Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės klausimas yra pono Dumitrescu pranešimas (A6-0450/2007) Teisinių reikalų komiteto vardu dėl sutartinės prievolės taikytinos teisės (Romai 1).
Franco Frattini, Komisijos narys. − (FR) Pone Pirmininke, man labai malonu, kad darybos davė tokį puikų rezultatą. Mes pritariame šiuo metu siūlomam kompromisui. Ponios ir ponai, jei ir jam jūs pritarsite, baigsime dvejus metus trukusias diskusijas, kurios aiškiai parodė, koks svarbus yra šis dalykas Europos teisminei sričiai ir vidaus rinkai. Norėčiau ypač pasveikinti pranešėją, poną Dumitrescu, kurio efektyvus požiūris labai padėjo pasiekti sėkmingo rezultato, taip pat visų politinių grupių šešėliniams pranešėjams.
Manau, kad 2007 m. buvo svarbūs metai suderinant Bendrijos privatinę tarptautinę teisė civilinių ir komercinių įsipareigojimų srityje. Briuselis I reglamentas dėl jurisdikcijos, kuri apima sutartis ir civilinės teisės pažeidimus / deliktus, dabar bus papildytas Roma II reglamentu dėl civilinės teisės pažeidimams / deliktams taikytinos teisės, kurie leido įvykti pirmajai susitaikymo procedūrai teisingumo ir saugumo srityje šių metų gegužės mėn. ir Roma I reglamentu.
Dėl 5 straipsnio rastas kompromisas reiškia žingsnį į priekį vartotojų naudai. Straipsnis taip pat suderinamas su Briuselis I reglamentu, pagal kurį vartotojas negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn jokioje kitoje šalyje, išskyrus šalį, kurioje jis gyvena. Taip pat norėčiau patvirtinti, kad Komisija įsipareigojo pateikti vienam iš teisės aktų leidėjų, kaip pranešimo dėl Roma I reglamento taikymo dalį, tyrimus dėl dviejų svarbių klausimų, dėl kurių nebuvo galima pasiekti kompromiso dėl taisyklių suderinimo Bendrijos lygiu: ieškinių perdavimo ir draudimo sutarčių. Vėliau bus imtasi atitinkamų priemonių, jei pasirodys, kad jos reikalingos. Bendras pranešimas taip pat apims 5 straipsnį dėl vartotojų sutarčių, ypač dėlto, ar jos yra suderinamos su tarptautinės privatinės teisės taikos vartotojų sutartims taisyklėmis. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad šiame pranešime nebus nagrinėjama materialinė vartotojų teisė.
Tiek Komisija, tiek Taryba manė, kad būtina išplatinti pareiškimą, kuriame būtų sakoma, kad specialių taisyklių įtraukimas į Roma I reglamentą neturi užlaikyti darbo dėl Komisijos siūlymo „Mokumas II“ dėl draudimo sutarčių. Jei nori, Parlamentas taip pat gali pritarti šiam pareiškimui.
Norėdama pabrėžti savo iniciatyvos teisę išorinės kompetencijos srityje Komisija, kaip žinote, paskelbė antrą pareiškimą dėl 16b konstatuojamosios dalies. Norėčiau pabrėžti, kad ketiname siūlyti horizontalų mechanizmą, leisiantį valstybėms narėms sudaryti dvišales sutartis su trečiosiomis šalimis tose srityse, kurios patenka į Bendrijos atsakomybės ribas. Nepaisant to, Komisija pritarė 16b konstatuojamai daliai, siekiant išvengti susitarimo pirmojo skaitymo metu.
Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad mes pritariame Parlamento požiūriui dėl alternatyvių ginčų dėl internetu sudaromų sutarčių sprendimo būdų svarbos. Todėl aktyviai skatinome tokių metodų kūrimą pasitelkdami tarpininkavimo direktyvą ir sukurdami Europos vartotojų, norinčių pradėti su bylinėjimusi teisme nesusijusias procedūras kitoje valstybėje narėje, pagalbos tinklą.
Todėl tikiuosi, kad Parlamentas šiandien patvirtins derybose su Taryba apsiektą susitarimą, kad Taryba galėtų patvirtinti Parlamento pataisas savo posėdyje kitą savaitę 2007 m. gruodžio 6 ir 7 d.
Cristian Dumitrescu, pranešėjas. − (FR) Pone Pirmininke, Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, šiandien rengiamės balsuoti dėl antrosios tarptautinės privatinės teisės priemonės, būsimo reglamento dėl sutartiniams įsipareigojimams taikytinos teisės, o tai labai retas atvejis Bendrijos teisėje: grynai teisiniam klausimui skirtas dokumentas.
Tačiau nepaisant techninio pobūdžio šis reglamentas yra ypač aktualus Europos piliečiams. Sutarčių teisė yra ekonomikos ir socialinio gyvenimo pagrindas, o bendrojoje rinkoje vis daugėja sutarčių tarp skirtingose valstybėse narėse esančių subjektų. Todėl ši vienodas taikytinos teisės taisykles nustatanti priemonė yra labai svarbi. Galiausiai priimti sprendimai prieš jus gulinčiose pataisose, pateiktose balsavimui yra draugiško, ambicingo ir pažangaus bendradarbiavimo su šešėliniai pranešėjais: ponu Gauzès, ponia Wallis ir ponia Frassoni, pirmininkaujančia Portugalija ir Teisės reikalų komiteto politinių grupių koordinatoriais ponu Medina Ortega ir ponu Lehne, rezultatas. Taip esame labai dėkingi poniai Maria Berger, kuri buvo ankstesnė pranešėja.
Pradžioje problemos atrodė neįveikiamos, ypač dėl Europos Parlamento nario iš vienos naujausių valstybių narių. Turiu pabrėžti, kad bandydama pakeisti Romos konvenciją dėl sutartiniams įsipareigojimams taikytinos teisės Europos Komisija galbūt gan naiviai teigė, kad bando esamas priemones paversti Bendrijos priemonėmis, nors iš teisų darė radikalius pakeitimus. Tai paskatino didelę kritiką, kad Komisija neįvykdė savo pareigos ir neatliko poveikio analizės.
Prieš pažvelgdamas į 5 straipsnį, kuris buvo didžiausia problema, kurią turėjome išspręsti, trumpai papasakosiu apie pagrindinius mūsų pasiektus dalykus. Sunkiausia šio reglamento dalis yra ne 5, o 3 straipsnis, kuriuo nustatomas pagrindinis principas, kad sutarties šalys yra nepriklausomos ir 4 straipsnis, apimantis taisykles dėl taikytinos teisės tais atvejais, kai sutarties šalys nepasirinko kokią teisę taikyti. Taryba čia laikėsi Teisės reikalų komiteto patvirtinto požiūrio. Pasakytina, kad Parlamentas ir Taryba ėmėsi iniciatyvos šioje bendro sprendimo priėmimo procedūroje, išplėsdama būsimo reglamento apimtį iki draudimo ir prekių pervežimo sutarčių ir paaiškindama taisykles dėl pagrindinių privalomų nuostatų ir privalomų taisyklių.
Grįžtant prie ginčytino klausimo dėl 5 straipsnio, reikia pasakyti, kad Parlamentas čia, atspindėdamas glaudų ir draugišką pranešėjo ir šešėlinių pranešėjų bendradarbiavimą, pasiekė visišką pergalę. Problema buvo ta, kad Komisijos siūlymas nukrypo nuo Romos konvencijos, nes jame buvo sakoma, kad be tam tikrų išimčių sutartims tarp vartotojų ir profesionalų turėtų būti taikoma vartotojo teisė. Problema dėl šios Komisijos pasiūlytos 5 straipsnio versijos kilo, nes prekybininkai ypač elektronine prekyba užsiimantys prekiautojai būtų turėję sudaryti nuostatas ir sąlygas specialiai kiekvienai ES valstybei narei. Smulkioms ir vidutinėms įmonėms tai nebūtų buvę įmanoma, nes jos neturi tokių išteklių, kaip stambios tarptautinės bendrovės, to pasekoje smulkioms ir vidutinėms įmonėms, norinčioms užsiimti elektronine prekyba bendrojoje rinkoje, būtų buvusi sukurta didžiulė kliūtis. Pranešėjas taip pat žino, kad smulkios ir vidutinės įmonės yra Europos ekonomikos varomoji jėga, kurianti darbo vietas ir naujoves. Mažesnės valstybės narės taip pat buvo sunerimę, kad jos bus atskirtos nuo elektroninės prekybos rinkos.
Galiausiai priimtas sprendimas sugrįžti prie supaprastintos Romos konvencijos 5 straipsnio versijos. Naujasis 5 straipsnis nustato principą, kad turėtų būti taikoma vartotojo teisė, tačiau taikytiną teisę leidžia šalims pasirinkti. Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje dauguma vartotojų ir profesionalų sutarčių yra standartinės, tokios, kokios pateiktos, tai reiškia, kad prekiautojai taikytina teise padarys savo šalies teisę. Tačiau kadangi 5 straipsnis numato, kad taikytinos teisės pasirinkimui taikomos privalomos vartotojo gyvenamos šalies taisyklės, siūlomas vartotojams labai naudingas sprendimas. Todėl naujasis mūsų siūlomas 5 straipsnis numato abiems pusėms palankų sprendimą, kai vartotojui garantuojama didžiausia apsauga, o smulkios ar vidutinės įmonės galės siūlyti savo prekes ir paslaugas internetu pagal jų šalies teisės reglamentuojamas sutartis.
Galiausiai, privalau atkreipti jūsų dėmesį, kad trumpa konstatuojamoji dalis, kurioje numatoma, kad Bendrija ateityje gali patvirtinti standartines elektroninių sutarčių tarp vartotojų ir profesionalų nuostatas ir sąlygas. Galutinis svarbiausias žingsnis į priekį yra draudimo sutarčių įtraukimas, kuris buvo ilgų derybų tarp valstybių narių objektu, kaip komisaras Frattini jau minėjo, ir prekių pervežimo sutarčių įtraukimas.
Jau visai paskutinis dalykas, kurį turiu paminėti yra tai, kad Jungtinė Karalystė, kuri pradžioje nusprendė nedalyvauti patvirtinant reglamentą dėl savo abejonių dėl Romos konvencijos, dabar derybų metu parengtos formuluotės kontekste pasirodo nusprendė galiausia dalyvauti.
Todėl rekomenduojame šį tekstą Parlamentui. Mūsų nuomone jis atneš labai teigiamų rezultatų vartotojams ir įmonėms. Tai taip pat yra iškalbingas pavyzdys, kad Parlamentas gali ypač efektyviai prisidėti prie bendros sprendimų priėmimo procedūros, net ir labai kebliais klausimais, kaip šis.
Tarybos Pirmininkas patikino mus, kad jei pirmojoje balsavimo sąrašo grupėje esančios pataisos bus priimtos, susitarimas bus pasiektas primojo skaitymo metu. Tai būtų nepaprasta ir netikėta sėkmė Parlamentui ir pirmininkaujančiai šaliai ir būdamas naujosios valstybės narės, Rumunijos, pranešėju esu patenkintas atlikęs savo nedidelį darbą. Kadangi jau baigiu savo Rumunijos Europos Parlamento nario kadenciją noriu pasakyti, kad labai didžiuojuosi.
Pirmininkas. − Pone Dumitrescu, pasinaudodamas proga norėčiau palinkėti jums visokeriopos sėkmės ir laimės jūsų siekiuose kai paliksite šią kėdę, kurioje jūs taip oriai sėdėjote visus šiuos mėnesius.
Klaus-Heiner Lehne, PPE-DE grupės vardu. – (DE) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, PPE-DE grupė yra patenkinta šio proceso rezultatu. Taip pirmiausia yra dėl to, kad pranešėjui dėl meistriškų derėjimosi įgūdžių, didelės kantrybės ir atkaklaus užsispyrimo pavyko susiderėti ir pasiekti kompromisą, kuri galiausiai visas Teisės reikalų komitetas galėjo patvirtinti. Todėl ypač norėčiau padėkoti pranešėjui.
Iš rezultatų aiškiai matyti, kad kantrybė buvo geriausia taktika. Teisingiau buvo pasirinkti tolimesnes derybas su Taryba ir Komisija, o ne priimti staigius sprendimus pirmojo skaitymo metu, nes tai yra būtent toks klausimas, kurį reikėjo išnagrinėti vieno skaitymo metu, išsprendžiant visas sudėtingas problemas, o ne dvejus metus ilgai deginant šviesą Sutaikymo komiteto posėdžiuose, nes būtume turėję aptarinėti tas pačias problemas, kurias nagrinėjame šiandien.
Kaip matau 5 straipsnis yra šio reglamento pagrindas ir mums malonu, kad sugebėjome pakeisti 5 straipsnio esmę, kad ji atspindėtų pirminį Romos konvencijos tikslą, būtent subalansuoti vartotojų ir tiekėjų interesus. Jei būtų buvęs patvirtintas Komisijos siūlymas, žinome, kad jis būtų turėjęs rimtų pasekmių elektroninei prekybai ir smulkioms ir vidutinėms įmonėms, o tai būtų neigiamai paveikę prekių ir paslaugų tiekimą vartotojams.
Mes nuolat kritikavome tai, kad vietoje 2003 m. gruodžio tarpinstitucinės sutarties Komisija šiuo atveju neįvykdė savo pareigos atlikti poveikio analizę. Tačiau esame tvirtai įsitikinę, kad tai paskutinis toks nevykdymas ir, kad tokios klaidos nepasikartos ateityje dėl Komisijos siūlomų teisės aktų projektų.
Galiausiai, tik noriu pamatyti, kad visos diskusijos dėl vartotojų sutarčių, dėl paskirties vietos valstybės principo, dėl kilmės šalies principo ir dėl tiekėjų ar teikėjų ir vartotojų santykių tik paskatino Parlamentą pakartoti tai, kad galiausiai mums reikia laisvai pasirenkamos sutarčių teisės priemonės, reglamentuojančios tarpvalstybinę prekybą ir mums malonu, kad šis reikalavimas yra išdėstytas prieš mus gulinčio siūlymo dėl sprendimo konstatuojamosiose dalyse.
Manuel Medina Ortega, PSE grupės vardu. – (ES) Pone Pirmininke, esu įsitikinęs, kad tai geras tinkamo Europos institucijų veikimo pavyzdys. Nepaisant mūsų institucijų sudėtingumo, Parlamentas, Komisija ir Taryba dabar visi kartu dirba ties šiuos klausimu ir tikiuosi, kad palankaus balsavimo šiame parlamento posėdyje dėka galėsime priimti nutarimą pirmojo skaitymo metu, be jokių atidėliojimų.
Esu dėkingas ponui Frattini rezultatų palengvinimą ir pranešėjui už jo sunkų darbą siekiant šio susitarimo.
Kaip jau buvo ne kartą sakyta mūsų diskusijų objektas buvo 5 straipsnis, susijęs su vartotojų teisių apsauga. Sudarant sutartis vartotojas paprastai nebūna lygus, jis yra nenaudingoje padėtyje. Paprastas pavyzdys, imkime žmogų, kuris turi pasirašyti automobilio nuomos sutartį oro uoste: vartotojas negali perskaityti sutarties turinio, jis neišmano sutarčiai taikomos teisės ir jei jis nėra apsaugotas teisiškai jis praktiškai atsiduria sutartį sudaryti siūlančio asmens rankose.
Šiuo reglamento projektu siekiama neaukojant taikytinos teisės pasirinkimo principų užtikrinti vartotojų apsaugos sistemą ir dabar tai atspindima tarybos pasiūlyta formule, pagal kurią taikytinos teisė pasirinkimas vartotojui nereiškia apsaugos praradimo pagal neatimamas sutartines nuostatas tos tiesės, kuri, nepasirinkus kitos teisės, būtų taikoma pagal 1 pastraipą.
Bendrai kalbant pagrindinė problema Europos Sąjungoje yra materialinės teisės suderinimo trūkumas. Šios teisės kolizijos taikymo formulės tėra pagalbinės formulės ir tikimės, kad Komisija tęs teisėkūros procesą, siūlydama tekstus, užtikrinančius vieningą materialinę vartotojų apsaugą visoje Europos Sąjungoje, taip panaikindama būtinybę griebtis šių sudėtingų teisės kolizijos nuostatų.
Katalin Lévai (PSE). - (HU) Dėkoju, Pone Pirmininke. Komisare, ponios ir ponai, šis prieš mūsų akis esantis dokumentas yra ypač reikšmingas ekonominiu, socialiniu ir politiniu požiūriu ir pagrindinis jo tikslas yra suderinti Briuselio I reglamento turinį su Roma II susijusiu teisėkūros darbu, sukuriant atitinkamą pusiausvyrą. Pavyko rasti gerą kompromisinį sprendimą, kadangi išklausėme mūsų kolegų parlamento narių pastabas, tačiau tą pavyko padaryti didžiąja dalimi dėl pavyzdinio Tarybos, Komisijos ir Europos Parlamento bendradarbiavimo. Sąjunga nusistatė uždavinį sukurti laisve, saugumu ir įstatymo viršenybe pagrįsta erdvę, tam reikia kompromisinių sprendimų, kuriuos matome, tai žymi reikšmingą pažangą vartotojų atžvilgiu. Vartotojas gali būti paduotas į teismą tik savo šalyje, toks sutarčių teisės sprendimas, kuris yra labai svarbus ekonominiam gyvenimui, taip pat bet kokiu atveju rodo tinkamą kryptį. Dėkoju.
Andrzej Jan Szejna (PSE). - (PL) Pone Pirmininke, norėčiau pradėti padėkodama pranešėjui už pasisakymą dėl reglamento, kuris yra labai svarbus Europos Sąjungos ateičiai, sudarymo. Turime prisiminti, kad Romos Konvencija yra vienintelis teisinis instrumentas (kuris dabar yra sutarties formos) tarptautinės privatinės teisės srityje bendrijos lygiu.
Konvenciją reikia pataisyti, kad būtų atsižvelgiama į dabartinius ir būsimus Europos Sąjungos vidaus rinkos poreikius. Dėl šios priežasties pasiūlytas reglamentas yra politiškai labai opus klausimas, ypač dėl vartotojų apsaugos ir smulkių ir vidutinių įmonių galimybių siūlyti gaminius ir paslaugas internetu.
Mums pateiktame pranešime siūlomas kompromisas tarp vartotojų apsaugos galimybių ir smulkių bei vidutinių įmonių veiklos palengvinimo ES bendroje rinkoje. Pranešime taip pat prabylama apie svarbų sutarčių dėl internetu sudaromų sandorių dalių standartizavimo klausimą. Sutinku, kad Europos Komisija turėjo imtis atitinkamų veiksmų šioje srityje. Ji taip ir padarė ir aš pritariu kompromisui, kuris buvo pasiektas. Dar kartą norėčiau pasveikinti pranešėją ir pritarti reglamento priėmimui.