Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2007 m. lapkričio 28 d. - Briuselis

17. Ekonominės partnerystės sutartys (debatai)

  Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės klausimas yra Komisijos pranešimas dėl ekonominės partnerystės sutarčių.

  Ján Figeľ, Komisijos narys. − Pone pirmininke, teigiamai vertinu šią suteiktą galimybę paaiškinti, kuriame Ekonominės partnerystės sutarties (EPS) derybų etape esame. Man džiugu paminėti, kad praeitą savaitę Taryba patvirtino Komisijos jos spalio 23 d. komunikate pasiūlytą strategiją. Komisijos narys Peter Mandelson pasakė Parlamento Tarptautinės prekybos komitetui praeitą savaitę, kad pasukome už kampo šiose derybose.

Šios derybos vystosi labai greitai. Leiskite jus supažindinti, kuriame etape šiuo metu esame. Rytų Afrikoje padėties pagerinimo susitarimas buvo parafuotas su Rytų Afrikos bendrija: Kenija, Uganda, Ruanda, Burundžiu ir Tanzanija. Nedaug trūksta iki laikinojo sandorio su Indijos vandenyno valstybėmis sudarymo Rytų ir Pietų Afrikos grupės pagrindu.

Pietų Afrikos plėtros bendrijoje parafavome padėties pagerinimo susitarimą su Botsvana, Lesotu, Svazilandu ir Mozambiku. Kai tik galės, prisijungs Angola. Kitą dieną Pietų Afrika ir Namibija spręs dėl jų dalyvavimo.

Kalbant apie Ramiojo vandenyno regioną, dirbame lygiagrečiai ties bendruoju susitarimu visam regionui ir specialiais susitarimais dėl patekimo į rinką, kad apsaugotume tų su regiono prekyba su Europos Sąjunga susijusių šalių neatidėliotinus interesus. Tikiuosi, susitarimas dėl jų bus labai greitai paskelbtas.

Vaizdas dėl likusių regionų yra mažiau aiškus. Vakarų Afrikoje ir Centrinėje Afrikoje vyksta susitikimai su vadinamaisiais „pogrupiais“. Įmanoma, kad sugebėsime sudaryti laikinuosius susitarimus dėl prekių su labiausiai paveiktomis šalimis, kurie po to galėtų būtų išplėsti iki visapusiškų EPS su visu regionu 2008 m. Žinoma, tai priklausys nuo susijusių šalių noro eiti šiuo keliu ir pristatyti PPO suderintus patekimo į rinką susitarimus.

Karibų jūros regione turime susitarimą dėl beveik visų klausimų, bet svarbiausia ne dėl prekybos prekėmis, nes regiono pasiūlymas nesutampa su tuo, kas gali būti ginama PPO. Derybos tęsiamos, bet dabar mums reikia aiškaus politinio regiono sprendimo, kad pradėtume derybas pateikiant PPO suderintą patekimo į rinką tvarkaraštį.

Visuose regionuose naudojame pragmatišką ir lankstų metodą, kad pasiektume likusį šių susitarimų tikslą: visapusišką EPS su keturiais regionais. Tai atnaujins mūsų prekybos santykius ir bus panaudota vystymuisi, todėl visapusiškas susitarimas su keturiais regionais yra mūsų tikslas.

Pastarosiomis dienomis pasiekėme reikšmingą pažangą, bet šiandien negalime užtikrinti, kad bus sudarytas susitarimas, įskaitant naujus PPO suderintus patekimo į rinką susitarimus su AKR šalimis.

Atitiktis PPO reikalavimams yra esminis visų susitarimų elementas, nepriklausomai nuo to, ar jie yra visapusiški EPS padėties gerinimo susitarimai, ar tik su prekėmis susiję sandoriai. Be to, mes galime pasiūlyti tik bendrąją tarifų lengvatų sistemą.

Kitą savaitę Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba spręs dėl EB reglamento, kad įgyvendintume patekimą į rinką, kuris buvo pasiūlytas AKR. Tai yra pats geriausias pasiūlymas dvišaliame susitarime: visiškas muitų ir kvotų netaikymas nustatant pereinamąjį laikotarpį tik dviem gaminiams – cukrui ir ryžiams.

Mes ir toliau darysime viską, kas yra įmanoma, kad pasiektume susitarimus. Mūsų pasiūlymas padėtas ant stalo ir, kai tik AKR šalis pateiks PPO atitinkantį pasiūlymą sandorio sudarymui, galime greitai siūlyti Tarybai, kad jai būtų naudingas EPS patekimo į rinką reglamentas.

Nurodėme savo pageidavimą dirbti su parajoniais, jeigu to pageidauja AKR šalys. Po 2008 m. sausio mėn. susitarėme baigti derėtis dėl kitų klausimų, pvz., paslaugų, investavimo ir kitų su prekyba susijusių sričių, kurios yra labai svarbus šių susitarimų vystumosi elementas. Įgyvendinome savo įsipareigojimą pateikti prekybos susitarimus, lygiaverčius arba gersnius už Kotonu, bet kuriai šaliai, kuri siekia sudaryti susitarimą su mumis. Pasiūlėme visiškai atidaryti savo rinkas ir suderinti prekių prekybos pasiūlymą su kilniu paslaugų pasiūlymu.

Ko negalime padaryti, tai išplėsti Kotonu prekybos režimo, kol tęsiame derybas. Aiškiai nurodėme, kad be EPS negalime pasiūlyti ir nesiūlysime sprendimų, kurie yra neteisėti arba nesaugūs.

Mūsų AKR partnerėms reiks paramos, kad įgyvendintų susitarimus ir padarytų reikiamus sureguliavimus ir reformas. Todėl Komisija dirba, kad užtikrintų, jog Europos plėtros fondas kaip prioritetą skirs „pagalbą prekybai“ EPS pagrindu. Todėl glaudžiai dirbame su valstybėmis narėmis, kad jos skirtų papildomus pinigus naujai priimtos ES pagalbos prekybai strategijos pagrindu.

Žinome, kad šių derybų pabaiga reiškia sudėtingus politinius sprendimus, bet mes teigiamai vertiname AKR regionų ir šalių parodytą vadovavimą, kurios nusprendė prisijungti prie mūsų parafuojant EPS sutartis. Toliau remsime jas joms įgyvendinant jų prisiimtus įsipareigojimus ir mums bendradarbiaujant, kad užtikrintume, kad tai yra prekybos santykiai, didžia dalimi prisidedantys prie jų vystymosi.

  Robert Sturdy, PPE-DE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, po septynerių derybų metų teigti, kad nesame ten, kur turėtume būti, galbūt būtų švelniai pasakyta. Nemanau, kad teisinga teigti, jog pasukome už kampo.

Per pastarąsias keletą savaičių kai kurioms AKR narėms buvo vis sunkiau, kaip Komisijos narys pats apibūdino, dėl ribotų BLS tarifų režimo perspektyvų, kurios jų laukia nuo sausio 1 d., jeigu jos nepasirašys EPS sutarties. Europos Komisija tvirtina, kad jai sekėsi siekti laikinojo susitarimo su atskiromis valstybėmis ir parajonių grupėmis. Kaip Komisijos narys teigė, vakar ji pasirašė su Rytų Afrikos grupe, o SADC pasirašė praeitą savaitę, bet be Pietų Afrikos ir be Namibijos! Kokio tai yra pobūdžio susitarimas, jeigu jame šalys neturi galimybės dalyvauti? Pranešta, kad Komisija daro spaudimą Vakarų Afrikai sudarant susitarimą be Nigerijos, kuri yra viena iš didžiausių valstybių Afrikoje ir vykdo dideles derybas su Europos Sąjunga. Koks yra ilgalaikis šių vadinamųjų pasirašytų pagrindų susitarimų poveikis? Kaip regioninė integracija? Kiek aš suprantu, jos silpnina pačius regionus, aprašytus mano pranešime, o tam ir yra skirti EPS.

Politinių frakcijų parengtoje Parlamento rezoliucijoje aiškiai nurodoma, kad būtina žiūrėti į šių dabar greitai besivystančių derybų ateitį. Mums gali nepatikti šie susitarimai, bet galutinis terminas beveik jau atėjo ir šiuo metu nėra jokių alternatyvų. Kigalio deklaracija buvo ypač sunki ir lemiama. Šiandien mūsų rezoliucija Parlamente yra ilgalaikė ir tikiuosi, kad galėsime žiūrėti į priekį.

Pagal jų pavadinimą, EPS yra visapusiškų ir išsamių prekybos santykių tarp ES ir AKR padėties gerinimo priemonė. Esu nusivylęs, kad PSE frakcija nusprendė nebalsuoti dėl jų.

Pateiksiu Komisijos nariui vieną paskutinę mintį. Jungtinėje Karalystėje yra posakis: yra trys didžiausios melagystės pasaulyje: „čekis yra pašte“; „aš nekaltas“; ir „aš esu iš Europos Sąjungos ir aš esu tam, kad jums padėčiau“.

  Harlem Désir, PSE grupės vardu. – (FR) Pone Pirmininke, Komisare, nepavyksta nepastebėti, kad Komisijos vedamos derybos neužtikrino autentiško EPA parašo saugumo prieš suplanuotą datą. Sutinku su ponu Sturdy: Išankstinių derybų metu buvo diskutuojama apie sukurtas regionines grupes, kurios suformavo pagrindą diskutuojant apie šių EPA pasirašymą.

Derybos toli gražu nesustiprino santykių ir pasitikėjimo tarp Europos ir Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalių, tačiau sukėlė nemažai nerimo. Nerimą kelia viešųjų resursų praradimas. Neseniai Senegalo Prezidentas spaudai pranešė, kad 35–70 % Afrikos biudžeto sudarė muitų tarifai: pavyzdžiui, numatyta, kad Nigerija neteks 800 milijonų eurų.

Nerimą kelia trapių Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominių sektorių liberalizavimo pasekmės, nes teks konkuruoti su Europos įmonėmis. Nerimą kelia prašymai į antrąjį etapą įtraukti nemažai temų, kurios neatitinka PPO įsipareigojimų. Kalbu apie paslaugas, investiciją, viešąsias rinkas ir konkurencijos taisykles. Nerimą kelia tai, kad 2008 metais MIŠ nepriklausančiose Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalyse ketinama įvesti didesnius muitų tarifus – tai tarsi šantažas, kuriuo šalys verčiamos priimti bet kokią sutartį.

Manau, kad ES ir Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalių santykius būtina atnaujinti ir derybas vesti vadovaujantis pagrindiniais Kotonu principais. EPA yra plėtros priemonės. Liberalizacija pati savaime negali būti baigtinė. EPA tikslas yra sustiprinti Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalių ekonomikas, kad joms būtų paprasčiau pereiti į ekonomikos pasaulį.

Nė vienos Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalies padėtis neturi tapti blogesnė po EPA pasirašymo. Nauda, kurią pasirašančiajai šaliai teikia pirmenybės suteikimo sistema, neturi sumažėti po EPA pasirašymo Sutartys turi būti pagrįstos Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalių interesais ir jų ekonomine diversifikacija.

Turi būti išaiškintos kilmės taisyklės ir nustatyta, kokios naudos galima tikėtis iš bet kokių naujų rinkos priemonių, kurias ketiname įvesti, be to, turi būti taikomi autentiški finansinės kompensacijos mechanizmai. Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalių bei Europos parlamentų nariai turi suprasti, kokia yra Kigalio deklaracijos esmė. Gruodžio 31 d. nėra toks fatališkas smūgis, kaip kalbėjote.

  Gianluca Susta, ALDE grupės vardu. – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, ALDE grupė pritarė socialistų frakcijos lyderio prašymui atidėti balsavimą, kad būtų pasiektas tvirtesnis susitarimas dėl rezoliucijos teksto.

Mums taip pat aktualios problemos ir viltys, apibendrintos galutiniame Kigalio susitikimo dokumente. EPA yra svarbi plėtros, regioninės integracijos ir skurdo mažinimo priemonė. AS veiksmai mūsų globalizacijos pasaulyje turi atitikti šiuos tikslus. Laisvoji rinka, PPO taisyklės ir netgi EPA nėra baigtiniai veiksniai – tai tik priemonės, kuriomis galima naudotis pasaulio prekyboje.

Vis dėlto turime pripažinti, kad teisinis negaliojimas, susijęs su Kotonu sutarties termino pabaiga, stato Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalis į pavojų; kyla žymiai daugiau pavojų, nei tai, ar šios sutartys bus pripažintos galiojančiomis, kaip numato PPO taisyklės ir sprendimai.

Mes taip pat tikimės, kad šešiuose regionuose vykdomos derybos gali būti greitai baigtos ir dar sudėtingesnių Dohos derybų dėl pasaulio prekybos reformos atnaujinimas bei sėkmingi galutiniai rezultatai gali būti aiškus pagrindas, užtikrinantis, kad pavyks efektyviau patenkinti labiausiai skurstančių šalių poreikius, kurie taip pat susiję su ES ir Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalių santykiais.

Tačiau mes žinome, kad Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalių derybos vyksta lėtai ir pasaulio prekybos reforma, užtikrinsianti efektyvesnį daugelio šalių dalyvavimą pasaulio prekyboje, blėsta.

Todėl galimus sprendimus reikia vykdyti pragmatiškai. Todėl tikime, kad Komisijos pasirinkta dviejų etapų strategija, apimanti visų pirma išankstines sutartis, susijusias tik su prekyba, o paskui bendresnį susitarimą, padės išvengti prekių srautų sutrikimų, kaip numatyta Kotonu, nes tai yra labai žalinga Afrikos, Karibų baseino ir ramiojo vandenyno šalims.

  Frithjof Schmidt, Verts/ALE grupės vardu. – (DE) Pone Pirmininke, Komisare, stebėtina, kad apie derybas kalbate taip, tarsi nebūtų kilę jokių problemų ir Komisijai būtų sekęsi dirbti sklandžiai.

Per keletą pastarųjų mėnesių mes Parlamente nurodėme kelis atvejus, kai Komisija apsunkino derybas su Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalimis. Mes nurodėme, kad sutartis dėl prekių patenkina PPO sąlygas, o susitarimas dėl Singapūro problemų nebuvo esminis. Tačiau šios kritikos Komisija neišgirdo; Komisija neatsižvelgė į mūsų kritiką. Staigus jūsų strategijos pakeitimas, susijęs su susitarimu tik dėl prekių, nėra pakankamas ir yra per vėlai įvykdytas. Vien su prekėmis susijęs etapas liudija, kad patyrėte nepasisekimą dėl savo pačių trumparegiškumo. Vertinčiau jus kur kas labiau, jei būtumėte savikritiškai pripažinę, kad jūsų derybų strategija buvo klaidinga.

Antroji didelė klaida susijusi su derybų vedimo būdu. Jos buvo vedamos taip, tarsi būtų paprasčiausiai diskutuojama apie eilinę laisvos perkybos sutartį, o ne deramasi dėl plėtra pagrįstos pagrindų sutarties. Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalys vieningai skundėsi, kad joms buvo daromas spaudimas, todėl nepavyko išvengti slogios derybų atmosferos. Ši mintis buvo labai aiškiai išsakyta Kigalyje, todėl privalau pasakyti Komisijai, kad labai svarbu paisyti derybų tono, o ne vien turinio.

Labai svarbu išvengti dar vienos didelė klaidos. Šiuo metu reikia priimti sprendimą, susijusį su MIŠ nepriklausančiomis šalimis, kurios kol kas nėra pasirengusios pasirašyti. Turime pasistengti nesužlugdyti prekybinių santykių, todėl turime pateikti pasiūlymą dėl 2008 m. pereinamosios sutarties.

  Helmuth Markov, GUE/NGL grupės vardu. – (DE) Pone Pirmininke, Komisare, Komisijos derybų strategija buvo visiškai klaidinga; iš tiesų ji buvo katastrofiška. Ji buvo pagrįsta globalios Europos strategija, kurioje kalbama apie pagrindinių Europos tarptautinių korporacijų prieigą prie rinkos.

Man visada buvo įdomu, ką toks požiūris turi bendro su partnerystės sutartimis. Partnerystė yra visiškai kas kita. Partnerystės esmė yra pagarba šaliai, kuriai būtina vykdyti ekonominę ir socialinę plėtrą. Partnerystės sutartimi turi būti užtikrinta, kad su plėtra susijusi pagalba nebus siejama su EPA. Ekonominės partnerystės sutartyse turi būti atsižvelgta į silpnų ir silpniausių šalių plėtrą. Nė viena pasirašiusioji šalis neturi atsidurti dar nedėkingesnėje situacijoje, nei yra dabar. Tai yra teisinga partnerystė ir toks yra solidarumu pagrįstas požiūris. Komisijos darbas šių idėjų nė kiek neatspindėjo. Manau, kad verta džiaugtis, kad dėl patiriamo spaudimo iš visų pusių, pradedama vykdyti kitokia strategija, nors aš žiūriu į tai gana skeptiškai, nes matau, kas vyksta MERCOSUR, ASEAN ir Andų grupės šalyse, kuriose dar tebesivadovaujama tuo pačiu senu požiūriu.

Atrodo, kad mes, europiečiai, teigiame „taip turi atsitikti – priimkite tai arba atmeskite“. Kartoju, kad tai niekaip nesusiję su partneryste. Mane supykdė ir netgi nugąsdino, tai kas šiandien čia atsitiko; tai, kad negalima Kigalio sprendimo laikyti pagrindu, neatsižvelgiant netgi į tai, kad jį rėmė visi Kigalyje buvę nariai. Parlamentas būtų parėmęs šią delegaciją ir palaikęs sprendimą.

(Pirmininkas pertraukia kalbėtoją)

  Maria Martens (PPE-DE). – (NL) Pone Pirmininke, EPA yra kontraversiška tema Afrikoje ir tokia jau pamažu tampa Europoje. Ši problema apima pagrindinius pažiūrų į kovą su skurdu, įgyvendinamą skatinant nuoseklią ekonominę plėtrą Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalyse, skirtumus. Akivaizdu, kad vien finansinė parama nepadėjo sumažinti skurdo. Manome, kad šios prekybos sutartys gali pasiūlyti išeitį iš neefektyvaus paramos teikimo situacijos. Pasaulinė prekyba su Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalimis sumažėjo. Šiuo metu ji sudaro mažiau nei 1%, be to, Afrikoje nepavyko pasiekti Tūkstantmečio plėtros tikslų. Situacija turi pasikeisti. Europos moralinė pareiga yra padėti Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalims plėstis ekonomiškai ir didinti prekybos su jomis mastą. EPA turi padėti tai įgyvendinti.

Pone Pirmininke, prekybos ir ekonominės integracijos pranašumai yra akivaizdūs, ypač globalizacijos keliu einančiame pasaulyje. Konkurencija, palankios investavimo sąlygos, prieiga prie rinkos ir veikiančios yra esminiai Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominės plėtros veiksniai. Turime elgtis lanksčiai ir pragmatiškai, tačiau būtina atsižvelgti į Pasaulinė prekybos organizaciją. Nesitikima, kad parengtos prekybos sutartys bus pasirašytos iki numatytosios datos – 2008 m. sausio 1 d. Beje, kai kuriose Rytų ir Pietų Afrikos šalyse pavyko sudaryti išankstines sutartis. Tai yra vien su prekėmis susijusios sutartys. Jų negalima laikyti žingsniu regioninės plėtros kryptimi. Turime pradėti teikti techninę paramą, kad padėtumėme toms šalims sustiprėti, o tada sudaryti galutinę sutartį, į kurią būtų įtrauktos, pavyzdžiui, paslaugos.

  Glenys Kinnock (PSE). – Pone pirmininke, patikimumo ir tikrumo interesais mano frakcija siūlo, kaip jau kiti sakė, Parlamentui laikytis pozicijos, kuri atspindi tai, kam visais balsais buvo pritarta Jungtinėje parlamentinėje asamblėjoje ir kas atsispindėjo Kigalio deklaracijoje. Manau, kad ji yra nuosaikus ir suderintas dokumentas, kuris simbolizuoja ilgas ir sėkmingas derybas tarp visų mūsų politinių frakcijų – įskaitant, žinoma, Roberto Sturdy politinę frakciją, kaip jis ją nurodė – ir su AKR.

Dar niekada nesusidūriau su tokiu spaudimu, su kuriuo susidūrė AKR šiose derybose, ypač, kai jas grasinama smarkiai nuskriausti Europos BLS tarifų režimu. Dėl šio grasinimo susikūrė naujos regioninės grupės ir galbūt pamatysime dvišalius susitarimus, pvz., su Dramblio Kaulo Krantu. Šie pogrupiai, apie kuriuos Komisijos narys kalbėjo, nėra kažkas, ką turėtume vertinti kaip didelį pasiekimą, bet kaip kažką, kas kelia grėsmę regioninei integracijai ir sukelia didelę regioninę įtampą tarp AKR.

Mauricijus, Seišeliai, Madagaskaras ir Komorai susitarė dėl parajonių EPS; Vakarų ir centrinė Afrika nepateikė patekimo į rinką pasiūlymų ir taip susidurs su BLS. SADC esančios Pietų Afrika ir Namibija, regis, pasiekė raudonąją liniją, kurios negali peržengti ir kurių prašoma įtraukti palankiausias valstybei išlygas, įpareigojančias suteikti ES bet kokias galimybes pateikti į rinką, kurias jos gali suteikti ateityje kitoms valstybėms. Žinoma, Ramiojo vandenyno šalims taip pat derybos nėra palankiausios ir neįtikėtina, kad bet kurios šalys, išskyrus Fidžį ir Papua ir Naująją Gvinėją, pasirašys arba parafuos.

Nesutaikomumas ir lankstumo stoka akivaizdžiai atitolino AKR, ypač, kai jos suprato, kad Komisija daro spaudimą AKR sudaryti susitarimus, kurių nesiekė sudaryti su kitomis, o kolegos iš Tarptautinės prekybos komiteto patvirtins tai. Techniškai ir politiškai „tik prekių“ susitarimas yra neįmanomas net Karibų regionui. Karibų regiono pajėgumai yra didesni, nei bet kurio kito regiono. Tik praeitą savaitę jie pasakė, kad pasiūlymas buvo nelogiškas jų atžvilgiu.

Be abejo, Komisija dabar turi atsitraukti, nedaryti spaudimo ir iš naujo įvertinti, kaip ji gali užtikrinti, kad mes nepasielgtume neapgalvotai ir neatiduotume ne MIŠ vilkams. Abiejų pusių noras baigti derybas gera valia turi būti perduotas PPO, siekiant išvengti prekybos iškraipymo, kuris kiltų, jeigu nebūtų pasirašyta EPS iki galutinio termino.

ES turi padaryti reikalingus vidaus teisės aktų pakeitimus, kad būtų galima tęsti dabartinius prekybos susitarimus. Paskui ES ir AKR galėtų išvien dirbti, kad užtikrintų, jog nebus prieštaravimų ir sunkumų PPO.

Kaip Europos Parlamento nariai, mes negalime paprasčiausiai grįžti pas mūsų rinkėjus, nesvarbu, kurioje Europos vietoje jie yra, ir sakyti, kad pažeidžiamos AKR valstybės bus vertinamos būtent taip, kai jos jau tarpusavyje susitaria dėl jų prašomų sudaryti ekonominių partnerysčių, kurios yra jų ekonominiams interesams nuostolingos.

  Margie Sudre (PPE-DE). – (FR) Pone Pirmininke, Komisare, noriu informuoti jus apie rimtus nuogąstavimus, kuriuos per pastaruosius mėnesius išreiškė užsienio bendruomenės dėl EPA.

EPA negali būti vien PPO pagrįsi laisvos prekybos susitarimai, be to, negalima kelti grėsmės jau ir taip silpnoms mūsų užsienio bendruomenių ekonomikoms. Reikia sukurti tikrus partneryste pagrįstus santykius, leidžiančius kurti naują ekonominį ir prekybos pamatą, užtikrinantį plėtrą visose tokiose teritorijose. Tai, kad geografiškai užsienio bendruomenės yra netoli daugumos Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalių, lemia, kad pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas preferenciniams abipusiams susitarimams su šiomis šalimis.

Man gerai žinoma, kad atokiausi regionai ir užsienio valstybės bei teritorijos (užjūrio valdos ir teritorijos), sudarančios Europos užjūrio teritoriją, susijusios tik su šešiomis ES valstybėmis narėmis, todėl akivaizdu, kad šių teritorijų problemos yra mažai žinomos. Vis dėlto ypatinga atokiausių regionų situacija nėra paslaptis, todėl į ją reikia ypatingai atsižvelgti vykdant derybas dėl EB sutarties 299(2) straipsnio pagrindo. Be to, kai kalbama apie asociacijos susitarimus, deramą dėmesį reikia atkreipti į užjūrio valdas ir teritorijas, esančias šalia Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalių, nes šio straipsnio dėka jos jau yra susijusios su ES.

Dėkoju, kad parėmėte pataisą, kurią ketinu pateikti, susijusią su racionalaus balanso tarp regioninės užjūrio teritorijų integracijos ir Europos saitų saugumu. Nepaisant to, kad galbūt laukia sudėtingos derybos, ypač susijusios su vietinių rinkų ir nepastovių produktų sąrašo apsauga, tikiu, kad Komisijai pavyks rasti tinkamą kompromisą tarp specifinių atokiausių regionų interesų ir užjūrio valdų ir teritorijų bei Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalių.

  Erika Mann (PSE). – (DE) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, manau, kad svarbu, jog per kitas kelias savaites pavyktų suformuluoti susitarimą, kuriuos kiekvienas būtų patenkintas. Tai itin svarbi sutartis, turinti didžiulį simbolinį rezonansą. Reikia kalbėti ne vien apie derybas dėl regionų ir Afrikos valstybių laisvos prekybos sutarties ir šių valstybių priartinimo prie Europos. Reikia kalbėti apie tikros plėtros sutartį, kuri užtikrintų sėkmingą kovą su skurdu ir įrodys, kad Europos Sąjunga pasirengusi taip derėtis dėl sutarties, kad Afrikos valstybėms nebūtų sunku ir kad jos pajustų saitus su Europos Sąjunga.

Egzistuoja keletas svarbių aspektų, kaip patys sakėte, ir kelis iš jų paminėjote. Turime užtikrinti, kad regioninės sutartys suteiks pranašumų atitinkamoms valstybėms. Turime užtikrinti, kad MIŠ nepriklausančios šalys taip pat galėtų sudaryti sutartį, o ne būtų palikto už borto, be to, turime užtikrinti, kad visos valstybės galėtų vykdyti plėtrą tinkama kryptimi. Jūsų siūlyta dviejų etapų sutartis taip pat turi garantuoti, kad niekas nebūtų paliktas likimo valiai; tik taip pagaliau mums pavyks pasistūmėti reikiama kryptimi, kas šiandien dar nėra įmanoma.

Pone Markov, dabar mes turime pasinaudoti mums siūloma galimybe, nes rytoj nebus priimta rezoliucija dėl susitarimo Parlamente, todėl teks susitarti dėl daugelio aspektų, kad to susitarimo pavyktų pasiekti.

  Ján Figeľ, Komisijos narys. − Pone pirmininke, norėčiau padėkoti visiems, kas prisidėjo prie šios įdomios diskusijos. Esu tikras, kad ją vertiname kaip besitęsiantį procesą. Aš tiesiogiai arba asmeniškai nedalyvauju, bet, kad būtų pasiektas susitarimas, jums reikia abiejų pusių geros valios ir kad susitartų daug partnerių.

Kaip sakiau savo įvadiniame pranešime, mes dirbame pragmatiškai ir lanksčiai. Tie, kurie pasirengę arba pageidauja vadovautis vienodu požiūriu, nesivadovauja kitų nenaudai, bet vadovaujasi, kad palaipsniui pasiektų tikslą, kuris yra svarbus visiems regionams ir bendrai visai tarptautiniai prekybai.

Buvo keletas klausimų dėl kritikos, susijusios su derybų stiliumi. Noriu užtikrinti jus, kad tai atitinka partnerystės dvasią. Šioje partnerystės dvasioje mes atsižvelgiame į vystymosi tikslus ir mūsų partnerių apribojimus.

Kai kurie klausimai buvo apie sandorius tik prekėms. Padėties gerinimo susitarimai lemia išsamius EPS ir jais palaikoma AKR vystymosi ir regioninė integracija. Taigi, mes nepametame iš akių bendrojo vaizdo ir visų mūsų šalių ir regionų partnerių poreikių.

Nenoriu kartoti pradžioje daugumos mano padarytų pastebėjimų, bet pažanga tęsiasi. Kartais dėl galutinio termino daromas spaudimas, kad per paskutines kelias dienas arba savaites surastume sprendimą ir mes darome tikrą pažangą. Minėjau daug pavadinimų ir šalių, kuriose neseniai parafavome padėties gerinimo susitarimus ir toliau tai tęsime, bet mes iš tikrųjų suinteresuoti rasti sprendimus.

Procesai bus tęsiami, nes yra daugiau nei vienas etapas šioje situacijoje. Kaip sakiau, po sausio 1 d. tęsime darbą dėl klausimų, susijusių su paslaugomis, investavimu ir kitomis su prekyba susijusiomis sritimis.

Manau, kad kitą savaitę Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba palaikys pasiūlymą dėl Bendrijos reglamento, kad įgyvendintume priemonę dėl patekimo į rinką, kuri buvo pasiūlyta AKR. Kaip jau sakiau, tai pats geriausias pasiūlymas dvišaliame susitarime. Esame ne tik atviri, bet taip pat labai konstruktyvūs. Aš stengiausi apibūdinti, Taryba – visos 27 šalys – visapusiškai patvirtino Komisijos pasiūlytą strategiją ir šioje partnerystės dvasioje ir šiuo konstruktyviu būdu toliau dirbsime.

Iš tikrųjų tikslas yra pilnavertė ekonominės partnerystės sutartis. Tai bus regioninės integracijos katalizatorius. Kai tik pradiniai susitarimai bus sudaryti, mes toliau sieksime šio tikslo. Nieko nepraleidome arba neužmiršome procese. Ne tik tai turime omenyje, bet aktyviai palaikome mažiausiai išsivysčiusias šalis.

Manau, kad dabar galiu tik tiek pasakyti, kiek sakiau atsakydamas į klausimus ir patvirtindamas, bet esu tikras, kad šiuose Rūmuose bus sugrįžta prie šio klausimo ateinančiomis savaitėmis ir mėnesiais, nes tai susiję su laiko nustatymu mūsų susitarimams.

  Pirmininkas. – Sulaukiau keturių pasiūlymų dėl rezoliucijos⁽¹⁾ atsižvelgiant į Procedūros taisyklių 103(2) taisyklę. Diskusija baigta.

Balsavimas vyks 2007 m. gruodžio 12 d.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

  Gay Mitchell (PPE-DE), pateikta raštu. – Pasiekėme kritinį ekonominės partnerystės sutarčių (EPS) laikotarpį. PPO atitinkantis susitarimas yra svarbus ne mažiausiai išsivysčiusioms AKR šalims.

Apgailėtina, kad pasitikėjimo santykiai tarp dviejų pusių, ne visada buvo akivaizdūs. Nė viena šalis neturi jausti spaudimo sudarydama susitarimą. Komisija turėjo padaryti daugiau, kad derybos būtų labiau visa apimančios.

ES yra svarbiausia daugumos AKR šalių prekybos partnerė.

ES importavo prekių, kurių vertė siekia iš viso 28 mld. EUR, iš AKR šalių 2004 m. Tai sudaro dvigubą vystymosi pagalbos sumą, kuria galima buvo pasinaudoti per devintąjį EPF AKR regionui nuo 2000 m. iki 2007 m.

Prekyba, o ne pagalba, yra svarbiausia tvariam ekonominiam augimui ir vystymuisi. Niekas negali paneigti, kad dauguma AKR šalių susiduria su dideliais iššūkiais, jeigu EPS yra teisingai sudaromos, jos turi būti vertinamos kaip AKR galimybė.

Europos Sąjunga turėtų visiškai remti vystymosi darbotvarkę, kuri lydi bet kokią EPS sutartį.

Laikini sandoriai turi būti įgyvendinti, kad užtikrintų, jog nebus prekybos iškraipymo ir milijonų gyvenimai nebus statomas į pavojų.

(1) Žr. protokolą.