Pirmininkė. − Kitas darbotvarkės klausimas yra Komisijos pareiškimas „ES atsakas į pažeidžiamumą – veiksmai sudėtingomis sąlygomis skatinant darnų vystymąsi, stabilumą ir taiką“.
Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (FR) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, nuo 2007 m. liepos mėnesio Komisija ir Europos Sąjungos pirmininkaujančioji valstybė Portugalija glaudžiai bendradarbiavo, kad būtų pradėtas rengti labiau strategiškas ir veiksmingas ES atsakas į pažeidžiamumą.
Šį procesą turėtų tęsti būsimos pirmininkaujančiosios valstybės. Nesiekiama šalims klijuoti etiketes ar jas klasifikuoti, bet pagal specifines aplinkybes pritaikyti jų instrumentus ir atsako formas. Esant šioms pažeidžiamumo aplinkybėms skurdo mažinimą stabdo įvairios didelės kliūtys. Tokiomis aplinkybėmis instituciniai gebėjimai būna labai riboti, kai valstybės būna nepajėgios atlikti valdymo funkcijas, arba kai pasireiškia gaivalinių nelaimių, ginkluotų konfliktų ar vyriausybės politinės valios stokos siekti vystymosi tikslų padariniai. Kraštutiniais atvejais šios aplinkybių poveikis pasireiškia už šalies ribų, keldamos grėsmę regiono stabilumui ar net pasaulio saugumui.
Pažeidžiamumo idėja nėra nauja, nors tarptautinės diskusijos prasidėjo palyginti neseniai. Donorai, šalys partnerės ir pilietinė visuomenė jau seniai suvokė, kad reikia veiksmingiau veikti ypatingai nepalankiomis sąlygomis, siekiant įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus.
Kiekvienas atvejis yra savaip sudėtingas ir savotiškas, tad jam reikia savito atsako, kurį sudaro diplomatiniai veiksmai, humanitarinė pagalba, bendradarbiavimas vystymosi klausimais ir saugumo bei krizių valdymas.
Tam, kad Europos Sąjungos atsakas būtų veiksmingas, reikia ne tik ilgalaikių veiksmų, bet ir aiškiai apibrėžtų tikslų imantis veiksmų pažeidžiamoje šalyje. Pagrindiniu principu turėtų likti gebėjimų tobulinimas ir žmonių saugumas, toliau numatant darnų vystymąsi ir skurdo mažinimą.
Tačiau reikėtų vengti teikti paramą esant pažeidžiamumo sąlygoms, jeigu tai gali pakenkti išsivysčiusioms šalims. Taigi dėmesio centre vėl atsiduria įsipareigojimai didinti paramą. Europos Komisija pateikė komunikatą, siūlydama Europos Sąjungai pragmatišką požiūrį, kad veiksmai, sudėtingomis sąlygomis skatinant darnų vystymąsi, stabilumą ir taiką, būtų veiksmingesni.
Šis komunikatas buvo išsiųstas visoms Europos Sąjungos institucijoms. Lapkričio 19–20 d. Bendrųjų reikalų taryba priims išvadas šiuo klausimu. Ji paragins Komisiją parengti specialų darbo planą, skirtą komunikate nurodytų rekomendacijų ir prioritetinių veiksmų įgyvendinimui, kuriuo būtų siekiama veiksmingesnio atsako esant pažeidžiamumo sąlygoms, remiant šalių partnerių pastangas sukurti arba atkurti sąlygas, reikalingas jų darniam vystymuisi.
2008 m. bus skirtas parengti Europos Sąjungos strateginį požiūrį į pažeidžiamumo sąlygas. Reikia, kad šiame procese aktyviai dalyvautų visos Europos Sąjungos institucijos ir kitos Europos Sąjunoje ir šalyse partnerėse veikiančios organizacijos, kurių veikla yra susijusi vystymosi problema.
Komisijai yra labai svarbus Europos Parlamento indėlis į šį reikalą ir ji ragina jį aktyviai dalyvauti šiose diskusijose, kad būtų galima parengti bendrą atsako strategiją esant pažeidžiamumo sąlygoms ir taip prisidėti kuriant sąlygas, reikalingas darniam vystymuisi, stabilumui, taikai ir demokratiniam valdymui.
Nirj Deva, PPE-DE frakcijos vardu. – Ponia Pirmininke, visada labai naudinga turėti galimybę svarstyti tokį svarbų klausimą prieš besikeičiančius kolegas, kurie nekantriai laukia išgirsti tai, ką Parlamentas turi pasakyti šiuo labai svarbiu klausimu, Rūmuose. Esu taip pat labai dėkingas Komisijos nariui už pagrindinių taisyklių nustatymą ir jo nuomones, kaip mums spręsti šį klausimą.
Pažeidžiamumas yra sąlyga, kuri turi daugelį, daugelį priežasčių. Pirma, žinoma, yra dekolonizacijos procesas, kai kolonijų valdžia nubrėžė savavališkas ribas žemėlapiuose, kuriais remiantis buvo pažeistos visokio pobūdžio vidaus stabilios pilietinės visuomenės funkcijos ir padalintos į dvi arba tris, arba keturias šalis nepriklausomai nuo jų genčių arba religiniu frakcijų ir t. t. Tai sukėlė kažkiek nepastovumo.
Tuomet pasireiškia natūrali nepastovumo forma, kurią dabar patiria pažeidžiamos valstybės: valstybės, kuriose vanduo linkęs patvinti; mažos valstybės salose, kurioms prieinamas tik vienas ekonomikos produktas. Yra šalių, kurios geografiškai negali išlaikyti savęs, nes Dievas jas apdovanojo labai nežymiomis savybėmis, šalių, kuriose vyrauja dykūmėjimas, sudarant sąlygas masiniai žmonių migracijai.
Kai kalbame, pasaulyje yra 26 taip vadinamos pažeidžiamos valstybės, o ne dėl jų pačių kaltės kai kuriais atvejais pažeidžiamiausi žmonės pasaulyje susiduria su katastrofiškomis pasekmėmis, o kartais dėl blogo valdymo, kartais dėl vidaus konfliktų, kartais dėl pilietinių karų, kartais dėl genocido diktatorių, kaip neseniai nustatėme Siera Leonėje ir Liberijoje.
Kad nebūtų pažeidžiama valstybė, dabar galite pakeisti pažeidžiamą valstybę buvusia pažeidžiama tvaria šalimi, kaip prieš mūsų akis matome, kas vyksta Siera Leonėje. Bet tam reikalingos pastangos; tam reikalingas įsipareigojimas; tam reikalingas ilgalaikis įsipareigojimas, kaip Komisijos narys sakė, tos šalies ekonominiam augimui. Tam reikalingas valstybės kūrimo įsipareigojimas, t. y. posakis, kurį sąmoningai naudoju šiuose Rūmuose, nes valstybės kūrimo sąvoka yra kažkas, ką mano šalis, Jungtinė Karalystė, seniai patyrė, kaip ir Prancūzija ir Ispanija ir kai kurios kitos Europos valstybės. Bet tai visiškai nesutampa su supratimu apie kitas atsirandančias galingiausias pasaulio jėgas, kurios, tiesmukai tariant, neturi supratimo, kaip nuo popierių aplanko praskinti kelią valstybės kūrimo atžvilgiu.
Turime sugebėti sujungti save su istorinių žinių pagrindu, kuris iš naujo susiformavo Europos valstijų sąmonėje, kad padėtume kitoms valstybėms, kurios visame pasaulyje imasi iniciatyvos valstybių kūrimo procese. Jeigu būtume tai padarę ir ministras pirmininkas Tony Blair būtų tai padaręs, manau, kad, pavyzdžiui, situacija Irake būtų buvusi visiškai skirtinga.
Ar Irakas pažeidžiama valstybė? Taip ji yra, nes ji nestabili; valdymas nėra saugus; yra su nesaugumu susijusių problemų. Yra kitų šalių Afrikoje, kurios yra labai pažeidžiamos – Sudanas, Somalis, mažos salos – kaip anksčiau sakiau, visoms joms reikia veikti kartu žinių pagrindu, kurį jau turime, ir todėl iš tikrųjų esu labai patenkintas pradėjęs šią diskusiją šį rytą.
Pirmininkas. − Labai jums ačiū, Nirj Deva. Bijau, kad užmiršote vieną nestabilumo veiksnį. Kai atvykstate į šias šalis, vėl prasideda nestabilumas.
Alain Hutchinson, PSE frakcijos vardu. – (FR) Ponia Pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau pasakyti, kad džiaugiuosi šiuo komunikatu, kurį – kaip jūs pasakėte, Komisijos nary – Komisija iš tiesų persmelkė tikru pragmatizmu ir kuris šiandien mus skatina diskutuoti dėl problemos, svarbios ne tik Europos Sąjungos partnerėms pietiniuose regionuose, bet ir mūsų piliečiams, gana dažnai ir visai pagrįstai klausiantiems, kaip veiksminga yra Europos Sąjungos teikiama parama vystymuisi.
Šiuo konkrečiu atveju esminę mūsų rezoliucijos žinią galima būtų išreiškti vienu sakiniu ir jai turėtų pritarti visi, nežiūrint politinių skirtumų. Tai siūlymas sukurti supaprastintą bendradarbiavimo sistemą, kuri sudarytų galimybę Komisijai ir valstybėms narėms daug greičiau ir efektyviau negu šiandien teikti paramą, pažadėtą šalims partnerėms, atsidūrusioms ypatingai sunkioje krizėje – nekalbėsiu apie šias krizes, nes ponas Deva ką tik apie jas išsamiai papasakojo. Be šios paramos šių šalių gyventojų šansai išgyventi mažėtų kiekvieną dieną. Po paramos patvirtinimo – kuris savaime yra gana sudėtingas darbas – dabar galiojančių Europos paramos teikimo procedūrų sudėtingumas ir ilga trukmė gali sąlygoti aplinkybes, dar labiau tragiškas ir tiesiogiai žalingas paramą gaunantiems gyventojams.
Pavyzdžiui, Burindis – maža šalis, kur lankiausi prieš du metus vadovaudamas Parlamento stebėtojų misijai per paskutinius rinkimus ir į kurią turėsiu malonumo grįžti po kelių dienų. Europos Sąjunga čia atliko svarbų ir reikšmingą darbą, remdama rinkimų ir institucijų demokratizavimo procesą po daugiau nei dešimt metų trukusio kruvino konflikto. Sukurtos institucijos ir demokratiškai išrinkta nauja valdžia labai greitai susidūrė su tikrovės problemomis ir gyventojų poreikiais sveikatos apsaugos, švietimo ir žemės ūkio srityse, kuriais užsiimti reikėjo nedelsiant.
Projektų šiems sektoriams netrūksta, bet kad jie būtų įgyvendinti Europos parama yra absoliučiai lemiama. Ji yra lemiama ne tik patenkinant neatidėliotinus gyventojų poreikius, bet taip pat stiprinant vis dar silpnas valstybines institucijas, kad jos galėtų pradėti atkūrimo procesą, be kurio šalį galėtų labai greitai vėl apimti chaosas. Praėjo dveji metai, pone Komisijos nary, o ES žadėta finansinė parama dar negauta.
Tai, kas teisinga kalbant apie Didžiųjų ežerų regioną, teisinga ir kitų pasaulio regionų atveju. Štai kodėl, ponia Pirmininke, taikant aiškiai nustatytas sąlygas, kurias būtina atititikti, kad būtų skirta parama, visos pasaulio šalys, su kuriomis Europos Sąjunga bendradarbiauja ir kurios atsiduria sunkioje pažeidžiamumo padėtyje, turėtų turėti galimybę pasinaudoti išimčių sistema, užtikrinančią greitą ir veiksmingą paramą.
Ryszard Czarnecki, UEN frakcijos vardu. – (PL) Ponia Pirmininke, džiaugiuosi kalbėdamas po to, kai išklausiau tokių puikių ekspertų ir specialistų, kurie daug metų gilinosi į šias problemas, prie kurių aš priskirčiau ir jūsų, ponia Pirmininke, pasisakymus.
Norėčiau atkreipti dėmesį į problemą, kad vis daugiau valstybių yra pripažįstamos nestabiliomis. Per šešis metus jų skaičius padvigubėjo – nuo 14 iki 26 – ir tai yra labai reali problema, tampanti vis didesniu iššūkiu Europos Sąjungai.
Norėčiau pabrėžti, kad daugiau nei pusė šių nestabilių valstybių yra Afrikoje, į pietus nuo Sacharos; taigi akivaizdu, kad mes turime skirti ypatingą dėmesį šiam Afrikos regionui, šiam pasaulio regionui.
Taip pat manau, kad būtina pasakyti keletą svarių žodžių apie būtinybę stiprinti šių šalių vyriausybių valdžią. Afrikos Sąjunga teisingai nurodo, kad atkūrimo problema yra politinis klausimas, in netgi labiau politinis nei techninis. Atsižvelgiant į tai esminiai dalykai yra demokratijos ir skaidrumo mechanizmai.
Aš visiškai sutinku su prieš mane kalbėjusiu ponu Hutchinson, kad būtina supaprastinti procedūras siekiant mūsų paramą teikti greičiau ir veiksmingiau.
Raül Romeva i Rueda, Verts/ALE Frakcijos vardu. – (ES) Ponia Pirmininke, aš taip pat nuoširdžiai sveikinu tai, kad šis klausimas yra svarstomas šiuose Rūmuose, kadangi daugelis šalių praktiškai nepatenka į pažeidžiamų valstybių kategoriją, nes mes neturime išsamaus teisinio apibrėžimo, kas yra pažeidžiama valstybė. Taip, pavyzdžiui, mes svarstėme, be kitų dalykų, Somalio atvejį.
Ši rezoliucija suteiktų mums galimybę spręsti kai kurias svarbesnes problemas, atsiradusias panašiomis aplinkybėmis – pavyzdžiui, tai, kad šis pažeidžiamumas dažnai būna susijęs su didžiuliu skurdu, kuris sąlygoja institucijų griūtį ir visuotinį nesaugumą.
Be to, labai svarbu pradėti nuo principo, kad šios valstybės reiškia iššūkį vystymosi srityje, o tai reiškia, kad mes skubiai turime parengti nuoseklią darbotvarkę, pagrįstą humanitariniu principu nepakenkti. Tai pirmasis principas ir labai svarbu išmokti pamoką, atsižvelgiant į neseniai vykusius įvykius Čade, susijusius su agentūros „Zoe’s Ark“ veikla.
Tokio tipo aplinkybėmis išorės veiksmų, ypač Europos veiksmų, pagrindą turėtų sudaryti vietoje įgyvendinamos programos, lanksčios ir pritaikomos atsižvelgiant į kintančius poreikius ir pagrįstos trumpalaike, vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaike strategijomis. Pernelyg dažnai mes pasirenkame priemones, kurios gali būti reikalingos trumpu laikotarpiu, bet nekreipiame dėmesio į vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikes pasekmes.
Baigdamas turiu paminėti, kad labai svarbu sukurti dvejopos atsakomybės sistemą, pagal kurią šalys gavėjos privalo atsiskaityti, be abejo, tiems, kas suteikė išteklius, lėšas ir dovanas, bet ir savo gyventojams, kuriuos jos turi ir privalo apsaugoti ir užtikrinti galimybę išgyventi. Donorai taip pat turi užtikrinti, kad jie bus atskaitingi šiems gyventojams.
Pedro Guerreiro, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Ponia Pirmininke, neabejotina, kad reikia skubiai teikti didesnę ir geresnę humanitarinę paramą kaip niekada nelygiame ir neteisingame pasaulyje, kur turtas sukauptas nedaugelio rankose milijonų išnaudojimo ir vargo sąskaita. Neabejotina, kad reikia daugiau ir geresnio bendradarbiavimo vystymosi klausimais pasaulyje, kuriam gresia naujos ginklavimosi varžybos ir didėjantis tarptautinių santykių militarizavimas, kurį vykdo Jungtinės Amerikos Valstijos ir jų sąjungininkai. Būtent dėl šios priežasties mes esame labai susirūpinę dėl mėginimų vystymąsi sieti su saugumo strategijomis, praktiškai numatomomis tam, kad būtų pasiekti daugiau ar mažiau paslėpti kišimosi, išteklių pasisavinimo ir neokolonializmo tikslai.
Analizuojant tarptautinę padėtį negalima apeiti ar nepakankamai įvertinti vidines priežastis, aštrinančias ir kurstančias prieštaravimus, kurie dažnai glūdi problemų ištakose. Tereikia tik pažvelgti į labai subjektyvų sąrašą tų, ką Pasaulio Bankas laiko pažeidžiamomis valstybėmis. Kiek išorinio kišimosi ir agresijos atvejų jis atspindi?
Mums iš tikro reikia bendradarbiavimo ir vystymosi darbotvarkės atsiliepiant į pačius elementariausius milijonų žmonių poreikius, pagrįstos nacionalinio suvereniteto ir nepriklausomybės pagarba ir taikiu tarptautinių konfliktų sprendimu – darbotvarkės, kuri skatintų tarptautinių santykių demilitarizaciją, kuri skatintų lygiateisius ir teisingus ekonominius santykius ir seniai sumokėtos užsienio skolos panaikinimą, darbotvarkės, kuri įveiktų politiką, sukeliančią baisų neteisingumą ir baisią nelygybę, kad būtų sukurtas teisingesnis, taikingesnis ir žmoniškesnis didesnio solidarumo pasaulis.
Ana Maria Gomes, PSE frakcijos vardu. – (PT) Pažeidžiamose šalyse valdymo, vystomosi ir saugumo sąsaja yra pati svarbiausia. ES turi nustatyti santykių su tokiomis valstybėmis strateginius prioritetus, kur pagrindinis tikslas būtų žmonių saugumas.
Neužtenka tik remti valstybines institucijas. Labai svarbu skatinti parlamentinės kontrolės stiprinimą, remti laisvą ir pliuralistinę žiniasklaidą, teismo nepriklausomumą ir pilietinės visuomenės teises, teikiant pirmenybę moterims, pažeidžiamoms grupėms ir mažumoms. Reikia, kad dėl viso to ES prisiimtų įsipareigojimus.
Šiandien Somalis tragiškai iliustruoja Europos abejingumą. Pažeidžiamumo priežastis, sukeliančios ginkluotą konfliktą, sąlygojančios valstybės nepajėgumą – pavyzdžiui, prastas valdymas, didelis skurdas ir žmogaus teisių pažeidimai – reikia svarstyti dvišaliu dialogu, bet Taryba, Komisija ir valstybės narės to nedaro. Į pažeidžiamumo priežastis būtina atsižvelgti kuriant strategijas ir perkeliant ES finansinius instrumentus į globalinį lygmenį. Vystymosi paramą reikia sutelkti į žmones, o tiesioginę finansinę paramą vyriausybėms skirti tik tada, kai yra neabejotinas pasiryžimas spręsti konfliktus, demokratinę teisinę valstybę, gerinti valdymą ir stiprinti žmonių saugumą.
Šis aspektas, deja, nepaminėtas Komisijos komunikates ir rezoliucijoje, dėl kurios mes turime balsuoti. Vykdydama saugumo sektoriaus reformą (SSR) ir nusiginklavimo, demobilizavimo ir reintegravimo reformą (DDR) ES turi daugiau dėti pastangų kontroliuoti lengvųjų ginklų platinimą pasaulyje, kadangi tai skatina ginkluotus konfliktus, kurie sąlygoja daugelio valstybių pažeidžiamumą.
Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Ponios ir ponai, dėkoju jums už trumpas, bet labai išsamias diskusijas. Leiskite man apibendrinti jas taip: jos iš esmės išreiškė Parlamento paramą bendrajai pozicijai, bendrajai Komisijos koncepcijai, bendrajai idėjai. Žinoma, diskusijų metu iškilo atskiri klausimai, kuriuos galima apsvarstyti kitų diskusijų metu. Pavyzdžiui, lengvųjų ginklų platinimas ir daug kitų idėjų, mano nuomone, reikšmingai praturtina bendrą koncepciją.
Pirmininkas. − Gavau pasiūlymą dėl rezoliucijos,(1) pateiktą pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 punktą.
Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės klausimas – Elizabeth Lynne pranešimas dėl Socialinės tikrovės apžvalgos (2007/2104(INI)) (A6-0400/2007) Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu.
Elizabeth Lynne (ALDE), pranešėja. – Ponia Pirmininke, noriu pradėti dėkodama pagalbiniams pranešėjams. Kad dėl šio pobūdžio pranešimo nepateikti jokie plenarinio posėdžio pakeitimai, rodo, kad tai yra iš tikrųjų Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimas ir tai vienas iš pranešimų, kuriuo galime visi didžiuotis. Taip pat norėčiau padėkoti Komisijai už jos glaudų bendradarbiavimą ir pirmininkaujančiai Portugalijai už tai, kad socialinei politikai teikė prioritetą savo pirmininkavimo metu.
Susiduriame su didžiuliu iššūkiu Europoje. Tai yra vienas iš teisingumo iššūkių. Tai yra apie prarastą potencialą, neturėjimą sąlygų gyventi nuo kitų geraširdiškumo nepriklausomą gyvenimą ir nuo diskriminacijos, skurdo ir socialinės atskirties nepriklausomą gyvenimą.
Mūsų tikslas yra aiškus: norime išplėsti galimybes, kad niekas, nepriklausomai nuo jų kilmės arba aplinkybių, nebūtų užmirštas. Europos vizija turi būti laisvė ir galimybės visiems, didėjančios galimybės ir skatinimas dirbti, stiprinant saugos tinklą tiems, kas negali dirbti.
2007 m. faktai yra šiurpinantys: 72 mln. Europos piliečių toliau gyvena skurde; 8 proc. visų Europos Sąjungos gyventojų dabar kenčia nuo darbo nepritekliaus. Tai yra iš tikrųjų sukrečiantys statistiniai duomenys. Bet ką jie iš tikrųjų reiškia? Jie reiškia, kad kas šeštas pilietis dabar gyvena žemiau skurdo ribos – kas šeštas! Daug žmonių netiki, kad taip galėtų būti 2007 m. Praėjus penkiasdešimt metų po Romos sutarties, 50 ekonominio augimo metų, 10 proc. piliečių priklauso šeimynoms, kuriose niekas neturi darbo! Taikant bet kokią priemonę, skurdas išlieka viena iš didžiausių iššūkį Europai metančių socialinių problemų, o socialinės atskirties mažinimas turi būti mūsų politikos pagrindas.
Kai kuriose srityse mums sekasi, bet turime būti atviri: daugumoje ne. Skirtumas tarp turtingų ir vargšų daugelyje ES valstybių narių didėja. Su pajamomis susijusio skurdo šalinimas turi likti prioritetu valstybėse narėse, bet, nepaisant kas šešto gyventojo, kuris gyvena finansiniame skurde, yra dar daugiau tokių, kurie dėl kitų priežasčių yra pašalinti iš visuomenės. Turime pripažinti, kad daugeliui šeimų – net daugeliui asmenų – kyla sudėtingesnių už tiesiog mažas pajamas problemų. Galimybių kliūtys yra sudėtingos. Labiau, negu kažkas kita, ankstyva intervencija yra būtina. Žinoma, prevencija yra geresnė už gydymą.
JK žinome, kad tris kartus labiau tikėtina, jog paauglės motinos duktė pati taps paaugle motina; žinome, kad nusikaltėlių tėvų sūnums daugiau nei keturis kartus daugiau, už tuos, kurių tėvai nėra nusikaltę, kyla pavojus būti kaltinamiems dėl nusikaltimo. Dar daugelyje sričių nėra jokio poreikio iš naujo išrasti ratą. Turime vertinti, kaip kitos ES valstybės sprendžia šiuos klausimus ir mokytis iš jų. Turime veiksmingiau dalytis geriausia patirtimi. Suomija, pavyzdžiui, įdiegė holistinį tvarų metodą, kuris buvo neįtikėtinai veiksmingas mažinant benamių žmonių skaičių. Tuo tarpu Danija įgyvendina naujas politikos kryptis, kurios gerina ilgalaikių miegalių gyvenimo kokybę, užuot nustačiusi vienintelį tikslą integruoti tuos asmenis į vyraujančią visuomenę. Belgijoje žmonės, kurie patyrė skurdą, dirba su socialiniais darbuotojais, kad padėtų jiems geriau suprasti vargingų žmonių poreikius.
Ne visada bedarbystė yra skurdo priežastis: taip pat problema kyla dėl darbo nepriteklius. Todėl reikalavau geriausios praktikos dėl padoraus mažiausio darbo užmokesčio visose valstybėse narėse mainų. Bent jau penkios ES valstybės narės tokio net neturi. Lygiai taip pat, turime skatinti visas valstybes nares priimti nuostatas dėl mažiausių pragyvenimo pajamų visiems.
Valstybės narės turi daugiau nuveikti, kad tai pat užkirstų kelią pažeidžiamų darbuotojų išnaudojimui; įsitikinti, kad žmonės su negalia ir vyresnio amžiaus žmonės turi sąlygų įsidarbinti; užkirsti kelią prekybai žmonėmis; apsaugoti ieškančių prieglobsčio teises; užtikrinti vienodą prieigą prie sveikatos priežiūros ir viešųjų paslaugų visiems; nesmerkti žmonių su psichinės sveikatos problemomis; ir skatinti labiau konstruktyvų požiūrį į narkotikus ir alkoholį.
Tai yra keli iš klausimų, kurie aptariami pranešime. Europos vizija turi būti laisvė ir galimybės visiems. Todėl taip svarbu kreipti dėmesį į mechanizmų kūrimą Europos lygiu, kad geriausios praktikos mainai taptų tikrove.
Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau pasveikinti pranešėją ponią Lynne, parengusią įdomų ir išsamų pranešimą. Džiaugiuosi matydamas, kad Europos Parlamentas nusprendė imtis spręsti gana platų spektrą problemų, kurioms buvo skirtas šis pranešimas, problemų, kurias reikia spręsti skubiai. Šis pranešimas yra reikšmingas indėlis į vykdomą socialinės tikrovės apžvalgos darbą.
Šis dokumentas pateiktas tuo metu, kai Komisija ir valstybės narės nagrinėja Lisabonos strategijos socialinės dimensijos stiprinimo galimybes. Mes privalome atsiliepti į piliečių baimes ir mes suprantame, kad socialinis teisingumas jiems yra viena svarbiausių problemų. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad Europos Sąjunga turi atlikti pagrindinį vaidmenį remiant integruotas ir darnias visuomenes.
Kaip vakar rytą Pirmininkas Barroso sakė diskusijų dėl globalizacijos metu, Europos Sąjunga padarė ženklią pažangą siekdama Lisabonos tikslų. Kuriamos naujos darbo vietos: vien tik pernai buvo sukurta 3,5 milijonų naujų darbo vietų. Nedarbo lygis nukrito apie 7%. Nors šis lygis yra vis dar per aukštas, jis yra žemiausias per pastaruosius 10 metų. Ekonominis augimas buvo patenkinamas nepaisant neseniai pasireiškusio finansinio nestabilumo.
Tačiau negalima nusiraminti. Lisabonos strategijos įgyvendinimas vyko netolygiai ir ne visi jos tikslai buvo pasiekti. Iš tiesų 12 milijonų žmonių vis dar yra be darbo, dažnai tai jauni žmonės arba ilgą laiką nedirbantys žmonės, kurių profesinio tobulėjimo ar socialinės raidos perspektyvos yra menkos; 8% Europos darbo jėgos kenčia nuo dirbančiųjų skurdo; 78 milijonų Europos piliečių kenčia skurdą, o vieno iš penkių Europos Sąjungos piliečių gyvenimo sąlygos yra prastos.
Trumpai tariant, daugiau reikia padaryti, kad būtų pasiekti mūsų bendri socialiniai tikslai. Dabar, kai matome, Europos Sąjungos strategija augimo ir užimtumo srityse davė teigiamų rezultatų, kaip tik laikas pradėti siekti socialinių tikslų.
Džiaugiuosi, kad pranešime kalbama apie politinės valios ir ryžto būtinybę sprendžiant skurdo ir atskirties problemas. Aš taip pat manau, kad skubiai reikia imtis priemonių dėl vaikų skurdo, kovoti su diskriminacija ir skatinti įvairovę. Žinoma, tai reiškia, kad reikia stebėti, ar atitinkami teisės aktai perkeliami į nacionalinę teisę ir, jeigu reikia, pradėti teisminį procesą prieš tas valstybes nares, kurios pažeidžia Europos Sąjungos teisę.
Pranešimas atkreipia dėmesį į kliūtis, trukdančias dalyvauti visuomenės gyvenime ir integruotis į darbo rinką. Sutinku, kad turime derinti paramos priemones su atitinkamais apsaugos tinklais, siekiant užtikrinti, kad niekas neliktų pamirštas.
Šį požiūrį atspindėjo Komisija komunikatas dėl aktyvios integracijos. Šis komunikatas apibrėžia tris pagrindinius aktyvios integracijos darnaus ir strateginio požiūrio elementus:
– integruotų darbo rinkų prieinamumas;
– geresnis paslaugų prieinamumas;
– tinkama finansinė parama.
Šis komunikatas taip pat skelbia antrą konsultacijų su socialiniais partneriais etapą dėl šių problemų siekiant Europos Sąjungoje sustiprinti bendradarbiavimą aktyvios integracijos srityje.
Po šių konsultacijų Komisija ketina parengti rekomendaciją dėl bendrųjų aktyvios integracijos principų, kurią planuojama pateikti 2008 m. antrame pusmetyje. Kitame komunikate, kuris turėtų būti priimtas po kelių savaičių, Komisija taip pat pateiks naujas priemones, skirtas remti negalią turinčių žmonių aktyvią integraciją.
Komisija yra dėkinga Europos Parlamentui už jo nuolatines pastangas kovoti su diskriminacija. Kaip nurodyta Komisijos 2008 m. teisės aktų leidybos ir darbų programoje, 2008 m. Komisija pateiks pasiūlymus, kaip spręsti esamą apsaugos spragą pagal Sutarties 13 straipsnį. Pasiūlymai, kurie turi būti priimti iki sekančios vasaros, bus pagrįsti ilgalaikiu dialogu su Europos Parlamentu, patirtis, sukaupta per Europos lygių galimybių visiems metus (2007 m.) ir plačiomis konsultacijomis su visuomene.
Europos Sąjunga padarė ženklią pažangą lyčių lygybės srityje, gi Europos Parlamentas buvo svarbus partneris šiame procese. Tačiau mes turime ir ateityje skatinti lyčių lygybę. Tai pagrindinė teisė bei būtinoji salyga, kad Europa pasiektų savo tikslus augimo, užimtumo ir socialinės integracijos srityse. Todėl aš ypatingai džiaugiuosi, kad pranešimas skiria dėmesio lyčių lygybei.
Nuo Amsterdamo sutarties priėmimo Sąjunga padarė pažangą visose lyčių lygybės srityse, o nuo 2003 m. – negalią turinčių žmonių lygių galimybių srityje. Vis dėlto abiejose srityse reikia dar daug ką padaryti. Tai, kad egzistuoja įvairi diskriminacija yra svarbus argumentas už tai, kad būtų nuolat pabrėžiamos lygios galimybės visose srityse. Šiai temai bus skirtas Komisija komunikatas, planuojamas priimti 2008 m., kuris bus pagrįstas pamokomis iš Europos lygių galimybių visiems metų (2007 m.) patirties.
Ponios ir ponai, ES socialinės padėties pokyčiai natūraliai vyksta vystantis mūsų visuomenei ir kintant globialiai koncepcijai apskritai. Vis dėlto aš neabejoju, kad ta globali koncepcija – suderinti ekonominius, socialinius ir ekologinius aspektus – vis dar galioja. Taigi mes privalome ir toliau ieškoti naujų principų, kurie mums padėtų vis dar egzistuojančias problemas.
Miroslav Mikolášik, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komitetas nuomonės referentas. – (SK) Nors svarbu stebėti socialinę padėtį ir socialinę politiką valstybėse narėse, kad būtų galima identifikuoti problemas, veiksmai, kurių imamės joms spręsti, yra dar svarbesni.
Kalbant apie visuomenės sveikatą pasakytina, kad mes turime sutelkti dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria ES piliečiai sveikatos priežiūros srityje. Atsižvelgiant į demografines tendencijas ir ilgėjančią tikėtiną vidutinę gyvenimo trukmę reikia kurti visuomenės sveikatos strategijas, pagerinsiančiomis mūsų gyvenimo kokybę, visų pirma taikant prevencines priemones, kad būtų išvengta ligų, ir sėkmingai su jomis kovojant. Tuo pat metu šios strategijos turi atsižvelgti į tai, kad aukštos kokybės, prieinama ir patikima sveikatos priežiūra yra reikalinga mūsų piliečiams iš visų visuomenės sluoksnių, nepriklausomai nuo jų socialinio statuso, amžiaus ar šalies, kurioje jie gyvena.
Ypatingą dėmesį turime atkreipti į ribotas galimybes turinčias grupes, kaip antai fiziškai arba protiškai neįgalūs asmenys, senyvi žmonės ir vaikai. Kadangi sveikatos priežiūros kainos kyla, valstybės narės turėtų taikyti veiksmingas priemones: tikslines informacines kampanijas, nepatentinių vaistų naudojimą, naujų technologijų taikymą, tarpusavio pagalbos priemones vietos lygmenyje, didesnį kartų ir šeimos solidarumą ir kt. Be šito, bendradarbiaudamos su Komisija valstybės narės turėtų parengti strategijas ir remti Europos iniciatyvas, skirtas kovoti su rūkymu, alkoholizmu ir nutukimu, kurios padėtų pagerinti mūsų piliečių gyvenimo kokybę.
Ir paskutinė, bet ne mažiau svarbi mintis: turime sutelkti pastangas, kad efektyviai būtų įgyvendinami galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys visuomenės sveikatą. Valstybės narės ir Komisija turi užtikrinti, kad būtų taikomi Bendrijos teisiniai aktai dėl vandens, oro ir dirvožemio kokybės ir triukšmo taršos bei reglamentai dėl cheminių produktų, įskaitant tuos, kuriems taikomas reglamentas dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH).
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonės dokumento sudarytojas. – (PT) Šioje nuomonėje Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas pažymi, kad yra daug skurdo ir socialinės atskirties aspektų, bet iš jų svarbiausias yra ekonominė šeimos padėtis, namų ūkio sąlygos ir mokslo, sveikatos priežiūros bei ilgalaikės priežiūros prieinamumas.
Komitetas pabrėžia, kad moterys ir vaikai yra pagrindinės skurdo ir socialinės atskirties aukos; dar didesnė rizika gręsia imigrantams, senyviems žmonėms, neįgaliesiems ir vienišos motinos šeimos nariams. Jis taip pat pažymi, kad vidutiniškai 15% moksleivių iškrenta iš švietimo sistemos, bet kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Portugalijoje) ši dalis yra dar didesnė ir siekia net apie 40%, o tai tikrai kelia susirūpinimą dėl mergaičių ugdymo ir mokymo.
Jis pabrėžia, kad svarbu išlaikyti viešųjų paslaugų kokybę, stiprią valstybinę ir universalią socialinio draudimo sistemą, aukštą socialinės apsaugos ir kokybiško užimtumo lygį kartu užtirinant teises, veiksmingą lyčių lygių galimybių aspekto integravimą formuluojant ir įgyvendinant tokias viešąsias strategijas; galiausiai jis ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti maksimalų prioritetą moterų socialinei integracijai ir moterų teisėms, atitinkamai keisti atitinkamą politiką, įskaitant pelno paskirstymo politiką.
Edit Bauer, PPE-DE frakcijos vardu. – (HU) Labai ačiū, ponia Pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, ponios Lynne pranešimas, dėl kurio aš ją nuoširdžiai sveikinu, aiškiai nepasakė ir negalėjo pasakyti paskutinio žodžio socialinės atskirties ir socialinės politikos transformacijos klausimais.
Mes dažnai esame linkę galvoti, kad Europos socialinis modelis turi veikti neribotą laiką, bet akivaizdu, kad socialinė politika turi keistis, ir ne tik dėl globalizacijos, bet ir dėl ekonomikos, socialinių lūkesčių, demografinių iššūkių ir kintančių vertybių, kadangi mes turime rasti tinkamą atsaką į mums kilusius iššūkius. Taip pat ir dėl šios priežasties reikia sveikinti Komisijos iniciatyvą parengti tam tikrą Europos gyventojus ištinkančių socialinių problemų inventorizaciją.
Akivaizdu, kad beveik 500 milijonų Sąjungos piliečių nėra homogeniška masė. Nors pajamų skirtumas senosiose valstybėse narėse mažėja, turtingų ir skurdžių regionų skirtumai nuolat didėja. Du trečdaliai dešimties naujų ES valstybių narių gyventojų gyvena skurdžiuose regionuose, kur pajamų lygis sudaro pusę ar net mažiau kaip pusę senųjų valstybių narių pajamų lygio. Dar blogesnė padėtis Bulgarijoje ir Rumunijoje, kur vidutinės pajamos nesiekia trečdalio pajamų vienam senųjų valstybių narių gyventojui.
Neabejotina, kad norėdami kovoti su skurdu, mes žinoti, kokiomis formomis skurdas pasireiškia. Tačiau tam reikalui mums reikia turėti naujus skurdo rodiklius, kadangi iki šiol turėjome išsamius duomenis tik apie santykinio skurdo riziką.
Dėl šios priežasties mes nekantraiai laukiame Komisijos komunikato šiuo klausimu. Pranešimas taip pat atkreipia dėmesį į naują nuskurdimo riziką. Pavyzdžiui, mes mažai žinome, kokio masto pavojų kelia gyventojų skolos. Iš penkiolikos senųjų valstybių narių net dvylikoje valstybių narių įsiskolinimas vienam gyventojui siekia 90% vidutinių metinių šeimos pajamų.
Prašau leiskite man pasakyti paskutinį sakinį, Ponia Pirmininke. Pranešimas vėl pažymi, kad svarbu kovoti su vaikų skurdu ir mes tai vertiname kaip nepaprastai svarbų dalyką.
Richard Falbr, PSE frakcijos vardu. – (CS) Ponia Pirmininke, pone Komisijos nary, visų pirma norėčiau padėkoti poniai Elizabeth Lynne už labai gerą pranešimą ir jos puikų bendradarbiavimą. Socialinę atskirtį sukelia daug įvairių veiksnių ir būtų labai gaila, jeigu po šio pranešimo neprasidėtų paskesnis darbas. Savo kalboje norėčiau pabrėžti viešųjų paslaugų svarbą ir jų indėlį šalinant skurdą ir atskirtį. Jeigu viešosios paslaugos būtų privatizuotos, jos pasidarytų brangesnės ir sunkiau prieinamos. Aš apgailestauju, kad mes nepajėgėme priimti pozicijos, smerkiančios tas valstybes, kurios nustato žemą bazinį mokestį ir taip padaro, kad neįmanoma sukaupti pakankamai lėšų, reikalingų valstybei vykdyti socialines užduotis. Tikrai būtų naudinga, jeigu keitimosi informacija apie pasiteisinusius metodus rėmuose valstybės narės informuotų viena kitą apie savo pasiekimus. Be abejo, aš taip pat sveikinčiau keitimąsi informacija apie metodus, kurie nepasiteisino ar net davė priešingus rezultatus. Žinau, kad tai nėra daroma, bet neabejoju, kad būtų naudinga, jeigu socialiniai partneriai ir nevyriausybinės organizacijos tai darytų.
Esminė prielaida tam, kad būtų užtikrinta, jog vis daugiau ir daugiau valstybių narių piliečių tampant priklausomais nuo dažnai netobulos socialinės rūpybos, yra reikiamas skaičius pakankamai gerai apmokamų darbo vietų. Mes negalime toleruoti to, kad dalis dirbančių žmonių dažnai priklauso nuo socialinės rūpybos. Taigi mes privalome siekti, kad visose valstybėse narėse būtų nustatytas tinkamas minimalus atlyginimas arba teisės aktais arba kolektyvinėmis sutartimis, žiūrint koks yra šalies tradicinis būdas. Stengiamasi adaptuoti senatvės pensijų planus. Imantis priemonių apsaugoti pagrindinę atramą– valstybinės senatvės pensijos planą – visos valstybės turėtų gerbti atitinkamas Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas, kurias jos ratifikavo. Nepaprastai svarbu į darbo rinką integruoti neįgalius žmones. Todėl mes privalome kritiškai vertinti tų vyriausybių veiksmus, kuriais jos panaikino paskatas, kad būtų padidintas darbo vietų neįgaliesiems skaičius; viena jų yra Čekijos Respublika.
Ona Juknevičienė, ALDE frakcijos vardu. – Sveikinu kolegę Lyz Lynn, parengusią ataskaitą ir pasiekusią politinį kompromisą dėl vieningo politinių grupių požiūrio į Bendrijos socialinę tikrovę.
Tiesa, kad valstybių narių vyriausybės yra tiesiogiai atsakingos už skurdo mažinimą. Jos pačios privalo surasti priemones, kad žmonės turėtų darbą, kad vaikai lankytų mokyklas, kad labiausiai skurstantys gautų socialinę paramą.
Tačiau Bendrijos vaidmuo, sprendžiant nelygybės ir skurdo klausimus yra ne mažiau reikšmingas. Tai, kad 78 mln. Europos piliečių tebeskursta, o socialinis atotrūkis tarp vargšų ir turtuolių didėja, yra rimčiausias signalas imtis veiksmų tiek nacionaliniu, tiek Europos lygiu.
Daugelyje valstybių narių yra užtikrinamos minimalios pajamos. Deja, pasitaiko, kad darbdaviai nesilaiko šių reikalavimų, pažeidžia įstatymus. Ne kartą minėjau, kaip su tokiais pažeidimais susiduria lietuviai dirbantys svetur. Tokio darbdavių elgesio negalime toleruoti.
Sveikinu, kad Valstybės narės atsiliepė į Vadovų Tarybos raginimą sumažinti vaikų skurdą. Tačiau jos, deja, nepasakė, kokių imsis veiksmų, kad vaikų skurdas išnyktų. Ypač pažeidžiami yra neįgalūs ir vyresnio amžiaus asmenys. Turime jiems užtikrinti bent minimalias ilgalaikės priežiūros paslaugas už prieinamą kainą. Tam skirtos Socialinio fondo lėšos. Gaila, bet mano šalyje jos lieka nepanaudotos.
Pritariu pranešėjos pozicijai, kad būtina keistis pažangiąja patirtimi ir vadovautis sėkmingais socialinės apsaugos pavyzdžiais. Privalu pasimokyti, perimti patirtį iš tų valstybių, kurios efektyviai panaudojo Bendrijos lėšas. Mieli kolegos, siekiant piliečių pasitikėjimo Europa, jos institucijomis, mes turime išspręsti skaudžiausius jiems klausimus.
Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy, kalbėdamas šioje salėje pasakė, kad prancūzai mano, jog Europa jais nesirūpina ir nesuteikia socialinės apsaugos. Prancūzijoje žmonės balsavo ne prieš konstituciją, jie nepritarė Europai, kurioje jaučiasi nesaugūs.
Komisija žada parengti ataskaitą, kurioje pateiks socialinės tikrovės apžvalgą, išnagrinės socialines tendencijas. Labai tikiuosi, kad ataskaitoje pagrindinis dėmesys bus skirtas veiksmų programai. Programai, kuri pasiūlys, kaip sumažinti ar net visiškai panaikinti piliečių skurdą Europoje. Tuomet galėsime tikėtis jų paramos ir jaustis, kad dirbame savo žmonėms.
Sepp Kusstatscher, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Ponia Pirmininke, mums pateikta daug idėjų dėl socialinės politikos ir už tai aš dėkoju poniai Lynne. Kadangi ES ekonominėje politikoje socialinei politikai skiriama nedaug dėmesio, šis pranešimas nėra ES padėties apžvalga – kaip sako pavadinimas – bet tik socialinės politikos priemonių, kurių turėtų imtis valstybės narės, sąrašas.
Noriu pateikti du komentarus. Socialinės politikos klausimai tenka valstybių narių kompetencijai. Europos lygmeniu mes tik galime pateikti rekomendacijas. Europos politika yra nesubalansuota, nes atliekamas ekonomikos derinimas, bet nėra socialinės politikos derinimo. Nuo Lisabonos strategijos priėmimo 2000 m. Europa netapo teisingesnė. Priešingai, skurdas tik didėja. Jeigu norime iš tikrųjų kovoti su skurdu ir pasiekti, kad visi ES piliečiai galėtų oriai gyventi visuomenėje, kur egzistuoja teisingumo principas, mes turime rūpintis ne tik ekonominiais, rinkos ir konkurencijos aspektais, bet kad būtų visiems žmonėms sukurta socialinė, teisinga, ekologiška vidaus rinka.
Antra. Dažnai būna atvejis: „vien tik kalbos, jokio veiksmo“. Mes žinome, kokios yra problemos. Iš tikrųjų mums nereikia studijų ir analizės. Laikas pagaliau pradėti veikti. Neužtenka 2010 metus paskelbti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Mums reikia veiksmingos kovos su skurdu darbotvarkės, mums reikia duomenų – taip, kad visi žmonės, įskaitant tuos, kurie neturi darbo, turėtų pakankamas bazines pajamas ir galėtų oriai gyventi. Tai yra visiems žmonėms reikalingas teisingumas ir žmogaus teisė.
Eva-Britt Svensson, GUE/NGL frakcijos vardu. – (SV) Ponia Pirmininke, ponia Lynne, tai gera padėties apžvalga, atskleidžianti, kad stinga socialinio saugumo, kurio sąlygomis pernelyg didelė valstybių narių gyventojų dalis yra priversta gyventi. Padėties apžvalga taip pat rodo skurdo, per mažo busto, socialinės atskirties sąsajas su didėjančiu sergamumu ir trumpėjančia vidutine gyvenimo trukme.
Padėties apžvalga nurodo kokia yra svarbi teisė į bustą, darbą, socialinę apsaugą bei moterų ir neįgaliųjų žmonių teisės. Ji taip pat parodo, kad socialinę atskirtį didina lošimo problema, alkoholio ir narkotikų vartojimas ir rūkymas. Taigi išvada viena – valstybės narės turi spręsti šias problemas.
Visa tai gerai, bet tikrovė dažnai yra kitokia. Dažnai tai tik gražūs žodžiai, ES trukdo valstybėms narėms spręsti problemas priimdama savo direktyvas ir reglamentus su nuoroda į bendrąją rinką ir konkurencijos taisykles.
Be to, mes subsidijuojame vyno gamintojus ir tabako augintojus. Laisvas prekių judėjimas trukdo, pavyzdžiui, Švedijai taikyti alkoholio vartojimo ribojimo politiką, kuri yra labai svarbi. Švedijoje yra valstybinis lošimo monopolis siekiant apriboti lošimą, bet dėl to ES grasina teismo procesu. Toks pats dvigubas veikimas pasireiškia ir teisės aktuose dėl klaidinančios reklamos ir reklamos, skirtos vaikams, nes kita ES ranka priima direktyvas dėl produktų pateikimo ir reklamos, skirtos vaikams.
Būtų galima pakeisti socialinę tikrovę, bet norint tai padaryti, reikia visuomenės sveikatos problemoms ir aplinkosaugos problemoms skirti daugiau dėmesio nei bendrosios rinkos konkurencijos sąlygoms, o socialinė rūpyba ir apsauga turi tapti svarbesnėmis nei dereguliavimas ir privatizavimas.
GUE/NGL frakcija balsuoja už pranešimą ir mes viską darysime, kad būtų pagerintas piliečių socialinis saugumas.
Kathy Sinnott, IND/DEM frakcijos vardu – Ponia Pirmininke, kai iš pradžių išgirdau apie socialinės tikrovės apžvalgos procesą, buvau sužavėta, kad kažkas norėjo surengti tikrą diskusiją dėl visuomenės padėties.
Deja, perskaičius Komisijos dokumentus, nusivyliau aptikusi, kad apžvalgos procesas nėra orientuojamas į socialinę tikrovę, bet į ekonominius rodiklius.
Nesu įtikinta, kad ekonominiai rodikliai yra patikimos socialinės tikrovės priemonės. Jeigu jie būtų, per praėjusius dešimtmečius pagerinta ekonominė Airijos padėtis atitiktų pagerinimus socialinėje sanglaudoje, o ne padidėtų sunkūs nusikaltimai, žalingi įpročiai, savižudybės, susvetimėjimas, šeimos funkcijų sutrikimai, atskirtis ir vienatvė, kurią iš tikrųjų matome.
Nekeltume tik klausimo, ar asmuo yra įsidarbinęs; klaustume, ar jie yra vertinami, susieti ir puoselėjami fiziškai, emociškai, protingai ir dvasiškai, ir tikrintume, ar ši pagarba šiam asmeniui apima kiekvieną asmenį, nepriklausomai nuo amžiaus, dydžio, gebėjimų, spalvos arba bet kokių kitų savybių.
Kad tinkamai darytume socialinės tikrovės apžiūrą, taip pat turime atkreiptume dėmesį į natūralios žmogaus buveinės tvarumą: šeimą. Tai turėdami omenyje, ne tik kreiptume dėmesį į skirtumą tarp turtingų ir vargšų, bet į šeimos žlugimo ir socialinės izoliacijos paliktas spragas.
Kad suprastume socialinę tikrovę, turime pradėti nuo žmogaus, kuris sudaro visuomenę, tikrovės. Pateiksiu jums tik vieną pavyzdį ir tikiuosi, kad jis pavaizduos priešingus rezultatus, kuriuos gauname, jeigu atkreipiame dėmesį į pinigus ir jeigu atkreipiame dėmesį į vyrą arba moterį. Visi sutinkame, kad moterys turi turėti teisę dirbti ir būti vienodai vertinamomis, kai jos dirba. Bet kai darome ekonominį spaudimą moterims, kurios norėtų pasilikti namie su mažu kūdikiu, dirbti, o ne rūpintis vaiku, ir verčiame jas tapti darbo jėga, registruojame labai didelius užimtumo rodiklius ir manome, kad tai reiškia sveikesnę socialinę tikrovę. Tačiau, jeigu atkreiptume dėmesį į kūdikį, kuris yra tiesiogiai susijęs su motiniškomis pastangomis, ir matome jo arba jos patiriamą žalą, kuri, pasak mokslininkų, bus neurologinė ir trunkanti visą gyvenimą, tada kyla klausimas, ar šis aukšto lygio užimtumas iš tikrųjų reiškia sveikos socialinės tikrovės rodiklį.
Trumpalaikio mąstymo, orientavimosi išimtinai į visuomenės ekonomiką ironija yra tai, kad galiausiai žmonių ir šeimos gerovė daro didžiausią poveikį ekonomikai žmogiškuoju lygiu.
Pažiūrėkite į sukrėstų žmonių įnešamas į valstybės iždą lėšas. Pagalvokite apie nusikaltimų, narkotikų, išnykimo ir t. t. kainą. Ekonominį augimą gali panaikinti socialinių problemų augimas. Žodis „ekonomika“ kyla iš graikiško žodžio namų valdymas. Ekonomika turi tarnauti visiems žmonėms, padėdama jiems būti namie jų bendruomenėse, jaustis namie savo viduje.
Jeigu suprasime teisingai, turėsime labai sveiką socialinę tikrovę, kurią apžvelgsime ateityje.
Frank Vanhecke (NI). - (NL) Ponia Pirmininke, pranešimą, kuris kažkaip mįslingai pavadintas „Socialinės padėties apžvalga“, vienbalsiai priėmė Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas – tik vienas balsas buvo prieš – ir faktiškai tai nenuostabu. Vis dėlto pranešimo 97 rekomendacijos tik ragina suteikti paramą visiems: neturtingiesiems, moterims, vyrams, jauniems žmonėms, senyvo amžiaus žmonėms, bedarbiams, menkai apmokamiems dirbantiesiems, neįgaliesiems, tiems, kas patiria diskriminaciją, ligoniams, sveikiems šiandien, bet kurie gali susirgti rytoj ir taip toliau ir panašiai.
Galėčiau su tam tikra ironija pasakyti, kad šiame pranešime nepaminėta tik viena grupė, kuriai aš pats priklausau: heteroseksualios orientacijos, vidutinio amžiaus baltos rasės vyrai dešiniosios politinės orientacijos.
Tačiau be ironijos pasakyčiau, kad šiuoe Rūmuose nėra nė vieno žmogaus, kuris nesutiktų, kad silpnieji mūsų visuomenės nariai turi teisę į apsaugą ir kad visuomenės civilizuotumą galiausiai parodo socialinės apsaugos lygis, kurį ji gali užtikrinti piliečiams dėl objektyvių priežasčių negalintiems atlikti normalų vaidmenį visuomenėje. Iš tikrųjų jūs turėtumėte būti blogas žmogus, kad galėtumėte nepritarti gerų ketinimų katalogui ir socialinei Kalėdų senelio politikai, pateiktai šiame pranešime.
Vis dėlto aš nepritarsiu šiam pranešimui. Tai faktas, kad rekomendacijų sąraše yra daug dalykų, kuriems aš negaliu pritarti, visų pirma susijusių su imigracijos politika, integracija ir įvairove, ir dėl to, kad jame nėra esminės šeimos apsaugos politikos. Svarbiausia priežastis, neleidžianti man paremti šį pranešimą, yra vis tik gilesnė. Socialinė politika ir viskas, ką galima patalpinti po antrašte „socialinė apsauga“, akivaizdžiai yra valstybių narių, kartais jų federalinių darinių, kompetencijos sritis – bet ne Europos Sąjungos.
Jeigu niekas šiuose Rūmuose neturi pinigų spausdinimo ir išteklių gaminimo iš oro mašinų, jeigu tokia mašina neegzistuoja, tai socialinės apsaugos priemones reikia finansuoti iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tai reiškia, kad reikia pasirinkti ir kad, deja, mes ne visada galime vaidinti Kalėdų senelį visais atvejais ir visiems.
Reikia priimti esminius sprendimus, kurie reikšmingi visai visuomenei, ir tuos sprendimus reikia priimti kiek įmanoma žemeniame lygyje, kiek galima arčiau piliečių, o ne dramblio kaulo bokštuose Briuselyje, Liusemburge ar Strasbūre.
Pavyzdžiui, mano šalies patirtis yra tokia: flamandai ir valonai pasirenka iš esmės skirtingą politiką tokiose srityse kaip sveikatos apsauga ir užimtumo problema. Flamandų ir valonų visuomenės yra skirtingos, jų politikos ir ekonomikos pasauliai yra skirtingi, štai dėl to jie ir pasirenka skirtingus principus ir prioritetus. Jeigu tai teisinga, kalbant apie šiandieninią Belgiją, tai kiek tai būtų teisingiau, mutatis mutandis, kalbant apie labai skirtingas Europos Sąjungos valstybes nares, pavyzdžiui Jungtinę Karalystę ir Rumuniją?
Vienas dalykas būtų, jeigu šis pranešimas būtų tik gerų ketinimų katalogas, bet Europos institucijos jau keli metai mėgina pasisavinti socialinės politikos sritį, o tai tikrai nėra geras dalykas.
Gabriele Stauner (PPE-DE). – (DE) Ponia Pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, skirtingai nei kai kurie kalbėjusieji prieš mane, aš įsitikinusi, kad Komisiją verta tik pasveikinti parengus komunikatą, kuriuo yra pagrįstos šios diskusijos. Jos ne tik suteikia valstybėms narėms daug socialinių faktų ir duomenų, bet ir, mano nuomone, tikrai rodo, ES ir Komisija yra rimtai pasirengusios kurti atskirą socialinę politiką.
Jeigu mes deklaruojame savo nuostatą dėl Europos socialinio modelio, ne tik suprantant jį kaip tradiciją ir istorinį pasiekimą, bet padarant jį būsimos suvienytos Europos prekiniu ženklu, tada socialinės padėties apžvalga yra būtina sąlyga. Ypatingai po plėtros etapų 2004 m. ir 2007 m. mes turėtume galiausiai atsisakyti požiūrio, kad Europos socialinė politika yra vidaus rinkos neesminė dalis.
Tačiau tai nėra savaime akivaizdu, nes daugelyje Komisijos pasiūlymų, deja, ryškiai dominuoja ekonominė politika. Čia aš norėčiau Parlamentui priminti žaliąją knygą „Darbo teisės modernizavimas įgyvendinant 21–ojo amžiaus uždavinius“ ir diskusijas apie saugų užimtumą. Pirmąją Komisija vakar padėjo ant lentynos, šia naujiena aš galiu tik nuoširdžiai pasidžiaugti, ir tą patį patarčiau padaryti su saugaus užimtumo pasiūlymais, kurie yra nukreipti prieš sunkiai iškovotas darbuotojų teises darbo santykiuose.
Visi šiame pranešime aptariami klausimai – labai ačiū poniai Lynne – yra nepaprastai svarbūs. Aš galvoju apie mano šalyje vykusias diskusijas dėl minimalaus atlyginimo ir atlyginimo reikalavimus, kuriuos remia šiuo metu vykstantys streikai Prancūzijos ir Vokietijos geležinkeliuose. Kai kalbama apie atlyginimų politiką, mes teisingai sakome, kad visą darbo dieną dirbantis vyras ar moteris turi užsidirbti pragyvenimui. Jeigu yra kitaip, tai darbdaviai neatlieka krikščioniškos pareigos savo darbuotojų atžvilgiu. Darbas turi būti apsimokantis – tai turi būti pagrindinis principas.
Labiausiai mane skaudina vaikų skurdas, kuris, deja, yra ir mano šalyje. Esu įsitikinusi, kad šiai problemai turime skirti specialų dėmesį. Vaikų skurdo neturi būti. Šiuo metu norėčiau pamatyti skubius valstybių narių veiksmus, kad mums nereikėtų 2010 m. paskelbti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi meatis.
Jan Andersson (PSE). – (SV) Pone Pirmininke, pone Komisijos nary, norėčiau pradėti padėka poniai Lynne už puikų darbą ir puikų pranešimą. Aš buvau pakviestas į Azorų konferenciją, kur mes, Komisija ir Parlamentas, kartu su pilietine visuomene diskutavome apie šiuos klausimus.
Taip pat norėčiau pagirti Komisiją už tai, kad rimtai ėmėsi šių klausimų parengdama savo komunikatą dėl socialinės atskirties ir pateikdama kitais metais rekomendaciją dėl tų pačių klausimų. Padėtis yra kaip tik tokia kaip sako Špidla: apskritai Europoje ji yra labai gera didėjant augimui ir atsiradant daugiau darbo vietų, bet tuo pat metu atskirtis didėja. Atskirtis didėja ir skurdas didėja. Yra dideli skirtumai tarp valstybių narių. Daugelyje šalių skirtumai yra didžiuliai; aš nekalbu tik apie senąsias ir naująsias valstybes nares – yra naujųjų valstybių narių, kur atskirtis maža, ir senųjų valstybių narių, kur atskirtis didelė. Mes turime spręsti šią problemą.
Manau, kad Komisijos trijų atramų strategija yra labai gera. Darbo vieta dar ne viskas, nes būna prastai apmokamų darbų, iš kurio neįmanoma pragyventi ir kuris nesuteikia stabilumo. Turėtų būti geras darbas, už kurį mokamas padorus atlyginimas. Mes komitete vertinome situaciją pagal minimalias pajamas ir nustatėme, kad tarp valstybių narių yra dideli skirtumai. Mums reikia keistis patirtimi, kad rastume geriausią praktiką. Be to, turi būti viešosios paslaugos, kurios būtų prieinamos visiems: socialinės paslaugos, busto, sveikatos priežiūros ir taip toliau. Geriausias būdas yra koordinavimas, kurį mes stiprinsime.
Baigdamas savo pastabas norėčiau taip pat paminėti, kad šiandien mes balsuosime dėl Parlamento pozicijos dėl, be kitų dalykų, būsimų Integruotų gairių. Į Integruotas gaires turėtume įtraukti socialinę dimensiją, kad būtų derinami augimo klausimai ir užimtumo klausimai su socialine dimensija, tada mes šiuos klausimus matysime ne atskirai vieną nuo kito, bet kaip visumą.
Siiri Oviir (ALDE). - (ET) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, aš dėkoju poniai Lynne už tai, kad iškėlė labai svarbų klausimą. Sveikinu pranešimo tikslą – sutelkti įvairių suintereuotų šalių dėmesį diskusiją apie tai, kas sudaro Europos socialinę tikrovę. Tai plati tema ir dėl to aš apsistosiu tik ties keliais svarbiais aspektais.
2000 m. Nicoje posėdžiavusi Europos vadovų taryba nusprendė siekti reikšmingo, išmatuojamo skurdo ir socialinės atskirties sumažinimo iki 2010 m. Tenka apgailestauti, kad veiksmai siekiant šio tikslo nebuvo itin sėkmingi.
Atvira Europa, pagrįsta laisvo judėjimo ir laisvos prekybos principais, buvo palanki ekonominei pažangai, nuo kurios priklauso žmonių gerovė ir aukštesnė gyvenimo kokybė. Tačiau per pastaruosius kelis metus pasidarė aišku, kad daugeliui europiečių neatrodo, kad tiesioginis globalizacijos, liberalizavimo ir didesnės konkurencijos poveikis ką nors davė, kas pagerintų jų gerovę.
Šiandien, XXI-ame amžiuje, skurdo ir socialinės atskirtis Europoje yra susirūpinimą keliančio lygio. Špidla neseniai sakė, kad atskirtis siekia apie 20%, kitaip tariant, vienas iš penkių mūsų piliečių gali patekti į skurdą. Visos valstybės narės turi socialinės tarnybas ir socialinės paramos sistemas, bet net po paramos gavimo vienas iš šešių žmonių gyvana skurde.
Ar jūs paklausėte savęs, kodėl taip yra Sąjungoje, kurios niekas prievarta nekūrė? Kodėl dabar, praėjus 62 metams nuo karo pabaigos ir 50 metų nuo Sąjungos įkūrimo, mes nesugebėjome užtikrinti žmonėms pagrindines teises? Mano klausimas toks: ar sėkminga ekonomika yra tikslas pats savaime, o gal ji turėtų būti priemonė pagerinti žmonių gerovę?
Dar daugiau, teikdamos socialinę paramą valstybės narės įsipareigoja suteikti paramą, tolygią minimaliai sumai, reikalinga pragyvenimui; paramos suteikimo pakanka, kad būtų pasiektas šis tikslas. Mums nereikia formaliai perkelti krūvos direktyvų – čia nėra nieko daugiau, tik saviapgaulė. Dėl to kyla klausimas ar savalaikis priimtų tekstų įgyvendinimas yra garantuojamas Europos Sąjunga institucijų lygyje, įskaitant „minkštos politikos sritis“.
Mes Europoje turėtume sutelkti dėmesį ne tik į ekonominius rezultatus ir konkurenciją; mes taip pat turėtume pagalvoti apie didesnio socialinio solidarumo ir darnių socialinių priemonių reikalingumą. Ir jeigu tokį sprendimą priimtume, turėtume pasirūpinti, kad jis būtų įgyvendintas. Mūsų piliečiai to iš mūsų tikisi.
Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Pone Pirmininke, ekonominį vystymąsi, kurio mes taip labai siekiame, lydi didėjanti pajamų diferenciacija, kuri susilpnina socialinę sanglaudą ir sukelia dideles problemas sipnesnėse visuomenės grupėse – tose, kurios patiria nedarbą, gauna mažą atlyginimą, kurioms yra sunkai prieinamas švietimas ir sveikatos apsauga.
Nicoje Europos vadovų tarybos priimti tikslai nebuvo tinkamai įgyvendinti. Vis dar yra žmonių grupių, kurių pajamos nesiekia minimumo, būtino pragyvenimui. Ekonominio savarankiškumo stoka taip pat pažeidžia žmogaus orumo jausmą. Bendras diskriminacijos draudimas ir lygių galimybių garantijos, be abejo, yra reikalingos, bet jos reiškia tik socialiniams tikslams skirtų išlaidų didėjimą. Mūsų visuomenės senėja, o tai kelia nerimą dėl pensijinio draudimo sistemų finansinio pajėgumo.
Sveikinu ponią Lynne parengus puikų pranešimą, kuris atkreipia dėmesį į šias ir kitas svarbias problemas mūsų šalyse ir į metodus, kurie galėtų būti taikomi jas sprendžiant. Aš tvirtai palaikau šį projektą.
Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į prieštaringą Europos Sąjungos požiūrį į socialines ir ekonomines problemas. Spaudimu sumažinti išlaidas socialiniams tikslams trukdoma spręsti daugelį socialinių problemų. Kaip vieną iš pavyzdžių nurodyčiau Lenkijos pensijų sistemos reformą.
Carlo Fatuzzo (PPE-DE). - (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, aš ne pirmas sveikinu Elizabeth Lynne parengusią pranešimą, iš dalies dėl to, kad žinau apie tai, jog rinkdama informaciją apie visus Europos socialinių reiklaų trūkumus, ji rado tiek daug blogų dalykų, kad Parlamento pareigūnams teko ją nutempti nuo jos stalo idant ji čia šį rytą galėtų būti su mumis, bet iki šiol ji dar nebaigė darbo.
Tai tiesa, kad Europoje yra daug skurdo. Kai įėjau ir pamačiau kolegą Fernando Fernández, prisiminiau jo žodžius, pasakytus prieš keletą metų Puebloje (Meksika), kur mes abu dalyvavome konferencijoje, skirtoje pasaulio skurdui. Jis tada pasakė, kad dėl skurdo daugiausiai kaltės tenka blogam valdymui, kuris pasireiškia visame pasaulyje. Taigi už skurdą yra atsakingos pirmiausiai ir labiausiai nacionalinės vyriausybės, o ne Europos Sąjunga. Tai kreipimasis į nacionalines vyriausybes, kurios tiek daug tikisi ir reikalauja iš Europos, bet pačios daro tiek mažai, ypač ten, kur labiausiai reikia, ir neprisiima atsakomybės.
Eidamas į Parlamentą sutikau savo draugą von Wogau ir jis paklausė, ar tiesa, kad Italijoje našlių pensija ir visai neįgalių asmenų pensija yra 50 eurų per mėnesį visą gyvenimą. Pone Pirmininke, turėjau pripažinti, kad, deja tai tiesa. Dėl šios priežasties, aš, kaip vienintelis išrinktas pensininkų atstovas šiame Parlamente, sakau „taip“ – turi būti nustatytas minimalus atlyginimui kiekvienam, kam pasisekė ir gali dirbti, sakau „taip“ – turi būti nustatyta minimali pensija visiems senatvės pensininkams, ir sakau „taip“ – minimalias pajamas turi gauti kiekvienas, bedarbis, netekęs darbo ar negaunantis pensijos.
Karin Jöns (PSE). - (DE) Pone Komisijos nary, ponia Lynne, esu labai dėkinga Komisijai už iniciatyvas ir poniai Lynne už jos labai puikų pranešimą. Kiekvienas, kas nori kovoti su skurdu – kaip ką tik sakė ponas Fatuzzo – turi iš tikrųjų daugiau dėmesio skirti vyresniai kartai. Mes turime neatsilikti nuo demografinių pokyčių ir taip pat užtikrinti, nepaisant sveikatos sistemos kainų, kad ateityje bus įmanoma senti oriai. Senyvo amžiaus žmonės turi tokią pat teisę gauti visavertę, kokybišką sveikatos priežiūrą ir ilgalaikę slaugą, nepriklausomai nuo jų pajamų ir gyvenamosios vietos.
Reikia, kad valstybės narės skubiai apsikeistų tiksline patirtimi, kaip geriau organizuoti ir užtikrinti aukštos kokybės, prieinamą priežiūrą. Ypač turime atsižvelgti į problemą, susijusią su vis didėjančiu skaičiumi žmonių, kenčiančių nuo demencijos. Tačiau tam reikia turėti išsamius duomenis; štai kodėl mes prašome Komisiją kaip įmanoma greičiau suteikti mums šiuos duomenis.
Socialinėje Europoje visi pacientai turi turėti vienodą galimybę naudoti įrodymais pagrįstus vaistus ir medicininės paskirties produktus. Visiškai nepriimtina, kad tas pats antibiotikas, pavyzdžiui, Belgijoje kainuoja 3 eurus, o Vokietijoje – 34 eurus. Todėl aš džiaugiuosi, kad šiuo pranešimu mes raginame Komisiją ir valstybes nares pradėti aktyvų dialogą su mumis ir su farmacijos pramone bei pacientų grupėmis, kad būtų parengtos subalansuotos gairės siekiant didesnio skaidrumo vaistuų veiksmingumo ir kainos stityje. Tai būtų dar vienas būdas sumažinti visų mūsų išlaidas sveikatos priežiūrai.
Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). – (EL) Pone Pirmininke, pone Komisijos nary, aš taip pat sveikinu jus parengus du komunikatus ir tikiuosi, kad pateiksite dar ne vieną konstruktyvų pasiūlymą.
Kolegė ponia Lynne, pasižyminti jautriu požiūriu į socialinius dalykus, mes visi, pateikusieji pataisas, dalyvavome visuose veiksmuose, įskaitant nacionalinius veiksmus, taikant atvirąjį koordinavimo metodą (OMC). Pranešimas dėl socialinės tikrovės apžvalgos suteiks kryptį valstybių narių socialinei politikai. Būtina atsižvelgti į tai, kad šių dienų Europoje yra rimtų demografinių problemų, kurios daro tiesioginį poveikį socialinei atskirčiai ir kartų solidarumui.
Valstybės narės vis dar nesirūpina tuo, kad šeimai reikalinga parama, nors ji sudaro visuomenės pagrindą. Skurdas didėja tiek vienišos motinos šeimose tiek didelėse šeimose ne tik dėl per mažų pajamų, bet ir dėl to, kad stinga socialinės paramos ir vienodo požiūrio, ypatingai mokesčių srityje.
Šeimos gyvenimo sąlygos turi tiesioginį poveikį vaikams, ypač priklausantiems pažeidžiamoms grupėms. Nelygybė naudojantis ištekliais ir galimybėmis didėja, apribodama asmenybės raidą ir būsimą Europos ekonominį vystymąsi ir sanglaudą. Ar ES negali kiekvienam joje gimusiam vaikui užtikrinti pajamas, kurių užtektų jo pragyvenimo ir auklėjimo išlaidoms ir kurios būtų lygios kiekvienos valstybės narės vienam gyventojui tenkančiam pelnui?
Socialinės sanglaudos skatinimo politika turi būti pagrįsta dalyvavimu darbo rinkoje. Ji taip pat turi prisidėti prie nedirbančių asmenų ir asmenų, neformaliai šeimoje teikiančių paslaugas, socialinės integracijos. Šiuo tikslu valstybės narės raginamos pirmiausiai ištirti, kokiu būdu gali būti pripažinti neoficialūs gebėjimai, įgauti rūpinantis vaikais ir priklausomais asmenimis, kaip antai pirminis mokymas ir darbo patirtis. Tai palengvintų jų integraciją į darbo rinką ir suteiktų teisę gauti pensiją ir draudimą.
Kartų solidarumą galima išlaikyti panaudojant senyvų žmonių žinias ir patirtį, šių žinių ir patirties sklaidą jaunesnėms kartoms, kad jos tai panaudotų. Valstybės narės raginamos skatinti paslaugų mainų tarp kartų sistemas ir investuoti į savanorių programas, skirtas švietimo, kultūros ar verslo veiklai.
Tai gali būti pasiekta sukūrus tinkamas infrastruktūras ir suteikiant informaciją apie didesnes galimybes pagyvenusiiems žmonėms dalyvauti tokiose veiklose, kad jie nebūtų išstumti iš visuomenės ar netaptų socialinės atskirties aukomis.
Alejandro Cercas (PSE). - (ES) Pone Pirmininke, ponia Lynne, pone Komisijos nary, labai jums dėkoju už pateikėte mums šį komunikatą ir šį dokumentą, kurie neabejotinai suteiks mums gilesnių žinių apie pokyčius ir tendencijas ir padės parengti ateičiai reikalingą darbotvarkę.
Tačiau mes neturėtume padaryti klaidos. Mes turime daug dokumentų, turime daug analizių, mes daug diskutavome ir pasakėme daug žodžių, bet čia, kaip ir ligos atveju, reikalinga ne tik diagnozė, bet ir gydymas.
Jūs teisingai sakėte, pone Komisijos nary, mums reikia gydyti Europą per Sąjungą, jos institucijas ir mechanizmus, kad būtų duotas atsakas į dabartines ir rytdienos problemas atsižvelgiant į tai, kad to nepadarius Europos lygmenyje bus neįmanoma tai padaryti tik valstybių narių lygmenyje.
Kai kurioms valstybėms narėms, tarp jų – mano šaliai, kurios daro sparčią pažangą, pradeda grėsti politikos, siekiančios sulėtinti procesą arba, kitoms valstybėms narėms, nustatančios nelygias konkurencijos sąlygas dėl tiekimo ir socialinių pokyčių, vystančių mūsų šalyse. Pone Komisijos nary, prašau atsižvelgti į plintančią nuomonę, kad Europos socialinė politika, kuri praeito amžiaus šeštą ir septintą dešimtmetį, kaip šiandien laiške man parašė Ispanijos profsąjungų veikėjas, buvo skirta derinti pažangą, aštuntą ir devintą dešimtmetį apsiribojo minimalių reikalavimų užtikrinimu, o dabar krypsta į socialinę politiką, kur valstybės narės konkuruoja, kuri pasieks žemiausią bendrą vardiklį.
Pone Komisijos nary, aeityje mūsų laukia pavojai, susiję ne tik su senėjimu ir globalizacija, bet ir užkrečiama solidarumo stoka, agresyvus, ksnofobiškas ir antieuropinis nacionalizmas, kuris grąsina tiek dabartinėms, tiek būsimoms Europos socialinėms pergalėms.
Agnes Schierhuber (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau nuoširdžiai prisijungti prie padėkos mūsų pranešėjai poniai Lynne. Socialinė apsauga ir socialinė integracija padeda kovoti su skurdu ir atskirtimi prevencinės sveikatos priežiūros srityje ir daugelyje kitų sričių ir yra tarp svarbiausių ateities iššūkių.
Dėl sąvokos „minimalios pajamos“ dažnai įvairiais būdais diskutuojama valstybėje narėje, iš kurios aš esu. Tačiau aš pritariu ponios Stauner požiūriui dėl darbo vietų, darbo visą darbo dieną ir pajamų. Austrijoje socialinė partnerystė yra gerai įsitvirtinusi ir tai suteikia mums puikią galimybę, iš tikrųjų tą, kuri naudojama mėginant rasti sprendimą visų suinteresuotuojų sutarimu. Tai reiškia, kad pas mus būna daug mažiau streikų nei daugelyje kitų ES valstybių, kur jie dažnai vyksta.
Kaip tik todėl labai atsargiai taikyti reglamentavimą ES lygmenyje. Skirtingos nacionalinės socialinės rūpybos sistemos reiškia, kad turime labai atsargiai siūlyti bet kokį derinimą.
Mes turėtume rūpintis pasiūlyti socialinę apsaugą visuems dirbantiesiems ir sudaryti sąlygas jų socialinei integracijai. Suprantama, valstybės narės gali ir turi turėti galimybę, pagal subsidiarumo principą, taikyti aukštesnius standartus.
Proinsias De Rossa (PSE). – Pone Pirmininke, Europos socialinėje tikrovėje skurdas yra įprastas. Septyniasdešimt du milijonai vyrų, moterų ir vaikų yra žemiau skurdo ribos, daugelis iš jų yra benamiai ir dauguma su negalia arba uždaryti namuose dėl paslaugų trūkumo. Dauguma žmonių yra atsidūrę skurdo spąstuose dėl nelanksčių gerovės taisyklių.
Bijau, kad komunikatai ir gairės neišspręs šių klausimų. Nors įvertinu sunkumus, su kuriais susidūrė Komisijos narys Vladimír Špidla, turime nustatyti teisines pareigas valstybėms narėms, kad pasiektume būtinus pakeitimus.
Dirbantys žmonės vertina savo pensijas nuvertintomis, o savo darbo saugumą pažeistą, ir daugelis bijo dalyvauti „lenktynėse iki dugno“. Problema yra tokia, kad nelygybė yra įtvirtinta daugelio valstybių narių ekonominiuose modeliuose. Daugumai jų, įskaitant Airiją, požiūris yra „Pradėkime kurti gerovę. Tada spręsime socialines problemas.“ Taip ignoruojama tikrovė, kad socialinė nelygybė yra ekonominės pažangos stabdys ir kad negalime turėti ilgalaikio tvaraus klestėjimo kiekvienam, jeigu vertiname kaip vėliau šovusią mintį socialinę politiką ir nepasinaudosime eikvojamais 72 milijonų žmonių talentais, nekalbant jau apie žmogaus kančią, kuri slepiasi už šių statistinių duomenų.
Tomáš Zatloukal (PPE-DE). - (CS) Pone Pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, Europos visuomenėse vyksta dramatiški pokyčiai, susiję su darbo pobūdžiu ir šeimos gyvenimu, socialiniu moters statusu ir socialiniu mobilumu. Socialinės vertybės keičiasi ir visuomenės darosi vis labiau daugiakultūrinės. Dabartiniai pokyčiai išplėtė žmonių akiratį ir suteikė daugiau galimybių priimant sprendimus dėl savo gyvenimo.
Nors Europos Sąjungos valstybės narės yra tarp turtingiausių pasaulio šalių, reiškiasi naujo tipo skurdas ir nelygybė. Dešimtys milijonų Europos piliečių tebegyvena skurde. Socialinė integracija ir socialinė apsauga yra pamatinės Europos Sąjungos vertybės ir visų žmonių pagrindinės teisės. Tačiau valstybės narės turi sustiprinti savo pastangas kovoje su vaikų skurdu. Jeigu nebus reikšmingo pagerėjimo integruojant vaikus iš nepasiturinčių socialinių grupių net ir priešmokykliniame lygyje, anksti paliekančių mokyklą vaikų skaičius nesumažės; taip pat mes negalėsime padidinti vidurinę mokyklą baigusių žmonių ir taip įgijusių pagrindinius gebėjimus skaičių. Tada vis daugiau piliečių susidurs su socialine atskirtimi, nedarbu, ir kitais socialiai nepageidautinais reiškiniais, kurie daro žalą jiems patiems ir ekonomikai bei visuomenei.
Šiuo požiūriu taip pat labai svarbu kovoti su jaunimo nedarbu. Labai svarbu pašalinti kliūtis kai kurioms profesinio mokymo programoms, kad jos būtų lankstesnės ir veiksmingesnės ir atspindėtų darbo rinkos poreikius. Tai ženkliai pagerintų nepalankioje padėtyje esančių asmenų galimybes save įtvirtinti. Socialinės sanglaudos stiprinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas turi būti Europos Sąjungos ir valstybių narių prioritetai.
Richard Howitt (PSE). – Pone Pirmininke, teigiamai vertinu šią diskusiją ir pranešimą dėl socialinės tikrovės ir, nors turime, žinoma, teigiamai vertinti apžvalgą ir geriausios praktikos mainus, ir atvirą koordinavimo metodą, tikrovė, kurią turime suprasti, yra tokia, kad šie mechanizmai nesustabdyti: palyginti su vyrais, moterims 24 proc. mažiau mokama Vokietijoje; beveik kas trečias vaikas gyvena skurde Lenkijoje; ir gerovės nelygybė mano šalyje, Jungtinė Karalystė, skaičiuojant per 40 metų yra aukštesnio lygio.
Tikrai manau, kad Europos socialinis finansavimas ir nacionalinės programos, pvz., Naujas sandoris (angl. New Deal) JK, yra būtinos aktyvios darbo rinkos priemonės, kad spręstų tikras kliūtis, kurios trukdo mūsų visuomenėje grupėms progresuoti iš nedarbo į darbą, o tas darbas yra vis dar vienas iš geriausių mechanizmų mums kovoti su skurdu.
Tikrai dėkoju Komisijos nariui Vladimírui Špidlai už tai, kad jis tvirtai įsipareigojo Komisijos darbo programos dėl naujos teisėkūros 13 straipsnyje dėl diskriminacijos, dėl kurio mes ilgai diskutavome. Aš ir šis Parlamentas tikimės su juo dirbti dėl išsamių duomenų, ne tik pirmininkaujančios valstybės konferencijoje kitą savaitę.
Bet mes visi – jis ir mes kartu – turime imtis atsargumo priemonių dėl šio pokalbio apie apžvalgą, dėl kurios atidėliojama nauja socialinė darbotvarkė Europoje, arba dėl reglamentavimo panaikinimo vienoje srityje, kuris iš tikrųjų lemia didėjančią nelygybę ir neteisingumą, o ne kovoja su šiuo blogiu.
Profesinių sąjungų dalyviai, socialinės NVO ir, žinoma, žmonės su negalia, su kuriais aš dirbau daugiau kaip 20 metų, yra skeptiški dėl to, ką darome socialinei Europai. Turime įsiklausyti į jų rūpesčius ir turime į juos reaguoti
Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Pone Pirmininke, šios diskusijos buvo labai gilios ir išsamios. Būtų labai sunku išsamiai atsakyti į atskirus komentarus, tad leiskite man atsakant pateikti trumpą santrauką.
Visų pirma, man atrodo, kad diskusijos aiškiai parodė, jog Parlamentas pritaria socialinės tikrovės apžvalgos idėjai, ir nors aš sutinku su ponu Cercas, kad diagnozė tai dar ne gydymas, aš taip pat manau, jog gydymas neįmanomas be diagnozės. Mūsų visuomenė nuolatos kinta ir mes turime naujus būdus, kaip prie to prisitaikyti ar reformuoti senus būdus. Tam, kad tai galėtume padaryti sėkmingai, reikia suvokti bendrą vaizdą.
Manau, kad diskusijos turi dar vieną bendrą vardiklį; tai yra tai, kad tam tikru mastu socialinė tikrovė turi savo dinamiką, mes turime savo vertybes: bendrąją Europos socialinio modelio koncepciją, apimančią socialinę integraciją ir socialinę apsaugą ir veiklą apskritai. Pagal mūsų mąstymo ir veikimo modelį nepriimtina pasirinkti pasyvų požiūrį. Visada galima pamėginti realizuoti aktyvią politiką ir aktyvią intervenciją.
Yra ir trečia idėja, kurią norėčiau pabrėžti. Neabejotina, kad dauguma atvejų tam tikra politika, dauguma Europos sprendimų turi atitikti subsidiarumo principą, pagal kurį politika, skirta spręsti tam tikrą problemą, yra realizuojama geriausiu ir veiksmingiausiu būdu. Tai reiškia, kad nėra jokių abejonių dėl valstybių narių pozicijos socialinės politikos atžvilgiu. Kita vertus, diskusijos taip pat aiškiai rodo, kad tikslo neįmanoma pasiekti vien tik valstybės narės lygmenyje, be pastangų Europos lygmenyje. Tad tai mūsų pareiga surasti pačią palankiausią ir veiksmingiausią sinergiją šioje srityje.
Diskusijos atskleidė susirūpinimą, kuriam aš pritariu tam tikru mastu: susirūpinimas, kad yra pavojus, jog nelygybė atskirose valstybėse narėse ir jų socialinės politikos nesuderinamumas gali baigtis konkurencija, kuri gali pažeminti socialinius standartus. Europos Komisija nenori atverti šių durų. Mūsų pamatinė koncepcija yra padaryti atskirų Europos valstybių socialinę politiką suderinamą tokiu būdu, kuris užtikrintų konkurenciją ir vystymąsi nuo apačios į viršų, siekiant, kad tai visada apimtų socialinę dimensiją.
Ponios ir ponai, diskusijos taip pat aiškiai rodo, kad socialinė ir ekonominė politika negali būti kūriama „arba / arba“ pagrindu. Vienintelis galimas pagrindas – „ne tik / bet ir“, kuris reiškia abiejų politikos atvejų darnų vystymą, nė vienam iš jų neteikiant pirmenybės kito atžvilgiu. Įprasta tendencija yra teikti pirmenybę ekonominei politikai. Tačiau iš diskusijų aš matau, kad šiam požiūriui Europos Parlamentas nepritaria.
Ponios ir ponai, jūs paminėjote daug atskirų problemų, tarp jų sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant vaistų prieinamumą ir bendrą sveikatos priežiūros organizavimą. Diskutavote apie demografinio senėjimo padarinius ir bendro intereso paslaugų svarbą. Džiaugiuosi, kad visi šie požiūriai yra pateikti Europos Komisijos strateginiuose dokumentuose. Mes siekiame integruoti juos į bendrą globalią strategiją.
Ponios ir ponai, baigiant leiskite man pareikšti padėką poniai Lynne, kurios čia svarstomas pranešimas yra neabejotinai svarbus bendrų pastangų užtikrinti Europos Sąjungos pažangą elementas.
Pirmininkas. − Ačiū, pone Komisijos nary. Kaip pirmininkas aš taip pat norėčiau pasveikinti ponią Lynne parengus pranešimą, kuris turėjo didžiulį atgarsį pilietinėje visuomenėje.
Turėjau progą stebėti, kaip karavanai jaunų žmonių, pasisakančių prieš skurdą ir už integraciją, keliavusių per Europą, paėmė ponios Lynne dokumentą ir vyko iš miesto į miestą, iš vienos Europos sostinės į kitą Europos sostinę, pagerbdami Europos Parlamentą mūsų kolegės darbo dėka.
Diskusijos baigtos.
Balsavimas įvyks 12.00 val.
(Posėdis sustabdytas 11.35 val. ir atnaujintas 12.00 val.)
PIRMININKAVO: ponas POETTERING Pirmininkas
José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra (PPE-DE). - (ES) Pone Pirmininke, norėčiau kartu su ponia Mann, kuri šiandien negali būti su mumis Parlamente, ir kitais kolegomis jūsų prašyti priimti rezoliuciją dėl Europos Sąjungos piliečių, kuriuos atstovauja mūsų Parlamentas, solidarumo su tropinio štormo, kuris virto Kalėdų uraganu, aukomis; šis uraganas nusiaubė Haitį, Dominikos Respubliką, Jamaiką, Kubą, Barbadosą ir kitus Karibų jūros regionus, palikdamas griuvėsius, ligas ir mirtį.
Taip pat, Pone Pirmininke, prašau išreikšti mūsų solidarumą su Meksikos Oachakos, Čiapaso ir, visų pirma, Tabasko valstijų potvynių aukomis. Norėčiau prašyti jūsų, pone Pirmininke, ne tik išreikšti mūsų solidarumą, bet ir paraginti Europos Komisiją sutelkti jos turimas priemones ir padėti sunkioje situacijoje šalinant padarinius, nuo kurių kenčia daugelis neturtingų regionų.
Pirmininkas. − Labai jums dėkoju, pone Salafranca. Kiek tai susiję su Parlamentu, taip ir padarysime ir perduosime jūsų mintis Komisijai.
4. Tarybos bendrųjų pozicijų perdavimas (žr. protokolą)
5. Balsuoti skirtas laikas
Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės punktas yra balsavimo laikas.
(Dėl balsavimo rezultatų ir kitų duomenų: žr. protokolą)
5.1. Europos politinių partijų statutas ir finansavimas (balsavimas)
Jo Leinen (PSE), pranešėjas. – (DE) Pone Pirmininke, lpraeitą penktadienį Taryba priėmė pagrindinį šio Reglamento dėl politinių partijų ir su jomis susijusių fondų finansavimo Europos lygmenyje turinį. Be to, šį rytą vyko trišalis susitikimas su Komisija ir Taryba ir mes susitarėme dėl klausimų, kuriuos reikėjo suderinti. Taigi yra reali galimybė, kad šis projektas bus priimtas per pirmąjį svarstymą ir sudarytos sąlygos skirti geresnį finansavimą jau 2008 m.
Todėl siūlau, atidėti balsavimą iki lapkričio 29 d. sekančiam plenarinaim posėdžiui Briuselyje.
(Parlamentas pasiūlymui pritarė)
5.2. Ketvirčio statistiniai duomenys apie Bendrijos laisvas darbo vietas (balsavimas)
– Pranešimą pateikė Alexandr Athanasiu (A6-0335/2007
5.3. Šengeno acquis taikymas Čekijos Respublikoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Maltoje, Lenkijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje (balsavimas)
5.5. Europos interesas – sėkmingai išspręsti globalizacijos uždavinius (balsavimas)
– Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos: B6-0435/2007
– Prieš balsavimą dėl 1 punkto antraštės:
Margarita Starkevičiūtė, ALDE frakcijos vardu. – Norėčiau pasiūlyti pirmosios dalies antraštinę dalį: „Išorės Lisabonos dimensija“. Tai yra pavadinimą „Išorės politika“ pakeisti pavadinimu „Išorės Lisabonos dimensija“.
(Žodžiu pateikta pataisa priimta)
– Prieš balsavimą dėl 5 punkto:
Hartmut Nassauer (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, kadangi buvo atsiimtas 5 punkto, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija nori balsuoti „ne“, priešingai nei nurodyta jos sąrašuose.
− Prieš balsavimą dėl 14 punkto:
Udo Bullmann (PSE). – (DE) Pone Pirmininke, yra Parlamento narių, kuriems kyla problema dėl centrinės dalies, nuo „nurodo šį vieną“ iki „vidaus paklausa“. Suderinęs su ponu Caspary iš Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos aš siūlau po „Europos ekonomika“ įterpti žodžius „kai kuriose valstybėse narėse“ ir tikiuosi, kad tai išspręs problemą centrinėje dalyje. Manau, kad tai galėtų padėti Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijai.
(Žodžiu pateikta pataisa priimta)
– Prieš balsavimą dėl 30 punkto:
Daniel Caspary (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, nėra prieštaravimų dėl teksto atidėjimo, bet vis tik norėčiau prašyti, kad dėl jo balsuotume. Jeigu Parlamentas balsuotų už tekstą, teksto vieta kitur, bet gali būti, kad jam nebus pritarta, štai kodėl prašau balsuoti dėl originalaus teksto.
Pirmininkas. – Nebuvo prašymo balsuoti atskirai.
– Po galutinio balsavimo:
Jan Andersson (PSE). – (SV) Pone Pirmininke, Parlamentas dabar balsavo už Integruotų gairių atnaujinimą ir pataisymą. Tai susiję, pavyzdžiui, su socialine dimensija. Iki šiol Komisija į tai nekreipdavo dėmesio.
Norėčiau išgirsti pono Špidla komentarus dėl sprendimo, kurį dabar priėmė Parlamentas, ir ar jis ragins Komisiją užsiimti atnaujuntų ir pataisytų Integruotų gairių klausimu.
Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Parlamento priimtas sprendimas turi tam tikrą svorį ir Komisija privalo į tai atsižvelgti, rengdama sekančius dokumentus. Taigi Parlamento balsavimas turi atitinkamą svorį ir Integruotų gairių klausimas buvo esminis mūsų diskusijose su Parlamentu.
Pirmininkas. − Mes aiškiname, kad „tam tikras svoris‘ reiškia „didelis svoris“ ir rekomenduojame, kad Komisija priimtų mūsų vertinimą.
5.6. Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymas (balsavimas)
Joseph Daul, PPE-DE frakcijos vardu. – (FR) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, aš remiuosi Darbo tvarkos 19 ir 166 taisyklėmis. Prieš Parlamento balsavimą dėl kelių frakcijų pateikto bendro pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl laisvo judėjimo aš norėčiau savo frakcijos vardu griežtai pasmerkti šios rezoliucijos 13 punkte pateiktą išpuolį prieš Komisijos vicepirmininką Franco Frattini.
Noriu pasmerkti politiškai negarbingą Italijos socialistų manevrą, kurio ėmėsi kai kurie mano kolegos ir kuris nedera prie mums iškilusių iššūkių. Tuo labiau tai rimta, kadangi šis melagingas Frattini komentarų iškraipymas, kurį mūsų institucija turi atmesti, reikš, jog mes negalime priimti rimto sprendimo.
Jeigu mūsų frakcija balsuotų prieš šią rezoliuciją dėl šio manevro, tai nė kiek nesumažins mūsų paramos visiems rumunams ir kitų ES šalių piliečiams, kurie laikosi įstatymų ir gerbia šalį šeimininkę.
Europa yra pagrįsta teisinės valstybės principu ir tsi mes dar kartą patvirtiname rezoliucijoje, kurią mano frakcija pasirašė bendra mūsų kolegų iš Italijos ir Rumunijos iniciatyva. Laisvo judėjimo klausimas nėra vien tik nacionalinis reikalas, bet ir europinis. Tai ne politinių balų rinkimas, bet vertybių klausimas, ponios ir ponai.
(Plojimai)
Martin Schulz, PSE frakcijos vardu. – (DE) Pone Pirmininke, šiuose Rūmuose mes išsamiai diskutavome; šiose diskusijose dalyvavo ir komisaras Frattini. Komisaras atsakė labai nuosaikiai savo komentaruose ir atsakymuose į įvairių parlamento narių kalbas. Rezoliucija kritkuoja tik vieną klausimą; tai yra, galima įrodyti, kad dėl tam tikros Europos teisės nuostatos komisaras Frattini pateikė publikai neteingą informaciją.
Tai, kad mūsų rezoliucija tai pataiso ir paaiškina, jog komisaras, atsakingas už teisinę Europos piliečių apsaugą, pateikė neteisingą viešą pareiškimą dėl esminio piliečių teisių klausimo, yra šio Parlamento pareiga ir neturi nieko bendra su sąmokslų teorijomis. Tačiau mes labai gerai žinome, pone Daul, kad jūs esate apgailėtinas parlamento narys, nes spaudžiamas Forza Italia padarėte tokį pareiškimą. Daugiau čia nėra apie ką kalbėti.
(Plojimai kairėje pusėje)
Pirmininkas. − Mes nenorime čia pradėti diskusijas.
Monica Frassoni, Verts/ALE frakcijos vardu. – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, aš manau, kad turime atskirai pakomentuoti pirmininko Daul pareiškimą. Šis Parlamentas pasisakys daugumos balsais ir turi teisę kritikuoti ar cenzūruoti komisarus. Tai suvereni šio Parlamento teisė.
Mes padarėme tai, ką padarėme dėl to, kad ponas Frattini klaidingai interpretavo Bendrijos teisę, ir nors sunku padaryti taip, kad mane išgirstų per šį triukšmą, norėčiau pakartoti, kad mes čia veikiame kaip Europos Parlamento nariai Europos Komisaro atžvilgiu ir toliau taip darysime!
(Plojimai kairėje pusėje)
Pirmininkas. − Prašau, ar galėtume būti ne tokie emocingi kalbėdami apie šį reikalą.
Graham Watson, ALDE frakcijos vardu. – Pone Pirmininke, noriu trumpai pakalbėti apie tvarką. Nesvarbu, kokios partijos pradeda politines diskusijas, labai neprotinga iš Komisijos narių pusės įsitraukti į partijos politines problemas jų valstybėse arba kieno nors kito atstovaujamoje valstybėje. Manau, kad nėra neprotinga šiuose Rūmuose priminti Komisijai jos pareigas šiuo klausimu.
(Plojimai iš kairės pusės)
Pirmininkas. − Dabar dar trys kalbos ir tada užbaigsime šias trumpas diskusijas.
Francis Wurtz, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FR) Pone Pirmininke, aš manau, kad turiu mažai ką pridurti prie to, ką pasakė Monica Frassoni, Graham Watson ir Martin Schulz. Aš paprasčiausiai pasakysiu štai ką: bet kuris komisaras, kurio žodžius kritikuoja keturios frakcijos ne iš tos pačios Rūmų pusės, pasielgtų protingai pamąstęs, ko jis turėtų vengti kitą kartą, jeigu jis nori Parlamento pasitikėjimo.
(Plojimai)
Antonio Tajani (PPE-DE). - (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, pagal Darbo tvarkos 151 ir 19 taisykles, prašau įvertinti 13 punkto priimtinumą, kadangi šiame punkte nemotyvuotai ir nepagrįstai puolamas asmeniškai Komisijos vicepirmininkas. Jeigu šis tekstas būtų patvirtintas po Komisijos pirmininko atstovo pareiškimo, ginančio Frattini, tai sukeltų nereikalingą konfliktą tarp Parlamento ir Komisijos dėl vidaus politikos priežasčių. Todėl prašau pateikti pasiūlymo tekstą balsavimui be 13 punkto ir tuo pačiu aš prašau autorius atsiimti tekstą, pateikdami pataisą žodžiu.
– Prieš balsavimą dėl 1 punkto:
Roberta Angelilli (UEN). - (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau žodžiu pateikti šią pataisą: „Išreiškiame savo gilų apgailestavimą dėl ponios Giovanna Reggiani nužudymo Romoje 2007 m. spalio 31 d. ir siunčiame nuoširdžią užuojautą jos šeimai“.
(Žodžiu pateikta pataisa priimta)
– Prieš balsavimą dėl 13 punkto:
Roberta Angelilli, UEN frakcijos vardu. – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pateikti šią pataisą: „Vertina, kad romų bendruomenės švietimas ir kova su patekimu už mokyklos sistemos ribų yra vienas svarbiausių įrankių kovojant su socialine atskirtimi, eksploatacija ir nusikalstamumu“.
(Žodžiu pateikta pataisa nepriimta)
– Prieš balsavimą dėl F konstatuojamosios dalies:
Roberta Angelilli (UEN). - (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, atsižvelgiant į Direktyvos 2004/38/EB dėl teisės laisvai judėti ir gyventi nuostatų, išdėstytų 5, 6, 7 ir 8 straipsniuose, svarbą
Robert Evans, PSE frakcijos vardu. – Pone Pirmininke, kaip delegacijos ryšiams su Pietų Azijos šalimis pirmininkas vadovavau šioms deryboms dėl šio kompromisinio teksto. Pripažįstu, kad tai yra opus klausimas ir svarbu, kad visi pripažintume padėtį Pakistane. Manau, kad visi esantys Rūmuose norės nusiųsti stiprų, vieningą pranešimą generolui Pervezui Musharrafui.
Kompromisinio pakeitimo dvasia ir, tikiuosi, kad laimėčiau visų Rūmų palaikymą, norėčiau pasiūlyti kitą pakeitimą žodžiu. A konstatuojamoje dalyje nurodome Prezidentą Pervezą Musharrafą, „sustabdantį Konstitucijos ir teisinės valstybės principo galiojimą ir keičiantį nepaprastosios padėties taisyklėmis“. Norėčiau pasiūlyti, kad teigtume, jog jis pakeitė juos „nepaprastąja padėtimi, de facto nepaprastosios padėties taisyklėmis“. Tada, pagal kitų kolegų padarytus pasiūlymus trijose kitose vietose, 1, 10 ir 11 dalyse turime pakeisti „nepaprastosios padėties taisykles“ „nepaprastąja padėtimi“. Tikiuosi, kad dėl to nusipelnysime visapusiško Rūmų palaikymo.
(Žodžiu pateikta pataisa priimta)
5.9. Balio konferencija dėl klimato kaitos (balsavimas)
Satu Hassi (Verts/ALE). - (FI) Pone Pirmininke, tik norėčiau pasakyti, kad buvo neteisingai išverstas vienas svarbus suomiškos rezoliucijos versijos punktas. Versijos suomių kalba 1 skyriuje dėl Balio derybų mandato yra dviprasmybė – nurodoma, kad ši rezoliucijoje bus atsižvelgiama į ES vidaus derybų mandatą prieš Balio konferenciją. Tačiau Balio mandatas iš tikrųjų reiškia, kad Balio konferencijos metu klimato sutartį ratifikavusios šalys sieks derybų mandato, kad pavyktų sudaryti kitą klimato sutartį. Kitaip tariant, suomiškos versijos 1 skyriaus teiginys „susitarti dėl konferencijos derybų mandato“ turi būti keičiamas „dėl derybų mandato dėl sutarties sudarymo šioje konferencijoje“.
– – Po balsavimo:
Gay Mitchell (PPE-DE). - Pone Pirmininke, aš turėčiau būti užregistruotas kaip balsuojantis prieš 7 pataisą. Manau, kad ne ta šviesa užsidegė, kai aš paspaudžiau mygtuką. Tai turėjo būti balsas prieš. Tai nekeičia balsavimo rezultato, bet man tai jautrus dalykas. Tad norėčiau, kad mano balsas būtų užregistruotas kaip balsas prieš.
Pirmininkas. − Bus užregistruota, kaip jūs sakėte.
5.10. Europos kaimynystės politikos stiprinimas (balsavimas)
Pranešimą pateikė Obiols i Germà ir Tannock (A6-0414/2007)
- Prieš balsavimą dėl 14/2 punkto:
Hélène Flautre (Verts/ALE). - (FR) Pone Pirmininke, atsiprašau, aš tik norėjau paaiškinti, kad žodžiai „readmisijos susitarimai“ išbraukiami tik iš 14 punkto pirmos dalies, kad nekiltų dviprasmiškumų interpretuojant balsavimą.
− Prieš balsavimą dėl 3 pataisos:
Charles Tannock (PPE-DE), pranešėjas. – Pone Pirmininke, 19a punktą papildyti šiuo tekstu: „pabrėžia būtinybę dalyvauti ir dirbti kartu su EEE šalimis (Islandija, Norvegija, Lichtenšteinas) ir Šveicarija ir visapusiškai pasinaudoti jų patirtimi dirbant su Europos Sąjunga“.
(Žodžiu pateikta pataisa priimta)
– Prieš balsavimą dėl 42 punkto:
Charles Tannock (PPE-DE), pranešėjas. – Pone Pirmininke, tik noriu patvirtinti, kad pakeitimas žodžiu yra dalies išbraukimas, todėl tai turi būti svarstoma pradžioje prieš 13 pakeitimą, o tai reiškia, kad balsavimo tvarką sąraše būtina keisti.
(Žodžiu pateikta pataisa priimta)
5.11. Prekybiniai ir ekonominiai santykiai su Ukraina (balsavimas)
– Pranešimą pateikė Zbigniew Zaleski (A6-0396/2007)
Zbigniew Zaleski (PPE-DE), pranešėjas. – (DE) Pone Pirmininke, prieš balsavimą aš kartu su kolegomis iš Tarptautinės prekybos komiteto norėčiau padėkoti už sėkmingai atliktą darbą, kuris mums leidžia sutaupyti laiką, nes nėra pataisų.
Šis pranešimas turėtų pasiųsti aiškų signalą naujai Ukrainos Vyriausybei ir Parlamentui, kad mes, iš savo pusės, padarėme viską, kas reikalinga užtikrinant, kad derybos dėl laisvos prekybos zonos galėtų įvykti. Mes pasitikime partneriais šiame dialoge. Jeigu šiandieną čia yra Ukrainos atstovas, tegul jis ar ji praneša nacionaliniam parlamentui, kad Europos Parlamentas rekomenduoja nedelsiant balsuoti dėl Ukrainos prašymo įstoti į PPO ir ratifikuoti įstojimą kai tik sprendimas bus priimtas Ženevoje.
Prašau jus visus pritarti šiam pranešimui, kad būtų naudinga ir ES, ir Ukrainai. Labai ačiū.
(Plojimai)
Pirmininkas. − Pone Zaleski, jeigu aš galėčiau pasveikinti jus, kad taip puikiai kalbate mano kalba, aš tai padaryčiau.
5.12. ES atsakas į pažeidžiamumą besivystančiose šalyse (balsavimas)
Bogusław Liberadzki (PSE), pateikta raštu. − (PL) Pono Leinen pranešimas konkrečiai nurodo, kad pati reikšmingiausia naujovė Komisijos pasiūlyme yra galimybė finansuoti ne tik Europos politines partijas, bet ir su jomis susijusius politinius fondus Europos lygmenyje iš Sąjungos biudžeto.
Sutinku, kad pasiūlytas reglamentas pagerins Europos politinių partijų stabilumą ir jų 2009 m. rinkimų į Europos Parlamentą kampanijų finansavimą.
Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Prieš metus atrodė, kad Šengeno erdvės plėtros data bus atidėta iki 2009 m. Džiaugiuosi, kad mes sutelkėme jėgas ir radome konstruktyvų sprendimą, kad laisvas žmonių judėjimas be paso kontrolės taptų tikrove.
Tad aš sveikinu Carlos Coelho pranešimą, patvirtinantį devynių naujųjų valstybių narių įstojimą į Šengeno erdvę. Tikiu, kad laisvas žmonių judėjimas be paso kontrolės yra tikrai Europos integracijos sėkmės istorija, todėl buvau laiminga balsuodama už šį pranešimą. Naujųjų narių, įskaitant Slovakiją, įstojimas į Šengeno erdvę aiškiai sako Europos žmonėms, kad geležinė uždanga, kurią totalitariniai komunistų režimai pastatė tarp Vakarų ir Rytų Europos, po 2007 m. gruodžio 21 d. liks tik istorijos knygose.
Man šis balsavimas dėl pranešimo buvo istorinis įvykis, kadangi jis vyko tą pačią savaitę, kai Slovakijos ir Čekijos Respublikos minės – lapkričio 17 d. – 18-tas metines nuo totalitarinio režimo, trukdžiusio piliečiams keliauti po Europą, žlugimo. Tikiuosi, kad Europos piliečiai džiaugsis šią Kalėdų dovana.
Frank Vanhecke (NI). - (NL) Pone Pirmininke, aš balsavau prieš Coelho pranešimą visų pirma dėl to, kad atkreipčiau dėmesį į daugybę problemų, susijusių su Šengeno sutarties atvirų sienų politika. Šiaip ar taip, Šengeno sistemą palaiko, viena vertus, griežta, neturinti spragų išorinių sienų kontrolė – kuri, kalbant visiškai tiksliai, tokia nėra – ir, kita vertus, griežtas požiūris į nusikalstamumą visose valstybėse narėse ir koordinuojamas visose valstybėse narėse – kas gana retai vyksta. Galiausiai visos Šengeno šalys taip pat privalo įgyvendinti griežtą migracijos politiką, o tai visiškai nesuderinama su, pavyzdžiui, masinio legalizavimo bangomis, kurios pastaraisiais metais buvo vykdomos daugelyje valstybių narių.
Esant tokioms aplinkybėms aš, kaip asmuo ir kaip politikas, negaliu džiaugtis dėl to, kad kirsdamas vidaus sieną neturiu eiti pro sienos kontrolės punktą, nes to neturi daryti ir nusikaltėliai ir nelegalūs imigrantai, o tai pavojinga mūsų visuomenei.
Oldřich Vlasák (PPE-DE). - (CS) Pone Pirmininke, leiskite kalbėti apie kolegos Carlos Coelho pranešimą dėl Tarybos sprendimo projekto dėl Šengeno acquis nuostatų visiško taikymo devyniose valstybėse narėse, kurios į ES įstojo 2004 m. Aš asmeniškai tikiu, kad šis sprendimas yra absoliučiai būtinas. Šių šalių, įskaitant mano tėvynę, Čekijos Respubliką, įstojimo į Šengeno erdvę jokiu būdu negalima atidėti. Visos iki šios dienos atliktos analizės objektyviai konstatuoja, kad visos šios šalys yra tinkamai pasirengusios Šengeno erdvės plėtrai. Dėl neįtikėtinų atitinkamų valstybių narių pastangų, daugelio ekspertų, atlikusių patikrinimus, policijos, teisėsaugos institucijų, pareigūnų ir kitų asmenų dėka šiandien šios valstybės narės yra pakankamai pasirengusios tinkamai taikyti visas Šengeno acquis nuostatas. Todėl aš manau, kad Teisingumo ir vidaus reikalų taryba taip pat pritars šiam sprendimui šių metų gruodžio 6–7 d. Simbolinė vidaus sienų panaikinimo, kuris mūsų piliečiams asocijuojasi su prisijungimu prie Šengeno erdvės, reikšmė išliks istorijoje ir gali būti palygintas tik su geležinės uždangos kritimu prieš beveik 20 metų.
Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Ponios ir ponai, labai džiaugiuosi, kad – nepaisant techninių problemų – mes visi susirinkome balsuoti dėl pranešimo, patvirtinančio, kad naujosios valstybės narės, įskaitant Čekijos Respubliką, bus pasirengusios prisijungti prie Šengeno erdvės jau nuo 2008 m. Aš vertiniuvalstybių narių ir Komisijos pastangas ir atvirumą intensyvių techninių konsultacijų, kurių reikėjo prieš prisijungimą, metu. Išplėsta Šengeno erdvė reikš, be abejo, didelius iššūkius Europos vidaus saugumui, bet, kita vertus, ir tai norėčiau pabrėžti, tai yra pastangų kulminacija siekiant laisvo judėjimo tikrai integruotoje erdvėje. Kitais metais Europa bus suvienyta kaip niekada anksčiau. Geležinė uždanga galutinai pradingo ir aš už tai jums dėkoju.
Sylwester Chruszcz (NI). – (PL) Pone Pirmininke, Lenkijos prisijungimas prie Šengeno erdvės atneša ne tik potencialią naudą, susijusią su patogumu kertant sieną, bet ir grėsmes.
Vienas neigiamas reiškinys, kurį Lenkija jau patiria keletą metų, tai sunkumai, su kuriais susiduria mūsų rytų kaimynių piliečiai įvažiuodami į mūsų šalį, įskaitant lenkus, gyvenančius Baltarusijoje ir Ukrainoje. Kai nėra pasienio kontrolės gali pasireikšti neigiami reiškiniai, susiję su nusikalstamumu ir nelegalia imigracija. Mes taip pat susirūpinę dėl veiksmų, kurių imtasi panaikinant nacionalines sienų kontrolės tarnybas valstybėse narėse ir perduodant funkcijas visos Europos sienų tarnybai. Štai dėl to aš susilaikau balsavime dėl šio dalyko.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), pateikta raštu. – (PT) Kadangi mes ilgai ginčijomės, mes manome, kad teisingumo ir vidaus reikalų sritys yra pagrindinės valstybės kompetencijos, ypač Portugalijos valstybės. Todėl mes prieštaraujame palaipsniui vykdomam jų perdavimui viršnacionalinėms ES institucijoms vykstant procesui, kai kiekvienas naujas „žingsnis“ pateisinamas ankstesniu „žingsniu“.
Taip vyksta su „Šengeno erdvės“ kūrimu kartu su jos Šengeno acquis, kuris naudojamas kaip katalizatorius perkelti į Bendrijos lygmenį politiką ir priemones, susijusias su sienos kontrole – vizos, prieglobstis ar imigracija – ar policijos ir teisėsaugos mechanizmus.
Juo labiau, kai šis perkėlimas į Bendrijos lygmenį vykdomas remiantis tokia sistemą, kurioje svarbiausios ES valdžios centrai kartu užtikrina, kad sprendimų priėmimo procesas suteiktų jiems galimybę apginti ir apsaugoti asavo interesus, bet ne Portugalijos.
Kaip jau pareiškėme, pagrindinis tarptautinis ir Europos bendradarbiavimas su suvereniomis valstybėmis lygiomis teisėmis dėl šių reikalų yra vienas dalykas, bet pagrindinių saugumo ir nacionalinio suvereniteto ir demokratijos elementų perdavimas viršnacionalinėms institucijoms, kurias valdo galingiausis ES valdžios centrai siekiant sukurti „Europos tvirtovę“, yra visai kitas dalykas.
Todėl toks mūsų balsavimas.
Luca Romagnoli (NI), pateikta raštu. − (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, aš balsuoju prieš šį pranešimą, kadangi, kaip aš nuodugniai aiškinau įvairiomis progomis, taip pat ir visai neseniai, kalbėdamas Parlamente, pasisakau tvirtai prieš Šengeno sutartį. Juo labiau pasisakau prieš ją, kai ši sutartis tapo transporto priemone nelegaliems imigrantams ir pavojingiems judėjimams ES viduje.
Šių valstybių, kurios nori tapti Šengeno acquis dalimi, sienos yra lengvas taikinys nusikaltėliams. Jos suteiks kitas priemones nekontroliuojamai imigracijai iš buvusio Sovietinio bloko šalių ir Viduriniųjų Rytų, jau nekalbant apie socialinius neramumus, kuriuos Italijoje ir kitose šalyse neabejotinai sukelia laisvas piliečių judėjimas ES.
Lars Wohlin (PPE-DE), pateikta raštu. − (SV) Šengeno bendradarbiavimas turi likti atviras visoms valstybėms narėms, kurios nori prisijungti ir dalyvauti bendradarbiaujant. Kita vertus, nepaprastai svarbu, kad visos bendradarbiavime dalyvaujančios šalys atitiktų reikalavimus prisijungimo metu, nes bendradarbiavimas reiškia bendrą išorinę sieną. Jeigu vienoje šalyje būtų trūkumų, Švedija neturėtų galimybės patikrinti sienų apsaugą. Atlikti tyrimai rodo, kad tai problemos, kurias reikia tvarkyti, ir pagrįsta būtų atidėti prisijungimą, kol bus įgyvendinti visi reikalavimai.
Jan Andersson, Göran Färm ir Inger Segelström (PSE), pateikta raštu. − (SV) Šiuo paaiškinimu dėl balsavimo mes, pasirašę Švedijos socialdemokratų partijos nariai Europos Parlamente, norėtume paaiškinti, kaip mes balsavome dėl Braghetto pranešimo (A6-0408/2007).
Mes manome, kad labai svarbu sukurti paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planą. Paprastasis tunas ilgą laiką buvo nykstanti rūšis dėl didelio masto neribotos žvejybos. Per ilgesnį laiką tai gali pažeisti visą ekosistemą tose žūklės zonose. Tačiau mes manome, kad Komisijos rezoliucija yra ne visai adekvati ir todėl mes balsavome prieš.
Mes balsavome už komiteto 4 ir 6 pataisas – dvi pataisas, kuriomis pašalintos dvi, mūsų nuomone, abejotinos išimtys dėl paprastojo tuno žvejybos.
Mes taip pat palaikėme 13 pataisą, kuri būtų reiškusi, kad mes turime priimti atkūrimo planą, vertą šio pavadinimo. Pasiūlymas siekė daugiau nei originalus pasiūlymas, o tam mes visiškai pritariame. Paprastojo tuno ištekliai vis dar yra pavojingai maži ir Europos Sąjunga turi prisiimti didesnę atsakomybę už paprastojo tuno išteklių atkūrimą.
Gérard Deprez (ALDE), pateikta raštu. – (FR) Norėčiau paaiškinti dėl savo balsavimo dėl pranešimo dėl paprastųjų tunų išteklių Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo plano.
Atsižvelgdama į kritišką paprastųjų tunų ištelklių būklę Europos Sąjunga šiuo reglamentu reaguoja tokiu būdu: nuolat mažinti žvejybos kvotas, riboti žvejybos laikotarpius, stiprinti kontrolės priemones, siekiant užkirsti kelią nelegaliai žvejybai. Aš pritariu šiems pasiūlymams.
Tačiau mane apima tam tikras pesimizmas.
Pirmiausia dėl to, kad mokslininkai jau pareiškė, jog šio reglamento nuostatų neužtenka garantuoti išteklių atkūrimą. Jų nuomone, būtų geriau nustatyti kvotas, daug didesnes už metinę žvejybos normą, kurią nustatė ICCAT (Tarptautinė komisija dėl Atlanto tuno apsaugos). Aš linkęs jais tikėti, todėl remiu 13 pataisą, kurią pateikė Žaliųjų / Europos laisvės aljanso frakcija.
Atsižvelgiant į tai, kad Viduržemio jūroje žvejoja valstybių, kurios nėra ES narės (kaip antai Libija, Turkija, Tunisas, Japonija ir Kinija, kurios nėra ICCAT narės) laivai, aišku, kad šis reglamentas turės poveikį tik tuo atveju, jeigu šios šalys pasirašytų jos nuostatas, o to tikrai jos nedarys.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), pateikta raštu. – (PT) ES daugiamečio paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planas yra vienos iš Tarptautinė komisijos dėl Atlanto tuno apsaugos priimtų priemonių praktinis įgyvendinimas.
Planas, be kitų dalykų, nustato nuoseklų žvejybos kvotų mažinimą, žvejybos draudimo laikotarpius, minimalaus svorio ir ilgio didinimą ir stebėjimo žvejybos laivuose ir žvejybos ūkiuose planą.
Priimta rekomendacija numato finansinę kompensaciją, mokamą žvejams žvejybos draudimo laikotarpiu siekiant išsaugoti laivyną ir užimtumą sektoriuje.
Mes taip pat manome, kad labai svarbu sustiprinti kontrolę, periodiškai tikrinant įvairių laivų sugautą kiekį, kad būtų užkirstas kelias kai kurioms valstybėms viršyti skirtas kvotas kitų sąskaita, kaip vyksta šiuo metu. Prisiminkite, kad paprastojo tuno žvejyba buvo uždrausta nuo rugsėjo iki gruodžio, nes įtarta, kad kai kurios šalys jau viršijo kvotas, ir tai pasitvirtino.
Mes apgailestaujame, kad buvo atmestas mūsų pasiūlymas, pabrėžiantis, kad mažo masto pakrantės ir tradicinė žvejyba ne tik sukuria tūkstančius darbo vietų, bet ir sudaro žuvų išteklių tausojančio naudojimo galimybę.
Iki cia E.B.
David Martin (PSE), pateikta raštu. − Balsavau „už“ šį pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, nustatančio paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planą Rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje. Pagal pasiūlymą žvejams bus išmokėtos kompensacijos už nuostolius, atsiradusius dėl laikotarpių, per kuriuos draudžiama žvejoti, ir leisti atkurti išteklius skirtų sumažintų kvotų. Jame rekomenduojama netaikyti leidžiančių nukrypti nuostatų dėl sezonų arba mažiausių dydžių. Pastovūs veiksmai yra būtini, kad būtų užtikrinta, jog šios žuvies ištekliai nebūtų neatkuriamai išeikvoti.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), pateikta raštu. – (PT) Mes balsavome prieš šią rezoliuciją, kuria siekiama išrinkti neoliberalius Bendrijos politikos bruožus ir siekti diegti juos visame pasaulyje.
Tai rezoliucija, skelbianti, kad lankstumo ir užimtumo garantijos yra koncepcija, kurią reikia plėtoti ir integruoti į kiekvienos valstybės narės nacionalinių reformų programas, taip pat siekianti užmaskuoti tikruosius Lisabonos darbotvarkės siekius ir tikslus, susijusius su ekonomikos ir užimtumo politika, ypač atitinkamus liberalizavimo ir privatizavimo aspektus.
Negalime priimti rezoliucijos, kuria pritariama idėjai plėtoti išorinę Lisabonos darbotvarkės dimensiją, ypač susijusią su pasauliniu rinkos liberalizavimu, akcentuojant jos neoliberalų pobūdį ir kišantis į trečiųjų šalių ekonomines nuostatas.
Spalio mėnesio Komisijos komunikate su valstybių vadovais arba vyriausybėmis teigiama, kad Lisabonos darbotvarkės aspektai, susiję su plėtra ir darbu, buvo pradėti vykdyti sėkmingai, bet jame turėjo būti žodžiai „didelių nacionalinių ir tarptautinių ekonominių ir finansinių grupių“, kurios patyrė proporcingą pajamų augimą, tuo tarpu kai darbuotojų teisės buvo sumenkintos.
Timothy Kirkhope (PPE-DE), pateikta raštu. − Aš ir mano Britanijos konservatorių partijos kolegos tvirtai tikime Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, kurios vykdo politiką, kuri padidins Europos konkurencingą padėtį globalizuotoje ekonomikoje. Manome, kad Europa turi vykdyti Lisabonos darbotvarkę energingai, užsitikrindama sandorį pasaulio prekybos derybose, reikalaudama tolimesnio reglamentavimo panaikinimo, kad išlaisvintų pramonę ir verslą siekiant konkuruoti pasaulio rinkose, skatindama liberalizavimą vidaus rinkoje, veiksmingai įgyvendindama Paslaugų direktyvą ir vadovaudamasi tvirta konkurencijos politika. Visa tai turi būti grindžiama tvirtu įsipareigojimu laisvajai prekybai ir atviroms rinkoms. Kai kurie iš šių elementų įrašyti šiame pasiūlyme ir tai teigiamai vertiname.
Liūdna, tačiau, manome, kad šis bendras pasiūlymas yra didžiulė praleista galimybė Jame turėjo būti nustatyti pagrindiniai ES globalizacijos metodo principai, kaip aukščiau bendrais bruožais pristatyta, bet taip nėra. Šiame pasiūlyme yra elementų, kurie ves Europą kryptimi, kenkiančia ES gebėjimui sėkmingai konkuruoti globalizuotoje ekonomikoje.
Marie-Noëlle Lienemann (PSE), in writing. – (FR) Šioje rezoliucijoje turėjo būti patvirtinti keli aktualūs klausimai ir nurodyta, ko Europos Parlamentas iš tikrųjų tikisi iš Europos Sąjungos institucijų, kad būtų užtikrintas plėtros atgimimas, bendras socialinis progresas visose 27 valstybėse narėse ir besivystančių šalių pažanga.
Viso to nėra – tenka skaityti tą pačią seną istoriją apie globalizacijos teikiamus pranašumus. Neužsimenama apie demokratinę atsvarą ECB vykdomai pinigų politikai, skatinančią pramonės plėtrą ir darbo vietų kūrimą. Nekalbama apie ES pralaidomo biržos sandorių ir nepriklausomiems turto fondams neutralizavimo strategiją. Nepateiktos Bendrijos nuostatos ir griežti reikalavimai dėl socialinių (Tarptautinės darbo organizacijos) ar aplinkos standartų. Nieko nepasakyta apie plėtros pagalbą, kuri itin svarbi siekiant bendros pažangos.
Tad kodėl mes stebimės dėl mažo Europos pažangos masto, socialinių problemų ir žmonių nepasitikėjimo?
David Martin (PSE), pateikta raštu. − Balsavau „už“ šią sudėtinę rezoliuciją, kuri yra atsakas į Komisijos dokumentą „Europos interesas: laimėti globalizacijos amžiuje“. Rezoliucijoje pabrėžiama daug būdų, kaip Sąjunga gali pasinaudoti globalizacijos teikiamomis galimybėmis: skatinti vienodas galimybes konkurencingumo ir prekybos klausimuose; gerinti ES politkos kūrimą, kad būtų labiau suderinta; ir pabrėžti poreikį stiprinti ES socialinę dimensiją.
Peter Skinner (PSE), pateikta raštu. − Teigiamai vertinu šią rezoliuciją, kurioje kreipiamas dėmesys į eilę susijusių klausimų – nuo socialinių teisių iki finansinių reglamentų, ir poveikį, kaip pilietis gali pasinaudoti besiplečiančiomis rinkomis. Pusiausvyrą būtina išlaikyti tarp liberalių rinkos sąlygų ir besivystančių šalių poreikių klausimo ir visiškai būtina, kad vėl ir vėl tęstume diskusiją šiuo klausimu.
Bart Staes (Verts/ALE), pateikta raštu. – (NL) Europoje nepavyks sėkmingai kovoti su vis didėjančiu skurdu ir visuotiniu atšilimu – pagrindiniais globalizacijos iššūkiais, – jei didžiausias dėmesys nuolatos bus skiriamas globalizacijai. Šias problemas iš tikrųjų sukelia laisvoji rinka. Globalizacija sudaro įspūdį, kad bendras klestėjimo lygis visame pasaulyje pamažu kyla, bet tuo pačiu metu aš pastebiu, kad vis didėja praraja tarp turtingų ir skurstančių valstybių narių gyventojų. Liberalizacija taip pat yra didžiulės ekologinės nelaimės priežastis; ją taip pat turėsime pašalinti, jei norime suskubti imtis ryžtingų ir efektyvių priemonių kovodami su visuotiniu atšilimu.
Patikimos strategijos šioje srityje nebuvimas yra nusikalstamas neatsakingumas. Vis dėlto investicijos į produktyvaus energijos suvartojimo ekonomiką ir darbo vietų kūrimas šioje srityje yra daug žadantys veiksmai. Pernelyg dažnai ignoruojamas principas, pagal kurį už žalingas pasekmes turi atsakyti tas, kas teršia. Kaip Žaliųjų ir Europos laisvojo aljanso frakcijos narys aš apgailestauju, kad tai neakcentuota.
Jei Europoje norima sukurti vientisą rinką, užtikrinančią laisvą žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimą, būtina nustatyti aukštus socialinius ir aplinkos standartus, užtikrinančius apsaugą ir demonstruojančius pavyzdį visam pasauliui.
Siūlomas tekstas yra nerišlus ir paviršutiniškas bei dar kartą nurodo tipinius Komisijos politikos bruožus.
- Rezoliucija dėl Direktyvos 2004/38/EB (B6-0462/2007)
Mario Borghezio (UEN). - (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, būtų galima laikyti tikra veidmainyste, jei Parlamentas, didžiąja balsų dauguma balsavęs už ponios Angelilli žodinį pataisymą dėl Europos Parlamento reiškiamos užuojautos ir teikiamos paramos visiškai nemotyvuoto ir labai rimto mūsų šalyje įvykdyto nusikaltimo aukos šeimai, nesugebėtų priimti aiškios pozicijos dėl prevencinių tokios veiklos –nekaltų piliečių žudynių, kurios įmanomos dėl priežiūros stokos, – priemonių.
Niekas nenori, kad Italijoje klestėtų ksenofobija, ypač tokių tautų kaip rumunai atžvilgiu, nes, pasak vedamojo laikraščio L'Avvenire straipsnio, iš šios tautos kilę tokie menininkai kaip Mircea Eliade, Ionesco ir Cioran. Tai yra didinga civilizacija, glaudžiai susijusi su mūsų pačių. Nusikaltėlių antplūdis ir ypač Romos grupių atsiradimas yra visiškai kita problema. Dėl jų reikia užtikrinti sienos kontrolę ir sulaikymo priemones, sukurti pirštų atspaudų ėmimo sistemą, kad žinotume, kas ir su kokiais ketinimais atvyksta į mūsų šalį, jei tik tai įmanoma sužinoti, o svarbiausia – galėtume tiksliai nustatyti tikslią atvykimo datą.
Nors ir nenorime, kad Europoje būtų įvestos žiaurios priemonės, tačiau jei teigiame, kad praėjus trims mėnesiams reikia atlikti patikrinimą, turime žinoti tikslą atvykimo datą, o šiuo metu, kaip pastebėjo ponas Amato Italijos Deputatų rūmuose, to padaryti negalima.
Robert Evans (PSE). – Pone Pirmininke, balsavau „už“ šią rezoliuciją, nes pripažįstu, kad laisvas asmenų judėjimas yra pagrindinis ES principas ir toks, kurio turi laikytis ir kurį turi ginti visos valstybės narės.
Be to, manau, kad esame teisūs dar kartą pabrėždami, jog iš tikrųjų ES buvo sukurta priemonių kovoti su visomis rasizmo ir ksenofobijos formomis ir iš tikrųjų visomis diskriminacijos formomis pagrindu. Lygiai taip pat, turime visi šiuose Rūmuose pripažinti, kad Europos romų žmonės yra galbūt labiausiai diskriminuojami, o kai kuriose valstybėse visiškai nepriimtinu lygiu. Turime suprasti, kad romų mažumos asimiliacija, socialinė integracija ir apsauga yra tikslai, kuriuos ši Europos Sąjunga dar turi pasiekti. Manau, kad tai yra tikslas, dėl kurio greta laisvo judėjimo dvasios turime visi dirbti.
Carlo Fatuzzo (PPE-DE). - (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, balsavau prieš rezoliuciją dėl teisės laisvai judėti Europos Sąjungoje, kurią pateikė centro ir kairiųjų frakcijos, (netrukus paaiškinsiu, kodėl) paskelbęs, kad absoliučiai ir visiškai pritariu Mario Mantovani pasiūlymui trims metams neleisti įvažiuoti į ES, taigi, ir Italiją, ne ES valstybių tautų piliečiams. Kalbėdamas apie ES piliečius, turiu pasakyti, kad visiškai pritariu laisvam darbininkų, piliečių, turistų judėjimui, jei tai nereikš, kad bus išduota teisė žudyti.
Neįsivaizduojama, kad 45 metų amžiaus moteris gali žūti važiuodama iš darbo namo, o daktaras, likus kelioms dienoms iki pensijos, gali būti nužudytas mėginimo įsilaužti į jo namus Milane metu. Abu incidentai yra pastarųjų dienų Italijos įvykiai. Tai nėra judėjimo laisvė!
Marian-Jean Marinescu (PPE-DE). - (RO) Balsavau už rezoliuciją dėl judėjimo laisvės, kurią pateikė PSE, ALDE, Verts ir GUE/NGL frakcijos, nors ji tik iš dalies atitinka tikslą, kurio, manau, šia rezoliucija turi būti siekiama.
Manau, kad rezoliucijos tekste turi būti aiškiau kalbama apie paramą Europos piliečiams, gyvenantiems ne tose valstybėse, iš kurių yra kilę, ypač Rumunijos piliečiams, gyvenantiems Italijos teritorijoje ir paklūstantiems Italijos įstatymams.
Tekste, už kurį teko balsuoti, nepasmerkta ksenofobija Rumunijos piliečių atžvilgiu, be to, nenurodyta, kad didėja įtampa tarp Italijos rumunų bendruomenės ir Italijos piliečių, kurią taip pat kursto Italijos Ministrų komiteto neadekvačiai priimtas potvarkis ir kurių Italijos politikų teiginiai.
Taip pat manau, kad, kaip minėta bendroje PPE-DE ir UEN rezoliucijoje, efektyvios teisinės Italijos tarnybų priemonės būtų galėję užkirsi kelią tokiai situacijai.
Europos Komisijos ir Italijos tarnybų noriu paprašyti apsvarstyti bendrojoje PPE-DE ir UEN frakcijų rezoliucijoje siūlomas priemones, kurios neįtrauktos į šiandien priimą tekstą.
Frank Vanhecke (NI). - (NL) Pone Pirmininke, situacija tampa vis labiau komiška. Šiuo metu dauguma esančių šiuose Rūmuose mano, kad ksenofobija reikia kaltinti Italijos piliečius ir vyriausybę. Be to, pasiūlyme dėl rezoliucijos teigiama, kad Italijos vyriausybės požiūris į daugybę Romoje įvykdomų nusikaltimų tarp rumunų, sukelia didesnę įtampą. Dėl to Italija gali kaltinti tik pati save, nes turėjo dalyvauti Europos socialinio fondo programoje dėl Romos integracijos.
Šioje vietoje norėčiau aiškiai pasakyti, kad Italijos piliečiai ir vyriausybė turi teisę apsiginti, o tai, kas nutiko, iš tikrųjų įrodo, kad direktyva yra netinkama, kad turi sudaromos sąlygos, leidžiančios paprasčiau, o ne sudėtingiau deportuoti nusikaltėlius – būtent nusikaltėlius, o ne dorus žmones, kurie dirba, kad sudurtų galą su galu.
David Martin (PSE), pateikta raštu. – Balsavau „už“ šią bendrą rezoliuciją, kurioje pažymima, kad laisvo judėjimo teisė yra pagrindinė visiems ES piliečiams suteikta teisė. Valstybės narės turi įsipareigojimą prižiūrėti jų teritorijose gyvenančių kitų valstybių narių piliečius ir užtikrinti visų Sąjungos piliečių, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, teisių orumą ir pagarbą.
Luca Romagnoli (NI) , pateikta raštu. − (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, aš ryžtingai prieštarauju šiems pasiūlymams dėl rezoliucijos ir noriu pareikšti savo tvirtą nuomonę. Visa tai lėmė pavėluoti ir neefektyvūs Italijos vyriausybės veiksmai, kai buvo suvokta, kad Italijoje kilo krizė, kurią, deja, sukėlė baisūs ES piliečių padaryti nusikaltimai.
Direktyva 2004/38/EB yra suprantama, kai teigiama, kad „visiems ES piliečiams bus suteikta teisė gyventi kitos valstybės narės teritorijoje […], jei [...] jų ir jų šeimos ištekliai yra pakankami ir tai nesukels rūpesčių priimančios šalies socialinės paramos sistemai“.
Todėl šie pasiūlymai dėl rezoliucijos yra beprasmiai ir pateikti kaip pretekstas. Sutartyse numatyta piliečių judėjimo laisvė ES ir niekas nenori kurstyti diskriminacijos dėl kilmės. Tačiau jei ES piliečiai padaro rimtus ir itin žiaurius nusikaltimus kitoje valstybėje narėje arba negali nurodyti savo apsilankymo priežasties, kaip reikalauja direktyva, visos Sąjungos labui juos būtina grąžinti į tą žalį, iš kurios jie yra kilę.
Silvia-Adriana Ţicău (PSE), pateikta raštu. − (RO) Aš balsavau už rezoliuciją dėl judėjimo laisvės, kurią pateikė PSE ir kitos politinės frakcijos, nes manau, kad ji yra labai svarbi, siekiant išspręsti Italijoje susiklosčiusią padėtį, o ne sukurti pavojingą precedentą ir pastatyti į pavojų pagrindinius Europos Sąjungos principus.
Manau, kad šią situaciją reikia ištaisyti nedelsiant, kad Europos Sąjungoje nebūtų leidžiama diskriminuoti piliečių, neatsižvelgiant į jų tautybę.
Rezoliucijoje siūlomos nuostatos užtikrins tinkamą elgesį su visais Europos piliečiais. Būtina, kad visi ES piliečiai ir rumunai jaustųsi solidarūs su visos Europos piliečiais, nes tūkstančiai rumunų dirba svetur, ten žavimasi jų sunkiu darbu, sąžiningumu ir teisingumu.
Prie reformų sutarties pridedamoje Sąjungos chartijoje išvardytos pagrindinės Europos piliečių teisės. Tai yra kilnumas, laisvė, lygybė, solidarumas, pilietiškumas ir teisingumas. ES užtikrinami demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių principai, taip pat mažumų apsauga. Todėl pasitelkus rezoliucijoje siūlomas nuostatas bus galima užtikrinti efektyvesnę romų bendruomenės integraciją.
- Rezoliucija dėl Šengeno acquis nuostatų taikymo (B6-0448/2007)
Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Pakartodama tai, kas buvo pasakyta pasiūlyme dėl rezoliucijos, aš taip pat noriu pasveikinti Portugalijos vyriausybę, pateikusią pasiūlymą dėl techninio laikinojo sprendimo – SISone4all – kuriuo remiantis naujosios valstybės narės 2007 m. galės prisijungti prie Šengeno informacinės sistemos, kol Komisija įgyvendins naująją sistemą SIS II.
Taip pat sveikinu ir naująsias valstybes nares, kurios rengiasi prisijungti prie Šengeno erdvės, milžiniškomis pastangomis per tokį trumpą laiką sugebėjusias įvykdyti visus Šengeno reikalavimus. Tai, kad nuo 2007 m. gruodžio 21 d. į Šengeno erdvę bus priimtos devynios naujos valstybės, yra svarbus Europos Parlamento pastangų laikytis iš pradžių nustatyto termino rezultatas. Todėl aš balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), pateikta raštu. – (PT) Mes balsavome prieš šią rezoliuciją, nes mes iš esmės nepritariame teisingumo ir vidaus reikalų komunai, nes tai yra valstybės suvereniteto esmė. Reformų sutartimi siekiama teisingumo ir vidaus reikalų komitetų politiką paversti bendra strategija.
Pavertimą komuna, kitaip sakant, nacionalinio suverenumo praradimą, reikia vertinti dar rimčiau, nes to siekiama pasitelkiant Bendrijos vykdomą politiką ir priemones, kuriomis pavojingai kompromituojamos piliečių teisės, laisvės ir garantijos, kurios liudija civilizacijos pažangą ir pagrindinius demokratijos pasiekimus.
Pamąstykite apie politinio prieglobsčio politiką ir sunkumus, su kuriais vis dažniau susiduria siekiantieji apginti savo teises ir garantijas. Pažvelkite į imigracijos politiką ir čia diegiamą saugumo užtikrinimo požiūrį, nusikalstamumą, susijusį su neteisėtais imigrantais, nehumaniškus sulaikymo centrus ir repatriacijos priemones, diskriminuojantį, išnaudojantį ir grobuonišką požiūrį į žmones iš trečiųjų šalių. Nepamirškite, kad naudojama vis daugiau informacijos ir išsaugoma vis daugiau duomenų – taip pat biometrinių, – kurie pasiekiami vis platesniam tarnybų ratui, įskaitant ir trečiąsias šalis, pvz., JAV tarnybų prieiga prie oro transporto keleivių duomenų.
Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), pateikta raštu. − (SV) Akivaizdu, kad dabartinė Pakistano situacija yra kritiška, nes Prezidentas paskelbė nepaprastąją padėtį, dėl kurios buvo įvykdyta akivaizdžių žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su laisvės apribojimu, jėgos prieš taikius demonstrantus panaudojimu ir žiniasklaidos nutildymu. Mes tam vienareikšmiškai prieštaraujame, tačiau nepritariame ir Europos Parlamentui, šia rezoliucija dar kartą siekiančiam, kad ES pradėtų vadovauti nepriklausomai valstybių narių vykdomai užsienio politikai.
JTO yra vienintelė organizacija, kuri savo narių vardu, gali ir turi teisę taikyti spaudimą visoje bendruomenėje. Labai svarbu, kad Pakistane būtų atkurti stabilumas ir taika bei pagarba žmogaus teisėms, bet ES neturi imtis šios užduoties vietoje valstybių narių.
Peter Skinner (PSE), pateikta raštu. − Sutinku, kad paskelbta nepaprastoji padėtis (de facto nepaprastosios padėties taisyklės) turi baigtis ir civilinės teisės padėtis iš naujo įgyvendinta, kad ji nedelsiant įsigaliotų, todėl balsavau „už“ tai.
Daugelį mūsų, kas yra Pakistano politikos stebėtojai, slegia matant, kaip yra baisiai paveiktos Pakistano bendruomenės be mūsų valstybių užuojautos.
Grįžimas prie demokratinės tvarkos yra būtinas Pakistano politikų patikimumui ir teisėtam procesui.
- Rezoliucija dėl Balio konferencijos klimato kaitos klausimais (B6-0432/2007)
Eija-Riitta Korhola (PPE-DE). - (FI) Pone Pirmininke, mūsų frakcija apsvarstė pataisymą dėl to, kad branduolinės energetikos vaidmens pripažinimas deklaracijoje, kurią pristatysime konferencijoje klimato klausimais metu, būtų esminis šios rezoliucijos aspektas. Todėl mes džiaugiamės, kad Parlamentas patvirtino 7 pataisą. Mes nesame vieninteliai tokio požiūrio šalininkai. JTO klimato kaitos specialistų grupė ir IPCC taip pat patvirtino, kad branduolinė energetika – tai nedidelius išmetamųjų dujų kiekius sukelianti energijos forma. Taip pat neturime pamiršti, kad šiuose Rūmuose buvo priimtas istorinis sprendimas dėl pono Reul ataskaitos, už kurią balsavo 509 nariai. Europos Parlamentas pripažino, kad branduolinė energija buvo ir yra pats svarbiausias ES energijos šaltinis, užtikrinantis nedidelį anglies dioksido išmetimą, be to, buvo akcentuota jos svarba kovojant su klimato kaita.
Kita vertus, mūsų frakcija nepritaria rezoliucijos 25 skyriui, nes mūsų nuomone taikus branduolinės energijos naudojimas nepagrįstai siejamas su branduolinių ginklų gamybos plėtra ir didėjančia terorizmo grėsme. Reikia nepamiršti, kad atmosferoje netaikoma moralinė cenzūra. Čia nebus pradėta vengti vienos energijos formos ir jausti prielankumą kitai dėl ideologinių priežasčių. Svarbu yra tik išvengti taršos, o dabar tarša yra nepageidaujama. Bet kokiu atveju noriu pasakyti, kad džiaugiamės, jog šie Rūmai pateikė aiškų pranešimą konferencijai klimato klausimais ir pripažino klimato kaitos keliamos grėsmės rimtumą.
Karin Scheele (PSE). - (DE) Pone Pirmininke, mano delegacija, Austrijos socialdemokratai, susilaikė balsuodami dėl pranešimo, susijusio su Balyje vyksiančia konferencija, dėl tų pačių priežasčių, kurias minėjo ponia Korhola. Mes pritariame kitoms politinėms šio pranešimo nuostatoms. Pranešimas yra labai geras. Mano delegacija negali pritarti nuostatai, kad branduolinės energijos naudojimas yra esminė priemonė kovojant su klimato kaita. Aš taip pat manau, kad šalys ir žemynai turi patys nuspręsti, kokią strategiją vykdyti.
Noriu dar kartą akcentuoti, kad mano delegacija pritaria visiems šio pranešimo teiginiams, taip pat ir dėl branduolinės energijos neįtraukimo į švarios plėtros mechanizmo projektą. Tačiau mes nenorime remti šio politinio signalo branduolinės energijos pirmumo, todėl susilaikėme. Norėdami parodyti savo pritarimą likusiai pranešimo daliai, kurią laikome gera, mes nebalsavome prieš.
Bairbre de Brún, Jens Holm and Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), pateikta raštu. − ?Pritariame rezoliucijai, kurioje aptariama artėjanti Balio konferencija. Rezoliucijoje išreikšti keli svarbūs pastebėjimai. Be kitų klausimų joje paaiškinamas reikšmingas emisijų, kurias išskiria galvijų sektorius, kiekis. Joje taip pat pabrėžiama tinkamos paramos svarba besivystančioms šalims jų prevencijos ir mažinimo veiksmuose, kad apribotų klimato kaitos neigiamus padarinius. Tačiau, nepritariame pasiūlymui, kad branduolinė energija turi būti vertinama kaip priemonė, kuri yra būtina, kad užkirstų kelią klimato kaitai.
Edite Estrela (PSE), pateikta raštu. – (PT) Aš balsavau už pasiūlymą dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl pasaulio klimato kaitos apribojimo iki 2 laipsnių Celsijaus, pasirengiant Balyje vyksiančiai konferencijai klimato kaitos klausimais ir tolesniems veiksmams (COP 13 ir COP/MOP 3). Nepamirštant, kad klimato kaita yra didžiausias šiandieninės visuomenės iššūkis, manau, jog Europos Sąjunga turi atgauti lyderio pozicijas Balio konferencijoje ir siekti tarptautinio susitarimo dėl klimato laikotarpiu nuo 2012m.
Elisa Ferreira (PSE), pateikta raštu. – (PT) 7 pataisa sudarko visą kompromiso nuotaiką, būdingą deryboms dėl galutinio teksto. Jos priėmimas reiškia, kad tekstas, kuriame išdėstytiems Balio konferencijos tikslams turėjo pritarti didžioji parlamentinė dauguma, yra iš esmės pakeistas.
Todėl būtent dėl šios priežasties ir nepaisant to, kad kaip šešėlinė pranešėja socialistų frakcijai pranešiau, kad balsuosiu už, aš buvau priversta susilaikyti galutinio balsavimo metu ir taip pademonstruoti savo protestą dėl dviejų aspektų. Visų prima, dėl įtraukimo anksčiau minėtos 7 pataisos, kuria palaikoma branduolinė energija. Antra, dėl Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų kompromisinių darbo metodų, kurie buvo pasitelkti vedant derybas dėl teksto.
Nuo cia A.V.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), pateikta raštu. – (PT) Teisybė, mes pastebime itin ryškius, sparčius ir nenatūralius klimato pokyčius, kuriuos sukelia daugybė veiksnių, tačiau ypač didelę grėsmę kelia grobuoniška neoliberalų politika. Kad žmonių visuomenė prisitaikytų prie naujų gyvenimo sąlygų, reikia veiksmingų priemonių.
Moksliniu atžvilgiu patikimose ir pagrįstose prognozėse numatomi klimato pokyčiai gali nebūti lėti ir laipsniški. Tai priklauso nuo priemonių, kurių imsimės tuo tarpu.
Norint ateityje išvengti rimtesnių problemų, netgi žmogiškųjų ar aplinkosaugos tragedijų, būtina skubiai imtis gilesnių, tiesiausių priemonių.
Tiesa, mes taip pat pabrėžiame poreikį nutraukti neoliberalų politiką Europoje ir visame pasaulyje, nes priešingu atveju stipriausios valstybės ir daugiatautės grupės toliau sieks savo interesų pelno srityje, išnaudodamos ir gamtinius išteklius, ir pasinaudodamos tarptautine prekyba, taip pat prekyba šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, kurios ypač neigiamai veikia subalansuotą žmonių vystymąsi.
Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), pateikta raštu. − (SV) Aplinkos problemos nepripažįsta sienų ir todėl JT klimato konferencija yra svarbi diplomatinė scena, skirta pasaulinio lygio pokyčiams. Šiuo metu svarstoma rezoliucija Europos Sąjunga siekia sutelkti valstybes nares „po viena vėliava“, kad galėtų paspartinti konferencijoje vykdomas derybas ta kryptimi, kuri ES atrodo teisinga.
Klimato pokyčių apribojimas yra geras tikslas, tačiau liūdna, kad ES rankose pasaulinė aplinkos politika peržengia ribą ir tuo pat metu tampa užsienio politika, nes mes diktuojame trečiosioms šalims ir valstybėms narėms, kokia turėtų būti jų nacionalinė klimato politika. „June List“ partijos nuomone, kiekviena šalis turėtų turėti savo balsą klimato konferencijoje ir todėl mes nusprendėme balsuoti prieš šią rezoliuciją.
David Martin (PSE), pateikta raštu. − Balsavau „už“ šią Klimato kaitos komiteto rezoliuciją, nustatančią ES pasiūlytą derybų dėl pasaulinio klimato kaitos bendradarbiavimo ateityje po 2012 m. pradžios poziciją. Joje išdėstyta tvirta ir progresyvi ES pozicija nustatyti pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimą, atkreipiant dėmesį į klimato kaitos socialinį poveikį, ES pageidaujamą ketinimą apriboti pasaulinį atšilimą iki 2°C arba mažiau, o svarbiausią pasaulinio pirkimo sistemos poreikį.
Mairead McGuinness (PPE-DE), pateikta raštu. − Fine Gael delegacijos (EPP-ED) vardu:
Fine Gael nariai balsavo „už“ šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes manome, kad svarbu turėti prieš Balio konferenciją išreikštą Europos Parlamento nuomonę dėl klimato kaitos. Tačiau, kaip paprastai esame nusiteikę „prieš“ atomines jėgaines, balsavome „prieš“ 7 pakeitimą.
Peter Skinner (PSE), pateikta raštu. − Norėčiau padėkoti pranešėjams už šį klausimą, kuris atkreipia dėmesį į vieną iš svarbiausių mūsų laiko problemų supančius klausimus.
Mažinimui skirtos emisijų ribos kartu su alternatyvia ne anglies dioksidu grindžiama energijos gamyba nėra priimtinos tam tikroms jurisdikcijoms taip, kaip dėl to ES susitarė. Bet ši Konferencija gali tęstis ilgai, kad suvienytų ir suderintų tarptautinius veiksmus.
Silvia-Adriana Ţicău (PSE), pateikta raštu. − (RO) Rezoliucija dėl klimato pokyčių apribojimo iki 2 Celsijaus laipsnių yra ypatingai svarbi mūsų ateičiai ir, dėl šios priežasties, aš balsavau „už“ ją.
Klimato pokyčiai yra svarbi užduotis, galinti sukelti katastrofiškas pasekmes aplinkai ir žmonių bendruomenėms.
Mes susidūrėme su problema, kurią turime spręsti trumpo, vidutinio ir ilgo laikotarpio priemonėmis. Klimato pokyčiai jau sukėlė pragaištingą poveikį žemės ūkiui, hidrologinėms sistemoms, miškams, gyvūnijai ir augalijai. Tokios šalys kaip Graikija, Rumunija, Bulgarija, Ispanija ir Portugalija jau buvo susidūrusios su sausros laikotarpiais bei potvyniais.
ES turėtų dar kartą įtvirtinti savo kaip lyderės klimato poveikio mažinimo srityje, vaidmenį. Valstybės narės turėtų išlėsti turimus vandens išteklių apsaugos, miškų iškirtimo prevencijos ir skatinimo neteršti finansinius mechanizmus ir jais naudotis.
Turime leisti kiekvienai valstybei narei nustatyti savo energetikos junginį, kad ji galėtų teikti savo energijos išteklius. Tuo pat metu atominę energiją gaminančios valstybės narės turėtų užtikrinti tokių gamyklų saugumą ir ypač atitinkamą atliekų tvarkymą. Norint ištirti atliekų kiekio mažinimo ir gamyklų saugumo didinimo galimybes, reikia lėšų.
- Pranešimą pateikė Raimon Obiols i Germà, Charles Tannock (A6-0414/2007)
Frank Vanhecke (NI). - (NL) Pone Pirmininke, visiškai neketinu sumenkinti dviejų prieš tai apie šį pranešimą dėl Europos kaimynystės politikos kalbėjusių pranešėjų darbo, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad pranešime yra spraga. Jame nekreipiamas dėmesys į didžiulę užduotį, kurią kelia imigracija iš pietų. Šiuo klausimu aš manau, kad šiaurės Afrikos valstybės taip pat yra itin atsakingos.
Man patiktų, jei šiame pranešime būtų pateiktas prašymas sukurti bendrą ES valstybių narių ir šiaurės Afrikos šalių kovos su nelegalia imigracija politiką. Politiką, kuria šiaurės Afrikos valstybės būtų kviečiamos imtis veiksmų, ir kuria būtų sukurti geri kaimynystės santykiai bei siūloma finansinė ir materialinė valstybių narių parama, priklausanti nuo geranoriškumo ir bendro požiūrio į šį milžinišką išbandymą.
Tai, mano nuomone, yra pagrindinis aspektas, kurio trūksta minėtame pranešime, ir dėl šios priežasties aš susilaikau ir nebalsuoju.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), pateikta raštu. – (PT) Vadovaujantis sprendimu imtis naujų ir svarbių žingsnių Europos kapitalistinės integracijos srityje, konkrečiau – kaip „ES vaidmuo pasaulyje“ žinomame lygmenyje, kuris atsispindi vykdomame „konstituciniame“ projekte – šiuo metu atgimusiame „reformų“ sutartyje – ir dabartinėje ES politikoje, Europos Parlamento narių dauguma patvirtina pranešimą, kurį privalu perskaityti..., dėl Europos kaimynystės politikos.
Bet kokios abejonės dėl su EKP susijusių ES faktinių tikslų ir ambicijų, skaitant šį pranešimą turėtų greitai išsisklaidyti. Jis sudaro programą, skirtą faktiškai kištis į politiką ir kontroliuoti visą Viduržemio jūros, Vidurio rytų, Centrinės Azijos ir Rytų Europos zoną. Tai yra programa, kuria siekiama tokių tikslų: „EKP valstybių vyriausybių ryžto vykdyti politines ir ekonomines reformas inicijavimas ir stiprinimas“, jų asimiliacija su ES ‚bendrąja politika“, jų „suderinimas su ES užsienio politika“ bei laisvos prekybos zonos sukūrimas.
Pranešime taip pat ginamas principas „daugiau bendrų ES ir JAV veiksmų“, „skatinant demokratiją, didinant energijos saugumą ir stiprinant regionų saugumą ES kaimynystėje“ – šis klausimas yra toks skaidrus, kad balsuojant plenarinėje sesijoje jis sulaukė mažiau dėmesio.
Geriausia būtų perskaityti pranešimą...
Janusz Lewandowski (PPE-DE), pateikta raštu. − (PL) Dabar, kai tolesnė Europos plėtra tampa ne tokia madinga, Kaimynystės politika įgyja naują reikšmę. Kaimynystės su Viduržemio jūros šalimis esmė skiriasi nuo Kaimynystės su rytų Europos šalimis, kuriose iš sovietų įtakos zonos išsivadavusios valstybės atvirai skelbia norą prisijungti prie Europos Bendrijos. Šiuo atveju, kaip lenkai, vengrai ir lietuviai puikiai supranta, bet kokios pakaitinės dalyvavimo formos nepatenkins nacionalinių ambicijų. Jie turi mažiau įtakos reikiamai minėtų šalių politinės ir ekonominės evoliucijos krypčiai. Jie imasi mažiau iniciatyvos atnaujinti visoje valstybėje vyraujančios demokratijos procedūras ir įstatymų viršenybę, rinkos ekonomikos principus ir nuoširdžią pagarbą žmogaus teisėms.
Žvelgiant į tokią padėtį iš tokios Europos Sąjungos pasienio valstybės kaip Lenkija, atrodytų, kad geriausia politika yra maksimalus atvirumas valstybių, esančių už mūsų rytinės sienos, siekiams. Tai yra akivaizdžiai susiję su stabilumo zonos aplink Europos Sąjungą sukūrimu ir demagogijos, kurios gausu jaunose valstybėse, veikimo srities apribojimu.
Tai pat egzistuoja pateisinimas biudžeto pastangoms, pagrįstoms ENPI (naujuoju instrumentu, pakeičiančiu TACIS ir MEDA programas), kuri remia trokštamus procesus mūsų pasaulio dalyje. Iki šiol Rytų Europos kaimynystė sulaukdavo mažiau finansavimo nei Viduržemio jūros regiono kaimynystė. Kuo didesnė tampa Europos Sąjunga, tuo didesnė tampa mūsų atsakomybė už senąjį žemyną.
Athanasios Pafilis (GUE/NGL), pateikta raštu. – (EL) Pranešime dėl Europos kaimynystės politikos apibendrinami imperialistinės intervencijos į kaimynines šalis būdai ir priemonės. Jis atitinka bendrą, visame pasaulyje vykdomą ES imperialistinę strategiją. Kaip įprasta, pranešime teigiama, kad „demokratinės reformos“ ir „demokratizavimas“ kaimyninėse valstybėse yra geriausias pretekstas daryti spaudimą vyriausybėms, kurios nesusitapatina su savo politika. Tai daroma siekiant remti ir finansuoti daugybės civilinės visuomenės organizacijų veiklą, kad jos galėtų toliau vykdyti savo kenkėjišką veiklą tokiose šalyse ir skatinti intervenciškus ES planus.
Europos Parlamentas kviečia kaimynines valstybes, suintensyvinant prieš migrantus taikomas represines priemones, dalyvauti ES kovos su migracija politikoje. Jis ragina tokias šalis glaudžiai bendradarbiauti su visais represiniais mechanizmais, tokiais kaip Europolas ir sienų apsaugos agentūra Frontex; įtraukia jas į ES planus apriboti demokratinę laisvę ir, prisidengdamas kova su terorizmu, smogia populiariems judėjimams. Europos Parlamentas atvirai kviečia imtis „bendrų ES ir JAV veiksmų, siekiant tikslų“, tarp kurių yra bendra imperialistinė intervencija ir grobio dalybos.
Būtent žmonėms yra naudinga pasipriešinti imperialistiniams ES ir JAV planams šioje srityje ir juos sugriauti, taip pat pradėti intensyviau kovoti už savo valstybės nepriklausomybę ir visuotinį suverenumą.
Pierre Schapira (PSE), pateikta raštu. – (FR) Kaip nurodoma šiame pranešime, norint stiprinti Europos kaimynystės politiką (EKP), būtina, pasitelkiant išsamesnį dialogą tarp vyriausybių, vietos institucijų ir civilinės visuomenės atstovų, plėtoti dviejų Viduržemio jūros pakrančių regionų bendradarbiavimą.
Taip pat gyvybiškai svarbu prisiminti, kad EKP turi atitikti Europos Sąjungos plėtros politikoje nustatytas gaires. Remiantis OECD Plėtros paramos komiteto parengtu oficialiu sąrašu, beik visos valstybės į pietus ir rytus nuo Viduržemio jūros, yra besivystančios. Dėl šios priežasties, siekiant tūkstantmečio plėtros tikslų, ES veiksmai minėtame regione turėtų tapti prioritetu.
- Pranešimą pateikė Zbigniew Zaleski (A6-0396/2007)
Miroslav Mikolášik (PPE-DE). - (SK) Aš pritariu santykių su Ukraina stiprinimui ir remia tolesnį struktūrinį dialogą su šia, tiesiogiai rytuose su mumis besiribojančia šalimi.
Per pastaruosius rinkimus Ukraina pademonstravo didžiulį ryžtą imtis demokratinių pokyčių. Ji nusprendė toliau dirbti koalicijoje, kuri yra akivaizdžiai pro-europietiška, šiuolaikiška ir progresyvi. Turime atminti, kad Ukraina yra didelė, patrauklų ekonominį potencialą turint šalis ir rimta ekonominių santykių partnerė. Pačiu laiku su Ukraina pasirašėme ekonominio bendradarbiavimo, laisvos prekybos zonos sutartį. Privalome reaguoti į faktą, kad Ukraina ketina prisijungti prie Pasaulio prekybos organizacijos.
Aš visiškai remiu patikimos energijos perdavimo sistemos tarp Ukrainos ir ES sukūrimą. Nuoširdžiai pritariu bendradarbiavimui žemės ūkio ir aplinkos klausimais, tačiau labiausiai norėčiau pabrėžti bendradarbiavimą mokslo ir švietimo srityse bei žiniomis pagrįstos ekonomikos stiprinimą.
Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Ukraina yra strateginės reikšmės ES partnerė ir natūralus „tiltas“, jungiantis ES su Rusija bei Vidurio Azija. Tai didelė valstybė, kurioje įvykusi oranžinė revoliucija padėjo šaliai įžengti į demokratijos kelią. Ukraina tapo pagrindine Europos Sąjungos kaimynystės politikos partnere.
Mūsų bendradarbiavimas su Ukraina turi būti tobulinamas ir mes turime visais įmanomais diplomatiniais ir politiniais būdais remti Ukrainos stojimą į PPO. Derybos dėl laisvos prekybos zonos turi būti pradėtos kuo anksčiau, kad galėtume kuo greičiau pasirašyti ambicingą susitarimą. Visi suprantame, kokia komplikuota yra padėtis Ukrainoje – tai yra labai jauna ir trapi demokratinė valstybė. Šiandien ji turi priimti strateginį sprendimą: judėti link Rusijos ar judėti link Europos Sąjungos?
Būtent todėl puikiai subalansuotas p. Zbigniew Zaleski pranešimas buvo išklausytas tuomet, kai Ukrainai yra reikalinga aiški Europos perspektyva. Sveikinu šį pranešimą ir balsavimo metu neabejotinai jį remsiu. Tikiu, kad priešlaikinių parlamento rinkimų šioje šalyje dėka bus suformuota vyriausybė, kuri priartins Ukrainą prie mūsų bendrų namų – Europos.
Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone Pirmininke, Europos Sąjunga turėtų siekti užmegzti stipresnius ir vis glaudesnius santykius su Ukraina. Mūsų išklausytame p. Zaleski pranešime gausu pasiūlymų, kaip tai padaryti.
Ukraina turėtų tapti mūsų strategine partnere ne tik dėl savo specifinės geografinės padėties ir dydžio, bet ypač dėl vaidmens, kuris jai tenka regione Rusijos ir Vidurio Azijos valstybių atžvilgiu. Dėl šios priežasties ES naudinga stiprinti ir vystyti ekonominius bei politinius saitus su šia šalimi.
Mes puikiai žinome, kiek daug Ukrainos žmonėms dar teks padaryti, norint pasiekti vakarietiškus standartus savo ekonomikoje, savo pragyvenimo lygio ir socialinių reikalų srityse, bei stiprinant valstybėje demokratinę sistemą. ES turėtų teikti pagalbą jai šiame kelyje ir vienas būdų tai padaryti – sudaryti su Ukraina laisvos prekybos sutartį ir remti jos stojimą į PPO. Tai padėtų jai sustiprinti rinkos ekonomiką, demokratiją ir civilinę valstybę, kurių dėka Ukraina įgytų daugiau galimybių tapti ES nare.
ES ir Ukrainos „suvienijimas“ yra ilgas ir sudėtingas procesas. Jo metu teks pereiti įvairius lygmenis, tačiau dėl to jis netampa mažiau reikalingas. Kad dvi suinteresuotos šalys susivienytų, Ukraina turi tęsti pradėtas ekonomines ir socialines reformas, išlaikyti pro-europietišką politikos kryptį ir stiprinti demokratiją. ES savo ruožtu turi pateikti aiškų signalą ir pademonstruoti, kad Ukrainos narystė ES yra galima.
Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), pateikta raštu. − (SV) „June List“ partija sveikina intensyvesnius prekybinius ir gilesnius ekonominius santykius su Ukraina. Tokia plėtra trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu bus naudinga abiems suinteresuotoms šalims. Vis dėlto matome, kad pagrindinis šio pranešimo tikslas yra ne tik vystyti ekonominius santykius, bet ir, iš ES pusės, vykdyti užsienio politiką. Pranešimo tonas yra akivaizdžiai diktatoriškas, o bendradarbiavimo pasiūlymai pateikti išimtinai ES sąlygomis ir pagrįsti ES interesais. Dėl šios priežasties „June List“ partija nusprendė balsuoti „prieš“ šį pranešimą.
David Martin (PSE), pateikta raštu. − Balsavau „už“ šį pranešimą, kuriam atstovavau kaip socialistų frakcijos pagalbinis pranešėjas. Jame pažymimos sritys, kuriose ES ir Ukraina turėtų sustiprinti savo santykius, aptariama laisvosios prekybos erdvė su Ukraina, energijos tiekimas ir santykiai su Rusija. Norėčiau matyti stipresnius ir gilesnius santykius tarp ES ir Ukrainos, o prekybiniai ir ekonominiai santykiai yra svarbiausia jų dalis.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), pateikta raštu. – (PT) ES santykius su Ukraina reglamentuoja Europos kaimynystės politika, kuris, kaip pabrėžiama pranešime, siekiama vystyti rinkos ekonomiką, kitaip tariant – kapitalizmą, ES kaimyninėse šalyse.
Pranešimu siekiama pasirašyti laisvosios prekybos susitarimą (FTA), t.y. Ukrainos integracijos „į ES vieningą rinką“, kuri būtų pasiekta „palaipsniui priimant Ukrainoje Bendrijos acquis“.
Taigi pranešime:
- „Ukraina kviečiama... daugiau dėmesio skirti rinkos liberalizavimui, kuris būtų vykdomas užtikrinant sėkmingą privatizavimo procesą, monopolijų“ (suprasti: viešųjų įstaigų) „išardymą ir Ukrainos nacionalinio banko nepriklausomybę“;
- skatinama, „pasitelkus atitiktį Bendrijos standartams“, „priartinti ir suvienodinti standartus žemės ūkio, pramonės ir paslaugų sektoriuose“ bei, atsižvelgiant į Ukrainos sąlyginį prisijungimą prie Vieningos ekonominės erdvės (VEE) su Rusija ir kitomis buvusiomis sovietų sąjungos respublikomis, „primenama, kad kai kurios VEE nuostatos, jei jos būtų visiškai įgyvendintos, gali prieštarauti funkcionuojančio FTA su ES sudarymo sąlygoms“. Galite netikėti, tačiau, kaip pažymėjo pranešėjas, „susitarimas su Rusija praktiškai užkerta kelią Ukrainai įgyti bet kokį realų ekonominį suverenumą ir tampa rimta pretenzija į valstybės nepriklausomybę.“
Tuo beveik viskas ir pasakyta...
- Rezoliucija dėl ES atsako į „trapias“ padėtis (B6-0476/2007)
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), pateikta raštu. – (PT) Mūsų nuomone, kai kurios tendencijos, kurios „ateityje iki tam tikro lygio formuos ES humanitarinį požiūrį“, kelia didelį nerimą ir yra itin neigiamos. Minėtos tendencijos pasireiškia tokiomis iš esmės Afrikos valstybėms ir Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno šalims skirtomis iniciatyvomis kaip „ES atsakas į „trapią“ padėtį besivystančiose valstybėse“ arba „Europos bendra nuomonė dėl plėtros“.
Išnagrinėjus minėtas iniciatyvas paaiškėja pagrindinė priežastis, kodėl „plėtra“ yra paminėta kaip vienas išorinių aspektų siekiant ES įtakingiausių „veikėjų“ (CFSP/ESDP) strateginių tikslų, o tai prilygsta pasakymui, kad „plėtros“ skatinimas yra įsikišimo į strategiją ir jos kontrolės priemonė, neatmetant „priverstinio karinio įsikišimo“ galimybės.
Taigi, visa programa ir instrumentų puikumas, mūsų nuomone, „sulieja“ ir „supainioja“ ribas tarp „paramos“ ir įsikišimo, pavyzdžiui tokiuose esminiuose klausimuose kaip „valstybės kūrimas“.
Be abejonės, egzistuoja poreikis skubiai pademonstruoti solidarumą su daugybe kitų valstybių, kurios iš kolonializmo „paveldėjo“ pragaišintą padėtį ir tapo įsikišimo aukomis, tačiau norint, kad toks solidarumas būtų veiksmingas, jis turi būti pagrįstas pagarba nacionalinio suverenumo ir nepriklausomybės principams, efektyvia ir nuoširdžia parama plėtrai bei bendradarbiavimo politika.
Nuo cia I.B.
- Pranešimą pateikė Elizabeth Lynne (A6-0400/2007)
Carlo Fatuzzo (PPE-DE). – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, man labai malonu pasakyti, kad balsavau už Elizabeth Lynne pasiūlymą kovoti su Europoje esančiu skurdu.
Nepaisant to, prieš šį sausakimšą Parlamentą čia, Strasbūre, turiu kritiškai įvertinti faktą, kad Italijoje diskriminuojami pagyvenę pensininkai, kurie, jei tampa neįgalūs sulaukę 65 metų amžiaus, priversti gyventi skurde, o jei prieš sulaukdami 65 metų – gauna didelę pašalpą.
Pone Pirmininke, 2007 m. gruodžio 12 d. Briuselyje bus pasirašoma nauja sutartis, suteikianti privalomą teisinę galią Pagrindinių teisių chartijai, todėl prašau gruodžio 12 d. pradėti Italijos pažeidimų nagrinėjimą, nes ji pažeidžia pagyvenusių žmonių teisę į tokį pat elgesį kaip ir visi kiti piliečiai.
Jan Andersson, Göran Färm ir Inger Segelström (PSE), pateikta raštu. – (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, balsavome už šį pranešimą. Europoje būtina stiprinti kovą su skurdu ir socialine atskirtimi. Nepaisant to, norėtume paaiškinti savo poziciją. 32 straipsnyje kalbama apie padoraus minimalaus darbo užmokesčio nustatymą valstybėse narėse. Pranešime aiškiai nurodoma, kad tai reikėtų daryti kartu su socialiniais partneriais, jei tokie yra. Mes manome, kad ši formuluotė aprėpia Šiaurės šalyse naudojamą kolektyvinės sutarties modelį.
Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), pateikta raštu. – (SV) Švedijos konservatoriai yra teigiamai nusiteikę daugumos pranešimo dėl socialinės realybės apžvalgos dalių atžvilgiu. Daugeliu pasiūlymų, pvz., susijusių su ekonomine migracija ir didėjančiomis galimybėmis derinti pelningą darbą su šeima, atveju, mes esame nacionalinės politikos varančioji jėga.
Nepaisant to, Švedijos konservatoriai nusprendė balsuoti prieš pranešimą, nes keli pasiūlymai peržengia subsidiarumo principo ribas. Pavyzdžiui, mes nemanome, kad Europos Parlamentas turėtų rūpintis gydymo programomis pataisos įstaigose arba priklausomybės nuo azartinių lošimų gydymu. Europos Parlamentas taip pat neturėtų reikšti nuomonės apie tvarką, pagal kurią valstybės narės nusprendžia vykdyti savo sveikatos priežiūrą, ir mes nepritariame tvirtinimams, kad valstybės reguliavimo panaikinimas pakenktų sveikatos priežiūrai.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), pateikta raštu. – (PT) Mes balsavome už pareiškimą, nes jame pateikiami svarbūs duomenys apie socialinę padėtį: 78 milijonai Europos piliečių tebegyvena skurde, 8 % Europos Sąjungos kenčia nuo skurdo darbe, valstybėse narėse didėja atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų.
Nors jame yra ir kelios teigiamos rekomendacijos, pvz., nustatyti padorų minimalų darbo užmokestį, užtikrinti nedarbo pašalpą ir remti neįgalius žmones, jame nekalbama apie pagrindines tokios socialinės padėties priežastis ir nereikalaujama baigti neoliberalias politikas, ką mes ir siūlome.
Mažai reikalaujama reikalingų politikos pokyčių. Deja, jame tik iš dalies yra pasiūlymai, mano manymu, priimti Moterų teisių ir lyčių lygybės komitete, iš kurių pabrėžčiau kreipimąsi į Bendrijos institucijas ir valstybės nares suteikti aukščiausią prioritetą moterų socialinei integracijai ir moterų teisėms, keičiant jų atitinkamas politikas, įskaitant pajamų paskirstymo politiką.
Timothy Kirkhope (PPE-DE), pateikta raštu. − Aš ir mano Britanijos konservatorių partijos kolegos manome, kad socialinė politika turi priklausyti valstybių narių kompetencijai. Esame susirūpinę, nes Europos kompetencija neturi būti išplėsta šioje srityje ir valstybėms neturi būti daromas spaudimas priimti politikos kryptis, kurios galėtų būti nenaudingos jų gerovei ekonominiu ir socialiniu atžvilgiu. Taip pat manome, kad „Europos socialinis modelis“ yra kliūtis ekonominiam ir socialiniam vystymuisi.
Yra klausimų šiame pranešime, kuriems pritariame, pvz., padėti žmonėms skurde, padėti žmonėms vėl įsidarbinti, remti asmenis su negalia ir rūpintis vyresniojo amžiaus žmonėmis. Politikos kryptys šiuose ir kituose socialiniuose klausimuose yra valstybių narių geriausiai praktiškai įgyvendinami, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes. Iš esmės manome, kad stipri ekonomika yra geriausias būdas pasiekti socialinę pažangą visuomenėse.
Carl Lang (NI), pateikta raštu. – (FR) Šiame pranešime dėl socialinės realybės apžvalgos Europoje nuo pradžių aprašoma tikroji ekonominė ir socialinė padėtis. Tai bejėgiškumo pripažinimas europietiškų absurdų, kuriuos masiškai gamina kraštutinai liberaliai, globaliai mąstanti policija, jūroje.
Nė viena priemonė, skirta kovai su nedarbu, skurdu ir atskirtimi, nepasiekė nieko nuo 2000 m. Dar blogiau, kai Europos Sąjunga reikalauja didesnės ekonominės imigracijos ir vadinamo socialinio modelio apsaugos, pranešime primenama, kad 78 milijonai europiečių gyvena skurde.
Jame neminima, kas eina kartu su skurdo pragaru, kuris nėra tik ekonominis. Jis psichologinis milijonams europiečių, kurie, stebėdami, kaip jų darbas dingsta užsienyje, jaučiasi kultūriškai ir socialiai atskirti savo pačių krašte. Jis taip pat fizinis, nes daugiausia imigrantų, suirzusių dėl integruojantis patiriamų sunkumų, sukeliamas smurtas ir nesaugumas pablogina visą situaciją.
Sprendimas yra ne pripažinti įvairiarūšę kraštutinai liberalią šizofrenišką Europos sistemą, o mesti jai iššūkį, siekiant iškelti atkurto identiteto Europą, kuri pirmiausiai europiečiams teikia apsaugą ir Bendrijos pranašumą!
Bogusław Liberadzki (PSE), pateikta raštu. – (PL) Sutinku, kad socialinė integracija ir socialinė apsauga yra tarp pagrindinių Europos Sąjungos vertybių ir pagrindinė visų piliečių teisė.
Pranešime aiškiai pabrėžiama, kad, norint apsaugoti visus žmones nuo smurto ir diskriminacijos, ES teisės aktuose turi būti atsižvelgta į etninį ir tikėjimu pagrįstą nevienarūšiškumą.
Taip pat pritariu formuluotei, kad prieiga prie priekių ir paslaugų turi būti kiekvieno ES piliečio teisė.
José Albino Silva Peneda (PPE-DE), pateikta raštu. – (PT) Didžiąja dalimi socialinė politika yra valstybių narių kompetencijoje, todėl aš esu už atviro koordinavimo metodo ir gerosios praktikos pasidalinimo, nukreipto į kovą su socialine atskirtimi, skatinimą.
Socialinės apsaugos sistema turi remtis principais, motyvuojančiais gavėjus siekti darbo galimybių, o ne veikti kaip iškreipta neaktyvumo iniciatyva.
Mažas gyventojų švietimo lygis ir aukštas žmonių, išmestų ir mokyklos, skaičius turėtų mus priversti sustoti ir pamąstyti, nes būtent mažiausiai kvalifikuoti žmonės yra patys pažeidžiamiausi socialinei atskirčiai.
Ši padėtis yra ypač neraminanti mano šalyje, Portugalijoje, kur 2005 m. daugiau kaip 39 % jaunų žmonių (18-24 metų) turi tik žemesnį nei vidurinės mokyklos išsilavinimą.
Tokią tendenciją reikia keisti. Piliečiams turi būti suteikiami įgūdžiai, reikalingi sėkmingam įžengimui į darbo rinką.
Balsavau už, nes šiame pasiūlyme sutinkama su tuo.
Andrzej Jan Szejna (PSE), pateikta raštu. (PL) Balsuoju už ponios Lynne pranešimą dėl socialinės realybės apžvalgos.
Ji gana taikliai pastebėjo, kad atnaujinamoje Lisabonos strategijoje dėmesys skiriamas ne tik ekonominiams rezultatams ir konkurencingumui, bet ir didesnės socialinės sanglaudos skatinimui ir darnaus augimo socialinei dimensijai. Socialinė integracija ir socialinė apsauga yra pagrindinės ES vertybės. Tai yra visų pagrindinė teisė, nepriklausomai nuo etninės kilmės, amžiaus, lyties, negalios, seksualinės orientacijos ar tikėjimo.
Deja, dalis ES visuomenės tebegyvena skurde. Valstybės narės siūlo įvairias apsaugos nuo skurdo ir socialinės atskirties formas. Esu įsitikinęs, kad valstybės narės turi gilinti bendradarbiavimą ir keistis gerosios praktikos modeliais šioje srityje.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į jaunimo nedarbo problemą ir kovoti su vaikų skurdu, nes vaikai iš vargingų šeimų turi mažiau galimybių įsidarbinti ateityje.
Lars Wohlin (PPE-DE), pateikta raštu. – (SV) Šiame pranešime yra daug dėmesio vertų pagirtinų teiginių apie antidiskriminaciją ir lygaus elgesio svarbą. Deja, jame yra ir labai toli siekiančių teiginių, be viso kito susijusių su minimalaus darbo užmokesčio įvedimu. Švedija yra prieš politiškai nustatytą minimalų darbo užmokestį. Nepriklausomai nuo to, ką žmonės mano apie pagrįstą socialinę politiką, ES turi susitaikyti, kad valstybės narės priima skirtingus sprendimus. Tai neturėtų tapti dar vienu pavyzdžiu, kaip ES kišasi ir detaliai reglamentuoja sritį, kuri turi visiškai priklausyti valstybėms narėms.
ES šalys taip pat yra labai skirtinguose vystymosi lygmenyse. Minimalaus darbo užmokesčio įvedimas gali neleisti vargingiausioms šalims konkuruoti.
7. – Balsavimo ketinimai ir pataisymai (žr. protokolą)
(Posėdis sustabdytas 13.20 val. ir atnaujintas 15 val.)
8. Buvusio posėdžio protokolo patvirtinimas: žr. protokolą
9. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo
9.1. Krikščionių bendruomenės Vidurio Rytuose (diskusijos)
Pirmininkė. – Kitas darbotvarkės klausimas yra diskusijos dėl septynių pasiūlymų dėl rezoliucijos dėl krikščionių bendruomenių Vidurio Rytuose(1).
Mario Mauro (PPE-DE), autorius. – (IT) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, religinė laisvė yra tikslinė aplinkybė, pripažįstant pagalbą žmogaus teisėms. Krikščionių patirtas smurtas visame pasaulyje yra ir įžeidimas, ir iššūkis žmogiškajam orumui(2).
Šį pasiūlymo projektą norėjau pateikti praeitoje plenarinėje sesijoje spalį, tačiau politinių frakcijų koordinatorius paprašė manęs atidėti rezoliuciją iki lapkričio mėnesio plenarinės sesijos, kad būtų laiko parengti detalesnį, platesniu konsensusu paremtą tekstą. Tekstas, dėl kurio šią popietę balsuosite ir kuris yra socialistų, liberalų, Sąjungos už tautų Europą frakcijos ir Nepriklausomybės ir demokratijos frakcijos kompromiso rezultatas, išlaikė pagrindinius pradinio rezoliucijos projekto bruožus.
Mes taip pat galėjome įterpti konkrečias nuorodas į šiais metais prieš krikščionių bendruomenes įvykdytus smurto ir prievartos aktus ne tik Vidurio Rytuose, bet ir kitose pasaulio dalyse. Šie įvykiai daugiausia susiję su Iraku, Egiptu, Pakistanu, Turkija, Kinija ir Vietnamu. Išties įtemptas pastarųjų dienų derinimas ir įvairių epizodų, įvykusių už Vidurio Rytų ribų, atskleidimas leido mums rasti naują, labiau tinkantį pavadinimą – „rimti įvykiai, kurie kelia pavojų krikščionių ir kitų bendruomenių gyvavimui“.
Žinoma, tekste nėra įtraukti visi smurto prieš krikščionis atvejai, pvz., Eritrėjoje ir Šiaurės Korėjoje, tačiau, ponios ir ponai, norėčiau paprašyti Jūsų pripažinti šio teksto politinę žinią, kuri taip pat skirta nepaminėtoms šalims ir incidentams. Iš pat pradžių bendras darbas su kitomis frakcijomis leido man paaiškinti, kad ši rezoliucija jokiu būdu nesiekia atgaivinti konfliktų tarp civilizacijų. Europa visada yra pirma eilėje, kai reikia saugoti mažumų teises. Ji negali ir toliau ignoruoti žalos, didėjančios daugelio krikščionių atžvilgiu.
Šiandien, ponios ir ponai, mūsų Parlamentas gali pasisakyti skubiu ir svarbiu klausimu, kad būtų apsaugota ne tik krikščionių, bet ir milijonų kitų tikėjimų žmonių gyvenimo ir religinė laisvė. Todėl norėčiau paprašyti...
(Pirmininkė nutraukia kalbėtoją)
Glyn Ford (PSE), autorius. – Ponia Pirmininke, kalbu socialistų frakcijos vardu, kad suteikčiau mūsų visą paramą šiam bendram pasiūlymui dėl rezoliucijos dėl religinio persekiojimo.
Per vieną minutę galiu paminėti tik kai kuriuos šios rezoliucijos elementus ir noriu pabrėžti keblią vietinės krikščioniškos bendruomenės padėtį Irake, kuri vienu metu atstovavo beveik 10 proc. gyventojų. Kaip palaikantis kampaniją „Išsaugoti Asirus“ ir jos palaikomas turiu pasakyti, kad šis Parlamentas turi įprotį pasilikti ties kompromisiniu sutarimu, kuris kartais pasireiškia nusistovėjimu ir reikšmės praradimu.
Tai tiesa dėl šios rezoliucijos. K konstatuojamojoje dalyje apgailestaujama dėl asirų kaimų padėties Turkijos pasienio srityse. Kodėl? Nes Turkijos Vyriausybė iš tikrųjų apšaudo asirų kaimus, tvirtindama, kad juose yra PKK kovotojai, kas regis yra neįtikinama. S konstatuojamojoje dalyje taip pat nurodoma padėtis Sirijoje, kurioje dešimtys tūkstančių, jeigu ne šimtai tūkstančių, pabėgėlių pabėgo iš Jordanijos ir Irako, bet dabar sienos yra uždarytos.
Būtinos yra pagalba ir parama.
Adam Bielan (UEN), autorius. – (PL) Ponia Pirmininke, norėčiau pradėti išreikšdamas savo pasitenkinimą ir padėką kitiems rezoliucijos bendraautoriams už tokios svarbios problemos, kaip įvykiai, supantys krikščionių bendruomenes kai kuriose Vidurio Rytų valstybėse ir visame pasaulyje, nagrinėjimą.
Taip pat, kaip vienas iš šią rezoliuciją pasirašiusiųjų, norėčiau pabrėžti, kad religinės laisvės garantija yra pirmasis žingsnis link pagrindinių teisių užtikrinimo. Krikščionių persekiojimo visame pasaulyje pavyzdžiai yra paprasti šių teisių pažeidimo pavyzdžiai.
Be to, žinodamas, kad šiuo klausimu nematome jokios reakcijos iš valdžios organų, institucijų ir politinių judėjimų visame pasaulyje, norėčiau dar kartą akcentuoti rezoliucijos svarbą, diskutuojant dėl krikščionių teisių, ir pabrėžti, kad Sąjungos už tautų Europą frakcija visiškai palaiko ją.
Hélène Flautre (Verts/ALE), autorė. – (FR) Ponia Pirmininke, net nedrįstu pagalvoti apie savo PPE kolegų narių veido išraiškas, jei jie sužinotų, kad Persijos įlankos valstybės arba ASEAN priėmė rezoliuciją dėl musulmonų bendruomenių Europoje. Tai būtų baisus šokas, agresijos ženklas, nepriimtinas ES nepriklausančių valstybių religinės valdžios kišimasis į mūsų valstybių narių ir religinių mažumų santykius. „Nedaryk kitiems to, ko nenorėtum, kad tau darytų“ – taip pat krikščionių pamokymas.
Ar tokia rezoliucija iš tikrųjų būtų suprantama kaip kvietimas tolerantiškam, tarpkultūriniam ir religiniam dialogui? Savaime suprantama, kad ne! Europos Sąjungai, taip besididžiuojančiai savo vertybėmis, būtų patarta šiais labai jautriais klausimais parodyti bent truputį nusimanymo ir pagarbos tarptautinėms konvencijoms.
Norėdami išspręsti religinių mažumų žmonių teisių pažeidimus, pasmerkti krikščionių žudynes ar tikėjimo laisvės apribojimus, turime rinktis iš dviejų protingų būdų. Vienas yra pakalbėti su šalimi, remiantis jos tarptautiniais įsipareigojimais ir susitarimais su mumis, bei paprašyti ištirti, teisti atsakingus ir užtikrinti, kad religinių mažumų teisės būtų gerbiamos – padaryti tai, ką mes dažnai čia darome.
Antras būdas yra tas, kurį pasirinko Jungtinės Tautos, 12 valstybių ir visų ES šalių pateikta rezoliucija dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos, paremtos religija, įsitikinimais bei minties ir sąžinės laisve, panaikinimo, nes tarptautinėje teisėje – ir tai labai vertinga – jos susijusios. Asmens teisės į tikėjimą, religiją, minties ir sąžinės laisvę yra tarpusavyje susijusios.
Ką darysime šiandien, priėmę šį Jūsų siūlomą nepriimtiną tekstą? Mes ignoruosime mūsų valstybių narių darbą Jungtinėse Tautose ir imsimės kito metodo, kuris greičiausiai paskatins tam tikras šalis išnaudoti religines problemas savo tarptautiniuose santykiuose. Eisime prieš subalansuotą principą, kurį rekomenduoja, pvz., ponia Jahangir, Jungtinių Tautų Ypatingoji pranešėja, šiuo metu esanti namų arešte Pakistane, ir baigiantis dienai susilpninsime viso pasaulio religinių mažumų, įskaitant krikščionių, padėtį.
Dar kartą kartu su ekspertais, dirbančiais su religine laisve, pvz., „Christian Solidarity Worldwide“, sakau, kad ši rezoliucija tiesiog didina pavojų tiems, kuriuos norime apsaugoti.
Bastiaan Belder (IND/DEM), autorius. – (NL) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, jei tikrai esame atsidavę pagrindinėms teisėms, neturėtumėme nesirūpinti pavojinga krikščionių bendruomenių padėtimi Vidurio Rytuose. Dabartinis pasiūlymas dėl rezoliucijos skubina visas Europos institucijas šiuo atžvilgiu.
Pastarasis mūsų Parlamento delegacijos vizitas suteikė mums daugiau įžvalgos apie kasdienį Libano krikščionių gyvenimą. Jie baiminasi likti antrarūšiais kaip kiti religingi žmonės beveik visose to regiono valstybėse.
Jie turi pasirinkti tarp savo saugumo ir orumo, savo religinių įsitikinimų. Šiandienos Libano krikščionys nori išsaugoti abu.
Tikrasis pastarųjų metų politinis smurtas dabar tiesiogiai veikia krikščionis kedro šalyje. Kaip tik šią savaitę informatorius Libane teigė, kad nors krikščionys nėra pagrindiniai taikiniai, dauguma nužudytų politikų yra krikščioniško auklėjimo kaip ir žurnalistai, tapę išpuolių taikiniu. Tai baugina krikščionis Libane.
Marios Matsakis (ALDE), autorius. – Ponia Pirmininke, tūkstančius egzistavimo metų žemėje žmogus buvo veikiamas mirtinų nepriklausomų nuo jo gynybos arba supratimo galių. Tokios jėgos apima nuo pražūtingų natūralių reiškinių iki nesuvokiamų somatinių ir psichikos ligų. Su žmogaus bejėgiškumo padėtimi pasidarė lengviau susidoroti, jam tikint į galingiausia pasaulio jėga, kurią jis pavadino „Dievu“. Skirtingos žmonių grupės sukūrė skirtingą supratimą ir skirtingą požiūrį į Dievą.
O tai lėmė didelio skaičiaus religijų susikūrimą. Žinoma, tokios religijos yra sukurtos žmogaus, o ne Dievo, ir todėl jose yra keletas trūkumų. Tokie trūkumai apima fanatizmą, dogmatizmą ir nesugebėjimą priimti kitų žmonių teisės tikėti skirtingai. Šie trūkumai skiriasi skaičiumi ir intensyvumu tarp skirtingų religijų ir, deja, jos dažnai buvo ekstremizmo religijos vadovų ir nesąžiningų politikų naudojamos.
Tai privedė prie religijos karų ir niekingų nusikaltimų prieš žmones vardan religijos. Krikščionybės ir islamo, t. y. dviejų žmonijos svarbiausių religijų, neapėjo šie liūdni patyrimai, o istorija yra pilna gėdingų pavyzdžių, kad iliustruotų šį pastebėjimą. Žinoma, laikui bėgant dauguma religijų tapo brandesnėmis ir labiau humaniškesnėmis, o tai tikrai tiesa, kalbant apie krikščionybę. Bet, deja, šie pakeitimai nepalietė kai kurių religijų.
islamo
Vidurio
Todėl kai kuriose valstybėse, daugiausia Islamo šalyse, krikščionys yra persekiojami, kartais su kraštutine kriminaline jėga ir kartais su politinių frakcijų ir net vyriausybių sutikimu. Tai yra iš tikrųjų labai liūdna padėtis, kuri apima eilę šalių arba regionų visame pasaulyje – kai kurie iš jų šiandien buvo jau paminėti šiuose Rūmuose – bet konkrečiau tai yra Viduriniuosiuose Rytuose.
Šia rezoliucija tikimės atkreipti dėmesį į krikščionių persekiojimą šiose šalyse ir galiausiai padėti užtikrinti, kad tiek politinės, tiek religijos valdžios institucijos šiose šalyse visiškai supranta, kad toks agresyvus elgesys nėra nei suderinamas su pagarbos žmogaus teisėms principais, nei su tikru užjaučiančios religijos mokymu.
Dėkoju jums, Ponia Pirmininke, kaip jūs galite matyti, vis dar liko papildomų 20 sekundžių!
Erik Meijer (GUE/NGL), autorius. – (NL) Ponia Pirmininke, krikščionių bendruomenės gyveno Vidurio Rytuose dar ankstyvaisiais krikščionybės metais. Jos egzistuoja ilgiau nei krikščionybė Europoje ar islamas Vidurio Rytuose.
Visgi šiomis dienomis jos dažnai suvokiamos kaip svetimas elementas dabartinėje daugiausia islamiškoje teritorijoje. Tai ne tik tam tikrų islamo sferų religinės netolerancijos rezultatas – kaltė tenka ir Europai.
Tris kartus istorijoje Europa ir krikščionybė sukėlė antipatiją ir neapykantą tame regione. Pirmasis kartas buvo kryžiaus žygiai Vėlyvuosiuose viduramžiuose, kai vykdydamos okupaciją Europos kariuomenės perėmė vietas, kurios buvo šventos ne tik krikščionims, bet ir žydams bei musulmonams. Po antrojo karto, praeito amžiaus pradžioje, sugriuvo Osmanų imperija, po to Egiptas, Sudanas, Jordanija ir Irakas tapo Britanijos, o Sirija ir Libanas - prancūzų kolonijomis.
Šiuo metu esame trečiajame etape. Europos pozicija Izraelio, Palestinos ir Irako atžvilgiu sukėlė didelį pasipriešinimą Vidurio Rytuose, o pati Europa yra įtarinėjama dėmesį pirmiausiai skirianti savo energetiniams ištekliams, savo transporto kelių užtikrinimui ir pirmenybės teikimui toms etninėms ar religinėms mažumoms, kurios palankiai nusitekusios jos atžvilgiu.
Bernd Posselt, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Ponia Pirmininke, atsiprašau, kad tai sakau, tačiau ponia Flautre kalba nesąmones. Musulmonai daro nepaprastai daug dėl musulmonų mažumų. Mes remiame musulmonus ir kitas religines mažumas. Tačiau, deja, tai tiesa, kad jei mes nieko nedarysime dėl krikščionių, nedarys niekas.
Musulmonų arba arabų lyga niekada negynė krikščionių teisių taip, kaip mes giname musulmonų teises. Pats laikas mums įtraukti šį klausimą į darbotvarkę. Tai teisingumo aktas, todėl turiu aiškiai pasakyti, kad problema ne islamas. Krikščionys Vidurio Rytuose išgyveno 1200 metų, esant musulmonų valdymui. Būtent mūsų tariamai taip pažengusiame amžiuje jie atsidūrė rimtame pavojuje, ypač Vakarų okupuotame Irake.
Privalome pripažinti savo pareigą padaryti taip, kad jie išliktų ir gyventų laisvi ir orūs. Dauguma religinių persekiojimų vyksta komunistinėje Kinijoje, pseudokrikščioniškoje nacionalistinėje Rusijoje, komunistinėse diktatūrose ir islamo režimuose. Man islamizmas yra paprasčiausia iškreipta diktatūra ir dvidešimtojo amžiaus ideologija. Mes, europiečiai, turime pareigą šiuo atžvilgiu ir ją atliksime.
(Plojimai)
Paulo Casaca, PSE frakcijos vardu. – (PT) Ponia Pirmininke, sveikinimai šio bendro pasiūlymo autoriams. Norėčiau paminėti, kad derėtų nepamiršti, jog prieš krikščionių persekiojimą, vyko, pavyzdžiui, žydų persekiojimas, Irake vis dar persekiojami jazidžiai, mandianai ir patys musulmonai, nesvarbu šiitai ar sunitai.
Būtų neteisinga ir nederama lyginti tai, kas vysta Irake su tuo, kas vyksta Europoje. Tiesą sakant, reikėtų nepamiršti, kad persekiojamieji Irake, deja, Europoje neturi apsaugos, į kurią turi teisę, nesvarbu, ar tai būtų krikščionys, ar ne. Iš mūsų Europos Sąjungos pusės yra visiškai neįtikėtinų visiško jautrumo stokos persekiojamųjų Irake atžvilgiu atvejų. Pabaigoje, nemenkindamas kitų, norėčiau priminti Jums tėvą Ragheed Ganni ir visą Mosulo Šventosios Dvasios bažnyčios kongregaciją, turbūt baisiausią praeitais metais įvykdytą nusikaltimą.
Marcin Libicki, UEN frakcijos vardu. – (PL) Ponia Pirmininke, šiandien čia kalbame apie žiaurų krikščionių persekiojimą, ypač Vidurio Rytuose. Neturėtume pamiršti, kad krikščionys persekiojami visame pasaulyje, tačiau nesutinku su pono Casaca pasakytu teiginiu, kad persekiojamų religinių mažumų yra labai daug.
Gal galėtumėte pateikti man pavyzdžių, kur šios mažumos persekiojamos dideliu mastu? Aš nekalbu apie galimą netikinčiojo nužudymą, nors tai ir smerktina. Kalbu apie atvejus, kai kita religija yra persekiojama taip, kaip persekiojami krikščionys. Visiškai pritariu ponui Posselt ir daug kam, kas buvo pasakyta, kai buvo paminėta tuzinai krikščionių persekiojimo pavyzdžių, tačiau ne su pono Casaca tvirtinimu apie kitas religijas. Tai netiesa. Krikščionys yra pagrindiniai persekiojimo objektai ir būtent krikščionys yra daugiausiai persekiojami.
Vakar Parlamente girdėjome prezidento Sarkozy kalbą apie poreikį ginti Europos identitetą. Kas tas identitetas? Kas gins mus, jei mes neapginsime savęs ir savo identiteto šaknų? Krikščionys Vidurio Rytuose paliudija mūsų identitetą. Jie ten jau 2000 metų ir mes privalome ginti juos, kad ten išliktų.
Giusto Catania, GUE/NGL frakcijos vardu. – (IT) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, tikiu, kad šiandien su šiuo pasiūlymu dėl rezoliucijos mes žengiame svarbų žingsnį, nes šis Parlamentas turi visada smerkti aktus ir įvykius, kurie dėl tikėjimo, religinių įsitikinimų ar politinių pažiūrų kelia pavojų vyrų ir moterų gyvybėms.
Religinė laisvė yra vertybė, kurią turime iškelti į priekį. Nors tiesa, kad tam tikrais atvejais krikščionys rizikuoja persekiojimu ir baudžiamumu, būtent dėl šios priežasties Parlamentas turi apsaugoti ir apginti juos, kaip kad Parlamentas visada saugojo ir gynė musulmonų piliečius, kurie buvo diskriminacijos aukos Vakaruose. Esame įsitikinę, kad visos religijos gali vaidinti teigiamą vaidmenį, palaikyti taiką, kad būtų užtikrinta pagarba įvairovei. Dėl šios priežasties turime griežtai pasmerkti bet kokio religinio fundamentalizmo, kuris taip dažnai yra konflikto veiksnys, formą. Tikiu, kad šis Parlamentas turi visada stengtis klausytis ir skatinti tarpreliginį dialogą.
Keli garsūs pavyzdžiai parodo, kaip galima rasti sprendimą, kad religijos galėtų klausytis viena kitos ir remtis bendru pagrindu. Taip pat noriu prisiminti kelių katalikų, kelių krikščionių, kovojusių už vargšų laisvę, už tautas ir socialinį išsilaisvinimą, auką. Būtent todėl mūsų frakcija balsuoja už šią rezoliuciją, pagerbdama tokius kunigus kaip Peppino Diana ir Pino Puglisi, kurie mirė dėl savo pozicijos prieš mafiją ir organizuotą nusikalstamumą apskritai.
Kathy Sinnott, IND/DEM frakcijos vardu – Ponia Pirmininke, teigiamai vertinu šį bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes manau, kad mums yra labai svarbu apsaugoti krikščionių mažumas Afrikoje, Azijoje ir Viduriniuosiuose Rytuose. Svarbu, kad saugotume visas religines bendruomenes nuo persekiojimo. Manau, kad kelia pasibaisėjimą tai, kad žmonės dėl jų krikščioniškųjų ryšių turi susidurti su ribojimais savo dienos režime, ką jie gali daryti ir kur jie gali eiti, jų gebėjime turėti nuosavybę ir gauti švietimą arba darbą ir taip pat grasinimuose dėl jų gyvenimo.
Religijos išpažinimo laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė ir todėl svarbu, kad vyriausybės užtikrintų, kad net religijos mažumos jų šalyse gali laisvai nuo bet kokių suvaržymų, tai yra be grėsmės jų gyvenimui arba kažkam kitam, išpažinti savo tikėjimą.
Musulmonai turi suprasti, kad jie turi skatinti religijos laisvės ir tolerancijos principą, tą pačią jų išpažinimo laisvę ir toleranciją, kurią jie turi ir tikisi turėti mūsų šalyse, kuriose daugumoje yra didelis krikščionių religiją išpažįstančių gyventojų skaičius
Eija-Riitta Korhola (PPE-DE). – (FI) Ponia Pirmininke, manau, kad pono Mauro iniciatyva yra labai svarbi. Kasdien taikiems krikščionims gresia sistemingas engimas, jie laikomi atpirkimo ožiais krizėse, kuriose nedalyvauja. Tai visiškai smerktina. Tai problema, kurią būtina akcentuoti. Norint tikrai pagerinti krikščionių padėtį, svarbu suvokti problemą kaip platesnės visumos dalį. Ne tik krikščionys susiduria su sunkumais, daugelyje šalių musulmonai, budistai, induistai, žydai, sikai ir ahmadiyya musulmonai taip pat turi problemų. Sąrašas ilgas.
Religijos laisvė yra svarbi visuomenei, gerbiančiai žmogaus teises ir pilietines laisves. Tai yra kaip ir buvo metateisė, praktiškai būtina sąlyga kitų žmogaus teisių egzistavimui, kuris atspindi visuomenės kaip visumos būseną. Jei visuomenė pradeda negaluoti, tai pirmiausiai atsispindi religijos laisvės apribojimuose ir religinių mažumų padėtyje, todėl turime parodyti savo tvirtą paramą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Rezoliucijai dėl religijos laisvės.
Verta paminėti, kad daugelyje šalių, pvz., Pakistane ir Indonezijoje, religinės bendruomenės kartu siekia įvesti religijos laisvę ir mažumų apsaugą. Pati religija taip pat galėtų būti sprendimas. Pliuralistinis dialogas visada mažina įtampa ir padeda religijos laisvei ir visuomenei kaip visumai.
Ana Maria Gomes (PSE). – (PT) Religinių mažumų persekiojimas daugelyje šalių turėtų priversti mus susimąstyti apie civilizuotumo, kurį manome pasiekę, aspektų trapumą. Religinė laisvė yra svarbus ir neatimamas visuotinių žmogaus teisių ramstis. Nepaisant pagirtinų ketinimų, ši rezoliucija nepilna.
EP turi kalbėti apie krikščionių mažumų persekiojimą, bet pirmiausia – apie visas tikėjimu ar religija paremtos netolerancijos ir diskriminacijos formas, kurios, tiesą sakant, veikia visas religines bendruomenes. Taip pat turėtume sunerimti dėl islamofobijos ir antisemitizmo, kurie plinta Europoje ir visur kitur. Jei visą dėmesį skirsime tik krikščionių diskriminacijai, galime sudaryti klaidingą įspūdį. Reikia pabrėžti, kad EP visiškai remia ES valstybių narių JT Generalinei Asamblėjai pristatytą rezoliuciją dėl religija ar įsitikinimais pagrįstos visų formų netolerancijos ir diskriminacijos panaikinimo.
Mieczysław Edmund Janowski (UEN). – (PL) Ponia Pirmininke, Vidurio Rytai irgi turi savo krikščioniškų šaknų. Nepaisant tarp jų esančių skirtumų, ten krikščionys daugelį kartų sugebėjo parodyti, kad jie gali taikiai ir bendroje pagarboje gyventi su musulmonais, žydais ir kitų religijų sekėjais.
Tačiau pastaruoju metu matėme islamo tikėjimo sekėjų, kurie ėmėsi praktinio klaidingo suvokimo, jog buvimas antikrikščioniu parodo, koks tu geras musulmonas, įgyvendinimo, veiksmų. Libanietis žurnalistas Hazem Saghieh neseniai išreiškė mintį apie tai. Gausūs ir dažnai drastiški žmonių, su kuriais tik dėl krikščioniško tikėjimo elgiamasi kaip su antrarūšiais piliečiais, teisių pažeidimų pavyzdžiai įrodo pagrindinio žmogaus laisvės – laisvės tikėti – principo pažeidimą.
Reikia paklausti, ką mes galime padaryti Europos Sąjungoje, kuri yra atvira ir gerbia musulmonų piliečių teises, dėl krikščionių, kurie net neturi padorios tokių teisių frakcijos tose šalyse? Kur yra bent menkiausias abipusiškumas? Jo nėra religija paremtose žmogžudystėse, paplitusioje diskriminacijoje, nesutikime statyti krikščioniškas bažnyčias, krikščioniškosios kultūros paminklų griovime.
Visas pasaulis nori taikos, žmonės nori laisvės, įskaitant religinę laisvę.
Bogusław Sonik (PPE-DE). – (PL) Ponia Pirmininke, dabartinė politinė situacija Vidurio Rytuose reiškia, kad tame regione gyvenantys krikščionys jaučia padidėjusią grėsmę. Vena iš to priežasčių yra islamo fundamentalistų, kurie kaltina juos už kiekvieną tame regione gyvenančių žmonių patirtą nelaimę, įtakos didėjimas. Dėl jų religinių saitų su žmonėmis Vakaruose, jie taip pat kaltinami, kad vakarietina tradicines socialines struktūras, apie kurias žmonės Vidurio Rytuose kalba labai nenoriai.
Vienas iš būdų, kuriais fundamentalistai išreiškia savo nepasitenkinimą yra antivakarietiškų demonstracijų, kurių metu naikinami su krikščionybe siejami simboliai ir krikščionių turimos parduotuvės, organizavimas. Ekstremaliais atvejais vykdomos net žmogžudystės. Vyriausybių pasyvumas lemia tai, kad vis daugiau krikščionių šeimų apsisprendžia emigruoti.
Rezoliucijoje aprašomos įvairios krikščionių Vidurio Rytuose patiriamos problemos. Tai ne visi pavyzdžiai, todėl, manau, kad Europos Parlamentas turėtų paruošti pilną ataskaitą apie krikščionių padėtį Vidurio Rytuose arba religinių tikėjimų padėtį apskritai. Taip pat turėtume pamąstyti, kaip palaikyti civilizacijų dialogą, kuris leistų efektyviai įsitraukti krikščionių visuomenei ir musulmonų regionams.
Jerzy Buzek (PPE-DE). – (PL) Ponia Pirmininke, sveikinu poną Mauro. Neturiu jokių abejonių dėl šios rezoliucijos. Remiu ją visa širdimi. Vienintelė problema yra, ar mes veiksmingi, ar mes būsime veiksmingi ir ar mes pakeisime ką nors. Visada yra būdų, kaip galime veikti.
Pirmasis būdas yra diplomatinis spaudimas. Būtent tai dabar ir darome. Tačiau ir Europos vyriausybės turi mobilizuotis. Kiekvienas diplomatas turi to nepamiršti. Privalome stumti tokius veiksmus dvišaliuose ir daugiašaliuose pokalbiuose. Vienintelis būdas gauti gerų rezultatų čia yra plataus masto diplomatinis spaudimas.
Antrasis būdas yra ekonominės sankcijos. Iš savo šalies patirties prieš 20 ar 30 metų žinau, ką ekonominės sankcijos reiškė komunistinei valdžiai Varšuvoje – gerai parinktos sankcijos, kurios nepakenktų piliečiams. Privalome panaudoti ir šį metodą.
Paskutinis būdas yra išsami mūsų veiksmų analizė, nes šalys Vidurio Rytuose ir kitose pasaulio dalyse turi savo pakilimų ir nuopuolių. Tai taip pat priklauso nuo mūsų veiksmų, kurie ne visada nuoseklūs ar protingi. Tai reiškia intervenciją, kultūrinius renginius, diplomatų kalbas. Nenorime slėpti savo įsitikinimų. Visiškai priešingai, norime aiškiai juos parodyti. Privalome veikti ne tik tvirtai, bet ir protingai.
Danuta Hübner, Komisijos narė. − Ponia Pirmininke, Komisija žino ir smarkiai smerkia diskriminaciją religijos ir tikėjimo pagrindu. Mūsų politika skirta kovoti su visomis diskriminacijos formomis ir darome tai dvišaliais santykiais ir daugiašaliais forumais, pvz. JT.
JT Generalinėje Asamblėjoje ES taikė metodą pristatyti savo įprastą rezoliuciją dėl visų formų nepakantumo ir diskriminacijos religijos arba tikėjimo pagrindu panaikinimo. Pernai sutarimas dėl rezoliucijos teksto surinko rekordinį 99 rėmėjų skaičių.
Kartu su valstybėmis narėmis kreipiame labai atidų dėmesį į žmogaus teises ir demokratijos padėtį valstybėse partnerėse. Keliame šiuos klausimus politinio dialogo susitikimuose demaršais ir viešais pareiškimais, primindami partnerėms jų įsipareigojimus pagal diskriminacija bet kokiu pagrindu draudžiančią tarptautinę teisę.
ES aktyviai siekia tobulinti žmogaus teisių apsaugos pagrindą pagal Kaimynystės politiką. Europos kaimynystės politikos veiksmų planai apima įvairaus pobūdžio klausimus šiuo atžvilgiu. Atskiruose Žmogaus teisių pakomitečio susitikimuose su Jordanijos, Izraelio, Maroko, Libano ir Tuniso atstovais jau apžvelgta pažanga, pasiekta įgyvendinant EKP veiksmų planų įsipareigojimus dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių. Pirmas Žmogaus teisių pakomitečio susitikimas su Egipto atstovais numatytas vėliau šį mėnesį.
Lygiagrečiai dvišaliams kontaktams su vyriausybėmis ir politinių reformų paramai, remiame nevyriausybines organizacijas visame pasaulyje, kurios aktyviai saugo ir skatina žmogaus teises. Manome, kad žmogaus teisių gynėjai atlieka nepakeičiamą vaidmenį visuomenėje.
gerąja
Manome, kad vienodai svarbu palaikyti ir toliau didinti religijos laisvę Europoje. ES gali parodyti ir dalytis gera patirtimi.
Pirmininkė. – ponas Casaca paprašė padaryti asmeninį pareiškimą pagal Darbo tvarkos taisyklių 145 straipsnį.
Nuo cia A.N.
Paulo Casaca (PSE). – (PT) Ponia Pirmininke, apgailestauju, jei nepakankamai aiškiai išsireiškiau. Aš išreiškiu visišką ir besąlyginį solidarumą su Vidurio Rytuose, ypač Irake, persekiojamomis krikščionių bendruomenėmis. Aš tiesiog nurodžiau ir ketinu savo kolegai pateikti visus, jo nuomone, reikalingus dokumentus, įrodančius, kad toks persekiojimas, deja, neapsiribojo vien krikščionių bendruomene ir kad toje šalyje baisius persekiojimus patyrė ir jazidi bendruomenė, ir mandian bendruomenė, bei patys šiitai ir sunitai, kurie nepatenka į daugumos bendruomenes; tai faktas, kurio niekas negali nepaisyti. Tiesiog norėjau tai pabrėžti ir pasakyti, kad noriu pateikti visus reikiamus dokumentus.
Pirmininkė. - Pone Casaca, jūs viršijote asmeniniam pareiškimui skirtą laiko limitą.
Pirmininkė. - Kitas klausimas yra diskusijos apie šešis pasiūlytus nutarimus dėl Uzbekistano.(1)
Katrin Saks (PSE). - (ET) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau prisiminti tai, ką šiuose Rūmuose tik prieš porą dienų pasakė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy: visi, kas negerbia mūsų vertybių, o tik stengiasi sudaryti sutartis, galiausiai pralaimėjo visuose frontuose. Kalbant apie Uzbekistaną ir plačiau apie visą Centrinę Aziją, egzistuoja pavojus, kad vertinant šio regiono energetinius resursus, atskirų šalių interesai pradės imti viršų prieš mūsų bendras vertybes. Deja, tai taip pat matyti ir iš to, kad nesugebama susitarti dėl siūlomo nutarimo paremti EPP ir UEN dėl Tarybos sprendimo šešiems mėnesiams sustabdyti draudimą išduoti vizas Uzbekistano pareigūnams nesant realaus pasikeitimo dėl žmogaus teisių padėties šioje šalyje.
Siūlomas nutarimas taip pat mini kritinę žmogaus teisių padėtį Uzbekistane. Tačiau šiandien Uzbekistane manoma ir aš tai girdėjau savo ausimis, kad žmogaus teisės yra šios šalies vidaus klausimas. Negalime sutikti su tokiu požiūriu ir aš skatinu paremti pirmąją, griežtesnę siūlomo nutarimo redakciją.
Elisabeth Jeggle (PPE-DE), autorė. – (DE) Ponia Pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, kaip demokratinė institucija negalime leisti, kad žmogaus teisės būtų trypiamos bet kurioje pasaulio vietoje. Tačiau lygiai taip pat nepriimtina tai, jei šiuose Rūmuose būtų rizikuojama ES ir Uzbekistano diplomatiniais santykiais ir tarpparlamentiniu bendradarbiavimu apie tai nė nesusimąstant. Kai žiūriu į Europos Parlamento socialistų frakcijos, Europos liberalų ir demokratų aljanso frakcijos ir kairiųjų frakcijų siūlomus nutarimus, tai prilygsta diplomatinių santykių žlugdymo lenktynėms.
Pastarajame 2006 m. spalio mėn. Parlamento nutarime įsipareigojome siekti konstruktyvaus, dialogu paremto sprendimo. Tačiau šiandien sprendimo nebeieškome ir užtrenkiame duris. Mano frakcija negali už tai atsakyti, todėl prašau atmesti PSE frakcijos, ALDE frakcijos ir kairiųjų frakcijų siūlomus nutarimus.
Mūsų frakcijos bei Sąjungos už tautų Europą frakcijos siūlomas nutarimas turi toliau nurodomus privalumus. Politinė situacija Uzbekistane jokiu būdu nėra patenkinama. Žmogaus teisių padėtis ir toliau kelia didžiulį nerimą daugeliu aspektų. Tačiau, nepaisant visko, daroma šiokia tokia pažanga. Pavyzdžiui, šių metų gegužės 8 ir 9 dienomis Taškente įvyko pirmasis dialogo žmogaus teisių tema tarp Europos Sąjungos ir Uzbekistano turas. Bet koks Europos Parlamento priimtas nutarimas privalo apšviesti esamą situaciją ir šis nutarimas gali būti grindžiamas tik tuo.
Adam Bielan (UEN), autorius. – (PL) Ponia Pirmininke, iš pradžių norėčiau padėkoti nutarimo bendraautoriams. Taip pat, turėdamas galvoje 2004 metais priimtas Bendrijos gaires žmogaus teisių apsaugos klausimais, norėčiau pabrėžti poreikį gerinti Europos Sąjungos ir Uzbekistano santykius. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad šie santykiai turėtų būti pagrįsti demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms principais, ypač pastaruoju.
Dar daugiau, kalbant apie sprendimą šešiems mėnesiams sustabdyti tam tikras Uzbekistanui paskirtas sankcijas, palaikau iniciatyvą stebėti toje šalyje daromą pažangą žmogaus teisių srityje. Neigiamas Uzbekistano teisingumo ministerijos sprendimas dėl šių teisių stebėjimo įstaigos pripažinimo rodo, kad šioje srityje turėtume dėti daugiau pastangų.
Kaip šio Parlamanto vicepirmininkas atsakingas už Kaimynystės politiką, be kita ko, Uzbekistane, kreipiuosi į tarptautines institucijas, ypač į Uzbekistano institucijas, prašydamas imtis palaikymo veiksmų, kurie prisidėtų prie pilietinės visuomenės plėtros.
Hélène Flautre (Verts/ALE), autorė. – (FR) Ponia Pirmininke, šio nutarimo tikslas yra paprastas: sakyti tiesą. Būtent to iš mūsų prašo uzbekų tauta ir žmogaus teisių aktyvistai.
Reikia imtis skubių veiksmų, turint galvoje per pastaruosius keletą mėnesių įvykusius žurnalistų ir disidentų nužudymus, taip pat spalio 15 d. Taryboje priimtas išvadas, kurios buvo neteisingai pateiktos kaip prezidento Karimovo diplomatinė pergalė. Svarbu tai, kad sankcijos buvo pratęstos 12 mėnesių dėl to, kad nebuvo tiriamos Andijane įvykusios žudynės ir ekspertų susitikimai šiuo klausimu buvo bevaisiai.
Kalbant apie draudimo išduoti vizas panaikinimą šešiems mėnesiams, sutinkame, kad draudimas išduoti vizas turėtų būti automatiškai atnaujintas, jei per šešis mėnesius nebus įvykdyti nustatyti aukščiausi kriterijai – pavyzdžiui, neįvyks specialių Jungtinių Tautų pranešėjų vizitai.
Kita vertus, mūsų netenkina išvados apie tariamą pažangą žmogaus teisių srityje. Pavyzdžiui, sprendimas dėl mirties bausmės panaikinimo vis dar nėra faktiškai priimtas, o ES ir Uzbekistano dialogas žmogaus teisių tema sustojo.
Galiausiai, šiame nutarime smerkiame kelių nepriklausomų žurnalistų ir disidentų nužudymą ir reikalaujame, kad būtų atlikti rimti ir bešališki tyrimai.
Mane neramina PPE ir UEN ketinimai. Jie siūlo žengti toliau, nei visos valstybės narės, aiškinant Tarybos išvadas ne tik kaip draudimo išduoti vizas sustabdymą, bet faktiškai kaip vizų režimo panaikinimą apskritai. Jų siūlomame 3 punkte sakoma, kad sankcijų neefektyvumas yra paskata Uzbekistano režimui, kas neturi jokios prasmės nei iš intelektualinės, nei iš politinės pusės. Tekste netgi neminimi 13 žmogaus teisių aktyvistų, kuriuos savo laiške pirmininkas Pöttering reikalavo nedelsiant paleisti.
Galiausiai norėčiau pasakyti, kad 9 punkte minima sudėtinga Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos (Human Rights Watch) situacija. Tai neblogai, bet ši organizacija leido aiškiai suprasti, kad ji nenorėjo būti minima nutarime, kuris techniškai neteisingas ir žalingas tiek žmogaus teisių aktyvistams, tiek uzbekų tautai ir galiausiai, kaip kiekvienam aišku, būtų panaudotas kaip diktatoriaus prezidento Karimovo propagandos įrankis.
Todėl prašau Europos Parlamento narius iš PPE ir UEN frakcijų pritarti rimtam požiūriui, kurio mums reikia šiuo klausimu bei kalbant apie uzbekų tautą, ir palaikyti mūsų siūlomą nutarimą, kuriame sakoma ne kas kita, o tik tiesa apie žmogaus teisių padėtį Uzbekistane.
Marios Matsakis (ALDE), autorius. – Ponia Pirmininke, nuo 1989 m. atkaklus tironiškas Islomo Karimovo valdymo režimas Uzbekistane yra kancerogeninis demokratijos pažeidimas. Islomo Karimovo režimas yra atsakingas už teroro ir korupcijos politikos įgyvendinimą jo šalyje, esant aukoms, kurios, žinoma, daugiausia yra Uzbekijos žmonės. Šie žmonės patiria savavališką areštą ir suėmimą, kankinimus ir netinkamą elgesį ir, nors buvo gausu tarptautinės bendruomenės ir ES reikalavimų dėl demokratinės reformos, Islom Karimov toliau tęsia savo veiklą, apskritai nekreipdamas jokio dėmesio.
Man tai primena kitą asmenį, kuris valdo šalį panašiu totalitariniu būdu ir nekreipia jokio dėmesio į tuos, kurie reikalauja demokratinių reformų įgyvendinimo. Kalbu apie Saudo Arabijos Karalių Abdullah, šalies, kurioje moterys neturi jokios teisės balsuoti ir net jokios teisės vairuoti automobilį ir kurioje rimti žmogaus teisių pažeidimai yra kasdienio gyvenimo dalis.
Šiuo atžvilgiu, liūdna, kad kai kurios ES vyriausybės yra kaltos dėl dvigubų standartų: jie žvėriškai puola Islomą Karimovą – ir ganėtinai teisingai – bet yra labai švelnūs iš tikrųjų su Karaliumi Abdullah. Iš tikrųjų, neseniai Karaliui Abdullah buvo iškilmingai pasveikintas per valstybinius vizitus Britanijoje ir Italijoje.
Pagrindinis skirtumas tarp Uzbekijos ir Saudo Arabijos yra pinigai – daug jų – ir kol Karalius Abdullah leidžia savo milijardus Britanijoje ir Italijoje, jo dalyvavimas šiurkščiuose žmogaus teisių ir demokratinių institucijų pažeidimuose jo šalyje gali būti patogiai nematomas. Todėl, manau, kai šiandien pasiūliau aptarti padėtį Saudo Arabijoje čia, beveik visos frakcijos tai ceremoningai atmetė. Tikiuosi, kad galbūt daugiau jautrumo galėtų būti parodyta kitą kartą.
Erik Meijer (GUE/NGL), autorius. – (NL) Ponia Pirmininke, Uzbekistanui reikia radikalių pokyčių. Pirmas postūmis šia kryptimi buvo užgniaužtas pačioje pradžioje 2005 m. gegužės 13 d. grubia jėga, pareikalavusia šimtų demonstrantų gyvybių. Nuo tada išorinis pasaulis pastebimai ilgai tylėjo. Mažai kas pasikeitė nuo mūsų ankstesnių aktualių ir skubių diskusijų 2005 m. spalio 27 d.
Subyrėjus Sovietų Sąjungai, autoritariniai režimai atėjo į valdžią ne tik tokiose geriau žinomose šalyse kaip Ukraina, Gruzija ir Baltarusija; tai taip pat nutiko ir Turkmenistane bei Uzbekistane. Todėl triumfavo ne demokratija, o maža grupelė žmonių, įgijusių patirties senajame valstybės aparate ir saugumo pajėgose.
Neturėdami kito tikslo, kaip tik išlikti valdžioje, šie žmonės valstybės įmones pavertė savo privačiu turtu, manipuliavo rinkimų rezultatais, opozicijai suteikė tiek mažai laisvės, kaip tik buvo įmanoma, kliudė laisvų organizacijų veiklai, varžė spaudos laisvę ir, prireikus, naudojo prievartą savo pačių šalies gyventojų atžvilgiu. Gaila, tačiau tokia padėtis Uzbekistane vis dar tęsiasi.
Šiandien Europos požiūrį į Uzbekistaną pernelyg stripriai įtakoja ekonominiai ir kariniai interesai. Atrodo, kad Uzbekistano diktatūrai leista egzistuoti, kadangi ji įrodė esanti naudinga karinio įsiveržimo į Afganistaną metu. Toks požiūris visiškai pakirstų pasitikėjimą Europos teiginiais žmogaus teisių ir demokratijos tema. Europa neturėtų laikyti uzbekų teisių ir laisvių mažiau svarbiomis nei kiti motyvai.
Karin Scheele, PSE frakcijos vardu. – (DE) Ponia Pirmininke, Vokietijai pirmininkaujant Tarybai ir esant aiškiai Vokietijos Federalinės Vyriausybės įtakai, Uzbekistanui taikytos sankcijos buvo sušvelnintos su sąlyga, kad Karimovo valžia pagerins žmogaus teisių padėtį šalyje. Tačiau Uzbekistano kalėjimuose ir toliau tęsiasi kankinimai; žmogaus teisių padėtis Uzbekistane nė kiek nepasitaisė. Tai mums sako tarptautinės organizacijos, kurios mato stiprų pilietinės visuomenės puolimą. Puolamos ne tik žmogaus teisių organizacijos, bet ir moterų organizacijos, informacijos centrai ir daugelis kitų organizacijų. Žmogaus teisių aktyvistai nuteisiami ilgiems metams kalėjimo, daugelis aktyvistų, įskaitant žurnalistus, turėjo bėgti iš šalies.
Negalima nei švelninti sankcijų, nei jų panaikinti. Ne pirmą kartą matome, netgi šiame Parlamente, nevienareikšmes kalbas apie žmogaus teises, kai savo vaidmenį pradeda vaidinti prieiga prie žaliavų, lyginant su tais atvejais, kai žaliavos tokio vaidmens nevaidina. Turime aiškiai pareikšti, kad mums tai nepriimtina.
Raül Romeva i Rueda, Verts/ALE frakcijos vardu. – (ES) Ponia Pirmininke, norėčiau pasinaudoti šių diskusijų suteikiama proga atkreipti Rūmų dėmesį į žmonių grupę, kuri yra ypatingai persekiojama Uzbekistane, ir ne tik Uzbekistane, bet ir Turkmenistane. Tai daugiausia gėjai, lesbietės, biseksualai ir transseksualai.
Gėjai ir lesbietės paprastai persekiojami dvigubai – todėl kad jie dažnai yra aktyvistai, tačiau taip pat ir todėl, kad jie gėjai ir lesbietės. Tų, kurie viešai prisipažįsta, kad priklauso šiai žmonių grupei, taip pat tų, kurie demaskuojami kaip šios grupės nariai, laukia 2- 5 metai įkalinimo.
Manau, kad galbūt šiame kontekste, kai kalbame apie žmogaus teises apskritai, paprastai atsižvelgiame į visų žmonių teises, bet dažnai pamirštame apie šią žmonių grupę, kuri turi specifinių poreikių ir kuri pastarajame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos susitikime, kuris vyko Madride, bandė pateikti šiuos reikalavimus esant nesuvokiamam daugelio vyriausybių prieštaravimui.
Manau, kad tai dalykas, kurį turėtume atsiminti ir prie kurio bet kokiu atveju turėtume grįžti diskutuodami apie Europos Sąjungos ir Centrinės Azijos santykius.
Józef Pinior (PSE). – Ponia Pirmininke, visų pirma iš tikrųjų man kelia nerimą PPE-DE frakcijos požiūris dėl žmogaus teisių padėties Uzbekistane. Neturime būti patraukti Uzbekistano Vyriausybės veidmainiškomis pastangomis pasiekti respektabilumą, siekiant sudaryti demokratinės pažangos įspūdį ir gerinti ryšius su Europos Sąjunga.
Ne, Uzbekistanas nepasiekė pažangos per praėjusius dvejus metus. Vyriausybė vis dar neleido vykdyti nepriklausomą tyrimą dėl nužudymų Andijane. Žmogaus teisės vis dar pašiepiamos, o kankinimai yra vis dar naudojami, pagal JT ataskaitą. Politiniai oponentai vis dar neturi teisės save laisvai išreikšti. Spaudai vis dar vadovauja vyriausybė. Atskleidėme tai ir taip pat klausiame vyriausybės dėl dviejų žmogžudysčių: teatro vadovo ir žurnalisto, kurie abu yra žinomi už Uzbekistano Vyriausybės kritiką.
Neturime palaikyti Prezidento Islomo Karimovo pakartotinio savo rinkimų gudravimo gruodžio 23 d. ir turime likti labai atsargūs ir dėmesingi dėl Uzbekistano politinės padėties, net jeigu kai kurie nacionaliniai interesai Europos Sąjungoje nukentėtų dėl to. Žmogaus teisės niekada neturi užleisti kelio ekonominiams santykiams Europos Sąjungoje.
Danuta Hübner, Komisijos narė. − Ponia Pirmininke, neseniai patvirtinta nauja strategija dėl Centrinės Azijos atspindi Europos Sąjungos įsipareigojimą sustiprintam ilgalaikiam įsipareigojimui ir bendradarbiavimui su regionu. ES ir Centrinės Azijos valstybės, įskaitant Uzbekistaną, sutiko, kad žmogaus teises, teisinės valstybės principas, geras valdymas ir demokratizacija būtų pagrindiniai strategijos elementai.
Ketiname padidinti paramą žmogaus teisių apsaugai ir nepriklausomos teisminės sistemos kūrimui ir vystymuisi, tokiu būdu suteikdami tvarų įnašą teisinės valstybės principo stiprinimui ir tarptautinių žmogaus teisių standartų pagarbai Centrinėje Azijoje.
ES ir Uzbekistano santykiai turi būti įtraukti į šį kontekstą, kuriame skatinimas imtis teigiamų žingsnių gerinti žmogaus teises ir demokratizaciją yra dialogo ir bendradarbiavimo pagrindas. Mūsų santykiai su Uzbekistanu perėjo sudėtingą etapą per kelerius pastaruosius metus, ypač nuo įvykių Andijane 2005 m. gegužės mėn., ir liekame rimtai sunerimę dėl žmogaus teisių padėties.
Mūsų tvirtas įsitikinimas yra tai, kad turime geresnę galimybę skatinti pažangą žmogaus teisių padėtyje Uzbekistane, bendradarbiaudami, o ne atsitraukdami. Izoliacija nesuveikė. Teigiamai vertiname laipsnišką pakartotinį įsipareigojimą, kuris per praėjusius metus buvo įgyvendinamas, nuo tada, kai ES ir Uzbekistano bendradarbiavimo taryba susitarė sukurti nuolatinį žmogaus teisių dialogą, kurio pirmas raundas buvo šių metų gegužės mėn. Du ekspertų lygio derybų raundai taip pat vyko dėl įvykių Andijane. Taip pat planuojame dialogą su Uzbekistano pilietine visuomene dėl žiniasklaidos laisvės, kuri turi įvykti kitų metų pradžioje Taškente. Taip pat teigiamai vertiname Uzbekistano habeas corpus įvedimą ir mirties bausmės panaikinimą, kuris turi įsigalioti 2008 m. sausio mėn..
Paskutiniame Bendrųjų reikalų tarybos susitikime, ES valstybės narės sutarė dėl ribojamųjų priemonių atnaujinimo, bet tuo pačiu metu, susitarė dėl sąlyginio vizų draudimo sustabdymo. Taryba ragino Uzbekistaną visapusiškai įgyvendinti savo su žmogaus teisėmis susijusius tarptautinius įsipareigojimus ir, ypač, sudaryti nenutraukiamo prieinamumo sąlygas atitinkamoms tarptautinėms institucijoms susitikti su kaliniais, bendradarbiauti veiksmingai su JT specialiaisiais pranešėjais, leisti visoms NVO veikti be apribojimų Uzbekistane ir paleisti žmogaus teisių gynėjus iš suėmimo vietų ir baigti puldinėti juos.
Taryba išdėstė, kad vizos ribojimų panaikinimas bus peržiūrėtas po šešerių mėnesių, kad įvertintume, ar Uzbekistanas pasiekė pažangą, laikydamasis šių sąlygų. Uzbekistano valdžios institucijos sutiko tęsti diskusiją dėl žmogaus teisių klausimų ES ir Uzbekistano bendradarbiavimo komiteto kontekste kitų metų pradžioje.
Uzbekistanas taip pat parodė, kad yra atviras aptarti su Komisija būdus, kaip toliau didinti Bendrijos pagalbą, remiant jo politinių institucijų, pvz., parlamento, reformas, ir teisminės sistemos reformą, or visą tai aptarsime toliau Bendradarbiavimo komitete. Faktas, kad ES ribojamosios priemonės išlieka, aiškiai rodo Uzbekistanui ir platesnei visuomenei mūsų susirūpinimą apie padėtį Uzbekistane.
Uzbekistanui reikia nueiti ilgą kelią žmogaus teisių srityje ir toliau pagal Tarybos išvadas pabrėšime Uzbekistano pusei, kad tikimės pamatyti konkrečią pažangą žmogaus teisių padėtyje.
Žmogaus teisės ir toliau bus svarbus ir sudėtingas klausimas mūsų santykiuose su Uzbekistanu, bet Komisija mano, kad bendradarbiavimas yra geriausias būdas skatinti teigiamus pasiekimus.
Europos Sąjunga neabejotinai privalo laikytis politikos, priimtos 2005 m. po aklai vykdytų ir visiškai nebaudžiamų represijų Andijan mieste, dėl kurių, pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ir Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos (Human Rights Watch) duomenis, gyvybės neteko nuo 500 iki 1 000 žmonių. Daugelis Europai tekusių užduočių (energetika, terorizmas, laisvės) reiškia, kad Europa turi labiau nei bet kada mobilizuotis savo periferijose. Jos svarbiausia misija yra veikti taip, kad padėtų žmogaus teisėms ir palaikytų ramius santykius su Uzbekistanu, atsižveldama į pažangą pagrindinių laisvių srityje. ES negali nepaisyti chimeriškos teisinės valstybės realybės ir praėjusį rugsėjį įvykdytos pasibaisėtinos direktoriaus Mark Weil, žinomo Taškento režimo priešininko, žmogžudystės. Uzbekistano parlamentas neseniai žengė keletą žingsnių link mirties bausmės panaikinimo ir pilietinio teisingumo. Nors šie sprendimai dar toli nuo siekiamybės, tvirta Europos Sąjungos pozicija nebuvo veltui ir tiesiogiai kertasi su nepriimtinos ir pavojingos realpolitik principais. Reikia eiti toliau ir siekti demokratijos ir politinio stabilumo, kurių galiausiai pradėjome tikėtis. Tik nuo didžiulės Uzbekistano šalies priklauso, ar šios viltys išliks, o to galima pasiekti kuriant tikrą partnerystę su Europa.
Pirmininkė. - Kitas klausimas yra diskusijos apie šešis pasiūlytus nutarimus dėl Somalio.(1)
John Bowis (PPE-DE), autorius. – Ponia Pirmininke, daugelio kartų žmonės iš Somalio žemės ir Somalio atvyksta į mano atstovaujamos valstybės miestą Londoną. Jie turi gilias darbo tradicijas britų prekybos kariniame jūrų laivyne ir siunčia pinigus į namus. Savo kadencijos Britanijos Parlamente metu buvau Britanijos ir Somalio visų partijų grupės vienas iš pirmininkų. Kartais sprendėme problemas, o kartais sprendėme asmeninius klausimus ir t. t.. O jų buvo daug. Somalio piliečiai nuostabūs žmonės, bet jiems netarnavo ypač nuostabūs vadovai.
Dabar padėtis pasikeitė iš blogos į dar blogesnę. Dabar turime žlugusią valstybę. Turime situaciją, kai šalyje yra blogiausi sveikatos statistiniai duomenys pasaulyje. Jo žmonės kiekvieną dieną susiduria su smurtu, o vaikų ir motinų mirtingumo rodikliai nuolat didėja. Jie yra kryžminėje ugnies tarp Etiopijos ir vyriausybės kariuomenės ir teismo nereguliarios kariuomenės viduryje. Todėl šiandien šis klausimas yra darbotvarkėje. Galime matyti, kaip šiandien baisu gyventi Somalyje. Galime matyti akivaizdžią būtinybę siųsti ten humanitarinę pagalbą, ir dar negalime jos ten nusiųsti. Galime matyti taikos palaikymo pajėgų poreikį ir teigiamai vertiname, ką Afrikos Sąjunga pažadėjo, bet nevertiname, ką ji iš tikrųjų įgyvendina. Tai nepanašu į tai, kas buvo pažadėta.
Šiuo metu viskas, kas ten yra, tai Ugandos kariai. Kol pažadėtas 8000 karių skaičius nėra pasiektas, Etiopijos piliečiai nepasišalins. Turime matyti, kaip galime priversti žmones kalbėti – kalbėti tarptautiniu lygiu, kalbėti peržengiant tradicinius nusistatymus – nes, jeigu žmonės nekalba, nebus jokio stabilumo, o jeigu nėra jokio stabilumo, tada nėra jokios ateities šiai šaliai. Jeigu nebus jokios ateities, tuomet daugiau žmonių mirs. Nebūsime atsakingi, bet neatliksime jokio vaidmens, užkertant kelią šioms pasekmėms.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), autorius. – (ES) Ponia Pirmininke, noriu pabrėžti šio nutarimo svarbą, ypač šį rytą vyskusių diskusijų kontekse. Kalbame būtent apie tai, kaip elgtis situacijose, susijusiose su valstybėmis, kuriose yra nestabili padėtis. Somalis yra ne tik nestabili valstybė, faktiškai tai žlugusi valstybė.
Tačiau šioje vietoje negalime pamiršti, kad, kaip sakė ponas Bowis, šioje šalyje šiuo metu esantis didžiulis prievartos lygis daugiausia palaikomas nuolatinio ginklų įvežimo, daugiausia lengvųjų ginklų ir amunicijos, iš kitų šio regiono šalių, o daugeliu atvejų ir tiesiai iš Vakarų šalių, įskaitant ir Europos Sąjungą.
Todėl neturime pamiršti, kad reaguodami į šiuo metu esančias tiesiogines įvykių Somalyje pasekmes, mes taip pat esame atsakingi už šią situaciją, ir kai kalbame apie įsipareigojimą ir atsakomybę ginti, apie ką esame įpratę kalbėti tokio tipo diskusijose, turime prisiimti savo atsakomybę ir už prevenciją, pavyzdžiui, už ginklų eksporto kontrolę.
Ana Maria Gomes (PSE), autorė. – (PT) Vakar Mogadiše buvo kurstymų pulti Afrikos Sąjungos pajėgas – toks yra tragedijos mastas ir kontrolės praradimas, kurie naikina Somalį ir komplikuoja padėtį visame Afrikos Rage. ES privalo skubiai panaudoti savo turimą įtaką visoms konflikto šalims, kad jos įsipareigotų dalyvauti nacionalinio sutaikinimo procese, galinčiame išspręsti krizę sukėlusius politinius klausimus. Pereinamojo laikotarpio vyriausybė liks tik fikcija, jei ji ir toliau nesiims jokių veiksmų apsaugoti civilius gyventojus ir sudaryti sąlygas teikti humanitarinę pagalbą.
Pagal naujausią JT ataskaitą, Somalis pilnas ginklų kaip niekad. Svarbu, kad tos šalys ir prekeiviai, kurie pažeidžia 1992 m. nustatytą ginklų embargą, būtų sustabdyti ir atsakytų už savo veiksmus. Galiausiai, reikia skubiai sustiprinti Afrikos Sąjungos taikos palaikymo pajėgas, o šalį užėmusios Etiopijos pajėgos turi ją palikti. Reikėtų pripažinti, kad Etiopijos intervencija, kurią sukurstė Bušo administracija, Europos Sąjungai pasyviai bendrininkaujant, neatnešė nei taikos, nei valdymo, ji netgi nepadėjo kovoti su terorizmu Somalyje. Ji atnešė tik daugiau kančių, skurdo ir mirčių visam regionui.
Marcin Libicki (UEN), autorius. – (PL) Ponia Pirmininke, šiandien kalbame apie Somalyje įvykusią tragediją. Paprastai sakoma, kad yra trys įsikišimo priemonės, kurių galima imtis tokiu atveju: diplomatinis spaudimas, ekonominis embargas ir, jei reikia, ginkluota intervencija. Tačiau yra ir ketvirta galimybė, kurios neminime, ir ji yra ta, kad ES šalys turėtų pradėti naikinti galimybes savo tariamam verslui papirkinėti įvairių buvusių kolonijinių šalių biurokratus, kurie tuomet imasi kelti pilietinius karus, dažnai veikdami tokio tariamo verslo elementarių interesų vardan.
Norėčiau dar kai ką pasakyti ta pačia tema, kuria kalbėjo ponas Romeva i Rueda ir ponia Gomes: nėra abejonių, kad šioje šalyse, įskaitant Somalį, naudojami ginklai yra gaminami ir eksportuojami taip vadinamų demokratinių šalių, ekonomiškai išsivysčiusių valstybių. Šioje pasaulio dalyje esančios valstybės turėtų konkrečiai spausti savo šalių ginklų gamintojus ir tariamus verslininkus, kad užtikrintų, jog jie nevykdys provokacijų ir nevaidins jokio vaidmens šiuo metu planetoje augančiose didžiausių nelaimių vietose.
Marios Matsakis (ALDE), autorius. – Ponia Pirmininke, praeityje Somalis buvo Europos Parlamento ir JT rezoliucijose aptariamas. Deja, padėtis ten nepagerėjo, o užsitęsė naikinantis pilietinis karas ir toliau neatslūgo. Dėl to kilusios tragiškos žmonių kančios ir toliau tęsiasi, esant šimtams tūkstančių skurdą patiriančių pabėgėlių, tūkstančiams nusilpusių dėl prastos mitybos ir mirštančių vaikų, ir skelbiant užkrečiamų ligų, pvz. choleros ir hepatito, protrūkius regione. Ši šalis yra beviltiškoje padėtyje, kur dominuoja anarchija ir džiunglių įstatymai.
Šiame bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos, kaip ankstesniuose pasiūlymuose, pateikiame eilę naudingų pasiūlymų, pvz., sustabdyti visos užsienio kariuomenės intervenciją Somalyje – daugiausia iš Etiopijos ir Eritrėjos – ir visapusiško ginklų draudimo prieš Somalį įgyvendinimą, kuris, nors nustatytas prieš 15 metų, deja, vis dar iš tikrųjų turi tapti veiksmingu.
Taip pat reikalaujame spaudos laisvės apsaugos, smarkiai smerkdami Somalio Vyriausybės sisteminį žiniasklaidos puldinėjimą ir jos gėdingą nenorą tirti žurnalistų nužudymus, kurių pranešimai buvo laikomi kritikuojantys vyriausybę.
Sąmoningai teikiame šiuos raginimus, nes galimybės, kad jie bus išgirsti, yra iš tikrųjų labai menkos. Tačiau, turime atkakliai tikėtis, kad galbūt sveikas protas ir humanistinis požiūris pagaliau nugalės ir kad Somalio žmonės galų gale pamatys taikesnes ir sėkmingas dienas.
Erik Meijer (GUE/NGL), autorius. – (NL) Ponia Pirmininke, po 1991 m. Somalis praktiškai nebebuvo šalimi, bent jau buvusios Italijos kolonijos teritorijos prasme. Tam tikra valstybė egzistuoja tik šiaurėje, buvusioje Britanijos kolonijoje Somalilande, tačiau ši valstybė nėra pasaulyje pripažinta.
Valstybės vietą užėmė įvairūs karo vadai, kurie pakaitomis tai kovoja, tai bendradarbiauja vienas su kitu. Kaimyninės Etiopijos armija pasiskyrė save jų bendru gynėju. Islamo teismų sąjunga, kita vertus, yra jų bendras priešininkas, kuris nori suvienyti Somalį tradicinių islamo taisyklių pagrindu, be karo vadų.
Visos ligšiolinės pastangos sukurti visuotinai priimtiną vieningą vyriausybę ir padėti Somaliui vėl funkcionuoti kaip valstybei žlugo. Komisijos finansinė parama Pereinamojo laikotarpio federalinėms institucijoms, kurios buvo įkurtos 2004 m., tuo metu atrodė pateisinama, tačiau baigėsi kaltinimu, kad Europos Sąjunga palaiko vieną iš šalių kariniame konflikte ir taip bendradarbiauja su Etipija prieš tas jėgas, kurios norėtų, kad valdžią paimtų griežtas islamo režimas.
Tokia Europos politika, kokie geri ketinimai bebūtų, negali būti sėkminga be Somalio gyventojų paramos. Todėl gerai, kad siūlomas nutarimas, dėl kurio netrukus balsuosime, liepia nutraukti užsienio karinę intervenciją ir pradėti dialogą ir sutaikinimo procesą šalies lygmeniu.
Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, PSE frakcijos vardu. – (PL) Ponia Pirmininke, nuo Siad Barre režimo žlugimo 1991 metais Somalis neturėjo tinkamai funkcionuojančios vyriausybės. Šalyje karaliauja chaosas ir anarchija. Kilus konfliktui tarp Islamo teismų sąjungos sukilėlių ir laikinosios vyriausybės pajėgų, 850 000 žmonių neteko namų, daugelis žuvo.
Situacija Somalyje yra tragiška. Cholera plinta visame regione, daugiau nei 1,5 milijono žmonių reikia skubios medicininės pagalbos, dešimtys tūkstančių vaikų kenčia nuo prastos mitybos. Yra realus pavojus, kad šis konfliktas destabilizuos visą regioną. Dar daugiau susirūpinimo kelia faktas, kad iš žadėtų 8 000 Afrikos Sąjungos kareivių imantis tarpininkavimo veiksmų buvo dislokuoti tik 1 600.
Dėl šios priežasties Afrikos Sąjunga, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir JT turėtų padidinti humanitarinę ir logistinę pagalbą Somalio gyventojams, taip pat sustiprinti diplomatines pastangas taikos procesui pagreitinti ir stabiliai vyriausybei sukurti per 2009 metais organizuojamus laisvus rinkimus.
Leopold Józef Rutowicz, UEN frakcijos vardu. – (PL) Ponia Pirmininke, Somalis yra Somalio pusiasalyje, žinomame Afrikos Rago vardu, ir tai etnine ir religine prasme vienalytė valstybė. Somaliečiai sudaro 97% gyventojų, iš kurių beveik 100% išpažįsta islamą.
Su savo gamtiniais ištekliais ši šalis turėjo visas sąlygas, reikalingas ūkio plėtrai ir padoriam Somalio Respublikos, kuri susikūrė 1960 m., piliečių gyvenimui. Liūdna, bet valstybės perversmas, pilietinis karas, politinės orientacijos pokyčiai, gentiniai susiskirstymai ir Islamo teismų sąjungos, turinčios sąsajų su Talibanu, dalyvavimas kovoje dėl valdžios susidėjo į krūvą ir Somalio žmonėms sukūrė pragarą žemėje.
Kaip galime padėti šiems žmonėms? Somalio klausimo sprendimas priklauso nuo JT ir Afrikos Sąjungos. Veikdama Afrikos interesais, Afrikos Sąjunga turėtų sustiprinti savo politinę ir karinę veiklą, kad apsaugotų žmones ir sukurtų sąlygas, reikalingas absoliučiai būtinai humanitarinei pagalbai, kurią teiktų JT ir Europos Sąjunga. Somalio situacijoje diskusijos apie žmogaus teisių pažeidimus, kurie šioje šalyje vyksta masiškai, nieko nepakeis. Tai, ko reikia, yra veiksmai, kuriuos palaikytų Europos Sąjunga.
Danuta Hübner, Komisijos narė. − Ponia Pirmininke, visiškai pritariu Johnui Bowisui, kad, kol žmonės kalba, yra visada viltis. Manome, kad šis raginimas Somaliui susivokti yra šiandien savalaikis, kadangi padėtis šiuo metu kelia reikšmingą grėsmę taikai ir saugumui, ne tik regione, bet taip pat ir už jo ribų. Ji taip pat kelia didžiules kančias Somalio piliečiams.
Kaip žinote, Sąjunga ėmėsi pagrindinio vaidmens Somalio taikos procese ir kuriant pereinamojo laikotarpio federalines institucijas. Visada kovojome už politinį sprendimą, įtraukiant visas Somalio partijas, o Komisijos narys Louis Michel atliko paskutinę taikos misiją išgelbėti taikos procesą prieš Etiopijos intervenciją 2006 m. gruodžio mėn. ir padėjo sujungti ES paramą Afrikos Sąjungos taikos misijai su Somaliu ir su tikro Nacionalinio susitaikymo kongreso pradžia.
Turime akivaizdžią humanitarinę katastrofą ir mažėjančią humanitarinę erdvę Somalyje, įskaitant griežtas priemones dėl nepriklausomos žiniasklaidos ir žurnalistų, kurie miršta tikslinėse žudynėse. Dabartinis humanitarinės nelaimės lygis pietų ir centriniame Somalyje pasiekė nerimą keliantį mastą. Apytiksliai 1,5 mln. žmonių būtina humanitarinė pagalba, įskaitant daugiau kaip 730 000 viduje perkeltųjų asmenų, iš kurių pagal vertinimus vienai trečiajai daliai gresia ypatingas pavojus. Vien tik per praėjusias dvi savaites apytiksliai 173 000 Mogadišo gyventojų pabėgo nuo smurto.
Taip pat noriu informuoti jus, kad, reaguojant į dabartinę humanitarinę krizę, Komisijos humanitarinė pagalbos tarnyba ECHO, dirba su už įgyvendinimą atsakingais partneriais, teikiant paramą 1,5 mln. žmonių, aprūpindama vietos gyventojams, viduje perkeltiems asmenims ir priimančiosioms bendruomenėms prieiga prie vandens, sanitarinių įrengimų, maisto, vaistų ir parama gyvuliams ir pragyvenimui. Šiais metais ji skyrė didžiausią kada nors skirtą biudžetą pagalbai Somaliui, kuris siekia 20 mln. EUR.
Esame taip pat labai susirūpinę kylančia saugumo padėtimi Mogadiše ir kituose pietų centrinio Somalio regionuose. Regis, maišto veiksmai plinta ir visos šalys žymiai padidino savo karinius pajėgumus praėjusiomis savaitėmis. ES įsipareigojusi laikytis daugiatikslio metodo, kuriuo remiantis remiama visapusiška saugumo strategija, įskaitant paliaubų procesą ir visišką Afrikos Sąjungos misijos išdėstymą Somalyje, kuris palengvintų Etiopijos gyventojų pasišalinimą, ir skatinama skirti atstovą ir veiksmingą ministrą pirmininką, ir vyriausybę, įsipareigojant teikti užtikrinimą opozicijai, palengvinti jų dalyvavimą per likusį pereinamąjį laikotarpį, kuris pasireikštų rinkimų organizavimu 2009 m. ES taip pat ragina visas šalis gerbti pagrindines žmogaus teises ir tarptautinę humanitarinę teisę.
Galiausiai, turime atsižvelgti į regionines krizės dimensijas ir bendradarbiauti su Etiopija ir Eritrėja, kurie kariauja tarpusavyje Somalyje, kuriam kyla pavojus dėl jų pačių sienų konflikto. Komisija skyrė EB specialų įgaliotinį Somalyje ir toliau teikia pasiūlymus dėl ES veiksmų Bendrųjų reikalų ir išorės santykių Taryboje. Ji lieka įsipareigojusi artimai dirbti su Europos Parlamentu, kad sustabdytų smurtą ir rastų politinį šios krizės sprendimą.
President. - Mr Matsakis will speak on a procedural matter.
Marios Matsakis (ALDE) – Ponia Pirmininke, prieš pradedant balsavimą, kalbant apie tvarką dar kartą pažymiu, kad nėra jokių Tarybos atstovų šiuose Rūmuose. Dabar tai tampa beveik įprasta situacija ir galbūt reikėtų priimti kažkokius sprendimus dėl to.
Pirmininkė. - Diskusijos baigtos.
Balsavimas įvyks po diskusijų.
Raštiški pareiškimai ( 142 taisyklė)
Glyn Ford (PSE). – Padėtis Somalyje yra sugriautos valstybės ir žlugusios ekonomikos atspindys. Nebuvo jokios veikiančios vyriausybės nuo Saido Barro režimo panaikinimo 1991 m., kuris privedė prie anarchijos, tarpgentinės kovos ir banditizmo.
Naujausia kova tarp Islamo teismų sąjungos ir sąjungininkių Etiopijos ir Pereinamojo laikotarpio federalinės vyriausybės karių perkelė mažiausiai jau 100 000 žmonių, o badas gresia. Dar blogėjanti saugumo padėtis Mogadiše užkirto kelią tarptautinėms NVO susidoroti su šia akivaizdžia humanitarine katastrofa.
Teigiamai vertinu Afrikos Sąjungos pastangas sutelkti taikos palaikymo pajėgas, kad padėtų pasiekti nacionalinį susitaikymą, bet tik 20 proc. iš pažadėtų 8000 pajėgų buvo iš tikrųjų išdėstytos. Afrikos Sąjunga turi gerbti savo įsipareigojimus. Tačiau, Europos Sąjunga turi lygiagrečiai didinti savo pastangas teikti politinę, finansinę ir logistinę paramą.
Tarptautinė bendruomenė, įskaitant ES, turi padidinti humanitarinės pagalbos teikimą perkeltiems asmenims. Žinoma, galutiniam sprendimui atkurti Somalį kaip funkcionuojančią valstybę reikalinga Tarptautinė Somalio kontaktinė grupė, įskaitant Afrikos Sąjungą, JT, ES ir JAV, kad būtų bendradarbiaujama su dalyviais Somalyje, siekiant remti Pereinamojo laikotarpio federalinės chartijos ir institucijų įgyvendinimą.
Pirmininkė. - Kitas klausimas yra Balsavimo laikas.
(Dėl balsavimo rezultatų ir kitų detalių: žr. protokolą)
10.1. Krikščionių bendruomenės Vidurio Rytuose (balsavimas)
– (EL) Bendras pasiūlymas dėl nutarimo Β6-0449/2007
10.2. Uzbekistanas (balsavimas)
– (EL) Bendras pasiūlymas dėl nutarimo Β6-0451/2007
Balsavus už pirmą pasiūlymą dėl nutarimo:
Evgeni Kirilov (PSE). – Ponia Pirmininke, nesugebėjau balsuoti laiku. Prašau, įrašykite mano balsą „už“.
10.3. Somalis (balsavimas)
– (EL) Bendras pasiūlymas dėl nutarimo Β6-0454/2007
11. Balsavimo ketinimai ir pataisymai (žr. protokolą)
12. Gauti dokumentai (žr. protokolą)
13. Sprendimai dėl kai kurių dokumentų (žr. protokolą)
14. Į registrą įrašyti raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 116 straipsnis) (žr. protokolą)
15. Per šį posėdį priimtų tekstų perdavimas (žr. protokolą)
16. Kitų posėdžių kalendorinis planas (žr. protokolą)
17. Sesijos pertrauka
Pirmininkė. – Skelbiu Europos Parlamento sesijos pabaigą.
(Posėdis baigtas 16 val. 20 min.)
PRIEDAS (Atsakymai raštu)
KLAUSIMAI TARYBAI(Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti valstybė prisiima išimtinę atsakomybę už šiuos atsakymus)
Klausimas Nr. 8, kurį pateikė Colm Burke (H-0794/07)
Tema: Reformų darbotvarkė po Turkijoje vykusių rinkimų
Pagal naujausius rinkimų rezultatus Turkijoje naujajai Turkijos Vyriausybei suteikti stiprūs įgaliojimai politinių ir ekonominių reformų srityse. Kaip Taryba remia Turkijos Vyriausybę, jai priešaky susiduriant su politiniais ir ekonominiais iššūkiais, siekiant užtikrinti, kad reformos varomoji jėga Turkijoje didės?
Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu Europos Parlamento lapkričio mėn. dalinėje sesijoje Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.
Žmonės gausiai dalyvavo Turkijos Parlamento rinkimuose. Naujajame Parlamente geriau atstovaujama Turkijos gyventojams nei ankstesniajame, be to, ministro pirmininko T. Erdogano vadovaujama vyriausybė gavo absoliučiąją daugumą. Kaip gerbiamasis narys teigia, vyriausybė nuo šiol atnaujino savo teisėtumą ir turi aiškius įgaliojimus – tai leis jai ryžtingai pratęsti reformos procesą.
Europos Sąjunga pasinaudojo (ir toliau naudosis) kiekviena proga, ypač įvairių politinio dialogo susitikimų metu, kad atkreiptų Turkijos dėmesį į ES lūkesčius, kad po pastaraisiais metais ir ruošiantis rinkimams stebėto reformų sulėtėjimo vyriausybė suteiks joms naują pagreitį. Todėl norėtume atkreipti dėmesį į parlamentinės daugumos siekį parengti naują Konstituciją – procesą, kurį atidžiai stebėsime.
Reformos proceso pažanga tiek naujų įstatymų priėmimo, tiek įgyvendinimo laikotarpiu yra esminė prielaida pradėti derybas dėl stojimo į ES ir Sąjunga yra toliau pasirengusi padėti Turkijai šiame kelyje. Laukia daug darbo, ypač susijusio su politiniais kriterijais. Mes nurodėme didesnės pažangos poreikį, pvz., kalbos, religijos laisvės, kariuomenės ir visuomenės santykių srityse. Savaime suprantama, mes su dideliu susirūpinimu stebime padėtį šalies pietryčiuose; atvirai smerkiame visus terorizmo išpuolius ir pabrėžiame nuolatinio įstatymo viršenybės paisymo bei regioninio stabilumo palaikymo poreikį.
Be to, mes toliau skatinsime Turkiją tęsti santykių su Kipro Respublika normalizavimą ir reikalausime iki galo įgyvendinti Ankaros sutarties Papildomą protokolą, kaip nurodyta 2005 m. rugsėjo 21 d. ES deklaracijoje kartu su 2006 m. gruodžio 11 d. Tarybos išvadomis. Mes taip pat reikalaujame, kad Turkija dėtų daugiau pastangų užtikrindama visišką ir aiškų įsipareigojimo palaikyti geros kaimynystės santykius ir Jungtinių Tautų Chartijoje įtvirtinto taikaus ginčų sprendimo principo laikymąsi, be kita ko, prireikus kreipiantis ir į Tarptautinį Teisingumo Teismą, kad būtų išspręsti visi besitęsiantys ginčai dėl sienų.
Ekonomikos srityje tikimės, kad Turkija palaikys nuoseklų ekonomikos augimą, tuo pačiu metu įgyvendindama struktūrinės reformos programą.
Apibendrinant norėtųsi atkreipti dėmesį, kad Sąjunga paruošė pasirengimo narystei strategiją, pagal kurią Turkija pasiruoš stojimui į ES. Susivienijimo sutartis yra svarbi abiejų šalių bendradarbiavimo priemonė. Stojimo partnerystėje, kuri greitu laiku bus persvarstyta, nustatyti tolesnio darbo prioritetai, be to, remiantis šiuo dokumentu, ES parama pritaikyta pagal specifinius šalies kandidatės poreikius. Kalbant apie finansinę paramą, pagal naują Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP) vidutiniai metiniai asignavimai Turkijai bus padidinti nuo 497 mln. EUR 2007 m. iki 653 mln. EUR 2010 m.
Be to, derybos dėl stojimo į ES pačios savaime yra vertingiausia ir veiksmingiausia reformos skatinimo priemonė.
Klausimas Nr. 9, kurį pateikė Mairead McGuinness (H-0795/07)
Tema: Pašto paslaugų liberalizavimas ES
Tarybos spalio 1 d. posėdžio metu susitarta visapusiškai liberalizuoti pašto paslaugas. Nuspręsta, kad vėliausiai iki 2010 m. gruodžio 31 d. turi būti pradėta įgyvendinti pašto paslaugų liberalizavimą Europos Sąjungoje. Ar Taryba galėtų padaryti pareiškimą šiuo klausimu?
Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu Europos Parlamento lapkričio mėn. dalinėje sesijoje Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.
Kaip pagrįstai nurodė gerbiamoji narė, Taryba 2007 m. spalio 1 d. posėdžio metu pasiekė politinį susitarimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo,
Viena iš pagrindinių susitarimo savybių yra nustatytas galutinis iš dalies keičiančios direktyvos įgyvendinimo terminas – 2010 m. gruodžio 31 d. Todėl kai kurios valstybės narės (išvardytos naujame 3 straipsnyje) šį galutinį terminą galėtų pratęsti vėliausiai iki 2012 m. gruodžio 31 d. su sąlyga, kad apie tai iš anksto praneš Komisijai. Kituose punktuose paaiškintos tam tikros apibrėžtys ir padaryti svarbūs pakeitimai, taip pat užtikrintos universaliosios paslaugos, įskaitant tokių paslaugų finansavimą ir leidimų sistemą.
Susitarime taip pat atsižvelgiama į Komisijos pasiūlymo pakeitimus, įtraukiant labai daug Europos Parlamento nuomonėje, pirmajame svarstyme, pasiūlytų pakeitimų.
Juristai lingvistai susitarimo tekste jau deda paskutinius taškus ant „i“, taigi kitame posėdyje Taryba galės priimti bendrą poziciją.
Taryba pritaria puikiam bendradarbiavimui ir bendrai vizijai šia svarbia tema, kuria šiuo metu pasidalijo su Europos Parlamentu.
Klausimas Nr. 10, kurį pateikė Avril Doyle (H-0797/07)
Tema: ES piliečių repatriacijos fondas
Ar Taryba galėtų nustatyti galimybę įsteigti ES piliečiams fondą, kad galėtų būti padengiamos su repatriacija susijusios išlaidos mirties atveju, kai nustatoma, kad šeima dėl finansinės padėties negali to padaryti?
Dėl neseniai pasireiškusio piliečių iš kitų valstybių narių populiacijos augimo Airijoje išryškėjo finansinės problemos, su kuriomis gali susidurti šeimos grąžindamos giminaičio kūną į tėvynę po mirties kitoje valstybėje narėje. Daugeliu atvejų vietos bendruomenės renka lėšas šioms išlaidoms padengti. Kas nutinka priešingu atveju? Ar galima įsteigti „repatriacijos fondą“ šiems atvejams spręsti?
Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu Europos Parlamento lapkričio mėn. dalinėje sesijoje Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.
Gerbiamosios narės užduotas klausimas yra įdomus ir atspindi vieną platesnės temos „palaikų repatriacija iš vienos valstybės į kitą“, šiuo metu reglamentuojamos 1973 m. Strasbūro konvencijoje, kurią pasirašė tik kai kurios valstybės narės ir kuri nustato griežtas palaikų vežimo taisykles, aspektą. Šis klausimas buvo nagrinėjamas Komisijos Žaliojoje knygoje dėl Europos Sąjungos piliečių konsulinės apsaugos, tačiau tik kalbant apie palaikų vežimą iš ne Europos Sąjungos valstybių.
Atsakomybė dėl repatriacijos problemos priklauso valstybėms narėms, kurių požiūris šiuo klausimu yra skirtingas. Beveik visos jos neturi jokių įsipareigojimų arba teisinių galimybių repatrijuoti savo piliečių palaikus. Todėl pirmininkaujanti valstybė mano, kad vargu ar sprendimas šioje srityje bus priimtas greitu laiku arba per vidutinės trukmės laiką, ypač dėl fondo, kuris padengtų repatriacijos išlaidas, įsteigimo klausimo, nes dauguma valstybių narių mano, kad už tai turi būti atsakingi privatūs asmenys.
Klausimas Nr. 11, kurį pateikė Jim Higgins (H-0799/07)
Tema: Širdies ir kraujagyslių ligos prevencija
Kadangi, be abejo, Tarybai yra žinoma, jog dėl širdies ir kraujagyslių ligų (angl. CVD) miršta 1,9 mln. piliečių ES per metus ir atsižvelgiant į tai, kad svarbiausia mažinant mirties atvejus nuo CVD yra įgyvendinti planą kartu su politinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis nuostatomis, ar Taryba galėtų bendrais bruožais pristatyti, kokių veiksmų ji imasi, kad būtų užtikrinta širdies ir kraujagyslių ligų prevencija?
Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu Europos Parlamento lapkričio mėn. dalinėje sesijoje Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.
Taryba pabrėžia širdies ir kraujagyslių ligų (angl. CVD) prevencijos svarbą nagrinėdama specifinius sveikatos klausimus, susijusius su CVD paplitimu.
– Mityba ir fizinis aktyvumas:2005 m. Taryba patvirtino išvadas dėl sveiko gyvenimo būdo skatinimo ir II tipo diabeto prevencijos, 2007 m. gegužės 31 d. posėdžio metu patvirtino išvadas dėl sveikatos gerinimo skatinant sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą. Šiuo metu Taryba rengia naują išvadų rinkinį dėl ES sveikatos klausimų, susijusių su mityba, viršsvoriu ir nutukimu, strategijos pritaikymo. Aukšto lygio grupė, kuri įsteigta siekiant įgyvendinti strategiją, kaip prioritetinį klausimą aptars druskos kiekio maisto produktuose mažinimą, kadangi druska yra pagrindinis CDV skatinantis veiksnys.
– Rūkymas: 2007 m. gegužės 31 d. Tarybos posėdžio metu buvo apsikeista nuomonėmis dėl strateginių pasiūlymų programai „Nerūkanti Europa“. Mažinant aktyvųjį ir pasyvųjį rūkymą galima pasiekti didelės pažangos širdies ir kraujagyslių sveikatos srityje.
– Alkoholis:2006 m. lapkričio mėn. Taryba patvirtino savo išvadas dėl ES strategijos mažinant alkoholio daromą žalą. Besaikis alkoholio vartojimas ir jo sukeliamas žalingas poveikis yra vieni iš pirmininkaujančių Vokietijos, Portugalijos ir Slovėnijos programų prioritetų.
Taip pat reikėtų paminėti Europos širdies sveikatos chartiją, kurią parengė Europos širdies tinklas ir Europos kardiologų draugija, padedami Europos Komisijos ir PSO, ir kuria siekiama sumažinti širdies ir kraujagyslių ligos poveikį ES ir PSO Europos regione bei skirtumus tarp valstybių šioje srityje.
Šie veiksmai padeda mažinti pagrindinius rizikos susirgti CDV veiksnius, išdėstytus Europos Parlamento 2007 m. liepos mėn. rezoliucijoje, ir pabrėžia prevencijos skatinant sveiką gyvenimo būdą svarbą.
Klausimas Nr. 12, kurį pateikė Davido Martino (H-0803/07)
Tema: Rezoliucija dėl EPS AKR JPA Kigalyje metu
Atsižvelgiant į pilietinės visuomenės ir AKR šalių susirūpinimą dėl galutinio Ekonominės partnerystės susitarimų sudarymo termino gruodžio mėn., dėl kokių planų Taryba turi vykdyti derybas su Afrikos kolegomis kitos lapkričio 17–23 d. Kigalyje vyksiančios AKR valstybių Jungtinės Parlamentinės asamblėjos metu?
Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu Europos Parlamento lapkričio mėn. dalinėje sesijoje Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.
Remiantis 2002 m. birželio mėn. Tarybos patvirtintomis gairėmis, už derybas dėl ekonominės partnerystės susitarimų ES vardu atsako Komisija. Derybos paprastai vedamos regioniniu lygmeniu. AKR šalių lygmeniu už politinių gairių patvirtinimą ir reikiamų sprendimų, kuriais įgyvendinamos Kotonu partnerystės susitarimo nuostatos (15 straipsnio 2 dalies b punktas), įskaitant susijusias su EPS, priėmimą atsako AKR ir EB Ministrų Taryba. Todėl, kaip reikalaujama Kotonu partnerystės susitarimo 37 straipsnio 4 dalyje, AKR ir EB Ministrų Taryba 2007 m. gegužės 25 d. pritarė EPS apžvalgai.
AKR ir EB Jungtinė parlamentinė asamblėja nėra oficialus derybų dėl EPS forumas, vietoje to ji atlieka kur kas platesnį ir nepaprastai svarbų vaidmenį Kotonu sistemoje. Pagal Kotonu partnerystės susitarimo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jos, kaip konsultacinio organo, paskirtis visų pirma yra dialogo ir konsultacijų būdu skatinti demokratinius procesus ir aptarti su plėtra bei AKR ir EB partneryste susijusius klausimus.
EB Taryba yra tvirtai įsipareigojusi ES vardu teikti politines gaires su EPS susijusiems procesams. Dėl to Taryba 2006 m. balandžio ir 2007 m. gegužės mėn. patvirtino išvadas, kuriose pabrėžiamas jos įsipareigojimas dėl EPS kaip plėtros priemonių, kuriomis stengiamasi išnaikinti skurdą AKR šalyse.
Klausimas Nr. 13, kurį pateikė Cristobal Montoro Romero (H-0806/07)
Tema: Valiutos keitimo kursas
Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje prekių eksportuotoja ir importuotoja, pagrindinė paslaugų eksportuotoja ir antra pagal dydį tiesioginių investicijų teikėja bei gavėja: todėl ES yra viena didžiausių pasaulinės ekonomikos dalyvių ir jai tenka didžioji dalis atsakomybės sprendžiant pasaulinio masto uždavinius. Neatitikimai pasaulinėje ekonomikoje ir žemas ES ekonomikos augimo rodiklis dėl vidaus paklausos trūkumo pačioje Sąjungoje nulėmė euro vis-ą-vis likusios pagrindinės pasaulio valiutos vertės didėjimą.
Ar Taryba mano, kad ES nėra atsakinga už euro vertės padidėjimą ir kad tai nulėmė kitų prekybos blokų – Kinijos arba JAV – veiksmai?
Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu Europos Parlamento lapkričio mėn. dalinėje sesijoje Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.
Kaip teisingai nurodo gerbiamasis narys, Europos Sąjunga įvairiais aspektais yra pasaulinės ekonomikos lyderė prekybos ir paslaugų teikimo bei vidaus ir išorės investicijų srityse. Deja, negaliu sutikti su gerbiamojo nario pateiktu Sąjungos ekonomikos augimo ir vidaus paklausos vertinimu: jeigu turimos Europos Komisijos prognozės pasitvirtins, gali būti, kad BVP augs tiek 2007 m., tiek 2008 m., o vidaus paklausa šiemet dar labiau padidės (ir viršys Jungtinių Amerikos Valstijų vidaus paklausą).
Tiesą sakant, Europos Sąjunga rimtai žiūri į savo atsakomybę už neatitikimų pasaulinėje ekonomikoje ištaisymą ir tikisi, kad tą patį daro ir jos pasauliniai partneriai. ES septynerius metus stengėsi užbaigti Lisabonos darbotvarkėje nustatytas reformas, mėgindama išspręsti daugybę tiek su ekonominiais poreikiais, tiek su bendrąja konkurencingumo pasaulinėje ekonomikoje programa susijusių klausimų. Sėkmingos reformos, kurias valstybės narės įgyvendino Lisabonos darbotvarkės kontekste, dabar duoda rezultatų, o ES ekonomikos padėtis šiuo metu pakankamai stipri, kad galėtų susidoroti su dabartiniu visuotinio ekonominio netikrumo laikotarpiu. Vis dėlto negalima nusiraminti: mūsų struktūrinės reformos turi būti ir bus tęsiamos laikantis Lisabonos darbotvarkėje nustatytų prioritetų.
Kalbant apie specifinį klausimą dėl euro kurso, galiu gerbiamajam nariui pranešti, kad Taryba neaptarė euro arba kitų valstybių narių, kurios nenaudoja euro kaip valstybinės valiutos, valiutų kurso tendencijų.
Nepaisant to galiu informuoti, kad Eurogrupė patvirtino ir priėmė sprendimą spalio 8 d. posėdžio metu paskelbti oficialų pranešimą valiutos kurso klausimais, pabrėžiant, kad „Euro zona atlieka savo vaidmenį metodiškai mažindama neatitikimus įgyvendinant struktūrines reformas ir prisidėdama prie augimo suvienodinimo“.
Ekonomikos padėtis ir valiutos kurso raida taip pat buvo aptarta spalio 17 d. Didžiojo septyneto finansų ministrų susitikimo Londone metu. Didžiojo septyneto finansų ministrų pranešime buvo paskelbta ši informacija: „Mes pažadame, kad valiutų kursai atspindės ekonomikos principus. Per didelis valiutų kurso nepastovumas ir nevaldomas judėjimas yra nepageidautinas ekonomikos augimui. Mes toliau atidžiai stebėsime valiutų kursų rinkas ir atitinkamai veiksime. Pritariame Kinijos sprendimui padidinti savo valiutos kurso lankstumą, tačiau dėl augančio perviršio jos einamojoje sąskaitoje ir vidaus infliacijos pabrėžiame poreikį paspartinti jos efektyviojo valiutos kurso vertės padidinimą“.
Klausimas Nr. 14, kurį pateikė Dimitrios Papadimoulis (H-0811/07)
Tema: Galima ginkluotųjų Turkijos pajėgų intervencija į Šiaurės Iraką
2007 m. spalio 10 d. Turkijos ministras pirmininkas T. Erdogan paskelbė apie savo ketinimus Turkijos Nacionalinei asamblėjai pateikti svarstyti rezoliuciją, kuria siekiama netolimoje ateityje patvirtinti karinę intervenciją į Šiaurės Iraką.
Atsižvelgiant į J. Solanos, Europos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai, pranešimą, kuriame jis išdėsto savo požiūrį į šią padėtį ir nurodo, kad „bet kokia dar didesnių saugumo padėties Irake komplikacijų galimybė yra nepriimtina, todėl apie tai ir pranešėme Turkijai“, kokių neatidėliotinų veiksmų imsis Taryba, kad užkirstų kelią bet kokiam ginkluotųjų Turkijos pajėgų kariniam įsiveržimui į Šiaurės Iraką? Kokią reikšmę tokie veiksmai turėtų Turkijos prisijungimui prie Europos Sąjungos?
Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu Europos Parlamento lapkričio mėn. dalinėje sesijoje Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.
Mes labai atidžiai stebime padėtį ir glaudžiai bendraujame su Turkijos valdžios institucijomis. Pirmininkaujanti valstybė griežtai pasmerkė nesenus teroristinius išpuolius Pietryčių Turkijoje, taip pareikšdama mūsų solidarumą su Turkijos žmonėmis. Tarptautinė bendruomenė, ypač visos pagrindinės šio regiono suinteresuotosios šalys, turi remti Turkijos pastangas apsaugoti savo gyventojus ir kovoti su terorizmu, laikantis teisinės valstybės principų, tarptautiniu ir regioniniu mastu saugant taiką ir stabilumą bei nesiimant neproporcingų karinių veiksmų.Taip pat reikėtų paminėti, kad pirmininkaujanti valstybė dalyvavo lapkričio 2–3 d. Stambule vykusioje Kaimyninių Irako šalių ministrų konferencijoje, kurios dalyviai pareiškė vertinantys Irako vyriausybės pastangas kovoti su terorizmu, įskaitant pastangas užkirsti kelią naudoti Irako teritoriją kaip teroristinių išpuolių prieš kaimynines šalis bazę, ir priminė tarp Irako ir jo kaimyninių šalių pasirašytus dvišalius susitarimus dėl kovos su terorizmu. Stengiantis išspręsti šią problemą nepaprastai svarbu stiprinti Turkijos ir Irako vyriausybių tarpusavio dialogą bei bendradarbiavimą.
Laikantis derybų plano, kaip šalis kandidatė, besideranti dėl stojimo į ES, Turkija privalo imtis veiksmų geriems kaimynystės santykiams palaikyti ir paisyti tarptautinės teisinės tvarkos.
Todėl galiu gerbiamąjį narį patikinti, kad ir toliau labai atidžiai stebėsime padėtį ir palaikysime tokį problemos sprendimą, kuris remsis Turkijos ir Irako bendradarbiavimu.
Klausimas Nr. 15, kurį pateikė Chriso Davieso (H-0815/07)
Tema: ES teisės aktų įgyvendinimo priežiūra Portugalijos pirmininkavimo ES metu
Ar pirmininkaujančios ES valstybės atstovai apsvarstė galimybę įtraukti valstybių narių netinkamo ES teisės aktų įgyvendinimo klausimą į bet kurią Ministrų Tarybos posėdžių darbotvarkę, numatytą dabartinio pirmininkavimo metu?
Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu Europos Parlamento lapkričio mėn. dalinėje sesijoje Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.
Pirmininkaujanti Portugalija šiuo metu neketina svarstyti šio klausimo Taryboje.
Nurodyta, kad Komisija, kaip „sutarčių sergėtoja“, prižiūri, kad valstybės narės įgyvendintų Bendrijos teisės aktus. Komisija kas pusmetį pateikia ataskaitą apie įstatymų įgyvendinimą įvairiose Sąjungos šalyse, kuri vadinasi „Vidaus rinkos rezultatų suvestinė“. Šešioliktoji įstatymų įgyvendinimo suvestinė buvo paskelbta 2007 m. liepos 5 d.
Pirmininkaujanti valstybė neturi informacijos apie Komisijos planuojamą kitos suvestinės paskelbimo datą.
Klausimas Nr. 16, kurį pateikė Nikolaos Vakalis (H-0822/07)
Tema: Automobilių keliamos taršos miestuose mažinimo priemonės
Ar, atsižvelgiant į tai, kad transporto keliama atmosferos tarša didžiųjų Europos miestų centruose ilgą laiką kėlė didelį rūpestį, Komisija gali nurodyti, kokia pažanga padaryta priimant direktyvos dėl su lengvaisiais automobiliais susijusių mokesčių (COM(2005)0261) pasiūlymą, kuriuo siekiama įdiegti transporto priemonių apmokestinimo pagal išmetamų anglies dioksido dujų kiekį sistemą?
Kodėl, atsižvelgiant į Europos Parlamento 2006 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją, buvo daugiau nei metus vėluojama priimti minėtą direktyvą? Ar pirmininkaujanti valstybė ketina paspartinti direktyvos priėmimo procedūrą?
Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu Europos Parlamento lapkričio mėn. dalinėje sesijoje Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.
Pirmininkaujanti Portugalija laikosi nuomonės, kad fiskalinė politika turėtų daugiau prisidėti prie aplinkosaugos tvarumo gerinimo. Todėl pirmininkaujanti valstybė pradėjo diskusijas dėl bet kokių iniciatyvų, kurios galėtų paskatinti stoti į kovą su klimato kaita ir pasiekti ES tikslus visuotinio šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų mažinimo srityje, suprantant, kad fiskalinės priemonės gali padaryti teigiamą poveikį teršimui ir naudotojų elgesiui.
Turėdama tai omenyje, pirmininkaujanti Portugalija sustiprino diskusijas Darbo grupėje mokesčių klausimais dėl direktyvos dėl su lengvaisiais automobiliais susijusių mokesčių (COM(2005)0261) pasiūlymo ir pristatė kompromisinį tekstą, kuris valstybėms narėms suteikia daugiau lankstumo, ypač renkantis poveikio aplinkai kriterijus, kurių būtų laikomasi diferencijuojant mokesčius (CO2 dujų kiekis gramais kilometre, degalų sunaudojimas arba kiti aspektai, galintys padėti sumažinti išmetamų teršalų kiekį). Pirmininkaujanti Portugalija lapkričio 13 d. šiuo klausimu Taryboje (ECOFIN) pradėjo bendrą diskusiją, užsibrėžus tikslą priimti direktyvos pasiūlymą prieš baigiantis jos, kaip pirmininkaujančios valstybės, įgaliojimams, jeigu tik tai bus įmanoma.
Klausimas Nr. 17, kurį pateikė Brian Crowley (H-0823/07)
Tema: Kova su jaunimo ir ilgalaikiu nedarbu Europoje
Ar Taryba galėtų padaryti pareiškimą, bendrais bruožais pristatydama, kokias šiais metais naujas iniciatyvas ji įgyvendino Europos lygmeniu, kad padėtų kovoti su jaunimo ir ilgalaikiu nedarbu Europoje?
Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu Europos Parlamento lapkričio mėn. dalinėje sesijoje Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.
Valstybė narės visų pirma atsako už užimtumo strategijos parengimą ir įgyvendinimą. Vis dėlto Tarybai taip pat tenka dalis atsakomybės užimtumo srityje ir šiais metais ji persvarstė valstybių narių užimtumo strategijas(1) , užimtumo gairėse pabrėždama kovos su jaunimo ir ilgalaikio nedarbo valstybėse narėse svarbą.
Vadovaudamasi sutarties 130 straipsniu, Taryba įsteigė Užimtumo komitetą – patariamąjį organą, kuris, naudodamasis vadinamuoju Kembridžo analizės metodu, 2007 m. spalio mėn. ėmėsi analizuoti valstybių narių užimtumo strategijas, ypatingą dėmesį kreipdamas į jaunimo užimtumą.
Šiais metais Sąjungai prieinama nauja kovos su ilgalaikiu nedarbu tose vietovėse, kur įvyko masiniai atleidimai iš darbo, priemonė – Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas. Jeigu gerbiamasis narys pageidauja žinoti, Parlamentas ir Taryba praėjusių metų pabaigoje šiai priemonei pritarė.
Jungtinėje užimtumo ataskaitoje, patvirtintoje 2007 m. vasario mėn.
Klausimas Nr. 18, kurį pateikė Eoin Ryan (H-0825/07)
Tema: ES parama Sierai Leonei
Atsižvelgiant į labai taikius ir sąžiningus Prezidento ir Vyriausybės rinkimus Siera Leonėje šiais metais, ar Taryba persvarstys Sieros Leonės gyventojams teikiamo ES finansavimo lygį, kad padėtų atkurti šią valstybę, kurią nusiaubė karas ir kuri, anot Jungtinių Tautų, antroji neturtingiausia valstybė pasaulyje?
Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu Europos Parlamento lapkričio mėn. dalinėje sesijoje Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.
Kai rugsėjo 17 d. buvo paskelbti galutiniai rinkimų Siera Leonėje rezultatai, pirmininkaujanti valstybė ES vardu pasveikino naująjį Prezidentą Ernestą Bai Koromą. Taryba siekia geresnio politinio dialogo su naująja vyriausybe.
Siera Leonės gyventojai viso rinkimų proceso metu pademonstravo pagirtinai stiprų atsidavimą demokratijai. Didžiausi nuopelnai dėl sėkmingo rinkimų proceso priklauso pagrindinėms Siera Leonės institucijoms ir ypač Nacionalinei rinkimų komisijai (NRK).
ES pagalba Siera Leonei teikiama iš esmės per Europos plėtros fondą (EPF). Siera Leonei asignuota suma, skiriama iš 10-ojo EPF, planuojamai pagalbai siekia 242 mln. EUR (o ne 220 mln. EUR suma, skiriama iš 9-ojo EPF) ir 26,4 mln. EUR neplanuojamai pagalbai (nenumatytoms padėtims). Ši suma gali būti persvarstyta praėjus pusei termino, labiausiai atsižvelgiant į lyginant su šalies vadovų įsipareigojimais pasiektus rezultatus. Tokia nauja ES bendradarbiavimo per EPF ypatybė iš tiesų leis suteikti tinkamą pagalbą toms šalims, kurios daugiausia įsipareigojo dėl valdymo pertvarkymo. Tikimės, kad nauji Siera Leonės vadovai padės suteikti naują impulsą šalies vystymuisi ir taip užtikrins dar didesnę paramą.
ES ir keletas jos valstybių narių taip pat dosniai remia Siera Leonės Specialųjį teismą. Atkreipiant dėmesį į pastarojo meto Specialiojo teismo kreipimusis dėl poreikio padengti jo 2008 m. išlaidas, Tarybos parengiamieji organai neseniai diskutavo dėl papildomos paramos, kuri galėtų būti suteikta gavus naujus įsipareigojimus dėl 2008 m. biudžeto.
Klausimas Nr. 19, kurį pateikė Liam Aylward (H-0827/07)
Tema: Kova su klimato kaita
Ar Taryba gali pareikšti, kokios konkrečios administracinės ir politinės ES vyriausybių ir Amerikos Vyriausybės struktūros yra įgyvendintos, kad mes visi galėtume kartu bendrai dirbti siekiant įgyvendinti būtinąsias ir konkrečias priemones sustabdyti klimato kaitą?
Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu Europos Parlamento lapkričio mėn. dalinėje sesijoje Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.
ES nusprendė pasiųsti aiškų signalą tarptautinei bendruomenei apie savo pasiryžimą kovoti su klimato kaita ir įsipareigojimą pradėti derybas dėl visuotinio susitarimo laikotarpiui nuo 2012 m., kai liausis galiojęs Kioto protokolas.
Klimato kaitos tema buvo sistemingai įtraukiama į ES diplomatines darbotvarkes, o pastaraisiais metais ji suvaidino svarbų vaidmenį ES ir trečiųjų šalių, įskaitant JAV, aukščiausio lygio ir kituose susitikimuose.
2007 m. balandžio 30 d. paskutinio ES ir JAV aukščiausio lygio susitikimo metu buvo priimtas bendras pranešimas dėl energijos tiekimo patikimumo ir klimato kaitos, kuriame pabrėžiamas bendras susidomėjimas siekiant užtikrinti saugų, nebrangų ir švarų energijos tiekimą bei spręsti klimato kaitos problemą, turint galutinį tikslą stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją.
2006 m. spalio 24–25 d. Helsinkyje tarp ES ir JAV įvyko aukšto lygio dialogas klimato kaitos, švarios energijos ir tvaraus vystymosi klausimais, naudojantis dabartinėmis iniciatyvomis kaip pagrindu Gleneagles mieste Didžiojo aštuoneto priimto veiksmų plano pažangai. Trečiasis Gleneagles dialogo dėl klimato kaitos, švarios energijos ir tvaraus vystymosi ministrų susitikimas įvyko 2007 m. rugsėjo 9–11 d. Berlyne, kuriame dalyvavo 20 šalių, turinčių didelį energijos poreikį (įskaitant JAV), atstovai ir kuriame buvo aptartos naujos idėjos, t. y. integruotos energijos ir klimato kaitos politikos plėtros perspektyva.
Didžiojo aštuoneto Gleneagles susitikime pradėtas procesas davė svarbių rezultatų šių metų Heiligendamm susitikime: visos Didžiojo aštuoneto šalys pripažino, kad JT klimato kaitos procesas yra tinkamas forumas derėtis dėl veiksmų, kurių pasaulis turėtų imtis klimato kaitai pažaboti. Kalbant apie Didįjį aštuonetą taip pat reikėtų paminėti specialųjį „šerpų“ (patarėjų technikos klausimais) susitikimą klimato kaitos klausimais (Berlyne, 2007 m. spalio 16 d.).
Kitas susitikimas, taip pat suteikęs galimybę padaryti pažangą bendradarbiavimo dvišaliuose ES ir JAV susitikimuose srityje, buvo aukščiausio lygio renginys dėl klimato kaitos, kuriam vadovavo Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius (Niujorkas, 2007 m. rugsėjo 24 d.).
Klausimas Nr. 20, kurį pateikė Seán Ó Neachtain (H-0829/07)
Tema: 7-oji ES mokslinių tyrimų ir plėtros pagrindų programa
Ar Taryba gali užtikrinti, kad Europos periferinėms ir regioninėms sritims bus teikiama nauda pagal 7-osios mokslinių tyrimų ir plėtros pagrindų programos vykdymą finansavimo iniciatyvomis nuo dabar ir iki 2013 m.?
Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu Europos Parlamento lapkričio mėn. dalinėje sesijoje Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.
7-oji mokslinių tyrimų ir plėtros pagrindų programa remiasi prielaida, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų politikoje regionai yra tarp vienų svarbiausių suinteresuotųjų šalių.
Pagal specialiąją programą „Pajėgumai“, 126 mln. EUR asignuota būtent iniciatyvai „Žinių regionai“, be to, 340 mln. EUR skirta iniciatyvai „Potencialo tyrimas“, kuri ypač orientuota į Europos Sąjungos suartėjimą ir atokiausius regionus.
Teoriškai minėtas iniciatyvas (į kurias orientuojasi regionai) ketinama įgyvendinti visoje pagrindų programoje. Praėjus pusei termino 7-ąją pagrindų programą planuojama persvarstyti. Persvarstymas vyks programos metu. Gali būti, kad persvarstymas turės padarinių tam tikriems programos aspektams. Nepaisant to, panašu, kad į konkrečius regionus orientuotos iniciatyvos bus pratęstos.
Toliau reikėtų paminėti ERANet projektus, vykdomus pagal specialiąją programą „Bendradarbiavimas“, kurių derėtų nepamiršti atsižvelgiant į regioninį aspektą ir į tai kad atitinkamas mechanizmas vieną iš prioritetų teikia pagalbai kuriant regioninių (ir nacionalinių) visuomeninių mokslinių tyrimų ir technologijų programų tinklus.
Todėl Europos regionai apskritai (ir ypač atokiausi regionai) turėtų iki 2013 m. teikti finansavimo iniciatyvas pagal Septintąją mokslinių tyrimų ir plėtros pagrindų programą.
Be to, gali būti įmanoma pasiekti didesnės sinergijos tarp mokslinių tyrimų ir plėtros pagrindų programos bei su struktūriniais fondais susijusių programų, įgyvendinamų Europos regionuose, ypač leidžiant regioninėms valdžios institucijoms dalyvauti pagrindų programoje ir sudarant galimybę Europos regionams vietiniu lygmeniu plėtoti rezultatus, pasiektus dalyvaujant projektuose, kuriuos apima programa.
Klausimas Nr. 21, kurį pateikė Marcin Libicki (H-0832/07)
Tema: Beludžistano gyventojų teisės
Pakistanas gynė Kašmyro gyventojų apsisprendimo teisės pagrindus. Ar Taryba mano, kad Pakistanas turi suteikti tas pačias teises Beludžistano ir gentinių Pakistano regionų gyventojams, vietoj jų išnaudojimo ginkluotosiose pajėgose siekiant malšinti savo gyventojus?
Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu Europos Parlamento lapkričio mėn. dalinėje sesijoje Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.
Taryba niekada neišsakė savo požiūrio dėl Beludžistano gyventojų apsisprendimo teisės klausimo.
Klausimas Nr. 23, kurį pateikė Johan Van Hecke (H-0834/07)
Tema: 1,5 mln. kinų priverstinis iškeldinimas dėl Olimpinių žaidynių
Yang Chunlin, Kinijos žemės teisių gynėjas, buvo kankinamas Kinijos kalėjime. Pasak jo sesers Yan Chunping, aktyvistas kalėjime praleido keletą dienų surakintas toje pačioje padėtyje ir buvo verčiamas valyti kitų kalinių ekskrementus. Įkalinimo priežastimi tapo jo paskelbta peticija dėl Olimpinių žaidynių. Po peticija, pavadinta „Mes norime žmogaus teisių, o ne Olimpinių žaidynių“, aktyvistas surinko daugiau nei 10000 parašų, daugiausia iškeldintų ūkininkų. Neteisėtas žemės nusavinimas yra įprastas dalykas Kinijoje. Pusantro milijono gyventojų buvo priversti palikti savo namus, kurių vietoje buvo pastatyti nauji sporto kompleksai.
Ilgą laiką manyta, kad Olimpinių žaidynių surengimas Kinijoje turės teigiamų padarinių šiai šaliai, nes toks renginys suteiks jai progą labiau atsiverti išorės pasaulio poveikiui. Deja, dabar susidaro įspūdis, kad vienintelė Europai likusi poveikio priemonė yra Olimpinių žaidynių boikotavimas. Ar Taryba ieškos būdų boikotuoti Žaidynes, taip siekdama parodyti Kinijai, kad rimti žmogaus teisių pažeidimai yra nepriimtini?
Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu Europos Parlamento lapkričio mėn. dalinėje sesijoje Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.
Laikantis ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų, ES misijos Pekine vadovai atidžiai stebi žmogaus teisių gynėjų, įskaitant ir Yango Chunlino, padėtį, o Taryba reguliariai įvairiais kanalais su Kinijos valdžios institucijomis kalba apie konkrečius nerimą keliančius atvejus.
Spalio 17 d. derybų Pekine metu Kinijos valdžios institucijoms taip pat perdavėme konkrečių atvejų sąrašą. Susitikime ES išsakė susirūpinimą žmogaus teisių gynėjų įžeidinėjimu ir tebesitęsiančiu kalinimu. ES išreiškė apgailestavimą dėl augančio žiniasklaidos priemonių, įskaitant internetą, sekimo ir kontrolės bei gynė žodžio laisvę. Taip pat buvo iškeltas kankinimų klausimas. Kaip ir ankstesnių dialogų metu, ES pakvietė Kiniją ratifikuoti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Kinija pasirašė prieš devynerius metus ir kuriuo puoselėjamos bei ginamos piliečių teisės ir suteikiama apsauga nuo piktnaudžiavimo.
Dialogo dėl žmogaus teisių su Kinija metu ES reguliariai kelia daug nusiskundimų, išdėstytų atvirame laiške „Mes norime žmogaus teisių, o ne Olimpinių žaidynių“, kuris ir atspindėjo Yango Chunlino kampanijos esmę. Paskutiniame derybų ture buvo iškelti tokie klausimai: tokių pačių galimybių ir laisvės kaip ir užsienio šalių žurnalistams suteikimas savo valstybės žurnalistams, statybose dirbančių Kinijos darbuotojų teisių gynimas ir darbuotojų migrantų diskriminacijos nutraukimas. Taryba taip pat domėjosi priverstiniu gyventojų iškeldinimu dėl miesto plėtros, galimai susijusios su Olimpinėmis žaidynėmis.
Apibendrinant galima teigti, kad Taryba sutinka su gerbiamojo nario nuomone, kad žmogaus teisių padėtis Kinijoje nesiliauja kėlusi susirūpinimo. Vis dėlto kai kuriose srityse matyti nedidelė pažanga, pvz., Aukščiausiojo Kinijos liaudies teismo atlikta mirties nuosprendžių apžvalga parodė, kad sumažėjo įvykdytų nuosprendžių skaičius, nuo 2007 m. sausio 1 d. užsienio žiniasklaidos atstovams taikoma mažiau suvaržymų, be to, paskelbta nauja darbo sutarčių teisė.
Todėl Taryba tiki, kad verta tęsti dialogą su Kinija šiais klausimais, net jeigu kiekvieno derybų turo rezultatai ne visada yra apčiuopiami ir iš tiesų judama labai pamažu.
Kalbant apie žmogaus teises ir Olimpines žaidynes, Kinija, pasisiūlydama tapti 2008 m. Olimpinių žaidynių šeimininke, šioje srityje prisiėmė keletą įsipareigojimų. Taigi Taryba atidžiai stebės padėtį ir kels klausimus dėl nerimą keliančių temų. Kalbant apie galimybę boikotuoti Žaidynes, nei Taryba, nei ES neturi įgaliojimų priimti tokius sprendimus (dėl to kiekviena TOK valstybė narė turi apsispręsti atskirai).
Klausimas Nr. 24, kurį pateikė Justas Vincas Paleckis (H-0836/07)
Tema: Dėl Reformų sutarties ratifikavimo
Spalio 18–19 d. ES Vadovų Tarybos susitikime buvo patvirtinta Reformų sutartis, kuri turi būti pasirašyta gruodžio 13 d. Lisabonoje. Priėmus susitarimą bus galima užbaigti šešerius metus užsitęsusias diskusijas dėl institucinės reformos ir pereiti prie svarbiausių ES uždavinių sprendimo. Tačiau kaip liudija ES Konstitucinės sutarties patyrimas, Reformų sutarties dar laukia sudėtingas ratifikavimo 27 valstybėse kelias. Sociologiniai tyrimai parodė, kad apie 60 proc. Konstitucinei sutarčiai nepritarusių piliečių Prancūzijoje savo nusiteikimą grindė ir tuo, kad Sutarties tekstas yra labai painus ir nesuprantamas. Konstitucinė sutartis, palyginti su Reformų sutartimi, buvo gerokai trumpesnė ir nesunkiai suprantama. Kyla abejonių, ar valstybės narės sugebės tinkamai išaiškinti savo piliečiams naujos sutarties turinį ir esmę.
Ar ES Taryba turi europinio lygmens planų, kurie padėtų valstybėms narėms pristatyti sutarties tekstą ES piliečiams?
Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu Europos Parlamento lapkričio mėn. dalinėje sesijoje Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.
Atsakomybė už ratifikavimo procesus tenka išimtinai kiekvienai valstybei narei.
Klausimas Nr. 25, kurį pateikė Ryszard Czarnecki (H-0839/07)
Tema: ES ir Albanijos Stabilizavimo ir asociacijos susitarimo ratifikavimas
Kada pasibaigs 2006 m. tarp ES ir Albanijos pasirašyto Stabilizavimo ir asociacijos susitarimo ratifikavimo procesas?
Šiandien tik 10 iš 27 valstybių narių yra ratifikavusios šį susitarimą: šešios „naujosios“ (Lenkija, Vengrija, Slovakija, Slovėnija, Lietuva ir Latvija) ir keturios „senosios“ valstybės narės (Ispanija, Airija, Švedija ir Liuksemburgas).
Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu Europos Parlamento lapkričio mėn. dalinėje sesijoje Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.
Tokios ratifikavimo procedūros teisinė ir parlamentinė tvarka valstybėse narėse skiriasi. Dėl tos priežasties Taryba negali numatyti, kada minėtos procedūros bus baigtos. Taryba labai tikisi, kad pažanga toliau vyks ir procedūros bus baigtos per kelis mėnesius.
Dabartinė padėtis rodo, kad, be minėtų 10 valstybių narių, neseniai dar dvi (Jungtinė Karalystė ir Estija) ratifikavo ES ir Albanijos Stabilizavimo ir asociacijos susitarimą.
Klausimas Nr. 27, kurį pateikė Rodi Kratsa-Tsagaropoulou (H-0844/07)
Tema: Pensijų reforma ir jos poveikis dirbančioms moterims
Graikijoje, kaip ir kitose valstybėse narėse, neseniai prasidėjo viešas dialogas dėl pensijų reformos ir galimų „protekcionistinių“ teisės aktų pataisų moterų atžvilgiu. Atsižvelgiant į būsimas diskusijas dėl pensijų reformos, vyksiančias lapkričio 13–14 d. Lisabonoje(1), koks įspūdis šiandien susidaro apie svarstymus Užimtumo ir socialinių reikalų taryboje (EPSCO) dėl pensijų priemonių moterų atžvilgiu kiekvienoje valstybėje narėje? Kokios priemonės, jų manymu, davė geriausią rezultatą moterų užmokesčio, galimybių įsidarbinti ir karjeros perspektyvų srityse? Ar Taryba paprašys Komisijos parengti lyginamąjį įvertinimą, atsižvelgiant į geriausios moterų užimtumo lygio didinimo patirties nustatymą ir lengvinant joms darbo ir šeimos derinimą?
Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu Europos Parlamento lapkričio mėn. dalinėje sesijoje Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.
Valstybių narių buvo paprašyta, prisidedant prie Tarybos ir Komisijos Jungtinės ataskaitos apie socialinę apsaugą ir integraciją, kurią Socialinės apsaugos komitetas parengė Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikimui ir pateikė tvirtinti Tarybai, pateikti informaciją apie naujausias tendencijas jų pensijų sistemose. Gerbiamoji narė dalį informacijos apie dabartinę reformos padėtį Graikijoje ras 2007 m. jungtinės ataskaitos priedo atitinkamame analitiniame įraše.(2)
Klausimai, susiję su profesinės veiklos ir šeimos gyvenimo suderinimu, priklauso Tarybos prioritetams ir ta pačia proga norėčiau priminti, kad gerbiamosios narės išsakytas susirūpinimas buvo iškeltas ir neoficialiame ministrų, atsakingų už lyčių lygybės skatinimą, susitikime (spalio 4 d.), kurio metu ypatingas dėmesys buvo skiriamas šiems klausimams: lyčių aspekto įtraukimas į ekonomikos augimo ir užimtumo skatinimą; moterų verslumo dvasia ir integracija į darbinę veiklą; vyrų ir moterų profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo derinimas.
Liepos 12 d. įvykusios konferencijos „Profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo derinimas: nauji iššūkiai socialiniams partneriams ir viešajai tvarkai“ metu buvo pabrėžta strateginė šių sričių derinimo svarba, visų pirma įgyvendinant Lisabonos strategijoje užsibrėžtus užimtumo tikslus, ypač susijusius su moterų įdarbinimo sąlygomis (lygios galimybės, socialinės paslaugos, lankstus darbo laikas).
„2007 m. Jungtinė ataskaita apie socialinę apsaugą ir integraciją – Šalių apybraižos“ (SEC (2007) 272).
Klausimas Nr. 28, kurį pateikė Athanasios Pafilis (H-0846/07)
Tema: Vėžio ligos paplitimas tarp karių, tarnaujančių NATO misijose Bosnijoje, Kosove ir Afganistane
Graikijos spauda neseniai pranešė, kad 23 Graikijos ginkluotųjų pajėgų kariams, tarnavusiems NATO misijose Bosnijoje, Kosove ir Afganistane po 1996 m., buvo diagnozuotas vėžys. Didėja įtarimai, kad tai susiję su laikotarpiu, kai kariai turėjo kontaktą su neprisodrintu uranu, todėl dabar konstatuoti trys virškinimo sistemos, du sėklidžių ir du kraujo vėžio atvejai. Kitų 15 vėžio atvejų detalių nebuvo pateikta. Panašių vėžio ligos atvejų tarp karių, dirbusių konfliktų zonose, pasitaikė ir kitose šalyse, pvz., Italijoje, kur oficialiai užregistruoti 225 ligos atvejai, iš kurių 37 jau patvirtinti kaip nepagydomi.
Koks yra Tarybos požiūris dėl ES ir NATO atsakomybės už uždraustų ginklų naudojimą kare su Jugoslavija? Ar ketinama išmokėti kompensacijas susirgusiems kariams ir civiliams?
Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu Europos Parlamento lapkričio mėn. dalinėje sesijoje Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.
Klausimai apie NATO karines operacijas nepriklauso Europos Sąjungos, kuri neturi informacijos gerbiamojo nario užduotu klausimu, kompetencijai.
Klausimas Nr. 29, kurį pateikė Paulo Casaca (H-0848/07)
Tema: Doris Lessing ir Irano diktatūra
2007 m. Nobelio literatūros premijos laimėtoja laikraščiui „El Pais“ teigė, kad niekas nedrįsta kritikuoti Irano diktatūros dėl su nafta susijusių priežasčių – tokiu būdu ji pademonstravo puikų taikios ES politikos Teherano atžvilgiu priežasčių supratimą.
Ar Taryba nemano, kad tokia taiki politika Teherano atžvilgiu turės rimtų padarinių Irano piliečiams ir pastatys į pavojų pasaulio taiką?
Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu Europos Parlamento lapkričio mėn. dalinėje sesijoje Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.
Taryba smerkia nuolatinį žmogaus teisių padėties blogėjimą Irane. ES pirmininkaujanti valstybė atidžiai stebėjo padėtį ir keletą kartų demaršu Lisabonoje ir Teherane bei deklaracijomis kvietė Iraną užtikrinti savo tarptautinių įsipareigojimų dėl žmogaus teisių vykdymą.
Nuo to laiko, kai pirmininkauja Portugalija, ES priėmė keletą deklaracijų jaunimo teisės, mirties bausmės ir žodžio laisvės srityje ir, esant reikalui bei vadovaujantis ES gairėmis dėl mirties bausmės, kankinimo ir žmogaus teisių gynėjų, ketina tai daryti toliau.
Buvo pateikti penki demaršai, plačiai susiję su esminėmis susirūpinimą keliančiomis sritimis, pvz., mirties bausmės taikymu neįgyvendinus minimalių tarptautiniu mastu nustatytų taisyklių (nepilnamečių mirties bausmės, mirties bausmės užmėtant akmenimis ir viešos mirties bausmės), padidėjusiu žodžio, spaudos ir žiniasklaidos laisvės suvaržymu, taip pat tam tikrų mažumų ir religinių bendruomenių, ypač bahajų, ir žodžio laisvės gynėjų persekiojimu.
ES parėmė šiuos demaršus ir tvirtai įsipareigojo paremti šiuo metu Kanados Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 3-iajam komitetui pateiktą svarstyti rezoliuciją.
Klausimas Nr. 30, kurį pateikė Danutė Budreikaitė (H-0850/07)
Tema: Dėl Villa Lituania likimo
Jau 16 metų, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Tiek pat laiko Lietuvai negrąžinamas iki 1937 m. jai priklausęs ambasados pastatas Romoje, vadinamas Villa Lituania vardu. Nepaisydami Lietuvos ambasadoriaus Stasio Lozoraičio įteiktos notos, Italijos pareigūnai leido sovietams užimti Villa Lituania. Šiandien prie šio pastato plevėsuoja Rusijos vėliava.
Nors visą šį laiką Roma tvirtino, kad Lietuva neprarado teisių į Villa Lituania, dabar Italijos užsienio reikalų ministras Massimo D‘Alema pareiškė, kad Lietuvai niekada nebus sugrąžinta jos nuosavybė. Lietuvai siūloma 1999 m. nuomotis Stozzi rūmus, esančius Romos pakraštyje. Tačiau tai neišsprendžia svarbiausios diplomatinės prieštaros – prarastos nuosavybės atkūrimo. Šiuo metu Villa Lituania vertė 20 mln. EUR.
Kaip, Tarybos nuomone, Lietuva galėtų įgyvendinti savo teisėtus reikalavimus?
Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu Europos Parlamento lapkričio mėn. dalinėje sesijoje Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.
Taryba šio klausimo nesvarstė, kadangi ši tema nepriklauso jos kompetencijai.
Klausimas Nr. 31, kurį pateikė Pedro Guerreiro (H-0852/07)
Tema: Bendrijos lėšos būsimai Europos jūros politikai
Komisija neseniai pateikė pasiūlymą dėl būsimos „integruotos jūros politikos“ ES lygmeniu. Kadangi bet kokia iniciatyva šioje srityje turėtų apsaugoti valstybių narių įgaliojimus valdyti joms priklausančią teritoriją, ypač savo teritorinius vandenis ir ekonominės atskirties zonas tokiais klausimais kaip išteklių naudojimas, transportavimas, tyrimai, pasienio kontrolė ir apsauga, planavimas, aplinkosaugos arba ekonominė veikla, pvz., žvejyba,
kaip Taryba ketina iš Bendrijos biudžeto finansuoti šią politiką, atsižvelgdama į naujų finansinių išteklių teikimo naujiems prioritetams principą?
Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu Europos Parlamento lapkričio mėn. dalinėje sesijoje Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.
Komisija savo komunikate dėl integruotos Europos sąjungos jūros politikos, patvirtintame 2007 m. spalio 10 d., bendrais bruožais išdėstė pasaulinės su jūros reikalais susijusios politikos idėjas ir nurodė, kokių veiksmų bei iniciatyvų ketina imtis ateityje, kad sukurtų galimybę parengti integruotą Europos Sąjungos jūros politiką.
Tikimasi, kad 2007 m. gruodžio mėn. vyksiančio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu ji pakomentuos Komisijos komunikatą ir jame išdėstytas mintis.
Taryba laukia pasiūlymų dėl būsimos jūros politikos, kuriuos Komisija, naudodamasi jai suteikta iniciatyvos teise, norėtų pateikti ir kuriuos Taryba išanalizuos laikydamasi atitinkamų procedūrų bei atsižvelgdama į Bendrijos taisykles. Jeigu dėl tokiame pasiūlyme pateiktos priemonės būtų pareikalauta Bendrijos finansavimo, Taryba, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos Parlamentu, turėtų išanalizuoti klausimą laikydamasi taikytinų biudžeto taisyklių.
Klausimas Nr. 32, kurį pateikė Diamanto Manolakou (H-0855/07)
Tema: Įsikišimas į vientisą Vengrijos komunistinės darbininkų partijos struktūrą
Budapešto teismo sprendimu buvo įsikišta į Vengrijos komunistinės darbininkų partijos struktūrą. Teismas netgi įsakė atšaukti 21-ąjį partijos suvažiavimą. Partijos vykdomasis organas užprotestavo sprendimo, kuris pastarųjų dviejų dešimtmečių teisės istorijoje neturi precedento, politinį pobūdį. Partijos vadovybei atsisakius įvykdyti įsakymą atšaukti suvažiavimą, Teismo pirmininkas leido suprasti, kad partijos pirmininkas Gyula Thurmer ir šeši vykdomojo organo nariai už teismo negerbimą gali būti nubausti dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Šis teismo sprendimas pažeidžia Vengrijos Konstitucijoje įtvirtintą žodžio laisvę ir papildo kitas Rytų Europoje taikomas antikomunistines priemones.
Ar Taryba pasmerks neleistiną Budapešto teismo poziciją Vengrijos komunistinės darbininkų partijos atžvilgiu?
Ar Taryba mano, kad partijai keliant kaltinimus rimtai pažeidžiamos politinės ir demokratinės teisės bei laisvės ir neteisėtai kišamasi į visiškai teisėtos politinės partijos vidaus reikalus?
Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu Europos Parlamento lapkričio mėn. dalinėje sesijoje Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.
Taryba neprivalo skelbti savo nuomonės apie valstybės narės teismo priimtą sprendimą.
Klausimas Nr. 33, kurį pateikė Vural Öger (H-0859/07)
Tema: Dvišaliai Turkijos ir Kipro santykiai
Iki šiol nepadaryta jokia pažanga normalizuojant dvišalius Turkijos ir Kipro Respublikos santykius. Nors 2006 m. Tarybai pirmininkavusi Suomija vadinamąją „Kipro problemą“ padarė vienu iš pagrindinių tikslų užsienio politikos srityje, šiuo metu Tarybai pirmininkaujanti Portugalija ilgą laiką ją ignoravo.
Kokių veiksmų Tarybai pirmininkaujanti Portugalija ketina imtis iki 2007 m. pabaigos, kad išeitų iš aklavietės, kurioje šiuo metu atsidūrusios derybos?
Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu Europos Parlamento lapkričio mėn. dalinėje sesijoje Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.
Turkijos ir Kipro Respublikos dvišalių santykių normalizavimo problema yra atidžiai stebima ir sprendžiama atitinkamais lygmenimis. Turkija įsipareigojo ratifikuoti ir įgyvendinti Ankaros susitarimo pritaikomąjį protokolą dėl dešimties naujų valstybių narių įstojimo į ES, tačiau iki šiol savo įsipareigojimo neįvykdė. Šiam klausimui buvo skirta daug dėmesio, pvz., ES ir Turkijos politinių vadovų trijulės rugsėjo 18 d. susitikimo Lisabonoje metu. Šis klausimas taip pat bus svarstomas kitame ES ir Turkijos ministrų susitikime, kuris vyks lapkričio 20 d. Briuselyje. Be to, Taryba reguliariai prašo Turkijos pakeisti savo politiką Kipro Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose ir forumuose atžvilgiu.
Taryba taip pat išanalizuos padėtį remdamasi Komisijos lapkričio 6 d. paskelbta pažangos ataskaita.Vadovaudamasi 2006 m. gruodžio 11 d. Tarybos išvadomis, Taryba išanalizuos klausimus, kuriuos apima 2005 m. rugsėjo 21 d. ES deklaracija. Visiškas Protokolo įgyvendinimas taip pat yra trumpalaikis prioritetas pagal Stojimo partnerystę, kuri bus persvarstyta šiais metais. Turkijos įsipareigojimų ES ir pagal Stojimo partnerystės prioritetus vykdymas turės poveikio derybų procesui.
Dėl padėties Kipre Sąjunga vis dar įsipareigojusi prisidėti ieškant Kipro problemos sprendimo, kuris atitiktų JT reikalavimus ir principus, būtų visa apimantis, įgyvendinamas ir atitiktų pagrindinius ES principus.Atsižvelgdami į tai, mes remiame greitą susitarimo, pasiekto 2006 m. liepos 8 d. prižiūrint JT, įgyvendinimą ir toliau nekantriai laukiame techninių komitetų ir ekspertų grupių darbo gilesniais klausimaispradžios.
Galiu patikinti gerbiamąjį narį, kad pirmininkaujanti valstybė ir Sąjunga toliau rems pastangas šioje srityje.
Norėčiau taip pat pareikšti, kad Sąjunga vis dar įsipareigojusi prisidėti ieškant Kipro problemos sprendimo, kuris atitiktų JT reikalavimus ir principus, būtų visa apimantis, įgyvendinamas ir atitiktų pagrindinius ES principus.Pirmininkaujanti valstybė tęsia tyrimą siekiant sutarimo dėl visiško Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos (GAERC) 2004 m. balandžio mėn. ir 2007 m. sausio mėn. išvadų pritaikymo.
Klausimas Nr. 34, kurį pateikė Robert Evans (H-0861/07)
Tema: Skrydžiai į Šiaurės Kiprą
Ar Taryba aptarė tiesioginių skrydžių į Ercan oro uostą (vienintelį tarptautinį oro uostą Šiaurės Kipre), įsikūrusį netoli padalytos Kipro sostinės Nikosijos?
Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu Europos Parlamento lapkričio mėn. dalinėje sesijoje Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.
Skrydžiai reguliuojami nacionaliniu lygmeniu, tuo užsiima kompetentingos valstybių narių institucijos. Europos Komisija privalo užtikrinti, kad skrydžių reguliavimas būtų vykdomas atsižvelgiant į Bendrijos teisę, tai yra laikantis tarptautinių įsipareigojimų. Todėl Taryba šio klausimo neaptarė.
Galiu pridurti, kad Kipro Respublikos vyriausybė, naudodamasi savo suverenia teise nustatyti teisėtus oro uostus, taip pat atvykimo į Respubliką ir išvykimo iš jos uostus bei laikydamasi tarptautinė teisės (Čikagos konvencija), pareiškė nuomonę, kad veiksmai Tymbou (Ercan) oro uoste yra neteisėti. Oro uostas yra įsikūręs toje Kipro Respublikos teritorijos dalyje, kurios Kipro Respublikos vyriausybė nesugeba veiksmingai kontroliuoti ir kuri veikia neturėdama reikalingų kompetentingų institucijų įgaliojimų, kuriuos suteikia vyriausybė.
Norėčiau taip pat pareikšti, kad Sąjunga vis dar įsipareigojusi prisidėti ieškant Kipro problemos sprendimo, kuris atitiktų JT reikalavimus ir principus, būtų visa apimantis, įgyvendinamas ir atitiktų pagrindinius ES principus.Pirmininkaujanti valstybė toliau teikia demaršus siekiant sutarimo dėl visiško Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos (GAERC) 2004 m. balandžio ir 2007 m. sausio mėn. išvadų pritaikymo.
Klausimas Nr. 35, kurį pateikė Georgios Toussas (H-0863/07)
Tema: Skubus Kubai paskelbto embargo panaikinimas
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas likus kelioms dienoms iki 2007 m. spalio 30 d. JT Generalinės Asamblėjos, skirtos aptarti rezoliucijos projektą ir pasmerkti užsitęsusį JAV Kubai paskelbtą ekonominį, komercinį ir finansinį embargą, paskelbė apie naujas priemones Kubos atžvilgiu. Tuo pačiu metu jis paskelbė apie finansinę ir politinę pagalbą, skirtą „paskleisti demokratiją Kuboje“, t. y. nuversti socialistinę vyriausybę. Prezidentas taip pat per tarptautinę žiniasklaidą užsiminė, kad jis ketino imtis daugiau iniciatyvų, įskaitant tarptautinio „laisvės fondo“, skirto padėti kubiečiams atkurti savo šalį, įsteigimą, leidimo privačioms iniciatyvoms palengvinti Kubos studentų prieigą prie interneto suteikimą ir galimybes jauniems kubiečiams dalyvauti stipendijų programose.
Ar Taryba pritars tarptautiniam raginimui priimti JT Generalinės Asamblėjos parengtą rezoliuciją dėl JAV Kubai paskelbto embargo panaikinimo? Ar Taryba smerkia pasikartojantį JAV kišimąsi į Kubos vidaus reikalus?
Šis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu Europos Parlamento lapkričio mėn. dalinėje sesijoje Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.
ES mano, kad šis klausimas yra pats svarbiausias JAV ir Kubos dvišalių santykių srityje. Vis dėlto, kaip tai buvo praėjusiais metais, ES balsavo už Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Rezoliuciją 61 dėl poreikio nutraukti JAV Kubai paskelbtą ekonominį, komercinį ir finansinį embargą. Taryba priėmė Reglamentą (EB) 2271, saugantį nuo trečiosios šalies priimtų teisės aktų ekstrateritorialaus taikymo poveikio ir tuo grindžiamų ar iš to kylančių veiksmų, ir Bendrųjų veiksmų aktą, priimtą remiantis Europos Sąjungos sutarties J.3 ir K.3 straipsniais dėl priemonių, apsaugančių nuo trečiosios valstybės priimtų teisės aktų taikymo už tos valstybės ribų, jais grindžiamų arba jų sukeliamų veiksmų. ES toliau ragina panaikinti Helms-Burton įstatymus.
Be to, 2007 m. birželio 18 d. Tarybos išvadose dėl ES politikos Kubos atžvilgiu teigiama, kad: „ES pripažįsta Kubos piliečių teisę savarankiškai priimti sprendimą dėl savo ateities ir toliau lieka pasirengusi pozityviai prisidėti prie būsimų pokyčių visuose Kubos visuomenės sektoriuose, be kita ko, parengdama bendradarbiavimo priemones.“
KLAUSIMAI KOMISIJAI
Klausimas Nr. 43, kurį pateikė Liam Aylward (H-0828/07)
Tema: ES taikos palaikymo misija į Čadą
Ar Komisija galėtų padaryti išsamų pareiškimą, bendrais bruožais pristatydama iki šiol pasiektą pažangą mobilizuojant 4000 stiprias ES taikos palaikymo pajėgas į Čadą, ir ar Komisija galėtų nurodyti, kiek Europos šalių įsipareigojo siųsti taikos palaikymo pajėgas šioje misijoje?
Planavimo procesas vis dar tęsiamas, o oficialus Pajėgų formavimo procesas prasidės, kai tik Taryba susitars dėl operacijų koncepcijos, o to tikimasi artėjančiomis savaitėmis pagal Komisijai prieinamą informaciją.Už Pajėgų formavimo proceso vykdymą atsakingas operacijų vadas. ES valstybės narės pateikė neoficialius nurodymus dėl įnašų taikos palaikymo pajėgoms, tačiau šiuo etapu jie nėra privalomi.
Kadangi Bendri veiksmai priklauso Europos saugumu ir gynybos politikos sričiai, gerbiamasis narys taip pat gali pageidauti kreiptis į Tarybą dėl papildomos informacijos.
Klausimas Nr. 44, kurį pateikė Seán Ó Neachtain (H-0830/07)
Tema: Pradinio lavinimo teikimas Trečiajame pasaulyje
Ar Komisija galėtų padaryti pareiškimą, bendrais bruožais pristatydama, kokias programas ji siekia teikti pradiniam lavinimui Trečiojo pasaulio šalių vaikams, ir šios paramos finansinį lygį, ir bendrai paaiškindama, kaip šios programos yra tvarkomos?
Komisija prisideda prie visuotinio pradinio lavinimo Tūkstantmečio vystymo tikslų (TVT) įgyvendinimo taikydama įvairias priemones. Europos konsensuso ir Afrikos strategijos TVT tai yra aiškiai palaikoma.
Šiuo metu Europos Komisija dvišaliu bendradarbiavimu palaiko besivystančių šalių pastangas švietimo srityje, taikydama daugiau kaip 400 dvišalių ir regioninių veikiančių projektų beveik 100 šalių. 2006 m. EB skyrė 517 mln. EUR jos vystymosi politikos ir išorės pagalbos švietimo sričiai:43 proc. pagrindiniam lavinimui, 15 proc. viduriniam išsilavinimui, 24 proc. „po vidurinio“ išsilavinimo skirtam mokymui ir 18 proc. konkrečiai institucijų paramai.
Papildomai projektais teikiamai paramai Komisija aprūpina bendra biudžeto parama 28 šalis pagal 9-ąjį Europos plėtros fondą.Ši priemonė yra svarbi, nes ja padedama mokėti darbo užmokesčius ir kitas eksploatavimo išlaidas, kurios įtrauktos į šių valstybių vyriausybių biudžetus.Šioms 28 šalims skiriamų apytiksliai 30 proc. lėšų yra planuojama paskirstyti šia tvarka. Komisija teikia esminę paramą švietimui šia priemone, pagal kurią finansiškai stipriai skatinama įgyvendinti tvirtas politikos kryptis socialiniuose sektoriuose, kadangi bendro biudžeto paramos išmokos dalis yra susijusi su rodikliais, kuriais remiantis prisidedama prie TVT pasiekimų.
Pagal Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos efektyvumo ir derinimo, Komisija ketina padidinti jos planuojamos dvišalės vystymosi pagalbos programos dalį, skiriamą sektoriui arba bendrai pagalbai biudžeto parama iki 50 proc., jeigu įmanoma.
Paprasčiausias apskaitos metodas, taikomas vystymosi pagalbai pagal paskirstymus sektoriui, iš tikrųjų nėra išbaigtas.Pvz., Ruandos biudžeto paramą teikia koordinuota paramos teikėjų grupė, dalyvaujanti nuolatiniame sektoriaus dialoge su valdžios institucijomis. Rezultatai matomi, kadangi valstybės išlaidos buvo sėkmingai paskirstytos socialiniams sektoriams (mažinant kariuomenės išlaidas). 1998–2004 m. socialinės išlaidos padidėjo nuo 2,5 proc. iki 7,5 proc. bendrojo vidaus produkto.Pagal specialius veiksmus buvo sudarytos sąlygos pašalinti mokyklinius mokesčius, atitinkamai padidėjus pradiniam registravimo koeficientui iki 93 proc.
Kalbant apie naują programos laikotarpio ciklą, apytiksliai 1,8 mlrd. EUR iš EB biudžeto numatyta skirti švietimui ir 10-ojo Europos plėtros fondo (visiems regionams). Komisija gerina būdus, kaip skirti finansavimo įsipareigojimus TVT pažangai.TVT sutartis yra sustiprinta Bendrojo biudžeto paramos forma, kurios rezultatų rodikliai yra susiję su švietimo ir kitais TVT atitinkamais sektoriais. Tikslas yra išlaikyti ilgalaikes prognozes, kuriomis remiantis parama švietimui nebūtų trukdoma „sustojimo ir tęsimo“ dinamika, kuria dažnai apibūdinamos biudžeto paramos išmokos.
Galiausiai pagal teminę programą „Investavimas į žmones“ taip pat bus aprūpinama papildoma pagalba besivystančias šalis tais atvejais, kai nuolatinis finansinės paramos skyrimas yra nepakankamas.Tokia papildoma parama bus naudojama pagreitinti pažangą siekiant pagrindinio Visuotinio pradinio išsilavinimo įgijimo (angl. UPC) tikslo „Švietimas visiems“ finansiniais įnašais pagreitintai iniciatyvai (angl. FTI).
Klausimas Nr. 45, kurį pateikė Rodi Kratsa-Tsagaropoulou (H-0845/07)
Tema: Bendrijos pagalba nuo humanitarinės krizės nukentėjusiam Mianmarui
Neseniai buvo gauta daug ataskaitų iš Mianmare veikiančių NVO, kuriose pranešama apie išplitusį skurdą ir įspėjama, kad panašu, jog padėtis dar pablogės, nes auga naftos kaina, trūksta socialinio aprūpinimo paslaugų, o valstybė neskiria lėšų sveikatos ir švietimo sektoriams. NVO taip pat mano, kad tarptautinės pagalbos programos yra pernelyg ribotos ir neatitinka tikslo. 2007 m. spalio 15–16 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos susitikime buvo prieita išvada, kad būtina sukurti esminę humanitarinės pagalbos Mianmarui programą, ir paskelbta, kad ES yra pasirengusi padidinti pagalbą, atsižvelgdama į humanitarinės padėties įvertinimą.
Kokiu lygmeniu šalyje veikia Europa ir kokių veiksmų imtasi bendradarbiaujant su gyventojais, vietinėmis organizacijomis ir tarptautinėmis įstaigomis? Ar Komisija gavo dabartinės humanitarinės padėties ir galimo tarptautinio embargo poveikio įvertinimą? Ar Komisija ketina imtis tolesnių priemonių ir iniciatyvų humanitarinėje ir diplomatinėje srityje?
Pastaruosius penkerius metus tik augęs bendras Birmos gyventojų pažeidžiamumas Komisijai kelia tokį patį susirūpinimą, kaip ir humanitarinėms organizacijoms. Atsižvelgdama į padėties blogėjimą, pastaruosius penkerius metus Komisija nuolat didino humanitarinę pagalbą. 1997 m. Birmos krizei buvo skirta kiek mažiau nei 4 mln. EUR – ši suma padengė ne tik pagalbą šalies viduje gyvenantiems žmonėms, bet taip pat pagalbą kaimyninėse šalyse pabėgėlių stovyklose gyvenantiems Birmos piliečiams. 2007 m. vykdomos programos pasiekė 15,5 mln. EUR sumą.
Prioritetiniai veiksmų Birmoje sektoriai yra apsauga, pagrindinė sveikatos priežiūra, vanduo ir higiena, pagalba maistu ir nėščių bei krūtimi maitinančių moterų ir vaikų maitinimas. Pabėgėlių stovyklose Tailande (čia jų yra apie 150 000) Komisijos parama užtikrina pagrindinių poreikių patenkinimą: tai maistas, sveikatos priežiūra bei galimybė gauti geriamojo vandens ir higiena. Šiuos veiksmus įgyvendina Jungtinių Tautų agentūros, Raudonojo Kryžiaus Tarptautinis komitetas (RKTK) ir nevyriausybinės organizacijos (NVO).
Be to, Komisija gali pranešti gerbiamajai narei, kad ką tik buvo patvirtinta 1 mln. EUR parama Pasaulio maisto programai (PMP) ir kad šiuo metu ruošiama nauja 18 mln. EUR vertės programa, apimanti 2007 m. pabaigą ir visus 2008 m., kuria siekiama patenkinti apsaugos, pagrindinės sveikatos priežiūros, vandens ir sanitarijos bei Birmos pabėgėlių Tailande poreikius.
Humanitarinė pagalba bus įtraukta į biudžeto eilutę „Pagalba iškeldintiems žmonėms“, Mianmarui ir Tailandui suteikiant 16 mln. EUR paramą 2007–2010 m., o nuo 2008 m. – į Teminę maisto saugos programą, vien Mianmarui skiriant 16 mln. EUR.
Greta humanitarinės pagalbos tiesiogine prasme Komisija taip pat sukūrė kovos su skurdu programas. 2007 m. buvo pirmą kartą priimta daugiametė indikacinė programa, skirta Birmos gyventojams. Šios programos vertė – 32 mln. EUR, ji bus panaudota „Trijų ligų fondo“, kuris kovoja su tuberkuliozės, maliarijos ir ŽIV / AIDS(1) daroma žala Mianmare, veiklai paremti. Kita sritis, į kurią per UNICEF(2)programą „Švietimas visiems“ įsitrauks ši programa, bus pagrindinis išsilavinimas.
Be to, Komisija ne kartą tiek viešai, tiek taktiškos diplomatijos būdu išsakė susirūpinimą humanitarinės erdvės sumažėjimu Mianmare: pvz., dėl RKTK kylančių sunkumų vykdant savo įgaliojimus Mianmare, ypač lankant kalinius ir konfliktų zonas rytuose. Humanitarinės pagalbos darbuotojų darbo ir patekimo sąlygų varžymas Mianmare taip pat yra didelė kliūtis plečiant pagalbos programas.
Komisija gali gerbiamąją narę patikinti, kad toliau dės pastangas įtikinėdama Birmos valdžios įstaigas ir tęs humanitarinės pagalbos teikimą.
Klausimas Nr. 46, kurį pateikė Nirj Deva (H-0866/07)
Tema: Besivystančių šalių ir ES finansinės pagalbos sveikatos išlaidos
2001 m. balandžio 27 d. Abudžos deklaracijoje įtrauktas Afrikos vyriausybių įsipareigojimas skirti 15 proc. metinių valstybės išlaidų sveikatos priežiūrai, tačiau po šešerių metų didžioji dauguma šalių investuoja daug mažesnę savo biudžeto procentinę dalį sveikatos priežiūrai.
Atsižvelgiant į lemiamą sveikatos svarbą šalies išsivystymui, kokius veiksmus Komisija atlieka, kad paskatintų besivystančių šalių vyriausybes didinti nacionalines investicijas į sveikatos sistemas ir įgyvendintų Parlamento nustatytą tikslą skirti 20 proc. ES finansinės pagalbos įsipareigojimų sveikatai ir švietimui?
2001 m. Afrikos aukščiausio lygio susitikime dėl ŽIV / AIDS(1), tuberkuliozės ir kitų susijusių infekcinių ligų Abudžoje valstybės vadovai ir Afrikos vienybės organizacijos Vyriausybė iš tikrųjų įsipareigojo nustatyti tikslą skirti mažiausiai 15 proc. savo metinio biudžeto sveikatos sektoriaus gerinimui.
Savo klausimu gerbiamasis narys mano, kad po šešerių metų didžioji šalių dauguma investuoja daug mažesnę savo biudžeto procentinę dalį sveikatos priežiūrai. Tačiau vaizdas nėra toks juodas. Pasaulio sveikatos organizacijos Regioninis Afrikos komitetas 2007 m. rugpjūčio mėn. pateikė ataskaitą, kurioje nurodyta, kad dabar pusė regiono šalių skiria nuo 10 iki 15 proc. savo nacionalinio biudžeto sveikatos priežiūrai. Be to, dešimt regiono šalių sugebėjo padidinti savo sveikatos priežiūrai skiriamas išlaidas 30–40 JAV dolerių vienam gyventojui.
Komisija palaikė pradinę Abudžos deklaraciją ir toliau įtraukia Afrikos vyriausybes – finansų ir sveikatos ministrus – į politikos dialogą dėl įvairių vystymosi klausimų, įskaitant sveikatos priežiūrą ir sveikatos priežiūrai skiriamas išlaidas.Komisija toliau tęsia šį dialogą, bet sprendimą apie išteklių paskyrimą turi priimti valstybės partnerės, nes jo negalima priimti Briuselyje.
Prieš dvi savaites (2007 m. spalio 24–26 d.) Komisija dalyvavo pirmame Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno grupės (AKR) valstybių Sveikatos ministrų susitikime, kuris vyko Briuselyje ir kuriame daugiau kaip 40 sveikatos ministrų aptarė AKR pažangos iššūkius siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT).Sveikatos sistemų finansavimo ir valdymo klausimai buvo pagrindinės susirūpinimą keliančios diskusijos sritys.Šiame susitikime priimtoje deklaracijoje iš naujo įsipareigota daryti pažangą pagal Abudžos deklaraciją.
Politikos dialogas su Afrikos valstybėmis partnerėmis yra grindžiamas darbu dėl pagalbos efektyvumo ir pagalbos nuspėjamumo.Komisija skatino priimti ES naują vystymosi politiką, kuri atspindėtų Europos ambiciją ryžtingai prisidėti prie TVT įgyvendinimo, teikiant geriau suderintą Oficialią vystymosi pagalbą mažiau kintamu ir nenuspėjamu būdu.
Veikla grindžiama biudžeto parama, kuri stiprina partnerių valstybių gebėjimą vystyti ir vykdyti savo vystymosi planus, yra svarbus žingsnis šiuo atžvilgiu.Pagal 9-ąjį Europos plėtros fondą (EPF) du trečdaliai valstybių, kurios gavo biudžeto paramą, nustatė su sveikatos sektoriaus finansavimo gerinimu susijusius veiklos tikslus.Pagal 10-ąjį EPF apytiksliai 40 proc. programos laikotarpio pagalbos nacionaliniu lygmeniu bus skiriama biudžeto parama, kurios dalis bus susijusi su rezultatais ir biudžetine veikla sveikatos sektoriuje.
Bet net biudžeto parama ne visada sudaroma esminė fiskalinė erdvė, kuri būtina valstybėms, kad finansuotų dideles pasikartojančias sveikatos priežiūros išlaidas. Nebent Komisija suteikia ilgalaikę, nuspėjamą ir suderintą paramą, ji nesugebės suteikti valstybėms partnerėms pakankamą galimybę stiprinti savo sveikatos sistemas, užtikrinti nuspėjamą sveikatos darbuotojų skaičių ir praktiškai įgyvendinti sveikatos priežiūros programas, kurios yra pagrindinės siekiant įgyvendinti sveikatos TVT.
Todėl pagal 10-ojo EPF bus taip pat nustatyta nauja biudžeto paramos sąlyga – TVT sutartis – kuri teiks ilgalaikę (šešerių metų) ir labiau nuspėjamą pagalbą, atkreipiant dėmesį į rezultatus, kaip priemonę gerinti biudžeto paramos veiksmingumą spartėjančioje pažangoje TVT link.
Gerbiamojo nario nurodyta 20 proc. gairė yra Komisijos įsipareigojimas iki 2009 m. skirti 20 proc. išlaidų pagal Vystomojo bendradarbiavimo priemonę „pagrindiniam ir viduriniam išsilavinimui ir pagrindinei sveikatos priežiūrai projektu, programa arba biudžeto parama, susijusia su šiais sektoriais, nustatant visas geografines sritis apimantį vidurkį pagal šią priemonę“.
Žmogaus imunodeficito virusas / Įgytas imunodeficito sindromas.
Klausimas Nr. 50, kurį pateikė Frank Vanhecke (H-0808/07)
Tema: Turkija ir Europos žmogaus teisių teismas
2006 m. pažangos ataskaitoje dėl Turkijos Komisija teigia, kad 2004 ir 2005 m. Turkijos įvykdytos reformos padarė teigiamą poveikį Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimų įgyvendinimo atžvilgiu. Komisija taip pat nurodė, kad Turkijos įstatymai kartais gali prieštarauti nacionalinės teisinės procedūros atnaujinimui.
2007 m. spalio pradžioje Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja be kitų šalių stipriai sukritikavo ir Turkiją dėl prasto bendradarbiavimo su EŽTT. Turkija ypač buvo kritikuojama dėl kliudymo EŽTT susipažinti su duota teisine procedūra. Parlamentinė Asamblėja primygtinai reikalavo, kad susijusios vyriausybės saugotų ieškovus.
Koks teigiamas poveikis Europos teismo sprendimų įgyvendinimo atžvilgiu pastebėtas? Kokių veiksmų Komisija ketina imtis gavusi Parlamentinės Asamblėjos rezultatus ir išvadas?
2006 m. Pažangos ataskaitoje dėl Turkijos iš tikrųjų minima, kad 2004 m. ir 2005 m. Turkijos vykdomos reformos davė teigiamų rezultatų dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų vykdymo.
Šios reformos apima 2004 m. gegužės mėn. Turkijos Konstitucijos pakeitimus, kuriais remiantis, be kita ko, panaikinami, valstybiniai saugumo teismai ir suteikiamas prioritetas patvirtintiems tarptautiniams susitarimams vietos teisės aktų atžvilgiu pagrindinių teisių srityje.
Jos taip pat apima Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso 2005 m. pakeitimus, reglamentuojančius, pvz., kankinimo ir netinkamo elgesiu nusikaltimus.Pagal šiuos pakeitimus kankinimo apibrėžimas Turkijoje labiau atitinka tarptautinės teisės nuostatas.Europos Tarybos kankinimo prevencijos komitetas pagyrė Turkijos naują teisėkūros sistemą dėl to, kad ji yra viena iš išsamiausių sistemų Europoje.
Remdamasi šiomis reformomis, Turkija suteikė gynybos priemones daugumoje bylų, kuriose Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad Turkija yra atsakinga už žmogaus teisių pažeidimus.Kalbant apie Teismo sprendimų įgyvendinimą, tai davė teigiamų rezultatų.
Komisija atidžiai vadovaujasi visų Europos Tarybos institucijų, įskaitant Parlamentinę asamblėją, darbu ir informuoja apie savo pozicijas taip bendradarbiaudama.
Komisija toliau atidžiai seks žmogaus teisių padėtį Turkijoje ir bendradarbiaus su visomis Europos Tarybos institucijomis.
Klausimas Nr. 51, kurį pateikė Edit Herczog (H-0809/07)
Tema: Energetikos saugumas Balkanuose
Dėl Europos lūkesčių ir sprendimų, priimtų dėl Bulgarijos stojimo į ES, Balkanų regione kils elektros trūkumas. Ypač atsižvelgiant į vienodą ES institucijų ir valstybių narių įsipareigojimą saugoti Europos energetikos saugumą, ką Komisija darys arba ką siūlo daryti, kad būtų išspręsta dėl Europos sprendimų susidariusi padėtis ir kad būtų užbėgta už akių ir ištaisyti galimi tiekimo sutrikimai regione?
Akivaizdu, kad gerbiamosios narės klausimas yra susijęs su Kozloduy atominės elektrinės 3 ir 4 blokų uždarymo pasekmėmis 2006 m. pabaigoje.
Bulgarijos vyriausybė priėmė sprendimą uždaryti šiuos blokus prieš aštuonerius metus, t. y. 1999 m. Šis sprendimas buvo priimtas svarbiausio branduolinio saugumo pagrindu ir atitinka pagal Stojimo į ES sutartį Bulgarijos prisiimtus įsipareigojimus.
Visiems buvo žinoma, kad tai sukels pasekmes.
ES teikė labai didelę finansinę pagalbą ne tik uždarymui, bet taip pat dėl uždarymo kylančių pasekmių mažinimui. 550 mln. EUR buvo skirti kaip dotacijos, daugiausia naudojantis Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) valdomu Kozloduy uždarymo paramos fondu. Šios sumos pusės dalimi turi būti finansuojami projektai, kuriais remiantis pasiekiamas esminis energijos taupymo lygis, įskaitant, pvz., Perniko, rusvosios anglies deginimo jėgaines. Be to, yra skiriama 212,5 mln. EUR paskola pagal Euratomą Kozloduy 5 ir 6 blokų atnaujinimui, todėl ji veika pagal aukštesnį energijos pajėgumo naudojimo tarifą. Pagal senus ERPB pateiktus apytikrius apskaičiavimus, Komisijos finansuojamo energijos taupymo bendri padariniai viršis Kozloduy 3 ir 4 blokų tiekimo nuostolius.
Bet elektros tiekimo saugumui taip pat reikalingi geresni tarpvalstybiniai ryšiai.Ši sritis pirmiausia priklauso dirbantiems išvien Perdavimo sistemų operatoriams. Be to, Balkanų regione yra struktūrinė nepakankamų investicijų į gamybos pajėgumus problema. Nagrinėjant poreikių svarbą, būtina pritraukti privačias investicijas.Dėl šios priežasties, Komisija smarkiai remia visapusišką bendrą teisėkūros ir reguliavimo sistemą regione nustatančios Energijos bendrijos sutarties įgyvendinimą. Rinkos integracija ir aiškios rinkos taisyklės yra iš tikrųjų pagrindinės pradinės investavimo regione sąlygos.
Klausimas Nr. 52, kurį pateikė Yiannakis Matsis (H-0819/07)
Tema: Turkijos karinės operacijos Šiaurės Irake
Turkija, neseniai pradėjusi karines operacija Šiaurės Irake, dabar gavo Didžiosios nacionalinės asamblėjos leidimą karinei invazijai į ginčytiną teritoriją. Vienos šalies ginkluota agresija ir išpuoliai pasienyje kitos šalies atžvilgiu laikomi tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos principų pažeidimu.
Kokių priemonių Komisija ketina imtis prieš Turkiją, kuri jau pradėjo karines operacijas Šiaurės Irake? Ar tai turės neigiamo poveikio Turkijos stojimo į ES procedūroms? Ar Komisija į vertinimo ataskaitą įtrauks Turkijos karinių operacijų Irake klausimą?
Komisija smerkia smurtą, kurį įamžina Kurdistano darbininkų partija (PKK) Turkijos teritorijoje.
Nuo 2007 m. rugsėjo mėn. šių išpuolių pasekmė – didelis skaičius aukų, įskaitant civilius gyventojus ir karinį personalą.Tarptautinė bendruomenė, ypač visi svarbiausi suinteresuotieji asmenys regione, turi remti Turkijos pastangas apsaugoti savo gyventojus ir kovoti su terorizmu, gerbdama teisinės valstybės principą, saugodama tarptautinę, regioninę taiką ir stabilumą, ir susilaikydama nuo bet kokių neproporcingų karinių veiksmų. Bet kokios pastangos ignoruoti šias vertybes lems PKK provokacijos ir smurto strategijos pasisekimą.
Komisija mano, kaip svarbu ypač stiprinti Turkijos ir Irako vyriausybių dialogą ir bendradarbiavimą, kad jie spręstų šią problemą, ir ragina Irako Vyriausybę ir Kurdų regioninę Vyriausybę užtikrinti pagarbą Turkijos sienai ir garantuoti, kad Irako teritorija nenaudojama jokiems prieš Turkiją nukreiptiems smurtiniams veiksmams.
Klausimas Nr. 53, kurį pateikė Ryszard Czarnecki (H-0840/07)
Tema: Makedonijos bei Bosnijos ir Hercegovinos įtraukimas į ES struktūras
Kada bus galima kalbėti apie realų Makedonijos bei Bosnijos ir Hercegovinos įtraukimo į ES struktūras laikotarpį, atsižvelgiant į šių šalių pastaraisiais metais padarytą pažangą?
Kaip stabilizavimo ir asociacijos procese (SAP) dalyvaujančios Vakarų Balkanų valstybės Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Bosnija ir Hercegovina pagaliau turi perspektyvų prisijungti prie ES. Prieš įstodamos į ES, abi valstybės privalės vadovautis pagal SAP programą nustatytais Kopenhagos kriterijais ir sąlygomis.
Savo 2005 m. strateginiame dokumente Komisija bendrais bruožais nurodė nuoseklius veiksmus siekiant ES narystės Vakarų Balkanų šalims. Parengti valstybes prisijungti prie būsimos ES narystės skirtos stabilizavimo ir asociacijos sutartys (SAA) žymi svarbų pagrindą šiame procese. Duomenys apie patenkinamus veiksmus įgyvendinant SAS įsipareigojimus yra esminis elementas ES svarstant visas narystės paraiškas.
Kalbant apie dviejų šalių integracijos į ES proceso laikotarpį, Europos Vadovų Taryba 2006 m. gruodžio mėn. pareiškė, kad Sąjunga susilaikys ir nenustatys jokių stojimo į ES tikslo terminų, kol derybos dėl narystės bus besibaigiančios.
Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija pateikė paraišką dėl narystės 2004 m. ir jai buvo suteiktas šalies kandidatės statusas 2005 m. gruodžio mėn. Komisija laikysis pozicijos siūlyti pradėti derybas dėl narystės, kai tik valstybė atitiks visas būtinąsias sąlygas.
Būtent prieš derybų dėl narystės pradžią valstybė turės pasiekti konkrečią pažangą vykdydama Kopenhagos kriterijus ir veiksmingai įgyvendindama SAS.Politinius kriterijus būtina atitikti, o reikšminga pažanga turi būti pasiekta norint atitikti ekonominius kriterijus ir įgyvendinti įsipareigojimus dėl narystės.
Kalbant apie Bosniją ir Hercegoviną, techninės derybos dėl SAS buvo baigtos 2006 m. gruodžio mėn. 2007 m. gegužės mėn. valstybės narės pritarė derybų rezultatams, bet pakartojo, kad Bosnija ir Hercegovina privalės įgyvendinti ES 2005 m. spalio mėn. nustatytas keturias pagrindines sąlygas siekiant sudaryti SAS:i) policijos reformą; ii) visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautinio baudžiamojo tribunolo (angl. ICTY) mandatu Buvusiajai Jugoslavijai; iii) visuomeninio transliavimo reformą; ir vi) viešosios administracijos reformą.Pagal iki šiol Bosnijos ir Hercegovinos pasiektą pažangą negalima sudaryti SAS.SAS sudarymas yra būtinoji išankstinė sąlyga siekiant Bosnijai ir Hercegovinai toliau artėti ES link narystės.
Klausimas Nr. 54, kurį pateikė Diamanto Manolakou (H-0856/07)
Tema: Jungtinės Karalystės ir Turkijos susitarimas
Jungtinė Karalystė neseniai pasirašė susitarimą su Turkija, žinomą pavadinimu „Turkijos ir Jungtinės Karalystės strateginė partnerystė 2007–2008 m.“, kuris savo pobūdžiu yra aiškiai paralelinis, kadangi jame nuolat remiamasi nuostatomis ir principais, pagal kuriuos Turkijos kariuomenės įvykdyta 37 proc. Kipro Respublikos okupacija yra laikoma įvykusiu faktu (fait accompli), taip akivaizdžiai pažeisdama 1983 m. lapkričio 18 d. JT Saugumo Tarybos Rezoliuciją 541/83 ir 1984 m. gegužės 11 d. Rezoliuciją 550/84, kuriose „Šiaurės Kipro turkų respublika“ pasmerkta kaip neteisėta bei separatistinė ir vyriausybės buvo raginamos nepripažinti jokios kitos Kipro valstybės išskyrus Kipro Respubliką. Tuo pačiu metu buvo pranešta, kad šiuo susitarimu iš tikrųjų aukojami Kipro interesai Turkijos interesų labui ir Jungtinė Karalystė jį pasirašė mainais į Turkijos pažadą susilaikyti nuo veržimosi į Iraką.
Koks Komisijos požiūris šiuo klausimu ir ką ji mano apie susitarimą? Ar Komisija sutinka, kad susitarimas pažeidžia tarptautinę bei Bendrijos teisę ir kelia problemų tarp valstybių narių?
Visų pirma Komisija pageidautų priminti Europos Sąjungos gerai žinomą ir įtvirtintą poziciją, kuria remiantis kaip tarptautinės teisės subjektas yra pripažįstama tik Kipro Respublika. Pačių paskelbtos „Šiaurės Kipro Turkijos Respublikos“ nepripažįsta nei Europos Sąjunga, nei bet kuri jos valstybė narė.
Komisija neturi įgaliojimų kištis arba komentuoti valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimus, kol jie nepažeidžia acquis communautaire.
Komisija įsitikinusi, kad šie klausimai dar kartą pabrėžia, kaip svarbu nedelsiant visapusiškai spręsti Kipro klausimą. Ji dar kartą ragina visas dalyvaujančias šalis kuo greičiau atnaujinti dar tik pradėtas derybas, kurias remia Jungtinės Tautos, kad būtų priimtas visapusiškas sprendimas.
Klausimas Nr. 55, kurį pateikė Vural Öger (H-0860/07)
Tema: ES plėtra ir nepakankamas informacijos teikimas Europos visuomenei
Nuo tada, kai prasidėjo ES plėtra, sprendimus priimančios Europos institucijos Europos visuomenės dažnai tinkamai neinformuodavo apie istorinę kitų šalių stojimo į ES svarbą ir jų atstovaujamas galimybes. Pradėjus plėsti ES įtraukiant į ją Rytų Europos šalis, kilo vieša diskusija, kurioje skambėjo įspėjimai, kad darbo rinką užplūs iš naujųjų valstybių narių emigravę darbuotojai. Atsiradus narystės ES perspektyvų Vakarų Balkanų šalims, visuomenei taip ir nebuvo paaiškinti Europos Sąjungos plėtros tikslai, todėl dabar nepaprastai trūksta supratimo apie aktualius klausimus, o ES plėtros politika prarado didelį palaikymą. Kokių veiksmų Komisija ketina imtis, kad ištaisytų informacijos trūkumą?
Komisijos apgailestauja dėl su ES plėtros politika susijusio neigiamo požiūrio, kuris, atrodo, vyrauja daugelyje valstybių narių.
Komisija ne kartą pabrėžė geresnio bendravimo svarbą ir būtinybę mitus atskirti nuo faktų.Būtina aktyviau informuoti tiek apie iššūkius, tiek apie Plėtros politikos teikiamą naudą.
Žinoma, Komisija negali savarankiškai pakeisti visuomenės suvokimo, bet visos Europos Sąjungos institucijos turi atlikti savo vaidmenį.Šiuo atžvilgiu daug daugiau turi padaryti pačios valstybės narės nacionaliniu arba regioniniu arba vietos lygmeniu.
Žinoma, Komisija yra pasirengusi remti jų pastangas teikdama faktišką informaciją ir kurdama bendrą veiklą su ES institucijomis ir suinteresuotomis valstybėmis narėmis. Ji šiuo atžvilgiu padidino savo veiklą, kuri atsispindi šiuose pavyzdžiuose:
2004 m. Plėtros 3-iųjų metinių proga buvo paskelbti keletas tam tikrų tinklalapių, vaizduojančių naujausios plėtros teigiamą poveikį.
Brošiūros apie Plėtros politiką plačiajai visuomenei leidyba jau turi prasidėti visomis oficialiosiomis kalbomis.
Keleto įvykių, kurie įtrauktų ypač jaunus žmones, organizavimas.
Kalbant apie konkretų laisvo darbuotojų judėjimo iš naujųjų valstybių narių į senas klausimą (aiškiai nurodoma klausime), Komisija paskelbė ataskaitą šiuo klausimu.
Plėtra lėmė laipsnišką laisvo darbuotojų judėjimo įgyvendinimą ES viduje.Valstybės narės, kurios nedelsdamos atvėrė savo darbo rinkas naujiems darbuotojams, gavo naudos įvairiais būdais:migrantai padėjo užpildyti laisvas darbo vietas, kurios iš pilkojo sektoriaus buvo perkeltos į baltąjį sektorių.Remdamosi šia teigiama patirtimi, daugelis kitų valstybių narių žengė visapusiško laisvo darbuotojų judėjimo link.Nepasiteisino baimės dėl didžiulės darbo migrantų iš naujųjų valstybių narių bangos, stipriai trikdančios senų valstybių narių darbo rinkas.
2008 m. projektai, kuriais remiantis yra informuojama apie plėtros poveikį, bus tęsiami ir papildomi komunikacine veikla, skirta sudaryti platformą apjungti pilietinės visuomenės dalyvius valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse bei galimose kandidatėse.
Suderintos pastangos būtinos norint didinti visuomenės paramą būsimai plėtrai Pietryčių Europos valstybėse. Komisijos nuomone, ypač reikės teikti faktišką informaciją apie didelę 5-osios plėtros naudą.
Komisija kreipiasi į visus dalyvius, kad padėtų skleisti informaciją ir remti pastangas geresniam ryšių palaikymui ir ne mažiau Komisija teigiamai vertina Parlamento narių paramą.
Klausimas Nr. 59, kurį pateikė Inger Segelström (H-0810/07)
Tema: Ekspertų grupė dėl prekybos žmonėmis
Nuo 2003 m. veikiančios Ekspertų grupės dėl prekybos žmonėmis darbas yra svarbus indėlis į ES kovos su prekyba žmonėmis procesą. Akivaizdu, kad Komisija šiuo metu renka naujus grupės narius. Nuo grupės įsteigimo lig šiol ją sudarė tie patys nariai. Koks yra Komisijos tvarkaraštis dėl naujų narių priėmimo ir kokia procedūra tam naudojama? Kaip Komisija gali užtikrinti, kad narių skyrimo procedūra būtų skaidri? Kaip bus atrinkti nacionaliniai ekspertai ir ar kiekviena šalis turės grupėje savo atstovą? Ar grupei suteikta kompetencija išliks ta pati, ar bus pakeista? Kaip Komisija užtikrins, kad grupėje būtų atstovaujama NVO, pvz., moterų organizacijoms?
Komisija pritaria gerbiamosios narės nuomonei dėl svarbaus Ekspertų grupės dėl prekybos žmonėmis darbo.Per visą grupės skyrimo laikotarpį, dabartinė Ekspertų grupė pateikė Komisijai nuomones ir apžvalgas dauguma svarbių temų.2004 m. ji išleido savo ataskaitą, kuri vis dar yra laikoma tolimesnių veiksmų įkvėpimo šaltiniu.
Dabar Komisija tęsia su naujos Ekspertų grupės skyrimu susijusią veiklą, atsižvelgdama į būtinus plėtros nulemtus pasikeitimus ir į būtinybę užtikrinti specialią kompetenciją ypač darbo išnaudojimo srityje. 2007 m. spalio 17 d. Komisija priėmė sprendimą, kuriuo įsteigiama ekspertų grupė dėl prekybos žmonėmis (1).
Ekspertų grupę sudarys 21 narys, iš kurių iki 11 narių bus iš valstybių narių administravimo institucijų, iki 5 narių iš tarpvyriausybinių, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų, iki 4 narių iš socialinių partnerių ir darbdavių asociacijų, 1 narys iš Europolo (2) iki 2 narių iš universitetų arba kitų mokslinių tyrimų institutų.Valstybės narės siūlymu Komisija skirs valstybių narių administravimo institucijos narį.Kitus narius Komisija skiria iš asmenų, kurie dėl pasiūlymo pateikė paraiškas.
Siekiant užtikrinti skaidrumą, pasiūlymas teikti paraiškas bus skelbiamas Oficialiajame leidinyje ir Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato svetainėje.
Klausimas Nr. 60, kurį pateikė Katerina Batzeli (H-0814/07)
Tema: Būsimi ES veiksmai jaunimo nusikalstamumo srityje
2007 m. birželio 21 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją Nr. P6_TA(2007)0283 dėl jaunimo nusikalstamumo, kurioje raginama sukurti vienodą strategiją Bendrijos lygmeniu.
Kovos su jaunimo nusikalstamumu ir kompetentingų institucijų tinklo sukūrimo priemonių įtraukimas į bendresnio pobūdžio Bendrijos programas, pvz., „Daphne II“, bei į prevencinių veiksmų ir kovos su nusikalstamumu programą yra tik laikinas problemos sprendimas. Praktiniai veiksmai, skirti spręsti nerimą keliančio jaunimo nusikalstamumo visoje ES augimo problemą, reikalauja specialios Bendrijos programos, kuri būtų orientuota būtent į jaunimo nusikalstamumą.
Ar Komisija ketina sukurti Europos kovos su jaunimo nusikalstamumu strategiją?
Pirmiausia, ar ji planuoja pateikti studiją ir paskelbti komunikatą dėl Bendrijos pagrindų programos, orientuotos į tris pagrindinius tikslus – prevenciją, teisminius bei neteisminius veiksmus ir nusikaltėlių socialinę reintegraciją, – kaip pasiūlyta Parlamento rezoliucijoje?
Koks Komisijos požiūris į tam tikrose valstybėse narėse egzistuojančią tendenciją skirti laisvės atėmimo bausmę, užuot paieškojus alternatyvios auklėjamojo pobūdžio bausmės, ir kokiu mastu, Komisijos nuomone, rekomenduotina skatinti naudoti bendrus Europos būtiniausius standartus ir gaires, susijusias su jaunimo nusikalstamumo klausimais?
Remdamasi gerbiamosios narės pranešimu apie jaunimo nusikalstamumą, Komisija atkreipė dėmesį į 2007 m. birželio 21 d. Parlamento priimtos rezoliucijos rekomendacijas.
Nėra jokių abejonių, kad visos suinteresuotosios šalys (ypač pilietinės visuomenės ir vietinių bei nacionalinių valdžios institucijų atstovai) jaučia poreikį dėti daugiau pastangų į prevenciją, kovą su priežastimis, pastūmėjančiomis jaunuolius į nusikaltimus, ir jų socialinės atskirties mažinimą.
Komisija visiškai remia platų požiūrį į jaunimo nusikalstamumo prevenciją ir suvaldymą. Būtina sustiprinti viešųjų ir privačiųjų paslaugų sektorių bendradarbiavimą, įdiegiant atsakomybę profesinio mokymo, švietimo, užimtumo ir socialinės integracijos srityje, ypač orientuojantis į prevencines priemones. Keitimosi informacija palengvinimas ir geroji patirtis turėtų būti Europos Sąjungos veiksmų kertinis akmuo, tuo remianti galėtų būti einama į intervencijos modelių ir būtiniausių gairių sukūrimą.
Komisija toliau rems įvairių vietinių ir nacionalinių organų bendradarbiavimą, kurdama finansines priemones įvairiems tikslams įgyvendinti. Atsižvelgiant į esminį jaunimo nusikalstamumo priežasčių pobūdį ir požiūrį į jį, neatrodo, kad sukurti finansinės paramos programą būtų tinkamas sprendimas. Viešosios politikos įvairovė, kuria greičiausiai siekiama užkirsti kelią jaunuolių desocializacijai ir marginalizacijai, reikalauja skirtingų Bendrijos finansinės paramos modelių.
Šiuo metu vykdomas didelis jaunimo nusikalstamumo tyrimas, be to, remiantis patikimais ir panašiais rodikliais, bus surinkti statistiniai duomenys apie baudžiamąją teisę. Europos nusikalstamumo prevencijos tinklas (ENPT) yra tinkama būsimos plėtros konsultavimo ir koordinavimo priemonė.
Klausimas Nr. 61, kurį pateikė Brian Crowley (H-0824/07)
Tema: Kova su narkotikų importu iš Vakarų Europos kranto
Ar Komisija galėtų padaryti pareiškimą, bendrais bruožais nurodydama, kokia pažanga yra pasiekta kovoje su narkotikų importu Vakarų Europos pakrantėje pagal programą, žinomą kaip Jūrų analizės ir operacijų centras (angl. MAOC)?
Jūrų analizės ir operacijų centras – narkotikai (angl. MAOC-N) yra tarpvyriausybinė karinių pajėgų remiama teisėsaugos iniciatyva, kurią įsteigė septynios ES valstybės narės (Ispanija, Portugalija, Prancūzija, Italija, Airija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė), skirta kovoti su iš Lotynų Amerikos šalių į Europą vežamų Vakarų Afrikos pajūriu, tiek oro, tiek jūros keliais, narkotikų prekyba, būtent kokainu.MAOC-N buveinė įsikūrusi Lisabonoje, Portugalijoje, kuri pasirinkta kaip tinkama vieta koordinuoti prieš narkotikų prekybą nukreiptas operacijas, atsižvelgiant į tai, kad pagrindė vykdomų operacijų sritis apima Atlanto vandenyną galint ją išplėsti Vakarų Viduržemio jūroje.
Nuo 2007 m. balandžio 1 d. MAOC-N pradėjo savo de facto Sutarties, kuri nuo 2007 m. rugsėjo 30 d. yra ratifikuojama, pagrindu. Nuo 2007m. balandžio mėn. MAOC-N sėkmingai koordinavo 27 operacijų vykdymą, mainydamasi su sutarties šalimis taktine informacija, ir konfiskavo iš viso 16 638 kg neteisėtų narkotikų, iš kurių 13 038 kg konfiskavo partnerės valstybės ir 3 600 kg buvo sunaikinta operacijų vykdymo metu.
Klausimas Nr. 62, kurį pateikė Eoin Ryan (H-0826/07)
Tema: Kova su kokaino vartojimo plitimu Europoje
Ar Komisija galėtų padaryti pareiškimą, bendrais bruožais nurodydama, koks yra dabartinis kokaino vartojimo lygis Europos Sąjungoje ir kokios koordinuojamos programos yra įgyvendinamos ES lygmeniu, siekiant kovoti su piktnaudžiavimu kokainu Europos Sąjungoje?
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėjimo centro (angl. EMCDDA) paskelbtoje 2006 m. metinėje ataskaitoje dėl narkotikų problemos padėties Europos Sąjungoje nurodoma, kad kokainas pakeitė sintetinius narkotikus (ekstazę / amfetaminus) ir yra antrasis labiausiai vartojamas neteisėtas narkotikas po kanapių.Šį reiškinį galima paaiškinti sintetinių narkotikų vartojimo mažėjimo stabilizavimu daugelyje ES valstybių ir kokaino vartojimo didėjimu kai kuriose valstybėse.Kokaino vartojimas gerokai skiriasi valstybėse narėse, o daugelyje valstybių jo vartojimo lygis išlieka žemas.
Visos ES valstybės narės nuolat vykdo mokslinius tyrimus ir renka duomenis apie kokaino vartojimo plitimą ir paplitimą.Šie duomenys renkami pagal patikimas ir standartines stebėsenos metodologijos, o EMCDDA juos apdoroja, analizuoja ir toliau apdoroja, kad susidarytų išsamus ES vaizdas.
ES veiksmų planas dėl narkotikų 2005–2008 m. skatina keistis gerąja patirtimi ir gerinti ES informavimo infrastruktūrą prevencijos srityje. Dauguma valstybių narių įgyvendina visuotines prevencijos programas, kurios apima plačiajai visuomenei skirtą informavimą, švietimą ir ryšių perdavimą, bet taip pat konkrečioms grupėms (t. y. rizikos grupei priklausančiam jaunimui, pramogų aplinkai ir t. t.) parenkamas programas. Bendradarbiavimą ES lygmeniu remiama Bendrijos veiksmų programa dėl visuomenės sveikatos, o nuo šių 2007 m. ir Narkotikų prevencijos ir informacijos programa.
Klausimas Nr. 63, kurį pateikė Justas Vincas Paleckis (H-0837/07)
Tema: Dėl Šengeno erdvės plėtros
Spalio mėn. pradžioje Lisabonoje posėdžiavę Europos Sąjungos (ES) šalių vidaus reikalų ministrai nusprendė siūlyti panaikinti asmenų ir transporto kontrolę prie ES valstybių narių vidaus sienų šių metų gruodžio 21–22 d. Tuo metu žiniasklaidoje pasirodė informacija apie neoficialų ES pranešimą, kuriame naujosios ES valstybės perspėjamos dėl sienų kontrolės trūkumų su ES kaimynėmis.
Kokia Komisijos nuomonė dėl kai kurių ES valstybių sausumos sienų kontrolės nesklandumų su kaimyninėmis šalimis Rusija, Ukraina, Baltarusija, Serbija ir Kroatija?
Prieš kontrolės punktų prie vidaus sienų panaikinimą buvo atliktas Šengeno vertinimo procesas Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Maltoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje. Nors Komisijos ekspertai dalyvauja vertinimui skirtuose vizituose, turi būti pabrėžiama, kad Taryba yra atsakinga už šio vertinimo proceso vykdymą.
Aptariamų valstybių narių pasirengimo padėties vertinimo procesas prasidėjo 2006 m. Nuo tada daug kartų buvo lankomasi (taip pat konsulatuose, policijos skyriuose ir duomenų apsaugos institucijose), kad būtų patikrintas teisingas Šengeno acquis taikymas prie aptariamų valstybių narių išorės sienų.
Dėl šio dvejus metus trukusio vertinimų ir tikrinimo proceso, tapo akivaizdu, kad aptariamos valstybės narės įrodė esant pakankamai pasirengusios taikyti visą Šengeno acquis. Neliko jokių sunkumų arba problemų dėl sausumos sienų su Rusija, Ukraina, Baltarusija, Serbija ir Kroatija kontrolės.
Parlamentas konsultuojasi dėl Tarybos sprendimo projekto, patvirtinančio šį teigiamą vertinimą ir nustatančio pasienio kontrolių prie sienų su šiomis valstybėmis narėmis ir tarp jų panaikinimo datą.
Klausimas Nr. 64, kurį pateikė Athanasios Pafilis (H-0847/07)
Tema: Nauja biometrinio stebėjimo era
Galutiniame pagrindų sprendimo projekte, kurį pateikė ES Vidaus reikalų ir teisingumo ministrai, teisėtai remiama nauja biometrinio individualių nuomonių ir įsitikinimų stebėjimo era. Dėl to padidėjo „atsparumas“ slaptosioms tarnyboms ir taip pat naudojantis pirmumo teise palengvėjo ypatingų asmens duomenų tvarkymas ir keitimasis jais su bet kokiomis suinteresuotomis trečiosiomis šalimis, t. y. tiek su valdžia ar tarptautinėmis organizacijomis, tiek su privačiomis įstaigomis, taip pat keitimasis su įtariamaisiais susijusia informacija prevencijos, tyrimo arba nubaudimo už nusikalstamas veikas tikslais. Tokia informacija apima ne tik politinę ir prekybinę Sąjungos veiklą, ją taip pat išplečia asmens duomenys apie sveikatą, religinius ar filosofinius įsitikinimus ir tautybę, neva skirti užkirsti kelią galimai grėsmei valstybės narės visuomenės saugumui bei moksliniams arba statistiniams tikslams.
Koks Komisijos požiūris į šį sprendimą, kuriuo kėsinamasi į asmens duomenų apsaugą ir demokratines teises?
Taryba dar nepatvirtino Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos pagrindų sprendimo dėl asmens duomenų, tvarkomų policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose kontekste, apsaugos.
Tarybos pagrindų sprendimo projekte nereglamentuojama biometrinė tikėjimų ir įsitikinimų stebėsena.Tarybos pagrindų sprendimo projekto 7 straipsnis reglamentuoja specialių duomenų kategorijų tvarkymą: opių asmeninių duomenų. Asmeniniai duomenys, atskleidžiantys rasinę arba etninę kilmę, politines nuostatas, religinius arba filosofinius įsitikinimus arba profesinių sąjungų narystę, taip pat su sveikata arba lytiniu gyvenimu susiję duomenys yra laikomi specialia duomenų kategorija. Tvarkyti specialią duomenų kategoriją leidžiama tik kai tai būtina ir kai nacionaliniuose teisės aktuose numatyti atitinkami saugikliai.Komisija mano, kad tai neprisideda prie opių asmeninių duomenų platesnio duomenų tvarkymo ir mainų.Europos duomenų apsaugos inspektorius pažymėjo, kad jis sutinka su dabartinio 7 straipsnio formuluote.
Tarybos pagrindų sprendimo projekte pateikiamas taisyklių dėl asmeninių duomenų tvarkymo tarp valstybių narių rinkinys.Be to, jame aiškiai reglamentuojamas iš kitos valstybės narės gaunamų asmeninių duomenų perdavimas trečiajai šaliai arba tarptautiniai institucijai arba jos prieinamumas šiems subjektams. Galiausiai Pagrindų sprendime reglamentuojamas asmeninių duomenų, gaunamų iš kitos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos arba prieinamų dėl šios institucijos veiksmų, perdavimas privatiems subjektams valstybėse narėse.
Tarybos pagrindų sprendimo projekte draudžiama bet kokiai suinteresuotai šaliai toliau tvarkyti asmeninius duomenis. Pagrindų sprendime taip pat yra išsamiai nustatyta, kad toliau tvarkyti asmeninius duomenis galima baudžiamųjų nusikaltimų prevencijos, tyrimo, nustatymo arba patraukimo baudžiamojon atsakomybėn arba baudžiamųjų bausmių vykdymo tikslais.Kalbant apie galimos grėsmės visuomenės saugumui sustabdymą, Tarybos pagrindų sprendimo projekte leidžiama toliau tvarkyti asmeninius duomenis neatidėliotino ir rimto pavojaus visuomenės saugumui prevencijos tikslais, kiek tai neprieštarauja tikslui, dėl kurio duomenys buvo renkami. Leidžiama tvarkyti tokius duomenis tik kompetentingoms institucijoms pagal taikytinas teisines nuostatas ir jeigu tvarkymas yra būtinas ir proporcingas tokiam tikslui. Kalbant apie asmeninių duomenų tvarkymą mokslo ir statistinių duomenų tikslais, Tarybos pagrindų sprendimo projekte numatyta, kad kompetentingos institucijos gali toliau tvarkyti perduotus duomenis istorijos, statistinių duomenų arba mokslo tikslais, jeigu valstybės narės nustato tinkamus saugiklius, pvz., nustato anoniminius duomenis.
Baigiant Komisija nemano, kad Tarybos pagrindų sprendimo projektas pažeidžia asmeninių duomenų arba demokratinių teisių apsaugą. Kadangi Pagrindų sprendime numatytas tik mažiausių duomenų apsaugos reikalavimų rinkinys, Komisija mano, kad nacionalinių priemonių, kurių imamasi užtikrinti, kad būtų visapusiškai vadovaujamasi Pagrindų sprendimu ir kurios numatytos Tarybos pagrindų sprendimo projekto 27 straipsnyje, vertinimas turi būti naudojamas patikrinti, ar duomenų apsaugos lygis galėtų būti padidintas.
Klausimas Nr. 65, kurį pateikė Barbara Kudrycka (H-0867/07)
Tema: Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija; Civilinės teisės konvencijos
Europos bendrija neseniai prisijungė prie Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos. Valstybėms narėms reikia Bendrijos leidimo prisijungti prie tarptautinių civilinės teisės susitarimų grupės. Europos Komisija pateikė Tarybai daug pasiūlymų dėl pasirašymo arba ratifikavimo. Sprendimų dėl tam tikrų konvencijų priėmimas trunka keletą metų. Kai kurios konvencijos išimtinai galioja tarp tų valstybių narių, kurios jas sugebėjo ratifikuoti prieš prisijungiant prie Sąjungos.
Ar Komisija mano, kad tai yra gera politika atsisakyti šiuolaikinėmis konvencijomis teikiamų Europos piliečiams privilegijų, dėl kurių dažnai vyksta derybos valstybių narių ir taip pat Komisijos prašymų arba joms aktyviai dalyvaujant, taip atitolinant Europą nuo pasaulinių bendradarbiavimo priemonių instrumentų arba be galo delsiant žengti šiuos žingsnius?Ar Komisija mano, kad Bendrijos prisijungimas prie Hagos konferencijos suderinamas su faktiniu neveikimu prisijungimo prie jos narių sukurtų priemonių atžvilgiu? Ar Komisija tiki, kad ES gali būti vertinama kaip patikima partnerė tarptautinėse derybose, jeigu ji keletą metų negali apsispręsti ir nuspręsti dėl veiksmų krypties? Ar Komisija planuoja imtis kokių nors veiksmų šiai problemai spręsti?
Komisija supranta, kad gerbiamoji narė turi omenyje tarptautines konvencijas, kurių ratifikavimo klausimas dar nėra išspręstas dėl priežasčių, susijusių su Jungtinės Karalystės ir Ispanijos ginču dėl Gibraltaro, o ne dėl prisijungimo prie Hagos konvencijos dėl teisės, taikomos tam tikroms teisėms tarpininko laikomų vertybinių popierių atžvilgiu, dėl kurios Tarybos nuomonė dėl ratifikavimo yra iš esmės pasidalijusi, nes pats Parlamentas savo 2006 m. gruodžio 14 d. priimtoje rezoliucijoje ragino Tarybą nepasirašyti šios Konvencijos, kol išsamiu poveikio tyrimu bus nustatyta, kad šis prisijungimas neiškraipys finansinių paslaugų vidaus rinkos.
Kaip jau nurodyta atsakyme į raštu pateiktą klausimą E-2576/07, Komisija visiškai pritaria susirūpinimui, kad Ispanijos ir Jungtinės Karalystės išsiskiriančios pozicijos dėl Gibraltaro šiuo metu trukdo Bendrijai prisijungti prie keleto svarbių konvencijų, būtent:
– 1996 m. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (Hagos konvencijos dėl vaiko apsaugos);
– 2001 m. Unidroit Keiptauno teisių į tarptautinę mobilią įrangą konvencijos ir jos protokolo dėl klausimų, susijusių su orlaivių įranga;
– Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra 2002 m. Tarptautinės jūrų organizacijos protokolo;
– 2003 m. Jungtinių Tautų protokolo dėl civilinės atsakomybės ir kompensacijos už tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio padarytą žalą tarpvalstybiniams vandentakiams;
– 2003 m. Europos Tarybos konvencijos dėl teisės bendrauti su vaikais.
Kadangi Konvencijos visiškai arba iš dalies priklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai, valstybės narės neturi teisės jų ratifikuoti negavusios Bendrijos leidimo taip elgtis. Todėl Ispanijos ir Jungtinės Karalystės dvišalė problema iš tikrųjų neleidžia visoms kitoms valstybėms narėms ratifikuoti šių Konvencijų.
Pagal šį sąrašą matoma, kad ši problema ne tik daro poveikį konvencijoms, priimtoms Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos pagrindu, bet taip pat ir kitų tarptautinių organizacijų, pvz., UNIDROIT ir Europos Tarybos, konvencijų pagrindu.
Komisija jau ėmėsi didelių pastangų, kad ištaisytų šią padėtį. Ypač kalbant apie Hagos konvenciją dėl vaiko apsaugos, keletą kartų Komisija rašė atitinkamoms valstybėms narėms nuo 2005 m., ragindama jas sutvarkyti padėtį, kuri darosi vis nepriimtinesnė kitoms valstybėms narėms, siekiančioms ratifikuoti šią naudingą konvenciją. Klausimas taip pat buvo iškeltas daugelyje TVR(1) Tarybų tiesiogiai dalyvaujant atitinkamiems ministrams.
Atitinkamos dvi valstybės narės patikino Komisiją, kad derybos šiuo klausimu tebevyksta ir kad artimiausiu metu tikimasi priimti sprendimą dėl šios problemos.
Klausimas Nr. 66, kurį pateikė Stavros Arnaoutakis (H-0868/07)
Tema: Pagrindų programa dėl solidarumo ir migracijos srautų valdymo
Koks etapas pasiektas įgyvendinant naujus fondus, sukurtus pagal Pagrindų programą dėl solidarumo ir migracijos srautų valdymo (Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai, Europos pabėgėlių fondas, Išorės sienų fondas ir Europos grąžinimo fondas)? Ar fondas kiekvienai šaliai nustatė konkrečias gaires ir asignavimus? Ar regioninės ir vietinės įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos bus įtrauktos į fondo veiklos planavimą ir įgyvendinimą ir kokiu mastu?
Strateginių gairių tikslas nustatyti programos laikotarpio gaires ES lėšoms valstybėse narėse. 2007 m. rugpjūčio mėn. Komisija priėmė Strategines gaires Išorės sienų fondui ir Europos integracijos fondui. Tikimasi, kad strateginės gairės, skirtos Europos grąžinimo fondo ir Europos pabėgėlių fondo įgyvendinimui, bus priimtos 2007 m. lapkričio mėn.
Strateginių gairių patvirtinimas vėluoja, tačiau nedaug. Baziniai teisės aktai, kuriais buvo įsteigti fondai, buvo priimti tik 2007 m. pavasarį. Trijų fondų atveju šių gairių tvirtinimas vykdomas laikantis reguliavimo procedūros su tikrinimu, kuria buvo pasinaudota pirmą kartą.
Kalbant apie keturių Fondų lėšų paskirstymą kiekvienai valstybei narei, 2007 m. liepos mėn. Komisija perdavė valstybėms narėms galutinį 2007 biudžetinių metų paskirstymą ir negalutinį 2008 biudžetinių metų paskirstymą.
90–93 proc. Fondo lėšų turi būti įgyvendinamos pagal bendrą valdymą.Todėl dabar nuo valstybių narių valios priklauso, ar įtraukti regioninius ir vietos organus ir taip pat nevyriausybines organizacijas į daugiamečių ir metinių programų konkretizavimo ir įgyvendinimo procesą.
Sprendimuose, kuriais įsteigiami fondai, aiškiai numatoma, jog valstybės narės yra atsakingos už bendrai finansuojamų projektų atranką ir įgyvendinimą, atsižvelgiant į pagrindinius Europos programavimo tikslus. Būtent nacionaliniu ir vietos lygmeniu geriausiai galima nustatyti specialius prioritetinius poreikius, susijusius su prieglobsčio, integracijos, repatriacijos valdymo ir išorės sienų politika.
Kalbant apie Fondų lėšų dalis, kurias Komisija tiesiogiai įgyvendina kaip „Bendrijos veiksmus“, kvietimas teikti pasiūlymus bus skelbiamas įprasta tvarka.Nevyriausybinės organizacijos, regioniniai ir vietos organai gali teikti paraiškas būtent Integracijos fondui, Europos pabėgėlių fondui ir Grąžinimo fondui.
Klausimas Nr. 67, kurį pateikė Mairead McGuinness (H-0796/07)
Tema: Derybų dėl EPS su AKR valstybių grupe padėtis
Ar Komisija galėtų bendrais bruožais nurodyti, kokia pažanga yra pasiekta derybose dėl Ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) su AKR valstybių grupe?
Didėja susirūpinimas, ypač tam tikrose Afrikos valstybėse, dėl to, kad šie nauji susitarimai sukliudys tvaraus vystymosi procesui, kuris buvo visų ankstesnių prekybos susitarimų pagrindas.Be to, manoma, kad šie susitarimai bus neproporcingai naudingesni ES jos prekybos partnerių AKR sąskaita. Ar Komisija mano, kad tai atitinka ES ilgalaikius interesus?
Ar tikėtina, kad nauji EPS su AKR valstybių grupe įsigalios 2008 m. sausio 1 d., kaip buvo planuota?Jeigu ne, ar Komisija ketina nustatyti pereinamojo laikotarpio priemones, kol susitarimas bus pasiektas?Jeigu taip, kokios pereinamojo laikotarpio priemonės, Komisijos nuomone, bus nustatytos?
Klausimas Nr. 68, kurį pateikė David Martin (H-0804/07)
Tema: EPS sudarymo terminas: AKR valstybių apsauga
Kitą mėnesį baigiasi Ekonominių partnerystės susitarimų (EPS), kurie pakeis dabartinę prekybos lengvatų sistemą AKR valstybėms pagal Kotonu susitarimą, sudarymo terminas.Šių metų pabaigoje pilietinė visuomenė aktyviai rengė prieš šių susitarimų sudarymą nukreiptą kampaniją dėl to, kad dar nėra tinkamai sulygta dėl daugelio pagrindinių susitarimų sąlygų.Tiesą sakant, dėl šių susitarimų sudarymo kai kurios pasaulio skurdžiausios valstybės bus priverstos iš esmės liberalizuoti savo pažeidžiamas rinkas.Kad šie susitarimai būtų sąžiningi, AKR valstybėms reikia suteikti daugiau laiko deryboms ir leisti išlaikyti lankstumą spręsti dėl savo prekybos reformų, jas planuoti ir nuosekliai išdėstyti.Jeigu EPS bus sudaryti šiais metais, tai galėtų reikšti eksporto iš AKR valstybių į ES žlugimą.Tuomet savo ruožtu AKR valstybės turėtų rasti naujus pajamų šaltinius, kad skirtų finansavimą savo sveikatos ir švietimo sistemoms.
Kaip Komisija planuoja apsaugoti AKR valstybes, jeigu EPS nebus sudaryti metų pabaigoje?
Klausimas Nr. 69, kurį pateikė Elspeth Attwooll (H-0817/07)
Tema: EPS sudarymo terminas: AKR valstybių apsauga
Kito mėnesio pabaigoje baigiasi dabartinių derybų dėl Ekonominių partnerystės susitarimų (EPS), kurie pakeis dabartinę prekybos sistemą AKR valstybėms pagal Kotonu susitarimą, terminas.Pilietinės visuomenės prieš šių susitarimų sudarymą nukreiptos kampanijos vykdomos dėl to, kad daugelis pagrindinių susitarimų sąlygų dar nėra pakankamai aptartos.Jeigu būtų greitai užbaigtos derybos, kai kurių pasaulio neturtingiausių valstybių jau ir taip pažeidžiamose rinkose turėtų pasireikšti liberalizavimas, kuris galėtų sukelti rimtus priešingus padarinius AKR eksportui į ES ir ryškius atgarsius jų sveikatos ir švietimo sistemų finansavimui.Todėl AKR valstybėms reikia skirti daugiau laiko deryboms, išlaikant lankstumą planuoti savo prekybos reformas.Būtina, kad šios derybos liktų sąžiningos.
Tačiau jeigu EPS nebus sudaryti iki metų pabaigos, ką Komisija siūlo, kad apsaugotų paveiktas šalis?
Klausimas Nr. 70, kurį pateikė Alain Hutchinson (H-0858/07)
Tema: Ekonominės partnerystės susitarimai
2007 m. spalio 23 d. komunikate dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) Komisija aiškiai pareiškė, kad jeigu regionai, su kuriais deramasi, nepasirašys ekonominės partnerystės susitarimų iki sutartų galutinių datų, bus pasiruošta pasirašyti EPS tik su kai kuriomis šalimis. Deja, iki šiol Komisija visą laiką pabrėždavo, kad dėl EPS turi būti susitarta regioniniu lygmeniu, akcentuodama, kad tokių susitarimų pasirašymas vertingas tik tuomet, jeigu tai padaryta atsižvelgiant į regioninę integraciją. Veikdama tokiu būdu Komisija bus atsakinga už įtemptus santykius, kurių tikrai atsiras tarp to paties regiono šalių, kurios buvo vertinamos skirtingai, tai yra tokiu požiūriu, kuris prieštarautų regioninės integracijos tikslui, atsižvelgiant į tai, ar jos yra pasirašiusios tokį susitarimą.
Kaip Komisija ketina užtikrinti, kad tokie susitarimai tiesiogiai nepakenktų jų nepasirašiusioms šalims? Kaip Komisija gali paaiškinti savo naują požiūrį, atsižvelgiant į tai, kad ji visada prioritetą teikė regioninei integracijai, nurodydama ją kaip EPS pasirašymo argumentą.
Kotonu susitarimo ir jo Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių tvaraus vystymosi, regioninės integracijos ir glaudesnio dalyvavimo daugiašalėje prekybos sistemoje tikslų pagrindu nuo 2002 m. EB vykdė Ekonominio partnerystės susitarimo (EPS) derybas su AKR valstybių grupe ir AKR regionais. Dabar šios derybos yra galutiniame etape, kurio terminas baigiasi 2007 m. pabaigoje, kai šias valstybių saugomų dabartinių Kotonu lengvatų ir Pasaulio prekybos organizacijos teisių atsisakymo galiojimas baigsis.2007 m. jungtine AKR ir EB EPS derybų persvarstymas buvo vėl patvirtintas šalių įsipareigojimas vadovautis nustatytu terminu.
EB tikslas ir lieka pakeisti dabartinį Kotonu prekybos režimą išsamiais, visapusiškais EPS, kurie apima su prekyba prekėmis ir taip pat paslaugomis, investicijomis susijusius klausimus ir su prekyba susijusias AKR vystymuisi svarbias sritis, siekiant sukurti veiksmingas regionines rinkas ir ypatingus šių regionų ir ES santykius.Tuo pačiu metu buvo pasiekta nevienoda pažanga derybose dėl EPS.Jeigu išsamus EPS negali būti sudarytas laiku, šalys turi užfiksuoti iki šiol suderintus klausimus susitarime ir svarbiausia nustatyti geras patekimo į rinką priemones, o paskui toliau pereiti prie derybų kitose srityse siekiant jas baigti 2008 m. pradžioje. Tai padės išvengti prekybos žlugdymo nekompromituojant tikslo susitarti dėl išsamaus EPS su visapusišku vystymosi paketu.
Panašiai, jeigu tam tikros regiono valstybės pageidauja tęsti derybas, Komisija yra pasirengusi dirbti šiuo pagrindu, kad pasiektų susitarimą dėl patekimo į rinką siekiant žengti visapusiško EPS link. Kad būtų palaikyta tebesitęsiančių regioninės integracijos planų varomoji jėga, bet koks susitarimas bus žingsnis pirmyn visapusiško ir visoms aptariamoms regiono valstybėms atviro EPS sudarymo link.
Komisija mano, kad dabar nėra jokios alternatyvos šiam pragmatiniam 2007 m. spalio 23 d. jos komunikate nurodytam metodui ir kad ji tęs vystymosi tikslų, o ne ES puolimo interesų, įgyvendinimą.
Klausimas Nr. 71, kurį pateikė Georgios Papastamkos (H-0785/07)
Tema: Europos saugumo strategija
Kaip Komisija vertina šiandieninį tiesioginio ryšio tarp vidaus ir išorės saugumo sampratos nustatymo taikant Europos saugumo strategiją veiksmingumą? Kokie pradiniai trūkumai trukdo įgyvendinti vidinį Europos saugumo strategijos, kuri remiasi ne vienu pradiniu tikslu, aspektą? Ar Komisija mano, kad saugumo režimas, kuris su Europos laisvės, saugumo ir teisingumo sritimi susijusiais klausimais remiasi dvejopu saugumo režimu, yra institucine ir operacine prasme užbaigtas?
Europos saugumo strategijoje teigiama, kad: „Pasibaigus šaltajam karui susidariusi padėtis yra viena iš augančių sričių, kurioje vidiniai ir išoriniai saugumo aspektai yra neatsiejamai susiję“. ES intervencija apėmė tiek vidinius, tiek išorinius grėsmės aspektus, kurie buvo nurodyti Europos saugumo strategijoje, ypač 2005 m. Europos kovos su terorizmu strategijoje, iš vidinio požiūrio taško bei bendradarbiaujant su strateginiais partneriais trečiosiose šalyse ir teikiant pagalbą tarptautiniu mastu . Dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu Europos Sąjunga ragina ratifikuoti tarptautinius susitarimus, kuriuose nustatytos pagalbos teikimo trečiosiose šalyse gairės. Europolas kasmet teikia ataskaitas ir statistikos duomenis – tai padeda gerinti informaciją ir žinias apie ginčijamas teritorijas.
Europos saugumo strategijos įgyvendinimas būtų veiksmingesnis, jeigu ES ir Bendrijos priemonėmis būtų siekiama tų pačių tikslų. Komisija mėgino to pasiekti taip pat atsižvelgdama į vidaus politikos išorės aspektus. Tai būtų lengviau, jeigu įsigaliotų Lisabonos sutartis, kuria panaikinta dabartinė pirmo ir antro tikslo skirtis, nustatyta bendro sprendimo priėmimo procedūra ir padidintas Parlamento vaidmuo.
Atliekant veiksmus pagal BUSP(1) ir ESGP(2) , bus toliau atsižvelgiama į išorės grėsmes lygiagrečiai su Bendrijos veiksmais už ES ribų ir vidinėmis priemonėmis laisvės, teisingumo ir saugumo srityje.
Bendresne prasme, Komisija tiki, kad vidaus ir išorės politikos tikslai yra kaip niekad glaudžiai susipynę, todėl reikia iš naujo nustatyti ES interesų ir vertybių, kurioms, savaime suprantama, priklauso ir jos piliečių saugumas, planavimo, skatinimo ir gynimo būdo viziją.
Visos mūsų priemonės yra skirtos spręsti Europos saugumo strategijoje pažymėtas problemas: mūsų plėtros politika, kuri prisideda prie taikos, stabilumo, gerovės ir teisinės valstybės Europoje įtvirtinimo; mūsų kaimynystės politika, kuria siekiama atkurti bendrais su kaimyninių šalių interesais ir vertybėmis paremtus santykius; mūsų prekybos politika, mūsų vystymosi ir humanitarinės pagalbos politika bei mūsų veiksmai klimato kaitos ir energetikos saugumo srityse.
Kaip teigia Komisija savo 2006 m. komunikate „Europa pasaulyje: praktiniai patarimai siekiant didesnės darnos, veiksmingumo ir matomumo“(3), persvarstant Europos saugumo strategiją visada turi būti kreipiamas dėmesys į šias naujas visuotines problemas ir įtraukiami visi atsiliepimai į jas Europos lygmeniu, neatsižvelgiant į institucines aplinkybes.
Klausimas Nr. 72, kurį pateikė Glenis Willmott (H-0787/07)
Tema: Sveikata ir sauga trečiosiose šalyse
Aš kalbu apie naujausius pranešimus dėl pasikartojusio tragiško įvykio drabužių gamykloje Bangalore, kai darbe susirgęs Indijos darbininkas ir valandų valandas turėjęs laukti leidimo išvykti, vėliau tą pačią dieną mirė ligoninėje.Jis priminė ankstesnį incidentą, kuris, kaip man buvo teigiama, įvyko tik prieš tris mėnesius toje pačioje gamykloje, kai atsisakius padėti darbo pamainos metu niekam nepadedant nėščia darbininkė pagimdė už gamyklos vartų.Kaip aš suprantu, kūdikis mirė.
Ar Komisijos nuomone sveikata ir sauga darbe yra pagrindinė teisė ir ar ji gali pasakyti, kokių veiksmų ji imasi sudarant susitarimus ir sutartis su trečiosiomis šalimis dėl geros sveikatos ir saugos svarbos, siekiant išvengti tolimesnio šių baisių ir tragiškiausių incidentų pasikartojimo?
Sveikatos ir saugos darbe skatinimas tarptautiniu lygmeniu yra vienas iš pagrindinių neseniai priimtos Komisijos strategijos dėl sveikatos ir saugos darbe tikslų(1). Strategija pabrėžiamas poreikis gerinti darbo standartus visame pasaulyje.Šiame kontekste, kaip Komisijos santykių su trečiosiomis šalimis ir ypač su kylančiomis ekonomikos šalimis, pvz., Indija, palaikymo dalį ES ketina skatinti prevenciją sveikatos ir saugos darbe srityje taikant daugiašalį bendradarbiavimą su kompetentingais tarptautiniais organais (TDO(2), PSO(3)) ir įgyvendinant dvišalius veiksmus.
2007 m. vasario 21 d. Komisijos komunikatas „Gerinti darbo kokybę ir našumą:2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija“, COM (2007) 62.
Klausimas Nr. 73, kurį pateikė Avril Doyle (H-0798/07)
Tema: Arklių identifikavimo teisės aktai – arklio pasų pripažinimas
Valstybėse narėse kyla daug problemų dėl tinkamo galiojančių Europos direktyvų dėl arklinių šeimos gyvūnų identifikavimo įgyvendinimo.Kai kuriais atvejais, į kuriuos atkreipiau dėmesį, vienos valstybės narės kompetentingos institucijos išduoti identifikavimo dokumentai (pasai) nepripažįstami kitoje valstybėje narėje, o kitais atvejais pasai net nėra tinkamai tikrinami tranzito tarp valstybių narių metu.
Ar Komisija galėtų pareikšti nuomonę dėl poreikio gerinti galiojančių teisės aktų įgyvendinimą ir kaip tai galėtų būti atliekama?
Tarybos direktyvoje 90/426/EEB(1) nustatytos veterinarinio patikrinimo taisyklės tarp valstybių narių vežamiems arklinių šeimos gyvūnams.Arklį vežti tarp valstybių narių būtina ne tik su lydinčiuoju identifikavimo dokumentu (pasu), bet taip pat ir su išvykimo vietoje išduotu veterinariniu liudijimu arba pažymėjimu. Tačiau pagal Direktyvos 6 straipsnį tam tikros valstybės narės nustatė viena kitos atžvilgiu leidžiančias nukrypti nuostatas dėl šių pažymėjimų reikalavimų.
Komisijos sprendime 93/623/EEB(2) nustatyta, kad registruotus arklinių šeimos gyvūnus galima vežti su pasais. Komisijos sprendimu 2000/68/EB(3) iš dalies pakeistas Sprendimas 93/623/EEB ir išplėstas nuostatų dėl arklinių šeimos gyvūnų identifikavimo taikymas veisliniams ir produkciniams arklinių šeimos gyvūnams.
Kad būtų užtikrintas vienodesnis Bendrijos teisės aktų taikymas, Komisija parengė reglamento projektą siekdama pakeisti šiuos du Sprendimus. Kai tik bus priimtas šis naujas ir tiesiogiai taikomas Komisijos reglamentas, jis tiesiogiai reglamentuos klausimus, susijusius su įvairiais už arklinių šeimos gyvūnų identifikavimą atsakingais suinteresuotais asmenimis ir užtikrins arklinių šeimos gyvūnų identifikavimą po gimimo per tam tikrą laiką arba importuojant vieninteliu visam gyvenimo laikotarpiui išduotu pasu, kuris yra susijęs su gyvūnų elektroniniu atsakikliu.
1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/426/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (OL L 224, 1990 8 18).
93/623/EEK: 1993 m. spalio 20 d. Komisijos sprendimas 93/623/EEB dėl registruotų arklinių šeimos gyvūnus lydinčio identifikavimo dokumento (paso), OL L 298, 1993 12 3.
2000/68/EB: 1999 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis Komisijos sprendimą 93/623/EEB ir nustatantis veislinių ir produkcinių arklinių šeimos gyvūnų identifikavimą (registruotas pagal dokumento Nr. C(1999) 5004), OL L 23 2000 1 28.
Klausimas Nr. 74, kurį pateikė Cristobal Montoro Romero (H-0807/07)
Tema: Įmonių įtraukimas į elektros energijos ir dujų rinkas
Remiantis 2007 m. liepos 10 d. EP priimta Rezoliucija Nr. P6_TA(2007)0326, manoma, kad viešųjų įmonių įtraukimas į elektros energijos ir dujų rinkas yra viena iš svarbiausių konkurencingumo iškraipymo ES priežasčių, be to, įtraukus viešąsias įmones kenkiama konkurencingumo kitose rinkose skatinimui, nes dauguma jų dėl savo statuso yra ne tokios skaidrios, teikia mažiau informacijos potencialiems investuotojams ir yra priklausomos nuo valstybių narių vyriausybių priimamų sprendimų.
Kokių priemonių Komisija ketina imtis, kad į savo politiką įtrauktų šį principą, laikantis sutartyje nustatytų apribojimų įmonių dalyvavimui šiame sektoriuje? Ar Komisija tiki, kad būtų įmanoma tęsti pažangą bendros energijos rinkos kūrimo srityje, kai kai kurių Europos vyriausybių paskatintoms oligopolijoms ir monopolijoms yra atstovaujama šiame sektoriuje?
Kaip nurodyta 2007 m. rugsėjo 19 d. priimtų Komisijos vidaus rinkos pasiūlymų aiškinamajame memorandume, paketas, o konkrečiau pasiūlymas dėl veiksmingesnio atskyrimo, taikomas viešosioms ir privačiosioms įmonėms ta pačia tvarka.Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo jų viešojo arba privataus pobūdžio joks asmuo arba asmenų grupė negalės savarankiškai arba bendrai daryti įtaką perdavimo sistemos operatorių ir tuo pačiu metu tiekimo arba gamybos įmonių valdybų sudėčiai, balsavimui arba sprendimų priėmimui.Tai užtikrina, kad jeigu tiekimo arba gamybos veikla yra viešosios nuosavybės, viešojo perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomumas yra vis dar užtikrinamas; bet šiais pasiūlymais nereikalaujama, kad valstybei priklausančios įmonės parduotų savo tinklą privačiai įmonei. Pvz., kad būtų laikomasi šio reikalavimo, bet kuri viešoji įmonė arba valstybė galėtų perleisti teises (kurios daro „įtaką“) kitam viešajam arba privačiajam juridiniam asmeniui.
Svarbus klausimas apima tai, kad visais atvejais atliekant atskyrimą aptariama valstybė narė turi parodyti, kad praktikoje pasiekti rezultatai yra iš tikrųjų veiksmingi ir kad įmonės veikia visiškai nepriklausomai viena nuo kitos, sudarant tikrą vienodų galimybių aplinką visoje ES. Be to, Komisijos pasiūlymai įpareigoja valstybes nares garantuoti reguliavimo institucijos nepriklausomumą, garantuodamos, kad reguliavimo institucija yra teisiškai atskirta ir veikia nepriklausomai nuo bet kokio kito viešojo arba privataus subjekto.
Šiomis nuostatomis turi būti užtikrinama, kad, nepaisant perdavimo sistemos operatorių arba tiekimo įmonių nuosavybės, visi rinkos dalyviai turėtų veikti vienodų galimybių aplinkoje, o reguliavimo institucijos turėtų juos vienodai vertinti.
Klausimas Nr. 75, kurį pateikė Manolis Mavrommatis (H-0812/07)
Tema: Klaidinančios lėktuvų bilietų kainos
Atsižvelgiant į tyrimą, kurio tam tikros išvados buvo neseniai paskelbtos, maždaug 433 oro linijų bendrovės ir kelionių agentūros teikia netikslią informaciją apie pigius bilietus (įskaitant realią kainą), todėl tokias interneto svetaines lankantys piliečiai buvo klaidinami dėl siūlomų bilietų kainų. Kaip rodo turima informacija, visuomenę klaidino pusė oro linijų bendrovių: apie 217 oro linijų bendrovių keturiolikoje valstybių narių ir Norvegijoje nesilaikė Bendrijos taisyklių, įskaitant kiekvienos šalies įsipareigojimą užtikrinti, kad interneto svetainėse būtų nurodoma tiek reali bilieto kaina, tiek mokesčiai (oro uosto mokesčiai ir t. t.) ne tik anglų kalba, kaip šiuo metu dažnai pasitaiko, bet ir tos šalies valstybine kalba.
Kada Komisija ketina paskelbti išsamias šio tyrimo išvadas? Kurios oro linijų bendrovės pažeidė Bendrijos vartotojų apsaugos taisykles? Kokių priemonių ketinama imtis? Galiausiai, ar Komisija ketina parengti pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo vartotojai būtų ginami nuo klaidinančios informacijos ir būtų užtikrinama, kad tokiu atveju jie gautų kompensaciją?
Pagal Vartotojų teisių gynimo tinklą (angl. Consumer Enforcement Network), kuris mažiau kaip prieš metus buvo įsteigtas Reglamentu dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje(1) , 2007 m. rugsėjo mėn. pabaigoje buvo atliktas pirmasis jungtinis rinkos stebėjimas „šlavimo“ oro bilietus parduodamose svetainėse principu. Tai yra naujas ir galingas teisių gynimo įrankis.Šį kartą stebėjime dalyvavo 15 valstybių narių ir Norvegija.Komisija ketina remtis šiuo bandomuoju veiksmu ir pakartoti tokius teisių gynimo veiksmus ateityje.
Valdžios institucijos tikrino svetaines, ar jos atitinka Europos ir nacionaliniams teisės aktus, nustatydamos nevisiškai reikalavimus atitinkančias svetaines.Šias svetaines ir dabar toliau tiria valdžios institucijos, kurios spręs dėl reikalingų tolesnių priemonių.Tais atvejais, kai yra patvirtinamas teisės aktų pažeidimas, institucijos užtikrins, kad yra imamasi atitinkamų teisės gynimo priemonių.
Komisija supranta, kad interesas dalytis šio stebėjimo rezultatais yra platus.Kadangi valstybių narių atsakomybe imamasi teisių gynimo veiksmų, ji aptaria su jomis, kokių tolesnių priemonių reiktų imtis „šlavimo“ klausimu, ypač dėl išsamių rezultatų paskelbimo.
Pradiniai „šlavimo“ rezultatai rodo, kad dabartiniais teisės aktais grindžiamas sustiprintas teisių gynimas gali apsaugoti vartotojus nuo apgaulingos komercinės praktikos.Apsaugos lygis bus toliau didinamas įgyvendinant Nesąžiningos komercinės praktikos direktyvą (2). Todėl ateityje Komisija ketina sustiprinti teisės aktų įgyvendinimą padedant Vartotojų teisių gynimo tinklui.Prieš planuojant bet kokį naują teisėkūros pasiūlymą, Komisija turi ištirti dabartinėmis priemonėmis visu pajėgumu teikiamas galimybes.
Komisija ypač teigiamai vertina dabartinę Parlamento ir Tarybos teisėkūros diskusiją dėl jos pasiūlymo persvarstyti Oro transporto trečiąjį paketą (3). Priėmus šį naują reglamentą, kainų skaidrumas bus pagerintas tikslinant galutinę kainą, kuri turi būti suprantama kaip apimanti visus taikytinus mokesčius už važiavimą, rinkliavas, priemokas, mokesčius ir atlyginimus, kurie yra neišvengiami ir numatomi skelbimo metu. Tai taikoma visiems ES skrydžiams ir taip pat visų įmonių lėktuvų išvykimo iš ES oro uosto skrydžiams.
2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo(„Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje“).
2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“).
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrų taisyklių teikiant oro susisiekimo paslaugas Bendrijoje (pakeistas) (COM(2006)396).
KlausimasNr. 76, kurį pateikė Willy Meyer Pleite (H-0813/07)
Tema: Represijos Oašakoje (Meksika)
2004 m., suklastojus rinkimų Meksikoje rezultatus, Ulises Ruiz Ortiz buvo išrinktas Oašakos gubernatoriumi. Kaip nurodė organizacija Tarptautinė amnestija, Ruiz Ortiz yra atsakingas už daugybę žmogaus teisių pažeidimo atvejų, susijusių su vietiniais gyventojais, dėl maisto ir darbo sąlygų pagerinimo streikavusiais mokytojais ir visais kitais, išdrįsusiais prabilti apie vykdomas represijas.
Meksikos Aukščiausiasis teismas 2007 m. birželio mėn. nusprendė, kad turi būti ištirti žmogaus teisių pažeidimo Ruizo Ortizo vadovavimo metu atvejai.
Kaip Komisija ketina pasinaudoti savo įtaka, kad pareikalautų, jog šie žmogaus teisių pažeidimo atvejai būtų ištirti?
Kadangi tokia padėtis tęsėsi daugiau nei trejus metus, be to, į ES ir Meksikos asociacijos susitarimą yra įtrauktas punktas dėl žmogaus teisių gerbimo ir teisinės valstybės, ar Komisija apsvarstė galimybę persvarstyti asociacijos susitarimą?
Europos Sąjunga ir Komisija ypač domisi padėties Oašakoje vystymusi ir atidžiai stebėjo įvykių eigą. Todėl Komisijos delegacija šalyje, pilietinės visuomenės organizacijos ir Meksikos valdžios įstaigos reguliariai pranešdavo Komisijai apie įvykius Oašakoje.
Nuo 2004 m., kai prasidėjo bendravimo su Meksika stiprinimas, Komisija kiekvienai progai pasitaikius politinio dialogo ribose kelia klausimus dėl žmogaus teisių. Savaime suprantama, Komisija tęs šią veiklą atsižvelgdama į būsimą aukšto lygio bendravimą taip, kaip tai numatyta Visuotiniame susitarime, ir toliau ypatingą dėmesį skirs padėčiai Oašakoje.
Greta įvairios pagal susitarimą vykdomos veiklos, 2006 m. rugsėjo mėn. parlamentinės misijos Oašakoje metu ES delegacija Meksikoje padėjo Europos Parlamento narei ir delegacijos pirmininkei Erikai Mann patekti į ES ir Meksikos Jungtinį parlamentinį komitetą. Erika Mann su Oašakos liaudies asamblėjos (APPO) atstovais, tarp kitų.
Be to, Komisija susipažįsta su įvairių nacionalinių ir tarptautinių žmogaus teisių NVO ataskaitomis ir stebėjimų rezultatais, taip pat susijusiais su konfliktu Oašakoje. Komisija taip pat rengia susitikimus su šiomis organizacijomis, siekdama sužinoti jų atliktų padėties tyrimo ir analizių išvadas. Šiuose susitikimuose dalyvauja ir Europos Parlamento nariai, priklausantys ES ir Meksikos tarpparlamentinei delegacijai. Tarpparlamentinės delegacijos susitikime, įvykusiame Meksikoje 2007 m. vasario mėn. pabaigoje, Komisijos delegacija Meksikoje surengė posėdį dėl žmogaus teisių, kurio metu buvo aptarta Oašakos problema.
Neseniai ES Taryba paprašė pateikti turimą informaciją apie žmogaus teisių padėtį Oašakos valstijoje. 2007 m. rugpjūčio 27–28 d. įvyko valstybių narių ambasadų atstovų ir Komisijos delegacijos Meksikoje atstovų misija. Jos metu buvo surengta susitikimų su Valstijos žmogaus teisių komisijos (CEDHO) pirmininku, Aukščiausiojo teismo pirmininku, generaliniu prokuroru, vyriausybės sekretoriumi ir Oašakos valstijos žmogaus teisių reikalų sekretoriaus pavaduotoju. Visuomenės saugumo sekretoriaus kanceliarijos atstovas taip pat kalbėjo mėnesiniame politinių patarėjų susitikime 2007 m. rugsėjo mėn., kurio metu buvo nagrinėjama padėtis Oašakoje.
Reikėtų pažymėti, kad Komisija aktyviai bendradarbiauja su Jungtinių Tautų vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru Meksikoje. Dviem projektais yra įsipareigota remti žmogaus teises – vienas jų yra susijęs su vietinių žmonių padėtimi Oašakos kalėjimų sistemoje. Atsižvelgiant į tai, konflikto Oašakoje klausimas, aptartas vyriausiojo komisaro kanceliarijos ir Komisijos bendravimo metu, priklauso mūsų jungtinei žmogaus teisių gynimo politikai.
Klausimas Nr. 77, kurį pateikė Chris Davies (H-0816/07)
Tema: ES teisės aktų įgyvendinimo priežiūra Portugalijos Pirmininkavimo ES metu
Ar Komisija teigia, kad ji prašė, kad klausimas dėl valstybių narių ES teisės aktų netinkamo įgyvendinimo būtų įtrauktas į bet kurių Portugalijos pirmininkavimo metu numatytų Ministrų Tarybos posėdžių darbotvarkę?
Komisija dar neprašė, kad klausimas dėl valstybių narių ES teisės aktų netinkamo įgyvendinimo būtų įtrauktas į bet kurių Tarybos Portugalijos pirmininkavimo metu numatytų Ministrų posėdžių darbotvarkę.
Primenama, kad Komisija neseniai priėmė Komunikatą dėl bendrijos teisės taikymo(1), kuris buvo pateiktas Institucijoms.Komisija intensyviai dirba dėl Komunikate paskelbtų veiksmų įgyvendinimo. Komisija šaukia valstybių narių ekspertų grupę aptarti Komunikatą Portugalijos pirmininkavimo metu ir galimybę kai kuriuos aptariamus Komunikate klausimus įtraukti į 2008 m. darbotvarkę dėl formuojamos Tarybos posėdžio.
Be to, bendra diskusija galėtų vykti vienos arba kitos sudėties Taryboje kitu metu, pvz., pristatant metinę ataskaitą dėl programos arba veiksmų plano įgyvendinimo.
Ypač kalbant apie vidaus rinkos rezultatų suvestinę, praeitų 2007 m. liepos mėn. Komisija pristatė savo pirmąją 2007 m. ataskaitą. 2007 m. gruodžio mėn. numatyta pristatyti antrąją ataskaitą, kuri, tikimasi, prisidės prie diskusijų siekiant 2008 m. sušaukti kitą Pavasario Europos Vadovų Tarybą.
Nuo 2005 m. birželio mėn. Komisija taip pat pristato kasmetinę rezultatų suvestinę teisingumo, laisvės ir saugumo srityje, kurios antrojoje dalyje vertinamas ES teisės aktų įgyvendinimas šiose srityse nacionaliniu lygmeniu.
Klausimas Nr. 78, kurį pateikė Georgios Georgiou (H-0818/07)
Tema: Oro linijų bendrovės „Olympic Airways“ ateitis
Graikijos vyriausybės politiniame pareiškime Graikijos Parlamentui buvo beveik nieko nepasakyta apie bendrovės „Olympic Airways“ likimą ir vyriausybė neprisiėmė įsipareigojimų dėl šios bendrovės ateities. Dabartinė Graikijos vyriausybė dirba jau ketverius metus, o dar PASOK partijos palikta pražūtinga padėtis, kurioje atsidūrusi viena seniausių ir saugiausių oro linijų bendrovių, toliau blogėja.
Norėčiau tiksliai sužinoti, kokia pažanga padaryta Komisijos ir Graikijos vyriausybės derybose dėl bendrovės „Olympic Airways“ ateities?
Nuo 1994 m. Komisija priėmė penkis sprendimus dėl valstybės pagalbos bendrovei „Olympic Airways“. Pirmi trys sprendimai buvo „sąlyginiai“, pagal kuriuos pagalba, laikantis tam tikrų sąlygų, turėjo būti panaudota bendrovei reorganizuoti iki praėjusio dešimtojo dešimtmečio pabaigos.
Deja, šių sprendimų nebuvo laikomasi ir reorganizacija nedavė laukiamų rezultatų. Todėl 2002 m. gruodžio mėn., vėliau 2005 m. rugsėjo mėn. Komisija priėmė du „neigiamus“ sprendimus, kuriuose buvo sakoma, kad Graikija bendrovėms „Olympic Airways“ ir „Olympic Airlines“ suteikė neteisėtą pagalbą, kuri yra nesuderinama su bendrąja rinka. Pirmąjį sprendimą, išskyrus keletą nereikšmingų aspektų, patvirtino Europos pirmosios instancijos teismas. Reikėtų paminėti, kad Teisingumo Teismas pareiškė, kad Graikija neįgyvendino pirmo sprendimo. Remdamasi Teismo sprendimu, kuriame paskelbta, kad sprendimas neįgyvendintas, Komisija šiam atvejui pritaikė EB sutarties 228 straipsnyje išdėstytas nuostatas.
Europos Komisija kaip ir anksčiau tęsia derybas su Graikijos valdžios institucijomis, siekdama rasti išeitį iš 2002 ir 2005 m. sprendimų įgyvendinimo problemos. Komisijos tikslas yra užtikrinti, kad būtų paisoma ES teisės tiek įgyvendinant 2002 ir 2005 m. sprendimus, tiek kitų priemonių, kuriomis viešosios lėšos gali būti panaudotos bendrovių „Olympic Airways“ ir „Olympic Airlines“ naudai, atžvilgiu.
Klausimas Nr. 79, kurį pateikė Markus Pieper (H-0820/07)
Tema: Veiksmai pagal savo iniciatyva parengtą pranešimą dėl būsimos plėtros poveikio regioninės politikos veiksmingumui (P6_TA(2007)0130)
Kokių tolesnių veiksmų Komisija ėmėsi pagal Europos Parlamento savo iniciatyva parengtame pranešime dėl būsimos plėtros poveikio regioninės politikos veiksmingumui pateiktus pasiūlymus?
Kokios buvo padarytos išvados?
Ar jau pradėti vykdyti konkretūs planai dėl laipsniško modelio, kuris, kaip buvo pareikšta, jau parengtas, ir pagalbos pasirengimui narystei reformos? Jeigu ne, kada Komisija ketina tai padaryti?
Komisija visapusiškai pritaria dviem pagrindinėms pranešime išdėstytoms pradinėms nuomonėms dėl sanglaudos politikos svarbos ir sėkmės užkertant kelią skirtumams ir tokiu būdu prisidedant prie ES socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos; ir kad kaip naujausios plėtros pasekmė, šių skirtumų sritis didėja. Komisija taip pat labai gerai žino, kad dėl globalizacijos Europos ekonomikoje jaučiamas spaudimas įmonių perkėlimo, demografinės kaitos, migracijos srautų ir kitų susijusių klausimų srityse. Kaip atsakas šiems iššūkiams, sanglaudos politikos 2007–2013 m. reforma ir modernizavimas buvo vykdomi derinant juos su Lisabonos ir Geteborgo darbotvarke.
Komisija taip pat pritaria, kad jeigu Kroatija ir Vakarų Balkanų valstybės prisijungtų prie ES narystės prieš šio programos laikotarpio pabaigą, jos galėtų prisitaikyti prie dabartinės sanglaudos politikos programos nepatiriant esminių žlugdančių veiksmų.Gerbiamasis narys turėtų pastebėti, kad 2006 m. buvo nustatytos ir yra taikomos 2007–2013 kriterijų atitikimo taisyklės ES–27.Kalbant apie Turkiją, Komisija sutinka, kad tam tikru metu būtina atlikti konkretų poveikio vertinimą dėl galimo jos poveikio ES sanglaudos politikai.Pagal derybų pagrindą, derybos dėl prisijungimo su Turkija gali būti baigtos tik sudarius Finansinę programą laikotarpiui nuo 2014 m., įskaitant galimas dėl šios priežasties kylančias reformas.
Todėl tam tikru metu Komisija vertins visų būsimų plėtrų poveikį ES sanglaudos politikai ir siūlys atitinkamas pataisas. Neatlikus šio vertinimo, Komisija negali pareikšti savo nuomonės dėl bet kurių susijusių išlaidų sąmatos.
Komisija mano, kad būtinoji pradinė politikos sėkmės užtikrinimo sąlyga yra pakankamas finansinis paskirstymas pagal Komisijos pasiūlymus dėl 2007–2013 Finansinių perspektyvų, ir siekia priimti pasiūlymus, skirtus didinti sanglaudos politikos sverto poveikį dabartinėms valstybėms narėms, pvz., didinti privataus kapitalo dalyvavimą arba be subsidijų dar naudoti ir naujas finansines priemones. Tačiau šiuo metu Komisija negali reikšti nuomonės dėl ateityje konkrečiai politikai reikalingų sumų sąmatų.
Klausimas Nr. 80, kurį pateikė Milan Gal’a (H-0831/07)
Tema: Formaldehido priskyrimas kancerogenams
Europos cheminių medžiagų biuras rengiasi išleisti naują cheminių medžiagų klasifikaciją (30-asis ATP). Atsižvelgiant į naujausią Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros atliktą tyrimą, cheminė medžiaga formaldehidas (CAS numeris: 50-00-0) priklauso kancerogenams. Šio klausimo autorius tikisi, kad Komisija, įgyvendindama su cheminėmis medžiagomis susijusius REACH teisės aktus, padarys viską, ką gali, kad užtikrintų, jog formaldehidas būtų priskirtas kancerogenams.
Klausimo autorius taip pat norėtų žinoti, ar Komisija bendradarbiauja su Europos cheminių medžiagų biuru rengiant naują cheminių medžiagų klasifikaciją (30-asis ATP) ir ar dedamos pastangos, kad formaldehidas būtų priskirtas kancerogenams, taip siekiant apsaugoti plačiąją visuomenę nuo pavojingos medžiagos.
Nuo 1996 m. priėmus 22-ąjį kartą derinančią su technikos pažanga(1) Direktyvą 67/548/EEB(2) dėl pavojingų medžiagų klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo etiketėmis, formaldehidas yra priskiriamas 3 kategorijos kancerogeninei medžiagai. 3 kategorija apima medžiagas, kurios dėl galimų kancerogeninių padarinių, kurių atžvilgiu nėra pakankamai informacijos, kad būtų atliktas patenkinamas vertinimas, kelia susirūpinimą žmonėms.
Prancūzija, atsižvelgdama į naujausią Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros sprendimą, siūlo klasifikuoti formaldehidą 1 kategorijos kancerogenine medžiaga.1 kategorija apima medžiagas, kurios yra žinomos kaip sukeliančios kancerogeninį poveikį žmogui.Iš tikrųjų 2004 m. rugsėjo mėn. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra pareiškė, kad formaldehidas sukelia kancerogeninį poveikį žmonėms, ir įrašė jį į 1 grupę. Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros nustatė aukštesnio laipsnio klasifikavimą negu pagal ankstesnius vertinimus.
2005 m. lapkričio mėn. Prancūzijos pasiūlymą aptarė Klasifikavimo ir žymėjimo techninis komitetas pagal Direktyvą 67/548/EEB(3) dėl pavojingų medžiagų klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo etiketėmis. Techninio komiteto pateiktomis rekomendacijomis naudojasi Komisija siekdama parengti išsamų pasiūlymą dėl derinimo su technikos pažanga, kad būtų atnaujintas Direktyvoje dėl pavojingų medžiagų klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo nurodytas medžiagų sąrašas pagal komitologijos procedūrą. Šios medžiagos įtrauktos į 1 priedą.
Tačiau dėl tebevykstančių mokslinių tyrimų dėl formaldehido kancerogeninio poveikio, ypač dėl naujojo Jungtinių Valstijų nacionalinio vėžio instituto epidemiologijos tyrimo, nuspręsta atidėti bet kokį sprendimų priėmimą kitam susitikimui.Su naujo Nacionalinio vėžio instituto tyrimo rezultatais netrukus bus galima susipažinti.
Kadangi Klasifikavimo ir žymėjimo techninis komitetas nebaigė savo diskusijos dėl formaldehido kancerogeninio poveikio, nebuvo įmanoma jo įtraukti arba į 30-ąjį kartą derinantį su technikos pažanga pasiūlymo projektą, dėl kurio vyko balsavimas 2007 m. balandžio mėn., arba į 31-ąjį kartą derinantį su technikos pažanga pasiūlymo projektą, kuriam bus taikoma komitologijos procedūra 2007 m. pabaigoje.
Tačiau Prancūzijos pasiūlymą dar kartą apsvarstys iki 2008 m. birželio mėn. įsteigtas Rizikos vertinimo komitetas REACH(4) teisėkūros pagrindu. Šio Rizikos vertinimo komiteto rekomendacijos pagrindu, Komisija galėtų išsamiai rengti naują pasiūlymą dėl derinimo su technikos pažanga, kad jeigu būtina, būtų pakeistas dabartinis formaldehido klasifikavimas.
1996 m. liepos 30 d. Tarybos direktyva 96/54/EB, dvidešimt antrą kartą derinanti su technikos pažanga Direktyvą 67/548/EEB dėl pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimo, OL L 248, 1996 9 30.
Cheminių medžiagų registravimas, vertinimas, leidimų suteikimas ir apribojimas.
Klausimas Nr. 81, kurį pateikė Johan Van Hecke (H-0835/07)
Tema: Piratiniai gaminiai, vis dar paplitę Kinijoje
Interneto aukcionuose pardavinėjamos Europos kūrėjų kompaktinės plokštelės, kurios yra akivaizdžiai pagamintos Kinijoje (užrašai ant jų kinų kalba) ir, be jokios abejonės, yra padirbtos. Nepaisant Kinijos valdžios institucijų pažadų ir tariamai sugriežtintų įstatymų, akivaizdu, kad griežtesnis klastojimo ir piratavimo stebėjimas lieka greičiau teoriniu nei praktiniu dalyku. Dėl to, pasak muitinės tarnybų, daugiau nei 70 proc. visų suklastotų gaminių yra įvežama iš Kinijos.
Šiuo atveju labiausiai kenčia garso ir vaizdo įrašų sektorius. Labiausiai erzina tai, kad padirbinėjami ne tik Amerikos garsenybių, bet ir mažiau žinomų Europos kūrėjų darbai. Ar Komisija Kinijos valdžios institucijoms dar kartą iškels piratavimo klausimą? Ar būtų imamasi sankcijų, kaip tai jau padarė JAV, kuri, pvz., pateikė daug skundų PPO?
Veiksminga intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir įgyvendinimas Kinijoje yra ES prioritetas.Komisija žino apie piratavimą, su kuriuo susiduriama garso ir vaizdo sektoriuje Kinijoje, ir nuolat primena šį klausimą savo dvišaliuose dialoguose dėl intelektinės nuosavybės klausimų su Kinijos valdžios institucijų atstovais.Pvz., šis klausimas buvo įtrauktas į paskutinį kartą, t. y. 2007 m. rugsėjo 27 d., Pekine sušauktos ES ir Kinijos Intelektinės nuosavybės darbo grupės darbotvarkę. Kinijos valdžios institucijos stengėsi spręsti šį klausimą, bet šios pastangos yra nepakankamos.Šis klausimas taip pat bus įtrauktas į 2007 m. lapkričio 28 d. numatyto ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikimo darbotvarkę Kinijoje.
Komisija pritarė dialogui ir bendradarbiavimui su Kinija, kad būtų sprendžiama piratavimo problema.Šis bendradarbiavimo metodas teikia ribotus rezultatus.Komisija aiškiai pareiškė Kinijai, kad būtina reikšminga pažanga.Šiuo atžvilgiu bus svarbus ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikimas, kad būtų įvertintas Kinijos apsisprendimas spręsti ES nerimą keliančius klausimus.Jeigu Kinija ir toliau kreips nepakankamą dėmesį į ES nerimą keliančius klausimus dėl intelektinės nuosavybės, Komisija svarstys galimybę teikti skundą Pasaulio prekybos organizacijoje.
Klausimas Nr. 82, kurį pateikė Linda McAvan (H-0838/07)
Tema: Su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos
Turint omenyje, kad kiekvienais metais apytiksliai trys milijonai ES piliečių užsikrečia su sveikatos priežiūra susijusiomis infekcijomis ir kad dėl to apie 50 000 žmonių miršta, akivaizdu, kad būtina neatidėliojant reaguoti.Ar Komisija gali pareikšti, ar numatyta rekomendacija dėl su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų gali būti pristatyta nuo 2008 m. rudens?
Kaip nurodė gerbiamoji narė, su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos yra svarbi ligų ir mirtingumo našta Europos visuomenėse.
Šiuo metu Komisija svarsto pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės projektą.
Šis pasiūlymas rengiamas padedant tarptautinei ekspertų grupei ir jame įtraukiamos nuomonės iš:
Bendrijos tinklo dėl užkrečiamų ligų priežiūros institucijų, ir
iš suinteresuotų asmenų, kurie jas parengė 2005 m. gruodžio mėn. – 2006 m. sausio mėn. vykdydami visuomenės konsultacija.
Pagrindinėmis rekomendacijomis bus nustatoma arba stiprinama:
kontrolė ir prevencinės priemonės, kad būtų remiamas infekcijų stabdymas
infekcijos prevencija ir kontrolės programos sveikatos priežiūros institucijose,
priežiūros sistemos pagal bendrai suderintus standartus,
švietimas, mokymas, moksliniai tyrimai ir informacijos mainai.
2008 m. Komisijos teisėkūros ir darbo programoje pasiūlymas yra vertinamas strategine iniciatyva, pabrėžiant Komisijos šiam pasiūlymui teikiamą svarbą.
Siekiama perduoti pasiūlymą Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybai (angl. EPSCO) 2008 m. Prancūzijos pirmininkavimo ES metu.
Atsižvelgiant į laiką, kurio prireiks, kad Kolegija patvirtintų ir perduotų Tarybai, pateikti pasiūlymą per pusę metų EPSCO Tarybai Slovėnijos pirmininkavimo ES metu yra nerealu.
Tačiau Komisija nori užtikrinti gerbiamąją narę, kad ji yra apsisprendusi vengti bet kokio delsimo šios strateginės iniciatyvos atžvilgiu.
Klausimas Nr. 83, kurį pateikė Bill Newton Dunn (H-0841/07)
Tema: Europos senoviniai medžiai
Ar Komisija leis išplėsti programos Natura 2000 taikymą, kad būtų įtraukti į teritorijas senoviniai medžiai, kaip tai nustatyta Skandinavijoje, ir ar ji persvarstys su senoviniais medžiais susijusias rūšis ir pagal Buveinių direktyvą nustatys labiausiai nykstančias rūšis?
1992 m. gegužės 21 d. Direktyvos 92/43/EBB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos(1) (Buveinių direktyvos) tikslas yra biologinės įvairovės apsauga visoje ES ir ypač pagrindinių į Direktyvos sąrašą įtrauktų ES rūšių ir buveinių apsauga.Direktyva apima daug miško buveinių tipų, kurie yra būtent siejami su būdingomis medžių rūšimis, kurios dar egzistuoja ir kurias būtina įtraukti į teritorijas, nustatytas pagal programą Natura 2000.Be to, medžių apsauga yra taip pat svarbi rūšių, pvz., genių ir vabalų, kurie gali būti priklausomi nuo brandžių ir senų medžių, išsaugojimui.Todėl programos Natura 2000 tinklas gali apimti senovinius medžius, kurie prisideda prie šitų teritorijų saugojimo tikslų.
Tačiau nėra konkrečios nuorodos, kuria remiantis galima būtų įtraukti teritorijas į programą Natura 2000 išimtinai labai senų medžių nedidelio skaičiaus pagrindu.Nors šie medžiai gali turėti reikšmingą ekologinę, kultūrinę arba istorinę svarbą, jie nėra sistemiškai laikomi pagrindiniais visą biologinę įvairovę lemiančiais veiksniais.Dėl šios priežasties Komisija neplanuoja iš dalies keisti Direktyvą, kad įtrauktų nuostatas dėl senovinių medžių į kriterijus dėl teritorijos nustatymo.Žinoma, valstybės narės gali nustatyti nacionalines priemones šių svarbių gyvuojančių paminklų apsaugai.
Klausimas Nr. 84, kurį pateikė Ivo Belet (H-0842/07)
Tema: Energijos kainų viršutinės ribos
Dujų ir elektros energijos kainos nesustabdomai auga, iš dalies dėl konkurencingumo, ypač Belgijoje, stokos. Tai galėtų paskatinti nacionalines reguliavimo institucijas ir nacionalines valdžios institucijas nustatyti viršutines kainų ribas, kad nors kiek sumažintų galutinio vartotojo sumokamą kainą.
Ar Komisija sutinka, kad viršutinių kainų ribų nustatymas (galbūt laikinas) būtų priimtinas ir veiksmingas būdas spręsti konkurencingumo stokos energetikos rinkoje problemą, taip duodant naudos vartotojams?
ES teisiniu pagrindu, ypač Elektros(1) ir Dujų(2) direktyvos 3 straipsnio 3 dalimi, leidžiama reguliuoti kainas ribotomis aplinkybėmis, būtent siekiant užtikrinti visuotinius ir viešųjų paslaugų įsipareigojimus, t. y. teisę namų ūkiams ir, jeigu valstybė narė mano tai esant būtina, mažosioms įmonėms tiekti apibrėžtos kokybės elektrą jų teritorijoje protingomis, lengvai ir aiškiai palyginamomis ir skaidriomis kainomis.Tačiau toks kainos reguliavimas negali trukdyti atverti rinkos (3).
Iš tikrųjų kad veiktų rinkos, būtina sprendimus dėl tiekimo, gamybos ir investicijų priimti naudojantis labiausiai tinkama ir neiškreipta informacija.Kainos sudaro svarbiausią šios informacijos dalį.
Teisėtų direktyvoje nurodytų visuotinių paslaugų užtikrinimo tikslų neatitinkančios kainų ribos gali kelti reikšmingą grėsmę konkurencingų energijos rinkų atsiradimui.Jeigu kainų ribos būtų nustatytos per žemos arba jeigu išlaidos didėtų, kai reguliuojamos kainos liktų nepakitusios, elektros ir dujų tiekėjai gali lengvai patekti į sunkią su kainomis susijusią padėtį, pagal kurią mažmeninėmis kainomis daugiau nebus įmanoma kompensuoti jų išlaidų.Nauji dalyviai yra būtini, kad atsirastų konkurencingumas anksčiau monopolizuotose rinkose, o šie nauji dalyviai yra ypač pažeidžiami, kadangi dėl elektros ir dujų šaltinių jie priklauso nuo energijos didmeninės prekybos rinkų.Šis pavojus nėra teoriškas.Jis jau kilo keliose valstybėse narėse.
Todėl Komisija turėjo pradėti kelis su pažeidimais susijusius teisminius procesus prieš valstybes nares, kurios įvedė reguliuojamas kainas arba kainų ribas, neatitinkančias teisėtų visuotinių paslaugų tikslų.Komisija taip pat turėjo pradėti teisinius procesus pagal kitas teisines priemones, įskaitant valstybės pagalbos taisykles.
Būtina pridėti, kad tinkamai funkcionuojančių rinkų ir kainų ženklai yra taip pat laikomi investicinių sprendimų orientavimo būtinosiomis sąlygomis.Dėl kainų ribų rinka gali atrodyti nepatraukli investicijoms ir slopinti pajėgumų didėjimą, nes privatūs operatoriai negali daugiau susigrąžinti savo išlaidų arba bent jau kitose rinkose gauti galimo pelno.Žinoma, investicijos, pvz., pagal kartos pajėgumus, yra svarbios, kad užtikrintų esamo pajėgumo pakeitimą.Taip tinkamai funkcionuojančios rinkos ir kainos ženklai yra ne tik svarbūs realizavimui vidaus energijos rinkoje, bet bent jau vienodai svarbūs, kad būtų pasiekti kiti politikos tikslai, ypač saugaus energijos tiekimo tikslai, įgyvendinantys 2007m. pavasario Europos Vadovų Taryboje suderintus Kioto tikslus ir energijos taupymo tikslus(4).
Todėl Komisija mano, kad veiksmus būtina orientuoti į pagrindinius klausimus, būtent į konkurencingumo sąlygas gerinančias priemones.2007 m. rugsėjo 19 d. Komisijos pristatytame trečiajame liberalizavimo pakete ir taip pat susitirpintuose teisiniuose veiksmuose pagal EB konkurencingumo taisykles atsispindi Komisijos teikiamas didelis prioritetas kurti iš tiesų konkurencingas energijos rinkas.
2003 m. birželio 26 d. Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ir panaikinanti Direktyvą 96/92/EB, OL L 176, 2003 7 15.
2003 m. birželio 26 d. Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ir panaikinanti Direktyvą 98/30/EB, OL L 176, 2003 7 15.
Taip pat žr. 2007 m. sausio mėn. Komisijos komunikato Tarybai ir Parlamentui „Dujų ir elektros vidaus rinkos perspektyvos“ 2.6 skirsnį „Su namų ūkiais ir mažaisiais komerciniais vartotojais susiję klausimai“ (COM (2006)841 galutinis).
Dėl dirbtinai žemų energijos kainų mažiau investuojama į energijos taupymą, nes jos mažina šių investicijų teikiamas pajamas (nereikia pirkti daugiau energijos).
Klausimas Nr. 85, kurį pateikė Paulo Casaca (H-0849/07)
Tema: Europos teisės aktai ir regioniniai produktai
Realiai arba tariamai egzistuojantys Europos teisės aktai, kuriais draudžiamas smulkus tradicinių produktų, pvz., sūrio, dešrų ir aliejaus gaminių, gamybos verslas arba įvedamas privalomas draudimas restoranuose naudoti medinius šaukštus arba padažų buteliukų stovelius, sukėlė didelio pasipiktinimo bangą ir tapo vienu iš ryškiausių nepasitenkinimo Europos integracijos realybe veiksnių.
Ar Komisija gali nesiimti veiksmų aiškiai ir nedviprasmiškai atskirti, ką reglamentuoja Europos teisės rinkinys ir ko ne, kad eilinis žmogus galėtų suprasti, kas iš tiesų patenka į Europos teisės aktų sritį?
Komisija mano, kad iš tikrųjų maisto higienos taisyklėmis nustatomas būtinasis lankstumas, kad būtų užtikrinamas ir remiamas Europos maisto gamybos įvairovės ilgalaikiškumas.
Be to, Komisija norėtų pabrėžti, kad nėra nustatytas Europos draudimas dėl tradicinių maisto gaminių mažo kiekio gamybos, o restoranams nėra nustatytas Europos draudimas dėl medinius šaukštų arba padėkliukų su indeliais naudojimo.
Reglamentas (EB) Nr. 852/2004 ir Reglamentas (EB) Nr. 853/2004 yra taikomi maisto higienos srityje.Tačiau siekiant aprūpinti ūkius perdirbimo įrenginiais arba siekiant išlaikyti sąlygas gaminti tradicinio pobūdžio maistą ir, be to, naudoti tradicinius metodus bet kuriuo maisto gamybos, perdirbimo arba paskirstymo etapu, valstybės narės gali įvesti nacionalines priemones.
Naudingos priemonės, pvz., Komisijos rekomendaciniai dokumentai dėl higienos reglamentų ir nacionalinių gerosios patirties gairių įgyvendinimo, yra sukurtos ir naudojamos padėti valstybėms narėms ir maisto verslo operatoriams suprasti Europos teisės aktus maisto higienos srityje.
Nuo 2008 m. Komisija organizuoja oficialių inspektorių mokymo kursus valstybėse narėse.Šiuose kursuose taip pat bus siekiama informuoti juos apie siūlomus lanksčius maisto higienos teisės aktus.
Klausimas Nr. 86, kurį pateikė Danutė Budreikaitė (H-0851/07)
Tema: Dėl projekto Via Baltica įgyvendinimo būklės
Ar Komisija galėtų pristatyti magistralės Via Baltica statybos projekto būklę ryšium su sustabdytais darbais tiesiant Augustavo aplinkkelį per Raspudos slėnį, įeinantį į Natura 2000 teritoriją?
Kaip jau nurodyta atsakymuose į ankstesnius žodžiu pateiktus klausimus dėl projekto Via Baltica (H 0157/07, H-0158/07 ir H-0202/07), pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 211 straipsnį Komisijai nustatyta pareiga užtikrinti, kad Sutarties sąlygos ir institucijų jų pagrindu priimtos priemonės būtų taikomos.
Kalbant apie Augustavo aplinkkelį, kuris yra sudedamoji magistralės projekto Via Baltica dalis, 2007 m. kovo 21 d. Komisija nusprendė perduoti bylą Teisingumo Teismui.2007 m. kovo 21 d. Komisijos sprendime taip pat numatyta taikyti laikinąsias priemones Sutarties 242 ir 243 straipsnių pagrindu.Dėl Augustavo aplinkkelio statybos sugriūtų unikali ekosistema ir išnyktų reti Rospudos pelkynai.Projektu braunamasi į specialias apsaugos teritorijas, nustatytas Direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (1) („Paukščių direktyvos“) pagrindu, ir į teritorijas, kurios siūlomos kaip Bendrijos svarbos teritorijos (angl. pSCIs) Direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos(2) („Buveinių direktyvos“), pagrindu, taip pat į teritorijas, kurias ketinama pasiūlyti kaip pSCIs Komisijai.
Lenkijos valdžios institucijoms paskelbus, kad 2007 m. rugpjūčio 1 d. prasidės darbai Rospudos slėnyje, 2007 m. liepos 27 d. buvo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių Teismui. Būtina pažymėti, kad vėliau Lenkijos atstovai patvirtino Teismui, kad darbai Rospudos slėnyje nebus pradėti, kol Teismas priims savo sprendimą.Komisija atidžiai stebi su projekto vykdymu susijusią padėtį.Pagal esamą informaciją matoma, kad darbai Rospudos slėnyje nebuvo pradėti.
Klausimas Nr. 87, kurį pateikė Pedro Guerreiro (H-0853/07)
Tema: Tolesnis tekstilės ir drabužių prekybos liberalizavimas ir jo pasekmės Europos Sąjungos pramonei
Atsižvelgdama į pastarojo meto įvykius, susijusius su vadinamojo „Susitarimo memorandumo“ dėl tam tikrų tekstilės ir drabužių iš Kinijos eksporto į Europos Sąjungos šalis galiojimo pabaiga 2007 m. gruodžio 31 d., ir visišką tekstiles ir drabužių prekybos liberalizavimą,
kaip Komisija vertina tekstilės ir drabužių prekybos liberalizavimo pasekmes, kai tai yra strateginė Europos Sąjungos pramonės šaka, ir ypač įmonių (konkrečiai mažųjų ir vidutinių) ekonominio gyvybingumo bei žmonių užimtumo srityje?
Kaip Komisija vertina tekstilės ir drabužių prekybos liberalizavimo pasekmes didiesiems importuotojams ir platintojams, ypač proporcingam jų pelno augimui dirbtinai nustatant mažesnes kainas gamintojams, kai vartotojams paliekamos tos pačios kainos arba nustatomos didesnės.
2005 m. pasibaigus Susitarimui dėl tekstilės ir drabužių (STD) galiojimo terminui, siekiant imtis priemonių dėl didėjančio tekstilės importo iš Kinijos lygių, Tarpusavio supratimo memorandume su Šanchajumi (angl. MoU) numatyti suderinti dešimt gaminių kategorijų importo iš Kinijos į ES lygiai. Suderinti lygiai taikomi importui, gabenamam iš Kinijos iki 2007 m. gruodžio 31 d. MoU lieka galioti iki 2008 m. pabaigos.
Tai buvo vienintelis ir paskutinis Kinijos įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) nuostatų pagrindu sudarytas sandoris su Kinija, kuris suteikė papildomą pertrauką ES pramonei atsikvėpti, kad prisitaikytų prie naujų Kinijos, kaip pagrindinės pasaulinės dalyvės tekstilės sektoriuje, keliamų iššūkių.
Komisija, išsamiai žinodama, kad kitos šalys sudarė MoU su importo ribojimais, kuris galios iki 2008 m. pabaigos, ir kad tekstilės sektoriui būtina nuosekliai pereiti link visapusiško liberalizavimo 2008 m., rengė diskusijas su Kinija dėl geriausio šio perėjimo įgyvendinimo būdo.Šia dvasia Komisija ir Kinija nusprendė įdiegti bendrą stebėsenos mechanizmą aštuonių tekstilės gaminių kategorijų prekybai nuo 2008 m. (4 kat. sportiniai marškinėliai, 5 kat. megztiniai, 6 kat. kelnės, 7 kat. palaidinukės, 20 kat. patalynė, 26 kat. suknelės, 31 kat. liemenėlės ir 115 kat. lino ir pluoštinės bemerijos verpalai).Priežiūra apima ekonomiškai svarbias kategorijas ir ypač opias kategorijas.Dvi kategorijos, kurioms netaikoma priežiūra, yra tokios, kurių suderintų lygių naudojimas buvo ir lieka žemiausias 2005–2007 m. laikotarpiu.
Pagal šią bendrą priežiūrą Kinija de facto sutiko, kad ji dalijasi su mumis atsakomybe, kad būtų užtikrintas nuoseklus perėjimas pasibaigus šių metų pabaigoje pagal MoU suderintų lygių galiojimo terminui.
Valstybės narės, tekstilės pramonė ir prekybos sektorius teigiamai vertino šį susitarimą, kadangi jie visi sutiko, kad 2005 m. buvusios padėties niekas nenori pakartoti.
Apskritai net jeigu prekybos klausimai yra labai svarbūs prekybos liberalizavimo tekstilės ir drabužių pramonėje atžvilgiu, šis sektorius ES susiduria su struktūriniais pokyčiais, kurie peržengia prekybos klausimus.
Iš tikrųjų struktūrinio reguliavimo procesas prasidėjo praėjus metams prieš kvotų panaikinimą.Dėl to buvo aišku, kad ES tekstilės ir drabužių pramonės konkurencijos pranašumai daugiausia pasireiškia dėl naujovių, mokslinių tyrimų, darbo jėgos įgūdžių ir patekimo į rinką.Šiame pramoniniame sektoriuje šių konkurencingumo jėgų stiprinimas yra laikomas pagrindiniu įnašu mūsų Lisabonos strategijoje.
Tekstilės ir drabužių pramonė gali išlaikyti savo strateginį vaidmenį ES ekonomikoje.Žinoma, sektorius galėtų aprūpinti mažesniu skaičiumi, bet geresnėmis darbo vietomis ateityje.Todėl yra poreikis imtis iniciatyvų, susijusių su naujovėmis, moksliniais tyrimais ir įgūdžiais, kaip svarbiausių priemonių, skirtų didinti sektoriaus įmonių gyvybingumą.
2005 m. liberalizavus tekstilės sektorių, Komisija domėjosi liberalizavimo poveikiu vartotojų kainoms ir įgaliojo atlikti tyrimą šia tema.
Tyrimas aiškiai parodė, kad vartotojams buvo ypač naudingas pažangus tekstilės prekybos liberalizavimas. Visoje ES drabužių kainos sumažėjo iki 16,2 proc. palyginti su visu kainų lygiu laipsniško perėjimo prie STD laikotarpiu.Tarp pažangaus liberalizavimo pagal STD ir kainų mažinimo yra tiesioginis ryšys:apytiksliai 60 proc. mažesnes importo kainas pajautė vartotojai mažesnių kainų atžvilgiu.Kadangi vartotojų kainos yra sudedamoji paslaugos sąnaudų kainų ir importuotų gaminių kainų dalis, mažėjimo rodiklis yra mažesnis, negu tikėtasi.
Tyrimu taip pat įrodyta platinimo grandine iš dalies teikiama nauda, pabrėžiant vidaus rinkos konkurencingumo funkcijų sutrikimo ir platinimo sektoriaus konkurencingumo klausimus.Kai kurios valstybėse narėse labai sumažėjo vartotojų kainos (50 proc. sumažėjo drabužių kainos palyginti su visu kainų lygiu), o kitose valstybėse kainos iš esmės nepakito.Valstybėse narėse šie skirtumai dėl vartotojų kainų mažinimo yra susiję su valstybių narių paslaugų sektoriaus ir ypač mažmeninio sektoriaus struktūra.
Tyrimas yra proceso pradžia, kuriuo remiantis Komisija nagrinėja klausimą, kaip užtikrinti teisingą prekybos pradžia teikiamos naudos plitimą, ir kuris turi būti vertinamas platesniame mūsų Globalios Europos strategijos kontekste.
Klausimas Nr. 88, kurį pateikė Silvia Ciornei (H-0854/07)
Tema: Emisijų leidimų sistema po 2012 m.
Komisija paskelbė pasiūlymą dėl emisijų leidimų sistemos po 2012 m. Tariamasi dėl visoje ES arba valstybėse narėse taikomų ribų; pažymėjimai gali būti paskirstomi naudojantis išplėstu aukcionu arba lyginamąja analize.Sistema gali smarkiai daryti įtaką kuro vartojimui ES ir valstybėse narėse, ES energijos tiekimo saugumui ir investicijų galimybėms, ypač veiksmingesnėse anglimis kūrenamose jėgainėse.
Kokiomis priemonėmis Komisija ketina užtikrinti, kad valstybių narių sprendimai dėl jų energijos mišinio sudėties būtų gerbiami?Kaip emisijų leidimų sistemą galima būtų parengti, kad ji prisidėtų prie nuolatinio anglimis kūrenamų jėgainių modernizavimo ir taip pat prie veiksmingesnių jėgainių statybų, kol anglies kaupimo ir saugojimo technologijos yra rinkoje, po 2020 m.?
Vis dar rengiamasi pateikti Komisijos pasiūlymą dėl ES emisijų leidimų sistemos persvarstymo.Remiantis įgyta patirtimi pirmojo leidimų sistemos taikymo laikotarpiu, vienas iš persvarstymo tikslų yra įgyvendinti tolesnį derinimą ir didesnį nuspėjamumą, ypač dėl sistemoje numatytų leidimų įrenginiams paskirstymo.
Sprendimai dėl energijos mišinio sudėties priklauso valstybėms narėms.ES emisijų leidimų sistema yra tik priemonė užtikrinti, kad į anglies kainas atsižvelgiama sprendimuose dėl investicijų ir gamybos.Tokiu būdu pagal sistemą investicijos į šiuolaikines ir veiksmingesnes jėgaines yra skatinamos, kadangi tokios jėgainės turės arba atsarginius leidimus, kad parduotų, arba turės pirkti mažiau leidimų, kurie apimtų jų emisijas.
Klausimas Nr. 89, kurį pateikė Roberta Alma Anastase (H-0857/07)
Tema: Siūlomos kalbų, įskaitant rumunų kalbą, teisių gynimo ir daugiakalbystės skatinimo atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. paskelbti tarpkultūrinio dialogo metais, priemonės
2008 m. paskelbti Tarpkultūrinio dialogo metais, be to, kultūrų įvairovė ir tarpusavio tolerancija priklauso pagrindinėms ES vertybėms. Tuo pačiu metu pranešama apie nepagarbos tautinėms mažumoms ir visų pirma jų teisei į savo kalbą, atvejus tiek ES valstybėse narėse, tiek kaimyninėse šalyse. Skandalingas pavyzdys yra rumunų bendruomenių padėtis ir nesirūpinimas jų kalba daugelyje Europos šalių – dėl to rumunų kalbai, vienai iš oficialiųjų ES kalbų, gresia pavojus išnykti ir būti užmirštai.
Atsižvelgiant į nuo 2007 m. sausio mėn. daugiakalbystei skiriamą dėmesį ir 2008 m. paskelbimą tarpkultūrinio dialogo metais, kokių veiksmų Komisija ketina imtis, kad paskatintų dialogą ir kultūrinę įvairovę bei prisidėtų prie tautinių mažumų, įskaitant rumunų mažumų bendruomenes, kalbų teisių gynimo padėties pagerinimo ir sustiprinimo? Kokių priemonių tam būtų imtasi, atsižvelgiant tiek į vidaus, tiek į išorės ES politiką?
Savo 2005 m. priimtame komunikate „Nauja daugiakalbystės pagrindų strategija“ (1)Komisija iš naujo patvirtina savo įsipareigojimą daugiakalbystei, pabrėždama, kad pagarba kalbinei įvairovei yra iš tikrųjų pagrindinė Europos Sąjungos vertybė.Komisijos daugiakalbystės politika skatinama visų kalbų, kurios turi tas pačias teises ir vienodą vertę, vartojimas.
Veiksmų planas „Kalbų mokymosi ir kalbinės įvairovės skatinimas“ (2004–2006 m.) buvo pirmasis išsamus politinis pareiškimas dėl kalbų, nustatant veiksmus Europos lygmeniu, kad būtų daroma tolesnė pažanga šioje srityje.Šie veiksmai apima visas Europos Sąjungos kalbas: valstybines kalbas ir taip pat nacionalines, regionines, mažumų ir migrantų kalbas.
Tiek veiksmų plane, tiek Komunikate dėl daugiakalbystės pabrėžiamas poreikis aptarti kalbinius kitų Europos politikos krypčių ir programų, pvz., kultūros, žiniasklaidos ir socialinės įtraukties sritys, aspektus.Siekdama apibrėžti daugiakalbystės įnašą Europos kultūrų dialogo 2008 metais, Komisija subūrė aukšto lygio intelektualų grupę, kuri teiks savo rekomendacijas iki 2007 m. pabaigos.
Vienas iš svarbiausių Europos kultūrų dialogo 2008 metų tikslų yra teikti priemones kultūrų dialogui ir dialogui tarp piliečių, kad būtų stiprinama pagarba kultūrinei ir kalbinei įvairovei.Ruošiantis šiems metams sukurta platesnio pobūdžio strategija, skirta skatinti kultūrų dialogą, apimant ES programas ir priemones, taip pat mobilizuojant valstybes nares ir visas suinteresuotas šalis.Trečiosios šalys taip pat bus įtrauktos.
Mokyklų kalbų mokymo programos priklauso ES valstybių narių kompetencijai.Regionines ir mažumų kalbas saugo Europos regioninių arba mažumų kalbų chartiją.Europos Tarybos valstybės narės yra pasirašiusios šią Chartiją.
Kalbų mokymo ir kalbinės įvairovės skatinimas yra programos Visą gyvenimą trunkantis mokymasis 2007–2013 m. tikslas. Anksčiau Bendrijos parama regioninių ir mažumų kalbų skatinimo organizacijoms buvo ribojama pagal Europos mažiau vartojamų kalbų biuro (http://ec.europa.eu/education/policies/lang/languages/langmin/eblul_en.html" ) ir Mercator informacijos tinklo (http://ec.europa.eu/education/policies/lang/languages/langmin/mercator_en.html" ) nuostatas. Dabar Visą gyvenimą trunkančio mokymosi programa yra atvira kitoms tokioms organizacijoms.2008 m. programos visuotinėje su kalbomis susijusioje veikloje bus teikiama pirmenybė projektams, kurie stiprina kalbų kompetenciją siekiant gerinti kultūrų dialogą Europoje.Ji yra atvira beveik visoms kalboms (valstybių narių valstybinėms, regioninėms, mažumų, migrantų kalboms, „ne ES kalboms“ ir t. t.).Taikomi projektai ir organizacijos, kurios taip pat kaip mažumos bendruomenių kalbą remia ir skatina rumunų kalbą, atitinka šios naujos programos kriterijus.
Klausimas Nr. 90, kurį pateikė Robert Evans (H-0862/07)
Tema: Piktnaudžiavimas žmogaus teisėmis Šri Lankoje
Ar Komisija, atsižvelgdama į Šri Lankos vyriausybės vykdomą šiurkštų tariamą piktnaudžiavimą žmogaus teisėmis, ketina persvarstyti Šri Lankos poziciją dėl Bendrųjų tarifų lengvatų sistemos (BLS plius)?
Pagal Bendrųjų tarifų lengvatos sistemos (BLS) reglamentą(1) , buvo parengtas nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2008 m. pabaigos galiojantis BLS+ susitarimas, skirtas toms šalims, kurios iki 2005 m. pabaigos įgyvendino 9 straipsnyje nurodytus reikalavimus.
Šri Lanka buvo viena iš 15 šalių, kuri 2005 m. įgyvendino pažeidžiamumo kriterijų ir ratifikavo BLS reglamento III priedo konvencijas.
Siekdami sudaryti galimybes pasinaudoti BLS lengvatomis pagal kitą BLS reglamentą, kuris įsigalios 2009 m. sausio 1 d., naudos gavėjai turės įrodyti vadovavimąsi BLS reglamento 9 straipsnio reikalavimais:pažeidžiamumo kriterijumi, veiksmingu tarptautinių konvencijų įgyvendinimu ir įsipareigojimu išlaikyti konvencijų ratifikavimą ir jas įgyvendinančius teisės aktus ir priemones.
Išsamiai patikrinus vadovavimąsi 9 straipsnyje numatytais atitikimo kriterijais, BLS + naudos gavėjų 2009–2011 m. sąrašas bus tvirtinamas 2008 m. gruodžio mėn.
Tarybos reglamentas Nr. 980/2005 – OL L 169, 2005 6 30 ir pataisymas OL L 79, 2007 3 20.
Klausimas Nr. 91, kurį pateikė Georgios Toussas (H-0864/07)
Tema: Klausimas dėl jaunų moterų teisės į motinystės pašalpą
Šiuo metu, kai dauguma valstybių narių susiduria su žemu gimstamumo lygiu darbuotojų šeimose, verslo asociacijos kelia klausimą dėl jaunų moterų teisės į motinystės pašalpą ir darbuotojų teisių apskritai. Pvz., tokia neteisėta priemonė įgyvendinama tekstilės įmonėje „Varvaresos“, įsikūrusioje Naousa mieste, kurioje tarp vadovų buvo išplatintas įmonės raštas, kuriame jiems buvo nurodyta atleisti darbuotojas, „planuojančias gimdyti 2007 arba 2008 metais“, kadangi įmonė „Varvaresos“, kaip ir kitos bendrovės, pageidauja išvengti tėvystės atostogų ir motinystės pašalpų mokėjimo, t. y. nori atimti iš darbuotojų teisę, kurią jos išsikovojo. Tai nėra nesusiję su įmonės planuojamu vienos iš trijų gamyklų uždarymu, kai dėl to teks nedelsiant atleisti darbuotojus arba keisti jų darbo sutartis, o pirmosiomis šio plano aukomis, panašu, kad tapo jaunos moterys ir moterys, turinčios vaikų. Ši politika atidžiai stebima, ją verslo asociacijos priėmė kaip darbuotojų priėmimo ir atleidimo iš darbo priemonę.
Ar Komisija smerkia tokią verslo asociacijų vykdomą neteisėtą praktiką, kuri pažeidžia moterų ir apskritai darbuotojų asmenines bei kolektyvines teises?
Direktyvos 92/85/EEB(1) 10 straipsniu draudžiama atleisti nėščias darbuotojas „nuo jų nėštumo pradžios iki (...) motinystės atostogų pabaigos, išskyrus su jų padėtimi nesusijusius išskirtinius atvejus, (...)“.
Be to, Direktyva 2002/73/EB(2) apibrėžia tiesioginę diskriminaciją „kai vienam asmeniui dėl lyties yra sudaromos mažiau palankios sąlygos, palyginti su kitu asmeniu, kuriam panašioje padėtyje yra, buvo ar būtų sudarytos sąlygos“ (2 straipsnis), o 7 straipsnyje nurodyta, kad „mažiau palankios sąlygos moteriai dėl nėštumo ar motinystės atostogų tokia prasme, kaip vartojama Direktyvoje 92/85/EEB, yra diskriminacija tokia prasme, kaip vartojama šioje direktyvoje“.
Todėl praktikos, kai atleidžiant išskiriamos nėščios moterys, taikymas yra Bendrijos teisės pažeidimas.
Komisija pabrėžia, kad užtikrinti, jog darbdaviai taikytų Bendrijos teisę nacionaliniu lygmeniu, yra kompetentingų valstybių narių institucijų vaidmuo. Valstybės narės turi taip pat užtikrinti, kad priemonės, skirtos gauti tikrą ir veiksmingą kompensaciją arba atlyginimą, būtų prieinamos nukentėjusiems dėl diskriminacijos asmenims.
Klausimas Nr. 92, kurį pateikė Rumiana Jeleva (H-0865/07)
Tema: Juodosios jūros tarša
Darbo grupė DABLAS buvo įkurta 2001 m. lapkričio mėn. siekiant sudaryti bendradarbiavimo dėl Dunojus ir Juodosios jūros apsaugos platformą.DABLAS pastangos skiriamos šioms šalims naudos gavėjoms:Bulgarijai, Rumunijai, Turkijai ir Kroatijai.Pagal šios srities ekspertus, apytiksliai 50 proc. Juodosios jūros taršos sukelia Dunojus, o Dniepro ir Dnestro upių baseinai, kurie tiesiogiai įteka į jūrą, kiekvienas apytiksliai užteršia apie 20 proc. vandens.
Kokių Komisija imasi priemonių, kad užkirstų kelią tiesiogiai į Juodąją jūrą įtekančių Dnestro ir Dniepro upių baseinų ir kitų upių keliamai aplinkosaugos taršai, ir ar DABLAS iniciatyva bus pakartota, kad būtų taikoma joms?
Po 2001 m. Komisijos komunikato(1) buvo priimta Dunojaus ir Juodosios jūros iniciatyva (DABLAS), kuria pabrėžiamos dėl sausumos kylančios taršos problemos, su kuriomis susiduria Dunojus ir Juodosios jūros regionas ir kurioje bendrais bruožais pateikiamas Komisijos metodas, skirtas šioms problemoms spręsti.
Kaip intakus į Juodąją jūrą, dvi Dnestro ir Dniepro upes, jau apima iniciatyvos taikymo sritis, nepaisant to, kad nė vienai ES valstybės narei nepriklauso upių baseinai.
Komunikate pabrėžiama, kad dvi atitinkamos aplinkosaugos konvencijos (Konvencija dėl Dunojus upės bendradarbiavimo ir apsaugos ir tvaraus naudojimo ir Konvencija dėl Juodosios jūros apsaugos nuo taršos arba Juodosios jūros konvencija) turi būti regioninio bendradarbiavimo pagrindas.Juodosios jūros konvencija ir toliau yra aktyviai remiamasi vykdant DABLAS pasiekimus.
Juodosios jūros konvencijos kaip regioninio aplinkosaugos bendradarbiavimo forumo svarba taip pat pripažinta naujausiame Juodosios jūros sinergijos komunikate(2). Tada remdamasi šiuo dokumentu, Komisija aiškinosi, ar yra galimybė Europos bendrijai tapti šios Konvencijos šalimi. Tam reikės Konvencijos pakeitimo, kad būtų suteikiama galimybė regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, pvz., Europos bendrijai, tapti susitarimo šalimi.
Be to, Europos Parlamentas ir Taryba šiuo metu vykdo derybas dėl pasiūlytos Jūrų strategijos direktyvos, kuria siekiama užtikrinti gerą aplinkosaugos padėtį iki 2021 m. ES supančiose jūrose, įskaitant Juodąją jūrą.Šiam tikslui pasiekti Direktyvoje būtina numatyti papildomas bendradarbiavimo pastangas regioniniu lygmeniu, kad ją įgyvendinant tinkamai būtų įtrauktos kitos suinteresuotosios šalys, įskaitant susidorojimą su iš sausumos kylančia tarša.Šiame kontekste Juodosios jūros konvencija atrodo kaip privilegijuotas forumas, kuriuo remiantis šis bendradarbiavimas galėtų būti plėtojamas įgyvendinant Direktyvą.
Komisijos komunikatas „Juodosios jūros sinergija – Nauja regioninio bendradarbiavimo iniciatyva“ COM(2007) 160.
Klausimas Nr. 93, kurį pateikė Jörg Leichtfried (H-0869/07)
Tema: Gyvūnų vežimas
Daugybė gyvūnų vis dar pasmerkiami nenusakomoms kančioms vežimo Europos keliais metu: pvz., nesilaikoma reguliaraus girdymo laiko, o vežant sužeisti veršeliai turi būti paskerdžiami. ES direktyvoje nustatyta, kad vežimas negali trukti ilgiau nei 8 valandas, o avys iš Ispanijos į Graikiją vežamos visas 96 valandas. Austrijos gyvūnų gerovės judėjimas įkūrė naują interneto svetainę (http://www.gegentiertransporte.at" ) ir surinko jau daugiau kaip 60 000 žmonių, remiančių jų nepritarimą, parašų.
Kaip būtų galima šiuos 60 000 ir daugiau parašų panaudoti kuo veiksmingiau, kad būtų užtikrinta, kad Parlamentas, Komisija ir Taryba imsis ryžtingesnių veiksmų sprendžiant blogo gyvų gyvūnų vežimo problemą? Kada būtų galima tikėtis pranešimo dėl gyvūnų vežimo iš Komisijos?
Komisija pritaria gerbiamojo nario nuomonei dėl to, kaip svarbu, kad ES institucijos atsižvelgtų į ES piliečių reiškiamą susirūpinimą dėl gyvūnų gerovės.
Tarp šių klausimų teisingam Reglamento dėl gyvūnų apsaugos juos vežant įgyvendinimui Komisija teikia didžiausią prioritetą.
Bet tai nėra klausimas, išimtinai priklausantis Komisijos kompetencijai.
Valstybės narės yra visapusiškai atsakingos už tinkamų sprendimų priėmimą, kad būtų užtikrintas greitas ir tinkamas taisyklių įgyvendinimas.
ES taisyklėse dėl gyvūnų vežimo numatomi griežti reikalavimai transporto priemonėms, vairuotojams ir krovimo / iškrovimo sąlygoms.
Paskutinėje 2008 m. spalio mėn. Žemės ūkio ministrų taryboje buvo aptartas klausimas dėl geresnio ES gyvūnų vežimo teisės aktų įgyvendinimo.Ministrai reikalavo privalomai gerbti ES teisės aktus visose valstybėse narėse.
Komisija atidžiai stebi Reglamento dėl vežimo įgyvendinimą valstybėse narėse.
Tiek Komisijos veterinarijos ekspertų uždaviniais, tiek nevyriausybinių organizacijų skundais pabrėžiamas neatidėliotinas poreikis imtis koordinuotų veiksmų.Tuo pačiu metu Komisija yra informuota, kad tam tikrose valstybėse narėse buvo imtasi taisomųjų veiksmų trūkumams ištaisyti.
Komisija yra visada pasiruošusi pradėti taikyti veiksmus prieš valstybes nares, kurios neįgyvendina priemonių, kuriomis remiantis būtų priverčiama vykdyti ES taisykles dėl gyvūnų gerovės.
Navigacinių sistemų naudojimas tolimųjų reisų transporte pagerins valdymą ir įgyvendins tikslinius veiksmus.Nacionalinių informacijos centrų gyvūnų transportui steigimas ir kompetentingų valdžios institucijų tinklų valstybėse narėse kūrimas palengvins tokių blogo elgesio su gyvūnais atvejų prevenciją.Tačiau tai nėra klausimas, susijęs vien tik su baudomis ir kontrole.Stipri politinė valia yra būtina, kad būtų sustiprinta gyvūnų gerovės svarba maisto grandinės operatoriams.
Kalbant apie būsimą Komisijos pasiūlymą dėl kelionių laiko ir vietos leidimų persvarstymo, konkretus poveikio vertinimas bus atliekamas 2008 m. Į šį poveikio vertinimą bus ypač įtraukiamas išsamus tyrimas dėl minėtų teisės aktų aspektų įgyvendinimo padėties.
Klausimas Nr. 94, kurį pateikė Marusya Ivanova Lyubcheva (H-0870/07)
Tema: Gaminių, kuriuose yra narkotinių medžiagų, platinimas ir reklama
Neseniai įvairiuose leidiniuose paskelbta rinkos gaminių laida, paženklinta žymeniu „C-Ice Swiss Cannabis Ice Tea“, daugelyje šalių visoje Europoje.Pradėjus prekybą Šveicarijoje, dabar gėrimo galima įsigyti Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Ispanijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje (sąrašas nebaigtinis).Gamintojas aiškina, kad, siekiant jį padaryti teisėtą, narkotiniai augalo elementai buvo pašalinti iš arbatos, o jis yra apibūdinamas kaip turintis penkis procentus kanapių žiedų sirupo ir mažą (0,0015 proc.) kiekį THC (tetrahidrokanabinolio).Tačiau tai nėra aišku vartotojams.Didelį susirūpinimą kelia tai, kad produkto pardavimas yra pavojingas ir pasireikš „kanapų normalizavimo įvaizdžio formavimu jaunų žmonių mintyse“.Atrodo, jis net yra parduodamas kaip sveikas gėrimas.
Ar Komisija mano, kad šios rinkodaros strategijos yra tinkamos tokiu metu, kai alkoholio, narkotikų ir tabako vartojimas, ypač tarp jaunų žmonių, virsta rimta visuomenės problema?
Ar Komisija numato konkrečias priemones, skirtas daryti įtaką reklamos ir rinkodaros praktikos kontrolei, kuria remiantis gali būti remiamos teigiamos papildomos gaminių arba medžiagų savybės, kurios yra žinomos arba jų kiekis žinomas kaip neteisėtas arba žalingo pobūdžio?
Parduodamo maisto produkto registruotas prekės pavadinimas arba pavadinimas, kuriame yra žodis „kanapė“, iš tikrųjų kelia susirūpinimą visuomenės sveikatos požiūriu.
Pirma, galutiniam vartotojui parduodamų maisto produktų žymėjimą, pristatymą ir reklamavimą reglamentuoja bendra maisto žymėjimo Direktyva 2000/13/EB.Bendros taisyklės draudžia naudoti informaciją, kuri klaidintų vartotoją.
Antra, kanapė yra klasifikuojama kaip neteisėtas narkotikas visose valstybėse narėse ir numatyta kaip toks atitinkamose Jungtinių Tautų konvencijose.Produkto, kuriame tvirtinama esant šios medžiagos, pardavimas neatitinka nuostatų dėl kovos su narkotikų prekyba ir vartojimu ES, kurios yra prioritetas visoms valstybėms narėms ir kurios yra grindžiamos keliomis teisėkūros priemonėmis ES lygmeniu, taip pat ES narkotikų strategija 2005–2012 m. ir ES veiksmų planu dėl narkotikų 2005–2008 m.
Be galiojančių priemonių pagal ES visuomenės sveikatos programą, šiais metais skiriamas nemenkas finansavimas pagal ES specialiąją programą dėl narkotikų prevencijos ir informavimo apie juos, kuri skirta remti valstybių narių pastangas susidoroti su narkotikų vartojimu. Todėl produktų rinkodara, skirta suvilioti šiais narkotikais, prieštarauja valstybių narių vykdomai prieš narkotikus nukreiptai politikai.Todėl taip pat kai kurios valstybės narės uždraudė aptariamiems maisto produktams patekti į jų rinką EB sutarties 30 straipsnio pagrindu, kuriuo gali būti pateisinamas draudimas visuomeninės moralės ir taip pat visuomenės sveikatos pagrindu.