kuriame išdėstytiems Balio konferencijos tikslams turėjo pritarti didžioji parlamentinė dauguma, yra iš esmės pakeistas.
Todėl būtent dėl šios priežasties ir nepaisant to, kad kaip šešėlinė pranešėja socialistų frakcijai pranešiau, kad balsuosiu už, aš buvau priversta susilaikyti galutinio balsavimo metu ir taip pademonstruoti savo protestą dėl dviejų aspektų. Visų prima, dėl įtraukimo anksčiau minėtos 7 pataisos, kuria palaikoma branduolinė energija. Antra, dėl Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų kompromisinių darbo metodų, kurie buvo pasitelkti vedant derybas dėl teksto.
Nuo cia A.V.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), pateikta raštu. – (PT) Teisybė, mes pastebime itin ryškius, sparčius ir nenatūralius klimato pokyčius, kuriuos sukelia daugybė veiksnių, tačiau ypač didelę grėsmę kelia grobuoniška neoliberalų politika. Kad žmonių visuomenė prisitaikytų prie naujų gyvenimo sąlygų, reikia veiksmingų priemonių.
Moksliniu atžvilgiu patikimose ir pagrįstose prognozėse numatomi klimato pokyčiai gali nebūti lėti ir laipsniški. Tai priklauso nuo priemonių, kurių imsimės tuo tarpu.
Norint ateityje išvengti rimtesnių problemų, netgi žmogiškųjų ar aplinkosaugos tragedijų, būtina skubiai imtis gilesnių, tiesiausių priemonių.
Tiesa, mes taip pat pabrėžiame poreikį nutraukti neoliberalų politiką Europoje ir visame pasaulyje, nes priešingu atveju stipriausios valstybės ir daugiatautės grupės toliau sieks savo interesų pelno srityje, išnaudodamos ir gamtinius išteklius, ir pasinaudodamos tarptautine prekyba, taip pat prekyba šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, kurios ypač neigiamai veikia subalansuotą žmonių vystymąsi.
Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), pateikta raštu. − (SV) Aplinkos problemos nepripažįsta sienų ir todėl JT klimato konferencija yra svarbi diplomatinė scena, skirta pasaulinio lygio pokyčiams. Šiuo metu svarstoma rezoliucija Europos Sąjunga siekia sutelkti valstybes nares „po viena vėliava“, kad galėtų paspartinti konferencijoje vykdomas derybas ta kryptimi, kuri ES atrodo teisinga.
Klimato pokyčių apribojimas yra geras tikslas, tačiau liūdna, kad ES rankose pasaulinė aplinkos politika peržengia ribą ir tuo pat metu tampa užsienio politika, nes mes diktuojame trečiosioms šalims ir valstybėms narėms, kokia turėtų būti jų nacionalinė klimato politika. „June List“ partijos nuomone, kiekviena šalis turėtų turėti savo balsą klimato konferencijoje ir todėl mes nusprendėme balsuoti prieš šią rezoliuciją.
David Martin (PSE), pateikta raštu. − Balsavau „už“ šią Klimato kaitos komiteto rezoliuciją, nustatančią ES pasiūlytą derybų dėl pasaulinio klimato kaitos bendradarbiavimo ateityje po 2012 m. pradžios poziciją. Joje išdėstyta tvirta ir progresyvi ES pozicija nustatyti pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimą, atkreipiant dėmesį į klimato kaitos socialinį poveikį, ES pageidaujamą ketinimą apriboti pasaulinį atšilimą iki 2°C arba mažiau, o svarbiausią pasaulinio pirkimo sistemos poreikį.
Mairead McGuinness (PPE-DE), pateikta raštu. − Fine Gael delegacijos (EPP-ED) vardu:
Fine Gael nariai balsavo „už“ šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes manome, kad svarbu turėti prieš Balio konferenciją išreikštą Europos Parlamento nuomonę dėl klimato kaitos. Tačiau, kaip paprastai esame nusiteikę „prieš“ atomines jėgaines, balsavome „prieš“ 7 pakeitimą.
Peter Skinner (PSE), pateikta raštu. − Norėčiau padėkoti pranešėjams už šį klausimą, kuris atkreipia dėmesį į vieną iš svarbiausių mūsų laiko problemų supančius klausimus.
Mažinimui skirtos emisijų ribos kartu su alternatyvia ne anglies dioksidu grindžiama energijos gamyba nėra priimtinos tam tikroms jurisdikcijoms taip, kaip dėl to ES susitarė. Bet ši Konferencija gali tęstis ilgai, kad suvienytų ir suderintų tarptautinius veiksmus.
Silvia-Adriana Ţicău (PSE), pateikta raštu. − (RO) Rezoliucija dėl klimato pokyčių apribojimo iki 2 Celsijaus laipsnių yra ypatingai svarbi mūsų ateičiai ir, dėl šios priežasties, aš balsavau „už“ ją.
Klimato pokyčiai yra svarbi užduotis, galinti sukelti katastrofiškas pasekmes aplinkai ir žmonių bendruomenėms.
Mes susidūrėme su problema, kurią turime spręsti trumpo, vidutinio ir ilgo laikotarpio priemonėmis. Klimato pokyčiai jau sukėlė pragaištingą poveikį žemės ūkiui, hidrologinėms sistemoms, miškams, gyvūnijai ir augalijai. Tokios šalys kaip Graikija, Rumunija, Bulgarija, Ispanija ir Portugalija jau buvo susidūrusios su sausros laikotarpiais bei potvyniais.
ES turėtų dar kartą įtvirtinti savo kaip lyderės klimato poveikio mažinimo srityje, vaidmenį. Valstybės narės turėtų išlėsti turimus vandens išteklių apsaugos, miškų iškirtimo prevencijos ir skatinimo neteršti finansinius mechanizmus ir jais naudotis.
Turime leisti kiekvienai valstybei narei nustatyti savo energetikos junginį, kad ji galėtų teikti savo energijos išteklius. Tuo pat metu atominę energiją gaminančios valstybės narės turėtų užtikrinti tokių gamyklų saugumą ir ypač atitinkamą atliekų tvarkymą. Norint ištirti atliekų kiekio mažinimo ir gamyklų saugumo didinimo galimybes, reikia lėšų.
- Pranešimą pateikė Raimon Obiols i Germà, Charles Tannock (A6-0414/2007)
Frank Vanhecke (NI). - (NL) Pone Pirmininke, visiškai neketinu sumenkinti dviejų prieš tai apie šį pranešimą dėl Europos kaimynystės politikos kalbėjusių pranešėjų darbo, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad pranešime yra spraga. Jame nekreipiamas dėmesys į didžiulę užduotį, kurią kelia imigracija iš pietų. Šiuo klausimu aš manau, kad šiaurės Afrikos valstybės taip pat yra itin atsakingos.
Man patiktų, jei šiame pranešime būtų pateiktas prašymas sukurti bendrą ES valstybių narių ir šiaurės Afrikos šalių kovos su nelegalia imigracija politiką. Politiką, kuria šiaurės Afrikos valstybės būtų kviečiamos imtis veiksmų, ir kuria būtų sukurti geri kaimynystės santykiai bei siūloma finansinė ir materialinė valstybių narių parama, priklausanti nuo geranoriškumo ir bendro požiūrio į šį milžinišką išbandymą.
Tai, mano nuomone, yra pagrindinis aspektas, kurio trūksta minėtame pranešime, ir dėl šios priežasties aš susilaikau ir nebalsuoju.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), pateikta raštu. – (PT) Vadovaujantis sprendimu imtis naujų ir svarbių žingsnių Europos kapitalistinės integracijos srityje, konkrečiau – kaip „ES vaidmuo pasaulyje“ žinomame lygmenyje, kuris atsispindi vykdomame „konstituciniame“ projekte – šiuo metu atgimusiame „reformų“ sutartyje – ir dabartinėje ES politikoje, Europos Parlamento narių dauguma patvirtina pranešimą, kurį privalu perskaityti..., dėl Europos kaimynystės politikos.
Bet kokios abejonės dėl su EKP susijusių ES faktinių tikslų ir ambicijų, skaitant šį pranešimą turėtų greitai išsisklaidyti. Jis sudaro programą, skirtą faktiškai kištis į politiką ir kontroliuoti visą Viduržemio jūros, Vidurio rytų, Centrinės Azijos ir Rytų Europos zoną. Tai yra programa, kuria siekiama tokių tikslų: „EKP valstybių vyriausybių ryžto vykdyti politines ir ekonomines reformas inicijavimas ir stiprinimas“, jų asimiliacija su ES ‚bendrąja politika“, jų „suderinimas su ES užsienio politika“ bei laisvos prekybos zonos sukūrimas.
Pranešime taip pat ginamas principas „daugiau bendrų ES ir JAV veiksmų“, „skatinant demokratiją, didinant energijos saugumą ir stiprinant regionų saugumą ES kaimynystėje“ – šis klausimas yra toks skaidrus, kad balsuojant plenarinėje sesijoje jis sulaukė mažiau dėmesio.
Geriausia būtų perskaityti pranešimą...
Janusz Lewandowski (PPE-DE), pateikta raštu. − (PL) Dabar, kai tolesnė Europos plėtra tampa ne tokia madinga, Kaimynystės politika įgyja naują reikšmę. Kaimynystės su Viduržemio jūros šalimis esmė skiriasi nuo Kaimynystės su rytų Europos šalimis, kuriose iš sovietų įtakos zonos išsivadavusios valstybės atvirai skelbia norą prisijungti prie Europos Bendrijos. Šiuo atveju, kaip lenkai, vengrai ir lietuviai puikiai supranta, bet kokios pakaitinės dalyvavimo formos nepatenkins nacionalinių ambicijų. Jie turi mažiau įtakos reikiamai minėtų šalių politinės ir ekonominės evoliucijos krypčiai. Jie imasi mažiau iniciatyvos atnaujinti visoje valstybėje vyraujančios demokratijos procedūras ir įstatymų viršenybę, rinkos ekonomikos principus ir nuoširdžią pagarbą žmogaus teisėms.
Žvelgiant į tokią padėtį iš tokios Europos Sąjungos pasienio valstybės kaip Lenkija, atrodytų, kad geriausia politika yra maksimalus atvirumas valstybių, esančių už mūsų rytinės sienos, siekiams. Tai yra akivaizdžiai susiję su stabilumo zonos aplink Europos Sąjungą sukūrimu ir demagogijos, kurios gausu jaunose valstybėse, veikimo srities apribojimu.
Tai pat egzistuoja pateisinimas biudžeto pastangoms, pagrįstoms ENPI (naujuoju instrumentu, pakeičiančiu TACIS ir MEDA programas), kuri remia trokštamus procesus mūsų pasaulio dalyje. Iki šiol Rytų Europos kaimynystė sulaukdavo mažiau finansavimo nei Viduržemio jūros regiono kaimynystė. Kuo didesnė tampa Europos Sąjunga, tuo didesnė tampa mūsų atsakomybė už senąjį žemyną.
Athanasios Pafilis (GUE/NGL), pateikta raštu. – (EL) Pranešime dėl Europos kaimynystės politikos apibendrinami imperialistinės intervencijos į kaimynines šalis būdai ir priemonės. Jis atitinka bendrą, visame pasaulyje vykdomą ES imperialistinę strategiją. Kaip įprasta, pranešime teigiama, kad „demokratinės reformos“ ir „demokratizavimas“ kaimyninėse valstybėse yra geriausias pretekstas daryti spaudimą vyriausybėms, kurios nesusitapatina su savo politika. Tai daroma siekiant remti ir finansuoti daugybės civilinės visuomenės organizacijų veiklą, kad jos galėtų toliau vykdyti savo kenkėjišką veiklą tokiose šalyse ir skatinti intervenciškus ES planus.
Europos Parlamentas kviečia kaimynines valstybes, suintensyvinant prieš migrantus taikomas represines priemones, dalyvauti ES kovos su migracija politikoje. Jis ragina tokias šalis glaudžiai bendradarbiauti su visais represiniais mechanizmais, tokiais kaip Europolas ir sienų apsaugos agentūra Frontex; įtraukia jas į ES planus apriboti demokratinę laisvę ir, prisidengdamas kova su terorizmu, smogia populiariems judėjimams. Europos Parlamentas atvirai kviečia imtis „bendrų ES ir JAV veiksmų, siekiant tikslų“, tarp kurių yra bendra imperialistinė intervencija ir grobio dalybos.
Būtent žmonėms yra naudinga pasipriešinti imperialistiniams ES ir JAV planams šioje srityje ir juos sugriauti, taip pat pradėti intensyviau kovoti už savo valstybės nepriklausomybę ir visuotinį suverenumą.
Pierre Schapira (PSE), pateikta raštu. – (FR) Kaip nurodoma šiame pranešime, norint stiprinti Europos kaimynystės politiką (EKP), būtina, pasitelkiant išsamesnį dialogą tarp vyriausybių, vietos institucijų ir civilinės visuomenės atstovų, plėtoti dviejų Viduržemio jūros pakrančių regionų bendradarbiavimą.
Taip pat gyvybiškai svarbu prisiminti, kad EKP turi atitikti Europos Sąjungos plėtros politikoje nustatytas gaires. Remiantis OECD Plėtros paramos komiteto parengtu oficialiu sąrašu, beik visos valstybės į pietus ir rytus nuo Viduržemio jūros, yra besivystančios. Dėl šios priežasties, siekiant tūkstantmečio plėtros tikslų, ES veiksmai minėtame regione turėtų tapti prioritetu.
- Pranešimą pateikė Zbigniew Zaleski (A6-0396/2007)
Miroslav Mikolášik (PPE-DE). - (SK) Aš pritariu santykių su Ukraina stiprinimui ir remia tolesnį struktūrinį dialogą su šia, tiesiogiai rytuose su mumis besiribojančia šalimi.
Per pastaruosius rinkimus Ukraina pademonstravo didžiulį ryžtą imtis demokratinių pokyčių. Ji nusprendė toliau dirbti koalicijoje, kuri yra akivaizdžiai pro-europietiška, šiuolaikiška ir progresyvi. Turime atminti, kad Ukraina yra didelė, patrauklų ekonominį potencialą turint šalis ir rimta ekonominių santykių partnerė. Pačiu laiku su Ukraina pasirašėme ekonominio bendradarbiavimo, laisvos prekybos zonos sutartį. Privalome reaguoti į faktą, kad Ukraina ketina prisijungti prie Pasaulio prekybos organizacijos.
Aš visiškai remiu patikimos energijos perdavimo sistemos tarp Ukrainos ir ES sukūrimą. Nuoširdžiai pritariu bendradarbiavimui žemės ūkio ir aplinkos klausimais, tačiau labiausiai norėčiau pabrėžti bendradarbiavimą mokslo ir švietimo srityse bei žiniomis pagrįstos ekonomikos stiprinimą.
Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Ukraina yra strateginės reikšmės ES partnerė ir natūralus „tiltas“, jungiantis ES su Rusija bei Vidurio Azija. Tai didelė valstybė, kurioje įvykusi oranžinė revoliucija padėjo šaliai įžengti į demokratijos kelią. Ukraina tapo pagrindine Europos Sąjungos kaimynystės politikos partnere.
Mūsų bendradarbiavimas su Ukraina turi būti tobulinamas ir mes turime visais įmanomais diplomatiniais ir politiniais būdais remti Ukrainos stojimą į PPO. Derybos dėl laisvos prekybos zonos turi būti pradėtos kuo anksčiau, kad galėtume kuo greičiau pasirašyti ambicingą susitarimą. Visi suprantame, kokia komplikuota yra padėtis Ukrainoje – tai yra labai jauna ir trapi demokratinė valstybė. Šiandien ji turi priimti strateginį sprendimą: judėti link Rusijos ar judėti link Europos Sąjungos?
Būtent todėl puikiai subalansuotas p. Zbigniew Zaleski pranešimas buvo išklausytas tuomet, kai Ukrainai yra reikalinga aiški Europos perspektyva. Sveikinu šį pranešimą ir balsavimo metu neabejotinai jį remsiu. Tikiu, kad priešlaikinių parlamento rinkimų šioje šalyje dėka bus suformuota vyriausybė, kuri priartins Ukrainą prie mūsų bendrų namų – Europos.
Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone Pirmininke, Europos Sąjunga turėtų siekti užmegzti stipresnius ir vis glaudesnius santykius su Ukraina. Mūsų išklausytame p. Zaleski pranešime gausu pasiūlymų, kaip tai padaryti.
Ukraina turėtų tapti mūsų strategine partnere ne tik dėl savo specifinės geografinės padėties ir dydžio, bet ypač dėl vaidmens, kuris jai tenka regione Rusijos ir Vidurio Azijos valstybių atžvilgiu. Dėl šios priežasties ES naudinga stiprinti ir vystyti ekonominius bei politinius saitus su šia šalimi.
Mes puikiai žinome, kiek daug Ukrainos žmonėms dar teks padaryti, norint pasiekti vakarietiškus standartus savo ekonomikoje, savo pragyvenimo lygio ir socialinių reikalų srityse, bei stiprinant valstybėje demokratinę sistemą. ES turėtų teikti pagalbą jai šiame kelyje ir vienas būdų tai padaryti – sudaryti su Ukraina laisvos prekybos sutartį ir remti jos stojimą į PPO. Tai padėtų jai sustiprinti rinkos ekonomiką, demokratiją ir civilinę valstybę, kurių dėka Ukraina įgytų daugiau galimybių tapti ES nare.
ES ir Ukrainos „suvienijimas“ yra ilgas ir sudėtingas procesas. Jo metu teks pereiti įvairius lygmenis, tačiau dėl to jis netampa mažiau reikalingas. Kad dvi suinteresuotos šalys susivienytų, Ukraina turi tęsti pradėtas ekonomines ir socialines reformas, išlaikyti pro-europietišką politikos kryptį ir stiprinti demokratiją. ES savo ruožtu turi pateikti aiškų signalą ir pademonstruoti, kad Ukrainos narystė ES yra galima.
Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), pateikta raštu. − (SV) „June List“ partija sveikina intensyvesnius prekybinius ir gilesnius ekonominius santykius su Ukraina. Tokia plėtra trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu bus naudinga abiems suinteresuotoms šalims. Vis dėlto matome, kad pagrindinis šio pranešimo tikslas yra ne tik vystyti ekonominius santykius, bet ir, iš ES pusės, vykdyti užsienio politiką. Pranešimo tonas yra akivaizdžiai diktatoriškas, o bendradarbiavimo pasiūlymai pateikti išimtinai ES sąlygomis ir pagrįsti ES interesais. Dėl šios priežasties „June List“ partija nusprendė balsuoti „prieš“ šį pranešimą.
David Martin (PSE), pateikta raštu. − Balsavau „už“ šį pranešimą, kuriam atstovavau kaip socialistų frakcijos pagalbinis pranešėjas. Jame pažymimos sritys, kuriose ES ir Ukraina turėtų sustiprinti savo santykius, aptariama laisvosios prekybos erdvė su Ukraina, energijos tiekimas ir santykiai su Rusija. Norėčiau matyti stipresnius ir gilesnius santykius tarp ES ir Ukrainos, o prekybiniai ir ekonominiai santykiai yra svarbiausia jų dalis.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), pateikta raštu. – (PT) ES santykius su Ukraina reglamentuoja Europos kaimynystės politika, kuris, kaip pabrėžiama pranešime, siekiama vystyti rinkos ekonomiką, kitaip tariant – kapitalizmą, ES kaimyninėse šalyse.
Pranešimu siekiama pasirašyti laisvosios prekybos susitarimą (FTA), t.y. Ukrainos integracijos „į ES vieningą rinką“, kuri būtų pasiekta „palaipsniui priimant Ukrainoje Bendrijos acquis“.
Taigi pranešime:
- „Ukraina kviečiama... daugiau dėmesio skirti rinkos liberalizavimui, kuris būtų vykdomas užtikrinant sėkmingą privatizavimo procesą, monopolijų“ (suprasti: viešųjų įstaigų) „išardymą ir Ukrainos nacionalinio banko nepriklausomybę“;
- skatinama, „pasitelkus atitiktį Bendrijos standartams“, „priartinti ir suvienodinti standartus žemės ūkio, pramonės ir paslaugų sektoriuose“ bei, atsižvelgiant į Ukrainos sąlyginį prisijungimą prie Vieningos ekonominės erdvės (VEE) su Rusija ir kitomis buvusiomis sovietų sąjungos respublikomis, „primenama, kad kai kurios VEE nuostatos, jei jos būtų visiškai įgyvendintos, gali prieštarauti funkcionuojančio FTA su ES sudarymo sąlygoms“. Galite netikėti, tačiau, kaip pažymėjo pranešėjas, „susitarimas su Rusija praktiškai užkerta kelią Ukrainai įgyti bet kokį realų ekonominį suverenumą ir tampa rimta pretenzija į valstybės nepriklausomybę.“
Tuo beveik viskas ir pasakyta...
- Rezoliucija dėl ES atsako į „trapias“ padėtis (B6-0476/2007)
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), pateikta raštu. – (PT) Mūsų nuomone, kai kurios tendencijos, kurios „ateityje iki tam tikro lygio formuos ES humanitarinį požiūrį“, kelia didelį nerimą ir yra itin neigiamos. Minėtos tendencijos pasireiškia tokiomis iš esmės Afrikos valstybėms ir Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno šalims skirtomis iniciatyvomis kaip „ES atsakas į „trapią“ padėtį besivystančiose valstybėse“ arba „Europos bendra nuomonė dėl plėtros“.
Išnagrinėjus minėtas iniciatyvas paaiškėja pagrindinė priežastis, kodėl „plėtra“ yra paminėta kaip vienas išorinių aspektų siekiant ES įtakingiausių „veikėjų“ (CFSP/ESDP) strateginių tikslų, o tai prilygsta pasakymui, kad „plėtros“ skatinimas yra įsikišimo į strategiją ir jos kontrolės priemonė, neatmetant „priverstinio karinio įsikišimo“ galimybės.
Taigi, visa programa ir instrumentų puikumas, mūsų nuomone, „sulieja“ ir „supainioja“ ribas tarp „paramos“ ir įsikišimo, pavyzdžiui tokiuose esminiuose klausimuose kaip „valstybės kūrimas“.
Be abejonės, egzistuoja poreikis skubiai pademonstruoti solidarumą su daugybe kitų valstybių, kurios iš kolonializmo „paveldėjo“ pragaišintą padėtį ir tapo įsikišimo aukomis, tačiau norint, kad toks solidarumas būtų veiksmingas, jis turi būti pagrįstas pagarba nacionalinio suverenumo ir nepriklausomybės principams, efektyvia ir nuoširdžia parama plėtrai bei bendradarbiavimo politika.
Nuo cia I.B.
- Pranešimą pateikė Elizabeth Lynne (A6-0400/2007)
Carlo Fatuzzo (PPE-DE). – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, man labai malonu pasakyti, kad balsavau už Elizabeth Lynne pasiūlymą kovoti su Europoje esančiu skurdu.
Nepaisant to, prieš šį sausakimšą Parlamentą čia, Strasbūre, turiu kritiškai įvertinti faktą, kad Italijoje diskriminuojami pagyvenę pensininkai, kurie, jei tampa neįgalūs sulaukę 65 metų amžiaus, priversti gyventi skurde, o jei prieš sulaukdami 65 metų – gauna didelę pašalpą.
Pone Pirmininke, 2007 m. gruodžio 12 d. Briuselyje bus pasirašoma nauja sutartis, suteikianti privalomą teisinę galią Pagrindinių teisių chartijai, todėl prašau gruodžio 12 d. pradėti Italijos pažeidimų nagrinėjimą, nes ji pažeidžia pagyvenusių žmonių teisę į tokį pat elgesį kaip ir visi kiti piliečiai.
Jan Andersson, Göran Färm ir Inger Segelström (PSE), pateikta raštu. – (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, balsavome už šį pranešimą. Europoje būtina stiprinti kovą su skurdu ir socialine atskirtimi. Nepaisant to, norėtume paaiškinti savo poziciją. 32 straipsnyje kalbama apie padoraus minimalaus darbo užmokesčio nustatymą valstybėse narėse. Pranešime aiškiai nurodoma, kad tai reikėtų daryti kartu su socialiniais partneriais, jei tokie yra. Mes manome, kad ši formuluotė aprėpia Šiaurės šalyse naudojamą kolektyvinės sutarties modelį.
Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), pateikta raštu. – (SV) Švedijos konservatoriai yra teigiamai nusiteikę daugumos pranešimo dėl socialinės realybės apžvalgos dalių atžvilgiu. Daugeliu pasiūlymų, pvz., susijusių su ekonomine migracija ir didėjančiomis galimybėmis derinti pelningą darbą su šeima, atveju, mes esame nacionalinės politikos varančioji jėga.
Nepaisant to, Švedijos konservatoriai nusprendė balsuoti prieš pranešimą, nes keli pasiūlymai peržengia subsidiarumo principo ribas. Pavyzdžiui, mes nemanome, kad Europos Parlamentas turėtų rūpintis gydymo programomis pataisos įstaigose arba priklausomybės nuo azartinių lošimų gydymu. Europos Parlamentas taip pat neturėtų reikšti nuomonės apie tvarką, pagal kurią valstybės narės nusprendžia vykdyti savo sveikatos priežiūrą, ir mes nepritariame tvirtinimams, kad valstybės reguliavimo panaikinimas pakenktų sveikatos priežiūrai.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), pateikta raštu. – (PT) Mes balsavome už pareiškimą, nes jame pateikiami svarbūs duomenys apie socialinę padėtį: 78 milijonai Europos piliečių tebegyvena skurde, 8 % Europos Sąjungos kenčia nuo skurdo darbe, valstybėse narėse didėja atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų.
Nors jame yra ir kelios teigiamos rekomendacijos, pvz., nustatyti padorų minimalų darbo užmokestį, užtikrinti nedarbo pašalpą ir remti neįgalius žmones, jame nekalbama apie pagrindines tokios socialinės padėties priežastis ir nereikalaujama baigti neoliberalias politikas, ką mes ir siūlome.
Mažai reikalaujama reikalingų politikos pokyčių. Deja, jame tik iš dalies yra pasiūlymai, mano manymu, priimti Moterų teisių ir lyčių lygybės komitete, iš kurių pabrėžčiau kreipimąsi į Bendrijos institucijas ir valstybės nares suteikti aukščiausią prioritetą moterų socialinei integracijai ir moterų teisėms, keičiant jų atitinkamas politikas, įskaitant pajamų paskirstymo politiką.
Timothy Kirkhope (PPE-DE), pateikta raštu. − Aš ir mano Britanijos konservatorių partijos kolegos manome, kad socialinė politika turi priklausyti valstybių narių kompetencijai. Esame susirūpinę, nes Europos kompetencija neturi būti išplėsta šioje srityje ir valstybėms neturi būti daromas spaudimas priimti politikos kryptis, kurios galėtų būti nenaudingos jų gerovei ekonominiu ir socialiniu atžvilgiu. Taip pat manome, kad „Europos socialinis modelis“ yra kliūtis ekonominiam ir socialiniam vystymuisi.
Yra klausimų šiame pranešime, kuriems pritariame, pvz., padėti žmonėms skurde, padėti žmonėms vėl įsidarbinti, remti asmenis su negalia ir rūpintis vyresniojo amžiaus žmonėmis. Politikos kryptys šiuose ir kituose socialiniuose klausimuose yra valstybių narių geriausiai praktiškai įgyvendinami, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes. Iš esmės manome, kad stipri ekonomika yra geriausias būdas pasiekti socialinę pažangą visuomenėse.
Carl Lang (NI), pateikta raštu. – (FR) Šiame pranešime dėl socialinės realybės apžvalgos Europoje nuo pradžių aprašoma tikroji ekonominė ir socialinė padėtis. Tai bejėgiškumo pripažinimas europietiškų absurdų, kuriuos masiškai gamina kraštutinai liberaliai, globaliai mąstanti policija, jūroje.
Nė viena priemonė, skirta kovai su nedarbu, skurdu ir atskirtimi, nepasiekė nieko nuo 2000 m. Dar blogiau, kai Europos Sąjunga reikalauja didesnės ekonominės imigracijos ir vadinamo socialinio modelio apsaugos, pranešime primenama, kad 78 milijonai europiečių gyvena skurde.
Jame neminima, kas eina kartu su skurdo pragaru, kuris nėra tik ekonominis. Jis psichologinis milijonams europiečių, kurie, stebėdami, kaip jų darbas dingsta užsienyje, jaučiasi kultūriškai ir socialiai atskirti savo pačių krašte. Jis taip pat fizinis, nes daugiausia imigrantų, suirzusių dėl integruojantis patiriamų sunkumų, sukeliamas smurtas ir nesaugumas pablogina visą situaciją.
Sprendimas yra ne pripažinti įvairiarūšę kraštutinai liberalią šizofrenišką Europos sistemą, o mesti jai iššūkį, siekiant iškelti atkurto identiteto Europą, kuri pirmiausiai europiečiams teikia apsaugą ir Bendrijos pranašumą!
Bogusław Liberadzki (PSE), pateikta raštu. – (PL) Sutinku, kad socialinė integracija ir socialinė apsauga yra tarp pagrindinių Europos Sąjungos vertybių ir pagrindinė visų piliečių teisė.
Pranešime aiškiai pabrėžiama, kad, norint apsaugoti visus žmones nuo smurto ir diskriminacijos, ES teisės aktuose turi būti atsižvelgta į etninį ir tikėjimu pagrįstą nevienarūšiškumą.
Taip pat pritariu formuluotei, kad prieiga prie priekių ir paslaugų turi būti kiekvieno ES piliečio teisė.
José Albino Silva Peneda (PPE-DE), pateikta raštu. – (PT) Didžiąja dalimi socialinė politika yra valstybių narių kompetencijoje, todėl aš esu už atviro koordinavimo metodo ir gerosios praktikos pasidalinimo, nukreipto į kovą su socialine atskirtimi, skatinimą.
Socialinės apsaugos sistema turi remtis principais, motyvuojančiais gavėjus siekti darbo galimybių, o ne veikti kaip iškreipta neaktyvumo iniciatyva.
Mažas gyventojų švietimo lygis ir aukštas žmonių, išmestų ir mokyklos, skaičius turėtų mus priversti sustoti ir pamąstyti, nes būtent mažiausiai kvalifikuoti žmonės yra patys pažeidžiamiausi socialinei atskirčiai.
Ši padėtis yra ypač neraminanti mano šalyje, Portugalijoje, kur 2005 m. daugiau kaip 39 % jaunų žmonių (18-24 metų) turi tik žemesnį nei vidurinės mokyklos išsilavinimą.
Tokią tendenciją reikia keisti. Piliečiams turi būti suteikiami įgūdžiai, reikalingi sėkmingam įžengimui į darbo rinką.
Balsavau už, nes šiame pasiūlyme sutinkama su tuo.
Andrzej Jan Szejna (PSE), pateikta raštu. (PL) Balsuoju už ponios Lynne pranešimą dėl socialinės realybės apžvalgos.
Ji gana taikliai pastebėjo, kad atnaujinamoje Lisabonos strategijoje dėmesys skiriamas ne tik ekonominiams rezultatams ir konkurencingumui, bet ir didesnės socialinės sanglaudos skatinimui ir darnaus augimo socialinei dimensijai. Socialinė integracija ir socialinė apsauga yra pagrindinės ES vertybės. Tai yra visų pagrindinė teisė, nepriklausomai nuo etninės kilmės, amžiaus, lyties, negalios, seksualinės orientacijos ar tikėjimo.
Deja, dalis ES visuomenės tebegyvena skurde. Valstybės narės siūlo įvairias apsaugos nuo skurdo ir socialinės atskirties formas. Esu įsitikinęs, kad valstybės narės turi gilinti bendradarbiavimą ir keistis gerosios praktikos modeliais šioje srityje.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į jaunimo nedarbo problemą ir kovoti su vaikų skurdu, nes vaikai iš vargingų šeimų turi mažiau galimybių įsidarbinti ateityje.
Lars Wohlin (PPE-DE), pateikta raštu. – (SV) Šiame pranešime yra daug dėmesio vertų pagirtinų teiginių apie antidiskriminaciją ir lygaus elgesio svarbą. Deja, jame yra ir labai toli siekiančių teiginių, be viso kito susijusių su minimalaus darbo užmokesčio įvedimu. Švedija yra prieš politiškai nustatytą minimalų darbo užmokestį. Nepriklausomai nuo to, ką žmonės mano apie pagrįstą socialinę politiką, ES turi susitaikyti, kad valstybės narės priima skirtingus sprendimus. Tai neturėtų tapti dar vienu pavyzdžiu, kaip ES kišasi ir detaliai reglamentuoja sritį, kuri turi visiškai priklausyti valstybėms narėms.
ES šalys taip pat yra labai skirtinguose vystymosi lygmenyse. Minimalaus darbo užmokesčio įvedimas gali neleisti vargingiausioms šalims konkuruoti.