Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2007 m. lapkričio 15 d. - Strasbūras

9.2. Uzbekistanas (diskusijos)

  Pirmininkė. - Kitas klausimas yra diskusijos apie šešis pasiūlytus nutarimus dėl Uzbekistano.⁽¹⁾

  Katrin Saks (PSE). - (ET) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau prisiminti tai, ką šiuose Rūmuose tik prieš porą dienų pasakė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy: visi, kas negerbia mūsų vertybių, o tik stengiasi sudaryti sutartis, galiausiai pralaimėjo visuose frontuose. Kalbant apie Uzbekistaną ir plačiau apie visą Centrinę Aziją, egzistuoja pavojus, kad vertinant šio regiono energetinius resursus, atskirų šalių interesai pradės imti viršų prieš mūsų bendras vertybes. Deja, tai taip pat matyti ir iš to, kad nesugebama susitarti dėl siūlomo nutarimo paremti EPP ir UEN dėl Tarybos sprendimo šešiems mėnesiams sustabdyti draudimą išduoti vizas Uzbekistano pareigūnams nesant realaus pasikeitimo dėl žmogaus teisių padėties šioje šalyje.

Siūlomas nutarimas taip pat mini kritinę žmogaus teisių padėtį Uzbekistane. Tačiau šiandien Uzbekistane manoma ir aš tai girdėjau savo ausimis, kad žmogaus teisės yra šios šalies vidaus klausimas. Negalime sutikti su tokiu požiūriu ir aš skatinu paremti pirmąją, griežtesnę siūlomo nutarimo redakciją.

  Elisabeth Jeggle (PPE-DE), autorė. – (DE) Ponia Pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, kaip demokratinė institucija negalime leisti, kad žmogaus teisės būtų trypiamos bet kurioje pasaulio vietoje. Tačiau lygiai taip pat nepriimtina tai, jei šiuose Rūmuose būtų rizikuojama ES ir Uzbekistano diplomatiniais santykiais ir tarpparlamentiniu bendradarbiavimu apie tai nė nesusimąstant. Kai žiūriu į Europos Parlamento socialistų frakcijos, Europos liberalų ir demokratų aljanso frakcijos ir kairiųjų frakcijų siūlomus nutarimus, tai prilygsta diplomatinių santykių žlugdymo lenktynėms.

Pastarajame 2006 m. spalio mėn. Parlamento nutarime įsipareigojome siekti konstruktyvaus, dialogu paremto sprendimo. Tačiau šiandien sprendimo nebeieškome ir užtrenkiame duris. Mano frakcija negali už tai atsakyti, todėl prašau atmesti PSE frakcijos, ALDE frakcijos ir kairiųjų frakcijų siūlomus nutarimus.

Mūsų frakcijos bei Sąjungos už tautų Europą frakcijos siūlomas nutarimas turi toliau nurodomus privalumus. Politinė situacija Uzbekistane jokiu būdu nėra patenkinama. Žmogaus teisių padėtis ir toliau kelia didžiulį nerimą daugeliu aspektų. Tačiau, nepaisant visko, daroma šiokia tokia pažanga. Pavyzdžiui, šių metų gegužės 8 ir 9 dienomis Taškente įvyko pirmasis dialogo žmogaus teisių tema tarp Europos Sąjungos ir Uzbekistano turas. Bet koks Europos Parlamento priimtas nutarimas privalo apšviesti esamą situaciją ir šis nutarimas gali būti grindžiamas tik tuo.

  Adam Bielan (UEN), autorius. – (PL) Ponia Pirmininke, iš pradžių norėčiau padėkoti nutarimo bendraautoriams. Taip pat, turėdamas galvoje 2004 metais priimtas Bendrijos gaires žmogaus teisių apsaugos klausimais, norėčiau pabrėžti poreikį gerinti Europos Sąjungos ir Uzbekistano santykius. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad šie santykiai turėtų būti pagrįsti demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms principais, ypač pastaruoju.

Dar daugiau, kalbant apie sprendimą šešiems mėnesiams sustabdyti tam tikras Uzbekistanui paskirtas sankcijas, palaikau iniciatyvą stebėti toje šalyje daromą pažangą žmogaus teisių srityje. Neigiamas Uzbekistano teisingumo ministerijos sprendimas dėl šių teisių stebėjimo įstaigos pripažinimo rodo, kad šioje srityje turėtume dėti daugiau pastangų.

Kaip šio Parlamanto vicepirmininkas atsakingas už Kaimynystės politiką, be kita ko, Uzbekistane, kreipiuosi į tarptautines institucijas, ypač į Uzbekistano institucijas, prašydamas imtis palaikymo veiksmų, kurie prisidėtų prie pilietinės visuomenės plėtros.

  Hélène Flautre (Verts/ALE), autorė. – (FR) Ponia Pirmininke, šio nutarimo tikslas yra paprastas: sakyti tiesą. Būtent to iš mūsų prašo uzbekų tauta ir žmogaus teisių aktyvistai.

Reikia imtis skubių veiksmų, turint galvoje per pastaruosius keletą mėnesių įvykusius žurnalistų ir disidentų nužudymus, taip pat spalio 15 d. Taryboje priimtas išvadas, kurios buvo neteisingai pateiktos kaip prezidento Karimovo diplomatinė pergalė. Svarbu tai, kad sankcijos buvo pratęstos 12 mėnesių dėl to, kad nebuvo tiriamos Andijane įvykusios žudynės ir ekspertų susitikimai šiuo klausimu buvo bevaisiai.

Kalbant apie draudimo išduoti vizas panaikinimą šešiems mėnesiams, sutinkame, kad draudimas išduoti vizas turėtų būti automatiškai atnaujintas, jei per šešis mėnesius nebus įvykdyti nustatyti aukščiausi kriterijai – pavyzdžiui, neįvyks specialių Jungtinių Tautų pranešėjų vizitai.

Kita vertus, mūsų netenkina išvados apie tariamą pažangą žmogaus teisių srityje. Pavyzdžiui, sprendimas dėl mirties bausmės panaikinimo vis dar nėra faktiškai priimtas, o ES ir Uzbekistano dialogas žmogaus teisių tema sustojo.

Galiausiai, šiame nutarime smerkiame kelių nepriklausomų žurnalistų ir disidentų nužudymą ir reikalaujame, kad būtų atlikti rimti ir bešališki tyrimai.

Mane neramina PPE ir UEN ketinimai. Jie siūlo žengti toliau, nei visos valstybės narės, aiškinant Tarybos išvadas ne tik kaip draudimo išduoti vizas sustabdymą, bet faktiškai kaip vizų režimo panaikinimą apskritai. Jų siūlomame 3 punkte sakoma, kad sankcijų neefektyvumas yra paskata Uzbekistano režimui, kas neturi jokios prasmės nei iš intelektualinės, nei iš politinės pusės. Tekste netgi neminimi 13 žmogaus teisių aktyvistų, kuriuos savo laiške pirmininkas Pöttering reikalavo nedelsiant paleisti.

Galiausiai norėčiau pasakyti, kad 9 punkte minima sudėtinga Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos (Human Rights Watch) situacija. Tai neblogai, bet ši organizacija leido aiškiai suprasti, kad ji nenorėjo būti minima nutarime, kuris techniškai neteisingas ir žalingas tiek žmogaus teisių aktyvistams, tiek uzbekų tautai ir galiausiai, kaip kiekvienam aišku, būtų panaudotas kaip diktatoriaus prezidento Karimovo propagandos įrankis.

Todėl prašau Europos Parlamento narius iš PPE ir UEN frakcijų pritarti rimtam požiūriui, kurio mums reikia šiuo klausimu bei kalbant apie uzbekų tautą, ir palaikyti mūsų siūlomą nutarimą, kuriame sakoma ne kas kita, o tik tiesa apie žmogaus teisių padėtį Uzbekistane.

  Marios Matsakis (ALDE), autorius. – Ponia Pirmininke, nuo 1989 m. atkaklus tironiškas Islomo Karimovo valdymo režimas Uzbekistane yra kancerogeninis demokratijos pažeidimas. Islomo Karimovo režimas yra atsakingas už teroro ir korupcijos politikos įgyvendinimą jo šalyje, esant aukoms, kurios, žinoma, daugiausia yra Uzbekijos žmonės. Šie žmonės patiria savavališką areštą ir suėmimą, kankinimus ir netinkamą elgesį ir, nors buvo gausu tarptautinės bendruomenės ir ES reikalavimų dėl demokratinės reformos, Islom Karimov toliau tęsia savo veiklą, apskritai nekreipdamas jokio dėmesio.

Man tai primena kitą asmenį, kuris valdo šalį panašiu totalitariniu būdu ir nekreipia jokio dėmesio į tuos, kurie reikalauja demokratinių reformų įgyvendinimo. Kalbu apie Saudo Arabijos Karalių Abdullah, šalies, kurioje moterys neturi jokios teisės balsuoti ir net jokios teisės vairuoti automobilį ir kurioje rimti žmogaus teisių pažeidimai yra kasdienio gyvenimo dalis.

Šiuo atžvilgiu, liūdna, kad kai kurios ES vyriausybės yra kaltos dėl dvigubų standartų: jie žvėriškai puola Islomą Karimovą – ir ganėtinai teisingai – bet yra labai švelnūs iš tikrųjų su Karaliumi Abdullah. Iš tikrųjų, neseniai Karaliui Abdullah buvo iškilmingai pasveikintas per valstybinius vizitus Britanijoje ir Italijoje.

Pagrindinis skirtumas tarp Uzbekijos ir Saudo Arabijos yra pinigai – daug jų – ir kol Karalius Abdullah leidžia savo milijardus Britanijoje ir Italijoje, jo dalyvavimas šiurkščiuose žmogaus teisių ir demokratinių institucijų pažeidimuose jo šalyje gali būti patogiai nematomas. Todėl, manau, kai šiandien pasiūliau aptarti padėtį Saudo Arabijoje čia, beveik visos frakcijos tai ceremoningai atmetė. Tikiuosi, kad galbūt daugiau jautrumo galėtų būti parodyta kitą kartą.

  Erik Meijer (GUE/NGL), autorius. – (NL) Ponia Pirmininke, Uzbekistanui reikia radikalių pokyčių. Pirmas postūmis šia kryptimi buvo užgniaužtas pačioje pradžioje 2005 m. gegužės 13 d. grubia jėga, pareikalavusia šimtų demonstrantų gyvybių. Nuo tada išorinis pasaulis pastebimai ilgai tylėjo. Mažai kas pasikeitė nuo mūsų ankstesnių aktualių ir skubių diskusijų 2005 m. spalio 27 d.

Subyrėjus Sovietų Sąjungai, autoritariniai režimai atėjo į valdžią ne tik tokiose geriau žinomose šalyse kaip Ukraina, Gruzija ir Baltarusija; tai taip pat nutiko ir Turkmenistane bei Uzbekistane. Todėl triumfavo ne demokratija, o maža grupelė žmonių, įgijusių patirties senajame valstybės aparate ir saugumo pajėgose.

Neturėdami kito tikslo, kaip tik išlikti valdžioje, šie žmonės valstybės įmones pavertė savo privačiu turtu, manipuliavo rinkimų rezultatais, opozicijai suteikė tiek mažai laisvės, kaip tik buvo įmanoma, kliudė laisvų organizacijų veiklai, varžė spaudos laisvę ir, prireikus, naudojo prievartą savo pačių šalies gyventojų atžvilgiu. Gaila, tačiau tokia padėtis Uzbekistane vis dar tęsiasi.

Šiandien Europos požiūrį į Uzbekistaną pernelyg stripriai įtakoja ekonominiai ir kariniai interesai. Atrodo, kad Uzbekistano diktatūrai leista egzistuoti, kadangi ji įrodė esanti naudinga karinio įsiveržimo į Afganistaną metu. Toks požiūris visiškai pakirstų pasitikėjimą Europos teiginiais žmogaus teisių ir demokratijos tema. Europa neturėtų laikyti uzbekų teisių ir laisvių mažiau svarbiomis nei kiti motyvai.

  Karin Scheele, PSE frakcijos vardu. – (DE) Ponia Pirmininke, Vokietijai pirmininkaujant Tarybai ir esant aiškiai Vokietijos Federalinės Vyriausybės įtakai, Uzbekistanui taikytos sankcijos buvo sušvelnintos su sąlyga, kad Karimovo valžia pagerins žmogaus teisių padėtį šalyje. Tačiau Uzbekistano kalėjimuose ir toliau tęsiasi kankinimai; žmogaus teisių padėtis Uzbekistane nė kiek nepasitaisė. Tai mums sako tarptautinės organizacijos, kurios mato stiprų pilietinės visuomenės puolimą. Puolamos ne tik žmogaus teisių organizacijos, bet ir moterų organizacijos, informacijos centrai ir daugelis kitų organizacijų. Žmogaus teisių aktyvistai nuteisiami ilgiems metams kalėjimo, daugelis aktyvistų, įskaitant žurnalistus, turėjo bėgti iš šalies.

Negalima nei švelninti sankcijų, nei jų panaikinti. Ne pirmą kartą matome, netgi šiame Parlamente, nevienareikšmes kalbas apie žmogaus teises, kai savo vaidmenį pradeda vaidinti prieiga prie žaliavų, lyginant su tais atvejais, kai žaliavos tokio vaidmens nevaidina. Turime aiškiai pareikšti, kad mums tai nepriimtina.

  Raül Romeva i Rueda, Verts/ALE frakcijos vardu. – (ES) Ponia Pirmininke, norėčiau pasinaudoti šių diskusijų suteikiama proga atkreipti Rūmų dėmesį į žmonių grupę, kuri yra ypatingai persekiojama Uzbekistane, ir ne tik Uzbekistane, bet ir Turkmenistane. Tai daugiausia gėjai, lesbietės, biseksualai ir transseksualai.

Gėjai ir lesbietės paprastai persekiojami dvigubai – todėl kad jie dažnai yra aktyvistai, tačiau taip pat ir todėl, kad jie gėjai ir lesbietės. Tų, kurie viešai prisipažįsta, kad priklauso šiai žmonių grupei, taip pat tų, kurie demaskuojami kaip šios grupės nariai, laukia 2- 5 metai įkalinimo.

Manau, kad galbūt šiame kontekste, kai kalbame apie žmogaus teises apskritai, paprastai atsižvelgiame į visų žmonių teises, bet dažnai pamirštame apie šią žmonių grupę, kuri turi specifinių poreikių ir kuri pastarajame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos susitikime, kuris vyko Madride, bandė pateikti šiuos reikalavimus esant nesuvokiamam daugelio vyriausybių prieštaravimui.

Manau, kad tai dalykas, kurį turėtume atsiminti ir prie kurio bet kokiu atveju turėtume grįžti diskutuodami apie Europos Sąjungos ir Centrinės Azijos santykius.

  Józef Pinior (PSE). – Ponia Pirmininke, visų pirma iš tikrųjų man kelia nerimą PPE-DE frakcijos požiūris dėl žmogaus teisių padėties Uzbekistane. Neturime būti patraukti Uzbekistano Vyriausybės veidmainiškomis pastangomis pasiekti respektabilumą, siekiant sudaryti demokratinės pažangos įspūdį ir gerinti ryšius su Europos Sąjunga.

Ne, Uzbekistanas nepasiekė pažangos per praėjusius dvejus metus. Vyriausybė vis dar neleido vykdyti nepriklausomą tyrimą dėl nužudymų Andijane. Žmogaus teisės vis dar pašiepiamos, o kankinimai yra vis dar naudojami, pagal JT ataskaitą. Politiniai oponentai vis dar neturi teisės save laisvai išreikšti. Spaudai vis dar vadovauja vyriausybė. Atskleidėme tai ir taip pat klausiame vyriausybės dėl dviejų žmogžudysčių: teatro vadovo ir žurnalisto, kurie abu yra žinomi už Uzbekistano Vyriausybės kritiką.

Neturime palaikyti Prezidento Islomo Karimovo pakartotinio savo rinkimų gudravimo gruodžio 23 d. ir turime likti labai atsargūs ir dėmesingi dėl Uzbekistano politinės padėties, net jeigu kai kurie nacionaliniai interesai Europos Sąjungoje nukentėtų dėl to. Žmogaus teisės niekada neturi užleisti kelio ekonominiams santykiams Europos Sąjungoje.

  Danuta Hübner, Komisijos narė. − Ponia Pirmininke, neseniai patvirtinta nauja strategija dėl Centrinės Azijos atspindi Europos Sąjungos įsipareigojimą sustiprintam ilgalaikiam įsipareigojimui ir bendradarbiavimui su regionu. ES ir Centrinės Azijos valstybės, įskaitant Uzbekistaną, sutiko, kad žmogaus teises, teisinės valstybės principas, geras valdymas ir demokratizacija būtų pagrindiniai strategijos elementai.

Ketiname padidinti paramą žmogaus teisių apsaugai ir nepriklausomos teisminės sistemos kūrimui ir vystymuisi, tokiu būdu suteikdami tvarų įnašą teisinės valstybės principo stiprinimui ir tarptautinių žmogaus teisių standartų pagarbai Centrinėje Azijoje.

ES ir Uzbekistano santykiai turi būti įtraukti į šį kontekstą, kuriame skatinimas imtis teigiamų žingsnių gerinti žmogaus teises ir demokratizaciją yra dialogo ir bendradarbiavimo pagrindas. Mūsų santykiai su Uzbekistanu perėjo sudėtingą etapą per kelerius pastaruosius metus, ypač nuo įvykių Andijane 2005 m. gegužės mėn., ir liekame rimtai sunerimę dėl žmogaus teisių padėties.

Mūsų tvirtas įsitikinimas yra tai, kad turime geresnę galimybę skatinti pažangą žmogaus teisių padėtyje Uzbekistane, bendradarbiaudami, o ne atsitraukdami. Izoliacija nesuveikė. Teigiamai vertiname laipsnišką pakartotinį įsipareigojimą, kuris per praėjusius metus buvo įgyvendinamas, nuo tada, kai ES ir Uzbekistano bendradarbiavimo taryba susitarė sukurti nuolatinį žmogaus teisių dialogą, kurio pirmas raundas buvo šių metų gegužės mėn. Du ekspertų lygio derybų raundai taip pat vyko dėl įvykių Andijane. Taip pat planuojame dialogą su Uzbekistano pilietine visuomene dėl žiniasklaidos laisvės, kuri turi įvykti kitų metų pradžioje Taškente. Taip pat teigiamai vertiname Uzbekistano habeas corpus įvedimą ir mirties bausmės panaikinimą, kuris turi įsigalioti 2008 m. sausio mėn..

Paskutiniame Bendrųjų reikalų tarybos susitikime, ES valstybės narės sutarė dėl ribojamųjų priemonių atnaujinimo, bet tuo pačiu metu, susitarė dėl sąlyginio vizų draudimo sustabdymo. Taryba ragino Uzbekistaną visapusiškai įgyvendinti savo su žmogaus teisėmis susijusius tarptautinius įsipareigojimus ir, ypač, sudaryti nenutraukiamo prieinamumo sąlygas atitinkamoms tarptautinėms institucijoms susitikti su kaliniais, bendradarbiauti veiksmingai su JT specialiaisiais pranešėjais, leisti visoms NVO veikti be apribojimų Uzbekistane ir paleisti žmogaus teisių gynėjus iš suėmimo vietų ir baigti puldinėti juos.

Taryba išdėstė, kad vizos ribojimų panaikinimas bus peržiūrėtas po šešerių mėnesių, kad įvertintume, ar Uzbekistanas pasiekė pažangą, laikydamasis šių sąlygų. Uzbekistano valdžios institucijos sutiko tęsti diskusiją dėl žmogaus teisių klausimų ES ir Uzbekistano bendradarbiavimo komiteto kontekste kitų metų pradžioje.

Uzbekistanas taip pat parodė, kad yra atviras aptarti su Komisija būdus, kaip toliau didinti Bendrijos pagalbą, remiant jo politinių institucijų, pvz., parlamento, reformas, ir teisminės sistemos reformą, or visą tai aptarsime toliau Bendradarbiavimo komitete. Faktas, kad ES ribojamosios priemonės išlieka, aiškiai rodo Uzbekistanui ir platesnei visuomenei mūsų susirūpinimą apie padėtį Uzbekistane.

Uzbekistanui reikia nueiti ilgą kelią žmogaus teisių srityje ir toliau pagal Tarybos išvadas pabrėšime Uzbekistano pusei, kad tikimės pamatyti konkrečią pažangą žmogaus teisių padėtyje.

Žmogaus teisės ir toliau bus svarbus ir sudėtingas klausimas mūsų santykiuose su Uzbekistanu, bet Komisija mano, kad bendradarbiavimas yra geriausias būdas skatinti teigiamus pasiekimus.

  Pirmininkė. - Diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks po diskusijų.

(Sutrumpinta pagal Reglamento 142 taisyklę)

  Véronique Mathieu (PPE-DE), pateikta raštu. – (FR) Kalbant Europai, laisvės auga.

Europos Sąjunga neabejotinai privalo laikytis politikos, priimtos 2005 m. po aklai vykdytų ir visiškai nebaudžiamų represijų Andijan mieste, dėl kurių, pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ir Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos (Human Rights Watch) duomenis, gyvybės neteko nuo 500 iki 1 000 žmonių. Daugelis Europai tekusių užduočių (energetika, terorizmas, laisvės) reiškia, kad Europa turi labiau nei bet kada mobilizuotis savo periferijose. Jos svarbiausia misija yra veikti taip, kad padėtų žmogaus teisėms ir palaikytų ramius santykius su Uzbekistanu, atsižveldama į pažangą pagrindinių laisvių srityje. ES negali nepaisyti chimeriškos teisinės valstybės realybės ir praėjusį rugsėjį įvykdytos pasibaisėtinos direktoriaus Mark Weil, žinomo Taškento režimo priešininko, žmogžudystės. Uzbekistano parlamentas neseniai žengė keletą žingsnių link mirties bausmės panaikinimo ir pilietinio teisingumo. Nors šie sprendimai dar toli nuo siekiamybės, tvirta Europos Sąjungos pozicija nebuvo veltui ir tiesiogiai kertasi su nepriimtinos ir pavojingos realpolitik principais. Reikia eiti toliau ir siekti demokratijos ir politinio stabilumo, kurių galiausiai pradėjome tikėtis. Tik nuo didžiulės Uzbekistano šalies priklauso, ar šios viltys išliks, o to galima pasiekti kuriant tikrą partnerystę su Europa.

(1) Žr. protokolą.