Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2007 m. lapkričio 15 d. - Strasbūras

9.3. Somalis (diskusijos)

  Pirmininkė. - Kitas klausimas yra diskusijos apie šešis pasiūlytus nutarimus dėl Somalio.⁽¹⁾

  John Bowis (PPE-DE), autorius. – Ponia Pirmininke, daugelio kartų žmonės iš Somalio žemės ir Somalio atvyksta į mano atstovaujamos valstybės miestą Londoną. Jie turi gilias darbo tradicijas britų prekybos kariniame jūrų laivyne ir siunčia pinigus į namus. Savo kadencijos Britanijos Parlamente metu buvau Britanijos ir Somalio visų partijų grupės vienas iš pirmininkų. Kartais sprendėme problemas, o kartais sprendėme asmeninius klausimus ir t. t.. O jų buvo daug. Somalio piliečiai nuostabūs žmonės, bet jiems netarnavo ypač nuostabūs vadovai.

Dabar padėtis pasikeitė iš blogos į dar blogesnę. Dabar turime žlugusią valstybę. Turime situaciją, kai šalyje yra blogiausi sveikatos statistiniai duomenys pasaulyje. Jo žmonės kiekvieną dieną susiduria su smurtu, o vaikų ir motinų mirtingumo rodikliai nuolat didėja. Jie yra kryžminėje ugnies tarp Etiopijos ir vyriausybės kariuomenės ir teismo nereguliarios kariuomenės viduryje. Todėl šiandien šis klausimas yra darbotvarkėje. Galime matyti, kaip šiandien baisu gyventi Somalyje. Galime matyti akivaizdžią būtinybę siųsti ten humanitarinę pagalbą, ir dar negalime jos ten nusiųsti. Galime matyti taikos palaikymo pajėgų poreikį ir teigiamai vertiname, ką Afrikos Sąjunga pažadėjo, bet nevertiname, ką ji iš tikrųjų įgyvendina. Tai nepanašu į tai, kas buvo pažadėta.

Šiuo metu viskas, kas ten yra, tai Ugandos kariai. Kol pažadėtas 8000 karių skaičius nėra pasiektas, Etiopijos piliečiai nepasišalins. Turime matyti, kaip galime priversti žmones kalbėti – kalbėti tarptautiniu lygiu, kalbėti peržengiant tradicinius nusistatymus – nes, jeigu žmonės nekalba, nebus jokio stabilumo, o jeigu nėra jokio stabilumo, tada nėra jokios ateities šiai šaliai. Jeigu nebus jokios ateities, tuomet daugiau žmonių mirs. Nebūsime atsakingi, bet neatliksime jokio vaidmens, užkertant kelią šioms pasekmėms.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), autorius. – (ES) Ponia Pirmininke, noriu pabrėžti šio nutarimo svarbą, ypač šį rytą vyskusių diskusijų kontekse. Kalbame būtent apie tai, kaip elgtis situacijose, susijusiose su valstybėmis, kuriose yra nestabili padėtis. Somalis yra ne tik nestabili valstybė, faktiškai tai žlugusi valstybė.

Tačiau šioje vietoje negalime pamiršti, kad, kaip sakė ponas Bowis, šioje šalyje šiuo metu esantis didžiulis prievartos lygis daugiausia palaikomas nuolatinio ginklų įvežimo, daugiausia lengvųjų ginklų ir amunicijos, iš kitų šio regiono šalių, o daugeliu atvejų ir tiesiai iš Vakarų šalių, įskaitant ir Europos Sąjungą.

Todėl neturime pamiršti, kad reaguodami į šiuo metu esančias tiesiogines įvykių Somalyje pasekmes, mes taip pat esame atsakingi už šią situaciją, ir kai kalbame apie įsipareigojimą ir atsakomybę ginti, apie ką esame įpratę kalbėti tokio tipo diskusijose, turime prisiimti savo atsakomybę ir už prevenciją, pavyzdžiui, už ginklų eksporto kontrolę.

  Ana Maria Gomes (PSE), autorė. – (PT) Vakar Mogadiše buvo kurstymų pulti Afrikos Sąjungos pajėgas – toks yra tragedijos mastas ir kontrolės praradimas, kurie naikina Somalį ir komplikuoja padėtį visame Afrikos Rage. ES privalo skubiai panaudoti savo turimą įtaką visoms konflikto šalims, kad jos įsipareigotų dalyvauti nacionalinio sutaikinimo procese, galinčiame išspręsti krizę sukėlusius politinius klausimus. Pereinamojo laikotarpio vyriausybė liks tik fikcija, jei ji ir toliau nesiims jokių veiksmų apsaugoti civilius gyventojus ir sudaryti sąlygas teikti humanitarinę pagalbą.

Pagal naujausią JT ataskaitą, Somalis pilnas ginklų kaip niekad. Svarbu, kad tos šalys ir prekeiviai, kurie pažeidžia 1992 m. nustatytą ginklų embargą, būtų sustabdyti ir atsakytų už savo veiksmus. Galiausiai, reikia skubiai sustiprinti Afrikos Sąjungos taikos palaikymo pajėgas, o šalį užėmusios Etiopijos pajėgos turi ją palikti. Reikėtų pripažinti, kad Etiopijos intervencija, kurią sukurstė Bušo administracija, Europos Sąjungai pasyviai bendrininkaujant, neatnešė nei taikos, nei valdymo, ji netgi nepadėjo kovoti su terorizmu Somalyje. Ji atnešė tik daugiau kančių, skurdo ir mirčių visam regionui.

  Marcin Libicki (UEN), autorius. – (PL) Ponia Pirmininke, šiandien kalbame apie Somalyje įvykusią tragediją. Paprastai sakoma, kad yra trys įsikišimo priemonės, kurių galima imtis tokiu atveju: diplomatinis spaudimas, ekonominis embargas ir, jei reikia, ginkluota intervencija. Tačiau yra ir ketvirta galimybė, kurios neminime, ir ji yra ta, kad ES šalys turėtų pradėti naikinti galimybes savo tariamam verslui papirkinėti įvairių buvusių kolonijinių šalių biurokratus, kurie tuomet imasi kelti pilietinius karus, dažnai veikdami tokio tariamo verslo elementarių interesų vardan.

Norėčiau dar kai ką pasakyti ta pačia tema, kuria kalbėjo ponas Romeva i Rueda ir ponia Gomes: nėra abejonių, kad šioje šalyse, įskaitant Somalį, naudojami ginklai yra gaminami ir eksportuojami taip vadinamų demokratinių šalių, ekonomiškai išsivysčiusių valstybių. Šioje pasaulio dalyje esančios valstybės turėtų konkrečiai spausti savo šalių ginklų gamintojus ir tariamus verslininkus, kad užtikrintų, jog jie nevykdys provokacijų ir nevaidins jokio vaidmens šiuo metu planetoje augančiose didžiausių nelaimių vietose.

  Marios Matsakis (ALDE), autorius. – Ponia Pirmininke, praeityje Somalis buvo Europos Parlamento ir JT rezoliucijose aptariamas. Deja, padėtis ten nepagerėjo, o užsitęsė naikinantis pilietinis karas ir toliau neatslūgo. Dėl to kilusios tragiškos žmonių kančios ir toliau tęsiasi, esant šimtams tūkstančių skurdą patiriančių pabėgėlių, tūkstančiams nusilpusių dėl prastos mitybos ir mirštančių vaikų, ir skelbiant užkrečiamų ligų, pvz. choleros ir hepatito, protrūkius regione. Ši šalis yra beviltiškoje padėtyje, kur dominuoja anarchija ir džiunglių įstatymai.

Šiame bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos, kaip ankstesniuose pasiūlymuose, pateikiame eilę naudingų pasiūlymų, pvz., sustabdyti visos užsienio kariuomenės intervenciją Somalyje – daugiausia iš Etiopijos ir Eritrėjos – ir visapusiško ginklų draudimo prieš Somalį įgyvendinimą, kuris, nors nustatytas prieš 15 metų, deja, vis dar iš tikrųjų turi tapti veiksmingu.

Taip pat reikalaujame spaudos laisvės apsaugos, smarkiai smerkdami Somalio Vyriausybės sisteminį žiniasklaidos puldinėjimą ir jos gėdingą nenorą tirti žurnalistų nužudymus, kurių pranešimai buvo laikomi kritikuojantys vyriausybę.

Sąmoningai teikiame šiuos raginimus, nes galimybės, kad jie bus išgirsti, yra iš tikrųjų labai menkos. Tačiau, turime atkakliai tikėtis, kad galbūt sveikas protas ir humanistinis požiūris pagaliau nugalės ir kad Somalio žmonės galų gale pamatys taikesnes ir sėkmingas dienas.

  Erik Meijer (GUE/NGL), autorius. – (NL) Ponia Pirmininke, po 1991 m. Somalis praktiškai nebebuvo šalimi, bent jau buvusios Italijos kolonijos teritorijos prasme. Tam tikra valstybė egzistuoja tik šiaurėje, buvusioje Britanijos kolonijoje Somalilande, tačiau ši valstybė nėra pasaulyje pripažinta.

Valstybės vietą užėmė įvairūs karo vadai, kurie pakaitomis tai kovoja, tai bendradarbiauja vienas su kitu. Kaimyninės Etiopijos armija pasiskyrė save jų bendru gynėju. Islamo teismų sąjunga, kita vertus, yra jų bendras priešininkas, kuris nori suvienyti Somalį tradicinių islamo taisyklių pagrindu, be karo vadų.

Visos ligšiolinės pastangos sukurti visuotinai priimtiną vieningą vyriausybę ir padėti Somaliui vėl funkcionuoti kaip valstybei žlugo. Komisijos finansinė parama Pereinamojo laikotarpio federalinėms institucijoms, kurios buvo įkurtos 2004 m., tuo metu atrodė pateisinama, tačiau baigėsi kaltinimu, kad Europos Sąjunga palaiko vieną iš šalių kariniame konflikte ir taip bendradarbiauja su Etipija prieš tas jėgas, kurios norėtų, kad valdžią paimtų griežtas islamo režimas.

Tokia Europos politika, kokie geri ketinimai bebūtų, negali būti sėkminga be Somalio gyventojų paramos. Todėl gerai, kad siūlomas nutarimas, dėl kurio netrukus balsuosime, liepia nutraukti užsienio karinę intervenciją ir pradėti dialogą ir sutaikinimo procesą šalies lygmeniu.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, PSE frakcijos vardu. – (PL) Ponia Pirmininke, nuo Siad Barre režimo žlugimo 1991 metais Somalis neturėjo tinkamai funkcionuojančios vyriausybės. Šalyje karaliauja chaosas ir anarchija. Kilus konfliktui tarp Islamo teismų sąjungos sukilėlių ir laikinosios vyriausybės pajėgų, 850 000 žmonių neteko namų, daugelis žuvo.

Situacija Somalyje yra tragiška. Cholera plinta visame regione, daugiau nei 1,5 milijono žmonių reikia skubios medicininės pagalbos, dešimtys tūkstančių vaikų kenčia nuo prastos mitybos. Yra realus pavojus, kad šis konfliktas destabilizuos visą regioną. Dar daugiau susirūpinimo kelia faktas, kad iš žadėtų 8 000 Afrikos Sąjungos kareivių imantis tarpininkavimo veiksmų buvo dislokuoti tik 1 600.

Dėl šios priežasties Afrikos Sąjunga, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir JT turėtų padidinti humanitarinę ir logistinę pagalbą Somalio gyventojams, taip pat sustiprinti diplomatines pastangas taikos procesui pagreitinti ir stabiliai vyriausybei sukurti per 2009 metais organizuojamus laisvus rinkimus.

  Leopold Józef Rutowicz, UEN frakcijos vardu. – (PL) Ponia Pirmininke, Somalis yra Somalio pusiasalyje, žinomame Afrikos Rago vardu, ir tai etnine ir religine prasme vienalytė valstybė. Somaliečiai sudaro 97% gyventojų, iš kurių beveik 100% išpažįsta islamą.

Su savo gamtiniais ištekliais ši šalis turėjo visas sąlygas, reikalingas ūkio plėtrai ir padoriam Somalio Respublikos, kuri susikūrė 1960 m., piliečių gyvenimui. Liūdna, bet valstybės perversmas, pilietinis karas, politinės orientacijos pokyčiai, gentiniai susiskirstymai ir Islamo teismų sąjungos, turinčios sąsajų su Talibanu, dalyvavimas kovoje dėl valdžios susidėjo į krūvą ir Somalio žmonėms sukūrė pragarą žemėje.

Kaip galime padėti šiems žmonėms? Somalio klausimo sprendimas priklauso nuo JT ir Afrikos Sąjungos. Veikdama Afrikos interesais, Afrikos Sąjunga turėtų sustiprinti savo politinę ir karinę veiklą, kad apsaugotų žmones ir sukurtų sąlygas, reikalingas absoliučiai būtinai humanitarinei pagalbai, kurią teiktų JT ir Europos Sąjunga. Somalio situacijoje diskusijos apie žmogaus teisių pažeidimus, kurie šioje šalyje vyksta masiškai, nieko nepakeis. Tai, ko reikia, yra veiksmai, kuriuos palaikytų Europos Sąjunga.

  Danuta Hübner, Komisijos narė. − Ponia Pirmininke, visiškai pritariu Johnui Bowisui, kad, kol žmonės kalba, yra visada viltis. Manome, kad šis raginimas Somaliui susivokti yra šiandien savalaikis, kadangi padėtis šiuo metu kelia reikšmingą grėsmę taikai ir saugumui, ne tik regione, bet taip pat ir už jo ribų. Ji taip pat kelia didžiules kančias Somalio piliečiams.

Kaip žinote, Sąjunga ėmėsi pagrindinio vaidmens Somalio taikos procese ir kuriant pereinamojo laikotarpio federalines institucijas. Visada kovojome už politinį sprendimą, įtraukiant visas Somalio partijas, o Komisijos narys Louis Michel atliko paskutinę taikos misiją išgelbėti taikos procesą prieš Etiopijos intervenciją 2006 m. gruodžio mėn. ir padėjo sujungti ES paramą Afrikos Sąjungos taikos misijai su Somaliu ir su tikro Nacionalinio susitaikymo kongreso pradžia.

Turime akivaizdžią humanitarinę katastrofą ir mažėjančią humanitarinę erdvę Somalyje, įskaitant griežtas priemones dėl nepriklausomos žiniasklaidos ir žurnalistų, kurie miršta tikslinėse žudynėse. Dabartinis humanitarinės nelaimės lygis pietų ir centriniame Somalyje pasiekė nerimą keliantį mastą. Apytiksliai 1,5 mln. žmonių būtina humanitarinė pagalba, įskaitant daugiau kaip 730 000 viduje perkeltųjų asmenų, iš kurių pagal vertinimus vienai trečiajai daliai gresia ypatingas pavojus. Vien tik per praėjusias dvi savaites apytiksliai 173 000 Mogadišo gyventojų pabėgo nuo smurto.

Taip pat noriu informuoti jus, kad, reaguojant į dabartinę humanitarinę krizę, Komisijos humanitarinė pagalbos tarnyba ECHO, dirba su už įgyvendinimą atsakingais partneriais, teikiant paramą 1,5 mln. žmonių, aprūpindama vietos gyventojams, viduje perkeltiems asmenims ir priimančiosioms bendruomenėms prieiga prie vandens, sanitarinių įrengimų, maisto, vaistų ir parama gyvuliams ir pragyvenimui. Šiais metais ji skyrė didžiausią kada nors skirtą biudžetą pagalbai Somaliui, kuris siekia 20 mln. EUR.

Esame taip pat labai susirūpinę kylančia saugumo padėtimi Mogadiše ir kituose pietų centrinio Somalio regionuose. Regis, maišto veiksmai plinta ir visos šalys žymiai padidino savo karinius pajėgumus praėjusiomis savaitėmis. ES įsipareigojusi laikytis daugiatikslio metodo, kuriuo remiantis remiama visapusiška saugumo strategija, įskaitant paliaubų procesą ir visišką Afrikos Sąjungos misijos išdėstymą Somalyje, kuris palengvintų Etiopijos gyventojų pasišalinimą, ir skatinama skirti atstovą ir veiksmingą ministrą pirmininką, ir vyriausybę, įsipareigojant teikti užtikrinimą opozicijai, palengvinti jų dalyvavimą per likusį pereinamąjį laikotarpį, kuris pasireikštų rinkimų organizavimu 2009 m. ES taip pat ragina visas šalis gerbti pagrindines žmogaus teises ir tarptautinę humanitarinę teisę.

Galiausiai, turime atsižvelgti į regionines krizės dimensijas ir bendradarbiauti su Etiopija ir Eritrėja, kurie kariauja tarpusavyje Somalyje, kuriam kyla pavojus dėl jų pačių sienų konflikto. Komisija skyrė EB specialų įgaliotinį Somalyje ir toliau teikia pasiūlymus dėl ES veiksmų Bendrųjų reikalų ir išorės santykių Taryboje. Ji lieka įsipareigojusi artimai dirbti su Europos Parlamentu, kad sustabdytų smurtą ir rastų politinį šios krizės sprendimą.

  President. - Mr Matsakis will speak on a procedural matter.

  Marios Matsakis (ALDE) – Ponia Pirmininke, prieš pradedant balsavimą, kalbant apie tvarką dar kartą pažymiu, kad nėra jokių Tarybos atstovų šiuose Rūmuose. Dabar tai tampa beveik įprasta situacija ir galbūt reikėtų priimti kažkokius sprendimus dėl to.

  Pirmininkė. - Diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks po diskusijų.

Raštiški pareiškimai ( 142 taisyklė)

  Glyn Ford (PSE). – Padėtis Somalyje yra sugriautos valstybės ir žlugusios ekonomikos atspindys. Nebuvo jokios veikiančios vyriausybės nuo Saido Barro režimo panaikinimo 1991 m., kuris privedė prie anarchijos, tarpgentinės kovos ir banditizmo.

Naujausia kova tarp Islamo teismų sąjungos ir sąjungininkių Etiopijos ir Pereinamojo laikotarpio federalinės vyriausybės karių perkelė mažiausiai jau 100 000 žmonių, o badas gresia. Dar blogėjanti saugumo padėtis Mogadiše užkirto kelią tarptautinėms NVO susidoroti su šia akivaizdžia humanitarine katastrofa.

Teigiamai vertinu Afrikos Sąjungos pastangas sutelkti taikos palaikymo pajėgas, kad padėtų pasiekti nacionalinį susitaikymą, bet tik 20 proc. iš pažadėtų 8000 pajėgų buvo iš tikrųjų išdėstytos. Afrikos Sąjunga turi gerbti savo įsipareigojimus. Tačiau, Europos Sąjunga turi lygiagrečiai didinti savo pastangas teikti politinę, finansinę ir logistinę paramą.

Tarptautinė bendruomenė, įskaitant ES, turi padidinti humanitarinės pagalbos teikimą perkeltiems asmenims. Žinoma, galutiniam sprendimui atkurti Somalį kaip funkcionuojančią valstybę reikalinga Tarptautinė Somalio kontaktinė grupė, įskaitant Afrikos Sąjungą, JT, ES ir JAV, kad būtų bendradarbiaujama su dalyviais Somalyje, siekiant remti Pereinamojo laikotarpio federalinės chartijos ir institucijų įgyvendinimą.

(1) Žr. protokolą.